Está en la página 1de 176

Il DALIS

MATEMATIKA 7. Il DALIS

LEIDJ ODIS

Mieli septintokai, js pradedate nauj matematikos mokymosi vidurinje mokykloje etap. Prie jus vadovlis, paraytas pagal P. Gudyno ir A. Zabulionio program laikantis t pai tradicij, kaip ir ankstesnieji vadovliai Matematika ir pasaulis" 5 ir 6 klasei. ia js rasite ir skyrelius Pasitikrinkite", ir pastamus personaus i Kvadratijos, Skritulijos ir Trikampijos, ir domybi i matematikos istorijos. Taiau kartu tai jau kitoks vadovlis - jame daugiau matematikos ir maiau linksmybi. Vieniems jis turt padti perprasti matematik, o kitus paskatinti kopti jos auktumas. Vadovlis susideda i dviej dali (I dalis - 1-5 skyriai, II dalis - 6-12 skyriai). Kad mokiniai galt dirbti savarankikai, teorin dalis yra platesn, pateikta daugiau isprst pavyzdi, bet maiau pratim ir uduoi. Kam udavini bus per maai, atskira knygute yra ileistas udavinynas. Kiekvienoje vadovlio dalyje pratimai ir uduotys numeruojami i eils, iskyrus skyrelius Pasitikrinkite", kuri udaviniai numeruojami atskirai kiekviename skyriuje, o j atsakymai pateikti kiekvienos dalies gale. Teorijos skyreliuose nuspalvintas klaustukas ymi klausimus, kuriuos turt bandyti atsakyti patys mokiniai. Kaipjau prasta, sunkesni uduoi numeriai - nuspalvinti. Sis vadovlis yra ilgo ir kruoptaus darbo rezultatas. Daugiau kaip metus autori kolektyvas, leidyklos specialistai ir konsultantai, eksperimentuojantys mokytojai dar visk, kad js ivystumte kiek galima geresn ir domesn vadovl. Nuoirdiai dkojame visiems, prisidjusiems prie vadovlio rengimo. Praome savo pastabas, pageidavimus ir patarimus sisti adresu: Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-2021 Vilnius.

Vadovl reng autori kolektyvas: Nijol Cibulskait, Kornelija Intien, Aleksandras Plikusas, Kazimieras Viktorija Siinien, Juozas inknas, Vladas Vitkus. Pulmonas,

Su eksperimentiniu vadovliu dirbo mokytojai: V. Antanaviit, R. Biekien, V. Bartkuvien, A. Demenien, A. Grakauskien, V. Jankeviien, R. Jonaitien, A. Karmanova, R. Klasauskien, N. Kriauinien, A. Liegien, L. Papukien, L. Prialgauskien, O. Simanaviien, J. Skrinskait, S. Staknien, V. Stokuvien, A. Sverien, A. sien, R. Veikutyt, V. Viniautien, A. Ziulpa.

MATEMATIKA 7
Il DALIS

Scanned by Cloud Dancing

VILNIUS

2003

UDK 512/514(075.3) Ma 615

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos leista naudoti 1998 06 23, grifo Nr. 216

Darbo vadovas Valdas Vanagas Redaktoriai: Juozas Mays, ydrn Stundien Programin ranga: Tadeu eibak, Rolandas Jaktys Kompiuterin grafika: Edita Tatarinaviit, Dana Valentinaviien Teksto kompiuterinis rinkimas ir maketavimas: Nijol Drazdauskien, Aldona alien Kalbos redaktor Danut Giliaseviien Konsultantai: Maryt Strikien, Elmundas alys

Leidyklos TEV interneto svetain www.tev.lt

ISBN 9 9 8 6 - 5 4 6 - 4 5 - 1 (2 dalis) ISBN 9 9 8 6 - 5 4 6 - 3 8 - 9 (2 dalys)

Leidykla TEV, Vilnius, 1998 dail. Taida Balinait, 1998 dail. Irena Guobien, 1998

TURINYS
6 Dviej tiesi lygiagretumas 7 Keturkampiai 8 Trikampi ir keturkampi plotai 9 Teiginiai Matematin ekskursija po Kuri nerij 10 Procentai. eimos ekonomika 11 Erdviniai knai 12 Duomen rinkimas ir tvarkymas Matematin ekskursija po Klaipd Skyreli Pasitikrinkite" udavini atsakymai 29 55 81 90 95 125 143 160

169

DVIEJ TIESI LYGIAGRETUMAS


1. Kampai, gauti dvi tieses perkirtus treija 2. Tiesi lygiagretumo poymiai 3. Lygiagrei tiesi brimas Pasitikrinkite 8 14 20 26

1 Kampai, gauti dvi tieses perkirtus treija


Ploktumoje nubrkime ties ir pasirinkime joje du takus A ir B. i ties galima vadinti tiese AB. Danai tiess ymimos ir vadinamos viena maja raide. A B

Ploktumoje nubrkime dvi tieses. Jos gali kirstis arba buti lygiagreios. A B

Brinyje tiess AB ir CD yra lygiagreios, o tiess a ir b\ c ir d yra susikertanios. Tiess a ir b kertasi take E, o tiesi c ir d susikirtimo tak rastume prats jas vaizduojanias atkarpas. Dvi ploktumos tiess vadinamos lygiagreiomis, jeigu jos nesikerta. Raome: Skaitome: AB || CD; a J; b. ties AB lygiagreti tiesei CD\ ties a nelygiagreti tiesei b.

Nelygiagreios tiess susikirsdamos sudaro keturis kampus.

Prisiminkite susikertani tiesi kamp por pavadinimus ir savybes. Kampu tarp susikertani tiesi laikysime maesn i susidarani gretutini kamp.

Traukinio bgiai, tiesios gatvs kratai yra lygiagrei tiesi pavyzdiai realiame gyvenime.

Pateikite daugiau lygiagrei tiesi pavyzdi i mus supanio pasaulio. Dvi lygiagreios tiess ploktum dalija tris dalis. Ploktumos dalis, esanti tarp lygiagrei tiesi, primena juost.

Brinyje dvi lygiagreios tiess a ir b yra perkirstos treija tiese c, kuri vadinama kirstine. Gauti atuoni kampai paymti skaiiais.

Tam tikros t kamp poros (vienas kampas imamas i vieno kamp ketverto, o kitas kampas - i kito) turi specialius pavadinimus.

Kamp poros ir j pavadinimai


Atitinkamieji

Prieiniai

Vienaaliai

Vidaus

4
Iors

Iors

Vidaus

i kamp pavadinimus nesunku siminti pastebjus, kad vidaus kampai paymti juostos viduje, o iors kampai - juostos iorje. Vienaaliai kampai yra vienoje pusje nuo kirstins, o prieiniai kampai - skirtingose pusse nuo kirstins. Atitinkamieji kampai primena laiptelius: vidinis laiptelis atitinka iorin laiptel, ir atvirkiai. Tokius pat pavadinimus kartais vartosime ir kampams, gautiems dvi nelygiagreias tieses perkirtus kirstine.

Pratimai ir udaviniai
Pato indeksas ant voko uraomas skaitmenimis LJ

Kuriuos skaitmenis vaizduojant panaudotos lygiagreios atkarpos? Nurodykite jas. Pastaba. Lygiagreiomis vadiname atkarpas, kurios yra lygiagreiose tiesse. Tiess a ir b yra lygiagreios. Pasakykite: a) vien vidaus prieini kamp por; b) vien iors vienaali kamp por; c) vien atitinkamj kamp por.

1 \ 4 6 \ 7 5 \ 8

Kurie i kamp por 3 ir 5; 2 ir 6; 1 ir 7; 4 ir 8; 2 ir 5; 1 ir 6; 3 ir 8\ 1 ir 4; 6 ir 8 yra: a) atitinkamieji kampai? b) vidaus vienaaliai kampai? c) vidaus prieiniai kampai? Duota: Z2 = Z5, Z7 = 68. Raskite: a) kampui 3 vidaus prieinio kampo didum; b) kampui 8 iors vienaalio kampo didum; c) kampui 8 iors prieinio kampo didum; d) kampui 1 atitinkamojo kampo didum; e) vidaus vienaali kamp 3 ir 6 sum. Brinyje pavaizduotos trys susikertanios tiess. a) kelias dalis jos dalija ploktum? b) Zl = Z2. Kaip nematuojant sitikinti, kad Z3 = 4

5/8 6/7 1/4

2/3

Duota: AB = CB, = 30. Raskite skaitmenimis paymt kamp didumus. Nurodymas. Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo yra lygs.

Atkarpos AB ir CB yra lygios. Raskite kamp i ir 2 sum.

8.

Duota: Z i = 49, Z5 = 121. Raskite: a) kampui 5 1) iors vienaalio kampo didum; 2) atitinkamojo kampo didum; 3) iors prieinio kampo didum; b) vidaus vienaali kamp 2 ir 8 sum; c) vidaus vienaali kamp 3 ir 7 sum.

4 2\3

Pavyzdys:

Z2 = 60. Raskite kampui 5: a) vidaus vienaalio kampo didum; b) vidaus prieinio kampo didum; c) atitinkamojo kampo didum. Sprendimas. a) Kampas 5 ir kampas 4 yra vidaus vienaaliai kampai. Kadangi Z4 ir Z2 yra kryminiai, tai Z4 = Z2 = 60. b) Kampas 5 ir kampas 1 yra vidaus prieiniai kampai. Kadangi Zl ir Z2 yra gretutiniai, tai Zl = 180 - Z2 = 180 - 60 = 120. c) Kampas 5 ir kampas 3 yra atitinkamieji kampai. Kadangi Z3 ir Z 1 yra kryminiai, tai Z3 Zl - 120. Atsakymas, a) 60; b) 120; c) 120.

Nusibraiykite ssiuvinyje skaii ties, vienam vienetui skirdami penkis langelius. Paymkite joje takus, vaizduojanius skaiius (imdami du skaitmenis po kablelio): a) V5 f) - y / 8 b) V7 g) - V l O c) V6 h) /2 d) V8 i) e) - V 7 j)

Pagal gydytoj rekomendacijas paauglys per dien turt gauti 2800 kilokalorij. Rekomenduojama maisto sudtis pavaizduota diagramoje. a) Kiek procent baltym turt bti paauglio suvalgytuose maisto produktuose? b) Kiek kilokalorij turt sudaryti riebalai?

c) Kiek kilokalorij jus gautumte suvalg tok srel?

kakava. 100 g. p r o d u k t o m a i s t i n g u m a s : R i e b a l - 2 5 , 2 g., Baltym - 10,5 g., Angliavandeni - 24,2 g. Energetin vert kcal ( k j ) 363 (1521). Lalkyll - 1 8 C - - 2 0 C temperatroje, atSildius laikyti +2- - 4iC temperatroje iki 5 dien. LV

11. Mintinai vertinkite, ar: a) u 100 Lt galima nupirkti 49 kg mork, kuri 1 kg kainuoja 1,9 Lt? b) uteks 50 Lt umokti u 26 litrus A-98 benzino, kurio 1 i kainuoja 2 Lt 15 ct? c) u 10 Lt galima nupirkti 900 g msos, kurios 1 kg kainuoja 11 Lt? 12. Nomeda knygyne perka knyg ir duoda 20 Lt. Pardavja neturi gros ir paprao Nomedos duoti dar 1 Lt 50 ct, kad galt grinti 10 Lt. Kiek lit kainuoja knyga?
o c

13. Rolandas u ^ savo santaup pirko vaizdajuost, o u likusi santaup - knyg. 1) Kuri santaup dal Rolandas ileido pirkiniams? 2) Kiek kainavo vaizdajuost ir kiek knyga, jeigu Rolandui dar liko 5 Lt 60 ct?

2 Tiesi lygiagretumo poymiai


Ssiuvinyje nubrkite dvi lygiagreias tieses ir kirstin. Gautus kampus paymkite skaiiais, kaip parodyta brinyje. Matuodami matlankiu, sitikinkite, kad Z i = Z5. iuos kampus nuspalvinkite, pavyzdiui, raudonai.

ty

Kokius dar kampus reiks nuspalvinti raudonai, jeigu lygius kampus sutarsime spalvinti vienoda spalva? Kadangi Z i + Z2 = 180, Z5 + Z6 = 180 (gretutiniai kampai), o Z i = Z5, tai Z2 = Z6. iuos kampus nuspalvinkite, pavyzdiui, aliai.

Kodl aliai reikia dar nuspalvinti 4 ir 8 kampus? Pastebime, kad aliai nuspalvinto kampo ir raudonai nuspalvinto kampo suma lygi 180. I brinio matome, kad: 1) atitinkamieji kampai yra lygs: Z i = Z5, Z2 = Z6, Z4 = Z8, Z i = Z7; 2) prieiniai (vidaus ir iors) kampai yra lygs: Z2 = ZS, Z i = Z5, Z i = Z 7, Z4 = Z6; 3) vienaali (vidaus ir iors) kamp sumos lygios 180: Z2 + Z5 = 180, Z i + ZS = 180, 1 + 6= 180, 4 + Z7 = 180. Dvi lygiagreias tieses perkirtus kirstine: atitinkamieji kampai yra lygs; vidaus (iors) prieiniai kampai yra lygs; vidaus (iors) vienaali kamp sumos lygios 180.

O kaip patikrinti, kad dvi ploktumos tiess yra lygiagreios? Vliau sitikinsime, kad dvi ploktumos tiess yra lygiagreios, jeigu kampai, gauti perkirtus jas treija tiese, pasiymi bent viena i anksiau ivardyt savybi. Tiesi lygiagretumui nustatyti remsims dviej tiesi lygiagretumo poymiais. Jeigu kampai, gauti dvi ploktumos tieses perkirtus treija, pasiymi bent viena i i savybi: atitinkamieji kampai yra lygs, vidaus (iors) prieiniai kampai yra lygs, vidaus (iors) vienaali kamp sumos lygios 180, tai tos dvi tiess yra lygiagreios. Pavyzdiui, nustatykime briniuose pavaizduot tiesi a ir b] c ir J ; m ir n tarpusavio padt. Akivaizdu, kad ties a nelygiagreti tiesei b. Tuo galime sitikinti ir imatav bei palygin atitinkamuosius kampus: Z i Z2. a\b

Matuodami matlankiu, sitikiname, kad vidaus prieiniai kampai 3 ir 4 yra lygs, todl tiess c ir d yra lygiagreios. c \\ d

Matome, kad vidaus vienaali kamp suma nelygi 180 (116 + 60 = 176), todl tiess m ir n nra lygiagreios. m ][n

Pratimai ir udaviniai
14. Tiess a ir b yra lygiagreios, o Z2 = 60. Apskaiiuokite kitus skaitmenimis paymtus kampus. 15. Tiess m ir n yra lygiagreios. Raskite kamp x. a) b) c)

d)

e)

f)

16. Dvi lygiagreios tiess m ir n perkirstos kirstine k. Apskaiiuokite paymtus kampus. b) a)

c)

d)
m 3x + 40
5jc - 20

17. Ties a yra lygiagreti tiesei b. Apskaiiuokite smailj kamp tarp tiesi c ir b.

18. Apskaiiuokite keli susikirtimo kamp.

19. Dvi lygiagreios tiess perkirstos kirstine. Raskite susidariusius kampus, jeigu: a) dviej vidaus prieini kamp suma lygi 74; b) dviej atitinkamj kamp suma lygi 168; c) vidaus vienaaliai kampai lygs; d) vienas vidaus vienaalis kampas 40 didesnis u kit. 20. Tiess m ir n yra lygiagreios. Apskaiiuokite kamp x. a) b) c)

Pavyzdys:

Tiess m ir n yra lygiagreios. Apskaiiuokite kamp x.

Sprendimas. Naudodamiesi liniuote ir kampainiu, per tak C nubriame ties CD. lygiagrei tiesms m ir n. Tuomet ZACD = ir ZDCB = 3* (vidaus prieiniai kampai). Kadangi ZACD+ZDCB = ZACB, tai x + 3x = 90 . I ia = 22,5. Atsakymas. 22,5.

21. Ar raidmis paymtos tiess yra lygiagreios? a) b)

23. Apskaiiuokite trikampio ABC kampus, jei AC yra kampo EAB pusiaukampin.

100

80

24. Apskaiiuokite reikinio

\5

10/

10 g.

reikm, kai =

Apskaiiuokite mintinai 352,48 64 + 352,48 85 - 352,48 49. 26. Suraykite skaiius didjimo tvarka:
35,9 29 48 11 ' 11' 11' 4,3 8,7 2 50 6 ' 13' 12' 3' 2 5 3 9 7' 8'' 14' 3' _9_
25.
11'
'

11'
103.

" 26

27. Giedrius ir Rolandas - broliai. Giedriaus amius sudaro ^ tvo amiaus, o Rolando amius - | tvo amiaus. Kuris berniukas vyresnis? 28. j skaiiaus a sudjus su | to paties skaiiaus, gauta 54. Raskite skaii a.

vedijos mokslinink duomenimis, kasmet Baltij patenka apie 50 000 29. ton naftos, 309 000 ton nitrat, 25 825 tonos fosforo. Paraykite iuos skaiius kilogramais standartine iraika. Klaipdoje 1981 m. tanklaivio avarijos metu isiliejo apie 16,5 tkstanio 30. ton mazuto. Ireikkite skaii kilogramais ir paraykite j standartine iraika. a) 31. b) c) d) e) Apskaiiuokite kamp ABC. Kodl Zl = Z2? Apskaiiuokite kamp 1. Apskaiiuokite kamp 3. K galite pasakyti apie atkarp B Ml Remdamiesi gautuoju rezultatu, apraykite, kaip galima nubrti staioj o trikampio kampo ABC pusiaukampin. f) Nubrkite kampo ACB pusiaukampin. g) Kaip, neskaiiuojant kamp i ir 5 didum, sitikinti, kad BD yra kampo ABC pusiaukampin?

32

3 Lygiagrei tiesi brimas


Projektuojant vairius statinius, sudarinjant planus ir emlapius danai tenka braiyti lygiagreias tieses. Jos briamos naudojantis vairiais brimo rankiais: liniuote, kampainiu, matlankiu ir skriestuvu. Nubrkite dvi lygiagreias tieses, naudodamiesi liniuote ir kampainiu. O kaip nubrti ties b, lygiagrei duotajai tiesei a ir einaniai per duotj tak M? Panagrinsime tris skirtingus brimo bdus. 1. Braiydami naudokims liniuote ir kampainiu. Padkime kampain taip, kad jo ambin bt tiesje a. Prie kampainio statinio pridkime liniuot, kaip parodyta brinyje. Nepajudin liniuots, kampain stumkime tol, kol jo ambin pasieks tak M. Per kampainio ambin brkime ties b. Paaikinkite, kodl ties b yra lygiagreti tiesei a.
M

2.

Braiydami naudokims liniuote ir matlankiu. Per tak M brkime ties CM, kertani ties a. Tiesi susikirtimo kamp paymkime a, kaip parodyta brinyje, ir j imatuokime matlankiu.

Naudodamiesi matlankiu ir liniuote, nubrkime kamp CMD, lyg kampui a.

Per kampo CMD kratin MD brkime ties b.

Paaikinkite, kodl ties b yra lygiagreti tiesei a.

3.

Braiydami naudokims liniuote ir skriestuvu. Per tak M brkime ties c, kertani ties a. Tiesi susikirtimo tak paymkime E. a I tako E bet kokiu spinduliu brkime apskritimo lank. Apskritimo lankas kerta ties c take B, o ties a - take L. Atkarpos EB ir EL yra lygios (paaikinkite, kodl). I tako M spinduliu EB brkime lankel, kuris kerta ties c take D.

Skriestuvu imatuokime atstum B L. I tako D spinduliu BL brkime lankel. Lankeli susikirtimo tak paymkime F. Per takus M ir F brkime ties b.

Ties b yra lygiagreti tiesei a, nes ABEL = D M F (pagal tris kratines). Todl ZBEL ZDMF ir, pagal tiesi lygiagretumo poym, b || a.

Braiytojai lygiagreias tieses braio reiinomis. Paveiksle pavaizduotos keli ri reiinos.

Dailids lygiagreias tieses braio kampainiais.

Pratimai ir udaviniai
32. Per trikampio ABC virn nubrkite ties, lygiagrei tiesei B C, naudodamiesi: a) liniuote ir kampainiu; b) liniuote ir matlankiu; c) liniuote ir skriestuvu. 33. Popieriaus lape pavaizduotos dvi tiess a ir b, kuri susikirtimo takas yra u lapo. Kaip imatuoti kamp tarp tiesi, neieinant u lapo rib?

34. Nubraiykite trikamp ABC, kurio ZA = 60, o = 70. Trikampio kratinje AB paymkite tak D. Per tak D su kampainiu ir liniuote nubrkite tieses, atitinkamai lygiagreias kitoms dviem trikampio kratinms. Apskaiiuokite kamp tarp nubrt tiesi. 35. Nubraiykite trikamp ABC, kurio ZA = 50, = 65. Su matlankiu ir liniuote nubrkite toki ties BD, kad spindulys BC bt kampo ABD pusiaukampin. Ar tiess BD ir AC lygiagreios? Kodl? 36. Nubraiykite lygiakrat trikamp ABC ir ties a, kuri kerta kratin AB 35 kampu. Apskaiiuokite, kokius kampus ties a sudaro su tiesmis AC ir . 37. Praktin uduotis. Kaip i tako A priklausanio tiesei a ikelti jai statmen, naudojantis virvute? Vienodu atstumu nuo tako A tiesje a kalami du kuoliukai B ir C. Imama virvut, ilgesn u atstum , ir paymimas jos vidurio takas. Virvuts galai pririami prie kuoliuk, ir ji itempiama pamus u vidurio tako. Tak, kuriame yra virvs vidurys, paymime D. AD yra statmuo tiesei a. Pagrskite.
D

l C

Nubrkite dvi lygiagreias tieses a ir b bei j kirstin c. Naudodamiesi matlankiu ir liniuote, nubrkite: a) Dviej atitinkamj kamp pusiaukampines. Ar nubrtos pusiaukampins yra lygiagreios? Kodl? b) Dviej vidaus vienaali kamp pusiaukampines. Apskaiiuokite kamp tarp j. Koki galite padaryti ivad? 39. kininko rugiai um | trij vienodos talpos aruod. ^ rugi derliaus kininkas pardav. Ar likusieji rugiai tilps du aruodus? 40. ems pusiaujo ilgis 40 000 km. Jrmyl sudaro 1 minut pusiaujo lanko. Apskaiiuokite, kiek metr yra jrmylje. 41. Garveio didiojo rato skersmuo 1,5 m. Ratas per 1 minut apsisuka 250 kart. Kok atstum garveys nuvaiuoja per 2,5 valandos? 42. Lygiaonio trikampio perimetras yra 27 cm, o onin kratin 6 cm ilgesn u pagrind. Apskaiiuokite trikampio kratines. 43. Kubas, kurio briauna 10 cm, supjaustytas 8 lygius kubelius. a) Apskaiiuokite vieno kubelio tr ir paviriaus plot. b) Kubeliai sudti vien linij. Apskaiiuokite gauto gretasienio paviriaus plot. 44. Kampainio smailusis kampas lygus 45. Remdamiesi briniu, apskaiiuokite obelisko aukt.

Pasitikrinkite
Brinyje Z2 = 120. Apskaiiuokite kampui 1: a) iors vienaalio kampo didum; b) atitinkamojo kampo didum; c) iors prieinio kampo didum.

Brinyje m || n. Apskaiiuokite kamp x.

XJ

m n

80

Tiess a ir b yra lygiagreios, o c - kirstin. Apskaiiuokite paymt kamp didumus.

+ 55

3x + 45

Dvi lygiagreios tiess perkirstos treija. Apskaiiuokite atuonis susidariusius kampus, jeigu: a) dviej susidariusi kamp suma lygi 94; b) vienas i susidariusij kamp 3,5 karto didesnis u kit kamp. Laikykime, kad ir ups, ir intako krantai lygiagrets. Apskaiiuokite kamp x.

Tiess AD ir BC kertasi take E. Ar lygiagreios tiess AB ir CDl Atsakym pagrskite. a) b)

8.

a) Ar tiess a ir b yra lygiagreios? Atsakym pagrskite. b) Ar tiess c ir d yra lygiagreios? Atsakym pagrskite. c) Apskaiiuokite kamp x.

9.

Nubraiykite kamp ABC, lyg 90, ir jo pusiaukampin. Pusiaukampinje paymkite tak D ir per j iveskite ties, lygiagrei tiesei . Apskaiiuokite gautojo trikampio kampus.

10. Trikampio ABC kampo C pusiaukampin kerta kratin AB take M. Ties, einanti per M ir lygiagreti tiesei CB, kerta kratin AC take E. Apskaiiuokite atkarpos EC ilg, jeigu ME = 2 cm. 11. Apskaiiuokite:

a) 6-15+8-7 b) 6 (-8) - 2 (-6) 2 + 24 : (-2).

12. Pagal brinyje pavaizduot dviratininko judjimo grafik raskite: a) kiek kilometr nuvaiavo dviratininkas; b) kiek laiko dviratininkas ilsjosi; c) kiek kilometr nuvaiavo dviratininkas per paskutin pusvaland; d) kokiu didiausiu greiiu vaiavo dviratininkas; e) kurioje kelio atkarpoje dviratininkas vaiavo liausiai.
40 30
20

10
Laikas (h)

13. Raskite valties savj greit ir ups tkms greit, jeigu valtis prie srov per valand nuplaukia 20 km, o pasroviui - 27 km. 14. Isprskite lygt: a) f = 4 ; b) 0,5 + 2* = 3x + 1,5. 15. Jeigu sugalvot skaii padaugintume i 3, o gaut rezultat padidintume 5 vienetais, tai gautume 29. Koks sugalvotas skaiius? 16. Yra jc monet po 20 cent \r x + 6 monetos po 5 centus. Kuris i reikini nurodo vis monet vert centais?
A 25* + 6 B 21jc + 5 0 C 25x + 30 D 2x + 6 E 55jc

17. Suprastinkite reikin ir apskaiiuokite jo reikm, kai * = 7g. a) 5(x + 3) ( 3) ; b) (: - 1) 5 + 2(3 -x)-6x. 18. Pagal brinio duomenis raskite ploktels perimetr ir plot.

)
18

19. Ant smulkaus cukraus maielio parayta: Neto 1 kg 1,5%". a) K tai reikia? b) Kiek maiausia ir kiek daugiausia gram cukraus gali bti maielyje?

7
1. Daugiakampiai 4. Trapecija Pasitikrinkite

KETURKAMPIAI
30 33 39 47 52

2. Lygiagretainis ir jo savybs 3. Staiakampis, rombas, kvadratas

1 Daugiakampiai

Pirmoji laute sudaryta i atkarp AB, BC ir CD. Antroji laute - i atkarp EF, FG, GH, HK ir KE. ios lauts pradia ir galas sutampa. Lauts, kuri pradia ir galas sutampa, vadinamos udarosiomis. Treioji laute taip pat udara, bet i laute kerta pati save, t. y. jos negretimos atkarpos MN ir L P turi bendr tak. Ploktumos dalis, apribota udarja savs nekertania laute, vadinama daugiakampiu.

Briniuose a) ir b) pavaizduoti daugiakampiai ABCDEFGH ir KLMNP. Briniuose c) ir d) pavaizduotos figros nra daugiakampiai, nes c) atveju laute kerta pati save, o d) atveju laute nra udara. Daugiakampyje ABCDE... takai A, B, C, D, E,... vadinami daugiakampio virnmis, o atkarpos AB, , CD, DE, ... - daugiakampio kratinmis. Daugiakampio virns, priklausanios vienai kratinei, vadinamos gretimomis. Atkarpa, jungianti dvi negretimas virnes, vadinama daugiakampio striaine. Daugiakampis, turintis n virni, vadinamas n-kampiu. Kiek virni ir kiek striaini turi brinyje a) pavaizduotas daugiakampis?

Ikiluoju daugiakampiu vadinamas daugiakampis, kuris yra kiekvienos tiess, nubrtos per daugiakampio kiekvien kratin, vienoje pusje.

Kurie pavaizduoti daugiakampiai yra ikilieji, o kurie nra ikilieji? Jau anksiau susipainome su kai kuriais daugiakampiais. iame skyriuje plaiau panagrinsime ikiluosius keturkampius. Daugiakampis, turintis 4 virnes, vadinamas keturkampiu. Keturkampis turi 4 kratines, 4 kampus ir dvi striaines. Dvi negretimos keturkampio kratins vadinamos prieingomis. Dvi negretimos keturkampio virns irgi vadinamos prieingomis.

Prieingos katins: AB ir CD; AD ir . Prieingi kampai: A ir C; B k D. striains: AC ir BD.

Ikiluosius keturkampius patogu skirstyti grupes pagal lygiagrei kratini poras: 1. Keturkampiai, turintys po dvi lygiagrei kratini poras; 2. Keturkampiai, turintys tik po vien lygiagrei kratini por; 3. Keturkampiai, neturintys lygiagrei kratini.

Pratimai ir udaviniai
45. Nubraiykite bet kokius keturkamp ir penkiakamp. Imatuokite j kratini ilgius ir apskaiiuokite perimetrus. 46. Nubraiykite po vien ikilj ir neikilj penkiakamp, eiakamp ir septynkamp. 47. Ar gali bti neikilasis trikampis? Kiek maiausiai kratini gali turti neikilasis daugiakampis? 48. a) Ar galima i 4 lygi pagaliuk sudlioti neikilj keturkamp? b) Ar galima i 5 lygi pagaliuk sudlioti neikilj penkiakamp? 49. Kok daugiakamp gausime, nupjov trikampio, ikilojo keturkampio, ikilojo penkiakampio kampus? 50. Nubraiykite ikilj penkiakamp ir eiakamp. I vienos j virns nubrkite visas striaines. kiek trikampi striains padalijo penkiakamp? eiakamp? kiek trikampi padalyt ikilj 100-kamp visos striains, ieinanios i vienos jo virns? 51. a) Nubraiykite ikiluosius penkiakamp ir eiakamp. Nubraiykite visas j striaines ir jas suskaiiuokite, b) Kiek striaini turi ikilasis 100-kampis? 52. Nubraiykite tok keturkamp, kur viena tiese galima bt padalyti : a) tris trikampius; b) trikamp ir penkiakamp; c) du trikampius ir eiakamp. 53. a) Julija nubrai daugiakamp. Julijos sesuo Rita nubrai daugiakamp, turint dviem striainmis maiau, ir gavo trikamp. Kok daugiakamp nubrai Julija? b) Maryt nubrai daugiakamp, turint penkias striaines. Ar galima nubraiyti daugiakamp, turint dviem striainmis daugiau?

2 Lygiagretainis ir jo savybs
Nagrinsime ikiluosius keturkampius, turinius po dvi lygiagrei kratini poras. Lygiagretainiu vadinamas keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios.
A
AB Il DC AD Il BC

B Persibraiykite ssiuvin lygiagretain ABCD ir atlikite uduotis.


A D

1 uduotis. Ivardykite skaiiais paymt lygi kamp poras. pagrskite. Kodl Z A = Z C , o Z 5 = Z D ?

Atsakym

Lygiagretainio prieingieji kampai yra lygus.

2 uduotis. Palyginkite trikampius ABC ir CDA. Kodl jie lygus? Kurios j kratins lygios?

Lygiagretainio prieingosios kratins yra lygios.

3 uduotis. Palyginkite trikampius AOB ir COD. Kodl jie lygus? Kurios j kratins lygios? Lygiagretainio striaini susikirtimo takas kiekvien striain dalija pusiau.

Lygiagretainio savybes pavaizduokime schema.

O kaip atpainti, kad keturkampis yra lygiagretainis? Nesunku sitikinti, kad teisingi tokie lygiagretainio poymiai: Jeigu keturkampis pasiymi bent viena i i savybi: prieingieji kampai yra lygs, prieingosios kratins yra lygios, striaini susikirtimo takas kiekvien j dalija pusiau, tai keturkampis yra lygiagretainis. iuos poymius galima pavaizduoti tokia schema.

Atkreipkite dmes, kad ioje schemoje rodykls nukreiptos prieing pus negu virutinje schemoje.

UDAVINYS. Lygiagretainio ABCD kitus lygiagretainio kampus. B C

kampas A lygus 70. Apskaiiuokite

Sprendimas. Kadangi Z A ir Z C yra prieingieji lygiagretainio kampai, tai Z C = Z A = = 70. Kadangi Z A ir Z D yra vidaus vienaaliai kampai (AB || DC, AD kirstin), tai ZA + Z D 180 ir Z D = 180 - Z A = 180 - 70 = 110. Kadangi Z B ir Z D yra prieingieji lygiagretainio kampai, tai Z B = Z D =
= 110.

Atsakymas. ZB = ZD = 110, ZC = 70.

Pratimai ir udaviniai
54. Dviej susikertani juost bendra dalis visuomet yra lygiagretainis. Kodl?

V.

55. a) Lygiagretainio kratins lygios 4 cm ir 7 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. b) Lygiagretainio perimetras lygus 46 cm. Viena jo kratin 5 cm ilgesn u kit. Apskaiiuokite lygiagretainio kratines. c) Lygiagretainio perimetras lygus 54 cm. Viena jo kratin 20% trumpesn u kit. Apskaiiuokite lygiagretainio kratines. d) Lygiagretainio perimetras lygus 21 mm. Viena jo kratin 5 kartus ilgesn u kit. Raskite trumpesnij lygiagretainio kratin.

56. Lygiagretainio kratini ilgiai 4 cm ir 7 cm, Z 1 = Z 2. a) Palyginkite kampus 1 ir 3. b) Kodl AABE yra lygiaonis? c) kokio ilgio atkarpas kampo A pusiaukampin AE dalija kratin B C?

4 cm

57. Lygiagretainio smailiojo kampo pusiaukampin dalija prieing kratin 2 cm ir 5 cm dalis. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr (inagrinkite abu galimus atvejus). 58. Lygiagretainio kratins lygios 5 cm ir 12 cm. Kamp, esani prie ilgesniosios kratins, pusiaukampines prieing kratin dalija 3 dalis. Raskite j ilgius. 59. Apskaiiuokite lygiagretainio kampus: a) b) c)

d)
5x - 28 3x + 14

e)
2x + 45

x -15

60. Apskaiiuokite lygiagretainio ABCD kampus, kai: a) Z 5 = 126 b) Z A -ZB =45 c) Z A +ZC = 138 d) Z B = 3Z A 61. Ar egzistuoja lygiagretainis, kurio: a) visi kampai smailieji b) tik vienas kampas status c) tik du kampai stats d) tik vienas kampas bukas? 62. Lygiagretainio kratin lygi 6 cm ir sudaro viso lygiagretainio perimetro. Apskaiiuokite lygiagretainio kratines. 63. Nubraiykite lygiagretain ABC D, kai duota: a) striains AC = 6 cm ir BD = 8 cm, o kampas tarp j lygus 70; b) AB = 6 cm, AD = 4 cm, AC = 5 cm; c) BC = 5 cm, BD = 8 cm, Z DCB = 110.

Pavyzdys:

Nubraiykite lygiagretain ABC D, jei AB = 3,5 cm, ADZA = IO0. Sprendimas. Nubriame ties ir joje paymime atkarp AD = 2 cm.

2 cm,

2 cm

Naudodamiesi matlankiu, i tako A briame spindul, sudarant 70 kamp su atkarpa AD.

I tako A spindulyje atidedame atkarp AB = 3 , 5 cm.

Naudodamiesi liniuote ir kampainiu, per tak D briame ties, lygiagrei tiesei A B.

Naudodamiesi liniuote ir kampainiu, per tak B briame ties, lygiagrei tiesei AD. Nubrtos tiess susikerta take C.

Keturkampis ABCD - reikiamas lygiagretainis. Kodl?

64. Staiojo lygiaonio trikampio auktin, ivesta i staiojo kampo ambin lygi 20 cm. Apskaiiuokite trikampio ambin. 65. Kvadrato kratin lygi 20 cm. Apskaiiuokite nuspalvint figr plotus.

u kit. Apskaiiuokite trikampio kratines. 67. Suprastinkite:


a

) - f + - 2(5 - n * )

( ~ f)

_ 2

G-* ~ A )

c) 2(x - ) - ( - \x)

d) - 3 ( x + ) - (- - 1)

68. Kokie skaiiai turt bti parayti klaustuk vietoje?

69. Giedriaus matematikos paymiai yra 4, 7 ir 9. a) Kok jis dar turi gauti paym, kad jo paymi vidurkis bt 7? b) Ar paras dar vien kontrolin darb, jis gali turti vidurk 8? 70. I tako C sien atremiamos kopios. J virus nuo ems nutols 1,2 m. Tas paias kopias i tako C atrmus kit sien, j virus nuo ems nutols 1,8 m. Apskaiiuokite atstum tarp sien (atstum AB), jeigu inoma, kad Z D C E = 90.

Nurodymas. I pradi rodykite, kad ADAC =

ACBE.

3 Staiakampis, rombas, kvadratas


Panagrinkime lygiagretainius, kuri arba kampai, arba kratins, arba ir kampai, ir kratins yra lygs. Tokie lygiagretainiai turi specialius pavadinimus. 1. Keturkamp, kurio visi kampai stats, vadiname staiakampiu.
J

Kodl staiakampio prieingosios kratins yra lygiagreios (AB || DC ir AD || BC)1


A D

Taigi staiakamp galima apibrti ir kaip lygiagretain. Staiakampis yra lygiagretainis, kurio visi kampai stats.
A J AB\\DC AD\\BC D L

Vadinasi, staiakampis pasiymi visomis lygiagretainio savybmis. Pasakykite lygiagretainio savybes. 1 UDAVINYS. Staiakampio perimetras lygus 20 cm. Jo gretim kratini santykis yra 1 : 4. Raskite staiakampio plot. Sprendimas. Vien staiakampio kratin paymkime x, tada kita bus Ax. Staiakampio perimetras bus 2-(x+4x) = 20. Isprend lygt, gauname = 2. Vadinasi, viena staiakampio kratin yra 2 cm, o kita - 8 cm. Staiakampio plotas yra 5 = 2 - 4 = 8 (cm 2 ). Atsakymas. 8 cm 2 .

Staiakampis pasiymi dar viena svarbia savybe. Staiakampyje ABCD nubrkime striaines AC ir BD. Trikampiai BAD ir CDA yra lygs, nes AB = CD, kratin AD yra bendra ir ZBAD = ZCDA = 90. Todl AC = BD.

Staiakampio striains yra lygios.

ia staiakampio savybe danai naudojams ir gyvenime, pavyzdiui, rengdami namo pamatus, surinkdami baldus, kaldami vartelius.

2 UDAVINYS. Staiakampio plotas yra 20 cm 2 , o perimetras - 18 cm. Raskite staiakampio striaini santyk. Sprendimas. Kadangi staiakampio striains yra lygios, tai j santykis yra 1 : 1 . Atsakymas. 1:1.

Atstumu tarp lygiagrei tiesi vadinamas toms tiesms statmenos atkarpos ilgis.

h\

h2 h

h\,h2, h3 - atstumas tarp lygiagrei tiesi a ir b.

sitikinkite, kad atstumas tarp lygiagrei tiesi yra visur vienodas, t. y. hi=h2 h3 = . Pavyzdiui, atstumas tarp bgi (pabgi ilgis tarp bgi), kopi skersini ilgis yra vienodas.

IZI

El

I I E lI I
1

2. Susipainkime su dar viena lygiagretainio rusimi - rombu.

Rombu vadinamas lygiagretainis, kurio visos kratins yra lygios.

Vadinasi, rombas pasiymi visomis lygiagretainio savybmis.

Taiau rombas turi ir tik jam buding savybi. Nubraiykime romb ABCD ir jo striaines AC ir BD. striaini susikirtimo tak paymkime O. striain AC romb dalija du lygiaonius trikampius ABC ir ADC. Kadangi AO = OC (striains viena kit dalija pusiau), tai BO (DO) yra lygiaonio trikampio ABC (ADC) pusiaukratin. Kadangi lygiaonio trikampio pusiaukratin, nubrta pagrind, kartu yra ir auktin, ir pusiaukampin, tai Z AOB (ZAOD) yra status, o ABO = = ZCBO (ADO = ZCDO). sitikinkite, kad AO (CO) yra trikampio DAB (DCB) auktin ir pusiaukampin ir kad Z BAO = ZDAO (Z BCO = Z DC O). Taigi sitikinome, kad rombas turi dar tokias dvi savybes:

Rombo striains yra statmenos.

striains rombo kampus dalija pusiau.

3 UDAVINYS. Rombo ABCD striain AC su kratine AB sudaro 25 kamp. Apskaiiuokite rombo kampus. ^ Sprendimas. Kadangi rombo striain AC kamp A dalija pusiau, tai Z BAD = 2Z = 2 25 = 50. ZBCD = ZBAD = 50. Kadangi ZBAD + ZB = 180 (vidaus vienaali kamp suma), tai ZB = 180 - Z BAD = 180 - 50 = 130. Taigi ZD = ZB = 130. Atsakymas. 50, 130, 50, 130.

3. Keturkampis, kurio visi kampai status, o kratins lygios, yra kvadratas. Kadangi kvadrato kampai yra stats, tai jis yra ir staiakampis.
J L

Kvadratas yra staiakampis, kurio visos kratins lygios.

Kadangi staiakampis yra lygiagretainis, tai ir kvadratas yra lygiagretainis.

Kadangi kvadrato kratins yra lygios, tai jis yra ir rombas, todl kvadrat galima apibrti ir taip: Kvadratas yra rombas, kurio visi kampai stats. Vadinasi, kvadratas yra ir lygiagretainis, ir staiakampis, ir rombas. Todl jis turi visas lygiagretainio, staiakampio ir rombo savybes. ? Ivardykite kvadrato savybes.

Pratimai ir udaviniai
71. Kaip reikia sudti dvi juostas, kad susikirtimo vietoje gautume staiakampi? 72. a) Lygiagretainio vienas kampas lygus 90. Apskaiiuokite kitus kampus, b) Rombo vienas kampas lygus 90. Apskaiiuokite kitus kampus.

73. a) Staiakampio kampo pusiaukampin ilgesnij kratin dalija pusiau. Apskaiiuokite staiakampio perimetr, jeigu jo trumpesnioji kratin lygi 3 cm. b) Staiakampio kampo pusiaukampin kratin dalija dvi 2 cm ir 3 cm dalis. Apskaiiuokite staiakampio perimetr (inagrinkite abu galimus atvejus). c) Staiakampio kampo pusiaukampin kratin dalija santykiu 2 : 3 . Apskaiiuokite staiakampio kratines, jeigu jo perimetras lygus 224 cm (inagrinkite abu galimus atvejus). 74. Nubraiykite staiakamp, kurio striain lygi 60 mm, o kampas tarp striaini lygus 70.
Pavyzdys: Nubraiykite staiakamp, kurio kratin lygi 6 cm, o striain su ja sudaro 30 kamp. Sprendimas. 1. Briame ties ir joje atidedame atkarp AD = 6 cm. 2. Naudodamiesi matlankiu. briame Z DAE = 30 . 3. Naudodamiesi kampainiu, i tako D ikeliame statmen DF, kuris AE kerta take C. 4. Naudodamiesi kampainiu. briame ties CG, statmen tiesei CD. 5. Naudodamiesi kampainiu. i tako A briame statmen AL. 6. Tiesi AL ir CG susikirtimo tak paymime B.

Keturkampis ABCD yra reikiamas staiakampis. Kodl?

75. Mikininkai medi skersmenis, o altkalviai nedideli detali skersmenis matuoja slankmaiais.

Kokia staiakampio savybe pasinaudota iuose prietaisuose?

76. a) Rombo kratin lygi 3,5 cm. Apskaiiuokite rombo perimetr. b) Rombo perimetras lygus 42 cm. Apskaiiuokite rombo kratin. c) Vienas rombo kampas lygus 60, o trumpesnioji striain - 10 cm. Apskaiiuokite rombo perimetr. 77. Nubraiykite romb, kurio: a) striain lygi 6 cm, o kampas, i kurio ieina i striain, lygus 80; b) striain lygi 5 cm, o kratin - 6 cm; c) striain lygi 6 cm, o kampas prie j - 80. 78. I konstruktoriaus detali pasidarykite tokius prietaisus". a) b) c)

Takuose O, M, N, K, L, P. R. S ir T detals sujungtos varteliais. Linijomis parodyta, kaip detals sujungtos elastiniu silu (guma). 1) Kokias figras galite gauti pavaizduotais prietaisais, keisdami detali padt? 2) Nubraiykite kamp ir, naudodamiesi prietaisu c), padalykite j pusiau. 79. Nubraiykite romb pagal tok algoritm: 1) nubrkite ties a ir alia jos pasirinkite tak A; 2) i tako A brkite apskritim, kuris kerta ties a takuose ir C; 3) i tak 5 ir C tuo paiu spinduliu AB nubrkite dar du apskritimus; 4) apskritim susikirtimo tak paymkite D; 5) paeiliui sujunkite atkarpomis takus A, B, D, C. Kodl nubraiytas keturkampis ABDC yra rombas? Paraykite algoritm, kaip nubraiytas rombas, pavaizduotas brinyje

80. Nubraiykite kvadrat, jei: a) jo perimetras lygus 20 cm; b) jo plotas lygus 1 cm 2 ; c) striaini susikirtimo takas nuo kratins nutols 1 cm. 81. Koordinai ploktumoje nubraiykite kvadrat, kurio viena virn bt koordinai ploktumos atskaitos take (0; 0), o kita virn - take (0; 5). Kiek toki kvadrat galima nubraiyti? 82. Apskaiiuokite skaitini reikini reikmes. Jas idst didjimo tvarka, perskaitysite geometrins figros pavadinim.
T A P -1,2 + (-1,8) - 1 ( - 0 , 0 0 1 ) : 0,1 -4-(-2,5)-11,13 A C J 4,7-6 0,36:(-0,6) - f + -3 I E R -l{ -

=lr^

83. Kokie skaiiai turt bti rayti tuiuose langeliuose?


a)

ra
-4

b)

1 1 1 - 4 18 13 1-51

-41 o 1 13 1 1

84. Kur reikt sudti skliaustus, kad but teisingos lygybs: a) 1 4 - 6 : 2 + 7 = 11 c) 8 + 12 2 - 8 = - 6 4 e) 32 - 2 - 3 - 1 = - 1 b) 27 + 15 : 3 = 14 d) 9 - 4 5 + 1 = 30 f) - 2 2 - 2 - 3 + 1 = 8

85. Turistai nutar organizuoti 5 etap yg dviraiais. emlapyje, kurio mastelis 1 : 500 000, etap ilgiai yra 4 cm, 8 cm, 5,5 cm, 6,2 cm ir 3,5 cm. Pirmj dien jie nutar nuvaiuoti du etapus, o antrj - 3 etapus. Koks trasos ilgis? Kiek valand turistai vaiuos pirm dien ir kiek antr dien, jeigu vidutinis j vaiavimo greitis yra 20 km/h? 86. a) Pagrindins mokyklos tredalis i | viso mokini skaiiaus mokosi prancz kalbos. Kuri mokyklos mokini dalis nesimoko prancz kalbos? Isprskite udavin sudarydami reikin. b) Sudarykite panaaus tipo slyginius udavinius pagal reikinius 1 - ( + ) ir 1 - ( )

4 Trapecija
Nagrinsime keturkampius, turinius tik dvi lygiagreias kratines.

Keturkampis, kurio dvi prieingos kratins yra lygiagreios, o kitos dvi - nelygiagreios, vadinamas trapecija.

ADWBC ABWC D

Lygiagreios trapecijos kratins vadinamos pagrindais, o nelygiagreios kratins - oninmis kratinmis. Trapecijos ABCD kratins AD ir BC yra pagrindai, o AB ir CD - onins kratins. Trapecija, kurios onins kratins lygios, vadinama lygiaone trapecija. M S Trapecija, kurios viena onin kratin statmena pagrindams, vadinama staija trapecija.
ZA = ZB = 90 D

MN = KL

Jei ir antroji onin kratin statmena pagrindams, tai figra jau ne trapecija. O kas tai yra?

1 UDAVINYS. Keturkampis ABCD - trapecija, Z A = 58, Z D = 40. Apskaiiuokite B ir Z C . B C

Sprendimas. Kadangi Z A + Z B = 180 (vidaus vienaaliai kampai, gauti dvi lygiagreias tieses AD ir BC perkirtus tiese AB), todl ZB = 1 8 0 - Z A = 180-58 = = 122. Analogikai Z C = 180 - Z D = 180 - 40 = 140. Atsakymas. ZB = 122, Z C = 140. 2 UDAVINYS. ABCD- lygiaon trapecija. sitikinkite, kad ZA = ZD. Sprendimas. Nubraiykime lygiaon trapecij ABCD (AB = CD). Per virn C nubrkime atkarp CE || AB. B C

Keturkampis ABCE yra lygiagretainis, nes jo prieingosios kratins lygiagreios. Todl AB = CE. Kita vertus, AB = CD (lygiaons trapecijos kratins). Vadinasi, CE = CD, o trikampis CED yra lygiaonis. Todl ZCED = ZD (lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo). Kadangi AD yra dviej lygiagrei tiesi AB ir EC kirstin, tai ZCED = ZBAE (atitinkamieji kampai). Taigi Z A = Z D . Palyginkite trapecijos kampus B ir C.

Lygiaons trapecijos kampai prie pagrindo yra lygs.

iame skyriuje nagrint keturkampi ris galima pavaizduoti schema.

Uduotis. Nurodykite, kurioms keturkampio rims galima priskirti kiekvien i pavaizduot figr. c d e ) b) ) > > f)

Pavyzdys:

c) Lygiagretainiams, staiakampiams.

Pratimai ir udaviniai
87. Kaip i juostos ir kampo gauti trapecij? 88. Trapecijos ABCD pagrindai yra AD ir . Apskaiiuokite trapecijos kampus, jeigu: a) ZA = 40, ZC= 125; b) ZA = 72, ZD = 84.

89. Ar gali trapecija turti 3 staiuosius kampus? Atsakym pagrskite. 90. Apskaiiuokite trapecijos kampus, jei: a) trapecija yra staioji ir jos vienas kampas lygus 58; b) trapecija yra lygiaon ir jos vienas kampas lygus 55; c) trapecija yra lygiaon ir jos prieing kamp skirtumas lygus 50. 91. Keturkampis ABCD - trapecija, AD ir BC - trapecijos pagrindai. Apskaiiuokite jos kampus.

92.

Lygiaons trapecijos striain smailj kamp dalija pusiau ir yra statmena oninei kratinei. Apskaiiuokite trapecijos kampus.

93. Keturkampis ABCDlygiagretainis, AB Il GH, AD Il EF. Kiek trapecij matote brinyje? Ivardykite jas.

94. Lygiaons trapecijos pagrindai lygus 8 cm ir 12 cm, o striain smailj kamp dalija pusiau. Apskaiiuokite trapecijos perimetr. 95. Nubraiykite trapecij ABC D, kurios pagrindai AD = 10 cm ir BC = = 8 cm, ZA = 40, o onin kratin AB = 4 cm. 96. Pateikite staiakampi, lygiagretaini, romb, kvadrat ir trapecij pavyzdi i mus supanio pasaulio.

97. Keturkampis ABCD-

kvadratas. Apskaiiuokite kamp E

98. a) Vienas lygiaonio trikampio kampas 3 kartus didesnis u kit dviej kamp sum. Apskaiiuokite trikampio kampus, b) Vienas lygiaonio trikampio kampas tris kartus maesnis u kit dviej kamp sum. Raskite trikampio kampus (inagrinkite abu galimus atvejus). 99. Lygiaonio trikampio ABC pusiaukampin AE lygi pagrindui AC. Apskaiiuokite trikampio ABC kampus. a

100. Padalykite pavaizduot trapecij 4 vienodas trapecijas.

a 101. Nusibraiykite ssiuvinyje atkarp AB ir paymkite tak O. O A 1 B

a) Nubraiykite trikamp, kurio viena kratin bt AB, o auktini susikirtimo takas O. b) Nubraiykite trikamp, kurio viena kratin bt AB, o pusiaukampini susikirtimo takas O. 102. Pripylus I kibiro vandens, jis sveria 11,535 kg. Nupylus pus vandens, kibiras sveria 7,335 kg. Kokia kibiro talpa? Kiek sveria tuias kibiras?

Pasitikrinkite
Keturkampis ABCD yra staiakampis. B C

a) Duota: ZABD = 60. Apskaiiuokite: Z B DC; Z B DA; ZC AD; Z AO D; Z ABC. b) Duota: AB = 2,1 cm, AO = 2,3 cm. Apskaiiuokite: BO; BD; CD. Keturkampis ABCD- kvadratas, AB = 4 cm, AO = VB cm. Apskaiiuokite: AD; AC; BO; BD; Z ACD; ZAOB. Apskaiiuokite lygiagretaini kampus, jei: a) vienas kampas du kartus maesnis u kit kamp; b) dviej kamp suma lygi 246; c) vienas kampas sudaro 25% kito kampo. Apskaiiuokite lygiagretaini kampus, a) b)

c)

d)

Lygiagretainio ABCD perimetras 24 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio kratines.

B,

6. 7.

Lygiagretainio perimetras 440 cm. Viena jo kratin 20% ilgesn u kit. Apskaiiuokite lygiagretainio kratines. Lygiagretainio smailiojo kampo pusiaukampin dalija kratin 1,5 cm ir 3,5 cm ilgio dalis. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr (inagrinkite abu galimus atvejus). Duoti trys takai A, B ir M, kurie nra vienoje tiesje, o atstumai tarp j lygs. Nubraiykite staiakamp ABCD, kurio kratin AD = 6 cm. Dabar nubraiykite lygiagretain BCMN. Kam lygi kratin MNl Ar jos ilgis priklauso nuo atkarpos AB ilgio? a) Raskite ir y.
2y + 1 2x + 3

8.

9.

b) Apskaiiuokite rombo kratin.

10. Apskaiiuokite romb kampus, jei: a) vienas rombo kampas 5 kartus didesnis u kit kamp; b) trij rombo kamp suma lygi 302; c) kamp, kuriuos sudaro rombo kratin su striainmis, santykis 7 : 1 1 . 11. Staiakampio ABCD kratin BC = 10 cm. Kampo B pusiaukampin kratin AD dalija santykiu AE : ED = 2 : 3 . Apskaiiuokite staiakampio perimetr. 12. Apskaiiuokite trapecij kampus. b)
5x +
6

4x

13. Apskaiiuokite lygiaons trapecijos pagrindus.

3 cm

11 cm

14. Paraykite visus bendrus skaii 48 ir 60 daliklius. 15. Palyginkite skaiius: a) ^ ir b) | ir

16. Diagramoje pavaizduoti mokini domjimosi atskiromis sporto akomis apklausos rezultatai. a) Kuria sporto aka mokiniai domisi labiausiai ir kiek tai sudaro procent? b) Kuris i skaii galt bti atsakymu klausim Kiek mokini domisi achmatais?" A 32 B 26 C3 D 15

17. Kateris atstum tarp prieplauk nuplaukia per 4 h, o motorlaivis - per 6 h. Kuris i j nuplauks trumpesn atstum - kateris per 3 h ar motorlaivis per 4 h? 18. a) Jei | + = 0, tai | jc = . . . ; b) Jei f = 0,75, tai = . . . . 19. Staiakampio plotis 3cm trumpesnis u jo ilg. Raskite staiakampio kratines, jeigu jo perimetras 42 cm. 20. Turime a + 8 obuolius. Kiekvienas i j supjaustytas 4 dalis. Kuris i reikini nusako obuoli dali skaii?
A

f + f

+32

D 4a + 8

E 4a + 32 y = 6.

21. Apskaiiuokite reikinio skaitin reikm, kai =


a

HiHyb

^-Y2X>

H-?)2*-

22. Pagal brinio duomenis (metrais) raskite subrukniuotos figros perimetr metrais ir plot arais.

23. 50 g mass juodojo okolado su lazdyno rieutais etiketje parayta: 100 g produkto maistin vert - 6 g baltym, 25,4 g riebal, 60,4 g angliavandeni. Energetin vert - 486 kcal (2033 kJ)". Kiek kalorij gauname suvalg vien tok okoladuk? Kiek baltym, riebal ir angliavandeni gautume suvalg penkis tokius okoladukus?

8
Pasitikrinkite

TRIKAMPI IR KETURKAMPI PLOTAI


56 58 64 71 75 78

1. Kvadrato, staiakampio ir staiojo trikampio plotai 2. Trikampio plotas 3. Lygiagretainio plotas 4. Trapecijosplotas 5. Daugiakampio plotas

1 Kvadrato, staiakampio ir staiojo trikampio plotai


Prisiminkime, kaip skaiiavome kvadrato, staiakampio ir staiojo trikampio plotus.
Kvadratas Staiakampis Statusis trikampis

Plotai matuojami kvadratiniais vienetais, pavyzdiui, mm 2 , cm 2 , m 2 . ems plotai daniausiai matuojami arais ir hektarais.

Vienus ploto vienetus ireikiant kitais, galima pasinaudoti schema: 1 1 1 1 1 1 mm 2 cm 2 dm 2 m2 a ha 1 1 1 1 1 1 cm 2 dm 2 m2 a ha km 2 1 1 1 1 1 1 mm 2 cm 2 dm 2 m2 a ha

XlOO =

: 100 =

I schemos matome, kad, pavyzdiui, 1 kvadratiniame centimetre yra 100 kvadratini milimetr. Patikrinkite, ar teisingos lygybs: 125 750 m 2 = 1257,5 a = 125.75 ha.

Pratimai ir udaviniai
103. Nubraiyti kvadratai. Raskite ubrukniuot figr plotus
a

b)

c)

104. a) Staiakampio plotas lygus 40 cm 2 , o viena kratin - 5 cm. Apskaiiuokite kit staiakampio kratin. b) Duota: ABCDAB = BE

staiakampis,
= EC,

SABE = 3 2 c m 2 .

Apskaiiuokite SABCD-

c) Duota: KLMN

- staiakampis, SKLMN = 6 0 c m 2 , LM = 15cm, LP = PM. Apskaiiuokite SKLP-

105. Apskaiiuokite keturkampio plot, jei viena striain lygi 10, o kita 4.

106. Duota: ABCD Raskite . B


J

- trapecija, AE = 5 cm, BE = 6 cm, SABCD = 63 cm 2 . C

6 cm n A 5 cm E

2 Trikampio plotas
Bet kokio trikampio plot galima apskaiiuoti remiantis staiojo trikampio ploto formule. Nubraiykime trikamp ABC. Kratin BC paymkime a. I virns A nubrkime auktin AD ir j paymkime h. Sakykime, kad auktin trikamp ABC padalijo du staiuosius trikampius ADC ir ADB, kuri plotus skaiiuoti mokame. Apskaiiav t plot sum, rasime trikampio ABC plot.
SABC SADC + SADB =

= -CDAD
2

+ -DBAD
2

= l-(CD + DB) AD = l-CB AD-,


1
SABC = -ah.

Jeigu nubrta auktin yra alia trikampio, tai:


SABC = SADB ~ SADC =

= -DB AD - -DC AD =
2 2

= -(DB
1
SABC = ~AH.

- DC) AD = -CB AD;

(y Kaip apskaiiuoti trikampio plot, jeigu nubrta auktin sutampa su trikampio * kratine? Taigi bet kokio trikampio plot galima apskaiiuoti pagal formul:

S = ^ah

Trikampio plotas lygus jo kratins ir auktins, ivestos t kratin, sandaugos pusei.

Pastaba. Kartais patogu trikampio ABC kratines , AC, AB atitinkamai ymti a, b, c, o auktines, ivestas tas kratines, - ha, h,, hc. Tada:

_ a ha _ b hb _ c hc

1 UDAVINYS. Apskaiiuokite trikampio ABC plot, jei kratin AB lygi 8 cm, o auktin CD, nuleista kratin AB, lygi 4,5 cm. Sprendimas. Pagal trikampio ploto formul
SABC

CD = \ 8 4,5 = 18 (cm 2 ).

Atsakymas. 18 cm 2 . 2 UDAVINYS. Apskaiiuokite pavaizduoto trikampio MNP plot ir raskite auktin, ivest i virns P kratin MN. K

Sprendimas. 1) Trikampyje MNP inoma kratin PN ir j nubrta auktin MK. 2 Todl SMPN = \PN MK = \ 4 7 = 14 (cm ). 2)
SMNP

= JMN h. Kadangi SMNP = 14cm 2 , h 10 = 14. I ia h = = 2,8 (cm).


=

MN

= IOcm, tai

Atsakymas. SmnP

14 cm 2 , h = 2,8 cm.

Pratimai ir udaviniai
107. Nubraiykite bet kok trikamp. Imatav vien jo kratin ir t kratin nubrt auktin, apskaiiuokite jo plot. 108. Kuris reikinys reikia nuspalvinto trikampio plot:

af bf cd ac ab df T ' T ' T ' ~2~' T ' T '

109. Lentelje nurodyti kai kurie trikampio elementai. Baikite pildyti lentel. Kratin 8 cm 10 cm ... m 15 mm Auktin, nubrta t kratin 25 mm . . . dm 100 dm . . . mm lO m Plotas ... cmz 1,5 dm 2 250 m 2 45 mm 2 1 6 l m2

111. Koordinai ploktumoje nubraiykite trikamp ABC ir apskaiiuokite jo plot, jei: a) A(3; 1), B(-2; 3), C ( 4 ; - 1 ) ; b) A ( - 4 ; 3), B(L; 2), C(4; - 2 ) ; c) A(2; 4), 5(3; 1), C(3; - 4 ) ; d) A(2; 2), 5(5; 2), C(7; - 3 ) ; e ) A ( - l ; - l ) , fi(-l; 3), C(2; 5).

112. a) Staiojo trikampio statiniai lygus 6 cm ir 8 cm, o auktin, nubrta ambin, lygi 4,8 cm. Apskaiiuokite ambin.

Pavyzdys:

Apskaiiuokite brinyje pavaizduoto staiojo trikampio RNS ambin RS.

Sprendimas. 1) Trikampis RNS - statusis, todl


SRNS = \RN -NS= 1 - 3 - 4 = 6(cm2).

2) Kadangi NT yra auktin, tai SRNS = \RS NT. Turime, kad SRNS = 6 cm 2 , NT = 2,4, todl 6 = i I ia RS = 5 cm. Atsakymas. 5 cm.

RS- 2,4.

b) Staiojo trikampio kratins lygios 5 cm, 12 cm ir 13 cm. Kam lygi trikampio auktin, nubrta ambin? 113. a) Trikampio ABC pusiaukratin BD dalija j du trikampius: ir B D C . Palyginkite SAABD ir SABDCB
AABD

b) Per trikampio MNK virn N ivesta ties NR kratin MK dalija santykiu 2 : 3 . Raskite trikampi MNR ir RNK plot santyk.

114. Brinyje tiess a ir b yra lygiagreios. a) Palyginkite trikampi AMB ir ANB plotus; b) Palyginkite trikampi AME ir ENB plotus. M N

115. 1) Nubraiykite bet kok trikamp ABC. 2) Nubraiykite trikamp MNL, kurio kratin ML bt 3 kartus ilgesn u trikampio ABC kratin , o auktin NE - du kartus ilgesn u trikampio ABC auktin BD. 3) Kiek kart S&ABC maesnis u S/ n L? 116. a) Nubraiykite trikamp, kurio kratin lygi 7 cm, o auktin, nubrta i kratin, - 4 cm. Kiek toki trikampi galima nubraiyti? b) Nubraiykite trikamp, kurio auktin lygi 7 cm, plotas 28 cm 2 ir viena kratin 15 cm. 117. Apskaiiuokite:
a)

( 3 2-2^)-4-9

b)(i-i).(i

+ )

c) - 1 , 2 + + - ( - l )

d) - ( - l f ) + 0 , 7 5 -

118. Atskirai nupietos 25 figros - trikampiai ir keturkampiai. Kiek nupieta trikampi ir kiek keturkampi, jeigu i viso yra 85 kratins? 119. Plaukdami plaustu turistai pirmj dien veik j viso marruto, antrj dien - 0,23 marruto, o treij dien - likusius 19 km. Koks buvo marruto ilgis? 120. Mokinys pirm dien perskait | knygos, antr dien - pus likusios dalies, o treij dien baig skaityti likusius 48 puslapius. Kiek puslapi yra knygoje?

121. Elena paymi ploktumoje n tak, kuri jokie trys nra vienoje tiesje, ir kiekvien tak por sujungia atkarpomis.

Tak skaiius n 2 3 4 5

Atkarp skaiius 1 1+2 1+2 + 3 1+2+3+4

a) Paymkite ssiuvinyje 6 takus ir kiekvien tak por sujunkite atkarpomis. Kiek gavote atkarp? b) Kiek bus atkarp, jei paimsite 10 tak? Pieinyje matote, k gauname sujung atkarpomis 30 tak.

3 Lygiagretainio plotas
Lygiagretainio striain dalija j du trikampius. Todl lygiagretainio plotas yra lygus t trikampi plot sumai.

S = SI+

S2

Nubraiykime lygiagretain ABC D. Paymkime kratini ADix BC ilg raide a (lygiagretainio prieingos kratins yra lygios). Nubrkime striain BD. Ji lygiagretain dalija du trikampius ABD ir DBC. Nubrkime t trikampi auktines h (kodl tos auktins lygios?). Jos yra ir lygiagretainio auktins.

SABCD

= SABD +

SQBC

Apskaiiuokime trikampi ABD ir DBC plotus ( S A B D ir SDBC)'SABD = ^AD

1
=

2AH'

SDBC = ^BC

'H

2AH'

Lygiagretainio ABCD plotas lygus trikampi ABD ir DBC plot sumai:


SABCD SABCD = SABD + = SDBC; = ah.

+ ~ah

Taigi lygiagretainio plot galima apskaiiuoti pagal formul:

S = ah

Lygiagretainio plotas lygus jo kratins ir j ivestos auktins sandaugai.

Statmuo, ivestas i bet kurio lygiagretainio kratins tako ties, kurioje yra prieinga kratin, vadinamas lygiagretainio auktine. Paprastai lygiagretainio auktins braiomos i virni.

/
/ n

hx

/
/

AJ
Ai vA /

1 UDAVINYS. Apskaiiuokite brinyje nuspalvinto lygiagretainio plot ir auktin h. Sprendimas. Pagal lygiagretainio ploto formul
10 cm

S = 10 - 3 = 30 (cm2). Kita vertus, S = A - h. Todl 30 = A-h.


4 cm

I ia: h = = 7,5 (cm). Atsakymas. S = 30cm 2 , h = 7,5 cm.

2 UDAVINYS. Apskaiiuokite rombo auktin, jeigu jo perimetras lygus 24 dm, o plotas - 33 dm 2 .


a

Sprendimas. Kadangi rombo visos kratins lygios, tai jo perimetras P = Aa, todl / a = = ^ =6 (dm).

h n

Bet rombas yra lygiagretainis, jo plotas 5 = ah, todl 6 h = 33, h = ^ = 5,5 (dm). Atsakymas, h = 5,5 dm.

3 UDAVINYS. Nubraiykite lygiagretain, kurio kratin AB lygi 3 cm, o auktin, nubrta t kratin, lygi 2 cm. Sprendimas. Nubriame ties a ir joje atidedame atkarp AB = 3 cm.

I tako A ikeliame 2 cm ilgio statmen AE. B

Per tak E nubriame ties b, lygiagrei tiesei a. B M Tiesje b atidedame atkarp MN = AB. B N b

Atkarpomis sujungiame takus A ir M, B ir N. Keturkampis AMNBreikiamas lygiagretainis. ? Kiek toki lygiagretaini galima nubraiyti? K galite pasakyti apie j plotus?

122. Nubraiytas lygiagretainis, kurio gretimos kratins yra a ir b. tas kratines nubrtos lygiagretainio auktins c ir d.

a) Kurie reikiniai ireikia nuspalvinto lygiagretainio plot: a-b, a-c, c d, a d, b-d, b c? b) Baikite pildyti lentel. a b c d S 3 cm 2 cm 1 cm 2 .. .Cmi 4 cm 8 dm 30 cm 6 dm .. .dm
2

10 dm

1 dm 2 dm 15 dm 60 dm
2

8 dm 50 cm
2

120 dm 2

123. a) Lygiagretainio viena kratin lygi 12 cm, o plotas - 67,2 cm 2 . Raskite lygiagretainio auktin, nubrt t kratin. b) Lygiagretainio plotas lygus 96 cm 2 , o kratins - 12 cm ir 15 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio auktines. c) Lygiagretainio plotas lygus 192 cm 2 , o jo auktins - 6 cm ir 8 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. 124. Keturkampis ABCEtrapecija, o keturkampis ABCDlygiagretainis. AE = 32 cm, DE = 17 cm, CF = 14 cm. Apskaiiuokite trikampio DCE ir lygiagretainio ABCD plotus. C

125. Nubraiykite koordinai ploktumoje lygiagretain ABCD ir apskaiiuokite jo plot, jei: a) A(3; - 1 ) , 5(0; 2), C(5; 2), D(2; - 1 ) ; b) A(3; 1), 5(1; 1), C(3; - 2 ) , D ( - l ; - 2 ) ; c) AC1; 1), 5(2; 2), C(2; - 2 ) , D ( - l ; - 3 ) . 126. Brinyje pavaizduoti du ems sklypai, per kuriuos eina kelias. Apskaiiuokite kiekvieno sklypo dirbamos ems plot. a) b)

127. Kelias dalija sklyp dvi dalis, kuri vienos plotas yra 5 kartus didesnis u kit. Apskaiiuokite dirbamos ems plot. Raskite atstum DE.
A 160 m B

128. Lygiagretainio ABCD plotas lygus 64 cm 2 , o striains susikerta take O. Apskaiiuokite plotus trikampi: a) ABC, ADC, BCD, ADB; b) AOB, BOC, COD, DOA. 129. a) Rombo ABCD striains AC = d\, o BD = d2. sitikinkite, kad rombo plot galima apskaiiuoti pagal formul S = ^1. B

b) Pagal gaut formul apskaiiuokite rombo, kurio striains 12 cm ir 20 cm, plot. c) Kvadrato striain lygi d. Paraykite formul kvadrato plotui apskaiiuoti. d) Apskaiiuokite kvadrato plot, jei jo striain lygi 1 m. 130. a) Viena rombo striain 1,5 karto ilgesn u kit, o rombo plotas lygus 27 cm 2 . Apskaiiuokite rombo striaines, b) Nubraiykite romb, kurio viena striain lygi 9 cm, o plotas - 27 cm 2 . 131. Ikilasis keturkampis ABC D, kurio AB = BC ir AD = DC, vadinamas deltoidu. (Beje, aitvarai daniausiai daromi btent tokios formos.) a) sitikinkite, kad AC BD. b) sitikinkite, kad deltoido plot galima apskaiiuoti pagal formul S = AC BD
B

132. a) Vienas i dviej dmen 7 kartus didesnis u kit, o j suma lygi 14,4. Raskite dmenis. b) Dviej skaii suma lygi 72,9. Pirmasis skaiius 8 kartus maesnis u antrj. Raskite skaiius. c) Turinys 4 kartus didesnis u atmin, skirtumas lygus 12,738. Raskite turin ir atmin. d) Atminys 6 kartus maesnis u turin, skirtumas lygus 10,385. Raskite turin ir atmin. 133. Isprskite lygtis: +
d

= TO

b ) 6 - * = 5 e) ( 2 $ * - 5 0 ) . = 51

33 , _ 25 ^ 56 + - 42

)50-' =

f) ( - 2x) 3 =

134. Koks pavaizduoto trikampio plotas?

1 cm 2

135. I eils raome puslapi numerius 3, 4, 5 , . . . , 143. Kiek i viso parayta skaitmen? 136. I trij skirtingo galingumo ekskavatori pirmas, dirbdamas atskirai, gali ikasti tranj per 10 h, antras - per 12 h ir treias - per 15 h. Per kiek valand jie ikast t pai tranj, dirbdami kartu? 137. Tarp Smilgi ir Panevio yra 24 km. Tuo paiu metu i Smilgi iauli kryptimi ivaiavo sunkveimis 60 km/h greiiu, o i Panevio paskui sunkveim lengvasis automobilis 72 km/h greiiu. a) Per kiek laiko lengvasis automobilis pavys sunkveim? b) Kaip toli nuo Panevio bus nuvaiavs lengvasis automobilis, kai pavys sunkveim? c) Pagal schem nustatykite sunkveimio pavijimo viet.
Teliai
34-

Kuiai

Radvilikis

48

-4-3--3-
Kurnai iauliai

43

14

Plung

Smilgiai 4-8 34 Panevys eduva

4 Trapecijos plotas
Trapecijos striain dalija trapecij du trikampius. Trapecijos plot apskaiiuosime rad t trikampi plot sum.

S =

SI+S2

Nubraiykime trapecij ABC D. Jos pagrindus paymkime a ir b. Nubrkime trapecijos striain BD. ii trapecij dalija du trikampius ABD ir DBC. Nubrkime t trikampi auktines h. Jos yra ir trapecijos auktins. B b C
SABCD = SABD + SDBC

SABD

= \

\AH'>

SDBC

\ B C - h

\bh.

SABCD

= SABD +

SDBC;

1
SABCD = ^AH

1
+ 2BH
=

1
2(
+ B H

a+b
^
=

~2~H'

Taigi trapecijos plot galima apskaiiuoti pagal formul: b

a Trapecijos plotas lygus pagrind sumos puss ir auktins sandaugai.

1 UDAVINYS. Apskaiiuokite nubraiytos trapecijos plot.

Sprendimas. Pagal trapecijos ploto formul 8+ 5 S = 6 = 13-3 = 39. Atsakymas. 39 kvadratiniai vienetai.

2 UDAVINYS. Trapecijos ABCD pagrind santykis BC : AD = 3 : 4. Apskaiiuokite trapecijos plot, jeigu trikampio ACD plotas lygus 40 cm 2 .

Sprendimas. Pagrindo BC ilg patogu ymti 3x, tada pagrindo AD ilgis bus 4x. Nubrkime trapecijos auktin h. Tuomet trapecijos plotas bus 4* + 3x
SABCD = ^ h =

7
--h.

Trapecijos auktin h yra ir trikampio ACD auktin, todl


SACD

o 4x h = 2x h = 40 (cm z ).

I ia: h = 20. i sandaugos h reikm ra trapecijos ploto iraik, gauname: S = \ 20 = 70 (cm 2 ). Atsakymas. 70cm 2 .

138. Trapecijos pagrindai yra a ir b, auktin - h, o plotas - S. Upildykite lentel: a b h S 7,5 cm 65 mm 0,8 dm 3,7 dm 6,3 dm 60 m 25 dm 2 12 a 300 m 0,3 km 2 15 m 0,5 km

139. Koordinai ploktumoje nubraiykite trapecij ABCD ir apskaiiuokite jos plot, kai: a) A(3; - 1 ) , 5(1; 2), C(4; 2), D(7; - 1 ) ; b) A(1; - 2 ) , 5 ( - 4 ; 3), C(5; 3), D(2; - 2 ) ; c) A(1; - 1 ) , 5 ( - 1 ; 5), C(4; 2), D(4; - 2 ) . 140. Raskite trapecij plotus.

11

12

141. Raskite plotus S\ ir S2-

9,5

5,2

142. Raskite staiosios trapecijos pagrindus, jei jos plotas lygus 18 cm 2 .

143. a) Vienas trapecijos pagrindas 5 cm ilgesnis u kit. Apskaiiuokite trapecijos pagrindus, jeigu jos auktin lygi 6 cm, o plotas - 75 cm 2 , b) Trapecijos auktin 3 kartus ilgesn u vien pagrind ir 2 kartus trumpesn u kit pagrind. Apskaiiuokite trapecijos pagrindus ir auktin, jeigu jos plotas lygus 168 cm 2 . 144. a) Lygiaons trapecijos pagrindai lygs 12 cm ir 26 cm, o kampas prie pagrindo 45. Apskaiiuokite trapecijos plot, b) Lygiaons trapecijos striain smailj kamp dalija pusiau. Trapecijos pagrind santykis 7 : 9. Raskite trapecijos plot, jeigu jos auktin lygi 12 cm, o perimetras - 60 cm. 145. Duota: ABCD - trapecija, AD = 5 ,
SBEC = 25 c m 2 .

Raskite:

SABCD-

146. a) Raskite du skaiius, jei vienas skaiius didesnis u kit 25 vienetais, arba 20%. b) Raskite du skaiius, jei vienas skaiius maesnis u kit 30 vienet, arba 10%. 147. Automobilis vaiavo plentu 2,4 valandos 90 km/h greiiu, po to viekeliu 1,2 valandos 55 km/h greiiu. Miko keliu jis vaiavo 0,2 valandos 30 km/h greiiu. Raskite vidutin automobilio greit visos kelions metu. Atsakym suapvalinkite iki vienet. 148. Kai pirmasis vlys m vytis antrj, atstumas tarp vli buvo 2 m. Koks bus atstumas tarp j po t minui, jei pirmojo vlio greitis 120 cm per minut, o antrojo - 100 cm per minut? Po keli minui pirmasis vlys pavys antrj? 149. Apskaiiuokite reikinio (a 4b) c reikm, kai: a) a = - 5 ; b = 2; c = 0,65 b) a = 4,2; b = 5; c = - 8 , 4 c) a = ; b = -l\; c = d) a = b = 5; c = 6^

150. a) Dviej skaii suma lygi 15.

Jeigu pirmj skaii sumainsime

3-jj, o antrj padidinsime 3jq, tai gauti skaiiai bus lygs. Raskite kiekvien skaii. b) Dviej skaii suma lygi 8 o j skirtumas 2. Raskite iuos skaiius.

5 Daugiakampio plotas
Apskaiiuoti daugiakampio plot nesunku: striainmis daugiakamp padalijame trikampius, o j plotus skaiiuoti mokame. Pavyzdiui, penkiakampio plot galima apskaiiuoti i bet kurios jo virns nubrus visas striaines ir penkiakamp padalijus tris trikampius. Penkiakampio plotas lygus t trikampi plot sumai.

<y Imatav reikiamus elementus, apskaiiuokite brinyje pavaizduoto penkia kampio plot.

Kai apskaiiuoti figros plot nereikia labai tiksliai, o ypa kai figra yra apribota kreiva linija, jos plot galima imatuoti palete. Palet - tai permatoma ploktel, padengta kvadrat tinkleliu, kuri kratin lygi pasirinktam ilgio vienetui.

i ploktel udedama ant figros, kurios plot reikia apskaiiuoti. Pirmiausia apskaiiuojame, kiek kvadratuk pilnai telpa duotoje figroje; brinyje j yra 15. Po to apskaiiuojame, kelis kvadratlius kerta figros kontras; brinyje j yra 24. Kiekvien nepiln kvadrat laikysime puse kvadrato. Todl nepiln kvadrat plotas yra lygus 24 : 2 = 12 kvadratini vienet. Taigi duotosios figros plotas apytiksliai lygus 15 + 12 = 27 kvadratiniams vienetams. Jeigu palets kvadrato kratins ilgis 1 cm, tai figros plotas - 27 cm 2 . Kuo palets kvadratliai maesni, tuo tiksliau galima apskaiiuoti plot.

Pratimai ir udaviniai
151. Nusibraiykite ssiuvinyje bet kok eiakamp ir padalykite j trikampius. Imatav reikiamus elementus apskaiiuokite eiakampio plot. 152. Plane, kurio mastelis 1 : 1 000, pavaizduoti ems sklypai.

153. Praktin uduotis. 1) Pasidarykite palet, kurios kvadratlio kratins ilgis 0,5 cm. 2) Naudodamiesi palete, vertinkite 152 udavinyje pavaizduot figr plotus. Palyginkite gautus rezultatus su apskaiiuotais t figr plotais.

154. Plane, kurio mastelis 1 : 2 500, pavaizduotas eeras. Palete apskaiiuokite jo plot.

155. Keturkampiai ABCD ir BEDF yra lygiagretainiai. sitikinkite, kad keturkampis AECF yra lygiagretainis.

Nurodymas. Remkits lygiagretainio striaini savybe. 156. a) Apskaiiuokite trikampi, kuriuos striain dalija trapecij, plot santyk.
12

b) Duota: S j : S2 = 1 : 2. Raskite trapecijos pagrind santyk b : a. 157. Apskaiiuokite Si, S2, S3.

Pasitikrinkite
1. Apskaiiuokite: a) S?

Koordinai ploktumoje nubraiykite keturkamp ABC D, kai A (6; 4), 5(3; 4), C(3; 0) ir D(-1; - 3 ) . Apskaiiuokite trikampi D 5 C , ABD, ABC ir ACD plotus.
3. a) SABC = 4 2 c m 2 , SBCD = ? B) SABC =42 B cm2, SAMC=?

c) Trikampio A 5 C plotas 124 cm 2 . Raskite S b S 2 ir S 3 .

a) Dviej trikampi auktins yra lygios. Pirmojo trikampio kratin, kuri nubrta auktin, yra 2 kartus ilgesn u antrojo trikampio atitinkam kratin. Kiek kart pirmojo trikampio plotas didesnis u antrojo trikampio plot? b) Dviej trikampi kratins, kurias nubrtos auktins, yra lygios. Pirmojo trikampio auktin 3 kartus trumpesn u antrojo trikampio auktin. Palyginkite t trikampi plotus. a) Keturkampis Raskite h.
ABCD-

lygiagretainis.

4 5

'

b) Lygiagretainio kratin AD yra 4 cm ilgesn u kratin AB. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr.


A D

6.

a) Trikampio ir lygiagretainio plotai yra lygs. Palyginkite trikampio ir lygiagretainio auktines, jei inoma, kad trikampio ir lygiagretainio kratins, kurias nubrtos auktins, yra lygios. b) Trikampio kratin yra lygi lygiagretainio kratinei. Trikampio auktin, nubrta t kratin, yra 3 kartus ilgesn u lygiagretainio auktin. Palyginkite trikampio ir lygiagretainio plotus. Per kiekvien trikampio virn nubrta ties, lygiagreti prieingai kratinei. ios tiess susikirsdamos sudaro trikamp. Apskaiiuokite jo plot, kai duotojo trikampio plotas lygus 12 cm 2 . Keturkampis ABCD - lygiagretainis, SbcDE trikampio ABE plot.
B 19 C =

7.

8.

5. Apskaiiuokite

9.

a) Raskite trapecijos plot.


7

b) Pavaizduotos trapecijos plotas lygus 140 cm 2 , auktin h = 7 cm, b : a = 3 : 5 . Raskite a ir b.


b h
ZL

Rombo plotas - 56 dm 2 , o striain lygi 14 dm. Apskaiiuokite kit rombo striain.

11.

a) Lygiaons trapecijos perimetras lygus 42 m, o ilgesnysis pagrindas 15 m. Apskaiiuokite trapecijos plot, jeigu smailj kamp striain dalija pusiau, o auktin lygi 4 m. b) Lygiaons trapecijos auktin lygi 6 cm, o plotas 72 cm 2 . Apskaiiuokite trapecijos pagrindus, jeigu jos apatinis pagrindas 6 cm ilgesnis u virutin. 1 9 1 1 12. Paraykite skaiius g; j , a) didjimo tvarka; b) majimo tvarka. 13. Kurie i koordinai ploktumos y tak C(3; 4), >(-1; 0), E(0; 1), 4+ F(0; 0), G(2; - 1 ) priklauso: a) atkarpai AB; b) tiesei AB; c) spinduliui ABl
4

B
-2

-2

14. Automobilis 1,5 h vaiavo 80km/h greiiu ir 2,5 h - 60km/h greiiu. a) Kok atstum i viso nuvaiavo automobilis? b) Koks automobilio vaiavimo vidutinis greitis? 15. Isprskite lygt ir sprendin patikrinkite: a) 5x - ( j c - 3 ) = 1; b) 5(jc - 3) - Ix = 5. 16. I 40 cm ilgio vielos reikia ilankstyti staiakampio formos rmel taip, kad jo ilgis bt 3 kartus didesnis u plot. Kokio ilgio turi bti rmelio kratins? 17. Saulius dvigubai vyresnis u Pauli. Prie 3 metus Sauliui buvo met. Kiek met Pauliui dabar? A 2x - 3 B 2x + 3 C f - 3 D f + 3 E 3* + 2 F x+3 18. Apskaiiuokite skaii ^ ir 3: a) kvadrat skirtum; b) skirtumo kvadrat. 19. a) Kiek minui sudaro 10% valandos? b) Kiek sekundi sudaro 3% valandos?

9
3. rodymas

TEIGINIAI

1. Teisingi ir klaidingi teiginiai 2. Aksioma, apibrimas, teorema

82 84 87 90

Matematin ekskursija po Kuri nerij

1 Teisingi ir klaidingi teiginiai


Mes kalbame sakiniais. Vienais sakiniais k nors tvirtiname, kitais - ne. Pavyzdiui, sakiniai: Ar iandien alta?", Tylos!" nra tvirtinimai. Inagrinkime kelet tvirtinim: 1. Vilnius yra Lietuvos sostin. 2. Nra skaii, dali i 13. 3. Kubas turi 12 briaun ir 6 sienas. 4. Skaiius 5 maesnis u 7 (arba: 5 < 7). 5. Skaiiaus milijonasis skaitmuo po kablelio yra 5. 6. Trys plius ; daugiau u 1 (arba: 3 + > 1). 7. Tenisas - domesnis u badminton aidimas. Teiginys - tai toks tvirtinimas, apie kur galima pasakyti, kad jis teisingas arba klaidingas. Vadinasi, kiekvienas teiginys turi bti arba teisingas, arba klaidingas; teiginys negali vienu metu bti ir teisingas, ir klaidingas. I karto aiku, kad 1-as ir 4-as tvirtinimai yra teisingi teiginiai, o 2-as - klaidingas teiginys. Suskaiiav kubo briaunas ir sienas, sitikiname, kad 3-ias tvirtinimas yra teisingas teiginys. Ar 5-as tvirtinimas yra teisingas teiginys, galima nustatyti, radus skaiiaus milijonj skaitmen po kablelio. 6-ame tvirtinime yra neinomasis x. Su vienomis reikmmis is tvirtinimas yra teisingas, o su kitomis - klaidingas. Vadinasi, is tvirtinimas nra teiginys.

158. Kurie i i sakini yra tvirtinimai? Kurie tvirtinimai yra teiginiai? a) Visos lietuvaits yra ilgakass. b) Tauragnas yra giliausias Lietuvos eeras. c) Valio! d) Naujj met nakt vies saul. e) Ar mgsti vejoti? f) Lidn moni daugiau nei linksm. g) Visi paukiai - vanagai. h) em - vienintel planeta, kurioje yra gyvyb. i) 2013 metais bus pasaulio pabaiga, j) Nemeluok! 159. Sugalvokite kelet tvirtinim, kurie: a) yra teisingi teiginiai; b) yra klaidingi teiginiai; c) nra teiginiai. 160. Ar a) b) c) d) e) f) g) h) i) j) k) teisingi ie matematiniai teiginiai: 1 2 + ( - 1 5 ) > 0. - I 2 = (-1)2. Kiekvienas lyginis skaiius dalijasi i dviej. - 3 3 = (-3)3. Dviej gretim lygini natralij skaii sandauga dalijasi i 4. Kryminiai kampai yra lygs. Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo yra lygs. Trikampio auktins arba j tsiniai susikerta viename take. 2 ^ 0. 0 = 1. + 3 ^ 4 visiems x.

161. Pasiirj brin, pasakykite kelet teising teigini, prasidedani taip: a) Visos ios figros . . . b) N viena i i figr . . . c) Kai kurios i i figr . . . d) Viena figra . . .

2 Aksioma, apibrimas, teorema


Panagrinkime dar kelet sakini: 1. Lygiagretainiu vadinamas keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios. 2. Jeigu trikampis yra lygiaonis, tai jo kampai prie pagrindo yra lygs. 3. Per bet kuriuos du takus galima nubrti tik vien ties. Pirmas sakinys yra lygiagretainio apibrimas. Jame nurodytos lygiagretainio savybs, iskirianios j i vis keturkampi. Apibrdami svokas, naudojams kitomis svokomis; pavyzdiui, apibrdami lygiagretain, naudojams kratins svoka. Kratins svok vl reikia apibrti. Bet tai negali tstis be galo, taigi prireikia pirmini, neapibriam svok. Pirmini svok pavyzdiai: takas, ties, ploktuma, natralusis skaiius. Antras sakinys yra teiginys. Jo teisingumu sitikinsime remdamiesi kitais inomais teisingais teiginiais. B Duotas lygiaonis trikampis ABC, AB = . Reikia sitikinti, kad ZA = ZC.

Nubrkime pusiaukampin Z) jo pagrind AC. Trikampiai ABD ir CBD yra lygs pagal dvi kratines ir kamp tarp j (nes AB = , BD bendra, Z ABD = Z CBD). Todl ZBAD = ZBCD.

Teiginys, kurio teisingumas grindiamas rodymu, vadinamas teorema. Teoremos daniausiai formuluojamos prijungiamaisiais sakiniais. Pirmoji sakinio dalis, prasidedanti odiu jei(gu)", vadinama teoremos slyga, o antroji dalis, prasidedanti odiu tai", - teoremos ivada. Sukeit teoremoje slyg su ivada vietomis, gausime teorem, atvirktin duotajai.

Pateiksime kelet pavyzdi. Tiesiogin teorema Jeigu trikampis yra lygiaonis, tai trikampio kampai prie pagrindo yra lygs. Jei skaiius dalijasi i 3, tai skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 3. Atvirktin teorema Jeigu trikampio kampai prie pagrindo yra lygs, tai trikampis yra lygiaonis. Jei skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 3, tai skaiius dalijasi i 3.

Jeigu keturkampis yra lygiagretainis, Jeigu keturkampio striaini susikirtimo takas jas dalija pusiau, tai jo striains susikirsdamos tai tas keturkampis yra dalija viena kit pusiau. lygiagretainis. Jei dvi tieses perkirtus treija tiese susidar vidaus prieiniai kampai yra lygs, tai tos dvi tiess yra lygiagreios. Jeigu tiess yra lygiagreios, tai tas tieses perkirtus treija tiese susidar vidaus prieiniai kampai yra lygs.

Ne kiekvienai teoremai atvirktinis teiginys yra teisingas. Pavyzdiui, teoremai Jei skaiius dalijasi i 9, tai jis dalijasi i 3" atvirktinis teiginys Jei skaiius dalijasi i 3, tai jis dalijasi i 9" yra klaidingas. rodindami teorem Jei trikampis lygiaonis, tai jo kampai prie pagrindo yra lygs", rmms kitu teisingu teiginiu: Du trikampiai yra lygs, jei t trikampi kratins ir kampai tarp j yra atitinkamai lygs". Pastarj teigin irgi reikia rodyti, ir taip toliau. Bet joks rodymas negali tstis be galo, todl reikalingi teiginiai, kurie laikomi teisingais be rodymo. Tokie teiginiai vadinami aksiomomis (graikikai odis aksioma reikia akivaizdi ties). Treiasis teiginys yra aksioma. Pateikiame kelet geriau inom aksiom: Kad ir kokia bt ties, yra tak, priklausani tai tiesei, ir tak, nepriklausani tai tiesei. Per du takus galima nubrti tik vien ties. Ploktumoje per tak, nepriklausant tiesei, galima nubrti vienintel ties, lygiagrei tai tiesei (i aksioma vadinama lygiagrei aksioma). Po kiekvieno natraliojo skaiiaus eina vienetu u j didesnis natralusis skaiius.

162. Pasakykite apibrim: a) trikampio; b) lygiagrei tiesi; c) ikilojo keturkampio; d) lygi figr; e) krymini kamp; f) kvadratins aknies; g) lygties sprendinio; h) procento. 163. Pasakykite teoremos slyg ir ivad. a) Jeigu dvi tieses perkirtus treija susidar atitinkamieji kampai yra lygs, tai tos dvi tiess yra lygiagreios. b) Jeigu trikampis yra lygiaonis, tai auktins, nubrtos onines kratines, yra lygios. c) Jeigu vieno trikampio kratins yra atitinkamai lygios kito trikampio kratinms, tai tie trikampiai yra lygs. d) Jeigu du skaiiai dalijasi i 7, tai j suma taip pat dalijasi i 7. 164. Pabaikite teoremas. a) Jeigu vieno trikampio kratin ir du kampai prie jos yra atitinkamai lygs kito trikampio kratinei ir kampams prie jos, tai . . . b) Jeigu lygin skaii pakelsime kvadratu, tai . . . 165. Duotuosius teiginius suformuluokite pagal schem Jei . . . , tai . . . ". a) Lygiaoniame trikampyje pagrind ivestos pusiaukampin ir pusiaukratin sutampa. b) Lygiagretainis, kurio striains statmenos, yra rombas. c) Lyginio skaiiaus kvadratas dalijasi i 4. d) Nulio ir bet kurio skaiiaus sandauga lygi nuliui. 166. Pateiktiems teiginiams suformuluokite atvirktinius. Kurie i j teisingi? a) Jeigu skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 9, tai ir skaiius dalijasi i 9. b) Jeigu skaiiaus paskutinis skaitmuo yra O, tai skaiius dalijasi i 5.

3 rodymas
rodant teoremas remiamasi loginiais samprotavimais, o ne, sakysime, vaizdumu ar matavimais. Pavyzdiui, sprendiant i pirmojo brinio atrodyt, kad atkarpa CD yra ilgesn u atkarp AB, o kitame brinyje gali atrodyti, kad nubraiyta trapecija, o ne kvadratas.

Anksiau matuodami sitikinome, kad trikampio kamp suma lygi 180. Dabar io teiginio (teoremos) teisingum rodysime. rodindami teoremas danai teoremos slyg ir ivad uraome trumpiau duota, rodyti. Teorema. Trikampio kamp suma lygi 180. B Duota: AABC. rodyti: Z A + ZB + Z C = 180.

rodymas. Per tak B briame ties LM, lygiagrei AC. ZLBA = Z AC, nes tai vidaus prieiniai kampai, susidar lygiagreias tieses LM ir AC perkirtus AB. Z MBC = Z BCA, nes tai vidaus prieiniai kampai, susidar lygiagreias tieses LM ir AC perkirtus CB. ZA + ZB + Z C = Z LBA + Z ABC + Z CBM = Z LBM = 180. rodykite, kad ikilojo keturkampio kamp suma lygi 360. C

{rodykime dar vien teorem. Teorema. Kiekviename trikampyje bent du kampai yra smailieji. B Duota: AABC. rodyti: bent du kampai yra smailieji. C

rodymas. Tarkime, kad trikampyje ABC tik vienas kampas, pavyzdiui, A, yra smailusis (Z A < 90). Tuomet kiekvienas i kamp Z B ir Z C yra arba statusis, arba bukasis ( Z f i ^ 90, Z C ^ 90). Vadinasi, kamp B ir C suma bus didesn arba lygi 180 (Z B + Z C ^ 180). Taiau tai prietarauja, k tik rodytai teoremai, kad trikampio kamp suma lygi 180. Vadinasi, prielaida, kad trikampyje tik vienas kampas smailusis, yra neteisinga. Taigi kiekvieno trikampio bent du kampai yra smailieji. rodindami i teorem, taikme samprotavimo metod, kuris vadinamas prietaros metodu. rodindami prietaros metodu darome prielaid, prieing teiginiui, kur norime rodyti (kitaip sakant, bandome rodinti prieing teorem). Aiku, kad yra teisingas arba pradinis teiginys, arba jam prieingas teiginys. Jeigu rodindami gauname teigin, prietaraujant arba teoremos slygai, arba kuriam nors jau rodytam teiginiui, arba kuriai nors aksiomai, tai darome ivad, kad ms prielaida yra neteisinga. Vadinasi, pradin teorema teisinga.

Pratimai ir udaviniai
167. Trikampio kampo gretutinis kampas vadinamas trikampio priekampiu. a) rodykite, kad trikampio priekampis lygus dviej jam negretutini kamp sumai, t. y. Z1 = Z3 + Z4.

b) Vieno i lygiaonio trikampio kamp priekampis lygus 122. Apskaiiuokite trikampio kampus (inagrinkite du atvejus). c) Koks yra trikampis, jei jo vienas priekampis yra: 1) smailusis kampas; 2) lygus vienam i trikampio kamp? d) Raskite trikampio kampus, kai du jo priekampiai lygs 115 ir 139.

168. a) rodykite, kad ikilojo -kampio kamp suma lygi (n 2) 180 : . Nurodymas. I vienos n-kampio virns iveskite visas striaines ir suskaiiuokite, kiek trikampi padalytas n-kampis. b) Upildykite lentel. Daugiakampio kratini skaiius Kamp suma c) Kiek kratini turi daugiakampis, kurio kamp suma 1980? 2700? 169. rodykite teoremas. a) Lygiakraio trikampio kampai yra lygs. b) Lygiaonio trikampio pusiaukampin, ivesta pagrind, kartu yra ir pusiaukratin. c) Jeigu trikampyje du kampai yra lygs, tai tas trikampis yra lygiaonis. 170. Prietaros metodu rodykite, kad teisingi teiginiai. a) Jeigu tiess a ir b yra statmenos tiesei c, tai tiess a ir b yra lygiagreios. b) Jeigu dvi tieses perkirtus treija susidariusi vidaus vienaali kamp suma lygi 180, tai tos tiess yra lygiagreios. c) Nra ikilojo keturkampio, kurio visi kampai bt buki. d) Jeigu klasje yra 23 mokiniai, tai bent trys mokiniai u kontrolin darb gavo vienodus paymius. e) Jeigu Il c ir Z ? y c, tai a || b. f) Nra ikilojo daugiakampio, kurio kamp suma lygi 2070. Nurodymas. Remkits 168 a) udavinio rezultatu. 171. Nesinaudodami prietaros metodu, rodykite, kad kiekviename trikampyje bent du kampai smailieji. Nurodymas. Panagrinkite didiausi trikampio kamp. 172. Skaii tiesje paymkite jos dal, atitinkani nelygyb: a) - 2 < ^ 5; b) |jc| ^ - 3 , 5 . 173. Isprskite lygt: a) | + f = - 1 0 ; 174. Apskaiuokite: b)|jc|=4; c)|jc|=0. 3 4 5 6 7 8 9 10

M1*)2
175. Raskite du skaiius, kuri suma lygi 33, o vienas i j 20% didesnis u kit.

Matematin ekskursija po Kuri nerij


Kuri nerija - Kuri mari ir Baltijos jros skalaujamas 97 km ilgio, siauras - nuo 400 m iki 4 km ploio - smlio pusiasalis. Lietuvai priklauso 54 km ilgio iaurin pusiasalio dalis; tos dalies plotas yra 94,4 km 2 . 1. Apskaiiuokite Lietuvai priklausant Kuri nerijos plot hektarais. Kuri nerija - tai jros, vjo ir mogaus sukurtas stebuklas: vjo pustomo gelsvo smlio plotai, ali puynais apeldint kop masyvai, sodriai aliuojanios pamario ir pajrio palvs, tyvuliuojanios marios ir oianti jra teikia iai vietovei neprilygstam gro. Lietuvai priklausanti pusiasalio dalis - Neringa - 1991 m. paskelbta nacionaliniu parku. 2. 56% Lietuvai priklausanio Kuri nerijos ploto sudaro draustini teritorija, 23% - rekreacin zona, 21% - rezervatin zona. Kiek hektar uima Kuri nerijos draustini teritorija, rekreacin ir rezervatin zonos? (Pasinaudokite 1 uduoties atsakymu.) 3. Apytiksliai 6852 ha Lietuvai priklausanios Kuri nerijos teritorijos uima mikai. 16% mik yra berynai, 3% - juodalksnynai, 1% - eglynai, lik mikai - tai puynai, i kuri 38% sudaro kalnins puys. Kiek hektar uima kalnins puys? Nuo sen laik mons stengsi minti Nerijos msl - kaip atsirado Kuri marias nuo Baltijos jros atskyrs pusiasalis. Jie sukr net legend apie geltonkas grauol milin Nering, kuri paddavusi monms, gelbdama jron toli nuo kranto nunetus vejus, varydama uvis j tinklus. Kai kart jros dievas Bangptys taip sisiautjo, kad jra nenurimo kiaurus metus, mons papra Neringos apsaugoti juos nuo siautuling bang. Neringa m semti prijuost sml ir pilti j ant kyojusi i vandens sal grandins. Taip atsirado pylimas, atskyrs nuo jros ram uutek, kuriame vejai galjo gaudyti uvis nesibaimindami, jog bus nuneti toli jr. T smlio pylim mons i dkingumo milins vardu pavadin. 4. Apskaiiuokite Kuri mari plot ir j vanden tr, jei inoma, kad mari plotas sudaro apie J dal Baltijos jros ploto, o vandens tris sudaro apie 1 O Jjqq dal Baltijos jros vandens trio. Baltijos jros plotas yra 386000 km , o jos vanden tris yra 33 000 krrv'.

5. Lietuvai ir Rusijai priklausani Kuri mari plot santykis yra 23 : 65. Koks Kuri mari plotas priklauso Lietuvai? (Pasinaudokite 4 uduoties atsakymu.) 6. Per metus visos Kuri mari baseino ups ir upeliai marias atplukdo vidutinikai 1,5 karto daugiau vandens, negu jo prisirenka i krituli. Be to, is kiekis yra 18 ,Ikm3 didesnis u kiek vandens, per Klaipdos ssiaur pritekanio marias i jros ir lyg 5 km \ a) Kiek kubini kilometr vandens per metus marias prisirenka i krituli? b) Kiek kubini kilometr vandens per metus marias atplukdo Kuri mari baseino ups ir upeliai? 7. Kuri mari vandens druskingumas yra 0,3 promils. Kiek ton druskos yra Kuri mariose? (Pasinaudokite 4 uduoties atsakymu.) 8. Lietuvai priklausanioje Kuri mari dalyje per metus leidiama suvejoti apytiksliai 35 kg/ha uv. Kiek ton uv ia leidiama suvejoti per metus? (.Pasinaudokite 5 uduoties atsakymu.) Kuri nerijos gyvenviets - Juodkrant, Pervalka, Preila ir Nida - sujungtos Neringos miest, tad kelias, vedantis nuo kelto perklos iki Lietuvos Respublikos sienos, yra viena i ilgiausi gatvi Lietuvoje. 9. Naudodamiesi emlapiu, apskaiiuokite Neringos miesto centrins gatvs ilg Juodkrant, pabirusi tarp aukt kop, stovi atsigrusi marias. Tai antra pagal dyd ir bene pastoviausia" nerijos gyvenviet, net pustomo smlio eroje, XVI-XIX a., kai po smliu buvo palaidota 14 kaim, iliko savo vietoje, nes buvo apsaugota miko lop. Juodkrantje galima aplankyti Gintaro lank, kuri atsirado XIX a. viduryje, pradjus kasti gintar i mari dugno. 1868 m. ia buvo ikasta 94 tkst. kilogram Baltijos aukso! Keliautojai mgsta ukopti Ragan kaln pasiirti tautodailinink sukurt skulptr, aplankyti Gintaro muziej, 1884 m. statyt banytl ir Geii (taip

kuriai vadino pilkuosius garnius), arba Garni, kop, kuri jau seniai virto pilkj garni karalyste. 10. Uraykite 1868 m. ikasto gintaro kiek standartins iraikos skaiiumi. 11. Atstumas tarp Smiltyns ir Juodkrants yra 6 km ilgesnis, negu atstumas tarp Juodkrants ir Pervalkos. Koks yra atstumas tarp Juodkrants ir Pervalkos, jeigu tarp Smiltyns ir Pervalkos yra 36 km? Pakeliui i Juodkrants Pervalk galima ukopti ant Avikalnio (Avino kalno) kopos. Nuo ten rengtos apvalgos aiktels atsiveria nepaprasto groio nerijos gamtovaizdiai. Verta aplankyti ir grandin kupstuotj kop, nusidriekusi iki Pervalkos. Aukiausiai iame smlio masyve ikilusios Nagli (55 m) ir Vinkops (58 m) virns. Su iuo kop ruou susijusi Nagli kaimo istorija - kaimas keturis kartus klsi i vienos vietos kit, persekiojamas slenkanio smlio. Pervalka - pabgli i Nagli kaimo nausdija, sikrusi 1836-1844 m. iaurinje Pervalkos pusje toli marias isiovs irg ragas prieais j vandenyje stkso 1900 m. pastatytas vyturys, sergstintis laivus nuo priekrants seklum. Pietins lankos krantas - Pervalkos ragas. Ties juo kiek atokiau nuo mari savo aukiu isiskiria puaitmis apsodinta Skirpsto kopa (53 m). Iki XIX a. netoliese, prie Karvaii lankos buvo Karvaii kaimas, vliau slenkani kop upustytas. I ia kils Maosios Lietuvos poetas, Karaliauiaus universiteto profesorius Liudvikas Rza (1776-1840). Jam ant Skirpsto kopos virns pastatyta paminklin uolin skulptra. Preila - kurikas vardas kito kaimelio, kur kr 1843 m. bgliai i smlio palaidot Nagli. Pietiniame Preilos gale stkso puimis apsodinta 66 m aukio Senosios Smukls kopa. 12. Atstumas tarp Nidos ir Preilos yra 10 km, t. y. 20% didesnis u atstum tarp Preilos ir Pervalkos. Koks atstumas tarp Nidos ir Pervalkos?

Nida - centrin Neringos gyvenviet, dabartinje vietoje sikrusi 1732 m. Archeolog nustatyta, jog balt gentys tose vietose gyveno jau III tkstantmetyje pr. Kr. Istoriniuose altiniuose Nida pirm kart paminta 1385 m. kryiuoi keli apraymuose - per Nerij jie trauk kriktyti emaii. Bnant Nidoje, verta aplankyti Urbo kaln - pirmj apeldint 52 m aukio kop, nuo kurios galima apvelgti vis plai nerijos panoram nuo jros iki Kuri mari: gyvsias" plikas kopas - Parnidio kop (35 m) su joje pastatytu Sauls laikrodiu ir Sklandytoj kop (65 m). pietus nuo Nidos - 8 km ilgio slenkani auktj kop ruoas. Dabar jos, nebegaudamos smlio i jros, pamau emja ir slenka mari link.

13. Nubraiykite vis pamint kop aukio stulpelin diagram. Lankytinos vietos Nidoje - mokykla, veikianti nuo 1745 m, banyia, pradta statyti 1887 m, prie jos esanios etnografins kapinaits, kuriose galima pamatyti kuri kulto simbolius - kriktais vadinamus medinius paminklus, vokiei raytojo, Nobelio premijos laureato T. Mano memorialinis muziejus. Dabar nerijos likimas - mogaus rankose. Suformavus priekop ir apeldinus kopas, buvo ukirstas kelias jros smliui slinkti gilyn nerij. Bet vjai nuolat eria kop smilteles marias. Didiausioms kopoms ikilo grsm inykti pavyzdiui, Parnidio kopa per 20 met paemj o apie 15 metr. Jei niekas nepasikeis, mokslininkai prognozuoja, kad per kelet imt met kopos inyks ir ieko bd, kaip igelbti didisias kopas - senosios nerijos paminkl . . .

10
3. Promil

PROCENTAI. EIMOS EKONOMIKA


96 102 108 112 115 117 119 122

1. Procentai ir j skaiiavimas 2. Procent udavini sprendimas sudarant proporcij 4. Darbo umokesio skaiiavimas 5. Iskaiiavimai i atlyginimo 6. Palkanos. Palkan norma 7. Valiut kursai Pasitikrinkite

1 Procentai ir j skaiiavimas
Procentu (lotynikai pro centum - nuo imto) vadinama imtoji tam tikro dydio dalis.

Pavyzdiui: 1% atitinka 0,01 (arba j j ) dal; 23% atitinka 0,23 (arba ^ ) dalis; 100% atitinka 1 (vis dyd), arba }jj dali; 160% atitinka 1,6 dalis (arba 1 dali). Atvirkiai: \ dal (arba 0,25 dalis) atitinka 25%; 4q dal (arba 0,05 dalis) atitinka 5%; I dalis (arba 0,375 dalis) atitinka 37,5%; dali (arba 2 dydius) atitinka 200%.

1 UDAVINYS. eiminink turjo 80 Lt. Maisto preki parduotuvje ji ileido 15% turt pinig. Kiek lit ileido eiminink maisto preki parduotuvje? Sprendimas. 1 bdas. 1% nuo 80 lit yra 80 : 100 (Lt), o 15% yra (80 : 100) 15 = 12 (Lt). II bdas. 15% yra 0,15 dali. 0,15 nuo 80 Lt yra 80 0,15 = 12 (Lt). Atsakymas. Maisto preki parduotuvje eiminink ileido 12 lit. 2 UDAVINYS. Maisto preki parduotuvje eiminink ileido 12 Lt, o tai sudaro 15% turt pinig. Kiek pinig turjo eiminink? Sprendimas. I bdas. Vienas procentas eimininks turt pinig yra 12 : 15 = 0,8 (Lt). Visi pinigai, kuriuos turjo eiminink, atitinka 100%, todl eiminink turjo 0,8 100 = 80 (Lt). II bdas. 15% turt pinig atitinka -^ dali. Kadangi tai sudaro ileistus 12 lit, vadinasi, eiminink turjo 12 : 15 100 = 12 = 80 v(Lt). 100 15

III bdas. Sakykime, kad eiminink turjo Lt. 15% nuo lit yra 0,15.x. Pagal udavinio slyg 0,15x yra 12 Lt. Sudarome lygt ir j isprendiame: 0,15^ = 12; jc = 12 : 0,15; jc = 80. Atsakymas. eiminink turjo 80 lit. 3 UDAVINYS. eiminink turjo 80 lit. Parduotuvje ji ileido 12 lit. Kiek procent turt pinig eiminink ileido parduotuvje? Sprendimas. I bdas. 1% nuo 80 lit yra 80 : 100 = 0,8 (Lt). Kadangi 12 : 0,8 = 15, tai 12 lit sudaro 15% eimininks turt 80 lit. 19 II bdas. Seiminink ileido ^ = 0,15 dali turt pinig. 0,15 dali yra tas pat, kas 15%. Atsakymas. Parduotuvje eiminink ileido 15% pinig.
_ v

176. Daugelyje pasaulio ali aidiama akmis. Tiesa, skirtingose alyse danai skiriasi ne tik aidimo taisykls, bet ir lentos dydis. Lentos bna 64, 100, ar net 144 laukeli, aks kartais statomos tik baltus, kartais tik juodus laukelius. Populiariausios yra tarptautins, arba imtalangs aks. Kaip pavaizduota pieinyje a), pradinje padtyje abi puss turi po dvideimt aki. Matome, kad juodj ir baltj laukeli lentoje yra po lygiai, po penkiasdeimt. Kitaip sakant, j lentos yra juodieji laukeliai - o tai sudaro 50% vis laukeli, tiek pat yra ir baltj laukeli. Kadangi lentoje i viso yra 100 laukeli, tai tiek juodosios, tiek baltosios aks 9 uima po 20% (t. y. lentos, o visos aks - 40% lentos. Taiau aks vaikto tik juodaisiais laukeliais, tad baltieji laukeliai lyg ir nedalyvauja aidime. a) Kiek procent juodj (aidiamj) laukeli uima aks? (r. piein b).)

Vasaros stovykloje Jonukas aid akmis su empionu dde Juozu. Kaip ir reikjo tiktis, po kurio laiko Jonuko padtis pasidar apverktina (r. piein c)). Guosdamas save, jis sugalvojo kelet uduoi, susijusi su procent skaiiavimu. Isprskite jas. b) Kiek procent vis lentos laukeli uima lentoje likusios aks? Kiek procent uima baltosios? Kiek - juodosios? Dabar atsakykime iek tiek sudtingesn klausim. Kiek procent juodj laukeli uima lentoje likusios aks? Kadangi i viso lentoje yra 50 juodj laukeli, tai visos likusios aks i z: uima = , t. y. 32% juodj laukeli.

c) Kiek procent juodj laukeli uima lentoje likusios baltosios aks? Kiek - juodosios? Matome, kad sprendiant iuos udavinius reikia nustatyti, nuo kokio skaiiaus skaiiuojame procentus - iuo atveju tai buvo 50 (o ne 100, kaip kad b) uduotyje). Panaiai randame atsakym ir klausim: Kiek procent baltj aki sudaro juodosios? Lentoje yra 6 baltosios aks. Taigi, dabar visuma reikia laikyti skaii 6 ir skaiiuoti procent nuo jo. Gauname, kad juodosios aks sudaro = t. y. 166,(6)% baltj aki. d) Kiek procent juodj aki sudaro baltosios? e) Kiek procent i vis lentoje esani aki sudaro baltosios aks? Kiek - juodosios? 177. a) Berniukai sudaro 40% klass mokini. Kuri klass mokini dal sudaro mergaits? b) Mergaits sudaro 65% klass mokini. Kuri klass mokini dal sudaro berniukai? c) Berniukai sudaro | klass mokini. Kiek procent klass mokini sudaro mergaits? d) Mergaits sudaro | klass mokini. Kiek procent klass mokini sudaro berniukai? 178. a) Iki piet parduota 15% parduotuv atvet bulvi, o po piet - dar 20%. Kuri dalis vis bulvi liko neparduota? b) Iki piet parduota 15% parduotuv atvet bulvi, o po piet - trigubai daugiau. Kuri dalis vis bulvi liko neparduota? c) Kiek procent viso marruto turistai nujo pirm dien, jei antr dien jie nukeliavo 0,25 viso marruto, o trei dien veik likusias 0,3 viso marruto dalis? d) Kiek procent viso marruto turistai nukeliavo pirm dien, jei antr dien jie nujo dvigubai maiau negu trei, o trei dien - ^ marruto dalis? 179. Raskite: a) c) e) g) 26% skaiiaus 120 8% skaiiaus 45 37,5% skaiiaus 32 60% skaiiaus 124 b) d) f) h) 45% skaiiaus 18 9,5% skaiiaus 1600 80,2% skaiiaus 125 90% skaiiaus 256

180. Raskite vis skaii, kai: a) 10% skaiiaus yra 13; 0,6; 2^; b) 20% skaiiaus yra 18; 0,3; 3; c) 25% skaiiaus yra 7; 10,3; 13|; d) 50% skaiiaus yra 6; 0,07; 24. 181. a) Bulvse yra 20% krakmolo. Kiek reikia kilogram bulvi, norint gauti 80 kg krakmolo? b) Rdoje yra 18% vario. Kiek ton vario galima gauti i 90 t rdos? c) Prek atpigo 4,6 Lt, o tai yra 25% jos buvusios kainos. Kiek lit kainavo prek anksiau? d) Verdama msa netenka 35% savo mass. Kiek gram sumas msos mas, verdant 1,2 kg msos? 182. a) b) c) d) Kuri skaiiaus 5 dal sudaro skaiiai 2; 10; 15; 100; 101? Kiek procent skaiiaus 3; 6; 9; 10; 11 sudaro skaiius 3? Kuri ios savaits dal sudaro ne darbo dienos? Kiek procent dien mnes nereikia eiti mokykl?

183. Apskaiiuokite: a ) l ; 0,6-f 184. Suprastinkite reikin ir apskaiiuokite jo reikm, kai = 2, y = 1: a) 3,5(4x - 2y) - 2(3x - 5y); b) 1,5(4* - 6y) - 4(2* - 3y).

185. Isprskite udavinius, sudarydami lygt. a) Dviej skaii suma lygi 42. Vienas i skaii 1,1 karto didesnis u kit. Raskite abu skaiius. b) Dviej skaii suma lygi 42. Vienas i skaii 1,1 karto maesnis u kit. Raskite abu skaiius. 186. Pagal brinio duomenis raskite jc:
a) b)

187. Maryt dar gali nuravti per 4 h, o Dalia per 2 h. Per kiek laiko nuravt dar abi mergaits dirbdamos drauge? 188. Raskite neinom proporcijos nar: a) 2,4:

= 0,3 :5,6

b) 0,4 : 1,7 = 3,2 : JC


d

c) - f = -! 7

) -H- = T T 1 1
25 20

189. Tiesje yra paymta 10 tak taip, kad atstumas tarp dviej gretim tak yra vienas ir tas pats. Raskite atstum, jeigu atstumas tarp kratini tak lygus 90 cm. 190. Atstumas tarp Kaiiadori ir Varnos emlapyje yra 14,2 cm. emlapio mastelis 1 : 500 000. Koks atstumas tarp i miest vietovje? IRiGAhfi? 4 Q R u d z a n . UvartWissJi iupA, " t io
Jonikis
60
Gruzdiai)

i L i k n a i V a k a i J u o d u p e

A k n T s e t

[Uventis

T 'y t u v n a i K r a k e s \\ D o n tu v a Kdainiai

jroknai LT) N U k m e r g

A d u t i k i s .irvintos]

KAUNA:

Kazljda^e*
59
L Elektrnai *


4(

Prienai

134

Jieznas BS** A u k t a d v a r i sR M k s J O n u k i s

Trakai

2 Procent udavini sprendimas sudarant proporcij


Procent udavinius danai patogu sprsti sudarant proporcijos pavidalo lygt. Pateikite proporcij pavyzdi. Praeitame skyrelyje inagrintus udavinius isprskime sudarydami proporcij. 1 UDAVINYS. eiminink turjo 80 Lt. Maisto preki parduotuvje ji ileido 15% turt pinig. Kiek lit ileido eiminink maisto preki parduotuvje? Sprendimas. 1. Uraykime slyg trumpiau: Turti 80 Lt atitinka 100%. Ileisti jc Lt atitinka 15%. Arba dar trumpiau: 80 Lt 100%. jc Lt 15%. 2. I abiej atitiki raskime 1% ir sudarykime proporcij: 80 Lt
jc

100%, tai 1% 15%, tai 1%

(Lt); I 5 (Lt).

Lt

Abi rastos 1% verts lygios, todl teisinga proporcija


jc _ 80

15 ~~ TOO' 3. I ios proporcijos randame neinomj jc: 80 15 ; 100

jc =

jc

= 12 (Lt).

Atsakymas. Maisto preki parduotuvje eiminink ileido 12 lit.


102

2 UDAVINYS. Maisto preki parduotuvje eiminink ileido 12 Lt. o tai sudaro 15% turt pinig. Kiek pinig turjo eiminink? Trumpa slyga Turti Lt atitinka 100% Ileisti 12 Lt atitinka 15% Proporcija
JC

Neinomojo radimas =
12

100 -

12 15

IlOO = 80 (Lt)

Atsakymas. eiminink turjo 80 lit. 3 UDAVINYS. eiminink turjo 80 lit. Parduotuvje ji ileido 12 lit. Kiek procent pinig eiminink ileido parduotuvje? Trumpa slyga 80 Lt 100% 12 Lt x% Proporcija 80 100 12 Neinomojo radimas * =
12 8 00

= 15 (%)

Atsakymas. Parduotuvje eiminink ileido 15% turt pinig. Procent udaviniuose svarbu isiaikinti, kas su kuo yra lyginama. Dydis, su kuriuo yra lyginama, atitinka 100%. Visuose trijuose isprstuose udaviniuose 100% atitinka eimininks turti 80 Lt.

Pratimai ir udaviniai
191. Kokius odius arba skaiius reikt parayti debeslio vietoje, kad teiginiai bt teisingi? a) Jeigu klasje yra 40% berniuk, tai mergaii yra b%. b) Jeigu druskos tirpale yra 92% vandens, tai druskos yra - %. c) Jeigu grd drgnumas 12%, tai grd sausosios mediagos sudaro d) Jeigu tekintojui liko padaryti 15% dienos normos, tai tekintojas jau padar % dienos normos. e) Jeigu verdama msa netenka 35% savo mass, tai ivirtos msos mas sudaro % alios msos mass. f) Jeigu kelio antroji dalis sudaro 80% pirmosios kelio dalies, tai ji u pirmj dal >%. % g) Jeigu automobilio greitis padidjo 15%, tai dabar jis lygus buvusio greiio. :

h) Jeigu darbininkas per dien vykd 120% uduoties, tai darbininkas dienos uduot virijo %. i) Jeigu atlyginimas vasario mnes sudar 112% sausio mnesio atlyginimo, tai jis 12%. j) Jeigu pusryiams rekomenduojama skirti 25% mogaus dienos raciono, priepieiams 10%, pietums 45%, tai vakarienei %. 192. Nustatykite, kuri schema atitinka udavin. a) Klasje yra 30 mokini. I j 18 mergaii. Kiek procent klass mokini sudaro mergaits? b) Klasje mokosi 18 mergaii, o tai sudaro 60% klass mokini. Kiek mokini klasje? c) Klasje mokosi 30 vaik, 60% j - mergaits. Kiek mergaii klasje? A 30 mokini 100% B 30 mokini 100% C 18 mokini 60% mokini 60% 18 mergaii >% z mokini 100% 193. Prisiminkime, kaip praeitame skyrelyje skaiiavome procentus udaviniuose apie akes (176 ud.). Dabar pabandykime isprsti kelet uduoi sudarydami proporcijas. I viso lentoje yra 100 laukeli. Visos likusios aks uima 16 laukeli. Baltosios aks uima 6 laukelius. Juodosios aks uima 10 laukeli.

0 O

Paprasiausia sudaryti proporcij, kai skaiiuojame, kiek procent vis lentos laukeli uima lentoje likusios aks. Kadangi 100 laukeli sudaro 100%, tai 16 laukeli bus 16%, 6 laukeliai bus 6%, o 10 laukeli bus 10%. Siek tiek sudtingiau sudaryti proporcij, apskaiiuojant uimt juodj laukeli procent. Ispreskime tokius udavinius: Kiek procent juodj laukeli uima visos lentoje likusios aks? I viso lentoje yra 50 juodj laukeli. 50 laukeli100% 16 laukeli x%
5Q 100 x

Kiek procent juodj laukeli uima baltosios aks? 50 laukeli 100% 6 laukeliai y%
5Q g

Kiek procent juodj laukeli uima juodosios aks? 50 laukeli 100% 10 laukeli z% a) Kiek Kiek b) Kiek c) Kiek
5Q 100

z = 20.
z

procent vis lentoje esani aki sudaro baltosios aks? - juodosios? procent juodj aki sudaro baltosios? procent baltj aki sudaro juodosios?

Isprskite 194-197 udavinius, sudarydami proporcij. 194. a) Turist grupje yra 24 moterys, o tai sudaro 60% visos grups dalyvi. Kiek i viso turist yra grupje? b) Grupje yra 40 turist, 40% j yra vyrai. Kiek vyr yra turist grupje? c) I 40 turist grups 16 yra vyr. Kiek procent grups sudaro vyrai? 195. a) Klasje yra 24 mokiniai, i j 15 - berniukai. Kiek procent klass mokini sudaro berniukai? b) Klasje yra 15 berniuk ir tai sudaro 62,5% klass mokini. Kiek mokini yra klasje? c) Klasje yra 9 mergaits ir tai sudaro 60% berniuk skaiiaus. Kiek klasje berniuk? d) Klasje yra 15 berniuk ir tai sudaro 166|% mergaii skaiiaus. Kiek klasje mergaii? e) Klasje yra 15 berniuk ir 9 mergaits. Kiek procent mergaii skaiiaus sudaro klass berniuk skaiius? 196. a) Mokinys perskait 114 puslapi. Tai sudaro 19% visos knygos. Kiek puslapi knygoje? b) Knygoje yra 200 puslapi. Mokinys perskait 145 puslapius. Kiek procent knygos perskait mokinys? c) Knygoje yra 320 puslapi. Mokinys perskait 65% knygos. Kiek puslapi perskait mokinys?

197. a) Kelio ilgis 25 km. Iasfaltuota 18 km kelio. Kiek procent kelio iasfaltuota? b) Iasfaltuota 15 km ir tai sudaro 72% viso kelio. Koks yra viso kelio ilgis? c) Kelio ilgis 40 km. Iasfaltuota jo 85%. Kiek kilometr kelio iasfaltuota? 198. a) b) c) d) e) f) g) Raskite skaii, kurio 24% lygu 72. Raskite 40% skaiiaus 90. Kiek procent skaiiaus 6 sudaro skaiius 5? Raskite skaii, kurio 350% lygu 52,5. Raskite 235% skaiiaus 0,8. Kiek procent skaiiaus 18,75 sudaro skaiius 75? Kiek procent sudaro Lt nuo 3 j Lt?
O 1

h) Raskite sum pinig, kurios 0,3% yra 2 j Lt. 199. a) Msikiai i 12 rungtyni laimjo 9, o po to dar 6 rungtynes i eils. Kiek procent vis aist rungtyni laimjo ms komanda? b) auniausios moksleivs rinkimuose Egl surinko 150 bals, Nijol 180, o Daiva - likusius 70. Kiek procent vis bals surinko Nijol? c) Lauko plotas 90 ha. Kvieiai uima 46% viso lauko, rugiai - 34% jo, o liks plotas apstas mieiais. Kok plot uima mieiai? d) Per tris dienas turistai nujo 80 km. Pirm dien jie nukeliavo 32% marruto, antr - 33%. Kiek kilometr nujo turistai treij dien? 200. a) Paltas, pirktas su 4% nuolaida, kainavo 768 Lt. Kokia buvo palto kaina be nuolaidos? b) Kostiumo kaina 820 Lt. Su nuolaida jis buvo parduotas u 779 Lt. Kiek procent sudar nuolaida? c) kininkas vasariniams kvieiams skirt ems plot nusprend sumainti nuo 4,5 ha iki 1,78 ha. Kiek procent sumajo vasariniams kvieiams skirtas plotas? d) kininkas 15% sumaino vasariniams kvieiams skirt ems plot ir iemet j augina 3,4 ha. Kiek hektar vasarini kviei kininkas augino pernai? e) Darbo umokestis, padidinus j 8%, pasidar 918 Lt per mnes. Koks buvo ankstesnis darbo umokestis? f) 300 m 2 ploto krepinio aiktel uima 20% mokyklos sporto aiktyno ploto. Aiktyno plotas sudaro 24% viso mokyklos sklypo. Koks mokyklos sklypo plotas?

201. Apskaiiuokite: , - ( - ) 2 + |3| 2


a)

=32

-42-(-4)2 |4| 2

202. Isprskite lygt ir rast sprendin patikrinkite: a) - 8 * - 3 = -6x + 10; b) -12x - 5 = -8x + 16. 203. Nubraiykite trikamp, kai jo kratini ilgiai yra: a) 3 cm, 4 cm, 5 cm; b) 4 cm, 5 cm, 7 cm. Koks yra kiekvienas trikampis - smailusis, statusis ar bukasis? 204. Suprastinkite reikin: a) -11(2 a - 4) + 10(3a - 2) - 4(1 - a); b) - 1 0 ( 3 - 5a) - 7(1 - 2a) + 5 (a + 1). 205. Paraykite skaii skyri suma: a) 70400; b) 21060.
rS

206. Kiek dvi penktosios skaiiaus 1 j yra daugiau u vien devintj skaiiaus 3? 207. Pagal brinio duomenis apskaiiuokite figros plot:
a) b)

12
12

16

16

208. Jonas ir Petras drauge nupjov piev per 2 h. Vienas Petras piev galjo nupjauti per 6 h. Per kiek laiko piev galjo nupjauti vienas Jonas?

3 Promil
Promile (lotynikai pro mille - nuo tkstanio) vadinama tkstantoji tam tikro dydio dalis. Promil ymima enklu %c. Pavyzdiui: 0,001 dalis (arba ^ atitinka 1 %o; 0,005 dalys (arba
j q q q )

atitinka 5%c;

0,083 dalys (arba ^ ) atitinka 83%0. Atvirkiai: 3%c yra 0,003 0,0( dalys (arba )); 8%o yra 0,008 dalys (arba j ) ; 0,3%o yra 0,0003 dalys (arba ). Promils paprastai vartojamos vietoje labai ma procent. Promil sudaro deimtadal procento, o procentas atitinka 10 promili. Pavyzdiui, 2,5% = 25%0, o 2,5%c = 0,25%. Promilmis kartais ireikiama maa tirpal koncentracija (grynos mediagos dalis tirpale). Pavyzdiui, buitinio kalio permanganato tirpalo koncentracija yra 2%o (arba 0,2%). Tai reikia, kad litre tirpalo yra 2 gramai kalio permanganato. UDAVINYS. vanden lainus acto rgties, gautas 1 litras 2%o skiedinio. Kiek mililitr ( \ l = 1000 m) vandens ir kiek mililitr acto rgties yra tirpale? Sprendimas. Acto rgties skiedinyje yra 2%c, o tai atitinka o ) skiedinio kiekio: 1000 = 2 (m).

1000

Vandens skiedinyje yra 1000 - 2 = 998 (m^). Atsakymas. 998 mi, 2 m I.

209. a) Kurias paprastsias suprastintas ir deimtaines trupmenas atitinka 27cc: IWcc, 0,2%c; 200%c? b) Kiek promili atitinka dalys 0,007; 0,07; ^ c) Ireikkite 15%c; 20%0; l,5% 0 ; 150%c; 0,15%o procentais. d) Ireikkite 7,7%; 0,75%; 0,075%; 75% promilmis. 210. Baikite pildyti oro sudties lentel ir atsakykite klausimus. Dujos Azotas Deguonis Argonas Anglies dioksidas Vandens garai 0,94 0,03 0,3 78 210 Sudtis pagal tur procentais promilmis

a) Kiek deguonies yra 10 kg oro? b) Kiek vandens gar yra 800 g oro? c) Kambario ilgis 4 m, plotis - 3 m, o auktis - 2,6 m. Raskite kambaryje esanio oro anglies dioksido mas, jeigu 10 m 3 oro mas lygi 13 kg. 211. a) Paruotas 15%c kalio permanganato tirpalas, kurio mas 0,5 kg. Kiek gram kalio permanganato grdeli reikjo itirpinti vandenyje? b) Druskos tirpalo mas 300 g. Apskaiiuokite tirpalo drusk promilmis, jei iam tirpalui paruoti sunaudota 4,5 g druskos. 212. Klasje mokosi 12 mergaii ir 18 berniuk. Kiekvienai trumpos slygos schemai suformuluokite jas atitinkant udavin: a) 30 mokini 100%, 12 mergaii - X0Ic-, c) 18 berniuk 100%, 12 mergaii -- z%; e) 30 mokini 100%, v mergaii 40%; - 100%, b) 30 mokini 18 berniuk -- y%; d) 12 mergaii 100%, 18 berniuk -- u%; O t mokini 100%, 12 mergaii 40%.

213. Sudar proporcij, isprskite udavinius: a) b) c) d) e) f) Kiek procent skaiius 621 sudaro skaiiaus 90? Raskite skaii, kurio 2500% lygu 750. Raskite 3,8% skaiiaus 9,5. Raskite skaii, kurio 52,1% lygu 20,84. Kiek procent sudaro j skaiiaus 2,5? Raskite 160% skaiiaus 300.

214. a) I 20 pratim mokinys teisingai isprend 13. Kiek procent vis pratim mokinys isprend neteisingai? b) I 80 rast baravyk sukirmijusi buvo 15. Kiek procent vis baravyk sudar sveiki baravykai? 215. Lentelje surayta, kaip aidjams seksi mtyti baudas rungtyni metu. aidjas Vytas Martynas Linas Tomas Rimvydas Justas Vaidas Pataikyta 0 i 2 4 i 5 5 i 6 10 i 15 3 i 4 8 i 10 1 i 1 Pataikymo procentas

Suskaiiuokite pataikymo procentus ir pasvarstykite, kuriam aidjui reikt patikti lemiam baudos metim paskutin rungtyni sekund po technins varov praangos. 216. U dvi knygas sumokta 12,6 Lt. Kiek kainuoja kiekviena knyga, jeigu: a) viena j 25% brangesn u kit? b) viena j 25% pigesn u kit? 217. Kampas CDE- itiestinis, kampas ABK sudaro 40% kampo CDE, o kampo MON didumas yra lygus kamp CDE ir ABK didum aritmetiniam vidurkiui. Raskite kiekvieno kampo didum ir su matlankiu nubraiykite kiekvien i kamp. 218. Apskaiiuokite reikinio y\ skaitin reikm, kai: a) = 1,6, y = 1,4 c) = - , y = - 0 , 5 b)x = ^,y = y d) = , y = - 0 , 2 5

219. Arklys priritas prie kuolo IOm ilgio virve. Raskite plot sklypo, kuriame gali ganytis arklys. 220. Tuo paiu metu i Kairn ir Deinn vienas prieais kit ivaiavo du automobiliai, kuri greiiai lygs atitinkamai 60 km/h ir 84 km/h. Po 15 min. automobiliai susitiko. a) Koks atstumas tarp Kairn ir Deinn?
Pavyzdys: Jeigu but pasakyta, kad automobiliai susitiko po 1 valandos, tai atstum tarp miest rasti bt labai paprasta:

60 km

84 km

Jei but pasakyta, kad automobiliai susitiko po puss valandos, tai schema atrodyt taip:

30 km

42 km

Koks i tikrj atstumas tarp Kairn ir Deinn?

Mttf
Kairnai ? ?

Deinnai

b) Kiek laiko kiekvienas automobilis vaiavo i vieno miesto kit?

4 Darbo umokesio skaiiavimas


Didiausi dirbanio mogaus pajam dal daniausiai sudaro darbo pajamos. U atliekam darb paprastai mokamas arba tarifinis, arba pareiginis atlyginimas. Tarifinis atlyginimas - tai pinig suma, apskaiiuojama darbuotojui pagal dirbtas valandas arba pagal pagamintos produkcijos kiek. Pareiginis atlyginimas - tai pastovi pinig suma, mokama darbuotojui kas mnes, kas dvi savaites arba kas savait. Priimamas darb darbuotojas ir darbdavys paprastai sudaro darbo sutart. Joje aptariami vairs klausimai, tarp j - ir koks bus atlyginimas, kada jis bus mokamas. Toliau, jeigu nepasakyta kitaip, atlyginimu laikysime t pinig sum, kuri numatyta darbo sutartyje (t. y. prie iskaiiuojant visus mokesius). Daugelio staig ir organizacij darbuotoj atlyginimai yra pareiginiai. Jie skaiiuojami taip: Pareiginis atlyginimas Bazin mnesin alga Kvalifikacinis koeficientas

Bazin mnesin alg nustato Vyriausyb, o kvalifikacin koeficient apsprendia darbuotojo pareigos ir kvalifikacija. Pavyzdiui, jeigu bazin mnesin alga yra 105 Lt, o darbuotojo kvalifikacinis koeficientas 12,76, tai darbuotojo pareiginis atlyginimas per mnes yra 105 12,76 = 1339,8 (Lt). Dirbani gamyboje atlyginimai daniausiai yra tarifiniai. Jie skaiiuojami taip: Tarifinis atlyginimas Valandinis atlygis (Lt) Darbo laikas (h)

Paprastai staigose nustatoma 40 valand 5 darbo dien savait. Pavyzdiui, galima tokia darbo savaits tvarka: pirmadien, antradien, treiadien ir ketvirtadien dirbama nuo 8 iki 17 valandos, o penktadien - nuo 8 iki 15 valandos 45 minui; piet pertrauka nuo 12 iki 12 valandos 45 minui. Pavyzdiui, jeigu darbuotojo valandinis atlygis yra 9 Lt, o darbo diena pirmadien trunka 8 h 15 min, tai darbuotojo tarifinis atlyginimas per dien yra 9 8 = 74,25 (Lt), o per 40 valand darbo savait - 9 40 = 360 (Lt).

221. Penki darbo dien savaits trukm yra 40 valand. a) Penktadien, prie poilsio dienas, dirbama 50 min. trumpiau negu kitomis dienomis. Kiek laiko trunka darbo diena penktadien? b) Kasdien nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dirbama 50 min. ilgiau negu penktadien. Kiek laiko trunka darbo diena tomis dienomis? 222. Darbininko valandinis atlygis yra 4,5 Lt. Pasinaudoj 221 udavinio duomenimis, apskaiiuokite darbininko tarifin atlyginim: a) per tris pirmsias darbo savaits dienas; b) per tris paskutinisias darbo savaits dienas. 223. Darbo sutartyje numatytas 4,8 Lt valandinis atlygis. Koks bus darbininko tarifinis atlyginimas u visas darbo dienas i met: a) gegus mnes; b) birelio mnes? 224. Apskaiiuokite darbuotojo pareigin atlyginim per mnes, jei: a) bazin mnesin alga 95 Lt; 100 Lt; 105 Lt; 110 Lt, o kvalifikacinis koeficientas 8,5; b) bazin mnesin alga 105 Lt, o kvalifikacinis koeficientas 6,3; 6,03; 13,01; 15,4; 40. 225. Isiaikinkite, kokia iuo metu yra Vyriausybs nustatyta bazin mnesin alga. Apskaiiuokite specialisto pareigin atlyginim per mnes, jeigu jo kvalifikacinis koeficientas lygus: a) 7,18; b) 8,05; c) 10,3; d) 12,4. 226. Darbuotojui mokamas pareiginis atlyginimas. Apskaiiuokite jo atlyginim per mnes, jeigu bazin mnesin alga 105 Lt, kvalifikacinis koeficientas - 7,6 ir dar mokama 5% io pareiginio atlyginimo priedas. 227. 531 Lt sudaro 118% Petro turimos pinig sumos. Kiek lit turi Petras? 228. Raskite 118% nuo 450 Lt sumos. 229. Kostiumas kainuoja 450 Lt, o paltas 531 Lt. a) Kiek procent kostiumo kainos sudaro palto kaina? b) Kiek procent palto kainos sudaro kostiumo kaina? c) Kiek procent paltas brangesnis u kostium?

230. Perskait 227-229 udavini slygas, isiaikinkite, kuri schema atitinka udavinio slyg. Lt 100% 531Lt118% 450 Lt 100% 81Lt u% 450 Lt 100% y Lt118% 450 Lt 100% 531Lt * % 531 Lt 100% 450 Lt z%

"

231. Koordinai ploktumoje nubraiykite trikamp ABC, kurio virns yra A(6; 3), B(2; 3) ir C(2; 3). Apskaiiuokite trikampio plot. 232. Apskaiiuokite: a) - 1 , 8 (-2,4); b) - 2 , 6 : - (-4,2).

233. Atstumas tarp iauli ir Taurags per Krykaln lygus 110 km. Tuo paiu metu i Taurags iaulius ivaiavo lengvasis automobilis 85 km/h greiiu, o i iauli Taurag - sunkveimis 65 km/h greiiu. a) Per kiek laiko nuo ivaiavimo abu automobiliai susitiko? b) Kur yra automobili susitikimo vieta Krykalnio atvilgiu, jeigu atstumas tarp Taurags ir Krykalnio yra 34 km? 234. Du darbininkai, dirbdami kartu, numatyt darb gali atlikti per 8 dienas. Pirmasis j atlieka per 24 dienas. Per kiek dien darb gali atlikti antrasis darbininkas?

5 Iskaiiavimai i atlyginimo
Kiekvienas mogus i savo tarifinio ar pareiginio atlyginimo moka pajam ir socialinio draudimo mokesius. Pajam mokestis iuo metu sudaro 33% atlyginimo dalies, virijanios neapmokestinamj minimum. Neapmokestinamj minimum nustato Vyriausyb, jis gali bti skirtingas vairi kategorij monms. Neapmokestinamasis minimumas daugumai darbuotoj, kurie neturi lengvat, 1998 metais buvo 214 Lt. Socialiniam draudimui (SODRAI) darbuotojas moka 1% atlyginimo. Pavyzdys. Sakykime, kad darbuotojo atlyginimas pagal sutart yra 900 Lt per mnes. Tada pajam mokestis yra (900 - 214) 0,33 = 686 0,33 = 226,38 (Lt), o mokestis SODRAI: 900 0,01 = 9 (Lt). Atskaiius mokesius, darbuotojas gauna 900 226,38 9 = 664,62 (Lt).

235. Motinai arba tvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vaik iki 18 met, neapmokestinamas minimumas 1998 metais buvo 287 litai, o auginantiems du ar daugiau vaik iki 18 met, u antr ir kiekvien paskesnj vaik neapmokestinamas minimumas didinamas 45 litais. Koks buvo neapmokestinamas minimumas vieniai motinai, jei ji augino a) du; b) tris; c) keturis; d) penkis vaikus? 236. Asmenims, turintiems tris ir daugiau vaik iki 18 met, neapmokestinamas minimumas 1998 metais buvo 368 Lt. Kok pajam mokest ir mokest SODRAI mokjo toks asmuo, udirbantis per mnes 1000 Lt? 1200 Lt? 237. Neapmokestinamas minimumas I grups invalidams buvo 368 Lt, II grups invalidams - 324 Lt, o III grups invalidams - 242 litai. Kiek pinig gavo kiekvienas atskaiius mokesius, jei j mnesinis atlyginimas buvo 900 Lt? 238. ems kio produkcij gaminani moni darbuotoj neapmokestinamas minimumas 1998 metais buvo 278 Lt. Kiek lit pajam mokesio ir mokesio SODRAI reikjo mokti kininkui, udirbaniam per mnes 200 Lt? 300 Lt? 500 Lt? 600 Lt? 239. Kiek pinig, atskaiiavus mokesius, gaus vyras ir mona per metus, kuri atlyginimai per mnes atitinkamai 950 Lt ir 600 Lt, o j neapmokestinamasis minimumas yra 214 Lt? 240. Apskaiiuokite darbuotojo pareigin mnesin atlyginim, jeigu bazin mnesin alga yra 105 Lt, o jo kvalifikacinis koeficientas 9,06. Kiek lit pajam mokesio ir mokesio SODRAI i jo atlyginimo bus atskaiiuota, jei darbuotojo neapmokestinamasis minimumas yra 214 Lt? 241. Darbuotojui mokamas 4,6 Lt valandinis atlygis. Koks darbuotojo tarifinis atlyginimas buvo u visas darbo dienas i met: a) kovo mnes; b) balandio mnes? 242. Kiek vandens reikia paimti, kad: a) i 150 g druskos ieit 10% srymas? b) i 750 g cukraus ieit 40% sirupas? 243. Lygiaonio trikampio perimetras 34 cm. Raskite jo kratines, jei: a) pagrindas 5 cm trumpesnis u onin kratin; b) onin kratin 5 cm trumpesn u pagrind. 244. Vienu vamzdiu basein galima pripildyti per 4 h, o kitu - per 6 h. Per kiek laiko bus pripildyta pus baseino abiem vamzdiais kartu?

6 Palkanos. Palkan norma


Kai mons padeda pinigus bank, jie i tikrj skolina juos bankui, kuris savo ruotu perskolina pinigus gamybininkams, verslininkams, prekybininkams. U bankui paskolintus pinigus (indlius) mogus gauna i banko pinig, kurie vadinami palkanomis. Palkan norma vadinami banko mokami metiniai procentai u paskolintus pinigus. Yra dvi pagrindins bankuose laikom in indliai iki pareikalavimo ir terminuotieji Indlius iki pareikalavimo galima atsiimti bet kuriuo metu. Paprastai u juos mokamos nedidels palkanos. U terminuotuosius indlius mokamos didesns palkanos negu u indlius iki pareikalavimo, bet jie atsiimami tik prajus sutartam laikui.

Pratimai ir udaviniai
245. Banke per metus 1600 Lt indlis iaugo iki 1696 Lt. a) Kiek palkan priskaiiavo bankas? b) Kokia banko metini palkan norma? 246. bank padta 2500 Lt. Kiek palkan bus gauta po met, jei banko metini palkan norma yra: a) 4%; b) 5%? 247. Kiek pinig reikia padti bank, norint per metus gauti 800 Lt palkan, jeigu banko metini palkan norma yra: a) 4%; b) 5%; c) 5,5%; d) 4,5%? 248. Kiek pinig reiks grinti po met, jei buvo pasiskolinta 4500 Lt suma su metini palkan norma lygia: a) 8%; b) 9%? 249. Kiek pinig buvo pasiskolinta, jei u paskol, gaut metams su 8% metini palkan norma, teko grinti: a) 7020 Lt; b) 5832 Lt?

250. a) 1500 Lt indlio metins palkanos banke buvo 90 Lt. Kokios palkanos per metus iame banke bt u 2800 Lt indl? b) 2500 Lt indlio metins palkanos banke buvo 125 Lt. U kok indl metins palkanos iame banke bt 80 Lt? 251. Kiek darbuotojas udirba per 6 darbo valandas, jeigu per 40 valand darbo savait jo tarifinis atlyginimas yra: a) 224 Lt; b) 196 Lt? 252. Kiek pajam mokesio atskaiiuojama i darbuotojo, kurio neapmokestinamasis minimumas 278 Lt, jei mokestis SODRAI buvo: a) 6,5 Lt; b) 8,4 Lt? 253. Koks darbuotojo, kurio neapmokestinamasis minimumas yra 278 Lt, mnesinis atlyginimas, jei i jo buvo atskaiiuotas: a) 198 Lt; b) 247,5 Lt pajam mokestis? 254. Bazin mnesin alga yra 105 Lt. Koks darbuotojo kvalifikacinis koeficientas, jei jo pareiginis atlyginimas per mnes yra: a) 756 Lt; b) 846,3 Lt? 255. Isprskite lygt: a) 8 - 1,5-(3* + 2 ) = (4 6jc>; b) f (3jc - 10x) = 12 - 2,5(3x - 5). 256. Apskaiiuokite: a) 2 3 5 /8; b) 4 3 5 2 .

257. Kokie algebriniai reikiniai turt bti parayti debeslio vietoje? a) Jeigu prie met Algiui buvo a met, tai prie dvejus metus jam buvo met. b) Jeigu po met Agnei bus a met, tai po vieneri met jai bus met. 258. I Panevio iauli-Plungs kryptimi ivaiavo vienas automobilis, vaiuojantis vidutiniu 75 km/h greiiu, o po 20 min. paskui j kitas automobilis - 90 km/h greiiu. a) Per kiek laiko antrasis automobilis pavys pirmj? b) Kaip toli nuo iauli bus automobiliai pasivijimo momentu, jeigu tarp Panevio ir iauli 82 km? 259. Viena mergait gali nuravti dar per 1 h, antra - per 2 h, treia - per 3 h, o ketvirta - per 4 h. Per kiek laiko nuravs dar visos mergaits kartu?

7 Valiut kursai
iemet Daiva ir Vaidotas su tveliais planuoja aplankyti biiulius Latvijoje ir Estijoje. Suprantama, kelionje eimai prireiks t valstybi pinig: Latvijoje lat, Estijoje - kron. Todl litus reiks banke keisti latus ir kronas. Laikratyje Daiva ir Vaidotas susirado bank informacij.
Estijos JAV Vokietijos D. Britanijos Pranczijos Latvijos krona doleris mark svaras sterl. frankas latas perk. pard. perk. pard. perk. pard. perk. pard. perk. pard. perk. pard. 3,98 4,01 2,35 2,40 3,98 4,00 2,36 2,41 3,97 4,01 2,35 2,42 3,99 4,01 2,35 2,40 3,98 4,01 2,33 2,39 3,98 4,01 2,31 2,39 3,99 4,01 2,35 2,38 3,99 4,01 2,36 2,39 3,99 4,01 2,33 2,39 6,69 6,64 6,69 6,63 6,55 6,62 6,60 6,65 6,55 6,59 6,81 6,85 6,84 6,90 6,75 6,82 6,78 6,76 6,71 6,72 0,68 0,73 6,68 6,88 0,27 0,69 0,72 6,53 6,93 0,28 0,69 0,73 6,64 0,68 0,74
-

Bankas Auksinas" Centas" Grais" Litas" Kapitalas" Moneta" Skatikas" Skalsa" Verslas"

0,31 0,30 0,30


-

Banknotas" 3,98 4,01 2,33 2,41

6,80 0,23
-

0,67 0,72 6,10 0,68 0,72 6,50 0,65 0,74 6,70

6,80 0,22 6,79 0,26 6,85 0,25

0,30 0,29 0,30 0,32 0,30 0,28

0,62 0,72 6,50 6,80 0,25 0,64 0,71 6,55 6,78 0,25 0,68 0,71 6,60 6,73 0,26

Valiut kursai - tai vairi pinig lyginamoji vert (iuo atveju vairios valiutos su litais). Lentels stulpeliuose nurodoma kaina litais, kuria bankai perka (perk.) ir kuria parduoda (pard.) kai kuri ali pinigus. Kartu su Vaidotu ir Daiva isiaikinkite, kuriame banke naudingiausia keisti litus latus, o kuriame - kronas. UDAVINYS. Apskaiiuokite, kiek daugiausia eima gali gauti lat, isikeitusi 500 Lt, ir kiek kron, isikeitusi 400 Lt. Sudarome schem ir skaiiuojame skaiiuokli: 1) 1 latas 6,73 Lt, lat 500 Lt, 2) 1 krona 0,28 Lt, y = y kron 400 Lt, 0,28 j . 500 * = ~ r = r ^ 74,29 (lato); 6,73 . 400 1428,57 (kronos).

Naudodamiesi pateikta valiut kurs lentele ir pasirink palankiausi bank, skaiiuokli atlikite 260-263 uduotis. 260. a) Kiek JAV doleri gausime, ikeit 700 Lt? b) Kiek lit gausime, pardav 250 JAV doleri? 261. a) Kiek Vokietijos marki gausime, ikeit 600 Lt? b) Kiek lit gausime, pardav 120 Vokietijos marki? 262. a) Kiek galima nusipirkti D. Britanijos svar sterling u 480 Lt? b) IGek galima gauti lit u 1200 D. Britanijos svar? 263. a) Kiek gausime Pranczijos frank, ikeit 1200 Lt? b) Kiek gausime lit, ikeit 450 Pranczijos frank? 264. bank padtas 6400 Lt indlis su 6% metini palkan norma. IGek palkan sumoks bankas po vieneri met? 265. Per metus 12000 Lt indlis iaugo iki 12 840 Lt. Kokia banko metini palkan norma? 266. Kiek pinig reikia padti bank norint gauti 1000 Lt palkan per metus, jei metini palkan norma yra 6%? 267. Terminuotasis 8500 Lt indlis padtas metams bank su 7% metini palkan norma ir 2000 Lt indlis iki pareikalavimo bank su 2% metini palkan norma. a) Kiek palkan bus gauta u terminuotj indl? b) Kiek palkan bus gauta po met u indl iki pareikalavimo? 268. Mieste gyvena 60000 gyventoj. Kasmet mieste vidutinikai gimsta 9%c vaik nuo viso gyventoj skaiiaus. Kiek vaik gimsta mieste per metus? 269. Leistina alkoholio kraujyje promili norma vairuotojui Italijoje yra 0,8, Pranczijoje - 0,5, Lietuvoje - 0,4, Lenkijoje - 0,2, o Vengrijoje 0,0. Kiek gram alkoholio dar gali bti 50 g italo, pranczo, lietuvio, lenko, vengro kraujo, kad jie nebaudiami galt vairuoti automobil savo alyje? 270. Koks yra skaiius, jeigu jo: a) 40% yra lygu 8; b) 30% yra lygu 12?

271. Pagal brinio duomenis raskite :

272. a) eiems langams nudayti sunaudota 1,8 kg da. Kiek da reiks nudayti 8 tokiems langams? b) U 5 m audinio sumokta 24 Lt. Kiek kainuoja 12 m to paties audinio? 273. Kokie skaiiai turt bti parayti debesli vietoje? a) 50 dm 3 = > m 3 = > ^ b) 0,5 m 3 = f f c b cm 3 = i.

274. a) Turistai ijo dviej dien yg. Pirm dien jie nukeliavo 24 km, ir tai sudar 60% planuoto marruto. Kiek kilometr turistams liko eiti antr dien? b) Lauk sudaro du sklypai. Vieno sklypo plotas lygus 56 ha, ir tai sudaro 70% viso lauko. Koks kito sklypo plotas? 275. a) Laikrodis rodo 12 vai. 30 min. Kiek jis rodys po 8000 sekundi? Kiek rod prie 5000 sekundi? b) iandien . . . (pasakykite savaits dien). Kokia savaits diena buvo prie 500 par? bus po 1000 par? 276. Pabaikite pildyti lentel. b 32 0,6 b 2 -b

ij -0,9 277. Kam lygus dviej i eils einani lygini sveikj skaii santykis, jei j suma lygi 30? 278. I Kretingos ir eduvos tuo paiu metu vienas prieais kit ivaiavo krovininis ir lengvasis automobiliai. Krovininis automobilis keli tarp miest nuvaiuoja per 4 h, o lengvasis - per 2,5 h. Po kiek laiko automobiliai susitiks?

Pasitikrinkite
1. Upildykite lentel. Deimtain trupmena a) b) c) d) 2. 0,4 25 360 4
3

Paprastoji suprastinta trupmena

Procentai

Promils

a) Kiek procent kostiumo kainos sudaro 50 Lt, jei kostiumas kainuoja 320 Lt? b) Raskite talp bako, kurio 0,8% trio sudaro 7,6 litro. c) Raskite 175% skaiiaus 48. d) Kiek procent skaiiaus 50 sudaro skaiius 320? e) Kuri skaiiaus 25 dal sudaro skaiius 15? a) Parke auga 200 medi, 160 j yra lapuoiai. Kiek procent vis parko medi sudaro lapuoiai? b) Parke auga 111 lapuoi, o tai sudaro 74% vis parko medi. Kiek medi auga parke? Sklypas apstas kvieiais ir mieiais. Mieiais apsta 16 ha, o tai sudaro 32% viso sklypo. a) Koks viso sklypo plotas? b) Kiek procent kviei ploto sudaro miei plotas? c) Kiek procent miei ploto sudaro kviei plotas? d) Kiek procent io sklypo sudaro 18 ha? e) Kuri sklypo dalis apsta kvieiais? Tarnautojo atlyginimas nuo 780 Lt padidjo iki 819 Lt. Kiek procent padidjo tarnautojo atlyginimas? 400 Lt kainavs kostiumas parduodamas u 375 Lt. Su kiek procent nuolaida parduodamas kostiumas? Paruotas 12%o kalio permanganato tirpalas, kurio mas 0,4 kg. Kiek gram kalio permanganato grdeli reikjo itirpinti vandenyje?

3.

4.

5. 6. 7.

8. 9.

Banke per metus 2400 Lt indlis iaugo iki 2544 Lt. Kokia banko metini palkan norma? Kiek pinig reikia padti bank, norint gauti 300 Lt palkan per metus, esant 4% metini palkan normai?

10. Darbininkui mokamas 6,8 Lt valandinis atlygis. Koks io darbininko tarifinis atlyginimas u 175 h 15 min darbo mnes? 11. Tarnautojui u kovo mnes pareiginis atlyginimas buvo skaiiuojamas pagal koeficient 9,65. Kiek lit tarnautojui buvo priskaiiuota, jeigu bazin mnesin alga buvo 105 Lt? 12. Darbuotojo atlyginimas per mnes 1250 Lt. Kiek jis gaus pinig per metus, atskaiiavus pajam ir SODROS mokesius, jeigu neapmokestinamasis minimumas iam darbuotojui a) 214 Lt; b) 368 Lt? 13. Pagal lentel, esani 7 skyrelyje, Cento" banke buvo galima ikeisti (apskaiiuokite skaiiuokli): a) 800 Lt b) 700 Lt d) 850 Lt D. Britanijos svar sterling; Vokietijos marki; Latvijos lat; lit; lit.

c) 600 Lt f g b JAV doleri; e) 900 Estijos kron f) 650 Pranczijos frank 14. Suprastinkite trupmen:
04 dJ

12-28-10 . 49-30-8 '

h4 )

5-6+5-4 80 '

15. Paraykite bent du skaiius, esanius tarp skaii: a) - ir - ; b) - 0 , 0 3 ir -0,02.

16. a) Su kuria kintamojo reikme reikini 25 3x ir 2x + 29 reikms yra lygios? b) Su kuria kintamojo reikme reikinio 3x + 2 reikm lygi 1? 17. I Kurn ir eduvos tuo paiu metu ivaiavo du automobiliai, kuri greiiai atitinkamai buvo 70 km/h ir 86 km/h. Koks atstumas tarp i miest, jei automobiliai susitiko po 25 minui? 18. Klasje mokosi 24 mokiniai. Berniuk ir mergaii santykis 5 : 3. Kiek berniuk ir kiek mergaii yra klasje?

19. Diagramoje pavaizduota, kiek berniuk ir kiek mergaii mokosi VII-X klasse. Kuris i pateikt teigini yra teisingas?
Mokini skaiius

22 20 18 16 14 12 10

Mergaits I Berniukai

VII

VIII

IX

Wases

A B C D

Atuntoje klasje mokosi maiausiai mokini. Devintoje klasje mergaii yra du kartus maiau negu berniuk. Deimtoje klasje berniuk yra maiau negu mergaii. Devintoje ir atuntoje klasse mokosi po lygiai mokini.

20. Paraykite skyri vienetais skaii, kuriame yra: a) y deimi ir vienet; b) 2 imtai, deimi ir y vienet. 21. Apskaiiuokite: a) y 2 -v/36; b) )2 2V25.

22. Nubraiykite skritul, kurio ploto 50% yra 4,5 cm 2 . 23. Staiakampio ilgis 8 cm, o plotis 4 cm. Nubraiykite staiakamp, kurio ilgis 50% didesnis u duotojo staiakampio ilg, o plotis 25% maesnis u duotojo staiakampio plot. Koks duotojo ir naujojo staiakampi: a) plot santykis; b) perimetr santykis?

11
1. Kubas Pasitikrinkite

ERDVINIAI KNAI

126 129 134 140

2. Staiakampis gretasienis 3. Prizm. Staioji prizm

1 Kubas
Pasigaminkite kubo iklotin ir is jos ilankstykite kub. Kubo paviriaus plotas:
Virn BriaunaSiena Spav = 6a
2

Kubo tris: V = a3.

Z Kiek sien, kiek virni ir kiek briaun turi kubas? ? Paaikinkite, kaip gaunama kubo paviriaus ploto formul.

Pratimai ir udaviniai
279. Pavaizduokite ssiuvinyje kub, praddami braiyti taip, kaip parodyta. Paymkite kubo virnes raidmis ir ivardykite: a) kubo sienas, turinias bendr virn E; b) kubo sienas, turinias bendr briaun ; c) kelias nesusikertani briaun poras.

i?
A AJ D

F,

280. a) Kubo briauna lygi 2 m. Raskite kubo tr ir paviriaus plot. b) Kubo tris 1 m 3 . Raskite kubo paviriaus plot. c) Kubo paviriaus plotas 24 cm 2 . Raskite kubo tr. 281. Kubo sienos sunumeruotos skaiiais nuo 1 iki 6. Koks skaiius yra ant apatins kubo sienos kiekvienoje i trij kubo padi?

282. Viena i kubo iklotini yra pavaizduota brinyje. Kubo iklotines laikome vienodomis (lygiomis), jei jas galima sutapdinti udjus vien ant kitos (galbt prie tai apvertus). Kubas turi tik 11 nelygi iklotini. Kurios i ia pavaizduot iklotini yra vienodos? 1) 3) 4)

5)

7)

B)

9)

12)

13)

14)

15)

16)

283. a) Kurios sienos bus prieingos, kai i pavaizduotos iklotins ilankstysime kub? 1)
4 1 2 3 5 6
2)

3)
1 2 5 6 3 4 2 3 1 5 4 6

4)
1 3 2 4 5 6

b) Kurie takai sutaps su taku X, jei i iklotins ilankstysime kub?


1) 2)

R N M L KHG AXB CDEF B

FGH CDE LK
XN M

BCD

F G

AP

A PN M L K

284. Upildykite lentel (a - kubo briauna, S - paviriaus plotas, V - tris). a S V 64 cm 3 3 cm 150 cm 2 0,125 cm 3 2,5 cm

285. Apskaiiuokite paviriaus plot, tur ir mas: a) geleinio kubelio, kurio briauna lygi 0,8 cm (Icm 3 geleies mas 7,8 g); b) medinio kubelio, kurio briauna lygi 1,2 dm (1 cm 3 medio mas 0,65 g). 286. Kas turt bti parayta debesli vietoje? a) 3 dm 3 = Q b) 5,17 dm 3 =
3

cm 3 = 0 , 0 0 3 3 m 3 = 5170

m 2 = C j > dm 2 ;

; 5,17 dm 2 = ~ > m 2 ; 26 mm 2 = 0,26' :.

c) 26 mm 3 = ^ b c m 3 = 287. Apskaiiuokite:
\
a)

J_ _ 9 JL
15 30
+

4.1 +
+

10

14

35

c) 11 : 3 - 5 i : { d) 13 : 8 2 : 288. Mintinai nustatykite, kokia bus liekana padalijus: a) 3043 i 2; b) 3248 i 5; c) 310457 i 25. 289. a) Raskite skaii 300, 150 ir 525 maiausi bendrj kartotin (MBK) ir didiausi bendrj dalikl (DBD). b) Suprastinkite trupmen, kurios skaitiklis lygus 20, o vardiklis lygus skaii 75, 20 ir 30 maiausiam bendrajam kartotiniui.

2 Staiakampis gretasienis
Pasigaminkite staiakampio gretasienio iklotin ir i jos ilankstykite staiakamp gretasien. * Kiek skirting staiakampi sudaro js pasigaminto staiakampio gretasienio paviri? Staiakampio gretasienio paviriaus plotas:
u >

I
Ilgis a

Spav = 2 (ab + ac + bc). Staiakampio gretasienio tris: = abc.

Paaikinkite, kaip gaunama staiakampio gretasienio paviriaus ploto formul. Kartais viena staiakampio gretasienio siena vadinama pagrindu, tada jai statmena briauna vadinama auktine ir ymima raide h.

Paaikinkite, kodl teisinga staiakampio gretasienio trio formul: V ^pagr ' h.

Pabaikite sakin. Kubas yra staiakampis gretasienis, kurio . . .

290. Pavaizduokite ssiuvinyje staiakamp gretasien, praddami braiyti taip, kaip parodyta. Paymkite staiakampio gretasienio virnes raidmis ir ivardykite: a) b) c) d) lygi sien poras; lygias briaunas; sienas, turinias bendr virn C; kelias nesusikertani briaun poras.

B fv
/

z D

AJ

F.

291. Duota staiakampio gretasienio iklotin. Tarkime, kad i pavaizduotos iklotins ilankstme staiakamp gretasien. Nurodykite: a) kurios briaunos sutapo? b) kurios virns sutapo? n

bc

E F

e j f

LK

H i

292. Remdamiesi staiakampio gretasienio trio formule V = abc, upildykite lentel. Nr. 1 2 3 4 5 6 0,1 m 11 cm 5 m a 5 m 2 dm 2,5 mm 20 cm b 4 m c m 5 dm 10 mm 3 dm 5 m 60 dm 8,8 dm 3 30 m 3 64 dm 3 100 mm 3 V

293. Dovan duts matmenys 20 cm 8 cm 6 cm. Pavaizduoti keli duts suriimo bdai. a) / / /
b)

c) / 7
/

/>

Kaip riant juostels reiks maiausiai? daugiausiai? 294. Evaldas gamina karkasin staiakampio gretasienio model i vielos. Turdamas keturis 9 cm ilgio vielos gabalus, Evaldas nori daugiau nebekarpydamas vielos ilankstyti staiakamp gretasien su 2 cm, 3 cm ir 4 cm ilgio briaunomis. Nubraiykite, kaip Evaldas turt ilankstyti ir sujungti turimus vielos gabalus. 295. Apskaiiuokite trius.
b) C)
25 cm j 6 cm

M?
1,5 m 12 dm

296. a) I kartono lapo, ikirpus kampus, padaryta dut, Apskaiiuokite duts tr.

50

b) Kokio dydio kampus reikia ikirpti i brinyje pavaizduoto kartono lapo, kad duts tris bt 3 000 kubini vienet. c) Ar galima i pavaizduoto lapo sukonstruoti dut, kurios visos sienos bt kvadratai? Kiek procent lapo liks nepanaudota? d) I koki matmen lapo padaryta staiakampio gretasienio formos dut, jei jos matmenys yra 50 cm 30 cm 10 cm?

297. kuri dut tilps daugiau kub ir kiek daugiau, dedant juos eilmis vien prie kito?

40

35

298. Kvadratins smlio aiktels aptvaras padarytas i sij, kuri ilgis 2,7 m, plotis 15 cm, o auktis 450 mm. Koks smlio aiktels plotas? Kiek kubini metr smlio tilpt dje?

15 cm

299. Bakas yra staiakampio gretasienio formos. Jo matmenys 12 dm, 10 dm ir 5 dm. 70% bako pripildyta vandens. Kiek litr vandens yra bake? 300. Ekskavatoriaus kaue telpa 0,75 m 3 smlio. Kiek vagon pripildys toks ekskavatorius 50 kau, jei vagono keliamoji galia 40 t, o 1 m 3 smlio sveria 1,5 t? 301. Gintar nusipirko akvarium. Ant dugno ji ipyl 2,4 litro smlio. Kelis kartus jai reiks litriniu stiklainiu pilti vanden akvarium, kad vanduo nuo virutinio krato bt nutols 5 cm? (inoma, kad sml vandens susigeria apie 50% smlio uimamo trio.)

302. Mokinys sugalvojo skaii ir j: a) padidino 11, gaut rezultat sumaino 3 kartus, o i dalmens atms 12 gavo 24; b) padidino 6 kartus, gaut skaii sumaino 7, o rezultat padidins 5 gavo 35; c) sumaino 1, po to gaut rezultat sumaino 2 kartus, o dalmen padidins 4 gavo 13; d) padidino 4, po to gaut rezultat padaugino i j karto, o atms 5 gavo 0. Kok skaii sugalvojo mokinys? 303. 107 m vielos sveria 16 kg. Apskaiiuokite, kiek metr vielos yra 1 tonoje. 304. Atlikite nurodytus veiksmus, kai: a) jc = 1,2; b) jc = 0,3; c) = 0.

3 Prizm. Staioji prizm


Brinyje pavaizduoti erdviniai knai, kuri dvi sienos, vadinamos pagrindais, yra lygs daugiakampiai, o onins sienos - lygiagretainiai. T lygiagretaini viena kratin yra viename pagrinde, o prieinga - kitame. Tokius erdvinius knus vadiname prizmmis.

Nuo ko priklauso prizms pavadinimas? Prizms pagrind atitinkamas virnes patogu ymti ta paia raide su skirtingais indeksais. B2 Trikamp prizm A\ B\ Ci A2B2C2. Pagrindai: /\A\B\C\ ir AA2B2C2 (lygs trikampiai). onins sienos: A\B\B2A2, B\C\C2B2, C\A\A2C2 (lygiagretainiai).
A1

Prizms briaunos, jungianios skirting pagrind virnes, vadinamos oninmis briaunomis. Paaikinkite, kodl onins briaunos yra lygios, t.y. A\A2 = B\B2 = C\C2. Prizms, kuri onins sienos yra staiakampiai, vadinamos staiosiomis prizmmis.
B1

A1

Staioji prizm ABCDA\B\C\D\. onins sienos: AA\D\D, AA\B\B, BB\C\C, CCiDiD (staiakampiai). A
D

Ar kubas ir staiakampis gretasienis yra staiosios prizms? Kodl? Staiosios prizms onin briauna vadinama jos auktii Staiosios prizms turis lygus pagrindo ploto ir auktins sandaugai: V = S h. h

Pastaba. Prizms pagrindo plotas danai ymimas Spagr, viso paviriaus plotas - Spav, oninio paviriaus plotas - S5on. UDAVINYS. Brinyje pavaizduota staioji trikamp prizm ir jos iklotin.

10

10

Apskaiiuokite prizms paviriaus plot ir tur. Sprendimas. I brinio matome, kad staiosios prizms pagrindas - statusis trikampis, kurio kratins lygios 3 cm, 4 cm ir 5 cm, o prizms auktis - 10 cm. 1) Apskaiiuokime prizms paviriaus plot: 0 + 5 10 = 120 (cm 2 ), 3-4 2 (cm 2 ), Spagr = = 6 (cm 2Spagr = 2 6 = 12 (cm 2 ), Spav = 120+ 12 = 132 (cm 2 ). 2) Apskaiiuokime prizms tur: V Spagr h, v = 6- 10 = 60 (cm 3 ). Atsakymas. 132cm 2 ; 60cm 3 .

Pratimai ir udaviniai
305. Pasakykite, kurie i pavaizduot erdvini kn yra prizms?

306. Pavaizduokite ssiuvinyje penkiakamp staij prizm, praddami brti taip, kaip parodyta. Paymkite prizms virnes raidmis ir ivardykite: F
/

/-V /i
L
-)

a) b) c) d)

sien, virni, briaun skaii; lygias sienas; sienas, turinias bendr virn B\ kelias nesusikertani briaun poras.

307. Pasakykite, kuri prizm - a), b), c) ar d) - ilankstyta i pavaizduotos iklotins.

308. Prizm turi 14 sien. Kokia tai prizm? Kiek ji turi virni? Briaun? 309. Prizm turi 60 virni. Kokia tai prizm? Kiek ji turi sien? Briaun? 310. Koki prizm galima ilankstyti i pavaizduotos iklotins? Nubraiykite i prizm.

311. Apskaiiuokite prizms paviriaus plot ir tur. a)

10
25
20

312. Staiosios prizms pagrindas - lygiagretainis. Apskaiiuokite jos paviriaus plot ir tr. a)
4 cm 12 cm

b)

5 cm 6 cm

10

313. a) Staiosios prizms tris yra 25 cm 3 . Raskite prizms auktin, jeigu jos pagrindo plotas lygus 5 cm 2 , b) Staiosios prizms tris yra 25 cm 3 . Raskite prizms pagrindo plot, jeigu jos auktin lygi 10 mm.

314. Varna ir arka nugvelb i virtuvs po trikamps staiosios prizms formos srio gabal, kuri matmenys pavaizduoti brinyje. Varnai ar arkai atiteko didesnis gardsio ksnelis?

11 cm

15 cm

315. Apskaiiuokite pavaizduot kun turius (matmenys nurodyti metrais): a) b)

3 j9- 2

5,4

2,5

Raskite kuno b) paviriaus plot. 316. Kas turt bti parayta debesli vietoje? a) 7,2 dm 3 = f g > cm 3 0,5 m 3 = 6,37 dm 3 = 24,73 cm 3 = c) 1 m 3 = 6 O d m
3

b) 37400 cm 3 = C ; > dm 3 2250 dm 3 =

d m 3

fgfb m 3
* cnr m i cm 3

cm 3 mm

129,5 cm 3 = ^ g b d m 3 39 mm 3 -

d) 1 m 3 50 cm 3 4 i 30 mi = 1 dm 3 1 cm 3 = ~

= > 0 0 6 cm 3 1 cm 3

10 mm 3 = O

I = 4 dm 3

1 0 f g b l 0 C 3 > = 10000000010 mm 3

317. a) 41,4 g ledo uima 46 cm 3 . Raskite ledo gabalo tr, jei jo mas 18.9 g. b) 14 dm 3 geleies mas 109,2 kg. Kokia mas geleies gabalo, kurio tris 25 dm 3 ? 318. Isprskite lygtis: a) 12a + 20 = 32 c) 112 + 6* = 124 b) 95 - 5x = 80 d) 16a 22 = 138

319. Stiklainio su uogiene mas 1 kg. Kiek gram uogiens yra stiklainyje, jeigu tuias stiklainis 4 kartus lengvesnis u uogien, esani jame? 320. Atstumas tarp dviej vietovi 100 myli, o emlapyje atstumas tarp t vietovi 2,5 cm. Raskite emlapio mastel, jeigu 1 mylia apytiksliai lygi 1,6 km.

Pasitikrinkite
Brinyje pavaizduota kubo iklotin. Kuri siena bus prieinga sienai x, kai i pavaizduotos iklotins ilankstysime kub? a) 1 X 2 3 4 5 b) X 1 2 3 4 5 c) 1 X 2 3 4 5

2.

Brinyje pavaizduota kubo iklotin. Kai i iklotins ilankstysime kub: a) kurios briaunos sutaps?
d e ff g
M

b) kurios virns sutaps?


B C D E F

n m
k

a) Apskaiiuokite rezervuaro tr litrais. b) Kiek kilogram da reikia trims rezervuaro iorinms sienoms nudayti, jei 1 m 2 reikia 0,2 kg da?

1,3 m ,2 m 1,4 m

4.

Apskaiiuokite staiakampio gretasienio tur V ir viso paviriaus plot S, kai staiakampio gretasienio matmenys yra: a) 2 m, 4 m, 5,5 m; b) I j dm, 0,4 dm, 2,4 dm; c) 14 dm, 0,2 dm, 3 m. Staiosios prizms pagrindas - daugiakampis, turintis 9 kampus. Kiek i prizm turi virni? sien? briaun?

5.

6. 7.

Staioji prizm turi 30 briaun. Kokia tai prizm? Kiek i prizm turi virni? Koki prizm galima ilankstyti i pavaizduotos iklotins? Nubraiykite i prizm.

8.

Brinyje pavaizduoti keturi staij trikampi prizmi pagrindai; vis prizmi aukiai vienodi. K galite pasakyti apie i prizmi trius?

9.

Apskaiiuokite staiosios prizms paviriaus plot ir tur, naudodamiesi brinyje nurodytais prizms pagrindo duomenimis ir prizms auktine h.
h = 20

10. Trupmen | ireikkite trupmena, kurios: a) skaitiklis bt 90; b) vardiklis bt 45. 11. Paraykite: a) maiausi sveikj trienkl skaii; b) didiausi sveikj dvienkl skaii.

12. Vienu traktoriumi lauk galima suarti per 8 h, o kitu - per 12 h. Vienas traktorius dirbo 2 h, o kitas - 5 h. a) Kuri lauko dal suar vienas traktorius? b) Kuri lauko dal suar kitas traktorius? c) Kuri lauko dal suar abu traktoriai? d) Kuri lauko dalis liko nesuarta? e) Koks nesuartos ir suartos lauko dali santykis? 13. a) Jeigu + 4 = O, tai 6x 1 = b) Jeigu 2x + \ = O, tai 1 - Sx = ....

14. Trij i eils einani natralij skaii suma lygi 108. Raskite tuos skaiius. 15. Ssiuvinis kainuoja ct, o tuinukas - IOct brangiau. Kiek cent kainuoja: a) penki ssiuvini ir dviej tuinuk pirkinys? b) dviej ssiuvini ir penki tuinuk pirkinys? 16. Apskaiiuokite reikinio \ x reikm, kai: a) JC = 3; b) + 1 = - 1 . 17. Nubrkite apskritim, kurio ilgio 25% sudaro cm. 18. Vienas metras audinio kainavo 15Lt. Sumainus kain, vienas metras dabar kainuoja 12 Lt. Keliais procentais sumajo audinio vieno metro kaina?

12
1. Duomen registravimas 2. Dani lentel. Vidurkis Pasitikrinkite
--:. .

DUOMEN RINKIMAS IR TVARKYMAS


144 150 155 160

Matematin ekskursija po Klaipd

1 Duomen registravimas
Septintokai laimjo auniausios klass" konkurs, ir j klas buvo apdovanota ekskursija po Lietuv. Vaikai susiginijo, kur jiems vykti: Kuri nerij (K), Auktaitijos nacionalin park (A) ar Rumiki etnografin muziej (R). Klasje buvo surengta apklausa, kurios metu kiekvienas mokinys nurod, kur nort vaiuoti. Apklausos duomenys atrod taip: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Diana Rimant Dainius Laima Vilius Lina Sigita Mindaugas Algirdas Gediminas K A R R K A A K R K 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. Darius Agn Marija Ieva Valda Dain Saulius Audrius Povilas Inga K A R A K K R R K R

Mokytoja pasil iuos duomenis registruoti taip (/ - 1 balsas, . . . , /W - 5 balsai): Ekskursija K A R Bals registracija m /// m m n Bals skaiius 8 5 7

Bals dauguma buvo nusprsta vaiuoti Kuri nerij. Atlikite apklaus, kur Lietuvos miest nort aplankyti js klas. Kaip manote, ar panas bt kitos klass apklausos rezultatai? Kam reikalingos apklausos?

321. Gimnazijos mokiniai rinko savo prezident, uraydami vieno i 5 kandidat, u kur balsuoja, pavard. Rezultatai buvo urayti lentelje (X ymi 10 mokini, - 5 mokinius, / - 1 mokin): Nr. 1 2 3 4 5 Kandidato pavard Apvalyt Kvadrataitis Rombinis Rutulinis Trikampyt Bals registracija X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X X // X III X III X X /

a) Kiek mokini dalyvavo balsavime? b) Kiek mokini balsavo u kiekvien kandidat? c) Kuris mokinys irinktas prezidentu? 322. Jonas, Vilma, Gintar ir Rimas susiginijo, kuri automobilio spalva daniausia. Jie 30 minui stebjo vaiuojanius automobilius ir rezultatus ra lentelje. Automobilio spalva Balta Raudona Juoda Mlyna Kitos spalvos Registracija III III III /

Vaikai padar tokias ivadas: Jonas - daniausi kit spalv automobiliai. Vilma - reiausi juodi ir mlyni automobiliai. Gintar - daniausiai pasitaiko raudonos ir baltos spalv automobiliai. Rimas - balta, raudona, juoda ir mlyna yra populiariausios automobili spalvos. Kaip manote, ar vaik ivados atitinka reali situacij? 323. Nusibraiykite lentel. Pirmame stulpelyje uraykite visas balses. Pasirinkite bet kokios knygos bet kurio puslapio 10 eilui ir registruokite balses antrame lentels stulpelyje. a) Kurios balss pasitaik daniausiai? b) Palyginkite, ar kit klass draug rezultatai panas js gautiems.

324. Pasirinkite vien i emiau nurodyt tem ir atlikite apklaus. K labiausiai mgsta veikti js klass draugai laisvalaikiu (sportuoti, irti TV, nieko neveikti, skaityti ir pan.)? Kuri muzikos grup labiausiai patinka klass draugams? Kokiu bdu (pstute, visuomeniniu transportu, kitaip) klass draugai atvyksta mokykl? Kiek laiko vakar js klass mokiniai ruo pamokas (neruo, iki valandos, iki dviej valand, daugiau)? Duomenis registruokite lentelje. Padarykite ivadas. 325. 100 kilometr nuvaiuoti lengvasis automobilis vidutinikai sunaudoja 8 litrus benzino, o sunkveimis - 20 litr. Pasinaudoj lentels duomenimis, apskaiiuokite, kiek ir koki nuodingj mediag iskiria lengvasis automobilis ir kiek sunkveimis, nuvaiav 100 kilometr (1 i benzino 0,7 kg). Nuodingj mediag kiekis (g), isiskiriantis sunaudojus 1 kg benzino Anglies monoksidas (smalks) Angliavandeniai Azoto oksidai Sieros rgties anhidridas Aldehidai Suodiai vinas 465,6 23,3 15,8 1,9 0,9 1,0 0,5

326. mogus per par turt suvartoti apie 2 kg vandens. Apie 1,2 kg vandens jis gauna su maistu, kit kiek - gerdamas skysius. Inagrinkite lentel ir atsakykite klausimus. Maisto produktas Maisto paros norma (gramais) Vandens kiekis jame (procentais) Pienas 400 90 Darovs 500 80 Duona 300 40 Msa 200 70

a) Kiek vandens gauna mogus per par su pienu, darovmis, duona, msa? b) Nubraiykite stulpelin diagram. Vienoje ayje atidkite lentelje esanius maisto produktus, kitoje - vandens kiek, esant 100 gram kiekvieno produkto.

327. Inagrinkite lentel, kurioje triukmas ireiktas decibelais. Triukmo ribos decibelais Mirtina riba 200 180 170 130 120 110 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 Atomins bombos sprogimas Virgarsinis lktuvas Sirena Triukminga muzika Motociklas, sunkveimis Lenktynin maina Gatvs triukmas Normalus pokalbis Rami gatv Ramus kambarys Laikrodio tiksjimas nabdesys Lap narjimas vjyje

Skausmo riba

Pavojinga riba

a) Aptarkite, kokia galt bti didiausia leistina triukmo norma gatvje. b) Kodl ariau gatvs esantys butai turi maesn paklaus? Koki matote ieit? 328. Lietuvoje yra apie 430 ri gryb, i kuri 250 ri yra valgomi, 30 nuodingi, o kiti - nevalgomi. vieiuose grybuose yra apie 90%, diovintuose - apie 12% vandens. a) Kuri gryb ri dal sudaro nuodingi grybai? b) Kiek svers diovinti baravykai, jei viei sveria 1,5 kilogramo? c) Kiek kilogram baravyk buvo prie diovinim, jei diovint gryb svoris 1,5 kg? 329. a) Sudarykite valgiarat, kiek ir koki produkt galite suvalgyti pietums, nordami gauti 350 kalorij. (Maisto produkt kaloringumas pateiktas lentelje.)
IOOg produkto Kalorij skaiius Diovinti Duona viei baravykai baravykai 52 224 220 Grietin Jautiena Kopstai, pomidorai 1250 105 18 uvis 100

b) Koks kaloringumas 100 gram patiekalo, kuriame diovinti baravykai sudaro 10%, grietin - 10%, jautiena - 80%. c) Koks kaloringumas 250 gram patiekalo, kuriame yra IOOg jautienos, 50 g duonos, 50 g uvies ir 50 g grietins. 330. I 6-os klass prisimenate, kad senovje mass vienetai buvo birkavas, pdas, svaras. Atlik nurodytus veiksmus suinosite, kiek kilogram atitinka senoviniai vienetai.
-3402 0,2/ \-3419 :2,375 , :100 +962 -590/ \-590,4535

O - O

o o OSvaras

OBirkavas

OPudas

a) b) c) d) e) f)

Kas daugiau: 5% pdo ar 200% svaro? Kas daugiau: 20% birkavo ar 50% pdo? Kiek procent birkavas sudaro pdo? Kiek procent birkavo sudaro pdas? Kuri pdo dal sudaro svaras? Kuri svaro dal sudaro birkavas?

331. Dvi kvadrato virns yra takuose N (I; 1) ir Af ( 1; 1). Kiek kvadrat su tokiomis virnmis galime nubraiyti? Uraykite kit kvadrato virni koordinates. Apskaiiuokite kiekvieno kvadrato plot. 332. Ar lygs nuspalvint dali plotai? Nupiekite dar tris figras, lygiaplotes duotosioms.

333. Septintokai, apsilank Aplinkos utertumo tyrimo stotyje Preiloje (Kuri nerija), suinojo, kad daugiau kaip 70% vietini teral sudaro autotransporto teralai. Kuo ariau gatvs, tuo utertumas didesnis, be to, jis labai priklauso nuo meteorologini slyg, gatvi tipo. Utertumas daugiausia priklauso nuo main eismo intensyvumo. Septintokai taip pat suinojo, kad anglies monoksidas (smalks) reaguoja su mogaus kraujyje esaniu hemoglobinu, todl nuolatinis nuodijimasis smalkmis kenkia irdies ir kraujagysli sistemai. Didiausias leistinas anglies monoksido kiekis gatvje yra 5 mg viename kubiniame metre. Gr mokiniai nusprend itirti, kiek j gyvenamj aplink teria automobili imetamos dujos. Jie atliko tok tiriamj darb. 10 minui skaiiavo mainas, pravaiuojanias tiriama gatve abi puses. Po to apskaiiavo, kiek j apytikriai pravaiuoja per valand. Nordami apskaiiuoti tiriamos gatvs utertum anglies monoksidu, jie pasitelk skaiiuoklius ir panaudoj formul anglies monoksido kiekiui apskaiiuoti: f = 0,123 + 2,72: + 0,0671x 2 (mg/m 3 ), ia / anglies monoksido kiekis, = automobili skaiius per valand/100. Itirkite apraytu bdu savo gatvs utertum anglies monoksidu. Kuo naudingi panas tyrimai?

2 Dani lentel. Vidurkis


Kstutis ir Andrius suman isiaikinti, kurio matematikos paymiai geresni. Pasirod, kad kiekvienas berniukas gavo po 30 paymi: Kstutis: 6, 9, Andrius: 7, 7, 8, 7, 2, 6, 9, 8, 7, 5, 9, 10, 4, 7, 7, 9, 2, 3, 6, 8, 8, 9, 10, 7, 7, 6, 9, 8, 7, 7; 8, 7, 7, 6, 6, 7, 8, 9, 6, 6, 7, 7, 5, 9, 5, 5, 6, 8, 8, 8, 9, 9, 7, 6, 6, 8, 7, 6.

Nordami turti aikesn vaizd, jie paymius sura didjimo tvarka: Kstutis: 2, 2, 3, 4, 5, 6, 6, 6, 6, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 8, 8, 8, 8, 8, 9, 9, 9, 9, 9, 9, 10, 10; Andrius: 5, 5, 5, 6, 6, 6, 6, 6, 6, 6, 6, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 7, 8, 8, 8, 8, 8, 8, 9, 9, 9, 9. Taip idstyta seka vadinama variacine eilute. Jos kiekvienas narys, pradedant antru, yra ne maesnis u prie j esant. Kiekvieno variacins eiluts nario pasikartojim skaiius vadinamas to nario daniu. Variacin eilut glausiau galima urayti dani lentele. Pirmoje dani lentels eilutje suraomi visi skirtingi variacins eiluts skaiiai, o antroje eilutje - j daniai. Berniukai gavo tokias dani lenteles. Kstutis Paymys Danis 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2 1 1 1 4 8 5 6 2 Paymys Danis Andrius 5 6 7 8 9 3 8 9 6 4

Lenteli duomenis patogu vaizduoti diagramomis.


Danis Kstutis

10

Danis -

Andrius

9 8 7 6

10

9 8 7 --

5 + 1
-

4 3 2

5 -4 -2 --

6 31 H 1H
1 2 3 4 5 6 7 8 9


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Paymys

10 Paymys

Dar vaizdiau galima palyginti duomenis, suraius juos vien lentel ir nupieus vien diagram. Paymiai Danis (Kstuio) Danis (Andriaus) 2 2 0 3 1 0 4 1 0 5 1 3 6 4 8 7 8 9 8 5 6 9 6 4 10 2 0

Danis

10
9 8 7 6 5 4 3 2

1 Kstutis Andrius

1
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Paymys

Matome, kad Kstuio paymiai vairesni. Abu mokiniai daniausiai gaudavo septynet, bet Andrius t paym gaudavo daniau u Kstut. Berniukai taip pat apskaiiavo savo paymi aritmetinius vidurkius. Andrius: (7 + 8 + 7 + 7 + 6 + 6 + 7 + 8 + 9 + 6 + 6 + 7 + 7 + 5 + 9 + 5 + 5 + 6 + 8 + + 8 + 8 + 9 + 9 + 7 + 6 + 6 + 7 + 8 + 7 + 6 ) : 30 = 7. Kstutis: ( 2 2 + 3 1 + 4 1 + 5 1 + 6 4 + 7 8 + 8 5 + 9 6 + 1 0 2 ) : 3 0 = 7. ? Kuris vidurkio skaiiavimo bdas racionalesnis? Kaip manote, ar galima bt teigti, kad Kstutis gabesnis, bet jam trksta valios, o Andrius ne toks gabus, bet darbtesnis mokinys. Uduotis. 1) Suraykite savo vis met matematikos paymius. 2) Sudarykite variacin eilut, dani lentel ir nubraiykite diagram. 3) Apskaiiuokite vis paymi aritmetin vidurk.

334. oki kolektyvui reikjo pasiti ventin aprang. okjai pateik drabui dydius. Mergin drabui dydiai: 42, 44, 44, 42, 38, 40, 40, 42, 38, 38. Vaikin drabui dydiai: 48, 48, 46, 46, 48, 50, 48, 48, 50, 48. Sudarykite duomen variacines eilutes ir dani lenteles. 335. audydami i lanko taikin, sportininkai pasiek tokius rezultatus: Aurimas - 4, 6, 8, 8, 9, 7, 7, 7, 3, 9. Linas - 8, 6, 6, 4, 10, 5, 5, 4, 9, 10. Sudarykite duomen variacines eilutes ir dani lenteles. Kuris sportininkas surinko daugiau tak? 336. Biologijos brelio usimim metu vaikai tikrino irni daigum. Kiekvienas i 25 brelio nari pasjo po 30 skl ir po kurio laiko patikrino, kiek skl sudygo. Brelio vadov i gaut duomen sudar dani lentel. Sudygusi skl skaiius Danis 20 1 23 2 24 1 26 3 27 5 28 7 29 4 30 2

Pavaizduokite ios lentels duomenis diagrama. Kiek procent irni sudygo? 337. Diagramoje pavaizduoti 26 moksleivi kontrolinio darbo rezultatai.
Danis

10
9 7 6 5 4H 3
2

1
5 6 7 8 9

10 Paymys

Kur paym gavo daugiausia mokini? Koks kontrolinio darbo paymi aritmetinis vidurkis?

338. Nubraiykite diagram, vaizduojani jus klass II trimestro matematikos rezultatus. Kuris paymys daniausias? Apskaiiuokite aritmetin vidurk. 339. Mokiniai vis mnes stebjo orus ir duomenis ura lentelje.
Diena Temperatra Vjo kryptis Vjo stiprumas Debesuotumas 1 2 3 4 5 6 7 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 2 1 1 4 10 11 8 9 6 6 7 8 6 5 7

12 13 13 14 6 / / /

9 12 9 11 12 14 14 10 3 t

i / i / * - * - Z1 \

1 4 1 4 3 1 1 2 2 3 4 3 2 1 1 1 2 3 2 5 2 2 6 2 1 1 2 1 1 1

Lentelje naudojami tokie sutartiniai enklai:

\l /
\

R
R
x

O O

PV^

PR

a) Uraykite temperatros, debesuotumo, vjo krypties ir vjo stiprumo duomenis dani lentelmis. b) Pavaizduokite vjo krypties duomenis skrituline diagrama. c) Pavaizduokite vjo stiprumo duomenis stulpeline diagrama. d) Kuri vjo kryptis buvo vyraujanti? I kur vjas pt reiausiai? e) Koks stebto mnesio vjo stiprumo vidurkis? f) Kokia mnesio vidutin oro temperatra? 340. Rimo istorijos paymiai yra 7, 9 ir 5, o Giedrs - 6, 8, 6, 7 ir 8. Signaliniame trimestre mokytoja abiem ived po 7. Iki trimestro pabaigos abu mokiniai gavo po devynet. Rimui mokytoja trimestre ived 8, o Giedrei - 7. Kodl? 341. Dvideimties moksleivi kontrolinio darbo paymi vidurkis yra 8. Jei keturi moksleiviai gavo 10, tai koks likusi 16 mokini gaut paymi vidurkis? 342. a) Goda gavo du paymius, o Jul - tris. Kiekvienos mergaits paymi vidurkis lygus 8. Kokius paymius galjo gauti kiekviena mergait? (Suraykite visus galimus atvejus.) b) Juliaus matematikos paymiai yra 6, 8 ir 7. Kiek maiausiai paymi dar turi gauti Julius, kad vidurkis bt lygus 8. Kokie tai turi bti paymiai?

343. Seninija tyr, kokiu transportu gyventojai vaiuoja darb. Apklausos rezultatai parodyti lentelje. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. Transportas Automobiliu Autobusu Troleibusu Taksi Dviraiu Registracija m m m m m /// n 1 III Il Danis

Raskite danius ir nubraiykite skritulin diagram. 344. Pirm dien mama ileido j savo turt pinig, o antr dien likuio. Ttis pirm dien ileido ^ savo turt pinig, o antr dien ^ likuio. Tada abiem liko po 200 Lt. Kuris turjo daugiau pinig pradioje? 345. Kokie skaiiai turt bti rayti rutuliukus?

346. Kaip draugui perduotumte telefonu udavini slygas? a) 2 cm b) A

P=?

-Afi = ?

JC

pav 9

347. Mokinys isprend 30 udavini. U kiekvien teisingai isprst udavin jam pridedami 6 takai, o u neteisingai isprst - atimami 4 takai. Kiek udavini mokinys isprend teisingai, jei suskaiiavus takus, paaikjo, kad jo surinkt tak suma lygi 0?

Pasitikrinkite
1. Klasje vaikai rinko senin, balsuodami u vien i 5 kandidat. Rezultatai buvo urayti lentelje (- - 5 mokiniai, / - 1 mokinys): Nr. Mokinio pavard 1. 2. 3. 4. 5. Udavinyt Ilginis Gerulis Takinis Skaiit Bals registracija m n // ////

a) Kiek mokini dalyvavo rinkimuose? b) Kuris mokinys irinktas seninu? 2. audymo varybose skaitoma tiek tak, kiek parayta iede, kur pataikyta. Gedimino taikinys po audymo pavaizduotas paveiksle. kiekvien viet jis pataik po vien kart. Jei pataikyta pilk plot, skaitoma O tak.

a) Sudarykite dani lentel. b) Pavaizduokite duomenis diagrama. c) Kiek tak daniausiai (reiausiai) pelnydavo Gediminas? 3. Meskite monet 20 kart i eils ir ymkits, kuo atvirto moneta: skaiiumi ar herbu. a) Sudarykite dani lentel. b) Pavaizduokite duomenis diagrama. c) Pakartokite bendym dar kart. Gautas dani lenteles ir diagramas palyginkite.

4.

Suraykite atskirai rugsjo, lapkriio ir vasario mnesi vis dalyk savo paymius. a) Sudarykite kiekvieno mnesio gaut paymi dani lenteles. b) Nupiekite diagramas. c) Kur mnes gauta daugiausia paymi? d) Koks kiekvieno mnesio gaut paymi vidurkis? Kontrolinio darbo rezultatai pavaizduoti diagrama.
Danis

5.

T6 5
4 3-

2 ' i I
1 2 3 4 5 6 7 8 9

i - I i 10 Paymys

a) Keli mokiniai ra kontrolin darb? b) Koks gaut paymi vidurkis? 6. Paraykite, kiek dalikli turi kiekvienas i skaii nuo 1 iki 20. a) Uraykite duomenis variacine eilute, dani lentele. b) Pavaizduokite duomenis diagrama. Diagrama rodo, kiek vaik yra tirtose eimose.
Vaik sk. 5 43-

7.

21 O H
10 11 12 13 14 15 16 17 18 eimsk.

a) Kelios eimos buvo itirtos? b) Kiek vidutinikai vaik yra tirtose eimose? 8. 9. Trij skirting natralij skaii aritmetinis vidurkis lygus 3. Kokie tai galjo bti skaiiai? (Nurodykite visus galimus atvejus.) Dviej natralij skaii aritmetinis vidurkis lygus 2, o kit trij natralij skaii vidurkis lygus 3. Koks vis penki skaii aritmetinis vidurkis?

10. Dainius taupykl mt 10 ct, 20 ct ir 50 ct monetas. Po mnesio paaikjo, kad jis turi 8 litus. Vienodas 20 ct ir 50 ct monetas jis sudjo taip. kaip parodyta paveiksle. a) Kiek IOct monet turi Dainius? b) Keliais skirtingais bdais Dainius gali isikeisti 8 litus banknotais?

11. K raytumte daugtakio vietoje? a) 4 ir 6 . . . lygi 10; b) 4 ir 6 . . . lygus 5; c) 4 ir 6 . . . lygi 24; d) 4; 6 ir . . . vidurkis lygus 7. 12. Lentelje pateiktas pavyzdinis sunkij veisli uniuk maitinimo dienos racionas. Amius mnesiais 3-4 5-6 1,0 300 200 200 0,5 400 300 300

Maistas (dienos norma) Pienas () Msa (g) Kruopos (g) Darovs (g)

1-2 1,0 200 100 150

7-12 nebtina 450 400 400

a) Kiek vidutinikai msos suda uniukas per metus? b) Kiek vidutinikai kilogram maisto suda uniukas pirm gyvenimo mnes? c) Pasidomkite ivardyt produkt kainomis. Suskaiiuokite, kiek kainuot maistas uniukui ilaikyti pirmaisiais jo gyvenimo metais. 13. Kubas supjaustytas kubelius, kaip parodyta brinyje.

./.y

a) Kiek yra ma kubeli? b) Kiek kart maojo kubelio pavirius maesnis u didiojo kubo? y

14. Kiek daugiausiai dui (duts matmenys pavaizduoti brinyje) tilps dedant jas horizontaliai staiakampio gretasienio formos d, kurios auktis 8 cm, o dugno matmenys 60 cm 20 cm?

15. Kurie i skaii 12; 15; 27; 76; 105; 120; 450 dalijasi i: a) 2; b) 3; c) 5; d) 6; e) 9? 16. Kuri i trupmen | yra didiausia? maiausia? Raskite maiausios ir didiausios trupmen skirtum. 17. Paraykite pavaizduoto trikampio ABC virni koordinates. Kam lygus trikampio plotas? v C
I

1-

\ /

\ /A

18. Raskite proporcijos neinom nar: _2 1 = a) 2^ : 3 j = : b) ^ .


4
x

19. Trij skaii, kuri du yra lygs po 7, aritmetinis vidurkis yra lygus 7. Raskite trei skaii. 20. Suprastinkite reikin ^jc -f 0,3jc. Apskaiiuokite reikinio reikm, kai = 15. 21. Pirmuoju vamzdiu basein galima pripildyti per 3 h, o dviem vamzdiais kartu - per 2 h. Per kiek laiko galima pripildyti basein antruoju vamzdiu?

22. ems sklypas plane pavaizduotas staiakampiu, kurio kratini ilgiai 3 cm ir 4 cm. Mastelis 1 : 100000. a) Koks ems sklypo ilgis ir plotis? b) Koks io sklypo plotas (hektarais)? 23. Pagal brinio duomenis raskite nuspalvintos figros perimetr ir plot.

5 cm

24. Traukinys nuvaiavo 78 km. Tai sudaro 65% viso kelio. Kiek kilometr turi nuvaiuoti traukinys?

Matematin ekskursija po Klaipd


Klaipda - treias pagal gyventoj skaii Lietuvos miestas. Jau pirmaisiais ms eros amiais i vietov buvo gausiai apgyventa lietuvi protvi - balt. 1252 m. Livonijos ordinas nusiaub Klaipd, ioje vietoje pastatydino pil ir pavadino Memelburgu, bet io krato tikrj eiminink - lietuvinink - lpose imtmeiais isilaik tikrasis miesto vardas. Klaipdos pavadinimo kilm nra aiki. Kalbininkas K. Bga Klaipdos vard kildino i kuri odi derinio: klaips" - duona, duonos kepallis ir da" valgo.

Iki XVI a. Klaipdos (Memelio) miestelis gyventoj skaiiumi prilygo nedideliam kaimui, jame buvo apie 100 gyventoj. Nuo XVI a. gyventoj augimo kreiv, nors ir i lto, bet kilo. Jau XVII a. pabaigoje gyveno apie 1000. 1722 m. - 3400, 1790 m. - 6300 moni. XIX a. Klaipda eng turdama apie 7000 gyventoj, 1825 m. jau gyveno apie 8500, 1856 m. - 17 200, 1875 m. - 20000 moni. 1. Apskaiiuokite, keliais procentais padaugjo gyventoj per XVIII a. 2. Apskaiiuokite, kiek procent sudar Klaipdos gyventojai XIX a. pabaigoje, lyginant su XVII a. pabaiga. io amiaus pradioje gyventoj skaiius gerokai okteljo: 1925 m. buvo apie 35 840, 1934 m. - 44000, 1939 m. - daugiau kaip 50000 moni. Nuo XVIII a. vidurio iki 1939 m. aneksijos Klaipdos gyventoj daugum sudar vokieiai. Vliau gyventoj vis majo: dalis j pabgo rytus, dal ive Vokietij, vyrus paauk karo tarnyb. Po karo ivaduotoje Klaipdoje 1945 m. sausio 29 d. buvo uregistruoti tik 8 miesto gyventojai (kitais duomenimis - 20), bet jau met gale buvo 3,6 tkst., 1959 m. - 89,9 tkst., 1970 m. 140,7 tkst., 1980 m. - 177,8 tkst., 1985 m. - 194,5 tkst., 1989 m. - 204,3 tkst., 1998 m. - 202,3 tkst. gyventoj. 3. Nubraiykite Klaipdos miesto 1945-1998 met gyventoj skaiiaus augimo stulpelin diagram. Jei kasmet padaugt po 2,5 tkst. gyventoj, tai kiek gyventoj Klaipdoje bt XXI amiaus pradioje? Ekskursij po Klaipd pradsime nuo Liep gatvje 16 numeriu paymto Centrinio pato. Pato pavadinimas kils i lotyniko odio pos(i)ta". Taip antikoje vadindavo stotis, kuriose keisdavo pavargusius arklius. Patas moni ir atskir taut bendravimo priemon - prajo ilg vystymosi keli. Antikos vergovinse alyse bgikai perduodavo inias, pernedavo ratus. Senovs bgikai buvo itvermingi ir gerai pasireng fizikai: kai kurie i j per par nubgdavo iki 216 km. 4. Apskaiiuokite senovs bgiko greit kilometrais per valand ir metrais per minut. Klaipdos centrinio pato ansambl, sudaryt i trij pastat, suprojektavo architektas H. rob. Centrinio pastato pagrindiniame fasade ryks neogotikos stiliaus bruoai. Raudon plyt mrai, smailiaarks fronton angos ir nios, laiptuoti fronton trikampiai, keturlapiai puoybos elementai - visa tai perimta i vidurami gotikos. 1930 m. prie centrinio pastato buvo pradtas statyti priestatas telegrafui. Jis stilistikai suderintas su neogotiniais elementais. Vliau, ia sikrus automatinei telefono stoiai, pato boktas liko be darbo ir

tapo apvalgos boktu. bokt paskutiniojo karo metu besitraukdama vokiei kariuomen isprogdino, o vliau restauratoriai j atstat. Prie kelerius metus bokt kelti 48 vairaus dydio ir svorio koncertiniai varpai, kuriuos pastat vokiei specialistai. Maiausio varpo mas yra 16 kg, o didiausio 900 kg. Varpai nulieti i mediagos, kurios sudtyje yra 80% bronzos ir 20% alavo. 5. Apskaiiuokite bronzos ir alavo kiek maiausiame ir didiausiame varpe. Kiek kart maiausias varpas yra lengvesnis u didiausijl Netoli nuo pato, toje paioje Liep gatvje, patenkame Laikrodi muziej, kuris kurtas 1984 metais. Pastato fasad puoia dvi skulptros: vienos rankoje - inkaras, simbolizuojantis jr prekyb, kitos - dantratis, amat enklas. Muziejaus ekspozicija pasakoja laikrodi konstrukcij vystymosi istorij. ia surinkti senieji sauls, vandens, smlio, taip pat mechaniniai, elektromagnetiniai, kvarciniai bei kvantiniai laikrodiai.

Pasukime Klaipdos senamiest, kuris gerai atspindi vidurami miestams bdingas tradicijas, kai miesto teritorija bdavo padalijama nedideliais staiakampiais kvartalais. Kartografas Johanas Lankanas i Dancigo 1409 m. sudar senamiesio plan. Klaipdos senamiesio architektrinis metratis pradtas XVI a., kai susiformavo Dans kairiajame krante esantys miesto kvartalai. Kvartalai, nors planuoti kaip taisyklingi staiakampiai, buvo nevienodo dydio, priklaus nuo miestiei socialins padties, darbo specifikos. Amatininkai gyveno pagal specialyb atskirose gatvse. Apie tai byloja ir ilik iki i dien senieji gatvi pavadinimai: Kalvi, Kepj, Kurpi, vej ir kt. Klaipd paliet visi, iskyrus romantizmo, meno stiliai. Liko mieste ir trumpalaiki architektros srovi pdsak. Bdingas Klaipdos architektros bruoas - fachverkin statyba. Tai toks statybos bdas, kai vis pastat, jo perdangas ir stog laiko medio karkasas, upildytas mru. Tokie statiniai paplito tik Klaipdos krate, o kitose Lietuvos vietose yra labai reti. Daugiausia fachverkini pastat pastatyta XVIII a. antroje pusje (tarp j daugiaauki - net iki 20 m aukio). Daug nam sudeg per 1854 m. gaisr. Reikmingiausias io stiliaus statinys - XVIII a. sandlis - daugiau kaip 15 metr aukio su mansardiniu stogu tebestovi Auktojoje gatvje Nr. 3.

Y
r I

S/ j

' \f \ \f ^

>

I 9,6 m

XVIII a. daugiaaukio sandlio pjvis.

6. Apskaiiuokite sandlio Auktojoje gatvje sienos plot, jei pastato auktis yra 15 m, o kiekvieno aukto ir palps auktis vienodi.

Vienas ymiausi senamiesio akcent - Teatro aikt. Ji formavosi XVIIXIX a., nykstant pilies gynybini rengim sistemai. Kompoziciniu aikts akcentu tapo teatro pastatas - reprezentacin bei poilsio vieta. 1912 m. Teatro aiktje buvo rengtas fontanas, skirtas Klaipdoje gimusio poeto, Karaliauiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Ant pjedestalo buvo ikelta realistin bronzin Toravos Aniks skulptra, kuri pokario metais dingo be pdsak, o prabgus penkiasdeimiai met, 1989 met lapkriio 18d., buvo atstatyta. Tai graiausias paminklas, simbolizuojantis meil, draugyst ir santarv tarp lietuvi ir vokiei, kurie imtmeius gyveno iame mieste ir sukr savit Klaipdos krato kultr, iugdiusi tikr dvasios milin - Vydn.

Miela Anike, tai tu man esi Turtas brangiausias ir saul viesi. Tavj ird kasdien jauiu Meils dainoj ir kai vienas keniu. irdys ms amiams sujungtos tebus, iede lauk Toravos nuostabus. Simonas Dachas (1605-1659)

Nusilenk aviajai Anikei, skubame prie kelto. Laukia trumpa kelion per marias, kuri kitoje pusje - miesto poilsio zona Smiltyn. 7. Keltas, kurio vidutinis greitis 2 j m/s, kit mari krant pasiekia per 5 min. Apskaiiuokite mari plot, jei keltas dar 300m plaukia Dans upe. . Jei, persikl keltu, eisime tiesiai per mik, atsidursime prie tyvuliuojanios Baltijos, jos puiki kop ir papldimi. Baltijos jra priklauso maj jr grupei. Jos ilgis siekia apie 1260 km, o plotis - madaug 650 km. Baltijos jros plotas daugiau kaip 6 kartus didesnis u Lietuvos plot ir sudaro 386 000 km 2 . Baltija yra Atlanto vandenyno dalis, taiau sudaro vos 1/82 jo bendro ploto, arba 1/900 Pasaulio vandenyno ploto. 8. Apskaiiuokite Atlanto vandenyno ir Pasaulio vandenyno plotus. duomenis paraykite standartine iraika. Gautus

Baltijos jros vidutinis gylis - 86 m. Vyrauja gilumos iki 120 m. Sekliausia yra pietin ir iaurin Baltijos dalys. Giliausia vieta - Landsorto gelm, kurios gylis 459 m. Jros vandens tris apie 33 000 km 3 . Baltij teka daugiau kaip 250 upi, surenkani vanden i didiuls teritorijos. Kadangi Danijos ssiauriai, kuriais Baltija jungiasi su Atlanto vandenynu, nra plats ir gils, o ups kasmet prinea daugyb glo vandens, Baltijos jros vanduo ne toks srus, kaip atvirame vandenyne. Jis siekia apie 7%o druskingumo.

Jei, persikl keltu, pasuksime dein ir i lto eisime pstute ar vaiuosime karieta graia krantine, pateksime iskirtinio dmesio sulaukiant ypating pajrio objekt - Klaipdos jr muziej-akvarium. Jis sikr restauruotoje XVIII a. tvirtovje, kuri, nors ir statyta pagal paskutin karo meto technikos od, tikrosios savo paskirties - ginti Prsijos karalyst nuo jra atplaukiani prie - neatliko. Tarp kop ikils dviauktis raudon plyt redutas, udaros galerijos, rsiai, kiti tvirtinimai, apjuosti giliu vandens grioviu, buvo apleisti arba pritaikyti kitai paskiriai. 1979 m. liepos 28 d. Kopgalio tvirtov plaiai atvr vartus lankytojams. Muziejaus lankytojus (o j nuo atidarymo dienos apsilank per 7 mln.) avi viskas: nuostabi Smiltyns gamta, savita restauruotos tvirtovs architektra ir, inoma, gyvieji eksponatai - delfinai, pingvinai, ruoniai, uvys i vis pasaulio vandenyn. 1998 metais muziejuje gyveno 21 pingvinas. Tai puiks plaukikai ir nardytojai. Tankiai modami sparnais, jie po vandeniu pasiekia 36 km/h greit. Kanale sikr 12 pilkj Baltijos ruoni, kurie uauga iki 3m ilgio ir 300 kg svorio. ie gyvnai po vandeniu pasiekia 18 km/h greit ir gali ibti nekvpav iki IOmin. Netoli j - 19 iaurini jr lit. Muziejaus viduje rengti trij tip akvariumai, kuri maiausi yra 10001, o didiausi - iki 10 000 i talpos. Akvariumuose yra gana sudtinga technin ranga, vandens filtravimo sistema. Centriniame akvariume per valand ifiltruojama daugiau kaip tona vandens. Akvariumai pripildyti Baltijos jros vandens. Glavandens uvys - lynai, karpiai, karosai - pakenia nedidel druskingum. Muziejaus puomena - imintingieji delfinai, kuriuos galime pamatyti delfinariume. Jis atidarytas 1994 metais ir yra vienintelis rytinje Baltijos pakrantje. Delfinariume yra trys baseinai. Didiausias baseinas - arena (1300 m 3 ir 5 m gylio), kurioje vyksta pasirodymai. Delfinai ilsisi 340 m 3 talpos ir 4 m gylio baseine, o susirgusiems ir vaikus vedanioms patelms rengtas karantino baseinas. Vanduo baseinuose yra 18%c druskingumo, jo temperatra apie 18-20. Vasar ir savaitgali vakarais delfinariume rengiamos nuotaikingos vandens vents.

Klaipda - vienas i Pabaltijo uost, kuris neula itisus metus, todl ia ir iem, ir vasar daug laiv, atplaukusi i vairi pasaulio uost. 1969 metais kurta Lietuvos jr laivininkyst, 1987 metais pradjo veikti tarptautin kelt perkla. Klaipdos-Kylio marrutu skmingai plaukioja trys keltai: Kaunas", Vilnius" ir vien kart per savait keltas Palanga". Jau deimt met veikia krovini perveimo linija Klaipda-Mukranas, kuri aptarnauja keltas Klaipda". Kelto ilgis yra 193,9 m, plotis - 28 m, auktis - 46,8 m. Vienu reisu jis gali perveti apie 105 vagonus, apie 80 automobili vilkik. Jros vartus keltai pasiekia kanalu, kuris yra 4,75 jros mylios ilgio. Didiausias kanalo gylis - 11,8 m, didiausias plotis - 0,2 mylios. 10. inodami, kad 1 jros mylia 1852 m, paverskite duotus duomenis metrais ir apskaiiuokite kanalo vandens talp (laikykite, kad kanalo skerspjvis staiakampis). 11. Kiek vagon ir automobili vilkik per metus pervea keltas Klaipda", jei per savait jis padaro du reisus Mukran ir atgali

Skyreli Pasitikrinkite" udavini atsakymai

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

a) 120; b) 60; ) 60. ) 100; b) 70; ) 140. ) 105 ir 105; b) 70 ir 110; ) 50 ir 130. a) Keturi kampai po 47 ir keturi kampai po 133; b) keturi kampai po 40 ir keturi kampai po 140. 125. Z i = 40, Z2 = 120, Z3 = 60. a) AB Il CD, nes AABE = ADCE (pagal dvi kratines ir kamp tarp j). Tada ZBAD = ZADC, o tai yra vidaus prieiniai kampai, susidar tieses AB ir CD kertant tiese AD; b) AB Il CD, nes ZAEB = ZCED (kryminiai kampai). ZAEB = ZBAE (lygiaonio trikampio ABE kampai prie pagrindo). ZCED = ZCDE (lygiaonio trikampio DCE kampai prie pagrindo). Vadinasi, ZBAD = ZCDA, o tai yra vidaus prieiniai kampai, susidar tieses AB ir CD kertant tiese AD. a) a Il b, nes vidaus vienaali kamp suma lygi 180; b) c Jf d, nes vidaus vienaali kamp suma nelygi 180; c) 80. 45, 45, 90. 10. 2cm. 11. a) ; b) - 1 3 2 .

8. 9.

12. a) 25 km; b) 0,5 h; c) 5 km; d) 30 km/h; e) nuo 15 km iki 25 km. 13. Valties savasis greitis 23,5 km/h, ups tkms greitis 3,5 km/h. 14. a) = 12; b) = - 1 . 15. 8. 16. C.

17. a) 3x + 18; - 3 , 5 ; b) 1 -3x; 18.

22,5.

P = 36 + 6 (ilgio vienet); S = 108 - 9n (ploto vienet).

19. a) Fasavimo metu leidiama 1,5% paklaida; b) maiausia gali bti 985 g, o daugiausia 1015 g.

7
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. a) ZBDC = 60, ZBDA = 30, ZCAD = 30, ZAOD = 120, ZABC = 90; b) = 2,3cm; BD = 4,6cm; CD = 2,1 cm. AD = 4cm, AC = 2/8, S O = Vcm, BD = 2 ^ 8 cm, ZACD = 45, ZAOB = 90. a) 60, 120, 60, 120; b) 123, 57, 123, 57; c) 144, 36, 144, 36. a) 64, 116, 64, 116; b) 70, 110, 70, 110; c) 30, 150, 30, 150; d) 65, 115, 65, 115. 4 cm, 8 cm, 4 cm, 8 cm. 100 cm, 120 cm, 100 cm, 120 cm. 13 cm; 17 cm. MN = 6 cm. a) = 1, = 4; b) 26 (ilgio vienetai).

10. a) 30, 150, 30, 150; b) 58, 122, 58, 122; ) 70, 110, 70, 110. 11. 28 cm. 12. ) 90, 90, 56; b) 106, 132, 48; ) 68, 112, 112, 68. 13. 14 cm, 8 cm.

14. Skaiiaus 48 dalikliai: 1; 2; 3; 4; 6; 8; 12; 16; 24; 48; skaiiaus 60 dalikliai: 1; 2; 3; 4; 5; 6; 10; 12; 15; 20; 30; 60. 15. a)

-I

>

b) - f <

-.

16. a) Labiausiai mokiniai domisi krepiniu - 32%; b) C. 17. Motorlaivis. 18. a ) - ; b) 0,15. 19.
20.

12 cm, 9 cm, 12 cm, 9 cm.


E.

21. a) 2; b) 3; c) - 1 2 ; d) 12. 22. P = 2 4 + 8-m; 5 = 1,6-0,32-a.

23. 243 000 cal.

8
I. 2 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. a) 10 (ploto vienet); b) a = 16 (ilgio vienet), h = 12 (ilgio vienet). = 8 (ploto vienetai), S a b d = 31,5 (ploto vienet), S ABC = 18 (ploto vienet), S ^ c d = 2 1 , 5 (ploto vienet).
SDBC

a) 28 cm 2 ; b) 21 cm 2 ; c) Si = 31 cm 2 , S 2 = 31 cm 2 , S 3 = 62 cm 2 . a) Du kartus; b) pirmojo trikampio plotas 3 kartus maesnis u antrojo trikampio plot. a) 3 (ilgio vienetai); b) 72 cm. a) Trikampio auktin yra du kartus ilgesn u lygiagretainio auktin; b) trikampio plotas yra 1,5 karto didesnis u lygiagretainio plot. 48 cm 2 . 28 (ploto vienetai). a) 36 (ploto vienetai); b) a = 25 cm, b = 15 cm. a) 48 m 2 ; b) 9 cm, 15 cm.
2

10. 8 dm. II.


11

1Z. ) - 3 ,

' ~3' 1 2'

d ! M I - - I3' 1. 2 5' J 6' 2' 3

13. a) ; b) C, E, G; c) 14. a) 270 km; b) 67,5 km/h. 15. a) = 16. b) = - 1 0 .

G.

15 cm, 5 cm.

17. F. 18. a) -8; b) 12. 19. a) 6min; b) 108 s.

10
a) b) c) d) 2. 3. 4. 5. 6. 7. 0,4 0,12 3,6 0,004
2 5 3 25
31 J

40 12 360 0,4

400 120 3600 4

1 250

a) 15,625%; b) 950 t\ ) 84; d) 640%; e) . a) 80%; b) 150. a) 50 ha; b) 4 7 ^ % ; c) 212,5%; d) 36%; e) g . 5%. 6,25%. 4,8 g.
6%.

8.
9. 10. 11.

7500 Lt. 1191,7 Lt. 1013,25 Lt.

12. a) 895,62 Lt; b) 946,44 Lt. 13. a) 116,96; b) 290,46; c) 150; d) 125; e) 207; f) 448,5. 14. a) b) f . b) pavyzdiui, 0,021, 0,025.

15. a) Pavyzdiui,

16. a) Kai = 0,8; b) kai = 17. 65 km. 18. 15 berniuk, 9 mergaits.

19. C; D. 20. a) IOy + x; b) 200 + IOx + y. 21. 22. a)-3;b)-4. R = 3 cm.

23. a) 8 : 9; b) 4 : 5.

11
1. 2. 3. 4. a) 3; b) 3; ) 5. a) b, ; d, g\ e, /; , /; i, /; j, k\ m, n; b) , / ; , tf; C, G, E; J, L, N. a) 2184; b) 1,012kg. a) V = 44 m 3 , 5 = 82 m 2 ; b) V = 1,44dm 3 , 5 = 10,32dm 2 ; c) V = 84 dm 3 , S = 857,6 dm 2 . 18 virni; 11 sien; 27 briaunos. 10-kamp staioji prizm; 20. Staij trikamp prizm. Triai yra lygs. a) Spav = 168 (ploto vienetai), V = 120 (trio vienet); b) Spav = 660 (ploto vienet), V 900 (trio vienet); c) Spav = 290 (ploto vienet), V = 100 (trio vienet). a)$;b)g.

5. 6. 7. 8. 9.

10.

11. a) - 9 9 9 ; b) 99. 12. a) ; b) ; c) f ; d) ; e) 1 : 2. 13. a) - 9 ; b) 2. 14. 35, 36, 37. 15. a) Ix + 20; b) Ix + 50. 16. a)-2;b)l.
20%.

17. R = 2 cm. 18.

12
.
2.

a) 26; b) Ilginis. a)
Takai Danis 0 4 1 2 2 6 3 1 4 5 5 2

b)
Danis 6 5 4 3
2

1
0 1 2

R 3

4 5

Takai

c) Daniausiai Gediminas pelnydavo 2 takus, o reiausiai - 3 takus. 5. 6. a) 28; b) 6,3


Skaiius 1 2 3 4 5 6 7 2 4 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 3 4 2 6 2 4 4 5 2 6 2 6

Dalikli skaiius 1 2 2 3

2 4

a) 1, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 3, 3, 4, 4, 4, 4, 4, 5, 6, 6, 6.
Dalikli skaiius Danis 1 1 2 8 3 2 4 5 5 1 6 3

b)

Danis 8 7 6 5 4 3 2

1 2 3 4

5 6 Dalikli sk.

7. 8. 9.

a) 80; b) 2,3. 1, 2, 6; 1, 3, 5; 2, 3, 4. 2,6.

10. a) 29; b) septyniais. 11. a) Suma; b) vidurkis; c) sandauga; d) 11. 12. a) 135 kg; b) 43,5 kg. 13. a) 27; b) 9 kartus. 14. 12.

15. a) 12, 76, 120, 450; b) 12, 15, 27, 105, 120, 450; c) 15, 105, 120, 450; d) 12, 120, 450; e) 27, 450.

17. A(0; - 3 ) , B(2; 0), C ( - 2 ; 3); 9 (ploto vienetai). 18. a) ; b) 19. 20 -35. 30*^' ""5)5.

21. Per 6 h. 22. a) 3000 m ir 4000 m; b) 1200 ha. 23. a) 10 + 15- (cm); b) 37,5 (cm 2 ). 24. 120 km.

Pirmj vadovlio leidim parm Atviros Lietuvos fondas