Está en la página 1de 4

Daugelis klausinja kas ta Kapos teis ir su kuo ji valgoma. dedame bendrais bruoais aprayt i gyvenimo alternatyv, tiesiog susipainimui.

is gyvenimo bdas turt bti vis siekis, tai nra komunizmas, bet nra ir beprotikas kapitalizmas, liberalizmas, ar dar koks nors -izmas, kurie taip greitai nuskurdino Lietuv. i gyvenimo ir rinkim sistema dar atidirbama, diskutuojama ir svarstoma, todl galutinio produkto dar teks palaukti. Bet ms manymu tai vienintelis, priimtinas daugumai, gyvenimo ir atstovavimo bdas. Kapos teis gyvavo senovs Lietuvoje. sigalint krikionybs atnetam feodalizmui, ji buvo istumta. Kapos teis gyvendino tikros savivaldos (bendruovaldos) model. 1 Kapa (plg. la. kapa, l. kopa) sf. (4, 2) 2. didelis skaiius: Ten jo j kapoms Er. 2 kopa sf. (1) = 1 kuopa. 1. psn. sueiga, susirinkimas: Tvnai suvadino sensius savo apygardos koki noris paviet lauko ar girs, kas vadinos vyrus kop kelti (S.Daukantas) Vienus pats sau skyr, kitus rinko pats sviets, kopas suejs (S.Daukantas). 2. M255 brys, pulkas, daugyb; krva: Ne kopomis vaik buvo, galjo pardyti kon pirmiau J. Kop kopomis eina par kits kit, par snieg brenda J. Rinkdavosi mons bendruomens susirinkim, nuo kiekvienos eimos po vyr, eimos galv, svarstydavo bendrus klausimus, isirinkdavo savo kapin, vien nuo deimties vyr, kur galiodavo atstovauti j interesus. Tie rinkdavosi po deimt ir isirinkdavo sau imtin, sisdavo juos Rd (taryb) sueigas, tie isirinkdavo savo atstovus Paviet (apskrit). Visi tie rinkimai bdavo atviri, viei, bdavo daug diskusij kuris geresnis atstovas bus. Renkamas kapinis vienbalsiai, nes geriausias vis tiek bdavo tik kakuris vienas. Sprendia ne dauguma, o bendras sutarimas, dingsta opozicij klausimai, nelieka nepatenkintu, visi vieningai prisiima atsakomyb u savo pasirinkim. Kaimynai visada inodavo, kuris darbtus, kuris rpinasi savo namais, eima, kuris atsakingiausiai iri bendrus reikalus. Visi nordavo isirinkti tok, kuris geriausiai atstovaus j interesus. imtinio ir tkstantinio rinkimai vykdavo analogikai, mons susipaindavo, isiaikindavo kiekvieno interesus ir galimybes. imtinius jau rinkdavo irinktieji kapiniai (deimtiniai). Isirinkdavo vairi lygi teisjus. Ir teisjai atstovaudavo teisybei. Bdavo atsakingi savo rinkjams ir niekam daugiau. Taip buvo seniau. Dabar Lietuvoje ikilo problema mons nustojo pasitikti savo atstovais valdioje, atstovai atitrko nuo moni problem ir j bendr poreiki tenkinimo netgi nustojo atstovauti savo rinkjus m atstovauti savo partij, o ne rinkj interesus. Partiniai srainiai rinkimai leidia pakliti valdi vairiausi egoistini interes grupi atstovams, kurie tik didina visuomenin atskirt, turtina turtinguosius, skurdina vidurin gyventoj sluoksn, sukuria valstybje minios-elito visuomen. eima visuomen

Visuomen susideda i atskir individ, kurie visi (su retomis iimtimis) turi savo eimas, arba auga jose. Visi tie individai turi tam tikrus poreikius ir stengiasi juos patenkinti. Kad nekiltu vidiniai konfliktai, eimos rate tie poreikiai derinami ir tik po to iekoma bd juos patenkinti. Kai kurie poreikiai eimos jgomis negyvendinami ir nepatenkinami. Tam reikia didesnio rato moni (keliai, ligonins, mokyklos ir t.t.). Kaip taisykl poreikiai grupuojasi teritoriniu principu. Kaimynai pirmiausiai turi bendrus interesus ir taip didjant teritorijai randasi bendresni poreikiai. Taip ikyla dar vienas poreikis deleguoti savo interesus platesniam ratui, susimesti las t poreiki tenkinimui, pasamdyti, sumokti, kontroliuoti vykdym, gauti ataskait apie nuveiktus darbus. Tokiam tikslui pasamdomi kakokios darbo (specialist) grups atstovai, tam laikotarpiui, kuris reikalingas tikslo gyvendinimui. Labai svarbu vardinti individo, ar eimos poreikius. Tai pati pradia. Tik supratus, kokie i tikrj poreikiai, pasidarys aiku kas ir kaip juos gali gyvendinti, patenkinti. Taip pat, kiek tai kainuos, kiek uims laiko, kokiais bdais tai lengviausia atlikti. Konkurencija, individualumas tai tie griaunantys visuomen veiksniai, kurie mums yra primesti. Visada anksiau kaimynai paddavo vieni kitiems, dabar danai jie net nesta vieni kit. Visi suprantame, kad esant sveikam knui, darbingumas, nuotaika, savijauta bna aukiausiame lygmenyje. Jei nunyksta kuri kno dalis kenia visas organizmas ir bendra savijauta. Todl, ne konkurencija ir stengimasis ilipti vir vis galv, ar per kit galvas, ne kova, o bendras vien kitais rpestis yra tikrasis visuomens gerovs kelias. Didiausia buvusios sovietins santvarkos bda, daranti labai blog tak dabartinei savivaldos sistemai per sovietmet bema sunyko teritorinio bendruomenikumo tradicija ir j vos ne i naujo, ir jau kiek kitokiais pagrindais reikt atkurti. Dabartins santvarkos bda, kad paminamas subsidiarumo principas. Tai, k individas gali pasiekti savo iniciatyva ir savo jgomis, negali bti i jo atimta ir priskirta visuomenei, nes taip nusiengiama teisingumui; jei tai, k gali pasiekti ir skmingai ubaigti maesns bendruomens, pretenduoja didesns bendruomens tai neigiamai veikia ir trikdo vis visuomenin tvark. Juk bet kokia visuomenin veikla pagal savo esm yra subsidiari, visuma gali paremti atskiras dalis, taiau neturi j sunaikinti ar ugoti. Subsidiarumo principas nereikia, kad atmetama virns pagalba apaiai. Taiau tokios pagalbos tikslas yra padti silpnesniam, o ne padaryti u j. Atstov rinkimai turtu prasidti nuo apaios. Pagal Kapos teis. Ji pasirenkama dl paprasiausios prieasties kuo maesnis ratas moni renka savo atstov tuo didesn tikimyb t padaryti teisingai lengviau susitarti, lengviau pareikalauti atsakomybs, lengviau ataukti blogai dirbanius. Maesnis ratas moni visada lengviau susirinks, apsitars, isakys problemas, pareik nepasitenkinim. Tai prads burti mones pilietines grupes, bendruomenes, suteiks galimyb tiesiogiai dalyvauti valdymo procese, suteiks atsakomyb u savo bendruomens gyvenim, u savo valstybs gyvenim. Tai isprs ir daugiabui nam bendro naudojimo klausimus, atsiras namo galioti asmenys.

Nuo mogaus valios priklausys bendra gerov, nebus primetami nenaudingi sprendimai, bus vengiama daryti al visuomenei, nes atsiras atsakomyb prie savo rinkjus. KAPOS TEIS NAUJOMIS XXI AMIAUS SLYGOMIS. LR Konstitucinio Teismo 2002.12.24d. Nutarimas: Vietos savivalda teritorini bendruomeni santvarka ir savaveiksmikumas. Vietos savivalda savaveiksmikumo pagrindais veikianti vieojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs valdios institucijoms. Vietos savivalda teritorini bendruomeni valdia, kuri formuojama ir funkcionuoja kitokiais, nei valstybs valdia konstituciniais pagrindais. iais laikais, kai ne tik nuo vyr priklauso eimos gerov, kai balsavimo teis turi visi Lietuvos pilieiai, deklarav savo gyvenam viet, rinkimuose dalyvauja ymiai daugiau moni. Todl, rinkimai pagal Kapos teis, tampa daugiapakopiai. Jie organizuojami rinkim komisijos iniciatyva, isiuniant rinkjams kvietimus, kuriuose nurodomi j Kapos nariai, artimiausi 10-15 rinkj pagal gyvenam viet. Kapa susirenka, vienbalsiai irenka savo delegat, Kapin, visi atvyksta rinkimin apylink ir pasiraytinai patvirtina pasirinkim. Delegatas gauna paymjim. Vienbalsiai todl, kad vis tiek, tik kakuris vienas geriausiai sugebs atstovauti savo Kap, turs tam laiko ir noro. Visiems pritarus vienai kandidatrai atkris galimi nesutarimai ateityje, neliks nepatenkintu, opozicijos. Atviras rinkimas leis isakyti ties apie kandidatus, j siningum, darbtum, iniciatyvum. Nepasitikjimas turs bti paremtas faktais, o ne ambicijomis, ar emocijomis. Neirinkus ir nesutarus dl kandidato, jis neregistruojamas ir toliau ie mons nedalyvauja rinkimuose, kol neisirinks Kapinio. Toliau renkamas imtinis. Rinkimin apylink isiunia kvietimus (10-15) artimiausiai gyvenani Kapini, kurie vienbalsiai isirenka imtin. Pasirinkimas utvirtinamas rinkiminje apylinkje pasiraant visiems Kapiniams. imtinis gauna paymjim. Jei dl kakoki prieasi neirenkamas imtinis, jis neregistruojamas ir toliau Kapiniai nedalyvauja rinkimuose, kol neisirenka savo atstovo. imtiniai suformuoja seninaitij tarybas. Jie renkasi savo atstov seninijos taryb. Seninij tarybos renkasi savo atstov savivaldybs taryb. Savivaldybs, priklausomai nuo j dydio, gyventoj skaiiaus, renkasi savo atstovus seim. Visa tai daroma bendru sutarimu, kakuriai grandiai neisirinkus savo atstovo, jis nedeleguojamas. Isirinkti atstovai gauna atstovavimo mandatus. Nedirbantys, ar blogai dirbantys bet kurio lygio delegatai, gali bti ataukiami juos rinkusij, pareikalaujant atsakomybs u padaryt al. Valstybei vadovauja Konstitucija. Jos prieirai visuotinai renkamas Prezidentas. Jam talkina Konstitucinis teismas.

Seimo paruot statym gyvendinimui, i specialist formuojama Vyriausyb. Samdom savo srities specialist. Nra joki kadencij, nei renkamose, nei samdomose pareigose. Jei pavestas darbas atliekamas gerai, jei visi patenkinti vykdoma veikla nra jokios valdymo rotacijos. Taip atsiranda valdymo tstinumas, tampa galimas ilgalaikis planavimas. Kaita visuose valstybs lygiuose vyksta pasitraukus, mirus, ar dl kit prieasi nesant delegato, nuo tam tikros rinkj grups. Rinkim, kaip visuotini nebelieka. Kam keisti tai, kas gerai dirba? Ir vlgi, blogai dirbant galima paalinti tuojau pat. Labai svarbiais valstybei klausimais bus lengva atlikti visuotinas apklausas, keliant klausimus i apaios, kaip ir i viraus. Bus nuolatinis tiesioginis ir grtamasis ryys tarp vairiausi lygi atstov ir vis valstybs piliei. Atkris brangs rinkimai, atkris emocijomis besivadovaujantieji balsavimai. Skirting lygi teisjai bus renkami skirting lygi tarybose. Kapos teis tvirtinama Konstitucijoje ir jos punktus galima keisti tik Tautos referendumu, jei u tai pasisako ne maiau, nei 2/3 turini balso teis gyventoj.