Está en la página 1de 6

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA

2 tema. LYGI IR NELYGYBI SPRENDIMAS TAIKANT FUNKCIJ SAVYBES


(20092011)

Teorin mediag pareng bei antrj uduot sudar Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Juozas inknas

Pagrindinje mokykloje susipainote su tiesioginio proporcingumo funkcija, tiesine funkcija, atvirkio proporcingumo funkcija ir kvadratiniu trinariu. ios uduoties nurodymuose susipainsite ir su kitomis funkcijomis bei j savybi taikymais sprendiant lygtis ir nelygybes. Daugiau dmesio skirsime iracionalij lygi ir nelygybi sprendimui. Toki lygi ir nelygybi standartini sprendimo bd ia nenagrinsime. Susipain su teorine mediaga ir inagrinj pateikt lygi ir nelygybi sprendimus, Js skmingai atliksite i uduot. 1. Lygi apibrimo sritis. Lygties f ( x) = g( x) (ar nelygybs f ( x) g( x) ) apibrimo sritimi laikysime neinomojo x reikmi, priklausani funkcij f ir g apibrimo srii bendrajai daliai, aib. Pavyzdiui, lygties

x 1 = x2 5 x + 6 + 1

apibrimo

sritis

yra

funkcij

f ( x) =

x 1

ir

g( x) = x 2 5 x + 6 + 1 apibrimo srii bendroji dalis, t. y. nelygybi sistemos x 1 0, 2 x 5x + 6 0 sprendini aib. Lygtys (nelygybs), kuriose neinomasis x yra po aknies enklu, vadinamos iracionaliosiomis lygtimis (nelygybmis). Pavyzdiui, lygtis 3 x 1 + 2 x = x yra iracionalioji. Sprendiant iracionalisias lygtis ir nelygybes, kartais pakanka rasti tik j apibrimo sritis. Kad bt trumpiau, lygties apibrimo srit ymsime D ( L), o nelygybs D( N ). 1 pavyzdys. Isprskime: a) lygt x 2 + 12 + x x 2 = 16 4 x 4 ; b) nelygyb x 2 + 7 + 3 x > 5 x 3 . Sprendimas. a) Lygties apibrimo srit D ( L ) rasime isprend nelygybi sistem
( 4 x)( x + 3) 0, 12 + x x 2 0, x 4. x 4 0, Sistemos pirmosios nelygybs sprendini aib yra intervalas [ 3; 4], o antrosios intervalas [ 4; + ) . Abiej nelygybi sprendinius pavaizduokime skaii ayje (1 pav.).

-3

0
1 pav.

J bendroji dalis, yra D ( L ) = {4}. Nesunku sitikinti, kad x = 4 yra lygties sprendinys. Ats.: 4. b) Raskime nelygybs apibrimo srit: x 2 + 7 0, x 2 + 7 0, x = 3. D ( N ) : 3 x 0, x 3, x 3 0 x 3 Kai x = 3, kairioji nelygybs pus lygi 4, o deinioji pus lygi 5. Taigi nelygyb sprendini neturi. Ats.: .
2. Funkcijos monotonikumas. Funkcija f: ( a; b) R R vadinama didjania (majania) intervale ( a; b), jeigu bet kuriems intervalo takams x1 ir x 2 , x1 < x2 , galioja nelygyb f ( x1 ) < f ( x2 ) ( f ( x1 ) > f ( x2 ) ). Didjanios ir majanios funkcijos vadinamos monotoninmis.
1

Pavyzdiui, funkcija f ( x) = ax + b, a, b R , yra didjanti, kai a > 0 , ir majanti, kai a < 0, nes f ( x1 ) f ( x2 ) = ax1 + b ( ax 2 + b) = a( x1 x2 ) < 0, kai x1 < x2 ir a > 0 ; f ( x1 ) f ( x2 ) > 0, kai x1 < x2 ir a < 0.

b b Kvadratinis trinaris f ( x) = ax 2 + bx + c intervale ; maja, o intervale ; + didja, 2 a 2 a b kai a > 0 (r. 2 pav.); take x = jis gyja maiausi reikm. Jeigu a < 0, tai kvadratinis trinaris didja 2a b b b intervale ; gyja didiausi reikm (r. ir maja intervale ; + , o take x = 2a 2a 2a 3 pav.).
y y

b 2a
x

b 2a

2 pav. ( a > 0 )

3 pav. ( a < 0 )
f ( x) yra didjanti, kai funkcija f

2 pavyzdys. rodykime, kad funkcija g( x) =

yra didjanti ir

f ( x ) 0. Sprendimas. Tegul x1, x2 D( f ) ir x1 < x2 . Tada

g( x1 ) g( x2 ) =

f ( x1 )

f ( x2 ) =
4

f ( x1 ) f ( x2 ) f ( x1 ) + f ( x2 )

< 0, nes f ( x1 ) f ( x2 ) < 0.

Atkreipkime dmes, kad ir funkcija

f ( x) =

f ( x) yra didjanti, kai f ( x) 0 ir f yra didjanti.

Pavyzdiui, funkcija f ( x) = 2 x + 3 yra didjanti, o funkcija f ( x) = 4 x 2 4 x + 10 yra majanti intervale ( ; 2) ir didjanti intervale ( 2 ; + ). Pratimai. rodykite iuos teiginius: 1) funkcija f ( x) = 3 x yra didjanti; 2) jeigu funkcijos f ir g intervale ( a; b) yra didjanios (majanios), tai j suma f + g yra didjanti (majanti) funkcija; 3) jeigu funkcija f yra didjanti (majanti), o funkcija g yra majanti (didjanti), tai j skirtumas f g yra didjanti (majanti) funkcija. Sprsdami lygtis ir nelygybes, remsims akivaizdiomis monotonini funkcij savybmis: 1) jeigu funkcija f yra didjanti (majanti), tai lygtis f ( x) = a, a R , turi daugiausiai vien sprendin; 2) jeigu funkcija f yra didjanti (majanti), o funkcija g yra majanti (didjanti), tai lygtis f ( x) = g( x) turi daugiausiai vien sprendin; 3) jeigu funkcija f: ( a; b) R yra didjanti (majanti) ir f ( x0 ) = c , c R , a < x0 < b , tai nelygybs f ( x) < c sprendini aib yra intervalas ( a; x0 ) (( x0 ; b)); 4) jeigu funkcija f: ( a; b) R yra didjanti (majanti), o funkcija g: ( a; b) R yra majanti (didjanti), ir take x 0 ( a; b ) galioja lygyb f ( x0 ) = g( x0 ) , tai nelygybs f ( x) > g( x) sprendini aib yra intervalas ( x0 ; b) (( a; x0 )). 34-savybes pailiustruosime grafikai (4 pav., a), b) ir (5 pav., a), b)
2

y=f(x)

y y=c

a
4 pav. a)

x0
4 pav. b)

b x

5 pav. a)

5 pav. b)

4 pratimas. Remdamiesi 4 pav. ir 5 pav., uraykite nelygybi f ( x) > c ir f ( x) < g( x) sprendinius. 3 pavyzdys. Isprskime lygt x 2 + 3 x 4 + x 4 = 12 x. Sprendimas. Pirmiausia raskime lygties apibrimo srit ( x + 4)( x 1) 0, x 2 + 3 x 4 0, x [4; + ). D( L ) : x 4 x 4 0

Kadangi funkcijos f1 ( x) = x 2 + 3 x 4 ir f 2 ( x ) = x 4 intervale [ 4; + ) yra didjanios, tai ir funkcija f ( x) = x 2 + 3 x 4 + x 4 iame intervale yra didjanti. Kadangi funkcija g( x) = 12 x yra majanti, tai lygtis gali turti daugiausiai vien sprendin. Nesunku sitikinti, kad x = 5 yra ios lygties sprendinys. Ats.: 5. 4 pavyzdys. Isprskime nelygybes: a) 6 + x 4 x > 47 12 x x 2 ; b) 1 5 x + 1 x 6. Sprendimas. a) ios nelygybs apibrimo sritis yra f1 ( x) = 6 + x yra didjanti, yra o funkcija f ( x) = 6 + x 4 x didjanti. [ 6; 4] Kadangi yra D ( N ) = [ 6; 4]. ioje srityje funkcija yra majanti.
x=3

f 2 ( x) = 4 x kvadratinis majanti tai,

Todl

funkcija

trinaris o 4

g ( x) = 47 12 x x 2 =
yra lygties nelygybs savyb,

= ( x 2 + 12 x 47)

intervale
2

funkcija, pagal

6 + x 4 x = 47 12 x x 2

sprendinys,

6 + x 4 x > 47 12 x x sprendini aib yra intervalas (3; 4];


1 DN = ; . Kadangi funkcija 5 f ( x) = 1 5 x + 1 x yra majanti iame intervale ir f ( 3) = 6 , tai, pagal 3 savyb, nelygybs sprendini aib yra intervalas ( ; 3]. Ats.: a) (3; 4]; b) ( ; 3].
b) Nelygybs apibrimo sritis yra intervalas

3. Funkcijos didiausia ir maiausia reikms. Sakoma, kad funkcija f: Df R R take x0 Df gyja didiausi (maiausi) reikm, jeigu f ( x0 ) f ( x ) ( f ( x0 ) f ( x ) ) su visais x, x Df . Sprsdami lygtis ir nelygybes, kartais naudosims iomis savybmis: 1) jeigu f ( x ) A ir g ( x) A funkcij f ir g apibrimo srii bendroje dalyje, tai lygtis f ( x ) = g ( x ) ekvivalenti lygi sistemai f ( x ) = A, (lygties ir lygi sistemos sprendiniai sutampa); g ( x) = A 2) jeigu f ( x) A < a ( f ( x ) A > a ) su visais x Df , tai lygtis f ( x ) = a sprendini neturi; 3) jeigu f ( x ) A < a ( f ( x ) A > a ) su visais x Df , tai nelygyb f ( x ) a ( f ( x ) a ) sprendini neturi. 5 pavyzdys. Isprskime ias lygtis:

a) b)

10 x 2 x + 25
4

= x2 4 x + 5 ;

3 x + x + 5 = x 2 + 2 x + 5.
a) Kadangi x 2 4 x + 5 = ( x 2) 2 + 1 1 ir lygyb galima, kai
x=2,

Sprendimas.

10 x 2 x + 25
4

10 25 x2 + 2 x x2

10 25 2 x 2 x
2

10 2 25

= 1 (pritaikme aritmetinio ir geometrinio vidurki nelygyb

skaiiams x 2 ir

25

), tai lygtis

10 x 2 x + 25
4

= x 2 4 x + 5 ekvivalenti lygi sistemai x 2 4 x + 5 = 1, 10 x 2 = 1. 4 x + 25

, t. y. x + 25 x2 kai x = 5 arba x = 5. Taigi lygi sistema sprendini neturi. Vadinasi, sprendini neturi ir nagrinjamoji lygtis.
4

Lygties x 2 4 x + 5 = 1 sprendinys yra x = 2, o lygyb

10 x 2

= 1 galima tik tada, kai x 2 =

25

Ats.: .

b) Lygties

3 x + x + 5 = x 2 + 2 x + 5 apibrimo sritis yra D ( L) = [ 5; 3]. ioje srityje funkcija

f1 ( x ) = 3 x yra majanti, funkcija f 2 ( x ) = x + 5 didjanti, o funkcija g ( x ) = x 2 + 2 x + 5 nei didjanti, nei majanti, todl negalima taikyti 2-me skyrelyje nagrint atvej. Iekome funkcij f ( x ) = 3 x + x + 5 ir g ( x ) = x 2 + 2 x + 5 didiausios ir maiausios reikmi. Tegul

t = 3 x + x + 5 > 0 .

Tada

t 2 = 8 + 2 15 2 x x 2 = 8 + 2 16 ( x + 1) 2 16 t 4 ;

lygyb t = 4 galima tik tada, kai x = 1. Akivaizdu, kad g ( x ) = x 2 + 2 x + 5 = ( x + 1) 2 + 4 4 , o lygyb galima tik tada, kai x = 1. Taigi lygtis 3 x + x + 5 = x 2 + 2 x + 5 ekvivalenti lygi sistemai
3 x + x + 5 = 4, 2 x + 2 x + 5 = 4,

kuri turi vienintel sprendin x = 1.


Ats.: 1.

6 pavyzdys. Isprskime nelygybes:

a) b)

x2 + 2 x + 4 +

4 x + 2x + 4
2

= 4 x2 ;

2 x + 9 + 4 81 x < 3.

Sprendimas. a) Nelygybs apibrimo sritis yra visa realij skaii aib. Kairij lygties pus paymkime f ( x), o deinij g ( x). Pasinaudoj dviej skaii aritmetinio ir geometrinio vidurki nelygybe, gauname: 4 4 f ( x) = x2 + 2 x + 4 + 2 x2 + 2 x + 4 = 2 4 = 4; 2 2 x + 2x + 4 x + 2x + 4 4 x 2 + 2 x + 4 = 4 x = 0 arba x = 2. lygyb galima tik tada, kai x 2 + 2 x + 4 = x 2 + 2x + 4 Aiku, kad g ( x ) = 4 x 2 4; lygyb galima tik tada, kai x = 0. Taigi lygties kairiosios puss maiausia reikm lygi 4, o lygties deiniosios puss didiausia reikm lygi 4; ios reikms gyjamos take x = 0. Vadinasi, x = 0 yra vienintelis sprendinys. 9 9 b) D( N ) = ; 81 . Kai x ; 0 , tai 2 x + 9 0, 4 81 x 3 ir 2 x + 9 + 4 81 x 3. Kai 2 2 9 2 x + 9 3, 4 81 x 0, 2 x + 9 + 4 81 x 3. Taigi, kai x ; 81 , kairioji x [0; 81], tai 2 nelygybs pus ne maesn u 3. Todl nelygyb sprendini neturi. Ats.: .
4. Funkcijos grafikas. Funkcijos y = f ( x) , x Df , grafiku staiakampje Dekarto koordinai sistemoje Oxy vadinama ploktumos tak, kuri koordinats yra ( x; f ( x)) , x Df , aib. Remdamiesi funkcijos grafiku, isprskime pavyzd. 7 pavyzdys. Raskime lygties max{4 x x 2 ; x 2 6} = a sprendini skaii priklausomai nuo a reikms; ia max{u; v} didiausias i skaii u ir v.

Sprendimas. Nubrkime funkcijos

f ( x ) = max{4 x x 2 ; x 2 6} grafik. Vienoje koordinai

sistemoje nubraiome funkcij f1 ( x ) = 4 x x 2 ir f 2 ( x ) = x 2 6 grafikus (6 pav.). i grafik susikirtimo takai yra sistemos y M N y = 4x x 2 , 2 y = x 6 sprendiniai: A( 1; 5), B (3; 3). i paraboli virns yra takuose C C ( 2; 4) ir D (0; 6). 4 B 3 I brinio matome, kad x 2 6, < x 1; -1 x 2 3 f ( x) = 4 x x 2 , 1 < x 3; y=a 2 x 6, x > 3. -5 A Funkcijos f grafikas (r. 6 pav.) yra subrkniuotos srities -6 kontras MACBN. D Rasime io grafiko ir tiess y = a susikirtimo tak skaii priklausomai nuo parametro a. Kai a < 5, ties y = a grafiko nekerta. Kai a = 5, ties 6 pav. y = 5 ir grafikas kertasi viename take; kai 5 < a < 3, ties y = a ir grafikas kertasi dviejuose takuose; kai a = 3, trijuose takuose; kai 3 < a < 4 keturiuose takuose; kai a > 4 dviejuose takuose.
5

Ats.: Kai a < 5, lygtis sprendini neturi; kai a (5; 3) ( 4; + ) du sprendinius; kai a = 3 ir a = 4

tris sprendinius; o kai a (3; 4) keturis sprendinius. 5. Funkcijos lyginumas. Pasinaudojus lygt ar nelygyb einani funkcij lyginimu, kartais pavyksta supaprastinti udavinio sprendim. Prisiminkime, kad funkcija f: ( a; a) R R vadinama lygine, jeigu su bet kuriuo x ( a; a ) yra teisinga lygyb f ( x ) = f ( x ). Pavyzdiui, funkcija
f ( x) = x 4 + 5

yra

lygin,

nes

f ( x) = ( x) 4 + 5 = x 4 + 5 = f ( x).

8 pavyzdys. Itirsime, su kuriomis parametro a reikmmis lygtis x 2 3 | x | 4 = a turi tris skirtingus sprendinius. Sprendimas. Jeigu x0 0 yra ios lygties sprendinys, tai ( x0 ) taip pat yra sprendinys. Kad lygtis turt 3 sprendinius, vienas sprendinys turi bti 0. Nulis yra lygties sprendinys, kai a = 4. Tada lygtis yra

tokia: x 2 3 | x |= 0. Kai x > 0, gauname lygt x 2 3x = 0 ir jos teigiamas sprendinys lygus 3. Kai x < 0, lygtis x 2 3x = 0 turi neigiam sprendin, lyg 3. Ats.: a = 4 ; 3; 0; 3 sprendiniai.
ANTROJI UDUOTIS

Isprskite ias lygtis ir nelygybes:


1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

4 x2 + 5 + x2 x 2 = 3 ; x 2 + 2x 8 + 4 x 2 < 3 ; x 2 + 3x + 4 + x + 1 = 3 4 x x 2 ;
x + 3 5 x = x 2 12 x + 11 ;

4x 3 + x 2 4 ; 5 x + x + 13 = x 2 + 8 x + 22 ; x + 4 + 4 16 x < 2 ;
12 . x + 4x + 6
2

8. x 2 4 x + 10 =

9. Raskite lygties min {x 2 2 x 3; x + 1} = a sprendini skaii priklausomai nuo parametro a reikms. 10. Nustatykite, su kuria parametro a reikme lygtis x 4 4 x 2 + 5 = a turi tris skirtingus sprendinius ir juos raskite.

Uduoties sprendimus praome isisti iki 2009 m. gruodio 23 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA