Está en la página 1de 6

1

L I E T U V O S J A U N J MA T E MA T I K MO K Y K L A

5 tema. PITAGORO IR HERONO SKAII TREJETAI
(2009-2011)
Teorin mediag pareng bei penktj uduot sudar Vilniaus universiteto profesorius
Eugenijus Stankus

Natralij skaii savybs domino monij nuo neatmenam laik. Nemaai i j susietos su
senovs matematik Pitagoro (VI a. pr. Kr.), Herono (I a.), Diofanto (III a.) ir kit vardais. ia
panagrinsime natralij skaii trejetus, tenkinanius tam tikras slygas.
Jeigu natralij skaii a, b ir c trejetas ) , , ( c b a tenkina lygyb
2 2 2
c b a = + (1)
tai jis vadinamas Pitagoro trejetu.
Nesunku patikrinti, kad trejetas ) 5 , 3 , 4 ( yra Pitagoro trejetas ( 5 , 3 , 4 = = = c b a ). Taip pat
nesudtinga sitikinti, kad trejetai ) 5 , 3 , 4 ( k k k su bet kuriuo natraliuoju (arba sveikuoju)
skaiiumi k taip pat yra Pitagoro trejetai.
O kaip surasti visus Pitagoro trejetus? Aiku, kad atsakant klausim uteks mokti surasti tik
trejetus, panaius ) 5 , 3 , 4 ( , t. y. tokius, kurie sudaryti i skaii, neturini bendr dalikli.
i tema glaudiai susijusi su I tema ,,Euklido algoritmas ir jo taikymai. ia taip pat svarbios
kai kurios sveikj skaii dalumo savybs, reiks keli skaii didiausio bendrojo daliklio
svokos. Todl naudosime tuos paius ymenis kaip ir I temoje.
Skaii a ir b didiausi bendrj dalikl ymsime ) , ( b a D ; kai 1 ) , ( = b a D , tuomet ie
skaiiai vadinami tarpusavyje pirminiais (jie neturi bendr dalikli). Trij skaii a, b ir c
didiausi bendrj dalikl ymsime ) , , ( c b a D ; kai 1 ) , , ( = c b a D , tai skaiiai a, b ir c neturi
bendr dalikli (yra tarpusavyje pirminiai). Pavyzdiui, skaiiai 9, 6 ir 10 yra tarpusavyje pirminiai
( 1 ) 10 , 6 , 9 ( = D ), nors 3 ) 6 , 9 ( = D ir 2 ) 10 , 6 ( = D .
Kai Pitagoro trejet ) , , ( c b a sudaro natralieji tarpusavyje pirminiai skaiiai, tai j vadinsime
primityviuoju Pitagoro trejetu. Vadinasi, ms udavinys rasti visus primityviuosius Pitagoro
trejetus.
Pirmiausia atkreipkime dmes fakt:
1 teorema. Jei ) , , ( c b a yra primityvusis Pitagoro trejetas, tai 1 ) , ( = b a D , 1 ) , ( = c a D ir
1 ) , ( = c b D .
rodymas. Tarkime, kad, pavyzdiui, 1 ) , ( > = d b a D . Tuomet ir a (taip pat ir
2
a ), ir b (taip pat
2
b ) dalijasi i d. Skaiiai a, b ir c tenkina (1) lygyb ir sumos
2 2
b a + abu dmenys dalijasi i d,
taigi ir j suma, t. y. skaiius
2
c (taip pat ir c), dalijasi i d. Vadinasi, gavome, kad
1 ) , , ( > = d c b a D . Taiau tai prietarauja slygai, kad ) , , ( c b a yra primityvusis Pitagoro trejetas.
Darome ivad, kad prielaida neteisinga taigi 1 ) , ( = b a D .
Panaiai galima rodoma, kad 1 ) , ( = c a D ir 1 ) , ( = c b D . (iuo enklu ir toliau
ymsime teoremos ar kitokio teiginio rodymo pabaig.)
2 teorema. Primityviajame Pitagoro trejete ) , , ( c b a : 1) skaiiai a ir b negali bti abu lyginiai;
2) skaiiai a ir b negali bti abu nelyginiai.
rodymas. 1) Jeigu a ir b bt lyginiai, tai jie dalytsi i 2. Tuomet i 2 dalytsi ir c. Taiau taip
bti negali, nes Pitagoro trejetas ) , , ( c b a yra primityvusis.
2) Tarkime, kad a ir b abu yra nelyginiai skaiiai: 1 2 + = k a , 1 2 + = m b su kuriais nors
natraliaisiais k ir m. Tuomet 2 ) ( 4 ) 1 2 ( ) 1 2 (
2 2 2 2 2 2 2
+ + + + = + + + = + = m k m k m k b a c .
Vadinasi, skaiius
2
c yra lyginis (atkreipkime dmes, kad jis dalijasi i 2, bet i 4 nesidalija), tada
lyginis turi bti ir pats c. Taiau tuomet
2
c turt dalytis i 4. Gavome prietar prielaidai.
2

Ivada. Primityviajame Pitagoro trejete ) , , ( c b a vienas i skaii a ir b yra lyginis, kitas
nelyginis.
Dl apibrtumo susitarkime, kad a yra lyginis, o b nelyginis skaiius. Tuomet c taip pat
nelyginis.
Nordami rasti primityvij Pitagoro trejet iraikas toliau samprotaukime taip. Perraykime
(1) lygt taip:
) )( (
2
b c b c a + = . (2)
Kadangi skaiiai b c b c a + , , yra lyginiai, tai (2) lygybs abi puses padalykime i 4.
Gausime
2 1
2
:
2 2 2
m m
b c b c a
=

+
= |
.
|

\
|
. ia 1 ) , (
2 1
= m m D . Tuo nesunku sitikinti: tarus, kad
1 ) , (
2 1
> = d m m D , i d turt dalytis ir b, ir c (nes c m m = +
2 1
ir b m m =
2 1
). Taiau i 1
teoremos 1 ) , ( = c b D .
Kadangi
2
2 1
2
|
.
|

\
|
=
a
m m ir 1 ) , (
2 1
= m m D , tai egzistuoja tokie natralieji skaiiai m ir n,
1 ) , ( = n m D , kad
2
1
m m = ,
2
2
n m = . Taigi mn a n m
a
2
2
2 2
2
= = |
.
|

\
|
. Tuomet
2 2
n m b = ,
2 2
n m c + = . Dar atkreipkime dmes tai, kad skaiiai m ir n turi bti prieingo lyginumo, nes b ir c
yra nelyginiai skaiiai.
Vadinasi, rodme tok teigin.
3 teorema. Primityvieji Pitagoro trejetai yra pavidalo
) ; ; 2 (
2 2 2 2
n m n m n m + , (3)
kai n m > natralieji skaiiai, vienas i j lyginis, kitas nelyginis ir 1 ) , ( = n m D .
Ir atvirkiai, kiekvienas (3) pavidalo trejetas tenkina (1) lygt:
2 2 2 2 2 2 2
) ( ) ( ) 2 ( n m n m mn + = + .
Pasirink m ir n reikmes, tenkinanias mintas slygas, pagal (3) formul gausime
primityviuosius Pitagoro trejetus. Pavyzdiui, kai 1 , 2 = = n m , tursime trejet ) 5 , 3 , 4 ( , o kai
4 , 5 = = n m , tai ) 41 ; 9 ; 40 ( .
Gautus rezultatus galima interpretuoti geometrikai egzistuoja statusis trikampis, kurio
kratini ilgiai ireikti natraliaisiais skaiiais 4, 3 ir 5, taip pat statusis trikampis su kratinmis,
lygiomis 40, 9 ir 41. Kaip matome i (3) formuls, staij trikampi, kuri kratini ilgiai
natralieji skaiiai, yra be galo daug. Juos vadinsime Pitagoro trikampiais.
1 pavyzdys. Nustatykime, kiek yra staij trikampi, kuri vienas statinis lygus 40, o kit
dviej kratini ilgiai natralieji skaiiai. Raskime juos.
Sprendimas. Kiek yra primityvij Pitagoro trejet (a, b, c) su 40 = a (staij trikampi,
kuri vienas statinis lygus 40) galima nustatyti i iraikos n m a = 2 . Kadangi
1 20 2 4 5 2 20 2 40 = = = , tai egzistuoja tik du skaii m ir n, tenkinani 3 teoremos slygas,
rinkiniai 4 , 5 = = n m ir 1 , 20 = = n m . Taigi yra du statieji trikampiai kuri vienas statinis lygus 40,
o kit dviej kratini ilgiai natralieji skaiiai. Vien tok trikamp jau inome tai (40, 9, 41),
su 4 , 5 = = n m . Kit gausime i (3) formuls, kai 1 , 20 = = n m : 399 1 20 , 40
2 2
= = = b a ,
401 1 20
2 2
= + = c .
Ats.: 2; (40, 9, 41), (40, 399, 401).
2 pavyzdys. Raskime visus staiuosius trikampius, kuri vienas statinis lygus 105, o kit dviej
kratini ilgiai natralieji skaiiai.
Sprendimas. Turime rasti primityviuosius Pitagoro trejetus (a, b, c), kuri 105 = b , t. y. reikia
rasti m ir n reikmes (tenkinanias 3 teoremos slygas), su kuriomis galioja lygyb
) )( ( 105
2 2
n m n m n m + = = . Taigi svarbu inoti skaiiaus 105 = b iskaidymo dviej
dauginamj sandauga bdus. Kadangi 7 15 5 21 3 35 105 = = = , tai m ir n reikmms rasti
isprsime tris lygi sistemas:
3

=
=

=
= +
; 16
, 19
3
, 35
n
m
n m
n m

=
=

=
= +
; 8
, 13
5
, 21
n
m
n m
n m

=
=

=
= +
. 4
, 11
7
, 15
n
m
n m
n m


Pagal (3) formul apskaiiuojame atitinkamus Pitagoro primityviuosius trejetus:
1) kai 16 , 19 = = n m , tai ) 617 , 105 , 608 ( ;
2) kai 8 , 13 = = n m , tai ) 233 , 105 , 208 ( ;
3) kai 4 , 11 = = n m , tai ) 137 , 105 , 88 ( .
Ats.: ) 617 , 105 , 608 ( , ) 233 , 105 , 208 ( , ) 137 , 105 , 88 ( .
inomi keli 3 teoremos rodymo metodai. Pirmasis i teorem rod Diofantas. Jo metodas,
kur ia panagrinsime, geometrinis, paremtas apskritimo ir tiess susikirtimo racionalij tak
radimu. is rodymas nra sudtingas, taiau reikalauja kai kuri matematikos ini.
Staiakampje koordinai sistemoje xOy:
-
2 2 2
r y x = + yra apskritimo, kurio spindulys r, o centras koordinai pradios takas
) 0 ; 0 ( O , lygtis;
- m kx y + = yra tiess, kurios kampinis koeficientas tg = k ( kampas tarp tiess ir Ox
aies teigiamosios krypties), einanios per Oy aies tak ) ; 0 ( m , lygtis.
3 teoremos Diofanto rodymas. Lygties (1) abi puses padalykime i
2
c . Gauname lygt

1
2 2
= |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
c
b
c
a
. (4)
Vadinasi, turime surasti trupmenas
c
a
x = ir
c
b
y = , su kuriomis galiot (4) lygyb. Kitaip tariant,
turime rasti racionaliuosius lygties 1
2 2
= + y x sprendinius, po to ias trupmenas
subendravardiklin rastume ir skaiius a, b ir c, sudaranius primityviuosius Pitagoro trejetus. Tuo
tikslu rodykime vien pagalbin teigin.
Lema. Tiess 1 = kx y su racionaliuoju k ir apskritimo 1
2 2
= + y x susikirtimo takas ) , (
k k
y x ,
1
2
2
+
=
k
k
k
x ,
1
2
1
2
+

=
k
k
k
y , (5)
yra takas su racionaliosiomis koordinatmis; visi racionalieji lygties 1
2 2
= + y x sprendiniai
ireikiami (5) formulmis.
rodymas. Iekodami apskritimo ir tiess susikirtimo tak isprskime lygi sistem, kai
0 = k (su 0 = k gauname apskritimo ir tiess susikirtimo tak ) 1 ; 0 ( ):
( )

=
+
=

=
= +

=
= +

=
= +
.
1
1
,
1
2
1
, 0 2 ) 1 (
1
, 1 1
1
, 1
2
2
2
2 2 2 2 2
k
k
y
k
k
x
kx y
k x k
kx y
kx x
kx y
y x
k
k

Kadangi k racionalusis skaiius, tai racionalieji skaiiai yra ir trupmenos
1
2
2
+
=
k
k
x
k
,
1
1
2
2
+

=
k
k
y
k
.
Dabar tegu ) ; (
0 0
y x yra kuris nors lygties 1
2 2
= + y x racionalusis sprendinys (jo koordinats
racionalieji skaiiai). Tam, kad ties 1 = kx y eit per takus ) ; (
0 0
y x A ir ) 1 ; 0 ( B (r. pav.), jos
4

krypties koeficientas k turi bti racionalusis skaiius:
+
= =
0
0
0 0
1
1
x
y
k kx y k racionalusis
skaiius. O tokios tiess ir apskritimo 1
2 2
= + y x susikirtimo takas yra (5) pavidalo. Lema rodyta.

















Dar vienas domus udavinys, pasieks mus i I amiaus, yra Herono udavinys.
Tarkime trikampio kratini ilgiai yra natralieji skaiiai a, b ir c. Jeigu io trikampio plotas S
yra natralusis skaiius, tai ) , , ( c b a vadinamas Herono trejetu, o pats trikampis Herono
trikampiu.
Kadangi Pitagoro trikampio plotas ) (
2 2
n m mn S = yra sveikasis skaiius, tai kiekvienas
Pitagoro trejetas yra ir Herono trejetas. Taiau yra ir ne staij Herono trikampi. Pavyzdiui,
Herono trejetai yra (7, 15, 20), (9, 10, 17), (13, 14, 15). i trikampi plotai yra sveikieji skaiiai.
Tuo nesunku sitikinti pritaikius trikampio ploto skaiiavimo Herono formul:
) (
2
1
, ) )( )( ( c b a p c p b p a p p S + + = = .
Pirmojo trikampio plotas lygus 42, antrojo 36, treiojo 84. Nordami rasti visus Herono trejetus,
turtume rasti lygties
) (
2
1
), )( )( (
2
c b a p c p b p a p p S + + = = , (6)
bendrj sprendin ) , , , ( c b a S , kurio visos komponents sveikieji skaiiai. (Kai iekoma lygties
sveikj sprendini, sakoma, kad sprendiama diofantin lygtis.) Taiau (6) diofantins lygties
bendrojo sprendinio formul neinoma. Taigi negalime urayti ir formuls, leidianios
apskaiiuoti visus Herono trejetus.
Herono trejet radimo udavinys palengvja, kai trikampio kratini ilgiai a, b ir c tenkina tam
tikras slygas. ia panagrinkime atvej, kai skaiiai a, b ir c yra aritmetins progresijos su skirtumu
d nariai, t. y. tegu d b c d b a + = = , , 1 > b . Apskaiiuokime trikampio su kratinmis , d b a =
b ir d b c + = plot:
b d b b d b p
2
3
) (
2
1
= + + + = , ) 4 ( 3
4 2
3
2
3
2
3
2
3
2 2
d b
b
d b b b b d b b b S = |
.
|

\
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
+ = .
I ploto iraikos darome ivad: kai b nelyginis, tai S nra sveikasis skaiius. Taigi prasminga
tyrinti tik lyginius skaiius b. Kai N , 2 e = x x b (N natralij skaii aib), tuomet
, 2 , 2 d x c d x a + = = x p 3 = , ) ( 3
2 2
d x x S = . Skaiius S bus natralusis, jeigu , 3
2 2 2
y d x =
N e y . Vadinasi, udavinys suvedamas diofantins lygties
y
x
A(x ; y )
0 0
B(0; -1)

Tegu
n
m
k = (m ir n tenkina 3 teoremos slygas).
Tuomet
2 2 2
2
1
2
n m
mn
n
m
n
m
k
x
+
=
+ |
.
|

\
|
= ir
2 2
2 2
2
2
1
1
n m
n m
n
m
n
m
k
y
+

=
+ |
.
|

\
|
|
.
|

\
|
= . Taigi radome, kad
skaiiai
2 2 2 2
, , 2 n m c n m b mn a + = = = sudaro
primityvj Pitagoro trejet.
5

N, , 3
2 2 2
e = d d y x (7)
sprendim.
ia domi kintamojo y geometrin interpretacija. Tegu r yra trikamp su kratinmis
, 2 d x a = , 2x b = d x c + = 2 brto apskritimo spindulys. Tuomet, kaip inome, pr S = . ia
ra S ir p iraikas, gauname: xr d x x 3 ) ( 3
2 2
=
2 2 2
3 d r x = . Sugretin su (7) lygtimi,
matome, kad r y = , o tuomet xy S 3 = . Ir dar tokiame trikampyje, kai N e y , tai ne tik N e r , bet
ir auktins h, nuleistos kratin b, ilgis yra natralusis skaiius, be to y h 3 = (sitikinkite).
Panagrinkime (7) diofantin lygt, kai 1 = d . Lygtis
1 3
2 2
= y x , (8)
skaii teorijoje inoma kaip Pelo (John Pell angl matematikas, 1611-1685) lygtis. Akivaizdus
ios diofantins lygties sprendinys 1 , 2 = = y x apibria Herono trikamp su kratinmis , 3 = a
, 4 = b 5 = c (kuris yra ir Pitagoro trikampis). inoma, kad visi (8) lygties sprendiniai nusakomi
rekurentinmis formulmis
, 2 , 3 2
1 1 n n n n n n
y x y y x x + = + =
+ +
, 1 , 2
1 1
= = y x ... , 2 , 1 = n . (9)
ra ia , 1 , 2
1 1
= = y x gauname: 4 , 7
2 2
= = y x , 13 = a , 14 = b 15 = c Herono trikampio
kratins.
Kai 1 > d , (7) diofantins lygties sprendiniai ) ; ( y x randami pagal formules
) 3 (
2
, ), 3 (
2
2 2 2 2
n m
k
x mnk y n m
k
d + = = = , k, m, n natralieji skaiiai. (10)
(r., pavyzdiui, . , , : , 1961, .
35,38). Naudojantis jomis randami ir kitokie Herono trikampiai (kuri kratini ilgiai sudaro
aritmetin progresij su skirtumu d). Toki trikampi kratini ilgiai randami pagal formules:
) 9 (
2
1
2
2 2
n m k d x a + = = , ) 3 ( 2
2 2
n m k x b + = = , ) (
2
3
2
2 2
n m k d x c + = + = ,
o plotas ) 3 (
2
3
3
2 2 2
n m mn k xy S + = = . ia k, m, n yra tokie natralieji skaiiai, su kuriais a, b ir c
natralieji. Suraskime kelis tokius Herono trikampius: kai 2 , 1 = = = k m n , tai , 13 = a , 14 = b
15 = c ( 1 = d ), 84 = S ; kai 1 , 5 = = = k n m , tai , 17 = a , 28 = b 39 = c ( 11 = d ), 210 = S ; kai
2 , 1 , 4 = = = k n m , tai , 25 = a , 38 = b 51 = c ( 13 = d ), 456 = S .
ioje temoje susipainome su Pitagoro udavinio sprendimu, panagrinjome kelis Herono
trikampi radimo bdus. Egzistuoja ir kitoki Herono trikampi radimo metod, taiau ia j
nenagrinsime. Silome isprsti iuos udavinius.

PENKTOJI UDUOTIS

1. Naudodamiesi (3) iraika nustatykite kiek yra primityvij Pitagoro trejet ir raskite juos, kai
m ir n natralieji skaiiai, tenkinantys 3 teoremos slygas, ir 8 s m .
2. Raskite visus primityviuosius Pitagoro trejetus ) , , ( c b a , kuri 84 = a .
3. Nustatykite, kiek yra staij trikampi, kuri vienas statinis lygus 140, o kit dviej kratini
ilgiai natralieji skaiiai. Raskite juos.
4. Raskite visus primityviuosius Pitagoro trejetus ) , , ( c b a , kuri 35 = b .
5. Raskite visus staiuosius trikampius, kuri vienas statinis lygus 165, o kit dviej kratini
ilgiai natralieji skaiiai.
6. Raskite apskritimo 1
2 2
= + y x ir tiess 1
7
5
= x y susikirtimo tak.
6

7. Paraykite tiess, einanios per tak ) 1 ; 0 ( A ir tak ) 3 ; 7 ( B , lygt. Raskite ios tiess ir
apskritimo 1
2 2
= + y x susikirtimo tak 0 ), ; ( = x y x C . Kok Pitagoro primityvj trejet
nusako takas C ?
8. statj trikamp brtas apskritimas. Jo lietimosi su trikampio ambine takas dalija ambin
6 cm ir 8 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite trikampio plot. Ar is trikampis yra Herono
trikampis? (Atsakym pagrskite).
9. Ar trikampis, kurio kratini ilgiai yra 13, 20 ir 21, yra Herono trikampis? Apskaiiuokite io
trikampio auktins, nuleistos kratin 21, ilg ir raskite dali, kurias i kratin padalija
auktins pagrindo takas, ilgius.
10. Naudodamiesi Pelo lygties sprendini rekurentinmis formulmis raskite keturis Herono
trikampius, kuri kratini ilgiai sudaro aritmetin progresij su skirtumu 1 = d . Apskaiiuokite
j plotus.

Penktosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2010 m. spalio 10 d. mokyklos adresu:
Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU
Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos
interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK
MOKYKLOS TARYBA