Está en la página 1de 208

Il DALIS

MATEMATIKA 10. Il DALIS

LEIDJ ODIS
Mieli deimtokai, vadovl autori kolektyvas reng nuolat prisimindamas, kad po met js laukia nelengvas pasirinkimas, ko ir kaip toliau mokytis. Pagrindins mokyklos programoje numatyt mediag buvo stengtasi papildyti pavyzdiais, udaviniais, o kai kada net atskirais skyreliais, kurie bt naudingi jums, jeigu planuojate pasirinkti realin profil arba tiesiog norite suinoti daugiau. Vadovlis susideda i dviej dali (I dalis 1-7 skyriai, II dalis 8 - 9 skyriai ir kurso kartojimo mediaga). Pagrindins mokyklos matematikos kurso nagrinjimas baigiamas 8 skyriumi. io skyriaus struktra prastin: Kiekviename skyrelyje pateikiama teorin mediaga. Neprivaloma teorin mediaga yra pateikta pilkame fone. Ji skirta temos pagilinimui. Teorijos skyreliuose nuspalvintas klaustukas ymi klausimus, kuriuos turt atsakyti patys mokiniai. Kiekviename skyrelyje po teorins mediagos pateikiami udaviniai ir pratimai, atitinkantys tame skyrelyje nagrint mediag. Taip pat ia yra ir udavini, skirt anksiau nagrintai mediagai pakartoti ir pagilinti. Udavini, atitinkani neprivalom mediag, numeriai yra nuspalvinti. Sunkesni udaviniai paymti vaigdute. Skyriaus gale yra skyrelis Pasitikrinkite". Sio skyrelio udavini atsakymai pateikti knygos gale. 9 skyrius Tyrimo udaviniai" skirtas nagrinti dalimis visus mokslo metus. Jame pateikti udaviniai skirti loginiam mstymui lavinti. Toliau esanti mediaga skirta kursui pakartoti. Ji susideda i trij dali. Pirmoji dalis skirta algebrai, funkcijoms, statistikai, tikimybms ir kombinatorikai, antroji dalis geometrijai. Abiej i dali struktra yra vienoda: vadiniuose skyreliuose primenamos pagrindins svokos ir ymenys. Kartojimo mediaga pateikiama atskirais skyreliais. Kiekviename skyrelyje trumpai idstyti pagrindins mokyklos matematikos teorijos pagrindai ir pateikiami t mediag atitinkantys pratimai bei udaviniai. ia nerasite rodym ir mediagos, kuri vadovliuose buvo pateikiama kaip neprivaloma (pilkame fone). Treiojoje, kartojimo dalyje pateiktos uduotys, skirtos pasitikrinti, kaip sisavintas pagrindins mokyklos matematikos kursas. vadovl kr ne tik autori kolektyvas, bet ir leidyklos specialistai, konsultantai, eksperimentuojantys mokytojai. Nuoirdiai dkojame visiems, prisidjusiems rengiant vadovl. Praome savo pastabas, pageidavimus ir pasilymus sisti adresu: Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-2600 Vilnius. Vadovl reng autori kolektyvas: Irena Bagdonien, Jolanta Knyvien, Aleksandras Plikusas, Kazimieras Pulmonas, Juozas inknas. Su eksperimentiniu vadovliu dirbo mokytojai: R. Biekien, V. Bartkuvien, K. Intien, L. Jaktien, V. Jankeviien, R. Jonaitien, A. Karmanova, S. Kavalinien, R. Klasauskien, N. Kriauinien, R. Kuiauskien, D. Matien, G. Mikalauskien, L. Papukien, V. Siinien, S. Staknien, V. Stokuvien, A. Sverien, A. sien, V. Viniautien, A. Ziulpa.

MATEMATIKA 10
Il DALIS

VILNIUS

2004

UDK 51(075.3)

Ma615

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota 2001 02 06 Nr. 78 Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo Matematikos ir informatikos institutas

Darbo vadovas Valdas Vanagas Redaktoriai: Juozas Mays, ydrn Stundien Programin ranga: Tadeu eibak, Rolandas Jaktys Kompiuterin grafika: Edita Tatarinaviit, Daiva Sniekut Teksto kompiuterinis rinkimas ir maketavimas: Nijol Drazdauskien, Aldona alien Kalbos redaktor Diana Gustien Konsultantai: Maryt Strikien, Elmundas alys

Leidyklos TEV interneto svetain www.tev.lt

ISBN 9 9 5 5 - 4 9 1 - 0 9 - 4 (2 dalis) ISBN 9 9 5 5 - 4 9 1 - 0 5 - 1 (2 dalys)

Leidykla TEV, Vilnius, 2001 dail. Edita Tatarinaviit, 2001

TURINYS
8 Erdvs geometrija 9 Tyrimo udaviniai Kurso kartojimas I dalis II dalis vairs udaviniai Skyrelio Pasitikrinkite" udavini atsakymai 59

77 143 193

207

1. Dviej tiesi tarpusavio padtis erdvje. Kampas tarp prasilenkiani tiesi 2. Ties ir ploktuma erdvje. Kampas tarp tiess ir ploktumos 3. Dviej ploktum tarpusavio padtis. Kampas tarp ploktum 4. Erdvini kn vaizdavimas ploktumoje. Statmenasisprojektavimas 5. Nupjautin piramid 6. Nupjautinis kgis Pasitikrinkite

ERDVS GEOMETRIJA
8 {1 M 3! 4i 4? -SS

1 Dviej tiesi tarpusavio padtis erdvje. Kampas tarp prasilenkiani tiesi


Planimetrijoje1 nagrinjamos figros, esanios ploktumoje. Ploktumos figros (trikampiai, keturkampiai, . . . , apskritimai ir pan.) kartais vadinamos plokiomis figromis. Stereometrijoje2 nagrinjamos plokios figros, esanios erdvje, ir neplokios figros, pavyzdiui, briaunainiai, sukiniai ir kt.

Plokia figra

Neplokia figra

Paprasiausios planimetrijos figros yra takas ir ties. Takai ymimi didiosiomis raidmis A, B, C, . . . , tiess maosiomis a, b, c, ... (arba dviem didiosiomis raidmis). Jei takas A yra tiesje a (priklauso tiesei a), tai raome A e a. Jei takas A nepriklauso tiesei a (ties a neina per tak A), tai raome A . a. Stereometrijoje prie paprasiausi planimetrijos figr prijungiama ir ploktuma. Ploktuma yra begalin. Ploktum daniausiai vaizduosime lygiagre/ tainiu arba neapibrtos formos figra ir ya mesime maosiomis graikikomis raidmis a, , , ... Jei Jei Jei Jei takas A yra ploktumoje a, tai raome A e a . takas A nepriklauso ploktumai a, tai raome A . a. ties a yra ploktumoje a, tai raome a C a. ties a nepriklauso ploktumai a, tai raome a (. a.

odis planimetrija" sudarytas i lotyniko odio planum pavirius, ploktuma" ir graikiko odio metreo matuoju".

- Zodis stereometrija" sudarytas i dviej graikik odi stereos erdvinis" ir metreo matuoju".

Sprsdami udavinius ar rodindami teoremas remsims akivaizdiomis tak, tiesi ir ploktum savybmis (aksiomomis): .B a / Remiantis ia savybe galima paaikinti, kodl stalas, turintis tris kojas, nesvyruoja. 1. Per tris takus, nesanius vienoje tiesje, eina vienintel ploktuma. A

Ploktum, nusakyt trimis takais A, B ir C, galima ymti ABC. 2. Jeigu du tiess takai priklauso ploktumai, tai visi tos tiess takai priklauso ploktumai (ities priklauso ploktumai). Jci A, B e a ir A, B G a, tai a C a. Ties, esanti ploktumoje, dalija ploktum dvi dalis pusploktumes.

Jei ties a yra ploktumoje a, tai gautas pusploktumes ymsime aa ir a'a\ ties a vadinsime t pusploktumi kratu. 3. Jeigu dvi skirtingos ploktumos turi bendr tak, tai jos turi ir bendr ties, einani per t tak; toje tiesje yra visi bendrieji abiej ploktum takai. Jei A e a ir A e , tai yra tokia ties a, kad a C a ir a C (A e a). Panagrinkime dviej erdvs tiesi tarpusavio padt. ? Kokia gali bti dviej ploktumos tiesi tarpusavio padtis?

Dvi erdvs tiess gali priklausyti vienai ploktumai; tada jos gali kirstis arba bti lygiagreios. Jei tiess a ir b kertasi, tai raome a b. Kai nurodome j susikirtimo tak (A), tai raome = A. Jei tiess a ir b yra lygiagreios, tai raome a || b. Lygiagreios tiess erdvje, kaip ir ploktumoje, pasiymi savybe: Jei ties a lygiagreti tiesei b (a || b) ir ties a lygiagreti tiesei c (a || c), tai ir ties b lygiagreti tiesei c {b || c). ios savybs nerodinsime. Sia savybe, pavyzdiui, pasiymi trikamps prizms ABCA\B\C\ briaunos A A b BBi ir CCi.

A A I

Il

BBi,

A A I

Il

CCh BB1 || CC1.

C Per dvi susikertanias arba lygiagreias tieses eina vienintel ploktuma.

rodykime, kad per dvi susikertanias tieses eina vienintel ploktuma. Duota: a Hb = C. {rodyti, yra vienintel ploktuma tokia, kad a C a, b C oe. rodymas. Tiesse a ir b pasirinkime atitinkamai takus A ir B, nesutampanius su taku C. Takai A, ir C nra vienoje tiesje, todl per juos eina vienintel ploktuma (1 aksioma). Tai ploktumai priklauso ir ties a, nes du jos takai A ir C yra toje ploktumoje (2 aksioma). Analogikai sitikiname, kad ir ties b priklauso tai ploktumai. Taigi, per dvi susikertanias tieses eina ploktuma. Tokia ploktuma yra vienintel. Tarkime, kad kita ploktuma eina per tieses a ir b. Ji eina ir per i tiesi takus A, B ir C. Vadinasi, ji sutampa su ploktuma a (1 aksioma).

Jeigu nra tokios ploktumos, kuriai priklausyt dvi duotosios tiess, tai tos tiess vadinamos prasilenkianiomis. Prasilenkianias tieses galima vaizduoti taip: S / Tiess a ir b prasilenkianios. I Prasilenkianias tieses galima matyti erdviniuose kunuose, pavyzdiui, piramidje ar kube:

Tiess, kuriose, pavyzdiui, yra kratins DC ir AB, yra prasilenkianios.


Di C1

A1

/
D

Bi

/
B

Tiess, kuriose, pavyzdiui, yra kratins AB ir yra prasilenkianios.

B\C\,

Ivardykite daugiau prasilenkiani tiesi por, esani aukiau pavaizduotuose knuose. Panagrinkime kamp tarp dviej erdvs tiesi. Kamp tarp tiesi a ir b ymsime Z (a, b). Jeigu dvi tiess susikerta, tai kampu tarp j vadiname maesnj i susidariusi gretutini kamp. Jei a b, tai Z(a, b) = .

X J

Kai = 90, sakysime, kad tiess a ir b yra statmenos. Raysime a _L b. Jeigu tiess yra lygiagreios, tai kamp tarp j laikysime lygiu nuliui. Jei a Il b, tai Z(a, b) = 0.

Jeigu tiess a ir b yra prasilenkianios, tai kamp tarp j apibrime taip: 1) Vienoje tiesje, pavyzdiui, b, pasirinkime tak B. Per ties a ir tak B briame ploktum a.

2) Ploktumoje a per tak B briame ties a\, lygiagrei tiesei a.

3) Randame kamp tarp susikertani tiesi a\ ir b. kamp laikysime kampu tarp prasilenkiani tiesi a ir b.

rodysime, kad taip apibrtas kampas tarp prasilenkiani tiesi nepriklauso nuo tako B pasirinkimo.

Tiesje b pasirinkime kit tak C, nesutampant su taku B. Per ties a ir tak C nubrkime ploktum . Per tak C ploktumoje nubrkime ties a.2 Il a. Kadangi a || a\ ir a || a2, tai a\ || ai- Kadangi tiess a\ ir <22 yra lygiagreios, tai per jas eina vienintel ploktuma. Tai ploktumai priklauso ir ties b, nes jos takai B ir C yra toje ploktumoje. Turime dvi lygiagreias tieses a\ ir 2 perkirstas tiese b. Todl susidar atitinkamieji kampai yra lygs. Vadinasi, Z(<32, b) = Z(a\, b).

Pratimai ir udaviniai
Brinyje pavaizduotas staiakampis gretasienis ABCDA\B\C\D\, kurio pagrindas ABCD yra ploktumoje a. Kiekviena gretasienio briauna yra tiess atkarpa erdvje (sivaizduokite, kad briaunos neribotai pratstos). Kiekviena gretasienio siena (staiakampis) yra ploktumos dalis erdvje (sivaizduokite, kad sienos yra neribotai padidintos). Nurodykite: Bi a) ploktumas, einanias per tak A; b) ploktumas, einanias per ties AA ; Di c) tieses, lygiagreias tiesei AB; d) tieses, kertanias ties AB; B C e) tieses kertanias ties AD ir statmenas jai; f) tieses, prasilenkianias su tiese AB.

/
/

2.

Trys takai A, B ir C, nesantys vienoje tiesje, yra vienoje ploktumoje, o takas D tai ploktumai nepriklauso. Kiek galima nubraiyti skirting ploktum, kuriose bt po 3 i mint tak? Ivardykite tas ploktumas. Takai A, B, C ir D nra vienoje ploktumoje. Ar tiess AB ir CD gali bti lygiagreios? susikertanios? Atsakym pagrskite. Erdvje paymti 5 takai A, B, C, D ir E taip, kad kiekvienai ploktumai, einaniai per bet kuriuos 3 i i tak, nepriklauso likusieji du takai. a) Ivardykite visas skirtingas ploktumas, einanias per tris i i 5 tak. b) rodykite, kad bet kurie trys i i tak nra vienoje tiesje. I 5 tak, nesani vienoje ploktumoje, trys takai yra vienoje tiesje. Kiek skirting ploktum galima ivesti taip, kad kiekvienoje ploktumoje bt po 3 duotuosius takus? rodykite, kad: a) per dvi lygiagreias tieses eina vienintel ploktuma; b) per ties ir alia jos esant tak eina vienintel ploktuma. Takai K, L, M ir N yra tetraedro ABCD briaun , BD, AD ir AC vidurio takai. Ar galima ivesti ploktum per tieses: a) AD ir KM; b) AD ir KL; c) AD ir LN; d) LM ir KN; e) KM ir NLl o M
Ll i X 1 ''> >C

3. 4.

5.

6.

7.

A{-

K B

8*. ABCDA\B\C\D\ kubas. Nubrtos io kubo dviej sien striains AD\ ir BCi. rodykite, kad keturkampis ABC\D\ yra lygiagretainis (i tikrj tai staiakampis). ABCDA\B\C\D\ kubas. Takai K, L, M ir N io kubo briaun AA\, AB, BC ir CCi vidurio takai. rodykite, kad: a) tiess KN ir LM yra lygiagreios; *b) tiess KL ir MN yra susikertanios. 10. ABCD tetraedras. Takai K, L, M ir N io tetraedro briaun AB, , CD ir DA vidurio takai. rodykite, kad keturkampis KLMN yra lygiagretainis. 11. Ivardykite duotojo briaunainio briaun poras, esanias prasilenkianiose tiesse, jei tas briaunainis yra: a) trikamp prizm ABCA\B\C\; b) keturkamp piramid S ABC D. 12. Staiakampio gretasienio ABCDA\B\D\C\ = 8cm, AAi = 6cm. Apskaiiuokite kamp tarp: a) AB ir ; b) AB ir Ci Di; c) DC ir A\D\\ d) Afii ir CCi; e) Afii ir DC; f) Afij ir fijC. ( Nurodymas. Remkits kosinus teorema.) 13. a) A f i C D A i f i i C i D i kubas. Raskite kamp tarp: 1) AiCi ir AC; 2) AiCi ir DCi; 3) AiCi ir BD; 4) AiCi ir ACi; 5) fiiD ir AAh briaunos AB = 6cm, Bl
A1

AD-

I i
B

/
\
D1

/
D D1 \ D

b) A f i C D A i f i i C i D i kubas. Takai E ir F yra atitinkamai sien fiCCifii ir C C i D j D centrai. rodykite, kad ties EF yra statmena tiesei Ai Ci. Nurodymas. rodykite, kad: 1) EF || BD; 2) EF || B\Dh

14. Ploktuma, einanti per ritinio pagrind centrus (ritinio auktin), i ritinio ikerta staiakamp, kuris vadinamas ritinio ainiu pjviu. Ploktuma, einanti per kgio auktin, i kgio ikerta lygiaon trikamp, kuris vadinamas kgio ainiu pjviu.

OO1 c a, ABCD c= a, ABCD staiakampis

CO c a, AABC c a, AC = BC

a) Apskaiiuokite ritinio tr ir viso paviriaus plot, jeigu ritinio ainio pjvio plotas lygus 40 dm 2 , o ritinio auktin 1 dm ilgesn u pagrindo spindul. b) Raskite kgio oninio paviriaus plot, jei kgio ainio pjvio plotas lygus 12 m 2 , o kgio auktin I m ilgesn u pagrindo spindul. Apskaiiuokite ainio pjvio perimetr. 15. Naudodamiesi brinio duomenimis apskaiiuokite: a) trikampio ambins ilg x; b) trikampio perimetr; c) sin a ; d) cos a . 16. Isprskite nelygyb: ) 2 - jc - 12 ^ 0; b)
JT2

+ 3* - 4 > 0.

17. Vienas skaiius keturiais vienetais didesnis u kit. Didesniojo skaiiaus kvadrato ir maesniojo skaiiaus skirtumas lygus 46. Raskite tuos skaiius. 18. Kateris 34 km upe pasroviui nuplauk per tok pat laik, kaip ir 26 km ia upe prie srov. Katerio savasis greitis lygus 15 km/h. Raskite ups tkms greit. 19. Reikin ireikkite trupmena: a) + ; b) . 2*;
-8,

2a;

Isprskite lygi sistem: a) 2x2 - 5y = x + y = 1; b) 3y 12, X+ y = 2.

21. Nubraiyti funkcij / ( ) , g () ir h () grafikai.

a) b) c) d)

Kuri i funkcij yra lygin ir kuri nelygin? Raskite g(2); A(O); / ( - 4 ) . Nurodykite kiekvienos funkcijos reikmi srit. Su kuriomis : reikmmis f ( x ) > 0? g(x) ^ 0? h(x) < 0?

22. Metami du skirting spalv loimo kauliukai. Kokia tikimyb, kad abiej kauliuk atvirtusi akui suma bus lygi 6? 23. Atkarpos AB vienas galas yra takas B(2; 5), o ios atkarpos vidurio takas yra C(2; 4). Raskite: a) tako A koordinates; b) atkarpos AB ilg. 24. I tarnautojo mnesinio atlyginimo iskaiiuota 35,19 Lt mokesio SODRAI, kai io mokesio tarifas yra 3% apskaiiuoto atlyginimo. a) Koks tarnautojo apskaiiuotas atlyginimas per mnes? b) Kiek lit tarnautojas moka pajam mokesio, jei io mokesio tarifas yra 33% atlyginimo dalies, virijanios 250 Lt neapmokestinamj minimum? c) Kiek lit tarnautojas gavo per mnes rankas, atskaiius pajam ir SODROS mokesius? 25. Apskaiiuokite staiojo trikampio statini ilgius, jei: a) jo ambin lygi 8\/2cm, o plotas 32 cm 2 ; b) jo ambin lygi IOV^cm, o plotas 50cm 2 . 26. adintuvas per par vluoja 8 min. Keliomis minutmis reikia pasukti minutin rodykl pirmyn 20 valand, kad kit dien adintuvas suskambt lygiai 8 valand?

2 Ties ir ploktuma erdvje. Kampas tarp tiess ir ploktumos


Galimos trys tiess ir ploktumos tarpusavio padtys. 1) Ties yra ploktumoje: a C a ties a priklauso ploktumai a. Visi tiess a takai priklauso ploktumai a. 2) Ties kerta ploktum: 4t/ IA a a = A ties a kerta ploktum a take A. Ties a ir ploktuma a turi tik vien bendr tak (A).

T
3) Ties ir ploktuma yra lygiagreios:

a \\ a ties a lygiagreti ploktumai a. Ties a ir ploktuma a bendr tak neturi. sitikinti, kad ties yra lygiagreti ploktumai, galima remiantis tiess ir ploktumos lygiagretumo poymiais. Tiess ir ploktumos lygiagretumo poymiai 1. Jei ties, nesanti ploktumoje, yra lygiagreti kuriai nors tos ploktumos tiesei, tai ji lygiagreti ir ploktumai. Jei b Il a ir a C a, o b a, tai b || a. 2. Jei ploktuma eina per ties, lygiagrei kitai ploktumai, ir kerta t ploktum, tai ploktum susikirtimo ties yra lygiagreti tai tiesei. Jei a Il a, a = b ir a C , tai || b. rodym r. 32 pratime. _b

Panagrinkime atvej, kai ties kerta ploktum. Ties vadinama statmena ploktumai, jeigu ji yra statmena kiekvienai tiesei, esaniai toje ploktumoje.

'

Jei a .L b, a _L c, a _L d, a _ L I, . . . (b, c, d,I,... C a), tai a _ L a ties a statmena ploktumai a.

sitikinti, kad ties yra statmena ploktumai, galima remiantis tiess ir ploktumos statmenumo poymiu. Tiess ir ploktumos statmenumo poymis. Jei ties yra statmena dviem susikertanioms tiesms, esanioms ploktumoje, tai ta ties statmena ir ploktumai.

Duota: a c, a b, o c C a, bca rodyti: _La. io poymio nerodinsime.

ir cDb = A.

Ties vadinama pasvirja ploktumai, jei ji kerta t ploktum ir nra jai statmena.

Jei ir a JL a, tai ties a yra pasviroji ploktumai a. Panagrinkime kamp tarp tiess ir ploktumos. Jei ties a yra ploktumoje a, arba ties a yra lygiagreti ploktumai a, tai kamp tarp tiess a ir ploktumos a natralu laikyti lygiu nuliui, t. y. jei C arba a || a, tai Z(a, a) = 0. Jei ties a yra statmena ploktumai a, tai natralu laikyti, kad Z(a, a ) = 90. Kampu tarp pasvirosios ir ploktumos vadinamas kampas tarp pasvirosios ir jos projekcijos ploktumoje.

Kampo tarp pasvirosios a ir ploktumos a patogu iekoti taip: 1) I bet kurio pasvirosios tako B, nesutampanio su pasvirosios ir ploktumos sankirtos taku A, briame statmen ploktumai. Statmens ir ploktumos susikirtimo tak (statmens pagrind) paymkime C. 2) Per takus C ir briame ties. Ties AC yra pasvirosios a projekcija ploktumoje a. ZB AC = kampas tarp pasvirosios a ir ploktumos a, t. y. Z(a, a) = .

BCla

(, a) =

Sprendiant udavinius danai praveria ryys tarp pasvirosios, jos projekcijos ir tai pasvirajai statmenos tiess, esanios ploktumoje. ry nusako teorema: Trij statmen teorema. Jei ploktumos ties yra statmena pasvirajai, tai ji statmena ir pasvirosios projekcijai toje ploktumoje. Duota, a C a , AC pasviroji, a J_ AC, BC pasvirosios projekcija. rodyti\ a L .

rodymas. AB J_ a, nes AB JL a. Kadangi a _L AC (duota), tai ties a yra statmena ploktumai ABC, nes ji statmena dviem susikertanioms ios ploktumos tiesms AB ir AC. Taigi a _L , nes ji statmena bet kuriai ploktumos ABC tiesei. Teisingas ir atvirkias tvirtinimas: Jei ploktumos ties yra statmena pasvirosios projekcijai toje ploktumoje, tai ta ties yra statmena ir pasvirajai.

Pratimai ir udaviniai
27. Keturkamps piramids SABCD pagrindas yra staiakampis ABC D, o auktin SO (ia O pagrindo striaini susikirtimo takas). Ivardykite piramids briaunas, kurios yra tiesse: a) priklausaniose pagrindo ploktumai; b) kertaniose pagrindo ploktum; c) prasilenkianiose su tiese SA; d) prasilenkianiose su tiese SO. 28. ABCDA\B\C\D\ staiakampis gretasienis. Ivardykite gretasienio briaunas, esanias tiesse: a) lygiagreiose ploktumai ABC; c) statmenose ploktumai ABC; b) lygiagreiose ploktumai ABB\; d) statmenose ploktumai CDD\.

29. Brinyje pavaizduotas keturkampis ABCD, kurio virn C yra ploktumoje a (kitos keturkampio virns nepriklauso tai ploktumai). Ties, kurioje yra keturkampio kratin AB, kerta ploktum a take E, o ties, kurioje yra keturkampio kratin AD- take F. Ar teisingai nubraiytas brinys? Paaikinkite, kodl.

30. Brinyje pavaizduotas keturkampis ABCD, kurio kratin AB yra ploktumoje a, o kratins DC tsinys kerta ploktum a take E. Ar teisingai nubraiytas brinys? Paaikinkite, kodl.
a) b)

31. rodykite teorem: Jei tiess a ir b yra lygiagreios ir ties a kerta ploktum a, tai ir ties b kerta ploktum a.

32. rodykite: a) Jei ties I yra lygiagreti tiesei a, esaniai ploktumoje a, tai ties I lygiagreti ir ploktumai a . b) Jei ties a yra lygiagreti ploktumai a, tai ploktuma , einanti per ties a ir kertanti ploktum a, kerta j tiese m, lygiagreia tiesei a. c) Jei ties lygiagreti dviem susikertanioms ploktumoms, tai ji lygiagreti ir j susikirtimo tiesei.

Pavyzdys.

a) Duota: I || a, a C a, I . a. rodyti: I \\ a. Irodymas. Kadangi tiess I ir a yra lygiagreios, tai per jas galima ivesti vienintel ploktum . Akivaizdu, kad ploktuma kerta ploktum a tiese a, t. y. = a. Tarkime, kad / a. Tada ties / kirs ploktum a take, kuris priklauso tiesei a (ploktum a ir susikirtimo tiesei). Bet tada tiess a ir I susikerta, o tai prietarauja slygai, kad I || a. Vadinasi, ms prielaida, kad / ! f a , yra neteisinga. Taigi / || a .

33. Staiakampio gretasienio ABCDA\B\C\D\ sien AfifiiAi ir AifiiCi-Di striaini Afij ir fijDi vidurio takai M w N sujungti atkarpa MN. a) rodykite, kad MN || AA\Di. b) Raskite atkarpos MN ilg, jei AD = 6 cm, o DDi 8 cm. 34*. Per taisyklingosios trikamps piramids ABCD pagrindo AfiC pusiaukratini susikirtimo tak O ir briaunos DC tak E, dalijant i briaun atkarpas DE 5 cm ir EC = 10 cm, nubrta atkarpa OE. a) rodykite, kad OE || DAB. b) Raskite OE ilg, jei Afi = 18 cm. 35. Takai A ir B yra ploktumoje a, o takas C nra toje ploktumoje. rodykite, kad ties, einanti per atkarp AC ir BC vidurio takus, yra lygiagreti ploktumai a. 36. Duotas kubas ABCDA\B\C\D\. Takai E ir F yra briaun AAj ir CCi vidurio takai. rodykite, kad ploktuma B\EF yra lygiagreti tiesei AC. Nurodymas. rodykite, kad ties AC yra lygiagreti tiesei EF. 37. Keturkamps piramids SABCD pagrindas yra staiakampis ABCD. Per briaunos SB bet kur tak E nubraiykite ploktum ADE. A B

38. Apskritimo spindulys lygus 3 dm. I apskritimo centro O ikeltas statmuo OB apskritimo ploktumai. Per apskritimo tak A nubrta liestin ir joje paymtas takas C. Raskite atkarpos BC ilg, jei AC 2 dm, OB = 6 dm. 39. Staiakampio kratins lygios 5 cm ir 8 cm. I jo virns ikeltas statmuo staiakampio ploktumai. iame statmenyje 12 cm atstumu nuo ploktumos paymtas takas. Apskaiiuokite atstumus nuo to tako iki kit staiakampio virni. 40. a) I tako ploktum ivestos dvi pasvirosios, kuri kiekvienos ilgis lygus 4 dm. Kampas tarp pasvirj lygus 60, o kampas tarp j projekcij yra status. Apskaiiuokite atstum nuo tako iki ploktumos, b) Atstumas nuo tako iki ploktumos lygus 1 m. I to tako ploktum ivestos dvi lygios pasvirosios ir statmuo. Pasvirosios yra statmenos viena kitai, o su statmeniu sudaro 60 kampus. Raskite atstum tarp pasvirj pagrind. 41. rodykite atvirktin trij statmen teorem: Jei ploktumos ties yra statmena pasvirosios projekcijai, tai ji statmena ir paiai pasvirajai. 42. ABCD trikamp piramid, kurios briaunos AB ir CD yra statmenos. A A i - statmuo ploktumai BCD. a) rodykite, kad Ai yra trikampio BCD auktinje BE. b) rodykite, kad AE yra trikampio ACD auktin. Nurodymas. rodykite, kad CD yra statmena ploktumai ABA\. a

43*. rodykite, kad kubo ABCDA \ B\ C\ D\ striain BD\ yra statmena ploktumai Ai Ci D. 44. I kvadrato ABCD centro O ikeltas statmuo OE. rodykite, kad ties AE yra statmena kvadrato striainei BD. 45. I lygiakraio trikampio ABC kratins AB vidurio tako D trikampio ploktumai ikeltas statmuo DE. rodykite, kad ties CE statmena tiesei AB. 46. 47. rodykite, kad jei viena i lygiagrei ploktum statmena tiesei, tai ir kita ploktuma statmena tai tiesei. Per brto trikamp apskritimo centr ivesta trikampio ploktumai statmena ties. rodykite, kad kiekvienas tos tiess takas yra vienodai nutols nuo trikampio kratini. ( Nurodymas. Remkits 41 udaviniu.)

48. a) trikamp brto apskritimo spindulys lygus 1,5 dm. I apskritimo centro ivestas statmuo trikampio ploktumai. Statmens ilgis lygus 2 dm. Raskite atstum nuo to statmens galo iki trikampio kratini, b) Staiojo trikampio statiniai lygs 60 cm ir 80 cm. I staiojo kampo virns ikeltas statmuo trikampio ploktumai. Statmens ilgis lygus 36 cm. Raskite atstumus nuo statmens gal iki ambins. Nurodymas. Remkits atvirktine trij statmen teorema. 49. Remdamiesi brinio duomenimis ir inodami, kad cos = 0,8, raskite: a) trikampio statini a ir b ilgius; b) trikampio plot; c) sin a; d) tga. b 50. Isprskite nelygybi sistem: , f 3(JC + 1) < - ( 5 + ),
a

0 )

i -Ix
\ 2x -

< 2x + 8,
15 < 3(5 x ) .

2JC +

1 ^

IOJC -

7;

51. Trikampio auktin 3 cm ilgesn u jo kratin, kuri nubrta ta auktin. Raskite auktins ilg, jei trikampio plotas lygus 65 cm 2 . 52. Isprskite lygt:
)

_ 4 . x+2,25 - 2x+2\'

0 )

4 _ 7jc 2 -4 ~

1 2*2-5'

53. Suprastinkite reikin: a) 3VI60 - vTOOO - V50 : V; b) \ V60 + 2V1500 - /45 J b . 54. Keliais bdais i 25 klass mokini galima irinkti senin ir jo pavaduotoj? 55. Raskite atstum tarp ploktumos tak A ir B bei atkarpos AB vidurio tako C koordinates, jei: A(9; 5), B{3; 0). 56. Prek kainavo 200 Lt. Vienoje parduotuvje i prek buvo piginama tris kartus po 10 procent nuo pradins kainos, o kitoje tris kartus po 10 procent nuo tuo momentu esamos kainos. a) Kiek kainuoja i prek dabar vienoje ir kiek kitoje parduotuvje? b) Su kiek lit nuolaida parduodama i prek kiekvienoje parduotuvje? c) Kokia procentin galutins preks kainos nuolaida kiekvienoje parduotuvje? 57. Jeigu iandien antradienis, tai kokia savaits diena: a) bus po 1001 paros; b) buvo prie 1001 par?

3 Dviej ploktum tarpusavio padtis. Kampas tarp ploktum


Dvi skirtingos ploktumos gali: 1) turti bendr tak; 2) neturti bendr tak. Jeigu dvi skirtingos ploktumos turi bendr tak, tai jos susikerta tiese, kurioje yra visi t ploktum bendrieji takai.

X
Jei A e a, A e , tai a = a, A e a. T Dvi ploktumos, neturinios bendr tak, vadinamos lygiagreiomis ploktumomis.

Jei ploktumos a ir yra lygiagreios, tai raome a || . Uduotis. Ivardykite staiakampio gretasienio ABCDA\B\C\D\\ a) sienas, esanias lygiagreiose ploktumose; b) ploktumas, kurios kertasi tiese AD. sitikinti, kad dvi ploktumos yra lygiagreios, galima remiantis ploktum lygiagretumo poymiu. Ploktum lygiagretumo poymis. Jei vienos ploktumos dvi susikertanios tiess yra atitinkamai lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms tiesms, tai tos ploktumos yra lygiagreios. Duota: a\, b\ C a, b\ = A\, a2, b2 C , a2 b2 = A2, a Il a2, b\ Il b2. rodyti: a || . rodym r. 60 udavinyje. 24

Dvi susikertanios tiess per jas einani ploktum dalija 4 dalis dvi poras tarpusavyje lygi krymini kamp. Analogikai dvi susikertanios ploktumos erdv dalija 4 dalis. Kiekvien susidariusi erdvs dal riboja dvi pusploktumes, turinios bendr krat a: aa ir ; aa ir 'a; 'a ir a'a; a'a ir . / ' '

/
Dvisieniu kampu vadinama erdvs dalis, apribota dviem pusploktummis, turiniomis bendr krat {ties). Dvisien kamp ribojanios pusploktumes vadinamos dvisienio kampo sienomis, o j bendras kratas dvisienio kampo briauna.

Dvisien kamp, kur sudaro pusploktumes aa ir , ymsime .

Dvisienio kampo didum apibrime taip: 1) Briame ploktum y, statmen dvisienio kampo briaunai a. 2) Sankirtoje gavome kamp AOB jis vadinamas dvisienio kampo tiesiniu kampu. Tiesinio kampo didum ir laikysime dvisienio kampo didumu, t.y. = AOB = . Pastebkime, kad a _L OA ir a _L OB (nes a _L y). Todl kamp tarp pusploktumi aa ir , turini bendr krat, galima nusakyti taip: i bet kurio dvisienio kampo briaunos a tako O pusploktumse aa ir briame du spindulius OA ir OB, statmenus briaunai a. Gautas kampas AOB ir yra kampas tarp pusploktumi a a ir .

rodysime, kad dvisienio kampo didumas nepriklauso nuo tako O pasirinkimo briaunoje a. rodymas. Tiesje a paymkime tak O j, nesutampant su taku O. I tako 0\ pusploktumje aa nubrkime spindul 0\A\,o pusploktumje a spindul 0\B\, statmenus tiesei a. Spinduliai OA ir 11 yra pusploktumje aa ir yra statmeni tiesei a, todl yra lygiagrets, t.y. OA || 0\A\. Analogikai sitikiname, kad OB I 0\BX. Spinduliuose OA ir OB pasirenkame po tak K ir L. Per tuos takus briame tieses, lygiagreias tiesei a. Nubrtos tiess spindulius OiAi ir 0\B\ kerta atitinkamai takuose K\ ir L\. Keturkampiai KOO\K\ ir LO0\L\ yra lygiagretainiai, nes j prieingos kratins yra lygiagreios. Vadinasi, KK\ = = OOi = LLh OK = 0\K\, OL = 0\L\. Keturkampis KLLxKi taip pat yra lygiagretainis (KKi = LLi ir KK\ || LLi). Todl KL = K\L\. Taigi AKOL = AK\0\L\ (pagal tris kratines). Vadinasi, ZKOL = ZKiOiLh Dvisieniai kampai yra lygs, jei yra lygs j tiesiniai kampai. Nesunku sitinkinti, kad kertantis ploktumoms susidar keturi dvisieniai kampai poromis yra lygs (kaip ir susikertani tiesi atveju). Kampu tarp dviej susikertani ploktum vadinamas maesnis i susidariusi dvisieni kamp.

Jei ploktumos yra lygiagreios, tai kamp tarp j laikysime lygiu nuliui. Jeigu ploktumos kertasi staiu kampu, tai tokios ploktumos vadinamos statmenomis.

/J /

Jei ploktumos a ir yra statmenos, tai raome Z(a, ) = 90 arba a .

sitikinti, kad dvi ploktumos yra statmenos, galima remiantis ploktum statmenumo poymiu. Ploktum statmenumo poymis. Jei ploktuma eina per statmeni kitai ploktumai, tai tos ploktumos yra statmenos. Duota: b A. a, b C . Irodyti: La.

Irodymas. Per statmens b ir ploktumos a susikirtimo tak M ploktumoje a briame ties a, statmen ploktum a ir susikirtimo tiesei c. Kampas tarp tiesi a ir b yra dvisienio kampo ac- tiesinis kampas. Kadangi b _L a, tai b J_ a. Vadinasi, = (, b) = 90. Taigi ploktumos a ir yra statmenos.

/ 14

b C/ /M

Pratimai ir udaviniai
58. Brinyje pavaizduotas staiakampis gretasienis D1 ABCDA\B\C\D\. A1 a) Ivardykite sienas, kurios yra lygiagreiose B ploktumose. b) Dvi ploktumas AB B\ ir DCCi kerta ploktuma D ADDi. Raskite i ploktum susikirtimo tieses. Kokia t tiesi tarpusavio padtis? c) Kokios lygiagrei ploktum poros kerta ploktum B\A\D1 Nurodykite t ploktum susikirtimo tieses.

59. Ties a yra ploktumoje a, o ties b ploktumoje . Kokia gali buti tiesi a ir b tarpusavio padtis, kai: a) ploktumos a ir susikerta; b) ploktumos a ir yra lygiagreios?

60. rodykite teorem: a) Jeigu ploktuma kerta dvi lygiagreias ploktumas, tai t ploktum susikirtimo tiess yra lygiagreios. b) Jeigu vienos ploktumos dvi susikertanios tiess yra atitinkamai lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms tiesms, tai tos ploktumos yra lygiagreios. (Dviej ploktum lygiagretumo poymis.)

Pavyzdys.

b) Duota: a\, by Ca, a\C\b\ = A , 2. 2 c , a2 b2 = Al, Il a2, bi || b2. rodyti: a \\ .

rodymas. Tarkime, kad ploktumos a ir susikerta ir j susikirtimo ties yra c. Kadangi a \ || a2, tai || . Kadangi a\ || , o a = c ir a\ Ca, tai a\ Il c. Analogikai b\ || c. Kadangi a\ || c ir b\ || c, tai ir a\ || b\. Bet tai prietarauja slygai, kad tiess a\ ir b\ susikerta. Vadinasi, ms prielaida, kad ploktumos a ir susikerta, yra neteisinga. Taigi a \\ .

61. Nusibraiykite staiakamp gretasien ABCDA\B\C\D\. a) Kokias lygiagreias ploktumas kerta ploktuma ACCi? b) Pavaizduokite io staiakampio gretasienio pjv ploktuma ACC\. 62. Nusibraiykite tetraedr ABCD. Paymkite jo briaunos AD vidurio tak E. 1) Nubraiykite io tetraedro pjv ploktuma, lygiagreia ploktumai DBC ir einania per tak E. 2) Apskaiiuokite gauto pjvio perimetr, jei tetraedro briauna lygi 2 cm. 63*. Duota taisyklingoji trikamp piramid ABCD, kurios pagrindo kratin lygi 30 cm, o onin briauna 25 cm. Nubraiykite piramids pjv ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai ir einania per onins briaunos AD tak E, jei inoma, kad DE : EA = 2 : 3 . Apskaiiuokite gauto pjvio perimetr. 64. a) Staiojo lygiaonio trikampio ABC statinis AC yra ploktumoje a, o ambin BC pasvirusi t ploktum 30 kampu. Raskite kamp tarp ploktum ABC ir a. b) Staiojo lygiaonio trikampio ambin yra ploktumoje a, o statinis pasvirs t ploktum 30 kampu. Raskite kamp tarp ploktumos a ir trikampio ABC ploktumos.

65. Takas M yra dvisienio kampo viduje. Raskite atstum nuo to tako iki dvisienio kampo briaunos, jeigu: a) dvisienio kampo didumas lygus 60, o takas M nuo dvisienio kampo sien nutols 1,5 dm atstumu; b) dvisienio kampo didumas lygus 120, o takas M nuo dvisienio kampo sien nutols 6 dm atstumu. 66. a) Popieriaus lape nubraiyti du lygiaoniai trikampiai ABC ir ABD, kuri pagrindas AB bendras, o kampai prie virni C ir D atitinkamai lygs 90 ir 120. Kokiu kampu reikia sulenkti lap per ties AB, kad statmens, nubrto i tako C trikampio ABD ploktum, pagrindas sutapt su taku Dl b) Du lygiaoniai statieji trikampiai turi bendr ambin AB = 9 cm. T trikampi ploktumos tarpusavyje statmenos. Apskaiiuokite atstum tarp trikampi staij kamp virni. 67. Apskaiiuokite taisyklingosios keturkamps piramids dvisienio kampo prie pagrindo didum, jei: a) pagrindo kratin lygi 4 m, o piramids auktin lygi 2 m; b) pagrindo kratin lygi 65 cm, o piramids auktin lygi 121 cm. (Atsakym suapvalinkite laipsnio tikslumu.) 68. Staiosios trikamps prizms pagrindas statusis trikampis, kurio vienas statinis lygus 8 dm, o ambin lygi 10 dm. Prizms auktin lygi 6,4 dm. Per prizms apatinio pagrindo ambin ir virutinio pagrindo staiojo kampo virn nubrta ploktuma. Apskaiiuokite kamp (1 tikslumu) tarp pjvio ploktumos ir apatinio pagrindo ploktumos. 69. Apskaiiuokite tetraedro dvisieni kamp didumus. 70. Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin lygi 2 cm, o onins briaunos pasvirusios pagrindo ploktum 60 kampu. Raskite kampo tarp onins sienos ir pagrindo ploktumos tangent. 71. Staiojo trikampio vienas smailusis kampas lygus 28, o statinis prie jo yra 24,2 cm ilgio. Apskaiiuokite: a) kito statinio ir ambins ilgius; b) trikampio plot. 72. Isprskite nelygyb: a)
JC2

> 4;

b) x 2 ^ 4;

c) x2 + 4x ^ 0;

d) x2 > 4x.

73. Kateris nuplauk upe prie srov 12 km ir pasroviui 5 km per t laik, kurio bt reikj nuplaukti 18 km atstum eere. Koks katerio greitis eere, jeigu ups tkms greitis lygus 3 km/h?

74. Skaii m ir n sandaug ir dalmen paraykite standartine iraika, jei m = 2,3 IO - 2 , n = 9,2 IO - 1 . 75. Apskaiiuokite reikinio reikm:
a

)FSl'

kai* = - 6 i ;

b)

kai * = - 4 .

76. Nubraiykite funkcijos f(x) = - 2 - + 2 grafik ir pagal j raskite: a) funkcijos / ( x ) didiausi reikm; b) reikmes, su kuriomis / ( x ) > 0; su kuriomis f ( x ) < 0; c) reikmi interval, kuriame funkcija /(JC) didja; d) reikmes, su kuriomis /(JC) = 4. 77. Suprastinkite reikin: (+2 _ ^ 2 } JLz2.. d}
\y-2 y+2/ ' 8y+2'

(xl
^ V*-3

x+3/ ' x+3'

78. Moneta metama tris kartus, kiekvien kart uraant, kuria puse ji atvirsta. a) Suraykite visas baigtis, kai herbas atvirsta ne maiau kaip du kartus. b) Kokia tikimyb, kad herbas atvirs ne maiau kaip du kartus? 79. Preks didmenin kaina yra 120 Lt, o parduotuv prideda 35% antkain. a) Kokia preks mamenin kaina? b) Pardavus prek 18% preks kainos be PVM atitenka valstybei (tai vadinamasis PVM mokestis). Kiek lit preks kainos atiteko valstybei, pardavus prek? c) Kiek lit pajam turi parduotuv, pardavusi deimt toki preki ir sumokjusi PVM? d) Kiek lit pelno turi parduotuv, pardavusi deimt toki preki ir sumokjusi PVM, jeigu prekybos ilaidos vienai prekei parduoti sudaro 80% pajam, gaut j pardavus? e) Kiek lit grynojo pelno turi parduotuv, pardavusi deimt toki preki, jeigu pelno mokesio tarifas yra 24%? 80. Isprskite lygt:
a ) jx2 + 6| =
2

+ -

6;

b ) |6 JC 2 - 5 J C + 1 | = 5JC -

6JC2 -

1.

81. Trikampio kratini ilgiai yra ireikti sveikaisiais skaiiais. Yra inoma, kad io trikampio viena kratin lygi 5 cm, o kita 1 cm. Kam lygi treioji trikampio kratin?

4 Erdvini kn vaizdavimas ploktumoje. Statmenasis projektavimas


Brinyje pavaizduoti keli erdviniai knai. [T"

\ Kubas Taisyklingoji eiakamp prizm Tetraedras Kugis

Kaip inome, kubo visos sienos yra kvadratai, taisyklingosios eiakamps prizms onins sienos yra staiakampiai, o pagrindai taisyklingieji eiakampiai, tetraedro lygiakraiai trikampiai, kgio pagrindas yra skritulys. Matome, kad brinyje tik dvi kubo sienos vaizduojamos kvadratais, likusios keturios lygiagretainiais; taisyklingosios eiakamps prizms tik dvi onins sienos vaizduojamos staiakampiais (kitos lygiagretainiais), o pagrindai netaisyklingaisiais eiakampiais; tetraedro sienos vaizduojamos netaisyklingaisiais trikampiais; kgio pagrindas vaizduojamas elipse. Kad erdvini kn briniai ploktumoje bt vaizds, tenka kai kuriuos kn elementus vaizduoti ne natralaus dydio. Panaiai kaip ploktumoje, taip ir erdvje pasirenkame koordinai sistem. Vadinamj erdvs staiakamp koordinai sis tem sudaro trys tarpusavyje statmenos ays, tu rinios bendr tak. Ploktumoje tos ays da niausiai vaizduojamos taip: Erdvs staiakamp koordinai sistem galima sivaizduoti irint kambario kamp. Braiant briaunainius j sienos, lygiagreios y Oz ploktumai, vaizduojamos natralaus dydio, o briaunos, lygiagreios Ox aiai, vaizduojamos dvigubai trumpesnmis atkarpomis. Lygiagreios briaunaini briaunos vaizduojamos lygiagreiomis atkarpomis.

1 PAVYZDYS. Pavaizduokime kub ABCDAiBiClDi, kurio briauna lygi 2 cm. Pasirenkame kubo sienas, kurios bus lygiagreios ploktumai y O z. Jas vadinkime priekine ir upakaline. 1) Braiome priekin kubo sien. J vaizduojame kvadratu AB B Ai, kurio kratin
yra realaus dydio, t. y. AB = 2 c m .
1

A 2) Braiome virutin kubo sien. J vaizduojame lygiagretainiu A j B i C i D \ . Viena jo kratin AiB x jau nubraiyta, kita kratin AiDi braioma dvigubai trumpesn (lygi 1 cm), o kampas tarp t kratini yra 45. A 3) Braiome deinij kubo sien. J vaizduojame lygiagretainiu BCC\ Bi. Dvi jo kratins jau nubraiytos. Todl briame, pavyzdiui, kratin BC || SiCi ( = Bi Ci) ir sujungiame takus C ir CiA 4) Belieka nubraiyti nematomas kubo briaunas. Briame, pavyzdiui, briaun D i D || AjA (DiD = Ai A) ir sujungiame takus A ir D bei C ir D. (Nematomos briaunos braiomos brkninmis linijomis.) A

Pastaba. Kai brinyje reikia pavaizduoti kubo striaines, tai kubas vaizduojamas kamp tarp Ox ir Oy ai imant ne 45, o 30. Tai daroma tam, kad striain (ms atveju ACi) nesusiliet su briaunomis AD ir BiCi-

1 uduotis. Nubraiykite taisyklingj eiakamp, kurio kratin lygi 1 cm. Apskaiiuokite atstum tarp lygiagrei to eiakampio kratini ir didiausios striains ilg. 2 PAVYZDYS. Nubraiykime taisyklingj eiakamp prizm ABCDEFA\B\C\D\E\F\, kurios pagrindo kratin lygi 1 cm, o auktin 3 cm. 1) Nubraiome vien prizms sien ABB\A\. (Laikykime j priekine, lygiagreia y Oz ploktumai.) J braiome realaus dydio: AB = 1 cm, BBx = 3cm. /4i ! B1 j

A 2) Per briaunos Ai Bx vidurio tak M briame spindul, su tiese AiB x , sudarant 45 kamp. Tame spindulyje atidedame atkarp, dvigubai trumpesn negu atstumas tarp taisyklingojo eiakampio (prizms pagrindo) lygiagrei kratini: MM x = cm. 3) Per atkarpos MMx vidurio tak briame didij virutinio pagrindo striain Cj Fj = 2 cm, lygiagrei AxBx. i striain braioma realaus ilgio, o atkarpos MM x vidurio takas yra ir atkarpos C i F j vidurio takas. Per tak Mx briame briaun DxEx, lygiagrei ir lygi briaunai Ax Bx, taip, kad DxMx = MxEx. Sujungiame takus Ex ir Fx, Fx ir Ax, Bx ir Ci, Ci ir Dx atkarpomis. Gavome virutin prizms pagrind AxBxCxDxExFx. 4) Papildome brin iki prizms.
F1
\

B
M1 /45 M B1

A1

Di
...v

1 M 1 F 1 -= -A-I 'N M A1

r B1

U
B1

D1

l!

Ai

E F\

2 uduotis. Apskaiiuokite tetraedro, kurio briauna lygi 3 cm, auktins ilg ir apotemos (onins sienos auktins) ilg (0,1 cm tikslumu). 3 PAVYZDYS. Pavaizduokime tetraedr, kurio briauna lygi 3cm. 1) Pasirenkame tetraedro pagrindo kratin, lygiagrei y Oz ploktumai ir nubriame j natralaus dydio, t. y. AB = 3cm.

2) Per kratins AB vidurio tak E briame spindul, su tiese AB sudarant 45 kamp. Jame atidedame atkarp, dvigubai trumpesn negu 9 f\ pagrindo auktin, t. y. EC = ^- = 1,3 (cm). Takus A ir C, S ir C sujung atkarpomis, gauname tetraedro pagrindo vaizd. 3) I atkarpos EC tako O (EO = ^ ) ikeliame statmen trikampio ABC ploktumai ir jame atidedame atkarp DD, kurios ilgis lygus tetraedro auktins ilgiui, t. . \/ ~ 2,4 (cm). 4) Tak D sujung su takais A, B ir C atkarpomis, gauname tetraedro vaizd staiakampje koordinai sistemoje.

Pastaba. Sprendiant udavinius ar rodinjant teoremas brinio tikslumas yra nebtinas. Svarbesnis yra brinio vaizdumas. Todl tetraedras ar bet kokios trikamps piramids pagrindas vaizduojamas bet kokiu trikampiu. Jeigu vaizduojama taisyklingoji piramid ar tetraedras i pagrindo pusiaukratini susikirtimo tako ikeliama statmuo piramids auktin (ilgis nesvarbu).

4 PAVYZDYS. Pavaizduokime kug, kurio pagrindo spindulys lygus 1,5 cm, o auktin 2,5 cm. 1) Nubraiykime pagalbin apskritim, kurio spindulys lygus 1,5 cm. Nubrkime jo skersmen AB. T skersmen padalykime kelet lygi dali (pavyzdiui, 6). Per dalijimo takus nubrkime A\ \ M M \B stygas, statmenas skersmeniui AB.

2) Remdamiesi iuo briniu braiome kgio pagrind. Briame kgio pagrindo skersmen AB = 3cm. Pagrindo skersmen padalijame tiek lygi dali, kiek j dalijome pagalbinio apskritimo skersmen.

3) Per dalijimo takus briame tieses, su skersmeniu sudaranias 45 kampus. Tose tiesse atidedame atkarpas, dvigubai trumpesnes u atitinkamas pagalbinio apskritimo stygas. (Pagrindo skersmuo AB tas atkarpas turi dalyti pusiau.)

4) Per nubrt atkarp galus briame glodi kreiv. Gautoji kreiv vadinama elipse. B

5) I pagrindo skersmens AB vidurio tako briame kgio auktin OC = 2,5 cm. Nubraiome dvi kgio sudaromsias AC ir .

Pastaba. Toks kgio pagrindo vaizdas yra apytikslis, bet jis patogus vaizduojant sukinius, sprendiant stereometrijos udavinius.

Vaizduojant erdvinius knus ploktumoje danai naudojamasi statmenuoju (ortogonaliuoju) projektavimu. Sakykime, kad erdvje duota ploktuma a (projekcij ploktuma). Paimkime bet kur erdvs tak A, nepriklausant ploktumai a . Per t tak brkime ties a, statmen ploktumai a. Ji ploktum a kerta take A\. Takas Ai vadinamas tako A statmenja projekcija ploktumoje a. Jeigu takas B priklauso projekcij ploktumai a, jo statmenoji projekcija B\ sutampa su taku B.

A a, a .L , A e , \ a = A\, A i tako A statmenoji projekcija.

Figros statmenja projekcija vadiname tos figros vis tak statmenj projekcij aib (visum). Braiydami vairi figr statmensias projekcijas naudosims statmenojo projektavimo savybmis: 1) Tiess, nestatmenos projekcij ploktumai, projekcija yra ties (atkarpos projekcija yra atkarpa). Ties a nestatmena ploktumai a. AB C a, AAI _ L , BB\ ar, A\B\ atkarpos AB projekcija ploktumoje a. A\B\ C a'. Ties a' tiess a projekcija ploktumoje a. Iekant tiess a projekcijos a' ploktumoje a pakanka rasti dviej tiesei a priklausani tak projekcijas ploktumoje a ir per juos nubrti ties. Jei ties a yra pasviroji ploktumai a, tai pakanka rasti bet kurio tiess a tako, nesutampanio su tiess ir ploktumos susikirtimo taku, projekcij ir per j bei tiess ir ploktumos susikirtimo tak brti ties. 2) Lygiagrei tiesi, nestatmen projekcij ploktumai, statmenosios projekcijos yra lygiagreios tiess. Tiess a ir b nestatmenos ploktumai a, a' ir b' tiesi a ir b statmenosios projekcijos ploktumoje a. Jei Il b, tai a' || b'.

3) Atkarp, esani vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse, ilgi santykis lygus t atkarp projekcij ilgi santykiui. Atskiru atveju atkarpos vidurio tako statmenoji projekcija yra tos atkarpos projekcijos vidurio takas. B,

AB _A\B\ BC BlCi

CD CxDx

AB = BC, AxBx=BxCx

Apibendrinant galima pastebti, kad statmenasis projektavimas ilaiko lygiagretum ir atkarp santyk (vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse), bet neilaiko atkarp ilgi ir kamp didum. UDAVINYS. Staiosios trikamps prizms ABCA\B\C\ briaunoje AA\ paymtas takas D. 1) Raskite trikampio DBC statmenj projekcij ploktumoje A\B\C\. 2) rodykite, kad trikampio DBC pusiaukratini susikirtimo tako E statmenoji projekcija yra trikampio A\B\C\ pusiaukratini susikirtimo takas. C Sprendimas. 1) Kadangi takai A\, B\ ir C\ yra tak D, B ir C statmenosios projekcijos ploktumoje a, tai atkarp CD, DB ir BC projekcijos ploktumoje a yra atkarpos CiAi, A\B\ ir SiCi- Vadinasi, trikampio DBC statmenoji projekcija ploktumoje a yra trikampis A\B\C\. 2) Nubraiykime trikampio DBC pusiaukratines DK ir BL. Kadangi atkarpos DC vidurio tako L projekcija yra atkarpos AjCi vidurio takas L\, o atkarpos BC vidurio tako K projekcija yra atkarpos B\C\ vidurio takas K\, tai trikampio DBC pusiaukratini DK ir BL projekcijos yra trikampio Ai Si Ci pusiaukratines Ai Ki ir Si Li. Pusiaukratini DK ir S L susikirtimo tako E projekcija yra pusiaukratini A\K\ ir B\L\ susikirtimo takas E\. Pastebsime, kad ^ = ,, = 2.

Braiyboje danai braiomos kokio nors kno statmenosios (ortogonaliosios) projekcijos trijose tarpusavyje statmenose ploktumose Oy, Oz ir y Oz (erdvs staiakampje koordinai sistemoje). Kita vertus, kai inomos trys kno statmenosios projekcijos, galima atkurti ir to kno vaizd. Briniuose pavaizduotos atkarpos ir taisyklingosios keturkamps piramids statmenosios projekcijos erdvs staiakamp koordinai sistem sudaraniose ploktumose.

Ploktumoje a\ (xOy) gautas vaizdas vadinamas vaizdu i viraus, arba horizontalija projekcija. Ploktumoje a2 ( x Oz) gautas vaizdas vadinamas vaizdu i priekio, arba frontaline projekcija, o vaizdas ploktumoje (y O z) vaizdu i ono, arba profiline projekcija. Paprastai trys statmenosios ploktumos yra vaizduojamos vienoje ploktumoje (jas iklojant). (Jeigu susikertanias ploktumas u\ ir 3 perkirpsime per Oy a ir ploktum suksime 90 kampu apie Ox a, o ploktum suksime 90 kampu apie Oz a, tai gausime iklotin, vadinam epir.) Aukiau briniuose pavaizduotos atkarpos ir taisyklingosios keturkamps piramids statmenosios projekcijos atrodo itaip:

horizontalioji.

Pratimai ir udaviniai
82. Atkarpa AB kerta ploktum a. Raskite ios atkarpos projekcijos ploktumoje a ilg, jei AB = 15 cm, o atkarpos galai nuo ploktumos nutol 3cm ir 6 cm atstumais. Ar atkarpa AB gali bti statmena ploktumai a? 83. I atkarpos AB, nesanios ploktumoje a, gal nubrti statmenys ploktumai a: AC = 80 cm ir BD = 60 cm. Raskite atkarpos AB vidurio tako nuotol nuo ploktumos a. 84. I atkarpos AB, nesanios ploktumoje a, gal nubrti statmenys AC ir BD iai ploktumai. Raskite atkarpos AB projekcijos ilg ploktumoje a, jei AB = 26 cm, AC = 32 cm ir BD = 22 cm. 85. Vienas trapecijos pagrindas yra ploktumoje a, o kitas pagrindas nutols nuo tos ploktumos 4 dm atstumu. Raskite atstum nuo trapecijos striaini susikirtimo tako iki ploktumos a, jei AB : DC = 5 : 3 (AB ir DC- trapecijos pagrindai). 86. Viena rombo kratin yra ploktumoje a, o kita lygiagreti ploktumai a ir nutolusi nuo jos 16 cm atstumu. Rombo striaini projekcijos ploktumoje a lygios 8 cm ir 32 cm. Raskite rombo perimetr. 87. Trikampis ABC nepriklauso ploktumai a. Atstumai nuo io trikampio virni iki ploktumos a lygs: a) 4 dm, 5 dm ir 6 dm; b) 20 cm, 25 cm ir 45 cm. Raskite atstum nuo trikampio ABC pusiaukratini susikirtimo tako iki ploktumos a. 88. Takas D nuo kiekvienos staiojo trikampio ABC (ZC = 90) virns nutols IOcm atstumu. Trikampio ambin AB = 12 cm. Raskite atstum nuo tako D iki trikampio ABC ploktumos. 89. Pavaizduotos erdvinio kno dvi projekcijos (frontalin ir horizontalioji).
b)
\

a] Tt10

o] L O IO

23 N 39 Vf
/

C N

f! (N

P) \ Tt 10
\

O O
^

54
^

( N

4
42

( N

V y/

>/

1) Nubraiykite treij (profilin) projekcij ir pavaizduokite pat erdvin kn. 2) Apskaiiuokite to erdvinio kno tr. 100. Raskite reikinio apibrimo srit: b)-^L=; c) d)

101. Vienas skaiius penkiais vienetais maesnis u kit. Didesniojo skaiiaus kvadrato ir maesniojo skaiiaus skirtumas lygus 85. Raskite tuos skaiius. 102. Apskaiiuokite reikinio reikm: a) 25 5 5 - 1 2 : 5~ 2 ; 103. Suprastinkite trupmen:
d)

b) ( 2 - 3 ) 5 4 9 .

9x 18 . 3*2-4x-4'

M 0>

5x 2 14x3 x2-3x

104. a) Kiek galima sudaryti skirting penkiaenkli skaii, kuriuose skaitmenys nesikartoja ir visi skaitmenys yra nelyginiai? b) Kam lygi tikimyb, kad i vis a) punkte sudaryt skaii atsitiktinai paimtas skaiius bus maesnis u likusius? 105. Kiek lit reiks grinti skolintojui po 5 met, jei pasiskolinta 20000 Lt penkeriems metams su 10 procent metini: a) paprastj palkan; b) sudtini palkan? 106. Kvadratins lygties JT2 + bx 32 = 0 didesnysis sprendinys X2 = 8. Raskite: a) xi; ) b; c) x2-x\, d) g ; e) x] + x. 107. Isprskite nelygyb:

108. Kokiu skaitmeniu baigiasi skaiius 3 1 0 0 ? 109. Vaidotas gim 1985 m. balandio 26 d. Prie kiek dien tai buvo?

5 Nupj autin piramid

Pastebkime, kad nupjautins piramids pagrind atitinkamos kratins yra lygiagreios: BC || B\C\, nes BC ir B\C\ yra lygiagrei ploktum a ir tiess, gautos tas ploktumas kertant ploktuma ABC. Analogikai CD || CjDi ir BD || BiDh *y Kokia keturkampi, sudarani nupjautins piramids onin paviri, ris? Paaikinkite, kodl BO || B\0\. rodysime, kad nupjautins trikamps piramids pagrindai yra panas trikampiai, t.y. ABCD ~ ABiC\Dh (y Kokie trikampiai vadinami panaiais? Ivardykite trikampi panaumo poymius. R n toi AO AB Kadangi BO B !?]" ABi 1O1, (taikome Talio teorem trikampiui ABO). Kadangi BC || BlCh tai = (taikome Talio teoremos ivad trikampiui ABC). I paskutinij dviej lygybi gauname, kad =

Analogikai rodoma, kad f c = f t ir ^ g 7 = Vadinasi, = = - O tai reikia, kad ABCD - A S 1 C j D 1 (pagal tris proporcingas kratines). T trikampi panaumo koeficient paymkime raide k: BC S1C1 ? CD C1D1 BD = k. S1D1 auktini ilgi santykis? A Kadangi panai trikampi plot santykis lygus panaumo koeficiento kvadratui, tai nupjautins trikamps piramids S C D S 1 C 1 D 1 pagrind S C D ir S 1 C 1 D 1 (piramidi ABCD ir AB\C\D\ pagrind) plotai S ir S 1 susij lygybe S = k2 S 1 ia k- B J i cia Ci -Ci>i

Kam lygus piramidi ABCD ir AB\C\D\

BD AO B1D1 AOr

Piramidi ABCD ir AB\C\D\ V = k3Vx

triai V ir V1 susij lygybe

I tikrj, V = S AO = k2Sx kAO\ = k3 Si AD 1 = k3 V1. Nupjautins piramids S C D S 1 C 1 D 1 tris Vnup su piramids AB\C\D\ susij lygybe Vnup = (k 3 - DV1
/-3 I tikrj, Vnup = V - V1 = ^ 3 V 1 - V1 = (k J - l ) V b

triu

Uduotis. sitikinkite, kad nupjautins piramids S C D S 1 C 1 D 1 ir piramids ABCD trius Vnup ir V sieja lygyb Vnup r
Ici-I

k3

1 UDAVINYS. Taisyklingoji trikamp piramid, kurios pagrindo briauna lygi 6 cm, o auktin 9 cm, perkirsta ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai ir nuo virns nutolusia 6 cm. Raskite, kokio trio dalis i ploktuma dalija piramid. K Duota: AB = 6cm, KO = 9cm, KO\ = 6cm. O Rasti: VKA B C VABCA B C x x v x x x

Sprendimas. Apskaiiuokime VKABC = ^SABC KO. Kadangi piramid yra taisyklingoji, tai jos pagrindas ABC yra lygiakratis. = 9 / (cm 2 );
\

Ax/ / \
b

i
Y

VL

l C
B

c"

SABC

= ^ =

VKABC

9V3

9 = 27V3 (cm 3 ).
= KAXBXCX>

Remdamiesi formule randame


T /

VKABC

kur

VKAxBxCx = p = - j - y = 8V3 (cm J ).


(2)

V K A B C

I L J B

R-

Apskaiiuojame
VABCAXBICX

VKABC

VKA1BXC1

= 2 7 ^ 3 - 8/3 = 1 9 ^ 3 (cm 3 ).

Pastaba. Nupjautins piramids tur VABCAxBxCx galjome apskaiiuoti ir remdamiesi formulmis: V ABC
AXBXCx

= (k3 - 1) VKA1B1Cx = ( ( J / - l ) 8>/3 = 1 9 ^ 3 (cm 3 ), (*3-D VKABC k3 ( l ) 3 - i y/b = 19\/3 (cm 3 ). 3

VABCAXBXCX =

(I)

Atsakymas. Ploktuma duotj piramid dalija dvi dalis: nupjautin piramid, kurios tris 19-s/3cm3, ir piramid, kurios tris 8 / 3 .

2 UDAVINYS. Brinyje pavaizduota nupjautin keturkamp piramid, kurios pagrindai staiakampiai ABCD ir A\B\C\D\, o auktin 00\. Apskaiiuokite ios piramids tr, jei AB = 4cm, AD = 6cm, A\B\ = 2cm,

Duota: AB = 4cm, AD = 6cm, A\B\ = 2cm, A\D\ = 3cm, 00\ = 4cm. Rasti: VABCDAXBXCXDXSprendimas. Pratskime piramids auktin 0 0 \ ir onines briaunas AA , BB\, CCi i r DDi. J s susikerta take S.
S

Sakykime, kad SO i = * Tuomet = 4 cm. Taigi, k = 2.


VABCDAXBXCXDX =

, t. y.

_ 4 _

2.

g a:

l ) V s A1B1CXDX

= (^3-I)

^Sa1B1C1D1-50I =

= ( 2 3 - 1 ) - ^ - 2 - 3 - 4 = 56(cm 3 ). Atsakymas. 56cm 3 . Pastaba. Nupjautins piramids tr galima apskaiiuoti remiantis formule: Vnup = \(S + Sl+^~i)-H

ia S ir Si nupjautins piramids pagrind plotai, o H nupjautins piramids auktins ilgis. Remdamiesi ia formule apskaiiuokime antrajame udavinyje nagrintos piramids tr: Vnup = ( 6 4 + 2 3 + V6 4 2 3) 4 = 56 (cm 3 ).

Pratimai ir udaviniai
110. Ploktuma, lygiagreti piramids pagrindui, dalija piramids auktin santykiu 3 : 5 imant nuo virns. Apskaiiuokite piramids pagrindo plot, jeigu pjvio plotas 275 cm 2 maesnis u pagrindo plot. 111. Piramids pagrindo plotas lygus 150 cm 2 , o lygiagretaus pagrindui pjvio plotas yra 54cm 2 . Raskite piramids tr, jeigu atstumas tarp pagrindo ploktumos ir pjvio ploktumos lygus 14 cm. 112. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids auktin lygi 7 cm, o pagrind kratins yra IOcm ir 2 cm. Raskite piramids onin briaun. 113. Taisyklingosios nupjautins keturkamps piramids pagrind kratins lygios 4 cm ir 68 cm, o auktin yra 24 cm. Raskite piramids viso paviriaus plot. 114. Piramids pagrindo plotas lygus 98 cm 2 , o auktin 14 cm. Piramid kertama ploktuma, lygiagreia pagrindui. Pjvio plotas lygus 32 cm 2 . Apskaiiuokite nupjautins piramids tr. 115. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind kratins lygios IOcm ir 16 cm, o auktin V22 cm. Raskite piramids: a) oninio paviriaus plot; b) viso paviriaus plot. 116. Koks taisyklingosios trikamps nupjautins piramids tris, jei jos pagrind kratins lygios IOcm ir 16 cm, o onins sienos auktin lygi 5 cm? 117. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids onins sienos auktin lygi 15 cm, o onin briauna 17 cm. Raskite piramids pagrindus, jeigu jos oninio paviriaus plotas lygus 1320 cm 2 . 118. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids pagrindai lygs 18 cm ir 8 cm, o auktin yra 12 cm. Raskite viso paviriaus plot. 119. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids pagrind plotai yra IOOdm2 ir 16 dm 2 , o onin briauna lygi 5 dm. Raskite: a) oninio ir viso paviriaus plotus; b) tr. 120. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids pagrind kratins yra 2\/2cm ir 5/2 cm ilgio, o onin briauna didiojo pagrindo ploktum pasvirusi kampu a. Raskite nupjautins piramids tr. Apskaiiuokite tr, kai a = 46. 121. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind kratins yra 2/3 cm ir 5\/3 cm ilgio, o onin briauna didiojo pagrindo ploktum pasvirusi kampu a. Uraykite formul nupjautins piramids triui apskaiiuoti. Apskaiiuokite tr, kai a = 62.

122.

Isprskite lygi sistem: jc + y + *)> = - 1 1 , a) J C 2 + y2+xy= 13;

+ y 2 + y + X2
JC

= =

3, 5.

123.

Su kuriomis a reikmmis trinaris: a) 2x2 + J C + a gyja tik teigiamas reikmes; b) J C + 6JC + a gyja tik neigiamas reikmes?
2

124.

rodykite, kad trij i eils einani natralij skaii sandauga, padidinta viduriniuoju skaiiumi, yra lygi viduriniojo skaiiaus kubui.

125*. I Zapykio Krikus upe motorin valtis nuplauk per 2 valandas, o gro atgal per 3 valandas. Kiek laiko i Zapykio Krikus plaukt plaustas? 126. Kvadrat, kurio kratin lygi 1 m, daoma dalimis taip, kaip parodyta paveiksle (kiekvienu ingsniu nudaoma vis pus nedayto ploto). Kam lygi nenudayta kvadrato dalis po 10-ojo ingsnio?

127. 128. 129.

Lygiaonio trikampio vienas priekampi lygus 116. Raskite io trikampio vidaus kampus. Raskite visus trikampius, kuri kratini ilgiai yra sveikieji skaiiai, ne didesni u 2. Pirmosios atkarpos ilgis lygus (9/3 2) cm, o kiekvienos kitos vis ( 2 - V 3 ) cm ilgesnis. Raskite: a) deimties pirmj atkarp ilgi sum; b) dvylikos pirmj atkarp ilgi sum. Paraykite kvadratin lygt, kurios sprendiniai bt lygs: a) - V 2 ir ; b)
5

130.

- V ir

5 +

/5.

6 Nupjautinis kgis
Brinyje pavaizduotas kgis, kurio pagrindas yra ploktumoje a; OA kgio auktin. Koks knas vadinamas kgiu? Kaip gaunamas kgis? K vadiname kgio sudaromja? Kam lygus kgio tris ir oninio paviriaus plotas? Kirskime pavaizduotj kg ploktuma , lygiagreia ploktumai a. Matome, kad ploktuma kg dalija dvi dalis kg, kurio pagrindas yra ploktumoje (AO 1 auktin), ir kit dal, kuri vadinama nupjautiniu kgiu (O O vadinama nupjautinio kgio auktine).

sitikinkime, kad kg kirsdami ploktuma, lygiagreia kgio pagrindo ploktumai, pjvyje gauname skritul. Nubrkime pradinio kgio sudaromj AM ir pagrind spindulius OM ir 0\M\. Pastebkime, kad OM || 0\M\, nes OM ir 0\M\ yra lygiagrei ploktum a ir tiess, gautos tas ploktumas kertant ploktuma AMO. Kadangi OM || O 1 M b tai AO AO i Paymkime AO = k, AO i OM = r, O1M1=Tb OM
O
1

(taikome Talio teoremos ivad trikampiui


1

AOM).

Tuomet r = kr I ia r i = Vadinasi, kgio onin paviri ploktuma kerta apskritimu, o kgio ir tos ploktumos sankirta yra skritulys. Pastebkime, kad keturkampis OMM 1 O 1 yra staioji trapecija (OO 1 jos onin kratin, statmena pagrindams).

Vadinasi, nupjautin kg galima gauti staij trapecij sukant apie jos pagrindams statmen onin kratin. Brinyje pavaizduotas nupjautinis kgis, gautas staij trapecij ABCD sukant apie kratin AB. Nupjautinio kgio onin paviri bria kratin CD (atkarpa CD vadinama nupj autinio kgio sudaromja), o pagrindus atkarpos AD ir . Panagrinkime kgi, gaut duotj kg kertant ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai, paviri plotus ir trius. Paymkime: V duotojo (pradinio) kgio tr, S duotojo (pradinio) kgio oninio paviriaus plot, VI atkirsto kgio tr, S1 atkirsto kgio oninio paviriaus plot, Vnup nupj autinio kgio tr, Snup nupj autinio kgio oninio paviriaus plot, Duotojo kgio, atkirsto kgio ir nupjautinio kgio triai ir onini paviri plotai susij lygybmis:
V = ^3V1, Vnup (.k DV1,
v v nup

I f r v k2-\
k2
O

= k2 Si,

Snup (.k

D S b

Snup

rodykime, kad V = k3 V1. Kadangi V = \ OB2 , o OB = kO{Bi, V = -n - k2 0\\ = k3 - OiBj= k3Vh -k- AOi = AOi =

= kAOh

tai

rodysime, kad Vnup = (^ 3 1) ViI tikrj, Vnup = V Vi = k3V\ - V1 = (k3 -

l)Vh

Uduotis. Likusias keturias formules rodykite savarankikai.

Sprendiant udavinius, susijusius su nupjautiniais kgiais, nebtina remtis iomis formulmis. Galima tiesiog naudotis tuo, kad Vnup = V Vi, Snup S Sj . 1 UDAVINYS. Kgis, kurio pagrindo spindulys lygus 9 cm, o auktin 12 cm, perkirstas ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai ir nuo virns nutolusia 8 cm. Raskite: a) dali, kurias kg dalija i ploktuma, trius; b) t dali onini paviri plotus. Duota: AO = 12cm, AOi 8cm, OM = 9cm. Rasti: a) V b Vnup-, b) S 1 , SnupSprendimas. a) Apskaiiuojame V = - OM2 AO = - 92 12 = 324 (cm 3 ).
3 3

Apskaiiuojame Vi = ^ n - OiM 2 - AO . Kadangi ^ = - g ^ , tai O 1 M 1 = = 6 (cm). Vadinasi, VI = I7T 6 2 8 = 96 (cm 3 ). Randame Vnup = V - V i = 324 - 96 = 228" (cm 3 ). b) Apskaiiuojame S 1 = O 1 Mi AM 1 . I staiojo AAO 1 M 1 apskaiiuojame AM 1 : AMi = yj AO2+ Vadinasi, OxM2 = \/8 2 + 6 2 = 10 (cm).

Si = 6 10 = 60 (cm 2 ). Apskaiiuojame = gauname:


Snup

= - = | ir remdamiesi formule Snup = ( 2 l)S l 5

= ( 2 - )

607 = 75: (cm 2 ).

Atsakymas, a) Vi = 96 cm 3 , Vnup = 228- cm 3 ; b) Si = 60 cm 2 , Snup = 75 cm 2 .

2 UDAVINYS. Nupjautinio kgio pagrind spinduliai yra r = 9 cm ir r\ = 3cm, o auktin H = 8 cm. Apskaiiuokite io kgio: a) tr; b) oninio paviriaus plot. Duota: OM = 9cm, 0\M\ = 3cm, 0\ O = 8cm. Rasti. Vj1Up, Snup. Sprendimas, a) Prats? nupjautinio kgio auktin 00\ ir sudaromsias gausime kg, kurio auktin , o pagrindo spindulys OM. Sakykime, kad AO\ = x. Tuomet ^ = Ofct t. y. = f = 3. I ia = 4. Taigi k = 3; AO\ = 4cm, AO = 12cm. Kadangi V = \ 92 12 = 324- (cm 3 ), V1 = \ 3 2 4 = 12" (cm 3 ), tai Vnup = 324 - 12 = 312" (cm 3 ), b) I trikampio AMO apskaiiuojame AM: AM = yjMO2+ OA2 = /9 2 + 122 = 15 (cm). S = 9 15 = 135- (cm 2 ), Snup = ( % 1 ) ^ = Atsakymas, a) Vnup = 3\2 cm 3 ; b) Snup = 120" cm 2 . Pastaba. Nupjautinio kgio tr galima apskaiiuoti remiantis formule: Vnup = \nH(r2 + r2 + rr\) 135: = 120 (cm 2 ).

ia r, r\ pagrind spinduliai, o H nupjautinio kgio auktin. Nupjautinio kgio oninio paviriaus plot galima apskaiiuoti pagal formul: Snup = Iir+r \) ia r, r\ pagrind spinduliai, o I nupjautinio kgio sudaromoji. Pagal ias formules apskaiiuosime antrajame pavyzdyje nagrinto nupjautinio kgio tr ir oninio paviriaus plot. a) Vnup = \ 8 (9 2 + 3 2 + 9 3) = 312 (cm 3 ). b) I tako M\ nubr pagrindo ploktum statmen gauname statj trikamp M\NM. Nupjautinio kgio sudaromoji MM\ yra trikampio M\NM ambin. Taigi MM2 = MN2 + MxN2, MM2 = (9 - 3) 2 + 8 2 = 100, MMi = 10 cm. Vadinasi, Snup = 10(9 + 3) = 120 (cm 2 ).

emiau pavaizduoti kgio pjviai vairiomis ploktumomis, nelygiagreiomis kgio pagrindo ploktumai. Kai ploktuma eina per kgio auktin, pjvis yra lygiaonis trikampis, kurio pagrindas skritulio skersmuo, o onins kratins kgio sudaromosios. Tas pjvis vadinamas ainiu pjviu.

Kai ploktuma eina per kgio virn, bet ne per a ir kerta kg, pjvis yra lygiaonis trikampis, kurio onins kratins kgio sudaromosios.

Kai ploktuma yra lygiagreti kgio sudaromajai, kgio paviriaus ir ios ploktumos susikirtimo linija yra parabol.

Kai ploktuma yra lygiagreti kgio aiai, tai tos ploktumos ir kgio paviriaus susikirtimo linija yra hiperbol.

Kai ploktuma nra lygiagreti nei sudaromajai, nei pagrindui, tai ji kerta kgio paviri kreive, vadinama elipse.

Pratimai ir udaviniai
131. Ploktuma, lygiagreti kgio pagrindo ploktumai, dalija kgio auktin santykiu 2 : 3 imant nuo virns. Apskaiiuokite kgio pjvio plot, jeigu kgio pagrindo spindulys lygus 10 cm. 132. Kg, kurio pagrindo spindulys yra 0,75 m, kerta ploktuma, lygiagreti pagrindo ploktumai. Pjvio spindulys lygus 0,5 m. Raskite kgio auktin, jeigu atstumas tarp pagrindo ir pjvio ploktumos lygus 0,4 m. 133. Apskaiiuokite nupjautinio kgio tr.

134. Apskaiiuokite nupjautinio kgio oninio paviriaus plot ir tr-

135. Raskite nupjautinio kgio auktin, jei jo turis lygus 20 dm 3 , o pagrind skersmenys yra 6 dm ir 2 dm. 136. Kg kerta ploktuma, lygiagreti pagrindo ploktumai ir einanti per kgio auktins vidurio tak. a) Kiek kart nupjautinio kgio oninio paviriaus plotas maesnis u kgio oninio paviriaus plot? b) Kiek kart nupjautinio kgio tris maesnis u kgio tr? 137. Staioji trapecija, kurios pagrindai yra IOcm ir 45 cm, o ilgesnioji onin kratin lygi 37 cm, sukama apie trumpesnij onin kratin. Raskite gautojo sukinio tr. 138. Raskite nupjautinio kgio, kurio pagrind spinduliai yra 6 dm ir 2 dm, o auktin lygi 5 dm: a) oninio paviriaus plot; b) viso paviriaus plot; c) tr. 139. Kgio auktin lygi pagrindo spinduliui R. Per kgio virn nubrta ploktuma, nuo pagrindo apskritimo atkertanti: a) 90 lank; b) 60 lank. Raskite pjvio plot.

140. Kgio auktin lygi 2 dm, o pagrindo spindulys 17 cm. Kgis kertamas ploktuma, kuri eina per kgio virn ir per kgio pagrindo styg, nuo pagrindo centro nutolusia 12 cm atstumu. Raskite to pjvio plot. 141. Bidono matmenys centimetrais parodyti brinyje. Kiek litr vandens telpa iame bidone?

142. Taurje, kurios skerspjvis pavaizduotas brinyje, barmenas gamina kokteil. tui taur jis deda 5 ledo rutuliukus, kuri kiekvieno skersmuo yra 2 cm. Itirpus ledui gautas vanduo sudaro 0,9 buvusio taurje ledo trio.

O. o,j
k

6
I //

1) Kuri taurs trio dal uims taurje susidars vanduo? 2) Koks taurje susidariusio vandens auktis (AOi)? 3) Kiek mililitr grimo dar tilps taurje? 143. Skardininkas gavo usakym pagaminti nupjautinio kgio formos vonel, kurioje tilpt 20 i vandens, vonels auktis 20 cm, o apatinio pagrindo skersmuo _ 9 but lygus j virutinio pagrindo skersmens. Kiek kvadratini centimetr skardos reiks vonelei pagaminti? 144. Raskite maiausi: a) teigiam sveikj skaii, tenkinant nelygyb J' r- S v+i 1 H x 8x 5
25x+6
< r>. U

'

b) neigiam sveikj skaii, tenkinant nelygyb x2+5x+6 2 x +x2 < 0. 145. Isprskite lygt: a) |x 2 - 6x + 2,5 = 2,5; b) \x2 + 2x + 3| = 3.

146. a) Diskontuoto vekselio kaina 1489,75 Lt, o diskonto suma 10,25 Lt. Kiek dien liko iki vekselio apmokjimo termino, jeigu diskonto norma 8,2%? b) Vekselio vert 3200 Lt, o diskontuoto vekselio kaina 3128 Lt. Kokia yra diskonto procent norma, jeigu iki vekselio apmokjimo termino liko 90 dien? 147*. Su kuria : reikme trupmen jy ir
2 2x

. | suma lygi j sandaugai?

148*. Trienkl skaii 3aa dalijant i vienaenklio skaiiaus gauta liekana yra 8. Raskite dalin, dalikl ir dalmen. 149. Nustatykite, kurios i figr plotas yra tarp 20 cm2 ir 25 cm 2 : A Trikampio, kurio kratins lygios 6 cm, 7 cm, 7 cm; B Lygiaons trapecijos, kurios striains statmenos, o auktin lygi 2\/6cm; C Skritulio ipjovos, kurios centrinis kampas lygus 200, o skritulio spindulys 4 cm; D Rombo, kurio kratin lygi 5 cm, o vienas kampas lygus 120; E Staiojo trikampio, kurio ambin lygi 13 cm, o statini ilgi santykis 5 : 12. Su kuriomis k reikmmis lygtis: a) (k 4)x 2 + 2(k 2) + k = 0 turi du skirtingus realius sprendinius; b) k 2 + 2(k + 1)jc + k + 3 = 0 reali sprendini neturi? Nesprsdami lygties raskite jos sprendini kvadrat sum: a) 6x2 - - 2 = 0; b) 4jc2 - 8jc - 5 = 0. Pagal brinio duomenis raskite ;:

150.

151. 152.

16

4,5

153.

Sandlyje dse yra po 24 kg, 23 kg, 17 kg ir 16 kg obuoli. Ar galima i sandlio paimti 100 kg obuoli, neatidarius di?

Pasitikrinkite
1. 2. 3. Erdvje duoti 3 takai M, N ir P, nesantys vienoje tiesje. Ar tiess MN, M P ir N P yra vienoje ploktumoje? Atsakym pagrskite. Keturi takai A, B, C iv D nra vienoje ploktumoje. sitikinkite, kad jokie 3 i j negali bti vienoje tiesje. Brinyje pavaizduotas staiakampis gretasienis. Ivardykite: a) b) c) d) e) tieses, lygiagreias tiesei ; ploktumas, kurios kerta ploktum ABB\; lygiagreias ploktumas; ploktumas, kurioms lygiagreti ties AA\; poras ploktum, neinani per AAkuri susikirtimo ties lygiagreti tiesei AA \.
A D

4. 5.

Ties a priklauso ploktumai a, o ties b yra lygiagreti tiesei a ir su ploktuma a turi bendr tak B. rodykite, kad ties b priklauso ploktumai a. Duotos dvi lygiagreios tiess a ir b. rodykite, kad visos tiess, kertanios tieses a ir b, yra vienoje ploktumoje. Nurodykite t ploktum. ABCDA\B\C\D\ - kubas. Takai K, L, M ir N yra briaun AA CC\, AD ir DC vidurio takai. rodykite, kad ties KL yra lygiagreti tiesei MN. Kokia keturkampio KLNM ris? Atsakym pagrskite.
B,
A1 K B / N Ih

6.

C1

7.

Tiess AB ir BC kerta ploktum a takuose K ir L. Raskite tiess AC ir ploktumos a susikirtimo tak.

8.

Ar staiosios trikamps prizms ABCA\B\C\ briaun AB ir A\B\ vidurio takus jungianti ties yra lygiagreti ploktumai BCCi? Atsakym pagrskite.

9.

Takai E ir F yra tetraedro ABCD sien ADB ir BDC pusiaukratini susikirtimo takai. a) Nubraiykite piramids pjv ploktuma, einania per takus D, E ir F. b) rodykite, kad ties EF yra lygiagreti tiesei AC. (Nurodymas. rodykite, kad EF || KL, ia K ir L briaun AB ir BC vidurio takai.)

10. ABCDA\B\C\D\ kubas. Nurodykite tieses, statmenas tiesei: a) AB; b) S 1 Q ; c) AAi; d) AS 1 . 11. Per piramids ABCDE briaunos AE tak F nubrkite ties lygiagrei ploktumai: a) ABC; b) ACD.

b 12. A S C D A i S i C i D j - k u b a s . ^ / a) Raskite tiess MN ir ploktumos ASC suA1 / j sikirtimo tak. B b) Nubraiykite kubo pjv ploktuma, einanC N/ ia per ties S i C i ir tak E. Apskaiiuokite pjvio plot, jei kubo AE D briauna lygi a. Apskaiiuokite dvisienio kampo tarp pagrindo ploktumos ASC ir pjvio ploktumos didum. c) Nubraiykite kubo pjv ploktuma, einania per ties AiS 1 ir tak N. Raskite ios ploktumos ir ploktumos ASC sankirtos ties.

13. a) Staiojo trikampio statiniai yra 12 dm ir 16 dm ilgio. I io trikampio staiojo kampo virns ikeltas 28 dm ilgio statmuo trikampio ploktumai. Raskite atstumus nuo statmens gal iki staiojo trikampio ambins. b) Duotas trikampis, kurio kratini ilgiai yra 20 cm, 65 cm ir 75 cm. I io trikampio didiausio kampo virns ikeltas trikampio ploktumai 12 cm ilgio statmuo. Raskite atstumus nuo statmens gal iki ilgiausios trikampio kratins. 14. a) Taisyklingosios nupjautins keturkamps piramids pagrind kratins yra 5 /2 cm ir /2 cm ilgio, o onin briauna lygi 5 cm. Apskaiiuokite piramids tr. b) Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind kratins yra 4 dm ir 1 dm ilgio, o onin briauna lygi 2 dm. Apskaiiuokite piramids tr.

15. Piramids auktin lygi 9 cm. Piramid kertama ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai ir nuo piramids virns nutolusia 4 cm atstumu. Apskaiiuokite nupjautins piramids tr, jeigu pjvio plotas lygus 32 cm 2 . 16. Piramids pagrindo plotas lygus 507 cm 2 , o auktin 26 cm. Ploktuma, lygiagreti pagrindo ploktumai, dalija auktin santykiu 6 : 7 pradedant nuo virns. Apskaiiuokite: a) pjvio plot; b) nupjautins piramids tr. 17. Kgio auktin lygi 12 cm, o pagrindo spindulys 10 cm. Per kgio virn nubrta ploktuma, atkertanti nuo pagrindo apskritimo 60 didumo lank. Apskaiiuokite pjvio plot. 18. Kibiras yra nupjautinio kgio formos. Pagrind ilgiai yra 96 cm ir 66 cm, o auktis 27 cm. Kiek litr vandens telpa kibir (0,1 i tikslumu)? 19. Nupjautinio kgio ainis pjvis lygiaon trapecija, kurios pagrindai yra I l c m ir 21 cm ilgio, o onins kratins ilgis yra 13 cm. Raskite nupjautinio kgio tr ir oninio paviriaus plot. 20. Ledai dedami kgio formos indel, kurio matmenys parodyti brinyje (kgio auktis yra 10 cm, o spindulys 3 cm). 1) Apskaiiuokite led tr. 2) Vasaros sezono metu led porcija padidinama. Ledai dedami kgio formos indel, kurio auktis yra 12 cm. Apskaiiuokite didiosios porcijos" led tr. Keliais kubiniais centimetrais padidja led porcija vasar? 21. Vandens boktas yra nupjautinio kgio formos, kurio matmenys parodyti brinyje. a) Apskaiiuokite bokto tr. b) bokt prileista 851 vandens. Per minut i bokto ibga 0,51 vandens. 1) Apskaiiuokite, kiek vandens bokte liks po 40min; po 2 h; po f h. 2) Koordinai ploktumoje ( Ox ayje 1 cm 20min, Oy ayje 1 cm IOm 3 ) nubraiykite vandens kiekio bokte grafik. 3) Remdamiesi grafiku nustatykite, per kiek laiko ibgs i bokto 551 vandens. 4) Remdamiesi grafiku nustatykite, kiek vandens liks bokte po 1,5 h.
3 cm

22. Isprskite nelygyb: a)


c)

b) ^ l 3 ^ - 2
2

X 6X+8

(x-3)(x-5)^U

>

D)

(x2)(x7)

x2-3x-W

<

23. Apskaiiuokite rombo kampus (1 tikslumu), jei rombo striains yra: a) 8 cm ir 12 cm; b ) 9 c m i r l 6 c m . 24. Isprskite lygt:
a) | J C 2 + 6| = 6 b) |3JC2 If = I d) | JC 2 - 1| = J C 2
-

c) \4x - J c 2 I = X 2 - 4 J C

25. a) Vienas skaiius 4 vienetais maesnis u kit. Maesniojo skaiiaus kvadrato ir kito skaiiaus skirtumas lygus 16. Raskite tuo skaiius. b) Vienas skaiius 3 vienetais didesnis u kit. Didesniojo skaiiaus kvadrato ir kito skaiiaus skirtumas lygus 23. Raskite tuo skaiius. 26. Verslininkui reikia pasiskolinti 25 OOOLt ketveriems metams. Vienas skolintojas silo paskol su 10% metini sudtini, o kitas su 11% metini paprastj palkan. Kuriuo pasilymu verslininkui naudingiau pasinaudoti? 27. Moneta metama tris kartus. Kokia tikimyb, kad skaiius atvirs ne maiau kaip: a) du kartus; b) vien kart. 28. Raskite atstum tarp ploktumos tak A ir B bei atkarpos AB vidurio tako C koordinates, jei: a) A(2; 5), B{-2; 2); b) A ( - l ; 3), 5(5; - 5 ) . 29. Suprastinkite reikin:
xlyl Iy \ (a 2 _ a2 c ' Va+2 a24J
7

2 b) 2i : X Z^ ' X

a2+2a 1 -a

8 2-a

a}

j\

12a 2a+l2

a . (a+3 , a+3 ' \a-3 ^

9 \ 9-a2)

30. Apskaiiuokite: a) /(y/5 - I) 2 - /5; b) y/(V - 3) 2 + /5.

TYRIMO UDAVINIAI
60 65 71 75

1. Kas yra kas? 2. Kur tiesa? 3. Dirichl principas 4. Kratinio elemento metodas

^ S i & ^

I Kas yra kas?


Kartais tenka sprsti neprastus udavinius, kurie i pirmo vilgsnio su matematika neturi nieko bendra. Tai logikos udaviniai. J gausu spaudoje galvoski kertelse, detektyvuose, nuotyki apraymuose. Tokiems udaviniams sprsti i tikrj nereikia ypating matematikos ini utenka sveiko proto ir nuovokos. Keliais pavyzdiais aptarkime toki udavini sprendimo bdus. 1 PAVYZDYS. Prie stalo sdi Brazys, Geas, Klimas ir Rimkus. J vardai: uolas, Gytis, Saulius ir Rimas. Yra inoma, kad: 1) Brazys ne uolas ir ne Gytis; 2) Saulius sdi tarp Geo ir Rimo; 3) Klimas ne Saulius ir ne uolas; 4) Rimkus sdi tarp Klimo ir Gyio. Nustatykime, koks vardas atitinka kuri pavard.

^s^\Vardas Pavardei. Brazys Geas Klimas Rimkus

uolas

Gytis

Saulius

Rimas

Remdamiesi slyga pildome lentel. Tuiuose langeliuose raome pliuso arba minuso enklus. Jei pavard neatitinka vardo, tai susikirtimo langelyje raome minus, jei atitinka plius. Upildytos lentels kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje turs bti po vien plius ir po tris minusus.

Pirmiausia lentelje raome atuonis minusus po du i kiekvieno teiginio. Kadangi Brazys ne uolas ir ne Gytis", tai pirmos eiluts bei pirmojo ir antrojo stulpeli sankirtoje raome po minus ir 1.1.: Vardas Pavardei. Brazys Geas Klimas Rimkus

uolas

Gytis

Saulius

Rimas

Matome, kad eilutje Klimas" ir stulpelyje Gytis" liko po vien tui langel. Aiku, kad iuose langeliuose turi bti po plius: uolas Pavarde\^ Brazys Geas Klimas Rimkus

Gytis

Saulius

Rimas

+
-

Stulpelio ir eiluts, kuriuose yra pliusas, tuiuose langeliuose paraome minusus, nes sprendimo pradioje minjome, kad plius daugiau bti negali: ^""-v-Vardas uolas Pavarde"\^ Brazys Geas Klimas Rimkus

Gytis

Saulius

Rimas

Aiku, kad eiluts Brazys" ir stulpelio uolas" tuiuose langeliuose turi bti po plius (nes kituose yra minusai), ir baigiame pildyti lentel, eiluts Rimkus" ir stulpelio Saulius" sankirtoje para minus:

Vardas uolas Pavarde^\^ Brazys Geas Klimas Rimkus

Gytis

SaiiIiiK

Rimas

Atsakymas. Brazio vardas Saulius, Geo Gytis, Klimo Rimas, Rimkaus uolas. udavin sprendme sudar slyg atitinkani lentel. Aiku, tai nra vienintelis sprendimo bdas. 2 PAVYZDYS. Trys draugs Asta, Rasa ir Egl vilki balta, alia ir ruda suknelmis. J bateliai taip pat yra vienos i t trij spalv. Tik Astos suknel ir bateliai yra vienos spalvos. Rasos nei suknel, nei bateliai nra balti. Egl avi alius batelius. Kokia kiekvienos mergaits suknels ir bateli spalva? Sprendimas. Pagal slyg Rasos nei suknel, nei bateliai nra balti, o Egl avi alius batelius. Todl Rasos bateliai rudi, o suknel alia, nes tik Astos suknel ir bateliai vienos spalvos. Remdamiesi tuo, kad tik Astos suknel ir bateliai vienos spalvos, darome ivad Astos bateliai ir suknel yra baltos spalvos. Lieka Egls suknel yra rudos spalvos. Atsakymas. Astos suknel ir bateliai yra balti; Rasos suknel alia, bateliai rudi; Egls suknel ruda, o bateliai ali.

Udaviniai
154. Lina, Jurgita, Rita ir Monika susitiko dain ventje. Jos atvaiavo i Rokikio, Zaras, Utenos ir Druskinink. Nustatykite, kuriame mieste gyvena kiekviena mergait, jei: 1) Lina negyvena nei Utenoje, nei Zarasuose; 2) Monika yra i Rokikio; 3) Rita negyvena Zarasuose. 155. Trys mokins Rta, Lina ir Vita atjo vent apsirengusios skirtingomis suknelmis: viena languota, kita vienspalve, treia irneliais. spk, kokia suknele vilki kiekviena mergait, jei Vitos suknel buvo ne su irneliais, Rtos nei su irneliais, nei su langeliais.

156. Miko olimpiados bgimo varybose prizininkais tapo Stirna, Vilkas ir Kikis. Kikis nebuvo nei pirmas, nei treias, Vilkas taip pat netapo empionu. Kuri i prizini viet um kiekvienas i vri? 157. Trys broliai Vytas, Rytis ir Gytis moksi skirtingose tos paios mokyklos klasse. Vytas buvo ne vyresnis u Gyt, o Rytis ne vyresnis u Vyt. Pasakyk vyriausiojo, vidurinio ir jauniausiojo broli vardus. 158. Vienoje klasje moksi trys draugai: Algis, Vilius ir Rimas. giu jie truput skyrsi vienas nuo kito, todl per kno kultros pamokas vienoje eilje jie stovdavo taip: vienas buvo pirmas, kitas antras, o emiausias treias. Algis nra emesnis u Vili, o Rimas nra auktesnis u Vili. Kuris i j buvo emiausias, vidurinis ir aukiausias? 159. Pieinyje ketvertas berniuk: Romas, Rimas, Rytis ir Gytis. Nustatyk kiekvieno j vard, jei Rimas ne pats didiausias, bet didesnis u Rom ir Gyt, o Romas ne auktesnis u Gyt.

160. Vienoje klasje mokosi Jonas, Petras ir Juozas. J pavards: Petraitis, Jonaitis ir Juozaitis. inoma, kad Jono pavard ne Jonaitis, Petro ne Petraitis, Juozo ne Juozaitis ir kad Juozas gyvena viename name su Petraiiu. Nustatyk kiekvieno berniuko pavard. 161. Algis, Vytas ir Saulius gyvena toje paioje gatvje, bet kiekvienas kitame name. Toje paioje gatvje yra mokykla, kurioje jie mokosi. Vytui mokykl ne ariau kaip Algiui, o Sauliui ne toliau kaip Algiui. Berniukai mgsta eiti mokykl kartu. Kuris i j turi ieiti i nam anksiausiai, kuris iek tiek vliau ir pagaliau kuris vliausiai, kad kartu eit mokykl? 162. Sdjo kart ant ups kranto trys mokyklos draugai ir nekuiavosi. Vieno berniuko pavard buvo Stalinas, kito Bataitis, treio Stiklius. J tvai dirbo: vienas stikliumi, antras staliumi, o treias batsiuviu. domu, tar berniukas, kurio tvas buvo batsiuvys, kad n vienas ms tv nedirba pagal t specialyb, i kurios kilusi jo pavard. Tu teisus, pagalvojs pritar Stalinas. Kuo dirba j tvai? Atsakym pagrskite.

163. Sauliaus, Vyto ir Lino pavards Kalvaitis, Jonaitis, Petraitis. Linas, Vytas ir Jonaitis domisi matematika, o Vytas ir Petraitis muzika. Kokia kiekvieno berniuko pavard? 164. Trys draugai Tadas, Gintas ir Rytis ijo mik grybauti. Kiekvienas jo su seserimi. Mergaii vardai buvo Rta, Aura ir Saul. Berniukai greit prisirinko krepius gryb ir nutar padti mergaitms. N vienas berniukas nedjo gryb savo sesers krep. Gintas kelet gryb djo Rtos krep, o Tadas po kelet gryb Rtos ir Sauls krepius. Pasakyk kiekvieno berniuko sesers vard. 165. Trys bendraklass Rasa, Vaiva ir Danut lavinasi vairiose sporto sekcijose: viena gimnastikos, kita slidinjimo, o treia plaukimo. Koki sekcij lanko kiekviena mergait, jei Rasa plaukimu nesidomi, Vaiva nepastovi ant slidi, o Danut yra slidininki varyb nugaltoja? 166. aki turnyre kiekvienas berniukas ilvinas, Rytis ir Saulius gyn savo klass garb. Vienas j moksi IOa, kitas 10b, o treias IOc klasje. Pirm partij aid ilvinas ir IOa klass mokinys. Antr partij aid Rytis su IOc klass mokiniu, o ilvinas ilsjosi. Kurioje klasje moksi kiekvienas berniukas? 167. Vienoje mokykloje matematik, fizik, chemij, biologij, istorij ir geografij dsto mokytojai Augaitis, Bretknas ir Kazlauskas. Kiekvienas mokytojas moko dviej dalyk. Chemijos mokytojas ir matematikos mokytojas gyvena viename name. Augaitis yra jauniausias. Matematikos mokytojas su Kazlausku labai danai aidia achmatais. Fizikos mokytojas yra vyresnis u biologijos mokytoj, taiau jaunesnis u Bretkn. Vyriausias mokytojas gyvena toliausiai nuo mokyklos. Kokius dalykus dsto kiekvienas mokytojas? 168. Rungtyniavo eios rajono rankinio komandos. Kiekviena i j susitiko su kita po vien kart. Penkis etadienius i eils vyko po trejas rungtynes. Pirmj etadien Ereliai" nugaljo virblius", antrj etadien Ereliai" veik Muses", treij etadien Muss" nugaljo Varnus". Ketvirtame rate Vanag" ir virbli" rungtyns baigsi lygiosiomis. Su kuria komanda arkos" susitiko paskutiniame rate?

2 Kur tiesa?
Danai logikos udavini sprendim palengvina sprendimo bdas, vadinamas bandym ir klaid metodu". Jo esm ir algoritm galima nusakyti taip: pagal udavinio klausim darome vairias prielaidas; remdamiesi slygos teiginiais tikriname kiekvienos prielaidos teisingum ir darome atitinkamas ivadas. Sprendim apipavidaliname sudarydami kelias lenteles (ar vien bendr lentel) arba uraydami samprotavim grandin sakiniais. 1 PAVYZDYS. Sesuts Akvil, Kotryna ir Onut sdjo kambaryje ir plepjo. Viena i j pam brangiausius mamos kvepalus Vanel" ir pasikvpino. atjusios mamos klausim, kuri i j m kvepalus, Kotryna atsak, kad nei ji, nei Onut nesikvpino. Onut tvirtino, kad kvpinosi Kotryna. Akvil prisipaino, kad kvpinosi ji. Kuri i mergaii kvpinosi mamos kvepalais, jei viena sak ties, o dvi mamai melavo? Sprendimas. Panagrinkime visus tris galimus atvejus, kiekvien kart darydami prielaid, jog kvpinosi konkreti mergait. Kiekvienu atveju, atsivelgdami mergaii tvirtinimus, upildykime lentel. Lentelje tegul 1 reikia ties, o O mel. 1) Tarkime, kad kvpinosi Onut. Tada pagal slyg matome, kad visos mergaits melavo: Kotryna Onut 0 0 Akvil 0

Taip bti negaljo, nes slygoje pasakyta, kad viena sak ties, o dvi melavo. Aiku, kad i slyg tenkins lentel, kurioje ties viena mergaite bus 1, o ties kitomis dviem mergaitmis 0. Vadinasi, ms prielaida, kad kvpinosi Onut, yra neteisinga. Taigi, Onut nesikvpino. 2) Tarkime, kad kvpinosi Akvil. Tada pagal slyg matome, kad Kotryna sak ties, Onut melavo, Akvil sak ties: Kotryna Onut 1 0 Akvil 1

i lentel vl neatitinka slygos, jog viena mergait sak ties, o dvi mergaits melavo. Ms prielaida, kad kvpinosi Akvil, yra neteisinga. Vadinasi, Akvil nesikvpino.

3) Tarkime, kad kvpinosi Kotryna. Tada pagal slyg matome, kad Kotryna ir Akvil melavo, o Onut sak ties: Kotryna Onut 0 1 Akvil 0

i lentel atitinka slyg, nes viena mergait (Onut) sak ties, o dvi (Kotryna ir Akvil) melavo. Taigi prielaida, kad kvpinosi Kotryna, yra teisinga. Atsakymas. Kotryna. 2 PAVYZDYS. Paulius, Mikas ir Saulius, aisdami kieme futbol, imu lang. klausim Kas imu lang?" kiekvienas i vaikinuk atsak dviem teiginiais: Saulius: A neimuiau. Tai padar Mikas". Mikas: A neimuiau. Langas jau buvo anksiau imutas". Paulius: Mikas neimu lango. J imu Saulius". Kas imu lang, jeigu vieno vaikino abu teiginiai teisingi, kito abu melagingi, o treio vienas teiginys teisingas, o kitas melagingas? Sprendimas. Darome tris prielaidas: 1. Lang imu Paulius. 2. Lang imu Mikas. 3. Lang imu Saulius. Tikriname kiekvien prielaid. Jeigu lang imu Paulius, tai Pauliaus atsakymo Mikas neimu lango. J imu Saulius" viena dalis teisinga, kita melaginga. Miko atsakymo A neimuiau. Langas jau buvo anksiau imutas" viena dalis teisinga, kita melaginga. Sauliaus atsakymo A neimuiau. Tai padar Mikas" irgi viena dalis teisinga, kita melaginga. Vadinasi, visi trys vaikinukai po kart melavo, o tai netenkina udavinio slygos vienas vaikinukas abu kartus pasak ties, ..." Todl prielaida Lang imu Paulius" neteisinga. Analogikai tikriname kitas prielaidas. Udavinio vis sprendim pateikiame viena lentele, kurioje 1 reikia ties, o O mel. Prielaida: Imu lang" Paulius Mikas Saulius Atsakymai Pauliaus Miko Sauliaus 1 1 0 1 0 0 0 0 1 1 0 0 1 1 0 0 1 0 Ivada Neteisinga Neteisinga Teisinga

Mus tenkina atvejis, kai kurioje nors eilutje atsiranda rinkiniai: (1, 1), (1, 0), (0,0) arba (1, 1), (0, 1), (0,0). Prielaida, jog lang imu Saulius, atitinka

slygos teigin vienas vaikinukas (Paulius) abu kartus pasak ties, antras (Saulius) abu kartus pamelavo, o treias (Mikas) vien kart sak ties, o kit melavo", tai ji teisinga. Vadinasi, lang imu Saulius. Atsakymas. Saulius. 3 PAVYZDYS. Viktorija, Pranut, Jrat ir Sigut jaunj matematik olimpiadoje um keturias pirmsias vietas. klausim, kuri um koki viet, buvo gauti vertinimo komisijos trij nari atsakymai: 1. Pranut II, Viktorija III; 2. Sigut II, Pranut I; 3. Jrat II, Viktorija IV. Pasirod, kad kiekvieno atsakymo viena dalis teisinga, o kita klaidinga. Kuri mergait um koki viet olimpiadoje?

Sprendimas. Jeigu pirmojo atsakymo teiginys Pranut um II viet" yra teisingas, tai antrojo atsakymo nei vienas i teigini negali bti teisingas (II vieta jau uimta, o Pranut uimti ir I, ir II viet negaljo). Vadinasi, pirmojo atsakymo teisingas yra antras teiginys Viktorija um III viet". (Be to, aiku, kad Pranut ne antra.) Tada i treio atsakymo matome, kad teisingas teiginys yra Jrat um II viet". Dabar i antrojo atsakymo matome, kad teiginys Sigut um II viet" neteisingas. Vadinasi, teiginys Pranut I" teisingas. Sigutei lieka IV vieta. Atsakymas. Pranut um I viet, Jrat II, Viktorija III, Sigut IV.

Udaviniai
169. Vienas i trij draug neilaik egzamino. Paklaustas Justas tvirtino, kad jis ir Rimas ilaik. Rimas tvirtino, kad Justas ir Simas ilaik, Simas tikino ilaiks. Du vaikinai sak ties, o vienas melavo. a) Kuris i vaikin neilaik egzamino? b) Kuris i vaikin melavo? 170. Kambaryje Gediminas, Paulius ir Virgis aid kamuoliu. Vieno vaikino mestas kamuolys sudau vaz. mamos klausim, kuris sudau vaz, Gediminas atsak, kad nelaim nutiko jam, Paulius tvirtino, kad nei jis, nei Virgis vazos nesudau, o Virgis nurod tai padarius Pauli. Kuris i vaikin sudau vaz, jeigu: a) vienas sak ties, o du melavo? b) du sak ties, o vienas melavo? c) visi melavo? 171. Trys konkuruojanios firmos paskelb sensacingus praneimus: luota": bankrutuoja Raas"; Raas": bankrutuoja epetys"; epetys": bankrutuoja luota". Ar galima nustatyti, kuri firma bankrutuoja, jeigu i trij bankrutuoja tik viena ir inoma, kad: a) vienos firmos praneimas teisingas, o kit dviej praneimai klaidingi? b) dviej firm praneimai teisingi, o vienos klaidingas? c) visi praneimai klaidingi? 172. Rasa sunkiai ne kibir vandens. J prisivijo trys bendraklasiai: Gailius, ilvinas ir Saulius. Bet Rasa nesivalg, todl draug nemat. Neprijusi iki nam, ji pastat kibir su vandeniu ir nubgo namo pasikviesti ko nors pagalb. Kol ji bgo namo, vienas bendraklasis greitai paiupo kibir su vandeniu ir atne prie namo, kuriame Rasa gyveno. Kai ji ijo, kibiras su vandeniu stovjo alia prieangio, o greta buvo trys draugai. Ji paklaus: Kuris atnete kibir? klausim ji igirdo tokius atsakymus: Gailius. A atneiau kibir. ilvinas. A neneiau kibiro. Tada Rasa, inodama, kad Saulius visada sako tik ties, paklaus: Sauliau, ar ties sako berniukai? Saulius. Abu pasak neties. Rasa i karto suprato, kas atne kibir, ir padkojo talkininkui. Tad kuris gi berniukas atne kibir?

173. Trys sesuts Rasa, Lina ir Egl pasirod mokyklos koncerte. Viena i j oko, kitos dvi dainavo. Kai tvai paklaus, kuri mergait oko. Rasa atsak: klausim atsakysime kiekviena, o js patys atspkite, kuri i ms oko koncerte. inokite, kad Egl visada sako tik ties. Padkite tvams atspti, kuri dukra oko, jei atsakymai buvo tokie: Rasa. okau a. Lina. A neokau. Egl. Viena ses sak ties, o kita neties. Nurodymas. Pirma pabandykite atsakyti klausim, kuri mergait Rasa ar Lina sak ties. O tada galsite atsakyti pagrindin klausim: kuri i trij mergaii oko. 174. Trys mokins Jrat, Laima ir Rta moksleivi menins gimnastikos varybose um tris pirmsias vietas. Mokyklos draugai kit dien pasiteiravo: Girdjome, kad js umte pirmsias tris vietas, bet neinome, kuriai i js teko pirmoji vieta. Pasakykite. Draugai igirdo tris tokius atsakymus: Jrat. A umiau pirmj viet. Laima. A neumiau pirmosios vietos. Rta. A umiau ne trei viet. Ir inokite, kad vienos mano draugs atsakymas teisingas, o kitos neteisingas. Kuri viet varybose um Rta, jeigu jos atsakymas visikai teisingas? 175. Dvirai lenktynse dalyvavo penki mokiniai ir um skirtingas vietas. Po varyb keturi j draugai pasak: Simas um antr viet, Kazys trei; Marius um trei viet, Tomas penkt; Tomas um pirm viet, Marius antr; Simas um antr viet, Vladas ketvirt. Kiekvieno teiginio viena dalis teisinga, kita klaidinga. Kuri viet um kiekvienas mokinys? Pastaba. Udavinys turi du atsakymus. 176. Trys draugai, linksmi vaikinai Jonas, Vytas ir Laurynas Ginijasi visada. Jonas visada atspja, Vytas niekad neatspja, O Laurynas kai kada. Prie ekskursij draugai Viens kitam piktai kalbjo.

Pirmas: Imkim guminius! Lis rytoj smarkus lietus! Antras: K js! Tai apgaul! Bus rytoj giedra ir saul! Treias: Netikiu a niekuo, Mes rytoj sulauksim sniego! Tas, kuris kalbjo treias, Gal u pirm kiek teisesnis, Bet vis viena neteisus. Atsakyt praau visus: K pasak Jonas gero, K gi Vytas prasiman, K draugams Laurynas sak? Jau atsakt? O dabar paklausti noriu: Pasakykit, koks ryt oras? 177. Saloje gyvena dvi gentys: teisuoliai, kurie visada sako ties, ir melagiai, kurie visada meluoja. Keliautojas sutiko iabuv ir paklaus, kas jis toks. Igirds, kad is i teisuoli genties, pasisamd j. Jie pajo ir pamat kit iabuv. Keliautojas pasiunt savo pasisamdyt tarn paklausti, kokiai geniai tas priklauss. Tarnas gro ir pasak, kad tas tvirtina, jog ess i teisuoli genties. Pasakykite, teisuolis ar melagis buvo tarnas.

3 Dirichl principas
Dirichl* principas juokais danai vadinamas narveli ir triui" principu. Pavyzdiui, negalima dviejuose narveliuose udaryti septyni triui taip, kad kiekviename narvelyje j bt ne daugiau kaip trys. I tikrj, jei kiekviename narvelyje bt ne daugiau kaip trys triuiai, tai i viso triui bt ne daugiau kaip 3 2 = 6, o tai prietarauja slygai (yra septyni triuiai).

Jeigu n narveli reikia patalpinti daugiau negu n triui, tai bent viename narvelyje teks patalpinti ne maiau kaip du triuius. Bendresn Dirichl principo formuluot: Jeigu n di (narveli) reikia patalpinti daugiau negu n k rutuli (triui), tai bus bent viena d (narvelis), kuri pateks daugiau negu k rutuli (triui). Isprskime kelet udavini remdamiesi Dirichl principu. 1 PAVYZDYS. Spausdinant 25 puslapi tekst padarytos 102 klaidos. rodykite, kad yra puslapis, kuriame padarytos daugiau negu keturios klaidos. rodymas. 25 puslapius (narvelius") sutalpintos 102 klaidos (triuiai"). Kadangi 25 narvelius" sutalpinta daugiau negu 25 4 (102 > 100) triui", tai pagal Dirichl princip bus bent vienas narvelis", kur pateks daugiau negu 4 triuiai". Taigi yra puslapis, kuriame padarytos daugiau negu keturios klaidos.

* Peteris Gustavas Leionas-Dirichl (1805-1859) ymus vokiei matematikas.

Danai pats terminas Dirichl principas" n nevartojamas, o remiamasi prietaros metodu (kaip skyrelio pradioje). 2 PAVYZDYS. Klasje yra 24 mokiniai. Visi klass vaikai atsakinjo testo klausimus. Mikas Petraitis atlikdamas test padar 11 klaid, o kiti vaikai klaid padar maiau (galbt ir visai nepadar klaid, t. y. padar O klaid). rodykite, kad bent trys mokiniai padar klaid vienodai. rodymas. ia narveliai" klaid skaiius, o triuiai" mokiniai. narvel su numeriu O patalpinkime" visus mokinius, kurie nepadar nei vienos klaidos, narvel su numeriu 1 tuos, kurie padar vien klaid, narvel 2 kurie padar 2 klaidas ir taip iki narvelio su numeriu 10 (Mikui Petraiiui narvelio nereikia). Kadangi (be Petraiio) yra 23 = 2 11 + 1 mokiniai, o narveli 11, tai pagal Dirichl princip bus narvelis, kuriame yra daugiau kaip 2 mokiniai. Dabar t pat udavin isprskime prietaros bdu. Tarkime prieingai: nra trij mokini, kurie padar vienodai klaid. Tuomet kiekviename i 11 narveli su numeriais 0, 1 , 2 , . . . , 10 yra po du arba maiau mokini. Vadinasi, visuose narveliuose yra ne daugiau kaip 2 x 1 1 = 2 2 mokiniai. Pridj Mik Petrait, gautume 23 mokinius. Bet tai prietarauja slygai, kad klasje yra 24 mokiniai. Prietara reikia, kad teisingas udavinio teiginys, t. y. kad bent trys mokiniai padar vienodai klaid.

Udaviniai
178. Dje yra 105 keturi ri obuoliai. rodykite, kad maiausiai 27 i j yra vienos ries obuoliai. 179. parduotuv atve 25 des trij ri obuoli, be to, inoma, kad kiekvienoje dje yra vienos ries obuoliai. Ar galima rasti 9 des su tos paios ries obuoliais? 180. Vienoje mokykloje yra 43 klass, kuriose mokosi 1076 mokiniai. rodykite, kad yra klas, kurioje mokosi ne maiau kaip 26 mokiniai. 181. Koks turt bti maiausias mokini skaiius mokykloje, kad bent du mokiniai t pat mnes ir t pai dien vst savo gimtadien? 182. Klasje yra 25 mokiniai. Ar yra toks met mnuo, kur savo gimtadien vst ne maiau kaip 3 mokiniai? 183. rodykite, kad tarp trij sveikj skaii visuomet yra du skaiiai, kuri suma dali i 2.

184. rodykite, kad tarp bet kuri ei sveikj skaii yra bent du skaiiai, kuri skirtumas dalus i 5. 185. rodykite, kad tarp bet koki 52 natralij skaii galima rasti tokius du skaiius, kuri suma arba skirtumas dalytsi i 100. 186. Vienoje dje yra 10 raudon, 8 geltoni, 8 mlyni ir 4 ali pietukai. Tamsoje i ds imami pietukai. Kiek maiausiai pietuk reikt paimti, kad tarp itrauktj bt: a) ne maiau kaip 4 vienos spalvos pietukai; b) bent po vien kiekvienos spalvos pietuk; c) ne maiau kaip 6 geltoni pietukai? 187. Futbolo pirmenybse dalyvauja 30 komand, kurios tarpusavyje turi susitikti po vien kart. rodykite, kad bet kuriuo momentu yra bent dvi komandos, suaidusios po tiek pat rungtyni. 188. Keletas apskritimo lank nuspalvinti raudonai. Nuspalvint lank ilgi suma didesn u apskritimo ilgio pus. rodykite, kad yra toks apskritimo skersmuo, kurio galai nuspalvinti raudonai. 189. Duota n sveikj skaii. rodykite, kad tarp duotj skaii galima rasti kelet skaii, kuri suma bt dali i n, arba vien skaii, dal i n. 190. rodykite teorem: jeigu du sveikieji skaiiai m ir n tarpusavyje pirminiai (j bendras didiausias daliklis lygus 1), tai galima rasti natralj skaii k tok, kad mk 1 dalytsi i n be liekanos. 191. Kvadrate, kurio kratins ilgis 1 m, paymtas 51 takas. rodykite, kad visada galima nubrti tok apskritim, kurio spindulys lygus m, o jo viduje bt bent 3 paymtieji takai. 192. Mikas uima kvadrato formos sklyp, kurio kratas lygus 1 km. Jame auga 4500 medi, kuri kiekvieno skersmuo 50 cm. rodykite, kad mike galima rasti staiakampio formos IOm 20 m aiktel, kurioje neauga nei vienas medis. 193. Raskite visus ikiluosius daugiakampius, turinius savyb: statmens, nubrto i daugiakampio bet kurio vidaus tako bet kuri kratin, pagrindas yra ioje kratinje, bet ne jos tsinyje. 194. Ar tiesa, kad i 30 skirting natralij skaii, ne didesni u 50, visuomet galima isirinkti du skaiius, i kuri vienas yra du kartus didesnis u kit?

195. Kvadrato kratins ilgis lygus 1. Jo viduje laisvai pasirenkamas 101 takas, i kuri jokie trys nepriklauso vienai tiesei. rodykite, kad yra toks trikampis su virnmis mintuose takuose, kurio plotas ne didesnis kaip 196. I sekos 1, 2, 3, . . . , 200 irinktas 101 skaiius. rodykite, kad visada galima nurodyti du skaiius, i kuri vienas dalijasi i kito. 197. Buvo 200 rieut ir 21 berniukas. rodykite, kad nors ir po kiek rieut jie suvalgyt (galbt ir po 0), visada atsiras du berniukai, suvalg po vienodai rieut. 198. Name gyvena 123 gyventojai. Jiems kartu 3813 met. Ar galima i j irinkti 100 moni, kuriems i viso ne maiau kaip 3100 met? 199. rodykite, kad i 986 skirting natralij skaii, ne didesni u 1969, visuomet galima paimti tris tokius skaiius, i kuri dviej suma bt lygi treiajam. Ar is teiginys liks teisingas, jei skaii 986 pakeisime skaiiumi 985? 200. Vadinamosios Fibonaio sekos 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, . . . kiekvienas narys, pradedant treiuoju, lygus dviej prie j esani skaii sumai. Ar atsiras tarp pirmj 100000001 ios sekos nari skaiius, kuris baigiasi keturiais nuliais? 201. rodykite, kad yra toks skaiiaus 1977 kartotinis, kuris deimtainje sistemoje uraomas tik nuliais ir vienetais. 202. rodykite, kad yra toks skaiiaus 1993 kartotinis, kurio visi skaitmenys lygs 1. 203. rodykite, kad i bet kuri 65 natralij skaii galima paimti 9 skaiius, kuri suma dalijasi i 9 be liekanos. 204. rodykite, kad i bet kuri 100 natralij skaii visada galima paimti 15 toki, kad bet kuri dviej skaii skirtumas dalytsi i 7 be liekanos. 205. Duota 12 skirting dvienkli natralij skaii. rodykite, kad tarp j galima rasti du skaiius, kuri skirtumas bt dvienklis skaiius su vienodais skaitmenimis.

4 Kratinio elemento metodas


Kratinio elemento metodas vienas i udavini sprendimo metod, patariantis iekant atsakymo udavinio klausim nagrinti tam tikr kratin objekt. Pavyzdiui, kai udavinyje kalbama apie atkarpos tak aib, metodas silo panagrinti kratin (kairiausi arba deiniausi) aibs tak. Kai udavinyje duota tam tikra skaii aib, kratinio elemento metodas pataria panagrinti didiausi ar maiausi i i skaii. inoma, is metodas (kaip ir bet kuris kitas) padeda ne visada. 1 PAVYZDYS. Kiekvienoje taisyklingojo 100-kampio virnje parayta po skaii, ir visi 100 skaii skirtingi. Ar gali kiekvienas i j bti lygus gretimose dviejose virnse parayt skaii aritmetiniam vidurkiui? Sprendimas. rodysime, kad taip bti negali. I tikrj, tarkime, kad kiekvienas skaiius lygus savo dviej kaimyn vidurkiui. Nagrinkime didiausi i skaii ir paymkime j M. Kadangi skaiiai skirtingi, tai skaiiaus M kaimynai maesni u j. Bet tada ir j aritmetinis vidurkis maesnis u M. Gavome prietar, todl ms prielaida neteisinga. Vadinasi, negali bti taip, kad kiekvienas i skaii lygus savo kaimyn aritmetiniam vidurkiui. Pastaba. inoma, galima nagrinti ir maiausi skaii sprendimas i esms lieka tas pats. Taigi patarimai nagrink didiausi!" ir nagrink maiausi!" ia vienodai geri. 2 PAVYZDYS. Petras turi 44 monetas. iandien jis apsirengs taip, kad jo rbuose yra 10 kieni. Ar gali Petras susidlioti monetas kienes taip, kad monet skaiius kiense bt skirtingas (tuia kien taip pat gali likti)? Sprendimas. Tarkime, kad Petrui pavyko susidlioti monetas norimu bdu. Sunumeruokime Petro kienes monet skaiiaus didjimo tvarka. Neturtingiausioje", t. y. pirmoje, kienje gali visai nebti monet, antroje bus ne maiau kaip viena moneta, ..., turtingiausioje", t. y. deimtoje, bus ne maiau kaip 9 monetos. Tuomet 10-yje kieni i viso bus ne maiau kaip 1 + 2 + 3-1 + 9 = (1+ 2 9) ' 9 = 45 monetos. Gavome prietaravim udavinio slygai juk Petras turjo 44 monetas. Todl prielaida, kad Petras gali susidlioti monetas norimu bdu, t. y. taip, kad monet skaiius kiense bt skirtingas, yra klaidinga. Tai reikia, kad Petras negali susidlioti monet kienes taip, kad monet skaiius kiense bt skirtingas. Matome, kad sprsdami udavin irikiavome" kienes, ir patogu buvo pradti nagrinti nuo kratins iuo atveju pirmos kiens.

Udaviniai
206. Septyni grybautojai kartu surinko 100 gryb. Jokie du grybautojai nesurinko po vienodai gryb. rodykite, kad yra trys grybautojai, kurie kartu surinko ne maiau kaip 50 gryb. 207. Duotos penkios skirtingos trupmenos, kuri skaitikliai lygs 1, o vardikliai yra skirtingi nelyginiai skaiiai. Ar gali i trupmen suma bti lygi vienetui? 208. Yra 100 kubeli. Kiekviena kubelio siena nudayta arba raudonai, arba mlynai, arba aliai. 80 kubeli turi raudon sien, 85 mlyn, 75 ali. Kiek kubeli turi vis spalv sienas? 209. pirmj matematik olimpiados rat susirinko 200 moksleivi. Olimpiadoje buvo pateikti 4 udaviniai. antrj olimpiados rat patenka tie, kurie isprend visus udavinius. I udavin isprend 180 moksleivi, II 170, III 160, IV 150. Ar tilps antrojo matematik olimpiados rato dalyviai patalpoje, kurioje gali dirbti ne daugiau kaip 50 moksleivi? 210. I skaitmen 1, 2, 3, 4 sudarytas vienas keturenklis skaiius su skirtingais skaitmenimis, po to i t pai skaitmen nelygus jam antras keturenklis skaiius. rodykite, kad nei vienas i t dviej skaii nesidalija i kito. 211. Tiesje duota aib tak, kuri kiekvienas yra atkarpos, jungianios kuriuos nors du tos aibs takus, vidurio takas. rodykite, kad toki tak aib yra begalin. 212. Ploktumoje duota aib tak, kuri kiekvienas yra atkarpos, jungianios kuriuos nors du tos aibs takus, vidurio takas. rodykite, kad toki tak aib yra begalin. 213. Kiekvienoje atuoniakampio virnje urayta po skaii. Kiekvienas tas skaiius yra lygus gretimose virnse parayt skaii aritmetiniam vidurkiui. a) Ar gali visi atuoni skaiiai bti skirtingi? b) Ar gali bent du skaiiai bti nelygs? 214. Ant kiekvienos ikilojo keturkampio ABCD kratins kaip ant skersmens nubrtas skritulys. rodykite, kad skrituliai visikai udengia keturkamp. 215. Ploktumoje duota n tak, i kuri jokie trys nepriklauso vienai tiesei. rodykite, kad galima nubrti apskritim, kuris eit per tris i duotj tak ir kurio viduje nebt n vieno i duotj tak.

KARTOJIMO MEDIAGA IDALIS


Pagrindiniai ymenys 1. Skaitiniai ir raidiniai reikiniai 2. Lygtys ir nelygybs 3. Lygi ir nelygybi sistemos 4. Funkcijos 5. Ekonomikos elementai 6. Statistika. Tikimybs. Kombinatorika 78 85 100 110 115 126 134

Pagrindiniai ymenys
Uraas
n z

Prasm Natralij skaii aib Sveikj skaii aib Racionalij skaii aib Iracionalij skaii aib Realij skaii aib Daugiau Maiau Lygu Daugiau arba lygu (nemaiau) Maiau arba lygu (nedaugiau) Apytiksliai lygu Priklauso Sankirta Poaibis Intervalas nuo a iki b Intervalas nuo a iki b, skaitant a ir b Intervalas nuo a iki b, skaitant b Intervalas nuo a iki b, skaitant a Intervalas nuo a iki +00 Intervalas nuo a iki +00, skaitant a Intervalas nuo 00 iki a Intervalas nuo 00 iki a, skaitant a Intervalas nuo 00 iki +00 Skaii seka; a\ pirmasis narys, an -tasis narys Lygiagretu Panau Trikampis Perimetras Pusperimetris Plotas Tris Procentai Promils Pridtosios verts mokestis

Q
i r

>
<
=

>

Ri e n C (a; b) [a; b] (a; b] [a, b) (<a; +00) [a; +00) (00; a) (00; a] ( - 0 0 ; +00) aI,2, a.3,...,
Il

an,...

p p s v

%
%c

PVM

P(A) A Y = /(JC) D(/) E( f ) DBD MBK + arba : arba / y/a Xfa Z/a \a\ a I I ab abc a ion A(a) A(a; b) xN yN sin a cos a tg a ctg a Ma : b

vykio A tikimyb vykis, prieingas vykiui A Kintamojo J C funkcija; J C nepriklausomas kintamasis, y priklausomas kintamasis Funkcijos f apibrimo sritis Funkcijos f reikmi sritis Didiausiasis bendrasis daliklis Maiausiasis bendrasis kartotinis Sudtis Atimtis Daugyba Dalyba Kvadratin (antrojo laipsnio) aknis i a; a poaknis Kubin (treiojo laipsnio) aknis i a; a poaknis -tojo laipsnio aknis i ; a poaknis, n aknies laipsnis Skaiiaus a modulis Skaiius, prieingas skaiiui a Skaiius, atvirktinis skaiiui a Paprastoji trupmena; a skaitiklis, b vardiklis (skaii a ir b santykis) Dvienklis skaiius Trienklis skaiius Standartin skaiiaus iraika; 1 ^ a < 10, n e Z skaiiaus eil Tako A, priklausanio koordinai tiesei, koordinat a Tako A, priklausanio koordinai ploktumai, koordinats; a abscis; b ordinat Tako N abscis Tako N ordinat Kampo a sinusas Kampo a kosinusas Kampo a tangentas Kampo a kotangentas emlapio mastelis; a atstumas emlapyje, b atstumas vietovje

ax + b = O

ax + by + c = O ax2 + bx + c = O ax + bx + c D

Tiesin (pirmojo laipsnio) lygtis su vienu neinomuoju; a, b skaiiai, neinomasis Tiesin lygtis su dviem neinomaisiais; a, b, c skaiiai, x, y neinomieji Kvadratin (antrojo laipsnio) lygtis; a, b, c skaiiai (a 0), neinomasis Kvadratinis trinaris; a, b, c skaiiai (a 0), kintamasis Kvadratins lygties 2 + b + c = 0 (kvadratinio trinario 2 + b + c) diskriminantas (D = b2 4ac) Apskritimo lygtis; (a; b) apskritimo centro koordinats, R spindulio ilgis Racionalioji lygtis (neinomasis yra ir vardiklyje) Dviej tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistema; a\, b\, c\, a2, b2, C2 skaiiai, JC, Y neinomieji Tiesin nelygyb; a, b skaiiai, kintamasis

(JC a)2 + (Y b)2 = R2 = 0 i a\x + b\y + ei = 0, I a2x + b2y + c2 = 0 ax + b > 0 <

a 2 + b + c > 0 <

Kvadratin nelygyb; a, b, c skaiiai (a 0), kintamasis

f (x) = ax + b fix) = ax2 + bx + c

Tiesin funkcija; a, b skaiiai, nepriklausomas kintamasis Kvadratin funkcija; a, b, c skaiiai {a 0), nepriklausomas kintamasis

Laiko vienetai 1 amius = 100 met (1 a. - 100 m.) 1 metai = 1 2 mnesi (1 m. = 12mn.) = 365 dienos (366 dienos, kai metai yra keliamieji) (1 m. = 365 d. arba 366 d.) 1 mnuo 4 savaits (1 mn. 4sav.) 1 savait = 7 paros (1 sav. = 7 par.) 1 para - 24 valandos (1 par. = 24 vai.) 1 valanda = 60 minui (1 vai. = 60min.) 1 minut = 60 sekundi (1 min. = 60 sek.) Ilgio vienetai 1 1 1 1 kilometras = 1000 metr (1 km = 1000 m) metras = 1 0 decimetr ( I m = 10 dm) decimetras = 1 0 centimetr (1 dm = 10 cm) centimetras = 1 0 milimetr (1 cm = 10 mm)

Greiio vienetai 1 kilometras per valand = = = = = Ploto vienetai 1 1 1 1 1 kvadratinis kvadratinis kvadratinis hektaras = aras = 1 0 0 kilometras = 1 000000 kvadratini metr (1 km2 = 1000 000 m2) metras = 10000 kvadratini centimetr (1 m2 = 10 000 cm2) centimetras = 1 0 0 kvadratini milimetr (1 cm2 = IOOmm2) 10000 kvadratini metr (1 ha = IOOOOm2) kvadratini metr ( l a = IOOm2) 1000 metr per valand (l = 1000 metr per minut (l = f metr per sekund ( I ^ = A m ) kilometro per minut (l = ^ kilometro per sekund (l = J L

Trio vienetai 1 1 1 1 kubinis kubinis kubinis litras = kilometras = 1 000000000 kubini metr (1 km3 = 1 000 000 000 m3) metras = 1 000000 kubini centimetr (1 m 3 = 1 000 000 cm3) centimetras = 1000 kubini milimetr (1 cm3 = 1000 mm 3 ) 1 kubinis decimetras (1 = 1 dm 3 )

Mass vienetai 1 1 1 1 tona = 1000 kilogram ( l t = 1000kg) kilogramas = 1000 gram (1 kg = 1000 g) gramas = 1000 miligram ( I g = 1000 mg) centneris = 1 0 0 kilogram (1 cnt = 100 kg)

Tankio vienetai 1 kilogramas kubin metr = 0,001 gramo kubin centimetr (l ^ Piniginiai vienetai 1 litas = 100 cent (1 Lt = IOOct) = j

Kartotini ir dalini matavimo vienet dalys

Pirmoji megaodio dalis Reikm ymjimas Daugiklis

kilo-

hekto-

deka-

deci-

centi-

mili-

mikro-

milijonas tkstantis imtas deimt deimtoji imtoji M IO


6

tkstantoji milijonoji m IO"6


-3

k IO
3

h IO
2

da IO
1

d IO"
1

c IO"
2

Pirmini skaii lentel (iki 1000) 2 3 5 7 11 13 17 19 23 29 31 37 41 43 47 53 59 61 67 71 73 79 83 89 97 101 103 107 109 113 127 131 137 139 149 151 157 163 167 173 179 181 191 193 197 199 211 223 227 229 233 239 241 251 257 263 269 271 277 281 283 293 307 311 313 317 331 337 347 349 353 359 367 373 379 383 389 397 401 409 419 421 431 433 439 443 449 457 461 463 467 479 487 491 499 503 509 521 523 541 547 557 563 569 571 577 587 593 599 601 607 613 617 619 631 641 643 647 653 659 661 673 677 683 691 701 709 719 727 733 739 743 751 757 761 769 773 787 797 809 811 821 823 827 829 839 853 857 859 863 877 881 883 887 907 911 919 929 937 941 947 953 967 971 977 983 991 997

Natralij skaii nuo 11 iki 99 kvadrat lentel 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 121 441 961 1681 2601 3721 5041 6561 8281 2 144 484 1024 1764 2704 3844 5184 6724 8464 3 169 529 1089 1849 2809 3969 5329 6889 8649 4 196 576 1156 1936 2916 4096 5476 7056 8836 5 225 625 1225 2025 3025 4225 5625 7225 9025 6 256 676 1296 2116 3136 4356 5776 7396 9216 7 289 729 1369 2209 3249 4489 5929 7569 9409 8 324 784 1444 2304 3364 4624 6084 7744 9604 9 361 841 1521 2401 3481 4761 6241 7921 9801

Natralij skaii nuo 1 iki 10 kvadrat ir kub lentel a a2


a3

1 1 1

2 4 8

3 9 27

4 16 64

5 25 125

6 36 216

7 49 343

8 64 512

9 81 729

10 100 1000

Skaii 2, 3 ir 5 laipsni lentel a 2 3 5 a1 2 3 5 a2 4 9 25


a3

a4 16 81

a5 32 243

a6 64 729

a1 128 2187

a8 256 6561

a9 512 19 683

a10 1024 59 049

8 27

125 625 3125 15 625 78 125 390625 1 953 125 9 765 625

Trigonometrini funkcij reikmi lentel


Laipsniai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 sin 0,000 017 035 052 070 0,087 105 122 139 156 0,174 191 208 225 242 0,259 276 292 309 326 0,342 358 375 391 407 0,423 438 454 469 485 0,500 515 530 545 559 0,574 588 602 616 629 0,643 656 669 682 695 0,707 tg 0,000 017 035 052 070 0,087 105 123 141 158 0,176 194 213 231 249 0,268 287 306 325 344 0,364 384 404 424 445 0,466 488 510 532 554 0,577 601 625 649 675 0,700 727 754 781 810 0,839 869 900 933 966 1,000 COS 1,000 1,000 0,999 999 998 0,996 995 993 990 988 0,985 982 978 974 970 0,966 961 956 951 946 0,940 934 927 921 914 0,906 899 891 883 875 0,866 857 848 839 829 0,819 809 799 788 777 0,766 755 743 731 719 0,707 Laipsniai 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 sin 0,719 731 743 755 0,766 777 788 799 809 0,819 829 839 848 857 0,866 875 883 891 899 0,906 914 921 927 934 0,940 946 951 956 961 0,966 970 974 978 982 0,985 988 990 993 995 0,996 998 999 999 1,000 1,000 tg 1,036 072 111 150 1,192 235 280 327 376 1,428 483 540 600 664 1,732 804 881 1,963 2,050 2,145 246 356 475 605 2,747 2,904 3,078 271 487 3,732 4,011 4,331 4,705 5,145 5,671 6,314 7,115 8,144 9,514 11,430 14,301 19,081 28,636 57,290 O O COS 0,695 682 669 656 0,643 629 616 602 588 0,574 559 545 530 515 0,500 485 469 454 438 0,423 407 391 375 358 0,342 326 309 292 276 0,259 242 225 208 191 0,174 156 139 122 105 0,087 070 052 032 017 0,000

I Skaitiniai ir raidiniai reikiniai


Skaiiai h Natralieji skaiiai N= {1,2, 3,...}
Nulis

O
Prieingi natraliesiems skaiiai {...,-3,-2,-1}

Sveikieji skaiiai Z ={...,-3,-2,-1,0,1,2, 3,...} Trupmenos (paprastosios ir deimtains, baigtins arba periodins)

Racionalieji skaiiai Q= {...,-2,-1,-1,0,1, 2,. Iracionalieji skaiiai I

Realieji skaiiai R

V2, V3,7,...
Romnikai I II III IV V VI VII VIII IX Arabikai 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Romnikai X XX XXX XL L LX LXX LXXX XC Arabikai 100 200 300 400 500 600 1000 1500 2000 Romnikai C CC CCC CD D DC M MD MM

Arabikai 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Lyginiai skaiiai: 0, 2, 4, 6, 8, 10, . . . (dalijasi i 2). Nelyginiai skaiiai: 1, 3, 5, 7, 9, . . . (nesidalija i 2). Pirminiai skaiiai: 2, 3, 5, 7, 1 1 , . . . (turi tik du daliklius: 1 ir pat skaii). Sudtiniai skaiiai: 4, 6, 8, 9, 10, . . . (turi daugiau negu du daliklius). Teigiami skaiiai skaiiai, didesni u 0. Neigiami skaiiai skaiiai, maesni u 0. Skaiius 0 nra nei teigiamas, nei neigiamas. Skaiius 1 nra nei pirminis, nei sudtinis. Natralusis skaiius dalijasi: i 2, jei skaiiaus paskutinis skaitmuo yra 0, 2, 4, 6 arba 8; i 3, jei skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 3; i 5, jei skaiiaus paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5; i 9, jei skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 9; i 10, jei skaiiaus paskutinis skaitmuo yra 0.

Sudtinius skaiius galima iskaidyti pirminiais dauginamaisiais, t. y. ireikti pirmini skaii sandauga. Dviej natralij skaii didiausiasis bendrasis daliklis (DBD) tai didiausias skaiius, i kurio dalijasi abu tie skaiiai. Dviej natralij skaii maiausiasis bendrasis kartotinis (MBK) tai maiausias skaiius, kuris dalijasi i abiej t skaii. Skaii a\, a2, , an aritmetinis vidurkis tai j suma a\ + a2 + + an, padalyta i j skaiiaus n, t. y.: a\ + a2 -\ n \-an

Bet kur natralj skaii galima urayti skyri suma, pavyzdiui: dvienklis skaiius: a b = a 10 + b\ a deimi skaiius, b vienet skaiius. trienklis skaiius: abc = a - 1 0 0 + - 1 0 - | - c ; a imt skaiius, b deimi skaiius, c vienet skaiius. Teigiam skaii galima urayti standartine iraika: a IOn, kur 1 ^ a < 10, o n sveikasis skaiius. Skaiius n vadinamas skaiiaus eile. Du skaiiai, kuri suma lygi 0, vadinami vienas kitam prieingais skaiiais: a + (a) = 0. Vienas kitam prieingi skaiiai skiriasi enklu. Du skaiiai, kuri sandauga lygi 1, vadinami vienas kitam atvirktiniais skaiiais: b \ = 1 (b 0). Skaiiaus a modulis apibriamas taip: I _ a, t a, kai a ^ 0, kai a < 0.

Skaiiaus a modulis \a\ parodo, kiek tas skaiius skaii tiesje nutols nuo nulio. Vienas kitam prieing skaii moduliai yra lygs, t. y. | a\ = |a|. f -
A AO -

|-aI

r 0

BO

= \a\

AO = .

Du teigiami dydiai vadinami tiesiogiai proporcingais, jeigu j atitinkam reikmi santykiai yra lygs. Skaiius, kuriam lygs tiesiogiai proporcing dydi atitinkam reikmi santykiai, vadinamas proporcingumo koeficientu. Du teigiami dydiai yra tiesiogiai proporcingi, jeigu, vieno dydio reikmei kelis kartus padidjus (sumajus), kito dydio reikm tiek pat kart padidja (sumaja). Du teigiami dydiai vadinami atvirkiai proporcingais, jeigu j atitinkam reikmi sandaugos yra lygios. Skaiius, kuriam lygios atvirkiai proporcing dydi atitinkam reikmi sandaugos, vadinamas atvirktinio proporcingumo koeficientu. Du teigiami dydiai yra atvirkiai proporcingi, jeigu vieno dydio reikmei kelis kartus padidjus (sumajus), kito dydio reikm tiek pat kart sumaja (padidja). Atstumas tarp dviej tak, priklausani koordinai aiai, lygus t tak koordinai skirtumo moduliui. M O XM N
xn

MN

I xN

M I'

xN tako N koordinat, xM tako M koordinat.

Atstumas tarp dviej tak, priklausani koordinai ploktumai, lygus kvadratinei akniai i t tak atitinkam koordinai skirtum kvadrat sumos.

MN

( - + (yN - yM)2\ 1 N ir yN tako N koordinats, tako M koordinats. 1

Xm

XN

Atkarpos vidurio tako koordinats lygios atkarpos gal atitinkam koordinai sumos pusei (aritmetiniam vidurkiui). A -tXA

B XB

R x

X+XB

'

Veiksmai
Veiksmas Sudtis Uraas a+b= c a, b dmenys c suma a a b c b= c turinys atminys skirtumas Savybs a a a a +b= b+a +(b +c) = (a+ b)+ c + 0= a + (-a) = 0

Atimtis

a b = a + (b) a0= a 0 - a = -a a-a = 0 ab= ba a (b c) = (a b) c a (b c) = a b a c a 1= a 0 = 0 a i = 1 ( 0) (-a) b = a (-b) = -(a b) (-a) (-b) = a b a :b = a-I () a: a = I ( 0) 0 : a = 0 (a 0) a :1= a (-a) : b = a : (-b) = -(a : b) ( - a ) : (-b) = a : b a" = a a ... a, n e N
n kart

Daugyba

a b c a, b dauginamieji c sandauga

Dalyba

a b c

: b = c (b 0) dalinys daliklis dalmuo

Laipsnis

a" a laipsnio pagrindas n laipsnio rodiklis

1" = 1 , 0 = 0, kai n e N a1 =a,a=l ( 0) a~n = ^ (a 0) am -a" =am+n am : a" = am~n (a 0) ()" = am n (a 0), m, n e Z (,a b)n =an -b"

()" =

Kvadratin aknis

Ja a poaknis

Va = b, kai b2 = a (b > 0, a > 0) V a b = V a Vb (a ^ 0, b ^ 0) V = fb(a>0,b>0) (V^) 2 = ( ^ 0) Vai = || a-fb = Vcb ( > 0, b > 0)

Kubin aknis a poaknis

Xfa = b, kai = a Xf^a = Xfa

Veiksmai su paprastosiomis trupmenomis a: b = ^ b O, f = O, kai a = O, b O,


a c b ^ b -

n O, a . c = a (i
adcb bd '

flc b '

b'

d -

bd'

b d ~ be*

(a\n _ U/ Z?"' jei = S, tai ad = >c.

^ O, b > O,

Greitosios daugybos formuls ( + + b) = ( + b)2 = a2 + 2ab + b2, (a + b)(a - b) = O2 -b2, (ta - b) (a - b) = (a- b)2 = a2 + b2. Skaidymas dauginamaisiais ab ac = a (b c) bendrojo dauginamojo iklimas, a2 2ab + b2 = (a b)2, a2 b2 = (a + b)(a b) kvadrat skirtumas, ax2 + bx + c = a(x x\)(x x2); ia x\ ir x2 kvadratinio trinario ax2 + bx + c aknys (kvadratins lygties ax + bx + c = O sprendiniai). Kvadratin trinar ax2 + bx + c (a 0) galima iskaidyti dauginamaisiais, kai D = b2 -Aac^ 0. Skaii palyginimas a < b, kai a b < a > b, kai a b > O a = b, kai a b = O b a a b ~ ~ -

a t

Skaii apvalinimas Apvalindami skaii iki kurio nors skyriaus visus po to skyriaus esanius skaitmenis keiiame nuliais (jeigu tie skaitmenys yra po kablelio, tai juos atmetame) jeigu pirmas po to skyriaus esantis skaitmuo didesnis u 5 ar lygus 5 (5, 6, 7, 8, 9), tai paskutin likus skaitmen padidiname vienetu, t. y. apvaliname su pertekliumi; jeigu pirmas po to skyriaus esantis skaitmuo maesnis u 5 (O, 1, 2, 3. 4), tai paskutinio skaitmens nekeiiame, t. y. apvaliname su trkumu.

Procentai Skaiiaus a vienas procentas (%) yra , to skaiiaus dalis: a 1 a = = 0,01a. 100 100

Procentinis dviej skaii a ir b santykis parodo, kuri dal (procentais) skaiius a sudaro skaiiaus b:
- 100%.

Kai dydis a padidja po p procent t kart (kiekvien kart procentus skaiiuojant nuo pradins dydio a reikms), tai po t kart at + J L / j paprastj procent skaiiavimo formul.

Jei kiekvien kart procentai skaiiuojami nuo priaugusios dydio a reikms, tai at = ^l + qq ) ~ sudtini procent skaiiavimo formul. Jei dydis a sumaja po p procent t kart, tai paprastj procent skaiiavimo atveju at = a( 1 V - , 100 /

o sudtini procent skaiiavimo atveju at = a (1 V P V I. 100/

Promils Skaiiaus a viena promil (%c) yra to skaiiaus dalis: a 1 a = = 0,001a. 1000 1000

Sekos Skaii seka a\, a2, aj, . . . , kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju, lygus prie j esaniam nariui, sudtam su tuo paiu skaiiumi d, vadinama aritmetine progresija. Skaiius d vadinamas aritmetins progresijos skirtumu. Bet kur aritmetins progresijos nar an galima ireikti pirmuoju nariu ci\ ir progresijos skirtumu d: an = a\ + (n 1 )d (tai aritmetins progresijos -tojo nario formul). Skaii seka b\, b2, >, ..., kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju, lygus prie j einaniam nariui, padaugintam i pastovaus nelygaus nuliui skaiiaus q, vadinama geometrine progresija. Skaiius q vadinamas geometrins progresijos vardikliu. Paklaidos Dydio apytiksls reikms ir tikslios reikms skirtumo modulis vadinamas apytiksls reikms absoliuij paklaida, o absoliuiosios paklaidos ir apytiksls reikms santykis vadinamas apytiksls reikms santykine paklaida, t. y. jei skaiius a apytiksliai lygus (a ^ x), tai apytiksls reikms absoliuioji paklaida yra \x a\, o santykin \x a\ Santykin paklaida daniausiai reikiama procentais: \x a\
100%.

Trigonometrija a
sina cosa tga 0 0 1 0 30 1 2 V3 2 V3 3 45 V2 2 V2 2 1 60 V3 2 1 2 V3 90 1 0

120 2 1 2 -V3

135

2
v/2

-1

150 1 2 V3 2 V3 3

180 0 -1 0

sin2 + cos 2 = 1, t g a = , ctga = sin(90 a) = cosa, cos(90 a) = sina, tg (90 a) = ctga; sin(180 a) = sin a, cos(180 - a ) = - cosa, tg(180 - a) = - t g a .

Pratimai ir udaviniai
1. I skaii ; - 4 ; 3; - 0 , 5 ; f ; -y/2; 0; 4; a) natraliuosius skaiius; b) sveikuosius skaiius; c) racionaliuosius skaiius; d) neneigiamus skaiius; e) neteigiamus skaiius; f) vienas kitam prieingus skaiius; g) vienas kitam atvirktinius skaiius; h) iracionaliuosius skaiius; i) realiuosius skaiius. Apskaiiuokite: a) 2 - 0,03 d) j - 0 , 7 g) ( - 0 , 5 ) - 4 j) i f : ( 2 ^ - 0 , 4 + ) b) - 7 - 4 e) |0,7| h)-2-(-5,5)-1-51 1-0,8 k) f -
f-0,49
c

irinkite:

2.

) 3+

f) | - l | : i) {l - 1 : ) 0,6 1) 7 8,1" 9
0,6I

" ) 7 ^ 3
P

0)^27.60 s)
_ 1

)VtT3^+V:40 |52(5)2|

r) 9 - 2 - ( ^ ) - 1
- ( - 6 ) 42| - 6 | 2

-25-

t) l )

-6

3.

Apskaiiuokite skaii 2~ 2 ir (3) - 1 : a) sum; b) skirtum; c) sandaug; d) dalmen; e) skirtumo kvadrat; f) kvadrat skirtum; g) sandaugos tredal. Duoti reikiniai 2x 1 ir 3 x. Raskite suprastint j: a) sum; b) skirtum; c) sandaug; d) dvigub sandaug; e) kvadrat skirtum; f) skirtumo kvadrat. Apskaiiuokite reikm reikinio: a) 24 72 + 24 28 c) 1,2- 15 + 15 3,9 - 1,1 15
e)

4.

5.

b) 34 57 - 24 57 d) 1 4 8 - 6 - 1 4 8 - 3 , 6 - 2 , 4 - 4 8
g
2 4

23i29l _

2 3

.29

1 6

241!

g) sin2 60 - cos 60 tg 45

h) tg 2 60 + sin 60 cos 30

6.

Suprastinkite reikin: a) 5x x; b) 3x x; c) J C 3x2 + x; d) 2 - Ax + 5x - 3; e) (2x - 1) - (4 - x); f) 3 a 2 b 5 + ab4ab - aba - 3 a 2 bb 3 ; g) 2 abab 4ba2b + lab2a + 3 a 2 b; h) 2x~Xy3x2yy~2x; i) aba~lb2b~2b3a~3; j) (3a - 2b)2 -9a(a2b); k) 4(4a 2 - 1) - (4a + 3)(4a - 3); \)(2x-y + x- y)(3x + 2y) + 3 ( y 2 - 3x2); m) (2a + 3 b) (a -2b + a - b) - 2 (b 2 + 2a 2 ); n) ( 1 + ) 0 ( 1 - ^ ) - ( 1 + y ) 2 ; o) (2t + l)(t 3) 7(2/ 3);
2

p) \ V 6 0 +

271500 -

/45

Vb;

r)

/50 -

\V f l-

/40 :

V;

s) ^ x ( ^ x - 2 ) - ( y f x - I) 2 ; t) (Vb + 1)(4 + Vb)-(Vb + 2) 2 ; 2 2 u) 1 sin a + cos a; v) 2 sin2 a + 2 cos 2 a; z) tg 2 a cos 2 a + cos 2 a. 7. Apskaiiuokite reikinio reikm: a) x(x + 3) (x 2)(x + 1), kai = j ; b) (3y - 2)(3y + 2) - 2(y2 - 2), kai y = - ; c) (a + 1 )(a - 5 ) - ( 4 - a)2, kai = d) (3x + 2x2)(x - 2) - 2x(x - 3), kai x = \ . 8. rodykite tapatyb: a) (m n) = m 2mn + n ; 9 9 b) (m n)(m + n) = m n ; c) (2n + I) 2 - (2n - I) 2 = 8n; d) a3 -b3 = (a- b) (a2 + ab + b2); e) (a - 2b)(a2 + 2 b 2 + 2ab + 2b2) + 2(a 3 + 4b3) = 3;
f) (3 m + n 2 m + n)(m 2n) 2(m / 2 n ) ( m + / 2 n ) = m2;

g) tg 2 a sin2 a t g 2 a = sin2 a; h) ^ -cos4 = L sin" asin a

9.

Palyginkite skaiius: ) { ir {f; b) - ir - ; c) V 4 0 ir ^63; d) ( - ) 2 ir ( - ) 2 .

10. Skaiius 0,7; J; 0,5^2 ir suraykite majimo tvarka. A 0,7; 0,572; f ; f D 4; | ; 0,5V2; 0,7 11. Paraykite: a) maiausi b) didiausi c) maiausi d) didiausi B 0,7; 0 , 5 ^ 2 E ^ 0,5/2; f ; 0,7 C f ; 0,5^2; f ; 0,7

lygin dvienkl skaii; nelygin dvienkl skaii, kuris dalijasi i 3; nelygin trienkl skaii, skaiiaus 9 kartotin; lygin trienkl skaii, kuris dalijasi i 5.

12.

Raskite: a) sum dviej i eils einani natralij skaii, kuri didesnysis yra n; b) sandaug dviej i eils einani natralij skaii, kuri maesnysis yra n; c) sandaug trij i eils einani natralij skaii, kuri vidurinysis yra n; d) sum trij i eils einani natralij skaii, kuri maiausias yra n - 1. a) IO25 - 7 dalijasi i 3 be liekanos; b) IO16 + 8 dalijasi i 9 be liekanos.

13. rodykite, kad skaiius:

14. rodykite, kad: a) skirtumas abc cba yra skaiiaus 99 kartotinis; b) suma Ty + y + x yra skaiiaus 11 kartotinis. 15. Skaii paraykite standartine iraika: a) 700000; b) 0,000145. 16. Skaii 25 ir 0,0001 sandaug paraykite standartine iraika. Kokia yra sandaugos eil? A -4 B-3
o

C3

D 4

E 7

17. Skaii 1 j ireikkite deimtaine trupmena ir rezultat suapvalinkite iki imtj. Raskite gautos apytiksls reikms: a) absoliuij paklaid; b) santykin paklaid.

18. Iskaidykite dauginamaisiais: a) ) e) g) i) ) 6-3x - 3 + 2 - 2 by + 9 2 - Ay2 - 14jc - 12y + 21 2 -5a9ab + 45b b) JC2 - 2x d) ;3 + 2 - - 1 f) m2 + IOmn + 25 2 h) 4 - 16 j) 9xy2 - \6xz2 1) 2 - 6 ab + 3b2

19. Kas turt bti parayta vietoj daugtakio: a) 2 m = . . . dm = . . . mm; c) 1,5h = . . . min = . . . s; e) 18 km/h = . . . cm/s; g) 250kg/m = . . . g/cm ;
3 3

b) 300 a = . . . ha = . . . m 2 ; d) 5000cm 3 = . . . dm 3 = . . . ; f) 18 m/s = . . . km/h; h) 0,06g/cm 3 = . . . kg/m 3 ?

20. inoma, kad automobilio stabdymo kelio ilgis s (metrais) apskaiiuojamas pagal formul 5 = 0,()05i>2 + 0,2i>; ia v automobilio greitis, ireiktas kilometrais per valand. Apskaiiuokite automobilio stabdymo keli, kai jis vaiuoja: a) 80 km/h greiiu; b) 90 km/h greiiu. 21. Julius 4 metais jaunesnis u Aldon, o Darius 2 kartus vyresnis u Juli. a) Kiek met Aldonai, jeigu Dariui yra _ y met? b) Kiek met Dariui ir kiek Aldonai, jeigu Juliui yra z met?
r

22. Pagal brinio duomenis raskite: a) figros perimetr; b) figros plot; c) atstum tarp tak A k E ; d) atstum tarp tak A ir D.

23. Apskaiiuokite atstum tarp koordinai ploktumos tak: a) C(0; - 6 ) ir D(3; - 2 ) ; b) Af (3; - 2 ) ir N(-5; 4). Raskite iais takais nusakytos atkarpos vidurio tako O koordinates. 24. Paraykite visus daliklius skaiiaus: a) 30; b) 48. 25. Raskite skaii 120 ir 144: a) didiausij bendrj dalikl; b) maiausij bendrj kartotin.

26. I 80 mandarin, 120 kriaui ir 200 saldaini reikia paruoti vaikams vienodas dovanles, kad visi vaisiai bt panaudoti. a) Kiek daugiausiai dovanli galima paruoti? b) Nustatykite vienos tokios dovanls sudt. 27. Trys draugai Darius, Svajnas ir Valdas lanko basein. Darius baseine bna kas antr, Svajnas kas trei, o Valdas kas ketvirt dien. Kas kelint dien trys draugai bna baseine kartu? A 6 28. 5 metrai a) Kiek b) Kiek c) Kiek d) Kiek B 8 C 12 D 18 E 24

audinio kainuoja 32 litus. kainuoja 3,5 m io audinio? metr io audinio galima nusipirkti u 28,8 Lt? kainuoja metr io audinio? metr io audinio galima nusipirkti u y lit?

29. Turimo lesalo utekt 12 vit 30 dien. a) Kiek dien juo bt galima lesinti 15 vit, skiriant t pai norm per dien; vit? b) Kiek vit juo bt galima lesinti 18 dien, skiriant t pai norm per dien; y dien? 30. Dydiai a ir b yra tiesiogiai proporcingi. Ubaikite pildyti lentel: a b 5 2,4 30 6 36 o y i 2

31. Dydiai m ir n yra atvirkiai proporcingi. Ubaikite pildyti lentel: m n 5 2,4 30 6 36 9I

32. Duotas reikinys M(x) = ( + 3) 2 - 4(x + 3). a) Suprastinkite reikin M(x). b) Iskaidykite reikin M(x) dauginamaisiais. c) Isprskite lygt (x + 3)(x 1) = 0. d) Nubraiykite parabol y = M(x). e) Kokia maiausia reikinio M(x) reikm? f) Su kuriomis reikmmis reikinio M(x) reikm yra lygi 3? 5? g) Su kuriomis reikmmis reikinio M(x) reikms yra teigiamos; neigiamos?

o z: 2 33. Suprastin trupmenas ^Z2a ^r 2a+2 a) sum; b) skirtum; c) sandaug; paraytus viena trupmena. 34. Reikin paraykite trupmena:

ras te

d) dalmen,

a) + -;
X - -

b)

X +

K.
1

35. Motorins valties greitis upe pasroviui yra 20 km/h, o greitis prie srov yra 30% maesnis u greit pasroviui. a) Koks ups tkms greitis? b) Koks motorins valties savasis greitis? 36. Valties greitis upe pasroviui yra a km/h, o prie srov b km/h. a) Koks bt valties greitis eere? b) Koks ups tkms greitis? 37. Motorins valties savasis greitis yra km/h, o ups tkms greitis lygus 3 km/h. a) Koks motorins valties greitis pasroviui? b) Koks motorins valties greitis prie srov? c) Kok keli nuplaukia motorin valtis per 2 valandas pasroviui? d) Kok keli nuplaukia motorin valtis per 3 valandas prie srov? e) Kiek kilometr nuplaukia motorin valtis, plaukdama 2,5 valandos prie srov ir 1,5 valandos pasroviui? f) Kiek laiko plaukia motorin valtis 50 km prie srov; 30 km pasroviui? g) Kiek laiko plaukia motorin valtis 20 km prie srov ir IOkm pasroviui? 38. Skautai pirmj dien nujo 14,4 km, o tai sudar 36% per tris dienas nueito kelio. a) Kok keli nujo skautai per tris dienas? b) Kiek kilometr nujo skautai antr dien, jeigu per j nueitas kelias sudar 25% viso nueito kelio? c) Kiek kilometr nujo skautai trei dien? d) Kiek procent antr dien nueito kelio sudar trei dien nueitas kelias? 39. I dviej vietovi, tarp kuri yra 10 km, tuo paiu metu ivaiuoja du dviratininkai. Vieno j greitis lygus 15 km/h, o kito 0,6 pirmojo dviratininko greiio. Pagalvokite, kokiu atveju dviratininkai susitiks, o kokiu vienas pavys kit. Per kiek laiko tai vyks ir kok keli kiekvienu atveju bus nuvaiav dviratininkai?

40. Pus kelio automobilis vaiavo a km/h greiiu, o kit pus kelio b km/h greiiu. Kokiu vidutiniu greiiu automobilis vaiavo vis keli? 41. Leidiant vanden vienu vamzdiu baseinas pripildomas per 80 minui, o kitu per dukart trumpesn laik. Per kiek laiko pripildomas baseinas leidiant vanden dviem vamzdiais sykiu? 42. Egl ir Rasa drauge nuravi dar per 2 h. Viena Egl dar nuravi per 3 h. a) Per kiek laiko dar nuravi viena Rasa? b) Per kiek laiko bt nuravtas daras, jeigu viena Egl bt ravjusi tik 1 h, o po to darb bt ubaigusi viena Rasa? c) Per kiek laiko bt nuravtas daras, jeigu viena Rasa bt ravjusi tik 1 h, o po to darb bt ubaigusi viena Egl? 43. Pirmas darbininkas atlieka tam tikr darb per 2x valand, o antras t pat darb per 3x valand. a) Kuri darbo dal atlieka pirmas darbininkas per 1 h? b) Kuri darbo dal atlieka antras darbininkas per 1 h? c) Kuri darbo dal atlieka abu darbininkai per 1 h, dirbdami kartu? d) Per kiek laiko atliks darb abu darbininkai, dirbdami kartu? e) Kuri darbo dal, dirbant abiem kartu iki ubaigimo, atlieka pirmas darbininkas? f) Kuri darbo dal, dirbant abiem kartu iki ubaigimo, atlieka antras darbininkas? 44. Prek kainavo 20 Lt. Dabarji kainuoja 16 Lt. a) Kiek procent atpigo prek? b) Kiek procent reikt pabranginti prek, norint atstatyti ankstesn jos kain? 45. Darbuotojas sausio mnes udirbo 800 Lt, o kiekvien kit mnes gaudavo po 2,5% sausio mnesio udarbio pried. Kiek udirbo darbuotojas balandio mnes? birelio mnes? per pus met? Isprskite t pat udavin, jei kiekvien mnes darbuotojo atlyginimas buvo didinamas 2,5%. 46. Druskos koncentracija 40 gram tirpale yra 20%. Kokia bt druskos tirpalo koncentracija promilmis, jeigu tirpal: a) bertume IOg druskos; b) piltume IOg vandens? 47. 5 gram mass iede yra 3,75 gramo aukso. Kokia aukso praba? 98

48. Krepinio komandos startinio penketo aidj amiaus vidurkis yra 25 metai. Pakeitus vien aidj 21-eri met puolju, aidj aiktelje amiaus vidurkis sumajo vieneriais metais. Kokio amiaus aidjas ijo i aiktels? A 23 B 24 C 25 D 26 E 27 49. Atoks nuo grind sviedinukas kaskart netenka 30% buvusio aukio. Sviedinukas krito i h metr aukio. kok aukt pakils sviedinukas, atoks: a) pirmkart; b) antrkart; c) treikart; d) ketvirtkart; e) n-tj kart? 50. I degtuk sudedamos figros sudarytos i vieno, dviej, trij arba daugiau vienod penkiakampi. Lentelje parodyta, kaip atrodo pirmosios keturios figros, ir nurodyta, kiek degtuk reikia kiekvienai i j sudti. Penkiakampi skaiius 1 Figra
i i I J I I I

Degtuk skaiius 7

12

LU
3
I I I I

17

LLLI
4
I I l I l

I l l l l

22

I - L L U

a) Raskite, kiek reiks degtuk sudti figrai, sudarytai i 8 penkiakampi. b) I keli penkiakampi sudaryt figr galima sudti turint 47 degtukus? c) Degtuk dutje yra 60 degtuk. I daugiausiai keli penkiakampi sudaryt figr galima sudti pasinaudojus iais degtukais? d) Paraykite reikin, pagal kur galima bt apskaiiuoti, kiek prireiks degtuk, norint sudaryti figr i n penkiakampi. e) Pagal sudaryt formul apskaiiuokite degtuk kiek, kai penkiakampi yra 15; 25; 50.

2 Lygtys ir nelygybs
LYGTYS Lygyb, kurioje yra neinomasis, vadinama lygtimi. Tiesin lygtis ax + b = O
2

Kvadratin lygtis ax + bx + c = O (a 0)

Racionalioji lygtis =0

Isprsti lygt reikia rasti visas neinomojo reikmes, su kuriomis lygtis virsta teisinga lygybe, arba sitikinti, kad toki reikmi nra. Sprendiant lygtis galima: prie abiej lygties pusi pridti arba i abiej lygties pusi atimti t pat skaii ar nagrinjamoje srityje apibrt reikin; abi lygties puses dauginti arba dalyti i to paties nelygaus nuliui skaiiaus. Tiesin lygtis Lygtis, kuri galima urayti pavidalu ax + b = 0, kur a, b skaiiai, neinomasis, vadinama tiesine lygtimi su vienu neinomuoju. Lygtis ax + b = 0, kai: 0, turi vienintel sprendin = a 0, b 0, sprendini neturi; a = 0, b = 0, turi be galo daug sprendini visi skaiiai yra jos sprendiniai. Tiesine lygtimi su dviem neinomaisiais vadiname lygt, kuri galima urayti pavidalu ax + by + c = 0, kur a, b ir c skaiiai, ir y neinomieji. Lygties su dviem neinomaisiais sprendiniu vadinama tokia neinomj reikmi pora, kuri paveria t lygt teisinga skaitine lygybe. Tiesin lygtis su dviem neinomaisiais turi be galo daug sprendini; jos sprendiniai isidst vienoje tiesje.

Kvadratin lygtis Lygtis, kuri galima urayti pavidalu ax + bx + c = O, kur a, b, c skaiiai (a 0), neinomasis, vadinama kvadratine lygtimi. Lygties ax2 + bx + c = O (a 0) sprendini skaii lemia diskriminanto D = b2 Aac reikm. Kai: D > 0, tai kvadratin lygtis turi du skirtingus sprendinius x\ =
*2 -

--.
2a '

D = 0, tai kvadratin lygtis turi vien sprendin (du sutampanius sprendinius) X1=X2 = - ; D < 0, tai kvadratin lygtis sprendini neturi. Jei bent vienas i kvadratins lygties ax2 + b 4- c = 0 koeficient b ar c lygus nuliui, tai lygtis vadinama nepilnja kvadratine lygtimi.
Pavidalas ax2 + c = 0 ax2 + bx = 0 ax2 = 0 Sprendini skaiius Kai ir c yra skirting enkl du Kai ir c yra vienod enkl nra Du Vienas Sprendiniai / ~ / - - V ~ a < 2 - V ~ a

x , = 0 , X2 = - I x=0

Racionalioji lygtis Lygtis, kuri sudaro racionalieji reikiniai, o vardiklyje btinai yra neinomasis, vadinama racionalija lygtimi. Racionalij lygt galima sprsti taip: 1) suteikti lygiai pavidal = 0, 2) isprsti lygt f ( x ) = 0, 3) patikrinti, ar su gautomis neinomojo reikmmis g () 0. Jeigu g () = 0, tai tuos sprendinius atmesti. J 1) 2) 3) 4) galima sprsti ir taip: rasti lygtyje esani trupmen bendrj vardikl, abi lygties puses padauginti i bendrojo vardiklio, isprsti gautj lygt, atmesti tuos jos sprendinius, su kuriais bendrasis vardiklis lygus nuliui.

NELYGYBS Isprsti nelygyb reikia rasti visas kintamojo reikmes, su kuriomis nelygyb yra teisinga (arba nustatyti, kad nelygyb toki reikmi neturi). Sprendiant nelygybes galima: prie abiej nelygybs pusi pridti arba i abiej nelygybs pusi atimti t pat skaii ar nagrinjamoje srityje apibrt reikin; abi nelygybs puses padauginti arba padalyti i to paties teigiamojo skaiiaus nekeiiant nelygybs enklo; abi nelygybs puses padauginti arba padalyti i to paties neigiamojo skaiiaus pakeiiant nelygybs enkl prieingu. Tiesins nelygybs Nelygyb, kuri galima urayti pavidalu ax + b > O (ax + b ^ O, ax + b < O, ax + b ^ 0), kur a, b skaiiai, kintamasis, vadinama tiesine nelygybe.
Nelygyb Koeficiento a enklas Sprendiniai > _ba ^ _ba _b * < a X ^ _ba X < _ba X ^ _ba X > _ba X ^ _ba
0////////^

ax + b > 0 ax + b ^ 0 ax + b < 0 ax + b ^ 0 ax + b > 0 ax + b > 0 ax + b < 0 ax + b ^ 0 a


<

>

X LLOAC_b X a WWWW^d _b X a
WWWWSt

_i> a

_b a _b a

X X

WWWW^

WWWW^t

_b X a ^OO tt/ti _b X a '/'/i _b X a

(-!;+-) [-!;+-)

Kvadratins nelygybs Nelygyb, kuri galima urayti pavidalu ax2+bx+c > O (ax2+bx+c ^ O, ax2+bx+c < O, ax2+bx+c < 0),

kur a, b, c skaiiai (a 0), kintamasis, vadinama kvadratine nelygybe. Sprendiant kvadratin nelygyb pravartu rasti j atitinkanius kvadratins lygties sprendinius, juos atidjus Ox ayje, nubrti funkcijos y = ax2 + bx + c grafiko (parabols) eskiz. Tos kintamojo reikms, su kuriomis grafikas yra vir aies, yra nelygybs ax2 + bx + c > 0 sprendiniai, o tos reikms, su kuriomis grafikas yra emiau aies, yra nelygybs ax2 + bx + c < 0 sprendiniai. Kvadratins nelygybs sprendiniai gali sudaryti vien ar du skaii intervalus. Yra nelygybi, kuri sprendiniai yra vienas skaiius, visi skaiiai, ir nelygybi, neturini sprendini.
Koeficiento a enklas Diskriminanto D = b2- Aac enklas Parabols y = ax2 + bx + c eskizas Nelygybs ax2 + bx + c > sprendiniai Nelygybs ax2 + bx + c < sprendiniai Nelygybs ax2 + bx + c ^ sprendiniai Nelygybs ax2 + bx + c ^ sprendiniai

+ +

+
-

+
O

O X1 (=X2)

V /
X1

\Jx2

V1/,

Xi (=X2) sprendini nra

sprendini nra (oo; xi) (xi; +oo)

0 ( - o o ; xi), (oo; xi), (x2; +oo) ( - o o ; +oo) (xi; +oo) 0 (; x 2 ) sprendini nra sprendini nra

(X1:

(oo; xi) (x2; +oo) (oo; +oo) sprendini nra

0 (oo; xi], [x2; +oo) (oo; +oo) (oo; +oo) 0 [Xi; X2] sprendini nra

[X1:

x2]

X1

( =

X2)

Xl ( = X2)

( - o o ; xi], [x2; +oo) (oo; +oo) (oo; +oo)

Pratimai ir udaviniai
51. Ar skaiius 3 yra duotosios lygties sprendinys: a) 2x = 6 d) 2 - 5x + 6 = O 52. Isprskite tiesin lygt: a) 5 jc - 15 = 0 c) x = 21 e) 7(y - 10) = - 2 1 g) l , 2 ( x - 7 ) = l,8x i) f + f = l k) 9(jc - 6) - 3(x + 3) = 7 m) + 4 - 0 , 5 ( : + 8) = 0 o)
(2JC

b) 2x + 6 = O 412 e) 29 = 0

c) 2 - 9 O
0 -07

b) 4 -

5JC =

d) 40 + 0,5x = 5 f) g 3 = h)
2

^ = O

j) ( 5 - x ) - 6 = 0 1) z = 10 + z n) 5 - (8 - 3JC) = p)
(JC 3JC
=

+ 7
JC

- 3) - 9 = 4x(x - 3)

2)(JC

+ 2 )

JC2 +

53. Ireik neinomj y neinomuoju JC, raskite po du kiekvienos lygties sprendinius: a)3x + y = 4 ; b ) 5 x - y = - 6 ; c)8x + 2y = - 7 ; d ) 1 2 x - 3 y = 8. 54. Isprskite lygt: a) (4JC - 3)(JC + 6) = O c) ( 2 x - 5 ) ( 2 x + 5) = 0 e) x(x - 8) - 2(JC - 8) = O b) (5jt + 7 ) ( j j c - ) = 0 d) 10jc( ) = O f) (4JC + 2) - x(2x + 1) = O

55. Raskite kvadratins lygties sprendinius: a)


JC2 -

8JC =

b) 7 2 =

2JC

c) 2 - 25 = O f) y 2 - 3 = O ) 6z 2 3 = 0 1) 4x 2 = 20x 25
O

d) JC2 + 16 = O

e) 4 JC 2 = 4 9

g) 4x2

=O
8 = O -24JC

h) = f
k ) 2 JC 2 - - 3 = O

j ) JC2 + 2JC -

m)jc2 + 144 = p) 0,5 u -u


2

n)

7JC2 +
2

2x + 3 =

o) - = 4x - 1

= - 0 , 4 r) 3(x + 8) = 24 - 15x s) (x + 3)(x - 3) = 39

56. Isprskite racionalij lygt: b) ^ f =O

d) f = I
j) FF3 + I =
2

e) f E f + 2 = 0
h

)2FTT-^2=0

i) f - = 1 1) o) = 0

)5=

57. Su a) b) c) d)

kuria reikme reikini + 1 ir 2x 3: suma lygi 20; 4; skirtumas lygus 6; 12; sandauga lygi 0; 3; dalmuo (pirmj padalijus i antrojo) lygus 0; ?

58. 68 cm ilgio juostel perkirpta dvi dalis. Apskaiiuokite kiekvienos dalies ilg, jei: a) viena dalis 3 kartus ilgesn u kit; b) viena dalis 7 cm trumpesn u kit. 59. Staiakamps aikts ilgis 30 m didesnis u plot. Apskaiiuokite aikts ilg ir plot, jei jos perimetras yra 280 m. 60. Lygiaonio trikampio onin kratin du kartus ilgesn u pagrind. Apskaiiuokite trikampio kratines, jei trikampio perimetras lygus 60 cm. 61. Dviej skaii santykis yra 5 : 3. Raskite tuos skaiius, jei: a) j suma lygi 88; b) j skirtumas lygus 4. 62. Raskite gretutini kamp didumus, jei t kamp didum santykis yra: a) 2 : 4; b) 3 : 7. 63. U dvi knygas Kstas sumokjo 44 litus. Kiek kainavo kiekviena knyga, jei inoma, kad: a) viena knyga 20% brangesn u kit; b) viena knyga 40% pigesn u kit. 64. U dvi poras bat Marius sumokjo 391 lit. Kiek kainavo kiekviena bat pora, jei inoma, kad: a) viena i j 30% brangesn u kit; b) viena i j 30% pigesn u kit.

65. a) Trys berniukai per dien pardav 144 laikraius. Antrasis pardav 12 laikrai daugiau negu pirmasis, o treiasis y laikrai, parduot pirmojo ir antrojo berniuk kartu. Po kiek laikrai pardav kiekvienas berniukas? b) Per tris dienas darovi parduotuv pardav 980 kg darovi: pirm dien 30 kg maiau negu antr dien, o trei dien f darovi, parduot per pirmsias dvi dienas. Kiek kilogram darovi buvo parduota kiekvien dien? 66. Turistai i stoties stovykl jo 5 km/h greiiu. Jie gro tuo paiu keliu eidami 4 km/h greiiu, todl kelionje sugaio 1 h ilgiau. a) Kiek laiko turistai jo i stoties stovykl? b) Kiek kilometr nuo stoties iki stovyklos? 67. a) Per 8 h motorin valtis pasroviui nuplaukia tiek pat, kiek per IOh prie srov. Ups tkms greitis yra 2 km/h. Apskaiiuokite motorins valties greit stoviniame vandenyje, b) Valties greitis stoviniame vandenyje yra 11 km/h. Apskaiiuokite ups tkms greit, jei plaukdami prie srov turistai sugaio 6 h, o grdami atgal 5 h. 68. a) Raskite skaii, kurio kvadratas 12 vienet didesnis u pat skaii. b) Vienas skaiius 10 vienet didesnis u kit, o j sandauga lygi 144. Raskite tuos skaiius. c) Dviej sveikj vienas po kito einani skaii kvadrat suma lygi 13. Raskite tuos skaiius. 69. Staiakampio sklypo plotas lygus 192 m 2 . Kokio ilgio tvoros reikia tokiam sklypui aptverti, jei: a) sklypo plotis 4 m maesnis u jo ilg; b) sklypo ilgis 3 kartus didesnis u jo plot? 70. Atkirpus nuo kvadratinio lapo 3 cm ploio juostel, likusios staiakamps dalies plotas lygus 70 cm 2 . Apskaiiuokite pradinius lapo matmenis. 71. Staiojo trikampio vienas statinis 2 cm ilgesnis u kit, o ambin lygi 10 cm. Apskaiiuokite trikampio statini ilgius ir plot. 72. Vienas staiojo trikampio statinis 4 cm trumpesnis u kit, o trikampio plotas lygus 30 cm 2 . Apskaiiuokite trikampio statini ilgius. 73. Visi klass mokiniai, baigdami 10-j klas, apsikeit nuotraukomis. Kiek mokini klasje, jei i viso buvo idalyta: a) 380 nuotrauk; b) 132 nuotraukos?

74. I vienos vietovs tuo paiu metu ivaiavo du motociklininkai: vienas vakarus, kitas pietus. Po dviej valand atstumas tarp j buvo 250 km. Apskaiiuokite abiej motociklinink greiius, jei vieno i j greitis sudaro 75% kito greiio. 75. ventinio fejerverko raketa kyla 130 m/s greiiu ir sprogsta 840 m auktyje. Po kiek sekundi raketa pasieks nurodyt aukt ir sprogs, jei auktis apskaiiuojamas pagal formul h = vt 5i 2 ? 76. a) Dviratininkas ivaiavo i kaimo miest, esant u 30 km. Grdamas atgal tuo paiu keliu, jis sumaino greit 2 km/h ir todl vaiavo 30 minui ilgiau. Kiek laiko dviratininkas vaiavo i kaimo miest? b) Traukiniui padidinus greit 5 km/h, 120 km jis nuvaiavo 20 minui greiiau nei prasta. Koks buvo prastinis traukinio greitis? 77. a) Tadas valtimi per 4 h nuplauk 21 km pasroviui ir gro tok pat keli atgal. Koks ups tkms greitis, jei valties greitis stoviniame vandenyje yra 14 km/h? b) Kateris per 1,5 h nuplauk 30 km pasroviui ir 13 km prie srov. Ups tkms greitis yra 2 km/h. Koks katerio greitis eere? 78. a) Dalia nuravi brakyn per 6 h. Per kiek valand nuravt brakyn Jovita, jei inoma, kad jos abi kartu darb atlieka per 4 h? b) Du daytojai, dirbdami kartu, gali nudayti nam per 12 valand. Per kiek valand gali nudayti nam kiekvienas i j, dirbdamas atskirai, jei vienas utrunka 10 valand ilgiau negu kitas? c) Dvi kelinink brigados, dirbdamos kartu, gali suremontuoti kelio ruo per 10 valand. Per kiek laiko gali atlikti i uduot kiekviena brigada, dirbdama atskirai, jei antroji, dirbdama atskirai, utrunka dvigubai ilgiau negu pirmoji? 79. a) 601 kroviniui perveti buvo usakyta tam tikras skaiius sunkveimi. Dl prasto kelio kiekvien sunkveim teko krauti 0,51 maiau negu buvo numatyta, todl prireik dar 4 sunkveimi. Kiek sunkveimi buvo usakyta i pradi? b) kininkas paruo ieno tiek, kad visiems arkliams kasdien jo tekt po 96 kg. Pardavus du arklius, kiekvieno arklio dienos davinys padidjo 4 kg. Kiek arkli turjo kininkas i pradi? 80. a) Netaisyklingosios trupmenos skaitiklis 4 vienetais didesnis u vardikl. Jei tos trupmenos skaitikl sumaintume 4 vienetais, o vardikl padaugintume i 2, tai gautume trupmen, vienetu maesn u pirmj. Raskite pradin trupmen.

b) Netaisyklingosios trupmenos skaitiklis 3 vienetais didesnis u vardikl. Jei ios trupmenos skaitikl sumaintume 3 vienetais, o vardikl padaugintume i 2, tai gautume trupmen, vienetu maesn u pradin. Raskite pradin trupmen. 81. Paraykite nelygyb, kuri gausite: a) prie abiej nelygybs 6 < 8 pusi pridj skaii 1^; 4; 2,7; b) i abiej nelygybs 3 > 5 pusi atm skaii 2; ; 3,4; c) abi nelygybs 4,3 > 6 puses padaugin i skaiiaus 2; 3; d) abi nelygybs 2,4 < 12 puses padalij i skaiiaus 3; 2; 82. Kurie i skaii 4; 2g; 1,5; 7; 100 yra sprendiniai nelygybs: a)6x-2^11; b) 3 -f 4x > 9?

83. Pavaizduokite skaii tiesje ir uraykite intervalu skaiius, tenkinanius nelygyb: a) - 5 < J C<7 d) - 3 < ^ 9 g) ^ - 5 b) - 1 2 ^ x ^ 0 e) > 2 h) < 0 c) 4 ^ < 6 f) < - 4 i) ^ 0

84. Isprskite nelygyb, jos sprendini aib pavaizduokite skaii tiesje, atsakym uraykite intervalu: a) 8x ^ 56 c) -Ix ^ 21 e) 11 3x > 12 6x g) 5(x - 1) + 7 ^ 1 - 3(x + 2) i) (x + 4) 2 - 2 > (x + 5) 2 - 9 k) (15x - 18) ^ ( 5 - 10x) o) f - f > - 6 b) 12x < - 4 8 d) 4x - 5 ^ 7 + 2x f) 9 2x > 5x + 2 h) 4(2 - 3x) - (5 - x) > 11 - j) (x + I) 2 - (3 - x) 2 ^ 14 + 1) 0,4(2x - 6) < 1,2(10 - x) p) 0,2(5x - 4) > -f 2

85. Nurodykite didiausi sveikj skaii, priklausant intervalui: a) (1; 3]; b) (7; 12); c) ( - 1 2 ; - 5 ] ; d) ( - o o ; - 3 ) . 86. Nurodykite maiausi sveikj skaii, priklausant intervalui: a) (6; 20); b) [ - 4 ; 7]; c) ( - 9 ; 2]; d) (5;+oo). 87. Raskite didiausi sveikj nelygybs sprendin: a) 0,2x ^ 16; b ) - 0 , 1 * ^ 10; c) ^x < 14; d ) - - x ^ - 4 .

88. Raskite maiausi sveikj nelygybs sprendin: ) 1,4 ^ 42; b) lx > - 1 0 ; c) -xY < 8; d) - 2 , 5 * ^ - 2 . J Isprskite nelygyb: a) x 2 + 3x < 0 d) 2 ^ 16 g) 2 - 5x + 6 ^ 0
j)

b) 5x -X2 e) 2x 2 > 8

^O

2 c) 4x > 20x 2 f) 3x ^ - 2 7 2 i) 3x 2x 1 > 0

h) 2 - Ix + 10 > 0 k) 2 - 2x + 1 < 0 n) 4x 2 - + 5 ^ 0 r) 2 + 25 < 0

2 - 8x + 16 ^ 0

D
o) s)

2 - IOx + 25 ^ 0 7x 2 + 2x + 1 ^ 0 6x 2 ^ 0

m)2x 2 + + 3 > 0 p) 2 + 16 > 0 90. Su a) b) c) d) e)

kuriomis reikmmis: dvinaris 14 yra teigiamas; dvinaris Ix + 102 yra neigiamas; dvinario 1,5jc 1 reikms yra maesns u dvinario 2,3x+2 reikmes; dvinario 7 l,2x reikms yra didesns u vienanario 4x reikmes; trupmen ir | skirtumas yra teigiamas;

f) trupmen 2 x ^ 1 ir ^ j p suma yra neigiama; g) dvinari 2 ir 3x 12 sandauga yra neneigiama; h) dvinari 10 ir 2x 5 sandauga yra neteigiama? 91. Raskite skaii, jei inoma, kad: a) trys penktadaliai io skaiiaus yra maiau u 15; b) 8% to skaiiaus yra daugiau u 24. 92. Staiakampio vienos kratins ilgis yra 8 cm. Koks turi bti kitos kratins ilgis, kad staiakampio perimetras bt maesnis u perimetr kvadrato, kurio kratins ilgis yra 6 cm? 93. Staiakampio gretasienio pagrindo kratins ilgis yra 18 cm, o plotis 10 cm. Koks turi bti io gretasienio auktis, kad jo tris bt maesnis u tr kubo, kurio briauna lygi 9 cm? 94. Turistai suman i stovyklos motorine valtimi plaukti upe prie srov, o paskui pasroviui grti atgal. Ups tkms greitis yra 2 km/h, o valties savasis greitis yra 20 km/h. Kaip toli gali nuplaukti turistai, kad kelionje utrukt ne ilgiau kaip 8 valandas? 95. Matematikos mokytoja testus nutar vertinti 100 bal sistema. Algis u pirmuosius keturis testus gavo 85, 89, 90 ir 81 bal. Kok maiausi penktojo testo vertinim turt gauti Algis, jeigu jis nori, kad penki test vidurkis bt: a) ne maesnis u 85; b) ne maesnis u 87?

3 Lygi ir nelygybi sistemos


Lygi sistemos sprendinys yra tos neinomj reikms, su kuriomis kiekviena sistemos lygtis virsta teisinga lygybe. Lygi sistemas sprendiame grafiniu bdu, keitimo bdu ir sudties bdu. Sprsdami lygi sistem grafiniu bdu, braiome lygi, einani t sistem, grafikus. Grafik susikirtimo tak koordinats ir yra tos lygi sistemos sprendiniai. Sprsdami lygi sistem keitimo bdu, kurios nors lygties vien neinomj ireikiame kitu neinomuoju ir gaut iraik statome kit sistemos lygt. Sprsdami lygi sistem sudties bdu, sistemos lygtis dauginame i toki skaii, kad sudjus jas panariui bt paalintas vienas i neinomj. Tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemos

Ia x

a\x + b\y + c\ = 0 ' a\,b\,c\, + b2y + C2 = 0 2

a2, b2, C2 skaiiai, ir y neinomieji. = 0 susikirtimo tako koordinats

Tiesi a\x + b\y + ci = O ir a2x + b2y + (jc0; ) sistemos sprendinys.

Kai viena sistemos lygtis yra tiesin, o kita netiesin, daniausiai tinka keitimo bdas: tiesins lygties vien neinomj ireikiame kitu; kitoje lygtyje t neinomj keiiame gautja jo iraika; isprendiame gaut lygt su vienu neinomuoju; apskaiiuojame atitinkamas kito neinomojo reikmes. Tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sistemos

a\x + b\ > 0 a2x + b2 > 0

<, I a\,b\, <, ^);

a2, b2 skaiiai, kintamasis.

Isprsti nelygybi sistem reikia rasti vis sistemos nelygybi bendruosius sprendinius arba nustatyti, kad j nra.

Pratimai ir udaviniai
96. Ar skaii pora (2; 5) yra lygi sistemos sprendinys: a) d) 3x - y = 1, 2x + y = 9 y - x = 3, X2+ y2 = 29 4x - y = 3, Ix 2y = 1, C j IOx - 3y = 5 2y = 5x, y2-2 = 21?

) i 6x + y = 10
X2 -j-xy = 14, e, I + y = 3

oi
c)

97. Isprskite lygi sistem grafikai:

* > Ii i
d) = 2> y = x + 2 e) +y 2 2 _ 25,

+ = 9, y= X+ 1
2

f)

2 - 4 = y, y = 2

98. Isprskite lygi sistem: = 3x - 7, a) I 4x - 5y = 2 Ix 3y = 23, d, 2x + 3y = - 5 2 + 2= 160, g) l = 3x f x - y = 0,8, [xy = 2,4 m) U + y = 5, 1 2 1 .* ~ 2 2x + y = 16, , I 5x + y = 25 [5x + 9y = - 1 3 , e) I 4x 3y = 7 ' - 4y = 9, xy + 7y 2 = 2 4 x 2 + 2y = 18, 3x = 2y 4 - y = 7, n, I 1 L+i +f = [5x + 3y = 17, O j + 3y = 1 2x + 3y = 6, 1 3x + 2y = 5 ' 2+ y2 = 2, 2x - y = 1 1) o) ' 2x 2 - 3y 2 = 24 2x 3y = 0 2x + y = - 9 , I X - ^y = I

99. Raskite koordinates tak, kuriuose kertasi: a) tiess y = 2x + 4 ir y = 1; b) apskritimas x 2 + y 2 = 17 ir ties y = 3x + 1; c) parabol y = 2x 2 6x + 1 ir ties y = 2x 5. 100. Raskite du skaiius, jei j: a) suma lygi 35, o skirtumas lygus 7; b) suma lygi 34, o sandauga lygi 288; c) skirtumas lygus 16, o sandauga lygi 192; d) suma lygi 10, o kvadrat suma lygi 698; e) kvadrat skirtumas lygus 100, o i trigubo pirmojo skaiiaus atm dvigub antrj skaii gautume 30.

101. a) Valtis plauk upe pasroviui 15 km/h greiiu, o prie srov 9 km/h greiiu. Apskaiiuokite ups tkms greit ir valties savj greit. b) Keliautojai kateriu 120 km pasroviui nuplauk per 2 valandas. Grtant prie srov tam paiam atstumui veikti prireik 2 valand 40 minui. Apskaiiuokite ups tkms greit ir katerio savj greit. c) Skrisdamas pavjui lktuvas 360 km nuskrido per 40 minui, o skrendant prie vj tokiam paiam atstumui veikti prireik 5 minutmis daugiau. Koks vjo greitis ir koks lktuvo savasis greitis? 102. a) Dovanoms pakuoti Lina nusipirko 3 maielius ir 2 dutes, o Rima 4 tokius pat maielius ir vien dut. Lina sumokjo 4,5 Lt, o Rima 4 Lt. Kiek kainavo vienas maielis ir kiek viena dut? b) Jurga u 4 rieutinius ir 2 grietininius okoladus sumokjo 13 lit 40 cent. Inga toje paioje parduotuvje u tokius paius 3 rieutinius ir 4 grietininius okoladus sumokjo 15 lit 30 cent. Kiek kainuoja vienas rieutinis ir kiek vienas grietininis okoladas? 103. a) Bandymui chemijos laboratorijai prireik 500 gram 30% rgties tirpalo. Laboratorijoje yra tik 25% ir 50% rgties tirpal. Kiek gram kiekvienos ries tirpalo reiks paimti norint pagaminti reikiam tirpal? b) Juvelyras norjo sigyti 800 gram 45% vario lydinio. Kadangi monje buvo tik 30% ir 70% vario lydini, jam teko palaukti, kol reikiamas lydinys buvo pagamintas. Kok kiek 30% ir 70% vario lydinio sunaudojo gamintojai, ruodami juvelyrui 800 gram 45% vario lydin? 104. a) Met pradioje Jurgis investavo 10000 lit: dal pinig vienoje kompanijoje u 10% metini palkan, likusius kitoje u 12% metini palkan. Met pabaigoje Jurgis i viso gavo 1020 lit palkan. Kiek pinig buvo investuota u 10% ir kiek u 12% metini palkan? b) Dainius 12 000 lit padjo du bankus. Vienas bankas moka 3%, kitas 5% metini palkan. Met pabaigoje Dainius i viso gavo 550 lit palkan. Kiek pinig padta vien ir kiek kit bank? 105. Reikia aptverti staiakamp sklyp, kurio vienas kratas IOm ilgesnis u kit. Sklypo plotas lygus 1200m 2 . Raskite tvoros ilg. 106. Staiakampio plotas lygus 420 m 2 , o jo perimetras yra 94 m. Apskaiiuokite staiakampio kratini ilgius. 107. Staiojo trikampio plotas lygus 84 cm 2 , o jo statini ilgi skirtumas yra 17 cm. Apskaiiuokite kiekvieno statinio ilg. 108. Staiakampio perimetras lygus 68 m, o jo striains ilgis yra 26 m. Apskaiiuokite staiakampio kratini ilgius ir staiakampio plot.

109. a) Dvi gamtinink grups, dirbdamos kartu, pasodino medelius per 4 dienas. Dirbdama atskirai, viena i t grupi galt pasodinti tiek pat medeli 6 dienomis greiiau u kit. Per kiek dien galt t darb atlikti kiekviena grup, dirbdama atskirai? b) Vienas kombainininkas gali nuimti rugi derli 24 valandomis greiiau u kit. Dirbdami kartu, jie nuimt derli nuo to paties sklypo per 35 valandas. Per kiek laiko nuimt derli kiekvienas kombainininkas, dirbdamas atskirai? 110. a) Vienu marrutu pradjo kursuoti nauji troleibusai. J vidutinis greitis 5 km/h didesnis negu senj troleibus. Todl 20 km marrut naujas troleibusas nuvaiuoja 12 minui greiiau negu senasis. Koks naujojo ir koks senojo troleibus greiiai? b) Motociklininkas 12 minui sugaio degalinje. Po to, padidins greit 15 km/h, 60 km kelyje kompensavo prarast laik. Kokiu greiiu motociklininkas vaiavo iki sustojimo degalinje ir kokiu po? 111. a) Mrinink brigada turjo sumryti 432 m 3 plyt, taiau susirgus 4 mrininkams, kiekvienam dirbusiam mrininkui teko sumryti 9 m 3 plyt daugiau, negu buvo jam numatyta i pradi. Kiek mrinink dirbo ir po kiek kubini metr plyt sumrijo kiekvienas i j? b) Darbinink brigada turjo pagaminti 720 detali. Visi brigados darbininkai turjo pagaminti po vienod kiek detali. Taiau trims darbininkams susirgus, kiekvienas i likusij, kad vykdyt vis uduot, turjo pagaminti po 40 detali daugiau. Kiek darbinink buvo brigadoje ir po kiek detali jie planavo pagaminti? 112. Kurie i skaii 4; 2; 0; 1; 2; 5; 6 yra nelygybi sistemos sprendiniai:
2 ') |I ;5JC + ?5 <. 0; c )' J - s <>0 .8? \* -2x 113. Nelygybi sistemos sprendinius pavaizduokite skaii tiesje, o atsakym uraykite intervalu:

a) I +V , . 1; 2JC 3 '<

*>{iU
a) c) 2x
^ 10,
- 1 2 3JC ^

l i $ J

b, { ^ J l .

c)

Ii >6

{i S f'
B)

|2'
-2x ^ 8 I 0,5.x + 6 ^ 0, 6x - 14 ^ 0,

114. Isprskite nelygybi sistem ir atsakym uraykite intervalu:

3-2x^0,
4JC + 8 < 0

5 3JC >
2JC 18 >

8 JC,
0

d, 4 > 0 3 5jc < + 7, 2x + 1 < JC + 2

g)
U

1 3 + 4z 2 - z < 2z f 2(y - 1) i 6y < 20 -

Z-5, - 1 3(y -2)<y, (y - 5)


(JC I )
2

h) j)

^ 6,

3x ^ - 1 8 2x (x 4) < 6, > 3(2x - 1 ) + 18 (x + 2)(x - 2 ) < ( 4 - ) 2 , 6 + 6,2x ^ 12 - 1,8* ^ 2, ^- ^ 3

+ 2 \ (6< y x(x - 8 )

>

10,

m)
o)

- (y - 3) 2 ^ 9, I (y - 4) 2 - y (y - 4) > 6 ^ ^ 4a, 0,2 - 6 ^ 24

n)

115. Isprskite nelygybi sistem ir nurodykite visus sveikuosius skaiius, kurie yra nelygybi sistemos sprendiniai: , 3 - 2x < 15, * i 7 - 42x < 0, { 4 - 6x ^ 16, a c M 4x<0; ' 1 1 1 < 10 5x; Mo,5>0,lx. 116. Isprskite dvigubj nelygyb: a) 10 < - 4 ^ 16 c) - 1 2 ^ 5(2x 3) ^ - 6 b) - 2 < 3 - 4x < 2 d)8<4 x<0

117. Su kuriomis reikmmis: a) reikinio 4 5x reikms priklauso intervalui (8; 8); b) reikinio 4x^t"3 reikms priklauso intervalui [3; 7)? 118. a) Jei turistai kas dien nueit 5 km daugiau, tai per 5 dienas jie nukeliaut daugiau negu 90 km. Jei jie kas dien nueit 5 km maiau, tai per 6 dienas nukeliaut maiau negu 60 km. Kiek kilometr turistai galjo nueiti per dien? b) Jei turistai kas dien nuplaukt 6 km daugiau, tai per 7 dienas jie veikt daugiau kaip 140 km. Jei jie kas dien nuplaukt 6 km maiau, tai per 8 dienas veikt maiau kaip 120 km. Kiek kilometr turistai galjo nuplaukti per dien? 119. Staiakampio kratins ilgis lygus 20 cm. Koks gali bti kitos kratins ilgis, kad staiakampio perimetras bt maesnis u perimetr kvadrato, kurio kratins ilgis yra 25 cm, bet didesnis u perimetr kito kvadrato, kurio kratins ilgis yra 20 cm? 120. Sumaiyta 12kg saldaini Obuolys" su IOkg saldaini Kriau". Kilogramas saldaini Obuolys" kainuoja 16 lit, o kilogramas miinio daugiau negu 14 lit, bet maiau negu 18 lit. Kiek gali kainuoti Ikg saldaini Kriau"?

4 Funkcijos
Kai vienas dydis (y) priklauso nuo kito dydio O) ir kiekvien reikm atitinka vienintel y reikm, tai tokia priklausomyb vadinama funkcine priklausomybe. Nordami paymti, kad kintamasis y yra kintamojo funkcija, raome:
y = /O);

J C nepriklausomas kintamasis, arba argumentas; y priklausomas kintamasis, arba funkcija. Funkcijos apibrimo srit sudaro visos reikms, kurias gyja nepriklausomas kintamasis. Funkcijos apibrimo sritis ymima D ( f ) . Funkcijos reikmi srit sudaro visos reikms, kurias gyja priklausomas kintamasis. Funkcijos reikmi sritis ymima E ( f ) . Funkcijos nusakomos vairiai: odiais, formule, lentele ar grafiku. Funkcijos Y = / ( J C ) grafiku vadiname koordinai ploktumos tak (JC; / ( J C ) ) aib. Funkcijos grafiko tak abscisi J C visuma sudaro funkcijos apibrimo srit, o ordinai visuma (y = / O ) ) reikmi srit. Norint rasti funkcijos grafiko ir aies susikirtimo tak abscises, reikia rasti tas argumento reikmes, su kuriomis funkcijos reikm lygi nuliui, t. y. rasti lygties /(JC) = O sprendinius. Norint rasti funkcijos grafiko ir y aies susikirtimo tako ordinat, reikia rasti funkcijos reikm, kai argumento reikm lygi nuliui, t. y. apskaiiuoti / ( 0 ) . Funkcija y = fix) vadinama didjania apibrimo srityje (intervale), jeigu su bet kuriais apibrimo srities (intervalo) skaiiais x\ ir JC2 O2 > Jei) teisinga nelygyb f (X2) > / O i ) ; funkcija y = /(JC) vadinama majania apibrimo srityje (intervale), jeigu su bet kuriais apibrimo srities (intervalo) skaiiais x\ ir X2 (x2 > x\) teisinga nelygyb f(x2) < / O i ) . Funkcija Y = / ( J C ) , kurios apibrimo sritis simetrika koordinai pradios tako atvilgiu, vadinama: lygine, jei su kiekvienu J C i apibrimo srities galioja lygyb f(x) = f O). Lygins funkcijos grafikas simetrikas y aies atvilgiu. nelygine, jei su kiekvienu i apibrimo srities galioja lygyb /(Jc) = = fO). Nelygins funkcijos grafikas simetrikas koordinai pradios tako atvilgiu.

Funkcija f () = kx + b (tiesin funkcija) Funkcija, kuri galima urayti formule f ( x ) = kx + b, ia k \r b skaiiai, vadinama tiesine. Jos apibrimo sritis visi skaiiai, t. y. D ( f ) = R. Funkcijos f ( x ) = kx + b grafikas yra ties. Skaiius k parodo, kiek pasikeiia funkcijos reikm, argumento reikmei padidjus 1; skaiius k vadinamas tiess y = kx + b krypties koeficientu. Skaiius b parodo ordinat tako, kuriame ties y = kx + b kerta y a. Kai b = O, tai turime funkcij f ( x ) = kx. Ties y = kx eina per koordinai pradios tak (0; 0).
k> 0 y k< 0 1 X k=0 y = kx X Ties sutampa su abscisi (Ox) aimi

k 1

k \

Ties eina per I ir III ketvirius

Ties eina per II ir IV ketvirius

Kai b 0, tai ties y = kx + b galima gauti pastumus ties y = kx atstumu \b\ auktyn, kai b > 0, arba emyn, kai b < 0 (lygiagreiai y aiai). k> o
b> O b \ Xx k> 0 b< 0 i b

<0
b>0

=0 b>0

= b X

< 0
<0
b

:=0
<0

= b *

Tiess y = k\x + b\ ir y = + yra lygiagreios, jei k\ = o b\ bi~, sutampa, jei k\ = / b\ = bj', susikerta, jei k\ kj, o b\ ir bi bet kokie.

Funkcija f () = kx + b yra: didjanti, kai k > 0; majanti, kai k < 0; pastovi, kai k = 0; lygin, kai k = 0; nelygin, kai b = 0, k 0; nei lygin, nei nelygin, kai b 0, k 0. Funkcijos f ( x ) = kx + b reikmi sritis yra: visi skaiiai ( E ( f ) = R), kai k 0; skaiius b ( E ( f ) = b), kai k = 0. Funkcija f () = f ( 0) Funkcijos /'(x) = j, 0, apibrimo sritis ir reikmi sritis visi skaiiai, iskyrus nul, t. y. D ( f ) = ( - o o ; 0) ir (0; +oo), E ( f ) = ( - o o ; 0) ir (0; +oo). Funkcija nelygin, jos grafikas simetrikas koordinai pradios tako atvilgiu. ios funkcijos grafikas vadinamas hiperbole. Kai > 0, hiperbol yra I ir III ketviriuose, kai < 0 II ir IV ketviriuose. k> 0 X

k< 0

Kai > 0, funkcija f ( x ) = | intervaluose (oo; 0) ir (0; +oo) maja; kai < 0, tai ji tuose intervaluose didja. Funkcija f ( x ) = ax2 + bx + c, a 0 (kvadratin funkcija) Funkcija, kuri galima urayti formule f ( x ) = ax2 + bx + c, kur a, b ir c skaiiai ( 0), vadinama kvadratine. Jos apibrimo sritis visi skaiiai, t. y. D ( / ) = R Kvadratins funkcijos grafikas vadinamas parabole. Kai a > 0, tai parabols akos nukreiptos auktyn; kai a < 0, tai parabols akos nukreiptos emyn. D = b1 Aac kvadratinio trinario ax~ + bx + c diskriminantas. Kai D > 0, tai parabol kerta a dviejuose takuose; kai D < 0, tai parabol nekerta aies; kai D = 0, tai parabol lieia a (parabols virn yra ayje).

Parabols virns koordinats ) c ordinat tako, kuriame parabol kerta y a. Parabol yra simetrika tiess J C = Jf- atvilgiu.
a>0 y D> 0

a>0 y D = 0\ X a <0 y D=0


V

a>0,

\ /
a <0

D>0

/ v
Funkcija /(JC) = aje2 + bx + c (a 0): kai a > 0, maja intervale (oo;

<0 y D<0

Ir V
ir didja intervale ( +oo); +oo);

kai a < 0, didja intervale (oo; ^) ir maja intervale ( kai b = 0, yra lygin, kai b 0 nei lygin, nei nelygin. Funkcijos /(JC) = ax2 + bx + c reikmi sritis yra intervalas: ( - ^ ; + o o ) , kai > 0; (- - ^ ) '
kai

< o.

Atskiri kvadratins funkcijos atvejai Kai kvadratins funkcijos /(JC) = ax2+bx+c (a 0) bent vienas i koeficient b iv c lygus nuliui, tai funkcija vadinama nepilnja kvadratine funkcija.
/(JC) = A X
2

Parabols y = ax 2 virns koordinats (0; 0). Funkcija /Ce) = ax 2 yra lygin. Grafikas yra simetrikas y aies atvilgiu.

0
/(JC) = GUC2 +

*
C (C 0)

a< 0 0

7 1

Parabols y = ax + c virns koordinats (0; c). Funkcija /(JC) = ax2 + c yra lygin. Grafikas yra simetrikas y aies atvilgiu.
2

< 0

Parabol y = 2 + c galima gauti pastumus parabol y = aje 2 atstumu \c\ auktyn, kai c > 0, arba emyn, kai c < 0.

/(JC) = ax2 + bx (b 0) Parabol kerta J C a takuose 0 ir Ties


JC =

Jos virns koordinats ( + bx simetrijos ais. ? t ' 4a

J^ parabols

AJE2

a> 0

\
a
b X

<0 b

'4a

\
irft- - vienod enkl

irft skirting enkl

Parabol y = ax2 + bx + c galima gauti pastumus parabol y = ax2 + bx atstumu |c| auktyn, kai c > 0, arba emyn, kai c < 0. Funkcija /(JC) = 3 (a 0) Funkcijos /(JC) = ax3 ( 0) apibrimo ir reikmi sritis visi skaiiai, t. y. D ( f ) = R, E ( f ) = R. Jos grafikas kartais vadinamas kubine parabole. Kai a > 0, funkcija didja, kai a < 0 maja visoje apibrimo srityje. Kubin parabol eina per koordinai pradios tak (0; 0). Kai a > 0, kubin parabol yra I ir III ketviriuose, kai < 0 11 ir IV ketviriuose. y = 3, a < 0 y = 3, a > 0 a V X 0 N -i Funkcija /(JC) = 3 (a 0) yra nelygin. Grafikas simetrikas koordinai pradios tako atvilgiu. Funkcija /(JC) = J X Funkcijos /(JC) = Jx apibrimo ir reikmi srit sudaro visi neneigiami skaiiai, t. y.: D ( f ) = [0; +oo), E ( f ) = [0; +oo). Funkcija didja visoje apibrimo srityje.

Pratimai ir udaviniai
121. Nubraiytas funkcijos y = f ( x ) grafikas: V

i \0

/
I V I

/
X

Remdamiesi grafiku, nurodykite: a) funkcijos apibrimo srit ir reikmi srit; b) su kuriomis reikmmis funkcijos reikm lygi nuliui; c) su kuriomis reikmmis funkcijos reikms yra teigiamos; neigiamos; d) funkcijos didjimo intervalus; majimo intervalus; e) didiausi ir maiausi funkcijos reikmes; f) su kuriomis argumento reikmmis funkcijos reikm lygi 3; g) funkcijos reikm, kai argumento reikm lygi 1. 122. Ar duotoji kreiv yra funkcijos grafikas?
-

I I

123. Remdamiesi funkcijos grafiku nurodykite funkcijos didjimo ir majimo intervalus: a) V ' 1 0 -2 bl V ' -1| X 0\ N c) V 1 i 0 ii) v 1 0

\X

124. Remdamiesi funkcijos grafiku nurodykite funkcijos apibrimo srit ir reikmi srit:

125. Kuris grafikas yra lygins funkcijos, kuris nelygins funkcijos, kuris nra nei lygins, nei nelygins funkcijos?

126. Nubraiyta funkcijos Y = /(JC) grafiko dalis. Ubaikite braiyti funkcijos Y = /(JC) grafik, jeigu inoma, kad funkcija yra: a) lygin; b) nelygin.

127. Nustatykite, kurios i duotj funkcij yra lygins, kurios nelygins, kurios nra nei lygins, nei nelygins:
a) /(JC) = 2 * - 2 b)/(X) = |
3 2

c) / ( X ) =

- X
3

+ 4

d)

/ ( )

- 4x + 3

e)

/ ( X )

= x

f)

/ ( X )

= |x |

g) / ( ) = 3x

h) / ( ) = 2x -

i) / ( ) = ( - I) 2

128. Duota funkcija


a) /(JC) = 3 -

/(JC): 2JC b) /(JC) = 5 * 3 c) /(JC) = -3JC2 + 1

d)/(*)=4* g) / ( * ) = 2* 2 - 2*

e) /(JC) = - f h) / ( * ) =

f) / 0 ) = | 2 * + 1| i) / ( * ) = * 2 + 6* + 9

Kiekvienu atveju apskaiiuokite funkcijos reikm, kai argumento reikm lygi: 1) - 0 , 5 ; 2) 1. 129. Duota funkcija / ( * ) :
a)/(*)=9* b) / ( * ) = 4 * c) / ( * ) = - 0 , 5 * 2

d) / ( * ) = * 2 - 10
g)
/(JC) =

e) / ( * ) = x2-6x
h) f ( x ) =

f) / ( * ) = - ( * + 2) 2
)
f ( x ) =

-x44x-6

xl

Kiekvienu atveju apskaiiuokite argumento reikm, su kuria duotos funkcijos reikm lygi: 1 ) - 9 ; 2)0. 130. Raskite koordinates tak, kuriuose funkcijos / ( * ) grafikas kerta koordinai ais, jei: a) /( JC ) = I - J * d) / ( * ) = ^ 5 g) / ( * ) = (2* + I) 2 b) / ( * ) = 2 - 25
e)

c) / ( * ) = * 2 + 5* + 6 f) / ( * ) = * 2 + 2* + 10 i) / ( * ) = - ( * - I) 2 - 10

y ( j c ) = 3* * 2

h) / ( * ) = I* + 2|

131. Kurie i tak A( 1; - 4 ) , 5(3; 1), C(0; 1), D(0; 0), ( - 0 , 5 ; 8) ir F ( - 2 ; 0) priklauso grafikui funkcijos: a) / ( * ) = J*
d) f () = - J * 3

b) / ( * ) = 0,5* + 1 e) / ( * ) = - f h) / ( * ) = I l - 16*|

c) / ( * ) = - * 2 - 2* - 1
f) / ( * ) =

g) / ( * ) = |

i) / ( * ) = - * 2 - 3?

132. Raskite koeficiento k reikm, jei inoma, kad funkcijos / ( * ) grafikas eina per tak M: a) / ( * ) = kx - 1, M(1; - 2 ) c) /(*) = kx2 + 1, M(3; - 8 ) e) / ( * ) = kx2 - 4*, M(1; 3) g) / ( * ) = * 3 , M ( - J ; 2) b) / ( * ) = * 2 , M ( - 2 ; ) d) / ( * ) = *(* + 2) 2 , Af(2; 8) f) / ( * ) = M(3; - 1 ) h) / ( * ) = ^, M ( ; 4)

133. Nustatykite funkcijos apibrimo srit: ) / ( ) =


JC+

b) / ( ) =
e) f ( x ) = V - 2 J C - 3

O f(x)=
f) /(JC) =

^
^

d) f i x ) = 3 JC 2 - 5 JC

g)

/(JC)

1 - 1| = |ijc

h)

/(JC)

^ f^ ^ 9

i)

/(JC)

= -4x3

134. Remdamiesi funkcij fix) M(JC) = I ir ii(jc) = a j x b) a) y


/

2 1 I C 0 1 2 J

J I

' = kx + b, g(jc) = ax +bx + c, hix) = , grafikais funkcij uraykite formule: d} c) y 1 / 3


I

1 1 0 1

1 B 0 I

-2 I _4

e)

f) l2 1 0 1 2 / 2\

h)

1 -4

JC

3J /2 / 1 0

\ .
X

i)

1)

I/ V>1 9

K C 0 \] J

2 1 ? 0

21 0

\
135. Nubraiykite funkcijos grafik:
a) /(JC) = = 2,5JC - 2 * ^ b) /(JC) = 3JC 4 C)

fix)
/(JC)

=
=

-JC

+ 3
+

d)

/(JC)

e) fix)
2JC

= 0,5* - 3
= - J C
2

f) i)

2(JC

I) 2

g) fix) j) / ( * )

= -2 +

h) fix)
k

Ix - 6

/O) =

= -I

/W

2 3 3*

D /(X) =

136. Nubraiykite funkcijos | / ( x ) | grafik, kai duotas funkcijos f (x) grafikas: a)


\

b)

V i I 1 S ? /"o 1 ? I
i : j I

\
0

\
N

/ \ / 1 \ I
/
0
t

\ \\

137. Nubraiykite funkcijos \f(x)\ a) / ( x ) = d) f ( x ) = - 2 + 2x g) f (X) = ~

grafik, jei: c) / ( x ) = x 2 - 3 f) / ( x ) = (x - I) 2 - 3 i) / ( ) = 2y/x

b) - 2 x - 3 e) / ( x ) = - ( x + 2) 2 h) / ( ) = x3

138. Vertikalaus objekto elio ilgis yra tiesiogiai proporcingas objekto aukiui. 3,5 m vertikalaus stulpo elis emje yra 5,6m ilgio. Apskaiiuokite proporcingumo koeficient ir nubraiykite objekto elio ilgio priklausomybs nuo jo aukio grafik. Remdamiesi grafiku apytiksliai nustatykite: a) koks yra 28 m egls elio ilgis; b) bero aukt, jei jo elio ilgis yra 32 m. 139. Automobilis, vaiuodamas 80 km/h greiiu, i miesto A miest B atvyko per 4 h. a) Formule uraykite laiko priklausomyb nuo greiio. b) Kiek laiko automobilis sugai grdamas, jeigu jis vaiuos vidutiniu 100 km/h greiiu? c) Kokiu greiiu turi vaiuoti automobilis, kad kelionje utrukt ne ilgiau kaip 2 h 40 min? 140. Kvadrato kratins ilgis yra cm. a) rodykite, kad kvadrato striains ilg d galima apskaiiuoti pagal formul d(x) = b) Apskaiiuokite <i(5); c) Kam lygi kratin kvadrato, kurio striains ilgis yra \2 cm? 141. Vienos staiakampio kratins ilgis yra cm, o kita kratin 3 cm ilgesn. a) Formule uraykite staiakampio ploto 5 priklausomyb nuo kratins ilgio (cm). b) Apskaiiuokite 5(1,5); 5(4). c) Su kuria reikme staiakampio plotas lygus 4 cm 2 ?

142. Trikampis ABC statusis (ZC = 90), AC = 8 cm, BC = 20cm. Kratinje BC paymtas takas D. Pasiymkite atkarp DB = . p a) Staiakampio ACDE plot 5(JC) C 20 B uraykite formule. b) Apskaiiuokite 5(3,5); 5(7). c) Su kuria reikme staiakampio plotas lygus 136 cm 2 ? d) Su kuria J C reikme staiakampio plotas lygus trikampio ABC plotui? e) Su kuria J C reikme staiakampio plotas lygus | trikampio ABC ploto?
rS

143. I trij pusi reikia aptverti tvorele staiakamp //////,/////////////////////// aiktel, esani prie sienos. Tvorels ilgis turi bti 80 metr. a) Vieno aiktels krato ilg paymj jcm, ireikkite JC-U kito krato ilg b) Formule uraykite aiktels ploto 5 priklausomyb nuo krato ilgio x. c) Su kuria J C reikme 5(JC) gyja didiausi reikm? d) Koks turt bti aiktels ilgis ir plotis, kad aiktels plotas bt didiausias? 144. Raskite funkcij /(JC) ir g(jc) grafik bendr tak koordinates, jei: a) / ( J C ) = 5x 4, g(x) = 2x + 3; 4JC + 2, g(JC) = 3JC - 4; b) / ( J C ) 3x, g(x) = (x - I)2; c) f (X) 3je d) f () = 4-, g () = ; e) / ( J C ) = 2x 3 , g(x) = 3x 2 ; f) f () = 2x, g(x) =

145. Grafiniu budu nustatykite lygties sprendini skaii: a) jc z - 4 = d) I J C =


3

b) \x\ = 2 e) Jx =
JC3

c) || =

3JC

2JC

f) JC + 3 = 2y/x

146. Grafikai isprskite lygt: a)


d ) (JC - 4 ) 2 + 1 = J x

b) Ifl =

c)
J x 1 3 f) 2 i) II -X

-1=0
2JC = 0

e) - 2 J C 2 =

g) - J i = ( + 3) 2

h) - + x3 = 0

147. Grafikai isprskite nelygyb: a) Jx > 1 d) -L3 < - b) 2 Jx ^ 2 e)


-JC2 +
1 > |JC +

c) -Jx 2| f)

5 Ekonomikos elementai
Atlyginimas ir atskaitymai U bet kur atlikt darb turi bti mokamas atlyginimas. Jis gali bti tarifinis arba pareiginis. Tarifinis atlyginimas tai pinig suma, apskaiiuojama darbuotojui priklausomai nuo dirbt valand skaiiaus pagal sutart valandin atlyg. Pareiginis atlyginimas tai pastovi pinig suma, mokama darbuotojui kas mnes (kas dvi savaites arba kas savait). Pareiginio atlyginimo dydis priklauso nuo bazins mnesins algos dydio ir darbuotojo kvalifikacinio koeficiento. Bazin mnesin alga Vyriausybs nustatyta pinig suma. 2001 metais ji buvo 105 Lt. Kvalifikacinio koeficiento dydis priklauso nuo uimam pareig ir kvalifikacijos. Tarifinis atlyginimas Valandinis atlygis (Lt) Darbo laikas Kvalifikacinis koeficientas

Pareiginis atlyginimas

Bazin mnesin alga

Kiekvienas darbuotojas i gaunamo atlyginimo moka pajam ir socialinio draudimo mokesius. Pajam mokest (procentais) nustato Vyriausyb. Jis skaiiuojamas nuo apskaiiuoto atlyginimo dalies, virijanios neapmokestinamj minimum. minimum taip pat nustato Vyriausyb; jis gali bti skirtingas vairi socialini kategorij monms. Standartinis neapmokestinamasis minimumas 2001 m. buvo 214 Lt, o pajam mokesio tarifas 33%. Socialiniam draudimui (SODRAI) darbuotojas 2001 m. mokjo 3% apskaiiuoto atlyginimo. Biudetas Biudetas tai asmens, eimos, mons arba alies tam tikro laikotarpio pajam ir ilaid paskirstymas. Biudeto sudarymas padeda numatyti pajam altinius, planuoti ilaidas, taupyti. Asmens arba eimos pajamas paprastai sudaro atlyginimas u darb, indli bankuose palkanos, vairios plaukos i vertybini popieri ir kitos. Asmens arba eimos pastovisias ilaidas sudaro ilaidos bstui, maistui, transportui, mokymuisi, o kintamsias ilaidas visos kitos: drabuiams ir avalynei, medicinos paslaugoms, pramogoms, saldumynams, laisvanorikam draudimui ir 1.1.

Biudetas gali bti subalansuotas, perteklinis arba deficitinis. Kai pajamos yra lygios ilaidoms, biudetas vadinamas subalansuotu, kai pajamos virija ilaidas pertekliniu, kai pajamos maesns u ilaidas deficitiniu. Palkanos Palkanos tai pinigai, kurie gaunami u paskolintus (padtus bank) pinigus. Palkan norma metini palkan dydis, ireiktas procentais. Yra dviej ri palkanos: paprastosios ir sudtins. Paprastosios palkanos skaiiuojamos tik nuo pradins (paskolintos) sumos. Jei suma S skolinama t met laikotarpiui su p procent (metini) paprastj palkan norma, tai palkanos Pt u t met apskaiiuojamos pagal formul:

o po t met i viso bus gauta suma St, lygi

Sudtins palkanos kiekvien kart skaiiuojamos nuo priaugusios (likusios) sumos. Jei suma S skolinama t met laikotarpiui su p procent (metini) sudtini palkan norma, tai po t met suma St bus

Palkanos iuo atveju yra Pt = StS,

Yra dvi pagrindins bankuose laikom indli rys: indliai iki pareikalavimo ir terminuotieji indliai. Indlius iki pareikalavimo galima atsiimti bet kuriuo metu. Paprastai u juos mokamos nedidels palkanos. Terminuotuosius indlius galima atsiimti tik prajus sutartam laikui. U juos paprastai mokamos didesns palkanos negu u indlius iki pareikalavimo, bet sumanius atsiimti indl anksiau, negu buvo sutarta su banku, gali bti nemokamos jokios palkanos. Kaina, pajamos, pelnas Preks ar paslaugos kaina pinig suma, kuri mokame u sigyjam prek ar gaunamas paslaugas. Visos preks ir paslaugos yra apmokestinamos pridtosios verts mokesiu (PVM). J sumoka galutinis preks pirkjas ar paslaugos gavjas.

PVM dyd nustato Vyriausyb. io mokesio pagrindinis tarifas 2001 m. buvo 18% nuo preks kainos, kuri neskaiiuotas PVM (nuo kainos be PVM).

Preks ar paslaugos savikaina suma ilaid, kuri turi preks gamintojas ar paslaugos teikjas. Didmenin kaina kaina, u kuri preki gamintojas parduoda savo prekes urmu (dideliais kiekiais), t. y. pardavjas sigyja prekes urmu (dideliais kiekiais). Mamenin kaina kaina, u kuri pardavjas parduoda prek mamena (maais kiekiais). Didmenin kaina yra didesn u savikain, o mamenin kaina yra didesn u didmenin kain. Mamenin kaina Didmenin kaina Antkainis

Procentinis antkainis antkainis, ireiktas procentais. Jis parodo, kuri preks didmenins kainos dal (procentais) sudaro antkainis. Nuolaida preks buvusios kainos ir sumaintos kainos skirtumas. Procentin nuolaida nuolaida, ireikta procentais. Ji parodo, kuri pradins kainos dal procentais sudaro nuolaida. plaukos pinig suma, gauta pardavus prekes (su PVM). Pajamos plauk dalis, kuri sudaro pinigai, gauti i antkaini pardavus prekes (be PVM). Ilaidos (katai) mons ilaidos, susidariusios gaminant, parduodant prekes (patalp nuoma, ranga, reklama, atlyginimai ir kt.). Pajamos

Ilaidos

Pelnas/Nuostolis

Jei pajamos virija ilaidas, tai pajam ir ilaid skirtumas vadinamas pelnu, jei ilaidos virija pajamas nuostoliu. Visos mons, turinios pelno, moka pelno mokesti io mokesio tarif nustato Vyriausyb, 2001 metais jis sudar 24% (lengvatinis 10%) pelno. Pelnas Pelno mokestis Grynasis pelnas

Pratimai ir udaviniai
148. Tarnautojui mokamas pareiginis atlyginimas. Tarnautojo kvalifikacinis koeficientas yra 10,5, o nustatyta bazin mnesin alga yra 115 Lt. Kiek apskaiiuojama darbuotojui atlyginimo: a) per mnes; b) per mnes su 15% priedu? 149. Darbuotojo darbo laikas per mnes buvo 175 valandos 40 minui, o valandinis atlygis 6,94 Lt. Kiek buvo apskaiiuota darbuotojui per mnes: a) tarifinio atlyginimo; b) tarifinio atlyginimo su 12% priedu?

150. Darbininkui mokamas tarifinis atlyginimas. U 168gh per mnes jam apskaiiuota 1210,8 Lt. Neapmokestinamasis minimumas yra 320 Lt. a) Koks yra io darbininko valandinis atlygis? b) Kiek darbininkas moka pajam mokesio, jei io mokesio tarifas yra 33% atlyginimo dalies, virijanios neapmokestinamj minimum? c) Kiek darbininkas moka mokesio SODRAI (t. y. 3% apskaiiuoto atlyginimo)? d) Kiek lit gavo darbininkas u mnes, atskaiius pajam ir SODROS mokesius? 151. Tarnautojui apskaiiuojamas pareiginis atlyginimas u mnes, esant nustatytai bazinei mnesinei algai 120 Lt. Per mnes tarnautojas sumoka 36,72 Lt mokesio SODRAI. a) Koks apskaiiuotas tarnautojo pareiginis atlyginimas u mnes? b) Pagal kok kvalifikacijos koeficient apskaiiuotas tarnautojo pareiginis atlyginimas? c) Kiek lit pajam mokesio sumoka tarnautojas per mnes, jeigu io mokesio tarifas lygus 33% apskaiiuoto atlyginimo dalies, virijanios 280 Lt neapmokestinamj minimum? d) Kiek lit gavo tarnautojas u mnes, atskaiius pajam ir SODROS mokesius? 152. Jonaitis i atlyginimo per mnes moka 28,52 Lt mokest SODRAI. a) Kiek Jonaiiui apskaiiuojama atlyginimo per mnes? b) Kiek Jonaitis sumoka pajam mokesio, jeigu io mokesio tarifas yra 33% apskaiiuoto atlyginimo dalies, virijanios 250 Lt neapmokestinamj minimum? 153. Petraitis per mnes moka 303,6 Lt pajam mokest, kurio tarifas yra 33% apskaiiuoto atlyginimo dalies, virijanios 280 Lt neapmokestinamj minimum.

a) Kiek Petraiiui apskaiiuojama atlyginimo per mnes? b) Kiek Petraitis moka mokesio SODRAI, jeigu io mokesio tarifas yra 3%? 154. eimos pajamos per mnes sudaro 120% ilaid, kurios lygios 980 Lt. a) Kiek lit pajam turi eima per mnes? b) Kokios yra eimos santaupos per mnes? c) Per kiek mnesi eima gali tiktis sutaupyti 750 Lt? 155. Jonaitis per mnes sutaup 270 Lt. Kokios buvo Jonaiio pajamos ir ilaidos per mnes, jeigu santaupos sudar 22,5% pajam? 156. Petraii eimos mnesinio biudeto pastovij ir kintamj ilaid suma lygi 2400 Lt. Kintamosios ilaidos 40% maesns u pastovisias ilaidas, o pajamos sudaro 125% vis ilaid sumos. a) Kokios yra Petraii eimos pastoviosios ilaidos per mnes? b) Kiek lit pajam per mnes turi Petraii eima? c) Kokios yra Petraii eimos santaupos per mnes? 157. Banke atidaryta indlio iki pareikalavimo sskaita su 7500 Lt. Po dvej met is indlis iaugo iki 8112 Lt sumos. a) Kokia banko sudtini palkan norma? b) Kiek lit (vieneto tikslumu) palkan bus sskaitoje po trej met? c) Kokia suma (deimties lit tikslumu) bus sskaitoje po penkeri met, jeigu po trej met i sskaitos buvo nurayta (paimta) 5000 Lt? 158. Kiek palkan bus gauta u paskol po vieneri; dvej; trej; ketveri; penkeri paskolos met, jei paskolinta 8000 Lt su 9% metini: a) paprastj palkan; b) sudtini palkan? 159. Pavaizduotas paskolos palkan grafikas. Remdamiesi grafiku nustatykite pasiskolint sum, jeigu palkan norma yra: a) 10%; b) 8%.
'3 6000 3 400M S S 3 O c

D-

-j

200 t 1 Laikas (metais) 2 3

Abiem atvejais apskaiiuokite grintin paskolos sum po 3 met ir nubraiykite grintinos sumos per trejus metus grafik.

160. Didiosios Britanijos svarus sterling bankas perka po 6,39 Lt, o parduoda po 6,59 Lt. a) Kiek svar sterling galima sigyti u 2000 Lt? b) Kiek lit gaunama ikeitus 250 svar sterling? 161. Vienu metu Lietuvos bankas buvo nustats tokius lito ir usienio valiut santykius: Latvijoslatas Lenkijoszlotas Rusijosrublis 1000 Baltarusijos rubli 6,4851 Lt 0,9452 Lt 0,1358 Lt 2,7174 Lt

Kiek kiekvienos kaimynins alies pinigini vienet (imtosios tikslumu) tuo metu atitiko 5000 lit? 162. Vienu metu Lietuvos bankas buvo nustats tok lito (LTL) ir euro (EUR) santyk: 1 EUR = 3,7024 LTL. Vokietijos marks (DEM) ir euro santykis yra fiksuotas: 1 EUR = 1,95583 DEM. a) Kiek lit tuo metu kainavo 2000 Vokietijos marki? b) Kiek Vokietijos marki tuo metu kainavo 2000 LTL? 163. Dinsai parduotuvje kainuoja 89,99 Lt, o j procentinis antkainis yra 25%. a) U kiek lit iuos dinsus sigijo parduotuv (kokia dins didmenin kaina)? b) Koks dins antkainis parduotuvje (prekybos antkainis)? c) Kiek lit sudaro pridtosios verts mokestis (PVM) pardavus dinsus, jei io mokesio tarifas yra 18%? d) Kiek lit pajam turi i parduotuv, pardavusi 50 vienet dins ir sumokjusi PVM? 164. Kostiumo didmenin kaina yra 400 Lt, o procentinis antkainis parduotuvje sudaro 30%. Pardavusi kostium, parduotuv valstybei sumoka 18% pridtosios verts mokest (PVM). a) Kokia yra kostiumo mamenin kaina? b) Koks kostiumo antkainis parduotuvje? c) Kiek lit sudaro PVM? d) Kiek lit pajam turi parduotuv, pardavusi kostium ir sumokjusi PVM? e) Kiek procent kostiumo didmenins kainos sudaro parduotuvs pajamos pardavus kostium ir sumokjus PVM? 165. Parduotuv prek sigijo u 50 Lt. U kiek lit parduotuv turi parduoti i prek, kad sumokjusi PVM, kurio tarifas yra 18%, parduotuv turt: a) 10,5 Lt pajam; b) 13,7Lt pajam?

166. a) Bateliai, kurie kainuoja 88,5 Lt, i savait parduodami su 7,4% nuolaida. U kiek lit galima nusipirkti batelius i savait? b) Birut jsigijo batelius su 7,4% nuolaida u 87,97 Lt. Kokia buvo bateli kaina be nuolaidos? 167. Paveiksle pateiktos akcijos Nuolaid laai" preki kain etikets. Apskaiiuokite, kiek procent (imtosios tikslumu) atpigo kiekvienas daiktas.

168. Prek kainavo 120 Lt. Jos kaina buvo sumainta keturis kartus po 5%. Kiek: a) lit prek kainuoja dabar; b) procent atpigo prek?

169. Prek kainavo 80 Lt. Jos kaina buvo padidinta keturis kartus po 5%. Kiek: a) lit prek kainuoja dabar; b) procent pabrango prek?

170. Bald komplekto sigijimo (didmenin) kaina parduotuvei yra 4000 Lt, o pardavimo (mamenin) kaina pirkjui 5500 Lt. a) Koks bald komplekto procentinis antkainis? b) Koks buvo procentinis antkainis, jei bald komplektas buvo parduotas su 5% nuolaida? c) Kiek lit sudaro pridtosios verts mokestis pardavus bald komplekt su 5% nuolaida, jeigu PVM tarifas yra 18%? d) Kiek lit pajam praranda" parduotuv, pardavusi bald komplekt su 5% nuolaida ir sumokjusi PVM? 171. Baikite pildyti lentel:
Pajamos (Lt) a) b) O d) 3500 8000 5525 Ilaidos (Lt) 7500 5005 4500 24 10 Pelnas (Lt) Pelno mokesio tarifas (%) 24 52 144 45,2 Pelno mokestis (Lt) Grynasis pelnas (Lt)

172. Dirbtuv per savait pagamina 300 detali. J gamybos snaud 12,6% sudaro 945 Lt. Pagamintas detales dirbtuv parduoda parduotuvei po 30 Lt u kiekvien detal, o parduotuv parduoda tas detales pirkjams su 40% antkainiu. Parduotuvs prekybos savaitins ilaidos realizuojant detales sudaro 10% plauk, gaut pardavus visas 300 detali. a) Kokios yra dirbtuvs detali gamybos snaudos? b) Kokia vienos detals savikaina? c) Kokia vienos detals didmenin kaina? d) Kiek procent udeda dirbtuv, parduodama detal parduotuvei? e) Kokia detals mamenin kaina? f) Koks detals antkainis (litais) parduotuvje? g) Kiek lit plauk turi parduotuv, pardavusi 300 detali? h) Kiek lit sudaro PVM u parduotas 300 detali? i) Kiek lit pajam turi parduotuv, pardavusi 300 detali ir sumokjusi PVM? j) Kokios parduotuvs prekybos savaitins ilaidos (litais), kurios susidaro parduodant 300 detali? k) Koks parduotuvs pelnas per savait pardavus 300 detali? 1) Kiek lit grynojo pelno turi parduotuv per savait, pardavusi 300 detali, jeigu pelno mokesio tarifas sudaro 24% gauto pelno? 173. Spinta kainuoja 2500 Lt. Perkant isimoktinai pradinis naas yra 1300 Lt ir 2 metus reikia mokti po 75 Lt kas mnes. a) Kokia spintos kaina perkant j isimoktinai? b) Kiek palkan reikia mokti perkant spint isimoktinai? c) Koki sum pirkjas pasiskolina" i parduotuvs, pirkdamas spint isimoktinai? d) Kokia pirkimo isimoktinai paprastj palkan norma? 174. Kompiuteris kainuoja 2500Lt. Perkant j isimoktinai pradinis naas yra 1600 Lt ir 1,5 met reikia mokti po 70 Lt kas mnes. Ar verta kompiuter pirkti isimoktinai, ar, pasiskolinus trkstamus pinigus su 20% metini sudtini palkan 1,5 met laikotarpiui, nusipirkti i karto? 175. eima sausio mnes suvartojo 150 kWh elektros energijos. Pus met kas mnes eimai pavyko sutaupyti vis po 2%: a) prajus mnes suvartotos elektros energijos kiekio; b) sausio mnes suvartotos elektros energijos kiekio. Kiek kilovatvalandi elektros energijos suvartojo eima birelio mnes ir kiek i viso per pus met (1 kWh tikslumu)?

6 Statistika. Tikimybs. Kombinatorika


Duomen rinkimas ir tvarkymas Surinkti duomenys vadinami imtimi, duomen skaiius imties dydiu. Surinktus duomenis galima surayti variacine eilute, dani lentele. Variacin eilut skaii seka, kurios kiekvienas skaiius, pradedant antru, yra ne maesnis u prie j esant: x\, x2,..., xn, kur Xji ^ Xk-\, 2,3,... ,n. Dani lentels vienoje eilutje suraomi skirtingi variacins eiluts skaiiai (duomenys), o kitoje j daniai (pasikartojim skaiius). Duomenys Daniai x\ mj X2 m2 Xk mk

Imties duomenis galima apibudinti nurodant vidurk, median, plot. Vidurkis imties duomen suma, padalyta i duomen skaiiaus: _ _ x\ + X2 H n h xn _ X\m\ + X2m2 H m\ + m2 + xkmk 1- m/c

Mediana imties variacins eiluts vidurinysis skaiius, kai imties dydis yra nelyginis skaiius, arba dviej vidurinij skaii aritmetinis vidurkis, kai imties dydis lyginis skaiius. Imties plotis skirtumas tarp didiausio ir maiausio imties duomen: Xji-x\. Kai duomen yra labai daug, jie daniausiai grupuojami intervalus. Grupuojant duomenis intervalus paprastai: pasirenkami vienodo ilgio intervalai; intervalo galai imami patogs" skaiiai; interval skaiius imamas 3-12. Imties duomenys danai vaizduojami grafikai: takine diagrama, daugiakampiu, stulpeline diagrama, histograma, skrituline diagrama. Vaizduojant duomenis takine diagrama, vienoje koordinai ayje (paprastai Ox ayje) atidedami duomenys, o kitoje (Dy) j daniai. Daugiakamp gauname takins diagramos takus paeiliui sujung atkarpomis. Jeigu ant takins diagramos nubriami staiakampiai, tai gaunama stulpeline diagrama. Jei nubriami besilieiantys staiakampiai, kuri aukiai lygs daniams (santykiniams daniams), tuomet gauta stulpeline diagrama vadinama histograma.

Vaizduojant duomenis skrituline diagrama, skritulys padalijamas ipjovas, kuri plotas proporcingas duomen daniams.
Stulpelin diagrama (histograma)
2

Takin diagrama
3"

Daugiakampis
2

Skritulin diagrama

> S 2 ctf Q yi X\ X2 X3 X4
Duomenys

1+
-H X1

2 3 X

-H

\ 2 ?, 4

Galima tirti ir daugiau negu vien to paties objekto poym. Jei tarp poymi X ir Y yra tiesin priklausomyb, t. y. stebim poymi reikms, pavaizduotos koordinai ploktumoje, grupuojasi apie kuri nors pasvirj ties, tai sakoma, kad tie poymiai yra koreliuoti. Jei tos tiess krypties koeficientas yra teigiamas (ties su teigiamja Ox aimi sudaro smail kamp), tai poymiai yra teigiamai koreliuoti, jei neigiamas (ties su teigiamja Ox aimi sudaro buk kamp) neigiamai koreliuoti. X
Y
Xl
x

Teigiamai koreliuoti

Neigiamai koreliuoti

Nra koreliuoti

Y
* , ' '

X Bandymai Atsitiktiniais vykiais vadinami tokie vykiai, kurie atliekant bandym gali vykti, o gali ir nevykti. Elementariaisiais vykiais vadinami tokie atsitiktiniai vykiai, kurie nebeskaidomi smulkesnius atsitiktinius vykius. vykis, kuris negali vykti atliekant bandym, vadinamas negalimuoju. vykis, kuris vyksta kiekvien kart atliekant bandym, vadinamas btinuoju. Visi bandymo elementarieji vykiai, kurie nra palanks vykiui A, sudaro vykiui A prieing vyk A. Kai elementarieji vykiai (bandymo baigtys) vienodai galimi, tai atsitiktinio vykio A tikimyb: p ^ Palanki vykiui A elementarij vyki skaiius Vis galim elementarij vyki skaiius m n

Negalimojo vykio tikimyb lygi 0: P (negalimojo vykio) = 0. Btinojo vykio tikimyb lygi 1: P(btinojo vykio) = 1. Bet kurio vykio A tikimyb yra neneigiamas ne didesnis u 1 skaiius: 0 ^ P(A) ^ 1. Vienas kitam prieing vyki tikimybi suma lygi 1: P (A) + P ( A ) = 1. Jei pakartojus bandym n kart stebimas atsitiktinis vykis A vyko r kart, tai santykis ^ vadinamas santykiniu vykio A daniu. (Raome / ( A ) = ^.) Didjant bandym skaiiui, santykinis vykio danis artja prie to vykio tikimybs; todl kai n didelis, tai P(A) / ( A ) . Rinkiniai Bandymo elementarij vyki skaii, nagrinjamam vykiui palanki elementarij vyki skaii, rinkini, sudaryt i dviej ar daugiau element, skaii galima rasti juos suraant, braiant galimybi med ar taikant daugybos taisykl. Daugybos taisykl Galimybi pasirinkti daikt por skaiius lygus galimybi pasirinkti pirmj daikt skaiiaus ir galimybi pasirinkti antrj daikt skaiiaus sandaugai.
I daikto pasirinkimo galimybi skaiius II daikto pasirinkimo galimybi skaiius Galimybi pasirinkti daikt por skaiius

i taisykl tinka ir rinkiniams sudarytiems i daugiau negu dviej element, t. y. rinkini, sudaryt i keleto element, skaiius lygus t element pasirinkimo galimybi skaii sandaugai. ia taisykle patogu remtis, kai iekom rinkini skaiius yra didelis ir juos visus sunku suskaiiuoti suraant ar braiant galimybi med.

Galimybi medis tai daugybos taisykls schema.


I daikto pasirinkimas II daikto pasirinkimas Medio virns (akos) eils numeris

1
2 3 4 5 6

n Medio virni (ak) skaiius (n) parodo, kiek yra galimybi pasirinkti daikt por.

Pratimai ir udaviniai
176. Humanitarini klasi moksleiviams buvo pasilyta rinktis vien i 5 usienio kalb: angl, vokiei, prancz, rus arba ital. Pasirinkimo duomenys suregistruoti lentelje: Angl Vokiei Prancz Rus Ital a) b) c) d) e) m m m m // / m m /// m //

Kiek mokini rinkosi kiekvien i kalb? Kiek mokini buvo apklausta? Nubraiykite usienio kalb pasirinkimo skritulin diagram. Kuri dalis moksleivi pasirinko ital kalb? Kuri dalis moksleivi pasirinko ne ital kalb?

177. Buvo apklausta 600 moni apie mgstamiausias televizijos laidas. Apklausos duomenimis 20% moni labiausiai mgsta irti informacines laidas, 30% vaidybinius filmus, 15% sportines laidas, 10% pramogines laidas, 25% vairias kitas laidas. a) Nubraiykite skritulin diagram, vaizduojani apklausos duomenis. b) Kiek moni i 600 apklaustj labiausiai mgsta irti informacines ir kiek sportines laidas? 178. Nubraiykite stulpelin diagram, vaizduojani Lietuvos upi ilg: Dubysa 139 km, Merkys 203 km, Ma 164 km, Nemunas 937 km, Neris 510 km, eup - 298 km. 179. Vytas sura visus savo matematikos paymius, gautus per iuos metus: 7, 7, 8, 6, 9, 8, 8, 6, 7, 7, 7, 10, 5, 4, 9, 9, 7, 8, 9, 10. a) Sudarykite duomen variacin eilut. b) Sudarykite paymi dani lentel. c) Pavaizduokite duomenis stulpeline diagrama. d) Apskaiiuokite vis paymi aritmetin vidurk. 180. Meskite loimo kauliuk 30 kart ir ymkite ikritusi akui skaii. a) Sudarykite dani lentel. b) Pavaizduokite duomenis stulpeline diagrama. c) Kiek akui ikrito daniausiai; reiausiai? 181. Diagramoje pavaizduoti moksleivi kontrolinio darbo rezultatai:
iO O 7 6 J c 513 4Q 3-

2 1
~ 3 4 5 6 7 8 9 10 Paymys

a) b) c) d) e) f) g)

Kur paym gavo daugiausiai mokini? Kiek j buvo? Kur paym gavo maiausiai mokini? Kiek j buvo? Sudarykite paymi dani lentel. Kiek mokini ra kontrolin darb? Koks paymi vidurkis? Kiek procent mokini kontrolin darb para labai gerai (gavo 9, 10)? Kiek procent mokini kontrolin darb para gerai (gavo 7, 8)?

182. Pardavjas usira per 5 darbo dienas parduot sportini markinli skaii. Surinkti duomenys pavaizduoti takine diagrama. Pavaizduokite juos dani lentele, daugiakampiu. Kiek markinli i viso buvo parduota per 5 darbo dienas?
.240

.2^30 JS20 IglO C L ,C

TT

T Diena

183. Ruden klas mokini sureng ikyl mik. Ikylos dalyviai varsi, kas ras daugiausia baravyk. Konkurso rezultatai pateikti takine diagrama:
6 2 3 54-

3 O S
2

1
0 2 3 4 5 6 7 8 ) 10 Rastu barawku skaiius

a) Kiek ikyloje buvo dalyvi? b) Kiek baravyk rado visi ikylautojai? c) Kiek baravyk (deimtosios tikslumu) vidutinikai rado vienas ikylos dalyvis? 184. 45 mokiniai ra test, kuriam atlikti buvo skirta daugiausiai 15 min. Lentelje parodyta, kiek laiko jiems prireik atsakyti testo klausimus: Laikas (min.) Mokini skaiius 8 3 9 5 11 10 12 15 13 7 14 4 15 1

a) Koks imties dydis? Koks imties plotis? b) Pavaizduokite imt daugiakampiu. 185. Diagrama vaizduoja mergaii ir berniuk skaii mokykloje. Nustatykite, kiek mergaii ir kiek bernik yra mokykloje, jei i viso joje mokosi 720 moksleivi.

186. 80 berniuk dalyvavo apklausoje apie mgstamiausias laisvalaikio leidimo formas. Apklausos duomenys pateikti skrituline diagrama.

aidia kompiuteriu Lanko vairius brelius

a) Kiek berniuk daniausiai laisvalaikio metu iri televizori, kiek sportuoja, kiek aidia kompiuteriu, kiek lanko kitus brelius? b) Pavaizduokite duomenis dani lentele. 187. Daugiakampiai vaizduoja, kiek pirkj apsilank knygynuose A ir B per pirm (I), antr (II), trei (III), ketvirt (IV), penkt (V) ir et (VI) j darbo valand.

I II III IV V VI

Valanda

a) Kiek pirkj apsilank abiejuose knygynuose per 6 darbo valandas? b) Kiek vidutinikai pirkj per valand apsilank knygyne A ir kiek knygyne B? c) Kaip kito (didjo, majo, nesikeit) pirkj srautas knygyne A? d) Kuriomis valandomis knygyne A buvo daugiau pirkj negu knygyne B? 188. Raskite duomen vidurk ir median: a) 5, 4, 4, 7, 10; b) 2, 3, 5, 6, 8, 9; c) 4, 3, 7, 2, 9, 6. 189. Parduotuv per dien pardav 30 por bat, kuri dydiai yra tokie: 36 39 41 40 37 43 37 38 39 38 37 36 42 35 38 39 36 38 41 37 38 39 40 37 39 36 44 37 35 42 a) Sutvarkykite imt sugrupuodami duomenis intervalus [35-37), [37-39), [39-41), [41-43), [43-45). b) Sudarykite sugrupuot duomen dani lentel. c) Koks imties dydis; plotis? d) Nubraiykite sugrupuot duomen histogram.

190. Matuojant 40 mergaii ug gauti tokie rezultatai (centimetrais): 150 155 142 160 151 163 150 155 165 156 158 154 166 156 143 157 161 154 149 163 162 159 145 164 151 167 153 158 152 162 157 152 168 153 158 146 164 148 158 159 a) Sudarykite sugrupuot duomen dani lentel imdami intervalus nuo 140 cm iki 145 cm, nuo 145 cm iki 150 cm ir 1.1. Nubraiykite histogram. b) Sugrupuokite duomenis intervalus nuo 140 cm iki 150 cm, nuo 150 cm iki 160 cm, nuo 160 cm iki 170 cm. Nubraiykite histogram. 191. Dutje yra 30 raudon ir 40 gelton ledinuk. Atsitiktinai paimamas vienas ledinukas. Kokia tikimyb, kad jis yra: a) raudonas; b) geltonas; c) alias? 192. Moneta metama du kartus ir stebima, kuo ji atvirto. Suraykite visus elementariuosius vykius. Apskaiiuokite tikimybes vyki: A skaiius atvirto du kartus; B herbas atvirto tik vien kart; C herbas atvirto bent vien kart. 193. Metami du loimo kauliukai ir sumuojamos atvirtusios akuts. Apskaiiuokite tikimybes vyki: A atvirtusi akui suma lygi 5; B atvirtusi akui suma maesn u 5; C atvirtusi akui suma yra lyginis skaiius; D atvirtusi akui suma yra pirminis skaiius. 194. Dje yra 16 korteli, ant kuri surayti skaiiai nuo 1 iki 16. Atsitiktinai itraukiama viena kortel. Apskaiiuokite tikimybes vyki: A itrauktas dalus i 3 skaiius; B itrauktas skaiius yra 4 kartotinis; C itrauktas ne pirminis skaiius; D itrauktas skaiius yra natraliojo skaiiaus kvadratas. 195. Apskaiiuokite vykiui A prieingo vykio tikimyb, jei vykio A tikimyb lygi: a) 0,76; b) 0,04; c) ; d) j . 196. Tikimyb, kad i ds atsitiktinai paimtas gaminys yra nekokybikas, lygi 0,002. Kokia tikimyb, kad i ds paimtas gaminys yra kokybikas? 197. Sportini oki okjos renkasi aprang spalvotus markinlius ir ortus. Parduotuvje joms pasil geltonus, alius, oraninius ir baltus markinlius bei juodus ir mlynus ortus. Nubraiykite pasirinkimo galimybi med. Kiek yra i viso skirting galimybi isirinkti aprang? Suraykite visas galimybes.

198. Priepieiams Graina renkasi vien i 5 bandeli ir vien i 4 grim. Kiek skirting priepiei pasirinkimo galimybi ji turi? 199. Kiek skirting raidi penket galima sudaryti i raidi , I, P, U, S? Kokia tikimyb, kad atsitiktinai sudjus raides bus sudarytas odis PUIS? 200. Keliais skirtingais bdais 6 mons gali sustoti eil? 201. Kiek skirting trienkli skaii galima sudaryti i skaitmen: a) 1, 2, 3; b) 1, 2, 3, 4; c) 0, 1, 2, 3? Udavin isprskite dviem atvejais kai skaitmenys kartojasi ir kai nesikartoja. 202. Patikrinus 1 0 0 0 0 detali, rasta 2 0 nekokybik. atsitiktinai parinkta ios ries detal bus: a) nekokybika; b) kokybika? Kokia tikimyb, kad

203. Pasakykite, ar yra tiesinis ryys (koreliacija) tarp pavaizduot poymi. Tuo atveju, kai ji yra, nurodykite, ar ji teigiama, ar neigiama: a) b) c)
> _

204. Pavaizduokite duomenis koordinai ploktumoje. Nustatykite, ar tarp poymi X ir Y yra koreliacija. A r j i teigiama, ar neigiama?
X 1 5 1 2 10 2 6 3 3 2 15 3 4 3 10 3 5 3 15 4 4 4 3 3 20 5 2 4 25 6 1 5 35

Y b) Y

205. I 10 skirting kompaktini disk Julius nori irinkti: a) du; b) tris; c) penkis diskus. Kiek skirting pasirinkimo galimybi jis turi? 206. Moksleivi egzamino darbai koduojami. Kodui sudaryti naudojami penki nesikartojantys skaitmenys (i 10). Ar bus galima skirtingais kodais ukoduoti 15 000 deimtok darb? 207. I ds, kurioje yra 5 balti ir 3 raudoni rutuliai, atsitiktinai iimami 2 rutuliai. Kokia tikimyb, kad: a) abu rutuliai yra balti; b) abu rutuliai yra raudoni?

KARTOJIMO MEDIAGA II DALIS


Pagrindins svokos 1. Kampai 2. Trikampiai 3. Keturkampiai 4. Apskritimas. Skritulys 5. Ikilieji daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai 6. Briaunainiai 7. Sukiniai 144 150 158 167 175 182 185 190

Pagrindins svokos
Ploktumos figros
Takas Ties Spindulys Atkarpa Laute Kampas

B A
Trikampis Keturkampis Daugiakampis

B
Apskritimas

A C

Ritinys Kugis Sfera Rutulys

Erdviniai knai
Prizm Piramid

&
Atstumai Atstumu tarp dviej tak vadinamas tuos takus jungianios atkarpos ilgis. Atstumu nuo tako iki tiess vadinamas statmens i to tako ties ilgis. Atstumu nuo tako iki ploktumos vadinamas statmens i to tako ploktum ilgis. Statmens i tako ties (ploktum) ilgis yra maesnis u pasvirosios i to tako t ties (ploktum) ilg. Pasviroji yra ilgesn u jos projekcij. A A
a

AB= . ABU,
AB = a atstumas nuo takomi iki tiess I.

I I B A
[_

AB La,
AB = a atstumas nuo tako A iki ploktumos a.

/_

AB 11, ABl a, B A C AC pasviroji,


BC pasvirosios projekcija, AB statmuo,

Atstumu tarp lygiagrei tiesi vadinamas j bendro statmens ilgis. Atstumu tarp lygiagrei ploktum vadinamas j bendro statmens ilgis.

kJt/ A m a n

AB < AC, BC < AC. m Il n, AB lm, ABl n,


AB = a atstumas tarp tiesi m ir n.

a Il , AB la, ABl , /
AB = a atstumas tarp ploktum a ir .

Matavimo vienetai Atstumai matuojami ilgio vienetais. Pagrindinis ilgio matavimo vienetas (SI sistemoje) yra metras. Kiti ilgio matavimo vienetai (mikrometras, milimetras, centimetras, decimetras, kilometras) yra daliniai arba kartotiniai metro atvilgiu.
Pirmoji odio dalis Reikm ymjimas Daugiklis mikromilicentidecideka- hektokilomega-

milijonoji tkstantoji imtoji deimtoji deimt imtas tkstantis milijonas 10~


6

m IO"
3

c IO"
2

d KT
1

da IO
1

h IO
2

k IO
3

M IO6

1 metras (m) = = 1 metras (m) = =

lOdecimetr(dm) = 100 centimetr (cm) = 1000 milimetr (mm) = 1 000 000 mikrometr ( ) ; 0,1 dekametro (dam) = 0,01 hektometro (hm) = 0,001 kilometro (km) 0,000001 megametro (Mm).
L Im2 I m Im J L 1 a 10 m n r IOm J L I h a 100 m "1 r 100 m J

Plotai matuojami ploto vienetais. Pagrindinis ploto matavimo vienetas yra kvadratinis metras (m 2 ). Vienas kvadratinis metras tai plotas kvadrato, kurio kratin lygi 1 m. ems plotai daniausiai matuojami arais (a) ir hektarais (ha). Vienas aras tai plotas kvadrato, kurio kratin lygi 10 m. Vienas hektaras tai plotas kvadrato, kurio kratin lygi 100 m. Ploto matavimo vienet sryiai: 1 mm 2 1 cm 2 Idm 2 Im2 Ia Iha 1 cm 2 Idm2 Im2 Ia Iha Ikm2 1 mm 2 1 cm 2 Idm 2 Im2 Ia Iha

XlOO =

: 100 =

1 m 2 = IOOdm2 = IOOOOcm2 = 1 OOOOOOmm2; 1 m 2 = 0,01 a = 0,0001 ha = 0,000001 km 2 . Triai matuojami trio vienetais. Pagrindinis trio matavimo vienetas yra kubinis metras (m 3 ). Vienas kubinis metras tai tris kubo, kurio kratin lygi 1 m.

/
1 m3

Im

Im m

Skysi uimamas turis danai matuojamas litrais (11 = ] dm 3 ), mililitrais (lml = 1 cm 3 ).

Turio matavimo vienet sryiai: 1 mm 3 1 cm 3 Idm 3 Im3 1000 = 1000 000 000 = 1 cm 3 Idm 3 Im3 Ikm 3 : 1000 = : 1000000000 = 1 mm 3 1 cm 3 Idm3 Im3

I m 3 = IOOOdm3 = 1000 cm 3 = 1 000 mm 3 ; 3 3 1 m = 0,000000001 km . Matavimo paklaidos Matavimo prietaiso tikslumas tai maiausia to prietaiso padalos vert. Absoliuioji matavimo paklaida yra maesn u prietaiso tikslum, t. y. matavimo rezultato ir tikslios dydio reikms a skirtumo modulis yra maesnis u maiausi matavimo prietaiso padalos vert h: \x a\ < h. Santykin matavimo paklaida yra maesn u prietaiso tikslumo ir matavimo rezultato santyki: J i ^ l < . Geometrini figr perimetras ir plotas Figra Trikampis Perimetras (P) a+b+c b/ h Plotas (5) ^ah

Lygiagretainis

2 (a + b)

ah

Staiakampis

2{a + b)

ab

Rombas

/ h a / /
J L

4a

ah

Kvadratas

4a
J

Trapecija Apskritimas (skritulys)

a b

hT a

a+b+c+d Ilgis 2 r

- h

Erdvini kn paviriaus plotas ir turis Kunas Prizm (pasviroji) H 'jk H Paviriaus plotas (Spav) Son " H 2 Spagr Turis (V)

Spagr '

Prizm (staioji)

Sgon "b 2 Spagr

Spagr '

Staiakampis gretasienis Kubas a

2 (ab + ac + be)

abc

6 /

a~

Piramid

N . / >

Sgon "t" Spagr

lj 3 Snapr Pagr

'H

Ritinys

Sgon 2 Spagr = InrH + 2 2 = 2 r ( H + r)

Tir2H

Kugis

Sgon "b Spagr = Tt rl + Ttr2 = nr(l + r)

\nr2H

Sfera (rutulys)

R^

Atkarp proporcingumas Atkarpos A B ir CD yra proporcingos atkarpoms EF ir GH, jei j ilgi santykiai yra lygs, t. y. = = k.

ta

hD

gJ^H

Jei dvi lygiagreios tiess kerta kampo kratines, tai kampo kratinse atkirstos atkarpos yra proporcingos. (Talio teorema.) B I Ml

/C
N

Z A ,

BM

IL C N ,

AB AC

AM AN'

Figr lygumas Dvi figros vadinamos lygiomis, jei udjus vien ant kitos (gal ir apvertus) jos sutampa. Lygi figr atitinkamos kratins ir atitinkami kampai yra lygs. D1 EiZXc1 D, C7
A1B1CID1E1 AIFII DIEX = = A2B2, D2E2, = A2B2C2D2E2, = = B2C2, E2A2,

tada:
CIDI = C
2

FIICI EIAI

B1

B,

Z A j = ^A 2 , Zfi 1 = Zfi 2 , ZCj = ZC 2 , ZD 1 = Z D 2 , ZE = Z E 2 .

Figr panaumas Dvi figros vadinamos panaiomis, jei viena gauta i kitos j padidinus (sumainus). Panaij figr atitinkamos kratins yra proporcingos, o atitinkami kampai yra lygs. AiBiCiDiEi - A2B2C2D2E2, tada: AiB1 _ B1C1 ^ C1D1 _ D1E1 _ E1A1 k, AiB7 B7C2 C2D2 D2E2 E2A2 ZAi = ZA 2 , Zfii = Zfi 2 , ZC J = ZC 2 ,
ZDI = Z D
2

D7 C2 kb kb b A1 ka B1 A7 a B7

ZEI

ZE2-,

santykis k vadinamas panaumo koeficientu.

Panaij figr perimetr santykis lygus panaumo koeficientui, o plot santykis panaumo koeficiento kvadratui:
PA1B1C1D1E1 PA2B2C2D2E2 _ Ji ' SA1B1C1D1E1 SA2B2C2D2E2 _ ^
2

Panaij erdvini kn tri santykis lygus panaumo koeficiento kubui: /V

LJi--

/
/kb

kc

/
V1-

/
A

YiV2

Figr simetrikumas Simetrija tako atvilgiu (<centrin simetrija) O


A1

Simetrija tiess atvilgiu (iain simetrija) I A P A1 Takai A ir A\ yra simetriki tiess I atvilgiu, t. y. AA\ _L I ir AP = PAh Ties I simetrijos ais. I

Takai A ir Ai yra simetriki tako O atvilgiu, t. y. takas O yra atkarpos AAi vidurys (AO = OA\). Takas O simetrijos centras.
B1
D

(X

Figros ABCD ir A I ^ I C 1 D 1 yra simetrikos tako O atvilgiu.

Figros ABCD ir A 1 S 1 C 1 D i yra simetrikos tiess I atvilgiu.

Dvi figros, simetrikos tako ar tiess atvilgiu, yra lygios. Figra, kuri centrine arba aine simetrija atvaizduojama pati save, vadinama simetrika figra. Figra Atkarpa Kampas Staiakampis Rombas Neturi Simetrijos centras Simetrijos ays Simetrijos ai skaiius Dvi Viena Dvi Dvi

Kvadratas

Keturios

Apskritimas

Be galo daug

1 Kampai
Kampu vadinama ploktumos dalis, kuri riboja du spinduliai, ieinantys i vieno tako. ZABC = ZB = , B kampo virn, B A ir BC kampo kratins. Kamp didumas daniausiai matuojamas laipsniais. kampas atitinka ^gg dal pilnutinio kampo. Vieno laipsnio didumo

Kamp rys
Smailusis Statusis Bukasis 3 Itiestinis Ivirktinis 5i

tu
Gretutiniai

Pilnutinis 6

O < Zl < 90 Z2 = 90 90 <Z3< 180 Z4 = 180 180 < Z5 < 360 Z6 = 360 Kryminiai Centrinis brtinis

jO
Zl ir Z2 gretutiniai; Zl+ Z2= 180 Zl ir Z3 kryminiai, Z2 ir Z4 kryminiai; Zl = Z3, Z2 = Z4

brtinio kampo didumas lygus pusei j atitinkanio centrinio kampo didumo. Kampai, gauti dvi tieses perkirtus treija: Zl Z2 Zl Z2 Zl ir ir ir ir ir Z5; ZS; Z7; Z5; Z6; Z2 Z3 Z4 Z3 Z4 ir ir ir ir ir Z6; Z3 ir Z7; Z4 ir Z8 atitinkamieji, Z5 vidaus prieiniai, Z6 iors prieiniai, Z8 vidaus vienaaliai, Z 7 iors vienaaliai.

Dvi ploktumos tiess yra lygiagreios, jeigu kampai, gauti tas tieses perkirtus treija, pasiymi bent viena i i savybi: atitinkamieji kampai yra lygs, vidaus (iors) prieiniai kampai yra lygs, vidaus (iors) vienaali kamp sumos lygios 180.

Pusiaukampin Kampo pusiaukampin vadinamas spindulys, kuris ieina i kampo virns ir dalija t kamp pusiau. .
\D

AD kampo pusiaukampin (Zi = Z2). Pusiaukampins takai yra vienodai nutol nuo kampo kratini (DB = DC). Ties, einanti per pusiaukampin, yra to kampo simetrijos ais. Jeigu n-kampio kamp pusiaukampins susikerta viename take, tai n-kamp galima brti apskritim, o tas takas yra brtinio apskritimo centras.

Daugiakampio vidaus kamp suma


Keturkampis n-kampis

D A B /.A + ZB + ZC = A
=

An M A2 A3

180

B ZA + ZB + ZC +ZD
360

ZA1 + ZA2 + + ZAn


= (n - 2) 180

Taisyklingojo daugiakampio kampo didumas


Lygiakratis trikampis Kvadratas Taisyklingasis n-kampis

Anr A1S A2 ' A3


90

A B ZA = ZB = ZC

60

ZC =

ZA1 = Z^2 = - = ZAn =


_ (n - 2) 180

Trikampio kampai Trikampio kamp suma lygi 180. C ZA + ZB +ZC = 180. B Kiekvieno trikampio bent du kampai yra smailieji. Smailiojo trikampio visi kampai yra smails, staiojo trikampio vienas kampas yra status, o bukojo trikampio vienas kampas yra bukas.
Smailusis Statusis Bukasis

C A
ZA, ZB, ZC<

C B
90

A
ZB =
90

A
ZB
>

B
90

vairiakraio trikampio visi kampai yra skirtingi, lygiaonio trikampio du kampai (prie pagrindo) yra lygs, lygiakraio trikampio visi trys kampai yra lygs (=60).
vairiakratis Lygiaonis Lygiakratis

C A B A B

C A

C B
60

ZA ZB ZC

ZA = ZB

ZA = ZB = ZC =

Prie didesn trikampio kamp yra ilgesn trikampio kratin.

ZA< ZB < ZC, BC < AC < AB.

Staiojo trikampio smailij kamp suma lygi 90. Jeigu staiojo trikampio vienas kampas lygus 30, tai statinis, esantis prie t kamp, lygus pusei ambins. Trikampio priekampis lygus jam negretutini kamp sumai.

ZB = 90, ZA+ ZC = 90. ZB = 90, ZA = 30, BC = . Zl = Z3 + Z4.

Keturkampio kampai Lygiagretainio prieingi kampai yra lygs; gretim kamp (kamp, esani prie vienos kratins) suma lygi 180. D A D A B
C

ZA = ZC, ZB = ZD, ZA + ZB = ZB + ZC = ZC + ZD

= ZD

+ ZA=

180.

Staiakampio visi kampai yra stats.


J L

Rombo striains yra statmenos ir jo kampus dalija pusiau.


D

AC C

BD, = ZBDC, = ZDBA, ZACD ZBAC = = ZACB, ZCAD.

ZADB ZCBD

Trapecijos kamp, esani prie tos paios onins kratins, suma lygi 180.
D C

ZA + ZD

= ZB

+ ZC

180.

A D_ A C

Lygiaons trapecijos kampai, esantys prie to paties pagrindo, yra lygs.


= ZD = z c

Staiosios trapecijos du kampai yra stats.


D C

ZA

= ZD

90.

Jeigu keturkampio prieingj kamp sumos yra lygios (= 180), tai apie t keturkamp galima apibrti apskritim. ZA + ZC = ZB + ZD (= 180).

Kamp nuo 0 iki 180 sinusas, kosinusas ir tangentas ZAOB = a, OA = 1 sina = y\, cosa = JCI, !" = I i t6 g a cos x\' sin2 a + cos 2 a = 1.
-

MZC
/ ! -I-JC1

1 J = 180 \N CT^
O

ZMON = = 180 , sin/? = sin(180 ) = sin , cos = cos(180 a) = cos a , tg (180 a) = - tg a . B\C\ B2C2 AB1 AB2 AC 1 _ AC2 _ ABi AB2 B\C\ _ B2C2 AC 1 ~ AC2

= = COSOf,

C Ci C2 0 sin cos tg 0 1 0 30 1 2
V 3

Cn 60
V 3

-=M f=
150 1 2 -Jb 2
3

Sa-

2 V3
3

45 V2 2 V2 2 1

90 1 0

2 1 2

120 V3 2 1 ~2 -Vb

135 V2 2 V2 2 -1

180 0 -1 0

V3

Pratimai ir udaviniai
208. Spindulys OB dalija kamp AOC du kampus. Apskaiiuokite kampo AOB didum, jei ZBOC = 25 ir: a) ZAOC = 140; b) ZAOC yra itiestinis; c) ZAOC yra statusis. 209. Kampo MON viduje nubrtas spindulys OA taip, kad kampas MOAsudaro j* kampo MON. Apskaiiuokite kampo AON didum, jei kampas MON yra: a) statusis; b) itiestinis. 210. Kampo ABC viduje nubrtas spindulys BD taip, kad kampas ABD sudaro 25% kampo ABC. Apskaiiuokite kampo DBC didum, jei kampas ABC yra: a) statusis; b) itiestinis.

211. Kiek procent pilnutinio kampo sudaro kampas, kurio didumas yra: a) 72; b) 108; c) 180; d) 324? 212. Apskaiiuokite gretutini kamp didumus, jei jie sutinka kaip 7 : 3. 213. Vienas gretutini kamp sudaro 20% kito gretutinio kampo. Apskaiiuokite t kamp didumus. 214. Raskite JC: a) b) c) 57

215. Dvi susikertanios tiess sudaro 4 kampus. Vieno j didumas lygus 45% itiestinio kampo didumo. Apskaiiuokite likusi trij kamp didumus. 216. Raskite J C ir y: b)

217. Raskite d)
90

K 218. Ties kerta dvi lygiagreias tieses. Apskaiiuokite gautus 8 kampus, jeigu: a) vidaus vienaali kamp didum santykis lygus | ; b) vidaus vienaali kamp didum skirtumas lygus 30. 219. Duotas 60 kampas. Jo viduje paymtas takas ir per j nubrtos dvi tiess: viena ties statmena kampo kratinei, o kita ties lygiagreti antrajai kampo kratinei. Apskaiiuokite kamp tarp i tiesi. 220. a) Ar tiess a ir b yra lygiagreios, jei: 1) Z4 = 30, /7 = 5-/2-, 2) /7 = 158, Zl = /6 + 134? b) Duota: /5 + /6 + /7 = 312, /2 + /4 = 96. rodyti: a || b.

221. Tiess a ir b yra lygiagreios. Raskite kampo didum:

b b

47X

222. Spindulys OM- bukojo kampo AOB pusiaukampin. Spindulys ON kampo MOB pusiaukampin. Apskaiiuokite kampo AON didum, jei ZAOM = 78. 223. a) Lygiaonio trikampio kampas prie pagrindo lygus 75. Apskaiiuokite io trikampio kamp, esant prie pagrind. b) Lygiaonio trikampio kampas, esantis prie pagrind, lygus 110. Apskaiiuokite io trikampio kamp prie pagrindo. c) Lygiaonio trikampio kampas prie pagrindo keturis kartus maesnis u kamp, esant prie pagrind. Apskaiiuokite io trikampio kampus. 224. Apskaiiuokite staiojo trikampio kampus, jei vienas smailusis kampas 5 kartus didesnis u kit smailj kamp. 225. Apskaiiuokite x :

(x + 100) 226. AB Il CD, AB = BE, EC = CD, takai B, E ir C yra vienoje tiesje. Apskaiiuokite kampo AED didum.

A 227. Raskite ir y: a)
120'

b) P n

c)
150

228. Apskaiiuokite lygiagretainio kampus, jeigu: a) vienas i j 1,5 karto didesnis u kit kamp; b) vienas i j sudaro 87,5% kito kampo; c) dviej kamp didumai sutinka kaip p? : l | . 229. Staiakampio striains kertasi 50 kampu. Kokie didumai kamp, kuriuos sudaro staiakampio striain su gretimomis kratinmis? 230. Rombo kratin su striainmis sudaro kampus, kuri didum santykis lygus 3,5 : 5,5. Raskite rombo kampus. 231. a) Lygiaons trapecijos vienas kampas lygus 20. Apskaiiuokite kitus trapecijos kampus. b) Lygiaons trapecijos kamp, esani prie onins kratins, didumai sutinka kaip 4 : 5 . Apskaiiuokite trapecijos kampus. c) Staiosios trapecijos vieno kampo didumas lygus 30% pilnutinio kampo didumo. Apskaiiuokite trapecijos kampus. 232. Raskite :
a

b)

c)

d)

233. Virutinis kopi galas atremtas sien 8 m auktyje nuo ems. Kopios su ems paviriumi sudaro 59 kamp. Apskaiiuokite kopi galo, esanio ant ems, nuotol nuo sienos (0,01 m tikslumu). 234. Nuo kalno papds iki jo virns nutiestas 1,5 km ilgio takas. Raskite kalno aukt (0,1 m tikslumu), jei takas su horizontu sudaro 5 kamp. 19 235. a) Raskite cos ir tga, jei sina = . b) Raskite sin ir tga, jei cos = j . 236. Apskaiiuokite: a) sin 150 + cos 150 tg 120 + sin 120 tg 150 - cos 120; b) sin2 135 + cos 2 45 - tg 2 135.

2 Trikampiai
Trikampiu vadinama ploktumos dalis, apribota trimis atkarpomis, kuri galai poromis sutampa. AABC, A, B, C virns, ZA, ZB, ZC kampai, AB = c, BC = a, CA = b kratins; ZA + ZB +ZC = 1 8 0 ; a + b > c, b + c > a, a + c > b; ZA < ZB < ZC -<=> a < b < c. Trikampio perimetras:
PAABC

=a+b+

C.

Trikampio plotas: S/^abc = ^ab sin ZC = ^ac sin ZB = ^bc sin ZA. Sinus teorema ITZA = ^ZB = ii TZCKosinus teorema

a2 = b2+ c2- lbccos ZA, b2 = a2 + c2 - lac cos ZB, c2 =O2 + b2 - lab cos ZC. Statmuo nuo trikampio virns iki tiess, kurioje yra prie t virn esanti trikampio kratin, vadinamas trikampio auktine. Trikampio auktins (arba j tsiniai) susikerta viename take.

a
bX

X c XB

h a auktin, nubrta kratin a, h i, auktin, nubrta kratin b, hc auktin, nubrta kratin c. Trikampio plotas: SAABC = \ a ha = \b H, = Jc hc.

Atkarpa, jungianti trikampio virn su prie j esanios kratins viduriu, vadinama trikampio pusiaukratine. Trikampio pusiaukratins susikerta viename take. pusiaukratine, nubrta i virns A, ma mb - pusiaukratine, nubrta i virns B, mc - pusiaukratine, nubrta i virns C; AM =2 _ trikam io P PusiauMA i ~ =m kratini savyb.
-

Trikampio kampo pusiaukampins atkarpa nuo trikampio virns iki prie j esanios kratins vadinama trikampio pusiaukampin. Trikampio pusiaukampins susikerta viename take. I a pusiaukampin, nubrta i virns A, I h pusiaukampin, nubrta i virns B, I c pusiaukampin, nubrta i virns C; O brtinio apskritimo centras (takas, vienodai nutols nuo vis trikampio kratini). AC _ AB_ BA_ _ BC_ CA_ _ _ _ tri lIi CAi ~ BAi' ABi ~ CBx' AC, ~ BC1 " kampio pusiaukampini savyb. bet kok trikamp galima brti apskritim. C

Ties, statmena trikampio kratinei ir einanti per jos vidurio tak, vadinama trikampio kratins vidurio statmeniu. Trikampio kratini vidurio statmenys susikerta viename take.
c

O apibrtinio apskritimo centras (takas, vienodai nutols nuo vis trikampio virni). Apie kiekvien trikamp galima apibrti apskritim.

Atkarpa, jungianti dviej trikampio kratini vidurio takus, vadinama trikampio vidurine linija. Trikampio vidurin linija yra lygiagreti treiajai trikampio kratinei ir lygi jos pusei. C MNvidurin linija, MN Il AB, MN = A B Ties, lygiagreti trikampio kratinei ir kertanti kitas dvi kratines, atkerta nuo jo trikamp, kurio kratins proporcingos duotojo trikampio kratinms. (Talio teoremos ivada.) TR Il AB, R CT CR TR CA AB' CB B

Trikampi rys pagal kampus


Smailusis Statusis Bukasis

A
ZB = 90

, , ZC < 90

> 90

Statusis trikampis Trikampis, kurio vienas kampas status, vadinamas staiuoju. AABC - status (ZC = 90), a, b statiniai, c ambin; a2 + b2 = c2 (Pitagoro teorema); f = SinA, f = cos A, f = t g A, f = c o s B, = sin B, = t g 5 ; Saabc = t - jei z a = 30'tai

Jeigu trikampio vienos kratins kvadratas lygus kit dviej kratini kvadrat sumai, tai tas trikampis yra statusis. (Atvirktin Pitagoro teorema.) Trikampi rys pagal kratines
vairiakratis Lygiaonis Lygiakratis

A B
AC = BC

AB BC CA AB

AB = BC = CA

Lygiaonis trikampis Trikampis, kurio dvi kratins lygios, vadinamas lygiaoniu. AABC lygiaonis (AC = ), , onins kratins, AB pagrindas. A D B 1. Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo yra lygs: ZA = . 2. Lygiaonio trikampio auktin, nubrta pagrind, yra ir pusiaukratin, ir pusiaukampin: CD 1 AB, AD = DB, ZACD = ZBCD. 3. Ties, einanti per lygiaonio trikampio auktin, nubrt pagrind, yra to trikampio simetrijos ais (brinyje CD- simetrijos ais).

Lygiakratis trikampis Trikampis, kurio visos kratins lygios, vadinamas lygiakraiu. AAfiC lygiakratis (AB = BC = CA = a), p AABC = 3a, o A2V3 ^A ABC = I

A a B

1. Lygiakraio trikampio visi kampai lygs: ZA = Zfi = ZC = 60. 2. Lygiakraio trikampio auktin, pusiaukratine ir pusiaukampin, nubrtos i vienos virns, sutampa ir yra lygios: ha = ma = Ia = hb = = lb = hc = mc = Ic =
q

^-.

3. Lygiakratis trikampis turi tris simetrijos ais. Jos eina per trikampio auktines. 4. brtinio apskritimo spindulys r = apibrtinio apskritimo spindulys R = Trikampi lygumas Du trikampiai vadinami lygiais, jei juos galima sutapdinti udjus vien ant kito (gal ir apvertus). Lygi trikampi atitinkamos kratins ir atitinkami kampai yra lygs. AA1B1C1 =AA2B2C2, A1B1 =A2B2, B1Ci = B2C2, C1A1 = C2A2, ZA1 = ZA2, ZBx = ZB2, ZCi = ^C2.

B1

A2

B2

Trikampi lygumo poymiai I. Trikampi lygumas pagal dvi kratines ir kamp tarp j. C, Jei A S j = A B , A C = A C ir
1 2 2 l i 2 2

ZAi = ZA 2 , tai AAifiiCi = AA2B2C2. Af

. Trikampi lygumas pagal kratin ir du kampus prie jos. Jei Aifii =A2B2 ir ZAi = ZA 2 , Zfi 1 = Zfi 2 , tai AAifiiCi = AA2B2C2. C1

III. Trikampi lygumas pagal tris kratines.


Jei A 1 S i = A2B2, C1A1 = C2A2, tai AAI BIC\ = B1C1 = B2C2,

A2B2C2.

Trikampi panaumas Trikampiai vadinami panaiais, jei vienas gautas i kito j sumainus arba padidinus. Panai trikampi atitinkami kampai yra lygs, o atitinkamos kratins yra proporcingos. Ci AA1S1Ci-AA2B2C2,
kb/ / \
k a

/ X Y

^A1 B2

ZA 2 , ZBI

= ZB2,

ZC 1 = ZC 2 ;

A1

kc

B1

A2

A1B1 _ B1C1 _ CiA 1 _ k A2 B2 ~ - B2C2 B2C2 - C2A2 - >

k panaumo koeficientas.

L AjBf^C2 ^ABC
AA B c

n A/l ' 5 ' c ' = k panai trikampi perimetr santykis lygus panaumo koeficientui. i i i = k 2 panai trikampi plot santykis lygus panaumo koeficiento

kvadratui. Ties, lygiagreti vienai trikampio kratinei ir kertanti kitas dvi kratines, atkerta trikamp, pana duotj. Jei MN Il ,
tai AAMN AABC.

M B

Trikampi panaumo poymiai I. Trikampi panaumas pagal du kampus. Jei ZA 1 = ZA 2 , ZBi = ^ B 2 .


tai A B I C A2B2C2. A1
A

C2
B1 B2

II. Trikampi panaumas pagal dvi kratines ir kamp tarp j. Cl Tei A i c i k ir ZAi ZA t Jei
A2B2 A2C2 ' ~ 2'

tai AA 1 S 1 C 1 AA2B2C2.
A1

k b / \ S< \ kc

Bx

III. Trikampi panaumas pagal tris kratines. Tf.; A i _ BjC\ _ CAI _ K Jei
A2B2 B2C2 C2A2 >

tai AA 1 SiCi - A 2 S 2 C 2 .

Pratimai ir udaviniai
237. Apskaiiuokite lygiaonio trikampio kampus, jei: a) kampas tarp trikampio nelygij auktini lygus 70; b) kampas tarp trikampio lygij auktini lygus 50. 238. a) Duota: AB = AD, BD = DC, ZDBC = 30. Apskaiiuokite ABC kampus, b) Duota: AD = BD, ZBAD = 3ZDBC, 0 ZBDA = AL . Apskaiiuokite ABC kampus.

239. Kokios ries yra trikampis, jeigu: a) vienas jo kampas didesnis u kit dviej kamp sum; b) vienas jo kampas lygus kit dviej kamp sumai; c) vienas jo kampas lygus kit dviej kamp skirtumui? 240. Apskaiiuokite plot trikampio, kurio: a) dvi kratins yra 12 cm ir 15 cm ilgio, o kampas tarp j lygus 60 . b) dvi kratins yra IOcm ir 12 cm ilgio, o kampas tarp j lygus 150; c) dvi kratins yra 2 cm ir 5 cm ilgio, o kampas tarp j lygus 85. 241. Lygiaonio trikampio ABC (AB = ) auktin BD lygi 40 cm, o pusiaukratine AE = 25 cm. Apskaiiuokite trikampio ABC plot. 242. Raskite kamp tarp staiojo trikampio smailij kamp pusiaukampini. 243. Ar galima nubraiyti tok trikamp ABC, kad to trikampio kampo B pusiaukampin BD atkirst lygiakrat trikamp, t. y. arba AABD, arba ABCD bt lygiakratis? 244. Lygiaonio trikampio kampo prie pagrindo pusiaukampin dalija onin kratin dvi IOcm ir 8 cm ilgio atkarpas. Raskite pagrindo ilg. 245. Ivesta trikampio ABC kampo B pusiaukampin. kokias dalis ji dalija kratin AC, jei AC = 56 cm, AB = 45 cm ir BC = 60cm? 246. Trikampio ABC kampo B pusiaukampin kratin AC dalija dvi 28 cm ir 12 cm ilgio atkarpas. Raskite trikampio perimetr, jei AB BC = 18 cm. 247. DE- trikampio ABC vidurin linija, lygiagreti kratinei AC. Apskaiiuokite: a) PABC, jei AB + BC = 12 cm, DE = 3 cm;
b ) DE, j e i PABC = 1 2 0 c m , AD = 2 3 c m , BE = 15 c m .

248. Apskaiiuokite trikampio dali, kurias trikamp dalija jo vidurin linija, plot santyk.

249. Dvi susikertanias gatves AB ir AC kerta dvi lygiagreios gatvs MN ir . Apskaiiuokite atstum MN, jei AM = 1,6km, MB = 0,8km, BC = 1,5 km. 250. Duota: EF || AC, EF = 5 em, AE = 4 cm, EB = 10 cm. Apskaiiuokite AC. 251. Trikampis ABC yra status (ZC = 90), o keturkampis CDEF kvadratas. Apskaiiuokite kvadrato kratins ilg, jeigu trikampio statini ilgiai yra 4 cm ir 6 cm. 252. Duota: AB = 29, BC = 20, AC = 21, BE = 14,5, BD = 10. a) rodykite, kad DE || AC. b) Ar tiess ED ir BC yra statmenos? (Atsakym pagrskite.) 253. Apskaiiuokite staiojo trikampio ambins ilg, jei jo vieno statinio ilgis lygus 8 cm, o plotas 60cm 2 . 254. Vienas staiojo trikampio kampas lygus 60. Apskaiiuokite trikampio ambins ilg, jeigu ambins ir maesniojo statinio ilgi suma lygi 27 cm. 255. Trikampio kamp didum santykis yra 1 : 2 : 3 . Apskaiiuokite trikampio plot, jeigu jo ilgiausioji kratin lygi 12 dm. 256. Staiojo trikampio ambins ilgis lygus 48 cm, o vienas smailusis kampas yra 30. Apskaiiuokite statini projekcij ilgius ambinje. 257. Trikampio ABC virni koordinats yra A(1; 6), B(2; 3), C(7; 0). rodykite, kad trikampis ABC yra statusis. Raskite kampo C sinus ir apskaiiuokite kampo C didum I 0 tikslumu. 258. Trikampio ABC virni koordinats yra A(2; 3), B(5; 2) ir C(4; 1). rodykite, kad trikampis ABC yra statusis. Raskite kampo A tangent ir apskaiiuokite kampo A didum I 0 tikslumu. 259. Kai sauls spinduliai su eme sudaro 32 kamp, tai gamyklos kamino elio ilgis yra 25 m. Apskaiiuokite kamino aukt.

260. Staiojo trikampio ABC (ZC = 90) kampas B lygus 30. Kampo pusiaukampin kerta kratin BC take D. Apskaiiuokite atkarp AB. BD, AD ir DC ilgius, jeigu AC = a. 261. Duota: DE = 3,6, AD = 4,8, AB = 8. Apskaiiuokite: a) AE; b) AC; c) ZDEA (1 tikslumu); d) ilg auktins, nubrtos i virns B. 262. Apskaiiuokite: a) kamp A (1 tikslumu); b) AC; c) SABc\ d) ilg auktins, nubrtos i virns C. A

263. Netoli ups kranto pastatytas 33 m aukio boktas. Apskaiiuokite ups plot (0,1 m tikslumu), jei i bokto artimesnysis ups krantas matomas 65 kampu, o tolimesnysis 29 kampu. 264. Ar pavaizduoti trikampiai yra lygs? Kodl? a) b)

265. Ar panas: a) du statieji trikampiai ABC ir A\B\C\, jeigu trikampio ABC vienas kampas lygus 42, o trikampio A\B\C\ vienas kampas lygus 48; b) du lygiaoniai trikampiai, jei vieno trikampio kampas, esantis prie pagrind, lygus 72, o kito trikampio kampas prie pagrindo lygus 54; c) du lygiaoniai trikampiai, jei vieno trikampio kampas, esantis prie pagrind, lygus 54, o kito trikampio kampas prie pagrindo lygus 72? 266. Duoti trikampiai ABC ir A 1 S 1 C b kuri ZA = ZA 1 , ZC = ZC 1 . Apskaiiuokite kratins A\B\ ilg, jei BC = 17,5cm, B\C\ = 7cm, AB = 12,5 cm. 267. Trikampio ABC kratins AC = 12 cm, BC = 16 cm. Per trikampio virn A nubrta ties, kertanti kratin BC take D. Apskaiiuokite atkarpos DC ilg, jei ZADC = ZBAC.

268. statj trikamp ABC brtas pusapskritimis, kurio centras O ambin dalija santykiu 3 : 4. Apskaiiuokite trikampio ABC plot, jei pusapskritimio spindulys lygus 12 cm. 269. Apskaiiuokite JC: a) b)

C)

270. Ar panas trikampiai ABC ir A\B\C\, jei AB = 16cm, AC = 24cm, A\B\ = 12cm, AiCi = 18cm, ZA = Z A j ? Apskaiiuokite kratins BC ilg, jei S 1 C i = 15 cm.
D

271. Trikampio ABC kratin AC yra 12 dm ilgio, o auktin, nubrta i virns B, yra 6 dm ilgio. trikamp brtas kvadratas, kurio dvi virns yra A c kratinje , o kitos dvi kratinse A B ir . Apskaiiuokite kvadrato kratins ilg. 272. Lygiaon trikamp ABC (AB = ) ties, lygiagreti kratinei AC, dalija dvi dalis, kuri plotai lygs 192cm 2 ir 240cm 2 , imant nuo virns B. Tiess atkarpa tarp kratini AB ir BC lygi 24 cm. Apskaiiuokite trikampio kratins AB ilg. 273. Raskite trikampio ABC a) AB = 30cm, AC = b) AB = 25cm, AC = c) AB - 21 cm, AC = kratins BC ilg ir kamp B, C didumus, jei: 50cm, ZA = 120; 40cm, ZA = 60; 9 ^ 2 cm, ZA = 45.

274. Duotas AABC. Raskite neinomas trikampio kratines ir kampus, jei: a) a = 20, = 75, ZC = 60; c) a = 12, b = 5, ZA = 120; b) b = 12, ZA = 36, = 25; d) a = 2, b = 4, ZA = 60.

275. Trikampio kratins yra a = 10 cm, b = 12 cm, c = 15 cm. Apskaiiuokite trikampio kampus.

3 Keturkampiai
Keturkampiu vadinama ploktumos dalis, kuri riboja savs nekertanti udara laute, sudaryta i 4 grandi.

B ABCD keturkampis, A, B, C, D virns, ZA, ZB, ZC, ZD kampai, AB, , CD, DA kratins, AB ir CD; AD ir BC prieingosios kratins, AC, BD- striains. ZA+ ZB+ ZC+ ZD = 360,
PABCD SABCD = AB + BC + CD + D A, SAABC + SAACD =

ikilj keturkamp, kurio prieingj kratini ilgi sumos yra lygios, galima brti apskritim. a+c= b+d Apie keturkamp, kurio prieingj kamp sumos yra lygios (= 180), galima apibrti apskritim. ZA + ZC = ZB + ZD (=
180)

Lygiagretainis Keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios, vadinamas lygiagretainiu.


D

f \ / B

/)h A n

ABCD - lygiagretainis (AB || CD, AD || ), AC, BD striains, h auktin,


PABCD SABCD = 2(AB + AD),

= AB h = AB

ADsinZDAB.

1. Lygiagretainio prieingos kratins yra lygios: AB = CD, AD = . 2. Lygiagretainio prieingi kampai yra lygs: ZA = ZC, ZB = ZD. 3. Lygiagretainio striaini susikirtimo takas M kiekvien striain dalija pusiau: AM = MC, BM = MD. 4. Lygiagretainio striaini ilgi kvadrat suma lygi jo kratini ilgi kvadrat sumai: AC 2 + BD2 = 2 ( A B 2 + AD2). 5. Lygiagretainio kamp, esani prie vienos kratins, suma lygi 180: ZA +ZB = ZB + ZC = ZC + ZD = ZD +ZA = 180. 6. Lygiagretainio striaini susikirtimo takas (M) yra jo simetrijos centras. Staiakampis Lygiagretainis, kurio visi kampai stats, vadinamas staiakampiu. ABCD staiakampis (ZA = ZB = ZC = ZD = 90),
PABCD = 2 (AB + AD), SABCD = AB AD.

1. Staiakampio striains yra lygios: AC = BD. 2. Tiess, einanios per prieingj kratini vidurio takus, yra staiakampio simetrijos ays (I ir m). 3. Staiakampio striaini susikirtimo takas (M) yra jo simetrijos centras. 4. Apie staiakamp galima apibrti apskritim.

Rombas Lygiagretainis, kurio visos kratins lygios, vadinamas rombu.


F ABCD PABCD SABCD -

rombas
=AAB,

(AB =

= BC

= CD

DA),

= ABh

ACBD

1. Rombo striains susikerta staiu kampu ir rombo kampus dalija pusiau:


AC ZCDB _L BD, = ZCAB ZADB. = ZCAD, ZABD = ZDBC, ZACB = ZACD,

2. Tiess, einanios per rombo striaines (AC ir BD), yra jo simetrijos ays. 3. Rombo striaini susikirtimo takas (M) yra jo simetrijos centras. 4. romb galima brti apskritim. Kvadratas Lygiagretainis, kurio visos kratins lygios ir visi kampai stats, vadinamas kvadratu. Staiakampis, kurio visos kratins lygios, yra kvadratas. Rombas, kurio visi kampai stats, yra kvadratas.
D

ABCD (AB PABCD

kvadratas
= BC = CD = DA, SABCD ZA = = ZB AB2. = ZC = ZD = 90), =AAB,

1. Kvadrato simetrijos ays yra tiess, einanios per jo striaines, ir tiess, einanios per jo prieing kratini vidurio takus; kvadrato simetrijos centras yra takas, kuriame susikerta jo simetrijos ays. 2. Apie kvadrat galima apibrti apskritim; kvadrat galima brti apskritim. Trapecija Keturkampis, kurio dvi prieingosios kratins yra lygiagreios, o kitos dvi nra lygiagreios, vadinamas trapecija.
D

hJ

\ \ B

- trapecija (AB || CD, AD Jf ), AB, CD pagrindai, AD, BC onins kratins, h auktin. ZA + ZD = ZB + ZC = 180,
ABCD PABCD SABCD = AB + BC + CD + D A, =
a b

d c

h.

Atkarpa, jungianti trapecijos onini kratini vidurio takus, vadinama trapecijos vidurine linija. Trapecijos vidurin linija yra lygiagreti pagrindams ir lygi j sumos pusei.
D r

N B

M/ A

MN - vidurin linija (AM = MD, BN = NC), AB CD MN Il AB, MN Il CD, MN = + ,


SABCD = MN-h.

Lygiaon trapecija Trapecija, kurios onins kratins yra lygios, vadinama lygiaone trapecija.
D

ABCD lygiaon trapecija (AD = ).

B 1. Lygiaons trapecijos kampai prie kiekvieno pagrindo yra lygs: ZA = ZB, ZC = ZD. 2. Lygiaons trapecijos striains yra lygios: AC = BD. 3. Ties, einanti per lygiaons trapecijos pagrind vidurio takus (/), yra jos simetrijos ais. 4. Apie lygiaon trapecij galima apibrti apskritim. Staioji trapecija Trapecija, kurios viena onin kratin yra statmena pagrindams, vadinama staija trapecija.
D C

ABCD - staioji trapecija (AD AB, AD _L CD),


SABCD = ^
l

-AD.

Deltoidas Keturkampis, kuris turi dvi poras lygi gretim kratini (bet visos 4 kratins nra lygios), vadinamas deltoidu. ABCD deltoidas (AB = AD, BC = CD ir AB , AD DC),
PABCD SABCD = 2 (AB + ACBD = J ),

Viena deltoido striain (AC) yra jo simetrijos ais.

Pratimai ir udaviniai
276. Kaip su liniuote galima sitikinti, kad namo palps gale ipjauta ertm yra: a) rombas; b) staiakampis? 277. Vienos lygiagretainio kratins ilgis sudaro 75% kitos kratins ilgio. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr, jei trumpesnioji lygiagretainio kratin lygi 12 cm. 278. Lygiagretainio kampo pusiaukampin dalija prieing kratin dvi 4 cm ir 5,5 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. 279. Lygiagretainio ABCD kampo A pusiaukampins skaiiuokite lygiagretainio perimetr, jei:
a) PABE = 1 4 c m , BE = EC; b ) PABE AE

ilgis yra 6 cm. Ap: EC = 2:1.

= 1 4 c m , BE

280. a) Lygiagretainio ABCD plotas lygus 480cm 2 , o auktini ivest i virns B ilgiai yra 12 cm ir 30 cm. Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. b) Lygiagretainio ABCD plotas lygus 480cm 2 , o perimetras yra 112 cm. Vienos lygiagretainio auktins ilgis yra 30 cm. Apskaiiuokite kitos lygiagretainio auktins ilg. 281. Lygiagretainio dvi gretimos kratins yra 4 cm ir 12 cm ilgio, o kampas tarp j lygus 70. Apskaiiuokite: a) lygiagretainio plot (1 cm 2 tikslumu); b) lygiagretainio striaini ilgius (1 cm tikslumu); c) kamp tarp lygiagretainio striaini (1 tikslumu). 282. Lygiagretainio striains yra 7 dm ir 11 dm ilgio. Raskite lygiagretainio kratini ilgius, jeigu viena i j 1 dm trumpesn u kit. 283. MN trikampio ABC vidurin linija. Jos tsinyje atidta atkarpa NE = MN ir nubraiytas lygiagretainis N B FE. Apskaiiuokite lygiagretainio N B F E plot, jeigu trikampio ABC plotas lygus 30 cm 2 .

A B F 284. Lygiagretainio auktin, ivesta i bukojo kampo virns, kamp dalija santykiu 2 : 3 . Apskaiiuokite lygiagretainio kampus. 285. Staiakampio formos ems sklypo ilgis ir plotis sutinka kaip 5 : 3 . Apskaiiuokite, kiek metr tvoros reikia iam sklypui aptverti, jei sklypo ilgis 400 m ilgesnis u jo plot. Koks io sklypo plotas hektarais?

286,

Takai Ai, B\ ir Ci yra staiojo trikampio ABC (ZC = 90) kratini , CA ir AB vidurio takai. rodykite, kad Aifii = CCi.

287, Staiakampio kratins yra 5,4 dm ir 7,7 dm ilgio. Apskaiiuokite kampus, kuriuos sudaro staiakampio striain su jo kratinmis (1 tikslumu).
288,

Staiakampio kratins yra 5 cm ir 12 cm ilgio. Apskaiiuokite apie staiakamp apibrto apskritimo spindulio ilg.

289, Rombo striaini ilgiai yra 6 dm ir 8 dm. Apskaiiuokite: a) rombo perimetr; b) rombo plot; c) rombo auktins ilg; d) romb brto apskritimo spindulio ilg. 290, Viena rombo striain lygi jo kratinei. Apskaiiuokite rombo kampus. 291, Rombo auktin dalija kratin pusiau. Apskaiiuokite rombo kampus. 292, Rombo kratin su striainmis sudaro kampus, kuri didum skirtumas lygus 15. Apskaiiuokite rombo kampus. 293, a) Keturkampis, kurio visos kratins lygios, yra rombas. rodykite. b) Lygiagretainis, kurio striains statmenos, yra rombas. rodykite. 294, I vienos rombo virns nubrta striain ir auktin. i striain yra 36 cm, o auktin 24 cm ilgio. Apskaiiuokite rombo kampus (1 tikslumu). 295, 4 cm spindulio apskritim brtas kvadratas. Apskaiiuokite kvadrato perimetr ir plot. Koks kvadrat brto apskritimo spindulio ilgis? 296, Staiosios trapecijos viena onin kratin 2 kartus ilgesn u kit. Apskaiiuokite trapecijos kampus. 297, Lygiaons trapecijos auktin dvigubai trumpesn u onin kratin. Apskaiiuokite trapecijos kampus. 298, a) Trapecijos vienas pagrindas yra 20 cm, o vidurin linija 18 cm ilgio. Kampai prie io pagrindo yra lygs, o striains dalija juos pusiau. Apskaiiuokite trapecijos perimetr. b) Trapecijos perimetras lygus 49 cm, o vidurin linija yra 12,5 cm ilgio. Apskaiiuokite onini trapecijos kratini ilgius, jeigu viena i j 2 kartus ilgesn u kit. 299, Lygiaons trapecijos trys kratins yra lygios, o apatinis pagrindas 6 cm ilgesnis u kiekvien kit kratin. Apskaiiuokite trapecijos vidurins linijos ilg, jeigu trapecijos perimetras lygus 54 cm. 172

300. Lygiaons trapecijos pagrindai yra 21 cm ir 39 cm, o striain 50 cm ilgio. Apskaiiuokite trapecijos plot ir perimetr. 301. Plane, kurio mastelis yra 1 : 5000, ems sklypas pavaizduotas staija trapecija, kurios pagrindai yra 4 cm ir 6 cm ilgio, o auktin lygi 6 cm. a) Apskaiiuokite ems sklypo plot hektarais. b) Kiek metr (0,01 tikslumu) tvoros reikia iam sklypui aptverti? 302. 1) Nubraiykite keturkamp ABC D, kurio virni koordinats yra A(0; - 4 ) , 5 ( - 4 ; 0), C(0; 4) ir D(8; 4). 2) rodykite, kad nubraiytas keturkampis yra trapecija. 3) Apskaiiuokite ios trapecijos plot. 303. Geleinkelio pylimo skerspjvis yra lygiaons trapecijos formos. Apskaiiuokite pylimo aukt, jei jo pagrindai yra 8 m ir 28 m ilgio, o onins kratins pasvirusios pagrind 31 kampu. 304. Keturkampis ABCD trapecija. ABAC = ZCDA, AD = 12 cm, AC = 9 cm, CD = 7,5 cm. Apskaiiuokite AB ir . 305. Trapecijos pagrindai yra 20 cm ir 32 cm, o auktin 24 cm ilgio. Kokiu atstumu nuo apatinio trapecijos pagrindo susikerta tiess, einanios per onines trapecijos kratines? 306. Trapecijos pagrindai yra 36 cm ir 60 cm, o auktin 32 cm ilgio. Apskaiiuokite atstum nuo tiesi, einani per trapecijos onines kratines, susikirtimo tako iki virutinio trapecijos pagrindo. 307. Trapecijos pagrindai yra 48 cm ir 18 cm, o onins kratins 27 cm ir 21 cm ilgio. Trapecijos onins kratins pratstos iki j susikirtimo. Apskaiiuokite ilgius trapecijos onini kratini tsini iki susikirtimo tako. 308. Trapecijos pagrindai yra 16 cm ir 40 cm, o striains 35 cm ir 42 cm ilgio. Apskaiiuokite ilgius striaini atkarp, kurias dalija striaines j susikirtimo takas. 309. Trapecijos pagrind ilgi santykis 3 : 5. Trapecijos striains yra 24 cm ir 32 cm ilgio. Apskaiiuokite ilgius striaini atkarp, kurias jos dalijasi susikirtimo take. 310. Duota: AO = 2 , AD = 5. Rasti: PABCD, SABCD-

311. brtinio keturkampio trij, paeiliui einani, kamp didum santykis 2 : 3 : 4 . Apskaiiuokite ketvirtj kamp. 312. Apie skritul apibrta trapecija, kurios perimetras lygus 40 cm. Apskaiiuokite trapecijos vidurins linijos ilg. 313. Apibrtinio keturkampio trij, paeiliui einani, kratini ilgi santykis 2 : 3 : 4. To keturkampio perimetras lygus 72 cm. Koks ketvirtos kratins ilgis? 314. Keturkampio kratins lygios 5 dm, 8 dm, 6 dm ir 9 dm, o plotas 40 dm 2 . keturkamp panaaus keturkampio perimetras yra 1,5 karto didesnis. Apskaiiuokite to keturkampio kratini ilgius ir plot. 315. Dviej panaij daugiakampi plotai lygs 432 cm 2 ir 192 cm 2 , o j perimetr skirtumas yra 40 cm. Apskaiiuokite daugiakampi perimetrus. 316. Lygiaons trapecijos ABCD (AD || ) striains susikerta take O. Trikampi BOC ir AOD plotai atitinkamai lygs 48cm 2 ir 108cm 2 , o trapecijos vidurins linijos ilgis yra 20 cm. Apskaiiuokite: a) trapecijos plot; b) trapecijos striaini ilgius. 317. Nubraiykite: a) lygiagretain, kurio dvi kratins yra 4 cm ir 6 cm, o striain 8 cm ilgio; b) lygiagretain, kurio striains yra IOcm ir 12 cm ilgio, o kampas tarp j lygus 70; c) staiakamp, kurio viena kratin yra 5 cm, o striain 12 cm ilgio; d) romb, kurio striains yra 16 cm ir 20 cm ilgio; e) trapecij, kurios pagrindai yra IOdm ir 18 dm, auktin 12 dm ir viena onin kratin 13 dm ilgio. 318. Nubraiykite kvadrat, kurio plotas lygus dviej duotj kvadrat: a) plot sumai; b) plot skirtumui.

2 cm

1 cm

4 Apskritimas. Skritulys
Apskritimu vadinama figra, kuri sudaro visi ploktumos takai, vienodai nutol nuo vieno tako (apskritimo centro). Ploktumos dalis, apribota apskritimu, vadinama skrituliu. Apskritimo takai taip pat priklauso skrituliui.
Apskritimas D

O apskritimo centras, R spindulys, ED- styga, AB = d = 2R skersmuo, C = 2n R = n d apskritimo ilgis, S = R2 skritulio plotas,
= 3,14159265...

Skritulys

Apskritimas (skritulys) turi be galo daug simetrijos ai tai kiekviena ties, einanti per jo centr. Apskritimo (skritulio) centras yra jo simetrijos centras. Apskritimo lygtis

y
f
1

^R(-,)
0(a;b) J ( x - a ) 2 + (y

X2+y2

= R2

Apskritimo ir tiess tarpusavio padtis Jei apskritimas su tiese turi tik vien bendr tak, tai ta ties vadinama apskritimo liestine. I liestin, M lietimosi takas, I _L OM liestin yra statmena spinduliui, nubrtam lietimosi tak, OM = R- atstumas nuo apskritimo centro iki liestins.

Im

Per tak, esant alia apskritimo, galima nubrti dvi liestines. AB, AC liestins, AB = AC apskritimo liestini, ieinani i vieno tako, atkarpos yra lygios. Jei apskritimas su tiese turi du bendrus takus, tai ta ties vadinama apskritimo kirstine. m kirstin, AB styga, C OC A. AB spindulys statmenas stygai, MA = MB stygai statmenas apskritimo spindulys (skersmuo) dalija t styg pusiau. Apskritimo ir kampo tarpusavio padtis Jei apskritimo centras sutampa su kampo virne, tai tas kampas vadinamas centriniu kampu. AOB centrinis kampas, AB centrin kamp AOB atitinkantis lankas. A B = a lanko didumas (laipsniais) lygus j atitinkanio centrinio kampo didumui (ZAOB = a); AB = jfi a ilgis (ilgio vienetais) lanko, atitinkanio a laipsni centrin kamp; Sip = a plotas ipjovos, atitinkanios a laipsni centrin kamp. Jei apskritimas eina per kampo virn, o kampo kratins kerta t apskritim, tai tas kampas vadinamas brtiniu kampu.
ZABC

-AC

brtinis kampas, brtin kamp ABC atitinkantis lankas.

brtiniai kampai, kurie remiasi t pat lank, yra lygus. brtinio kampo didumas lygus pusei j atitinkanio centrinio kampo didumo.
ZABC << J ZAOC
ZABC

= ^o.

brtinis kampas, centrinis kampas,

brtinis kampas, kuris remiasi skersmen, yra status.


176

brtinis ir apibrtims apskritimai {brtu daugiakamp apskritimu vadiname apskritim, kuris lieia visas to daugiakampio kratines. brtinio apskritimo centras yra daugiakampio kamp pusiaukampini susikirtimo takas. Apibrtu apie daugiakamp apskritimu vadiname apskritim, kuris eina per visas to daugiakampio virnes. Apibrtinio apskritimo centras yra daugiakampio kratini vidurio statmen susikirtimo takas. kiekvien trikamp galima brti apskritim; apie kiekvien trikamp galima apibrti apskritim.

brtinis apskritimas

Apibrtinis apskritimas

ikilj keturkamp galima brti apskritim, kai to keturkampio prieing kratini ilgi sumos yra lygios. Apie ikilj keturkamp galima apibrti apskritim, kai to keturkampio prieing kamp sumos yra lygios (= 180).
3

2 1 a +c =b +d
Z 7 +

4
Z 2 +

Z3 =

/.4 =

180

kiekvien taisyklingj daugiakamp galima brti apskritim; apie kiekvien taisyklingj daugiakamp galima apibrti apskritim.
Lygiakratis trikampis Kvadratas Taisyklingasis eiakampis

Skritulio ipjova ir nuopjova Centrinis kampas skritul dalija dvi dalis, kurios vadinamos ipjovomis. A
B 1SP -

C _ TtR^ .
360

"

Skritulio styga skritul dalija dvi dalis, kurios vadinamos nuopjovomis.

Snuop ^isp ~~ SAAOB (a < 180);

Snuop Sisp + (a > 180).

SAAOB

Pratimai ir udaviniai
319. Skritulio ilgis yra 6 cm. Apskaiiuokite jo: a) spindul; b) skersmen; c) plot (0,01 cm 2 tikslumu). 320. Kaip pasikeis skritulio plotas, jei jo spindul: a) padidinsime 1,5 karto; c) padidinsime 200%; b) sumainsime 2 kartus; d) sumainsime 75%?

321. Apskaiiuokite apskritimo ilg, jeigu jis 10,7 cm didesnis u skersmen ( 3,14). 322. Apskrito pjklo skersmuo yra 750 mm. Sio pjklo dantis sukasi 30 m/s greiiu. Kiek kart per minut apsisuka pjklas? 323. Paraykite lygt apskritimo, kurio: a) centras 0(2; 3), o spindulys 5; b) centras 0(2; 1), o apskritimas eina per tak A(2; 4). 324. Paraykite lygt apskritimo, kurio skersmens gal koordinats yra: a) (0; 3) ir ( 6 ; - 7 ) ; b) ( - 2 ; 3) ir (2; 5).

325. a) Apskritimo lygtis yra (: + 1)2 + ( 2) 2 = 16. Ar gali buti io apskritimo skersmeniu atkarpa AB, kurios gal koordinats yra A( 1; 6), 5(-1; -2)? b) Apskritimo lygtis yra Qc + 3) 2 + y 2 = 9. Ar gali bti io apskritimo skersmeniu atkarpa CD, kurios gal koordinats yra C( 1; \/5) ir >(-5; - 5 ) ? 326. I tako A, nuo apskritimo centro nutolusio 13 cm atstumu, nubrta apskritimo liestin. Apskaiiuokite atstum nuo tako A iki lietimosi tako, jeigu apskritimo spindulys lygus 5 cm. 327. I tako, nuo apskritimo centro nutolusio 12/3 atstumu, nubrtos dvi liestins. Apskaiiuokite atstum tarp lietimosi tak, jeigu kampas tarp Kestini lygus 120. 328. a) Apskaiiuokite ilg apskritimo stygos, nuo centro nutolusios 3 cm atstumu, jeigu apskritimo skersmuo lygus 10 cm. b) Raskite apskritimo ilg, jeigu jo stygos, nutolusios nuo apskritimo centro 4 dm atstumu, ilgis yra 6 dm. 329. Dviej koncentrini apskritim spinduliai lygs IOcm ir 26cm. Didiojo apskritimo styga AB lieia maj apskritim. Raskite stygos AB ilg. 330. Atstumai nuo apskritimo skersmens gal iki liestins lygs 46 cm ir 28 cm. Apskaiiuokite apskritimo skersmens ilg. 331. Raskite :

332. Styga apskritim dalija 2 dalis, kuri ilgi santykis yra: a) 4 : 5; b) 5 : 7. Kokiu kampu i styga matoma i apskritimo centro? 333. Apskritimas trimis takais A, B ir C padalytas tris lankus, kuri ilgi santykis yra 3 : 5 : 4 . Apskaiiuokite trikampio ABC kampus.

334. apskritim, kurio centras O, brtas kampas ABC. Apskaiiuokite kampo AOB didum, jei ZABC = 30, o takas C yra lanko AB vidurio takas. C

337. Trumpesniosios staiakampio kratins ilgis yra 6 m, o kampas tarp striaini lygus 60. Apskaiiuokite apie staiakamp apibrto apskritimo spindulio ilg. 338. Raskite

-5

339. Trij i eils einani keturkampio kratini ilgiai yra 10 cm, 14 cm ir 16 cm. Apskaiiuokite keturkampio perimetr, jeigu keturkamp galima brti apskritim. Kuris i duomen yra nereikalingas? 340. Apie apskritim apibrtos lygiaons trapecijos pagrindai yra 4 cm ir 16 cm ilgio. Apskaiiuokite apskritimo spindulio ilg.

341. Apie apskritim apibrta trapecija, kurios perimetras lygus 48 cm. Apskaiiuokite trapecijos vidurins linijos ilg. 342. Apskritimo, brto statj trikamp, lietimosi takas dalija vien trikampio statin 3 cm ir 5 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite trikampio plot. 343. statj trikamp brtas apskritimas. Jo lietimosi takas su ambine pastarj dalija dvi IOcm ir 24 cm ilgio dalis. Apskaiiuokite trikampio plot. 344. 6 cm spindulio apskritim brtas taisyklingasis n-kampis. Raskite io /7-kampio kratins ilg, jei: a) n 3; b) n = 4; c) n = 6. 345. Taisyklingojo -kampio kratins ilgis yra 10cm. Raskite n-kamp brto apskritimo spindul, jei: a) n = 3; b) n = 4; c) n = 6. 346. Skritulio centrinis a) Koks b) Koks spindulys yra 10 cm. I io skritulio ipjauta ipjova, kurios kampas lygus 25. ipjovos lanko ilgis? likusios skritulio dalies plotas?

347. Raskite nuspalvintos skritulio dalies plot:

C 349. 1) Skritulio skersmuo lygus 10 cm. Raskite plot nuopjovos, atkirstos styga, nuo skritulio centro nutolusia 3 cm. 2) Nuopjovos plot apskaiiuokite pagal apytiksl formul: Snuop ~ \bh I b J (Taip praktikai skaiiuojamas nuopjovos plotas.) Raskite gautos apytiksls reikms absoliuij paklaid.

5 Ikilieji daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai


Daugiakampis, kuris yra vien pus nuo kiekvienos tiess, nubrtos per daugiakampio kratin, vadinamas ikiluoju daugiakampiu.
Trikampis Keturkampis Penkiakampis eiakampis

n-kampis turi n virni, n kratini, n-kampio vidaus kamp suma lygi (n 2) 180. -kampis vadinamas taisyklinguoju, kai jo visos kratins yra lygios ir visi kampai yra lygs. Taisyklingojo n-kampio kiekvieno kampo didumas lygus ^ n 1 8 0 .
Trikampis Keturkampis Penkiakampis eiakampis

Lygiakratis trikampis

Kvadratas

taisyklingj -kamp galima brti apskritim ir apie j galima apibrti apskritim (j centrai sutampa).
Taisyklingasis daugiakampis Perimetras, plotas brtinis apskritimas Apibrtinis apskritimas

a_ 0

P= 2 3a a V3 - 4 P =Aa S - -a22

R =

a^3

r=

a 2

m>

R _ a<2

P = 6a

5 _=

2 2

/3 2

R=

Pratimai ir udaviniai
350. Kiek kratini turi taisyklingasis daugiakampis, kurio vienas kampas lygus: a) 135; b) 150? 351. Kiek kratini turi taisyklingasis daugiakampis, kurio kiekvienas priekampis lygus: a) 36; b) 24? 352. Ar egzistuoja taisyklingasis daugiakampis, kurio: a) vidaus kamp suma lygi 1800; b) vienas vidaus kampas lygus 150? 353. Kiek kratini turi taisyklingasis daugiakampis, jei jo kratin 2 kartus ilgesn u atstum nuo daugiakampio kratins iki jo centro? 354. Raskite lygiakraio trikampio kratins ilg, jeigu apie trikamp apibrto ir j brto apskritim spinduli skirtumas yra 48 mm. 355. Kvadrato kratins ilgis yra 50 cm. Raskite apibrto apie kvadrat ir brto kvadrat apskritim spindulius (1 cm tikslumu). 356. Raskite (1 mm tikslumu) spindul apskritimo, brto kvadrat, jei apie j apibrto apskritimo spindulys lygus 10 cm. 357. apskritim, kurio spindulys yra 20 cm, brtas taisyklingasis eiakampis. Keliais milimetrais apskritimo ilgis didesnis u eiakampio perimetr
( 3,14)?

358. Koks turi bti apvalaus plieninio ruoinio skersmuo (0,1 cm tikslumu), kad i jo bt galima pagaminti nurodytos formos varto galvut?
a

14 cm

12 cm

18 cm

359. skritul brto taisyklingojo eiakampio kratin nuo skritulio atkerta nuopjov, kurios lanko ilgis yra 5 dm. Raskite io eiakampio perimetr ir plot ( w 3 , 1 4 ) . 360. skritul brtas taisyklingasis atuonkampis. Apskaiiuokite jo kratins ilg, perimetr ir plot, jeigu skritulio spindulys lygus 20 cm.

361. Taisyklingojo eiakampio kas antra kratin yra abi puses pratsta. rodykite, kad gautos tiess susikirsdamos sudaro taisyklingj trikamp. Apskaiiuokite to trikampio perimetr ir plot, jeigu eiakampio kratins ilgis yra 48 mm. 362. skritul, kurio spindulys R, brtas taisyklingasis trikampis. Ant jo kratini (kaip skersmen) ior nubrti pusskritliai. rodykite, kad gaut trij mnuliuk" plot sumos ir trikampio ploto skirtumas lygus A duotojo skritulio ploto. 363. Apskaiiuokite nuspalvintos figros plot. (Matmenys nurodyti milimetrais.) Atsakym suapvalinkite iki vienet.

364. skritul, kurio spindulys R = brtas kvadratas. I vienos jo virns nubrtos dvi stygos nuo skritulio atkertanios 120 lankus. Raskite kvadrato striains tarp i styg atkarpos AB ilg. 365. Apskritimo spindulys yra 4 dm ilgio. apskritim brtas taisyklingasis trikampis, o po to nubraiytas kvadratas, kurio kratin lygi trikampio kratinei. Raskite apie kvadrat apibrto apskritimo spindulio ilg. 366. Apie skritul apibrto taisyklingojo eiakampio plotas 8 ^ 3 cm2 didesnis u t skritul brto taisyklingojo eiakampio plot. Raskite skritulio spindulio ilg. 367. Apie skritul apibrto taisyklingojo eiakampio plotas lygus 108^3 cm 2 . Raskite skritul brto: a) taisyklingojo trikampio plot; b) kvadrato plot; c) taisyklingojo eiakampio plot. 368. skritul brto taisyklingojo eiakampio plotas lygus 2 4 ^ 3 cm 2 . Raskite apie skritul apibrto: a) taisyklingojo trikampio plot; b) kvadrato plot; c) taisyklingojo eiakampio plot.

6 Briaunainiai
Briaunainiu vadiname kun, apribot daugiakampiais.
Prizm Piramid

Prizm Prizme vadinamas briaunainis, kurio dvi sienos, vadinamos pagrindais, yra lygs daugiakampiai, o kitos sienos (onins) lygiagretainiai, kuri kiekvieno viena kratin yra viename pagrinde, o prieinga kitame.
Trikamp prizm Keturkamps prizms Penkiakamps prizms

Prizms, kuri visos onins sienos yra staiakampiai, vadinamos staiosiomis prizmmis. Staiosios prizms onin briauna vadinama jos auktine. Trikamp staioj i prizm A \ B C I A 2 B2 C2 Pagrindai: AA1B1C1 ir AA2B2C2 (lygs trikampiai). onins sienos: A\B\B2A2, B1C1C2B2, CxC2A2Ai (staiakampiai). Auktin: A1A2 = B1B2 = CiC2 = H. Pagrindo plotas Spagr = S a a i 8 i C 1 = SAA2B2C2oninio paviriaus plotas
S's on = Sa^b1B2A2 + ^ i C i C 2 B 2 + Sci C 2 A 2 Ai

Viso paviriaus plotas Spav = Sgon + 2S Jpagr1 Turis V = Spagr H. Kubas ir staiakampis gretasienis yra staiosios prizms. Kubo visos sienos yra lygs kvadratai. Staiakampio gretasienio prieingosios sienos yra lygs staiakampiai.

Kubas

Staiakampis

gretasienis

Spav 6a V = a3

Spav = 2 (ab + ac + bc) V = abc

Staioji prizm, kurios pagrindas yra taisyklingasis daugiakampis, vadinama taisyklingja prizme. Kadangi kubo pagrindai yra taisyklingieji keturkampiai (kvadratai), tai kubas yra taisyklingoji keturkamp prizm. Piramid Piramide vadinamas briaunainis, kurio viena siena yra bet koks daugiakampis, o kitos sienos trikampiai, turintys bendr virn. T trikampi kratins, esanios prie bendr virn, sutampa su daugiakampio kratinmis.
Trikamp piramid Keturkamp piramid Penkiakamp piramid eiakamp piramid

Penkiakamp piramid O ABC DE. Piramids virn O. Piramids pagrindas ABCDE. onins sienos: O AB, OBC, OCD, ODE, OE A. onins briaunos: OA, OB, , OD, OE. Piramids auktin OT = H statmuo i piramids virns pagrindo ploktum. Pagrindo plotas Spagr = SABCDEoninio paviriaus plotas
S ON = SAQAB + SAOBC + SAOCD
P g
a r

+ SAODE

SAOEA-

Viso paviriaus plotas Spav Tris V = jS pagr H.

+ S(

Piramid, kurios pagrindas yra taisyklingasis daugiakampis, o auktin eina per pagrindo centr, vadinama taisyklingja piramide.

Taisyklingosios piramids onins sienos yra lygs lygiaoniai trikampiai. onins sienos auktin, ivesta i piramids virns, vadinama apotema. Taisyklingosios piramids oninio paviriaus plotas lygus pagrindo perimetro ir apotemos sandaugos pusei. Son 9 1--Ph"' ia P pagrindo perimetras, h apotemos ilgis. Piramid, kurios visos keturios sienos yra lygs lygiakraiai trikampiai, vadinama tetraedru.
jSr-

Pratimai ir udaviniai
369. Kubo paviriaus plotas yra 216cm 2 . Apskaiiuokite kubo tr. 370. Raskite taisyklingosios trikamps prizms aukt, jeigu jos pagrindo plotas lygus 16m 2 , o tris yra 112m 3 . 371. Staiosios trikamps prizms pagrindas statusis trikampis, kurio statiniai yra 8 dm ir 6 dm ilgio. Prizms auktin lygi 20 dm. Raskite prizms tr, oninio ir viso paviriaus plotus.

372. Akvariumas yra staiakampio gretasienio formos. Akvariumo pagrindo plotis yra 37,5 cm, o ilgis 80 cm. a) Raskite akvariumo aukt, jeigu j telpa 0,18 m 3 vandens. b) I akvariumo ipyl 451 vandens. Keliais centimetrais sumajo vandens auktis akvariume? 373. Staiakampio gretasienio striain lygi 30 cm, o jo ilgio, ploio ir aukio santykis yra 2 : 1 : 2 . Raskite gretasienio tr ir viso paviriaus plot. 374. a) Staiakampio gretasienio striain su pagrindo ploktuma sudaro 60 kamp. Apskaiiuokite tos striains ilg, jei gretasienio pagrindo kratins yra 15 dm ir 36 dm ilgio, b) Staiakampio gretasienio striain su pagrindo ploktuma sudaro 45 kamp. Apskaiiuokite gretasienio tr ir viso paviriaus plot, jei jo pagrindo kratins yra 24 cm ir 45 cm ilgio. 375. Apskaiiuokite staiakampio gretasienio tr ir viso paviriaus plot, jeigu: a) pagrindo kratins yra 9 cm ir 16 cm ilgio, o onini sien striaini ilgiai sutinka kaip 3 : 4 ; b) pagrindo perimetras lygus 72 cm, o onini sien striains yra 25 cm ir 29 cm ilgio. 376. Staiakampio gretasienio onini sien striains su pagrindo ploktuma sudaro 3 0 ir 6 0 kampus, o pagrindo striain lygi / 3 0 . Apskaiiuokite gretasienio tr. 377. Staiakampio gretasienio sien striains yra 19 cm, 11 cm ir 20 cm ilgio. Raskite gretasienio striains ilg. 378. Staiosios trikamps prizms onini sien striains lygios 9 cm, 15 cm ir 10v/2 cm. Raskite prizms pagrindo kratini ilgius, jeigu pagrindas yra statusis trikampis. 379. Metalinio garao matmenys nurodyti brinyje (metrais).

C 3 2,4

a) Kiek reikia kvadratini metr ( I m 2 tikslumu) skardos tokio garao statybai? b) Apskaiiuokite garao tr (1 m 3 tikslumu).

380. Raskite tur taisyklingosios eiakamps piramids, kurios pagrindo kratin lygi 6 dm, o auktin 30 dm. 381. Taisyklingosios keturkamps piramids tris lygus 125 cm 3 , o pagrindo kratins ilgis yra 5 cm. Apskaiiuokite piramids auktins ilg. 382. Taisyklingosios keturkamps piramids auktin lygi 8 dm, o onins sienos auktin (apotema) 10 dm. Apskaiiuokite ios piramids tr ir viso paviriaus plot. 383. Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo kratin lygi 30 cm, o onins sienos apotema 39 cm. Apskaiiuokite piramids oninio paviriaus plot, viso paviriaus plot ir tr. 384. Apskaiiuokite tr ir viso paviriaus plot taisyklingosios keturkamps piramids, kurios auktin lygi 8 dm, o onin briauna Vl36 dm. 385. Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin lygi 10 m, o onins sienos auktin (apotema) 15 m. Raskite ios piramids oninio ir viso paviriaus plotus. 386. a) Taisyklingosios trikamps piramids onin briauna lygi 30 cm ir pagrindo ploktum pasvirusi 30 kampu. Raskite piramids pagrindo kratins ilg ir tr. b) Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo kratins ilgis yra 15 cm, o onin briauna pagrindo ploktum pasvirusi 60 kampu. Raskite piramids tr. 387. Taisyklingosios trikamps piramids ABCD pagrindas yra trikampis ABC, o sienos ADB kampas prie virns status. Apskaiiuokite piramids tr, jei piramids: a) pagrindo kratin lygi a; b) piramids auktin lygi h.

7 Sukir iniai
Erdviniai knai, kurie gaunami sukant ploktumos figr apie pasirinkt ties, vadinami sukiniais. Staiakamp sukdami apie jo kratin gauname ritin, statj trikamp sukdami apie jo statin kg, pusskritul sukdami apie jo skersmen rutul.
Ritinys Kugis Rutulys

Ritinys H auktin, r pagrindo spindulys, Spagr ^ , Sion = Inr H, 2 Spav Sgon 2S| pagr 2 r H + 2nr = 2 r(H + r), 2 = 7 r H. Kugis H auktin, r pagrindo spindulys, I sudaromoji, Spagr ^ Sg on = I, nrl + n r2 = nr(l + r). Spav = Son Spagr V = Inr2H. Rutulys Sferos paviriaus plotas S = AnR2. Rutulio tris V = ^nR3.

Pratimai ir udaviniai
388. Ritinio pagrindo spindulys yra 2 cm, o auktis 4 cm. Raskite ritinio: a) oninio paviriaus plot; b) viso paviriaus plot; c) tr. 389. Ritinio formos konserv duts skersmuo lygus 12 cm. Koks turi bti duts auktis (0,1 cm tikslumu), kad jos tris bt 0,5 i l 390. Ritinio formos skardins duts (su dangiu) auktis yra 20 cm, o pagrindo skersmuo lygus 10 cm. Koks turi bti auktis duts, kurios pagrindo skersmuo yra 20 cm, kad jos tris bt lygus pirmosios duts triui? 391. Staiakampio formos geleinio lakto ilgis yra 1,6 m, o plotis 0,8 m. is laktas sulenktas ritin dviem bdais. Raskite gaut ritini tri santyk. 392. Ritinio ainio pjvio plotas lygus 72 cm 2 , o pagrindo skersmuo 1 cm ilgesnis u auktin. Raskite ritinio viso paviriaus plot ir tr. 393. a) Kiek litr benzino telpa ritinio formos cistern, kurios pagrindo apskritimo ilgis lygus 125,6 dm, o auktis 50 dm ( ~ 3,14)? Kiek sveria benzinas, jei benzino tankis p = 720 ^f? b) ICiek ton naftos telpa ritinio formos cistern, kurios pagrindo skersmuo lygus 18m, o auktis 7m (r 3,14)? Naftos tankis yra 850 --. 394. I ritinio formos IOm ilgio rsto reikia ipjauti gegn. Gegns skerspjvis turi bti kvadratas, kurio kratin lygi 20 cm. a) Kokio maiausio skersmens gali bti rstas? b) Kiek bus kubini metr atliek gaminant 250 toki gegni ( & 3,14)? 395. Kgio sudaromoji yra 5 cm, o pagrindo spindulys 3 cm ilgio. Raskite kgio: a) viso paviriaus plot; b) tr. 396. Kgio auktin lygi 10cm, o tris yra 376,8 cm 3 . Raskite kgio pagrindo spindulio ilg ( = 3,14). 397. Apskaiiuokite mas varinio kgio, kurio sudaromoji yra 17 cm, o pagrindo spindulys 8 cm ilgio ( % 3,14). Vario tankis p = 8800 ^f. 398. Kgio ainis pjvis yra lygiakratis trikampis, kurio kratin yra IOcm ilgio. Apskaiiuokite kgio viso paviriaus plot ir tr.

399. Grd krva yra kgio, kurio auktin lygi 3,6 m, o pagrindo apskritimo ilgis 20 m, formos. Kiek ton grd yra ioje krvoje, jeigu 1 m 3 grd sveria 750kg ( ~ 3,14)? Atsakym paraykite deimtj tikslumu. 400. Kiek kgi, kuri auktin 5 dm, o pagrindo skersmuo 2 dm, galima ilydyti i alavinio ritinio, kurio auktis 20 dm, o pagrindo skersmuo 4 dm? 401. ieno kupeta yra ritinio su kgika virne formos. Kupetos pagrindo spindulys lygus 2,5 m, o auktis 4 m. Raskite ieno kupetos mas, jei ritinika kupetos dalis yra 2,2 m aukio, o ieno tankis yra 0,03 . 402. Skystis i kgio formos indo, kurio auktis yra 0,18 m, o pagrindo skersmuo lygus 0,24 m, perpiltas ritinio formos ind. To indo pagrindo skersmuo lygus 0,1 m, o auktis 1,25 m. Kiek procent antrojo indo trio uims perpiltas vanduo? 403. Kgis ir ritinys turi lygias auktines ir vienodus pagrindus. Raskite kgio ainio pjvio kampo prie virns didum, jei kgio ir ritinio onini paviri plotai yra lygs. 404. Apskaiiuokite rutulio spindul, jei jo tris lygus -dm3. 405. Apskaiiuokite paviriaus plot sferos, kurios spindulys lygus 5 cm. Atsakym paraykite 1 cm 2 tikslumu. 406. a) Rutulys, kurio spindulys lygus 3 ,4 cm, perkirstas ploktuma nuo rutulio centro nutolusia 1,6 cm atstumu. Raskite pjvio plot. b) Rutul, kurio spindulys lygus 17 dm, kerta ploktuma, nuo centro nutolusi 8 dm atstumu. Apskaiiuokite pjvio plot. c) Per rutulio spindulio vidur ivesta ploktuma statmena spinduliui. Raskite rutulio spindul, jei pjvio plotas lygus 28,26 cm 2 ( ~ 3.14). 407. a) Medinio kubo briauna lygi 15 cm. I io rutuliukai, kuri vieno skersmuo yra 7 cm. didesnis: kubo ar 8 rutuliuk? (Laikykite b) Alavinio rutulio skersmuo lygus 30 cm. Kiek galima ilydyti i to rutulio? kubo itekinti 8 vienodi Kieno paviriaus plotas ~ 3,14.) 3 cm skersmens rutuliuk

408. Kgio sudaromoji lygi pagrindo skersmeniui ir lygi 8 cm. Raskite rutulio spindul, jeigu rutulio paviriaus plotas lygus io kgio oninio paviriaus plotui.

1 uduotis
Apskaiiuokite: a) 1 - 0,3; b) 5 0,1; -3(725-1) c) ^^pr. (7 takas) (7 takas) (2 takai)

Koks enklas (>, <, = ) turt bti paraytas vietoj kvadratlio: a) 3 4; (7 takas) (7 takas) b) ^ D 0,3; c)513D514; d) 1,1 IO 1 2 D 1,1 IO - 1 2 ; e) ( - 2 ) 2 ? 3. 4. a) Raskite 5% skaiiaus 10. b) Raskite skaii, kurio 5% lygu 10. (1 takas) (.1 takas) (7 takas) (2 takai) (2 takai)

Suapvalinkite skaii 13,45 iki deimtj ir raskite gautos apytiksls reikms: a) absoliuij paklaid; (7 takas) b) santykin paklaid; (7 takas) c) santykin paklaid procentais. (7 takas) a) Dydiai X ir Y yra tiesiogiai proporcingi. Pabaikite pildyti lentel: X Y 1 6 3 4 12

5.

(2 takai) 4 0

b) Ar dydiai X ir Y yra atvirkiai proporcingi? X Y 1 100 2 50 3 25

(2 takai) (7 takas) (2 takai) (2 takai)

Suprastinkite: a) 5(a 2) 4(2 a); a225 . b) 2510a+fl2' x2+x6 c) x25x+6'

Isprskite lygt: a) 2x - 10 = 0; b) x(x c) e) -3)=0; = 0; = 2. (.1 takas) (7 takas) (1 takas) (2 takai) (2 takai)

d) x(x - 3) = - 2 ;

8.

Isprskite nelygyb: a) 2x > 1; b) -4x


2

(2 takai) (2 takai)

^ 0.

9.

Isprskite sistem: 4x -9y = 14, a. j 2x-y = 0; b) 5; 2 > 2x + 1, 4(jc2 - 1) < (2x - I) 2 .

(2 takai) (2 takai)

10. Parke auga 3 ri mediai. I viso parke auga 100 medi: i j 25 mediai yra puys, 25% vis medi yra berai, o lik uolai. Pavaizduokite duomenis: a) stulpeline diagrama; (2 takai) b) skrituline diagrama. (2 takai) 11. I skaitmen 1, 2 ir 3 sudaromi trienkliai skaiiai. Kiek skaii galima sudaryti, jei: a) skaiiuje skaitmenys nesikartoja; (7 takas) b) skaiiuje skaitmenys gali kartotis? (2 takai) 12. Turime keturias uverstas korteles, ant kuri uraytos raids A U B a) Neirint imama viena kortel. Kokia tikimyb, kad ant paimtos kortels bus urayta bals? (1 takas) b) Kokia tikimyb, kad i i korteli sudliotas odis bus TABU? (2 takai) c) Kas labiau tiktina: ar kad bus sudliotas odis TABU, ar odis BATU? (7 takas)

13. Nubraiykite funkcijos f () grafik, jei: a) f{x) = 2x + 1; b) f () = c) f ( x ) = 2 + 1; d) f (x) = V*.

(7 takas) (2 tas&ai) (2 takai) (2 takai)

14. Kostas dviraiu vaiavo i nam sod. Pirmuosius 10 kilometr jis nuvaiavo per 2 valandas, o likusius 2 kilometrus per 30 minui. a) Kokiu vidutiniu greiiu (km/h) Kostas vaiavo pirmuosius 10 kilometr? (7 takas) b) Kokiu vidutiniu greiiu (m/min) Kostas vaiavo paskutiniuosius 2 kilometrus? (2 takai) c) Koks vidutinis visos kelions greitis (km/h)? (2 takai) 15. Nubraiykite figr, simetrik figrai ABC D: a) tiess CD atvilgiu; b) tako D atvilgiu. (7 takas) (2 takai)

c) Ar figra ABCD turi simetrijos centr? Jei turi, tai nurodykite j. (2 takai) d) Ar figra ABCD turi simetrijos ais? Jei turi, tai nubraiykite jas. (2 takai) 16. Apskaiiuokite neinomas staiojo trikampio kratines: a) b) ^ c)

(7 takas)

(2 takai)

(3 takai)

Raskite i trikampi perimetrus ir plotus. 17. Apskaiiuokite lygiagretainio plot: a)


J L (2 takai)

(6 takai)

b)

c) (60 w-

(7 takas)

2 cm

10

2 (3 takai)

18. Skritulio ilgis lygus 2 cm. Apskaiiuokite jo: a) spindulio ilg (centimetrais); b) plot (kvadratiniais milimetrais). a)
b)

(/ takas) (2 takai)

19. Apskaiiuokite pavaizduoto erdvinio kno viso paviriaus plot ir tr: c)

c?
1m Kubas (2 takai)

IOcm
Staiakampis gretasienis (2 takai)

3 cm Tetraedras (4 takai)

e)

Kugis (2 takai)

Ritinys (2 takai)

Rutulys (2 takai)

20. Nijol per dien suvalgo trimis saldainiais daugiau negu Antanas, bet Nijol per dien suvalgo 1 pyragliu maiau negu Antanas. Kiek saldaini per dien suvalgo Nijol ir kiek pyragli per dien suvalgo Antanas, jeigu inoma, kad Antanas i viso per dien suvalgo 6 saldumynus (saldainius ir pyraglius), o Nijols suvalgyt pyragli bei Antano suvalgyt saldaini suma lygi Nijols suvalgytiems saldainiams? (4 takai) 21. Brinyje pavaizduoti funkcij grafikai intervale [3; 3]. A B C
y 3\ -3
D

3 1
/ .

\
x

/0

X
E

-\ 0 //" Y
y

-3
F

* \ -3

3 0 X* 3 V V -

-3^0

y 3-3 0

Kurios i pavaizduot funkcij yra lygins, kurios nelygins, kurios nra nei lygins nei nelygins? (6 takai)

2 uduotis
Apskaiiuokite: a) 2 + 1,5; b) /2 / | ; e) 23 - ( - 4 ) 2 + ( ) . Suprastinkite: a) (a 3) 2 2{a + 4); b) 2,/125 - /48 + ^VTBO;
c

(1 takas) (2 takai) (i takas)

(2 takai) (2 takai) (2 takai) (2 takai)

) ^

14

3. 4.

Isprskite lygti ^ = 3.

Parduotuvje atpigo kai kurios preks. Etiketje nurodyta senoji ir naujoji palto kaina. Kiek procent atpigo paltas? (i takas)

714 Lt !
840 Lt

5.

Apskaiiuokite lktuvo greit, jei inoma, kad i vieno miesto iskrids 5 vai. 30min. kit miest lktuvas atskrenda 9 vai. IOmin., o atstumas tarp miest yra 4400 km. (7 takas) Raskite tiesi 3x + 2y = 10 ir 2x + y = 5 susikirtimo tako koordinates. (2 takai) Apskaiiuokite nuspalvintos figros perimetr ir plot.
12

6. 7.

(2 takai)

8.

Kiek litr vandens telpa staiakampio gretasienio formos akvariume, kurio matmenys pateikti brinyje? (7 takas)

80 cm 9. Metamas loimo kauliukas ir stebima, kuo jis atvirto. tikimybes vyki: A atvirto 4 akuts; B atvirto daugiau kaip 4 akuts; C atvirto maiau kaip 4 akuts. Apskaiiuokite (7 takas) (7 takas) (7 takas)

10. I 6 skirting tuinuk Jurga nori pasirinkti du. Kiek pasirinkimo galimybi ji turi? (7 takas) 11. Isprskite nelygybi sistem j 2x 3 ^ + 5 , (2 takai) 2jc > - 2 0 . 12. Medio auktis yra 6 m. Koks medio elio ilgis (0,01 m tikslumu), kai sauls spinduliai krenta 62 kampu? (7 takas)

i
(62

13. Koordinai ploktumoje nubraiykite atkarp AB, jei jos gal koordinats yra A(5; 2) ir B(3; 4). a) Apskaiiuokite atkarpos AB ilg. (7 takas) b) Apskaiiuokite atkarpos AB vidurio tako koordinates. (7 takas) c) Nubraiykite atkarp, simetrik atkarpai AB abscisi aies atvilgiu. (7 takas) d) Nubraiykite atkarp, simetrik atkarpai AB koordinai pradios tako atvilgiu. (7 takas)

14. Nubraiykite funkcijos /(JC) = 2 4 grafik. I grafiko nustatykite: a) maiausi funkcijos reikm; (1 takas) b) didjimo ir majimo intervalus; (2 takai) c) J C reikmes, su kuriomis funkcija gyja teigiamas reikmes; neigiamas reikmes; (2 takai) d) grafikai isprskite lygt JC" - 4 = 2JC. (2 takai) 15. Daugiakampiai vaizduoja, kiek pirkj apsilank parduotuvse A ir B pirm, antr, trei, ketvirt, penkt ir et parduotuvs darbo valand.
40'
/ / \ . /

>O

B . n 30
25 ~
/

JJ

/ /

\ \

R
/

/
/ /

\
\

JS

A
/

&W

i/

N,

O,

JU J
0

TI

III

IV

\H Darbovalandos

a) Kiek pirkj apsilank kiekvienoje parduotuvje per 6 darbo valandas? (2 takai) b) Kiek vidutinikai per valand pirkj apsilank parduotuvje A? (1 takas) c) Kiek procent vis parduotuvs B pirkj apsilank joje per pirmsias dvi darbo valandas? (2 takai) 16. Nustatykite taisykl, pagal kuri surayti skaiiai langeliuose. Uraykite j odiais. Upildykite tuius langelius, jei juose turi bti skaiiai, urayti pagal t pai taisykl. (2 takai) 1 4 9 16

3 uduotis
Apskaiiuokite: a)l-l-(i-i);
0)

(7 takas) (7 takas) (2 takai)

510 (210-') 24IO 2

2. 3.

Suprastinkite: V98 - 2 ^ 5 0 + 3^8.

vejybos konkurse buvo pasvertos kiekvieno vejo sugautos uvys ir sudaryta lentel:
Mas ; (gramais) vej skaiius [0; 500] 20 (500; 1000] (1000; 1500] 6 (1500; 2000] (2000; 2500] 3

10

a) b) c) d)

Kiek vej dalyvavo varybose? (7 takas) Kiek vej sugavo daugiau kaip 1500 g uvies? (7 takas) Kiek vej sugavo ne daugiau kaip 1500 g uvies? (7 takas) Kiek procent vej sugavo daugiau negu 1000 g, bet ne daugiau kaip 1500 g uvies? (2 takai)

Bilietas kino teatr kainuoja 12 Lt. Kino mgj klubo nariams taikoma 20% nuolaida. 1) Kiek kainuoja bilietas su 20% nuolaida? (7 takas) 2) 25 moni grup atjo kino teatr. Kai kurie i j pirko bilietus po 12Lt, o kai kurie su 20% nuolaida. Kiek biliet buvo pirkta po 12 Lt ir kiek su nuolaida, jeigu i viso buvo sumokta 278,4 Lt? (3 takai) Saulgr aliejus su statine sveria 193,2kg. Statins mas sudaro 5% gryno aliejaus mass. Aliejus buvo parduotas su 45% antkainiu ir gauta 1160 Lt. Kokia pradin 1 i aliejaus kaina, jeigu aliejaus tankis yra 920kg/m 3 ? (4 takai) Automobilis 15 minui vaiavo 80 km/h greiiu, o po to I h 45min 120 km/h greiiu. a) Kiek kilometr i viso nuvaiavo automobilis? (7 takas) b) Apskaiiuokite vidutin automobilio greit kelyje. (2 takai) Staiakampio formos glynas aptvertas 20 m ilgio tvora. Paymj vien glyno krato ilg x, ireikkite glyno plot S(x) -o funkcija. Su kuria reikme glyno plotas yra didiausias? (3 takai)

8.

Staiojo trikampio ambin yra 25 cm, o vienas statinis 20 cm ilgio. Apskaiiuokite: a) trikampio perimetr; (1 takas) b) trikampio plot; (1 takas) apibrto apie trikamp apskritimo spindul; c) (1 takas) d) brto trikamp apskritimo spindul; (2 takai) ilg auktins, ivestos i staiojo kampo virns. e) (2 takai) Pagal brinyje pateiktus duomenis apskaiiuokite atstum AB (1 dm tikslumu). (2 takai) B

9.

10. Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna lygi IOdm ir pasvirusi pagrindo ploktum 45 kampu. Raskite piramids: a) tr; (2 takai) b) oninio paviriaus plot. (2 takai) 11. vak yra kgio formos. a) Raskite vaks aukt, jei jos pagrindo skersmuo lygus 10 cm, o sudaromoji 13 cm. (7 takas) b) Apskaiiuokite vaks tr (kubiniais centimetrais). (7 takas) c) Kiek toki matmen vaki galima pagaminti i 4 vako (Ii = IOOOcm3)? (7 takas)

4 uduotis uduotis
Apskaiiuokite: a) + 0,2;
2

2.
3.

b) - 7 : 7; O - I : (-1) (1 takas) Raskite skaii, kurio 8,5% lygu 1,7. 7 1 I skaii 1,5; 2; 2; 0; 1; , IO^ irinkite natraliuosius skaiius. (1 takas) aidj pelnyt tak skaiius krepinio treniruots metu pavaizduotas diagramoje:
D

{1 takas) (1 takas) (1 takas)

O P -1 S'- U C 'SV


32-

10

1?

14

Pelnvtu t,ik S cai iu s (i takas) (2 takai) (2 takai)

a) Kiek aidj treniruots metu peln takus? b) Kiek tak (0,1 tikslumu) vidutinikai peln vienas aidjas? Pagal brinio duomenis raskite kampo didum.

6. 7.

Suprastinkite reikin: 3\/20 - 2V^0 + 2/125. Nuspalvinkite 30% staiakampio.

(2 takai) (1 takas)

8. 9.

Raskite x, jeigu J x = 4. Isprskite lygt ^ i z f f =

(1 takas) (2 takai)

10. Pagal brinio duomenis apskaiiuokite lygiagretainio plot.

(7 takas)

11. 5000 4 = ... A .

(7 takas)

12. Isprskite nelygyb J C ^ 9 ir jos sprendinius pavaizduokite skaii tiesje. (5 takai) 13. Sode auga 18 juodj serbent, 12 raudonj serbent ir 10 agrast krm. Nubraiykite sodo vaiskrmi skritulin diagram. (7 takas) 14. Apskaiiuokite 4 15
2

:2

(7 takas)

Sode komposto atvira gelein d nudayta i vidaus ir i iors aliejiniais daais. Kiek prireik kilogram da, jei 1 m 2 nudayti buvo sunaudota 200 g da? ( sien stor neatsivelkite.) (3 takai)

<

"

16. Mano keturi biiuliai ir a susidjome pinig tortui pirkti. Vidutinikai kiekvienas davm po 8 litus. A daviau 10 lit. Kiek lit vidutinikai dav kiekvienas i mano biiuli? (7 takas) 17. Motociklininkas i Utenos Vilni vaiavo vidutiniu 60 km/h greiiu. I Utenos motociklininkas ivyko 7 vai. 25min., o Vilni atvyko 9 vai. 05 min. Dviratininkas i Utenos Vilni vaiavo 3 h 20 min ilgiau negu motociklininkas. Kokiu vidutiniu greiiu vaiavo dviratininkas7(3 takai) 18. Staiakampio ilgis yra 8 cm, o plotis 6 cm. Kok kamp sudaro staiakampio striain su ilgesnija kratine? Atsakym paraykite 1 tikslumu. (2 takai)

19. Remdamiesi brinio duomenimis, apskaiiuokite: a) nuspalvintos staiakampio dalies plot; (2 takai) b) nuspalvinto trikampio perimetr. (.3 takai)

20. Rombo striains yra 5 cm ir 12 cm ilgio. Apskaiiuokite rombo plot ir perimetr. (3 takai) 21. Lygiaonis trikampis, kurio pagrindas yra 8 dm, o perimetras lygus 18 dm, sukamas apie simetrijos a. Raskite sukinio tr ir viso paviriaus plot. (5 takai) 22. Kiemas yra staiakampis, kurio ilgis lygus a, o plotis b. Viduryje kiemo yra staiakampis glynas, kurio ilgis lygus JC, O plotis y. Glyn i vis pusi juosia m ploio takas.

Paraykite prieklausas: a) m nuo b ir y; b) tako ploto Si nuo JC, a ir y; c) glyno ploto S2 nuo a, b u m. 23. Ridenami du skirting spalv loimo kauliukai, abiej kauliuk atvirtusi akui suma lygi 7?

(1 takas) (2 takai) (2 takai) Kokia tikimyb, kad (3 takai)

24. Preks didmenin kaina yra 80 Lt, o procentinis antkainis parduotuvje sudaro 35%. Kiek pajam turi parduotuv, pardavusi prek ir sumokjusi 18% pridtosios verts mokest? (5 takai) 25. Ponia Petraitien, tirdama snaudas vienai picai pagaminti ir parduoti, nustat, kad vienos picos savikaina S(JC) centais t dien, kai ikepama ir parduodama JC porcij, yra S ( J C ) = 2JC2 320JC + 13 080. Kiek reikia pagaminti ir parduoti pic per dien, kad vienos picos savikaina bt maiausia? Kokia minimali picos savikaina? (5 takai)

5 uduotis
1. 2. 3. 4. 5. 6. Apskaiiuokite reikinio (0,6 5 3 15)2 reikm. Raskite skaii 105 ir 280 maiausi bendrj kartotin. (3 takai) (5 takai)

Tarp skaii 3g ir 3^ paraykite kok nors skaii, kuris bt didesnis u pirmj, bet maesnis u antrj skaii. (2 takai) Skaii a ir b santykis yra 2 : 3, o skaii a ir c santykis lygus 1 : 2. Koks yra skaii b ir c santykis? (4 takai) Septyniolika procent skaiiaus n yra 8,5. iaus 17. Raskite n procent skai(3 takai)

Parodos lankytojo bilietas kainuoja 4 Lt. Didesnms lankytoj grupms dalis biliet parduodama su 20% nuolaida. 25 mokini grup u bilietus sumokjo 88 Lt. Kiek biliet buvo parduota su nuolaida ir kiek u vis kain? (4 takai)
o

7. 8. 9.

Automobilis j kelio vaiavo 60 km/h greiiu, o likusi kelio dal 20 km/h greiiau. Raskite automobilio vidutin greit. (4 takai) Kas daugiau: V27 ar VlO + Vll Suprastinkite reikin /9 6a + a2, jei inoma, kad a > 3. (3 takai) (2 takai)

10. Suprastinkite reikin (3x 5) 2 (3* 5)(.* + 2) ir apskaiiuokite jo reikm, kai = V2. (4 takai) 11. Su kuria kintamojo a reikme trupmenos a~a~_\6 reikm lygi nuliui? (3 takai) 12. rodykite, kad reikinys y2 + 2y 5 su visomis y reikmmis gyja neigiam reikm. (3 takai) 13. a) Ar priklauso funkcijos f ( x ) = 4x 4 grafikui takas M(13; 56)? (i takas) b) Nurodykite funkcijos f ( x ) = 4x 4 grafiko tak, kurio abscis lygi ordinatei. (2 takai) c) Nubraiykite funkcijos f ( x ) = 4x 4 grafik. (i takas)

14. Trikampio virns yra takuose Af ( 1; 16), iV(ll; 0) ir K( 1; 9). rodykite, kad is trikampis yra status. (4 takai) 15. Vart arka yra parabols formos. Arkos plotis prie ems yra 6 m, o didiausias auktis 4 m.

m a) rodykite, kad parabols lygtis yra Y = -^ JC 2 + 4. (4 takai) b) Raskite arkos plot 3 metr auktyje nuo ems. (3 takai) c) Ar gali pro iuos vartus vaiuoti 4 m ploio ir 2 m aukio furgonas? (.3 takai) 16. Klasje yra 13 berniuk ir 12 mergaii. Atsakinti pakviesti du mokiniai. Kokia tikimyb, kad pakviesti yra berniukas ir mergait? (5 takai) 17. Kvadrato viduje nubraiytas kitas kvadratas, o j virns sujungtos atkarpomis taip, kaip parodyta brinyje. Kvadrat kratins yra atitinkamai lygiagreios. rodykite, kad vertikaliai ubrkniuot keturkampi ir horizontaliai ubrkniuot keturkampi plot sumos yra lygios.

( takai) 18. Kurios i funkcij /(JC) = *Jx, /(JC) = 2JC + 5, /(JC) /(JC) = 6 3JC yra didjanios?
-JC
3

f ( x ) = 3x2, (3 takai)

Skyrelio Pasitikrinkite" udavini atsakymai


3. a) AD, A i D 1 , BXCi; b) ABC, A D D b BXBC, BXAXDX, AAXC, c) ABC ir A i f i i C b DCCi ir A f i f i b ADDX ir BCCX-, d) D C C b fifilDi; e) DCCi ir fiCCb fifiiDi ir D C C b BBXD ir BCCX. Lygiaon trapecija. 8. Taip. 12. b) S = a 2 V2; 45. 14. ) 62cm 3 ; b) ^ f i dm 3 . 17 .5V2l9cm 2 . 18.^14,3.
BBXD: BCCX,

6.

13. ) 9,6 dm, 29,6dm; b) 16cm, 20cm. 15. 443 j cm 3 .

16. ) 108 cm 2 ; b) 3962 cm 3 .

19. 793-cm 3 , 208 cm 2 . 20. 1) ^ 94,2cm 3 ; 2) ^ 162,8 cm 3 , % 68,6cm 3 . 21. a) ^ 88 m 3 , t. y. 881; b) 1) 651, 251, (85 - 301) t;
V (iITI3)

i 60
U

n tu
-

S O > n
o -

?,0

S0

140 160

(min)

3) per I h 50 min; 4) 401. 22. a) ( - o o ; 1], (2; +oo); b) [ - 3 , 5 ; - 3 ) ; c) ( - o o ; 2], (3; 4], (5; +oo); d) ( - 2 ; 2], (5; 7]. 23. ) 68, 112, 68, 112; b) 58, 122, 58, 122. 24. ) 0; b) - J = - , 0, J = ; c) x ^ 0, ^ 4; d) ^ - 1 , ^ 1.

25. ) - 4 ir 0 arba 5 ir 9; b) - 4 ir - 7 arba 5 ir 2. 26. Naudingesn paprastj palkan paskola. 27. a) ; b) . 28 a) 5, C(0; 3,5); b) 10, C(2; - 1 ) . 30 a ) - 1 ; b) 3.

29. a) ^ y ; b) f ; c) 4; d) 0,5.

ISBN 9955-491-()9-4 (2 dalis) ISBN 9955-491-05-1 (2 dalys)