Está en la página 1de 4

1

LIETUVOS JAUNJ MATEMATI K MOKYKLA


3 tema. PIRMINIAI SKAIIAI
(20102012)

Teorin mediag pareng ir treij uduot sudar Vilniaus universiteto profesorius
Gediminas Stepanauskas

1. Pirminiai ir sudtiniai skaiiai.
Skaii teorijoje pirminiai skaiiai uima labai svarbi viet. Jie tarsi plytos, i kuri statomi visi skaii
teorijos rmai. Prisiminkime j apibrim. Natralusis skaiius p > 1 vadinamas pirminiu, jei jis dalijasi tik i
1 ir i paties savs. Visi kiti natralieji skaiiai n > 1 vadinami sudtiniais. Nesunku bt rodyti tok teigin.
1 teiginys. Kiekvienas sudtinis skaiius n turi pirmin dalikl . n p s
O i io teiginio iplaukia dar vienas.
2 teiginys. Jei natralusis skaiius n neturi dalikli d, , 1 n d s < tai jis yra pirminis.
Remdamiesi pastaraisiais dviem teiginiais, galime nustatyti, ar skaiius n yra pirminis, ar sudtinis.
Pakanka patikrinti, ar jis turi pirmin dalikl p, . n p s
Pirmini skaii iskyrimo i vis natralij skaii vienas metodas inomas labai seniai. Jis vadinamas
Eratosteno riu.
1 teorema (Eratosteno rio). Jeigu i natralij skaii 2, 3, . . . , N ibraukiama keletas pirmj
pirmini skaii ir visi j kartotiniai, tai pirmasis liks neibrauktas skaiius bus pirminis.
Jeigu i natralij skaii 2, 3, . . . , N pirminiai nebraukiami, o ibraukiami tik visi pirmini skaii p,
N p s , kartotiniai kp, k = 2, 3,..., tai visi likusieji skaiiai bus pirminiai.
Vienas i sunkesni udavini yra skaiiaus pirmini dalikli radimas. Ar skaiiaus dalikliai randami
vienareikmikai? Atsakymas taip, vienareikmikai. Be rodymo suformuluokime kelet pirmini skaii
pagrindini savybi.
2 teorema (Euklido). Pirmini skaii aib yra begalin.
3 teorema (pagrindin aritmetikos). Kiekvienas sudtinis skaiius vieninteliu bdu (neatsivelgiant
daugikli tvark) iskaidomas pirmini skaii (pirmini skaii laipsni) sandauga:
.
2 1
2 1
l
k
l
k k
p p p n =
Toks skaidinys vadinamas kanoniniu skaidiniu. Pavyzdiui, skaiiaus 440 kanoninis skaidinys:
. 11 5 2 11 5 2 2 2 440
3
= =
2. Natralij skaii dalikliai.

4 teorema (dalybos su liekana). Bet kuriems dviems natraliesiems skaiiams a ir b galima rasti du
sveikuosius skaiius q ir r, 0 > q , , 0 b r < s kad
a = qb + r.
Jeigu , 0 = r tai sakoma, kad skaiius a dalijasi i b, o q, iuo atveju, vadinamas skaiiaus a dalybos i b
dalmeniu. Jei , 0 = r tai skaiius q vadinamas skaiiaus a dalybos i b nepilnuoju dalmeniu, o r liekana.
Pavyzdiui, 38 dalydami i 7, gauname, kad nepilnasis dalmuo yra 5, o liekana 3:
38 = 5 7 + 3.
Tarkime, turime n natralij skaii , ..., , ,
2 1 n
a a a ir jie visi dalijasi i natraliojo skaiiaus d. Tuomet d
vadinamas j bendruoju dalikliu. Bendrj dalikli gali bti daug. Pats didiausias i vis bendrj dalikli D
vadinamas skaii rinkinio
n
a a a ..., , ,
2 1
didiausiu bendruoju dalikliu. Didiausias bendrasis daliklis
ymimas naudojant paprastus skliaustus: ). ..., , , (
2 1 n
a a a D= . Pavyzdiui,
(24, 60, 126) = 6.
Norint rasti skaii didiausi bendrj dalikl galima naudotis skaii kanoniniais skaidiniais, bet yra ir
kitas kelias Euklido algoritmas. J naudojant nereikia iekoti skaii kanonini skaidini. Jeigu skaiiai
dideli, paprastai, taikomas Euklido algoritmas, nes rasti j kanoninius skaidinius gana sudtinga.
Euklido algoritmu vadinamas nuoseklus dalybos su liekana taikymas: pirmiausia skaiiams a ir b, po to
skaiiams b ir r, skaiiams r ir
1
r (
1
r yra b dalybos i r liekana) ir t. t., kol gaunama lygi 0 liekana
1 + k
r :
, r qb a + = , 0 b r < s

2
,
1 1
r r q b + = , 0
1
r r < s
,
2 1 2
r r q r + = , 0
1 2
r r < s
... ...
,
1 2 k k k k
r r q r + =

, 0
1
< s
k k
r r
.
1 1 k k k
r q r
+
=

5 teorema. Dviej natralij skaii a ir b didiausias bendrasis daliklis yra lygus paskutinei nelygiai
nuliui liekanai, gautai, taikant Euklido algoritm skaiiams a ir b.
Raskime skaii 120 ir 924 didiausi bendrj dalikl. Taikome Euklido algoritm:
, 84 120 7 924 + =
, 36 84 1 120 + =
, 12 36 2 84 + =
. 12 3 36 =
Paskutin nelygi nuliui liekana yra 12. Taigi
(120, 924) = 12.
Jei reikia rasti daugiau nei dviej skaii didiausi bendrj dalikl, taip pat galime remtis Euklido
algoritmu. I pradi reikia rasti kuri nors dviej skaii didiausi bendrj dalikl
1
D , po to iekoti
didiausio bendrojo daliklio tarp
1
D ir treiojo skaiiaus ir t. t. Teisingas toks teiginys.
3 teiginys. Skaii
n
a a a ..., , ,
2 1
didiausiam bendrajam dalikliui yra teisingos lygybs:
). ), ..., , , (( ) , ..., , , (( ) , ..., , , (
1 2 1 1 ) 2 1 1 2 1 n n n n n n
a a a a a a a a a a a a

= =
Pavyzdiui,
(24, 60, 126) = ((24, 60), 126) = (12, 126) = 6.
Skaiiai (n skaii)
n
a a a ..., , ,
2 1
vadinami tarpusavyje pirminiais, kai j didiausias bendrasis daliklis
yra lygus 1, t.y.
. 1 ) ..., , , (
2 1
=
n
a a a

3. Merseno ir Ferma pirminiai skaiiai.
Dideli pirmini skaii radimas yra sudtingas, daug ilg skaiiavim reikalaujantis udavinys. O
iandien pirminiai skaiiai ir j savybs yra daug kur taikomi. Verta paminti maj Ferma teorem. Ji labai
svarbi skaii teorijoje, algebroje, o paskutiniu metu ir kriptografijoje. i teorema tvirtina, kad bet kuriam
natraliajam skaiiui a ir bet kuriam pirminiui p skaiius a a
p
dalijasi i p. Ferma atrado dsn,
tyrindamas tobuluosius skaiius. Dideli pirminiai skaiiai labai reikalingi kodavimo teorijoje. Pastaroji
naudojama informacijos teorijoje. Dideli pirminiai reikalingi perduodant, koduojant ir deifruojant in-
formacij. Danai sudtingi ekonominiai ar fizikiniai procesai sprendiami i pradi sudarant j matematinius
modelius. Toks sprendimo kelias paprastai yra daug greitesnis ir maiau kainuoja u kitus problem
sprendimo bdus. Jei susiduriama su didiuliais duomen masyvais, tai paprastai vienintel ieitis yra
stochastiniai modeliai. Juose naudojami pseudoatsitiktiniai skaiiai. O kuriant gerus pseudoatsitiktini skaii
generatorius naudojamasi iniomis apie pirminius skaiius.
Dideli pirmini skaii iekojimas istorikai, vis pirma, susijs su kai kuriais ypatingais pirminiais
skaiiais.
Jei n sudtinis skaiius, tai 1 2
n
taip pat yra sudtinis. Bet jeigu p yra pirminis skaiius, tai 1 2
p
gali
bti ir pirminis, ir sudtinis skaiius. Skaiiai
1 2 =
n
n
M
vadinami Merseno skaiiais. Taip jie pavadinti prancz matematiko Merseno (M. Mersenne, 15881648)
garbei. Kai skaiius
1 2 =
p
p
M
yra pirminis, tai jis vadinamas Merseno pirminiu skaiiumi. Merseno pirminius skaiius gauname, kai p = 2, 3,
5, 7, 13, 17, 19, taiau, kai p = 11, 23, 29, skaiiai
p
M yra sudtiniai. Iki i dien nra inoma, ar Merseno
pirmini skaii aib yra begalin, ar baigtin. Merseno pirminiai skaiiai danai pasitaiko vairiuose
udaviniuose.

3
Matematikus domina ir 1 2 +
n
pavidalo skaiiai. Kai n turi bent vien nelygin (nelyg 1) dalikl, tai
1 2 +
n
yra sudtinis skaiius. Skaiiai
1 2
2
+ =
k
k
F
vadinami Ferma skaiiais (taip pavadinti prancz matematiko Ferma (P. Fermat, 16011665) garbei). Jie gali
bti ir pirminiai, ir sudtiniai, nors pats P. Ferma spjo, kad jie visi yra pirminiai. Jei skaiius
k
F yra pirminis,
jis vadinamas Ferma pirminiu skaiiumi. I tikrj, Ferma skaiiai, kai k = 0, 1, 2, 3, 4, yra pirminiai, o
skaiius
5
F yra sudtinis. Kaip ir apie Merseno pirminius skaiius, taip ir apie Ferma pirminius skaiius nra
inoma, ar j yra be galo daug, ar tik baigtinis skaiius. Ferma skaiiai taip pat yra susij su kitais matematikos
udaviniais. Pavyzdiui, taisykling n-kamp galima nubrti su skriestuvu ir liniuote tik tada, kai n yra Ferma
pirminis skaiius arba skiriasi nuo tokio skaiiaus daugikliu . 2
m


4. Skaiiaus dalikli suma. Tobulieji ir su jais susij skaiiai.
Panagrinkime funkcij vis skaiiaus n dalikli sum. ymkime i funkcij ) (n o Pavyzdiui, 10
dalijasi i 1, 2, 5 ir 10. Todl
. 18 10 5 2 1 ) ( = + + + = o n
Kad bt lengviau skaiiuoti dalikli sumos funkcijos reikmes, pateiksime kelet svarbi jos savybi.
Tegul funkcija ) (n f apibrta natraliosioms argumento n reikmms. Jeigu teisinga lygyb
), ( ) ( ) ( n f m f n m f = kai , 1 ) ( = n m
tai funkcija f (n) vadinama multiplikatyvija funkcija.
4 teiginys. Funkcija ) (n o yra multiplikatyvioji.
Tegul skaiiaus n kanoninis skaidinys pirmini skaii laipsniais yra
,
2 1
2 1
l
k
l
k k
p p p n =
tuomet
). ( ) ( ) ( ) (
2 1
2 1
l
k
l
k k
p p p n o o o = o
Kai p
m
yra m-asis pirminio skaiiaus p laipsnis, tai
1
1
... 1 ) (
1

= + + + = o
+
p
p
p p p
m
m m
.
Skaiius n, kurio dalikli suma yra dvigubai didesn u n, t.y.
. 2 ) ( n n = o
vadinamas tobuluoju skaiiumi. Pirmasis tobulasis skaiius yra 6, antrasis 28. J pavadinimas ir patys skaiiai
buvo siejami su gamtos reikiniais. Dievas pasaul kr 6 dienas, o mnulis aplink em apsisuka per 28
dienas. Prancz filosofas, matematikas ir fizikas Dekartas (R.Descartes, 15961650) laike Mersenui
1638 m. ra, kad tobul skaii kaip ir tobul moni yra labai labai maai. Dar Euklidas nustat, kad lyginius
tobuluosius skaiius n galime surasti i formuls:
), 1 2 ( 2 2
1 1
= =
p p p p
M n
kurioje
p
M yra Merseno pirminis skaiius. Iki iol nerasta n vieno nelyginio tobulojo skaiiaus ir neinoma,
ar i viso j yra. Skaiius n, kurio dalikli suma didesn u 2n, t.y.
, 2 ) ( n n > o
vadinamas pertekliaus skaiiumi; jei dalikli suma maesn u 2n, t.y.
, 2 ) ( n n < o
jis vadinamas nepritekliaus skaiiumi. ie skaiiai irgi buvo charakterizuojami, iekoma moralini ir
biologini analog. Pavyzdiui, graik matematikas Nikomakas apie 100 m. ra: pertekliaus skaiiai yra kaip
gyvnai su deimia burn ar devyniomis lpomis, turintys tris eiles dant ar imt rank ...; nepritekliaus
skaiiai yra kaip gyvnai su viena akimi, ar viena ranka, kuri turi maiau kaip penkis pirtus, arba neturintys
lieuvio ...
Du skaiiai m ir n vadinami draugikaisiais skaiiais, jei
. ) ( ) ( n m n m + = o = o

4
Draugikieji skaiiai pasiymi domiomis dalumo savybmis. Jau Pitagoras surado pirmj toki skaii
por: 220 ir 284. iuo metu inoma labai daug draugikj skaii por, bet neinoma, ar j yra baigtinis
skaiius, ar j yra be galo daug.
Apvelgme tik nedidel dal natralij skaii aibs poaibi, paminjome kai kurias svarbias,
domias, gal ir keistas j savybes. Bet tai tik maa dalelyt miliniko ir domaus skaii teorijos
rmo.
i teorin mediaga paruota naudojantis K. Bulotos ir P. Survilos knyga Algebra ir skaii
teorija II (Vilnius, Mokslas, 1977), o taip pat J. Sandor ir B. Crstici knyga Handbook of number
theory II (Dordrecht/Boston/London, Kluwer, 2004). Nurodytoje literatroje skaitytojas gali daug
plaiau pasiskaityti apie minimus iame straipsnelyje dalykus.


TREIOJI UDUOTIS

1. Nustatykite ar yra pirminiai tokie skaiiai: 2659, 2743, 2809, 2197, 2741.

2. Raskite, kurie i skaii n, 3200 3101 s s n , yra pirminiai.

3. Raskite skaii didiausius bendruosius daliklius ir nustatykite, ar jie yra tarpusavyje pirminiai:
a) 714, 1638, 434;
b) 53497, 69601, 152317;
c) 34579, 52246;
d) 59411, 29039;
e) 4697, 1547, 143.

4. rodykite, kad skaiiai 2n + 1 ir 9n + 4 yra tarpusavyje pirminiai; ia n yra bet kuris natralusis skaiius.

5. rodykite, kad pirminio skaiiaus dalybos i 30 liekana yra taip pat pirminis skaiius arba 1.

6. rodykite, kad, pirminio skaiiaus 5 > p kvadrat dalydami i 24, gauname liekan, lygi 1.

7. rodykite, kad skaiius 2047 yra Merseno skaiius, bet nra Merseno pirminis skaiius, o skaiius 127 yra
Merseno pirminis skaiius.

8. rodykite, kad skaiius 257 yra Ferma pirminis skaiius.

9. Raskite visus skaii 496 ir 8128 daliklius ir juos susumav sitikinkite, kad ie skaiiai yra tobulieji.

10. Raskite, kurie i skaii n, , 120 100 s s n yra pertekliaus skaiiai, o kurie nepritekliaus skaiiai.

Treiosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2011 m. vasario 28 d. mokyklos adresu: Lietuvos
jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir
informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas:
www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA