LIETUVOS JAUN J MATEMATIK MOKYKLA

5 tema. OPTIMIZAVIMO UDAVINIAI

(2001-2003) Teorin mediag pareng bei penktj uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Antanas Apynis Matematikos grois slypi vidinje io mokslo harmonijoje. Daugel patraukia matematikos filosofiniai aspektai, gi praktikesni mons ja avisi dl plai matematikos taikymo galimybi. Labiau sigilin suvoktume, kad matematikos inios daniausia taikomos netiesiogiai. I pradi sudaromas problemos matematinis modelis (tam tikras matematinis udavinys), kuris toliau nagrinjamas naudojantis turimomis matematikos iniomis. Sprsdami optimizavimo (geriausi elgesio strategij, variant, sprendim, paiekos) udavinius, susipainsime su tiesini funkcij, tiesini lygi bei nelygybi taikymo kinje veikloje ir, apskritai, ekonomikoje kai kuriais aspektais. inoma, tai bus tik pati pradia, todl nesileisime gilesnius samprotavimus, neformuluosime apibendrinani teigini, neaikinsime sunkesni sprendimo metod. Isamesni ini moksleiviai galt rasti jiems skirtoje P. Tannenbaumo ir R. Arnoldo knygoje Kelions iuolaikin matematik (Vilnius: TEV, 1995), A. Apynio ir E. Stankaus knygelje Elementarus matematikos taikymas ekonomikoje (Vilnius: Presvika, 1997) bei kituose leidiniuose. 1. Tiesin funkcija ir tiesin lygtis. Tiesin vieno kintamojo x funkcija y f ( x) paprastai uraoma tiesine lygtimi y _ mx n (ia m ir n realieji skaiiai) arba tiesine lygtimi

L1 yra lygiagreti su aimi Ox , ties L2 lygiagreti su aimi Oy , o L3 eina per koordinai sistemos pradios tak.
Pastaba. Tiesins lygties su dviem neinomaisiais narys su lygiu nuliui koeficientu paprastai praleidiamas (neraomas). Taigi lygtis 0 x = 3 y 6 uraoma tiesiog 3 y _ 6 arba

2. Tiesins nelygybs su dviem neinomaisiais ir j sistemos. Nelygyb su dviem neinomaisiais, tarkime, x ir y , vadinama tiesine nelygybe, jeigu j galima urayti kuriuo nors i i bd: ax = by c , ax = by c , ax = by c , ax = by c . Bet kurios tiesins nelygybs su dviem neinomaisiais sprendini aibs geometrinis vaizdas (grafikas) staiakampje Dekarto koordinai sistemoje yra pusploktum. Jos kratas ties L , kurios lygtis yra ax = by c . Turtume atkreipti dmes tai, kad pusploktums kratas ties L priklauso tiesins nelygybs ax = by c ( ax = by c ) sprendini aibs grafikui. Grietos tiesins nelygybs ax = by c ( ax = by c ) sprendini aibs grafikui ties L nepriklauso. Apibendrindami suformuluosime toki tiesins nelygybs ax = by c ( ax = by c ) sprendini aibs (paymkime j X ) grafinio vaizdavimo schem. I pradi briame ties L , kurios lygtis ax = by c . Paskui pasirenkame bet kur tak, tarkime,

y _ 2 , o lygtis 2 x = 0 y 8 keiiama lygtimi 2 x 8 , arba x=4.

ax by c ( a, b, c realieji skaiiai). ios funkcijos grafikas

(skaii por ( x; y ) , tenkinani lygt, aib) Dekarto koordinai sistemoje yra ties. Nordami j nubrti, turtume pasirinkti bet kuriuos du lygties sprendinius, sakykime, ( x y) ir ( x; y) , paymti ploktumoje ir per juos ivesti ties. 1 pavyzdys. Tarkime, y kad tiesins funkcijos (-2; 6) lygtis yra 3 x 5 2 y 6 . Brdami jos grafik (r. 1 pav.), pasirinkime sprendinius (2; 0) ir (0; 3). (0; 3) Lengva suvokti, kad pasirink kit sprendini por, pavyzdiui, ( 4; ? 3) ir ( ?2; 6) , gautume t pai ties. Atkreipkime dmes tai, kad tiesins lygties ax by c sprendiniai yra tiesje, lygiagreioje su ordinai aimi Oy , kai

( x 0 ; y 0 ) alia tiess

L (r. 3 pav.). Jei tai ax 0 by 0 c ,

y X

(x0; y0 )

L ax+by > c (ax+by < c) x

aib X yra pus- ax+by < c (ax+by > c) ploktum (su kratu tiese L ), kurioje yra takas ( x 0 ; y 0 ) . O Jei

(2; 0) O x

(4; -3)
1 pav.

koeficientas b lygus nuliui. i ties lygiagreti su abscisi aimi Ox , kai a 0 . Kai laisvasis narys c lygus nuliui, tai ties eina per koordinai pradios tak. 2 pavyzdys. Pavaizduokime grafikai tiesini lygi 1) 0 x = 3 y 6 , 2) 2 x = 0 y 8 , 3) 2 x = 5 y 0 sprendini aibes. Sprendimas. Iekomsias tieses paymkime atitinkamai L1 ,

ax 0 by 0 { c , 3 pav. tai renkams prieingj pusploktum. Kai nelygyb yra grieta ( ax = by c arba ax = by c ), jos sprendini aibs grafinio vaizdavimo schema tokia pati. Tik iuo atveju prie grafiko neprijungiame pusploktums krato (tiess L ). 3 pavyzdys. Pavaizduokime grafikai tiesini nelygybi 3 x = 4 y 12 ir 4 x ? 3 y 0 sprendini aibes.
Sprendimas. Tiesins nelygybs 3 x = 4 y 12 sprendini aib yra pusploktum, kurios kratas yra ties, einanti per takus ( 4; 0) ir (0; 3) . Pusploktumei nustatyti (testuoti) tinka koordinai pradios takas (0; 0) . Jo koordi-

L2 ir L3 . Joms nubrti pasirinkime po du kiekvienos lygties

sprendinius. Ties L1 briame per takus ( 4; 2) ir (1; 2) , ties

L2 per takus ( 4; 2) ir

y (-5; 2) (1; 2) (0; 0) (4; 2) (4; 0) x L3

2 pav.

(4; 0) , o ties L3 per takus

L1

(0; 0) ir
(r.

(15; 2)

2 pav.). Ties

nats tenkina nelygyb 3 x = 4 y 12 , todl (0; 3) darome ivad, jog 3x+4y < 12 tiesins nelygybs (4; 0) 3 x = 4 y 12 sprendix ni aibs grafikas yra (0; 0) pusploktum, kurioje 4 pav. yra koordinai sistemos pradios takas (4 pav. i pusploktum subrkniuota). Kitos tiesins nelygybs ( 4 x ? 3 y 0 ) sprendini aib grafikai vaizduojame panaiai (r. 5 pav.). I pradi briame ties L , kurios lygtis 4 x ? 3 y 0 . Ji eina per takus (0; 0) ir (3; 4) .

Pusploktumei testuoti koordinai pradia netinka, todl renkams kit tak (0; 4) , nesant tiesje L . Kadangi 4 0 7 3 4 0 , tai darome ivad, jog tiesins nelygybs 4 x 7 3 y 0 sprendiniai upildo prieing tako (0; 4) atvilgiu

y L (0; 4) (3; 4) 4x-3y > 0 x

5 x 5 2 y 2 500 ) ir x 5 3 y 1 800 . Plano komponents negali

bti neigiamos, todl turime dar dvi slygas: x 0 ir y 0 . Kol kas nekreipkime dmesio tai, kad pagal udavinio prasm abi plano komponents turi bti sveikieji skaiiai, nes i slyga bdinga ne visiems gamybos planavimo udaviniams, j prisiminsime vliau. I vis keturi tiesini nelygybi sudarome tiesini nelygybi sistem

(0; 0)

pusploktum (5 pav. ji subrk5 pav. niuota). Krato ties L grafikui nepriklauso, todl j nubrime punktyrine linija. Danai tenka iekoti bendr kelioms (dviems ir daugiau) tiesinms lygtims arba nelygybms sprendini. Tada sakoma, jog reikia isprsti tiesini lygi arba nelygybi sistem. Optimizavimo udaviniams sprsti labai praveria tiesini nelygybi su dviem neinomaisiais sprendini aibs grafikas. 4 pavyzdys. Pavaizduokime grafikai tiesini nelygybi sistemos

x = y 5, x ? 3 y 3, 2 x ? y ?2
sprendini aib X . Sprendimas. Vis trij tiesini nelygybi sprendini aibes grafikai vaizduojame L3 toje paioje Dekarto y koordinai sistemoje (0;5) (6 pav.). Gautsias pusB ploktumes paymime statmenomis rodyklmis (0;2) prie atitinkam tiesi L2 ( L1 , L2 ir L3 ), o benC

Toliau i sistem vadinsime apribojim sistema, o jos sprendini aib X leistinja plan aibe. Leistinj aib pavaizduokime grafikai y (r. 7 pav.). Aiku, kad i L3 aib netuia ir joje yra L 2 sveikaskaii tak (t.y. (0;600) (300;500) toki, kuri abi kompoA B nents yra sveikieji skaiiai). X (500;0) L4 Jau aikja ir matex C L O matin problema. Aibje 1 X reikia rasti sveikas7 pav. kait tak ( x ; y ) , kurio koordinats tenkina slyg 9 x = 12 y max (9 x = 12 y ) . Glaustai udavinys uraomas taip:

5 x = 2 y 2 500, x = 3 y 1 800, 0, x 0. y

(2)

(5;0) drj dal subrkniuo- (-1;0) x (3;0) jame. Taigi aibs X L1 (0;-1) grafikas yra trikampiu A ABC apribota ploktu6 pav. mos sritis (su paiu kontru). 3. Optimizavimo u udavini davini matematiniai modeliai ir grafinis j sprendimas. Ekonomins veiklos dalyvi interesai visada susij su konkreiais tikslais bei ribotomis j gyvendinimo galimybmis. Formuluojant problemas matematikai naudojamos svokos tikslo funkcija, leistinoji aib, optimalusis planas ir kt. Pabandykime susipainti su jomis nagrindami konkreias situacijas. 5 pavyzdys. Firma siuva vyrikas ir moterikas striukes, gaudama po 9 Lt pelno u kiekvien vyrik striuk ir po 12 Lt pelno u kiekvien moterik striuk. Ilaidos vienai vyrikai striukei pasiti lygios 100 Lt, o vienai moterikai striukei 40 Lt. Vyrikos striuks reklamai firma ileidia vien lit, o moterikos tris litus. Sudarykime didiausi peln duosiant striuki siuvimo plan su slyga, kad firmos ilaidos siuvimui neturi viryti 50 000 Lt, o
reklamai nedidesns u 1 800 Lt.

5 x = 2 y 2 500, (3) max (9 x = 12 y ) , kai x = 3 y 1 800, x 0, y 0. Iekomasis leistinosios aibs X takas ( x ; y ) vadinamas (3)
udavinio sprendiniu, arba optimaliu planu. Taigi sudarme nagrinjamojo striuki siuvimo optimalaus plano sudarymo udavinio matematin model ir susipainome su jo sprendinio svoka. Glaustai aptarkime (3) udavinio grafin sprendimo metod. Leistinojoje aibje X pasirinkime kur nors tak, pavyzdiui, (100; 200) . Tikslo funkcijos reikm jame lygi

9 b100 12 b 200 3 300 . Sudarykime tiesin lygt 9 x 12 y 3 300 .

Tai tikslo funkcijos z 9 x 12 y lygio lygtis, atitinkanti pelno lygmen 3 300 . ios lygties sprendini aibs grafikas yra ties, einanti per takus (100; 200) ir (0; 275) (r. 8 pav.). i ties pavadinkime tikslo funkcijos lygio tiese arba tiesiog lygio tiese (8 pav. prie jos yra uraas z 3 300 ). y Lygio ties ploktum L3 (200;400) L2 dalija dvi pusplokA (0;600) tumes. Rodykle prie tiess paymkime t, Q B(300;500) kuri atitinka tiesin (0;275) N P z=z L nelygyb (100;200) 4 9 x 12 y { 3 300 . x

Sprendimas. Pirmiausia problem uraykime matematikai. Tegu x yra planuojam siti vyrik striuki skaiius, o y moterik striuki skaiius. Skaii por ( x; y ) pavadinkime striuki siuvimo planu. Laukiam peln paymkime z . Pagal slyg z 9 x = 12 y . (1) Tai dviej kintamj tiesin funkcija. iame udavinyje ji yra pelno funkcija ir paprastai vadinama tiesiog tikslo funkcija. Siekiant kuo didesnio pelno dert didinti abi plano ( x; y ) komponentes. Taiau ilaidos siuvimui neturi viryti 50 000 Lt, o reklamai 1 800 Lt. Taigi galimybs planuoti yra ribotos. Abu iuos apribojimus galima urayti dviem tiesinmis nelygybmis: (ji ekvivalenti tiesinei nelygybei 100 x 5 40 y 50 000

z=6600 Darome ivad, jog (500;0) L laute MNABC apri1 z=3300 botoje aibs X srityje 8 pav. (be atkarpos MN ) tikslo funkcijos reikms didesns u 3 300 Todl leistinosios

M C

aibs X dal MON nupjauname, nes joje optimalaus tako tikrai nra.

Analogikai elgiams ir toliau. Srityje MNABC pasirenkame kur nors tak, pavyzdiui, ( 200; 400) , apskaiiuojame tikslo funkcijos reikm (gauname

z 6 600 ), sudarome lygio lygt

iame udavinyje plano komponents nebtinai sveikieji skaiiai, todl belieka atsivelgti j neneigiamumo slyg. Turi galioti ios nelygybs: x 0 , y 0 , 2 ? x ? y 0 , 1 x 0 ,

9 x 12 y 6 600 ir briame lygio ties z 6 600 . Srityje PQAB funkcijos z 9 x 12 y reikms didesns negu 6 600 ,
todl leistinosios aibs dal MNQPC vl nupjauname (kartu su atkarpa PQ ). Atkreipkime dmes tai, kad visos lygio tiess yra tarpusavyje lygiagreios, nes j lygi ( 9 x = 12 y 3 300 ,

2,5 ? y 0 , x = y ? 0,5 0 .
Jos ir apibria duonos paskirstymo plan leistinj aib. Udavinio matematinis modelis toks:

9 x 12 y 6 600 ir kt.) koeficientai prie neinomj yra tie patys.

Optimalioji lygio ties z z (jos lygtis yra 9 x 12 y z , z neinomas skaiius) eina per tak B . io tako koordinats (300; 500) yra tiesini lygi sistemos

x = y 2, x 1, min (11 750 ? 200 y ) , kai y 2,5, x = y 0,5, x 0, y 0.

udavin sprendiame grafiniu bdu (r. 9 pav.) ir gauname optimalj tak (0; 2) . Tikslo funkcijos reikm jame lygi 11 350 . Gautsias x ir y

(5)

y
(0;2,5) (0;2)

L2 (1;2,5)
z=z

L3

5 x = 2 y 2 500, x = 3 y 1 800
sprendinys, nes iame take susikerta tiess L1 ir L2 . Takas

(300; 500) yra iekomasis (3) udavinio sprendinys optimalusis striuki siuvimo planas. Abi jo koordinats yra sveikieji skaiiai. Belieka apskaiiuoti didiausij peln z : z 9 b 300 12 b 500 8 700 (Lt). 6 pavyzdys. Verslininkas turi dvi maisto produkt parduotuves, o duon perka i trij kepykl: K 1 , K 2 ir K 3 . Verslininko vidutins ilaidos (Lt) vienam kilogramui duonos nusipirkti ir atsiveti savo parduotuves ( P 1 ir P2 ) suraytos ioje lentelje:

reikmes statome iekomojo (0,5;1) plano matric (4). Taigi optimalus nupirktos duonos paskirsty(0;0,5) mo parduotuvms planas yra

(1;1)

z=11550

0 1 2 0,5 ,o jo vykdymo kaina 0 1,5 lygi 11 350 Lt.

(1;0)

(2;0)

O (0,5;0) L4
9 pav.

L1 x

P1 K1 K2 K3

P2

2 2,8 2,5

1,5 2,5 2

PENKTOJI UDUOTIS
1. Ploktumoje pavaizduokite tak ( x; y ) , tenkinani tiesines nelygybes 2 x ? y ?4 , x = 2 y 0 ir x 3 , aib X. (1 takas) 2. Naudodamiesi tiesini nelygybi sistemos

Pirmosios parduotuvs usakymas yra 2 tonos, o antrosios 3 tonos duonos. Usakymams vykdyti i pirmosios kepyklos nupirkta viena tona duonos, i antrosios 2,5 tonos, o i treiosios 1,5 tonos duonos. Sudarykime pigiausi duonos paskirstymo plan ir apskaiiuokime ilaidas jam vykdyti. Sprendimas. Pirmiausia sudarykime udavinio matematin model. Tegu x ij yra nupirktos duonos kiekis (tonomis) i kepyklos K i , i 1, 2, 3 , kuris planuojamas gabenti parduotuv

5 x = 2 y 10, 5 x = 7 y 35, y 1
sprendini aibs X grafiku, paraykite vis ios sistemos sprendini su abiem sveikosiomis koordinatmis aib. (1 takas) 3. mon gamina dviej ri detales: D1 ir D2 . Vienai D1 detalei pagaminti reikia ileisti 40 Lt aliavoms ir 10 Lt darbo umokesiui, o vienai D2 detalei 30 Lt aliavoms ir 20 Lt darbo umokesiui. Pardavusi detales, mon gauna 13 Lt peln u kiekvien D1 detal ir 17 Lt peln u kiekvien D2 detal. aliavoms mon gali ileisti iki 3 200 Lt, o darbo umokesiui iki 1300 Lt. 3.1. Sudarykite gamybos plan leistinj aib ir pavaizduokite i aib ploktumoje. (1 takas) 3.2. Paraykite pelno skaiiavimo formul ir subrkniuokite t leistinosios plan aibs dal, kurioje pelnas nemaesnis (lygus arba didesnis) u 663 Lt. (1 takas) 3.3. Raskite didiausi peln duosiant detali D1 ir D2 gamybos plan.

P j , j 1, 2 . i skaii rinkin uraykime lentele (matrica)

x11 x12 x 21 x 22 x 31 x 32

ir pavadinkime duonos paskirstymo planu. Pagal udavinio slyg plano komponents (skaiiai x ij ) turi tenkinti ias lygybes:

x11 5 x12 1 ,

x 21 5 x 22 2,5 ,

x 31 5 x32 1,5 , x11 5 x 21 5 x31 2 , x12 5 x 22 5 x32 3 .

I j, paymj x11 x ir x 21 y , gauname: x12 1 x , x 22 2,5 y , x31 2 x y , x 32 x y 0,5 . Taigi iekomasis duonos paskirstymo planas yra

Ilaidas iam planui vykdyti (paymkime z ) galima apskaiiuoti pagal formul

x 1 x y 2,5 y . 2 x y x y 0,5

z 2 000 x 1 500 (1 x) 2 800 y 2 500 (2,5 y )

2 500 (2 x y ) 2 000( x y 0,5) 11 750 200 y.

(1 takas)

4. Verslininkas turi tris degalines ( D1 , D2 , D3 ) ir perka benzin i dviej bazi ( B1 , B2 ). Vis degalini rezervuar talpa vienoda po 30 ton. Vidutins ilaidos (tkst. lit) vienai tonai benzino pirkti ir nugabenti degalines yra ioje lentelje:

5. Nustatykite, ar tiesinio optimizavimo udavinys

D1 B1 B2

D2

D3

0,8 0,75

0,8 0,9

1 0,8

turi sveikaskait sprendin, t.y. optimalj tak su sveikosiomis koordinatmis. Atsakym pagrskite. (1 takas) 6. Dviej tip gyvenamieji namai statomi i dviej ri detali. Pirmojo tipo name yra 12 but, o antrojo tipo name 16 but. Pirmojo tipo namui pastatyti reikia 100 pirmos ries ir 110 antros ries detali, o antrojo tipo namui 200 pirmos ries ir 90 antros ries detali. Kiek vieno ir kito tipo nam galima pastatyti turint 1400 pirmos ries ir 990 antros ries detali, kad bendras but skaiius bt didiausias? (1 takas) Penktosios uduoties sprendimus praome isisti iki mate e2002 m. spalio 21 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj mat matik mokykla, Matematikos metodikos katedra, VU matemati matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT2600 Vilnius, interneto svetains adresas: Ms mokyklos http://www.maf.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA

2 x 5 y 4, max (3 x 5 4 y ) , kai 3 x 7 2 y 3, 5 x 5 2 y 10

Tarkime, kad i pirmosios bazs nupirkta 40 ton benzino, o i antrosios 50 ton. 4.1. Sudarykite nupirkto benzino paskirstymo degalinms pigiausio (maiausiai kainuosianio) plano radimo udavinio matematin model. (1 takas) 4.2. Raskite optimal (pigiausi) nupirkto benzino paskirstymo degalinms plan. (1 takas) 4.3. Apskaiiuokite, kiek daugiausia pinig galima prarasti paskirstant nupirkt benzin degalinms atsitiktinai. (1 takas)