Está en la página 1de 6

Trumpas istorins emaitijos (SamoGitia) vliavos apraymas.

Paruo Aivars Lileika


Arklys ir meka Kur Nevis nuo ami pro Raudon Dvar yst vanden savo ing Nemun varo, Tenai, kad vasarvidiu saulel tekjo, Juoks kalnai ir vilnys kaip auksas ibjo, Ilsjos paniuos arklys ant olyno alio, Minjo vargus savo ir sunki nevali: Kaip sunkiai vakar mlus per dien vaiojo, Kaip ma nakt ted ir ma temiegojo. ,,tai jau tek Skaisti Saul ir lankos jau vinta, Ir rasa nuo olyn kaip sidabras krinta,Ir man jau reiks kelti ir prie darbo stoti, Ir vl ratus kaip vakar per dien vaioti." Kad taip dmojo arklys vasarvidio ryt, Staiga jis ten ivydo daikt nematyt: Valkiodama lencig po alius olynus, Vaikiojo skardiais kaln meka po lazdynus. okosi nusigands irgelis brasis. ,,Nebijok,- tar meka,- nieks pikta nerasis! Tvai ms nuo ami sandaroj gyveno, Drauge gim ir augo ir drauge paseno. tai ir dabar vienokia mus laim sutiko: Man lencigas ant kaklo, tau paniai paliko." S.Staneviius, apraydamas 19 a. pavergtj emaitij ir Lietuv vardino, jog laisvam lokiui po daugelio liosybs imtmei galiausiai vergo grandin buvo ant kaklo udta ... . Mes, 21 a. emaitijos ir Lietuvos sns bei dukros, galiausiai pasiekme laik kuomet btina ilaisvinti ne tik ms enklus, bet ir istorij. Todlei js ir laikote savo rankose ne tik protvi enkl -Vliav su Laisvu Lokiu, bet ir skaitote ias eilutes apie pasinrusi umartin diding ms praeit. Pirmiausiai pradsiu nuo Olaus Magnus Carta Marina- Jros emlapis sudaryto VatikaneRomoje ir 1539 m. paskelbto Venecijoje, kuriame ivardintos Seniausios Europos gentys:

io emlapio aprayme Samo Gete (ta pati Samogitia), dar kitaip - emaiiai vardinti kaip viena i seniausi 9 geni Europoje. inomas 11 amiaus istorikas Adomas Brmenietis Hamburgo banyios kronikoje apie 1075 metus rao: "Gothi a Romanis vocantur Getae..." t.y. Romnai gotus vadino getais. W.Kadlubekas 12 amiuje apraydamas ms kratus sak: "Gete dicuntur Lithuani, Prutheni et alias ibidem gentes". Getais vadinami lietuviai, prusai ir kitos tautos kaip jie. M.Praetorius (Matas Pretorijus), 17 a. minjo: "Gothus sive Guddus idem". Gotas ar gudas yra tas pats. Pagal istorik Strabon raius 1 a. prie Kr. Gythones, kitaip Guthae, dar kitaip Guttae kilo i Getar (Get) tautos. Ir net garsiausios antikins tautos, tokios kaip Trakai (Thraces), Graikai taip pat kilo i Get (Getae). Senj kalba Gothos tautovardis greiiausiai bus kils i seno ms kalbos odio Gautunnos, Gaute, Gautunnos neusi dievybs ir apeig reikmes. Nepamirkime, jog ir Godan, t.y. Godojimas tiesiogiai siejosi su Guota-Guot-Guotas, Guodas, ms pasaulirinmis apeigomis Guote, kurios vykdavo Gojuose ventose Giraitse, bei
2

Gonta ir Gota ms kalboje, taip buvo vadinama vaga, iki ndien iliks kaip lietuvikas Vagoti ir jam netiesiogiai giminingas Miegoti. vent vard Vistuls (Vislos) Gotai inomi kaip Vest Gothi arba Visi Gotai, igarsino veikdami Romos imperij apie V amiaus vidur bei ilaisvindami romn pavergtas Gal-Kelt, Dak, Graik, Trak ir kt. gentis . Pastarieji Getai buvo ir Lietuvos gimties prieastimi. Visose svarbiausiose Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istoriniuose altiniuose pasakojama, kad btent i Samo Getia (emaitijos) vyko Didiosios Lietuvos krimas: I Vened jros Kuri lank atvyksta italai. Nemunu jie patenka emaitijon ir Litvaniam (Lietuvon). Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas. Popieiui persiklus Raven 500 kilmingj i Romos ivyko tai: Palemonas Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas Kentauras, Prosperas Cezarinas Stulpai, Ursinas bei Hektoras Ros herb arba Royno. Todl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko spjama i Insubrijos bei Ligurijos. A.V. Kojalaviius, 1650 m. plauk krato gilumon Dubysos ir Chrono (Nemuno) santakoje kr pirm miestel Roma Nova arba Romnove, Romove. Prie praddami pulti kaimynus kuria Kernav naujj Lietuvos sostin. Janas Dlugoas, 1450 m. Akivaizdu, jog v. Romos imperijos pltrai sustabdyti apie 9- 11 ami Get sukurta valstyb buvo pavadinta Lieta-Lietuwe-Lietuva ir ios karins-kari valstybs sostin buvo irinkta Kernovija-Kernav. Vliau perkelta Vlin-Vilni. Taiau dvasinis, ne karinis ios valstybs centras iki pat krikionybs vedimo iliko Samo Getijoje, t.y. emaitijoje. Bendrinis, dl ypatingo gyvenimo bdo ir pasauliros, ms krato pavadinimas buvo Sarmatija. Ir emaiiai (samogetai) usispyrusiai sarmat ilaik iki pat 1405-1418 met, kuomet krikionys galutinai paverg ms protvius: Vytautas atskubjo pagalbon kryeiviams ir susijungs su jais slopino emaii sukilim. Praliejus nepaprastai daug kraujo emaiiai igursta. Taip nedorybs dka garbinga sarmat (geruli) tauta inyko i skaiiaus taut gyvenani iame pasaulyje. Simonas Daukantas, "Darbai senj lietuvi ir emaii", 1822 m.

Tai patvirtina ir senieji emlapiai:

Kur Samo Gitia emaitija visuomet vaizduojama kaip Sarmatijos dalis nuo pat 2 amiaus Klaudijaus Ptolemjaus kartofgrafijos, ir 5 a. pr. Kr. Herodoto apraym. Jei nersime dar giliau istorijos up, pamatysime, jog Geto-Get (sanskritikas gItA - gt) pavadinimas tsiasi gerokai toliau net ir u Herodoto laikus... senieji Arijai su Saulels Motinls ir jos Vejo-Nejo Varunos - Mitros - Asura enklu ivyk i ms krato (Sarmatijos) apie 2100 m. pr. Kr. kaip Getai-HetitaiArijai pasiek tolimas Indo - Gango upes apie 1700 m. pr. Kr.

Get-Arij valdovas Artkhshatra (Artos atra) - inomas kaip Artaxerxes II (404358 m. pr. Kr.) lovinantis Mitros gimdytoj Motin-Saul. Taip Saulel Motinle buvo svarbiausias anuometini vyr garbinimo ir stebjimo dmuo. Nes Ji, kaip ir kiekviena Motina - Gyvybs altinis.

Per i Get Arij valdov palikuonis, istorinius asmenis ir Lietuvos pradininkus Palemonus (Mitridatus Mitros duotus valdovus) i Get (emaii) Saulel ir jos enklas vl buvo tvirtintas ms emse apie 10-11a. ir isilaik iki pat krikionybs vedimo. Apie LDK Algird, kaip ugnies ir sauls garbintoj, rao ir Bizantijos istorikas Nikeforas Gregoras, Algirdo amininkas, mirs 1360 m. Gediminas, Vytenis, Kstutis ir kiti tikrieji ms karaliai vardinami kaip Sauls ir Ugnies garbintojai. Tad is istorinis Sauls-Ugnies enklas neatsiejama ms istorins pasauliros dalis.

Trumpai apie Varnos-Mitros (karalikos) Sauls enkl:


16 spinduli auksin saul: 4 spinduliai tai X PerKno kryius, enklins: 4 pradus Vanduo, em, Ugnis, Oras. 12 spinduli tai Vieno Dievo skirtingi pavidalai-veidai (veiD:as-Diev:as) kintantys priklausomai nuo met laiko, sekant Sauls kalendoriumi - mnesiai. Mnulio kalendoriuje yra 13 spinduli ... is tryliktas, arba 17tas yra takas viduryje Sauls spindulys nukreiptas Jus.

odis Mitra atitink ms od Mitrus t.y. gyvybingas, judrus, greitas, stiprus.

Pagrindiniai ms Get (emaii) Tautos mokos - mokytojai buv: Sielmokslis-Salmoxis, ir Gebeleizis. Pagal Herodotus Getae, tikjo sielos nemar (mokytojas j Zalmoxis) ir garbin Saul. Dl tikjimo Sielos nemar ir tikrovje esani Saul juos veikti beveik niekam nesisek. Todl atkurtoje Samo Getijos emaitijos vliavoje matome Saulel Motinl ir j neanius du laisvus lokius: praeit ir ateit, Vyr ir Moter sujungtus dabarties Krybos iede, Ugnyje Saulje... nes tik laisvas mogus gali neti Saul-vies. Skaitytojau jau atjo metas atsisukti Vyrams Moteris. Pabusti Sarmatai. Visiems atsisukti eim ir vienas kit. Jau atjo laikas karyb keisti Kryb.
Oskaras Milaius savo pranaystje Lietuvai 1936 metais sak: Negando metams prajus lietuvi tauta atsigaus ir Europoje atliks moralin vaidmen kaip Antikos laikais Atnai ar girdi tavo irdis? Ar supranti k skaitei? Ar sujungei? Ar Esi? Igirsk ir visam pasauliui garsiai, kaip tikras savo Tautos, emaitijos (Samogitijos) atstovas, pranek:

Atjo Sarmatos metas. Sarmatijos metas. Sauls vliava ikelta ir jos krinys Lokys jau laisvas. Laisvas nuo baimi ir grandini. Laisvas Krybai. Stokis ir suspindk Saulje. Visoje jos jgoje. Savo jgoje. Savasyje. TauToje. VIESK ,MOGAU! VISA SAVO GALYBE IR ESYBE! DABAR!