Está en la página 1de 160

MATEMATIKA 10

MOKYTOJO KNYGA

r p E y VILNIUS 2 0 0 6

UDK

372.851 Ma615

Pataisytas ir papildytas leidunas

Darbo vadovas Valdas Redaktoriai: Juozas

Vanagas ydrn eibak Taiarinaviil Drazdauskien Stundien

Mays,

Prognuninc ranga: Tadeui Kompiuterin grafika: Ediia

Teksto kompiuterinis rinkimas ir maketavimas: Nijol Kalbos redaktor Diana Konsultantas Elmundas Gustien alys

Recenzavo Matematikos ir informalikos institutas

2 0 0 6 0 8 0 8 . 2 0 sp. L Us. Nr. 1 4 2 3 Leidykla T E V 1 Akademijos g. 4. L T - 0 8 4 1 2 Vilnius Spausdino U A B Sapn s a l a " S . Moniuftkos g. 2 1 . L T - 0 8 I 2 I Vilnius

Leidyklos T E V interneto svetain www.tev.lt

O U i d y k l a T E V . Vilnius, 2 0 0 2 ISBN 9 9 5 5 - 4 9 1 - 2 6 - 4 Dail. Edita Tatarinaviit. 2 0 0 2

TURINYS

VADAS Pratarm M o k o m o s i o s kompiuterins priemons , M a t e m a t i k a 10 su Dinamine g e o m e t r i j a " turinys Matematikos vadovlio 10 klasei turinys PAGRINDIN D A U S Nacionalinis biudetas Mokesiai. Akcizas Draudimas 1. Sudtiniai procentai 2 . Funkcij grafikai 3. Lygi ir nelygybi sistemos 4 . Kvadratins nelygybs 5. Koinbinatorika ir tikimybs 6 . S m a i l i o j o kampo trigonometrins funkcijos 7 . Trikampi sprendimas 8. Erdvs g e o m e t r i j a 9. Tyrimo udaviniai Kartojimo mediaga I dalis I I dalis Uduoi atsakymai 11 15 16 17 28 39 47 60 77 90 103 120 133 133 147 157 5 6 9

Gerbiami mokytojai. Leidykla T E V toliau tsia komplektini matematikos priemoni leidim. i knyga yra to paties leidykloje susibrusio kolektyvo, paraiusio vadovl Matematika 1 0 , 1 ir d a l y s " ir su j u o suderint udavinyn, darbo tsinys. M o k y t o j o knyg ra pedagogai: Irena B a g d o n i e n , Jolanta Knyvien. Kazimieras Pulmonas, J u o z a s inknas ir Valdas Vanagas. antrj leidim spaudai pareng Ebnundas a l y s ir Valdas Vanagas. G a v teigiam atsiliepim apie komplcktincs m o k y m o priemones ,Alatcmatika 7 " (ji v i e t i m o ir m o k s l o ministerijos pripainta geriausia 1 9 9 9 met m o k y m o priemone), Matematika 8 " ir Matematika 9 " , tikims, kad ir Matematika 1 0 " susilauks palankaus vertinimo. L a u k i a m e j s atsiliepim liek apie vis komplekt, tiek apie i m o k y t o j o knyg. RaSykite adresu: Leidykla T E V 1 Akademijos g. 4 , L T - 2 0 2 1 Vilnius. LEIDfcJAI

PRATARM
Tai antrasis mokytojo knygos leidimas. Pirmajame ios knygos leidime buvo surayti 2 0 0 0 m. leistame vadovlyje pastebti netikslumai. Vlesniuose vadovlio leidimuose tie netikslumai buvo itaisyti, bet ioje mokytojo knygoje pastabas apie pirmajame vadovlio leidime esanius netikslumus palikome, nes mokyklose dar daug kur dirbama su pirmojo leidimo vadovliais. Suprantama, mokytojams, dirbantiems su vlesniais nei 2 0 0 0 m. vadovlio leidimais, mintas pastabas reaguoti nereikia. ios mokytojo knygos struktra tokia, kaip 9 klass mokytojo knygos. Kaip ir toje mokytojo knygoje, taip ir ioje, aptarus kiekvieno skyriaus ypatumus, pateikiami tame skyriuje vadovlio autori keliami tikslai mokini inioms. I l k s l a i suskirstyti lygmenimis: minimaliuoju, pagrindiniu ir auktesniuoju. Tai mokytojams turt palengvinti planuoti darb, atsirinkti, kas yra svarbiausia, paderi diferencijuoti mokymo proces pirminiame profiliavimosi etape. Manome, kad minimaliuoju lygmeniu nusakytus reikalavimas ir tikslus turi veikti visi, net ir silpniausi mokiniai: bsimiems humanitarams (vidurinje mokykloje planuojantiems matematikos mokytis bendruoju kursu) orientyras galt bti minimaliuoju ir pagrindiniu lygmeniu vardyti tikslai; bsimiems realins pakraipos (vidurinje mokykloje planuojantiems matematikos mokytis iplstiniu kursu) moksleiviams orientuotis reikt ir auktesniuoju lygmeniu nurodytus reikalavimus ir tikslus. Dstant nauj mediag reikt padti mokiniams ivengti mechaniko kalimo ir siekti, kad mokiniai suprast esminius dalykus, mokt paaikinti, kodl yra taip ar kitaip. Reikia siekti, kad mokiniai sugebt prastinius sakinius urayti matematine (simboli) kalba, taip pat ir atvirkiai matematines iraikas, brinius, lygi sprendim persakyti odiais. Btina mokinius pratinti analizuoti slyg, prognozuoti, tikrinti atsakym, daryti ivadas ir apibendrinimus, udavinio sprendim skirstyti etapais. Mokytojui nebtina laikytis vadovlio metodinio stiliaus svarbiausia, kad mokiniai teisingai suvokt esminius momentus ir mokt naudotis ieita mediaga sprsdami konkreius udavinius. Vadovlyje Matematika 1 0 " yra 9 skyriai ir mediaga, skirta pagrindins mokyklos matematikos kursui pakartoti. Kiekvienas skyrius padalytas skyrelius. Kiekviename j pateikiama teorin mediaga ir udaviniai. Teorin mediaga duodama siekiant pakartoti jau inomus dalykus ir j u o s prapleiant iki dar neinom, bet programoje numatyt matematini ties. Pilkajame fone pateikta neprivaloma teorin mediaga, skirta temai pagilinti. Neprivalom mediag patartina nagrinti tik su stipresniais mokiniais ir su tais, kurie planuoja vidurinje mokykloje matematikos mokytis iplstiniu kursu. (Neprivalom teorin mediag atitinkantys udaviniai vadovlyje yra nuspalvinti, o udavinyne pabraukti.) Teorin vadovlio mediaga yra gana plati, todl j gali skaityti ir suprasti patys mokiniai. Mokytojui reikt skatinti mokinius dirbti su vadovliu savarankikai, t. y. skaityti teorij, iekoti atsakym klausimus ir patiems j u o s kelti. (Vadovlio teorinje dalyje yra daug klausim ir uduoi, kuriuos turt atlikti mokiniai.) Apie du tredalius kiekvieno skyrelio pirmj pratim ir udavini yra skiriama einamai teorinei mediagai mokyti, o lik praeitai mediagai gilinti, pltoti ir kartoti. Sunkesni udavini numeriai paymli vaigdute. Mokytojas neprivalo reikalauti isprsti visus udavinius. Kiekvieno skyriaus gale yra skyrelis ,Pasitikrinkite". J o udavinius mokiniai turt mokti isprsti savarankikai. Ruodami kontrolinius darbus mokytojai gali j u o remtis kaip tam tikni standartu. T i e k mokytojams, tiek mokiniams pravers udavinynas, kuriame yra daugiau kaip 5 5 0 udavini, atitinkani vadovlio turin. ioje, kaip ir ankstesnse mokytojo knygose, buvo stengtasi per daug nenurodinti, kaip mokyti vaikus, kaip planuoti pamok ir pan. Taip pat ia nerasite plai didaktini apibendrinim ar gili metodologini samprotavim. Autori tikslas buvo koncentruotai ir trumpai suformuluoti dstomos mediagos e s m akcentuojant matematin kurso pus. Patyrusiems mokytojams gali pasirodyti, kad kai kurie paaikinimai per daug detals, bet j i e m s nclurt bti sunku atsirinkti tai, kas svarbiausia. Dstydamas matematik 10 klasje, mokytojas turi bti susipains su pagrindins mokyklos matematinio isilavinimo standartais, pagrindins ir vidurins mokyklos ( 5 - 1 2 klasi) matematikos programomis. Programos ir standartai keiiasi kas 4 metai. Paskutin kart programos keitsi 2 0 0 3 m . ( J o s vl keisis 2 0 0 7 m . ) 2 0 0 3 met programos ypatyb yra ta, kad j i parengta pagal leidyklos T E V vadovlius galima sakyti perraytas (ir, deja, ne visai tiksliai) vadovli turinys. Toliau spausdiname mokomosios kompiuterins priemons . M a i e m a l i k a 10 su Dinamine geometrija" turin. i priemon turi visos mokyklos. Rekomenduojame j a naudotis dsiani mediag, aikinantis udavini sprendimus, rengiam projektinius darbus ir pan.

Mokomosios kompiuterins priemons Matematika 10 su Dinamine geometrija" turinys

2. F U N K C I J G R A F I K A I 2 . 1 . Funkcija / ( * ) = a * 3 2 . 1 . 1 . Kubo trio priklausomyb nuo j o briaunos ilgio 2 . 1 . 2 . Rutulio trio priklausomyb nuo j o spindulio ilgio 2 . 1 . 3 . Funkcijos / ( * ) = 3 grafikas 2 . 1 . 4 . Funkcijos f(x) = 3, a > 0 . grafikas 2 . 1 . 5 . Funkcijos f(x) 2 . 1 . 7 . Funkcijos f(x) = -Xi = 3, grafikas u < 0 , grafikas 0 . koeficiento a prasm 2 . 1 . 6 . Funkcijos / ( * ) = \

2 . 1 . 8 . Kaip nubraiyti funkcijos / ( ) = 3 , a 0. grafik 2 . 1 . 9 . Funkcijos / ( ) = 2", e N. grafikas 2 . 1 . 1 0 . Funkcijos / ( ) = 2"*1, , grafikas 2 . 1 . 1 1 . F u n k c i j o s f () = ", e A r . grafikas 2 . 1 . 1 2 . Funkcijos f {) = kx grafikas 2 . 1 . 1 3 . F u n k c i j o s / ( ) = kx + b grafikas 2 . 1 . 1 4 . Funkcijos f {) = k 0 . grafikas 2 . 1 . 1 5 . Funkcijos / ( ) = - + b x + c , a 0 . grafikas 2.1.u. Pratimai ir udaviniai: 2.2. Funkcijos / ( ) = J x ir g(x) 2 . 2 . 1 . Funkcijos f i x ) = -Jx 8 6 . 8 7 . 8 8 . 8 9 . 9 0 . 9 1 . 9 2 . 9 3 . 9 4 . 9 5 . 107. 108. 109 = Ux grafikas

2 . 2 . 2 . Funkcijos / ( x ) = U x grafikas 2 . 2 . 3 . Funkcijos / ( * ) = a J x grafikas 2 . 2 . 4 . Funkcijos f(x) 2 . 2 . 5 . Funkcijos f(x) = a 'i/x grafikas = a * l f l grafikas 115. 116. 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123. 124. 125, 127, 128, 133

2 . 2 . 6 . Funkcijos / ( * ) = a * * l / x grafikas 2.2.u. Pratimai ir udaviniai: 2.3. Funkcijos y = |/(x)| grafikas 2 . 3 . 1 . Skaiiaus modulis 2 . 3 . 2 . Funkcijos f(x) = |*- + grafikas 2 . 3 . 3 . Funkcijos / ( x ) = \ax2 + bx + c\ grafikas 2 . 3 . 4 . Funkcijos / ( a ) = || grafikas 2 . 3 . 5 . Funkcijos f(x) 2 . 3 . 6 . Funkcijos f(x) = Iax 3 I grafikas = \ax\ grafikas

2 . 3 . 7 . Kaip nubraiyti funkcijos y = |/(x)| grafik 2.3.U. Pratimai ir udaviniai: 136, 138, 139, 140, 141. 142, 151 2 . 4 . Grafik transformacijos 2 . 4 . 1 . Funkcijos y = / ( x ) -f/t koeficiento n prasm 2 . 4 . 2 . Funkcijos y = f(x 2 . 4 . 3 . Funkcijos y = af(x) + m) koeficiento m prasm koeficiento a prasm ir y = af(x + m)+ n grafikai 157. 158. 160. 161, 162. 163. 164. 165. 168. 170. 171. 1 7 6

2 . 4 . 4 . Kaip susij funkcij y = f(x) 2.4.u. Pratimai ir udaviniai:

3. L Y G I IR N E L Y G Y B I S I S T E M O S 3.1. Lygi sistemos, kai viena lygtis yra netiesin 3 . 1 . 1 . Dviej tiesini lygi sistemos grafinis sprendimas 3.1.2. Dviej lygi, kuri viena yra tiesin, o kitos grafikas yra apskritimas, sistemos grafinis sprendimas 3 . 1 . 3 . Dviej lygi, kuri grafikai yra apskritimai, sistemos grafinis sprendimas 3.1.u. Pratimai ir udaviniai: 185, 186, 187, 191, 192, 193. 194, 195. 196, 197, 198, 199, 2 0 0

3 . 2 . Tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos 3 . 2 . 1 . T i e s i n i s nelygybs su dviem kintamaisiais grafinis sprendimas 3 . 2 . 2 . Dviej tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos grafinis sprendimas 3 . 2 . 3 . K i e k rieut g a l j o nupirkti L a i m a ? 3.2.u. Pratimai ir udaviniai: 4. KVADRATINS N E L Y G Y B S 4 . 1 . Kvadratini nelygybi grafinis sprendimas 4 . 1 . 1 . Nelygybs a.x2 4 . 1 . 2 . Nelygybs ax2 4 . 1 . 4 . Nelygybs ax2 < bx + c (a 0 ) grafinis sprendimas + bx < c (a 0 ) grafinis sprendimas + b + c < 0 (<? 0 ) grafinis sprendimas 238. 239. 240. 241. 242. 243. 245. 248. 2 5 0 225. 226

4 . 1 . 3 . Nelygybs a x 2 | c < b x ( a 0 ) grafinis sprendimas 4 . 1 . u . Pratimai ir udaviniai:

4 . 2 . Kvadratini nelygybi algebrinis sprendimas 4 . 2 . 1 . Nelygybs {ax + b)(cx 4 . 2 . 2 . Nelygybs ax2 4 . 2 . 3 . Nelygybs ax2 4 . 2 . 4 . Nelygybs ax2 + d) < 0 sprendimas + bx < 0 sprendimas + c < 0 sprendimas + b + c < 0 sprendimas 254. 255. 256. 257, 260. 261. 262. 263, 264. 265. 266, 267, 268. 269.

4.2.U. Pratimai ir udaviniai:

270, 273, 274, 277, 281, 282 4 . 3 . Nelygybi sprendimas interval metodu 4 . 3 . 1 . Nelygybs ( - b i ) ( - h z ) < 0 sprendimas 4 . 3 . 2 . Nelygybs (.t 4.3.u. Praumai ir udaviniai: 4 . 4 . Netiesini nelygybi sistemos 4 . 4 . 1 . Nelygybi sistema 4 . 4 . 2 . Nelygybi sislcma 4 . 4 . 3 . Nelygybi sistema 4 . 4 . 4 . Nelygybi sistema j + *
C f

- )(

- b3)

< 0 sprendimas

285, 287, 288, 297, 298, 299

<

</'-+/ < 0 gx2 + h. + k < 0 4 . 4 . u . Pratimai ir udaviniai: 3 0 5 , 3 0 6 , 3 0 7 , 3 0 8 , 3 1 6 , 3 1 9 6. S M A I L I O J O K A M P O T R I G O N O M E T R I N S 6 . 1 . S m a i l i o j o kampo sinusas 6 . 1 . 1 . S t a f i o j o trikampio smailiojo kampo sinusas 6 . 1 . 2 . sin 3 0 6 . 1 . 3 . sin 4 5 6 . 1 . 4 . sin 6 0 6 . 1 . 5 . K a i p rasti sin A . inant kampo A didum 6 . 1 . 6 . K a i p rasti kampo A didum, inant sin A 6.1.7. Pitagorotcorcma 6 . 1 . u . Pratimai ir udaviniai: 6 . 2 . S m a i l i o j o kampo kosinusas 6 . 2 . 1 . Staiojo trikampio smailiojo k a m p o kosinusas 6.2.2. cos 30 6.2.3. cos 4 5 " 6.2.4. cos 60 6 . 2 . 5 . K a i p rasti c o s A , inant kampo A didum 6 . 2 . 6 . K a i p rasti k a m p o A didum, inant c o s A 6 . 2 . 7 . To paties kampo sinuso ir kosinuso rysys 6 . 2 . u . Pratimai ir udaviniai: 447, 448, 449, 452, 453, 455, 458, 459. 460. 462, 4 6 8 , 4 7 0 , 471 421, 422, 423, 424, 429, 430, 431, 435, 436, 437 FUNKCIJOS

6 . 3 . S m a i l i o j o kampo tangentas 6 . 3 . 1 . Staiojo trikampio s m a i l i o j o k a m p o tangentas 6 . 3 . 2 . tg 3 0 6.3.3. tg45 6.3.4. tg60 6 . 3 . 5 . K a i p rasti tg A , inant kampo A didum 6 . 3 . 6 . K a i p rasti kampo A didum, inant tg A 6 . 3 . 7 . T o paties k a m p o sinuso, kosinuso ir tangento ryys 6.3.U. Praumai ir udaviniai: 6 . 4 . Staij trikampi sprendimas 6 . 4 . 1 . S t a i o j o trikampio kratini ir kamp sryiai 6 . 4 . 2 . S t a i o j o trikampio sprendimas, kai inoma ainbin ir smailusis kampas 6 . 4 . 3 . S t a i o j o u i k a m p i o sprendimas, kai inomas statinis ir smailusis kampas 6 . 4 . 4 . S t a i o j o trikampio sprendimas, kai inomas statinis ir ambin 6 . 4 . 5 . S t a i o j o u i k a m p i o sprendimas, k a i inomi statiniai 6.4.u. Pratimai ir udaviniai: 7. T R I K A M P I 7.1.1. s i n a , 7.1.2. c o s a , 0 < a < 7.1.3. t g a , 0 < a 7.1.4. c t g a , 0 < a SPRENDIMAS 180 180 180, a < 180 W 507, 509, 510, 512, 516, 517, 518, 519, 520, 521. 530, 532, 538 477, 479, 480, 489, 492, 493, 496, 497. 502. 5 0 6

7 . 1 . Kamp nuo O3 iki 1 8 0 trigonometrins funkcijos

7.1.5. sin(180 - a ) , 0 < a < 180 7 . 1 . 6 . c o s ( 1 8 0 n - a ) . 0 < a < 1 8 0 7 . 1 . 7 . tg( 180 a ) , 0 < o < 1 8 0 . a 9 0 7 . 1 . 8 . c i g ( l 80 - a ) . 0 < a < 1 8 0 7 . 1 . 9 . sincr, c o s a , t g a , c t g a , 0 a 7.1.u. Pratimai ir udaviniai: 7 . 2 . S m u s ir kosinus teoremos 7 . 2 . 1 . Trikampio ploto form 16 S = 7 . 2 . 3 . Sinus teorema 7 . 2 . 4 . Kosinus teorema 7 . 2 . 5 . Dar viena lygiagretainio savyb 7.2.U. PraUmai ir udaviniai: 573, 574, 575, 581, 584, 586, 590, 597, 601, 603 7 . 3 . B e t koki trikampi sprendimas 7 . 3 . 1 . Trikampio kratini i r kamp sryiai 7 . 3 . 2 . Trikampio sprendimas, kai inomos dvi kratins ir kampas tarp j 7 . 3 . 3 . Trikampio sprendimas, kai inoma kratin ir du kampai prie j o s 7 . 3 . 4 . Trikampio sprendimas, kai inomos kratins 7 . 3 . 5 . Trikampio sprendimas, kai inomos dvi kratins ir kampas esantis prie vien i j 7 . 3 . 6 . Kaip rasti atstum tarp neprieinam objekt 7.3.u. Praumai ir udaviniai: 631 7 . 4 . Taisyklingj daugiakampi perimetrai i r plotai. Apskritimo ilgis ir skritulio plotas 7 . 4 . 1 . Kaip susij apskritimo ilgis ir i j brt bei apibrt taisyklingj daugiakampi perimetrai 7 . 4 . 2 . K a i p susij skritulio plotas ir j brt bei apibrt taisyklingj daugiakampi plotai 7.4.u. Pratimai ir udaviniai: 640, 641, 642, 643, 644, 645, 648, 649, 653, 654, 657 609, 610, 611, 612, 613, 614, 617, 618, 619, 621, 622, 623, 625, 628, ^ah 7 . 2 . 2 . Trikampio ploto formul S = \ab sin C 360 542, 545, 552, 553, 554, 555, 557. 564, 567, 5 7 0

M A T E M A T I K O S V A D O V L I O 10 K L A S E I T U R I N Y S
Vadovlis susideda i dviej dali. Pirmoje vadovlio dalyje yra svarbiausia mediaga, kuri reikia mokyti 10-oje klasje. Antroje dalyje yra stereometrijai skirias skyrius, tyrimo udavini skyrius ir pagrindins mokyklos kurso kartojimo mediaga. Pastabos. 1. Sudtini procent skyri (1 skyrius) galima pradti nagrinti prisimenant paprastuosius procentus (Matematika 9. Il dalis, 1 0 skyrius). Y p a tai patartina, jei 9 klasje trko laiko. 2. Tyrimo udavinius (9 skyrius) rekomenduojama sprsti visais mokslo metais. Kad lengviau bt planuoti darb, pateikiame vadovlio turini nurodydami orientacin minimal skaii pamok kiekvienai privalomai temai sisavinti. is skaiius nurodytas skliausteliuose Salia kiekvienos dalies, skyriaus ir privalomojo skyrelio pavadinim. (Suprantama, nurodyt pamok skaii galima keisti s a w nuoira.) Kurso planas pateiktas 144 metinms ( 4 savaitinms) pamokoms. Pastaba. | rekomenduojam minimal pamok skyriui gali bti skiria skyriui pakartoti, kontroliniam darbui. nagrinti skaii eina viena papildoma pamoka, kuri

I dalis (68) Nacionalinis biudetas (2) Mokesiai. Akcizas (2) Draudimas (2) 1. Sudtiniai procentai (9) 1.1. Sudtins palkanos (3) 1.2. Sudtiniu procentu udaviniai (3) 1.3. Sudtiniai procentai ir geometrin progresija (2) 2. Funkcij grafikai (9) 2.1. Funkcija f(x) = ax3 (3) 2-2- Funkcijos / ( * ) = J x ir * ( * ) = U x (2) 2.3. Funkcijos y = |/(x)| grafikas (3) 2.4. Grafik transformacijos 3. Lygfi ir nelygybi sistemos (5) 3.1. Lygi sistemos, kai viena lygtis yra netiesin (4) 3.2. Tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos 4. Kvadratins nelygybs (8) 4.1. Kvadratiniu nelygybi grafinis sprendimas (3) 4.2. Kvadratiniu nelygybi algebrinis sprendimas (4) 4.3. Nelygybi sprendimas intervalu metodu *4.4. Netiesini nelygybi sistemos 5. Kombinatorika ir tikimybs (5) 5.1. Rinkiniai (4) 5.2. Nepriklausomi vykiai 5.3. Atsitiktinis dydis *5.4. Maiematin viltis 6. Smailiojo kampo trigonometrins funkcijos (14) 6.1. Smailiojo kampo sinusas (4) 6.2. Smailiojo kampo kosinusas (2) 6.3. Smailiojo kampo tangentas (3) 6.4. Staij trikampi sprendimas (4) 7. Trikampi sprendimas (11) 7.1. Kamp nuo 0 iki 180 trigonometrins funkcijos (3) 7.2. Sinusu ir kosinus teoremos (3) 7.3. Bet koki trikampi sprendimas (4) '7.4. Taisyklingj daugiakampiu perimetrai ir plotai. Apskritimo ilgis ir skritulio plotas 6 9 12 15 16 22 27 35 36 44 48 54 65 66 74 81 82 86 93 98 105 106 115 121 125 133 134 141 148 155 167 168 174 182 189

I I dalis (76) 8. Erdvs geometrija (12) 8.1. Dviej tiesi tarpusavio padtis erdvje. Kampas tarp prasilenkiani tiesi (3) 8.2. Ties ir ploktuma erdvje. Kampas tarp tiess ir ploktumos (3) 8.3. Dviej plokStum tarpusavio padtis. Kampas taip ploktum (3) 8.4. Erdvini kfln vaizdavimas ploktumoje. Suitmcnasis projektavimas (2) *8.5. Nupjautin piramid *8.6. Nupjautinis kgis 9. Tyrimo udaviniai (8) 9.1. Kas yra kas? (2) 9.2. Kur tiesa? (2) 9.3. Dirichl principas (2) 9.4. KraScinio elemento metodas (2) Kartojimo mediaga (1 dalis) (21) 1. 2. 3. 4. 5. 6. Pagrindiniai ymenys Skaitiniai ir raidiniai reikiniai (4) Lygtys ir nelygybs (4) Lygi ir nelygybi sistemos (3) Funkcijos (4) Ekonomikos elementai (2) Statistika. Tikimybs. Kombinatorika (3) Pagrindins svokos Kampai (3) Trikampiai (4) Keturkampiai (4) Apskritimas. Skritulys (3) Iikilieji daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai (2) Briaunainiai (3) Sukiniai (3) 7 8 17 24 31 41 47 59 60 65 71 75 77 78 85 IOO 110 115 126 134 143 144 150 158 167 175 182 185 190 193

Kartojimo mediaga (U dalis) (23) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Uduotys (11) 1. 2 . 3 . 4 skyriai yra algebros. 6 . 7 . 8 geometrijos. 5 kombinaiorikos ir tikimybi teorijos. I algebros svarbiausia gebti: sprsti udavinius, susijusius su sudtiniais procentais; braiyti funkcij y = a x * ( a 0 ) , = J x , = |/()| grafikus; sprsti lygi sistemas, kai viena lygtis yra netiesin; sprsti kvadratines nelygybes. I geometrijos svarbiausia gebti:

staiajame trikampyje rasti j o smailij kamp sinusus, kosinusus ir tangentus, kai inomos trikampio kratins; apskaiiuoti staiojo trikampio elementus, kai duoti du j o elementai (sprsti staiuosius trikampius); apibdinti kamp nuo O4 iki 180 Uigonometrines funkcijas: sinus, kosinus, tangent; remtis formulmis sin2Op + cos 2 ar = 1, t g a = ctga = prastinant paprasiausius trigonometrinius reikinius; remUs sinus ir kosinus teoremomis sprendiant paprasiausius udavinius; sprendiant udavinius remtis trikampio ir lygiagretainio plot trigonometrinmis formulmis; sprsti bet kokius trikampius; nusakyti stcrcomctrijos aksiomas; nurodyti kamp tarp: prasilenkiani tiesi, tiess ir ploktumos, dviej ploktum. I kombinaiorikos svarbiausia gebti: rasti rinkini skaii (kliniai, gretiniai, deriniai), nesiremiant formulmis.

vadiniai skyreliai skirli padli mokiniams sijungti mokymosi proces po vasaros atostog, prisiminti tai, k o buvo mokoma anksiau. Pastaba. 9 klass kurso pabaigoje buvo mokoma sprsti paprastj procent udavinius (ir. Matematika 9 , II dalis, 10 skyrius). Pirmasis 1 0 klass vadovlio skyrius taip pat skinas mokyti sprsti procent udaviniu.;. Tik ia jau nagrinjami sudtiniai procentai. Sudtini procent mokoma sprendiant realiame gyvenime ikylanius ekonominio pobdio udavinius. vadiniai Sio vadovlio skyreliai taip pat siejasi su ekonomikos klausimais. i e skyreliai, galima sakyti, yra praeit met ekonomikos skyriaus tsinys. Skyreliuose pateikiami udaviniai susij su paprastaisiais procentais. Todl nagrinjant iuos skyrelius yra gera proga prisiminti: paprastj procent skaiiavim; proporcij; tiesini lygi sprendim. Pastabos. 1. Jeigu praeitais mokslo metais dl koki nors prieasi nebuvo nagrintas (ar neisamiai inagrintas) mintas ekonomikos skyrius, tai galima j nagrinti prie einant pirmj Sio vadovlio skyri. 2. Kai buvo raomas vadovlis, tai pagrindinje mokykloje nebuvo atskiro ekonomikos kurso. iuo metu ekonomika jau dstoma. Todl mokytojai gali sutaupyti laiko ir nesigilinti ekonomin" sudtini procent pus. Svarbiausia yra pasiekti, kad mokiniai inot, kuo sudtiniai procentai skiriasi nuo paprastj. Negalima mokini gaudyti" ekonomikos svokomis. 3. Y p a atidiai inagrinkite 2 0 0 7 m . program, kurioje, matyt, pasikeis poiris ekonomikos mokym matematikos pamokose. Mums, matematikams, svarbiausia yra imokyti sprsti procent udavinius. 4 . skyri galima panaudoti projektiniams darbams.

NACIONALINIS BIUDETAS
8 klasje buvo supaindinama su biudeto svoka (r. Matematika 8 , 1 dalis, p. 8 - 1 0 ) . Ten buvo nagrinjamas eimos biudeto pavyzdys. Buvo vestos svokos subalansuotas, deficitinis ir perteklinis biudetas. Aiku, ne visi monas ar eimos sudarinja biudetus. Bet visos valstybs kiekvienais metais parengia savo alies biudet, vadinamj nacionalin biudet. Nacionalinis biudetas rengiamas i anksto, paprastai einamj meni II pusmet, kitiems kalendoriniams metams. Vyriausyb biudete numato ir planuoja t met pajamas bei iSlaidas. Beje, danai pasitaiko, kad yra planuojamas ir deficitinis biudetas, t. y. valstyb i anksto planuoja, kad t met ilaidos virys pajamas. Tai reikia, kad valstyb tais metais gyvens skolon. Atskirais atvejais, jeigu atsiranda papildom pajam, biudeto ilaidos yra koreguojamos. Suprantama, kad visada geriau, kai gaunami geresni rezultatai, negu buvo planuoti. Vadovlyje pateiktas Lietuvos Respublikos 1999 meni nacionalinis biudetas. Deja 1 j i s deficitinis. biudet siloma nagrinti atliekant uduot (patartume tai daryli klasje) ir sprendiant 1, 2, 6 ir 7 pratimus (juos galima pateikti ir nam darbams). Pastaba. Lentelje yra korektros klaida. Mokestini pajam, pelno ir kapitalo mokesi skirsnyje turi bti gyventoj pajam mokestis", o ne ,Xiziniu asmen pelno mokestis". Gerai bt, kad mokytojai k a n u su mokiniais panagrint ir praeit met ar keleri met Lietuvos nacionalinius biudetus, palygint j u o s (r.. pvz., 2000 mel nacionalin biudet, 1 lentel). Mokytojui reikt inoti, kad nacionalin biudet sudaro valstybs ir savivaldybi biudet visuma. To gera iliustracija yra Matematika 10" udavinyno anginio skyriaus Biudetas. Mokesiai. Draudimas" 4 ir 5 udaviniai. B e to, valgesni mokiniai, nagrindami nacionalinio biudeto lentels mokestines pajamas, gali paklausti, o kur dingo S O D R O S mokestis. Mokytojas turt inoti, kad, be nacionalinio biudeto, kaip valstybs ir savivaldybi biudeni visumos, yra dar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas (2 lentel) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas (3 lentel). i fond biudeto pajamas usdaro draudj (darbdavi) ir apdraustj (dirbanij) mokos. Draudjai moka 3 1 % , o apdraustieji 3 % nuo apskaiiuoto atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ilaidas sudaro daugiausia socialinio draudimo imokos: pensijos, ligos ir motinysts (tvysts) paalpos, laidojimo paalpos. vairi ri kompensacijos ir kt. Pastabos. 1) Mokytojams siloma paskaityti ,Jvlatemaiika 8. M o k y t o j o knyga", p. 2 3 . kur kalbama apie biudeto sudarymo principus. 2 ) Lentels sudarytos remiantis Stalislikos departamento prie Lieluvos Respublikos vyriausybs leidinio Valstybs ir savivaldybi institucij finansai 1999, 2 0 0 0 " duomenimis.

1 l e n t e l . Lietuvos Respublikos 2 0 0 0 met nacionalinis biudetas TOkst. (U)


PAJAMOS Mokestins

() 100 92.1

8723642 8033120 2815953 2504272 311681 258503 20849 46019 189 SOI 1831 4628995 3419412 1209583 142930 186739 690522 9468035 1147822 231974 86319 589580 47058 127434 65457 4807570 2704121 607088 1116316 380045 3512643 736498 611391 932568 1232186 - 7 4 4 393

Pajam, pelno ir kapitalo mokesiai: fizini asmen pajam mokestis juridini asmen pelno mokestis TUito mokesti ai: emf s mokestis Jemis nuomos mokesiis Dekilnojamojo mito mokestis turto dovanojimo ir paveldjimo mok cutis Vidaus preki ir paslaug mokesiai: PVM akcizai Taqxautinit prekybos ir sandori mokesiai Kiti mokesiai
Nemokestlnts ILAIDOS Ekonomikai:

7.9 100 12.1

but ir komunaliniam Qkiui kuro ir energijos tiekimo paslaugoms Jcmis Qkiuil mikininkystei, uvininkystei, veterinarijai mineralini iStekli gavybai, pramanei ir statybai transportui ir ryiiams kitai ekonominei veiklai Sodolinei sferai: vietimui sveikatos apsaugai socialinei apsaugai sveikatingumui (sportui), rekreacijai, kultrai Kitoms valstybs funkcijoms: bendrosioms valstybs paslaugoms krato apsaugai sietajai tvarkai ir visuomens apsaugai kitos ilaidus PERTEKLIUS/DEFICITAS

50.8

37.1

2 lentel. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas 1999 metai TQkat Lt PAJAMOS Socialinio draudimo mokos Baudos ir delspinigiai Lietuvos vaistyba biudeto asignavimai Atgautos i ankstesni met Hlaidas perkeltos abejotinai atgautim* sumos Veiklos pajamos ILAIDOS Socialinio draudimo iimoko* Lto;, pervedamos i Privalomj sveikatos draudimo fondo biudiet Neatgautinos ir abejotinai aigautinos sumos Veiklos skaudos Kitos itlaidos PERTEKLIS/DEE1CTTAS 4203779 4029432 44 592 36600 23650 69505 4537820 3891374 363177 125848 157421 -334041 % 100 95.8 0.9 0.6 1.6 100 85.7 8.0 2.8 3.5

2000 metai
Tkst. Lt 4405066 4 284268 47950 % 100 97,2 1.1 0.7

1.1

30110 42738 4580786

1.0
100 85,1 7.8 2.9 4.1 0.1

3898283 353842 132977 186211 9473 -175720

3 lentel. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas 1999 metai Tkst. U PAJAMOS Draudtjq privalomojo sveikatos draudimo mokos Atskaitymai nuo fiziniu asmeny pajam mokesio Oki aink mokos Asmen, nepriklausani apdraustiesiems. mokos Lietuvos valstybes biudeto mokos ir asignavimai Institucij, vykdani privalomj sveikatos diaudimq. veiklos pajamos Sawankiskos juridini ir fizini asmen mokos Kitos pajamos ILAIDOS Asmens sveikatos prieiros paslaugoms aputukti Medikament ir medicinoj pajtalbos priemoni kompensacijos Kompensacija donorams Sanatorini o-kuiortinio gydymo ilaidos Protezavimas ir kitos medicinos priemenes Sseikatos programoms finansuoti Privalomj sveikatos draudim vykdanioms staigoms iilaikyti PERTEKLIUS/DEFICITAS 1756406 303495 1033 549 1688 227 409156 446 2596 5249 1 808866 1361472 296592 4845 85 253 34087 10936 15681 -52460 % 100 17,3 58.8 0.1 0.0 23.4 0.0 0.1 0.3 100 75.2 16.4 0.3 4.7 1.9 0,6 0.9

2000 melai
Tkst. Lt 1806044 356 271 1019170 1430 210 423003 307 2130 3523 1791069 1328314 307408 3703 81457 36811 18424 14952 + 14975 * 100 19,8 56.4 0.1 0.0 23.4 0.0 0.1 0.2 100 74.2 17.2 0.2 4.5 2.1 1.0 0.8

Pakartoti: kas yra biudetas; kada biudetas yra subalansuotas; kada perteklinis; kada deficitinis; skaii apvalinim iki nurodyto skyriaus; skaiiaus standartin iraik; absoliuij ir santykin paklaidas. Suprasti nacionalinio biudeto struktr, inoti, kokie bna valstybs biudetai.

iame skyrelyje: 1. Supaindinama su nacionalinio biudeto svoka. 2. Siloma prisiminti, kada biudetas yra subalansuotas; kada perteklinis; kada deficitinis. 3. Supaindinama su nacionalinio biudeto struktra. 4. Pateikiama uduotis nacionaliniam biudetui nagrinti. Atsakymai uduoties klausimus:

1. Biudeto pajamos yra 8 9 8 3 6 0 0 t k s t . = 8 . 9 8 3 6 IO 9 (Lt); ilaidos yra 9 108 7 2 3 tkst. = 9 . 1 0 8 7 2 3 IO 9 (Lt). 2. Biudetas yra deficitinis. Jei biudeto pajamos bt lygios ilaidoms, tai biudetas bt subalansuotas. 3. ems mokestis sudar S g j g f f * 0 . 2 0 9 ( % ) , o kiu mokesiai sudar ^
3

** 2 . 3 9 1 ( % ) .

4. Didiausi biudeto pajam dal sudar pridtosios verts mokestis. J i s sudar madaug 3 8 , 5 9 % . 5. Ilaidos socialinei apsaugai sudar 1 1 , 2 4 % , o vietimui 3 0 , 6 0 % . 6. Ilaidos but ir komunaliniam kiui sudar ^ 3 , 0 % , o vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai 10,7%.

PRATIMAI IR UDAVINIAI Visi iame skyrelyje pateikti 7 pratimai skirti nacionaliniam alies biudetui nagrinti. Taiau visi j i e kartu skirti ir kai kuri matematikos tem kartojimui: skaii apvalinimas nurodytu tikslumu ( 1 - 3 ) : apytiksls reikms absoliuiosios ir santykins paklaid radimas ( 1 . 2 ) ; skaiiaus uraSynias standartine iraika (3); paprastj procent skaiiavimas ( 4 - 7 ) ; stulpelins ir skritulins diagram braiymas (7). 1. 2. 3. 4. 9 1 0 8 7 2 3 0 0 0 L t 9 1 0 9 0 0 0 0 0 0 U , t.y. 9 1 0 9 m l n . Li; a) 2 7 7 0 0 0 Lt; b) =0,003%. 8 9 8 3 6 0 0 0 0 0 L t % 8 9 8 0 0 0 0 0 0 0 L t , t.y. 8 9 8 0 m l n . U ; a) 3 6 0 0 0 0 0 U ; b) 0,04%. 5 9 0 1 808 tkst Lt; a) 5 . 9 0 1 8 I O 9 U b) 5 . 9 I O 9 L t 1-5

a) Sakykime, kad mokestins pajamas buvo Ll Tada nemokestins pajamos buvo ( - 7 9 5 4 8 1 5 0 0 0 ) U Pagal slyg: + - 7 9 5 4 8 1 5 0 0 0 = = 9 3 7 7 7 6 5 0 0 0 . = 8 666 2 9 0 0 0 0 (Lt); b) % 9 2 . 4 % . a) 9 3 7 9 1 0 1 7 3 2 L t 9 3 7 9 1 0 2 tkst. Lt; b) 7 1 2 8 1 1 7 3 2 L t 7 1 2 8 1 2 tkst. U . Pastaba. Kadangi slygoje mokestins pajamos pateiktos tkstani tikslumu, tai iekom duomen taip pat tikslinga pateikti tkstani tikslumu (nors ir nenurodyta rezultat apvalinti). inoma, nereikia laikyti klaida, jei moksleivis pateiks atsakym nesuapvalins. a) 2 8 , 7 % ; b)4,0%; c) * 2,0%.

5.

6. 7.

a) 5 8 , 5 % ; b) 1 1 . 8 % : c ) 2 1 , 5 % ; d)%8.3%. Pastaba. Punkto d) atsakymas pateiktas skaiiuojant ilaidas i atitinkamos proporcijos. t.. = 8.2968657... 8 . 3 ( % ) . Taiau d) punkt galima skaiiuoti ir taip: 100 - 58.5 - 11.8 - 2 1 . 5 = 8 . 2 ( % ) . Skirtingas atsakymas (arba 8.3%. arba 8 , 2 % ) yra palyginu gmbaus punkt a ) - c ) apvalinimo (deimtosios tikslumu) pasekm. Jei btume apvalin tiksliau, pvz., imtosios tikslumu, atsakymai bt tikslesni: a) 5 8 , 4 5 % ; b) 11,79%; c ) % 2 1 . 4 6 % ; d) =a 8 , 3 0 % . U (tkst.) 3000 2750 2500 2250

Sveikatingumas, rekreacija, kultra Socialin apsauga

2000
1750 1500 1250 1000 750 500 250

Sveikatos apsauga

IIjIifI
1

MOKESIAI. AKCIZAS
i a m e skyrelyje nagrinjamas akcizo mokestis. A k c i z o mokestis eina kai kuri preki kainas (aiku, ne vis). Lietuvoje ( 2 0 0 1 m . ) iuo mokesiu apmokestinama: energetiniai resursai dujos, benzinas, elektros energija; vairs kvaiai ai alkoholiniai grimai, tabako gaminiai, taip pat kava, kakava; erotinio pobdio produkcija - kai kurie kino filmai, urnalai, laikraiai, prabangos preks juvelyriniai, kritolo dirbiniai. Akcizo mokesio dydis (tarifas) gali bti nusakomas dvejopai: konkreia pinig suma; apmokestinamosios verts dalimi procentais. i e abu mokesio tarifo atvejai pateikti 1 ir 2 pavyzdiuose. Nurodymai. 1) Pirmasis vadovlyje pateiktas pavyzdys turt bti nesunkiai suvokiamas net ir patiems silpniausiems mokiniams. 2 ) Nagrinjant antrj pavyzd reikia siekti, kad mokiniai suprast, nuo ko skaiiuojamas 1 5 % akcizo mokestis. Todl vertt isprsti atvirktin udavin: Auiomobilis kainuoja 6 7 5 0 0 LL Koks yra akcizo mokestis, jei jis lygus viri 6 0 0 0 0 L t (/. y. automobilio kainos ir 6 0 0 0 0 Lt skirtumo 15%)? Sprsdami udavin mokiniai sitikins, kad akcizas bus
6 7

1 5 % automobilio

kainos

pervirio

1 5 = 1 1 2 5 (U).

3 ) Vadovlio pratim ir udavini skyrelyje pateikiami udaviniai susij ne tik su akcizo mokesiais, bet ir su kitais anksiau nenagrintais mokesiais, sudaraniais dal nacionalinio biudeto pajam: nekilnojamojo turto mokesiu (9 udavinys), keli mokesiu ( 1 0 udavinys), ems mokesiu (11 udavinys), o udavinyne: aplinkos terimo, prekyviei, muito ir kt. mokesiais. i e mokesiai skaiiuojami analogikai akcizo mokesiui, t. y. konkreia pinig suma objekto vienetui arba apmokestinamosios verts dalimi procentais. 4 ) Mokytojas turt paaikinti mokiniams, kad akcizo, pridtins verts mokesiai yra netiesioginiai: savotikai paslpti" preks kainoje. Pakartoti: paprastj procent udavini sprendim; pajam, S O D R O S , pelno ir pridtins verts mokesius. Imokti: apskaiiuoti akcizo mokest konkreia pinig suma. jei inoma apmokestinamosios veits dalis procentais; apskaiiuoti preks kain, jei inoma apmokestinamosios verts dalis procentais. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 8 - 1 4 pratimai 8. 9. teminiai, o kanu ir kartojimo (paprastj procent skaiiavimas). b) 0,64 rain. Lt. b) 17 5 5 0 U ; c) 230 tkst. U ; d) 8 0 tkst. U b) nuo 600 Lt iki 3000 U d) nuo 2100Lt iki I 0 5 0 0 U . 1625,4 U 6-15 jie

a) 0.3 mln. U ; a) 2 5 000 U ;

10. a) Nuo 25 U iki 125 U 11. a) 675 U 937,5 U ;

c) nuo 3 8 . 7 U iki 193,5Lt;

b) 1093.5 U

I l a) 5840Lt; b) 1 2 5 0 0 U ; c) 6 1 2 0 4 L t ; d ) 3 8 3 7 6 L x 13. a) Virijami 6 0 0 0 0 Lt suma lygi 6 5 0 0 0 - 6 0 0 0 0 = 5000(Lt). Kadangi akcizo mokestis sudaro 15 ios sumos, tai akcizas yra = 750(Lt); b) 1800Lt; c ) 2250 Li; d) 3000 Lt. 14. a) 1000Lt; b) 1 0 0 0 0 U ; c) lOOOOOU d) lOOOOOOOOLl. Nurodymas. Pakartokite matavimo vienet sryius.

DRAUDIMAS
i a m e skyrelyje nagrinjami su draudimu susij klausimai. ( B e j e . draudimo mokos neeina nacionalin biudet, apie tai trumpai usimenama praeitame skyrelyje.) Draudimo mokestis skaiiuojamas nuo draudiam o turto verts. Aiku, galima turt drausti ne visa j o verte kuo maesn tuno vert draudiame, tuo maiau reiks mokti, bet vykus nelaimei imokama suma nevirija apdraustos sumos. Apskritai mokiniams vertt paaikinti, kad draudiant turt, sveikat ar pan. yra pasiraoma sutartis. Paprastai sutart draudjai surao vairiausi slyg, siekdami sumainti savo rizik. Todl patartina sutart atidiai perskaityti prie j pasiraant. Draudimo tarifai, kaip ir akcizo tarifai, gali bti nusakomi dvejopai: konkreia pinig suma; procentais, skaiiuojamais nuo draudimo sumos. Skyrelio pabaigoje pilkajame fone kaip neprivaloma mediaga pateikta uduotis, leidianti praktikai vertinti draudimo prasm. Nors j i ir nra sunki, bet i mokini pareikalaus daug kruoptumo. B e to, teks uduoties slyg perskaityti ne vien kart. Silome i uduot liepti isprsti namuose. Pateikiame j o s sprendim. 1) Drausdamasis nuo gaisro kiekvienas eimininkas sumoka 4 0 0 0 0 0 , 0 1 5 = 6 0 0 (Lt), visi 7 2 0 0 Lt. Drausdamiesi nuo stichini nelaimi visi kartu sumoka: 4 0 0 0 0 - 0 , 0 0 8 12 = 3 8 4 0 (Lt). Drausdamiesi nuo vagysts visi kartu sumoka: 4 0 0 0 0 0 . 0 1 6 12 = 7 6 8 0 (Lt). 2 ) Drausdami mainas nuo avarij visi kartu sumoka: 1 0 0 0 0 ( 0 , 0 4 + 0 , 0 8 ) 12 = 14 4 0 0 (Lt). 3) Drausdami mainas nuo vagysts visi kartu sumoka: 1 0 0 0 0 0 , 0 2 8 2 4 = 6 7 2 0 (Lt). Taigi draudimo kompanija per metus gauna: 7 2 0 0 -f- 3 8 4 0 + 7 6 8 0 + 14 4 0 0 + 6 7 2 0 = 39 8 4 0 ( U ) . a) Jei per metus nepavagiama n viena maina, tai draudimo kompanija sumoka: 1) dl gaisro - 4 0 0 0 0 0 , 2 = 8 0 0 0 ( L t ) ; 2) dl aibo - 4 0 0 0 0 0 . 2 5 = IOOOO(Lt); 3) dl vagysi - 4 0 0 0 0 - 0 . 1 2 = 8 0 0 0 ( L t ) ; 4 ) dl avarij - 1 0 0 0 0 0 . 0 5 2 12 = I viso draudimo kompanija sumoka: 8 0 0 0 + 1 0 0 0 0 - f 8 0 0 0 - f 1 2 0 0 0 = 38OOO(Lt). Iaigi jai lieka 3 9 8 4 0 - 3 8 0 0 0 = 1 8 4 0 (Lt). Nore ir nc kain kas. bet drausti verta. b) U pavogt main draudimas sumoks: 1 0 0 0 0 0 , 0 2 8 = 2 8 0 (Lt). Kompanijai lieka: 3 9 8 4 0 - 3 8 2 8 0 = 1 5 6 0 ( H ) . Drausti vis dar verta. Nurodymas. Pasilykite mokiniams patobulinti" udavin taip, kad draudimo kompanija turt nuostol. ir patarti: Reziumuojant pokalbi su mokiniais apie draudim turin reikt pabrti 12000(U).

1. Draustis nuo vairi vyki (draudj kalba rizik) yra naudinga. 2. Apsisprendus draustis reikia pasirinkti draudimo kompanij. Tam gali padti vairios pai kompanij spausdinamos ir platinamos reklamins skrajuts arba jau esantys kompanij klientai draugai ar pastami. 3. Verta pratsti draudimo sutartis toje paioje kompanijoje, nes nuolatiniams klientams laikomos nuolaidos. Pakartoti: nuolaidos skaiiavim; procentins nuolaidos radim. Imokti: apskaiiuoti draudimo mokest (Lt); apskaiiuoti draudimo mokesio tarif procentais.

P R A T I M A I IR UDAVINIAI 1 5 - 2 0 pratimai teminiai, o kartu ir kartojimo (paprastj procent skaiiavimas). 15. 16-25

Draudiant nam tun atskirai nuo stichins nelaims ir atskirai nuo vagysts reikia mokti 72 + 192 = 264 (Lt). Draudiant nam turt nuo stichins nelaims ir nuo vagysts kartu reikia mokti 211,2 (Lt), o tai

sudaro ?l |;ix) = 1.76(%) draudimo sumas. Atsakymas. 1.76%. 16. 191.95Lt. 17. I bdas. 75 000 ^ - 75 000 = 33.75 (U). Il bdas. Medinio gyvenamojo namo draudimas kainuoja 0.195 - 0 , 1 5 = 0 , 0 4 5 ( % ) daugiau negu mrinio gyvenamojo namo, o tai yra 7 5 0 0 0 ^ = 33,75 (U). 18. Sodo namelio draudimas kainuoja ^ 0 ' 2 7 5 = 110(U). Tada sodybos draudimas kainuoja 110 + 7 0 = 180(H).
=

Sodybos draudimo mokesio tarifas yra Atsakymas. 0,45%. 19. a) 7500Lt; b) 5625Lt; c) 2 2 5 0 0 L t ; 20.

0.45(%).

d) 1 5 0 0 0 I x

a) Pirmaisiais metais turtins alos atlyginimo draudimas kainuoja 0,98%, o asmens alos atlyginimo draudimas kainuoja 0.32% draudimo sumos, b) TUrtins alos adyginimo draudimas kainuoja: 465.5Lt. 416.5Lt. 367.5Lt. 367.5Lt; asmens alos atlyginimo draudimas kainuoja: 152 Lt. 136 Lt. 120 Lt, 120 LL

1. SUDTINIAI PROCENTAI
Skyriaus pavadinimas nusako pagrindini tiksl mokyti sprsti udavinius, susijusius su sudtiniais procentais. Kaip ankstesniuose naujuosiuose vadovliuose, taip ir Siame procent mokymas siejamas su ekonomikos klausimais. iame skyriuje nra nauj, mokiniams negirdt ekonomikos svok, tik pirmajame skyrelyje kalbama apie sudtines paprastsias palkanas. (Ankstesnse klasse nagrinjant paprastuosius procentus buvo kalbama apie palkanas.)

skyri galima laikyti 9 klass vadovlio paskutiniojo skyriaus (Matematika 9, Il dalis, 1 0 skyrius) Paprastieji procentai e k o n o m i k o j e " tsiniu. Pastaba. procentais. Kai kurie mokiniai sudtini procent skaiiavim geriau sisavina, kai jie gretinami su paprastaisiais Todl mint 9 klass skyri galima nagrinti ir 1 0 klasje. Suprantama, 1 0 klasje negalima

apsiriboti vien tik sudtiniais procentais reikia grti ir prie paprastj procent; ypa tai aktualu, jei 9 klasje paprastiesiems procentams nagrinti trko laiko. io skyriaus struktr galima nusakyti taip: pirmuose dviejuose skyreliuose aikinami sudtiniai procentai, treiame skyrelyje parodoma, kaip sudtiniai procentai siejasi su geometrine progresija. Nurodymai. 1) Svarbiausi yra pirmieji du skyreliai. Treiasis skyrelis domus ir naudingas praktikai, bet, trkstant laiko, j o galima nenagrinti, nes geometrin progresija neeina pagrindins mokyklos kurs j i bus nagrinjama vidurinje mokykloje iplstiniame kurse. 2) Sprendiant su ekonomika ir procent skaiiavimais susijusius udavinius patartina naudotis skaiiuokli. Minimalus lkanos). 2 . Gebti sprsti paprastus udavinius, susijusius su sudtiniais procentais: 1) apskaiiuoti indlio sum 5, po t met ( t = 2, 3). kai bank padta pinig suma S ir bankas moka p procent sudtini metini palkan; apskaiiuoti, kiek bus gauta palkan; 2 ) apskaiiuoti dabartin preks kain inant j o s pradin kain, jei prek buvo branginama (piginama) du kartus po tiek pat procent. Pagrindinis lygmuo: lygmuo: procentai, sudtiniai procentai (paprastosios palkanos, sudtins pa-

1. Suprasti ir skirti svokas: paprastieji

3. Suprasti ir gebti pagrsti formul S1 = 5 ( 1 + ^fo)', / N\ ia 5, indlio banke suma po t met, S

padta bank suma (pradinis indlis), p banko mokami metiniai (sudtiniai) procentai (sudtini metini palkan norma). Gebti remtis ia formule skaiiuojant S1, S arba p, kai inomi kiti trys formul einantys dydiai. 4 . Suvokti formul 5 , = S ( 1 + ^ ) ' , / N . einanio daugiklio (1 + -)' prasm. 5. Gebti sprsti udavinius, kai pradinis dydis S kelis kartus padidja (sumaja) po tiek pat procent. Gebti paaikinti foimules S n = 5 ( 1 + -5)", Sn = 5 ( 1 susijusius su sudtiniais procentais. 6. Suprasti, kokia skaii seka vadinama geometrine progresija, gebti pateikti j o s pavyzdi, remiantis - t o j o nario formule apskaiiuoti bet kur j o s nar. kai inomas progresijos vardiklis ir pirmasis narys. Auktesnis lygmuo: ^ ) " . N , ir j o m i s remtis sprendiant udavinius,

7. Realiuose udaviniuose remiantis formulmis Sn = 5 ( 1 =F ^ ) " gebti apskaiiuoti n. kai inomi kiti trys formul einantys dydiai. 8. Sprsti udavinius, susijusius su sudtinmis palkanomis, kai j o s skaiiuojamos ne tik u metus, bet ir kitokiais laiko tarpsniais (pvz., kas pus mel, kas ketvirt, kas mnes). 9 . Gebti pagrsti formul Sml = 5 ( 1 + ^ ^ ) " " . m e N, skaiiuojamos palkanos, skaiius. 10. Suprasti svokas: pastovij palkan ir majanij palkan paskolos.
b^'*1.

t J V ; ia Sml

indlio banke suma po m t laiko

tarpsni. 5 pradin suma, p metiniai sudtiniai procentai, t mel skaiius, m kart per metus, kai

11. Mokti ivesti geometrins progresijos -tojo nario formul. 12. Remiantis geometrins progresijos pirmj n nari sumos formule S11 = nors t formul einant dyd, kai inomi kiti formul einantys dydiai. q 1. apskaiiuoti kur

1.1. Sudtins palkanos


iame skyrelyje nagrinjami realaus gyvenimo udaviniai, susij su bank mokamomis sudtinmis palkanomis u padt indl. ia verta pastebti, kad bank praktikoje beveik visada u indl skaiiuojamos sudtins palkanos, todl daniausiai bankai nenurodo, kad skaiiuoja sudtinius procentus, o sako tiesiog, pavyzdiui. bankas moka 5 % metini palkan". Aiku, tokia formuluot matematikai nra tiksli, todl pateikiant udavini slygas reikt nurodyti, kokie procentai (paprastieji ar sudtiniai) konkreioje situacijoje yra nagrinjami. Jei slygoje nenurodyta procent ris, tai mokytojui reikt paaikinti, kaip tokiu atveju elgtis. Matyt, tada geriausia udavin isprsti tiek su paprastaisiais, tiek su sudtiniais procentais, o kartais tenka vadovautis sveiku protu" (pavyzdiui. Kengr o s " konkurso tipo udaviniuose) ir nusprsti, kokius procentus tame udavinyje reikia skaiiuoti. Pagrindinis io skyrelio tikslas imokyti sprsti su sudtinmis palkanomis susijusius udavinius. Nurodymas. Visai nebtina reikalauti i mokini (ypa i silpnesni) inoti sudtini palkan skaiiavimo formul ir sprendiant udavinius, remtis j a . Svarbiausia, kad mokiniai samprotaudami sugebt isprsti pateikt udavin sisavint sudtini procent skaiiavimo algoritm. Pakartoti: todl j o s ir vadinamos sudtinmis. 2) Nagrinjant i situacij reikia stengtis, kad mokiniai gerai suprast procent ir kart" ry. M o kiniai turi suvokti, kad indlio sumos padidjimas p procent atitinka indlio sum, (1 + 7 ) kart didesn. Tai geriausia sismoninti nagrinjant konkreius, paprasnis atvejus. Pavyzdiui, padidjimas 5 0 % atitinka 1,5 karto didesn indl, o 1 0 0 % 2 kartus didesn. Siekiant io tikslo nereikt taupyti laiko (ypa su silpnesniais mokiniais). Prie procent ir kait" ryio bus grtama 2 skyrelyje. 3 ) Isiaikinti, ar mokiniai gerai suprato skyrelio pradioje pateikt situacij, galima liepus jiems atsakyti klaustuku paymt klausim ir atlikti 1 uduot. 4 ) Silpniausieji mokiniai tolesns teorins mediagos gali ir nenagrinti. 2. Skyrelio pradioje aikinta situacija su sudtiniais procentais nagrinjama bendruoju atveju vietoj konkrei skaii imant raides, kitaip sakant, ivedama formul S, = S(l -f -jgj)', N. Formule patogu remtis sprendiant udavinius, taiau nebtina. Nurodymai. 1) Svarbu, kad mokiniai suvokt formul einanio daugiklio (1 + i f e ) prasm. 2 ) Formuls ivedimas yra nesudtingas, bet raidin j o s iraika mokinius gali bauginti, nes j eina indeksas, laipsnis. Jokiu bdu nereikia liepti mokiniams mintinai imokti formul ir reikalauti sprendiant udavinius j a remtis. Daug svarbiau bt pasiekti, kad mokiniai suprast, kokie dydiai eina formul, ir mokt t formul nusakyti odiais, atitinkaniais situacij. 3) Mokiniams galima pasilyti ivesti formul paprastj procent atveju: S1 = S ( 1 + ^ /). (i formul buvo ivesta 9 klasje, r. Matematika 9, Il dalis, 145 p.) Su stipresniais mokiniais reikt abi formules sugretinti ir apibdinti j bendrumus ir skirtumus. 3. Pateikti du pavyzdiai udavini, kuriuos sprendiant remiamasi formule 5, = S ( 1 + Tj)'Nurodymai. 1) Mokiniai kartais klysta neteisingai suraydami formul einani dydi reikmes, todl ypa silpnesnieji mokiniai turi neskubti rayti inomus dydius formul. I pradi reikt gerai isiaikinti j esm. 2 ) Danai net ir teisingai suraius inomus dydius formul bna nelengva isprsti gautj lygt. Daug sunkum gali sukelti pirmojo udavinio lygties sprendimas. Todl mokiniams reikt pasakyti, kad gautoji lygtis (1 udavinyje) yra kvadratin ir j isprsti neturt bti sunku tik lygties pavidalas yra kiek neprastas.

procento, palkan ir palkan normos svokas; paprastsias palkanas; procent, trupmen ir ..kart" ry; kvadratins lygties, kurios pavidalas yra ( x + a)2 = sprendim. Imokti: kas yra sudtins palkanos; kuo sudtins palkanos skiriasi nuo paprastj; sprsti su sudtinmis palkanomis susijusius udavinius. iame skyrelyje: b.

1. Siekiant pakartoti paprastsias palkanas ir vesti sudtini palkan svok, nagrinjama situacija, kai ta pati pinig suma: paskolinama, sutariant u paskol paprastsias metines palkanas; padedama bank, kuris u j skaiiuoja sudtines metines palkanas. Nurodymai. 1) i situacij btina inagrinti su visais mokiniais. Reikia siekti, kad visi suprast, kuo skiriasi paprastosios palkanos nuo sudtini. Mokiniai turi suvokti, kad abiem atvejais po met bus gaunama ta pati suma, o po dvej ar daugiau met sudtini palkan atveju bus gaunama didesn suma negu paprastj palkan atveju, nes sudtins palkanos gaunamos j a s skaiiuojant nuo priaugusios sumos (skaiiuojami ir procent procentai)

3) Galima pasilyti patikrinti gautus pirmojo ir antrojo udavini atsakymus. (Sprendiant Sio skyriaus udavinius rekomenduokite mokiniams atsakymus tikrinti.) 4 ) Sprsdami udavin mokiniai pirmiausia gali ireikti neinom dyd (ypa tai praktikuoja fizikai), bet daniausiai tai nepalengvina sprendimo, o tik padaroma klaid. Todl rekomenduokite i karto formul rayti inomus dydius, o tik po to sprsti gautj lygt. 5) Danai tokio tipo udaviniuose gaunami ,.negra s " skaiiai. Tokiu atveju reikia suapvalinti tik galutinius atsakymus, kaip padaryta antrame udavinyje. Nepatartina apvalinti tarpini rezultat. I i i tik didins galutinio atsakymo paklaid. 6) formul 5 , = S ( 1 + -jfe)' eina keturi dydiai: S1, S, p ir t. Todl galima sudaryti 4 tip udavini rasti kuriam nors dydiui, kai inomi kiti trys. B e j e , neinant dydio / tekt sprsti rodiklin lygt. Toki lygt deimtokai gali sprsti bandym ir klaid metodu naudodamiesi skaiiuokli. Aiku, su silpnesniais mokiniais toki udavini nereikt nagrinti i viso. 4 . Bank praktikoje palkanos kartais skaiiuojamos ne vien kart per metus, bet, pavyzdiui, 2 kartus (kas pusmet). 4 kartus (kas ketvirt). 12 kart (kas mnes) ar net 3 6 5 kartus (kas dien). Tada indlio kitimas apskaiiuojamas pagal formul S m l = S ( 1 + ^ e o ) " ' . m . / e N. is atvejis yra neprivalomas, todl i mediaga pateikiama pilkaj a m e fone ir j siloma nagrinti tik su stipriausiais mokiniais. Nurodymai. 1) Mokiniams reikt paaikinti, kad j e i g u bankas skaiiuoja p procent metini sudtini palkan m kart per metus, tai per vienerius metus yra m kart skaiiuojamos procent sudtins palkanos, o per t met palkanos bus skaiiuojamos m t kart. i situacija yra analogika atvejui, kai bankas m t kart skaiiuoja sudtini palkan. Pasakykite mokiniams, kad kuo daugiau kart per melus yra skaiiuojamos sudtins palkanos. tuo naudingiau indlininkui. Pastebti i naud indlininkui galima i 2 bei 3 udavini, tam i udavini skaiiai yra parinkti vienodi. Pasilykite mokiniams isprsti 3 udavin skaiiuojant palkanas kas ketvirt, kas mnes, kas dien. 5 . Teorins dalies pabaigoje nagrinjama situacija susijusi su paskolomis. Nurodymas. Nors i mediaga pateikta pilkajame fone kaip neprivaloma, bet, turint laiko, j galima nagrinti ir su visais mokiniais. Tiktina, kad daug kam gyvenime teks imti paskolas ir reiks j a s grinti. Todl vadovlyje nagrinjamas pavyzdys turt bti praktikai naudingas ir mokiniams suteikti gyvenime reikaling teorini ini. 9 klasje buvo nagrinjamos paskolos su pastoviosiomis palkanomis (Matematika 9. I I dalis, 1 0 skyrius, 1 skyrelis). i a m e skyrelyje nagrinjamas

pavyzdys su majaniosiomis palkanomis. Mokiniams reikt paaikinti, kodl paskolos gavjui naudingesn yra majanij palkan paskola. Imant paskol patogu susidaryti grinimo plan, t. y. surayti, kada ir koki sum reikia grinti. Kaip tai galima padaryti, parodyta pavyzdyje. Nurodymas. Visada pravartu suskaiiuoti, kiek paskolos gavjui kainuos paskola, t. y. kiek u paskol reiks sumokti palkan. Vadovlyje nra pateiktos formuls, bet jas nesunkiai galima ivesti. Sakykime, paimta S lit majanij palkan paskola t met laikotarpiui. Paskol reikia grinti kasmet sumokant j paskolos dal ir p procent pah'ikanas, skaiiuojant jas nuo paskolos likuio. Raskime, kiek i viso reiks sunwkti palkan per t met. Po pirmj met reiks sumokti ^ S palkan; po antrj met - 4 - ( S - | ) = ^ S (1 - } ) ; po treij met - ( S - ) = S (I - 2);

po r-j met - i -(S = j . j.(i-=ij. I viso per t met DUS sumokta palkan: S + ... +
+

J L 100 J L 100

. ( i - l ) + J L . s ( i V r/ 100 V V t )

100 : -B--S100 *
1

) ) i t )

i'

If , . i z I V ) 1 + 1/ I* t )) , 1 + 2 + . . . + (f - I h -B-.s I 100 5 1 t P O I Too5'1/ 2 ) 100 2

Taigi, jei paskola paimta ineiams. lai reiks sumokti ^ S palkan, j e i dvejiems \ -fa S, j e i trejiems 50 S . O i 2 -& S j e i 9 9 metams viso per t met sumokta suma lygi 100 Pastaba. 2 V 100

Pastovij palkan atveju analogikos for S /; /).

muls ivestos 9 klasje: palkan suma ^ grintina suma ( 1 +

Aiku, majanij palkan atveju ivesti formules gali tik stipresnieji mokiniai, bet j o m i s patogu naudotis visiems. Pavyzdiui, vadovlyje pateiktu paskolos atveju remiantis majanij palkan formule nesunku apskaiiuoti, kad per 3 metus reiks sumokti iJo - 4 5 0 0 - Nurodymas. rinjamam = 8 1 0 ( U ) palkan. Stipresnij mokini galima paklausti, pavyzdiui paskol, imant j 1 0 met, 20

kiek palkan reiks sumokti pamus analogik nagmel, 9 9 metams ir pan.

PRATIMAI

IR

UDAVINIAI

2 1 - 3 5 udaviniai yra teminiai, o 3 6 - 4 3 kartojimo. 21. Indlio suma bus: a) 8000(1 + , ) 2 = 8000 I.05 2 = 8820(H); b) 8 9 0 4 . 2 L i ; 22. e)8988,8H; d) 9 0 7 3 . 8 L t

1-21

a) Po dvej met banke bus 3000 (1 + - ) 2 = 3000 1.075 2 % 3466.88 (Lt). Po dvej met i banko bus gauta 3466.88 - 3000 = 466,88 ( U ) palkan, b) 3000 -2 = 450(Lt). 3 = 1350(H); b) 673,82Lt; b) 7500 (l + ^ ) c ) 770,07Lt;
3

23. 24. 25.

a) 7500 ^ a) 577,56Lt; a) 1500Lt;

- 7500 = 1432.62(H).

d) 8 6 6 , 3 3 L t

b) 8%;

c) 1620Lt, 1 8 8 9 , 5 7 U . 2 0 4 0 , 7 3 U ;

d) 1 2 7 6 . 4 0 L t 1738.39 Lt. 26. a) 2000(1 + T&) 7 = 2163.2; (l + ^ ) I + lib = L M ; p = 4%: b) 5 % ; 27. c) 6%; d) 5.5%.
2

- 1.0816. Kadangi 1 + ^

> 0, tai

Indlio banke sum apskaiiuojame remdamiesi formule S1 = S( 1 + )' Kai S1 = 12000Lt. p r- 8%. tai 12000 = 5 ( 1 + a) Kai t = 2 m., lai S = j 10288.07 (U); b) 9 5 2 5 , 9 9 U ; c) 8820.36Lt; d) 8 1 6 7 . 0 0 L t b) / = 4. io udavinio su silpnesniais mokiniais galima ir nenagrinti. = 5 - 1 . 0 8 ' . Tada S = ^ g r -

28.

a) 8932,62 = 7 5 0 0 1,06 1 ; 1,06' = 1.191016...; / = 3; Nurodymus. bdu, t y. bandym ir klaid metodu.

Patarkite moksleiviams gaut Iygtj sprsti skaiiuokli spjimo

29.

/ bdas. Po I met sskaitoje bus 1 0 0 0 0 1,075 = 1 0 7 5 0 ( H ) ; po 2 m . - 1 1 5 5 6 . 2 5 H ; po 3 m . - 1 2 4 2 2 , 9 7 H ; po 4m. - 1 3 3 5 4 . 6 9 H ; po 5m. - 1 4 3 5 6 . 2 9 H ; po 6 m . - 1 5 4 3 3 . 0 2 H ; po 7 m . - 1 6 5 9 0 . 4 9 H ; po 8m. - 17 8 3 4 . 7 8 H ; po 9 m . - 1 9 1 7 2 . 3 9 H Taip sura sumas nesunkiai atsakysite klausim. // bdas, Atsakymas, a) 10000 ( I + 15000; 1,075' > 1,5; t ? 6. a) Po 6m.; b) po 7m.; c ) po 8m.; d) po 9m.

Pastaba. Udavinio klausimas ne visai tikslus. Moksleivis gali parayti ir tok atsakym, pavyzdiui, a) po 10 met. Klausinui reikt patikslinti taip: Kiek niatiausiai mel turi praeiti, kad toje sskaitoje bt..." 30. a) Kadangi indlis padtas 2 metams (t = 2), o palkanos skaiiuojamos kas pusmet, t. y. du kartus per metus (m 2), tai per dvejus metus palkanos buvo skaiiuojamos 2 - 2 = 4 karius. Pusmetins palkanos sudaro 7 j = = 3.5(%); b) 3 6 kartus; mnesio palkanos sudaro 1 2 - ^ = 1 (%). 31. a) Palkanos skaiiuojamos du kartus per metus ('n = 2). todl laiko tarpsni yra 2-2 = 4. o pusmetins palkanas sudaro 12 = 6(%). Vadinasi, bankas u 1 0 0 0 0 H indl 4 kartus skaiiuos sudtines 6 % palkanas. Todl po 2 met banke IXLS S4 = 10000 (l + ^ ) 4 = 10000 1.06 4 1 2 6 2 4 . 7 7 ( H ) . Palkanos sudaro 12624.77 - 10000 = 2624,77(H); b) m = 3; mi = 3 2 = 6; - ^ = 4(%); = 10000(1 + ^ ) 6 = 1 0 0 0 0 1,04 6 1 2 6 5 3 . 1 9 ( H ) , o palkanos sudaro 12653.19 - 10000 = 2653.19(H); c) 2667.70Li; d) 2 6 9 7 . 3 5 H Sprsdami udavin moksleiviai sitikins, kad indlininkui naudingiau, kai bankas skaiiuoja sudtines palkanas daniau.

32. Indlininkui naudingiau, kai bankas skaiiuoja palkanas kas du mnesius.

Mokjimai (met skaiius) I 2 3 4 I viso: 34. a)

Paskolos likutis ( U ) 4000 3000 2000 1000

Palkanos (U) 520 390 260 130 1300

Grinimo suma ( U ) 1000 1000 1000 1000 4000

(moka (U) 1520 1390 1260 1130 5300 Imoka ao 7000 6400 5800 5200 4600 29000

Mokjimai (met skaiius) I 2 3 4 5 B viso: b) 2 9 0 0 0 L t . 35.

Paskolos likutis (Lt) 20000 16000 12000 8000 4000

Palkanos (U) 3000 2400 1800 1200 600 9000

Grinime suma ( U ) 4000 4000 4000 4000 4000 20000

a) Kasmetin paskolos grinimo suma yra 2400 : 3 = 800 (Lt). Paskolos likutis po met: 2 4 0 0 - 8 0 0 = 1600(U); po 2 met: 1 6 0 0 - 8 0 0 = SOO(Lt); po 3 met: 800 - 800 ^ 0 ( U ) . Pirmj met gale reikia sumokti 2400 0.1 = 240 (U); antrj met gale: 1600 0.1 = I 6 0 ( U ) ; treij met gale: 800 0.1 = 8 0 ( U ) palkan. IS viso reiks sumokti 2 4 0 + 160 + 80 = 480 ( U ) palkan. b) Reiks sumokti 2400 J^J - 3 - 4 3 2 ( U ) palkan. Atsakymas, a) 4 8 0 LT; b) 432 LL a) 6 0 . 5 U . 6 6 U ; a) 9000Lt; a) 64 500 U ; b) 4 5 0 0 0 U , 7 5 0 0 0 L t . c) 12000U; d) 1 5 0 0 0 U . b) 1 0 0 0 0 U ; b) 7 0 5 0 0 L t .

36. 37. 38. 39.

a) / bdas. I viso prek atpigo 18 15 = 3 (U). Kadangi prek buvo atpiginta penkis kartus po tiek pat lit, tai kiekvien kart prek atpigo | = 0 . 6 ( U ) . // bdus. Sakykime, kad prek kiekvien kart atpigo po Lt. Tada per 5 kartus ji atpigo 5 * U . Pagal slyg: 18 - 5x = 15, = 0 , 6 (U). Taigi preks kain ( U ) nuo pradins iki dabartins reikmi seka Ixis tokia: 18; 17.4; 16.8; 16.2; 15.6: 15; b) 0.8: 18; 17.2; 16.4; 15.6: 14.8; 14. I1 = ^ f i = & (<^)
2

40.

= 6(cm); (arba pagal Pitagoro teorem ( f ) 2 + 2 =

= (4>/3)2;=6);

b) S= ffi = ( ^ f V3 = 2>/3 (cm 2 ); (arba S = I^AH = 4./3 6 = = 12 ) ; = 4 ( c m ) ; (arba R = I h = \ - 6 = 4); c) R = f i = S = 4 2 = 16 % 50.24 (cm 2 ); = 2; (arba = /i = $ 6 = 2; arba d) r = * = = - = 6 - 4 = 2 ) ; = 2 - 2 = 4 12,56 (cm). 41. 2 + 8 2 = (16 )2, = 6m.

42.

Per I min. Tomas nuvaiuoja 3. o Gintaras treko iedo. Per I min. Gintaras prisiveja Tom j - = iedo, todl visu ratu aplenkia kas 1 : - = 12 (min). Atsakymas. D. Kadangi ant treios duts parayta Kruopos arba cukrus", tai treioje dulje yra irniai. Tada pirmoje dutje yra cukius. o antroje kruopos.

43.

1.2. S u d t i n i p r o c e n t udaviniai
IS ankstesnio skyrelio mokiniai kartais gali susidaryti vaizd, kad sudtiniai procentai reikalingi tik dl palkan. Todl Sis skyrelis, nors ir analogikas prie tai nagrintam, atskleidia mokiniams naujas realias sudtini procent taikymo situacijas: preks kainos, daikto verts, gyventoj skaiiaus ir kt. skaiiavimus. Kartu iame skyrelyje mokoma rasti dyd 5 ne tik kai pradinis dydis S padidja n k a n po p sudtini procent, bet ir kai dydis S sumaja n kart po p sudtini procent. Tokia situacija daniausiai sutinkama udaviniuose, susijusiuose su kain mainimu ar didinimu kelet kart po tiek pat procent. Skyrelyje ivedamos formuls: kai dydis 5 maja n kart po p%, rezultatas yra Sn = 5 ( 1 Sn = 5 ( 1 + ^ 5 ) " . Nurodymas. Tai labai svarbus skyrelis. Bt gerai, kad dauguma mokini mokt sprsti iame skyrelyje pateiktus udavinius, nes lokio tipo uduotys danai pasitaiko vairiuose konkursuose ir egzaminuose. Pakartoti: preks antkainio ir procentinio antkainio svokas; nuolaidos ir procentins nuolaidos svokas. Imokti: rasti naujj preks kain, inant pradin kain bei kiek kart ir po kiek procent prek atpigo (pabrango); rasti preks pradin kain, inant naujj kain bei kiek kart ir po kiek procent prek atpigo (pabrango); rasti, kiek procent kiekvien kart alpigo (pabrango) prek, inant preks pradin ir naujj kainas bei kiek kart prek buvo piginama (branginama); rasti, kaip ir kiek procent pakito preks kaina, inant pradin preks kain ir kad prek buvo piginama (branginama) n kart po p % , o po to branginama (piginama) n kart po p%\ sprsti nesudtingus daikto likutins verts (52 udavinys), gyventoj skaiiaus ( 5 3 udavinys) radimo udavinius. taikant sudtinius procentus. -jfo)"; tai galutinis iame skyrelyje:

1. Pateikiamas preks kainos mainimo kelet kart po tiek pat procent pavyzdys. Nurodymas. Reikia siekti, kad pavyzd suprast visi mokiniai. Kaip mokiniai suprato vadovlyj e pateiktus skaiiavimus, pads isiaikinti klaustuku paymtas klausimas. Pravartu bt pateikti daugiau panai pratim (ypa silpnesniems mokiniams). 2. Ivedama formul 5 , = 5 ( 1 - 1 ) " , ia Sn - preks kaina po -tojo kainos sumainimo. 5 pradin preks kaina, p preks kainos mainimo procentai, /1 preks kainos mainimo kartai. Nurodymai. 1) Svarbu, kad mokiniai suprast formul einanio daugiklio 1 -^g prasm. 2) Mokiniai turi suvokti, kad formul yra teisinga, kai dydiai 5 ir Sn reikia ne tik preks kain. Pasilykite mokiniams sugalvoti udavini, nesusijusi su kainomis, bet kuriuos bot galima sprsti remiantis ia formule. 3. Pateikiama uduotis, silanti ivesti analogik formul. kai preks kaina didja: 5 = 5 ( 1 + 7 ) " . Nurodymai. 1) Jei mokiniai sisavino praeito skyrelio mediag ir prie i uduot esani io skyrelio mediag, tai atlikti uduot jiems neturt bti sunku. 2 ) Zr. 2 punkto nurodymus. 4. Isprendiami 3 udaviniai, iliustruojantys, kada patogu remtis gautomis formulmis. Nurodymai. 1) Nors pateikti udaviniai nra sunks, bet j u o s isprsti silpnesniems mokiniams gali bti ne taip jau paprasta. Todl neskubkite ir skirkite pakankamai laiko pateikt udavini sprendimo analizei. 2 ) i udavini sprendim palengvins skaiiuokliai. 3 ) I formules 5 , = 5 ( 1 ^ ) " eina 4 dydiai: 5 . S, p ii n. Bet udavini, kai yra neinoma dydio n reikm, galima nenagrinti i viso (vadovlyje j ir nra pateikia).

kai dydis S didja /1 kart po tiek pat procent, tai

PRATIMAI

IR

UDAVINIAI

4 4 - 5 5 udaviniai yia teminiai. o 5 6 - 6 4 kanojimo. 44. a) 7 5 - ( 1 - , ) 2 = 75 - 0 , 9 2 = 60,75 (Li); b) 54,68Li; c) 49,21 Li; d ) 4 4 . 2 9 L L
a) b) 7 5 - ( 1 + ^ ) 94,48 U ;
2

22-49

45.

75 -1.082 -

87,48 (U);

c) 102,04 U ;

d) 110,20 LL

46.

a) Sakykime, kad iJ pradi prek kainavo * Li. Pagal slyg * 0.85 2 = 130.05; = 1 8 0 ( D ) . b) Prek atpigo <'80-130.05/100 = 27,75(%). c) Po pirmojo kainos sumainimo prek kainavo 180 0,85 = 153 (Lt). d) Prek kainuot 130,05 (1 + ^ )
2

171.99(H).

47. 48.

a)

140Lt;

b) 9 . 7 5 % ;

c) 133Lt;

d) 1 0 8 . 3 3 U .
2

a) 38,72 = 5 0 (1 - ^ ) 2 ; (1 - ^ ) 1 = -88; P = , 2 % ; b) / 7 = 8%. a) 2000 - (l - $ )


2

= 0,7744. Kadangi 1 - ^

> 0, tai

49.

= 2000 - 0.9 2 = 1620 (moni);

b) 2000 0,9 3 = 1458 * 1460 (moni). Pastalxi. Galima skaiiuoti ir be formuls: a) antr dien parod aplank 2000 0,9 = 1800 (moni): trei dien parod aplank 1800 0.9 = 1620 (moni); b) ketvin dien parod aplank 1620 0 . 9 = 1458 1460 (moni). Tiip skaiiuojam nereiks atlikti papildom veiksm atsakant i c ) ir d) punkt klausimus. c) 5420; 50. d) 6880. Pastaba. Alkreipkite dmes, kad 5 0 ir 51 udavini slygose karius" galima pakeisti procentais. 5 0 udavinyje 5 kanai tapatu 400%, o 51 - trigubai reikia 200%.

a) 500 5* = 312500; b) ^ =625.

51. 52.

a) 5 0 - 3 2 = 450:

b) 5 0 3 3 = 1350.

a) Stakli ven po 6 mel bus 25000(1 - ^ ) 6 = 2 5 0 0 0 - 0 . 8 6 = 6553,6(Lt); po 9 met: 2 5 0 0 0 - 0 . 8 9 ^ 3355,44(Lt) (aiba: 6 5 5 3 . 6 0 . 8 3 % 3355.44(U)), b) Per 6 metus stakls nuverts ^ 5 0 ^ ' 6 * 1 0 0 = 73.786(%); per 9 metas stakls nuvens madaug 86.578%.

53.

Sakykime, kad gyventoj skaiius kasmet sumaja po p%. a) 2 3 0 4 0 0 = 2 5 0 0 0 0 ( 1 - ^ 0 ) 2 ; ( l l - l f e > 0 ; p = 4%; b) p = 6%. = 0.9216; 1 - , = 0 . % . nes

54.

a) Prek dabar kainuoja a 0 . 9 2 1.1 2 = 0,9801a (Lt). Vadinasi, prek atpigo -O l WOto . loo 1,99(). b) Prek atpigo 7.84%.

55. Sakykime, kad prek kainuoja S Lt- Sprendiame lygi sistem: s(l + = 11236. 1 + i f i i - 75 ll-ifc = $
2

106

S ( I - T f e ) 2 = 8836;

Sudj abi sistemos lygtis gausime S = 10000LL Atsakymas. Pastaba. 56. a) 0; 10000 Lt.

+ -.

= 200, J = 100,

udavin sprskite tik su stipresniais moksleiviais. b)-4.

Didikukulio savikaina S(x) ireikta kvadratine funkcija. Jos grafikas yra parabol. kurios Sakos eina aukSiyn. Paraboles virns ordinat atitinka maiausia funkcijos reikm. NusUitykime funkcijos S(x) virns koordinates iskirdami dvinario kvadrat: a) 2x2 - 280 + 10100-= 2 ( * 2 - 140* + 5050) = 2(x 2 -2- - 7 0 + 70 2 - 4900 + 5050) 2((x - 70) 2 + 150) = 2(x - 70) 2 + 300; 1) kai parduodama 70 didkukuli, tai vieneto savikaina, yra maiausia; 2) minimali didkukulio savikaina yra 300et. t. y. 3 Lt; b) 3.r 2 - 480 + 19470 = 3(x - 80) 2 + 270; 1) 80 didkukuli; 2) 2.7 LL 58. 59. 61. 62. a) 3; I; e) a) 24; b) 3; - 2 ; 0; I; b) 5.5. b) 1.73 - 1 0 ~ 2 : minus antra eil. c) 1.5; 3; - 2 : 0; I; - : -. d) ; -/; 1.5; 3; 2; 0 ; I; ; -/3:

I I t l

3C 0 I t> 2 0 ' x(vni.)

60. a) 8 IO 4 ; ketvirta eil; a) C ; b) D.

a) Sack - 6 (3 + ) = 3* + 9 (cm 2 ); b) Sbcm = { 3 ( 6 X ) = 9 1 , 5 * ( c m 2 ) ; c) Saubk i01 i 24 21 18 15 12 9 tr 3 = SACK - SBcu = 3x + 9 - (9 1.5*) 4 . 5 * (cm 2 );

0 63.

4 0 < * < 1.5.

'

Pagal slyg aiku, kad staiakampio ilgis yra 13 cm. Bandym ir klaid metodu sitikiname, kad staiakampio plotis yra 9 cm. nes: 1) jei tarsim, kad plotis yra 5 c m , lai nuo staiakampio nukirpus vien kamp likusio ploio dalis yra 3 cm, o kitos dvi penkiakampio kratins turt bti 9 c m ir 2-/cm arba IOcm ir , o tai neatitinka slygos duomen; 2) jei tarsim, kad plotis yra 10 cm, tai nuo staiakampio nukirpus vien kampa likusio ploio dalis gali bti: arba 3 cm; tada kitos dvi penkiakampio kratins turt bti 5 cm ir cm arba 9 c m ir %/65cm - neatitinka slygos; arba 5 cm: tada kitos dvi penkiakampio kratins turt bti 3 c m ir 5>/5cm arba 9 cm ir vATcm neatitinka slygos; arba 9 cm; tada kitos dvi penkiakampio kratins turt bti 3 cm ir /101 cm arba 5 cm ir %/5 neatitinka slygos. Kai staiakampio plotis yra 9 cm. tai nuo staiakampio nukirpus vien kamp likusio ploio dalis Iuri bti , likusio ilgio dalis S cm, o penktosios penkiakampio kratins ilgis - I O c m (kiti atvejai netenkina udavinio slygos). Tada penkiakampio plotas lygus staiakampio, kurio kratini ilgiai yra 13 cm ir 9 cm, ir staiojo uikampio, kurio statini ilgiai yra 6 cm ir 8 cm. plot skirtumui, t. y.: S = 13 - 9 - 6 8 = 9 3 (cm 2 ). Atsakymas. 93 cm 2 .

5 cm

64. a) = . b) Tako ploias lygas vejos ir baseino plot skirtumui, t. y. St = xy - ab x(b + 2c)-ab = xb + b ^ - ab = xb + x2 - xa - ab = {xb + *2) ( + ab) = x(x + ft) - a(x +b) = (+ b)( - a). c) S2=a b = (x-2c)(y-2c).

1 3 . Sudtiniai procentai i r geometrin p r o g r e s i j a


Programoje nra numatyta nagrinti geometrin progresij. todl Sio skyrelio galima nenagrinti i viso. B c t sudtiniai procentai siejasi su geometrine progresij a , utat yra gera proga supaindinti mokinius su skaii sekomis, vadinamomis geometrinmis progresijomis. Juo labiau, kad geometrins progresijos n pirmj nari sumos formul labai supaprastina sprendim daugelio udavini, kuriuose reikia skaiiuoti pakankamai didelio kiekio dmen sum. Pastaba. Geometrin progresija bus nagrinjama vidurinje mokykloje iplstiniame kurse. Pakartoti: skaii sekas, vadinamas aritmetinmis progresijomis; sekos - t o j o nario formul; skaiiaus apvalinim iki nurodyto skyriaus. Imokti: atpainti geometrin progresij; suprasti, kaip gaunamos geometrins progresijos; uraSyti kelis pirmuosius geometrins progresijos narius, kai inomas pirmasis narys ir vardiklis; remiantis geometrins progresijos /i-tojo nario formule apskaiiuoti bet kuri j o s nar; remiantis geometrins progresijos pirmj n nari sum o s formule apskaiiuoti j sum. iame skyrelyje: 4 . Neprivalomoje mediagoje ivedama geometrins progresijos /i-tojo nario bei pirmj n nari sumos formuls, kartu pateikiam ir i formuli laikymo pavyzdius. Nurodymai. 1) ios abi formuls naudojamos realaus turinio udaviniams sprsti, kai skaiius n yra pakankamai didelis. 2 ) Visus vadovlyje pateiktus udavinius galima isprsti ir neinant i formuli, o laikant sudtini procent skaiiavimo algoritm, todl nereikt reikalauti i formuli siminti. 3 ) Nepaiartina sprsti formali geometrins progresijos formuli taikymo udavini. ios formuls turi tarnauti liek, kiek palengvina skaiiavimus sprendiant realiojo turinio udavinius. konkreios situacijos yra arba 1 (ia p sudtiniai procentai). 2. Pateikiamas sekos, kaip geometrins progresijos, . uraymo pavyzdys ir paaikinama, kaip gaunama tokia seka. 3. Apibriama geometrin progresija: Nelygi nuliui skaii seka (b), kurios kiekvienas narys, pradedam antruoju, lygus prie j einaniam nariui, padaugintam i pastovaus nelygaus nuliui skaiiaus (iru skaiius vadinamas geometrins progresijos vardikliu), vadinama geometrine progresija. , arba I + ^ro

I . Primenamas sudtini procent udavini skaiiav i m o algoritmas, kurio esm tam tikro dydio pradins reikms dauginimas vis i to paties pastovaus daugiklio. is skaiius priklausomai nuo P R A T I M A I IR UDAVINIAI 6 5 - 7 5 udaviniai yra teminiai, o 7 6 - 8 5 kartojimo. 65. 10000Lt, 1 0 8 0 0 Li. 1 1 6 6 4 L t , 12597,12LL

50-55

66. Skaiiuodami gauname: a) 3,0 IO4 m 3 ; 3.3 IO4 m 3 ; 3,63 IO4 m 3 ; 3,993 IO4 m 3 ; 4.3923 IO4 m 3 ; b) 3.0 IO4 m 3 ; 3 . 3 6 IO4 in 3 ; 3.7632 IO4 m 3 ; 4.214784 IO4 m 3 ; 4.72055808 IO4 m 3 . Kadangi pradinis medienos kiekis pateiktas deimties tkstani tikslumu, todl gaut rezultat tikslinga suapvalinti taip pat deimties tkstani tikslumu: a) 3.0 IO4 m 3 ; 3,3 - IO4 m 3 ; = 3.6 IO4 m 3 ; ^ 4 . 0 IO1 m 3 ; = 4.4 IO4 m 3 ; b) 3,0 IO4 m 3 ; a= 3.4 IO4 m 3 ; 3.8 IO4 m 3 ; 4.2 IO4 m 3 ; =s 4.7 IO4 m 3 . 67. 68. 69. 70. a) 4 0 0 0 0 0 , 8 3 = 20480(Lt); b)16384Li; c) 1 3 1 0 7 , 2 U ; d) 1 0 4 8 5 , 7 6 U .

a) 750 0.85 2 = 542 (mm Hg): b) 392 inm Hg, c) 240 mm Hg; d) 148nun Hg. a) 5 0 0 0 0 1.05 s 63800; b) 81400.
126562.5; = 400 000(U).

a) Sakykime, kad laimjimo suma Li. Po ketveri met eimai buvo lik
* 0 . 7 5 4 LL Pagal slyg: 0 , 7 5 4 =

b) Po deimties met eimai bu* lik 4 0 0 0 0 0 0.75 1 0 % 22525,41 (Lt). c) Per ketverius pirmuosius metus eima ileido 4 0 0 0 0 0 - 1 2 6 5 6 2 , 5 = 273437.5 (LI). Po penkeri met eimai liks 4 0 0 0 0 0 0 , 7 5 s ^ 94 921.88 (LI). Vadinasi, per penkerius pirmuosius metus eima ileido 4 0 0 0 0 0 - 9 4 9 2 1 , 8 8 = = 305 078.12 (U).

71. 72.

8000(1 Atsakymas.

6 2 . 5 ; 0 , 5 ' = 0,0078125; t = 7. Po 7 met. b) 6 1 4 4 0 0 . Pastaba. iame udavinyje ketum kailus" galima keisti 300%".

a) 500 - 4 5 = 5 1 2 0 0 0 ;

73.

a) Pagal slyg pasksniojo uikampio kratin yra pirmesniojo vidurinioji linija- Antrojo trikampio kratinis ilgis yra 16 (cm), treiojo y = 8(cm), ketvinojo f = 4 (cm) ir L t Tada pirmojo trikampio perimetras P\ = 3 - 3 2 = 9 6 ( c m ) , antrojo / = 3 16 = 48(cm), treiojo - Pi 3 - 8 = 24(cm), ketvinojo - P4 = 3 - 4 = I 2 ( c m ) ir L t Uraome trikampiu perimetr sek: 9 6 : 4 8 ; 2 4 ; 1 2 ; . . . Kadangi kiekvienas ios sekos narys, pradedant antruoju, gaunamas prie j i esantj nar padauginus i , tai i seka yra geometrini progresija. b) 50%. c) Galima sprsti dvejopai: 1) a ) punkte apraytu bdu gaut sek pratsiame iki septintojo nario: 96; 4 8 ; 24; 12; 6; 3; 1 . 5 ; . . . 2) taikome geometrins progresijos -tojo nario formul: P7 m 9 6 . ( ) 6 = 1 . 5 (cm). d) Kaip ir punkte c) galima sprsti dvejopai: 1 ) 9 6 + 4 8 + 2 4 + 12 + 6 + 3 + 1 . 5 = 190,5 (cm); 2) pagal formul S n - ^ y Atsakymas,
1

turime: S 7 =

= 190.5 (cm).

b) 50%; c) 1.5cm; d) 190,5cm.

74.

a) I bdas. Darbininko adyginimas buvo: sausio mnes: 750 Lt. vasario mnes: 750(1 + = 750 1.02 = 765 (U) 1 kovo mnes: 765 1.02 = 7 8 0 . 3 (U). balandio mnes: 780.3 1.02 = 7 9 5 . 9 0 6 795.91 ( U ) . gegus mnes: 811.82 U . birelio mnes: 828.06 Lt. liepos mnes: 844,62 U , rugpjio mnes: 861,51 L t rugsjo mnes: 878,74 Lt, spalio mnes: 8 % , 3 2 U , lapkriio mnes: 914.25 U . gruodio mnes: 932,53 U . Per metus darbininkas udirbo: 7 5 0 + 765 + 780.3 + 7 9 5 . 9 1 + 8 1 1 . 8 2 + 8 2 8 , 0 6 + 8 4 4 . 6 2 + 8 6 1 . 5 1 + 8 7 8 . 7 4 + + 896.32 + 9 1 4 , 2 5 + 9 3 2 . 5 3 = 1 0 0 5 9 . 0 6 ( U ) . Il bdas. Si2 = Darbuotojo udarbis per metus aUtinka geometrins progresijos, 1 + jno
=

kurios by = 750, =
&l2Tfft|

' - 0 2 . pirmj dvylikos nari sum: 1.02" * 932,53. Tada

Dvyliktasis narys &12 = 750

S|2 = ^ 1 7 5 10059,03 ( U ) . Pastaba. Galima atskirai nario /12 ir neskaiiuoti, o ikan duomenis rayti geometrins progresijos pirmj n nari sumos formul. Itasime: S12 = 7 M B b l f - * > = 7 5 0 ^ f f j i " 0 1 0 0 5 9 , 0 7 ( U ) . (Skirtingas atsakymas yra palyginti grubaus apvalinimo pasekm.) b) 10951,47 L t 75. a) 1 1 1 3 , 5 k W h ; b) 1086.2 kWh. POstaba. eimos naudojamas buitinis elektros skaitiklis rodo suvartot elektros energijos kiek kilovatvalandmis (kWh) deimtosios tikslumu. a) 4000 1,025 2 1 ; a) 5 % ; b) 6000 U b) 4 0 0 0 1.0125*.

76. 77. 78.

c) 7 6 5 7 , 6 9 U ; 8 8 6 4 , 7 3 U .

a) Nam nirto draudimo moka netaikant nuolaidos yra 151000' ^ = 302 ( U ) . Maiausia moka draudiant turt bus tada. kai bus taikoma didiausia galima nuolaida, l.y. 50%. Taigi maiausia moka bus 302 ^ = 151 ( U ) ; b) 160 U ; c) 175 U ; d) 2 0 0 L t a) 4 3 6 8 0 0 U ; (1; 0 ) , ( 2 ; 3 ) . b)700000U; c)252000U; d) 1 1 4 8 0 0 0 U .

79. 80.

81. 82. 83.

a) - 2 7 ; ) 4.5;

b) - 6 0 ; b) 75.

) 2. b) ( - ; 1).

a) Sprendini nra;

84. I bdas.

Vienos plytels plotas lygus

= ^ (dm 2 ). Aiktels plotas

lygus = 100,/3 (dm 2 ). Aiktelei ikloti reikia 100/3 : ^ = 4 0 0 (plyteli). Il bdas. Pastebkime, kad trikampli kiekvienoje eilje skaiiai sudaro aritmetin progresij, kurios a\ = 1. d = 2. ojq = 39. Reikia apskaiiuoti ios aritmetins progresijos pirmj 20-ies nari sum: 5 = t 1 * f f i ' 2 0 = 400. Alsakynias. D. 85. Spav = be + 2(ac + ab). Imkime a - 2dm. Tbda arba b = 2dm. c = 9dm. S p a v = 6 2 d m 2 . arba b = 3dm. c = 6dm, Spgy = 54 dm 2 . Imkime a 3 dm. Tada arba b = 2 dm. c = 6 dm. S p a v = 60dm 2 , arba b = 3dm. c = 4dm. S p a v = 54dm 2 . Imkime a = 4dm. Tada b = 3dm, c = 3dm. S p n v = 5 7 d m 2 . Imkime a = 6 dm. Tada b - 2 dm, c = 3 dm. S p a v = 6 6 dm 2 . Imkime a 9dm. Tjda b = 2dm. c = 2dm, S p a v = 76dm 2 . Taigi ds paviriaas plotas yra maiausias, kai jos matmenys yra 6dm 3dm 2dm arba 4dm 3dm 3dm. Kiias sprendimas. Nesinaudokime briniu ir samprotaukime taip. Skaii 3 6 galima iskaidyti trimis bdais, tenkinaniais slyg: 3 6 = 2 2 - 9 = = 2 - 3- 6 = 3- 3 - 4 . Sakykime, kad jau pasirinkome skaidin 2 - 2 - 9 . Kadangi Spay = 2(ab + ac+bc) bc. tai skliaustuose reikinys bus tas pats. kad ir kaip matmenims a, b ir c priskirtume reikmes 2. 2 ir 9. o didiausia bc reikm yra 18, taigi maiausia S p a v reikm 2 ( 4 + 1 8 + 1 8 ) - 18 = 62. Jeigu pasirenkame kratines 2. 3 ir 6. tai didiausia bc reikm yra 18, taigi iuo atveju maiausias S p a v = 2 ( 6 + 1 2 + 1 8 ) - 18 = 54. Jeigu kratins 3. 3 ir 4, iuo atveju gautume maiausi S p a v = 2(9 + 12 + 12) - 12 = 54.

71

2. FUNKCIJ GRAFIKAI
Naujuasiuose matematikos vadovliuose daug dmesio skiriama funkcijos sampratai ir funkcij grafikai. i a m e skyriuje pagrindinis dmesys skiriamas anksiau nenagrint funkcij / ( ) = ax3, f(x) = ^/, f () =ax grafik braiymui. ( 9 klasje buvo braiomi grafikai funkcij f(x) = kx. f(x) = kx + b. / ( ) = i , / ( ) = 2 + bx + c; r. Matematika 9 . 1 dalis. I ir 2 skyriai.) io skyriaus pagrindinius tikslus trumpai galima nusakyti-taip: toliau pltoti funkcijos svok; mokyti braiyti anksiau nenagrint funkcij grafikus; tirti funkcij savybes remiantis grafikais ir algebrikai; grafikai sprsti lygtis ir nelygybes. Nurodymai. I ) Funkcij nagrinjimas ir j grafik braiymas neturi bti savitikslis. Reikia siekti, kad mokiniai suprast, kam viso to reikia. Todl vadovlyje pateikiama nemaai uduoi, iliustruojani funkcij savybi ir j grafik taikymus. Mokant nubraiyti funkcij / ( ) = a.r3. / ( ) = a^/x, f () = ai/x grafikus galima geometrikai sprsti kubines, iracionalisias lygtis ir nelygybes, nors algebrinis t lygi ir nelygybi sprendimas danai nra lengvas ir pagrindinje mokykloje nenagrinjamas. i tiksl ir siekiama 2 . 1 - 2 . 2 skyreliuose. 2) Treiajame skyriaus skyrelyje ( 2 . 3 ) mokoma braiyti funkcijas y = \/(x)\ funkcij grafikus galima grafikai sprsti lygtis ir nelygybes su moduliais. grafik. Mokant braiyti toki

3) Ketvinasis skyrelis ( 2 . 4 ) skinas nagrinti tik su stipriausiais mokiniais. Skyrelyje mokoma braiyti sudting funkcij grafikus remiantis paprastesni funkcij grafikais. Apskritai skyrelis daugiau teorinis, j a m e nra taikomojo pobdio udavini. 4 ) Einant i mediag galima tobulinti darbo su skaiiuokli gdius: natraliuoju laipsniu ir traukti bet kurio laipsnio akn. mokyti skaii kelti bet kuriuo

5 ) Esant galimybei galima pasilyti mokiniams grafikus braiyti ir kompiuteriu. Minimalus lygmuo: 1. Gebti atpainti funkcijas / ( ) = 1 , f () = / ir nubraiyti j grafikus.

2. Remiantis funkcijos y = f ( x ) grafiku gebti nubraiyti funkcijos y = |/(.*)| grafik. Pagrindinis lygmuo: 3. Gebti nusakyti pagrindines funkcij / ( ) = ax3, f(x) = y/x savybes. 4 . Grafikai sprsti treiojo laipsnio ir iracionalisias lygtis ir nelygybes. 5 . Grafikai sprsti lygtis ir nelygybes su moduliais. Auktesnis lygmuo: f(x) = ", n N. ir mokti nubraiyti j o s grafik bei nusakyti funkcijos savybes, kai n nelyginis. funkcijos f(x) =a x grafik ir inoti j o s savybes. funkcijos y = f(x +a)+b grafik remiantis funkcijos y = f(x) grafiku. 2.1. Funkcija / ( * ) = Teorin skyrelio mediag galima suskirstyti tris dalis: 1) k a n o j imas primenant ankstesnse klasse nagrinl funkcij grafikus; 2 ) funkcijos / ( ) = 1 tyrimas ir savybi nagrinjimas; grafiko braiymas ax
3

6 . Atpainti funkcij lyginis ir kai n 7 . Mokti nubraiyti 8. Mokti nubraiyti

j pateikti (j galima rasti ankstesnij klasi vadovliuose. udavinynuose arba sugalvoti paiam mokytojui).
2) flki| i S m o k U | mediag n r

Siekite, kad nubraiyti funkcijos f(x) = 3 graPilkajame fone esani v i s i mokiniai. / ( ) = " , e N ) gali suprasinokiniah NebQlina Pilkajamc fo. ^ m c d i a g nagrin(i su visai$ mokiniais< be, . ^ = , , 4 = , _ j J ' 7.
J { X ) (funkcija

3) funkcijos / ( ) = " , e N , tyrimas - grafiko braiymas ir savybi nagrinjimas. Nurodymai 1) Nemaai laiko reikt skir kartojimui: iai^! s dpnesmems)^kaipbraiomi ^""11 fm. grafikai funkcij / ( ) = kx. / ( ) = kx +b. f i x ) = ;, f () = +, priminti t funkcij savybes. Kartojant vertt prisiminti svokas: funkcijos apibrimo sritis, reikmi sritis; reikmi didjimo intervalai, majimo intervalai; lygin funkcija, nelygin funkcija, f u n k c i j a kuri nra nei lygin, nei nelygin. Vertt priminti, kaip rasti takus, kuriuose funkcijos grafikas kerta koordinai ais. Vadovlyje nra daug pratim, skirt kartojimui, todl silpnesniems mokiniams reikt

J )X[ f J { x )

X ' / K*} _ ,~. .

* ' \' . ' 2X ' Salima

P a s i ^ u " v,s,cms mok""ams. 3 ) Skirkite daug dmesio grafiniam lygi ir nelygybi sprendimui. Vadovlyje pateikti kubini lygi ir nelygybi pavyzdiai. Todl vertt, ypa su silpnesniais mokiniais, prisiminti ir kvadratini bei tiesini lygi grafin sprendim. sigilinant j o esm.

Pakartoti: funkcijos svok ir j o s reikimo bodus; kas yra funkcijos grafikas ir kaip j j galima nubraiyti; kas yra funkcijos apibrimo ir reikmi sritys; kokia funkcija vadinama lygine, kokia nelygine; kokia savybe pasiymi lygins, kokia nelygins funkcijos grafikas; skaiiaus klim natraliuoju laipsniu; kas yra lygties ir nelygybs sprendiniai; k parodo dviej funkcij grafik bendro tako koordinat (abscis); kaip grafikai sprendiamos lygtys ir nelygybs. Imokti: atpainti funkcij f(x) = \ grafik; remiantis koeficiento a enklu viriuose yra funkcijos f(x) = nustatyti pagrindines funkcijos grafikai sprsti kubines lygtis iame skyrelyje: 0 . ir nubraiyti j o s

3. Nagrinjamas atskiras funkcijos f(x) ma funkcija f(x) = x3:

= ax3

atvejis

paprasiausias atvejis, kai a = 1, t. y. nagrinjasudaroma reikmi lentel ir j a remiantis nubraiomas grafikas; grafikas pavadinamas kubine rabole, nagrinjamos nubraiytos kubins parabols savybs. Savybes siloma ivardyti patiems mokiniams atsakant klaustuku paymtus klausimus, pasakoma, kad kubine parabole vadinamas grafikas bet kokios funkcijos, kurios pavidalas yra /(*) = ox\ kubini a reikmes, siekiant, siloma mokiniams nubraiyti kelet paraboli imant teigiamas pa-

nustatyti, kuriuose ketax3 grafikas; /(.v) = a x 3 savybes; ir nelygybes.

kad mokiniai atkreipt dmes tai, kuriuose ketviriuose parabols isidst. 4 . Analogikai nagrinjama funkcija imant a reikmes. 5. Pateikiami scheminiai kubini paraboli grafikai, iliustruojantys, kuriuose ketviriuose priklausomai nuo a enklo yra kubin parabol. Nurodymai. bti a). 1) Pasilykite mokiniams surasti deiniajame brinyje esani klaid (vietoj a turi 2) Savyb, kad kubin parabol eina per takus ( 0 ; 0 ) , ( l ; a ) . ( - 1 ; - ) , mokiniai turi atrasti" atlikdami 2 ir 3 uduotis. 6. Kaip neprivaloma mediaga nagrinjama funkcija f(x) = " , n e N. imant atskir j o s atvej, kai a = 1. Nurodymai. 1) Laipsnin funkcija bus nagrinjama vidurinje mokykloje, bet mediaga nra sunki, todl j galima nagrinti ir su visais mokiniais. 2) Reikt atkreipti f(x) mokini dmes funkcij = X3 reikmes in . g(.r) = X 2 ir h(x) neigiamas

1. Pateikiami anksiau nagrint funkcij grafik pavyzdiai y s= 2x, y = 2x 2, y = , y = 2 2x, siekiant pakartoti anksiau nagrintas funkcijas ir j grafikus. Nurodymas. Nustatyti, kiek laiko skirti praeitos mediagos kartojimui, mokytojas gali pateiks uduot mokiniams. Uduoties pavyzdys. Nubraiykite grafikus funkcij: y = - * , y = + 3 . y = , y = -2+Zx+2. Vertt panagrinti ir nubraiyt funkcij savybes (apibrimo ir reikmi sritis, didjim, majim, lyginum, kur kerta koordinai asis). 2. vedama anksiau nenagrinta funkcija f(x) {a 0): = ax3

funkcija uraoma formule, pateikiamas tokios funkcijos pavyzdys kubo trio priklausomyb nuo j o kratins ilgio; siloma prisiminti, kaip siejasi rutulio tris ir j o spindulio ilgis, pastebint, kad ta priklausomyb yra kubin. aptariama funkcijos apibrimo sritis ir algebrikai rodoma, kad funkcija yra nelygin. P R A T I M A I I R UDAVINIAI

tervale ( 0 ; 1) pastebint, kad > 2 > 3 . 3) Teorin mediag galima ir praplsti imant a reikmes, nelygias vienetui braiant = ax", grafikus funkcij f(x) kai a > 0 ( 1) ir kai

< 0. Tuo atveju reikt pateikti ir udavini.

8 6 - 94 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo. 86. 87. a), d) kubin parabol yra 1 ir , o b) ir c) ir IV ketviriuose. a) Kadangi kubin parabol y = kx3 eina per tak M(2; 16), tai turi bti teisinga lygyb 16 = k - 23; i ia k =2; b) - 2 ; c ) 81; d)-54. I bdai. Remiams duotos funkcijos grafiku. Il bdas. Remiams duotos funkcijos savybmis: f(x) = ax3 funkcija didjanti visoje apibrimo srityje, kai a > 0. ir majanti visoje apibrimo srityje, kai a < O; / ( * ) = kx+b funkcija didjanti visoje apibrimo srityje, kai k > 0. ir majanti visoje apibrimo srityje, kai * < 0. 8 ) * 1.7; b) * 1,5; e)* 1,3; d)x = - l .

8 - 1 0 . 37a,b,e,f, 56, 57, 60. 62, 64

88.

89.

90.

a), b), ) funkcija nelygin, nes su kiekviena reikme / ( - * ) = /(*); d), 0 funkcija yra lygin, nes su kiekviena reikme f (,) f (:); c ) funkcija nra nei lygin, nei nelygin. Pastaba. Silpnesnieji moksleiviai uduoti galt sprsti remdamiesi duot funkcij grafikais. Tik prie tai reikt prisiminti, j o g lygins funkcijos grafikas yra simetrikas ordinai aies atvilgiu, o nelygins koordinai pradios tako atvilgiu.

91. 92. 93.

a), e) a)

sprendini nra; b), c), d) vienas sprendinys; f) trys sprendiniai. b)(-2;+oo); f)(2;+oo); c) (2;+oo); d) % ( 1 . 4 ; + o o ) ; h ) ( - o o ; - 2 ) . (0; 2 ) . g) ( - o c ; - 2 ) , ( 0 ; 2 ) ;

(1:+00);

e) * (oo; 1 , 4 ) ;

Kai O < < 1. lai x 3 < x 2 < x ; kai > 1, tai 3 > 2 > x. Remdamiesi iomis savybmis turime: a) 0 . 2 3 < 0 . 2 2 < 0 . 2 ; 0 . 9 3 < 0 . 9 2 < 0 . 9 ; 0 . 5 3 < 0 . 5 2 < 0 . 5 : - 0 . 5 3 > - 0 . 5 2 > - 0 . 5 ; - 0 . 9 3 > - 0 , 9 2 > - 0 . 9 ; 1 . 2 3 > 1 . 2 ? > 1,2. Taigi skaiiai isidst taip: - 0 . 9 ; ( - 0 . 9 ) 3 ; - 0 . 5 ; ( - 0 . 5 ) 3 : ( 0 . 2 ) 3 ; 0 . 2 : ( - 0 , 5 ) 2 ; ( 0 . 9 ) 2 ; 1.2; ( I . 2 ) 2 ; ( 1 , 2 ) ' ; ( 3 , 5 ) ? ; b) (2.6)3; ( - 2 , 6 ) 2 ; 2,6; 0,7; ( - 0 . 7 ) 2 ; (0.7)3; ( - 0 . I 3 ) 3 ; - 0 , 1 3 . a) 5 ; b) 2 ; c ) 4; d) 3 . Icx + b krypties koeficientas k = I. tai

94. 95.

a) / bdas.

Kadangi tiess y =

y = + b. i i lygti ira duoto tako M(3; 2 ) koordinates rasime b reikm: 2 = 3 + b, b = - I . Taigi reiks nubrti ties y = - I. Il !rdas. Koeficientas * parodo, kiek pakinta funkcijos reikm, argument padidinus vienu vienetu. Tuo remiantis galima rasti antrjj, tiesei priklausanti tak. Jei ties eina per tak , kurio koordinats yra ( x ; y), tai ji eis ir per tak, kurio koordinats yra (x + 1; y + 1 ) . "rime, kad ties eina per tak /(3; 2 ) . k = 1. Tada i ties eis ir per tak, kurio koordinats yra ( 3 + 1 : 2 + I ) , t y . ( 4 ; 3 ) : b ) y = 2x + 8 ; c ) y = 3 x - 7 ; d) y - 2 ; e ) y - * + J . 96. a) Turistas 15 km vaiavo lyguma. IOkm kilo kaln ir 2 0 km leidosi nuo kalno; b ) 2 h; c ) per pirmsias pusantros valandos turistas nu va/Javo ma/daug 21 km. o per paskutin valand ma/daug 24 k m ; d) turistas lyguma vaiavo 18 km/h greiiu. kaln 87 km/h greiiu, o nuo kalno 4 0 km/h greiiu; e ) 18 ktn/h. a) / ( 1 ) - / ( 2 ) - H - ; / ( 1 ) / ( 2 ) Analogikai rodomi ir kiti punktai. Pastaba. 98. j = ; /(1)-/(2) = /(1)/(2).

97.

Atkreipkite dmes, kad d) punkte n e />(/). l.y. it 0 . +

e) / ( 1 + ) + g ( I - ) - V + ' f M ( 1 - , . ) ( 1 - 0 - . ) ) _ .(+)+(1-.) _ +

<'*)<'+'-')

_ 2 _

99.

Norint rasti tako, kuriame grafikas kerta y a, ordinat, reikia apskaiiuoti funkcijos reikm take = 0 , t. y. / ( 0 ) ; norint rasti bendr grafiko ir aies tak abscises, reikia isprsti lygt / ( * ) = 0. Atsakytms. a) (0; - 4 ) . ( f ; 0 ) ; b) (0; - 4 ) . ( - 2 ; 0 ) , ( 1 : 0 ) ; c ) ( 0 ; 3 ) , Ox aies nekena; d) (0; 14), ( 4 - \ 0 ) , ( 4 + -/2; 0 ) ; e) take (0; 9) grafikas kerta Oy a, o take < 1 . 5 : 0 ) grafikas lieia Ox a; f) (0; - 1 , 5 ) , Ox aies nekena.

100. a) ir b ) punktai rodomi analogikai kaip pateiktame pavyzdyje. Kiek sudtingesnis yra punktas c ) . c ) Imkime bet kuriuos X| ir *2 Toliau nagrinkime du atvejus: 1) tarkime, kad X| < X 2 < 2 . Tada / ( ) - / C * i ) = - 4*2 + 7 ( x 2 - 4 x , + 7 ) = . r 2 4x2 + 7 2 + 4.t| - 7 = x 2 - x 2 - 4 ( x 2 - x , ) = C * 2 - X | ) ( X 2 + * l ) - 4 ( X 2 - X | ) = ( X 2 - * l ) ( * 2 + * | - 4 ) . K a i x i < *2 < 2. tai ( X 2 - X | ) ( X 2 + X | - 4 ) < 0 , n e s x 2 - x i > 0 . 0 X 2 + X 1 - 4 < 0. Vadinasi, intervale ( - 0 0 : 2 ) funkcija / ( x ) = X 2 - 4x + 7 majanti; 2) tarkime, kad 2 < (*2 - * ) ( 2 + X| > 2. tai X2 + X| funkcija / ( x ) = 2 < x 2 . T a d a / ( X 2 ) - / ( ) = x | - x f - 4 ( x 2 - x i ) = 4 ) > 0 . nes X2 - X| > 0 ir X2 + X| - 4 > 0 (X2 > 2. > 4 ir + - 4 > 0 ) . Wdinasi. intervale (2; +00) - 4 x + 7 didjanti.

101. a) 2 5 1 9 , 4 2 L t ; b ) 2 7 2 0 . 9 8 U ; c ) 2 9 3 8 , 6 6 L t ; d) 3 1 7 3 , 7 5 L t . Pastaba. Akylesni mokiniai turbt pastebs, kad norint isprsti udavin pakanka bet kuri dviej i slygoje duot dydi: arba p = 8 % ir S = 2 0 0 0 Li. arba p = 8 % ir SI = 2 3 3 2 . 8 Lt. arba S = 2 0 0 0 U ir = 2 3 3 2 . 8 U .

102. 15000

} +12000

=230.1(U).

103. Vienos Ionos tepal akcizo mokesio tarifas yra 240Lt; a) 18 288 Lt; b ) 2 5 0 8 0 L L 104. a) / bdas. Sakykime, kad preks kaina be PVM yra L l Tada PVM yra 0 . 1 8 * Lt. o preks mamenin kaina yra (x + 0 . 1 8 * ) U . Pagal slyg + 0 , 1 8 * = 15.25, 12,92Lt; 0 . 1 8 12.92 ~ 2,33 (Lt). Il hdas. Prisimin, kad preks kaina be PVM atitinka 100%. PVM atitinka 18%. o preks mamenin kaina atitinka 118%. galima sudaryti atitinkam proporcij (r. deinje). Taigi PVM yra 2,33LL o preks kaina be PVM 15.25 - 2.33 = 12.92(Lt). b) Preks mamenin kaina yra 99.97 Lt, o preks kaina be PVM yra 84,72 U . c ) Preks mamenin kaina yra 18 U, o PVM yra 2.75 LL d) PVM yra 30.51 U, O preks kaina be PVM yra 169,48 LL 105. I bdas. Sakykime, kad akcijos nominalioji vert yra A U . Sprendiame lygt: a) A + 0.04 =52; A = 5 0 ( U ) ; b) A + 0.04 = 31,2; A = 30<Ll). Il bdas. Akcijos nominalij vert galima rasti i proporcijas: 52 U 104%. U 100%. Atsakymas, 5 0 (Li); b) 31,2Lt 104%, Li 100%. 30 (U).

15.25 Li 118%. * Lt 18%. 2 , 3 3 (Lt).

) 50 Lt; b) 3 0 U .

106. a) Pagal slyg sudarome lygi sistem:

h - r = 7. 2 + 1-2 = 13 2 . IS ia A = 12dm. r - 5dm. Tada S^ av = Jrr2 + . rl = ( = 5jt(5 + 13) = 9 0 * % 2 8 2 . 6 (dm 2 ); b) V = 100 % 314 dm 5 .

+ /)

107. Reikia apskaiiuoti kampo KON didum. /.KON = + . I kamp brto apskritimo centras yra kampo pusiaukampinje. Kampo kraitins yra apskritimo liestins, o lietimosi takus nubrti spinduliai yra statmeni liestinms. Kadangi BK = KM (apskrilimo liestini. ieinani i vieno tako. atkarp savybe), o BO = OM = R, tai = (pagal 3 kratines). Analogikai sitikiname, kad &OMN = .OCN. Tbigi = + = $/.BOM + \/.MOC = ^UBOM + + = \BOC = $(180 - S(T) = 65. Atsakymas. 65. 108. a) Ne; b) taip. Nurodymas. Suvienodinkite ilgio matavimo vienetus ir patikrinkite, ar atitinkam kratini ilgi santykiai yra lygs. 109. a) (5; - 2 ) ; b) (12: - 9 $ ) . Nurodymas. Patogu lygi sistem sprsti sudties bdu. prie tai pirmj lygt padauginus i: a) - 4 ; b) - 2 .

110. a)

b)f = f ;

c)f;

d ) e ) 2 = ;

8)2*:

h)

-,a '

111. I bdas. Sakykime, kad trupmenos skaitiklis yra x. Tada vardiklis yra * + 5. Sprendiame lygt: J ^ I t = , X = 6 ; + 5 = 6 + 5 - 1 1 . U bdas. Sakykime, kad naujosios trupmenos skaitiklis lygus x. tada vardiklis yra 2. Kadangi ir naujosios trupmenos vardiklio ir skaitiklio skirtumas toks pat, t a i 2 x - x = 5, X = 5. Naujoji trupmena yra ^j, o pradin yy. Atsakymas, y. 112. a) 5 ; b) f j j ; c ) tikimyb atsitiktinai itraukti balt rutul i pirmos duts tai didesn tikimyb yra

yra = o i antros ^ = . Kadangi ^ > itraukti balt nuul i antros duls.

113. Keliamieji metai turi 366 dienas. 366 = 7 - 5 2 + 2. Taigi jei melai prasids ketvirtadien, penkiadien arba etadien, tai metuose bus 53 etadieniai, o jeigu kitomis dienomis tai 52 etadieniai. Vadinasi, daugiausia etadieni gali bti 53. Atsakymas. C.

2 . 2 . F u n k c i j o s f () = * i r () =
iame skyrelyje nagrinjamos funkcijos f(x) = a J x , g(x) = a J x . Teorinje dalyje apsiribojama paprasiausiais 1 funkcij atvejais, imant a = 1, t. y. nagrinj a m o s funkcijos f(x) = J x ir g ( x ) = J x . Funkcijas, kai a 1, nagrinjamos udavini sistemoje. Nurodymai. 1) Jeigu klas yra sdpri, tai galima io skyrelio teorin mediag praplsti analogikai skyrelio 2.1 mediagai, kur buvo nagrinjama funkcija f(x) ax3, L y . papildomai tirti funkcijas f(x) = a Jx, g(x) = o Jx, kai a > O (a 1) ir kai a < 0 . 2 ) Mediaga, susijusi su funkcija g(x) = a Jx1 yra neprivaloma, bet ji nra sunki, todl j galima nagrinti ir su visais mokiniais. 3 ) Privalomosios ir neprivalomosios teorini struktros yra vienodos: mai, remiantis reikmi lentele braiomi kvadratins (ir kubins) aknies grafikai, nustatomos t funkcij savybs. dali

Ux

nustatyti t funkcij savybes; remiantis l funkcij grafikais sprsti lygtis ir nelygybes. iame skyrelyje:

1. Nagrinjama funkcija f(x) = Jx. Nurodymai. 1) Svarbu, kad mokiniai gerai suprast kvadratins aknies apibrim. i a svarbiausia, kad mokiniai sidmt, jog kvadratins aknies poaknis ir rezultatas negali bti neigiami. 2 ) Nagrinjant teorin dal, galite liepti mokiniams nubraiyti grafikus funkcij f(x) = 2J x . f(x) = = 4 J i , f () = - J i , f () = - 2 J i . f () = = - 4 Jx ir panagrinti j savybes. 2. Nagrinjama funkcija / ( * ) = Jx. Nurodymai. I ) Svarbu, kad mokiniai simint kubins aknies apibrim. ( B e j e . mokiniai nesunkiai turt pastebti vadovlyje palikt korektros klaid: < - 2 ) 3 = 8.) 2) Nagrinjant teorin dal, galima liepti mokiniams nubraiyti grafikus funkcij f(x) = 2 Jx, /(a) = - J x , f(x) = - 2 J x ir panagrinti j savybes. 3. Stipresnius mokinius galima supaindinti su lyginio ir nelyginio laipsnio akn apibrimais bei pa2liJx, nagrinti funkcijas f(x) = vJx ir g(x) = kai k e N.

kartojami kvadratins (ir kubins) aknies apibri-

Pakartoti:
k vadiname kvadratine aknimi i skaiiaus; k vadiname kubine aknimi i skaiiaus. Imokti: nubraiyti funkcij f(x) fikus; P R A T I M A I IR UDAVINIAI 1 1 4 - 1 2 5 udaviniai leminiai. kid - kartojimo. = a J x ir g(x) = a J x gra-

1 1 - 2 3 , 37c,e,g, 38a,d.f, 41, 42, 5 0 - 5 5 . 59, 65, 6 6

114. Funkcijos y = f(x) grafikas yra kreiv, esanti: a), c ) I ketvirtyje; b) - IV ketvirtyje; d) - Il ketvirtyje: e). g) I ir III ketviriuose; 1). h) II ir IV ketviriuose. 115. a) 3.2; e) 1 , 8 ; 117. a) 2; b) 0; % 1.5; O f t - U l : c ) 3; c) 5 , 3 ; d) 0 ; 1.6; g) s 5.5; lt) 1; 0; 1. e) 1.5.

116. a), b) 1 sprendinys; c), e). 0- g), h) 2 sprendiniai; d) sprendini nra. b) - 3 ; d) 20; 118. a) 4; b) - 3 ; c ) 4 . 5 ; d) 8.75; e) 6. Pastaba, is udavinys nra privalomas - j o numeris turt bli nuspalvintas. 119. Kadangi funkcija f(x) = Jx yra didjand visoje apibrimo srityje, t. y. inletvale [0; + o o ) . tai didesn argumento reikm audks didesn funkcijos reikm. Tbigi: > / < / ( I ) ** I < b b) / ( $ ) < / ( I ) ; e) / ( ) > /(0.4); d)/(J) </(!) 120. Sprendimas analogikas 119 udavinio sprendimui: a>/(5)>/0: b ) / H ) < / ( - ) ; e) / ( - } ) < / ( 0 , 5 3 ) ; / ( ? ) > /() 121. a) (4; + o o ) : e) (I; + o o ) ; 122. =s9.S4m. 123. % 17.3cm. 124. 0.7 m. 125. % 3 . 9 c m . b) (oo; 512); c) 0 (oo; 2.2). [0; 10.5); d) ( - 1 . 4 ; 0). = (1.4; + o o ) ; (0;2.2); g ) (1.5;+oo): h ) % (0:1,8).

126. a)

10; 15). (3; 2);

b) (0; I), (3; - 2 ) . i dal sprskite tik su stipresniais moksleiviais, prie tai isprcnd likusias tris dalis.

127. a) Kadangi funkcijos / ( * ) = kx2 grafikas eina per tak, kurio koordinats yra (0; 0). tai Iuri bti teisinga lygyb k O2 = 0. I ia k bei koks skaiius; b) - 1 ; c) - 1 ; d) J . c) 2 ir 4; d) sprendini nra. 12. a) - 1 ir 1; 129. a) ; 130. f b) (18 + 6v/3)cm; c ) 1 8 ^ 3 cm 2 ; d) 3>/3cm. b) b) Oir 2;

131. a) 30. 6 0 . 90;

132. Ds tris V = abc = 48 (dm 3 ); ia a. b, c e N. a > 1, b > I. c > 1. be to. galima sakyti, kad a < b c. Tada abc = 4 8 . todl a a a < 48. a 3 < 48. a 3. Vadinasi, a = 2 arba a = 3. Kai a = 2. tai bc 24. ir turime tris galimybes: b = 2. b = 3. b = 4. Kai a = 3. tai bc = 16. Kadangi b a. tai b = 4. Gautuosius matmenis galima surayti lentel (r. deinje). Atsakymas. 2dm 2dm 12dm. 2dm 3dm 8dm. 2dm 4dm 6dm. 3dm 4 dm 4 dm. 133. / bdas. Paprasiausias sprendimas bt paimti mechanin laikrod ir sukant rodykles suskaiiuoti, kiek kart tarp 6 vai. ryto ir 6 vai. vakaro laikrodio valandin ir minulin rodykls bna statmenos. 11 bdas. Tarkime, kad abiej rodykli ilgiai vienodi ir lygs R ilgio vnt. Minutins rodykls greitis yra ^ g f = i j ? (ilgio vntVmin.); valandins rodykls greitis yra jjrgj = (ilgio vnt./min.). Kai rodykls bna statmenos, tai taip rodykli esanio apskritimo lanko ilgis lygus ketviriui apskritimo ilgio. t. y. Po minui minutins ir valandins rodykli gal tak nueito kelio skirtumas turi bti lygus apskritimo ilgio ketvirio nelyginiam kartotiniui. Sudarome lygt: ( = < 2 * + 0 . * Z . k > 0; , , = I f c i f = I S a g i l l . Nuo 6 vai. ryto iki 6 vai. vakaro yra 12 valand, arba 720 minui. Todl t 720. Turime: 720. k 21.5. Taiau k e Z ir k 0. tai 0 ^ ft 21. Taigi yra 22 reikms, lenkinanios slyg. III bdas. Minulin rodykl per valand nueina 360 kamp, todl kampinis minutins rodykls greitis yra 360 : 60 = 6 per minut. Valandins rodykls kampinis greitis 0 . 5 per minut. Po t minui Iarp rodykli bus 5,5 / kampas. Sudarome lygt: 5.5/ = 90(2 + 1). k Z . k 0; / = S J f l i i . Gavome jau turt lygt. IV bdas. Kiekvien valand nuo 6 vai. iki 7 vai., nuo 7 vai. iki 8 vai., nuo 8 vai. iki 9 vai. skaitytinai rodykls bna statmenos du kartus. Nuo 9 vai. iki 1 Ovai. j o s statmenos vien kart, o nuo 10 vai. iki Il vai. ir nuo I l vai. iki 12vai. - du kartus. Gauname 2 - 5 + 1 = I l kart. Padtys, kurias uima valandin ir minulin rodykls tarp 12 valandos ir 18 valandos, yra simetrikos centro atvilgiu toms padlims. kurias jos uima Iarp 6 vai. ir 12 vai., todl tarp 12 ir 18 valandos rodykls bus statmenos 11 kart. Vadinasi, nuo 6 vai. iki 18 vai. rodykls bus statmenos 22 kartus. Atsakymas. D. 134. a) 4 , 5 % atitinka ^ = d a I i s Vadinasi, 20kg pieno yra ^ -20 = 0,9(kg) riebal. 4 . 2 % atitinka jffi = j dalis. Vadinusi. 30kg pieno yra - 3 0 = 1.26 (kg) riebal. Pieno miinys sveria 20 + 3 0 = 50 (kg). iame miinyje yra 0 . 9 + 1 . 2 6 = 2,16(kg) riebal. Tai sudaro = 4.32(%).
2 ' 1 0 0 = 2,5, * = 86.4; 86,4 - 5 0 = 3 6 . 4 (kg); 6 7 . 5 - 5 0 = 17.5 (kg). Atsakymas, a) 4 . 3 2 % ; b) 36.4kg; 17.5kg.

a b c V

2 2 12 48

2 3 8 48

2 4 6 48

3 4 4 48

Tai sunkus udavinys.

b)

= 3,2, 67,5;

135. 0.(3) = = J . P(A) = I - P(A) - I - J - I = 0.666... = 0,(6). Pastaba. Kadangi vykio A tikimyb duota periodine trupmena, tai ir atsakym natralu pateikti periodine trupmena. Suprantama, galima apskritai apsieiti be paprastj trupmen: P(A) = 1 - P(A) = I - 0.666... - 0,333... - 0,(3).

2.2. Funkcijos

f ( x ) = J x i r g(x)

Ifx

33

2 . 3 . F u n k c i j o s y = \f(x)\
io skyrelio pagrindinis tikslas yra imokyti nubraiyti funkcijos y = |/(x)| grafik bei grafikai sprsti lygs ir nelygybes su moduliais. Nurodynwx. Vadovlyje nepateikti lygi ir nelygybi su moduliais sprendimo pavyzdiai. Silpnesniems mokiniams toki pavyzdi bt galima pateikti. Pakartoti: skaiiaus modulio svok; simetrij tiess atvilgiu.

grafikas
Su silpnesniais mokiniais pirmojo b-

Nurodymas.

do galima ir nenagrinti, nes j i s nra universalus ir tinka tik kai p o modulio enklu esanti funkcija yra lygin. 3. Mlyname staiakampyje pateikiamas algoritmas, kuriuo remiantis patogu braiyti = |/(x)| grafik. 4 . Remiantis tuo algoritmu pateikiami du pavyzdiai, Ly. nubraiomi grafikai funkcij f(x) ir f () |x2 - 2x - 3|. 5. Pateikiamas pavyzdys, kaip inant funkcijos y = / ( ) grafik nubraiyti funkcijos y = grafik. Nurodymas. Svarbu, kad mokiniai suvokt, j o g ir y = |/(x)| grafikai sutampa < 0. funkcij y = f(x) = = |2x 4| funkcijos y =

Imokti:
nubraiyti funkcijos y = i / ( x ) | grafik, kai duotas funkcijos y = f(x) grafikas; nubraiyti funkcijos y = \f(x)\ grafik, kai funkcija y = f ( x ) urayta formule; grafikai sprsti lygtis ir nelygybes su moduliais.

|/(x)|

iame

skyrelyje:

1. Pakartojama skaiiaus modulio svoka. 2. Dviem bdais braiomas funkcijos y = |x| grafikas. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 136143 teminiai udaviniai, o kiti kartojimo. 136.

intervaluose, kuriuose / ( x ) > O, ir yra simetriki aies atvilgiu intervaluose, kuriuose f(x)

2 4 - 3 3 . 35, 36. 39b.e, 39. 4 0 d - f

137. Nurodymas. Remiams tuo, kad funkcijos y = |/(x)| reikmi srius - neneigiami skaiiai. Atsakymas, a) Taip; b) ne; c) taip; d) ne. 138. Pastal/a. Remiantis vadovlio 2 skyrelio stniktra punktas h) turt bti nuspalvinus. t y. neprivalomas. Taiau j i gali sprsu ir visi moksleiviai. 139. a), c) 1 sprendinys; b), e ) 2 sprendiniai; 0 3 sprendiniai; d) 4 sprendiniai. 140. a) - 2 ir 2; b) 0 ir 1; c ) - 2 ir 2 ; d ) - 1 , 0 iri.

141. a) ( - 2 ; 2 ) ; b) ( - o o ; - 4 ) , (4; + o o ) ; c) [ - 1 ; 1); d) ( - o o ; - 6 ) , (4; + o o ) ; e ) ( - o o ; - 2 , 3 ) , ( - 1 . 7 ; 1.7), (2,3; + o o ) ; O * ( - o o ; - 3 , 7 ) . [ - 2 ; 0], [ 1 . 7 ; + o o ) ; g) ( 1 ; 0 ) . (0; 1); h) ( - 1 : 0 ) . (O; 1). 142. a), b), c), d), O, g) - lygin; e), h) 143. E . Nurodynias. grafikus. 144. a) Po 2 met; 145. a) 6122.45Lt; 146. a) 2 2 0 0 0 L t ; nelygin.

Paprasiausias sprendimo bdas nubraiyd duotj funkcij b) po 3 met. b) 1 8 9 8 7 . 3 4 U . b) 1 1 4 0 0 U .

147. Sakykime, kad cecho pelnas yra * Lt. a) I bdas. Sprendiame lyg: - 0 , 2 9 * = 650. 915.49 U Il badas. 650 Lt 71. Lt b) 855.26Lt;

100%.

915.49 U; d) Li.

c ) 722.22Lt;

148. a) 5 9 0 L;

b) 708 U . + 3) = 8 0 . r = 5 cm;

149. a) Sioa = 2 r h. Pagal slyga = f + 3. Tada 2(r d = 2r = 2 - 5 = 10(cm); b) V r 2 h = 5 2 ( 5 + 3 ) = 200 ( c m J ) . 150. a) 3; b) 15; c) 9. c) 2 cm; d) 5 cm; Nurodymas. 151. ) cm; 152. a) 3; 154. 12. 155. a) 8; b) - 7 j : c) 9; d) 153. a) > 6; Remkits trikampiu panaumu. b) 1 . 5 * cm; b) < 3.

e) 6 cm.

b) sprendiniu nra.

156. / bdas. Sakykime, kad Andrius pataik kartu. Sprendiame lygt: 5 + 2x = 17. = 6. bdas. Andrius gavo papildomai 17 5 = 12 (vi). Papildomais viais jis buvo premijuotas u taiklius vius. Vadinasi. Andrius pataik 12 : 2 = 6 (kartus). Atsakymas. A.

2.4. Grafik transformacijos


neprivalom skyrel galima laikyti kartojimo skyreliu. Grafikii transformacijos buvo nagrinjamos 9 klasje braiant kvadratins funkcijos grafik (r. Matematika 9. I dalis, 2 skyrius, 4 skyrelis). iame skyrelyje nieko naujo nra dstoma, o tiesiog apibendrinamos turtos inios. inoma, iame skyrelyje galima transformuoti ir grafikus funkcij, nagrint ankstesniuose skyreliuose: y = 3 . y a J x , y = a U x , = \\. 1) Svarbiausia, kad mokiniai suvokt, j o g Nurodynwi. Pakartoti, kaip galima gauti funkcij y = ax2 y = a(x m)2+n + c,

y = a(xm)2,

grafikus i funkcijos

y = a x 2 grafiko. Imokti iame grafik transformacijas taikyti ankstesniuose skyrelyje:

skyreliuose nagrint funkcij grafikams.

1. Nagrinjamos funkcijos y = x 3 + 3 ir y = x 3 siekiant sitikinti, kaip kinta funkcijos grafiko padtis suteikus funkcijai pokyt. 2. Nagrinjamos funkcijos y = ( 2 ) 3 ir y = dtis suteikus argumentui pokyt. 3. Nagrinjamos funkcijos y = (: 2 ) 3 + 3 ir y = x 3 siekiant apibendrinti ankstesni pavyzdi atvejus. Xi siekiant sitikinti, kaip pakinta funkcijos grafiko pa-

suteikus pokyt funkcijos argumentui ar (ir) funkcijai tos funkcijos grafiko forma nesikeiia, o keiiasi tik grafiko padtis koordinai ploktumoje. 2 ) Skyrelyje pateikiami 3 pavyzdiai, iliustruojantys atvejus, kai suteikiamas pokytis funkcijai; argumentui; ir funkcijai, ir argumentui. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 157-171 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo.

34. 37d.h.i. 4 0 a - c . 43. 44. 45. 57. 58

157.

>
1 0

y 1

\
(
1 X

g) 1-

158. Funkcijos /(.i) grafik galima gauti pastmus: a) kreiv y Jx per 3 vienetus kair; b) kreiv y = Jx per 2 vienetus dein; c) kreiv y = Jx per 2 vienetus dein ir per 3 vienetus emyn; d) kubin parabol y = x 3 per 3 vienetus emyn; e) kubin parabol y = j * 3 per 2 vienetus auktyn; 0 kreiv J x per 2 vienetus kair. 159. D. 161. Funkcijos ( * ) grafik gautume, jeigu paslumtume funkcijos f(x) k: a) per 3 vienetus dein ir per I vienet auktyn; b) per 2 vienetus j kair ir per 3 vienetus emyn: c ) per 4 vienetus dein ir per 2 vienetus emyn; d) per 4 vienetus kair ir per 3 vienetus auktyn. 162. Funkcijos g(x) grafik galima gauti pastmus hiperbol y = -: a) per 1 vienet dein; b) per 2 vienetus kair; c ) per 2 vienetus kair ir per 3 vienetus emyn; d) per 1 vienet dein ir per 3 vienetus auktyn. |x| grafi-

163.) =

5;

b) > = 4 ( - 2 ) 3 - I; ) = >/"+ - 3 ; ) [ - 4 ; 61; )[-2;7|;

) =

+ 4;

d) = | + 4 | - 6 ; 164. ) [ - 6 : 4 ] ; 165.3) [ - 6 : 3 ] ;

= - 7 = 5 + 1 ) | - 2 ; 8]. e) [ - 3 ; 6J.

)[-1;9); b) [ - 6 ; 3 J ;

d) - 4 ; |; d) [ - 8 ; 1];

166. a) D ( / ) = I - : - I) ir ( - 1 ; + o o ) ; b) a = 4, b - I; c ) funkcijos f () grafikas yra hiperbol y = J , paslumta per 1 vienet j kair ir per I vienet aukilyn. 167. a) /></) = ( - o o ; 2) ir (2; + o o ) ; 168. Funkcij / ( * ) = ^ ^ b) o = 3, b - - 1 ; c)/(*)jS-l. + a, be to, paste-

uraykime pavidalu f (x) =

tekime, kad / ( 0 ) > 0. Ii grafiko matyli, kad hiperbol y a * pastumta I kair atstumu c ir pakelta vir atstumu a. Darome ivad, kad c > 0 ir a > 0. Kadangi /(O) > O ir / ( 0 ) = tai > 0. Kai c > 0, tai f > 0 tada. kai b > 0. Gavome, kad a > 0, c > O ir b > 0. Aisakyinas. 169. E. 170. a), b), d) - didjanti; c), e) 171. a) A i r E ; 172. a) 95.625; b) C ir E. b) 25. = S t&j 355 rasime diskonto majanti. D.

173. a) Pagal paprastj palkan formul Pj

norm: 1500 fts j g j * 3 5 . 4 2 ( U ) . Tada diskontuoto vekselio kaina yra 1500 - 35.42 = 1464,58 (Lt); b) 2000 TSO = 37,5(Lt); 2000 - 37.5 = 1962.5 (U);
c) d) S

b h = 6 1 . 7 5 . S = 1800Lt; 1800 - 6 1 , 7 5 = l738.25(Lt); T O O TO = 22- 2 2 b) 24.


s

1249.88Lt: 1249.88 - 22.22 = 1227.660-0.

174. a) 6;

175. a) ( 2 6 0 0 0 0 - 6750) kubini vienet; b) 2 9 4 0 0 kvadratini vienet. Pastaba. Paprastai braiant detales, darant jvairius projektus ir pan. vadovaujamasi taisykle, jog visi matavimai pateikiami milimetrais. Todl skaiiavim rezultat prasm: a) mm 3 ; b) mm 2 . 176. a) Sprendini nra. b) Abi lygtys virsta vienodomis: 5y = 4 * + I, y = 5 + . Todl sprendiniai yra (x; j * + ^). e R . Paprastai Uii uraoma taip: (1; j i + j ) , / e R . Turime be galo daug sprendini. 178. 1 bdas. 2*"*2 = 2 4 " 2 2 = ( 2 4 ) " 4 = 16" 4. Kai n N. baigiasi skaitmeniu 6. o sandauga 16" 4 skaitmeniu 4. tai 16" visuomet

II bdas. 4 + 2. kai n N. duoda sek: 6. 10. 14. 18, ... Tada 2 6 = 64. 2 1 0 = 2* 2 4 = 64 16 = ...4. 2 1 4 - 2 1 0 16 = ...4 16 = ...4 ir Lt. Atsakymas. 4. 179. I bdas. Tarkime, kad kiekvienoje klasje mokosi ne daugiau kaip 25 mokiniai. Tada mokyklos mokini skaiius ne didesnis u 25-29 = 725. Gavome prietar slygai, taigi ms prielaida neteisinga. Vadinasi, yra bent viena klas, kurioje mokosi ne maiau kaip 2 6 mokiniai. Il bdas. Klass mokini skaiiaus vidurkis 730 : 29 = 25,172..., Ly. daugiau negu 25 mokiniai. Vadinasi, tikrai yra klasi, kuriose mokosi ne maiau kaip 26 mokiniai. Nurodymas. Kaip sprsti panaius udavinius remiantis vadinamuoju Dirichl principu, galite pasiskaityti vadovlyje ,Matematika 10, dalis", 71 p. 180. a) 8 c m . 2 0 c m ; b) 15 cm; c) 2l0cm2; d) 16.8cm.

181. a) ( - 0 0 : - 2 ) ;

b)(3;+oo).

182. - 1 2 . - 1 1 . - I O a r b a 10. 11, 12.

183. Jeigu knai juda prieingomis kryptimis, tai atstumu, kuriuos knai nukeliauja nuo vieno susitikimo iki kito. suma lygi apskritimo ilgiui. Jeigu knai juda viena kryptimi, tai atstum, kuriuos knai nukeliauja nuo vieno susitikimo iki kito, skirtumas lygus apskritimo ilgiui. Tbrtiime, kad vieno kno greitis yra * m/s, o kilo y m/s ir * > y > 0. TUda: a) 5 * + 5y = 100 ir + y = 20(m/s); b) 2 5 * - 2Sy = 100 ir - y = 4(m/s); c) * + >' = 20, ,
=

i2m/s, y = 8m/s.

184. Isprskime udavin sudarydami lygi sistem. Sakykime, kad dabar tvui yra met. vyriausiajam snui a met. viduriniajam b met. o jauniausiajam c met. + + = -5, 10 + 2 ( + 10). 2 0 + * = 2(b + 20). 30 + = 2(c + 30). Panariui sudj antr, trei ir kelvin lygtis gauname: 3x + 60 = 2(e + b + c ) + 2 60. 3x = 2 ( a + A + c ) + 60. Jstat a+b+c iraik i pirmos lygties turime 3 * = Ix-10+60. * = 50. Tada 10 I 5 0 = 2(e-f 10), a = 20; 2 0 + 50 = 2 ( 6 + 2 0 ) , b = 15; 3 0 + 5 0 = 2 ( c + 3 0 ) ,
c = 10.

Atsakymas. Tvui yra 5 0 met, vyriausiajam snui 2 0 met. viduriniajam 15 met, o jauniausiajam 10 met.

3. LYGI IR NELYGYBI SISTEMOS


Skyri sudaro tik du skyreliai, b c to. vienas j (Tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos") yra neprivalomas. j skyri galima laikyti 9 klass vadovlio skyriaus .Tiesini lygi sistemos" (Matematika 9. I dalis, 3 skyrius) tsiniu. Pagrindinis tikslas imokyti sprsti dviej lygi su dviem neinomaisiais sistemas, kai viena lygtis yra tiesin, kita netiesin. Minimalus lygmuo: 1. inoti, k vadiname lygi sistemos sprendiniu. 2. Nustatyti, ar duotoji skaii pora yra lygi sistemos sprendinys. 3. Mokti isprsti paprast dviej lygi sistem, kai viena lygtis yra tiesin, o kita netiesin. Pagrindinis lygmuo: 4 . Mokti keitimo ir grafiniu bdu isprsti lygi sistem, kai viena lygtis yra tiesin, o kita netiesin. 5. Gebti isprsti tekstinius udavinius, kuriuos sprendiant gaunama sistema su viena netiesine lygtimi. Auktesnis lygmuo: 6. Gebti sprsti nesudtingas dviej lygi sistemas, kai abi lygtys yra netiesins. 7. Atpainti tiesin nelygyb su dviem kintamaisiais, gebti nurodyti kelet j o s sprendini ir visus j o s sprendinius vaizduoti grafikai. 8. Gebti grafikai nurodyti dviej tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos sprendinius.

3 . 1 . Lygi sistemos, kai viena lygtis y r a netiesin


i o skyrelio teorin mediag sudaro trys dalys: 1) kartojama, kaip sprendiamos dviej tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemos; 2) mokoma sprsti sistemas, kai viena lygtis yra netiesin; 3) mokoma sprsti sistemas, kai abi lygtys yra netiesins. Pakartoti: k vadiname lygties su dviem neinomaisiais sprendiniu; k vadiname dviej tiesini lygi sistemos sprendiniu; dviej tiesini lygi sprendim grafiniu, keitimo ir sudties bdais; tekstini udavini sprendim sudarant tiesini lygi sistem. Imokti: sprsti lygi sistemas, kai viena lygtis yra netiesin; sprsti tekstinius udavinius sudarant lygi sistem; koordinai ploktumoje vaizduoti tiesins nelygybs su dviem kintamaisiais sprendinius; koordinai ploktumoje vaizduoti dviej tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sprendinius. iame skyrelyje: Sudties keitimo bdas yra pagrindinis sprendiant sistemas, kuri viena lygtis yra netiesin. 2 ) Stipriausiems mokiniams galite pasilyti isprsti dviej tiesini lygi su dviem neinomaisiais ( ir

* ' I S I i S i S
Keitimo

<"*,.,.^o.

bdas.
"""

Ci -

fry

a j

f L I h l + b y - c

"1 V = =

o\ Oibi a\ ' Oic2 - O2Ci a OiC2 Oib2 a2c\ a2b\' ai a\b2 Ol a2bt

QlC2 - O2C] x = ~ a2bt ax a , Oib2 bdas. O1X+biy = C1, o2x + h y = C2, aia2x aia2x + b\a2y + b2a\y = cio2, = C2O ,

1. Primenama, k vadiname tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemos sprendiniu ir pateikiama uduotis isprsti dviej tiesini lygi sistem grafiniu, keitimo ir sudties bdais. Nurodymai. 1) Svarbu, kad visi mokiniai mokt sprsti dviej tiesini lygi sistemas. Silpnesnieji mokiniai neturt pradti sprsti sudtingesni sistem, kol gerai neisisavino paprastesni. Silpnesniems mokiniams ia vertt pateikti nemaai sistem ir akcentuoti j sprendim keitimo bdu. nes

(\< - b2a\) = CtO2 Cjfli, Cia2 - c2a\ ir t. t. = bia2 - bio\

2 . Pateikiamas lygi sistemos su viena netiesine lygtimi pavyzdys ir pasakoma, kas yra j o s sprendinys. Nurodymas. Nustatyti, ar duotoji skaii pora yra sistemos sprendinys, turt sugebti visi mokiniai. i a galima paklausti mokini, kaip sprsti toki sistem. ar kt sudties bdas. 3. Pateikiamas udavinys siekiant: parodyti pavyzd, kur sprendiant gaunama lygi sistema, kurios viena lygtis yra netiesin; parodyti, kad tokios sistemos apytikslius sprendinius galima gauti braiant abiej sistem einani lygi grafikus; parodyti, kad algebrikai sprendiant gaunami tiksls sprendiniai ir kad sprendiant tokias sistemas tinka keitimo bdas. Ntmxlymas. 1) Nurodykite mokiniams, ypa silpnesniems, gautus sistemos sprendinius tikrinti. Nors kartais tai gali uimti ir nemaai laiko, ypa kai gaunami .,negras" skaiiai, bet lai naudinga skaiiavimo gdiams lavinti. P R A T I M A I IR UDAVINIAI Teminiai pratimai yni 1 8 5 - 2 1 2 , o kiti kartojimo.

2 ) Priminkite mokiniams, kad prie raant atsakym reikia dar kart perskaityti, k o klausia udavinys. 4 . Pateikiamas algoritmas, odiais nusakantis, kaip keitimo bdu sprendiamos lygi sistemos, kai viena lygtis yra netiesin: 1) tiesins lygties vien neinomj ireikiame kilu; 2 ) gautj iraik raome kit sistemos lygt; 3) isprendiame gaut lygl su vienu neinomuoju; 4 ) apskaiiuojame atitinkamas kito neinomojo reikmes. Nurodymas. Bt gerai, kad algoritm odiais gebt nusakyti dauguma mokini. 5 . Pilkajame fone isprendiami du pavyzdiai sistem, kuri abi lygtys yra netiesins. Nurodymas. Sprendiant tokias sistemas nereikia skubti remtis keitimo bdu primityviai ireikiant kur nors neinomj. Daniausiai sistemos sprendimas supaprastja taikant sudties bd ar ireikiant ne neinomj, o abi sistemas lygtis einant bendr reikin.

1-56

185. Udavinys skinas pakanoli tiesini lygi sistem sprendim. Sprsti galima tiek keitimo, tiek sudties, liek grafiniu bdu. Svarbiausia akcentuoti keitimo bd. kuriuo bus remiamasi sprendiant sistemas su viena netiesine lygtimi. Atsakymas, a) (2; I); b) ( 2 ^ ; - 2 # ) ; c ) (4.4; 1,72); d) (10; 5). 186. a) Taip; b) ne; c ) taip; d) ne.

187. a) ( - 0 . 9 : 4 . 9 ) , * (4.9; - 0 . 9 ) ; b) * ( - 1 . 2 ; - 3 . 2 ) . (3,2; 1.2); c) ( 2 , 4 : 2 , 4 ) , * ( 6 , 6 : 6 , 6 ) ; d) ( - 1 ; 1). ( 3 ; 9 ) ; e) ( - 0 , 9 ; 2 , 8 ) , (1,2; 3,3); 0 ( - 2 ; - 2 ) , ( 0 . 5 ; - 0 , 1 ) ; g) (1; 3 ) , ( 3 ; - 1 ) ; h) w ( - 1 , 9 ; 3.5). ^ ( 1 , 9 : 3 , 5 ) ; i) (1,2; 2,5). Pastaba, e) ir 0 punktai pateikti kaip neprivalomi. Tai korektros klaida. Tokius pratimus turt gebti isprsti visi moksleiviai, h) ir i) punklai yra neprivalomi visiems moksleiviams, nes ia pateiktos abi lygtys yra netiesins, bet grafikai jas sprsti gali ir visi mokiniai. 188. Visos ia pateiktos lygi sistemos sprendiamos keitimo bdu. Reikia siekti, kad lokius udavinius gebt sprsti visi moksleiviai. Atsakymas, a) ( - 7 ; 10), ( 6 : - 3 ) : b) ( 1 3 : - 4 ) , (4; 5); c ) ( 1 ; - 2 ) , ( 2 ; - l ) : d) ( - 1 . 2 ; - 2 ) . (2; 1.2); e) (4; 2); 0 ( - 7 ; - 4 ) , (4; 7); g) (3; 6); h) ( 0 . 6 : 0 . 4 ) . (4; - 3 ) ; i) ( - 1 4 : - 7 ) . ( - 2 ; 5). Nurodymas, e) punkt galima sprsti taip: I X + y . 6, i X + y = 6. x + y = 6. X + y = 6. X2-y2 = 12; \x- y = 2; C X + y ) ( x - y ) = 12; 16(.t - y ) = 12: 2x 189. Tai lygi sistemos, kuri abi lygtys yra antrojo laipsnio. Joms sprsti naudojame sudties, keitimo, o danai ir abu iuos bdus kanu. Atsakymas, a) ( - 3 ^ 2 ; - 7 ) , <-3>/2; /). ( 3 ^ 2 ; -/). ( 3 ^ 2 ; 7 ) ; b) H ; 18). (5; 1); c ) (O. - 5 ) , <1; - 4 ) ; d) ( - 3 ; - 3 ) . (4; $). 190. Funkcij grafik susikirtimo tak koordinats yra sprendiniai lygi sistemos: a) b) v = 2 * - I. y = x 2 - 3 * + 3. (1; 1 ) , ( 4 ; 7);

= 12. sprendini nra Vadinasi, ties y 12 nekerta x 2 + y2 = 64. apskritimo .v2 + y 2 = 64. Moksleiviai tuo gali sitikinti ir braiydami.

191. Sprendiant tekstinius udavinius reikt moksleiviams priminti, kad btina vardyti, k kokiu neinomuoju paymime. Danai jie link praleisti i svarbi udavinio sprendimo dal. ia, kaip ir sprendiant tiesini lygi sistemas, kai kuriuos udavinius galima sprsti sudarant lygt su vienu neinomuoju. Leiskime mokiniams sprsti taip. kaip jie geriausiai moka. Sprendimas. Sakykime, kad vienas skaiius yra , o kitas y. Pagal slyg: xy 42
17' lbPrend*

'y^i sistem gauname du sprendinius: (14; 3) ir

(3: 14). Taiau atsakyme nurodome tik vien variant, nes Siuo atveju visai nesvarbu, kuris skaiius yra pirmas, o kuris antras. Atsakymas. 3 ir 14. 192. Vienas skaiius yra x. kitas y . | x - y = 6. I x y = 216. Atsakymas. 193. - 4 ir 14. 194. Sakykime, kad staiakampio Ugis yra cm, o plotis y cm. i 2x + 2 y = 46, - 1 2 ir - 1 8 ; 18 ir 12.

j 2 + y 2 = 17 2 .
Atsakymas. 8 cm ir 15 cm. y cm. 195. Sakykime, kad vieno statinio ilgis yra cm, o kito I X - y = 3. (2+
2

15 2 . 9 cm. 12 cm ir 54 cm 2 .

Atsakymas. 196. 9 6 c m 2 .

197. 40m ir 20m. 198. Sakykime, kad pirmoji grup jo km/h greiiu, o anuoji y km/h greiiu. 4x - 4y = 4.8. j (4x) 2 + (4y) 2 = 24 2 . Atsakymas. Pirmoji grupe jo 4 , 8 km/h greiiu, o antroji 3.6 km/h greiiu. ^

199. Sakykime, kad pirmasis knas juda m/s greiiu, o antrasis y m/s greiiu. | 6 t = 8y, { (15x) 2 + ( I 5 y ) 2 = 3 2 . Atsakymas. Pirmasis knas juda m/s greiiu, o antrasis -g m/s greiiu.

200. Sakykime, kad pradiniai aiktels matmenys buvo m ir y ra. f 2x + 2y = 24. I (x + 3 ) 0 ' 4) = l . S x y .
=

Pastaba. Nemaa dalis moksleivi Sioje vietoje ikart rayt atsakym, kad aiktels matmenys yra 2 m ir 10 m. Atkreipkite j dmes, kad tai yra pradiniai aiktels matmenys. Slygoje gi praoma rasti dabartinius j o s matmenis, t. y. matmenis, kai vien aiktels krat pailgino 3 m. o kit sutrumpino 4 m. Akivaizdu, kad negaljo sutrumpinti to krato, kurio ilgis yra 2 m. Taigi buvo sutrumpintas 10 m Ugio kratas ir pailgintas 2 m Ugio kratas. Dabartiniai aiktels matmenys yra: 2 + 3 = 5 (m) ir 10 - 4 = 6 (ra). Atsakymas. 5 m ir 6 m. 201. Sakykime, kad trupmenos skaitiklis yra . o vardiklis y. f y - 3. 2 _ - I r+3 y trupmena Atsakymas, ( " 9 ; - 6 ) , (2; 5).

Patikrin sitikiname, kad trupmena 5 tenkina udavinio slyg. 1\io tarpu netenkina io udavinio slygos, nes pagal paprastosios trupmenos j. apibrim, e N .

202. ~ pradin trupmena. y+! y= - i Atsakymas, . 203. Sakykime, kad !raukinio greitis yra km/h. o lktuvo y km/h.

\ y = SxAtsakymas. IYaukinio greitis yra 8 0 km/h. o lktuvo 640km/h. 204. km/h paprastojo keleivinio traukinio greitis, o y km/h greitojo traukinio greitis. Nurodymas. Pravartu iikait minutes paversti valandomis. Ly. 45min = } h. - - 1

b-*-.
Atsakymas.

Paprastojo traukinio greitis yra 4 0 km/h. o greitojo 5 0 km/h. *km 5 0 km ^ y km

205. Nurodymas. Pravanu susidaryti motociklinink judjimo schem. km/h i Akmenyns ivaiavusio motociklininko greitis, y km/h i Smlyns ivaiavusio motociklininko greitis; 3 0 min = h. 25 min = h.

Atsakymas. I Akmenyns ivaiavusio motociklininko greitis yra 4 0 km/h, o ivaiavusio i Smlyns 6 0 km/h. 206. Sakykime, kad pirmojo automobilio greitis yra km/h. o antrojo y km/h; 27 min h. * + y = 90.
90 _ 90 _ ~

Itf-W
9

Atsakymas.

Pirmojo automobilio greitis yra 4 0 km/h. o antrojo 5 0 km/h.

207. Sakykime, kad Lina, dirbdama atskirai, ivalo langas per valand, o jas mama per y valand. Per I h Lina ivalo 1, mama 1 , o abi kartu lang. \x - y = 3. Atsakynws. Lina, dirbdama atskirai, ivalo langus per 6 h, o mama per 3 h. 208. Sakykime, kad pirmoji grup, dirbdama atskirai, apeldint sklyp per dien. 0 antroji per y dien.

(+-.
1 y - = 5. Atsakymas. Pirmoji grup, dirbdama atskirai, apeldint sklyp per 10 dien, o antroji per 15 dien. 209. Sakykime, kad pirmoji grup, dirbdama atskirai, kelio ruo suremontuot per dien, o antroji per v dien. Tai sudtingesnis udavinys. J rekomenduojame sprsti tik su stipresniais moksleiviais.

8 ( 1 + 1 ) + 7 - 1 = 1. Atsakymas. Pinnoji grup, dirbdama atskirai, suremontuot kelio ruo per 28 dienas, o anuoji per 21 dien. 210. Sakykime, kad leidiant vanden pirmuoju vamzdiu galima pripildyti bak per valand, o antruoju per y valand; 2 h 55 min = h. 12 1 + 5 = 33 b - * = 2. Atsakymas. Leidiant vanden pirmuoju vamzdiu galima pripildyti bak per 5 valandas, o antruoju per 7 valandas. 211. Sakykime, kad turjo bti turist ir kad jie turjo sumokti po y Lt kiekvienas. XV = 360, (x - 2)(y + 6) = 360, Atsakymas. ; = 12. y = 30; 12 - 2 = 10. 3 0 + 6 = 36. udavin rekomenduojame sprsti tik su stipresniais moksleiviais, nes gauname lygi sistem, kurioj e abi lygtys yra netiesins.

U ekskursij sumokjo 10 moni po 36 LL

212. Sakykime, kad buvo nupirkta kg pirmos ries ir y kg antras ries preki. Vienas kilogramas pirmos ries preki kainavo p Lt. o antros ries ^ Lt. f x - y = 3. 210 _ 1 = , I y Aisakyiruis. 15 kg pitmos ries ir 12 kg antros ries preki; arba 42 kg pirmos ries ir 39 kg antros ries preki. 213. a) lsprend nelygybi sistem ( * ^ P" gauname, kad = O; I o b) - 1 > 0. Ji 1.

215. 6 0 ( X 0.0016 - 6 0 0 0 0 0.002 = 24 (Lt). 216. a) 27; 243; b) 121; 1093. Pastaba. inoma, kad slygoje minimi ketvirtadienis, penktadienis, etadienis ir sekmadienis yra los paios savaits dienos. 217. a) Palkanos u* vien obligacij yra 191.85 ^ 8.15 (U). Tada u 5 obligacijas palkanas yra 5 8,15 = 40.75 (Lt); b) 5,1 U . Pastabos. I ) Sprendiant j udavin galima ikart skaiiuoti palkanas u 5 obligacijas: 5 1 9 1 , 8 5 - 4 0 . 7 7 ( U ) . Skirtingas atsakymas apvalinimo pasekm. 2) Galima pasilyti moksleiviams apskaiiuoti ir obligacijos nominalij vert: a) 191,85 + 8,15 = 200(Lt). 218. a) ( - 3 , 5 ; 0), <0; 3,5), ( 3 , 5 : 0 ) . (0; - 3 , 5 ) ; b) e) ( - 1 . 5 ; - 3 ) , (2; 0,5), (5.5; - 3 ) . (2; - 6 . 5 ) . c) 14>/2; d) 24,5;

219. a) 12,8cm ir 19,2cm; b) 9 , cm ir 6$ cm. Nurodymas. Moksleiviams reiks prisiminti du faktus: 1) prie ilgiausij trikampio kratin yra didiausias kampas; 2) trikampio pusiaukampins savyb. 220. a) Ne: b) taip. b) 8 0 c m 2 ; c) 5 : 4 ; d) 160* cm 3 . 0 a) rodyti negalima, nes lygyb nra tapatyb: pam a = 221. a) r = 4 c m , A = IOcm; 222. Nurodynuis.

gauname neteising lygyb 2 - \ + = . Deinje lygybs pusje trupmenos skaitiklyje vietoj 1 para 3, t. y. ^ j , gautume tapatyb. 223. a) Sakykime, kad klasje mokosi berniuk. Tikimybe i 28 klass mokini atsitiktinai irinkti berniuk yra . Pagal slyg: j = i . = 16; b) 2 8 - 16 12; c) = I (arba 1 - ^ = 3). 224. a) y/2, b) 3 ^ 2 ; c) - 4 ; d) - 2 ; e) 6; f) 18; g) 5 4 ^ 2 . Nurodymas. Pirmiausia pertvarkykite reikinius: \/ = 2y/2, v/I 3>/2.

3 . 2 . T i e s i n i nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos


Nors Siame skyrelyje nagrinjama mediaga ir nra sudtinga. bet j rekomenduojame nagrinti tik su mokiniais, kurie planuoja vidurinje mokykloje matematik mokytis iplstiniu lygiu. Pakartoti: nelygybi su vienu kintamuoju sprendim: kas yra lygties ax + fry = c grafikas ir kas yra tokios lygties sprendiniai. Imokti: sprsti tiesines nelygybes su dviem kintamaisiais; sprsti tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemas. P R A T I M A I I R UDAVINIAI 2 2 5 - 2 3 0 udaviniai yra teminiai, o kiti kartojimo. 225. iame skyrelyje:

1. (vedamos tiesins nelygybs su dviem kintamaisiais ir j o s sprendinio svokos bei pasakoma, k reikia isprsti toki nelygyb ir kokiu bdu j patogu sprsti bei vaizduoti sprendinius. 2 . Isprendiamas tiesins nelygybs su dviem kintamaisiais pavyzdys. 3. Isprendiamas realiojo turinio udavinys, iliustmojantis nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos sprendim. varankikai. Nurodymas. Stipresnieji mokiniai io udavinio sprendim nesunkiai turt isiaikinti sa-

Nurodyvws. e) Kadangi nelygyb + 2 < .r sprendiniu neturi, tai ir duotoji nelygybi sistema neturi sprendini. 227. a) Uraykime lygtis tiesiu, ribojaniu utuuot ploktumos dal: y = ir y = . Toliau galima clgds taip: pasirenkame tak, priklausant utuuotai sriiai, pvz.. (2; 0). Kadangi 0 < 2. tai viena nelygybi sistemos nelygyb bus y < * : kadangi 0 > - 2 . Uii kita nelygyb bus y ^ x. Taigi (uresime nelygybi sistem i 5 j galima urayti dvigubja [ fi nelygybe: - y x ; i jos iplaukia, kad j
\

f 11

x'<

h,

b)

I y < + 4. y < + 4;

j y < + 3.
C>

228. Sakykime, kad yra mlyn ir > raudon pietuk. Pagal slyg: j

<

Gaut nelygybi sistem isprendiame grafikai. Jos sprendinius vaizduojantys takai yra utuuotame trikampyje. TaCiau udavinio slyg tenkina tie sistemos sprendiniai, kuri x,y yra daug). e N\ jie pavaizduoti takais (matome, kad sprendini

2?

K
. " N
\

12-.

V
24 Dulje galt bti. pavyzdiui. 2 mlyni ir 2 0 raudon pietuk ar 4 mlyni ir 16 raudon pietuk. 229. Sakykime, kad mama nori nupirkti kg persik ir y kg abrikos. Pagal slyg:

I L V T ^ 3 2 ; " ' " 0 i'*0Isprendiame gaut nelygybi sistem grafikai. Udavinio sprendinius vaizduojantys takai yra utuuotame trikampyje. Pastaba. Klaasimas slygoje turt hflii toks: .JGek kilogram persik..." Beje, jeigu reikalautume, kad ir y bt natralieji skaiiai, tai bt tik 3 sprendiniai: (1; 3 ) . ( 2 : 2 ) ir (3; 1). 230. Sakykime, kad gamykla per savait gali pagaminti por standartini ir y por sportini slidi. Pagal slyg: J *
6 <>

Sprendini yra daug, juos vaizduoja utuuotoje srityje paymti takai. Beje. jei udavinio slyg suformuluotume taip: Kiek daugiausiai por...", tai atsakymas but toks: gamykla standartini slidi por gali pagaminti daugiausiai 20. o sportini daugiausiai 10. Pastaba. Klaasimas slygoje turt bti toks: Kiek pur kiekvienos..." = - + I.
s

231. a) /(.O = b) / ( * ) =

Taigi funkcijos f(x)

grafikas bus hiperbol

y = - j . pastumta per I vienet auktyn, ^ m + 1. Taigi funkcijos / ( * ) grafikas bus hiperbol y j j diskonto suma yra: pastumta per 1 vienet auktyn. 232. Pagal paprastj palkan formul Pj m S a) 800 , { - - * 12.44 (Lt);

b) 1250 - * 2 3 . 4 4 ( U ) .

Bankas u vien vekseli sumoka: a) 800 - 12,44 = 7 8 7 . 5 6 ( L t ) ; b) 1250 - 2 3 . 4 4 = 1226.56(Lt).

233. Papildykimc brini nubraiydami koordinai ais. Matome, kad parabols akos nukreiptos emyn. Kadangi arkos auktis yra 14.4 m. tai parabols virn yra take (0; 14.4). Taigi turime funkcij / ( x ) = = a x 2 -r 14.4 (a < 0). Kadangi tilto ilgis yra 120m, o parabol yra simetrika Oy aies atvilgiu, tai tak, kuriuose ji kerta a, koordinats yra ( - 6 0 ; 0) ir (60; 0). i tak koordinats turi lenkinti parabols lygt: y = a x 2 + 14,4. Vadinasi, a 60 2 + 14,4 = 0, a = - 0 , 0 0 4 . Tugi / ( x ) = - 0 , 0 0 4 x 2 + 14,4. Pastebkime, kad atram 1 ir 4; 2 ir 3 ilgiai vienodi. Atstumai taip atram yra 120 : 6 = 20(m). Atram ilgius suinosime apskaiiav /(20) ir /(40). 1-os ir 4-os atram ilgiai yra /(40) = - 0 , 0 0 4 40 2 + 14.4 - 8 (m); 2-os ir 3-ios atram ilgiai yra /(20) = - 0 , 0 0 4 20 2 + 14,4 = I2,8(m). 234. Ne. Jeigu trapecijos pagrind ilgiai yra a ir b. ui susidariusi trapecij atitinkam pagrind santykiai yra ir ^ f . Jeigu tie santykiai bt lygs, gautume ^ b = (a+W2 = 4 a b , (a - b)2 = 0, a = b. Bet trapecijos pagrindai negali bti lygs (kitaip to keturkampio prieingos kratins bt lygios ir lygiagreios, ir keturkampis bt lygiagretainis), (rodme, kad trapecijai tie santykiai negali bti lygs. Vadinasi, kratins nra proporcingos. Sprendim galima urayti ir prietaros metodu. Kadangi trapecijoje a b. tai pagrind santyki skirtumas ^ j ^"ffiffi2 = 0. taigi susidariusios trapecijos nra panaios. - 4)2 = | 2 - V 5 | - | n / 3 - 4 | = + S)2
2 - / + / -

235.a) (2 b) 7 ( 2 -

y/3)2-,J(>/3 y/5)2+ J{2

= -2; =

- |2/5|+|2+>/5| = -(2-y/5)+2+V

= 2V5. 236. D. Nurodymas. Sunumeruokite visas brinyje esanias dalis. Suskaiiuokite kvadratus, kurie sudaryti i vienas i paymt dali, po to i dviej ir 1.1.

4. KVADRATINS NELYGYBS
Pagrindinje mokykloje nagrinjamos tiesins ir kvadratins nelygybs. Sprsti tiesines nelygybes buvo mokoma 8 klasje (Matematika 8, dalis. 7 skyrius). 9 klasje nelygybs nebuvo nagrinjamos, tik stipresniems mokiniams kaip neprivaloma mediaga buvo parodyta, kaip grafikai galima sprsti kvadratines nelygybes (Matematika 9, I dalis, 2 skyrius. 7 skyrelis, 8 8 p.). Todl prie pradedant mokyti sprsti kvadratines nelygybes reikt su silpnesniais mokiniais prisiminti skaitini nelygybi savybes ir k vadiname nelygybs sprendiniu. iame skyriuje svarbiausia imokyti visus mokinius sprsti kvadratines nelygybes. ia, kaip ir kvadratini lygi atveju, pirmiausia kvadratines nelygybes mokoma sprsti grafikai (1 skyrelis), o po to algebrikai (2 skyrelis). Nurodymas. Nerekomenduojame kvadratini nelygybi sprsti interval metodu. Interval metod tikslinga taikyti sprendiant auktesnio negu antrojo laipsnio nelygybes ir nelygybes, kuri Iriniamasis yra vardiklyje, bet tokios nelygybs yra nagrinjamos vidurinje mokykloje. Aiku, stipresniems mokiniams pravartu susipainti su loki nelygybi sprendimu (3 skyrelis) jau pagrindinje mokykloje. 4 skyrelyje kaip neprivaloma mediaga nagrinjamos netiesini nelygybi sistemos. Nors Ias skyrelis ir nra privalomas, bei j suprasti gali ir vidutinio lygio mokiniai. Minimalus lygmuo: 1. Atpainti kvadratin nelygyb. 2. Nustatyti, ar duotasis skaiius yra nelygybs sprendinys. 3. inoti, kaip nuo dauginamj enkl priklauso sandaugos enklas. 4 . Gebti algebrikai isprsti kvadratin nelygyb. Pagrindinis enklais > . Auktesnis lygmuo: grafikus nurodyti nelygybs f(x) < g(x) (ir nelygybi su ^ ) sprendinius, kai f(x) lygmuo: ( - X N ) > O (ir nelygybes su enklais ir g(x) yra arba tiesins, arba kvadratins funkcijos. 5 . Gebti braiam funkcij y = / ( x ) i = g(x)

6. Sprsti nelygybi sistemas, kai bent viena sistemos nelygyb yra kvadratin. 7. Gebti sprsti nelygybes, kuri pavidalas yra ( - X)(X - x2) ... 8. Suprasti interval metodo esm. 9. Sprsti nelygybes, kai neinomasis yra vardiklyje (racionalisias nelygybes).

<. <).

4 . 1 . K v a d r a t i n i nelyg;
Grafiniam sprendimo bdui (lygi ir nelygybi) naujuosiuose vadovliuose skiriama daug dmesio (lyginant su tarybiniais vadovliais). Sprendiant kvadratines nelygybes grafikai reikia mokti braiyti kvadratins ir tiesins funkcij grafikus. (Tiesins ir kvadratins funkcijos buvo nagrinjamos 9 klasje, r. Matematika 9 , 1 dalis, 1 ir 2 skyriai.) Todl prie pradedant nagrinti skyrel reikt prisiminti funkcij / ( x ) = ax + b ir f(x) grafik braiym. Pagrindinis io skyriaus tikslas siekti, kad mokiniai suprast, kaip grafikai galima sprsti nelygybes, kuri pavidalas yra / ( x ) < g(x) Pastabos. (>, <). 1) i o skyrelio mediaga glaudiai siejasi su Todl nagrinjusiems =ax7 +bx+c Pakartoti: k vadiname nelygybs sprendiniu; interval ris, nelygybs sprendini raym intervalais; tiesini ir kvadratini funkcij grafik braiym; k parodo dviej funkcij grafik bendrieji takai. Imokti: atpainti kvadratines nelygybes; grafikai sprsti kvadratines nelygybes. iame skyrelyje: parodyti, kaip galima gauti nelygyb, kurios kintamojo aukiausias laipsnis yra 2 (vesti kvadratines nelygybes); pakartoti kvadratins funkcijos grafiko (parabols) ir tiess y = a braiym; paaikinti kvadratins nelygybs grafinio sprendimo bdo esm.

1. Pateikiamas udavinys siekiant:

praeito skyrelio ( 3 . 2 . Tiesini nelygybi su dviem kintamaisiais sistemos) mediaga. t skyrel i mediag urt bti nesunku sisavinti. 2) Praktikai sprendiant kvadratines nelygybes patogu derinti algebrin sprendim su grafiniu. nemaai laiko. Todl grafiniam kvadratini nelygybi sprendimui vertt skilti

Nurodymai. 1) Udavinys nra lengvas, kaip gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. B e to, iuo udaviniu keliama daug tiksl. Todl j o nagrinjimui reikia skirti pakankamai dmesio ir laiko. 2 ) Pirmiausia su mokiniais isiaikinkite slyg ir brinj. Paklauskite mokini, kas atidta x . kas y ayje. Atkreipkite mokini dmes, kad iame brinyje pavaizduota kamuolio lkimo trajektorija. 9 klasje (r. Matematika 9, I dalis, 14 p.) grafikai buvo pavaizduota strls aukio priklausomyb nuo strls lkimo laiko. Ten nubraiytoji parabol nevaizdavo strls realios lkimo trajektorijos. T nagrint situacij galite priminti mokiniams: I 1 0 , 2 m aukio vertikaliai auktyn i lanko paleista strl. Srls aukio h (metrais) priklausomyb nuo laiko t (sekundmis) pavaizduota grafikai.

y = ax(x40).

i uduoties dal rekomenduokite

atlikti stipresniems mokiniams, o silpnesniems galima tik pasakyti, kad nubraiytos parabols lygtis yra =-J6X2+. 4 ) Mokiniams reikia priminti, kad remdamiesi grafiniu vaizdu daniausiai galime nustatyti tik apytikslius sprendinius. Bet vadovlyje pateiktas pavyzdys su tiksliais sprendiniais. Tuo mokiniai sitikins atlikdami antrj 1 uduoties dal sprsdami lygt -j*
2

+ * = 1,9.

5) Svarbiausia iuo udaviniu pasiekti, kad mokiniai suvokt, kaip galima grafikai sprsti kvadratines nelygybes. ia mokytojui bni tikslinga remiantis briniu nusakyti algoritm, kaip grafikai galima sprsti nelygyb

braiome parabol y = - * briame ties y = yra vir tiess. 1,9;

+ x\

randame tas reikmes, su kuriomis parabol

Pasilykite mokiniams pasakyti analogik nelygybi su enklais > , < , sprendinius. 2. Pateikiami du pavyzdiai iliustruojantys, kaip grafikai galima sprsti kvadratines nelygybes. Nurodymai. Strls aukio h priklausomyb nuo laiko t galima urayti formule h(t) = 1 0 , 2 + 50/ - 5 1 2 . Pasilykite mokiniams nustatyti, pavyzdiui, kuriuo laiko tarpu nuo paleidimo pradios strl buvo pakilusi vir ems aukiau negu 9 0 m; emiau negu 6 0 m. Vadovlyje nepateikiama udavini, analogik teorinje dalyje nagrintam udaviniui. Toki udavini mokytojas gali sugalvoti naudodamasis 9 klass vadovlio 1 dalyje esaniais udaviniais: 2 3 0 , 2 3 2 , 234, 235, 236. 3) Atlikdami 1 uduoties pirmj dal mokiniai turi prisiminti, kaip urayti parabols lygt, kai inomos trij j o s tak koordinats. i u o atveju inome, kad parabol a kerta takuose ( 0 ; 0) ir (40; 0 ) . Nesunkiai randame parabols virns tako koordinates ( ^ ; 10). t.y. ( 2 0 ; 10). Remdamiesi parabols lygtimi y = ax2 + bx + c randame: kai : = 0 ir y = 0 , tai c = 0 , vadinasi, y = ax2 + bx\ kai .v = 4 0 ir y = 0 , lai b = y = 2 4 0 a * ; - 4 0 a . vadinasi, 1) i a siekiama parodyti, kad nelygyax2bx < ciiax2 bxc < 0 bi o * 2 < bx+c,

sprendiniai yra lie palys. Silpnesniems mokiniams vertt rekomenduoti sprsti kvadratines nelygybes pirmiausia suteikiam j o m s pavidal ax7+bx (>. it braiant parabol y = ax2+bx +c < 0 + c bei

lies y = 0 (kurios, b e j e , ir brti nereikia; r., pavyzdiui, 2 uduot). iuo atveju priklausomai nuo nelygybs enklo tereikia nustatyti, kuriuose intervaluose parabol yra vir (emiau) aies. Patogu Iaip pat kvadratines nelygybes sprsti suteikiam j o m s pavidal ax2 + bx < c ( > , , ) . is pavidalas yra patogus tuo, kad palyginti nesunku nubraiyti parabol y = ax2 + bx bei ties y = c . inoma, daniausiai patogu remtis parabole y = x 2 prie j o s esame labiausiai priprat. Pavyzdiui, udavin 240e galima bt sprsti taip: x2 -3x-2. Dabar braiome parabol y = x 2 ir lies y = 3* 2 . 2 ) Kvadratines lygtis sprendiant grafikai tenka iekoti parabols ir tiess susikirtimo tak : koordinai. Remiantis briniu tikslias koordinates Mokiniams galima danai bna sunku nustatyti.

kai j = 2 0 ir y = 10, tai 1 0 = 4 0 0 - 8 0 0 , a = , vadinasi, y = * 2 + . Aiku, remiantis tuo, kad parabol eina per koordinai pradi, j o s lygt galima gauti ir i lygties

patarti algebrikai rasti parabols ir tiess susikirtimo lak abscises, isprendus atitinkam kvadratin
ygti

P R A T I M A I IR U D A V I N I A I 2 3 7 - 2 4 1 yra teminiai udaviniai, o lik kartojimo. 237. a), c), d), e). 238. a) < - 2 . > 2; b) - 2 < 2; b) ( - 2 ; 2J; ) - 3 < * < 3; c) [ - 1 ; IJ; d) < - 3 . * > 3. d) 3; 1.2

239. a) ( - o o ; - 2 J . 2: + o o ) ;

d) [ - 2 ; 2].

240. a) 1 - 0 . 5 ; 2J; h) sprendini nra; c) e) ( - o o ; - 2 ] , I - l ; + o o ) ; f)[-l;3J.

( - o o : - 0 . 3 ] . [2; + o o ) ;

a) Kadangi visi parabols y = x2 takai yra vir atitinkam tiess y = - 3 taiku, lai su bet kuria * reikme x2 > 3 * - 3. Taigi nelygyb X2 < 3x - 3 sprendini neturi. b) Kadangi visi parabols y = x2 takai yra vir atitinkam tiess y = 2x - 4 tak, tai su visomis reikmmis x2 > 2 * - 4 . Taigi nelygybs X2 > 2x-4 sprendinys yra bet kuris skaiius. 242. B. 243. a) ( - 2 : 0 ) . ( 2 : + o o ) ; 244. a) 3307.5Li; 245. a) (9; 4 ) ; 246. a) 17 - >/2\ b) ( 0 ; 2 ) , ( 4 ; + o o ) . c)33IO.IIU; d)33ll.44LL

b) 3312,78Lt; b) 3.
2

b) < - 1 ; - 3 ) .

247. Abi lygybs + = 6 puses pakelkime kvadratu. Gausime: *2 + 2 . * . i + = 3 6 ; * 248. 22. 249. Atuoni paymi suma lygi 6 8 = 48. Gavus tris paymius Agn turs 11 paymi. J suma turi bti 7 - 1 1 = 7 7 . Vadinasi, trij gaut paymi suma turi bti 77 48 = 29. Tiigi galimas tik vienas atvejis - Agn turi gauti 9. IO ir 10. Alsakynuis. 9. 10. 10. 250. a) [ - ! ; - } ) ; b) ( - J ; + - 3 4 .

251. a) V = 25 55 2 0 -r 7 0 100 4 5 - . 30 2 7 0 = 3 4 2 5 0 0 - 31500,7 % = 243 590 (mm 3 ); b) S = 2 8 8 5 0 + 1200 3 2 6 1 8 ( m m 2 ) . 252. a) b) J f l . 253. Taip dviej penktadieni, kurie yra porins dienos, yra penktadienis neporin diena. Kadangi trys penktadieniai buvo porins dienos, lai du penktadieniai buvo neporins dienos. Mnesio, turinio Iris porinius penkiadienius, penktadieniai gali buti tik dienos: 2. 9. 16. 23. 30. Tuomet Io mnesio 18-oji diena buvo sekmadienis. Atsakymas. Sekmadienis.

4 . 2 . K v a d r a t i n i nelygybi a l g e b r i n i s s p r e n d i m a s
iame skyrelyje mokoma kvadratines nelygybes sprsti nebraiant grafik. Algebrinis kvadratini nelygybi sprendimas remiasi faktais, kad dviej tiesini dauginamj sandauga yra: teigiama, kai abu dauginamieji yra vienod enkl (arba abu teigiami, arba abu neigiami); neigiama, kai abu dauginamieji yra skirting enkl (vienas teigiamas, kitas neigiamas); lygi nuliui, kai bent vienas i dauginamj lygus nuliui. iame skyrelyje:

1. Pateikiamas keturi kvadratini nelygybi algebrinis sprendimas ( 1 - 4 pavyzdiai). Nurodymai. 1) Pirmame ir treiame pavyzdiuose kvadratinis trinaris turi aknis, todl j galima iskaidyti dauginamaisiais. Tokiu atveju nelygybs sprendiniai yra arba vienas intervalas ( I pavyzdys), arba du intervalai (3 pavyzdys), tai priklauso nuo nelygybs enklo. 2 ) Antnune ir ketvirtame pavyzdiuose kvadratinio trinario dauginamaisiais iskaidyti negalima. Tokiu atveju nelygybs sprendiniai yra arba visi skaiiai (2 pavyzdys), arba nelygyb sprendini neturi ( 4 pavyzdys). 3) Visus iuos atvejus btina inagrinti. Reikt atkreipti mokini dmes nepilnj kvadratini nelygybi sprendim: kai c = 0 , h 0 , a 0 , tai nirime kvadratin nelygyb, kurios pavidalas yra ax2 + bx < 0 ( > , , ^ ) . I ia ( + b) < 0 lengvai iskaidome dauginamaisiais; k a i & = 0 . . , tai 2 + c < 0 ( > , < ) . ios nelygybs kairiosios puss negalima iskaidyti dauginamaisiais, kai ir c yra vienod enkl (r. 4 pavyzd), o kai a ir c yra skirting enkl, ud dauginamaisiais patogu skaidyti remiantis kvadrat skirtumo formule (r. 3 pavyzd).

Nurodymai. 1) Pmktiskai kvadratines nelygybes oX2 + + bx + c < O ( > , sprsti vadovlyje nagrinjamu bdu nra labai patogu, nes tenka kvadratin trinar skaidyti dauginamaisiais ir i nelygybs <(* - * i ) ( * - * 2 ) < O ( > , , ) padaryti dvi tiesini nelygybi sistemas: IX-Xl <0 I - X2 > 0 j - > 0 Ix-X2 < 0 (>.<.. (<, <); (<, <). (>,<,.

kuri sprendiniai ir yra duotosios nelygybs sprendiniai. Danai mokiniams patogiau bna iskaidius kvadratin trinar dauginamaisiais gautj nelygyb o ( x x i ) ( x ) < O ( > , , ) sprsti braiant parabols y = o ( x x i ) ( x ) (arba parabols y = (x x j ) ( x ). jei prie tai nelygyb buvo padalyta i a 0 ) eskiz. Parabol y = a ( x X)(X ) nesunku nubraiyti, nes i ios iraikos matome, kad parabol kerta a takuose x j ir x 2 , o j o s ak krypt parodo koeficiento a enklas (aiku, nelygybei galima suteikti pavidal, kur a = 1). Belieka remiantis briniu

2. Po pirmaisiais trimis pavyzdiais pateikiami klaustuku paymti udaviniai. Jie skilti parodyti, kaip nelygybs sprendiniai priklauso nuo nelygybs enklo. ia mokytojas gali pasilyti mokiniams parayti atsakymus su visais manomais nelygybs enklais. 3 . Po pirmojo ir treiojo pavyzdio pateikiama lentel, kuria remiantis galima nustatyti sandaugos ( x i ) ( x x 2 ) enkl. Tokiu atveju nereikia sudarinti ir sprsti tiesini nelygybi sistem. i lentel galima laikyti interval metodu, kuris bus aikinamas kitame neprivalomame skyrelyje. Nebtina mokyti sudarinti tokias lenteles ir j o m i s remtis sprendiant udavinius. 4. Teorins dalies pabaigoje pateikiama lentel, kuri savotikai sujungia grafin ir algebrin kvadratini lygi sprendimo bdus. Nurodynws. Galima pasilyti mokiniams aukiau pateiktus pavyzdius priskirti lentels langeliams, o tutiems langeliams liepti sugalvoti sav pavyzdi.

(X-X

)(X-X

priklausomai nuo nelygybs enklo parayti atsakym. Toks sprendimas parodomas 4 . 4 skyrelyje, aikinant netiesini nelygybi sistem sprendim ( 9 8 - 1 0 0 p.). 2) Stipresniems mokiniams galima pasilyti algebrikai isprsti paprastas racionalisias nelygybes, pavyzdiui: Pakartoti: kvadrat skiitumo formul; bendrojo dauginamojo iklim prie skliaustus; kvadratinio trinario skaidym dauginamaisiais; kada dviej dauginamj sandauga yra teigiama, kada neigiama, kada lygi 0 ; tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sprendim. Iimokti algebrikai sprsti kvadradnes nelygybes. > 0. * 0.

P R A T I M A I IR UDAVINIAI Teminiai yra 2 5 4 - 275 udaviniai, o kili kartojimo. 254. Taip. 255. a) 1 - 2 : 2 ] : b) ( - o o : - 3 ) . ( 3 ; + o o ) : c) ( - o o : - 7 ] , [ 7 ; + o o ) ; d) [ - 8 ; 8J; c) ( - o o ; - 5 ) . ( 5 ; + 0 0 ) : 0 ( - 1 : 1 ) : g) ( - o o : - 0 . 4 ] . (0,4; + o o ) ; h) 0 . Nurodymas. Stipresniems moksleiviams galima parodyti, kaip traukiant kvadratin akn galima sprsti nelygybes, kuri pavidalas yra X 2 < A ( > . ia o > 0. a) I abiej nelygybs X2 4 pusi itraukiame kvadratin akn: |x| 2. I ia - 2 2; c) 2 - 49 > 0, 2 > 49. || 7. < - 7 ir > 7. 256. a ) ( - 4 : 0 ] ; ) (0; 1.3); ) ( - 1 . 5 : 0 ) ; d) ( - o o ; 0 ) , ( 3 ; + o o ) ; )(-;-1]. |7;+oo); O ( - o o - . + o o ) ; g) ( - o o ; + o o ) ; h) (I; 4); i) (2: 3]; j ) [I; 17]. k) ( - o o ; - ) . (2; + ) ; I) ( - o o ; - 6 ] , (3; + o o ) . Nun/dyimii. 1) a ) - d ) atvejai teorinje dalyje nebuvo nagrinti, bet jie yra svarbs; k) ir 1) nelygybes galima sprsti dvejopai: keliant kvadratu arba i karto skaidyti dauginamaisiais taikant kvadrat skirtumo formul. ia stipresniems mokiniams galima pasilyti isprsti nelygybes, pavyzdiui: (3 - 5x) 2 > - 4 9 . 81 + (3 + 2 x ) 2 0. 2) Labai svarbu su moksleiviais inagrinti tuos atvejus, kai kvadratinio trinario diskriminantas yra neigiamas. Mokiniams tai asocijuojasi su kvadratins lygties sprendimu ir jie automatikai rao, kad nelygyb sprendini neturi. 257. Kad nelygyb r 2 + cx + 4 > O tenkint visos reikms, kvadratinio trinario X2 + cx + 4 diskriminantas turi bti neigiamas, t. y. c2 - 16 < 0 ; 4 < c < 4. Nurodymai. 1) Mokiniai gali samprotauti taip: kadangi parabols y = X2 + + cx + 4 akos nukreiptos auktyn ( > I), tai nelygyb x 2 + cx + 4 > O bus visada teisinga, kai visa parabol bus vir aies. O taip bus. kai ji nekirs aies. Vadinasi, lygtis x 2 + + 4 = 0 turi neturti sprendini, t.y. diskriminantas turi bti neigiamas. 2) Galima pasilyti mokiniams rasti c reikmes, kad nelygyb turt vien sprendin; |>aklausti. ar gali duotosios nelygybs sprendiniai bti vienas intervalas. 258. / bdas. a) 2 - 6 * + 10 = ( 2 - 6* + 9) + I = (x - 3 ) 2 + 1 > O su visomis reikmmis; b) - X 2 + 20x - 2 0 0 = - ( 2 - 20x + 200) = - ( ( x 2 - 2 0 * + 100) + 100) = = ((x - IO)2 + 100) < 0 su visomis reikmmis. II badas. a) Isprskime nelygyb x 2 - 6 x + 1 0 > 0 i r sitikinkime, kad kiekvienas skaiius yra ios nelygybs sprendinys. Kadangi koeficientas prie x 2 yra teigiamas, o kvadratinio trinario x 2 - 6 t + 1 0 diskriminantas yra neigiamas, tai 2 - 6x + IO > O su visomis reikmmis. b) Sprendiame nelygyb - x 2 + 20x - 200 < 0. Kadangi koeficientas prie x 2 yra neigiamas, o kvadratinio trinario -X2 + 20x - 200 diskriminantas irgi yra neigiamas, tai - X 2 + 2Qx - 200 < O su visomis reikmmis. Pastaba. Padaugin nelygybs - x 2 + 20x - 200 < O abi puses i - 1 gautume analogik atvej kaip ir a) punkte. 259. Reikinys / 4 .t 2 apibrtas su utis x . su kuriais 4 - 2 ^ O, L y. - 2 ^ ^ 2. Atsakymas. D. 260. Kvadratin lygtis neturi sprendini, kai jos diskriminantas yra neigiamas. a) 2x 2 + I 8 0: D = O 2 - 64: a 2 - 64 < 0. - 8 < < 8; b) X 2 + + 2 5 = 0; D = a2 - 100; a2 - 100 < 0. - 1 0 < a < 10. Atsakymas, a) - 8 < a < 8; b) - 1 0 < a < 10. 261. a) Kvadratin lygtis turi du realius skirtingus sprendinius, kai jos diskriminantas yra teigiamas. 2 + 2mx + m m 0; D = 4 m 2 - 4m; 4m 2 - 4w > O, m < 0 ir m > 1. b) ISskirkime reikm m = 0; kai m = O, tai lygtis m x 2 + 5x + 4 m - O nra kvadratin ir neturs dviej reali skirting sprendini. Kai m 0. tai lygtis Wix2 + 5x I 4 m 0 turs du realius skirtingus sprendinius, kai D > 0. I.y. 25 - I6w 2 > 0. - f < m < Vadinasi, kai < m < | ir m 0. tai lygtis turs du realius skirtingus sprendinius. Atsakymas, a) m < O ir m > I; b) | < m < 0 ir 0 < m <

262. Kai n f 2. tai nelygyb n2 n > 3n - 4 yra neteisinga. 263. a) ( 3 ; + o o ) ; b) [ - 5 . 5 ; 0). 264. ISsprend nelygyb - 6 x 2 + 13* + 15 > 0 gauname, kad j o s sprendiniai sudaro interval ( - | ; 3 ) . Intervalui [ - 1 : 0 ) priklausantys nelygybs sprendiniai sudarys interval ( ; 0 ] . 265. a) ir c). Nurodymas. Kvadratin nelygyb ax2+bx+c > 0. a > 0. yra teisinga su visomis reikmmis, kai kvadratinio trinario ax2 + bx -r c diskriminantas yra neigiamas. 266. a) Kadangi reikinio ^
j o

skaitiklis yra teigiamas, tai is reikinys igis tei-

giamas reikmes, kai vardiklis bus teigiamas, t. y. a 2 + 3a > 0, a < 3 arba a > 0. b) Kadangi reikinio , ^ skaitiklis yra teigiamas, tai is reikinys igis neigiamas reikmes, kai vardiklis bus neigiamas, t. y. Ift1H - Sm2 < 0, m < 0 arba m > 2. Atsakymas, a) a < - 3 . a > 0; b) m < 0, m > 2. 267. Nurodymas. Priei praddami sprsti udavin su moksleiviais prisiminkite, kad seka lai funkcija, apibria natralij skaii aibje, bet tos limkcijos reikms sekos nariai gali bti liek teigiami, liek neigiami skaiiai, pavyzdiui: a) un = - n 2 + 6 + 16; kai n = I, tai - 21; kai n = 10. tai = -24. Reiks isprsti nelygyb: a) 2 + 6n - 16 > 0 ir n 6 N: b)n2-8n + 7>0irniV; c) n 2 3,5 + 6 > 0 ir e N . Atsakymas, a) n = 1 . 2 , 3 , 4 . 5 . 6 , 7 ; b) n = 8 . 9 . 1 0 . . . . ; ) = 1 . 2 . 3 268. Sakykime, kad staiakampio ilgis turi buti m. o plotis y m. a) Pagal slyg 2 + 2y = 12 ir xy > 8. I lygties 2x + 2y = 12 ireik y- ir slat nelygyb xy i 8 gausime, kad 2 < ^ 4; kadangi y = 6 - x, tai y gis reikmes i intervalo [2; 4J. b) S = xy = x( 6 x) = 6x-x2. Staiakampio plotas S -o kvadratin funkcija. Jos grafikas parabol, kurias akos nukreiptos emyn, o virns abscis xo = = 3. Parabols y = 6x - xl virns ordinat atitinka didiausi funkcijos reikm. Taigi Iimkcija gis didiausi reikm. kai 3. Tada kita staiakampio kratin yra y = 6 - x = 6 3 = 3. Vadinasi, staiakampis yra kvadratas. Nurodymas. Aptarkite su mokiniais gautos funkcijos apibrimo srit (intervalas ( 0 : 6 ) ) ir pastebkite, kad funkcijos reikms gali bti tik teigiami skaiiai. 269. 1) Pastaba. Udavinio formuluotje yra klaida. Turi bti: ... trapecijos plotas S lygus dvigubam auktins ilgio h kvadratui, l. y. S = 2h2." Trapecijos plotas S = s ^ h. Remdamiesi statinio, esanio prie 30" kamp, savybe gauname, kad trapecijos onins kratins ilgis lygus dvigubam auktins ilgiui, t. . 2. Remdamiesi apibrtinio keturkampio savybe gauname, kad a + b = 2h + 2h = 4h. Tada S = h = 2h2. 2) 4 ^ J 9; 4 2/iJ 9. 2 /2 i 4.5. </ < h < v/33. Taigi auktins ilgis turt boti ne maesnis u n/2 cm ir ne didesnis u - / 4 3 cm. 270. Nurodymas. Btina gerai inagrinti ir suprasti slyg. Moksleiviams gali iSkilci sunkum, kas formulje paymta : ir kas /(x). a) - 0 . U 2 + 24* > 800, 4 0 < < 200. Taigi norint, kad pelno pokylis bt didesnis u 800 Lt, I Iia reikt beiti daugiau negu 4 0 kg, bet maiau negu 200 kg tr. b) Funkcijos / ( x ) = - O 1 I x 2 + 24x grafikas parabol, kurios akos nukreiptos emyn, o virns abscis = 120. Parabols virns ordinat atitinka didiausi funkcijos reikm. Taigi funkcija gis didiausi reikm, kai 120. Vadinasi, pelno pokylis bus didiausias, kai I ha ibersime 120 kg tr. c) Kai 0 < < 120, tai funkcijos / ( x ) = - O 1 I x 2 + 24x reikms didja; kai 120 < < 240, tai funkcijos / ( x ) reikms maja. Vadinasi, iberiam tr kiek didinant iki 120kg, pelno pokytis didja; didinant nuo 120kg iki 240 kg, pelno pokylis maja.

s i t f

s/" V

Pastaba. Silpnesnieji moksleiviai galt atsakyti klausimus nubrai parabol y = - 0 . I x 2 + 2 4 * ir ties y = 800.

271. Reikia isprsti nelygyb: a) 4xx* > 4. ( - 2 ) 2 < 0. Kadangi ( x - 2 ) 2 0 . tai nelygybe ( - 2 ) 2 < O sprendiniu neturi. Vadinasi, nra toki reikmi, su kuriomis funkcijos /() = 4 2 grafiko takai bt aukiau funkcijos $ ( x ) = 4 grafiko tak. b) 2 - 6* < 7. ( - 7)(x + I) < 0. - I < < 7. Taigi, kai - 1 < < 7. tai funkcijos / ( ) = x 2 - 6x grafiko UiSkai yra emiau funkcijos ( x ) 7 grafiko tak. Pastaba. Silpnesnieji moksleiviai gali braiyti duotj funkcij grafikus. 272. a) Prie ems pylimo auktis y = 0. Sprendiame lygt: - j X 2 + 2x = 0. = 0 ir = 6. Vadinasi, pylimo plotis prie ems yra 6 - O = 6(m). (Nurodymas. Pakartokite, kad atstumas tarp dviej tak, priklausani koordinai aiai, lygus t taku koordinai skirtumo moduliui. Kai yra inoma, kad tas skirtumas yra teigiamas, modulio enklo galima ir nerayd.) Parabols y = ^ x 2 + 2 x akos nukreiptos emyn, virns abscis = 3. Kai = 3, pylimo auktis bus didiausias ir lygus - 3 2 + 2 3 = 3(m). b) Sprendiame nelygyb: - x 2 + 2x > 1; 3 - N/6 < < 3 + /. t. y. madaug 0.6 < < 5,4. Taigi pylimo plods 1 m auktyje yra madaug 5,4 0.6 = 4,8 (m). Tada pylimo plotis auktyje, didesniame negu 1 m. gis reikmes i intervalo (0; 4,8). Analogikai randame, kad pylimo plotis auktyje, didesniame negu 2 m, gis reikmes i intervalo (0; 3.4). 273. Sprendiame nelygyb: 60f 2 + 60/ + 2 0 > 680, t < ir t > Kadangi laikas t negali bti neigiamas, tai lieka reikms t > " ' " ^ * * . t. y. madaug t > 2,85- Vadinasi, traukinys bus nuvaiavs daugiau negu 680 km madaug po 2,85 valand, t. y. po 2 h 51 min. 274. 1) I virns C nubrkime statmenj CM kratin AD. MD - AD-AM = AD-BC= 12 - 3 = 9(cm). Kadangi CM = AB = MD = 9 c m , tai LCMD - status lygiaonis. Kadangi F DG = 4 5 . lai LFGD - status lygiaonis ir GD= FG = AE = X. Tada AG = AD-GD = 12-x(cm) ir Saefq = x(12 - * ) \2x-x2. 2) 12x - Xi > 20. 2 < < 10; 3) staiakampio plotas didiausias, kai = 6. 275. Tai sunkokas udavinys. Dauguma moksleivi galt j sprsti tiesiog imdami /i reikmes = I ; 2 : 3 : . . . ir apskaiiuodami J ( n ) pagal pateikt formul. Taip sura visas n ir adtinkanias f (n) reikmes nesunkiai gals atsakyti abu pateiktus klausimus. Patogu susidaryti lentel: f(x) I 210 2 218 3 222 4 222 5 218 6 210 7 198 8 182 9 162 10 138 Il 110 12 78 13 42 14 2 15 -42

a) I lentels matome, kad puikiausiai galjo bti tiek 14. tiek 13. tiek ir maesnis tarpini stoi skaiius. O 15 tarpini stoi bti negaljo kai n = 15. gauname f (n) < 0. Vadinasi, daugiausiai galjo buti 14 tarpini stoi. b) Jeigu tarpini stoi buvo 14. tai daugiausiai keleivi traukinyje buvo: kai n = 3 ir = 4 (t. y. po treio ir po ketvirto sustojimo). Pastaba. Udavinio slyga suformuluota nevykusiai tarpini stoi galjo bti ir 14. ir 13, . . . . ir net dvi ar viena (taigi nuo to priklauso ir punkto

b) atsakymas). I l y g o s visikai neaiku, kas tas n (uraas n N tik klaidina). Udavinio slyg reikia taisyti taip. Traukintu Pajris" vakar i pradins stoties ivaiavo 198 keleiviai. Tarpinse stotyse vieni keleiviai ilipdavo, kiti jlipdavo. Bei traukinio palydovas, iek tiek imanantis matematik, nustebo, kad kiekvienu momentu traukinyje esani keleivi skaii buvo galima apskaiiuoti pagal formul f (n) p 198 - 2 2 + + 14; ia jau pravaiuot tarpini stoi skaiius. (Jam aip pat patiko, kad formul tiko ir tada, kol dar nebuvo pravaiuota n viena tarpin stotis, t. y. ir su n = 0.) Galinje stotyje visi keleiviai ilipo. a) Kiek daugiausiai galjo bti tarpini stoi? b) Imdami t didiausi galim tarpini stoi skaii raskite n reikm, kai keleivi traukinyje buvo daugiausia. Galima pasilyti moksleiviams atsakyti j klausimus nubraiius funkcijos f (n) = 198 - 2 2 + 14 grafik.

Mus domina takai, kai m 1 , 2 Matome, kad parabol n aj kerta take, didesniame u 14. bei maesniame u 15. Kadangi su visomis natraliosiomis reikmmis / ( ) reikms sveikos, tai n gali bti bet kuris skaiius, kol funkcija nejgyja neigiamos reikms. Taip pat i i grafiko nustatome, kad keleivi traukinyje skaiius buvo didiausias, kai = 3 ir = 4. Stipresnieji moksleiviai turl udavin sprsti (arba beni jau pamginti) algebrikai. a) Kadangi keleivi skaiius turi bti neneigiamas, lai sprendiame nelygyb 198 - 2 2 + 14 ^ O ir gauname n 14. b) / ( ) = 198 - 2 2 + 14 - kvadratin funkcija. Jos grafikas - parabol, kurios akos nukreiptos emyn. Parabols simetrijos ais ties, einanti per parabols virns abscis. I. . = - y p j y - 3.5. Kadangi N . tai imame dvi reikmes, artimiausias reikmei = 3.5 ir simetrikas ios reikms atvilgiu. Tid = 3 ir = 4. Atsakymas, a) 14; b) = 3. 4. b) ( - 2 ; - 3 ) , (3; 2). 276. a) ( - 3 - , 4 ) , (2: - 6 ) ;

277. Parabols virns tako koordinats yra: a) (0; - 2 ) ; b) (3; - 9 ) ; c) ( - 3 ; - 1 ) . Funkcija didjanti intervale: a ) ( - o o ; 0); b) (3; + o o ) ; c) (3: + o c ) . 278. 2 1 0 0 0 0 (0.0225 + 0.006) = 570 (Lt). 279. E. 280. Perlvarkykimc duot reikin: 2 1 2 5 8 = 2 8 5 8 2 4 = (2 5) 8 Taigi reikinio reikm yra skaiius, turintis 10 skaitmen. Atsakymas. 281. a) 6 0 c m ; 282.3) C. b) 150cm 2 ; c ) 12.5 cm: d) 5cm. b) 384 cm 2 . 5 1 2 c m 3 . c ) 3 4 5 - 2 = 120. 1 6 = 1 6 IO 8 .

1 9 2 c m 2 . 128/2cm 3 ;

283. 3) 4 - 5 = 20;

b) 4 - 5 - 2 = 40;

284. Atuonerios vienodos stakls per 5 bendro darbo dienas pagamina 2000 detali, lodl per I dien j o s pagamina = 400 (detali). Vienerios stakls per I dien pagamina ^ = 5 0 (detali), tai trejos tokios pal stakls per I dien pagamina 50- 3 = 150 (detali), o ISOO detali jas pagamins per 1500 : 150 = = 10 (dien). Atsakymas. 10 dien. Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. Turl bti: A 10 dien B 9 dienas C 8 dienas D 7 dienas E 6 dienas

4 3 . Nelygybi s p r e n d i m a s interval metodu


Tcii neprivalomas skyrelis. Interval metodu patogu sprsti auktesnio negu antrojo laipsnio nelygybes ir nelygybes, kuri vardiklyje yra neinomasis (racionalisias nelygybes). Tokias nelygybes bus mokoma sprsti 11 klasje, todl Sio skyriaus galima ir nenagrinti. Nurodymai. 1) iame skyrelyje nepateikiama teorema, kuria remiasi interval metodas: T e o r e m a . Jeifiuikcija f(x) intervale ( a ; b) yra tolydi ir nelygi nuliui, tai ji Siame inten>ale yra pastovaus lenklo (gyja arba lik teigiamas, arba lik neigiamas reikmes). (i teorema bus jrodyta 11 klasje.) Todl fakt reikia mokiniams paaikinti inom funkcij pavyzdiais. 2 ) iame skyrelyje interval metodu sprendiami dviej tip udaviniai: nelygybs, kuri pavidalas yra C - x t ) ( x - x 2 ) - . . . ( - x ) > O (St. < . < ) ; racionaliosios nelygybs, kuri pavidalas yra ! > O ( , < . ). 3) Sprendiant nelygybes interval metodu galima laikytis tokios tvarkos: a) nelygybei suteikiame pavidal f(x) > O ar > 0; Cia / ( x ) . g ( x ) daugianariai; b) daugianarius / ( x ) , g ( x ) iskaidome tiesiniais dauginamaisiais (ir kvadratiniais trinariais, neturiniais akn); P R A T I M A I IR UDAVINIAI 285 - 2 9 4 udaviniai yni teminiai, kiu kartojimo. 285. a) ( - 4 ; - 1 ) . (6; + o o ) ; b) ( - o o ; - 2 , 7 ) , (2.3; 7); d) ( - o o ; 0 ) , ( 2 ; 4 ) , ( 1 2 ; + o o ) ; c) ( - 1 ; I). ( I ; 3); c ) ( - o o ; - 8 ) . (3; 10); O ( - o o : - J ] , 1.13; + o o ) . 40-51 c ) randame tas reikmes, su kuriomis gauti tiesiniai dauginamieji lygs 0 . ir audedame j a s skaii tiesje; d) kiekviename i gaut skaii uess interval nustatome f i x ) arba j raome atsakym. Pastaba. Jei skaidinio visi dauginamieji yra tiesiniai ir skirtingi, tai / ( x ) arba ^ j f j enkl pakanka nustatyti viename i interval. Kituose intervaluose enklai paeiliui keiiasi. Pakartoti: kaip priklauso keli dauginamj sandaugos enklas nuo dauginamj enkl; kaip priklauso trupmenos enklas nuo skaitiklio ir vardiklio enkl; slyg, kada trupmena neturi prasms. Imokti interval metodu sprsti nelygybes, kuri pa< O enklus; e)'remdamiesi gautu briniu ir nelygybs enklu pa-

vidalas yra ( x i ) ( x - x 2 ) . . . ( - x n ) < 0 .

iame

skyrelyje:

1. Pateikiamas udavinys, kur sprendiant aikinama interval metodo esm. 2. Remiantis interval metodu isprendiami 3 pavyzdiai.

286. a) ( - o o : - 3 ) . (1: + o o ) ; b) ( - 7 ; - 3 ) ; c) ( - o o ; 1.6). (4; + o o ) . Pastaba. Gali atsirasti moksleivi, kurie tokio tipo nelygybes sprs algebrikai, t. y. pritaik slyg, kada trupmena yra teigiama (neigiama). Jokiu bdu nereikalaukite. kad sprst btinai interval metodu. Galite pasilyti alia algebrinio bdo isprsti interval metodu. 287. a) ( - o o : - 4 1 . [$. + o o ) ; b) (3,5; 5); c) ( - J ; 2 ) .

288. a) ( - o o : 0). ( j ; + o o ) ; b) (0; j ) ; c) (0; 1); d) ( - o o ; 0). (4; +oo). Pastaba. Sprsdami panaias nelygybes neretai moksleiviai pameta" vien sprendini interval jiems norisi sprsti panaiai kaip lygt = b, = g . Todl prie sprendiant udavin reikia gerai inagrind pateikt pavyzd. 289. a) ( - o o ; - 1 2 J . ( - 2 ; 3 ) ; b) ( - 1 : 2 ) . [ 5 ; + o o ) ; d) ( - 1 2 ; - 2 ) . ( - ; $ ) . ( 3 : + ) . c ) ( - o o ; - 1 ) . (0; ) . ( 1 ; + o o ) ;

Pastaba. Ligi iol sprstos racionaliosios nelygybs buvo grietos. ia jau atsiranda ir negriet nelygybi. Daniausiai moksleivi daroma klaida skaiiaus. su kuriuo trupmenos vardiklis virsta nuliu (trupmena neturi prasms), prijungimas prie nelygybs sprendini. Todl prie sprendiant tokio tipo nelygybes reikt prisimind. kada trupmena neturi prasms. 290. a) ( - o o ; - 2 ) . (0.4|; e) (1:2]. [ 3 ; + o o ) ; 291. Sprendiame nelygyb: > ^ - & & 0 . x < - 2 . 5 i r x > 2 ; ) 0.x<3.5irx4; d)
, 2

b) | - 5 ; 0]. (3; + o o ) ;

c) ( - 3 ; 4];

d) ( - 3 ; 1);

O ( - o o ; 0 ) . (0; I). (2; 5). b) 0. 1.2 ir > 2;

~ _ y O, - 1 < < I ir = 2.

292. a) Intervaluose ( - 0 0 ; 3) ir (5,5; + ) funkcijos reikms yra neigiamos; intervale (3; 5 . 5 ) funkcijos reikms yra teigiamos; b) intervaluose (00; i r (^; +00) funkcijas reikms yra neigiamos: intervale 3) funkcijas reikms yra teigiamos; c) intervaluose ( - 0 0 ; - 5). ( 2; 2) ir (5; -i) funkcijos reikms yra neigiamos; intervaluose ( - 5 ; - 2 ) ir (2; 5) funkcijos reikms yra teigiamos. 293. a) (-00; - 2 ) . ( - 2 ; 0). (2; 3), (8; +00); c ) - 2 . 1 0 ; 2], (3; 81; b) (0; 2), (3; 8); d) ( - 0 0 ; 0]. [2; 3). [8; +00). b) (-00; - 2 ) , (0; 1), (5; +00); d) ( - 2 : 0 ) , [1;5J.

294. a) ( - 2 ; - 1 ) . ( - 1 ; 0), (1; 5);

c ) (00; 2). 1, [0; 1]. [5; +);

295. a) Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. Sistemos pirmoje lygtyje vietoj minuso enklo turtu bti pliuso enklas. fi + Z = i ^ - g , Jxy = 12. Sprc,ulonas. ( ^ J . X2 + y2 = (X - y)2 + 2xy. I i lygyb vietoj x2 + y2 ra 25, o vietoj x.v ra 12 gausime, kad (x y)2 = 1. Tbigi reiks isprsti dvi lygi X - BB 1, . f - y m 1,

sistemas: ,

..

- .

xy = 12 xy = 12. Atsakymas, a) ( - 4 ; - 3 ) . (3; 4). ( - 3 ; - 4 ) . (4; 3); b) ( - 5 ; - 3 ) . (5; 3). 296. Nurodymas. Patogu lygt sprsti vedant nauj neinomj: a) X i - 8 = r; b) - = r. Atsakymas, a) - 3 ; - 7 5 ; /; 3; b) 2 - >/5; =
1

^A

2 + y/5.

297. 3 cm ir 8 cm. Nurodymas. teorem.

Taikykite susikertani styg atkarp sandaugos

298. a) 2 R . Nurodymas. Taikome brtinio kampo, kuris remiasi apskritimo skersmen, savyb. b) ia galima sprsti keliais bdais. Viena ratas, kadangi AABC stalus lygiaonis, tai AC = BC. Pagal Pitagoro teorem AC2 + BC2 = AB2, IAC2 = ( 2 R ) 2 , AC = RVl. Kiia vertus, galima remtis apskritimo lieslini. ieinani i vieno tako, atkaip savybe: AC = BC = r + R. Faktikai rodme, kad slygoje per daug dmen r ir R ireikiami vienas kitu: Rj2 = r + R, taigi r = R(J2 - 1), arta R = r(j2 + 1). Taigi slygos pirm sakin reikt taisyti taip: Apie statj lygiaon trikamp apibrto apskritimo spindulys lygus R. Arba laip: I statj lygiaoni trikamp brto apskritimo apindulys lygus r. 299. a) - I ir 3999; b) - 1 ir 4001.

300. Sakykime, kad iki pabrangimo buvo parduota A vienet preki. Vadinasi, IMIVO gauta 25 Lt nlauk. Po pabrangimo prek kainavo 25 1.12 = 2 8 (Ix) 1 o preki parduota } A = 0,8/4. I viso gauta plauk 0,8A 2 8 = 22.4A (Li). Taigi plaukos sumajo 25A - 2 2 . 4 = 2 . 6 A ( U ) . I. y. sumajo ^ ^ 0 0 = = 10.4 procento. Atsakymas. plaukos sumajo 10.4%. 301. / bodas. eiaenkl skaii, kuris baigiasi skaitmeniu 7. paymkime IOo + 7. kur a penkiaenklis skaiius. Jei skaitmen 7 perkeltume skaiiaus priek, gautume skaii 7 IO5 + a. Remdamiesi udavinio slyga sudarome lygt: 7 IO5 + a = 5(0 + 7). 49a = 7 (IO 5 - 5). 7a = 9 9 9 9 5 ir a = 14285. Taigi iekomas skaiius yra 142857. H bdas. Uraykime slyg taip:

bcdefl
Ibcdef

Kadangi sandauga 7 5 = 35 baigiasi penketu. tai f pirm ir trei eilutes gauname: bcdeSl IbcdeS

5. ra i reikm

Kadangi 7 x 5 duoda tris mintyse, o 5 5 baigiasi penketu', tai e 8. Istat gauname: bediSl IbcdiS Tsdami gauname d = 2. c = 4. b = I . Galima remtis ir dalyba kampu. Dalydami 7 i 5 gauname b = I. Nusikeldami galime vietoj b rayti 1. Dabar 21 dalydami i 5 randame, kad c = 4 ir 1.1. inoma, panaiai buvo galima nuosekliai rayti ir daugybos atveju: 14285 bedep ' 5 Ibedef 14285 3(12. Sakykime, kad reikia realizuoti kdi. Tutmtet bendrosios ilaidos bus ( 8 1 0 0 + 100*) LL Tada: a) plaukos bus 120* Lt. Sprendiame lygt: 120* = 8100 + 100*. * = 405: b) 125* = 8 1 0 0 + 1 0 0 * . * = 324; c) 225; d) 203. 303. inome, kad kno mas lygi j o trio ir tankio sandaugai. Raskinte prizmi" 20 AED ir AEB masi santyk: J = 3. Kadangi MAED = VAED-P. MAEB =
= V A M - A tai = J g = fe* =

Ibcdef [5_ bedep 5_

142857 21 20_ 14 "10 42 "40 28 25 35 "35

K a d a n g i SAED

SAEB = I " * . i t S - ^ - e - i "* D todl prizmi" ir ECD masi santykis taip pat Pal^S = yra f Taigi = 5, ir = 300. Sprendim galima surayti ir be formuli. Kadangi pyrago storis vienodas, tai gabal mass proporcingos atitinkam trikampi plotams. Trikampi AEB ir AED auktin i virns A bendra, todl ploni santykis lygus pagrind ilgi santykiui BE : ED. Bct toks pat yra trikampi CEB ir CF.D plot, taigi ir adtinkam gabal masi, santykis. Taigi 120 : 200 = 180 : * , * = 300. Atsakymas. C. 304. Kadangi slygoje pasakyta i muzikant", i achmatinink", tai nra jokio reikalo apribod j br galima sivaizduoti dabar gyvenanius viso pasaulio muzikantus ir achmatininkus. Sakykime, kad moni, kurie vienu metu yra ir achmatininkai, ir muzikantai, yra A. Pagal slyg muzikant yra septynis k a m e daugiau negu muzikant, aidiani achmatais, t. y. 7A. achmatinink yra devynis kanus daugiau negu achmatinink, kurie muzikuoja, t. y. 9A. Taigi achmatinink yra daugiau. Sprendiant udavin svarbiausia suvokti, kad mus dominanius mones galima suskirstyti tris atskiras grupes: muzikantai, muzikantai-achmatininkai ir achmatininkai. T pat sprendim galima surayti ir taip: jei tose grupse yra M. MS ir S moni, tai
MS = (M MS)

= i ED .

: 7,

MS

(S + MS)

: 9. 9

t.y. 7 M S = M + MS. M = 6MS ir 9MS = S+ MS. S = 8MS. Vadinasi, muzikant yra M + MS = TMS, O achmatinink S+ MS

MS.

4 . 4 . Netiesini nelygybi sistemos


Nors Sis skyrelis yra neprivalomas, bei j galima nagrinti ir su visais mokiniais. Visi mokiniai galt panagrinti I ir 2 teorins dalies udavinius bei sprsti 3 0 5 , 308a,d. 3 1 0 , 3 1 2 . 3 1 3 udavinius. Pakartoti: tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sprendim; kvadratini nelygybi sprendim; k vadiname nelygybi sistemos sprendiniu; tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sistem sprendim. Imokti sprsti kvadratini nelygybi su vienu kintapriminti 8 klasje nagrint tiesini nelygybi sistem sprendim. 2 . Pateikiamas 1 udavinys siekiant parodyti, kaip gaunamos nelygybi sistemos, kuriose yra ne vien tiesins nelygybs. i u o atveju viena nelygyb yra tiesin, kita kvadratin. Nuivdymas. udavin pravartu nagrinti su visais mokiniais, atkreipiant dmes kvadratins nelygybs sprendim. 3. Pateikiamas 2 udavinys, kai sistem sudaro dvi kvadratins nelygybs. Nurodymas. udavin irgi galinta nagrinti su visais mokiniais. 4 . Pateikiami 3 ir 4 udaviniai, kuriuose sistemas sudaro nelygybs su moduliais ir racionaliosios nelygybs. Nurodymas, i u o s udavinius nagrinkite lik su stipresniais mokiniais.

muoju sistemas.

iame

skyrelyje:

1. Siekiant pakartoti tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sprendim pateikiamas klaustuku paymtas klausimas. Nitwdymas. ia mokytojui reikt pateikti mokiniams kelet paprast nelygybi sistem siekiant P R A T I M A I IR UDAVINIAI 3 0 5 - 3 1 3 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo. 305. a) (7; + o o ) ; 306. a) 2, 3. 4, 5; 307. a) 1 - 1 ; 3J; b) ( - o o ; - 4 ) ; b) 2, 3, 4. b) ( l ; c) ( - 3 ; OJ1 [4; 9 ) ; d) 2. [6; 8]. c) ( - o o ; - 5 ) . (1; 1.5);

3 4 - 39. 52. 53. 55. 57. 59. 60. 62 d) [ - 2 ; 4].

308. Pastaba. 0 punkte sistemas antroje nelygybje yra korektros klaida. Galite savo nuoira palikti arba minuso, arba pliuso enkl. Atsakymas, a) [3; 4); b) ( - o o ; - 2 ) . 0:6]; c ) ( - o o ; - 4 ] . ( 7 ; + t ) ; d) 1; e) ( - o o ; - 2 J , [0; ]], f ) 13; + o o ) (arba: [ - } ; 0], 13; +oo)). 309. a) [ - f ; 3.5). [4; 5); b) ( - o o : - 3 ) , 13:10); c) ( - 2 ; 1,5).

310. a) [ - 1 0 ; - 5 ] , 15:10]; b) [ - 4 ; 1], 12; 4). Pastaba. Moksleiviams gali iSkilti klausimas, kada lygus luri prasm. PrieS praddami sprsti udavin su mokiniais aptarkite, kad lygtis turi prasm su tomis neinomojo reikmmis, su kuriomis turi prasm visi lygt einantys reikiniai. 311. a) Lygtis x2 (2a 1) + 1 a = 0 Iuri du skirtingus sprendinius | ir x2, kai jos diskriminantas yra teigiamas. Kadangi D = & - 3. tai luri bti teisinga nelygyb 4 a 2 - 3 > 0. Remiantis Vijeto teorema * i + X2 r- 2a - 1 ir X| X2 D I - a . Kad bt > O ir X2 > O, luri bti 2a - 1 > O ir I - a > 0. Bet ir atvirkiai jei 1 - a > 0. tai aknys bus vieno enklo, o kadangi 2a - 1 > 0. lai jos abi bus teigiamos. Turime nelygybi sistem:

I - a > 0. Isprend j gauname, kad ^ < a < 1. b) Lygtis 2 - (2m - 6)* + 3m + 9 = O luri du skirtingus sprendinius ir X2, kai D > 0. Kadangi D 4 m 2 - 36m, tai turi bti teisinga nelygyb 4 m 2 36 m > 0. Kadangi sprendiniai luri bti skirting enkl, lai luri bti Xl -X2 = 3 m + 9 < 0. Bet ir atvirkiai - jeigu bus / + 9 < 0. lai akn sandauga bus neigiama taigi aknys turs skirtingus enklas. Turime nelygybi sistem: I 4 m ~36"!>0' I + 9 < 0. Isprend j gauname, kad m < 3.

Aa2 - 3 > O, 2a - 1 > 0.

c ) Lygs X2 - (21 + 4 ) - 5 - 2k = O luri du skirtingus sprendinius ir x 2 , kai D > 0 . Kadangi D = 4ft 2 + 24 k + 3 6 . tai turi bti teisinga nelygyb 4 * 2 + 2 4 * + 36 > 0. Remiantis Vijeto teorema x j + = 2k + 4 . X1 x2 = - 5 - 2 k . Kad bt X| < O i r x 2 < 0. turi bti 2 * + 4 < O i r - 5 - 2 * > 0 . Bet ir atvirkiai jeigu 2 * + 4 < O ir 5 - 2A > 0 . tai aknys bus neigiamos: j sandauga teigiama, todl j o s vieno enklo, o j suma neigiama. [ 4 * 2 + 2 4 * + 36 > 0 . taigi j o s neigiamos. TVrime nelygybi sistem: j 2 * + 4 < 0 . I - 5 - 2 * > 0. Isprend j gauname, kad A < - 3 ir - 3 < * < - 2 . 5 . Atsakymas, 312. (2:3). b ) 3. 313. a ) - 3 ; a) ( ; l ) ; b ) ( - o o ; - 3 ) ; c ) ( - o o ; - 3 ) . ( - 3 ; - 2 . 5 ) .

314. a ) ( - 3 ; 4 ) . (3; 4 ) . ( - 4 ; - 3 ) . (4; - 3 ) ; b ) ( - 5 ; 0 ) . (4; - 3 ) . (4; 3 ) . Nurodymas. Sistem;| patogu sprsti i bet kurios lygties ireikus: a) 2 ; b) y 2 . 315. Nurodymas. Lygtj sprskite vesdami nauj neinomj: b ) Vx^X = I. Atsakymas, a) 16; b ) 10. 316. a) a ) >Jx 7 = i;

Funkcijos / ( x ) = 3 + grafikas yra hiperbol y = j , pastumta per 1 vienet dein ir per 3 vienetus auktyn; b ) funkcijos / ( ) = J ^ J - 3 grafikas yra hiperbol y = | . pastumta per I vienet kair ir per 3 vienetus emyn. lygi 2 R . todl j o kratin randame i lygties x 2 + x 2 + x 2 = 4 R 2 . = Kubo tris lygus j . Raskime kubo mas m. Kadangi mass proporcingos m = 2^.

317. Sakykime, kad rutulio spindulys yra R. Uida j o tris ^JT 3 . Kubo striain

triams, tai m : p I j J : nR*.

Plieno atliek mas rasime i rutulio mass atm kubo mas. t. y.

- - r
Atsakymas. p(l

(1-?).
-

318. / bdas. Lygties sprendinius randame remdamiesi kvadratins lygties sprendini formule. // badas. Lygties sprendinius randame remdamiesi teorema, atvirktine Vijeto teoremai. Atsakymas, a) - 2 0 0 0 ir 1; b) - 1 ir 2 0 0 2 . 319. Kadangi dviej trikampio kratini ilgi suma turi bti didesn u treiosios 2 + 7 >c. (I) kratins ilg, tai turi bti teisinga nelygybi sistema: 2 + c > 7. (2) 7 + c > 2. (3) Akivaizdu, kad (3) nelygyb yru visada teisinga. I ( ) nelygybs gauname, kad c < 9 . o i (2) - kad c > 5 . Atsakymas. Ilgesn u 5 cm. bet trumpesn u 9 cm. 320. Sakykime, kad anksiau buvo parduota A vienet preki. Vadinasi, buvo gauta 2 0 Lt plauk. Pardavus atpigintas prekes buvo gauta 20 1,1 = 2 2 (Lt) plauk, o parduota = ^ vienet preki. Taigi atpiginus prekes parduota ^lp - A = I A preki daugiau. Vadinasi, preki paklausa padidjo

Atsakymas. 321. C.

=37.5(*,.

Preki paklausa padidjo 3 7 , 5 .

322. Sakykime, kad per 1 dien 1 juodmarg karv duoda t pieno, o 1 ala karv y I pieno. Tada per 5 dienas 4 juodmargs duoda 2 0 x t pieno, o 3 alos 15y t pieno; per 4 dienas 3 juodmargs duoda 12x C pieno, o S alos 2 0 y I pieno. Pagal slyg: 2Qx + I 5 y = 12x + 2 0 y . 8 x = 5 y . Vadinasi, per 1 dien 8 juodmargs karvs duoda tiek pieno, kiek per 1 dien duoda 5 alos karvs. Taigi alos karvs yra produktyvesns. 323. a ) 2 ; b) 2>/3 3.

5. KOMBINATORIKAIR T I K I M Y B S
Programoje, pagal kuri buvo raomas vadovlis, nurodyta, kad 10 klasje reikia nagrinti: 1) kombinatorikos elementus (daugybos taisykl; klinius, gretimus, derinius; Paskalio taisykl); 2) nepriklausomus bandymus; 3) matematin vilt. Pasitarus su programos autoriais daugybos taisykl buvo perkelta 9 klass. Paskalio taisykl vidurins mokyklos kurs. Siame vadovlio skyriuje programoje surayta eils tvarka ir nagrinjami minti klausimai. Pirmajame skyrelyje ..Rinkiniui" mokoma sprsti kliniu, gretini ir derini udavinius. Antrajame skyrelyje ,J s Jcpriklausomi vykiai" mokoma apskaiiuoti tikimyb vykio, sudaryto i dviej ar daugiau nepriklausom vyki. TVeiasis ir ketvirtasis skyreliai skini matematins vilties svokai aikinti. Nurodymai. 1) Svarbiausia iame skyriuje imokyli sprsti udavinius, susijusius su rinkini skaiiaus radimu, t. y. klini, gretini ir derini skaiiaus radimu nesiremiant formulmis. Todl tik i mediaga vadovlyje pateikta kaip privaloma. Visi kili klausimai aikinami pilkajame fone kaip neprivaloma mediaga. 2 ) Kombinatorikos, tikimybi ir sialistikos klausimai yra palyginti nauji pagrindinje mokykloje. Todl programa dar nenusistovjusi ir gali bti reiau ar daniau keiiama. Mokytojams, planuojant darb, reikt atsivelgti ne tik kaip vadovlyje i mediaga skirstoma privalom ir neprivalom, bei ir pairti, kokie reikalavimai moksleivi inioms keliami standartuose, egzamin programoje, ministerijos leidiamose programose. 3) 2 0 0 3 met programos skyriuje Statistika. Kombinatorika. Tikimybi l e o r i j a " nurodyta, kad 9 - 1 0 klasse reikia nagrinti: poymi koreliacij; rinkinius; galimybi med ir lentel; kombinatorines sudties ir daugybos taisykles; bandymus ir j baigi aibes; atsitiktinius vykius; vyki santykinius danius, kaip j tiktinumo mat; klasikin vykio tikimybs apibrim; tikimybi savybes; 0 tikimybes; vykiui A prieingo vykio tikimyb. P ( A ) < 1, btinojo, negalimojo vyki

Palyginus su programa, pagal kuri buvo raomas vadovlis (r. psl. viruje), dabartinje programoje reikalavimai iam skyriui pasikeit ii esms. Programoje nebeliko klini, gretini, derini, nepriklausom bandym. iame vadovlio skyriuje yra 4 skyreliai: 5.1. Rinkiniai 5.2. Nepriklausomi vykiai 5.3. Atsitiktinis dydis 5.4. Matematin viltis 5 . 2 - 5 . 4 skyreliai yra pilkuosiuose puslapiuose, t. y. nra visiems privalomi. Kaip matome, 2 0 0 3 met programoje tie klausimai ir neminimi. Vadinasi, j ir nereikia nagrinti. Minimalus lygmuo: rinkinius. 1. Gebti sprsti udavinius, susijusius su klini, gretini ir derini skaiiaus radimu nesiremiant formulmis, o tiesiog suraant visus Pagrindinis lygmuo:

2. Gebti sprsti udavinius, susijusius su klini, gretini ir derini skaiiaus radimu remiantis daugybos taisykle. 3. Pateikti pavyzdi udavini, kuriuose element idstymo tvarka rinkinyje yra svarbi ir kuriuose nra svarbi. Aukitesnis lygmuo: 4 . inoti, kokie rinkiniai vadinami kliniais, kokie gretimais, kokie deriniais. 5 . inoti klini, gretini ir derini skaiiaus formules. 6 . inoii skaiiaus faktorial. 7. Suprasti svok nepriklausomi vykiai (nepriklausomi bandymai). 8. Gebti sprsti dviej nepriklausom vyki tikimybs radimo udavinius. 9 . Suprasti atsitiktinio dydio svok, inoti, kaip sudaroma atsitiktinio dydio skirstinio lentel. 10. Suprasti, k vadiname atsitiktinio dydio matematine viltimi. 11. inoti, kaip apskaiiuojama atsitiktinio dydio matematin viltis, ir gebti j apskaiiuoti.

5.1.

Rii taisykl; 3) pateikti gretimus atitinkant pavyzd. Pastaba. Svarbu, kad mokiniai suprast, j o g Siame rinkinyje. udavinyje yra svarbi element tvarka

Tai pats svarbiausias io skyriaus skyrelis. Sprendiant udavinius danai tenka skaiiuoti, kiek yra rinkini. Rinkini skaii galima nustatyti: suraant tuos rinkinius;

braiant galimybi med; remiantis daugybos taisykle; remiantis klini, gretini. derini skaiiaus formulmis.

3. Pateikiamas treias udavinys, kuriame reikia rasti rinkini skaii, kai rinkiniai vienas nuo kilo skiriasi bent vienu elementu (element tvarka Keliais skiningais bdais mokyklos i 4 mokini taryb? rinkti du atstovus rinkinyje): galima i-

Pagrindinje mokykloje siekiama imokyti mokinius nustatyti rinkini skaii nesiremiant formulmis (kombinatorika be formuli). Svarbiausia, kad mokiniai gaut atsakym samprotaudami, o ne mechanikai taikydami formules. Todl iame skyrelyje pirmiausia mokoma nustatyti rinkini skaii be formuli ( 1 - 3 udaviniai), o po to parodoma, kaip tuos paius udavinius galima sprsu taikant formules. Nurodymai. 1) Sprendiant kombinatorikos udavinius danai praveria daugybos taisykl j o s buvo mokoma 9 klasje (Matematika 9, II dalis, 8 skyrius, 4 skyrelis). Aiku, ne visuose udaviniuose pakanka daugybos taisykls. Pavyzdiui, iekant klini ar gretini skaiiaus j o s pakanka, o skaiiuojant derinius dar reikia ir dalyti. 2 ) Kliniai yra atskiras gretini atvejis, t. y. Pn = Ann. Todl svarbiausia iame skyrelyje, kad mokiniai gebt nustatyti, ar dominaniuose rinkiniuose yra svarbi element idstymo tvarka, ar ta tvarka nesvarbi, t. y., pavyzdiui, ar rinkiniai AB ir BA reikia t pat rinkin. ar skirtingus rinkinius. Pakartoti daugybos taisykl. sprsti su rinkini skaiiaus radimu susijusius skyrelyje: triienkli .skaii, sudaryt i skaitne-

iuo udaviniu siekiama: 1) parodyti, kad tok udavin patogu sprsti suraant visus rinkinius; 2) parodyti, k is udavinys turi bendro su prie tai buvusiu udaviniu ir kuo nuo j o skiriasi; 3) atkreipti dmes, kad sprendiant udavin nepakanka taikyti daugybos taisykl tenka ir dalyti; 4 ) pateikti derinius atitinkant pavyzd. Nurodymai. 1) Svarbu, kad mokiniai suprast, j o g , AB skirtingai nei 2 udavinyje, ia element tvarka rinkiniuose nra svarbi, t. y. rinkiniai, pavyzdiui, ir B A reikia t pat rinkin. 2) Mokiniai danai klysta sprsdami panaius udavinius, kai rinkin sudaro ne 2, bet daugiau element. Surad, kiek yra rinkini, kuriuose element tvarka yra svarbi (gretini skaii), mokiniai automatikai t skaii dalija i dviej (kaip ir dviej element atveju). ia mokiniai turi suvokti, kad jei rinkin sudaro: 2 elementai, tai dalijama i 2. nes i 2 element galima sudaryti 2 rinkinius, kurie nesiskiria elementais, o skiriasi eils tvarka (pvz.. AB BA); 3 elementai, tai dalijama i 6 , nes i 3 element galima sudaryti 6 rinkinius (3 2 I = 6), kurie skiriasi lik element idstymo tvarka (r. 1 udavin): n element, tai dalijama i n ! . ir

Imokti iame

udavinius.

1. Pateikiamas mokiniams 9 klasje sprstas udavinys: Kiek yra men gali? iuo udaviniu siekiama: 1) pakartoti, kaip galima sprsti lokius udavinius suraant visus variantus arba remiantis daugybos taisykle; 2) pateikti klinius atitinkant pavyzd. Pastaba. ia svarbiausia, kad mokiniai pakartot ir gerai sisavint daugybos taisykl. 2 . Pateikiamas antras udavinys, kuriame reikia rasti rinkini skaii, kai rinkiniai vienas nuo kito skiriasi arba bent vienu elementu, arba element idstym o tvarka: Keliais skirtingais bdais i 4 mokini rinkti senin ir pavaduotoj ? i u o udaviniu siekiama: galima i7, 8, 9, jei skaiiuje skaitmenys kartotis

Silpnesniems mokiniams pakakt sprsti tokius udavinius, kur rinkiniai sudaromi nc daugiau kaip is 3 element. Praktikai sprendiant udavin tenka isprsti 2 udavin, po to I udavin ir 2 udavinio rezultat padalyti i 1 udavinio rezultato. 4 . Pilkajame fone kaip neprivaloma mediaga anksiau sprsti udaviniai isprendiami dar kart vedant svokas: kliniai, gretiniai, deriniai, ir ivedant j skaiiaus radimo formules: Pn = n (n A* = n - (n k(k Nurodymas. 1) (n - 2) . . . 1. 1) . ( n - 2 ) . . . (n - k + 1 ) , - 1)(A 2)-...-1

1) parodyti, kad tok udavin galima sprsti suraant visus rinkinius, tai patogu padaryti sudarant lentel; 2 ) parodyti, kad ia vl pakanka taikyti daugybos

n{n l ) ( n 2) . . . (n * + 1) Atkreipkite mokini dmes, kad A" =

P R A T I M A I I R UDAVINIAI 324 - 3 4 9 udaviniai yra teminiai, o kiu kartojimo. Nurodymai. I) Visus skyrelyje pateiktus udavinius galima iisprsti nesiremiant gretini ir derini skaiiaus formulmis. Jei mokytojas vis teorin mediag (ir pilkuosius puslapius) pateiks kaip privalom mokti visiems. Ui udavinius galima sprsti taikant klini, gretini ir derini skaiiaus formules. Taiau nepatartume piktnaudiauti tomis formulmis, nes danai nutinka taip. kad net nesuvokiant udavinio slygos mechanikai yra raomi skaiiai vien ar kit formul ir tokiu bdu gaunamas atsakymas. 2) Pravartu naudotis skaiiuokli. 324. Pastaba. Tai vienintelis udavinys, kur praoma suraiyti visas galimybes. inoma, silpnesnieji moksleiviai gali sprsti ir kitus udavinius suraydami visas galimybes. Taiau tai uima nemaai laiko. Paymkime ledus atitinkama raide: A abrikosiniai, B brakiniai. K karameliniai, R rieutiniai. a) AB. AK. AR. BK. BR, KR: 6 galimybs; b) AB K. A B R, A K R, B K R, 4 galimybs. 325. a) = 10; h) = 10; c ) = 5. Nurodymai. 1) Kaip minjome, galima sprsti ir suraant visas galimybes, pvz.: a) bandeli ris paymkime raidmis a, b. c, d, e. iuo atveju tvarka, kuria ivardysime dvi skirting ri bandeles, yra nesvarbi. Pavyzdiui, rinkinys ab. kaip ir rinkinys ba. reikia, kad pasirinkome dvi tas paias bandeles a ir b. Kokia tvarka jas ivardysime, visai nesvarbu. Suraykime visas galimas pasirinkimo baigtis: ab. ac. ad. ae. be. ltd, be, cd. ce, de. Ift viso gavome deimt skirting rinkini. 2) Galima laikyti ir derini skaiiaus formul, t. y.: a) C | = ^ J = 10. 326. a) y f = 15. Jeigu irainsime visas pasirinkimo galimybes (derinius), patogu raftyti juos trikampiu: ab ac be ad bd cd ae be ce de af bf cf df

<J Lentelje yra 5 + 4 + 3 -f 2 + 1 = 15 derini. b) = 20. Ir ia nesunku surayti visus derinius trikampiais: abd acd abe ade bed bee bde ede abf acf adf aef bef bdf bef cdf cef def ) abcd = 15. iuo atveju irgi nesunku surayti derinius trikampiais: abce acde bede abcf acdf acef bedf beef edef Galima mokiniams pasakyti, kad pasirinkti 4 pietukus galimybi yra tiek pat, kiek ir atmesti 2 pietukus. Ly. C^ = C = 15.

327. a) Pirmj viel gali uimti bet kuris ii 7 mokini, antrj bet kuris i 6 likusi, o treija bet kuris i 5 likusi. Taigi trys prizinis vietos gali bti paskirstytos 7 6 5 = 210 skirting bd. ) Kadangi Jiuo atveju pasirinkimo tvarka yra nesvarbi, tai tris moksleivius i septyni galima isirinkti j j ^ = 35 skirtingais bdais. Juos irayti trikampiais taip pat nra sunku: abe ade abf acf adf aef bee bde bef bdf bef ede cdf cef def abg acg adg aeg ofg beg bdg beg bfg edg ceg cfg deg dfg cfg

inoma, udavinius galima sprsti kita tvarka: irinkti 3 mokinius galima 35 bdais, 3 mokiniams paskirstyti 3 vietas galima 6 bodais, taigi abu darbus galima nuveikti 35 6 = 210 bd. 328. Romas turi = 56. o Lina = 28 skirtingas pasirinkimo galimybes.

329. a) Sprsti udavin galima vairiai. Patogumo dlei sunumeruokime urnalistus: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 0. / bdas. Kadangi kiekvienas i IO urnalist pasisveikino su kiekvienu i likusi 9 paspausdami vienas kitam rankas, o pasisveikinimai, pavyzdiui. (12) ir (21) yra vienas ir tas pats pasisveikinimas, tai i viso buvo ^ = 45 rank paspaudimai. U badas. Pirmasis urnalistas pasisveikino su likusiais 9 urnalistais 9 rank paspaudimai (12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19, 10): antrasis urnalistas pasisveikino su likusiais 8 urnalistais 8 rank paspaudimai (kadangi pirmasis pasisveikino su antruoju. Uti laikome ir antrj pasisveikinusiu su pirmuoju. Taigi buvo ie rank paspaudimai: 23, 24. 25, 26, 27, 28, 29, 20); treiasis urnalistas pasisveikino su likusiais 7 urnalistais 7 rank paspaudimai (34, 35, 36, 37, 38, 39, 30), ir t. L; atuntasis pasisveikino su devintuoju ir deimtuoju (89. 80); devintasis pasisveikino su deimtuoju (90). Taigi rank paspaudim buvo: 9 + 8 + 7 + 6 + 5 + 4 + 3 + 2 + 1 = 45. Pastaba. Tai nesunkiai galima pademonstruoti klasje. Pakvieskite deimt vaik ir suskaiiuokite rank paspaudimus. III bdas. Tai bdas, analogikas antrajam, tik pavaizduotas schema.

/V bdas. Kiekvien i urnalist paymkime taku su atitinkamu numeriu, kaip ikilojo deimtkanipio virnes, ir nubraiykime t dciintkatnp. Ikilasis -kampis turi ' - ^ f ^ - n = ^ ^ striaini (r. Matematika 7. mokytojo knyga". 51 udavinys, 6 3 p.). Tbigi nubraiytas deimtkampis turs C 0 - * / ' 1 0 = 35 striaines. Pridj deimtkampio kratini skaii gausime 4 5 skirtingas linijas. V bdai. Du i deimties tak tarpusavyje galima sujungti C2Q bd. t. y. C l b - # - 4 3 . Pastaba. Visai nesvarbu, kuriuo i bd mokiniai suskaiiuos rank paspaudimus. Kur kas svarbiau, kad jie suvokt, k daro. ir sugebt pauikinti sprendim. b) I bdas. Kiekvienas i urnalist pasikeit vizitinmis kortelmis su kiekvienu i likusi 9. Taigi buvo idalyta 10 9 = 90 vizitini koneli. Pastaba. Atkreipkite dmes, kad iuo atveju rinkiniai, pavyzdiui. (12) ir (21) yra skirtingi. II bdas. Kai urnalistai sveikinosi paspausdami vienas kitam rankas (a) punktus), tai gavome 4 5 rank pasiaudiitius kiekvienai urnalist porai tenka po vien rank paspaudim. iuo atveju (b) dviem urnalistams keiiantis vizitinmis kortelmis panaudojamos dvi kortels. Vadinasi, buvo idalyta 45 2 = 9 0 vizitini korteli. III badas. . S3) ) YH ) > Yg ) ) Galima pavaizduoti schema. HfA Jjns W j Yg U)

IV bdas. I kiekvienos -kampio virns galima nubrti (n - 3) striaines; i n virni nubrtume ( - ) - striaini, i 10 virni nubrtume (10 - 3) 10 = 70 striaini. I vienos -kampio virns galima nubrti 2 kratines; i n virni nubrtume 2 kratini, i 10 virni nubrtume 2 10 = 2 0 kratini. "Ritsime 70 + 2 0 = 9 0 linij (r. a) punkto IV bdo brin. iuo atveju linija, pvz., 13. laikoma dviem linijomis: 13 ir 31). V badas. Sakykime, kad urnalist poroje pirmas paraytas duoda vizitin kortel antram. Vadinasi, vizitiniu korteli idalijama tiek. kiek galima sudaryti urnalist por (vieta svarbu), t. y. A^ 0 = 10 9 = 90. 330. Tai udavinys, analogikas 329a) udaviniui. Atsakymas. Buvo suaista 91 partija. 331. ^ = 4 5 5 . 4 5 (sprendimas analogikas 329a) udavinio sprendimui); # = 120 (Cf 0 = 120); I j ^ f f = 210 (Cf 0 = 210). Pirmja knyga gali bti bet kuri i 12 knyg, antrja bet kuri i likusi 11, treija - bet kuri i likusi 10, ketvirtja - bet kuri i likusi 9 knyg. Kadangi pasirinkimo tvarka nesvarbi, o kiekvien knyg ketvert galima sutvarkyti 4 3 2 - I skirtingais bdais, lai 4 knygas i 12 galima isirinkti 12-11-IO-9 = 4 9 5 skirtingais bdais (Cf 2 = 495). TVlT Kadangi iuo atveju tvarka jau yra svarbi, tai i 12 knyg pasirinkti 4 ir jas sunumeruoti galima 12-11 - 1 0 - 9 = I l 880 skirting bd M f 2 = 11 880). Pirmas mogus gali atsissti bet kurioje i 5 sunumeruot kdi, o antras bet kurioje i likusi 4. Taigi du mons 5 sunumeruot kdi eilje gali sussti 5 4 = 2 0 skirting bd ( A j = 20); 5 - 4 - 3 = 60 (A35 = 60); 5 4 3 - 2 = 120 (A^ = 120); 5 - 4 . 3 - 2 - 1 = 120 (A = 120).

332. a) Itraukti vien rutul yra 10 skirting galimybi (CI 0 = 10);

b) 334. a)

b) c) d)

335. Sprendimas btu analogikas 329a) udavinio sprendimui. Kadangi lies vienareikmikai nusako bet kurie du ploktumos takai, ui per 6 ploktumos takus, i kuri jokie 3 nra vienoje tiesje, galima nubrti = 15 tiesi. Pastaba. Silpnesnieji moksleiviai galt sprsti j udavin paymdami ssiuvinyje 6 takus ir per kiekvienus du takus nubr tieses suskaiiuoti, kiek j yra (329a, IV bdas). Kad trys takai neatsidurt vienoje tiesje, labai gerai imli apskritimo takus. 336. a) Patogu pasinaudoti 335 udavinio sprendimu. Kadangi bet kuriuos 2 i 6 tak tarpusavyje galima sujungti 15 bd. tai i io skaiiaus atm eiakampio kratini skaii (6) gausime striaini skaii: 6 = 9 ( C f - 6 = 9). Pastaba. Silpnesnieji moksleiviai galt naudotis 335 udavinio briniu ir suskaiiuoti striaines, b) I 2 ^ l - 12 = 54. 337. Slygos teiginys paymti 8 skirtingi apskritimo takai" analogikas teiginiui ploktumoje paymli 8 takai ir jokie 3 i j nra vienoje tiesje". a) = 28 { C l = 28); b) = 5 6 ( C | = 56): c) 5 = 7 0 {C = 70). 338. Tai atvirktinis udavinys 329 udaviniui. Jei gerai inagrinjote pastarj, tai didesni sunkum kilti neturt. Sakykime, kad gimtadienyje dalyvavo n svei. Kiekvienas i n svei pasisveikino su kiekvienu i likusi (n - 1) paspausdami vienas kitam rankas, o kiekvien dvejet galima sutvarkyti 2- 1 skirtingais bdais. Remdamiesi tuo sprendiame lygt: = 28, n\ = - 7 (netinka), " 2 = 8. Taigi gimtadienyje dalyvavo 8 sveiai. 339. Sfc^U 36. n 9. 340. Nutodynwi. I) iuo numeriu prasideda udaviniai su tikimybe. Reikl pakartoti klasikin tikimybs apibrim, prisiminti tikimybs skaiiavimo algoritm. 2) Sprendiant tokius udavinius reikia suformuluoti vyk. Patogu j paymti didija raide. 3) Inagrinj ir isprend kelet toki udavini mokiniai turt pamatyti, kaip kombinatorika tarnauja" skaiiuojant vyki tikimybes. 4) Nors Iakiorialo svoka vadovlyje pateikiama pilkajame fone. galima j o apibrim suformuluoti visiems. Sprendimas. a) Pirmja raide gali bti bet kuri i duotj 5. antrja bet kuri i likusi 4, ireija bei kuri i likusi 3. keivinja bet kuri i likusi 2. penktja ta. kuri liko paskutin. Taigi i 5 raidi galima sudaryti 5 - 4 - 3 - 2 - 1 = 120 skirting penki raidi rinkini (5! 120). b) Kadangi piimoji raid K. tai reikia suskaiiuoti, kiek skirting keturi raidi rinkini galima sudaryti i raidi N, Y. A, G: 4-3-2-1 = 24 (4! = 24). c ) Kadangi pirmoji raid K. o paskutin A. tai reikia suskaiiuoti, kiek skirting trij raidi rinkini galima sudaryti i raidi N, Y, G: 3 - 2 I = 6 (3! - 6). d) Paymkime raide A vyk, kad atsitiktinai sudarytas raidi penketas susids od KNYGA. Kadangi i penki skirting raidi galima sudaryti 120 skirting penki raidi rinkini (punktas a)), tarp kuri bus vienas odis KNYGA, lai P(A) = e) Paymkime raide B vyk, kad atsitiktinai sudarytas raidi penketas prasids raide K. Kadangi i penki skirting raidi galima sudaryti 120 skirting penki raidi rinkini (punktas a)), tarp kuri hus 24 rinkiniai, kuri pirmoji raid K (punktas b)), tai P ( S ) = ^ = 5. f) C atsitiktinai sudarytas raidi penketas prasids raide K, o pasibaigs raide A: P ( C ) = = (remiams punkt a) ir c ) rezultatais). Atsakymas, a) 120; b) 24; c) 6; d) e) ] ; 0 ^ 341. Delegacija renkama i 6 + 8 = 14 mokini. a) = 364 (Cf 4 = 364). b) | f = 2 0 (C63 = 20). c) I 6 berniuk irinkti 2 yra ^ = 15 skirting bd ( C | = 15). I 8 mergaii irinkti I yra 8 skirtingi bdai (Cg = 8). Vadinasi, i 14 mokini irinkti 3 mokini delegacij. kuri eit 2 berniukai ir viena mergait, galima 15 8 = 120 skirting bd ( C | - C" = 120). d) Sprendimas analogikas c) punkto sprendimui, t.y. j j -6 = 168 ( C | C J =
= 168).

342. Nurodymas. Sprendiant a), c) ir d) punktus patogu remtis 341 udavinio atsakymu. a) A 3 mokini delegacijoje bus lik berniukai; P(A) = ^ = (i 18 mokini iSrinkti 3 mokini delegacij galima 364 skiningais bdais, o iSrinkti 3 mokini delegacij, kurioje bt tik berniukai, galima 20 skirting bd, y. I = A)-

b) Pirmiausia reikia apskaiiuoti, kiek yra skining galimybi i 6 berniuk ir 8 mergaii irinkti 3 mokiniu delegacij, kurioje bt lik mergaits:
M = 5 6 .

H 3 mokini delegacijoje bus tik mergaits; P ( S ) = = ^ (^f- = c ) C 3 mokini delegacijoje bus 2 berniukai ir 1 mergait; P ( C ) = ^ = ^

).

d) D 3 mokini delegacijoje bus 2 mergaits ir 1 berniukas; P ( D ) =

343. I ds, kurioje yra 12 rutuli (8 + 4 = 12), iimti du galima 1 ^ j i = 6 6 skirtingais bdais, t. y. n = 66. a) A abu iimti rutuliai yra balti; m = = 28, P(A) = 3 = ; b) B abu iimti rutuliai yra juodi; m = y j = 6, P ( B ) = g = c) C vienas rutulys yra juodas, o kitas baltas; m = 4 8 m 32, p//-\ 16 F(C) - 632 6 -_3 3 344. a) 6 - 6 = 36; b) 6 - 3 = 18 (vienet skaitmuo yra 2, 4 arba 6); c) 6 - 1 = 6 (vienet skaitmuo yra 5); d) P(sudarytas skaiius yra lyginis) = c) P(sudarytas skaiius yra 5 kartotinis) !Ostaba. Silpnesniesiems mokiniams galima pasilyti susidaryti lentel. 345. Sprendimas analogikas 341 ir 342 udavini sprendimui. Vis elementarij vyki skaiius n = = 3003. a) A visi parinkti 5 mons yra kairiarankiai; m = 5^3^1 - 6, P(A) = = ( ^ f = ran)".

b) visi parinkti 5 mons yra deiniarankiai; m = 5"^ = 126,


( ) = = TO = c ) i 5 parinkl moni 3 yra kairiarankiai ir 2 deiniarankiai;

=
= j V ^
CIS

=
=

d) D i 5 parinkt moni 2 yra kairiarankiai ir 3 deiniarankiai; = > & = ,260. P ( D > = ^

346. a) 10 9 8 7 6 5 4 - 3 2 1 = 10! = 3 6 2 8 8 0 0 ; b) Just ir Povil gieta galima sustatyti 2 bdais (JP arba PJ). Likusius 8 pirmokus galima sustatyti vien eil 8 - 7 - 6 - 5 4 - 3 - 2 - 1 = 8 ! = 4 0 320 bOd. Be to. Justo ir Povilo por kit atvilgiu galima pastatyii 9 vietose. Vadinasi, sustatyti pirmokus taip, kad Justas ir Povilas stovt greta, yra 2 4 0 320 9 = 725 760 skining galimybi; c ) P(Justas ir Povilas stovs greta) = 3 a i 347. Nurodymas. 3 4 7 - 3 4 9 udaviniai lai klini, grelini ir derini skaiiaus formuli laikymas. Jei teorin mediag isiaikinote su moksleiviais be i fonuuli arba atvirkiai visus udavinius sprendte tik remdamiesi iomis formulmis, tai i udavini galima ir nesprsti. Atsakymas, a) 120; b) 40320; c) 4 7 9 0 0 1 6 0 0 . 348. a) 90; b) 30240; c ) 3628 800; d) 1 860480, e) = 20 19 . . . 8 7 - 6; ( Nurodymas. ios sandaugos skaiiavimas uima daug laiko, nes apskaiiavus skaiiuokli galima parayti tik apytiksl rezultat. Todl galima atsakym palikti uraius sandauga.) 0 20.

349. a) 45;

b) 252;

) 45;

d) 15504;

) 15504;

f) 1. d) (oo; + o o ) ;

350. ) ( oo; l-oo); b) sprendini nra; e ) ( - 5 ; 2); f ) < - 5 ; 3 ) .

c) sprendini nra;

351. a) Nurodymas. Patartume punkt sprsti tik stipresniems moksleiviams, nes tenka atlikti gana griozdikus skaiiavimas. P = v/2145 + 8 5 = . / 1 5 ( 7 1 4 3 + >/79) (cm); b) 84 cm. 352.
a)|

b)
\

y 2

I
/

4 1 / /I

353. Sakykime, kad priekinio rato apskritimo ilgis yni dm. Tada upakalinio rato apskritimo ilgis bus 2dm. 120m (1200dm) kelio atkaipoe priekinis ratas apsisuks o upakalinis - ^ kart. Pagal slyg: - - ^ = 20. Atsakymas. 11 dm ir 22 dm; arba 16 dm ir 32 dm. 354. a) - 2 1 irO; 355. a) ABO b) - 2 . 5 ir 0. IygiakraSds ir R = 4 c m . = 8(cm); = ^ f i = 2/3(). Atstumas = 6 0 " , A O = OB = R, tai LAOB

Tada 2R = 2-4

b) OE = EB = ^ = J = 2 (cm); h =

nuo O iki kraitins BC taip pat yra 2\/3cm.

356. Kgio tris V = \2. Pagrindo spindul pailgin 3 kartus, o aukSdn sutrumpin 3 kartus tursime: (3r) 2 ^ = 3 \2 = IV. Taigi kgio tris padids 3 kartus.
357

Shedo

= n(R2-

( 0 . 8 R ) 2 ) = . R2. = 1.44; 1.

a) Siiedo = * ( ( 1 . 2 ) 2 - (1.2 0 . 8 ) 2 ) = 0 . 5 1 8 4 2 ; b) Sbedo Atsakymas. 358. a) ( 0 : 5 ) ; = j r l , l R)2 - (0.95 - 0 . 8 ) 2 ) = 0 . 6 3 2 4 2 ; Padids: a) 1,44 karto; b) 1.8 karto. b)(3;2).

t. . madaug 1.8.

i a m e neprivalomame skyrelyje aikinama nepriklausom vyki (bandym) svoka ir mokoma apskaiiuoti tikimyb vykio, sudaryto i dviej nepriklausom vyki. Nurodymai. 1) Mokiniams nepriklausomumo svoka gali bti lengviau suprantama, kai j siejame su bandymais, o ne su vykiais. K a i bandymai nepriklausomi, tai neprikausomi ir du vykiai, kuri vienas susijs su vienu bandymu, o kitas su kitu. Pavyzdiui, vadovlyje nagrinjamame 1 pavyzdyje sakoma, kad: metama moneta ir loimo kauliukas. ia, aiku, galvoje turimas vienas bandymas ir nagrinjami tarpusavyje nepriklausomi to bandymo vykiai: monetos atsivertimas ir kauliuko atsivertimas. bandym galima pakeisti dviem bandymais pabriant, kad vien kart (pirmu bandymu) meskime monet, o kit kart (antru bandymu) loimo kauliuk. Akivaizdu, kad i bandym rezultatai tarpusavyje nesusij kokia puse atsivers moneta, nepriklauso nuo to, kokia siena atvirs kauliukas, ir atvirkiai. Todl mokiniams galima patarti transformuoti slygoje pateikiam situacij jiems patogesn, paprastesn, aikesn. 2) Teorinje dalyje nagrinjami trys pavyzdiai ir vienas udavinys. Visus j u o s galima sprsti ir nesiejant j su nepriklausomumu. Galima desiog renius klasikiniu tikimybs apibrimu ir gauti norim rezultat. Taiau yra udavini, kur klasikinis tikimybs apibrimas negelbsti, o skaiiuojant tikimyb btina remtis formule (r. 3 6 2 - 3 6 6 udaviniai). 3 ) Nepriklausom vyki A ir B tikimybs skaiiavimas P ( i r A . ir B) = P ( A ) P ( ) glaudiai siejasi su kombinatorine daugybos taisykle. Tik ia dauginami ne galimybi skaiiai, bet tikimybs. Pakartoti: klasikin tikimybs apibrim; koiiibinatorin daugybos taisykl; galimybi med.

Imokti: kokie vykiai (bandymai) vadinami nepriklausomais; apskaiiuoti nepriklausom vyki A ir tikimyb remiantis formule P ( A ir B) = P ( A ) ( ) . iame skyrelyje:

1. Pirmu pavyzdiu nagrinjant monetos ir loimo kauliuko metimo situacij aikinama nepriklausom vyki (bandym) svoka ir mokoma apskaiiuoti tikimyb vykio, sudaryto i dviej nepriklausom vyki. Nurodymai. 1) Pirmiausia reikia, kad i io pavyzdio mokiniai suprast, j o g bandymo rezultatas nepriklauso nuo to, ar monet ir kauliuk mesime vienu metu, ar pirmiau mesime monet (kauliuk), o po to kauliuk (monet), ar moneta ir kauliukas bus metami t o paties asmens, ar skirting asmen ir pan. Todl pirmiausia galima liepti mokiniams apskaiiuoti su iuo bandymu susijusi vyki tikimybes: P ( A ) tikimyb atsiversti, pavyzdiui, 5 akutms; P ( S ) tikimyb atsiversti skaiiui; ir paklausti mokini, kaip j i e mano. ar P ( A ) (ar P ( S ) ) priklauso nuo to. kuria puse atvirto moneta (ar kauliukas). ia mokiniai turt nesunkiai surasti atsakym, kad vieno vykio tikimyb nepriklauso nuo kito vykio baigties. Tai isiaikinus jau galima suformuluoti nepriklausom vyki apibrim: Jvykiai A ir yra nepriklausomi, j e i vieno j vykimas neturi takos kito vykio tikimybei". 2 ) Svarbu, kad mokiniai suprast, k reikia pasakymas, j o g vyko vykis A ir S " , I. y. kauliukas atsivert penkiuke, o moneta skaiiumi. i a reikia akcentuoti, kad uraas A ir S " reikia, j o g vyko ir vykis A, ir vykis S . Aiku, kad A ir S " bei S ir A " reikia t pat vyk. Todl galima liepti mokiniams patiems apskaiiuoti tikimyb P ( A ir S ) . 3) Svarbu, kad mokiniai patikt" lygybs P( A ir S ) = P ( A ) P ( S ) teisingumu. Tam gali padti ir tokia lentel:

Bandymas Baigtys

Metama moneta II. S

Metamas kauliukas 1, 2, 3 , 4 , 5 , 6

Metama moneta ir metamas kauliukas Hl, H2. , HA. H5. H6.

Si. S2. S 3 . S 4 , S 5 , S 6
Baigi skaiius vykis 2 Atvirto skaiius S Jvykio skaiius vykio tikimyb I j x l ^ 6 Atvirto 5 akuts 5 = = = 12 Atvirto skaiius ir 5 akuts S5 1 g

4 ) Svarbu, kad mokiniai suprasiu, j o g galima kalbti ne lik apie nepriklausomus vykius, bet ir apie nepriklausomus bandymus. Tam skiria baigiamoji pirmojo pavyzdio teksto dalis. 2. Antru pavyzdiu siekiama parodyti, kad skaiiuoti tikimyb vykio, sudaryto i nepriklausom vyki, dauginant t vyki tikimybes galima ir tada. kai tas vykis sudarytas ir i daugiau kaip dviej nepriklausom vyki. Nurodymai. 1) i a svarbu, kad mokiniai suvokt, j o g metam monet keturis karius: P ( H H H H ) = P (HHHS) = P(HHSS) = P (HSSS) = P (SSSS) = Y(HHSH) = P(HSHH) = ... = . 2) Atkreipkite mokini dmes, kad jie nepainiot Sio pavyzdio su tokiu, kai klausiama: kokia tikimyb, kad visus 4 kartus atsivers herbas ( 4 H), kad du kartus atsivers herbas, o kilus du karius skaiius (2H.2S) ir pan. iais atvejais P ( 4 # ) = - . P(2H, 25) = P(l H. 3 S ) = ^6. 3. Pateikiamas svarbus udavinys. B u v o stengtasi pateikti tipin udavin, kurio sprendimas supaprastja, kai remiamasi vyki nepriklausomumu. Nurodymai. 1) i a mokiniams neturt bti sunku patikti, kad vykiai A ir yra nepriklausomi. gyti nepriklausom vyki supratim mokiniams pads ir toks kontrpavyzdys: Vienoje dje yra vienodo dydtio, bet skirting spalv rutuliai 13 raudon ir 19 balt. I ds neirint paeiliui traukiami du rutuliai. Kokia tikimyb, kad abu Litraukti rutuliai bus raudoni? Suprantama, kad ia vykiai A itrauktas pirmas ruiulys yra raudonas" ir B itrauktas antras ruiulys yra raudonas" nra nepriklausomi. N e visiems mokiniams lai gali bti lengvai suvokiama. Juk pradinis udavinys nedaug tepakito visi nituliai buvo supilti vien d. Tokiems mokiniams vertt pateikti dar vien analogik udavin lik sakant, kad antroje dje raudon rutuli nra i viso, pavyzdiui pirmoje dje yra 5 raudoni ir 10 balt, o antroje dje 2 0 balt. ia, aiku, tikimyb itraukti abu rutulius raudonus lygi 0. o kai rutulius sudsime vien d, akivaizdu, kad i tikimyb nelygi nuliui. 2 ) udavin galima sprsti ir nesiremiant vyki nepriklausomumu. Remdamiesi daugybos taisykle apskaiiuojame, kiek i viso yra skirting rutuli

por: 12 - 2 0 = 2 4 0 ; ir kiek i viso yra raudon rutuli por: 5 8 = 4 0 . Pagal klasikin tikimybs apibrim gauname, kad iekomoji tikimyb P = 3 = g . Pirmoje nurodymo dalyje duoto konirpavyzdio atveju gautume, kad rutuli por yra 32 31, o raudon 13 12. Atitinkama ti-kimyb-Jg = ^ . 3) Tikslinga udavin panagrinti dar vienu atvej u , t. y. pakeisti slyg taip: Dviejose dse yra ir raudon, ir balt vienodo didumo rutuli. Tikimyb itraukti raudon rutul i pirmos ds lygi j, o i antros |. Kokia tikimyb traukiant po vien rutul i kiekvienos des itrauk/i abu rutulius raudonus? i a tereikia pastebti, kad abu vykiai yra nepriklausomi, ir sudauginti pateiktas tikimybes. Nors iuo alveju sprendimas supaprastja, bet mokiniams j i s kariais bna sunkesnis u pradin udavin. 4) Veria paprayti mokini apskaiiuoti tikimybes ir kil su iuo bandymu susijusi vyki. Pavyzdiui, paklausti, kokia tikimyb itraukti: abu baltus rutulius i pirmos ds balt, i antros raudon (P(BllR2) = I - ^ = Iy, i pirmos raudon, i antros balt

(P(Kbfiz) =

g = j);
R2)

abu rutulius skirting spalv (P(skirting spalv) = 1 - P ( S | . B2)-P(Ri, = - - S = _ i T 2?, + i 1

P<*'

30

60'

abu rutulius vienod spalv

(P(vienod spalv) = ^ ) . 5) Pirmame nurodymo punkte pateikt kontrpavyzd galima nagrinti, kai pirmas paimtas rutulys yra grinamas d, o tada traukiamas antras lai situacija, analogika vadovlio 3 pavyzdiui. 4. Pateikiamas pavyzdys siekiant parodyti atvej, kai vykiai nra nepriklausomi. Nurodymai. I ) is pavyzdys siejasi su prie tai buvusiu udaviniu, tik rutuliai yra vienoje dje. Jei prie tai buvus udavin inagrinjote, kaip nurodyta aukiau, tai ia neturt kilti sunkum. 2) Atkreipkite dmes, kad rutulius ia patogu sunumeruoti.

P R A T I M A I IR U D A V I N I A I 3 S 9 - 368 udaviniai yra leminiai. o kid kartojimo. 359. a) Paymkime vykius: A - moneta atsivert herbu"; P(A) = ; B - JoSimo kauliukas atsivert SeSetu"; P(D) = ; A ir B moneta atsivert herbu, o loimo kauliukas SeSetu". Kadangi vykiai ir yra nepriklausomi (monetos metimo rezultatas neturi takos kauliuko metimo tikimybei), tai P ( A i r B ) = P(A)-P(B) = = b) Paymkime vykius: A moneta atsivert skaiiumi"; P(A) j ; B .JoSimo kauliukas atsivert skaiiumi, daliu i 3"; P ( B ) = | = ; A ir B moneta atsivert skaiiumi, o IoSimo kauliukas skaiiumi, daliu i 3 U . Kadangi vykiai A ir B yra nepriklausomi, tai P(A ir B ) = P(A) P ( B ) = \ = I Pastaba. Taip rekomenduojame apiforminti ir kit tokio tipo udavini sprendim. 360 a) M = li b ) H = l JXI \ 8 6 _ 2. h\ 4 2 _ 1 . > 1 . a) " TO 5 D) 'TO- 13 > I82 i = 15 362. a) 0 . 8 - 0 . 8 = 0.64; d) 0.2 0.8 = 0.16. Uidavinync Siai temai skirt udav i n i 4 n6ra

' T3 'TO- 13

2 _ 2 .

4 ) T2

2 _ l . "TO~ T3

b ) 0 , 2 - 0 , 2 = 0,04;

c) 0,8 0,2 = 0,16;

363. a) 0.85 0.8 0.7 = 0.476; c ) 0 . 8 5 - 0 . 2 0.3 = 0,051;

b) 0.15 0.2 0.3 = 0.009; d) 0,85 0,8 0,3 = 0,204.

364. 0 , 9 9 0,99 0 , 9 9 = 0,970299. 365. a) 0,12 0,2 = 0,024; d) 0 . 8 8 - 0 , 2 = 0,176. 366. a) 0 . 8 0.7 = 0.56; 367. ) g . J ; b) 0 , 8 8 0,8 = 0.704; b) 0.2 0.3 = 0.06. c) H = ; ; d) $ J j J,. c) 0.12 0,8 = 0,096;

)% = 1

3 6 8 . 8 ) ^ - ^ , = 3,;

b) - - =

' '

369. ) (I; 2; 3). ( 3 ; 4 ; 1); b) ( - 3 ; 0; - 1 ) . ( - 1 ; - 2 ; - 3 ) . Nurodymas. IS pirmosios lygties ireikkite .t-. i antrosios - ir raykite j iraikas treij lygt. 370. a) 6 % ; Mokjimai (pusmeiai) 1 2 3 4 5 6 I viso: Paskolos likutis (Lt) 18000 15000 12000 9000 6000 3000

Palkanos (Lt) 1080 900 720 540 360 180 3780

Grinama paskola (Lt) 3000 3000 3000 3000 3000 3000 18000

IS viso grinama (Lt) 4080 3900 3720 3540 3360 3180 21780

371. a) 6 5 0 0 U . 8 4 0 0 U ; b) 6000Lt. 8999.27 U . Nurodymas. Taikome fonnul: a) S1 = 5 ( 1 + - f o i ) ; b) S1 = S ( l 4- ^ ) ' . ^ a, ; b) ^ ; c) 3 ; d)

373. a) b) c) d)

6 (taikome trikampio pusiaukampins savyb); 3,75 (duoti du trikampiai yra panas); 8 (taikome trikampio pusiaukampins savyb); 20 (taikome trikampio pusiaukratini savyb). b) (2000 + 3 3 7 , 5 ) mm 2 .

374. a) (350 + 4 5 ) mnv,

375. a) Vandens kiekis inde bus lygus triui ritinio, kurio r = y

= 10 (cm), o

h = 15 cm. Kadangi Vnunio = "r2 h, 'ai vandens kiekis inde bus lygus IO2 15 = 1500 4 7 1 0 c m J = 4,71 dm 3 = 4 , 7 1 1 . b) Panardins vandeni rutuli, vandens uimamas Oris padids triu, kuris lygus rutulio triui, t.y. VvajuIens = 1500.7 + Vun = 1500 + 6* = = 1788 (cm 3 ). Kadangi vanduo yra ritinio formos inde, tai vandens uimamus turis t*is lygus triui ritinio, kurio r = 10cm. o-auktis yra , t. y. 1788 = IO2 h, h = 17,88(cm), Ly. 17.9cm. 376. a) - 3 ir 2: b) 2 + - 6 = + 3 ) ( - 2 ) ; c ) funkcijos / ( * ) = 2 +x - 6 grafikas - parabol, kurios akos eina vir; virns koordinats yra ( - 0 , 5 ; - 6 , 2 5 ) ; * - a kerta takuose ( - 3 ; 0) ir (2:0); d) maiausia trinario reikm yra lygi - 6 , 2 5 ; e ) trinario reikms yra teigiamos, k a i * < - 3 i r x > 2 ; y r a neigiamos, kai - 3 < < 2; 0 trinario reikms yra neteigiamos, kai - 3 2; yra neneigiamos, kai < - 3 ir > 2. 377. a) y = & b) j . 1 - 1 - 3 6 ; c) skaiiaus y priklausomybs nuo * grafikas yra hiperbol = 378. ) 6; b) 5.
P a t o g u d u o t a s t r u p m e n a s suhendravardiklind ir I a i k y d d v i e j s k a i Nurodymas.

i sumos (skirtumo) kvadrato formul.

379. Lauiant vis plytel ar jos dal dvi dalis, dali skaiius kiekvien kart padidja vienetu. Kadangi i pradi buvo I okolado plytel, o gid gale jos gaunama 3 0 gabaliuk, tai laud reiks 30 - 1 = 29 (kartus).

5 . 3 . Atsitiktinis dydis
is skyrelis yra teorinio" pobdio ir skirtas pasiruoti skyrelio Matematin viltis" mediagai nagrinti. Skyrelis skirias parodyti, kaip galima su bandymu susijusius atsitiktinius vykius nusakyti atsitiktiniu dydiu (atsitiktinio dydio skirstiniu). Atsitiktinio dydio skirstin galima suprasti kaip funkcij, kuri atsitiktinio dydio reikmms priskiria tikimybes, su kuriomis tos reikms gyjamos, i u o atveju ta funkcija nusakoma lentele. Todl ia vertt pakartoti, kaip galima du priklausomus dydius nusakyti lentele. Pakartoti, k vadiname funkcija. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 3 8 0 - 3 8 9 - teminiai, o 3 9 0 - 4 0 0 kartojimo udaviniai. 41 Imokti: k vadiname atsitiktiniu dydiu; sudaryti atsitiktinio dydio lentel (skirstin). iame skyrelyje nagrinjant su monetos mtymu susiju-

s bandym aikinama atsitiktinio dydio ir atsitiktinio dydio skirstinio svoka. Nurodymas. ia mokiniai turi suprasti, kad nusakant galiatsitiktinio dydio skirstin btina nurodyti visas suma turi bti lygi 1.

mas atsitiktinio dydio reikmes, o t dydi tikimybi

380. Nurodymas. Reikia patikrinii. ar tikimybiii suma lygi I. a) Kadangi + \ + = 1. tai lentel gali reikti kurio nors atsitiktinio dydio skirstin: b) kadangi ^ + ^ + 3 = 1 ^ 1 . tai lentel negali reikti kurio nors atsitiktinio dydio skirstinio; c ) ne; d) gali. 381. Atsitiktinis dydis X gali gyti eias skaitines reikmes: 1, 2, 3. 4, S ir 6. Siu reikmi gijimo tikimybs: P ( X = D = , W = 2) = . P ( X = 3) =
P (

ALsitiktinio d y d i o X s k i r s t i n y s :

4).

= I 2 i

pW

= 5) = I 5 i 6 i

p<* = 6

> =

X P

1 i

3 i

4 i

382. Atsitiktinis dydis Y gali gyti tokias skaitines reikmes: 0 (abi monetos atsivert herbu). 10 (IOct moneta atsivert skaiiumi, o 20ct herbu), 2 0 (IOct moneta atsivert heibu, o 20ct - skaiiumi) ir 3 0 (abi monetos atsivert skaiiumi). Atsitiktinio dydio Y skirstinys: Y P 0 3 10 i 20 i 30 i

383. Atsitiktinio dydio X skirstinys: 4 3 2 .t K Atsitiktinio dydio X P Y I 2 2 5 6 7 4 b f. JS skirstinys: 8


*

9 4

10 J 35

11

12

4 5 6 8 9 10 12 15 16 18 2 0 24 25 3 0 36 3 2 4 2 2 4 2 2 2 2 2 I 1 I i v, J t L 36 JfiJ L J L J S - J L JiL J & - J L Nurodymai: 1) Galima susidaryti lentel, kur skaiiuojama atvirtusi akui suma (sandauga). Tuomet bus lengviau suskaiiuoti gaut reikmi gijimo tikimybes. P

3 2

2) Skaiiuojant tikimybes gautas trupmenas visai nebtina prastinti. 384. Atsitiktinio dydio Z skirstinys: 2 3 4 5 6 2 I I 12 12 12 12 2 2 Abitiktinio dydio N skirstinys: P
W

7 12 30 1 2

8 I 12

9 72

10 I 12

11 12

5 12

10 12

ft

15 I 2

20 I 2

25

Nurodymai. 1) Kaip ir prie lai buvusiame udavinyje patogu susidaryti lentel, kur skaiiuojama atvirtusi akui ir cent suma (sandauga). 2) Atkreipkite moksleivi dmes, kad atsitiktinio vykio ..atsivert herbas" skaitin reikm lygi 0.

385. Pinniausia reikia suskaiiuoti, kiek biliet nelaimi nieko (galima sakyti po O U ) . Toki biliet yra: a) 46; b) 82. a) Atsitiktinio dydio X skirstinys: X P 0 0,46 1 0.2 2 0.2 5 0.1 10 0.04

laimi

>) Atsitiktinio dydio Y skirstinys: Y P 0 0.41 1 0.4 5 0.1 10 0,06 20 0,02 50 0.01

Pastaba. Danai mokiniai neatkreipia dmesio slygos dal. kad kiti bilietai nelaimi nieko. Todl uraydami atsitiktinio dydio skirstin praleidia stulpel, kur atsitiktinio dydio gyjama reikm lygi nuliui. Tokiu atveju pasilykite suskaiiuoti lentelje surayt tikimybi sum ir pasiaikinkite, kodl gauta suma yra maesn u 1 (inoma, taip bus, jei visi kiti skaiiavimai atlikti teisingai). 386. IS viso dje yra 2 + 3 = 5 rutuliai. IStraukti du rutulius i penki yra = IO skirting galimybi. Tie itraukti rutuliai gali bti arba abu juodi, arba vienas juodas ir vienas baltas, arba abu balti. Vadinasi, ir atsitiktinis dydis X . ir atsitiktinis dydis Y gali gyti po uis skaitines reikSmes: 0, 1 ir 2. Kadangi itraukti abu juodus rutulius (nei vieno balto) yra ^ = 3 skirtingos galimybs; itraukti vien juod ir vien balta yra 3-2 = 6 skirtingos galimybs; itraukti abu baltus (nei vieno juodo) yra |j} = 1 galimyb, tai atsitiktinio dydio X skaitini reikSmi gijimo tikimybs yra: P(X = 0) = = 0,3, P ( X = 1) = = 0,6, P(XT=2) = = 0 . 1 ; atsitiktinio dydio Y skaitini reikSmi gijimo tikimybs yra: P(Y = 0) = ^ = 0.1. P(V = 1) = = 0.6, ( = 2) = - 0,3. Atsitiktinio dydio X skirstinys: X P 0 0.3 1 0.6 2 0.1

Aisitiktinio dydio Y skirstinys: Y P 0 0.1 1 0,6 2 0.3

387. Atsitiktinio dydio X skirstinys: X P 0 0,1 I 0,6 2 0,3

Atsitiktinio dydio Y tkirstinys: Y P 1 0.3 2 0.6 3 0.1

Pastaba. Atkreipkite moksleivi dmes, kad atsitiktinis dydis X gali gyti skaitin reikm, lygi 0 (kadangi yra 2 balti ir 3 raudoni rutuliai, tai atsitiktinai traukiant 3 rutulius gali nutikti taip. kad visi trys rutuliai bus raudoni, t. y. balt rutuli nebus). Tuo tarpu atsitiktinis dydis Y negyja skaitins reikms, lygios 0, nes vykis visi 3 iStraukti rutuliai yra balti" yra negalimas. 388.

X
P

a 389. a) Aisitiktiniodydio X gyjamos skaitins reikms yra: 3 - 2 = 1 . 4 - 2 = 2. 5 - 2 = 3 ir 6 - 2 = 4, t. y. 1. 2. 3 ir 4. Atsitiktinio dydio X skirstinys: X 1 2 3 4 1

b) X P 1 'i 2 3 i

L
><

390. Nurodymas. Reikia pertvarkyti kairij lygybs pus, i pradi kvadratin trinari iskaidant dauginamaisiais paraant dvinario kvadratu. 391. a) ( - 0 0 ; + 0 0 ) ; b) 2; c ) ( - 0 0 ; 2), (2; +00); e) ( - 3 : - 2 ) . ( 2 : 3 ) ; O ( - 0 0 ; - I ) . (|; 1). 392. Sprendiame lygi sistem: 1 xj _ 6 I xy - 5 5 Iekomi skaiiai yra 11 ir S. 393. a) a =4n 34; 1) 766; 2) 7 3 600; b) a = 3 n - 2 9 ; 1)571; 2 ) 5 4 5 0 0 . Nurodymas. Pakartokite aritmetins progresijos n-tojo nario ir piimj n nari sumos formules. 394. a) M = 0.0675m; b) 8.75kg, 13.125kg. 21,875kg. 35kg; c) 200 kg. 240 kg. 3000 kg. 4200 kg. 395. Galima sudaryti lygi sistem: * + u v+ g =52, =43. d) sprendini nra;

I B M

g + P =34. p + =30. k + v + g + p + x= 100; ia k Karolis, u Vytautas, g Gediminas, p Povilas, Vilius. I pirmos lygties ireik neinomj k. i treios neinomj g ir stat penktj lygt gausime, kad = 14. Tada p = 16. g = 18. = 25 i r * = 27. Sudaryt lygi sistem galima sprsti ir kitaip. Sudj panariui keturias pirmsias lygtis gausime: k+2v+2g+2p+x = 159. Kadangi k+v+g++ = 100. tai v + g + p = 59. Tada = 25. p = 16. = 27, = 14. g = 18. Neblogas ir toks bdas: i penktos lygties atm pirm ir trei, randame x ; atm pirm ir ketvirt, randame g; atm antr ir ketvirt, randame . 396. a) P = (18 + 6 ) cm, S = (54 - 81 >/5) cm 2 ; b) P = (18\/3 + 12) cm, S = (108 - 81-/ cm 2 . 397. 18cm. Nurodymas. Taikykite apibrtinio keturkampio savyb. 398. Trikampio, panaaus duotj trikamp, statini ilgiai yra: a) 3 cm ir 4,5 cm; b) 6 c m ir 9cm. 399. a) 12 cm; b) 6 c m ; ) 64/; d) 72%/ cm 3 . 400. Nurodymas. Patogu duotus reikinius pertvarkyti: v/75 - /27 = 5 v ^ - / = 2/3: -1 = 2 V I Atsakymas, a) 4>/3; b) 0; ) 12; d) 1; e ) 24; f) 48; g) 1 9 2 ^ 3 .

iame skyrelyje aikinama visikai nauja, pagrindinje mokykloje iki iol nenagrinta, svoka matematin vilus. Matematin vilus bus nagrinjama ir vidurins mokyklos iplstiniame kurse. Todl nesant laiko galima io skyrelio nenagrinti i viso. B e j e , Matematin viltis" 2 0 0 3 m. programoje neminima. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 4 0 1 - 4 1 0 udaviniai yra teminiai, o kiti kartojimo. 401. a) E X = l $ + 3 - + 5 - = 2 ; b) E X = - 2 - 0 . 2 + 0 - 0 , 4 + 4 - 0 , 1 + 6 - 0 , 3 = 1,8. 402. 6 0 . 0 5 + 7 0.10 + 8 0.15 + 9 - 0 . 5 0 + 1 0 - 0 . 2 0 = 8.7.

Bet skyrelis yra domus ir praktikai naudingas, be to, nieko sudtingo j a m e nra. Svarbiausia, kad mokiniai suvokt svokos matematin viltis prasm. O tai turt bti nesunku, isiaikinus vadovlyje nagrinjam situacij.

42-52

403. Kadangi ratas padalytas 6 lygias dalis, lai: P (rodykl sustojo sektoriuje 2) = P (rodykl sustojo sektoriuje 4) = P (rodykl sustojo sektoriuje 6) = |; P (rodykl sustojo sektoriuje 12) = g. a) aidjo iSloio X skaitins reikms yra: 2 - 4 = - 2 ; 4 - 4 = 0; 6 - 4 = 2 ir 12 4 = 8. aidjo ilois X atsitiktinis dydis, kurio skirstinys yra
X P - 2 i 0 1 2 8 i

Tada EX = - 2 - + 0 | + 2 I + 8 - J 1 = I f ( L t ) ; b) EX = 4 - j 2 - | + 0 - | + 6 - j j (Lt). Pastaba. Galima mokini paklausti k reikia, kai iloio matematin viltis yra neigiamas skaiius. 404. Apskaiiuokime aidjo iloio X matematin vilt: E X = 1 0 + 2 0 | + 3 0 j + 4 0 - + 5 0 = 2 8 , 7 5 ( d ) . Tiigi minimali vieno pasukimo kaina turi bti 2 9 e t 405. Jei i 300 biliet vienas yra laimingas, tai 299 bilietai bus nelaimingi. E X = 0 - - f 150 , J 0 = 2<L0. 406. 3,2 Lt. 407. a) Kiekvieno laimjimo dydio tikimyb lygi g; b) 3.5Lt. Pastaba. Pastebkite, kad Iuo atveju, kai tikimybs yra lygios, lai matematin viltis lygi atsitiktinio dydio reikmi aritmetiniam vidurkiui, t y. ( 1 + 2 + 3 + 4 + 5 + 6 ) : 6 = 3,5. 408. a) Metant dvi monetas i viso yra 4 vienodai galimi elementarieji vykiai: AA1 hs, sh. ss. Todl P (aidjas laimi 1 lit) = 4. b) aidjo ilois X atsitiktinis dydis, kurio skirstinys yra
X P 0 I i

Tada E X = \ (Lt). Taigi didiausia vieno metimo kaina gali bti 25 ct. Tada aidimas nebus nuostolingas aidjui. 409. Ilois X atsitiktinis dydis, kurio skirstinys yra X P 0 3

i 3 Tada E X = 3. Vadinasi, toks aidimas organizatoriams yra nenaudingas.


410. P (ikrito trys skaiiai) = . P (ikrito du skaiiai) = . P (ikrito vienas skaiius) = P (ikrito Uys herbai) = Atsitiktinis dydis X laimjimo dydis litais. Jo skirstinys yra
X O.L

0.2

0.5

k i I I Tada E X 0.4. Taigi vieno metimo kaina turt bti 40 ct. 411. a) ( - 2 ; 0). (6: + o o ) ; b) ( - o o : - 1 ) . (1; 5); c ) (0; 6).

412. 4 ir 36. Nurodymas. 413. a) 4n/2; b) 8 J2;

Sprendiame lygi sistem: c) 62 J 2 + 60;

Jxy

=20. =12.

d)30>/2 + 28.

414. Nurodymas. ia reikia prisiminti, kad preks kaina susideda ii dviej dali: viena dalis, paymkime j a, lieka pardavjui, o kita dalis, lygi 0 , 1 8 , atitenki valstybei kaip PVM mokestis. Todl pirkjas u prek moka a + 0 , 1 8 = 1.18. I badas. a) 0,18a = 3 , 2 4 , 0 = 18; 1,18 = 2 l , 2 4 ( L t ) ; b) 0.18 = 8.46. = 47; 1.18 = 5 5 . 4 6 ( U ) . II bffdas. Sakykime, kad preki pirkta u * Lt. Tada: a) b) Ll 118%. 3 , 2 4 U 18, xLt 118%, 8.46 Lt 18%. = 21,24 U; 55,46 Lt. Taikome brlinio keturkampio savyb.

415. 45. 90. 135. 90. Nurodymas.

416. Sakykime, kad vieno kno greitis yra ; m/min, o kito y m/min (x > y). Kadangi per 24 s abu knai priartja vienas prie kito 4 2 - 2 8 = 14 (m) (pagal slyg), tai kn greii suma lygi - ' 4 ^ m/min = 35 m/min. Vadinasi, + y = 35. Kadangi juddami prieprieiais knai susitinka kas 8 min, tai apskritimo ilgis lygus 35 8 = 280 (m). Kadangi juddami viena kryptimi knai vienas pasiveja kii kas 56min, tai j greii skirtumas lygus 280 : 5 6 = 5 (m/min). Vadinasi, y = 5. Sprendiame lygi sistem: Atsakymas. ^ ^ y
x =

20m/min. y 15m/min.

2 0 m/min, 15 m/min. 280 m.

417. Nurodynuis. Atstum Uup dviratinink (kilometrais) priklausomai nuo laiko (rainutmis) galima apskaiiuoti pagal formul 5'(/) = 6 / Atsakymas, a) 3km. 2,4km. 1,2km. 5 km; b) po 70min, po 85min. 418. a) 9 3 8 3 7-

it P
S

2-

EL
1

Paymys P<> - Z9"

b) w 6,14;

c ) 6;

d) P(A) =

P(B) =

P(C) - g . P(D) = &

6. SMAILIOJO KAMPO TRIGONOMETRINS FUNKCIJOS

is skyrius skinas staiojo uikampio nagrinjimui. uikampio (L ABC, ir ZB, BC inomi du j o elementai, i kuri bent vienas ir ZA, BC ir ZB,

Pagrindinis ukslas imokyti apskaiiuoti staiojo , AC) ir kamp didumus (Z A, B), kai AB ir ; AB ir A C ; BC ir A C ; AB ir ZA;

AC = 9 0 ) elementus krauni ilgius (AB, kratins ilgis (AB AC ir ZA, AC ir ZB).

Tam skirtas ketvirtasis io skyriaus skyrelis. Pirmieji Uys

skyreliai skirti pasirengti ketvirtajam. iuose pirmuosiuose trijuose skyreliuose aikinama, kaip galima susieti staiojo trikampio smailiojo kampo didum su to uikampio dviej kratini ilgi santykiais. Apskritai staiajame trikampyje ABC (ZC = 9 0 ) galima kalbti apie eis skirtingus dviej j o kratini ilgi santykius:

a I b A b C

b
1

Praktikai is mint ei galim santyki pakanka trij: , , j ; , n e s 5 = ^ , = , g = y ; a r n e t dviej, nes a2 + b2 = C2. didumo, AC
'

Staiajame trikampyje sieti kratini ilgi santykius su smailij kamp didumais yra patogu, nes staiuosiuose trikampiuose, kuri kampai yra vienodu B B2
B C

tie santykiai yra AC2 AC

lygs:

B2C2 AB2 B2C2


I

_ ByC1
A B I

_ ByCy ACy ABy B1C1

AB AC BC AB AC

AC AB LBC

AC? AB2 B2C2

B2C2 AB2 AC2

Afi.' ACl ' A BByCy'

, nes trikampiai panaus.


A C |

Ir atvirkiai bet kuris i t santyki vienareikmikai apsprendia staiojo trikampio kampus (kitaip sakant, jei dviejuose staiuosiuose trikampiuose atitinkamas santykis tas pats, tai j kampai lygs). Pavyzdiui, sakykime, kad pavaizduotuose trikampiuose A\ByCy A2B2C2 Duota: statini santykis yra tas pats ir lygus k. , , | (ZCy A A 2 B 2 C 2 (ZC2 rodysime, kad a t = a 2 . = 9 0 . A l C i = a, CyBy = 9(), A 2 C 2 = m, C2B2 = = ka, km). ZA = aj), ir

Sakykime, kad m > a. Trikampio A2B2C2 statinyje C 2 A 2 nuo lako C 2 atidkime atkarp 2 = a . Per tak A3 ir iveskime ties lygiagrei jambinci A2B2. Pagal Talio teoremos ivad j i statinyje C2B2 atkirs atkarp C2Bj = ak. LAiByC2 = LAyByCy pagal statj kamp ir statinius. Vadinasi, a2 = o i .

Taigi sitikinome, kad staiajame trikampyje, pavyzdiui, santykis

vienareikmikai apsprendia kamp ir

atvirkiai, kampas a apsprendia t santyk. Vadinasi, santykis | yra kampo ( a ) didumo funkcija. Ta funkcija vadinama kampo a sinusu ir ymima sin a . Analogikai ir su santykiais * ir f :

- = S t n a ,

b c

= cos a .

tgo1.

Dydiai, atvirktiniai iems dydiams. atitinkamai vadinami kampo a kosekantu, sekantu ir kotangentu: - = -r = c o s e c u , r = o tino
s e c

"' 5 =

c,sa

iame skyriuje smailiojo kampo sinusui, kosinusui ir tangentui nagrinti ir yra skiriami trys pirmieji skyreliai. Vadovlyje taip pat trumpai supaindinama (daugiausia kaip neprivaloma mediaga) ir su kotangentu. Apie kotangent su mokiniais galima ir nekalbti (programoje, pagal kuri buvo raomas is vadovlis, nurodyta nagrinti smailiojo kampo sinus, kosinus ir tangent). Bet sprendiant udavinius danai patogu bna remtis ir kampo kotangentu. todl turint I a i k o j o nereikt ignoruoti. Tirigi pirmj trij skyreli pagrindinis tikslas yra supaindinti su iki iol mokiniams negirdtomis svokomis (staiojo Uikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas), siekiant, kad mokiniai neformaliai jas suprast. Taip pat iuose skyreliuose pateikiamos to paties argumento trigonometrini funkcij reikmes siejanios tapatybs: 1) s i n 2 o + COs2O = 1, ? > - & . 3)
1

c l g a = ^ .
+

4 ) t g o c t g a = 1, 'S2ff = - . 6 ) 1 + Ctg 2 O =

Pirmosios dvi tapatybs yra pateiktos teorinje mediagoje j a s inoti luri visi mokiniai, o paskutiniosios keturios pateiktos kaip udaviniai, kuriuos rekomenduojama sprsti lik stipresniesiems mokiniams. B e to. udaviniuose kaip neprivaloma meiaga pateikiamos lygybs: c o s ( 9 0 o ) = sin o , sin(90 - o ) = cos o , tg ( 9 0 - o ) = ctg(90-o) = mokiniais. Pastaba. Vadovlyje po kiekvieno skyrelio esantys udaviniai yra gana sunks. Prastesniems mokiniams Tmkamus udavinius mokytojui turl bti nesunku parinkti, pravartu bt parinkti lengvesni udavini. Minimalus lygmuo: ctgo. tgo.

Prie i lygybi grjimc 7 skyriuje, todl ia nevertt j ignoruoti, o turint laiko nagrinti su visais

inagrinjus teorijoje keliamus tikslus ir bdus tiems tikslams pasiekti. 1. Mokti apskaiiuoti staiojo trikampio smailij kamp sinusus, kosinusus ir tangentus, kai inomi to trikampio dviej kratini ilgiai. 2. inoti, kam lygs sin o , c o s o . t g o , kai o = 3 0 " , 4 5 , 6 0 . 3 . inoti formules s i n 7 o + cos 2 o = 1 ir t g o = 4 . Sprsti staiuosius trikampius. 5 . inoti ir mokti nusakyti, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo sinusu, kosinusu ir tangentu. Pagrindinis lygmuo: , ir gebti j o m i s remtis sprendiant paprastus udavinius.

6. Gebti pagrsti lygybes: sin30 = , sin45 = , sin60 = cos30 = cos45 = , cos60 = J ;

tg30 = t g 4 5 = 1. t g 6 0 = y/3. 7. Gebti, inant kampo didum, rasti to kampo sinus, kosinus ir tangent bei atvirkiai, inant kampo sinus, kosinus ar tangent, nustatyti to kampo didum. 8. Mokti rodyti formules sin 2 o + cos 2 o = 1, tg o = ^-^. 9. inoti ir gebti pagrsti fakt, kad sin o < 1, c o s o < 1. /1uktesnis lygmuo: 10. inoti ir mokti nusakyti, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo kotangentu. 11. inoti ir gebti pagrsti, kad didjant kampui to kampo sinusas didja, o kosinusas maja. 12. inoti ir gebti pagrsti formules:

cl S ff

= I^f- 'Sff clSff = " 1 + lS2ff =

+ c, s 2ff =
tgo.

c o s ( 9 0 - o ) = sino, s i n ( 9 0 - o ) = coso, t g ( 9 0 - o ) = ctgo, ctg(90 - o ) =

Svarbiausia iame skyrelyje pasiekti, kad visi mokiniai gebt nusakyti, kaip apskaiiuoti duotojo staiojo trikampio smailij kamp sinusus. Nepasiekus io tikslo, sunku tiktis imokyti po to einani kit trij skyreli mediag. B e to. iame skyrelyje reikia prisiminti, ko mokyta anksiau: faktus, susijusi su staiuoju, lygiaoniu trikampiais, trikampi panaumu. Todl iam skyreliui reikia skirti pakankamai laiko ir gerai j o neimokius neskubti pereiti prie kit skyreli. Taip pat, ypa su silpnesne klase, naudinga bot bent vien pamok skirti kartojimui (staiojo trikampio, trikampi panaumo). Pakartoti: Pitagoro teorem; fakt, kad staiojo trikampio ambin ilgesn u j o statinius; fakt, kad staiajame trikampyje statinis prie 30" kamp lygus pusei jambins; lygiaonio trikampio apibrim ir savybes; trikampi panaumo apibrim ir panaumo poymius; kam lygi trikampio kamp suma; kam lygi staiojo trikampio smailij kamp suma; iracionalumo naikinim vardiklyje. Imokti: nusakyti, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo sinusu; kam lygs kamp 3 0 , 4 5 , 6 0 sinusai; rasti smailiojo kampo sinus, inant j o didum; rasti smailiojo kampo didum, inant j o sinus. iame skyrelyje:

staiuoju trikampiu, bei sitikinta, kad nagrinjami santykiai nepriklauso nuo kratini ilgi. 2) Silpnesniems mokiniams kartais bna sunku nustatyti, kuris statinis yra prie nurodyt kamp, todl ' vertt jiems pateikti toki pratim. 3. Pateikiamas staiojo uikampio smailiojo kampo sinuso apibrimas, j o ymjimas ir formul. Nurodymai. 1) ia mokiniams reikia pabrti, kad galima skaiiuoti staiojo trikampio statinio, esan i o prie kamp a ir ambins ilgi santyk ne lik kai = 3 0 . 4 5 , 6 0 , bet ir kai kampas O0 < a < 9 0 . (Galima ir pai mokini paklausti, kokias reikmes gali gyti staiojo uikampio smailusis kampas.) Galima usiminti, kad tas kampas gali bti kiek norint maas: 1. 0 , 1 , 0 , 0 1 ir pan. 2 ) Btina sitikinti, ar mokiniai suprato pateikt apibrim. Todl reikt liepti apskaiiuoti smailij kamp sinusus, pateikus konkreius pavyzdius. Pavyzdiui, galima pateikti toki uduot: apskaiiuokite staiojo trikampio ABC ir sin B , j e i : a) AB = /5,BC b ) = y/2, AC= c) AB = 5, AC= d) AC= 1; 4 . AB = 9 . = 2, AC = 1; -, AB = V5-, (ZC = 9 0 ) sin

Silpniausiems mokiniams galima pateikti dar ir trikampi brinius. 4. Pateikiamas faktas, kad staij trikampi su lygiais smailiaisiais kampais atitinkam kamp sinusai yra lygs. Nurodymai. teigin. / I ir A C / ^ Ax ACB /1 B: Duota: ABC UC = 9 0 ) . AA1B1C1 (ZCx = 90), ZA = ZA1. rodyti: sin Z A = sin ZA i . (pagal du lyBC = a, tai f, I ) Silpniausi mokiniai rodymo gali ir nesuprasti, bet stipresnieji turt gebti pagrsti

1. Primenami su staiuoju trikampiu susij teiginiai: Pitagoro teorema. ambins ir statini ilgi sryis, statinio, esanio prie 3 0 kamp, savyb. 2. Skaiiuojami statinio, esanio prie kamp a , ambins ilgi santykiai, kai a = 3 0 , 4 5 , 6 0 . Nurodymai. 1) Silpniems mokiniams vadovlyje pateikti rodymai gali bti sunkiau suprantami. Geriausia bni j i e m s pasilyti nusibraiyti staiuosius trikampius, nurodius kratini ilgius, ir tada liepti sitikinti nagrinjam lygybi teisingumu. Pavyzdiui, kartojant Pitagoro teorem ir statinio, esanio prie 3 0 kamp, savyb, galima mokini paklausti: Kam lygs staiojo trikampio esantis b) iambin pi statinio, ilgi santyk. vienas prie lygi trikampio kampas kratini ilgiai, jei a) i ir to lygus 3 0 . o: lygus statinis, trikamambins

rodymas.

AAiCjBi = c,

gius kampus). A\B\ = kc,

Panaij trikampi kratins yra = ka (k > 0 ) . s i n Z A =

proporcingos, todl jei AB o BxCx f. SinZAl = J f =

5. Pateikamos skyrelio pradioje rodytos lygybs: sin 3 0 = , s i n 4 5 = Nurodymai. sin 6 0 = . 1) Bt gerai, kad ias lygybes moki-

niai inot mintinai, bet dar geriau kad mokt j a s ivesti (kaip tai padaryta skyrelio pradioje). 2) Silpnesnij mokini papraykite skaiius 5 , idstyti didjimo tvarka. Aiku, remiantis iais pavyzdiais sunku tikinti, kad didjant kampui didja ir to kampo sinusas. Vadovlyje pateiktas to teiginio rodymas. Silpnesniems mokiniams teigin

3 0 " kamp, esanio prie

1 cm. 2 cm. 3 cm;

I, 2. 3. Apskaiiuokite 3 0 kamp,

Panaias uduotis galima pateikti ir su Tokiomis uduotimis

kampais, lygiais 4 5 ir 6 0 .

bus pakartota visa reikiama mediaga, susijusi su

galima pagrsti ir taip samprotaujant. Nagrinkimc staiuosius trikampius ABC. kuri ambin AB yra fiksuoto ilgio, pavyzdiui, lygi 5 cm. Akivaizdu, kad kai kampas A labai maas, tai statinio BC ilgis irgi labai maas, ir santykis ^ taip pat maas (artimas 0). Didinant kamp A, statinis BC ilgja, tuo paiu santykis didja. Nesunku sivaizduoti, kad kampui A artjant prie 9 0 statinio BC ilgis aitja prie ambins AC ilgio (visada bdamas maesnis), todl santykis artja prie 1, bet visada likdamas maesnis u I . Vadinasi, 0 < sincr < 1, kai 0 < a < 9 0 . Pateikiami trys pavyzdiai, iliustruojantys, kaip inant kampo didum galima rasti to kampo sinus, ir atvirkiai, inant kampo sinus rasti pat kamp. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 4 1 9 - 4 2 9 udaviniai yra teminiai, o 4 3 0 - 4 4 4 kartojimo. 419. sin A = sin B = sin K sin L = [.

Nurodymai.

1) Pirmas pavyzdys skirtas iliustruo-

ti, kaip galima apskaiiuoti kampo 0 < < 90 sinus. Tiksli sinuso reikmi (kai a 3 0 , 4 5 , 60* ir kai kurios kitos) nustatyti negalima. Apytiksl reikm galima rasti braiant, skaiiuokli arba remiantis lentele. Bt gerai, kad visi mokiniai tai gcbt padaryti visais trimis bdais, bet tiksliausia reikm gaunama skaiiuokli. 2) Antras pavyzdys yra analogikas pirmam, tik ia a reikm imama su minutmis arba nurodyta ra dianais, o tai visiems mokiniams nra privaloma. 3) Treias pavyzdys skirtas iliustruoti, kaip galima nustatyti kampo didum, kai inoma to kampo sinuso reikm.

420. Nurodymai. 1) Rezultatas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus nubraiytas trikampis ir imatuoti jo kratini ilgiai 2) Braiant punkt c) ir d) trikampius, reikia radianus paversti laipsniais: c) ^L atitinka = 72; d) ^ atitinka 40. 3) Patikrinus gaut rezultat skaiiuokli, mokiniai turt palyginti abu rezultatus ir pairti, kiek tikslus yra rezultatas gautas matuojant. ( Pastaba. Galima pasilyti apskaiiuoti reikms, gautos matuojant, absoliuij ir santykin paklaidas.) Atsakymas. 1) 0.559; 2) 0,799; 3) * 0.951; 4) % 0.643. Pastaba. Atsakymas pateiktas apskaiiavus skaiiuokli. 421. Punktai a ) - c ) braiomi analogikai kaip teorinje dalyje pateiktame 3 pavyzdyje Braiome statj trikampi, kurio: a) vienas statinis lygus 1. o ambin lygi 4 ilgio vienetams (0,25 = b) vienas statinis lygus 3, o ambin lygi 4 ilgio vienetams; c) vienas statinis lygus 1. o ambin lygi 10 ilgio vienet. Kampas, esantis prie statin - iekomasis. d) Brilimar. 1) Nubraiome statj lygiaon trikamp, kurio ZD = 90. DA = DC = 1. Tada AC = 2) I tako C atkarpai AC ikeliame statmeni ir jame skriestuvu atidedame atkarp C B = 1. 3) Nubrtame atkarp AB. Kadangi AB2 = AC 2 + CB2 = 2 + 1 = 3, tai AB = V5. Kampas CAB yra iekomasis, nes sin A ** Kampo A didumas apytiksliai turt bti lygus: a) 14; b) 4 9 ; c) 6; d) 35. Pastaba. Rezultatas gautas skaiiuojant skaiiuokli ir apvalinant 1 tikslumu. 422. SinA m . SinB = AC2 _ BC2-AC2 _ AB2 _ i 2 A + sin 2 B = ~AFABJB7 AR. Matome, kad rodytoji lygyb yra ekvivalenti Pitagoro teoremai. 423. a) sin23 < 5^.67; b) sin42 > j ; c) < Nurodymas. Remiams tuo, kad didesn kampo reikm atitinka didesn sinuso reikm ir tuo. kad = sin 30. 424. sin23, sin30. sin41, sin 425. a) % 0.342; 426. ) % 31 ; 427. 2) \/5(icm; b) 0.940; b) = 80; 3) 5 6 ; sin ) * 0.586; d) 0.971. Taikykite Talio teroem.) sin24

Udavinyne pateiktus udavinius geriausia sprsti isiaikinus pirmus tris io skyriaus skyrelius, t. y. smailiojo kampo sinus, kosinus ir tangent.

) % 36. 4 ) . (Nurodymas.

428. 2) AC = 8 cm. sin(ZACD) = ^ = 0.6. Z.ACD a= 3 7 s ; 4) AE = EC (atkarpos vidurio statmens savyb); LAEO = IsCEO (pagal uis kratines). Todl ZEAO = ZECO. Taiau ZEAC = ZACD (vidaus prieiniai kampai, gauti dvi lygiagreias tieses AB a CD perkirtus tiese AC). Vadinasi. ZECD = ZECA + ZACD = ZEAC - f ZACD = = ZACD + ZACD = 2ZACD.

429. I bdas,
1

,2 si2 A + sin'
sinA

1 (2. 422 udavin); sin 2 A = K"3 vwlus


sinA

1 - sin 2 B

= - ( ) = = 5 Afi = ^ c - 5 6 0 = 75 (mm). Il

. Tida

_ -

5*

bdas. sin AC = ^Afi. Pagal Piiagrao teorem 4 f - AB2 = AC2 + BC2, AB2 = ( ^ A f i ) 2 + BC2, f A B 2 = 2 , , A f i = . AB = \ = 75(mm). Atsakymas. 75 mm. 430. Z f i A C + Z A C f i r- 180 - 70 - 110 (taikome trikampio kampu sumos savyb); IBCE = Z f i - ZBAC = 70 + Z f i A C (taikome trikampio prickampio savyb); \ZBCE = 35 + I Z f i A C . Z A D C = 180 - ( Z B A C + + Z A C f i + $ Z B C ) - 180 - (\zBAC + Z A C f i + 35 + \ZBAC) = = 180 - (ZBAC + ZACB + 35) = 180 - (110 -f 35) = 35. Nurodymas. Galima mokiniams pasilyti ir tok udavin: Trikampio A f i C kampas B lygus 70. Kamp A ir C pusiaukampins susikerta laike D. Apskaiiuokite kamp A DC. 431. I bdai. IS staiojo trikampio ANM gauname, kad ZAMN = 90 - a. IS staiojo trikampio MKB gauname, kad ZKBM = 90 - ZKMB = 90 - ZAMN = 90 - (90 - a) = o. Remdamiesi gretutini kamp savybe gauname, kad a + = 180. Pastaba. T pat gautume nagrindami AAAfC ir LCNB. Il bdas. ZKBN = (kryminiai kampai). Remianns keturkampio kamp sumos savybe gauname: cr + 90 + + 90 = 360. a + = 180'. 432. Kadangi iors vienaali kamp suma lygi 180 (70 110 = 180), tai a H b. Tada = 180 s - 145 = 3 5 . 433. 8 - 7 6 5-4-3 2 . I =40320. 434. a) 24; Ibitaba. gus 0. b) 120; ) 24 - 6 = 18; d) 1 2 0 - 2 4 = 96. Atkreipkite mokini dmes, kad pirmasis skaitmuo negali bd lyb) ( - o o ; 1), ( I ; + o o ) ; c) ( - , ; ^ ) ; d) (0; 1).

6 0 mm

435. a) Sprendini nra; 436. a) 24cm. 7cm;

b) 20cm. I5cm.

437. / bdas. Tam, kad ties eit per nurodytus takus, t tak koordinats turi > Il tenkinu tiess lygt y = b. Tokiu bodu gauname lygi sistem: J 6 4 J kx + 1 " u I , . . , ......... 2A I ft = - 5, 3k + b = 5.
i j

Il bdai. a) k =

Apskaiiuokime tiess krypties koeficient: = 2. Kadangi y = 5, z = 3. tai 5 = 2 3 + b. I ia b = - 1 ; 4+ b. I ia

b ) * = 3 r f e = - l Kadangi y - | . * - 4 , tai - I = - 1 3. Atsakymas, a) y = 2x 1; b) y = - + 3. 438. T 439. ) 9 8 c m ; b ) 2 1 cm, 28cm; 24.T 7 5 , 4 c m ; g) i) 4 9 : 12. 440. ) - 3 ; 8; 441. ) 3.5; b) - 3 ; 5. b) - 1 , 5 . b) - 7 , 5 - IO" 4 ; ) 4 IO" 8 ;

) 2 4 , 5 cm; d) 588 cm 2 ; ) cmyK/85 cm; ^ 30%; h) 588 - 144 * 136cm-

442. ) 8.5 I O - 4 ;

d) 6 . 2 5 IO" 2 .

443. ) = 25 - 5; b) 195 Lt. 295 Lt; d) 495 Lt. 1080 U .

c) eto; vienuolikto:

444. Marruto laiko tarp autobus intervalas yra atvirkiai proporcingas autobus skaiiui. Jei 3 autobusai vainja kas 30 minui, tai 5 turt vainti kas 18 minui. Atsakymas. B.

S i o skyrelio struktra yra panai praeito skyrelio struktr. J c i mokiniai gerai sisavino praeito skyrelio mediag, tai ia sunkum j i e m s neturt kilti. Pakartoti, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo sinusu. Imokti: nusakyti, k vadiname staiojo trikampio kampo kosinusu;

esantis prie kamp, ir statinis, esantis prie kampo, sisavinti. 2 ) Stipresniems mokiniams galima i karto pateikti kosinuso apibrim, po to skaiiuoti c o s 3 0 , c o s 4 5 , c o s 6 0 reikmes. 2 . Analogikai praeito skyrelio mediagai pateikiamas

smailiojo

kosinuso apibrimas, savybs ir pavyzdiai. 3. Pateikiama pagrindin trignometrijos tapatyb, siejanti to paties kampo sinus ir kosinus: S i n 2 A + C o s 2 A = 1. Nurodymai. 1) i o s formuls ivedimas yra nesu=

kam lygs kamp 3 0 , 4 5 , 6 0 kosinusai; rasti smailiojo kampo kosinus, inant j o didum; rasti smailiojo kampo didum, inant j o sinus; formul sin 2 a + cos 2 a = 1. iame skyrelyje:

dtingas. Vertt mokiniams liepti pagrsti formuls ivedime parayt lygyb ... = '
s'e"

1. Pateikiama uduotis, siekiant, kad mokiniai savarankikai apskaiiuot staiojo trikampio statinio, esanio prie kampo a , ir ambins ilgi santykius, kai a = 3 0 . 4 5 . 6 0 . Nurodymai. 1) Silpnesniems mokiniams pateikite paruoiamj pratim, skirt svokoms statinis, P R A T I M A I IR UDAVINIAI 4 4 5 - 4 5 8 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo. 445. cosA = $ j . c o s = cos* = $.cosL = #. 4) as 0.174.

kiant, kad jie nurodyt, j o g a7 + b* = c 2 , todl 2 ) 1 pavyzdio 5 punkte pasilykite mokiniams rasli korektros klaid: vietoj es * Y = 0,7. = 0 , 7 luri bli

446. Apskaiiav skaiiuokli gauname: 1) 0 , 9 4 6 ; 2) =0,342; 3) 0.670; Pastaba. r. 420 udavinio nurodym.

447. Braiome statj trikamp, kurio: a) vienas stalinis lygus 2. o ambin lygi 5 ilgio vienetams; b) vienas stalinis lygus 2, o ambin lygi 3 ilgio vienetams. Kampas, esantis prie io statinio iekomasis. c) Brtimas. 1) Nubraiome statj lygiaon trikamp, kurio ZD = 9 0 , AD = DC = 1. Tada AC = v/5. 2) I tako C atkarpai AC ikeliame statmen. 3) Skriestuvai i tako A, kaip i centro, spinduliu lygiu 3 ilgio vienetams, briame lankel, kuris kerta slaimen take B. Kampas CAB yra iekomasis, nes cos A = = d) Nubraiome statj trikamp, kurio stalini ilgiai yra I ir 2. Tada ambins ilgis lygus v/5. Kampas, esantis prie statinio, kurio ilgis yra 1 iekomasis. 448. a) cos27 > cos53; b) c o s 6 l " < j ; c) cos58 > . Nurodymas. Remiams tuo, kad didesn kampo reikm atitinka maesn kosinuso reikm ir tuo. kad = cos 60. 449. sin A = cos = IS i lygybi iplaukia, kad sin A = cos B . Kadangi ZB = 90 - . tai cos(90 - A) = sin . Analogikai rodoma, kad sin B = cos A, Ly. sin(90 - A) = cos A. 450. Didjant kampui A. kampas (90" - ) maja, o majant kampui, maja ir to kampo sinusas. Taigi kampui A didjant. sin(90 A) maja. TUo paiu maja ir cos A. 451. a) sin 2 30 + cos 2 30 = ( ) 2 + (- a ^) 2 = j + | = I'. b) sin 2 60 e + c o s 2 6 0 = ( ^ )
2

+ ( ) 2 = l;
2

c) Sin 2 45 + c o s 2 4 5 = ( ^ ) 2 + ( ^ ) 452. a) JGM^b, b) b f ;

= 1.

c ) sine = , c o s e =

453. a) 48"; b) 15; c) 62 u . Pastal/a. Skaiiuoti reikt 1 tikslumu.

454. a) 0 . 8 9 1 ; b) 0 . 5 3 0 ; ) 0.789; d) 0 , 2 7 3 . Pastaba. Skaiiuodami skaiiuokli gauname, kad cos 7 4 " 12' % 0 . 2 7 2 . 455. c o s ^ . c o s ^ g . cos60, c o s 3 5 , c o s 2 7 . 456. a) 1; b) s i n 3 o ; c)2sin2a; d) 1. d) ft 0 , 6 2 7 .

457. ) % 0 , 7 2 4 ; 458. Nurodymas.

b) = 0 , 8 8 4 ;

c) ft 0 , 8 4 1 ;

rodymas analogikas praeito skyrelio 422 udavinio rodymui. = Pagal

459. Pagal TaUo teorem; = TK = B ia atvirktin Talio teorem gauname, kad F. F | | AC.

460. a) LBCN - lygiaonis, nes ACBN = ZABN = /CNB. Todl BC = = CN = b. Analogikai AADM - lygiaonis, todl AD = DM = b. Tada MD + NC = 2b. Bet MD = MC + CD. NC = ND+ DC. todl MD+ NC = MC + CD + DN + DC = MN + DC. Tada MN = ^ MD + NC -DC = 2b - a . b) 1) Sprendimas analogikas a) punkto sprendimui. MN = 2a - b. 2) Kai a < b. lai galimi trys atvejai: 1) kampu A ir D pusiaukampins AM ir DN susikerta staiakampio viduje. Tada MN = 2a - b (b < 2a); 2) kamp A ir D pusiaukampins AM ir DN susikerta staiakampio iorjc. Tada MN = b -2a (b > 2a); 3) kamp A ir D pusiaukampins AM ir DN susikerta laSke. priklausaniame kratinei . Ly. IaSkai MuN sutampa. Tada MN = O (kai a = 2b). 461. AD = DB, nes LADB - lygiaSonis; AC = AD + DC = BD-f DC. DC = AC-BD = AC-(AC - 1) = 1 (cm); DB = 2 c m . nes DC - staiojo trikampio DCB statinis, esantis prieS 30 kamp. Atsakymas. 2cm. B

462. I bdas. TaSkas D yra vienodai nutols nuo taik A, B ii C. Taigi jis yra apie Irikamp ABC apibrto apskritimo centras. BC to apskritimo skersmuo. Tada ZBAC = 90. nes jis yra brtas apskritim ir remiasi skersmen. Il bodas. AADB - lygiaSonis. ZBAD = ZABD; AADC - lygiaSonis. ZACD = ZCAD. Remiantis trikampio kamp sumos savybe gauname, kad ZDCA + ZCAD + ZDAB + ZABD = 1 8 0 . 2 Z C A D + 2 Z D A B ^ 180. ZCAD + ZDAB = 90. Taigi AABC yra sialusis. 463. a) 9 8 - 7 - 6 = 3024; 464. A. b) (~oo; - 2 ) . ( I ; + o c ) ; f)l,|2;4J. c) [2; 4); d) [6; 8); b)

465. a) ( - o o ; + o o ) ; e) - 2 , 2 , 1 7 : 8 1 ;

466. Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. 1\nt bti: ... raskite parabols y = ax2 + bx + c koeficientus a, b ir c " . Atsakymas, a) a = 1, b = 4. c = - 4 ; b) a = . b = 0, c = 1; c) a = b - 4 , c - 0; d) a = b = -3. c = 1 j. -I,

467. Pastaba. Atkreipkite moksleivi dmes, j o g grintina suma kasmei padidja tiek pat lit. Vadinasi, yra sutartos paprastosios palkanos. a) 8000 Lt; b) 9 % ; c ) P1 = 720f. t ^ 3; d) K (t) = 8000 1,09', I 3; e) Af(OT) = 8000 + 60m. m < 36; f ) K (d) = 8000 + 2 d . d 1080. 468. Jei pirmojo ritinio pagrindo spindulys yra R , o auktis H. tai anirojo ritinio pagrindo spindulys yra 2 R . o auktis 4 . Tada J = 469., ) % 0 , ( , : g .

^J

a h

- ife.

470. Nurodymas. Abi lygties puses daugindami i bendrojo trupmen vardiklio galime pakeisti lygt j a i ekvivalenia lygtimi su sveikaisiais koeficientais. Tai gerokai palengvins skaiiavimus. Atsakymas, a ) (5; 8); b) (3; 2).

471. a) = - 1 . * = 3; b) 4; c ) funkcijos reikms didja, kai * < 1; maja, kai > I; d) funkcijos reikms yra neneigiamos, kai 1 3; neteigiamos, kai - 1 ir $ 3. 472. Nurodymas. Patogu taikyti aritmetins progresijos -tojo nario ir pirmj n nari sumos formules (| = 800. d = 5). Atsakymas, a) a = 795 + 5; b) 845 U . 870 U . 9 2 0 Lt. 945 U ; c) 19; 36; d) 15165 Lt, 23 355 U 473. a) Naujo lydinio viename grame yra JQ{|, gram gryno aukso. Tada 25-iuose gramuose bus 25 - 22.65 (g) gryno aukso; arba:

2 5 8

" Z * " -906.

* = *

ig

b) Sakykime, kad 950-os prabos lydinio mas yra gram, o 800-os prabos y gram. Tada 950-os prabos lydinyje yra j ^ gram, o 800-os prabas lydinyje ^ gram gryno aukso. Sprendiame lygi sistem: U + y + 2 = 25, Atsakymas, a) 22.65 g; b) 15 g, 8 g. 474. Taip gali bti sausio I dien, jeigu kalbantysis yra gims gruodio 31d. Tada uvakar (gruodio 30d.) jam dar buvo 14. vakar (gruodio 31d.) jam buvo 15. iemet gruodio 31 d. jam bus 16. o kitais metais gruodio 31d. jam bus 17 met.

i o skyrelio mediaga analogika praeito skyrelio mediagai, todl mokiniams neturt bti sunku j sisavmu. Pasiaba. Hsant laiko galima analogikai nagrinti ir smailiojo kampo kotangent, nors tai ir nra numatyta programoje. Pakartoti: k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo sinusu; k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo kosinusu

kam lygs kamp 3 0 , 4 5 . 6 0 tangentai; rasti smailiojo kampo tangent, inant j o didum; rasti smailiojo kampo didum, inant j o tangent; formul tg A = $iame tyrelyje:

1 r. praeito skyrelio analogik punkt,


2.

r. praeito skyrelio analogik punkt,


Pa,eikiama sieJanli 10 P ^ f s. kosinus ir tangent: I g A = k a m

3"

P0

sinu"

ISmokti: nusakyti, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo tangentu; P R A T I M A I I R UDAVINIAI 4 7 5 - 4 8 8 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo. 475. ,g A - j . IgB = . IgK = f . XgL = 476. a) % 0.364: b) ^ 2.747; c) % 0.839; ^

mul

Nurodymas. Mokiniams bna lengviau rodyti fortg A, todl rodym j s ^ 1 0 g a | o t.y. g 4 = galima apsukti,

d) % 9,514.

477. Braiome statj trikamp, kurio statiniai yra: a) 49 ir IOO ilgio vienet (pvz. milimetr); b) 3 ir 5 ilgio vienet: c ) 4 ir I ilgio vienet; d) 4 ir >/5 ilgio vienetu (atkarp V braime praeitame skyrelyje 447 d) udavinyje). Kampas, esantis prie statin, kurio ilgis yra: a) 49; b) 3; c) 4; d) 4. iekomasis. io kampo didumas yra: a) % 2 6 ; b) = 31; c) = 76; d) = = 61. 478. a) cos a = e) = tgo = $ ; b) s i n e = =^. t g o = = 2) IgA CtgA = g f I; =

479. a) 1) C g A = g = | = g b f ;

b) ctg30 = - . ctg45 = 1. ctg 60 = -

480. Nurodynuu. Reikia patikrinti, ar tgo ctg - 1. Atsakymas, a) Taip; b) ne; c ) taip; d) ne. 481. Nurodymas. Pakartokite formules: sin(90 - c ) = cos o . cos(90 - o ) = sin o , sin2 o + cos 2 a = 1. 4 8 1 a) 2; 483. a) f ; b) - 5 ; b) b) % 0,327. b) s 4 1 ; ) % 85. ) - 2 4 .

484. ) % 0,700; 485. a) =S 15;

486. Kadangi didjant kampui a . sin o didja, o c o s o maja, tai trupmenos j-* reikm didja. Vadinasi, t g o didja. 487. a) s 1,024; 488. a)
' .V '

b) = 1.984. -- _ ,

6 CMa-Ctn3O ccnoI tea'o) Hi O Vtg 2 O-I _ I f i Q l c n 2 O - D _ H I 2 O t I g 2 O - H 2 O _ . 2 2 I-Ii O ' O I-Ig O l-2o ' 2 ^la o cos o - 3 cos cosn(2tu>u-3) _ -!) _ c|p 2 I ^'- 2 -3 ~ *(2-3\ * '

489. Sakykime, kad AC = Zx. BC = Iy. Sprendiame lygi sistem: ( * + + 4y* = 160
Sud6, M l y 8 l U

8 a u s ' m c : S * 2 + S y 2 = 260. x2+y2

= 52. C D B

Kadangi AB2 = 4x 2 + 4 y 2 , tai iekoti ir y nereikia: AB2 = 4 - 5 2 , AB = 2v/52 = 4>/().

490. Rieddamas uikampio kratinmis apskritimas apsisuks 3 kartus. Pric kiekvienos trikampio virns apskritimas permetamas" 120 kampu. Prie vis trij virni jis padarys piln apsisukim. Taigi i viso apskritimas apsisuks 4 kartus. 491. 2 0 0 c m 2 . Nurodymas, laikykite apibrtinio keturkampio ir statinio, esanio prie 30 kamp, savybes. 492. I trikamp brto apskritimo centras yra trikampio pusiaukampini susikirtimo takas. Kadangi ABC yra lygiaonis, tai BDpusiaukampin. AO LADB pusiaukampin. AD 3cm. Trikampiui BAD taikome pusiaukampins savyb: j g = I ia = 493. 40cm. Nurodynws. savybe. 494. 135. 495. Duomenys yra neigiamai koreliuoti. 496. a) - I . 0. 1. 2. 3 ; 497. a) b) - 4 , - 3 . - 2 , - 1 , 0, 1. b) 30cm. 40cm. 6 0 0 c m 2 . 14cm. 48cin. 336cm 2 ; Remkits apskritimo liestini. ieinani i vieno tako,

498. Naudingiau padti bank, kuris skaiiuoja 13% metini sudtini palkan kas pusmet. 499. Preks antkainis yra: a) 33 - 25 = 8 (Lt); b) 34 - 25 = 9 (Lt). PVM yra: a) * 5.03 (U); b) ^ = 5.19(Lt). Kitos ilaidos yra: 8 0 . 2 5 = 2 (Lt); b) 9 0,25 = 2.25 (U). Pelnas yra: a) 8 - 5.03 - 2 = 0.97 (U); b) 9 - 5,19 - 2,25 = 1.56 (Lt). Grynasis pelnas yra: a) 0.97 0 , 7 6 0 , 7 4 ( U ) : b) 1,56 0,76 1,19(Lt). 500. a) ir I; 501. 42. 502. a) ( 8 : 2 , 5 ) ; b) (3; 1). b) - 1 $ ir 2.

503. Trupmenos reikm lygi nuliui, kai: a) j = 4; b) = 6; c) e 1; d) toki reikmi nra. a) Triipmena visada turi prasm. Trupmena neturi prasms, kai: b) = c) : - - 6 . = 2; d) = - 3 , * = 3. 501. a) a = 235 + 15; d) 1725 Lt, 3990 Lt. 505. a) - 2 0 ; b) - 5 8 3 2 . 506. I dienos figra sudliota i 4 degtuk; Il dienas figra sudliota i 12 degtuk ( + 8 degtukai); dienos figra sudliota i 24 degtuk ( + 12 degtuk); IV dienos figra bus sudliota i 4 0 degtuk ( + 1 6 degtuk); V dienos figra bus sudliota i 60 degtuk ( + 2 0 degtuk); ... Pastebjus dsningum, patogu sudaryti lentel: Diena Nauj degtuk skaiius Atsakymas. C. 1 4 8 1 12 IV 16 V 20 VI 24 VII 28 vra 32 IX 36 b) 310Lt. 400Lt;

-1;

c ) balandio mn., rugpjio mn.;

X 40

Xl 44

Tai pats svarbiausias io skyriaus skyrelis. Reikia siekti. kad visi mokiniai gabt sprsti udavinius, analo gikus vadovlyje pateikuems pavyzdiams. Pakartoti: Pitagom teorem; kam lygi staiojo trikampio smailij kamp suma; staiojo trikampio smailiojo kampo sinuso, kosinuso ir tangento apibrimus. Imokti Siame sprsti staiuosius trikampius. skyrelyje.
2.

Pastaba.

Terminas trikampi

sprendimas

nra nc-

priekaitingas, bet prigijs. Pateikiami keturi pavyzdiai, iliustruojantys svarbiausius io skyriaus udaviidus. Pastaba. Staij trikampi sprendimo udavini

atsakymai (kratini ilgiai ir kamp didumai) dan a i b n a iracionals skaiiai (su aknimis ir trigonometrinmis funkcijomis). Tokie reikiniai praktikai nra patogs, todl skaiiuojant gautas tikslias iracionalias reikmes patogu keisti deimtainiais skaiiais (apvalinti). Nuo tarpini apvalinim skaiiaus i r nuo apvalinimo tikslumo priklauso, kokia paklaida gaunama atsakyme. Todl atsakymai, skaiiuoj a m skirtingai, gali skirtis.

1. Nusakoma, kas vadinama staij trikampi sprendimu. PRATIMAI I R UDAVINIAI

Tenuniai yra 507 - 525 udaviniai, o kiti kartojimo. Pastabos. 1) Sprsdami staiuosius trikampius laikysime, kad Z C 90. 2) Skaiiuojame imdami trigonometrini funkcij reikmes tkstantj tikslumu. 507. a) Z B = 72. BC = IOtg 18 ft 3,3, AB = b) Z B = 72. AC = fjlft* d) ZA = 65. B C = ^ ft ft 10,5; 30,8, AB = - 1 , * 32.4; 9,7, A B = 10,6;

c) Z B = 28. B C = 12 sin 62 % 10.6, AC = 12 cos 62 5 . 6 ; c) ZA = 34. AC = 6 t g 5 6 % 8.9. A B = ft 10.7; 0 ZA = 10, A C = 14 sin 8 0 13,8, B C = 14 cos 80 ft 2.4; g) b m y/422 - 25 2 ft 33.7. sin A = 0,595. ZA ft 36,5. t. . ''; Z B ft 5 3 ^ ; h) = 1 2 2 + 32 2 ft 34,2. tg = % = 0,375, ZA ft 20"30\ Z B ft 6930' (arba ZA ft 2 1 . Z B = 69). 508. a) x = 2 t g 3 0 = ^ I b) c) d) e) '825 % 1,15;

5 * * - iS&F AD = 2 tg 50 ft 2,4; y/42 - 2.42 ft 3,2; B C = ^ f t 7 . 1 ; * ft 7 . 1 - 4 - 3 . 1 ; i virns A nubrt trikampio ABC auktin paymkime AD. Tada BD = 3 sin 20 ft 1; ft 1 + 5 = 6; f) i virns A nubrkime auktin AD. Tada BD = ; \ = 5 c o s 6 5 . = 10cos65 ft 4,2; g) i virns C nubrkime auktin C D. Tada CD = 6 s i n 6 5 " ; Z B = 75, - 5 , 6 .

509. t g ( Z B A Q ) = I = 1,4; ZBAO ft 54. ZBAD ZABC

= 2 Z B A Q ft 2 54 = 108. = 4 ^ 7 4 ft 34.4cm. 4.7 (dm). Tada ^ s i / C

% 72; AB = US2 + 7 2 = V M ( c m ) .

510. Ilgesnysis trapecijos pagrindas lygus - ^

+ 2 + -j^s

S 2 ^ 2 . 1 , 2 = 4.02 (dm 2 ). 511. sin A = ^ = 0.01(3). I. y. ft 1.3%; ZA 0,74. Ly. madaug 44'. 512. a) AD = AC- 10 = 2 0 t g 4 2 - 10 ft 8(m); b) A B " SnHP- E B ~ 3 0 s i n 5 0 ; A B - ' f f i * ft 26.5(m). 513. a) AC = 6 0 I g 3 9 ft 48.6(m); BD = 6 0 t g 3 5 ft 42(m); AC BD ft 4 8 . 6 42 = 6,6(m); A B ft y/6.62 + 60 2 % 60,4(m); b) AACQ - AMEO. = = = }. - ANPO, = = = T f T a i 8 ' - - Rnintis teorema, atvirktine Talio teoremai bei Tilio teoremos ivada, gauname: jjjj = AB = 3MN = = 3 2 0 = 6 0 (m).

514. Pas/aba. Slygoje nepasakyta, kad terasos Slaiiai yra lygiagrets. Su mokiniais reikt pasiaikinti, kad kiekvieno laito sudaromas kampas yra 43. = 3 2,5 sin 4 3 5.1 (m). 515. I) Pastebime, kad atram AB ir LM; CD ir JK; EF ir GH aukiai yra vienodi. Tada AB* LM = 20 + 4 5 tg 6 24.73 (m); CD = JK = 2 0 + 2 4 5 tg 6 29.45 (m): EF = GH = 2 0 + 3 - 4 5 t g 6 * 34.18(m). 2) Aukiausio tilto laiko nuotolis iki ups dugno lygus: 2 0 + 3.5 45 tg 6 36.54 (m). 516. Pastaba. Sprskite pagal 160 puslapyje pateikt nurodym. Atsakymas, 45,7 m. 517. ZABC = a (duota). ZAOC = 2a, ZAOD = o ; f : R = sina, R = Pastaba, i formule dainai palengvina udavini sprendimu Beje, para j kaip jjjf^ = 2R. gauname vadinamj sinus teorem: ano
=

ST7(=

518. ZBAC 38". Nurodymas. Remkits apskritimo licstins ir i vieno tako ieinani apskritimo lieslini savybmis. 519. Tegul AC - X. Tada BC = 40-x. Tegul ZNCA = ZMCB = a. IS staiojo trikampio N AC: Igo - . I staiojo trikampio M B C: t g o = ^ . Tada 22 = = 37.5; t g o = ^ 0.667 ir 34. 520. 2) I g ( Z A C D ) = I g ( Z C A f l ) = = 0.75; ZACD 37. 3) Pastaba. Slygoje tiksliau bt raSyli taip: susikirtimo su BC tsiniu tak paymkite raide E". 4) Nurodymas. Remkits atkarpos vidurio stalmens savybe. 5) ZAEC = 74. 521. ZCBM CN = jj = IgZA ZA % = 30. CM = ND = 4 Ig 30 2.3 (cm); NA 11,3 cm. MB = 4 c m . i staiojo LCNA: IgZA. % ^ 0,35, 20. '

kraitins

522. Nurodymai. 1) Sprendiant tokius udavinius, kaip 5 2 2 - 5 2 5 , mokiniams danai kyla sunkum nurodant kamp taip tiess ir ploktumos. Neretai painiojama ir prizms striain su jos sienos striaine. Todl btina pasidaryti brin ir gerai isiaikinti udavinio slyg. 2) Dirbant su silpnesne klase i udavini galima visai nesprsti. Atsakymas. 1) V = ^ ; Ston = ^ = 2) V 811.2dm 3 ; Sion 528.3 dm 2 . 523. 1) V = s i n 2 o c o s o t g / * ; 524. a) 1 ) V = ^ a
3

2) 2 5 2 0 . 8 c m J . b) 1) f l g o ; 2) 109.8dm 3 .

l g o ; 2) 22,4dm 3 ;

525. 1) V = Ijfc 3 Sinocos 2 ; S 4 o n = 4fc 2 coso; 2) V 2794.8 dm 3 ; Sioa 946,5 dm 2 . 526. ) 3 0 29 = 870; b) ^ = 4060. b) 7; c) 8; d) 11.

527. a) Zyi* = 10. = - 4 (netinka), n = 5; 528. a) 1. 2. 3, 4 ;

b) - 5 , - 4 , - 3 , - 2 , - 1 , O, 1, 2. b) (1; - 2 ) , ).

529. a) (0; 0), (4,8; - 2 , 4 ) ; 530. a) ( - 5 ; - 6 ) ;

b) ( I ; - 2 ) . Jx;

531. b) Reikinys 4 Jx tai perimetras kvadrato, kurio kratins ilgis yra c) X= 16; d) = 2. 532. a) ax = - 7 ,d = 3, = 50; a) c) < * ^
1 0 0

b) ax = 2. d = - 6 . = - 1 1 2 . b) d) =
=

533. Akcijos kursas nominaliosios verts atvilgiu yra: maesnis; * = 6 didesnis;


6 % macsnis;

,4% didesnis.

534. a) ( 3 8 4 2 0 0 - 1 2 5 . ) nun 3 : 535. 18 km/h. 536. 25 : 53 = 4 : - ( 2 - < ) a) b)-,; c) ; ' =

b) ( 3 7 8 0 0 + 1 8 7 . 5 * ) m r a 2 .

: d) f ; e) f ) g ) - 9 .

537. a) Sakykime, kad stalui reikia parduoti po LL Tida plaukos u parduotus 160 stal yra 160* Lt, o bendrosios ilaidos iems stalams pagaminti yra 12000 I 300 160 = 6 0 0 0 0 (Lt). Sprendiame lygt: 160 = 6 0 0 0 0 . = 375 Lt; b) 380Lt; c ) 4 0 0 L t ; d) 420Lt. 538. 1273<. Nurodymas. Nuo 19 vai. iki 19 , 5 val. minutin rodykl pasisuka 90 kampu, o valandine dvylika kart maesniu kampu. 539. Jeigu laikiusi egzamin deimtok buvo x , lai vienas deimtokas sudaro Kadangi neilaikyti egzamino galjo maiausiai 1 mokinys, lai 100 < 7. 100 x> . .. * > 15.

Pastaba. Jeigu sunkoka suvokti, kodl reikia imu 1 mokin, samprotauti galima taip. Sakykime, kad neilaik egzamino k mokini. Jie sudaro k I slygos , k 100 , <7, * > 100* . 7

Maiausias galimas egzamin laikiusi skaiius yra skaiiaus sveikoji dalis. Tas skaiius tuo maesnis, kuo maesnis k, taigi reikia imti k = I.

7. TRIKAMPI SPRENDIMAS
Pagrindinis Sio skyriaus tikslas imokyti apskaiiuoti bet kokio trikampio elementus (kratini ilgius ir kamp didumus), kai inomi trys j o elementai, i kuri bent vienas kratins ilgis. Tam skirtas treiasis io skyriaus skyrelis. Pirmieji du skyreliai skirti pasirengti sprsti bet kokius trikampius: pirmajame skyrelyje mokoma apskaiiuoti kampo a trigonometrines funkcijas, kai 0 o < 1 8 0 ; antrajame rodomos lygybs, siejanios trikampio kratini ilgius ir kamp sinusus (sinus teorema) bei kamp kosinusus (kosinus teorema). Remiantis sinus ir kosinus teoremomis ir yra sprendiami bet kokie trikampiai. Ketvirtasis, neprivalomas skyrelis skirtas rimtesniam negu ankstesnse klasse apskritimo ilgio ir skritulio ploto formuli pagrindimui. Nurodymai. 1) B u k o j o kampo trigonometrini funkcij apibrimas silpniems mokiniams gali bti sunkiau suvokiamas negu smailiojo kampo, nes ia nesiremiama konkreiu trikampiu. Silpniems mokiniams pakanka tik pasakyti, kad skaiiuoti galima ne tik smailij, bet ir bukj kamp trigonometrines funkcijas, ir imokyti tai padaryti skaiiuokli ir naudojantis lentelmis. 2 ) Svarbiausi yra 2 ir 3 skyreliai. Minimalus lygmuo: 1. Gebti skaiiuokli ar i lcntcb rasti s i n a , c o s e , t g a ( a j t 9 0 ) reikmes, kai O0 a < 180. 2 . Sprsti bet kokius trikampius. Pagrindinis 3. 4. 5. 6. lygmuo: Gebti odiais nusakyti sinus ir kosinus teoremas. Mokti apskaiiuoti trikampio ir lygiagretainio plot, kai inomos dvi kratins ir kampas tarp j . Sprsti udavinius, susijusius su lygiagretainio striaini ir kratini ilgi kvadrat sryiu. inoti redukcijos formules ir gebti j o m i s remtis skaiiuojant bukj kamp trigonometrini funkcij reikmes bei sprendiant udavinius. Auktesnis lygmuo:

7 . Mokti, remiantis pusapskritimiu, nusakyti kamp nuo 0 iki 180 sinus, kosinus ir tangent. 8 . inoti ir mokti rodyti: redukcijos formules. sinus teorem, kosinus teorem, formul S^abc = ^ofcsin C , fakt, kad lygiagretainio striaini kvadrat suma lygi j o kratini kvadrat sumai. 9 . Gebti, remiantis formulmis, apskaiiuoti spindulio R apskritim brto ir apie j apibrto taisyklingj /i-kampi perimetrus ir plotus. 10. Suprasti, kaip rodomos apskritimo ilgio ir skritulio ploto formuls.

7.1. K a m p nuo 0 iki 1 8 0 t r i g o n o m e t r i n s f u n k c i j o s


i o skyrelio pagrindinis tikslas parodyti, kaip galima apskaiiuoti s i n a , c o s a ir tg a , kai O0 ? ^ 180. io skyrelio teorin mediag suvokti gali bti sunku net ir geriems mokiniams. Bet kokio kampo trigonometrins funkcijos bus nagrinjamos 11 klasje (tiek iplstiniame, tiek bendrajame kurse). Todl 1 0 klasje nra bOtina pasiekti, kad visi suprasti), kaip apibriamos kamp nuo 0 iki 180 trigonometrins funkcijos. Daugeliui mokini pakakt konkreiais pavyzdiais pademonstruoti. kaip tai galima padaryti. Pavyzdiui, apskaiiuokime 130 kampo sinus, kosinus ir tangent. 1. Koordinai ploktumoje nubraiykime ZAOB = = 1 3 0 " taip, kad j o virn O sutapt su koordinai pradios taku, kratin OB sutapt su Ox aimi, o kratin O A bQl II ketvirtyje. Apskritai j io skyrelio teorin mediag su silpnesniais mokiniais galima ir nesigilinti pakanka jiems pasakyti, kad kamp nuo 0 iki 180 trigonometrini funkcij reikmes galima apskaiiuoti su skaiiuokli. Tiems, ka skaiiuokli neturi, teks remtis lentelmis. B e j e . vadovlio gale lentel pateikta lik kampams nuo 0 iki 9 0 s . Todl vertt pasilyti silpnesniems mokiniams pasipildyti lentel iki 180. Nors lai ilgas bei kruoptum o reikalaujantis usimimas, bet lentels pildymas pads isiminti redukcijos formules: s i n ( 1 8 0 a ) = s i n a , cos(180 - a ) = - c o s a . tg(180 - a ) = - t g a . Nagrinjant io skyrelio teorin mediag mokiniams gali kilti natralus klausimas o kam viso to reikia. Todl prie pradedant nagrinti i tem reikt paaikinti, kad praeitame skyriuje buvo mokoma sprsti staiuosius trikampius tam reikjo smailij kamp trigonometrini funkcij reikmi, o iame skyriuje bus mokoma sprsti bukuosius trikampius, todl reiks kamp nuo 90 iki 180 trigonometrini funkcij reikmi.

130
*
B

Pakartoti: . pvz., A ir raskime smailiojo kampo trigonometrini funkcij reikmi radim skaiiuokli ir remiantis lentelmis; formules: s i n 2 + cos 2 = 1. I g a = j j j i a . Imokti: apskaiiuoti kamp nuo 0* iki 180 sin, cos ir Ig reikmes; redukcijos formules: s i n ( 1 8 0 - a ) = Sina 1 cos( 180 - a ) = - c o s a . Ig ( 1 8 0 - a ) = - t g a . iame skyrelyje:

2. Kratinje OA paimkime j o koordinates. V


2130'

B Tako A koordinat yra - , 7 . o koordinat 2. 3. Apskaiiuojame OA ilgi: OA2 = I2 + | - 1 , 7 | 2 , OA 2 , 6 . 4. sin 130 = % 0,77, ^ - 0 , 6 5 , -1,18. bricos 1 3 0 tg 1 3 0 = * ^

1. Aikinama, kaip galima nusakyti s i n a , c o s a , t g a , kai 0 " a 180. 2 . Parodoma, kad formul sin 2 + c o s 2 = teisinga ir bukiesiems kampams. 3 . Pateikiamos ir rodomos redukcijos formuls. 1 yra

Toliau galima pasilyti mokiniams remiantis ni funkcij reikmes: a) {b) y

niais apskaiiuoti pavaizduot kamp a trigonometri-

P R A T I M A I IR UDAVINIAI 5 4 0 - 5 5 1 teminiai u/daviniai, kiti kartojimo. 540. a) COS2O = I - S i n 2 Q = 1 - ( ) 2 = f i c o s a = 5 arbacosa = Kadangi 90 < a < 180, t.y. argumentas a priklauso II ketviriui, o kosinusas D ketvirtyje yra neigiamas, tai cos a = - l | . Tada t g a = - j ; b) n a = tgo = - j ; c ) s i n o = j , c o s o = - j . 541. a) sin 100* 0,985. cos I(X)0 - 0 , 1 7 4 . Ig 100 =s - 5 . 6 7 1 ; b) sin 160* 0,342, cos 160 - 0 , 9 4 0 , Ig 160 - 0 , 3 6 4 ; c) sin 175 0,087, cos 175 - 0 , 9 9 6 , tg 175 - 0 , 0 8 7 . 542. a) c * r - * ; c t g b) clg 90 = 0 ; k a i a neapibrtas; 543. ) % 135 ; 544. a) ; 545. a ) b) f ; b) 145; c) = 0ira = 180, tai y = 0 ir kotangentas yra = -ctga. I i i pats svarbiausias Sio skyrelio udavinys. Toki pratim pateikite daugiau. j
1-7

e) ctg (180 - a ) = f g j g j = - g * c) % 166. d) . b)

sin a : - 3 ir sin a 2 - ^ d) c t g a = - 0 , 5 ; c t g a = j , toks pat kaip c) punkte. 546. a) < 0; b) > 0; c) > 0 ; 547. a) 2 cos a ; 548. sin a 549. ) ^5 = b) - 5 ; b) 2 sin a . cosa = c) - 3

cosa

tg a - - 2 - - ^

= - 0 , 5 , t g a = - 2 . Taigi brinys bus

d) < 0.

-.

9*. 550. Pastaba. Slygoje b) punkte yra klaida. Turt bti: ..... + _2 s TO Atsakymas, a) 0; b) 2.

Nurodymas. 0 0 5 = eos ( cos 2 ft =COS 2 ( f - f t ) . 551. a) I; b) I; c)sin2a.

ft),

cos ^ = cos ( -

ft),

552. Per liedmosi taSk M nubrkime abiem apskritimams bendr liestin, kuri liesdn AB kerta take E. o licsdn CD taSke F. Pagal liestini, ieinani i vieno taSko, savyb gauname, kad AE EM EB ir CF = = FM = FD. Vadinasi. EF trapecijos ABDC vidurin linija. AB = AE+ EB2EM. CD - CF + FD=- 2FM. AB + CD - 2EM + + 2FM = 2 E F . Taigi 2 A B = 2 E F . AB = EF= Pastaba. Slygoje pasakyta, kad keturkampis ABDC trapecija. Mokytojas turt mokti irodyti. kad Sis keturkampis tikrai yra trapecija ir, be to, lygiaon. 553. R\ : R2 = 2 : \. Nurodymas. Nagrinkite trikampius CO\A ir AO2B pastebkite, kad jie yra panaOs (pagal du kampus). ir

554. 1) Nurodymas. sitikinkite, kad AODC - lygiakratis. 2) Nurodymas. I bdas. sitikinkite, kad takas C - apie AODE apibrto apskritimo centras. O E to apskritimo skersmuo. Remkits jbrtinio kampo, besiremianio i skersmen, savybe. Il bdas. Pasinaudoj trikampio priekampio bei lygiaonio uikampio kamp prie pagrindo savybmis sitikinkite, kad ZODE 90. 3) Nurodymas. sitikinkite, kad OD || AB. 555. 2 R. Nurodymas. Remkits TUio teoremos ivada.

556. I> a) Liniuote imatuojame atkarpos c ilgi ir nubrtame atkarp AB = c. Matlankiu imatuojame kampu o ir didumus ir nuo atkarpos c toje paioje pusplokStumje atidedame kampus o ir (kampo a virn yra take A, o kampo taSke B). Tu kampu kratins, nesanios tiesje AB, susikerta take C. Trikampis ABC iekomasis. b) Nubriame ties ir paymime j o j e tak A. Skriestuvu i tako A, kaip i centro, spinduliu, lygiu atkaipos c ilgiui, briame lankeli, kuris k e r u ties UiSke B. Skriestuvu i taku Ai ii A. kaip i centru, briame du bet kokio vienodo spindulio lankus. Lanko susikinimo su kampo kratinmis taSkus paymime / ir N . o lanko susikirtimo su A B tak paymime K . Skriestuvu i tako K , kaip i centro, spinduliu lygiu M N , briame lankel. Per lankeli susikirtimo taSk ir taSk A briame spindul. Tada ZA = a. Analogikai braiome ZB = . Trikampis ABC ieSkomasis. 2) Kai cr + /? < 180, tai galima nubraiyti du trikampius: vienas Dikampis bt vienoje tiess AB pusplokStumje, o kitas kitoje. Tic trikampiai bus lygs. Kai a + ^ 1 8 0 , tai trikampio nubraiyti negalima. 5 5 7 . a) 6 0 . 120. 6 0 . 120; b ) 60. 120. 6 0 . 120.

b)

Duota:

A , h

5 5 8 . Mokykloje mokosi 4 9 - 2 4 25 deimtokai vaikinai. T a i y merginos ir vaikino por galima irinkti 24 2 5 = 6 0 0 (bd). 559. Sakykime, kad klasje buvo n deimtok. Sprendiame lygt: a) n (n - I ) = 650; b) n(n - 1 ) = 870. Atsakymas, a) 26; b ) 30. 560. a) ISkilasis /i-kampis turi L^hl
=

" striaini. Sprendiame lygt:

2 0 . n = - 5 (netinka), n = 8.

b ) ISkiIojo n-kampio kampu suma lygi (n 2) ISO 3 . Kadangi n = 8. lai (8 - 2) 180* = 1080. 561. a) ( - o o ; - 4 ) . (6; + o o ) ; d) ( o o ; 4|. ( 6 ; I oo). 562. a) 10%; b) 2 2 % . b) ( - 4 ; - I ) . ( - 1 ; 6); c) [ - 4 ; - 1 ) , ( - 1 ; 6);

563. Fastaba. Punkio a) slygoje turt bti parayta ir a - 3 , a O, o punkte b ) deinioji lygybs pus turt bti tokia: 564. 9 cm arba 18 cm. Nurodymas. 565. 1 ir 2 5 . 566. Jonas piev galjo nupjauti per 6 valandas, o Petras per 3 valandas. 567. a) 568. a) = I; 13; + o o ) ; b) * = 2. b ) sprendini nra. b) - 5 . 9 7 IO22; c ) 1.8 IO 4 3 ; . d) 5 I O " 3 . Taiky kite uikampio pusiaukratini savyb.

569. a) 6 . 0 3 1 0 " ; 570. Nurodynuv;.

sitikinkite, kad AB =

571. Startinio penketuko aidj amiaus suma yra 5 2 3 . 6 = 118 (met). Po pakeitimo penki aidj amiaus suma yra 5 2 2 , 8 = 114 (met). Kadangi vienam aidjui yra 19 mel. tai likusi keturi aidj amiaus suma yra 114 - 19 = 95 (metai). Vadinasi, i aiktels ijo 118 - 95 = 2 3 met aidjas. 572. Pastaba. Galimi yra ne du (slygoje praoma inagrinti o keturi atvejai: 1) dviratininkai vaiuoja vienas prieais kit. Pirmasis nuvaiuoja 12 2 = 2 4 ( k m ) , o antrasis 15 2 = jie nuvaiuoja 2 4 + 3 0 = 5 4 (km). Kadangi tarp j valand bus 54 - 35 = 19 (km); abu galimus atvejus), dviratininkas per 2 h 3 0 ( k m ) . Abu kartu buvo 35 km, lai po 2

2 ) dviratininkai vaiuoja prieingas puses. Tada po 2 valand tarp j bus 24 + 30 + 35 = 89 (km); 3 ) ltesnis dviratininkas vaiuoja paskui greitesn. Tada po 2 valand Uup j hus 35 - 24 + 3 0 = 41 (km); 4 ) greitesnis dviratininkas vaiuoja paskui ltesn. Tada po 2 valand Uup j bus 3 5 - 3 0 + 24 2 9 (km).

i a m e s k y r e l y j e p a r o d o m a , k u r g e o m e t r i j o j e taikomi a n k s i a u nagrint k a m p sinusai ir kosinusai. skyrelyje gausu formuli. Todl Teorinje dalyje pateiktos

Nurodymai. to f o r m u l e s :

1 ) i a vertt susieti abi t r i k a m p i o p l o -

ir r o d y t o s 4 n a u j o s f o r m u l s , u d a v i n i u o s e d a r 12. S v a r b i a u s i o s yra t e o r i n j e d a l y j e n a g r i n j a m o s trikamp i o p l o t o f o r m u l b e i sinus ir k o s i n u s t e o r e m o s . B t g e r a i , k a d i u d a v i n i u o s e p a t e i k i a m formuli m o k i n i a i i n o t l y g i a g r e t a i n i o ( 4 7 4 u d a v i n y s ) b e i staiak a m p i o ( 4 7 5 u d a v i n y s ) plot f o r m u l e s . Pastaba. T e o r i n j e d a l y j e p a t e i k t a l y g i a g r e t a i n i o kraProgramoje, tini ir striaini ilgius s i e j a n t i f o r m u l .

s=iah
S = -afcsinC.

-all

i= -absio i .

C, h

bsinC,

p a g a l kuri b u v o r a o m a s v a d o v l i s , n e n u r o d y t a i form u l nagrinti. B e t sprendiant u d a v i n i u s ji p r a v e r i a , t o d l j o s ignoruoti n e r e i k t . Pakartoti: kaip s k a i i u o j a m i trikampi ir k e t u r k a m p i plotai; Pitagoro teorem; k a m lygi l y g i a g r e t a i n i o vis k a m p s u m a ir dviej gretim kamp suma; dydi proporcingumo svok. Imokti: sinus teorem; kosinus teorem; a p s k a i i u o t i t r i k a m p i o ir l y g i a g r e t a i n i o plotus, kai in o m o s dvi kratins ir kampas tarp j ; f o r m u l , s i e j a n i l y g i a g r e t a i n i o kratini ir striaini ilgius. iame skyrelyje:

ir paprayti a p s k a i i u o t i , pavyzdiui, t r i k a m p i o auktins h ilg, kai a = 2 , b = 3 . ZC iai. 2 ) Vertt isiaikinti, kaip a p s k a i i u o t i lygiagretain i o p l o t , kai i n o m o s dvi k r a t i n s ir k a m p a s tarp j . t. y. g a l i m a isprsti 5 7 4 u d a v i n . 3 . J r o d o m o s f o r m u l s , s i e j a n i o s t r i k a m p i o kratines ir j o k a m p sinusus Numdymai. = a sinus t e o r e m a . ^fa = -J = 1 ) S i l p n e s n i e m s m o k i n i a m s gali bti
5

= 3 0 , i r pana-

sunku suprasti t r i g u b " l y g y b :

T o d l pravartu surayti l y g y b e s atskirai: h " f h inB' sui tin ' MfiB sin "

2 ) i o s t e o r e m o s r o d y m a s yra n e s u n k u s , todl vertt j panagrinti net ir su s i l p n a i s m o k i n i a i s . 3 ) S i e k i t e , k a d mokiniai suprast 4. odin sinus teor e m o s formuluot, o n e mintinai j atkartoni. J r o d o m o s f o r m u l s , s i e j a n i o s t r i k a m p i o kratines ir j o k a m p kosinusus k o s i n u s t e o r e m a . Nurodymas. rodyti. 5. P a t e i k i a m a f o r m u l , s i e j a n t i l y g i a g r e t a i n i o kratini ir striaini ilgius. Nurodymas. mokini. J r o d y m o r e i k a l a u k i t e tik i stipresni K o s i n u s t e o r e m o s r o d y m a s yra g a n a s u d t i n g a s , bet stipresni m o k i n i a i turt g e b t i j

1. P a k a r t o j a m a , kaip a p s k a i i u o t i t r i k a m p i o plot, kai i n o m a kratin ir j nubrta a u k t i n . Nurodymas. i a vertt pakartoti ir l y g i a g r e t a i n i o p l o t o s k a i i a v i m , kai i n o m a j o kratin ir j n u brta auktin. 2. (rodoma teorema, remiantis kuria galima apskai i u o t i t r i k a m p i o plot, kai i n o m o s to t r i k a m p i o dvi kratins ir k a m p a s tarp j .

PRATIMAI IR UDAVINIAI 5 7 3 - 5 9 0 teminiai udaviniai, kiti kartojimo. Paitaho.\. I ) Visi io skyrelio udaviniai (iskyras 573 ir 5 8 4 ) lai keleto teorem rodymai ir daugelio formuli ivedimai, ia pat pateikiant t formuli mechaniko pritaikymo pratim. Tiesioginis sinus ir kosinus teorem taikymas bus 3-iame skyrelyje sprendiant trikampius. Todl mokytojas, atsivelgdamas mokini (klass) ini lyg, gali elgtis vairiai, pvz.: jei klas silpna, formuli galima neivedinli. o tiesiog j a s urayti ir isprsti kelet paprast t formuli taikymo pratim. Realinio profilio klass moksleiviai turt nesunkiai rodyti pateiktus faklus ir ivesti formules. kurios danai palengvina udavini sprendim. inoma, nereikia reikalauti, kad Ias formules mokiniai simint. Svarbu, kad j i e inot, j o g yra tokios fonnuls ir, esant reikalui, gebt jas susirasti ir laikyti. 2 ) Skyrelyje nra nei vieno udavinio teoremos apie lygiagretainio striaini kvadrat sum taikymui. iai teoremai udavinyne skini 11 ir 12 udaviniai. g _ ] 2 9 - 5 8 . 66. 7 1 - 9 5 , 9 7 - 1 0 3

573. a) S = 12-8-sin 135 3 3 . 9 ( c m 2 ) ;

b) S = J lO 2 Sin 102 48,9(cm 2 ). Tii svarbus udavinys.

574. a) Nurodymas. Lygiagretainio plotas lygus dviej lygi trikampi plot sumai; b) S = 13 - 8 6 8 9 6 . 4 . 575. 1) Nurodymas. Remkits tuo. kad striaines staiakampi dalija 4 lygiaploius trikampius.
2) SABC = SAOB+SBOC+ SCOD+ SDOA = { O A O B s m a + ^-OB

OC sin(l80 - a ) + \ OC OD - sina {(OA OD(AO


S76

OD =

OA (180 - a ) = \(OB(AO+OC)+

OB+OB

OC+OC

OD+OD

OA)bina

+ OC))sina

= {{AO

+ OOlOB

+ OD)sina = disina.

= tnB' J c i ^fi ffil ~ ^ B ai sin A = sin B. Tada a = b. b) 1) rodysime, kad trikampyje prieS didesn kamp yra ilgesn kradn. Tegul ZA < 90. ZB < 90 ir ZA > ZB. Tada sinA > sin S . IS lygybs TmJ = imlf g a " n a | ne. kad f = Kadangi sin A > sin B, tai g > 1. Tada ir g > I. Vadinasi, a > b.

Sakykime, kad ZA > 90. TSda ZA > ZB ir ZA + ZB < 180. t y. 180 - ZA > ZB. Vadinasi, sin A = sin(180 - A) > sin B. 2) Analogikai rodysime, kad trikampyje prie ilgesn kratin yra didesnis kampas. Tegul a > b. Tada m f > 1. Vadinasi. sinA > sin B. Jeigu ZA 90. lai ZA > ZB. Jeigu ZA > 9 0 3 . tai jis bukas. Kadangi kid trikampio kampai smails, tai ir kampas B smailus, todl ZA > ZB. 577. a) c2 = a2 + b2-2abco$C\ 1) jei c 2 <a2+b2,laia2+b2-2abco$C <a2+b2. I ia 2ab cos C > 0. e o s C > 0 ir 0 < Z C < 90. Kadangi didiausias trikampio kampas yra smailus, tai trikampis yra smailusis; 2) jei c 2 - a2+12, cos C = 0 ir ZC = 3) jei c2 > a2+b2, cos C < 0 ir 90 < b) Trikampis yra: I) didiausias kampas tai a2+b22ab cos C = a2+b2. I ia 2abcosC = 0, 9 0 ; trikampis yra statusis: tai a2+b2 - 2ab cos C > a2+b2. I ia 2ab cos C < 0, ZC < 180; uikampis yra bukasis. statusis; didiausias kampas lygus 9 0 ; 2) smailusis; 83: 3) bukasis; didiausias kampas 141.

578. c = AiW + MB = bcos A + a cos B. Kai AABC smailusis (0 < ZC < 90). tai analogikai uraomos ir kilos lygybs: a 6 cos C + c c o s B ; b = ccosA + acosC. Kai ABC - bukasis (90 < ZC < 180), tai a + a, = ccosB. Tada a = c c o s Ba = c cos B-Itcm(ZACK) = r cos B-bcos(lW-ZACB) = = c cos + b cos C. Analogikai gauname, kad b = c cos A + a cos C. Kai A BC statusis (ZC = 90), lai tursime jau inomus sryius: a = c c o s B , b = CCosA (cos90 = 0 ) . 579. Pastaba.
1) SABC

udavin sprskite po 582 udavinio.


= SBAD + SDAC; {besia A = c / sin + w sin 4 .

/gSin 4(b+c) 2) 4 . 0 cm. 580. b) 2 , 6 cm.

= fresin A, Ia = - I f f A ^ = (Mi)

(fr+e)le$

gd g g l ; ^c

581. I ) AABCstatusis, tai f = sin A . = sm B. Kadangi c = 2R, lai = = c = 2 * ; sinC = sin 90 = I- Taigi = ^ = ^ = 2R2) AABC smailusis; BD = 2 R. ZD = ZA (brtiniai kampai, hcsircinianlys t pat lank). I siaiojo trikampio BCD: fa = sin D. y = sin A, = 2 R. I staiojo trikampio BAD gautume, kad ^ f p - 2 R . Nubr i virns A apskritimo skersmen analogikai gautume, kad = 2R. Pastaba. Labai patogu remtis 517 udavinyje ivesta fonnule: R = (a brdnis kampas (a < 90), a Ugis stygos, kuri remiasi is brtinis kampas, R apskritimo spindulys). 3) AABC - bukasis: BD = 2R. Kadangi keturkampis ABCD brtinis. tai ZA + ZD = 180. Taigi ZD = 180 - a. IS staiojo trikampio BCD: j - sin(180 - a) = s i n e . = 2 R . I virns A nubr apskridmo skersmen analogikai kaip b) punkte gautume, kad
irIOT

= 2R

2R; = 2R= !== Pastaba. Metodinje literatroje danai btenl Si formul vadinama sinus teorema. Sprsdami udavinius ir naudodamiesi ia fonnule mes irgi sakysime, kad uiikome sinusu teorem.

582. Nurodymas. 1) sitikinkite, Lid -BD = D C . Tada ADpusiaukampin ir ZBAD = ZBCD. 2) Trikampiams ADC ir laikome sinus teorem: DC BC = 2R sin A. IS staiojo trikampio DEC: EC = O C c o s ra 2 R sin gausime, kad EC = 2R tin ^ cos 3) = 2 E C . Pasinaudoj 2) punkte rodytomis lygybmis sin A = 2 s i n 4 c o s 4 Pasiaba. Formul sin A = 2 sin cos j galima rodyti ir taip: 5 = i a H ; h = a s i n a ; = a cos a , tai c = 2a c o s a ; Tada a 2 s i n 2a = 2a 2 sina cos a . sin 2a 2 sin o c o s a . tursime sin/I = 2sin 4 cos . 583. 2) 5 = o r + b r + e r + fc+ c); r =

kampo

= 2/fsin-j ir Vieloj DC gauname, kad

H = a sin 2 a . Kai 2a / H 1

584. a) Sabc = AC BC- sin C, sin C = ^ r = 3 7 = 0.8. ZC 53. Remdamiesi kosinusu teorema gauname, kad AB 6,4 cm. b) Kai kampas C yra bukas, tai ZC 180* - 53" = 127. Remdamiesi kosinus teorema gauname, kad AB 11.7 cm. 585. a) Sin 2 A = I - C o s 2 A = ( I - c o s A ) ( l + c o s A ) . IS kosinus teoremos turime. kad cos A = Tada 1 - c o s A = 1 = =

I + cos A = I -f fe^ = = {a+b+c)ta+b-c)fb+c-aflc*a-bl. s i 2 _ b) kai + b + = 2. Iai + b - = + b + - 2 b + c - a = 2{p-a).c + a - b = 2(p-b). I61 Tada sin2 = j , sin = fcjpjp ) Sabc = J f r c s i n A = \bc- &>/{ = /( - )( - )( - ); d) 1 ) 1 8 ^ 7 cm 2 : 2) 4 8 cm 2 . - )( 2-2 = 2{ ).

- ) ( - )( - ); -

- ){ - )

586. a) Nurodymas. Sprsdami 1 ) - 3 ) punktus remkits formulmis: S = jpip-a)(p-b)(p-c). S= $ ir r = 1 ) 5 = 336. R = 16.25. r = 8; 2) S = 24. R = 8.125. r - 1.5; 3) S = 6& 39. R = % 7. r = V6 % 2.4. 4) Remdamiesi stalinio, esanio prie 30 kamp, savybe gauname, kad AB = 16. Tada R = 8. AC = 8v/3 13.9. S = 8 8 v 3 = 32./3

Pastaba. Iekanl statj trikamp brlo apskritimo spindulio labai patogu naudotis formule r = p s I r f (a. b statiniai, c ambin, r irikamp brto apskritimo spindulys) (r. Matematika 9, Udavinynas, p. 62. udavinys 63c)). 5) = sin 60, c = = 4, R = 2; A C = \ = 2 (statinis, esantis prie 30 kamp), r = >/3 - 1 0 . 7 ; 6) sinA = = 5. A B = 31,25; AC = ^ 3 1 , 2 5 2 - 25 2 = 18,75, R = 15.625. r = 6.25. b) i o trikampio pagrindo ilgis lygus 24cm. o plotas lygus 60cm 2 . Tida R = 16.9 cm. r = 2.4 cm. 587. Pastaba. Slyg reikt formuluoti laip: 1 statj trikamp ABC, kurio ambin AB lygi 13cm. ..." AC = 2+x. BC =IS x. Pagal Pitagoro teorem ( + 2 ) 2 + ( 1 5 - ) 2 = 13 2 ; X1 = 3; tada AC = 5 c m . BC = 12cm. Ig A = = 2.4, ZA 67; X2 = 10; tada AC 12cm, BC = 5 c m , Ig A = ^ 0.417. ZA 23. 588. V = Spagr H. S p a g r = d \ sina. H = lgfi. Tada V = sinalgfl. Pastaba. 5 8 8 - 5 9 0 udavinius sprskite tik su stipresniais moksleiviais. 589. V = S p n g r H, H= rfsina. Spagl = s i n . A C = </cosa.

\d

Tadu Spap = cos 2 asin/? ir V = - sin cos 2 sin . D

590. S t o n = JW.

IS sinusu teoremos:

= 2R. R = 7 :

COS C .

591. a) AANB

~~ ACNM

(pagal du kampus). Tada

b) AANB - ACWW. tai $ = f ; $ = 4 ^ = $ + 1 = f + I = f . Pastaba. Matome, kad slygoje duotas striains ilgis perteklinis duomuo. 592. Skriestuvu atidedame atkarp c ir i jos gal, kaip i centr, spinduliais, lygiais a ir b, briame lankelius. Lankeli susikirtimo tak sujungiame su atkarpos c galais. Gautas uikampis - iekomasis. Pastaba. Su stipresne klase galima aptarti, kiek loki trikampi galima nubraiyti ir ar visada galima nubraiyti trikamp, kai duotos 3 kratins. 593. I) Nubraiome kamp MAN, lyg kampui (r. 556 Ib) udavin). Kampo kratinje AN atidedame atkarp AC = b. Skriesnivoi i tako C kaip i centro spinduliu, lygiu a, briame lankel, kuris kerta kampo kratin AM take B. Takus B ir C sujung atkarpa gauname iekom trikamp. 2) Priklausomai nuo a. b ir a reikSmi galimi atvejai: 1 ) a < 9 0 . Tada: kai a < C D = 6 sin . tai tokio uikampio nra ir j o nubraiyti negalima; kai CD <a < b, tai galima nubraiyti du trikampius: AACB1 ir AACB2; kai a = CD, tai galima nubraiyti vien trikamp: AACD, kai a = b, Uii galima nubraiyti vien trikamp: A AC By, kai a > b. Uii galima nubraiyti vien trikamp: AACB4. 2) 90. Tada: kai a b, tai tokio trikampio nra; kai a > b, tai galima nubraiyti vien trikampi:

AABC. f

594. a) 5 4 = 20: b) A ir F, B ir C, D ir ; c ) P(A) - I P(B) = fa P ( C ) = fa P ( D ) = j . P ( E ) = I P(F) =

595. 7. Kratini ilgiai gali bti: Icm 1 7 c m , 7 c m ; 2cm. 6cm. 7 c m ; 3cm, 5 c m , 7 cm; 3cm, 6 cm. 6 cm; 4 cm, 5 cm, 6 cm; 4 cm. 4 cm, 7 cm; 5 cm. 5 cm. 5 cm. Nurodymas. Bel kurios trikampio kratins ilgis yra didesnis u kini dviej kratini ilgi skirtum, ir yra maesnis u j sum. 596. a) I . b) I b) 2 < < 5. 597. a) < 2, > 3;

598. Firmos pelnas per savait yra: a) 1400Lt; b) 1350Lt, o pelno mokestis yra: a) 1400 0,29 = 406(Lt): b) 1350 0 . 2 9 = 391.5(Ll). 599. a) d) 27 c 600. ) 3. = 3,5; b) = 1, = 2, = 4. (Nurodynuxs. Sukeikite narius vien pus, subendravardiklinkite, ikelkite bendrj dauginamj prie skliaustus ir taikykite sandaugos, lygios nuliui, savyb.) c) = - 1 , = 9; d) = - , - 1.5. 601. a) 1 - 4 ; +00): b) 10; +00); c ) ( - 0 0 ; 4]; d)(-oo;-l|. 602. a) 1) <7| = - 5 ; d = 2; a , 0 13; O 2s = 43; 2) 280; b) 1) a\ = 4,5; d = - 0 , 5 ; A 1 0 = 0; O 2 J = - 7 , 5 ; 2) - 5 . 603. I) a) ( - 6 : - 2 , 5 ) , ( - 6 ; 2.5), (6; 2.5), ( 6 ; - 2 , 5 ) arba ( - 2 , 5 : - 6 ) , ( - 2 , 5 : 6 ) , (2.5; 6), (2.5; - 6 ) ; b) 13; 2) y = ^ x 1 y - - x arba y = 2,4x, y - - 2 , 4 x . 604. Atsakymas. B. 1 ItI I+_ 1 13 - I - J - J . b) 3b2.

Tt-

605. 47. 606. 3. 607. 18 dien. 608. Per 10 minui.

7 3 . B e t koki t r i k a m p i s p r e n d i m a s
Tai labai svarbus skyrelis. Reikia siekti, kad visi mokiniai gebt sprsti udavinius, analogikus vadovlyje pateiktiems pavyzdiams. Pakartoti: sinus ir kosinus teoremas; k vadiname staij trikampi sprendimu; kam lygi trikampio kamp suma. Imokti iame sprsti bet kokius trikampius. skyrelyje: Pastaba. koki Metodinje literatroje vietoj termino bet sprendimas
trikampi

trikampi

danai vartojamas tersprendimas tuo sie-

m i n a s praiulni

kiant pabrti, kad nagrinjami nestatieji trikampiai, 2. Inagrinjami keturi galimi trikampi sprendimo at^ a i Pastaba. Kaip ir staij trikampi sprendimo alveir tikslumo,

j u , udavini atsakymai priklauso nuo skaiiavimo


bQdo a p v a l i n i m skaicaus

I. Nusakoma, k vadiname bet koki trikampi sprendimu. P R A T I M A I IR UDAVINIAI

6 0 9 - 6 2 0 lentiniai udaviniai, kiti kartojimo. Pastabos. I) Sprsdami udavinius apsiribosime trigonometrini funkcij reikmmis tkstantj tikslumu. 2) Skaiiuodami skaiiuokli (imdami tiek enkl po kablelio, kiek rodo skaiiuoklis) gausime tikslesn atsakym, kuris danai gali skirtis nuo pateikto atsakymo. 3) Sprendiant vairius udavinius danai tenka apvalinti ir tarpin rezultat. inoma. nuo to irgi priklausys atsakymo tikslumas. Kuo maiau bus apytiksli tarpini rcAultat arba kuo jie bus tikslesni, tuo ir atsakymas bus tikslesnis. 609. ) 7; b) 12; ) 2. 610. ) 57, ZA % 60, ZB % 20; b) 10,7, ZA 150. ZB 15; c ) 14.15. ZB % 68. ZC 4 2 ; d) b % 31. ZA % 22. ZC 34. 611. a) ZA =68, b * 11,4, 9 . 9 ; ) ZC = 7 4 , 9,7, b23,7; b) ZB = 69, 34,3. 53,2; d) ZC m 66. b % 96,6, e 88.7. b) ZA 73, ZB 6 0 Z C 46; d) ZA 2 5 . ZB 57*. ZC 9 8 .

17-28

612. a) ZA 24. ZB 64. ZC 92; ) ZA 3 9 . ZB 4 8 " . ZC 9 4 " ;

613. a) sin A = ^ , 7 * % 0.660. Kadangi b - 3 6 > 25 = . Ud kampas A negali bti bukas. Vadinasi. ZA 41. Tada ZC 67. 3 I j f f i * 34.9; b) sin B = M t f g 0,797. Kadangi c = 10 > 8 = b, lai kampas B negali bti bukas. Vadinasi. ZB 53. Tada ZA 42. ' f f i " 6.7; c ) kadangi 12 > 10 a, tai kampas C turi boti didesnis u kamp A. Taiau kampas A bukas, o dviej bukj kamp trikampyje bti negali. Vadinasi, tokio trikampio nra; d) sin /f g " j f l l 0 0.752, ZB 4 9 s , ZC 2 1 , ' ^ 3,8; e ) SinC = ' " " g 4 2 ' % 0,836. Kadangi = 10 > 8 = b. tai yra du kampai, kuri sinusai lygs 0.836: ZC\ % 57 ir ZC2 180 - 57 = 123. Tada ZA1 81. , % ^ f . 8 ; ZA2 15. 2 3,1. 0
S i n C

1,338 > I. Vadinasi, tokio trikampio nra.

614. % 2 6 , 6 m. 615. Nubriame keturkampio striain BD. Pagal kosinus teorem: BD2 = 835 2 + 750 2 - 2 835 750 cos 60 = 633475, BD % 796 m. Pagal sinus teorem: sin ZABD 7 5 0 ^fc w * ^ 0.816. ZABD 55; ZDBC 120 5 5 = 6 5 ; ZBDC 180- ( 6 5 + 80) = 35 . Pagal sinus teorem: = w 2 I S s F ""tu."^ * 464(m), DC = BP^DBC t-sjW ^b % 732(m). Tilda Pabcd 835 + 750 + 732 + 464 = 2781 (m); SAbcd = Sabd + Sdbc = [ AB-AD S.mA + \-BC CD^sinC ( 8 3 5 - 7 5 0 s i n 6 0 + 464 732 sin 80) % 4 3 8 4 4 3 (m 2 ). 616. a) AC 14.6m. BD 17,5m, ZA 105 . ZC 9 1 . Z D 6 4 ; b) AC 11.5 m. B D 19m. C D 14 m. Z C 117, Z D 48. 617. a) 7 c m ; b) 10>/ 17,32cm 2 . . 4 . 9 _ 46.6(cm2); . 7,25 = 203 (cm 2 ); 618. a) A = 2,5tg 63 4 . 9 c m ; S b) h = 7tg 46 7,25; S % AB = ^
j p

10.1 (cm) {AB - onin kratin).

619. a) ft 115,9cm 2 ;

b) a 15.1; 18.7cm;

c ) * 55.

620. fbstaba. Punkio b) sakinio dal .jeigu MP = 15 cm. PK = 8 cm. PL = = 12 cm" reikia priskirti ir punktui a). a) MK = 17cm, ML = ./369 = 3/4 % I9.2(cm); b) TK = l 8 ^MKP. tg /.MKP = ^ = 1,875, /MK P ft 62. AnalogiSkai randame, kad /MLP ft 51. 621. Sakykime, kad duts pagrindo kratin yra cm. Tada duls aukStis yra 2xcm. Pagal slyg: 2x + + 2x = 15. = 3 c m Tada V = 5 4 c m 3 . o Spav " 81 cm 2 . 622. 1331 cm 3 . 623. H ft 10.8cm. r a 5,4cm. 624. % 15,7 cm 3 . 625. Gautas knas tai i ritinio, kurio auktis yra , o pagrindo spindulys iimd du vienodi kgiai; kgio auktine yra j , o pagrindo spindulys sutampa su ritinio pagrindo spinduliu ir lygas paviriaus plotas Sptv = I-Jbna2.
s

^ . Taigi gauto kno tris V = s^,

626. Pastaba. udavin gali sprsti tie mokiniai, su kuriais isiaikinote tem ,Nepriklausomi vykiai" (2r. 5 skyri, p. 115). a) 0 . 7 5 0,9 = 0,675; b) <1 - 0,75) (1 - 0 , 9 ) = 0,025; c) 0 , 7 5 <1 - 0 . 9 ) = 0.075; d) (1 - 0,75) 0,9 = 0,225. 627. D. Nurodymas. 4321 - 1234 = 3087. 628. Lygtis neturi reali sprendini, kai: a) 12 < t < 12; b) 16 < t < 16; lygtis turi vien sprendin, kai: a) t = - 1 2 arba / = 12; b) t = 16 arba t = 16; lygds turi du skirtingus sprendinius, kai: a) t < - 1 2 arba f > 12; b) t < - 1 6 arba t > 16. 629. a) 1264Lt; 630. ) = - 1 ; 631. a) y = x + 4; b) 1 5 5 2 U b) = 3. b)y = -x-2.

632. Tolygiai greitjanio (ltjanio) kno nueitas atstumas laiko momentu t apskaiiuojamas pagal formul s = ^-', ia uo pradinis greitis, t judjimo laikas, a pagreitis. Ms atveju 1 = 0. a = 0.6m/s 2 . a)* = ^ = fi=0.3r2;
2

b) 4 l - 0 , 3 r 2 . 52 = 0 , 3 /

, - ^ =

)2.

633. a) 5; 8; 11;

b) 4 ; 6 ; 8; 10; 12.

634. y = + 4 . y = - + 4. y = - 4. y = - x - 4. 635. Nuo 1 iki 147 yra 147 skaiiai. Taigi uduotims sunumeruoti reikjo 147 skaii. Atsakymas. A. Pastaba. Galite paprayti mokini suskaiiuoti, kiek skaitmen reikjo ioms uduotims sunumeruoti. Atsakymas bt 333 skaitmenys, nes 147 uduotims sunumeruoti panaudota 9 vienaenkliai, 9 0 dvienkli ir 4 8 trienkliai skaiiai, kuriems urayti reikia 1 - 9 + 2 - 9 0 + 3 - 4 8 = 333 skaitmen.

636. a)

100 ha. 105 ha;

b) 42 cnt/ha, 4 0 cnt/ha. b) J ^ r x = 0 . 5 I O " " = 5 I O " 1 2 . b) (y - 3x)(2 - y - 3 * ) ; c)(&-a)(l +a+b);

637. a) 14 IO 1 0 = 1 . 4 - 1 0 " ; 638. a) (I - 4b){b - l ) ( b + I): d) (2x y)(2x + y 1).

639. Sakykime, kad yra vagon, o kiekviename vagone yra y viel. Sudarome lygt su dviem neinomaisiais: xy = 737. Kadangi 737 = 11 6 7 = 1 737. Iai gauname 4 natraliuosius Iygues sprendinius ( j ; y): (1; 737). (I I; 67). (67; 11). (737; 1). Kadiuigi sunkoka sivaizduoti traukin su 67 (ar 737) vagonais, lai paskutiniai du sprendiniai atkrenla. Taip pal sunkoka sivaizduoti, kad vagone tilpt 737 keleiviai. Vadinasi, traukinyje buvo 11 vagon, o kiekviename vagone 67 vietos.

7 . 4 . T a i s y k l i n g j t r i k a m p i p e r i m e t r a i i r plotai. A p s k r i t i m o ilgis i r skritulio plotas


Tai nra svarbus skyrelis. J nagrinti galima tik su iame skyrelyje:

stipriausiais mokiniais. Taiau su visais mokiniais vertt prisiminti: apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules, brtini ir apibrtini daugiakampi svokas bei taisyklinguosius daugiakampius (trikampius, keturkampius, SeSiakampius). Silytume su visais mokiniais isprsti 6 4 0 , 641 ir 6 4 2 udavinius. Pakartoti: apskritimo ilgio ir skritulio ploto skaiiavimo formules; kas yra skaiius ; brtinio ir apibrtinio daugiakampi svokas; taisyklinguosius daugiakampius (lygiagratj trikamp, kvadrat, taisyklingj eiakamp). Imokti remtis vadovlyje pateiktomis formulmis skai-

1. Primenamos apskritimo ilgio ir skritulio ploto formuls: C = 2ir R. S = 7t R2. Nurodymas. Toliau esanios mediagos galima nenagrinti, tik mokiniams reikt paaikinti, kad i formuli rodymas remiasi brtiniais ir apibrtiniais taisyklingaisiais daugiakampiais. Mokiniams neturt bti sunku suprasti rodymo idj: kai apskritim briame taisyklingj /-kamp , tai j o perimetras ir plotas yra maesnis u to skritulio ilg ir plot, o kai apibriame atvirkiai, apibrtinio daugiakampio perimetras ir plotas yra didesni u skritulio ilg ir plot, L y . Pj < C < Snj < S < Sn,. , Didinant brtinio ir apibrtinio

daugiakampi kratini skaii, tas daugiakampis vis panaSs apskritim, j o perimetras arts prie apskritimo ilgio, o plotas prie skritulio ploto.

iuojant apibrtini ir brtini taisyklingj daugiakampi kratini ilgius, perimetrus ir plotus. P R A T I M A I IR UDAVINIAI

6 4 0 - 6 5 4 udaviniai yra teminiai, kiti kartojimo. Pastabos. 1) Sryius tarp laisyklingojo trikampio, keturkampio ir eiakampio kratines ilgio a ir brtinio bei apibrtinio apskritim spinduli ilgi r ir nagrinjome 9 klasje (r. Matematika 9. dalis, p, 42). Todl 6 4 0 - 6 4 2 pratimus turt gebti isprsti visi moksleiviai. 2) Visi kiti udaviniai pateikti kaip neprivalomi. Taiau kai kuriuos j. pvz., 6 4 3 - 6 4 5 . 649. 652, galt sprsti ir vidutini galini moksleiviai. 3) Teorinje dalyje pateikta nemaai fomiuli. kurias galima taikyti iekant spindulio R apskritim brt ir apie j apibrt taisyklingj -kampi perimetr ir plot. Jokiu bdu nereikalaukite, kad moksleiviai tas formules mokt. Visus iame skyrelyje pateiktus pratimus nesunkiai galima isprsti ir neinant t formuli. Daug svarbiau, kad mokiniai gebt pagal slyg pasidaryti brin ir apskaiiuoti reikiamus dydius. 640. 2 V 5 c m . 12 cm. 641. 4cm. 4 v ^ c m . 642. 6>/3cm. 6<. 643. a) P1 58,8cm. Sj 2 3 7 , 7 5 c m 2 . P a * 72.7cm, . 363,5cm 2 ; b) P1 61.8cm. S i 2 9 4 c m 2 . P a 65 cm. S a 325 cm 2 . b) 2 0 7 0 c m 2 . 644. a) 288s/3 498.5 cm 2 ;

5 9 - 6 5 . 6 7 - 7 0 . 96

645. Nurodymas. Mokiniams gali kilti sunkum aikinantis, kur yra apskritimas, kuriame isidsiusios knieds. Tdi apskritimas, kuriame yra kniedi centrai. Atsakynus. 72 mm. 646. a) Snuop Stf p -Sb = ^gya - R2 sin a = ^ ( t | j c r - s i n a ) .

b) Skritulio, kurio spindulys yra R. plotas lygus n R2. Pilnutinis kampas turi 2 radian, todl ipjovos, kurios centrinis kampas yra I radianas. plotas lygus ? - = , o plotas ipjovos, kurios centrinis kampas yra radian. lygus ^ a . Trikampio, kurio dviej kratini ilgiai yra vienodi ir lygs R, o kampas tarp t kratini lygus a radian, plotas lygus /? 2 sinti. Tada Snuop = ^ a - ^ R i s i n a = (a sina). Pastabos. 1) Brinys, esantis alia punkto b), turt bti alia pastabos, o rodant punkt b) reikia naudotis punkto a) briniu. 2) Skaiiuojant skaiiuokli, kai kampas matuojamas radianais, skaiiuoklio nustatymas turi bti RAD". 647. I ) ) 6 c m 2 ; b) 0 , 1 5 c m 2 ; 2 ) % 42.8cm2.

648. Galimi du alvcjai: D S = Of ( ] 90 - sin90) - 4 ~ ( i f ' 3 0 sin 30) =

- ( ! - ' - * + }) = * = 2 ;
2) S = n R 649. S n u o p =
2

- - 9 0 -

sin90) -

30-sin30) =

. 40 - sin40) 8.9 (cm 2 ).

650. S n u o p = ( 1 , 2 - sin 1,2) a 3.35 (dm 2 ). Pastaba. Dai kan atkreipkite moksleivi dmes, kad skaiiuoklio nustatymas turi bti RAD" 651. 7. Nurodymas. Remiams tuo. kad / = Ra ir sprendiame lygi sistem: [ 2 + / = 28. | ^ = 49. 652. 4 cm. 653. a) (/3; 1); 654. a 28. 655. = 180 - ( + ). Pagal sinus teorem: , ' - + , , = sSSfe- 656. J . 657. 1) 3) 4) 5) P1 (x) = 4 * . P2(X) = 2x + 8, P3(X) = 3x + 3; (4; 16). (3; 12). (5; 18); a) 20; 21; 24; b) 13.5; 14; 15; kai 0 < < 3, tai />,(*) < P3(X) < P2(X); kai 3 < < 4, tai Pj(x) < < P,(x) < P2(X); kai 4 < < 5, lai P 3 ( x ) < P 2 (X) < P 1 (x); kai > 5, tai P2(X) < Pi(X) < Px(X); + 2x. S j ( X ) b) 4 j 3 ; 8.25; 9 ;
c) i

b) (0; 3);

c) ( - ^ S ; -

d) ( - 1 ; 0);

e) ( - 2 . 5 ; 2,5>/5).

A =

GH

6) a) S 1 (X) = X 2 , S 2 (X) = * = 8; d) (0; 2 j ) .

8. ERDVS G E O M E T R i I A
Programoje, pagal kuri buvo raomi naujieji pagrindins mokyklos matematikos vadovliai, nebuvo numatyta nagrinti erdvs geometrij. Bet 2 0 0 0 mel vietimo ir mokslo ministerijos parengtoje programoje nurodyta, kad 1 0 klasje reikia mokyti stereometrijos element (r. Bendrojo lavinimo mokyklos programos, Maienuitika V-Xll klasei, Vilnius. 2 0 0 0 ) : 7. Erdviniai knai Ploktum tarpusavio padtis, kampas tarp ploktum, kampas tarp tiess ir ploktumos. Erdvini kn ainiai pjviai. Erdvini kn statmenosios projekcijos. Moksleivi gebjim reikalavimai Gebti apskaiiuoti erdvini kn elementus, paprasiausi erdvini kn jungini paviriaus plotus ir trius, brti paprasiausius kn pjvius, pasinaudoti iniomis apie tiesi ir ploktum sudaromus kampus, trigonometrinmis priklausomybmis. Mokti nubrti nesudting erdvini kn statmensias projekcijas.

Todl ekspert komisija pareigojo vadovlio autorius parengti atitinkam vadovlio skyri. K o gero tikslingiau bt ncsukonceniruoti stereometrijos m o k y m o 10 klass matematikos kurso pabaigoje, o dstyti stereometrij maesnmis dalimis pradedant 8-a arba bent 9 - j a klasmis. Vidurinje mokykloje bendrajame kurse i viso nenumatyta nagrinti stereometrij. o iplstinio kurso programoje nurodyta (r. Lietm'os bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai. Xl-XII klosis. Vilnius. vietimo pltots centras. 2 0 0 2 ) : Stereometrij (iplstinis kursas) Supaindinimas su stereometrijos aksiomomis. Pagrindini stereometrijos teigini (tiesi ir ploktum lygiagretumo, statmenumo, kamp tarp tiesi ir ploktum, tarp ploktum) rodymai ir taikymai geometrini kn savybms nagrinti bei plot ir tri udaviniams sprsti. Geometrini kn paviri plot ir tri skaiiavimo udaviniai. Paprasiausi geometrini kn junginiai ir pjviai, j paviri plot ir tri radimas. 1 1 - 1 2 klass bendrojo kurso matematikos vadovlyje neplanuojama atskirai nagrinti stereometrijos, o iplstinio kurso vadovlyje stereometrij pateikti 12 klass pabaigoje. GaI vlesnse programose poiris stereometrijos viet vidurinje ir pagrindinje mokykloje keisis. Todl planuojant darb mokytojui btina susipainti su naujausiais tuo metu galiojaniais dokumentais ir remiantis jais rengti temin darbo plan. 2 0 0 3 ID. 9 - 1 0 klasi programoje nurodyta nagrinti: tieses ir ploktumas erdvje. Tiesi tarpusavio padtis, tiess ir ploktumos statmenum, pasvirj ploktumai, pasvirosios projekcij, tako atstum nuo ploktumos, lygiagrcisias ploktumas. Ploktum tarpusavio padtis, kampus tarp tiesi ir ploktum; taisyklingsias piramides. Taisyklingosios piramids paviriaus ploto ir trio skaiiavimo formules. Kg, sfer, rutul. i o skyriaus vadovlio mediag galima suskirstyti tris dalis: 1 - 3 skyreliai. Kampai tarp tiesi ir ploktum; 4 skyrelis. Erdvini kn ortogonalij projekcij braiymas; 5 - 6 skyreliai. Nupjautins piramids ir nupjautinio kgio paviri plotai ir triai. Svarbiausi yra 1 - 3 skyreliai. Galima laikyti, kad iuose trijuose skyreliuose yra pateikta visa vidurins mokyklos stereometrijos mediaga. 4 skyrelis yra praktiDio pobdio. M a n o m e , kad kalbti apie erdvini kn vaizdavim reikt ne tik 10 klass pabaigoje, bet ymiai anksiau j a u nuo 5 klass, kai ploktumoje vaizduojami erdviniai knai. 10 klasje pakakt kalbti apie erdvini kn projekcij braiym. 5 - 6 skyreliai skirti rimiau besidomintiems matematika, ir j u o s nagrinkite tik SD stipriausiais mokiniais. Nurodymas. Mokant stereometrijos danai pravartu remtis erdvini kn vaizdiniais; pavyzdiui, staiakampio gretasienio vaizdinys gali bti klas ar kambarys. Minimalus lygmuo: 1. inoti, mokti nusakyti ir pavaizduoti, kokia gali bti dviej tiesi tarpusavio padtis erdvje. 2 . Mokti nusakyti, kaip randamas kampas tarp dviej prasilenkiani tiesi. 3 . inoti, mokti nusakyti ir pavaizduoti, kokia gali bti tiess ir ploktumos tarpusavio padtis. 4 . Mokti nusakyti, kaip randamas kampas tarp tiess ir ploktumos. 5. inoti, mokti nusakyti ir pavaizduoti, kokia gali bti dviej ploktum tarpusavio padtis. 6. Mokti nusakyti, kaip randamas kampas tarp dviej ploktum. 7 . inoti, kas yra ritinio ir kgio ainis pjvis.

Pagrindinis

lygmuo:

8. inoti pagrindines stcrcomctrijos aksiomas. 9. inoti, kad per dvi susikertanias ar lygiagreias tieses eina vienintel ploktuma. 10. Mokti nusakyti tiess ir ploktumos lygiagretumo poymius. 11. Mokti nusakyti tiess ir ploktumos statmenumo poym. 12. Mokti nusakyti ploktum lygiagretumo poym. 13. Mokti nusakyti ploktum statmenumo poym. 14. Suprasti, kas yra statmenosios kno projekcijos (horizontalioji, 15. Suprasti, k vadiname nupjautine piramide ir nupjautiniu kgiu. Auktesnysis 16. 17. 18. 19. 20. lygmuo: Gebti rodyti, kad per dvi susikertanias tieses eina vienintel ploktuma. inoti trij statmen teorem. Gebti rodyti ploktum lygiagretumo poym. Gebti rodyti ploktum statmenumo poym. Sprsti udavinius, susijusius su nupjautins piramids ir nupjautinio kgio paviri plotais ir toriais. frontalioji. profilin).

8.1. D v i e j tiesi tarpusavio padtis e r d v j e . K a m p a s t a r p p r a s i l e n k i a n i tiesi


Skyrelio pavadinimas nusako pagrindin tiksl isiaikinti, kokia gali bti dviej erdvs tiesi tarpusavio padtis ir kaip rasti kamp tarp prasilenkiani tiesi. Pakartoti: kokios yra pagrindins planimetrijos figros ir kaip j a s ymimos; kokia gali bti dviej ploktumos tiesi tarpusavio padtis; k vadiname kampu tarp dviej susikertani tiesi; k vadiname aksioma; kiek tiesi galima nubrti per du skirtingus takus. Imokti: kokios yra pagrindins stcrcomctrijos stcrcomctrijos aksiomas; kokia gali bti dviej erdvs tiesi tarpusavio padtis; kaip rasti kamp tarp prasilenkiani tiesi; kas yra kgio ainis pjvis, ritinio ainis pjvis. iame skyrelyje: 1. Pirmajame skyrelio puslapyje supaindinama su stereometrijos svoka, nusakomos paprasiausios stereometrijos figros, vedami j ymenys. Nurodymas. Atkreipkite mokini dmes puslapio Pirmieapaioje esanius ymenis ( , , C , <p. figros; Nurodymai. I ) Reikia siekti, kad mokiniai suvokt ias aksiomas ir mokt j a s nusakyti savais odiais. 2 ) Atkreipkite dmes svokas pusploktum, ploktums kratas. pus-

3) Sunkiau suvokiama mokiniams gali bti 3 aksioma. Prie j o s bus grtama 3-iame skyrelyje. i a mokiniams galima pasakyti, kad susikertanios ness turi bendr tak, o susikertanios ploktumos bendr lies. 3. Nagrinjama, kokia gali bti dviej erdvs liesiu tarpusavio padtis. Nurodymai. 1) Svarbiausia, kad mokiniai suvokt, j o g erdvje tiess gali bti lygiagreios, kirstis (kaip ir ploktumos tiesi atveju) bei prasilenkti. 2) Svarbu, kad mokiniai patikt" faktu, j o g per dvi lygiagreias ar susikertanias tieses eina vienintel ploktuma. 3) Siekite, kad visi mokiniai mokt pavaizduoti prasilenkianias tieses, erdvini kn (pri/jns, piramids ar pan.) modelyje gebt nurodyti prasilenkiani liesiu poras. 4 ) Atkreipkite dmes ymen . 4 . Nagrinjant visas galimas dviej tiesi tarpusavio padtis aikinama, kam lygus kampas larp t tiesi. Nurodymai. 1) Kalbant apie kamp tarp susikermaesnysis tani tiesi verta pabrti, kad tai yra kitaip). 2) Svarbiausia ia, kad mokiniai gebt paaikinti, kaip randamas kampas tarp prasilenkiani tiesi. 3) Alkreipkite dmes ymenis Z(a.b), a Lb. b,

j i du vartojami ymint tako priklausym tiesei ar ploktumai, antrieji tiess priklausymui ploktumai paymti. Aiku, nra btina, kad mokiniai B e abejo, nereikia laikyti iuos ymenis vartot. (C (ir atvirkiai). 2. Pateikiamos sicreomctrijos aksiomos.

i susidariusi gretutini kamp (jei nra nurodyta

klaida, jei mokiniai vietoj enkl e . parays C ,

P R A T I M A I IR UDAVINIAI 1 - 1 3 udaviniai yra teminiai. 1 4 - 2 6 kartojimo. 1. i) ABD,ABB\, d) AAu BBi. B\Cu ADDy, AD, ; b) AA\B\. AAyDy; c) AyBy, DC, e) AA\, DDi. AB. DC; ft DDu ABD. ACD. BCD. DyCy; CCi. A\D\, j 2a

2. 3.

Galima nubraiyti 4 ploktumas: ABC.

Tiess AB ir CD negali bti nei lygiagreios, nei susikertanios, nes per dvi lygiagreias arba susikertanias tieses galima nubrti vienintel- ploktum. Gautume, kad takai A, B, C u D taip pat priklauso tai ploktumai. Tai prietarauja udavinio slygai. a ) ABC, ABD, ABE, ACD, , ADE. BCD, , BDE, CDE; b) tarkime, kad. pavyzdiui, takai A, B ir C yra vienoje tiesje. Tuomet ploktumai a , einaniai per takus A, B ir D , priklausyt ir takas C (nes ploktumai a priklauso ties AB, o tuo paiu ir ios tiess takas C ) . Gavome prietar udavinio slygai. Taigi bet kurie Uys takai i duot tak A, B, C, D ir E nepriklauso vien;u tiesei.

4.

5.

Sakykime, kad takai A. B ir C yra vienoje tiesje. Galima ivesti ploktumas ADE, BDE, CDE ir visas ploktumas, einanias per ties AC, kuriose nra nei tako D, nei tako E. a) I lygiagrei tiesi apibrimo (dvi tieses vadiname lygiagreiomis, jei jos yra vienoje ploktumoje ir neturi bendr tak) iplaukia, kad egzistuoja ploktuma, kuriai priklauso abi lygiagreios tiess. rodysime, kad tokia ploktuma yra vienintel. Tarkime, kad egzistuoja kita ploktuma, kurioje yra abi duotosios tiess. Pasirink vienoje tiesje du takus A u B, o kitoje tak C gautume, kad per tris takus A, Bu C. nesanius vienoje tiesje, eina dvi skirtingos ploktumos. Tai prietarauja 1 aksiomai (r. p. 9 vadovlyje). Vadinasi, tokia ploktuma vienintel, b) Sakykime, kad duota ties a ir iai tiesei nepriklausantis takas C. Tiesje a pasirinkime du takus A u B. Per takus A, B u C. nesanius vienoje tiesje, eina ploktuma (1 aksioma, p. 9). iai ploktumai priklauso ties a (2 aksioma, p. 9). Ploktuma, einanti per ties a u tak C . ir yra vienintel. I tikrj, kiekviena ploktuma, kurioje yra ties a ir takas C, eina per tris takus A, B ir C . Bet per iuos takus negalima ivesti dviej skirting ploktum.

6.

7.

a) Taip, nes tiess AD ir KM yra susikertanios; b) ne. nes tiess AD ir KL yra prasilenkianios; c) ne. nes tiess AD ir LN yra prasilenkianios; d) taip, nes tiess LM ir KN yra lygiagreios (ML || AB, nes ML LADB vidurine linija; NK || AB, nes NK - LABC vidurin linija = ML | | NK); e) taip. nes takai K, L. M ir N priklauso vienai ploktumai (r. d) punkt), u i ir tiess KM ir NL priklauso tai ploktumai.

8.

Kadangi AB || DtCu tai takai A, B, C 1 ir D1 yra vienoje ploktumoje pavadinkime j u . Ploktumos a ir sieu ADDyAi ir BCCyBi susikirtimo atkarpos yra ADy ir BCy. Taigi keturkampis ABCyDy yra ploktumoje a. Keturkampis ABCyDy lygiagretainis, nes dvi j o prieingos kratins AB ir DyCy yra lygios ir lygiagreios. a) Nubriamc kubo sienos ABCD striain AC. AC || LM ir LM =

9.

= ^. nes LM - LABC vidurin linija. AK || CN. todl keturkampis AKNC yra vienoje ploktumoje ir AKNC lygiagretainis, nes AK = = CN. Vadinasi. KN | | AC ir KN | LM. b) Kadangi K N | | LM, tai tiess KN ir LM priklauso vienai ploktumai. Siai ploktumai priklauso ir tiess K L ir N M, nes j a i priklauso takai K , N, M ir L. Kadangi KN = AC = 2LM, tai tiess Kl. ir NM nra lygiagreios. Jos susikerta. J susikirtimo takas priklauso ploktum ABBy ir BCCy susikirtimo tiesei B Bi. 10. Nurodymas. Isitikinkib;, kad keturkampio KLMN lygios ir lygiagreios. dvi prieingos kratins yra

11. a) AAi i : AA ir B\C\: BBi ir AC; B B 1 ir A 1 C n CC| ir AB; CCi ir AiBl; b) A B ir SC; AB ir SD, BC ir SA; BC ir SD; CD ir SA; CD ir SB; AD ir SB; AD ir SC.

12.
13.

90;

b) 0;

c) 90;

d) 4 5 ;

c) 45;

65

a) 1 ) 0 . nCS A|C| Il AC; 2) 6 0 3 . nes L A i C i D lygiakratis; 3) 90 , nes kampas tarp AiCi ir BD lygus kampui larp AiC| ir B|Di. o A)C| J . B|D| (kvadrato striains); 4) A A A j C ] = Ig(ZACiAi) status. Tegul AAi = a. =
2

Tada A|C| = W 2 ; j f a

= ^ =

0 . 7 0 7 ; Z A C 1 A , 35; -fi = 1,414; Z B B | D 5 5 .

5) kampas 1 B i D ir AAi lygus kampui tarp B\D ir BBx; = tg (ZBBx D) =

EF - LBCxD vidurin linija, nes BE = EC\, b) Nagrinkime LBCxD. DF = FCx. Tada EF || BD. Kadangi BD | | B i D b tai EF || BxDx. Kadangi kampas larp A|C| ir EF AiCi J - B i D b lai A|Ci 1 14.
15.

lygus kampui tarp AiCi ir BxDx.

EF. b) S i o r i = 15.T m 2 . P = l 6 m .

i . ) V 8 0 * dm 3 . S p a v = 7 2 dm 2 ; a) 15; b) 36; c ) 0.8; d) 0.6. a) ( - 3 : 4 ] ; b) ( - o o ; - 4 ) . ( 1 ; + c ) .

16. 17.

- 6 ir - 1 0 ; 3 Ir 7.

18. 2 km/h. 9 a) 20. 21. a) b) c) d) b ) ; c) ; d) b) ( - 6 ; 8). ( 3 : - 1 ) .

a) ( - 1 , 5 : 2 . 5 ) . ( - 1 : 2 ) ;

Funkcija y = h(x) yra lygin, o Tunkcija y = f(x) nelygin; 8 ( 2 ) = I, /,(0) = - 3 . / ( - 4 ) = - 3 ; ( / ) = [ - 3 ; 3|, E(g) = ( - 5 ; 1.51. E(h) = [ - 3 ; 21; f () > 0. kai 0 < < 4 ; g(x) < 0, kai 4 0; A U ) < 0. kai - 2 < < 2.

22. 23. 24. 25. a) A(6; - 3 ) ; a) 1173Lt; a) 8 cm. 8 cm; b) 2 v T 7 . b) 301.59 U ; c) 8 3 3 . 2 2 L i . b) 10 cm. 10 cm.

26. Kadangi per para adintuvas vluoja 8 minulmis, tai per puse paros (nuo 20 vai. iki 8 vai.) jis vluos 4 minutmis. Todl minulin rodykl reikia pasukti priek 4 minulmis.

8.2. T i e s i r p l o k t u m a e r d v j e . K a m p a s t a r p tiess i r ploktumos


Skyrelio pavadinimas nusako pagrindin tiksl isiaikinti, kokia gali bti tiess ir ploktumos tarpusavio padtis ir kaip rasti kamp tarp tiess ir ploktumos. Pakartoti: kas yra pasviroji, pasvirosios projekcija ploktumoje ir kaip t projekcij rasti; geometrijos svokos poymis" prasm. Imokti: kokia gali bti tiess ir ploktumos tarpusavio padtis; kaip rasti kamp tarp pasvirosios ir ploktumos; tiess ir ploktumos lygiagretumo poymius; kada ties vadinama statmena ploktumai; tiess ir ploktumos statmenumo poym; trij statmen teorem. iame skyrelyje: toks: Sakykune, A a ir a a. kad b $ a ir \ a Jf a, = A. Tada

Vadinasi,

prietara.

2) Tiess ir ploktumos lygiagretumo poymi su silpnesniais mokiniais galima ir nenagrinti. 3. Nagrinjamas atvejis, kai ties kerta ploktum. ia iskiriami atvejai, kai ties: 1) yra statmena ploktumai; 2) yra pasvira ploktumai. Numdynuis. Svarbu, kad mokiniai suprast, kokia ties vadinama statmena ploktumai. i a galima aptarti su mokiniais prie apibrimo pateikt brin. Pirmiausia galima paklausti mokini, kokia yra tiess a ir tiesi esani ploktumoje a (pvz., b, c ) tarpusavio padtis ir prisiminti, kaip rasti kamp tarp prasilenkiani tiesi. Po to galima pastebti, kad patikrinti, ar visos ploktumos a tiess yra statmenos tiesei a praktikai yra nemanoma ir pateikti tiess ir ploktumos statmenumo poym. io poymio rodymas yra gana sudtingas (r.. pavyzdiui. Geometrija 1 0 - 1 2 . Kaunas, viesa. 1994. p. 36). 4. Nagrinjamas kampas tarp tiess ir ploktumos: 1) aptariami ypatingi atvejai, t.y. pasakoma, kam lygus kampas, kai ties yra lygiagreti ploktumai ir kai ties yra ploktumoje bei kai ties yra statmena ploktumai; 2 ) pateikiamas apibrimas, k laikysime kampu larp pasvirosios ir ploktumos; 3 ) pateikiamas algoritmas, remiantis kuriuo patogu iekoti kampo tarp pasvirosios ir ploktumos. Nurodymas. Siekite, kad algoritm suprast ir mokt nusakyti odiais bei pavaizduoti briniu visi mokiniai. Tai pati svarbiausia io skyrelio vieta. 5. Pateikiama trij statmen teorema. Nurodymas, Pastaba. i teorem nagrinkite tik su stipriauLiteratroje kartais trij statmen teoreNra didelio skirtumo, kur teigin siais mokiniais. m a laikomas teiginys, atvirktinis knygoje pateiktam teiginiui. laikysime tiesioginiu, kur atvirktiniu. B e j e , kartais ir abu tie teiginiai vadinami trij statmen teorema.

1. Nagrinjama, kokia gali bti tiess ir ploktumos tarpusavio padtis. Nurodymai. 1) Siekite, kad visi mokiniai inot galimas tiess ir ploktumos tarpusavio padtis, mokt j a s pavaizduoti, erdvini kn modeliuose ir briniuose nurodyt atitinkam pavyzdi. 2) I trij tiess ir ploktumos tarpusavio padties atvej iame skyrelyje svarbiausias yra tas. kai ties kerta ploktum (tai nagrinjama 1 8 - 1 9 puslapiuose). 2. Pateikiami tiess ir ploktumos lygiagretumo poymiai. Nurodymai. 1) Ne visada yra paprasta nustatyti, kokia yra tiess padtis ploktumos atvilgiu. Todl verta mokiniams pabrti, kad: j e i inoma, kad du tiess takai priklauso ploktumai. (ai ta ties yra ploktumoje ( 2 aksioma); j e i inoma, kad yra vienintelis tiess takas, priklausantis ploktumai, tai ta ties kerta ploktum 4 (pagal apibrim);

ir pasakyti, kad nustatyti, ar ties yra lygiagreti ploktumai, danai padeda vadovlyje pateikti poymiai. Pirmojo poymio rodymas pateiktas 3 2 pratime, o antrojo poymio rodymas galt bti

P R A T I M A I IR UDAVINIAI iai lemai skirti 2 7 - 4 8 udaviniai, kili kartojimo. 27. a) AB, BC. CD. DA. d) AB, , CD. AD. b) SA, SB, SC. SD; ) , CD; 2b.c-11

28. a) , B\C\, C\D\, D\A\\ b) CD, DDi, D1C1, C1C; C) AA,. B Bi. C C i , DDi; d) AD, AiDit BC, BiCi. 29. a) Neteisingai; b) teisingai. Ploktumos a ir keturkampio ABCD 30. ploktumos ankina yra tiesi.

a) Neteisingai; b) teisingai. Tiess AB ir CD yra vienoje ploktumoje. Jos nra lygiagreios, todl jos turi kirstis, o ne prasilenkti. Duoia: aib,ar\a = A. rodyti: ties b kerta ploktum a. rodymas. Per tieses ir b nubrkime ploktum . Ploktuma ir ploktuma a yra skirtingos, nes ties a nepriklauso ploktumai o . Kadangi dvi skirtingos ploktumos a ir turi bendr tak A. tai jos kettasi tiese c (r. 3 aksioma, p. 9). Ties c yra ploktumoje ir kerta ties a. lai j i kirs ir tiesei a lygiagrei ties b. Tiesiu c ir b susikirtimo tak paymkime B. Kadangi c C c . tai B a. Vadinasi, takas B yra tiess b ir ploktumos o bendras takas, rodysime, kad ties b ir ploktuma cr neturi kitu bendni tak. Bet kuris tiess b ir ploktumos a takas priklausyt ir ploktumai a. ir ploktumai , . y. j susikirtimo tiesei c. Kadangi tiess b ir c turi lik vien bendr tak B, lai is takas yra vienintelis priklausantis ir tiesei b, ir ploktumai a. Taigi ties b kerta ploktum o . Pastaba. Reikt pabrti, kad ties I nra ploktumoje a. a) Pastaba. Pavyzdyje pateikiame rodyme yra korektros klaida. Treias nuo galo sakinys turi boti toks: J J e i tada tiess a ir / susikerta...." rodymas (II bdas). Tarkime prieingai, kad ties I kerta ploktum o. Tada remiantis 31 udavinyje rodyta teorema ties a taip pat kerta ploktum a. Taiau a C a . Gavome prieiar. Vadinasi, ties I negali kirsti ploktumos o . Ji yra lygiagreti ploktumai a . b) Duota: a | a, a C . a = . rodyti: a II . rodymas, ir m C ir tiess a ir m nesikerta (jei tiess a ir m kirstsi. lai ties a kirst ploktum a , bet taip bti negali, nes duota, kad a H o ) . Vadinasi, a I m. c) Duota: = m, a B a, a || . rodyti: a | m. rodymas. Tiesje m paymkime lak M. Per lies a ir lak M nubrkime ploktum y. i ploktuma kirs ir ploktum o , ir ploklum tiesmis, lygiagreiomis tiesei a (r. b) punkt). Kadangi abi ios tiess eina per lak Af. o per lak galima ivesti tik vien ties, lygiagrei tiesei a, tai los abi tiess sutampa ir priklauso ploktumoms a ir , t. y. sutampa su tiese m. 1Iiugi a | | m. a) Nurodymas. Nubrkite sienos ADDiAi striain ADi ir pastebkite, kad MN AABiDi vidurin linija. Po to remkits tiess ir ploktumos Iygiagreiumo poymiu (1, r. p. 17); b) 5 cm. Duota: ABCD taisyklingoji irikamp piramid, ABC pagrindas (lygiakratis trikampis), O LABC pusiaukratini susikirtimo takas, DE = 5 cm, EC = IOcm. rodyti: OE || DAB. rodymas. 0 = 15 = 3. $ = 3 (trikampio pusiaukratini savyb), lodl ^fi = Pp => OE Il DF (taikome atvirktin Talio teorem). Remdamiesi tiess ir ploktumos lygiagretumo poymiu (1, r. p. 17) gauname, kad OE II DAB; b j AB = I8cm (duota). AD = DC = DE+ EC = 5 + 1 0 = 15(cm), todl (laikome i staiojo trikampio A FD pagal Pitagoro teorem gauname: 2 12 (cm). Tada DF = y/AD2 - AF2 = ()2

31.

32.

t / V
s

*>
y

27
'M-

33.

34.

JlS -

Talio teoremos ivad) ir EO =

= 8 (cm).

35. Nurodymas.

MN LABC

vidurin linija. lygiagretainis (AE || CF,

36. Nurodymas. AC fl EF, AE = CF). 37.

nes keturkampis AEFC

Ploktuma ADE su siena SAB turi du bendrus taikus A ir E. Vadinasi ADE SAB = AE. Kadangi AD | | . tai AD || SBC. Ploktum ADE ir SBC susikirtimo ties yra lygiagreti tiesei AD (2-as tiess ir ploktumos lygiagretumo poymis). Tbigi per tak E ploktumoje SBC briame ties EF, lygiagrei tiesei . Ploktuma ADE sien SDC kirs tiese DF. Trapecija AEFD - piramids SABCD pjvis ploktuma ADE. Pastaba. Nubraiius duotos piramids pjv ploktuma ADE (r. 1) brini paratje) matome, kad brinys nra vaizdus, todl patartume pirmiausia piramid pasukti, o tada braiyti pjv (r. 2) brin).

38. 7 dm. Nurodymas. BO 1 AC (duota), savyb) => AC 1 AOB => AC 1 AB. 39. 13 cm. v/208 cm. >/233 cm.

OA 1

AC (apskritimo liestins

40. a) Kadangi CA = AD, tai LCAD - lygiaonis. Kadangi /.CAD = 6 0 . tai LCAD - lygiakratis. Iada CD = CA = AD = 4dm. BC = BD (lygi pasvirj projekcijos yra lygios), tai LCBD status lygiaonis. Tada 2 B C 2 = CD2, IBC2 = 4 2 . BC2 = 8,AB2 = AC2 -BC2 = 4 2 - 8 = 8. AB = n/8 = 2 v/2 dm. Pastaba. Kad lygi pasvirj projekcijos yra lygios, galima sitikinu remiantis trikampi lygumo poymiu (pagal amhin ir statin). b) 2 v/2 m. Nurodymas. Kadangi pasvirosios su statmeniu sudaro 60 kampus, tai kampas tarp pasvirosios ir ploktumos lygus 30. Remdamiesi prie 30 kamp esanio uninio savybe apskaiiuokite pasvirosios ilg.
41.

Duota, a C a. AB a 1 . rodyti: a L AC.

1 a,

AC pasviroji, BC pasvirosios projekcija.

rodymas. AB i . a, nes AB a ; BC La duota, todl a J . ABC (dess ir ploktumos statmenumo poymis). Vadinasi, a 1 AC, nes a statmena bet kuriai ploktumos A B C tiesei. 42. a) Norint rodyti, jog A e BE 1 C D, reikia sitikinti, kad BA\ 1 CD. Kadangi AA, 1 BCD (duota). Uii AA\ 1 CD, AB J . CD (duota), tai CD 1 ABA. Vadinasi. CD J BA1. Taigi A\ 6 BE. b) AE C ABA\. tai CD L AE. Tiugi AE 43. LACD auktin. Nagrinkime ploktum BBtDt. AtCt 1 BBtDt, nes A|C| 1 BtDt ir A|Ci J- BBt. Vadinasi, A|C| 1 BDt. AtD ABDt, nes AtD 1 ADt ir AxD LAB. Todl A i D l BDt. rodme, kad ties BDt yra statmena dviem susikertanioms tiesms AxCx ir AxD. Vadinasi, ties BDx yra statmena ir ploktumai A|C|D. Nurodymas. Nurodymas. sitikinkite, kad BD 1 sitikinkite, kad AB X AOE. CDE.

44. 45. 46.

Pastaba. udavin sprskite vliau, kai kitame skyrelyje isiaikinsite dviej ploktum tarpusavio padtis. Geriausiai j tikt sprsti po 6 0 udavinio. Duota: o B . a La. rodyti: a L . rodymas. Pirmiausia reikia sitikinti, kad ties a, kertanti ploktum a. kerta ir ploktumai a lygiagrei ploktum . Tbo tikslu per bei kur ploktumos tak C nubriame tiesei a lygiagrei ties b. Kadangi ties a kerta ploktum o . tai ir ties b kerta ploktum (r. 31 udavin). Vadinasi, ties b kerta ploktum . bet nra joje (jei ties b bt ploktumoje , tai ploktumos a ir turt bendr tak, taiau | | ). Taigi ties a, lygiagreti tiesei b, taip pat kerta ploktum . Paymkime \ = B. Per ties a nubrkime dvi ploktumas y ir i . ios dvi ploktumos su ploktuma a kirsis tiesmis m ir n, o su ploktuma tiesmis m\ ir |. Kadangi a Q , tai m | | mx, n | | n|. Kadangi . tai /(a.m) /(a,n) = 90. Tada /(a.m\) /(a,nx) = 90. Vadinasi, a L .

4
C

"/
a n ~ 7 i

47.

Duota: - LABC jbiio apskritimo centras, a 1 ABC. rodyti: DE = DF = DG. rodymas. brtinio apskritimo ir trikampio ABC lietimosi takus paymkime E, F ir G. Hida OE = OF = OG (apskritimo spinduliai) ir OE -L AB. OF X AC, OG 1 BC (apskritimo liestins savyb). Tiesje a pasirinkime bet kuri tak D ir nubrkime atkarpas DE, DF ir DG. Pagal atvirktin trij statmen teorem turime: DE 1 AB. DF -L AC. DG 1 BC- Taigi DE, DF ir DG tako D atstumai iki trikampio ABC atitinkam kratini. Kadangi OE= OF = OG. tai DE = DF = DG (jei lygios pasvirj projekcijos, tai lygios ir paios pasvirosios). a) 2, S dm. Nurodymas. Remkits 47 udavinyje rodytu faktu. b) Pastaba. Vadovlyje pateikt nurodym reikia pakoreguoti galima remtis atvirktine trij statmen teorema. Atsakymas. 48 cm ir 6 0 cm. a) a = 12. b = 16; a) < - 2 ; 13 cm. a) - 9 ; J ; a) 9 v T 0 ; 600. AB = . C ( - 6 ; - 2 . 5 ) . a) 1 4 0 U 145.8 U ; b) 60Lt. 54.2 U ; c) 30%. 27.1%. a), b) antradienis. Numdyma\. 1001 para 143 savaits. b) - 4 ; 4. b) 1 8 / 1 5 . b) 96; c) 0.6; d) 0.75. b) - 2 < < 6.

48.

49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57.

8 . 3 . D v i e j ploktum tarpusavio padtis. K a m p a s t a r p p l o k t u m


Kaip ir ankstesniuose io skyriaus skyreliuose, taip ir iame pagrindin tiksl nusako pavadinimas, t. y. j a me numatyta panagrinti dviej ploktum tarpusavio padtis ir imokyti nustatyti kamp tarp susikertani ploktum. Tiesa, skyrelio struktra ir turinys nra paprasti. Skyrelyje daug nauj termin: pusploktum. dvisienis kampas. dvisienio kampo sienos, briauna, desinis kampas. Bet su silpnesniais mokiniais nebdna gilinds visas subtilybes, o pakanka pasiekd pagrindin tiksl. Pakartoti: k vadiname kampu tarp susikertani tiesi bei kuo ypadngi kryminiai kampai; kad ties, esanti ploktumoje, j dalija dvi pusploklumes. Imokti: kokia gali bti dviej ploktum tarpusavio padtis; kaip rasti kamp tarp susikertani ploktum; ploktum lygiagretumo poym; ploktum statmenumo poym. Siame skyrelyje: 2) Dar kart akcentuokite, kad jei dvi ploktumos kertasi, tai j o s turi bendr ties (3 aksioma); analogikai, j e i dvi tiess kertasi, tai j o s turi bendr tak. Apskritai, aikinant i tem patogu remtis analogija su dviem ploktumos tiesmis. 3) Atsakydami uduoties b) punkt mokiniai gali nepastebti ploktumos ADC\B\. 2. Pateikiamas ploktum lygiagretumo poymis. Nurodymas. Su silpnesniais mokiniais io poymio galima ir nenagrinti, o i karto paaikinti, kaip rasti kamp tarp susikertani ploktum. 3 . {vedama dvisienio kampo svoka. Nurodymas. Su silpnesniais mokiniais galima apsieiti ir be ios svokos. 4. Pateikiamas algoritmas, kaip rasti dvisienio kampo didum. Nurodymas. Su silpniausiais mokiniais galima apsieiti ir be svokos tiesinis kampas. 5. Pasakoma, k vadinsime kampu tarp susikertani ploktum. Nurodymas. ia vl patogu remtis analogija su susikertani tiesi kampu. 6. Pasakoma, kokios ploktumos vadinamos statmenomis. 7 . Pateikiamas ploktum statmenumo poymis. Nurodymas. Su silpnesniais mokiniais io poymio galima ir nenagrinti.

1. Nagrinjama, kokia gali bti dviej ploktum tarpusavio padtis. Nurodymai. 1) Svarbiausia, kad mokiniai suprast, j o g dvi skirtingos ploktumos gali kirstis arba bti lygiagreios, gebt nurodyti toki ploktum pavyzdi modeliuose, mokt j a s nubraiyti. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 5 8 - 7 0 udaviniai yra teminiai, o kiti kartojimo.

12-15, 17-23, 65-78

29. 33. 34. 62.

58. a) ARCD ir A1B1C1D1, ABB1Ai ir DCC1D1, ADD1A1 ir BCC1B1-, b) AAi I DD1, c ) ABB1 ir DCC1, ADD1 ir BCCu ADC ir A|>|C|; ABB1 CiB1A1D = A1B1, DCC1DB1A1D= DC, ADD1HB1A1D = A1D, BCC1OB1A1D = B1C, ADCHB1A1D = DC. A1D1C1 DB1A1D = AiBl. 59. 60. a) a | | b. a ir b susikerta, a ir b sutampa; b) | | b, a ir b prasilenkianios. a) rodymus. Tarkime prieingai: ploktuma kerta dvi lygiagreias ploktumas ir /3, bet t ploktum susikirtimo tiesis nra lygiagreios. Tada tos tiess kertasi. J susikirtimo takas priklauso ir ploktumai a, ir ploktumai . Vadinasi, ploktumos a ir kertasi. Taiau duota, kad a | fi. Gavome prietar. Vadinasi, ploktum susikirtimo tiess yra lygiagreios. a) ABB1 ir DCC1, ADD1 ir BCC1, ABC ir A ] 0 ] C | . b) Kadangi pjvis ACC1 ploktum ABC kerta tiese AC, tai ploktumai ABC lygiagrei ploktum A1B1C1 kirs tiese, lygiagreia tiesei AC, Ly. tiese AiCi- Kadangi takai A ir Ai priklauso ploktumai ACCi. lai tiese AAi taip pat priklausys iai ploktumai. Staiakampis ACC|Ai iekomasis pjvis. I) Ploktuma DBC kerta ploktum ABD tiese DB. Ploktuma. Iygiagred ploklumai DBC ir einanti per tak E, ploktum ABD kirs tiese, lygiagreia DB. Taigi per tak E ploktumoje ABD briame EF | DB. Analogikai nubraiome EC || DC. Nubr atkarp FG (FG || ) gauname iekom pjv F EG. 2) 3 cm.

61.

Px

62.

63. Ploktuma, Iygiagieii pagrindo ploktumai A B C ir einanti per tak E , kirs piramids sienas tiesmis, atitinkamai lygiagreiomis pagrindo briaunoms. Taigi per tak E ploktumoje ADB briame F. F || AR; ploktumoje ADC briame EG II AC. FG priklauso pjvio ploktumai, todl FG BC. Pagal Talio M * - - g . S i U S * Ttf = = TZ- Kadangi AB = BC = CA1 tai EF = FG = GE. Kadangi AD = 25cm, o DE : EA = 2 : 3, tai DE IOcm1 AE - IScm. Tada i lygybs = % gauname: EF = ^ = 12(cm) ir F e f g = 3 E F = = 3 - 1 2 = 3 6 (cm). 64. a) Iekomas kampas - ZBAD (AB 1 AC, AD 1 AC BD AC). I staiojo AB AD: J g = sis(ZB AD). I staiojo B DC: BD = \ (utinio, esanio prie 30 kamp, savyb). I staiojo lygiaonio IAB1 = BC2. BC = >/2. ZBAD Tada BD = = 45. AB,/! = s i n ( Z B A D ) = ^ f f i = . ABAC: ir aB

b) Iekomas kampas - ZCED (CE 1 AB. ED 1 AB). Sprendimas analogikas a) punktui. Atsakymas. ZCED = 45. Nurodymas. Padkite moksleiviams pasidaryti brini ir genu isiaikinkite, kur yra duotasis kampas, ir kuris kampas yra iekomasis. 65. 66. a) 3dm; b) b) 4 ^ 3 dm. Remkits 64 udavinio briniu ir paaikinimais, Remkits briniu (r. deinje). ) 55. Nurodymas. cm. Nurodymas.

67. a) 4 5 : 68. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. -s 53. 2>/3. 69. 71.

b) 75.

) 12.9cm. 27.4 cm; a) ( - o o ; - 2 ) . ( 2 ; + o o ) ; 27 km/h. 2 . 1 1 6 - I O " 2 ; 2,5 IO" 2 . a)-; b)-8.2.

b)

156cm 2 . c ) [ - 4 ; 0); d) ( - o o ; 0), ( 4 ; + o o ) .

b) [ - 2 ; 2);

a) 2,25; b) f(x) > 0, kai - 2 < < I; f () < 0. kai < - 2 , ; > I; c ) ( - o o ; - 0 , 5 ) ; d) / ( ) = - 4 , kai * - - 3 , = 2.
a)

<4y+ljU>:
AJA.

>^ b) .

78.

) . /.

shh;

79.

) 162 U ; b) 24,71 Lt. Nurodymas. PVM mokestis skaiiuojamas nuo kainos be PVM; c ) 172.9 U ; d) 34,58 U ; e) 26,28 U a) |x2 + x - 6 | = x 2 + x - 6 , k a i x 2 + x - 6 ; 0 , Ly. kai < - 3 ir > 2; b) |62 - 5 + l| = 5 - 6 2 - 1. kai 6 2 - 5x + 1 0. Ly. kai ^ . Kadangi trikampio kratins ilgis yra didesnis u kitu dviej kratini ilgi skirtum, bet maesnis u j ilgi sum, tai 5 - 1 < x < 5 + l i r 4 < x < 6 . Taigi treios trikampio kratins ilgis yra 5 cm.

80. 81.

8 . 4 . E r d v i n i k n vaizdavimas p l o k t u m o j e . S t a t m e n a s i s p r o j e k t a v i m a s
Mokiniai jau nuo pradini klasi vaizdavo erdvinius knus popieriaus lape, lenioje (ploktumoje). Daugeliui tai nebuvo lengva imoku, o kai kuriems mokiniams ir baigiant mokykl sunku bna pavaizduoti norim erdvini kn. i o skyrelio tikslas yra paaikinti pagrindimus momentus, kuriuos reikia atkreipti dmes vaizduojant erdvinius knus. Apskritai, svarbiausia, kad mokiniai gebt sprsdami udavinius pasidaryti tinkam, vaizd brinj ir taip palengvint udavinio sprendim. iame skyrelyje siekiama supaindinti su teoriniais statmenojo projektavimo pagrindais. Bt gerai, kad visi mokiniai suprast, k vadiname statmenuoju projektavimu, ir mokt nusakyti, kaip rasti figros statmenj projekcij ploktumoje. Taip pat skyrelyje aikinama, kaip praktikoje yra vaizduojami vairs knai. Danai patogu bna braiyti ne erdvinio kno vaizd, o tik j o vaizdus i priekio, i viraus ir i ono. i mediaga pastaraisiais metais gana aktuali, nes mokykloje beveik nebedstoma braiyba. Nurodymai. 1) io skyrelio teorins mediagos galiBet io skyrelio ma nenagrinti i viso, galima liepti mokiniams teorin mediag pasiskaityti savarankikai. komenduotume isprsti visus. 2) Btinai supaindinkite mokinius su kno statmenj projekcij (i viraus, i priekio, i ono) braiymu (nors ta mediaga vadovlyje pateikta kaip neprivaloma). Pakartoti: k vadiname pasvirosios projekcija ploktumoje ir kaip j rasti; kokie dydiai vadinami proporcingais; Pitagoro teorem; ploktumos koordinai sistem. Imokti: rasti tako, tiess, atkarpos, trikampio, keturkampio projekcij ploktumoje: kas yra kno statmenosios projekcijos (horizontalioji, frontalioji, profilin). iame skyrelyje: 1. Pateikiami keli inom erdvini kn brini pavyzdiai. T b o siekiama keli dalyk: - pakartoti pagrindinje mokykloje nagrintus erdvinius knus; todl ia silpnesniems mokiniams vertt liepti pavaizduoti ir kitus anksiau nagrintus knus, pavyzdiui, staiakamp gretasien, pasvirj trikamp prizm, keturkamp piramid, ritin, rutuli; udavinius, atitinkanius teorin dal, L y . 8 2 - 8 9 , re- atkreipti mokini dmes, kad vaizduojant erdvinius knus ploktumoje tenka kai kuriuos j elementus vaizduoti nenatralaus dydio; ia yra proga pakartoti inomas ploktumos gj eiakamp, apskritim. Pastaba. Nurodymas. Mokiniams gali bti negirdta elipss sKalbant apie pavaizduotus knus verta voka. Todl mokytojas galt j apibdinti plaiau. mokiniams pabrti, kad nematomos linijos brinyje vaizduojamos brkneline linija. 2. Jvedama erdvs staiakamps koordinai sistemos svoka. 3 . Pavyzdiais ( 1 - 4 ) aikinama, kaip galima braiyti skyrelio pradioje pavaizduotus knus. Nurodymas. uos pavyzdius galima liepti mokiniams isinagrinti savarankikai namuose. 4 . Pilkajame fone supaindinama su vadinamojo statmenojo (ottogonaliojo) projektavimo pagrindinmis svokomis ir savybmis. Nurodymai. 1) Mokiniams galima pabrti, kad braiant kno vaizd pirmiausia reikia pasirinkti ploktum, kurioje t vaizd braiysime (vadinamj projekcij ploktum) bei krypt, pagal kuri kiekvienam projektuojamojo kno takui rasime atitinkant tak projekcij ploktumoje. Kai kalbama apie statmenj projektavim, tai reikia, kad projektavimo kryptis pasirenkama statmena projekcij ploktumai. 2) Vadovlyje pateiktos statmenojo projektavimo 1 ir 2 savybs neturt bti sunkiai suvokiamos mokiniams. Daugiau dmesio galima skirti 3 savybs nagrinjimui. 3) Apibendrinant statmenojo projektavimo teorij reikt pabrti, kad braiant erdvinius knus: lygiagreias vaizduojamojo kno atkarpas reikia vaizduoti lygiagreiomis atkarpomis (projektuojant ilaikomas IyKiagretumas)', vaizduojamj atkarp ilgiai gali pasikeisti, bet negali pasikeisti atkarp, esani vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse, ilgi santykiai (projektuojant ilaikomi toki atkarp ilgi santykiai). projektuojant kampai gali keistis. Stipresniems mokiniams rekomenduofigras: trikamp, kvadrat, staiakamp, lygiagretain, taisyklin-

5. Pateikiamas isprstas udavinys. Nurodymas. kikai. 6. TYumpai aikinama, kaip braiomos trys kno statmenosios projekcijos ir gaunamas Nurodymas. epiras. i mediag galima nagrinti ir su kite udavinio 2) dal pabandyti isprsti savaran-

visais mokiniais (ypa jei yra laiko).

P R A m i A I I R UDAVINIAI 8 2 - 8 9 udaviniai yra teminiai, o 1 0 0 - 1 0 9 kartojimo. 82. 12 cm; AB J. a. Nurodymai. 1) Sakykime, kad atkarpa AB kerta ploktum a take O . Tegul A O = cm. Tada OB = 1 5 - (cm). Atstumas nuo tako A iki ploktumos o yra AC = 3 c m . o nuo tako B iki ploktumos a yra B D = 6cm. LAOC LBOD pagal du kampus. 2) jei bt AB a, tai atkarpos galt| nuo ploktumos u atstum suma bt lygi atkarpos AB giui. Galimi du atvejai: 1) atkarpa AB yra vienoje ploktumos pusje. Tada atkarpos AB vidurio takas nuo ploktumos a nutols = 7 0 (cm) atstumu; 2) atkarpa AB kerta ploktum a. LACE Tbigi AE = Ax, BE a e

83.

LBDE:

f = = = Ax= = 10(cm).

= SO = 3 tai AM (). = C 3.5* = 0 . 5 * . M. N 60 B

= . ~ -

Kadangi AM = MB
MN

e b

= 3 . 5 * . Thda ME = AE -AM =
D i^rfjf

LACE Pastaba. Atsakymas. 84.

- LMNE\

Pastebkite, kad MN = 70cm arba 10cm.

24 cm. Nunxiymas. Atkarpa AB yra vienoje ploktumos a pusje, nes statmuo AC yra ilgesnis u atkarp AB. I LDOC LBOA:
= =

85.

=
2 5 ( c m )

Taigi AO = 5x. OC = 3 * . Tada LAOOx: jfc =

A C = AO + OC = 5x + 3x = 8x. I LACE OO 1 = 86.

80cm. Nurodymas. ilgius.

Pagal Pitagoro teorem apskaiiuokite rombo striaini

87.

Nurodynuis. Tai sunkus udavinys. J sprskite tik su stipriais moksleiviais. Galimi du atvejai: 1) LABC yra vienoje ploktumos a pusje. a) Sakykime, kad AA| = 4dm. BBx = 5dm, CCx = 6dm. Kadangi AD = DC, AxDx = DxCx, AAx | | CC|, tai DDi - trapecijos A i A C C i vidurin linija. Titda DDi = ^ A l i C C i _ 5 ( d m ) Keturkampis DiDBBx staiakampis, todl OOi = 5 dm. b) Sakykime, kad AAi - 20cm. B B i = 25cm. CC| = 45cm. Analogikai kaip punkte a) gauname, kad DDi brin): LOBE: = i f r = = ^ = 32.5 (cm). 5 = 2 (r. (titikome trikampio pusiaukratini savyb). I LBBiDi = j . Tada OiE = ^ = J. Tada EO = = + *$ = 3 0 (cm).
2D, D

~~ LEOiDi

= (cm). 15 LDBDx

= % (cm).

O 1 O = OiE+EO

2) Trikampis ABC ketta ploktum o. Tegul AAi = 4dm. BBx = 5dm. CCx = 6dm. ia galimi dar trys atvejai: a) 1) takai A ir B yra vienoje, o takas C kitoje ploktumos a pusje. Tada DDx = ^ = 4,5 (dm). Pusiaukratins CD ir ploktumos a susikirtimo tak paymkime E. Takas O LABC pusiaukratini susikirtimo takas. I LDDiE - LCCx E: i = gU = = . DE = \CE. DE = ]DC, DO = O C . OE = DE - DO = - )OC = DC. I LDDiE ~ |: = . O O , = Sib. = -4.5 ? = = 1 (dm). 2) Takai A ir C yra vienoje, o takas B kitoje ploktumos a pusje. Tbda DDi = = 5 (dm). Tbigi takai D ir B yra vienodai nutol nuo ploktumos o . tik i skirting jos pusi. Vadinasi, takas E yra pusiaukratins BD ir ploktumos a susikirtimo takas, ir DE= EB. Takas O - LABC pusiaukratini susikirtimo takas. I A>D| ~ LOOiE: g g l = g f . DO = \DB, DB = IDE, todl DO = \- IDE = \DE. OEm DEDO - DE-\DE - \DE\ ^ = OOx = ^ (dm).

3) TaSkai ir vienoje, o takas kitoje ploktumos a je. Tada DD1 =


DE

m 5.5(dm).

I ADDxE
DE

AAxE: DO = \AD, AOOxE:

= 5

= *iAE

= B^D.

OE = DE - DO = ( - j ) A D =

I | ~

b) Sprendimas analogikas a) punkto sprendimui. Atstumas nuo ABC pusiaukratini susikirtimo tako iki ploktumos yra arba lygus nuliui, arba ^ em. arba cm. 8cm. Nurodymas. Tegul atstumas nuo tako D iki trikampio ABC ploktumos yra DE. Kadangi AD = BD = CD => AE = EB = EC => E - ambin* A B vidurio takas. 89. 1)

i| ii /V7 H= y X
i 4 o

'

2) a) V = 2 3 3 2 8 ; 100. a) [ - 3 ; 31; 101. 102. a) 1; 103. a) j , ; 104. a) 120;

b) V = 17576;

c) V = H f ? ;

d) V = 13122;

e ) V = 16170;

0V=640Cbr.

b) ( - 3 : 3 ) ;

c) ( - o o ; - 3 ) . ( - 3 ; 3). (3; + o o ) ; ir

d) ( - o o : + o o ) .

ir b ^ S i ; b) 8. b) b) ^ 0 b) 3 2 2 1 0 . 2 L t . c) 12;

105. a) 3 0 0 0 0 U ; 106. a) - 4 ; 107. a) ( - 1 ; l j . 2;

b) - 4 ;

d) - 2 ;

c ) 80.

b) ( - o o ; - 3 ) . [2; 4). [5; + o o ) .

108. 3 i n o - ( 3 2 ) 5 0 = 9 5 0 = (9 2 ) 2 5 = 8 1 2 5 . Skaii, kurio paskutinis skaitmuo yra I. keldami laipsniu gausime skaii, kuris baigiasi skaitmeniu I . 109. Nurodymas. Nuo 1985 m. balandio 2 6 d. iki 1986 m. sausio 1 d. yra 4 + 31 + + 30 + 31 + 31 + 3 0 + 31 + 3 0 + 31 = 249 dienos. Suskaiiuojame i met dienas iki iandienos. Suskaiiuojame vis piln met dienas (nepamirkite keliamj met). Vis i dien suma ir yra atsakymas.

i o skyrelio pagrindinis tikslas supaindinti su nupjautin piramide. Nors skyrelis nra privalomas, bet pravartu bt su nupjautin piramide supaindinti visus mokinius. Mokytojui reikt paaikinti mokiniams, kaip gaunama nupjautin piramid: perpjov piramid lygiagreiai pagrindui, gauname du knus maesn piramid ir vadinamj nupjautin piramid (tai matyti i vadovlyje pateikt brini). Po to visiems mokiniams galima pasilyti apskaiiuoti nupjautins piramids oninio paviriaus plot ir tri, kai inoma didisias ir maasios piramidi onini paviri plotai ir triai. Dar galima pateikti uduoi, nurodant, pavyzdiui, didiosios ir maosios piramidi pagrind plotus bei aukStines ir liepiant apskaiiuoti nupjautins piramids trj. Nurodymas. Visus mokinius apskritai silytume supaindinti su teorine vadovlio mediaga, esania 4 1 puslapyje iki antrojo klaustuko imtinai. Visa kita mediaga skirta stipriems mokiniams. Pakartoti: k vadiname piramide, taisyklingja piramide; k vadiname piramids auktine; kas sudaro piramids onin paviri, vis paviri; kaip apskaiiuoti piramids tr; koks keturkampis vadinamas trapecija; kaip apskaiiuoti trikampi ir keturkampi plotus; kokie trikampiai vadinami panaiais; trikampi panaumo poymius; Talio teorem. Imokti: kaip gaunama nupjautin piramid; i koki figr sudarytas nupjautins piramids oninis pavirius;

k vadiname nupjautins piramids auktine; apskaiiuoti nupjautins piramids tr. iame skyrelyje:

1. Pateikiamas trikamps piramids pavyzdys, silant mokiniams patiems prisiminti, k vadiname piramide ir kaip apskaiiuojamas j o s tris. Nurodymas. Vertt paklausti mokini, k vadiname piramids auktine. 2. Aikinama, kaip gaunama nupjautin piramid. Nurodymas. niai. 3. rodoma, kad nupjautins trikamps piramids pagrindai yra panas trikampiai. Nurodymas. Tai teisinga visoms (ne tik trikampms) piramidms. 4 . Aikinama ir formulmis pateikiama, kaip susij: nupjautins piramids (didiosios ir maosios piramidi) pagrind plotai; didiosios ir maosios piramidi triai; nupjautins piramids ir maosios piramids triai. Tai turt gebti paaikinti visi moki-

Nurodymas. Nereikia versti mokinius siminti ar mokti rodyti Sias formules, bet daugeliui neturt bti sunku siminti formules siejanias didiosios bei maosios piramidi pagrindu plotus bei trius. 5 . Pateikiamas isprstas 1 udavinys. Nurodymas. Bt gerai, kad udavin panagrintumte su daugeliu mokini. 6. Pateikiamas isprstas 2 udavinys. Nurodymas. udavin nagrinkite tik su stipriausiais mokiniais.

110-121 teminiai. 1 2 2 - 1 3 0 kartojimo udaviniai. 110. 3 2 0 c m 2 . Nurodymas. SAly 111. 1750cm 3 . Nurodymas. - 112. I staiojo LADC: AC = 10/2. OC = 5v/2cm. I staiojo A A i D i C l : A|C, = 2y/2cm, OlCi = >/2cm. CE = OC - 0|Ci =5-/1 -y/2 = = 4n/2 (cm). I staiojo ACi : CC\ m C| E2 + EC7 = I2-T (4 V2)2 = 81, C C , = 9 cm. Sakykime, kad piramids auktins ilgis yra h. Tada Sakykime, kad S - piramids pagrindo plotas. Pagal

24-27. 30-32. 35-42

113. OE = {AD = f = 34(cm); O , E i = - A j D i = \ = 2(cm); FE = = OE0\E\ = 34 - 2 32(cm); ExF = 00\ = 24cm. I staiojo LExFE: EtE2 = y/242 + 322 = 1600. E , E = 40cm. Sion = 4 -40 = = 5760 (cm 2 ). S p a v = 5760 + 68 2 + 4 2 = 1 0 4 0 0 (cm 2 ).

114. V

Spagr

H = \ 98 14

1372

(cm');

g - *

. i

"nup

115. a) Nupjautinis taisyklingosios piramides sienos lygios IygiaSonfe trapecijos. AB = 16cm. A\B\ = IOcm. NupjautinCs piramides auktin 00\ = = v/22 cm. Norint rasti nupjautins piramids oninio paviriaus plot, reikia rasti jos sienos apotem (trapecijos auktin) DDi DC lygiakraio ABC auktin, todl DC = ^ f i = 8/3(). auktin, todl Di C1 D1Ot I staiojo AD1ED: = 5 c m . Sioa 116. Nurodymas. DO rr DiE2 = 3 = ^ = 3O1C1 = ^(cm);
+}*

D,C| DO =

lygiakraio A A , D , C | = $DC = ^
=

= 5v/3 (cm).

(cm). V3(cm).

DE = DO - D1Ot

DD\ = DE2 + ED21 (v/5)2 + (v/22) 2 = 25. DD1 = DDi = $ ( 1 6 + 10) 5 195 (cm) 2 ; " = cm. DE = v/3 cm. I staiojo trikampio D1ED:

b) (195 + 8 9 7 5 ) cm 2 . cm. D1Ot

Remkits 115 udavinio briniu. = 22. D1E = y/22 cm. Vaup = \(S +

= DD2 - DE2 = 5 2 - (y/3)2

+S,+v/S^Si)" = . = 43-/66(cm) 3 . 117. Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. Turt bti: .Jiaskitc piramids pagrindus. ..." Atsakymas. 30cm ir 14cm. Nurodymas. Nupjautins piramids sienos keturios lygios lygiaons trapecijos. Kadangi duota i trapecij plot suma (nupjaudns piramids oninio paviriaus plotas), tai apskaiiavus vienos uapecijos plot reiks rasti trapecijos pagrindus, kai inomas j o s plotas. onins kratins ir auktins ilgiai. 118. 1064cm 2 . Nurodymas. 119. a) Sloa = 112dm 2 . Spa* r. 113 udavinio sprendim. = 228dm 2 ; b) 52v/7 dm 3 . + ( 2 y / 2 ) 2 = 4(cm). = 3(cm).

120. A A i C j C - lygiaon trapecija, kurios 11 = ,/(2-/2)2

AC = (5v/2)- + (5v/2)2 = IO(cm). Tada E C = " ' ' = ^ I staiojo ACECf. CiE = H = E C t g e 1 H = 3lga. ((5 v/2)2 + (2y/2)2 + J(5y/2)2 V I/nup % i- 80.808 <- = 46. tai cm * 121. = Iae AD = AO
Vnup =

(2-/2)2) = 3(),

3 t g a = 7 8 t g o ; kai a =

(cm). A1E1

= - ^ = 5(cm), A1O1 = Ia1E1 = 1-3 = 2(cm); A1Oi = 5 - 2 = 3(cm). A1D = H = A P t g a . H= 3 t g a . - u f i a;

kai = 62. tai V m i p % 95.3 cm 3 . 122. a) ( - 1 + /-.-l - v/10). ( - 1 - v / k - l + ). (4; - 3 ) . ( - 3 ; 4 ) ; b) ( - 1 : 5 ) , (1; 3). 123. a) a > ; b) a < - 9 . 124. /|( + D(n + 2) + (N + I) = (n + 1 )(N(N + 2) + 1) = (N + I)(n 2 + 2N + I ) = - (n + DCn + I) 2 = (n + I ) 3 . 125. Sakykime, kad tarp Zapykio ir Krik yra km. Tada motorins valds greitis pasroviui yra knt/li. o prie srov $ kmrti. Valds savasis greids lygus valties greiio pasroviui ir greiio prie srov aritmetiniam vidurkiui, t. y. - ^r (km/li). Ups tkms greitis yra - J = - (km/h). Wdinasi. vis keli plaustas plauktu x : { = 12(h). 126. Po pirmojo ingsnio nenudayta kvadrato dalis lygi m 2 ; po antrojo: \ = po treiojo: J = po ketvirtojo: j j po deimtojo: ^j 5 = ^ = J (m 2 !: = (m 2 ); - ^ (m 2 ) ir t, l ; (m2>.

127. 64. 64. 52 arba 58. 58. 64. 128. I. 1. I; 1 . 2 . 2 - . 2 . 2 . 2 . 129. a) (45v/3 + 70) cm; b) (42/3 + 108) cm. 130. a) a(x2 + (y/2 - y/3)x - v/S) = 0. a 0 ; b) a(x2 - IOx + 20) = 0. a ? 0.

io skyrelio strukiOra ir UksIai panas j praeito skyrelio. Pravartu visus mokinius supaindinti su nupjautiniu kgiu, pasakyti, kas yra j o auktin ir sudaromoji ir pamokyti apskaiiuoti j o tr bei oninio paviriaus plot. Pakartoti: k vadiname kgiu; k vadiname kgio auktine, sudaromja; kam lygus kgio tris ir oninio paviriaus plotas; kam lygus skritulio plotas ir apskritimo ilgis. Imokti: kaip gaunamas nupjautinis kgis; k vadiname nupjautinio kgio auktine ir sudaromja: apskaiiuoti nupjautinio kgio tr ir oninio paviriaus plot. iame skyrelyje:

4 . Pastebima, kad nupjautin kg galima gauti sukant staij trapecij apie j o s pagrindams statmen kratin. 5 . Aikinama ir formulmis pateikiama, kaip susij didiojo kgio, atkirstojo kgio ir nupjautinio kgio triai ir onini paviri plotai. Nurodymas. Sprendiant udavinius, susijusius su nupjautiniais kgiais, nebtina remtis iomis formulmis. Galima naudotis tuo, kad nupjautinio kgio tris (oninio paviriaus plotas) lygus didiojo kgio triui (oninio paviriaus plotui) minus atkirstoj o kgio tris (oninio paviriaus plotas). 6. Pateikiamas isprstas 1 udavinys. Nurodymas. Bt gerai, kad udavin panagrintumte su daugeliu mokini. 7. Pateikiamas isprstas 2 udavinys. Nurodymas. udavin nagrinkite lik su stipriausiais mokiniais. 8. Pateikiamos formuls, remiantis kuriomis patogu skaiiuoti nupjautinio kgio tr ir oninio paviriaus plot. Nurodymas. vinius. 9. Kaip domioji mediaga pateikiami pavyzdiai, k gauname pjvyje, kai kg kertame ploktuma, nelygiagreia Nurodymas. pagrindui. Atkreipkite vis mokini dmes kMokiniams l formuli siminti neliepkite ir leiskite j o m i s naudotis sprendiant uda-

1. Pateiktas kgio pavyzdys, silant mokiniams patiems prisiminti, k vadiname kgiu, j o sudaromja ir kaip apskaiiuoti kgio tr ir oninio paviriaus plot. Numdyvias. Vertt paklausti mokini, k vadiname kgio auktine, kam lygus apskritimo ilgis ir skritulio plotas. 2. Aikinama, kaip galima gauti nupjautinj kg. Nurodymas. Tai turt suprasti visi mokiniai. ia galima bt nurodyti, kas yra nupjautinio kgio sudaromoji ir paklausti, koki figr sukant gaunamas kgis. Toliau esanti teorin mediaga skirta tik stipresniems mokiniams. 3. (rodoma, kad kg kertant lygiagreia pagrindui ploktuma, pjvyje gauname skritul.

gio ainio pjvio svok.

1 3 1 - 1 4 3 teminiai udaviniai, kiti kartojimo. 131. 16* cm 2 . Nurodymas. pjvio plotas. Tada 132. 1,2m. Nurodymas. 133. IMdas. Sakykime, kad S kgio pagrindo plotas, o S| kgio = 2. .

4 8 - 6 1 . 63. 64

Tegul * - kgio auktin. Tada

IS panaij trikampi (r. brin):

= j ^ . x = 15. I staiojo : 92 12 = 1 1 7 6 * .

r , = / 1 5 2 - I2 2 9; * = J j = J . V n u p = (() 3 - I) - J *

II bOdas. r, = 9. r2 = / 2 5 2 - 20 2 = 15; V n u p = 152 - 2 0 - j * -9 2 12 = = 1176*. III bdas, n = 9. r2 = 15. V n u p = \ 8 ( I S 2 + 9 2 + 15 9) = 1176. 134. r, = / I 5 2 - 9 2 = 12; g = 2 = 4 ; = / 3 2 + 4 2 = 5 . / = 15 - 5 = 10: 5Son = +) = 10 ( 1 2 + 4 ) = 1 6 0 * . V = $ * 6 ( 1 2 2 + 4 2 + 124) = = 416*. 135. 1.5 dm. 136. a) $; b)

137. 1 0 3 0 0 * c m 3 = 1 0 . 3 * dm 3 . 138. a) 8v/4l* dm 2 ; b) 8(5 + -\) dm 2 ; c) ^ dm 3 .

139. a) AB

= 9 0 => = 900

AB = RVi;

EO

b)

140. 4,/3930 ft 2 8 0 . 9 c m 2 . 141. ft 28.3 dm 3 ( I d m 3 = 1 0 . Nurodymas. 1. Bidono tris lygus dviej ritiniu ir nupjautinio kgio tri sumai. . ; Afr (cm 3 ). V v a n d c n , = OfiVledo , AO 4 = 0.9 = . ^ = = &
2(cm)

> Vledo = 5 4 I 3 2) V b O 5 vIaurts 3) V g 4 l i m o (I)3. *

= 6* (cm 3 ). Vi a i n c t = j j r 6 2 4 = 4 8 * (cm 3 ): 1 !
= = = m

Vtauris - Vvwdem = 48 - t o = 4 2 * % 132 (cm 3 ). Ly. 132 m i .

143. R, apatinio vonels pagrindo spindulys, R2 virSutinio vonels pagrindo spindulys. V nup = (/? 2 + R2 * i / ? 2 ) H. Kadangi Rx = j * 2 , 20C = = 2 0 0 0 0 c m 3 . tai j 3,14((j/? 2 ) 2 + R\ + j ^ f ) 20 = 2 0 0 0 0 . R2 21 cm; R] ft 5-21 = 14(cm); S p a v = Sf^+nR; 144. a) 4; b)-1. b) 2. 0. I = J l O 2 + 7 2 = v/449 ft 21 (cm). S p a v = 21 <14 + 21) + 14 2 = 931 ft 2923 (cm) 2 . 145. a) 0. 1. 5. 6:

146. a) Vekselio vert yra 1 4 8 9 . 7 5 + 1 0 . 2 5 = ISOO(Li). Pagal paprastj palkan formul Pd = 5 ^ gausime: 10.25 = 1500 { g d = 30; b) diskonto suma lygi 3200 - 3128 - 72 (Lt). Pagal t pai formul kaip ir a) punkte gausime: 72 = 3200 - . P = 9. Atsakymas, a) 30 dien: b) 9%. 147. Sprendiame lygij: J T H + j r = l = S T T ' * = - 7 148. Kadangi dalijant i vienaenklio skaiiaus gauta liekana yra 8. tai daliklis yra 9. IS 9 dalijasi lie skaiiai, kuri skaitmen suma dalijasi i 9. Skaiiaus skaitmen suma lygi 2a + 3. Atm liekan. L y. 8. gausime sum. kuri dalysis i 9: 2a + 3 - 8 = 2a - 5. Kadangi 2 - 5 = 2 + 4 - 9 - 2 ( + 2 ) - 9 dalijasi ii 9. tai a + 2 dalijasi ii 9. Iaigi a = 7. Atsakyruis. Dalinys yra 377. daliklis 9. dalmuo 41. 149. B ir D. 150. a) Lygtis turi du skirtingus realius sprendinius, kai k 46 4 ; b) k > I.

151. a) Lygt 6 x 2 - x - 2 = 0 uraSykimc redukuotja kvadratine lygtimi. Tursime: .Vi - I * - I = 0. Kadangi D > 0, lai pagal Vijeio teorem X| + X2 = . t j -X2 st (X1 + 2 ) 2 b) 6.5. 152. a) 14. Nurodymas. Taikykite kosinus teorem. b) Duoiam trikampiui taikome kosinus teorem: (2v/3)2 = X 2 + 4 . 5 2 - 2 4.5 cos 6 5 ; cos65 ft 0.423; 2 - 3.807x + 8,25 = 0. Si lygtis reali sprendini neturi, todl darome ivad, kad loks trikampis neegzistuoja. Kitaip tariant, jei mgintume nubraiyti j trikampi, tai nubr 4.5 ilgio vienet atkarp ir i vieno j o s galo atidj 65 didumo kamp, i kilo galo brdami 2 V 3 ilgio vienet spindulio apskritim gautume, kad apskritimas nekelta kitos kampo kratins (r. brini). 153. Taip. Pavyzdiui, reikia imti 4 des po 17 kg ir 2 des po 16 kg. Lygybs X| + x2 = abi puses pakelkime kvadratu: . Kadangi X i X 2 = - j , tai = , 2 + 2xix2 + x f

9. T Y R I M O UDAVINIAI
i skyri geriausia nagrinti dalimis per visus mokslo metus, bet galima nagrinti ir kaip atskir vientis skyri. i o skyriaus tematika ir udaviniai neturt bti per sunks daugeliui mokini. Sprsti tokius udavinius danam bna domiau negu, pavyzdiui, skaiiuoti reikini reikmes, prastinti reikinius, sprsti lygtis, nelygybes, j sistemas, tirti funkcijas ir pan. Skyrius sudalytas i keturi skyreli. Visus skyriaus udavinius galima vadinti logikos udaviniais. Logikos udaviniams sprsti nereikia ypating teorini ini, bet j sprendimas palengvja inant tam tikrus dsningumus ar sprendimo bdus. Sprendiant tokius udavinius svarbu remtis sveika nuovoka ir teisingai surayti samprotavim grandin. Nagrinjamuose skyreliuose ir kreipiamas dmesys pagrindinius loki udavini sprendimo momentus.

9.1. Kas yra kas?


iame skyrelyje parodoma, kad sprendiant logikos udavinius kartais patogu sudaryti vadinamj teisingumo lentel ar lenteles (1 pavyzdys). Tokios lentels yra vaizdios, ir j sudarymas danai palengvina udavinio sprendim. Aiku sudarinti lenteles nra btina ( 2 pavyzdys). Bet tada samprotavim grandins nra tokios vaizdios ir j o s e lengva pasimesti. P R A T I M A I I R UDAVINIAI 154. Lina gyvena Druskininkuose, Jurgita Zarasuose. Rita Utenoje, Monika Rokikyje. Nurodymas. Kadangi Lina negyvena nei Utenoje, nei Zarasuose, nei Rokikyje, tai ji yra i Druskinink. 155. Languot suknel vilki Vua. vienspalv Ria, su irneliais Lina. Pastaba. Slygoje yra korektras klaida. Turl bti: spk mergaii vardus, Nurodymas. I pradi nustatykite, kokia yra Rtos suknel, po to Vitas.

156. I - Stirna, II - Kikis. Ul - Vilkas. Nurodymas. I pradi isiaikinkite Kikio uimi viel. 157. Gytis vyriausias. Vytas vidurinysis. Rytis jauniausias. Nurodymas. Kadangi Vyias ne vyresnis u Gyt. o Rytis ne vyresnis u Vyt. lai vyriausias i broli yra Gytis. 158. Rimas emiausias. Vilius vidurinis, Algis aukiausias. Nurodymas. Kadangi Algis nra emesnis u Vili, o Rimas nra auktesnis u Vili, lai Algis yra aukiausias. 159. Rytis aukiausias, Rimas emesnis, Gytis dar emesnis. Romas emiausius. Pastaba. Prie io udavinio turjo bti pieinys. Kadangi dl neapsiirjimo vadovlyje pieinio nra, lai udavinio pirm sakin galima formuluoti, pavyzdiui. taip: Keturi berniuk Romo. Rimo, Ryio ir Gyiio Ogiai skiriasi." 160. / bdas. Upildome vard-pavardi lentel, panaudodami udavinio informacij. (Prie enkl ,. + " ir - " nurodytas enklo paraymo eils numeris.) // bdas. Kadangi Juozas ne Juozaitis, o jis gyvena viename name su Petraiiu, tai Juozas yra Jonaitis, Jonas Petraitis, o Petras Juozaitis. Atsakymas. Jonas Petraitis. Petras Juozaitis. Juozas Jonaitis. 161. Vytas luri ieiti anksiausiai, po to Algis ir galiausiai Saulius. Nurodymas. Kadangi Vyiui mokykl yra ne ariau kaip Algiui, o Sauliui ne toliau kaip Algiui, tai toliausiai nuo mokyklos gyvena Vyias ir mokykl jis luri ieiti anksiausiai. 162. Stalino tvas yra stiklius. Bataiio stalius. Stikliaus batsiuvys. 163. Sauliaus pavard Jonaitis. Vyto Kalvaitis. Lino Petraitis. 164. Tado sesuo Aura. Ginto - Saul. Ryio - Rta. 165. Rasa usiima gimnastika, Vaiva plaukimu, o Danut slidinja. 166. ilvinas moksi IOb1 Rytis - 10". Saulius - IOc klasje. Nurodynws. Kadangi antrj partij Rytis aid su IOc klass mokiniu, o ilvinas ilsjosi, tai Saulius moksi IOc klasje.
Vardas Pavard Peuailis Jonaitis Juozaitis +5 - t
-

Jonas

Petras

Juozas

-2 -8 +9 +7 -3

167. Pagal slyg fizikos mokytojas yia vyresnis u biologijos mokytoj, taiau jaunesnis u Bretkn", tai vyriausias pagal ami yra BretkOnis ir jis gyvena toliausiai. Todl viename name gyvenu Augaitis ir Radauskas. Kadangi fizikos mokytojas yra vyresnis u biologijos mokytoj (Augaitj)1 tai fizik dsto Kazlauskas. Kadangi matematikos mokytojas su Kazlausku labai danai aidiu achmatais, tai Augaitis dsto matematik, o Kazlauskas chemij. Lieka Bretknas dsto istorij ir geografij. Atsakymas. Augaitis dsto biologij ir matematik. Kazlauskas fizik ir chemij, o Bretknas istorij ir geografij. 168. Sprendimas. / bdas. Lentelje vertikaliai suraome galimas komand poras. o horizontaliai ratus. Jei inome, kuriame rate vyko tam tikros poros rungtyns, tai atitinkamame langelyje raome plius, o visuose kituose rat langeliuose ties ia pora raome minus. Taip pat minusus raome to rato stulpelio lungeliuose. ties kuriais yra bet kuri i i komand. Gauname lentel, pavaizduot deinje. (Upildytos lentels kiekvienoje eilutje turs bti po vien plius ir 4 minusus, o stulpeliuose po 3 pliusus, kiti minusai.) Kadangi kiekvienoje eilutje luri bti lygiai vienas pliusas (kiekvienos dvi komandos susitiko lygiai vien kart), o eilutje ..virbliai" ir ..Muss" jau parayti 4 minusai, tai + bus V stulpelyje, t. y. ..virbliai" ir ,Muss" susitiko V rat. Vadinasi, t dien ios komandos negali rungtyniauti su kitomis, tad atitinkamuose langeliuose raome minusus. Dabar matome, kad . M u s s " su ..Vanagais" aid I rat lame langelyje raome plius, o negalim susitikim langeliuose minusus. Matome, kad 1 rat treios rungtyns vyko tarp Varn" ir ark". I i duomen galime nustatyti, kad V rat arkos" susitiko arba su Ereliais", arba su Vanagais". Analogikai toliau pildome lentel. Matome, kad 11 rat aid ..virbliai" ir Vaniai", o treiosios rungtyns rat vyko larp Vanag" ir .,ark". Vadi nasi, paskutiniame rate susitiko arkos" ir Ereliai". Pastaba. Galile paprayti mokini pabaigti pildyti vis lentel ir paklausti kokios komandos susitiko , IV ir V ratuose. II l/ihis. Remdamiesi teiginiais pirmj etadien Ereliai" nugaljo tvirb lius~, aiurj etadien Ereliai" veik Muses", treij etadien Muss nugaljo ..Varnus", darome ivad, kad treij etadien Ereliai" susik arba su aikomis". arba su Vanagais". Taiau .susitikti su arkomis" nega jo, nes tokiu atveju treij etadien bt susitik ..virbliai" su Vanagais' 0 taip bti negali, nes Sios komandos susiliko ketvirtj etadien. Vadinasi ircijj etadien Ereliai" susiliko su Vanagais". Ketvirt etadien Ereliai" galjo susitikti arba su arkomis", arba su ..Var nais". Jeigu bt susitik su arkomis", tai pagal slyg Varnai" turjo susitikti su ,Musmis", o taip bli negali (ios komandos susitiko treij etadien). Vadinasi, ,.Ereliai" susiliko su Varnais", penktj SeStadien su arkouiis". Atsakymas. arkos" susitiko su Ereliais". III bdas. Galima naudotis ir prastine turnyrine lentele. Sura inomus duomenis. gauname toki lentel (r. I lentel): 1 lentel
E E 2 M Vr Van S IV I U m m 1 M Il IV Vr Van S E M Vr Van S V I Il IV V IV Ul I IV V

1 .Jjeliaivirbliai" ..EreliaiMuss" ..Ereliai" Varnai" ..Eieliai.. Vanagai" ..Ereliai" Saiko*" .virMiai" .virbliai" ..Varnai" .virbliai" Vanagai" virbliai" arkos" -..Vam ai" .Muss" Vanagai" Muss" -arkai" Varnai" Vanagai" Varnai" arkos" Vanagai" ..Saikas"

U
-

IV
-

V
-

+
-

+
-

+
-

+
-

2 lentel
E I M V Vr IV Il III IV 1 V VVm S V IV

Kaip pasirinkti sekant langel? Iiname langel, apie kur turime daug" informacijos langelio M (ir M) ir stulpelyje, ir eilutje upildyta po 2 IimgeIius ir jau rayti ratai H. . I. IV. Vadinasi, langeliui M (ir M) lieka V ratas. J raome. Dabar matome, kad langel Vr (ir j Vr) galima rayti lik . Tada (ir ) reikia rayti III. po to MVan (ir VanM) - I. tada M (ir M ) - IV. EVr (ir VrE) - IV. o dabar E (E) - V (r. 2 lentel).

9.2. K u r t i e s a ?
iame skyrelyje patariama, kad kartais patogu, sprendiant logikos udavinius, daryti vairias prielaidas ir tikrinti j teisingum. Gautus rezultatus vl patanina surayti lentel (lenteles). P R A T I M A I IR UDAVINIAI 169. DaronK prielaidas: 1. Egzamino neilaik Justas. 2. Egzamino neilaik Rimas. 3. Egzamino neilaik Simas. Kiekvien prielaid tikriname atsivelgdami vaikin atsakymus ir upildome lentel, kurioje 1 reikia ties, o O mel: Prielaida Neilaik" Jusias Rimas SlllUH Atsakymas, mel: Prielaida -Vazq sudaui" Gediminus Paulius Virgis Atsakymas, I O O Atukymai Gedimino Pauliaus I O I I 1 O Virgio O I o O 1 Atsakymai Juslo 1 O I Rima 1 I O I I Simo 1 I O Netcivinga Teisinga Neteisingu 1 O

a) Rimas; b) Justas.

170. Prielaidas ir vaikin atsakymus suraome lentelje, kurioje 1 reikia ties, o O

a) Paulius; b) Gediminas; e) Virgis.

171. Prielaidas apie konkuruojani firm galim bankrot ir firm praneimus apie j sura lentel gauname, jog kiekvienoje eilutje yra po vien I (tiesa) ir po du O (melas). Taigi situacija neapibria: negalima vardyti, kuri firma bankrutuoja. Atsakymas. Negalima. 172. Kadangi Saulius visada sako tik ties, lai j o odiai Abu pasak neties" galjo bti itarti tik Iuo atveju, kai kibir atne ilvinas. Atsakymas. ilvinas. 173. Egl. 174. Rta um pirmj viel. Nurodymas. Inagrinkite upildyt lentel ir nustatykite ivados teisingum: Prielaida J viela umi" Jrate Laima Rta JQralts I O O Auakymu Laimos 1 O I Rtos I I I 1 O I Uvada

175. 1) Pirm viet um Tomas, antr Simas, trei Marius, ketvirt Kazys, penkt Vladas; 2) pirm viet um Simas, antr Marius, trei Ka/.ys. ketvirt Vladas, penkt Tomas. 176. Kadangi treiasis kalbtojas neteisus, tai luo labiau neteisus ir pirmas. Tada teisyb sak antras ..rytoj bus giedra ir saul". I ia aiku, kad Jonas kalbjo antras. Vytas pirmas, o Laurynas treias. 177. Jeigu keliautojo ir j o pasamdyto lamo pamatytas iabuvis buvo melagis, lai jis lamui sak ess teisuolis, o jeigu pamatytas iabuvis buvo teisuolis, tai jis saksi ess teisuolis. Iliigi tarnas i pamatyto ir paklausto iabuvio igirdo tvirtinim esu i teisuoli genties". Kadangi tarnas keliautojui sak tas tvirtina, jog ess i teisuoli genties", tai tarnas buvo teisuolis.

9 . 3 . Dirichl p r i n c i p a s
Dirichl principas labai paprastas, tik s k a m b a gsdinaniai. mokiniai. P R A T I M A I IR UDAVINIAI 178. / bdas. 4 obuoli rys .,narveliai", o 105 obuoliai triuiai". Kadangi 4 ..narvelius" sutalpinti IOS ..triuiai", o 105 = 4 26 + I. tai pagal Dirichl princip bus narvelis", kuriame bus bent 27 triuiai". Taigi i 105 keturi ri obuoli maiausiai 27 obuoliai yra vienos ries. U (prietaros) bdas. Tarkime, kad kiekvienos ries yra ne daugiau kaip 26 obuoliai. Tbornet dje bt ne daugiau kaip 2 6 4 = 104 obuoliai. Bet lai prietarauja slygai, kad dje yra 105 obuoliai. Prietara reikia, kad teisingas yra udavinio teiginys, jog dje yra maiausiai 27 vienos ries obuoliai. Ill bdas. Vienos ries obuoli skaiiaus vidurkis yra = 2 6 , 2 5 obuolio. Kadangi vidurkis didesnis u 26. tai yra ir ris, kurios yra daugiau kaip 2 6 obuoliai. itok sprendimo bd galima pavadinti vidurkio principu": j e i turime kelis skaiius, u i yra bent vienas skaiius, ne maesnis u vidurk, ir bent vienas skaiius, ne didesnis u vidurk. inoma, tai tas pats Dirichl principas, dk suformuluotas kiek kitaip. J galite taikyd ir kituose udaviniuose. 179. I bdas. | 3 ris (narvelius") suskirstykime 2 5 des (triuius"). Kadangi 25 = 3 8 + I. tai pagal Dirichl princip yra bent 9 ds su tos paios riiies obuoliais. II bdas. Tarkime, kad nra devyni di su I ries obuoliais. Tuomet yra bent 17 di su II ir IlI ri obuoliais. Vadinasi, bent vienos i i ri yra bent 9 ds. III bdas. Taikykite vidurkio princip. 180. 1 bdas. ia narveliai" - klass, o triuiai" - mokiniai. Kadangi yra 1076 = 25 4 3 + 1 mokiniai, o narveli" yra 43. tai pagal Dirichl princip bus narvelis", kuriame yra daugiau kaip 25 mokiniai. 11 (prietaros) bdus. Tarkime, kad kiekvienoje klasje yra ne daugiau kaip 25 mokiniai. Tbomet mokykloje mokytsi ne daugiau kaip 25 43 = 1075 mokiniai. Bei Uii prietarauja slygai, kad mokykloje mokosi 1076 mokiniai. Prietara reikia, kad teisingas yra udavinio teiginys, t. y. kad mokykloje yra klas, kurioje mokosi ne maiau kaip 2 6 mokiniai. 181. Meluose yra daugiausiai 366 dienos. Cia .,narveliai" dienos, o triuiai" mokiniai. Kad bent vien narvel" btinai patekt bent 2 mokiniai, mokykloje turi bti ne maiau kaip 367 mokiniai. 182. ia ..narveliai" mnesiai, o triuiai" mokiniai. Kadangi yra 25 = 1 2 - 2 + 1 mokiniai, o .jiarveli" yru 12, tai pagal Dirichl princip yra toks met mnuo, kai savo gimtadien venia ne maiau kaip 3 mokiniai. 183. ia narveliai" - liekanos. gaunamos dalijant sveikj skaii i 2, o triuiai" trys sveikieji skaiiai. Dalijant skaii i 2 gaunama liekana yra O arba I. Kadangi yra 2 narveliai" ir 3 skaiiai, tai pagal Dirichl princip yra narvelis", kuriame yra bent du skaiiai. Jei du skaiiai yra narvelyje" 0. tai jie dals i dviej ir bet kuri dviej suma taip pat dali i 2. Jei bent du skaiiai yra ..narvelyje" I . tai kiekvienas j duoda liekan 1 ir dviej suma dalijasi i dviej. inoma, ia viskas aiku ir be .jiarveli". Jeigu yra bent du lyginiai skaiiai, tai j suma dalijasi i 2. Jeigu lygini ne daugiau kaip vienas, tai nelygini ne maiau kaip du. o dviej nelygini suma dalijasi i 2. 184. Dalijant skaiius i S galima gauti 5 skirtingas liekanas: 0. 1 . 2 . 3. 4. Tarkime, kad narveliai" liekanos, o triuiai" ei sveikieji skaiiai. Kadangi .jiarveli" yra 5, o skaii 6, tai yra ,jiarvelis", kuriame yra bent du skaiiai. T skaii skirtumas dalijasi i 5. 185. Sudarykime 51 narvel": narvelis" O skaiiams, kurie baigiasi skaitmenimis 0 0 ; narvelis" I skaiiams, kurie baigiasi skaitmenimis 01 arba 9 9 ( narvel" patenka ir skaiius 1); narvelis" 2 skaiiams, kurie baigiasi skaitmenimis 0 2 arba 98 ( narvel" patenka ir skaiius 2); ...; ,jiarvelis" 4 9 skaiiams, kurie baigiasi skaitmenimis 4 9 arba 51; ,jiarvelis" 50 skaiiams, kurie baigiasi skaitmenimis 50. Kadangi skaii yra 52, o narveliu" tik 51, tai bus ,jiarvelis", kuriame yra du skaiiai. Tuomet arba j skirtumas (jeigu paskutiniai du skaitmenys vienodi), arba j suma (prieingu atveju) baigiasi skaitmenimis 0 0 ir dalijasi i 100. J o esm suprasti gali ir patys silpniausi

186. a) !rodykime, kad pamus 13 pietuk ne maiau kaip 4 pietukai yra (os paios spalvos. Cia ..narveliai" spalvos, o ..triuiai" paimli pietukai. Kadangi yra 4 narveliai", o pietuk 13 (13 = 4 3 + 1). tai pagal DirichIC princip bus narvelis", kuriame yra daugiau kaip 3 pietukai. Taigi yra bent 4 vienos spalvos pietukai. Dar reikia rodyti, kad maiau kaip 13 pietuk imti neutenka. I tikrj, net jeigu imame 12 pietuk, lai galima imti po 3 kiekvienos spalvos, taigi keturi vienos spalvos pietuk nebus. b) Aiku, kad 26 pietuk neutenka: gali atsilikti, kad tai bus 10 raudon. 8 geltoni ir 8 mlyni pietukai, (rodysime, kad 27 pietuk tikrai uteks. Tarkime prieingai kad tarp paimtj 27 pietuk nra kurios nors spalvos. Tada nepaimti bus kurios nors spalvos pietukai taigi maiausiai 4 (jei nra raudonos nepaimti maiausiai 8 pietukai. .... jei nra alios maiausiai 4 pietukai). c ) Aiku, kad 27 pietuk negana: tai gali bti 10 raudon. 8 mlyni. 4 ali ir S geltoni pietukai. Jnxlysime. kad 28 pietuk utenka. I tikrj, pamus 2 8 pietukus lieka 2 pietukai. I j daugiausiai 2 gali boti geltoni. Vadinasi, paimta maiausiai 8 2 = 6 geltoni pietukai. Atsakymas, a) 13; b) 27; c) 28. 187. Sudarykime 3 0 narveli" ir paymkime juos skaiiais 0. 1, 2. . . . . 29: narvel" su numeriu 0 talpinkime komandas, neaidusias nei vien rungtyni, 1- komandas, suaidusias vienerias ningtynes. 2- dvejas. . . . . 29- dvideimt devynerios rungtynes (didiausias galim rungtyni skaiius). Arba narvelis" 0. arba narvelis" 29 yra tuias, nes negali bti taip. kad viena komanda nesuaid nei vieneri rungtyni, o kita tuo paiu metu suaid 29 rungtynes. Likusiems 29-iems narveliams" tenka 30 komand. Vadinasi, nors viename narvelyje" yra bent dvi komandos. 188. Nuspalvinkime mlynai lankus, simetrikus raudoniems lankams apskritimo centro atvilgiu. Kadangi raudon lank ilgi suma didesn u pus apskritimo ilgio, tai ir mlynai nuspalvint lank ilgi suma didesn u puse apskritimo ilgio, todl alHcm spalvomis nuspalvint lank bendras ilgis didesnis u apskritimo ilg. Vadinasi, bus apskritimo lankeli, nuspalvint abiem spalvomis (savotikas Dirichl principas: i tikrj, jei toki lankeli nebt. Uii j ilgi suma bt ne didesn u apskritimo ilg). Skersmens, nubrto per lak. kuris nuspalvintas dviem spalvomis, galai bus nuspalvinti raudonai. 189. Tegul |,2< I. ai ai +ai, +a2+03, n ~ duotieji skaiiai. Sudalykime n sum:

ai + 2 + " 3 + + Un. Jei bent viena i j dalijasi i n, tai teiginys teisingas. Sakykime, kad nei viena i j nesidalija i n. Tada dalijamos i n jos gali duoti tik liekanas 1 .2 n 1. Sum yra n. o skining nenulini liekan, gaunam dalijant sveikuosius skaiius i n, yra n 1. ia narveliai" liekanas, o triuiai" sumos. Kadangi narveli" yra n - 1 , o sum . tai pagal Dirichl princip bus narvelis", kuriame yra daugiau kaip viena suma, t. y. bent dvi sumos. T sum skirtumas dalijasi i ir, ir j i s yra lygus kuriam nors duotajam skaiiui arba keli skaii sumai. flI Kiras badas. NagrinCkimc + 1 skaii: 0, <i|. ax + 0 2 - " t + "2 + a3 + a2 + + a. Liekan dalijant juos i n yra daugiausiai n. Vadinasi, bent du skaiiai turi t pai liekan. aigi j skinumas dalijasi i ir. 190. Imkime n + 1 skaii: m. m2. Pti. .... m"*1. ia narveliai" liekanos, o triuiai" m laipsniai. Kadangi narveli" yra n. o skaiiaus m laipsni n + 1, lai pagal Dirichl princip bus ..narvelis". kuriame yra daugiau kaip vienas skaiiaus m laipsnis. Vadinasi, yra bent du laipsniai, kuriuos dalydami i n gauname t pai liekan. Tarkime, kad Uii m' ir m ' . i skaii skinumas m' - m* dalijasi i n, L y. m1 - nt' = a n. arba m*(m'~' - 1) a n. Kadangi ir n yra tarpusavyje pirminiai skaiiai, tai m1 ir tuip pat yra tarpusavyje pirminiai. Tbomet skinumas m'~* - 1 dalijasi i . ir tai yra iekomasis skaiius.

191. Padalykime kvadrat 25 lygius kvadratlius, kuri kiekvieno kratins Ugis lygus j m (ilgius matuojame metrais, bet toliau to neymsime), i a ..narveliai" kvadratliai, o triuiai" takai. Kadangi kvadratli yra 25. o tak 51 (51 = 25 2 + IX tai pagal Dirichl princip bus kvadratlis, kuriame yra daugiau kaip 2 takai, t. y. 3 arba daugiau. Taigi yra kvadratlis, kuriame yra bent trys takai. Kadangi ^ Apie kvadratl apibrto apskritimo spindulys lygus Radome apskritim, kurio viduje ar paiame apskritime yra bent trys takai. = ^/j < . tai galima nubrd lok koncentrik apskritim, kurio spindulys lygus . ir minti takai jau atsiduria apskritimo viduje. 192. I pradi panagrinkime udavin, laikydami med taku. Vien kvadrato kratin (lygi 1000 m) padalykime ^ ^ 100 dali, o gretim - = 50 dali. Ived per dalijimo takus licses. lygiagreias kvadrato kratinms, gausime 100 5 0 = 5000 staiakampi aikteli. Kadangi medi" (tak) yra 4500. lai atsiras aiktel (ir nei 500 loki aikteli), kurios viduje nra medi. Blogiau, jeigu norime, kad medi nebt ir ant aiktels krat tada juk gali aisiiikii. kad medis priklauso i karto keturioms aiktelms. Apeiti sunkum galima taip. Dalykime vien kvadrato kratin 9 9 lygias dalis, o kit 49. Tada gausime 9 9 4 9 = 4 9 0 0 - 49 = 4851 aiktel, ir benl vienos i j (i tikrj bent 351 i j ) viduje nebus medi". Aiktels kratai lygs -1? = 10.1... ir -jq^ = 20.4.... todl jos viduje galima nubraiyti staiakamp lO 20. kuris nebeturs ..medi" nei viduje, nei ant savo kratini. Dabar jau aiku, k daryti su realiais" mediais, kuri skersmuo 0 , 5 . Sakykime. kad medis priklauso aikStelei. jeigu j o skerspjvio centro projekcija priklauso aiktelei. Jeigu rastume aiktel, pavyzdiui. 10.6 20.6, kurios viduje nra medi, tai sumain aiktel (pastm jos kratus vid per 0 . 3 ) gautume aiktel, kurioje nra medi: nei jeigu didesnje aiktelje buvo medis, tai j o spindulys lygus 0 , 2 5 , ir naujos aiktels n vienas medio takas nebepasiekia (juo labiau jos nepasiekia kil aikteli mediai). Taigi reikia padalyti kvadrat bent 4501 staiakamp. Anksiau dalijome 100 50 ir 99 4 9 staiakampi, dabar j imame iek tiek maiau. Dalykime vien kvadrato kraStin 94 dalis, kit 48. Gausime 9 4 48 = 4 5 1 2 aikteli, kuri matmenys 20.8... ir 10.6.... Kadangi medi yra 4500, lai rasime aiktel (ir nei bent 12). kurios viduje medi nra. Sumain j iki 2 0 10 gausime aiktel, kurios nesiekia nei vienas medio takas. 193. Aiku, kad daugiakampis negali turti buk kamp (r. paveiksll): jeigu n kampis luri bukj kamp, lai nesunku nurodyti j o viduje tak, i kurio nuleistas statmuo krenta kratins lsin. Vadinusi, -kampio kiekvienas kampas 90. o j o kamp suma < 90i. Kiui vertus, -kampio kamp suma lygi I80>( - 2). Todl 180(n - 2 ) ^ 9 . 90n 2 180. n 4. Jeigu = 4. lai keturkampio kamp suma lygi 3O. Vadinasi, visi j o kampai stats (jeigu bent vienas kampas < 90", Ui kamp suma bt < 9 0 + 3 9 0 . I. y. maesn u 360). Gauname staiakamp, o jis tikrai pasiymi reikalaujama savybe. Jeigu i = 3. lai gauname trikampius, neturinius bukj kamp. t. y. staiuosius ir smailiuosius trikampius. Akivaizdu, kad tikrai juose statmenys i vidaus tako kerta vidinius kratini takus. Taigi slyg tenkina tik smailieji ir siatieji trikampiai bei staiakampiai. Pastaba. inoma sprendiant visikai neprireik Dirichl principo. Galima remtis kratinio elemento metodu: nagrinkiine didiausi kamp, jis negali bti bukas, todl kiekvienas kampas 90. 194. Netiesa, nes galima rasti net 33 skaiius, taip kuri nra nei vieno, kuris bt du kartus didesnis u kit. Pavyzdiui, tokie yra skaiiai 1, 3, 4. 5, 7, 9, U , 12, 26. 27. 28. 29. 30, 31, 32, . . . , 49, 50. Nesunku suvokti, kaip parinkti ie skaiiai. Imkime didiausi skaii 50. Aiku, kad imti 25 negalima, o pamus visus skaiius nuo 2 6 iki 50, net didiausio ir maiausio i j santykis maesnis u 2. Prie j galima prijungti, pavyzdiui, 12, U , 10, 9, 8. 7, 3, 2. Pastaba. Udavinys siejasi su 1 % udaviniu. 195. Kvadrat suskaidykime 5 0 lygi staiakampi, kuri plotai . o kratini

ilgiai yra, pavyzdiui, 0 , 2 ir 0 , 1 . ia narveliai" staiakampiai, o triuiai" takai. Kadangi staiakampi yra 50. o lak 101, tai pagal Dirichl princip bus staiakampis, kuriame yra daugiau kaip 2 takai. Kadangi jokie trys takai

nepriklauso vienai tiesei, tai tie takai yra tam tikro trikampio virns. Gerai inoma, kad trikampio plotas yra ne didesnis u staiakampio, kuriame jis yra. ploto S pu.se (r. Letn toliau). Kadangi S = 0 . 2 - 0 , 1 = 0.02. tai SABC < < 0 . 5 0.02 = 0.01. Lema. SiaCiakumpyje esanio irikampio plotas yra ne didesnis ui ploto pus. staiakampio

Lemos rodymas. Galime sakyti, kad trikampis brtas staiakamp (prieingu atveju staiakampio kratines lygiagreiai stumsime vid tol. kol j o s pasieks trikampio virnes, o staiakampio plotas dk sumas). Kadangi visos keturios staiakampio kratins turi po trikampio virn, tai maiausiai viena trikampio virn priklauso dviem staiakampio kradnms, L y. sutampa su staiakampio virne. Jei tokios yra visos trys trikampio virns, tai trikampis tiesiog yra staiakampio pus (r. a) brin). Jei tokios virns dvi ir jos yra prieingos staiakampio virns, tai trikampis yra puss staiakampio viduje (r. b) brin). Pagaliau jei toki virni dvi. tai trikampio pagrindas sutampa su staiakampio kraitine (<r). o j o auktin lygi staiakampio kilai kradnei (b), taigi uikampio plotas (o/) yra kaip uk pus staiakampio ploto (ab) (r. c) brin). Pagaliau sakykime, kad lik viena trikampio virn C sutampa su staiakampio virne, A ir B yra kitose staiakampio kradnse (r. d) brin). Per trikampio virn B nubrkime des BE. lygiagrei staiakampio kratinei. Nubrtoji ties dalija staiakamp du staiakampius, o trikamp ABC du trikampius ABD u , BDh-, c BDhI , BDhDnr. c c BDC. SABD = r1SCBD = *. sACB = -^ri + j-= = Un + h ) = ^ r 1 < = 5 ; ia a ir b - staiakampio kratini ilgiai. 5 staiakampio plotas. Lema rodyta, (domu, kad lemai rodyti nereikia n ploto formuli. Atvejais a) ir b) tai aiku: trikampis maesnis" u pus staiakampio. Atveju c) nuleidiame trikampio auktin, kuri dalija ir trikamp. ir staiakamp du. Kairysis trikampis yra pus kairiojo staiakampio (plg. atvej a)), deinysis pus deiniojo. Pagaliau atveju d) deinysis trikampis BDC telpa deiniojo trikampio pusje (plg. atvej b)), o kairysis trikampis ABO yra viduje trikampio ABE, kuris yra pus kairiojo staiakampio (plg. atvej e)). Tbks rodymas prieinamas ir jaunesnij klasi mokiniams. 196. Yra 100 nelygini skaii, maesni u 200. Sudarykime narvelius", kuriuos eini skaiiai a, 2a, Aa. 8, 16. . . . ; ia a nelyginis skaiius, maesnis u 200. ia .jiarveliai" nelygini skaii, padaugint i dvejeto laipsni, rinkiniai, o triuiai" irinktieji skaiiai. Kiekvienas i j patenka vien narvel". Kadangi irinktas 101 skaiius, o .jiarveli" yra 100. tai pagal Dirichl princip bus .jiarvelis". kuriame yru benl du skaiiai. Aiku, kad i dviej narvelio" skaii vienas dalijasi i kilo. 197. Tarkime, kad nra dviej berniuk, suvalgiusi po vienodai rieut. Sunumeiuokime berniukus suvalgyt rieut didjimo tvarka Tada pirmas berniukas suvalg ^ O rieut, antras I rieut, treias 2 rieutus 21-mas ^ 2 0 rieut. Tada visi jie suvalg ne maiau kaip 0 + 1+ 2 H 1-20 = 210 rieut. Prietara, nes rieut buvo tik 200. 198. Irikiuokime gyventojus pagal ami ir imkime 100 pai vyriausi. rodysime. kad j met suma ne maesn kaip 3100 mel. Tarkime, kad atrinkto inuo gyventoj met suma maesn u 3100. Tuomet jauniausio i j amius maesnis u 3100 : 100 = 31 metus. Vadinasi, kiekvieno, nejusio imt, amius taip pat maesnis u 31 metus. Taigi moni, nepatekusi imt, met suma maesn u 31 23 = 713 met. o vis gyventoj met suma maesn u 3100 + 713 = 3813. o tai prietarauja udavinio slygai. Beje. seniausi gyventoj met suma lygi 3100 tada ir tik tada kai vis gyventoj amius vienodas 31 metai. Kitas bdas. Vis 123 gyventoj amiaus vidurkis yra 3813 : 123 = 31 metai. Aiku, kad 100 vyresnij amiaus vidurkis ne maesnis. Todl to 100 vyresnij amiaus suma ne maesn u 31 100 = 3100 met. Pastaba. Sprendiant 197 ir 198 udavinius taikomas kraitinio elemento metodas: nagrink suvalgiusius daugiausiai, nagrink vyriausius. 199. Nurodymus. Prie sprendiant 199 udavin verta isprsti kit. pana j , dk su maesniais skaiiais. [rodykite, kad ii 9 skirting natralij skaii, ne didesni ut 15. visuomet galima paimti tris tokius skaiius, ii kuri dviej siuna bt lygi treiajam.

X b

rodymas. TUrime 9 skaiius, ne didesnius u 15. Iirinkime i j didiausi. Suraykime visus (o didiausio skaiiaus ir maesni u j i irinktj skaii skirtumus. T skirtum yra 8 , be , visi jie skirtingi ir maesni u 15. Pradini skaii skaiiaus ir skirtum skaiiaus suma yra 9 + 8 o 17. Ji didesn u 15. Todl pagal Dirichl princip galsime rasti tokj skirtum, kuris sutaps su vienu i duotj skaii, a - b = c. Tada a = b + c. O tai ir reikjo rodyti. Dabar isprsime 199 udavin. Duou 9 8 6 skaiiai, maesni u 1969. Irinkime i j didiausi ir paymkime j N. Dabar nagrinkime skaiiaus N ir kiekvieno kito i duotj skaii skirtumus. Toki skirtum bus 9 8 5 . visi j i e bus skirtingi ir maesni u 1969. Duotj skaii skaiiaus ir skirtum skaiiaus suma yra 9 8 6 + 985 1971 (triuiai"). Ji didesn u 1969 (narveliai"). Atsiras du skaiiai, pakliuv vien narvel", t. y. lygs. B e t tai negali bti du i duotj skaii j i e pagal slyg nelygs. Nelygs ir nagrinjami skirtumai. Todl u i bus skinumas m - n . kuris sutampa su vienu i duotj skaii /. Tarp duotj 9 8 6 skaii radome uis tokius skaiius m . n ir r. kad m n + /. o lai ir reikjo rodyti. Udavinio teiginys taps neteisingas, jei skaii 9 8 6 pakeisime skaiiumi 985. I tikrj, pakanka imli visus nelyginius skaiius, ne didesnius u 1969; j kaip lik yra 985. o dviej nelygini skaii suma yra lyginis skaiius. 2 0 0 . Paymkime bendrj sekos nar a. Tada o j = 1, a i = 1, aj = 2 o seka sudaroma pagal taisykl a,,+2 = "u + " n + l - Nagrinkime liekanas, gaunamas dalijant sekos narius i 1 0 0 0 0 . Paymkime skaiiaus a liekan r. I pradi, kol a maesni u 1 0 0 0 0 . liekanos r sutaps su paiais skaiiais, o po to jau nebe. Panagrinkime, kaip susijusios sekos nari liekanos. Raskime o + 2 liekan r+2. kai inome a ir a+\ liekanas r ir r+|. Aiku, kad jeigu r + r+| < 1 0 0 0 0 . tai r n + j = r + r n 4 . | . o j e i g u + + 1 1 0 0 0 0 . tai r + i = r + r + | 1 0 0 0 0 (prisiminkite lygiai taip pat randame paskutin dviej skaii sumos skaitmen: jeigu paskutini skaitmen suma maesn u 10. tai skaitmenis tiesiog sudedame, o jei didesn u 10 atimame 10). Mums svarbiausia u i . kad visada sumos liekana nustatoma vienareikmikai pagal dmen liekanas. Vanodami enkl kuris reikia, kad abiej skaii, tarp kuri j i s paraytas, liekanos lygios, visada galime parayti: '1-+2
r

+ r B+-!

(1)

I io lyginio aiku, kad ne lik r+2 vienareikmikai nustatomas pagal r ir /+. bet ir apskritai inodami dvi liekanas i trij nustatome uei (pavyzdiui. jei inome r n + j ir r. tai vienareikmikai randame /+ : r n + j = + 2 - r it. j e i rn2 ~r 0 . ir r n + | = r n + 2 - rn + 1 0 0 0 0 , j e i r n + 2 - r < 0). u Taikykime Dirichl princip. Skining liekan r yra ne daugiau kaip IO 4 1 o skining liekan por pagal sandaugos taisykl ne daugiau kaip IO 8 . Nagrinkime 10* + 1 liekan por: (n,/-2), ( . ) . ( , 4 ) . . . . . ( 8 + | . + 2 ) Aiku, kad bent dvi i i por sutampa, taigi yra lokie n ir m, n < m, kad 'n - rm, r+|=rm_|. (2)

Remiantis ( I ) lyginiu r+i f _ + r * . + r e _ 1 + r.

Bel r M _| pagal r + i ir/,, nustatoma vienareikmikai, o r m _ | vienareikmikai nustatoma pagal r m + i ir r m . Dabarremiantis (2) lygybe kiekvienos i pastarj dviej lygini dvi liekanos lygios, todl lygios ir treiosios liekanos. r _ | =
r Ot-IAnalogikai: r = rm ir r_ 1 r _ j . tai r _ 2 -2 t t Pagaliau gausime r2 = rm- H-t 2 (indeks skinumas vis tas pats: m - n) u r\ = r m - n + I - Bet rI = 1. n - U2 - 1. todl i lyginio 17,,-,,+2 _ + / _+|. gauto pagal (1) formul, turime 1 r w . -f 1, o tai reikia, kad r m _ = 0 . Savo ruotu tai reikia, kad < - dalydami i IO 4 gauname liekan 0 . Vadinasi, skaiius a m _ baigiasi keturiais nuliais. =

201. Inagrinkime sek skaii: 1 . 1 1 , 1 1 1 , 1 1 1 1

111... 1. Dalijant skaiius i


197S

1977 yra ne daugiau kaip 1977 liekanos (ia ..narveliai" liekanos, o triuiai" skaiiai). Pagal Dirichl princip egzistuoja du ios eiluts skaiiai, kuriuos dalijant i 1977 gaunamos vienodos liekanos. I didesniojo skaiiaus atm

maesnj, gausime skaii, urayt vienetais ir nuliais, kuris bus skaiiaus 1977 kartelinis. Udavinys isprstas. Pastaba. Jdomu1 kad utenka imti sek i 1977 skaii. Negana to. galima teigti, kad joje bus 1977 kartotinis (kitaip sakant, bus toks skaiiaus 1977 kattotinis, kuris uraomas vien vienetais). Tarkime prieingai, kad kartotinio nra. 'Iida n vieno skaiiaus dalybos i 1977 liekana nelygi 0. Kadangi nelygi nuliui liekan yra 1976 ( 1 , 2 , . . . , 1976), o sekoje skaii yra 1977, tai bent du i j turs t pai liekan. Vadinasi, j skirtumas 111 ...11 ...1 I . . . I = 111...10...0 dalijasi i 1977. Kadangi 1977 neturi nei daugiklio 2. nei S. tai i 1977 dalijasi skaiius 111...I. Prietara, nes n vienas toks skaiius (turintis ne daugiau kaip 1977 skaitmenis) pagal prielaid nesidalija i 1977. Dabar galime grti prie pradinio sprendimo (jo privalumas nesinaudojama prietaros metodu). Gav skaii 111...100...0. kuris yra 1977 kartotinis, galime teigti, kad ir skaiius be nuli yra 1977 kartotinis. Gauname ne daugiau kaip 1977 vienetukus turint skaii 11...1, kuris dalijasi i 1977. 202. Nurodymas. Prie sprendiant 202 udavin verta isprsti kit, pana j . tik su maesniais skaiiais. rodykite, kad yra Iob skaiiaus 7 kartotinis, kurio visi skaitmenys lygs I. rodymas. ISnagrinkime skaii sek 1, U , I I I . 1111.11111.111111,1111111, 11 I l 1111, ia .,narveliai" liekanos, gautos skaii dalijant i 7. o triuiai" skaiiai. Pagal Dirichl princip egzistuoja du skaiiai, kuriuos dalijant i 7 gaunamos vienodos liekanos. Tuomet t skaii skirtumas dalijasi i 7 be liekanos. Liekanos, gautos dalijant duotuosius skaiius i 7. atitinkamai lygios I, 4, 3. 5. 2, 0 . 1 . 4 . Matome, kad i tikrj lygios yra liekanos, gaunamos dalijant 1 ir 1111111 (arba I l ir 11111111) i 7. Skirtumas 1111111 - 1 = I l I N l O dalijasi i 7. taigi ir skaiius l l l l l l dalijasi i 7. Beje. ia liekan nagrinjimas tik garantuoja, kad anksiau ar vliau skaiius 1I...1 pasidalys i 7. Kadangi ia galima tiesiog dalyti kampu, tai greitai nustatome, kad jau l l l l l l dalijasi i 7. Dabar isprskime 202 udavin. Nagrinkime skaii sek 1. I I . I l l 111...I. ia vl narveliai" IieI kanos, triuiai" skaiiai. Skirtumas, palyginti su dalyba i 7. ia tas. kad faktikai dalyti nemanoma. Pagal Dirichl princip egzistuoja du skaiiai, kuriuos dalijant i 1993 gaunamos vienodos liekanos. TUomct t skaii skirtumas dalijasi i 1993. Tarkime, kad tie skaiiai yra 111...I ir I J L 1 1 L I didesnioOI +n j o skaiiaus atm maesnj, gautume skaii 1I1...1000...0. kuris dalijasi i 1993. Kadangi 1993 neturi dalikliu 2 ir 5. tai ir I l.."l dalijasi i 1993. (rodme n net truputl daugiau, nei reikalauta: yra toks skaiius, uraomas ne daugiau kaip 1993 vienetais, kuris dalijasi i 1993.) 203. ISnagrinkime du atvejus: 1) Tarkime, kad yra 9 skaiiai, kuriuos dalijant i 9 gaunamos 9 skirtingos liekanos. Tuontet liekan suma lygi 3 6 ( 0 + 1 + 2 + 3 + 4 + 5 + 6 + 7 + 8 = 36), taigi vis devyni skaii suma dalijasi i 9 be liekanos. 2) Tarkime, kad nra 9 skaii, kuriuos dalydami i 9 gautume 9 skirtingas liekanas. Tbomet didiausias skirting liekan skaiius gali bti 8. Kadangi 65 8 - 8 + 1 . Uti pagal Dirichl princip yra bent 9 skaiiai, kuriuos dalijant i 9 gaunama vienoda liekana Tu skaii suma bus dali i 9. 204. Dalijant skaiius i 7 didiausias skirtingu liekan skaiius gali bti 7. Kadangi 100 = 7 14 + 2. lai pagal Dirichl princip tarp duotj 100 skaii yra maiausiai 15 skaii, kuriuos dalijant i 7 gaunama la pati liekana. Tuomci bei kuri dviej skaii, paiml i tninl 15 skaii skirtumas dalijasi i 7 be liekanos. 205. Dalijant skaiius i 11 galima gauti ne daugiau kaip 11 skirting liekan. Kadangi skaii turime 12. lai yra maiausiai 2 skaiiai, kuriuos dalydami i 11 gauname vienodas liekanas. T skaii skirtumas dalijasi i 11 be liekanos ir yra maesnis u 99. Bet skirtumas yra skaiiaus 11 kartotinis, o vis vienuolikos kartotini, ne didesni u 99. skaitmenys yra vienodi.

j skyrel galima laikyti paiu sunkiausiu iame skyriuje. Kratinio elemento metodo esm gerai atspindi 1 pavyzdys. Slyga baisoka, bet sprendimas trivialus. Silpnesniems mokiniams galima pasilyti isprsti analogik udavin imant ne 100 -kamp, o pavyzdiui 4-kamp. Aiku, svarbiausia ia pastebd, kad slygoj e nurodyta, j o g surayti skaiiai yra skirtingi, vadinasi tarp j yra maiausias ir yra didiausias. Panagrinkime 2 pavyzd. ia pirmiausia reikia teisingai suprasti slyg: 1) reikia sudlioti visas 44 monetas; 2) monet skaiius kiense turi bti skirtingas (gali likti viena tuia kien, bet daugiau tui kieni Iikd negali). Po to pasilykite mokiniams pabandyti sudlioti monetas. Natralu bandyti dlioti taip: pirm kien dti I monet (liko 4 3 ) , antr 2 monetas (liko 4 1 ) , trei 3 monetas (liko 38). kartu skaiiuojant kiek monet liko nedt. Tskime: ketvirt 4 monetas (liko 34). penkt 5 monetas (liko 2 9 ) , et 6 monetas (liko 2 3 ) , septint 7 monetas (liko 16), atunt 8 monetas (liko 8). ia tenka sustoti turime dvi tuias kienes ir 8 monetas. Aiku, kad likusi 8 monet negalima sudlioti dvi kienes taip. kad visose kiense monet skaiius bt skirtingas. i a j a u beveik akivaizdu, kad norimu bdu sudlioti nepavyks. Tiesa, toks sitikinimas kiek susvyruoja pasilius dd monetas kienes kitaip, pavyzdiui. trei kien du ne 3, bet 4 monetas ir 1.1. Akivaizdu, kad surayti visus manomus variantus ilgas usimimas. Ms prielaid, j o g sudti monet negalima, reikia rodyti. Toliau galima samprotauti, kaip pateikta vadovlyje (r. sprendim). Pastaba. Prietaros metodas kartais mokiniams sunkiai suvokiamas. Todl gali bti naudinga aikinti sprendim taip: P R A T I M A I IR UDAVINIAI

Bandykime idlioti 4 4 monetas j 1 0 kieni. A turiu vien kien dti 0 monet kitaip deimtyje kieni bt ne maiau kaip 1 + 2 + - + 9 + 1 0 = 5 5 monetos. Dabar a turiu vien kien dti 1 monet kitaip kiense bt ne maiau kaip 0 + 2 + 3 + + 1 0 = 54 monetos. 3 + 4H Toliau a turiu dti kuri nors kien 2 h 10 = 5 3 monetos. Dabar a turiu dti monetas, kitaip kiense bt ne maiau kaip 0 + 1 + kien 3 monetas kitaip kiense bt ne maiau k a i p 0 + 1 + 2 + 4 + 5 + + 1 0 = 52 monetos. Lygiai taip pat a turiu dti 4 monetas. 5 monetas, 6 monetas, 7 monetas. Dabar a turiu dti ir 8 monetas kitaip kiense bt ne maiau kaip 0 + 1 + 2 + 3 + 4 + 5 + 6 + 7 + 9 + 1 0 = 47 monetos. Taigi a priverstas sudti 0 , 1 , 2 , 3, 4 . 5 , 6 , 7. 8 monetas. Man liko 8 monetos ir viena kien, bet 8-i monet kien j a u yra. taigi sudti norimu bdu 4 4 monetas nemanoma. T pat sprendim galima idstyti dar kitaip. Kiek daugiausiai monet a galiu dti kien? Ttk atuonias. I tikrj, jei diau 9 monetas ar daugiau, kiense bt ne maiau kaip 9 + 0 + 1 + 2 + 3 + 4 + 5 + + 6 + 7 + 8 = 4 5 monetos. Vadinasi, monetas a turiu sudti 10 kieni, kuri kiekvienoje gali bti nuo 0 iki 8 monet ( 9 narveliai"). Pagal D i r k b l e princip atsiras bent 2 kiens, kuriose monet skaiius vienodas. Taigi monet sudlioti nepavyks. (domu, kad pateiktas sprendimas panaus udavinio su 4 5 monetomis sprendim (tada sudlioti monetas galima!). Kiek daugiausiai monet a galiu dti vien kien? Ttk 9. I tikrj, jei diau 10 monet ar daugiau, kiense bt ne maiau kaip 1 0 + 0 + H + 8 = 4 6 monetos. Taigi vien kien dedu 9 monetas. Lieka 3 6 monetos ir 9 kiens. Reikia sudaryti sum 3 6 i 9 skirting dmen 0 - 8 . B e t maiausi manom dmen suma 0 + 1 + 2 - 1 l 8 = 3 6 . Jei bent vienas dmuo bt didesnis, lai suma bt didesn u 3 6 . Vadinasi. i esms tra vienas bdas sudlioti 4 5 monetas: dti 0 , 1, 2 , . . . . 8 . 9 monetas.

206. Tarkime, kad surame grybautojus j surinkt gryb skaiiaus majimo tvarka. Aiku, kad piimieji trys grybautojai surinko daugiau gryb negu bet kuris kitas trejetas, (rodykime, kad jie surinko ne maiau kaip 5 0 gryb. Jeigu trei viet ums grybautojas surinko 16 arba daugiau gryb, tai antroje vietoje esantis gr>'bautoj3s surinko ne maiau kaip 17 gryb, o pirmoje ne maiau kaip 18 gryb. Kartu jie surinko ne maiau kaip 16 + 17 + 18 = 51 gryb. Jeigu ueij viet ums grybautojas surinko ne daugiau kaip 15 gryb, tai grybautojai, um nuo ketvirtos iki septintos vietos, surinko ne daugiau kaip 1 4 + 1 3 + 1 2 + 1 1 = 5 0 gryb. Tuomet pirmasis trejetas surinko ne maiau kaip 50 gryb. Beje. gali atsitikti, kad tam tikri Uys grybautojai surinko lygiai 50 gryb. Pavyzdiui, pirmi trys grybautojai atitinkamai surinko 19. 16, 15 arba 18, 17, 15.

207. Inagrintame kraitin atvej raskime sum 5 didiausi trupmen, kuri skaitikliai IygOs I. o vardikliai nelyginiai skaiiai: i + J + j + i + iV N e " sunku sitikinti, kad Si suma maesn u I : ji maesn net u 0 , 3 4 + 0 , 2 0 + 0 , 1 5 + 0 . 1 2 + 0 , 1 0 = 0 . 9 1 . Galima skaiiuoti su paprastosiomis trupmenomis: sitikinkime, kad atm i vieneto 3 + 3 + 7 + 9 + gausime teigiam skaii (tai ir reikia, kad minima suma maesn u I):

!---"
Bet kuri kit trupmen, tenkinani udavinio slyg, suma maesn. Taigi duotj trupmen suma negali bti lygi I. Udavinys isprstas. B e j e . nei 6 . nei 7. nei 8 toki trupmen suma negali, o tik 9 trupmen suma gali bti lygi vienetui ( 4 sprendiniai; r. urnalo , + " 2 0 0 2 m. Nr. I. p. 70). 208. Udavinio slyg reikia patikslinti. Yra 100 kubeli. Kiekvieno kubelio siena nudalyla arba raiutonai, arba mlynai, arba luliai SO kubeli luri benl vien raudint sien, 85 bent vien mlyn. 75 benl vien iali. Kiek maiiausiai kubeli luri vis spalv sien? I pradi isprskime pakoreguotj udavin. Raudonos sienos neturi 2 0 kubeli, mlynos 15. alios 2 5 . Vadinasi, bent vienos spalvos sien neturi ne daugiau kaip 20 + 15 + 25 = 60 kubeli, todl vis spalv sien turi ne maiau kaip 4 0 kubeli. Kad manomas 4 0 kubeli atvejis, rodo toks pavyzdys: 4 0 R M 2 (tai reikia, kad 4 0 kubeli turi vis spalv sien). 2 0 M . 15R, 25MR. Grkime prie vadovlio udavinio, kai reikt atsakyti klausim: kiek kubeli gali turti vis spalv sien? Atsakymas bt toks: vis spalv sien gali turti bet kiek kubeli nuo 4 0 iki 70. sitikinkime, kad * 70 ( paymjome trispalvi kubeli skaii). Nctrispalvi kubeli yra 100 - x . Nctrispalvig raudon yra 80 - x . mlyn 85 , ali 7 5 - * . Vadinasi. 8 0 - * + 85 - + 75 - 100 .r 70. Atvejis, kai trispalvi kubeli yra lygiai 70. taip pat manomas: raudon kubeli tegu bus 8 0 - 70 = 10. mlyn 8 5 - 7 0 = 15. ali 7 5 - 7 0 = 5. Tada udavinio slygos vykdytos. Nesunku parinkti pavyzdi, kad manomas ir kiekvienas kitas atvejis: = 4 1 . 4 2 69. KiUis bdas. Daug paprasiau sprsti udavin, uraius slyg lygtimis. Jeigu, pavyzdiui, skaii kubeli, kuri sien spalvos yra tik R ir 2 , paymsime R (ir pan.), tai MR+MR MRl M R+ +M+R+M = 85. 75. + R + 100, (1) (2) (3) (4) + MR + Rt + R = 8 0 . R+ M + =

MR + MR + M +M

Kadangi lygtyse perteikta visa informacija, tai esame visikai sitikin, kad visas reikiamas ivadas galima gauti i lygi. Matysime, kaip lygtys g a l v o j a " u mus. Sudj paskutines tris lygtis ir atm ( I ) , gauname 2MR +MR + M + R = 140, 140. (6) (5)

i ia aiku, kad 2 M R MR 70.

I (5) lygties atm ( I ) gauname, kad MR - M - R - 40. i kur aiku, kad MR 4 0 . (8) (7)

Taigi tiesiog paios lygtys . j o d o " apatin ir virutin M R rius. Paymkime M + R + k. Tada i (7) gauname MR - 4 0 + * , o i ia ir (6) - kad k < 30. Vadinasi. 0 * 3 0 . Kai k = 0 . tai R ^ 0 . M = 0 . = 0 . Kai * = 30, tai i (7) MR m 7 i ( 5 ) MR + M+ R = 0 . t.y. MR = M = R = 0 . T3da i ( 2 ) - ( 4 ) R = 10. M = 15. 2 = 5. Kadangi ia R : M : = 2 : 3 : 1, tai natralu bandyti imti (ir su kitais k) R = M = = . B e t R,M. sveikieji skaiiai.

R + Af + 2 = k. todl imkime R = (]. 2 = [ ] , Af = * - [ ] - [ $ ] (ia reiSkia sveikj dal). Atm (2) i (1) gauname Af2 + Af + 2 = 20. A/2 = 2 0 - k + [ ] . atm (3) i (1) gauname 2 + + 2 = 1 5 . Rt= 15 - [ J ] - [|1, atm (4) i ( I ) gauname Af + Af + = 25, MR = 25 - k + [ ] . Visos neinomj reikSms tenkina lygtis ( 1 ) - ( 4 ) ir yra neneigiamos. Tai rodome remdamiesi akivaizdiomis nelygybmis - I < [] : Af2 = 2 0 - * + [ ] > 2 0 - + - 1 = 19 - ^ > 19 Af2 > - I . kadangi Mt sveikas, tai Af2 > 0. / ? 2 = 15 - ( 3 ] - [ g ] ^ 15 - - g = 15 - ^ 15 * = 0. MR = 2 5 - k + [ ] > 25 - k + I - 1 = 24 MR > - I. arba MR " 0. Vadinasi, kiekvienam k (0 * < 30) nurodytas reikSm gaunama. rodme, kad 208 udavinio skaiius - gali bti bet kuris natralusis skaiius % $ 24 - = - I , t y. = - I . Ly.

konkretus pavyzdys, kada ta slygomis trispalvi kubeli i intervalo 30 < < 70.

209. Pirmo udavinio neisprend 20. antro 30. treio 40. o ketvirto 5 0 moksleivi. Vadinasi, neisprendusi bent vieno udavinio yra ne daugiau kaip 140 moksleivi. Todl visus udavinius isprend maiausiai 6 0 moksleivi. Atsakymas. Ne. 210. Maiausias skaiius, kur galime sudaryti i skaitmen 1. 2, 3 ir 4, yra 1234, o didiausias 4321. Skaii, kuri pirmasis skaitmuo yra 2. kartotini sudaryti negalima, nes 2134 - 2 = 4268 (skaitmenys 6 ir 8 neduoti), o kit dvejetu prasidedani skaii kartotiniai didesni u 2314 2 = 4628 > 4321. Skaii, kuri pirmasis skaitmuo 3 arba 4, kartotini taip pat negalima sudaryti, nes jie bOt didesni u skaii 4321. Lieka inagrinti skaiius, kuri pirmasis skaitmuo yra 1. Bet kur i i skaii dauginant i 2 prireikia skaitmen 6 ir 8. o dauginant i 3 skaitmen O, 3. 7 ir 9. Daugybos i 4 rezultatas per didelis: 1234 4 = 4936 > 4321. Tiigi nei vienas i dviej skaii, sudaryt i skaitmen I. 2. 3 ir 4. nesidalija vienas i kito. Kitas bdas. Didiausio ir maiausio i skaii santykis 4321 : 1234 maesnis u 4. todl santykis galt bti tik 3 arba 2. Santykis negali bti 3, nes tada didesnysis skaiius dalytsi L S 3. o skaitmen suma 1 + 2 + 3 + 4 = 1 0 i 3 nesidalija. Santykis negali bti ir 2. nes tada didesnysis skaiius bt uraomas skaitmenimis 2, 4. 6, 8. 211. Tarkime, kad aib yra baigtin. Tuomet tarp t taSk yra pats kairiausias takas. Kadangi kiekvienas taSkas yra atkarpos vidurio takas, tai kairiau u mint yra dar vienas takas. Gavome prietar. Vadinasi, toki tak aib yra begalin. 212. Tarkime, kad aib yra baigtin. Imkime kairiausi tak (jeigu toki tak yra keli, imkime aukiausiai esant). Nagrinkime atkarp, kurios vidurio takas jis yra. Jei atkarpa nra vertikali, tai vienas i jos gal bus kairiau, prietara. Jei atkarpa vertikali, tai jos virutinis galas bus irgi pats kairiausias, bet aukiau u nagrinjam tak. Prietara, nes i vis kairiausi tak nagrinjamasis takas yra aukiausiai. Vadinasi, toki tak aib yra begalin. 213. a) Tarkime, kad visi skaiiai yra skirtingi. Imkime skaii a maiausi i j. J o kaimynus i skirting pusi paymkime b ir c. Tuomet a < b. a < c . Sudj ias nelygybes gausime: 2a < b + c . a < b L . Prietara. Vadinasi, visi skaiiai negali bti skirtingi, b) Sakykime, kad yra 2 nelygs skaiiai. sitikinkime, kad tada yra ir du nelygs kaimyniniai skaiiai. IS tikrj, jeigu kiekvieni du kaimynai bt lygs, tai pradjus nuo bet kurio skaiiaus .tj j o kaimynas pagal laikrodio rodykl bt jam lygus. Tada X3 = X2, 4 = *7 = Xfi, xt = * 7 . .t = .tg, ir visi skaiiai bt lygs. Taigi raskime du nelygius kaimynus ir paymkime juos .t| ir X 2 taip. kad X2 bt skaiiaus kaimynas pagal laikrodio rodykl. Sakykime, kad > X2 (atvejis X| < X2 nagrinjamas visikai taip pat). Kadangi X2 yra X| ir X3 vidurkis ir vidurkis maesnis u . 4 . Iai vidurkis didesnis u .13. L y. x2 > x3. Bet x3 yra X2 ir x* vidurkis, ir lygiai taip pat X3 > 4. Tsdami gauname > x $ . . . . , > *. > x\ Gavome, kad > x2 > x3 > ' > Xs > , t.. -| > |. Prietara.

Kiras bdas. Jis tinka ir atveju a), ir atveju b). IS visu atuoni imkime maiausi (jei j keli bet kuri i ju). Paymkime j . i j , o j o kaimyn pagal laikrodio rodykl ; . Kadangi maiausias, lai | < x 2 . Bei 2 skaii ir xy vidurkis, lodei x2 Lygiai taip pat X j yra X2 ir x* vidurkis, todl X3 X. Ttsdami gauitime XJ X% < A| (atuntojo skaiiaus kaimynas pagal laikrodio rodykl yra X|). Taigi x\ < X2 < .* < < Xy < < *i I ia matome, kad visi 8 skaiiai lygs, todl atsakymas tiek klausim a), tiek klausim b) neigiamas. 214. Keturkampio viduje paimkime bet kur tak M. (rodysime, kad j udengia bent vienas skritulys. Sujunkime tak M su keturkampio virnmis. Nagrinkime kampus AM B. BMC, CMD ir AMD. Kadangi l keturi kampu suma lygi 360. lai bent vienas kampas ne maesnis u 90. Sakykime, pavyzdiui, kad ZAMB 90. Nubrkime apskritim, kurio skersmuo AB. TUomet takas M yra apskritimo viduje arba priklauso jam. Uiigi skritulys dengia l tak. rodme, kad kiekvien keturkampio tak dengia bent vienas skritulys. 215. Pagalvokime, kaip praktikai bandytume rasti lok apskritim. Natralu paiekoti tak, tarp kuri atstumas trumpiausias (jeigu toki atstum keli imkime bet kur) Paymkime takus raidmis A a B . Kadangi bet kurio kito tako atstumas iki A ne maesnis u A B. tai visi kiti takai yra apskritimo su centru take A ir spinduliu AB iorje arba ant j o . Lygiai taip pal nei vieno tako nra viduje apskritimo su centru take B ir spinduliu AB (ir. paveiksll). Paymkime O atkarpos AB vidurio tak ir nubrkime apskritim su centru O ir spinduliu ^ r (kitaip sakant, nubrkime apskritim, kurio skersmuo yra AB). Akivaizdu, kad nei ani apskritimo, nei j o viduje nra duotj tak. Kadangi tiesje AB daugiau lak nra (r. slyg), lai j yra vienoje arba abiejose pusplokiumse. kurias ploktum dalija ties AB. Sakykime, kad j tikrai yra virutinje pusplokStumje. Pastumkitne vos vos pastarj apskritim vertikaliai vir (L y. centr pastumkime atkarpos AB vidurio statmeniu link lako X didij apskritim susikirtimo lako). Jeigu apskritimo spindulys = r. tai OX = r y/b (nes LAXB - lygiakratis), taigi vos vos" reikia: atstumu, maesniu u r - J b - r . Tada pakeltasis apskritimas dar nepasieks tako X ir bus betakje" zonoje. Dabar sivaizduokime, kad apskritim, kaip balion. puiame oro. kad j o spindulys vos vos padidt, bei nesiekiu lako X . Nuleiskime dabar padidjus apskritim emyn, kad jis atsiremt takus A ir B. Aiku, kad apatinis lankas AB bus pradinio apskritimo viduje. O dabar viskas paprasta: pskime apskritim, kad j o spindulys didt, bet jis remtsi takus A ir B. Ir pskime tol. kol apskritimas pasieks bent vien i duotj tak (jis gali pasiekti i karto kelis ar nei visus likusius takus pavyzdiui, jeigu duotieji n lak yra taisyklingojo -kampio virns arba apskritai priklauso vienam apskritimui). Gauiasis apskritimas ir yra iekomasis. Sprsdami rmms, kaip sakoma, lolydumo ir fizikiniais sumetimais. Jeigu lokio vaizdumo atsisakytume, sprendimas tapt visikai grieis, bet gana sudtingas (beje. sigilinus j paaikja, kad i esms lai las pals sprendimas, ta pati iekojimo procedra). Imatuokime atstum tarp kiekvien dviej duotj tak ir laikydami kratinio elemento taisykl nagrinkime por lak A u B, tarp kuri atstumas maiausias. Nubrkime apskritim, kurio skersmuo AB. Tuomei bet kuris i duotj lak (iskyrus Air B) nutols nuo A ne maiau kaip atstumu AB, todl yra io apskritimo iorje (nes skritulyje, kurio skersmuo AB, tra vienintelis takas, nutols nuo A skersmens atstumu tai takas B). Lygiai taip pat kiekvienas i l 2 tak nutols nuo lako B ne maiau kaip atstumu AB. Per du takus A ir B ir per kiekvien trei i kil - 2 tak brkime apskritimus. I j irinkime maiausi. Sakykime, kad tai bus apskritimas, nubrtas per takus A, B ir C. (rodykime, kad Sis apskritimas iekomasis. Jau rodme, kad AC ^ AB ir BC > AB. Tuomet trikampio ABC kampas C smailusis. Tarkime, kad takas D yra nagrinjamo apskritimo viduje. Tuomet tak D sujung su takais A ir B gautume trikamp ABD, kurio kampas ADB smailus. Apskritimu ACB ir ADB centrai O ir 01 yra bendros stygos AB vienoje pusje. Antrojo apskritimo lankas ADB yra apskritimo ACB viduje. Nubrkime apskritimo ADB skersmen EF. lygiagrel stygai AB. JLs yra apskritimo ACB viduje, ir, vadinasi, apskritimas ADB maesnis u apskritim ACB. Tai prietarauja apskritimo ACB pasirinkimui.

KARTOJIMO

MEDIAGA

Vadovlio 11 dalies pabaigoje glaustai pateikiama pagrindins mokyklos matematikas kurso santrauka. Kartoj i m o mediag sudaro dvi dalys: pirmoji dalis skirta algebrai, funkcijoms, ekonomikos elementams ir statistikai, tikimybms bei kombinatorikai; antroji planimetrijai ir erdviniams knams. (Siereometrija netraukta kartojimo mediag, nes j i yra Sioje vadovlio dalyje.) Kartojimo mediagos pabaigoje pateiktos kompleksins Skyrelio uduotys, apimanios vis pagrindins mokyklos matematikas kurs. Kiekviena dalis suskirstyta skyrelius. Kiekvien skyrel sudaro teorin mediaga ir udaviniai. srit (t skyrel), svarbiausi dalykai: apibrimai, savybs, formuls, algoritmai. pateikiami udaviniai, atitinkantys to skyrelio teorin mediag. Pastabu. Kartojimo mediagoje pateikiamos tik visiems privalomos teorins inias bei udaviniai. (Vadovliuose esanti neprivaloma mediaga kartojim netraukta.) teorinje mediagoje surayti pagrindins mokyklos matematikos kurso, atitinkanio nagrinjam matematikos Kiekvieno skyrelio pabaigoje

I DALIS
1. Skaitiniai ir raidiniai reikiniai
1. a) 3; 4; b) - 4 : 3; 0; 4; c ) J : - 4 ; 3; - 0 . 5 ; 0 ; 4 ; - J ; f j - 4 ir 4: g) $ ir 3; d) ; 3; f ; 0 ; 4;

e) - 4 ; - 0 . 5 ; -n/2; O. - ; 2. a) 1.97; b) 11: c) J ; j ) l $ ; k) 17; D - 2 7 ; u) 0. a ) - ; b) ; c ) - ; a)+2; b)3x-4; 9 2 - 24* + 16. a) 2400: b) 570;

h) f ; ->/2; h) 6; s) I; i) J : I) j ;

i) J : - 4 ; 3; - 0 . 5 ; ; - ; 0; 4 ; - d) - ; e ) 0.2; f) 6; g ) - 1 . 5 ; m ) ? ; n ) - 5 ; o) I; p) 5; r) } ; d ) e ) ,;

3. 4. 5. 6.

8> " R e)3x2+2x-8; h) 3 $ .

c)-2x2+7x-3; c) 60; d) 240;

d)-4x2 + 14x-6; 0 800; g)

c ) 18;

) 4; b) 2 ; c) - 2 x 2 + * ; d) * - I; e) 3* - 5; 0 4 I a V - 4 2 ; g ) S a W + ^ b ; h ) 2 x 2 y 2 ; i ) b * ; j ) 6 a b + 4 l r ; k ) 5 ; I) - y 2 ; m)-IIfr2; n) - 2 y 2 - 2 y ; o ) 2 f 2 - l 3 / ; p) 184/; r) >/2; s ) - I ; t ) V b : u)2cos2tr; v) 2; z) 1. Nurodymas. I pradi reikin suprastinkite, o po to apskaiiuokite j o reikm. a ) ; b) J ; c ) -2{: d)-,. b ) - j > - ; c ) > d) ( - J ) 2 < H )
2

7.

9 10. D. H.

a) 10; b) 99; c) 117; d) 990. Pastaba. Priminkite moksleiviams, jog kalbant apie lyginius (nelyginius) skaiius galvoje turimas natralusis skaiius. ) ( + 1). e N; ) ( 2 - 1). e N. n 2;

12. ) 2 - 1 . n N.n $2; d) 3n. e N . n > 2. 13. Nurodymas.

Pasinaudokite lygybmis: a) IO25 - 7 = 1 0 0 . . . 0 - 7 = 9 9 . . . 9 3 ;


25 24

b) IO 16 + 8 = 1 0 0 . . . 0 + 8 =
16

100...08.
15

14. Nurodymas. Natraliuosius skaiius uraykite skyri suma. o po to reikin suprastinkite: a) 100a + IOfc + c - (100c + IOb + a) = 99a - 99c; b) IOx + y + IOy + z + IOr + = 1 I x + I I y + 1 lz. 15. 16. 17. 18. 8)7-105: b) 1 . 4 5 - " 4 . 2.5 0.0001 = 2.5 1 0 " * . Atsakymas. B. = 1.4285714... 1.43; a) , , ; b) ^ j j , . t.y. % 0 . 1 0 % . a ) 3 ( 2 x ) ; b ) x ( x - 2 ) ; c ) ( - 3 ) ( + 1 ) : d) <x + l ) 2 ( x - 1 ) ; e)(y-3)2; O (" + 5 ) 2 ; g) ( - 2y)(x + 2y); h) (x - 2)(x + 2 ) ( x 2 + 4); i) (4v - 7)(2x - 3); I) 3 ( a - b ) 2 . j ) x(3y - 4 : ) ( 3 y + 4z); k) (a - 5)(a 9b);

19. 20. 21. 23. 24. 25.

a) 20; 2000; h) 60. a) 48 m;

b)3;30000;

)90:5400;

d) 5; 5:

) 500;

f) 64.8;

g) 0.25;

b) 5 8 . 5 m. b) Dariui yra 2. o Aldonai ( + 4) . + \2 + 36; d) Jx2+ 12 + 40. 10. 0 ( - 1 : 1 ) , b) 1, 2. 3. 4. 6. 8. 12. 16. 24. 48.

a) ( + 4) ; ) 5. 0 ( 1 , 5 ; - 4 ) ;

22. ) 8x + 12; b) 2 + 16; ) JlOx2


) 1. 2. 3. 5. 6 10. 15. 30;

) 24; b) 720. 26. a) 40. NuioJymas. RaskiJe skaii 80. 120 ir 200 DBD; b) 2 mandarinai, 3 kriaus ir 5 saldainiai. 27. 29. 30. C. Nurodymas. a) 24 d.. d.; a b 31.
Wl

Raskite skaii 2. 3 ir 4 MB K. ) 6.4 Lt; d) % m. b) 2 0 vit, 36 7.2 30 6 36 5 1 H 9\ d) vit.

28. a) 22.4 U :

b) 4.5 m;

5 1 5 36

12 2.4 75 2.4

30 6

n 32.

) + 2 * - 3: b) (x + 3)(x - 1); c ) - 3 ; I; e ) - 4 ; O MU) = - 3 . kai = - 2 ir = 0; M(x) = 5. kai = - 4 ir = 2; g) reikinio M() reikms yra teigiamos, kai < - 3 . > I; neigiamos, kai - 3 < * < 1.

33. 34. 35. 36. 37. 38. 39.

M
%

= J

4T1:

" )

^ :

e)

d)

a) 3 km/h; Nuntdymas. a)
i

b) 17 km/h. Valties greitis prie srov yra 2 0 - 2 0 b) ^ km/h. c ) ( 2 * + 6)km; g) ^ h . d)(3x-9)km; h. ^ h; b) (x - 3)km/h; = 14(knVh).

T km/h;

a) ( + 3)km/h;

e) (4x - 3)km; ft ^

a) 40km; b) IOkm; c ) I5.6km; d) 156%. Dviratininkai susitiks, jeigu vaiuos vienas prieais kit. Taip bus po 25 min. Vienas bus nuvaiavs 6,25 km. o kitas 3.75 km. Vienas dviratininkas pavys kit. jeigu abu vaiuos viena kryptimi ir greitesnysis vaiuos paskui ltesnijj. Taip bus po 1 h 40 min. Vienas bus nuvaiavs 25 km, o kitas - 15 km km/h. Nurodynuis. Vis keli automobilis vaiavo Per 2 6 j min, t. y. 26 min 4 0 s. a) Per 6 h ; a) ; 3)20; b) per 5 h ; c) b) 2 5 % . c) per 3.5h. d) per 1 . 2 * h ; c ) 0.6: ft 0.4. b) ; : a + : 6) h. L y. h.

40. 41. 42. 43. 44. 45. 46.

860Lt, 900Li, 5100Lt; 861,51 Lt. 905.13LI, 5110.19Lt. Tirpale yra 4 0 -) = 8(g) dmskos ir 40 - 8 = 32(g) vandens. a) I tirpalu brus IOg druskos, tursime 4 0 + 10 = 5 0 ( g ) tirpalo, kuriame yru 8 + 10 = 18(g) draskos. Tada dmskos tirpalo koncentracija bt 1^* = = 3 6 ( % ) . o lai yru 3 6 10 = 360 {%,). b) I tirpal pylus IOg vandens, tursime 4 0 + 10 = 5 0 ( g ) tirpalo, kuriame yra 8 g druskos. Tada druskos tirpalo koncentracija bt = I6(%), o tai yra 16 1 0 = 160(). i^!0Q0
=

47. 49. 50.

750.

D. a) 0.7h metr; b) 0,7 2 A = 0.49 metr: ) 0.7 3 A 0.343 metric d) 0,7 4 A = 0,2401 metr; e ) O.Th metr. a) 42; b) 9; c ) 11; d) 5n + 2. n e N; e) 77. 127, 252.

Lygi kartojimui skini 5 1 - 8 0 , o nelygybi 8 1 - 9 5 udaviniai. Piimiausia pakanojama lygties sprendinio svoka (51). o po to seka lygi sprendimas: tiesini (52 su vienu neinomuoju: 53 su dviem neinomaisiais); kvadratini (54. 55); racionalij (56). Tada pateikiama nemaai tekstini udavini, kurie sprendiami sudarant lygt: tiesin su vienu neinomuoju (57a.b. 5 8 - 6 7 ) ; kvadratin (57c, 6 8 - 7 5 ) ; racionalij (57d, 7 6 - 8 0 ) . Nelygybi kartojimas pradedamas prisimenant nelygybi savybes (81). sprendinio svok (82) bei nelygybs sprendini vaizdavim skaii tiesje ir uraym intervalu (83). PrieS praddami sprsti tiesines (84, 87. 88) ir kvadratines (89) nelygybes pakartokite skaii intervalus (85. 86). Nelygybi kartojimas baigiamas tekstiniais udaviniais, kurie sprendiami sudarant nelygyb ( 9 0 - 9 5 ) . 51. 52. a), c), d), i) - taip; b), e ) - ne. a) 3; b) f ; c) 15; d) - 7 0 ; e) 7; f) 2 $ ; g) - 1 4 ; h) 2.5; i) | ; j ) - 5 ; k) 115; 1) 0 ; m) sprendinys yra bet kuris skaiius; n) 0 ; o) sprendinys yra bet kuris skaiius; p) - 4 . ) = 4 - 3 ; a) - 6 ; i) - 3 ^ ; 56. 57. 58. 59. 60. 61. a) 5; > a) 0; 8; b) 0; P) I - : 1 + b) 0; 3; 5j; b) y = 5 + 6; c) y = - 3 . 5 - 4*; d)y = 4 * - 2 5 b) - 1 ; f ; c ) - 2 . 5 ; 2.5; d) 0; J , ; e) 2; 8; 0 - ; 2. c ) - 5 ; 5; d) 0 ; e ) - 3 . 5 ; 3.5; D - v/3: v/3: g) 0; h) 0; 4; : r) - 5 ; 0 ; s) - 4 ^ 3 ; 4>/5. c ) - 9 ; 9; j ) 3; d) - 4 ; 4; e) l|; m) 0 ; 0 ; g) - 1 $ ; o) 5. h) 4 $ ; k ) - 5 ; 5; 1)-4; n)-2; j ) - 4 ; 2; k) - 1 ; 1,5; I) 2.5; m) - 1 2 ; n) 0 ; o) 4 - V ; 4 + V :

53. 54. 55.

a ) 7 ; - ; b ) - 2 ; 16; c ) - 1 ir 1 j ; 0 ir ; a) 51 cm, 17cm; b) 30.5cm. 37.5cm. 85 m. 55 m. 12 cm. 24 cm. 24 cm.

d)-1:0.

Vien skaii patogu ymti 5, tada kitas skaiius bus . Sprendiame lygtj: a) 5 + = 88; b) 5 - = 4. Atsakymas, a) 55 ir 33; b) 10 ir 6. a) 60. 120: b) 54. 126. a) Sakykime, kad pigesn knyga kainavo Li. Tada brangesn kainavo 1. 2 U . Pagal slyg: + 1.2 = 44. = 20; 1.2 2 0 - 24. b) Sakykime, kad brangesn knyga kainavo Lt. Tada pigesn kainavo 0,6 LL Pagal slyg: + 0.6 = 44. 27.5; 0.6 2 7 . 5 = 16.5. Atsakymas, a) 2 0 U 24 U ; b) 2 7 . 5 U 16,5Lt. a) 170LL 221 Lt; b) 230LL 161 LL a) Sakykime, kad pirmasis berniukas pardav laikrai. Tada antrasis pardav ( 4- 12). o treiasis ^( + + 12) laikrai. Sprendiame lygt: + + 12 + $ ( * - + 12) = 144. = 36. Atsakymas. Pirmasis berniukas pardav 36. antrasis 48. o treiasis 60 laikrai. 300 kg. 330 kg, 350 kg. Sakykime, kad i stoties j stovykl turistai jo t valand. Tada gro per (f + 1) valand. Pagal slyg: 5 / = 4 ( / + 1 ) . t = 4 ; 2 0 km. Sakykime, kad valties greitis stoviniame vandenyje yra km/h. Pagal slyg: 8( + 2) = 10( - 2). = 18; b) - 1 8 ir - 8 ; 8 ir 18; c) - 3 ir - 2 ; 2 ir 3.

62. 63.

64. 65.

b) 66. a) b) 67. a)

b) I km/h. 68. 70. a) - 3 ir 4; 69. a) 5 6 m; b) 64 m. Sprendiame lygt: ( - 3) = 70.

IOcm IOcm. Nurodymas.

71. 6 c m . 8 c m . 2 4 c m 2 . 72. 6 cm. 10 cm. 73. a) 20; b) 12. Nurodymas. Sprendiame lygt: ) ( - D = 380; 74. 75. b) ( - 1) = 132.

100 km/h, 75 km/h. Nurodymas. Sprendiame lygt: (2) 2 + (2 - 0,75) 2 = 250 2 . Po 12s. Nurodymas. Sprendiame lygt: - 5 / 2 + 130/ - 840 = 0. / = 12 ir t = 14. Raketa pasieks 840m aukl po I 2 s ir po 14s. Kadangi pasiekusi aukt raketa sprogsia. Iai aiku, kad j i sprogs po 12 s.

76. 77. 78.

a) 2.5 h; b) 4 0 km/h. Nurodymas. Sprendiame lygt: a) a) 7 km/h; b) 28 km/h. Nurodymas. Sprendiame lygt: a)

~ ~ i;

b) - m = ^

+ a) Per 12h; b) per 20h. per 30h; c) c ) per 15 h. p a 30 h. Nurodymas. Sprendiame lygt: a) + = } ; M + A - i i o | + 4 - * a) Pastaba. Tai sunkus udavinys. J galite pasilyti isprsti tik labai gabiems mokiniams. (Apie udavin raoma urnale ..Alfa plius omega". 2002. Nr. 1 ir Nr. 2.) Sprendimas. Sakykime, kad i pradi dirbo .r siuvj ir kad siuvykla planavo ubaigti darb per t dien. Vienas siuvjas per dien pasiuva y kostium. Vadinasi, siuvj per t dien pasis xyt kostium. Gauname lygi sistem: j
4) = |60

79.

kurioje yra dvi lygtys ir trys

neinomieji. Toki lygi sistem mokykloje nenagrinjame. Si sistem galima bt sprsti sulyginant kairisias lygi puses (nes deiniosios puss lygios): xt = ( + 2)(r - 4), xt = xt - 4x + - 8, 2/ = 4x + 8. t = 2x + 4. Kadangi c N , Ui akivaizdu, kad t N . Jei priimsime slyg, kad y N. lai perrinkimo bdu gautume, kad = 2. y = 10. t = 8 arba 8. y = I. t = 20. Taiau juk galima per dien pasid ir 1.5 ar 5$ kostiumo. Tokiu bdu gautume be galo daug sprendini. b) Sakykime, kad i pradi kininkas turjo arkli. Tada vienam arkliui per dien tekdavo kg ieno. Pagal slyg sudarome lygu: ^ - y = 4. = -6 (netinkat, = 8. Atsakymas. kininkas i pradi turjo 8 arklius.
80.

81.

a) b) I a)-4<9j; b) 5 > - 3 ; c ) 8.6 > - 1 2 ;

3 \

- 1 0 < 4 ; - 8 . 7 < 5.3; > - I l ) ; -0.4 > -8.4; - 1 2 , 9 < 18; - 2 , 1 5 < 3;

d) - 0 . 8 < 4 ; 1.2 > - 6 ; - 9 . 6 < 48; 7.2 > - 3 6 . 82. a) 4; 1,5; 2^; - 1 0 0 ; b) 2 $ ; 7. 83. a) ( - 5 ; 7); b) [ - 1 2 : 0 ] ; c) [ 4 : 6 ) ; d ) ( - 3 ; 9 J ; e ) ( 2 : + o o ) ; 0(-oo;-4): g) ( - o o ; 5J; h ) ( - o c ; 0 ) ; i) [0: +oo). 84. a) ( 7 ; + o o ) ; b) ( - o o : - 4 ) ; c) | - 3 ; + o o ) ; d) |6: + o o ) ; e)($:+oo); O ( - o o ; 1); g ) ( - o o : - j ] : h) ( - o o : - j ) ; i) ( - o o : - I ) : j ) ( - o o : 3 j ] : k) (I; + o o ) ; I) ( - c o : 7 . 2 ) : m) ( l ; +-oo); n) H = ) : o) ( - o o ; 24); p) sprendini nra.

Nra pateikta nei vienos nelygybs, kai sprendinys yra kiekvienas skaiius. ir tik viena nelygyb, kai sprendini nra. Mokytojas galt pats pateikti kelet tokio tipo pavyzdi.

d)-4. a) 3; b) I I ; c ) - 5 ; a) 7; b ) - 4 ; c ) - 8 ; d) 6. 87. a) 80; b ) - 1 0 0 : c ) 48; d) 48. a) 30; b ) - 5 ; c ) - 1 7 ; d) 1. a) ( - 3 : 0 ) : b) ( - o c ; 0]. [ 5 : + o o ) ; c ) ( - 5 ; 0 ) ; d) 1 - 4 ; 4); e) ( - o o ; - 2 ) . (2: + o o ) ; O 13:3]: g) [ 2 : 3 ] ; h) ( - o c : 2). ( 5 ; + o c ) ; i)(-oo;-J). (I; + o o ) ; j ) ( - o o ; + o o ) : k ) 0 ; 1)5; m) ( - c o ; + o o ) ; n ) 0 ; o) ( - 0 0 : + 0 0 ) ; p) ( - 0 0 : + o c ) ; r) 0 ; s) (00; + 0 0 ) . 90. 91. 92. 93. 94. a) < 1 4 ; b) < - 1 4 $ ; c ) * > - 3 $ : d ) x < I ^ ; O x < - j ; g) Si 2. > 4 ; h) S 2.5. > 10. " a) ( - 0 0 ; - 2 5 ) ; b) (300: + < ) . Numdynuts. Sprendiame nelygyb: a) |x < - 1 5 : Maiau u 4 cm. Maiau u 4 . 0 5 cm. e) > 0 ;

b) 0 . 0 8 x > 24.

Sakykime, kad turistai gali nuplaukti km. Kadangi valties greitis pasroviui yra 2 0 + 2 = 22 (km/h), o prie srov 2 0 - 2 = 18 (km/h), tai sprendiame nelygyb: j + 8, 79.2. Taigi turistai gali nuplaukti ne toliau kaip 79.2 km. Pirmj keturi test bal suma vra 85 + 89 + 9 0 + 81 = 345. Sprendiame nelygyb: a) 3 ^ 85: b) 87. Atsakymas, a) 80; b) 90.

95.

Lygiiu sistem kartojimui skirti 96 I I I . o nelygybi sistem 1 1 2 - 1 2 0 udaviniai. Pirmiausia pakartojama lygi sistemos sprendinio svoka (96). o po to seka lygi sistemos sprendimas: grafinis (97) ir algebrinis (98. 99). Tada pateikiama keliolika tekstini udavini, kuriuos sprendiant galima sudaryti lygi sistem (99a, 100a, 1 0 1 - 1 0 4 - tiesin; 99b,c. 100b-c, I O S - I l l kai viena lygtis yra tiesin, o kita netiesin). Nelygybi sistem kartojimas pradedamas prisimenant sprendinio svok (112) bei nelygybi sistemos sprendini vaizdavim skaii tiesje ir uraym intervalu (113). Po to seka tiesini nelygybi su vienu kintamuoju (114. 115) ir dvigubj nelygybi (116, 117) sprendimas. Nelygybi sistem kartojimas baigiamas tekstiniais udaviniais, kurie sprendiami sudarant tiesini nelygybi sistem ( 1 1 8 - 1 2 0 ) . 96. a), d), f) taip; b), c), e ) - ne. Pastabu. Dar kan akcentuokite, kad reikia patikrinti, ar duotoji skaii pora abi lygtis paveria teisingomis skaitinmis lygybmis. 97.
C)

4 /

( - 2 . 6 ; - 1 , 6 ) ; * <1.6; Z 6 ) 0

1 * * ( - 1 . 8 ; 1.5); * (2.4; 2.8)

( - 2 , 1 ; 4,4); (2,1; 4,4) 98.

( - 2 ; 0); (1; - 3 )

Nuntdynws. Pastebkime, kad d ) - f ) punkt lygi sistemas patogu sprsti sudties bdu. o visas kitas keitimo bdu. Aisakynws. a) (3; 2); b) (3; 10); c ) (4; - 1 ) ; d) (2; - 3 ) ; e ) ( - 2 ; ) : f> (0.6; 1,6); g) ( - 4 : - 1 2 ) , (4; 12); h) (5; - 1 ) , ( 9 ^ ; ) ; i) ( - ; - 1 ) . (1; 1): j> t1.2: - 2 ) . (2; 1.2); k) ( - 6 ; - 9 ) . (3; 4 . 5 ) ; 1) ( - 6 ; - 4 ) . (6; 4); m) (1; 4). (10; - 5 ) ; n) (2; - 5 ) . (15; 8); o) (3; - 3 ) . ( 1 , 5 : - 1 2 ) . Funkcij grafik susikirtimo tak koordinats yra sprendiniai lygi sistemos: H -y c)
2

99.

S - S ; - 6 ) ;

b)

xz+

y- = 17.

y = 3.T + I .

(-1.6:-3.8).(1:4);

:3 3 , I^S-T+1, < -> <: >

100. Sakykime, kad tie skaiiai yra ir y. Sprendiame lygi sistem: f * + y = 3 5 . . f + y = 34. I x - ) =-16, c ) { x.v = 192: { y = 7; xy = 288: j x + y = 10. j * 2 - r = 100. | 2 + y 2 = 698: j 2y = 30. Aisakynws. a) 21 ir 14; b) 16 ir 18; c ) - 2 4 ir - 8 ; 8 ir 24; d) 2 3 ir - 1 3 ; c) 10 ir 0; 2 6 ir 24. 101. a) 3km/h. 12 km/h: 102. a) 70ct. I Lt 20ci; b) 7.5 km/h. 52.5 km/h: b) 2 Ll 30cl. 2 U IOct. c) 30km/h. 510IcmtL

103. a) Sakykime, kad reiks paimli gram 2 5 % ir y gram 5 0 % iirpalo. Sprendiame lygi sistem: J ^ = .
Q 3 m

* = 400. y = 100.

b) Sakykime, kad gamintojai sunaudojo gram 3 0 % ir y gram 7 0 % vario lydinio. Sprendiame lygi sistem: I J = 500. y = 300. 104. a) Sakykime, kad u 1 0 % metini palkan buvo investuota Lt, o u 1 2 % Lt. Sprendiame lygi sistem: j ^ / " ' ,
0 2 0 0.45

800,

* = 9000.

y = 1000. b) Sakykime, kad i bank, kuris moka 3 % metini palkan, buvo padta .t Lt. o bank, kuris moka 5 % y Lt. Sprendiame lygi sistem:

105. 140 ra. 106. 1 2 m , 3 5 m . 107. 24 a n . 7 cm. 108. 24 m. 10m. 2 4 0 m 2 . 109. a) Per 6 d . . per 12d.; 110. ) 25 km/h, 2 0 km/h; b ) per 6 0 b , per 8 4 h . b) 6 0 km/h. 75 km/h. b ) 9 darbininkai, po 80 detali.

111. ) 12 mrinink, po 3 6 m ' ; 112. a) - 2 , 0 , I ; 113. a) ( - 2 ; 5 ) ; 114. a) 1 - 4 ; 5]; nra; I) 1 0 . 7 5 : 2 , 5 ) ; b) - 2 , 0 ; b) 1 - 3 ; 4 ) ;

c ) - 4 . - 2 . 0 . 1. 2. c) [ - 1 : 3 ] ; d) ( - 7 ; - 4 ] ; c) 6; 0 sprendini nra. e ) sprendini k)(2,5;+oo);

b) [l\\ + o o ) ;

c) ( - o o ; - 2 ) ; h)6;

d) ( - o o ; - 1 2 ] :

o(-:!];

g)(l:+oo);

1)(2:3}):

j)(-oo:-3); o) ( - o o ; - ] .

m ) sprendini nra;

n) 114: + o o ) ;

115.3)-5,-4,-3.-2.-1.0;

b)-2.-1;

c) 1.2, 3,4.

116. a) ( 1 4 : 2 0 ] : b ) ( : I ) ; c ) [ 0 , 3 : 0 , 9 ] ; d) sprendini nra. Pastaba. Prisiminkite, kad dvigubj nelygyb galima sprsti sudarant lygi sistem arba tiesiog taikant nelygybi savybes, pvz.:

-<*-<*
117. ) - 0 . 8 < Nurodymas. <2.4;

arba: 10 < 4 < 16.

10 + 4 < - 4 + 4 ^ 16 + 4 .

14 < b) 3

20. < 7.

b ) 3 < 8.

Sprendiame nelygyb: a) - 8 < 4 - 5 * < 8 ;

118. u) Sakykime, kad (urislai per dien galjo nueili .r km. Pagal slyg: (.r + 5 ) 5 > 9 0 . Ix > 13, ( - 5 ) - 6 < 6 0 . 1 * < 15. Taigi turistai galjo nueiti daugiau negu 13 km. bei maiau negu 15 kin. b ) Daugiau negu 14 kin, h d maiau negu 21 km. 119. Sakykime, kad kilos kraitins ilgis gali bti cm. Pagal slyg: 8 0 < 2 ( x + 2 0 ) < 100. 2 0 < < 3 0 . Taigi kitos kraitins ilgis gali bti didesnis negu 20 c m . bei maesnis negu 3 0 cm. 120. Sakykime, kad I kg saldaini Kriaue" gali kainuoti Lt. Pagal slyg:
14 < l V g i f < 18, 11.6 < < 2 0 . 4 . Taigi I kg saldaini Kriau" gali kainuoti daugiau negu 11,6 Lt. bet maiau negu 2 0 , 4 L t

Pralimuosc daug dmesio skiriama grafik skaitymui ir braiymui, laikymui sprendiant lygtis, nelygybes, nustatant lygties sprendini skaii (145, 146, 147). IS grafiko reikia nurodyti funkcijos apibrimo ir reikmi sritis (121. 124), funkcijas didjimo ir majimo intervalus (121. 123), intervalus, kuriuose funkcija gyja teigiamas, neigiamas reikmes (121). atpainti lygin, nelygin, nei lygin, nei nelygin funkcijas (125), atsakyti klausim, kuri kreiv yra funkcijos grafikas, kuri ne (122). Pakartojus lygins ir nelygins lunkcj grafik savybes, reikia ubaigti braiyti funkcijos grafik (126). Sprendiant 135-t pratim, reikt pakartoti, kaip braiomi anksiau nagrinl funkcij grafikai. Braiant funkcij / ( ) = 3 . / ( ) = ,/. / ( ) = Ux, / ( ) = j grafikus, tenka sudaryti funkcij reikmi lenteles. SiOloma pakartoti funkcijos y = |/(x)| grafiko braiym, kai duotas funkcijos y f(x) grafikas (136) ir tuomet, kai funkcija ireikta formule (137). TXirint funkcijos grafik ir kai kuri, jam priklausani tak koordinates, galima sudaryti funkcij ireikiani formul (134). Apibrimo srities radimui skirias 133 pratimas, funkcijos reikms radimui, kai inoma argumento reikm 128. argumento reikms atitinkanios duoi funkcijos reikm radimui 129. Kai kurias grafik savybes galima nustatyti skaiiuojant: rasti tak, kuriuose grafikas kerta koordinai ais, koordinates (130), patikrinti ar duolieji takai priklauso grafikui (131), rasti funkcij grafik bendr tak koordinates (144). inant tako, priklausanio funkcijos grafikui, koordinates galima rasti funkcij ireikianios formuls neinom koeficient (132). 1 3 8 - 1 4 2 udaviniuose funkcija darbinama" reikia sudaryti priklausomyb ireikiani formul, rasti funkcijos reikm arba argumento reikSmcs atitinkanias tam tikrus reikalavimus. 121. a) D(f) = [ - 1 0 ; 9). ( / ) = [ - 4 ; S); b) / ( x ) = 0, kai = - 8 . = - I . = 7; ) / ( ) > O. kai - 8 < < - I ir 7 < 9; / ( ) < 0. kai - 1 0 < - 8 ir - I < < 7; d) funkcija didja intervaluose ( - 1 0 ; - 5 ) ir (4; 9); funkcija maja intervale ( - 5 : 4 ) ; e ) didiausia funkcijos reik<m lygi 5; maiausia funkcijos reikm lygi 4; 0 / ( x ) = 3, kai = - 1 0 . = 2, = 5; g) kai = I, lai / ( ) = / ( I ) = - 2 . 122. a) Taip; b) ne; c) taip: d) ne. 123. Didjimo intervalai: a) (0; 2); b) ( - 3 ; - 1 ) . ( I ; 3); c) (0; I); d) ( 4 . 6 ) : majimo intervalai: a) ( - 2 : 0); b) ( - 1 ; I); c) ( - 3 ; 0). (I; 3); d) ( 0 : 2 ) . Pastaba. Galite su stipresniais moksleiviais prisiminti ir pastovios funkcijos apibrim Punkte d) pavaizduota funkcija intervale (2; 4) yra pastovi. 124. a) />(/) = [ - 3 ; 3]. ( / ) = | - 3 ; 3]; c) D { f ) ( - 4 : 3 J . (/) - 1 - 2 : 3 J . b) D(f) = [ - 4 : 4 ] , ( / ) = [ - 3 ; 3];

125. B lygins; C nelygins; A, D nra nei lygins, nei nelygins funkcijos grafikas. Pastaba. Dar kart pakanokite. kad lygines funkcijos grafikas yra simetrikas y aies avilgiu. o nelygins koordinai pradios tako atvilgiu.

127. c). 0 funkcija yra lygin, nes su kiekviena reikme /() = / ( x ) : b), e), g) funkcija yra nelygin, nes su kiekviena reikme /(x) = a), d), h), i) funkcija nra nei lygin, nei nelygin. 128. I) a) 4; b) - 0 . 6 2 5 ; c)-2; c) 0.25; d) 4; d) - 2 ; e)-3; e ) 6; 0 3; 0 0; g) 0; g) 1.5; h)-0,25; c) 3; i) 6.25; 2) a) 1; b) 5; 129. 1) a ) - 1 ; fix):

h) 0.875; i) 16.

b) 13;

c) - 3 ^ 2 ir 3 J 2 :

d ) - I ir I;

0 - 5 ir I;

g ) - 2 ir 6; h) - 3 ; i) 81; 2) a) 0; b) 4; c) 0: d) - ir ); reikms nra; h) 0; i) 0.

e) 0 ir 6;

0 -2;

g) tokios

130. a) ( 3 : 0 ) . (0; 1); b) ( - 5 : 0 ) , ( 5 ; 0 ) . ( 0 : - 2 5 ) : ) ( - 3 : 0 ) , ( - 2 : 0 ) , ( 0 ; 6 ) : d) ( - 2 . 5 : 0 ) . (0: 1 $ ) ; e) ( 0 ; 0 ) , ( 3 ; 0 ) ; f) aies nekerta, o y a k a t a lake, kurio koordinats yra (0; 10): g) ( - 0 . 5 : 0 ) , (0; I); h) ( - 2 ; 0), (0; 2); i) aies nekerta, o y a kerta take, kurio koordinats yra (0; - I I ) . Nurodymas. Norint rasti abscises tak, kuriuose grafikas kerta * a, reikia isprsti lygt / ( * ) = 0; norint rasti ordinat tako, kuriame grafikas kena y a, reikia apskaiiuoti funkcijos reikm take = 0, t. y. /(0). 131. a) B ir D\ b) C ir F; h) C ; i) A. 132. a) 1: b) c)-I; c) A; d) ; d) D; e) A ir ; 0-3; 0 B; g) nei vienas;

e)-1;

g)-16;

h) 8.

133. a) ( - c c : + o o ) : b) ( - o o : + o o ) ; c) ( - o o ; 1,5), (1,5; + o o ) ; d) ( - o o : + o o ) ; e) ( - c o : - 1 , 5 ] ; O ( - o o ; - 2 ) , ( - 2 ; 2). (2; + o o ) ; g) ( - o o : + o o ) ; h) ( - o o : - 2 ) . [2: + o o ) ; i) ( - o o ; +oo). 134. a) *(A) = J * 2 ; e)/() = - J a ; b) ( * ) - J ; c ) / ( * ) - * + 3; d) *(A) - - 2 - 4 - 4; -4; O * ( x ) = * 2 - 4A + 2; g) / ( * ) - - J *

h) g (A) = A2 + 3 ; i ) g ( x ) = 2 x 2 + 4 x ; j ) h(x) = -*3; k) i(x) = 1) v(x) = 2 J I . Nurodymas. Dirbdami su silpnesne klase pirmiausia pasiaikinkite, kokios Tunkcijos grafikas kiekvienu atveju yra nubraiytas. 135. Nurodymas. I pradi reikt atpainti funkcijas ir pakartoti pagrindines j grafik braiymo taisykles. a), b), c) tiesin funkcija jos grafikas yra des. Kanais mokiniai uesei nubrd sudarinja funkcijos reikmi lentel. Pakartokite, kad tiesei nubrti pakanka rasti dviej jai priklausani tak koordinates. Be to, prisiminus, kad desei y = kx+b priklauso takas, kurio koordinats yra (0: b), liks surasti tik vieno tako koordinates. d), e), O, g), h) kvadratin funkcija, jos grafikas yra parabol. Braiant parabol naudinga apskaiiuoti jos virns koordinates: abscis skaiiuojant kvadratinio trinario akn (jeigu jas egzistuoja) arba lygties ax- + bx = sprendini aritmetin vidurk arba pagal formul A O= ordinat yo = /(AO) arba pagal formul )X> = D = b- 4 a c . Braiant i ) - l ) punkt grafikus reikt sudaryti duotos funkcijos reikmi lentel. Kadangi i ) - k ) punktuose pateiktos nelygins funkcijos, Uii prisiminus, jog nelygins funkcijos grafikas yra simetrikas koordinai pradios Uiko atvilgiu, galima sudarant funkcijos reikmi lentel apsiriboti neneigiamomis argumento reikmmis. 136. Nurodymas. Pakartokite funkcijos y = |/(x)| grafiko braiym. j Remiantis \f(x)\ modulio apibrimu \f(x)\ = j grafik galima braiyti taip: 1) nubraiome funkcijos y = /(A) grafik (nerykiai, pagalbine linija); 2) braiome grafik, simetrik aies atvilgiu tai grafiko daliai, kuri atitinka neigiamas funkcijos reikmes (yra emiau aies). Ne emiau A aies esanios dalys sudaro funkcijos y = |/(A)| grafik. C) . ' funkcijos y =

137. Nurodymas. Pakartojus atskir funkcij (135 ud.) bei funkcijos y = |/(x)| grafiko braiym (136 ud.) ia didesni sunkum neturt kilti. 138. Proporcingumo koeficientas k = 3 3 = 1.6. Objekto elio Ugis Y = 1.6A. a) ^ 4 5 m; b ) % 2 0 m . Nurodymas. Apie dydi tiesiogin ir atvirktin proporcingum r. p. 87. 139. Tarp mieslyra 8 0 4 320 (km), a) Hv) = b) 3h 12min; c) ne maesniu kaip 120km/h. Nurodymas. 140. a) Nurodymas. Remkits Pitagoro teorema; ) J6. Nurodymas. -Al= Jl -JI. Sprendiame nelygyb: 2 2 | . b) Sjl. 12:

141. a) S(x) = x2 + 3 x ; 142. a) S(x) = 160 - 8 * ; 143. a) 8 0 - 2 * ;

b) 6,75; 28; b> 132. 104;

c ) 1. c) 3; d) 10; e ) 16. d) 4 0 m . 2 0 m . d)<2;2); ) = 20;

b ) 5{) = 8 0 * - 22;

144. a) ( I ; 1); b ) < 1 ; - 1 ) . (6; 1 4 ) ; c ) ( - ; 2 j ) . < 1 ; 0 ) ; c ) (O; 0 ) . ( 1 . 5 ; 6 . 7 5 ) ; 0 (0; 0 ) . ( - 2 ; 4 ) . (2: - 4 ) .

Nurodymas. Silpnesnieji mokiniai gali udavin sprsti braiydami duot funkcij grafikus, stipresnieji sprsdami lygt, gaut remiantis savybe, kad dviej funkcij grafik susikirtimo take funkcij reikms yra lygios. 145. Nurodymas. Norint grafiniu bdu nustatyti lygties sprendini skaii, reikia rasti grafik bendr tak (susikirtimo arba lietimosi) skaii. Atsakymas, a), d) 3 sprendiniai; b) sprendini nra; c), f) 1 sprendinys; e) 2 sprendiniai. 146. Nurodymas. Reikia rasti grafik bendr tak abscises. b)

\ i
4
i X1 m-2. d, X;B 2

IC
0 *

ii r

Jr
I
Xl 3,1. Xj 5 ,1

\ /

X Xi-O h)
XI a X 2 a 0, , 2

1 0 X
:

' Ii f

sprendini nra

*-1.7. X21.7

sprendini nra

147. Nurrxlymas. Norint grafiniu bdu isprsti nelygyb / ( * ) > g ( x ) ( < . O. reikia rasti apibrimo srities intervalus, kuriuose funkcijos f(x) grafiko takai yra aukiau (emiau, ne emiau, ne aukiau) u atitinkamus funkcijos g ( x ) grafiko takus. a) > b) y

I 1 0 (I;+)

/ /1
1 [o-Jl

( - 1 . 8 : 0 ) ; * (1.8: - o o )

sprendini nra

( - b c ; +oc)

148. ) 1207,5 Lt; 149. a) 1219,13Lt; 150. a ) 7 . 2 U ; 151. a) 1224 U ; 152. a) 950.67 Lt;

b) 1388.63 Lt. b) 1365.42U. c ) 36.32Lt; d) 880.52Lt. d) 8 7 5 . 7 6 U .

b) 2 9 3 . 9 6 U ; b) 10,2;

c ) 311.52Lt;

b) 231.22 Lt.

153. a) Sakykime, kad Petraiiui per mnes apskaiiuojama Lt atlyginimo. Sprendiame lygti: ( - 280) - 0 . 3 3 = 303.6; = 1200. Taigi Petraiiui per mnes apskaiiuojama 1200 Lt atlyginimo; b) 36 U 154. a) Sudarome proporcij: 9 8 0 U 100%. Lt 120%. b) 1176-980 c ) per 4 men. 155. Pajamos buvo 1200Li. o iSlaidos 930Lt. 156. a) Sakykime, kad pastoviosios iSlaidos per mnes yra Lt. Tada kintamosios iSlaidos yra 0.6x Lt. Pagal slyg: + . 2400. = 1500(D); b) 2 * 0 1 2 5 = 3000(Lt); c) 3000 - 2400 = 600 (U). 157. a) 8112 = 7500(1 + ^ ) 2 . (1 + ^ )
2

= 1176 ( U ) :

196 (Lt):

= 1.0816. Kadangi 1 + ^

> 0. tai

I + Tfc - 1.04. p = 4%. b) Po trej metu sskaitoje bus 7500(1 + = 8 4 3 6 . 4 8 ( U ) . Vadinasi, palkan bus 8436.48 - 7500 = 936.48 % 936(Li). c) Po trej met sskaitoje liko 8436.48 - 5000 = 3436.48 (Lt). Po penkeri met sskaitoje bus 3436.48 1.04 2 = 3716.90 * 3 7 2 0 ( U ) . 158. a) 720Lt. 1440Lt. 2160Lt. 2880Lt. 3600Lt: b) 720Lt, 1504,8Lt, 2360.23Lt. 3292.65Lt. 4 3 0 8 . 9 9 U . 159. Nurodymas. Kadangi palkanos kasmet padidja tiek pat lit (200), vadinasi, yra sutartos paprastosios palkanos. a) 2000Lt, 2600Lt; b) 2500Lt, 3100Lt. a) 2600 2400 2200 2000 b)

r S

3100 2900 2700 2500

200 1 2 3

Laikas (metais)

200

. Laikas | 3 (melais)

160. a) ffi ta 303.49 (svar sterling);

b) 250 6 . 3 9 = 1597,5 (Li).

161. 771.001juvijos lat. 5289.89 Ixnkijos iot. 36818.85 Rusijos rubli. I 8 3 9 9 9 4 . 1 1 Baltarusijos rubli. 162. a)
2 n

Bjg

R> 3786.01 (LTL);

b)

1056.52(DEM).

163. a) Sakykime, kad dins didmenin kaina yra I J . Pagal slyg: + 0.25x = 89.99. as 7 1 . 9 9 ( H ) : b) 89,99 - 7 1 . 9 9 = 18 ( U ) ; c) * 13.73 ( U ) ; d) ( 1 8 - 1 3 . 7 3 ) - 5 0 = 213.5 (Lt). 164. a) 400 1.3 = 520(Lt); b) 520 - 4 0 0 = 120(Lt); e) c) S ^ S % 7 9 . 3 2 ( U ) ; d) 120 - 79.32 = 4 0 . 6 8 ( U ) ; = 10.17(%).

165. Sakykime, kad parduotuv uui parduoti prek u Lt. Tada P V M bus Sprendiame lygt: ) - 5 0 Atsakymas,
166

Li.

fi

= 10.5:

b) - 5 0 - ^

= 13.7.

a) 71.39 Lt; b) 7 5 , 1 7 L t b) ^ b) ^ ^ f ' = 95(Ll).


1 0 0

a)

S8.S'0<>-7.4) * 8 1 . 9 5 ( L t ) ;
1

, 6 7 . a) ^ ? "

* 23.82(%);

19.60(%).

168. a) 1 2 0 - ( 1 - rfjfl)4 9 7 . 7 4 ( H ) ; 169. a) 8 0 (1 + -,,) 4 9 7 , 2 4 ( L t ) ;

b) " 2 0 ~ ^ 4 V 1 0 = 18.55(%). b) " " - 2 4 ^ 8 0 h 0 3


=

21.55(%). Vadinasi,

, 7 0 . a) =37,5(%); b) bald komplektas buvo parduotas u 5 5 0 0 0 , 9 5 = 5225 (Li). procentinis antkainis buvo ' s 2 2 5 ^ g n ' 0 0 30.63(%);

c) 2 ^ % 7 9 7 , 0 3 ( U ) ; d) pardavusi bald komplekt be nuolaidos ir sumokjusi PVM, parduotuv bt gavusi 5 5 0 0 - 4000 - 5SWI8 % 6 6 1 . 0 2 ( L t ) pajam. Pardavusi bald komplekt su nuolaida ir sumokjusi P V M , parduotuv gavo 5225 - 4 0 0 0 - 7 9 7 . 0 3 = 427.97 ( U ) pajam. Taigi parduotuv praranda" 6 6 1 . 0 2 - 427.97 = 2 3 3 . 0 5 (Li). 171. a) 5 0 0 ; 120; 3 8 0 ; b) 5 2 0 ; 10; 4 6 8 ; c ) 5100; 600; 456; d) 3048; 452; 406.8.

172. a) 7 5 0 0 L i ; b) 2 5 L t ; c ) 3 0 L t ; d) 20%; h) 1922.03Lr, i) 1 6 7 7 , 9 7 L t ; j ) 1 2 6 0 U

e) 4 2 L t ; 0 12Lt; g) 1 2 6 0 0 L t ; k) 4 1 7 , 9 7 L t ; 1) 3 1 7 , 6 6 L t .

173. a) 1300 + 2 12 75 = 3 1 0 0 ( L t ) ; b) 3 1 0 0 - 2500 = 600(1); c) 2 5 0 0 - 1 3 0 0 = 1200(Lt); d) 6 0 0 = 1 2 0 0 - f o - 2 . p = 2 5 % . 174. Vena skolintis ir pirkti i . Nurodymas. Pirkimo isimoktinai palkan norma yra 2 6 ^ % . 175. Ibiidas. Birelio mnesi suvartotos elektros energijos kieki galima apskaiiuoti remiantis: a) geometrins progresijos; b) aritmetins progresijos m o j o nario formule, t y.: a) bt = 150, q = 0,98, A6 = 150 0 , 9 8 s 136 (kWh); b) uy = 150, d = - 3 . 6 = 150 - 5 - 3 - 135(kWh). Ii viso per pus inct suvanotos elektros energijos kieki galima apskaiiuoti remiantis: a) geometrins progresijos; b) aritmetins progresijos pirmj n nari sumos fonnule. t y.: a) S 6 = b z l b) S 6 .
=

=
=

* 856(kWh); 8 5 5 (kWh).

1152*

Il bdas, eima suvartojo elekros energijos (kWh): sausio mnes: a) 150; b) 150; vasario mnes: a) 150 0 . 9 8 - 147; b) 150 - 3 = 147; kovo mnes: a) 147 0 , 9 8 144.1; b) 147 - 3 = 144; balandio mnes: a) 144.06 - 0 , 9 8 % 141,2; b) 144 - 3 = 141; gegus mnes: a ) 141,18 0 , 9 8 % 138,4; b) 141 - 3 = 138; birelio mnes: a) 138,36 - 0 , 9 8 % 135,6; b) 138 - 3 = 135; i viso per pus met: a) 150 + 147 + 144,1 + 141,2 + 138.4 + 135.6 * 856; b) 150 + 147 + 144 + 141 + 138 + 135 = 855. Pastaba. Buitinis elektros skaitiklis rodo kilovatvalands (kWh) deimtosios tikslumu.

Daugiau dmesio skiriama statistikos udaviniams, kuriuos mokiniai nagrinjo 6 - 8 kl. Tikimybms ir kombinatorikai kartoti patariama taip put naudoti 9 kl. ir IO kl. udavinynus. 176. a) Anglg kalb rinkosi 22. vokiei 10. prancz 8. rus 6. ital 2 mokiniai; b) 48; c) Nurodymas. Skritulins diagramos centrinis kampas, atitinkantis angl kalb pasirinkusi mokini skaii, yra H'ffi1* 165. vokiei 75. prancz 60. rus 45. ital 15; d) ; e) g . 177. a) Nurodymas. Skritulins diagramos centrinis kampas, atitinkantis 20% moni yra = 72. 30% _ log*. 15 _ 54. 1 0 - 36. 25% - 90. b) Informacines laidas mgsta irti = 120. o sportines - ^ 5 = 9 0 moni. 178.

179. a) 4. 5. 6. 6. 7. 7. 7. 7. 7. 7. b) Paymys Danis 4 I 5 1 6 2 7 6 8 4 9 4

I. 9. 9. 9. 9. 10. 10; 10 2

, 6 g 5 24 3 2 I
c )

EJlOJ
4 5 6

9 10

Paymys

d) 7.55. 181. a) AStuoni mokiniai gavo 7; c) Paymys Danis 3 1 4 2 5 4 6 6 b) vienas mokinys gavo 3; 7 8 8 4 9 3 10 2

d) 30; 182. Diena Danis 40 30 ;20 IO

e) % 6.7; 1 20 2 40

O 16%; 3 25 4 30

g) 4 0 % . 5 15

rm
b) 108; c) 5 . 1 .

Diena

IS viso per 5 darbo dienas parduota 130 markinli. 183. a) 21;

184. a) Imties dydis yra 45. o imiics plotis yra 7;

185. Sakykime, kad mokini skaii vaizduojanioje ayje viena padala atitinka x. Tada berniuk yra 2 * . o mergaii 3x. Sprendiame lygt: Ix + = 720, = 144. Taigi mokykloje yra 432 mergaits ir 288 berniukai. 186. a) Televizori iri 40. sportuoja 20, aidia kompiuteriu ir lanko vairius brelius po 10 berniuk; b) Laisvalaikio praleidimo formos Danis iri televizori 40 Sportiraja 20 aidia kompiuteriu 10 Lanko vairius brelius 10

187. a) 165; b) knygyne vidutinikai apsilank 13, o knygyne B 14 pirkj; c) larp 1 ir II bei ir IV valandos pirkj srautas didjo: tarp ir bei V ir Vl - majo; tarp IV ir V - nesikeit; d) I. II. IV. 188. Vidurkis: a) 6; b) 5 . 5 ; c ) s 5 . 2 ; [37-39): (39-41): (41-43): (43-45): b) mediana: a) 5; b) 5 . 5 ; c ) 5.

189. a) 135-37): 35. 35. 36, 36, 36. 36: 37. 37. 37. 37. 37. 37, 38. 38. 38. 38. 38; 39, 39. 39. 39, 39, 40, 40; 41.41.42,42; 43. 4 4 ; 135 -37) 6 (37-39) (39-41) 7 (41-43) 4 [43-45) 2

11 c) imties dydis yra 30. o p otis yra 9 d) 11 10 9 8 7

Intervalas Danis

C 5 4 3
2

1 37 190. a) 41 43 45 Bal dydis

Intervalas Danis

(140-145) 2

(145-150) 4

[150-155) 9

[155-160) 13

[160-165) 8

[165-170) 4

14 12 .2 10+ c O

140

15

14)

1^5

100

165

170

gis (cm)

b)

Intcnalas Danis

(140-150) 6

[150-160) 22

[160-170) 12

22
20

18 16
1 4 I 12 Q

8 6 4 2 140 150 160 170 191. a) )$; ) 0. = J . P(C) = J . Ogii (cm)

192. hh, hs. s h. ssi P ( A ) = J . P(B)

193. P ( A ) = J . P(fi) = , P ( C ) = J . P ( D ) = 194. P ( A ) = 195. a) 0.24; 196. 0.998. 197. j m j


m

P(B) = I P(C) = b) 0,96; c ) ; d) { J .

P(D) = J .

IS viso yra 8 skirtingos galimybs: j, , i), im, ), , bj, 198. 5 4 = 20. 199. 5 4 3 - 2 - 1 = 120; 200. 6 5 - 4 - 3 2 1 = 720. c) 48; c ) 18.

bm.

201. Kai skaitmenys kartojasi: a) 27; b ) 64: kai skaitmenys nesikartoja: a) 6: b) 24; 202.a)3,; b) g .

203. a) Teigiama koreliacija; 204. a)35l>. 30 25 20 15 10 5 1 2 3 4 5 * Teigiama koreliacija 205. a) ^ = 206. Taip. 207. a) : b) . 45; b) ^

b) nra koreliacijos; b)

c) neigiama koreliacija

12 3 4 5 6 * Neigiama koreliacija c) ^ g f 252.

= 120;

II DALIS
1. Kampai
2 0 8 - 2 2 1 udaviniai skini pakartoti kamp ris ( 2 0 8 - 2 1 1 smailusis. sialusis. bukasis, itiestinis, ivirktinis, pilnutinis; 2 1 2 - 2 1 4 gretutiniai; 2 1 5 . 2 1 6 gretutiniai ir kryminiai; 217 centrinis ir jbritinis kampai; 2 1 8 - 2 2 1 kampai, gauti dvi tieses perkirtus treija); 2 2 2 kampo pusiaukampin; 2 2 3 - 2 2 6 . 2 2 7 a Uikampio kampai; 2 2 7 b . c - 2 3 1 keturkampi kampai; 2 3 2 - 2 3 6 kamp nuo 0 iki 180 sinusas, kosinusas ir tangentas. 2 0 8 . a) 1 1 5 ; 2 0 9 . a) 7 8 ; 2 1 0 . ) 6 7 . 5 ; 2 1 1 . a) 2 0 % ; b) 155; b) 156. b) 135. b) 30%; c) 50%; d) 9 0 % . c) 65.

2 1 2 . 126. 5 4 . 2 1 3 . 3 0 . 150. 2 1 4 . a) 100; b) 3 0 ; c ) 30.

2 1 5 . 9 9 . 81. 99. 2 1 6 . a) = 5 8 . y = 122; 2 1 7 . a) 6 5 ; b) 9 0 ; b ) = 9 5 . > = 135; d) 1 4 0 . ) .* = 4 0 . y = 6 0 .

c) 55:

2 1 8 . a) Keturi kampai po 8 0 ir keturi kampai po 1 0 0 . b ) Keturi kampai po 7 5 ir keturi kampai po 1 0 5 . 2 1 9 . 30. 2 2 0 . a) b) I ) Taip; 2) ne; ZS + Z6 + Zl + ZS = 3 6 0 . lai ZS = 3 6 0 - 3 1 2 = 4 8 . vidaus prieiniai kampai. Iai a | | b. 221. a) 25; 222. 117 . b) 3 5 ; c ) 3 0 . 3 0 . 120. b) 9 1 " . Zl = Z4 (kryminiai kampai), tai Zl = 9 6 : 2 = 4 8 . Kadangi Zl = ZS, o tai yra

223. a ) 30; 224.

15. 7 5 . 9 0 . b) 85; c ) 25.

225. a ) 120; 226. 90.

2 2 7 . a) .t = 1 2 0 . y = 6 0 ; 2 2 8 . a) 7 2 . 108. 7 2 . 1 0 8 : 229. 65. 25. 230. 7 0 . 0. 70. 110. 2 3 1 . ) 160, 1 6 0 . 2 0 ; 2 3 2 . ) 10; b) 4;

b ) = 1 4 0 . > = 4 0 ; b) 84. 96. 84. 96;

c) = 40. = 30. ) 4 5 . 135. 4 5 . 135.

b ) 8 0 . 8 0 . 100, 1 0 0 " ; d) 4>/2.

) 9 0 . 9 0 . 108. 7 2 ' .

) 2/3;

2 3 3 . = j g p 4 . 8 1 (m). 234. = 1500sin 5 1 3 0 . 5 (m). Pastaba. ALsakymas pateiktas imant sinuso t g a = - y ;

reikm tkstantj tikslumu. 2 3 5 . a) c o s o = A . t g a = y b) sina = j . tga - 3 . Pastaba. 2 3 6 . a) 2 ; Galite su moksleiviais pakartoti, kada c o s < 0 ( I g < 0 ) i r kada b ) 0. c o s c > 0 ( t g o > 0). arba c o s e =

2. Trikampiai
Sprendiant Sio skyrelio udavinius reikia inoti trikampio pusiaukratini ir pusiaukampins savybes. Talio teorem ir ivad. Pitagoro teorem, trikampio panaumo poymius, trikampi rOSis. trikampio kamp ir kratini priklausomyb, atstumo tarp dviej tak formul, sinus ir kosinus teoremas, trikampio ploto formul. 237. a) 40. 70. 70; 238. a) / A = 60.
/ B

b) 50. 65. 65.


= W . ZC

= 30;

b)

= 69.

ZB

= 92.

ZC

= 19.

239. a) Sakykime, kad > a + y. Remiantis trikampio kamp sumos savybe u + fl + y = 180; a + y = 180 - . Vadinasi. 1 8 0 - / < ir > 90. Taigi trikampis yra bukasis, b) Analogikai samprotaudami sitikiname, kad b) ir c) punktuose trikampis yra statusis. 240. a>45%/3 = 7 8 c m 2 : b) 3 0 c m 2 : c)s4.98cm2.

241. SAEC - BD AC = \ 4 0 AC = 20AC. Pagal trikampio pusiaukraStini savyb turime: AO = \aE = f 25 = ^ (cm). OD - \ = \ 4 0 = ^ (cm). I staiojo AADO: Anakyimis. 400cm2. = 180 - ( f + { ) = 180 135. Tada Zx = 1 8 0 - 1 3 5 = 45. AD = y/AO2 - ODi = J ^ )
2

- (^)2

= 10(cm). Tada AC = 2AD = 2 - 1 0 = 20(cm), SABc

= 20-20 = 400(cm2).

242. Sakykime, kad ZA = a , / B = . /AOB a+ m 90. tai ZAOB Atsakymas. 45. = 1 8 0

243. Sakykime, kad AABD - lygiakratis. Tada ZA = ZABD = ZADB = 60. Bet ir ZDBC = 60. nes BD - kampo B pusiaukainpin. Vadinasi. ZABC = = 120. Tada Z C = 180* - 60 - 120 - 0. O taip bti negali. Analogikai sitikiname, kad ABCD taip pat negali bti lygiakratis. 244. 14.4 cm arba 22,5cm. Nurodymas. b. 245. 24 cm ir 32 cm. 246. 85 cm. Nurodynuis. Kampo B pusiaukampin kratin AC dalija dvi 28cm ir I2cm ilgio atkarpas skaitant nuo virns A. 247. a) 18 cm; 248. Sabc b) 22 cm. ' \BD - A C 1^BD = { 5 : ^SABC Tiiikykite trikampio pusiaukampins savy-

= {AC BD, SBN

SAMNC - SABC - SUBN = Sabc 3 - TSABC 250. 7 cm. 251. 2.4cm.

249. I km. Nurodymus. Remkits Talio teoremos ivada

252. a) Nurodynuis. Remkits teorema, atvirktine Talio teoremai. b) ED J . . Nurodymas. Apskaiiuokite ED ilg ir remkits teorema atvirktine Pitagoro teoremai. 253. 17 cm. 254. 18 cm. Nurodymas. Remkits statinio, esanio prie 30 kamp, savybe. 255. 18-/3dm. Nurodymas. Remkits faktu, kad trikampyje prie didesn kamp yra ilgesn kratin, bei statinio, esanio prie 30 kamp, savybe. 256. 12cm ir 36cm.
257. S i n C = . ZC % 18.

258. IgA = I 1 ZA 27. 259. 25 Ig 32 w 15.6 (m). 260. AB = 2a, BD = 261. a) 6; b) 10; c ) 53; AD = d) 4.8. DC =

262.a)=i370;

b) 4.8:

) 8.64;

d) 2.88.

263. 44,2. Pastaba. Alsakymas pateiktas imanl trigonometriniu funkcij reikmes tkstantj tikslumu. 264. a) Ne; 265. ) Taip; b) taip; b) taip; c) taip. c ) ne. LABC ~ LAiBiC\ - LDAC pagal du kampus. pagal du kampus ( Z A D C = ZBAC -

266. 5cm. Nurodymas.

267. 9cm. Nurodymas. LABC duota. ZC bendras). 268. 2 9 4 c m 2 . Nunxlymas. 269.a)4; 270. LABC b)2f; c) 5;

Remkits trikampi A E O ir ODB panaumu. d) 4.

~ || pagal dvi kratines ir kamp larp j; BC = 20cm.

271. 4 dm. Nurodymas. Remkits teorema, kad panaij trikampi atitinkamos auktins proporcingos atitinkamoms kraitinms. 272. 30cm. Nurodymas. Remkits teorema, kad panaij trikampi plot santykis lygus panaumo koeficiento kvadratui. 273. a) BC = 70cm. ZB 3 8 ' . ZC 2 2 ; b) BC = 35 cm. ZB 82. ZC * 38; c) BC = 15cm. ZB % 3 7 ' . ZC <* 98. 274. a) b * 27.3. c ft 24.5. ZA = 4 5 ; b) a 16.7. c = 24.9. ZC = 119; c) c s 8.7. ZB s 21. ZC s 39; d) lokio trikampio nra. Pastaba. Atsakymas pateiktas imanl trigonometrini funkcij reikmes tkstantj tikslumu. 275. ZA % 4 2 . ZB * 53. ZC 85.

3. Keturkampiai
2 7 6 - 2 9 5 udaviniai skini pakartoti lygiagretainiui ir j o savybms ( 2 7 7 - 2 8 4 lygiagretainis: 2 8 5 - 2 8 8 . 276b staiakampis; 2 8 9 - 2 9 4 , 276a - rombas; 295 kvadratas). 2 9 6 - 3 0 9 trapecijai. 310 deltoidui. Sprsdami 311 udavin pakartosite jbrtinio, o 312, 313 apibrtinio keturkampiu savybes. 3 1 4 - 3 1 6 udaviniai skini panaij keturkampi savybms prisiminti, 317, 318 brimo udaviniai. 276. Imatuoti: a) visas kratines; 277. 56cm. 278. 27 cm arba 3 0 cm. 279. a ) 2 4 c m ; 280. a ) l l 2 c m : 281. a) % 4 5 cm 2 ; b) 20cm. b) 12cm. b) ^ 11 cm, ^ 14 cm; c) * 35. b) striaines.

282. 6 dm. 7 dm. Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. Turt bud: . . . . jeigu viena i j I dm trumpesn u kit". 283. Snbfe = 2 SlbnE = 2 SitCNU - 2 ^MNh-MNh tai Skbfe = jAB (ia h AMCN AACB auktin, nubrta krain MN). auktin, nubrta kratin AB), = - 3 0 = 15(cm 2 ). 284. 30. 150. 30. 150. 285. 3200 m, 60 ha. 286. Nurodymas. 287. 35. 55. 288. 7.5 cm. 289. a ) 2 0 d m ; b)24dm2: c)4.8dm: d)2.4dm. 290. 60. 120. 60. 120. 291. 60. 120. 60. 120. 292. 75. 105. 75. 105. 293. a) Nurodymas. Nubrkitc keturkampio striaines ir remkits trikampi lygumo bei dviej tiesi lygiagretumo poymiais, b) Nurodymai. Nubrkitc lygiagretainio striaines ir sitikinkite, kad gauti keturi stadeji trikampiai yra lygs. 294. 84. 9 6 , 84. 96. 295. P = 16 v/2 cm, S = 32 cm 2 , r = 2 v/2 cm. 296. 30. 150, 90, 90. 297. 30. 150, 150. 30. 298. a ) 6 8 c m ; 299. 15 cm. 300. S = 1200cm 2 . P = I42cui. 301. a) 7.5 ha; b) ^ 1116.23 cm. 302. 2) Nurodymas. Remdamiesi teorema, atvirktine Pitagoro teoremai, sitikinkite. kad gauto keturkampio ZA = Z B = 90. 3) 4 8 . 303. ^ 6 m. 304. AB = 5.625cm, BC = 6.75cm. IrQmniie 305. Nurodynuis. A ABC ADCA pagal du b ) 8 c m . I6cm. sitikinkite, kad keturkampis CB\C\A\ yra staiakampis. MN = ^AB. h = \ (ia H -

= ^ =

A H F D

306. 4 8 cm. 307. 16.2cm ir 12.6cm. 308. 25 cm, 10 cm, 3 0 cm, 12 cm. Nurodymas. Tegul ilgesnysis trapecijos pagrindas yra AD, trumpesnysis , o striainiu susikiitimo takas yra O. Remkits tuo. kad LAOD ~> . 309. 15 cm. 9 c m . 20cm. 12cm. 310. Pabch 311. 90. 312. 10 cm. 313. 18 cm. 314. Pastaba. Turbt tik nedaugelis pastebs, kad keturkampio, kurio kratini ilgiai yra 5 dm. 8 dm. 6 dm ir 9 dm. plotas negali bti lygus 60 dm-. (Duoto keturkampio perimetras yra 5 + 8 + 6 + 9 = 2 8 (dm). Didiausio ploto keturkampis, kurio perimetras lygus 2 8 dm, yra kvadratas, kurio kratins ilgis yra 7 dm. Tada j o plotas lygus 4 9 d m 2 . ) Tai korektros klaida. Turt bti ne 6 0 d m 2 . o 4 0 dm 2 . Atsakymas. 7.5dm. 12dm. 9dm. 13.5dm: 90dm 2 . 315. 120 cm ir 8 0 cm. 316. a) Tegul AD = a, BC = b. Pagal slyg = 20. tai a + b = 4 0 (cm). LAOD LCOB (pagal du kampus), tai SAOD = k2Ssoc. 108 = A 2 -48. A = 1.5. Tada A2 = 1 , 5 * . Kadangi SAOD = 108. SBoc = -8. ai \ah2 = 108 ir jfcAi = 48. I ia ah2 = 216 ir bh\ = 96. Kadangi /12 = .5|, tai ah2 = 1.5 = 216. I ia / = 144. Sudj panariui lygybes ah\ = 144 ir W, = 9 6 tursime: (a + )/ = 240. 40/i = 240 ir Ai = 6cm. Tada h 2 9 c m . trapecijos auktins ilgis lygus 6 + 9 =
= 1 5 ( c m ) , o SABCD = 2 0 15 = 300(cm2):

= 2(5 + ). S = 15. Nurodymas.

sitikinkite, kad ZAOD

= 90.

b) 2 5 cm. 25 cm. 317. a) Nurodymas. Nubraiykite trikamp, kai inomos visos trys j o kratins, ir papildykite iki lygiagretainio. b) Nurodymas. Nubraiykite trikamp, kai inomos j o dvi kratins ir kampas tarp i kratini, ir papildykite iki lygiagretainio. c) Nurodymas. Nubraiykite statj trikamp, kai inomas j o vienas statinis ir ambin, ir papildykite iki staiakampio. d) Nurodymas. Nubrkite dvi statmenas tieses. J susikirtimo tak paymkite O. I tako O vienoje tiesje atidkite OA = OC = 10cm. o kitoje OB = OD = 8cm. Keturkampis ABCD rombas. c) Nurodymas. Nubraiykite statj trikamp, kai inomas j o vienus statinis ir ambin, ir papildykite iki trapecijos. 318. Nurodymas. a) Nubraiykite statj trikamp, kurio statini ilgiai yra 2 cm ir I cm. Ant ambins nubraiykite kvadrat. Jo plotas lygus duotj kvadrat plot sumai. b) Nubraiykite statj trikamp, kurio ambins ilgis yra 2 cm, o vieno stalinio ilgis yra I cm. Ant kito statinio nubraiykite kvadrat. J o plotas lygus duotj kvadrat plot skirtumui.

3 1 9 - 3 2 2 udaviniais kartojama apskritimo (skritulio) ilgis ir plotas; 323 - 325 apskritimo lygtis; 3 2 6 - 3 3 0 apskritimo ir tiess tarpusavio padtis (326. 329. 330 liestins savyb; 327 liestins ir liestini, ieinani i vieno taiko, atkarp savybs; 328 stygos savyb); 331 - 3 3 6 apskritimo ir kampo tarpusavio padtis (331 ab, 332 centrinis kampas. 331c,d 3 3 3 - 3 3 5 - brtinis kampas); 336, 337, 344 - apibrtims apskridmas; 3 3 8 - 3 4 3 , 345 - brtinis apskritimas (342, 343 kartojamos ir liestins bei liestini, ieinani i vieno lako. atkarp savybs); 3 4 6 - 349 skritulio ipjova ir nuopjova. 319. a) 3 c m ; b) 6 c m ; c ) 2 8 . 2 7 c m 2 . ( Pasiaba . Atsakymas pleikias imam reikme atuoni enkl po kablelio tikslumu, t. y. skaiiuojant skaiiuokli. Imdami ** 3,14 gauname, kad S = 28.26cm2.) 320. a) Padids 2.25 karto; d) sumas 16 kart. 321. % 15.7cm. 322. Pjklo krato ilgis yra 750 mm = 0.75 m. Pjklas I kan apsisuka per 9l TO 1 = j (s), t. y. per = (min.). Tada per 1 min. pjklas apsisuka % 764 kartus. 323. a) ( * + 2) 2 + (y - 3 ) 2 = 25; 324. a) ( - 3) 2 + 0 + 2 ) 2 = 34; b) ( - 2) 2 + (y - I) 2 = 25. b) 2 + (y - 4) 2 - 5. b) sumas 4 kartus; c) padids 9 kutus;

325. a), b) taip. Nurocfymas. Patikrinkite, ar 1) priklauso duotam apskritimui takai: a) A ir fi; b ) C ir D; 2) a) = R, b) ^ = R. 326. 12 cm. 327. 18. 328. a) 8 c m ; 3 2 9 . 4 8 cm. 330. 74 cm. 331. a) 30; 332. a) 160; b) 4 5 ; c) 40; d) 100. b) IOwdm.

b) 150.

333. Pastaba. Udavinio slyg reikt patikslinti. T\iri bti: ..Apskritimas takais . ir C padalytas tris lankus AB. BC ir CA taip. kad A S : BC: - C A = = 3 : 5 : 4 . Apskaiiuokite trikampio AfiC kampus". Tada atsakymas bt toks: ZA = 75. ZB = 60. ZC = 45. Kadangi slygoje nra pasakyta, nuo kuriu lako imant duotas ilgi santykis. lai atsakymas bt toks: ZA = 75 , ZB = 60. ZC = 4 5 ; arba ZA = 75, ZB = 4 5 . ZC = 60; arba ZA = 60. ZB = 4 5 . ZC = 75; arba ZA = 60. ZB = 75. ZC = 4 5 ; arba ZA = 45. ZB = 60 , ZC = 75 ; arha ZA = 45. ZB = 75 , ZC = 60 . 334. 120. 335. 70. Nurodymas. sitikinkite, kad A DB yra statusis, kurio ZA = 50. o ZABD = 40. sitikinkite, kad A f i O C - lygiakratis. Tada ZDBE = 20, o ZAEB = 90 - 2 0 = 70. 336. ) = 40, y = z = 50; b) * > 25. y ) = 80, y = 40, ; = 50. 337. 6 m. 338. 3 ) 2 2 ; 340. 4 cm. 341. 12 cm. 342. 60 cm 2 . savybe. 343. 2 4 0 c m 2 . Nurodymas. Remkits liestini. ieinani i vieno tako, atkarp b) 6; c ) 4. 65;

339. 52cm. Nereikalingas duomuo 14 cm.

344. a) 6 / 3 cm; 3 4 5 . 3 ) ! cm;

b) 6v/2 cm; b) 5 cm; b)


1

) 6 cm.

) 5%/. ^
s

346. a) 2 ^ % 4 . 4 cm;

292 cm 2 .

347. a) ( $ + * ) ; b) ( 5 + 1); O /f 2 ( + ) . Nurodymas. Nuspalvinios dalies plotas lygus: a) ScStadalio skritulio ir lygiaonio trikampio, kurio oniniu kraitiniu ilgiai lygs apskritimo spinduliui, o kampas tarp j yra 120. plot sumai: b) ketvirtadalio skritulio ir staiojo IygiaSonio trikampio, kurio statini ilgiai lygs apskritimo spinduliui, plot sumai; c) tredalio skritulio ir lygiakraio trikampio, kurio kratins ilgis lygus apskritimo spinduliui, plot sumai. 348. R~( - l). Nurodymas. Nuspalvintos skritulio dalies plotas lygus puss skritulio ir dviej lygi lygiaoni staij trikampi, kuri statini ilgiai lygs skritulio spinduliui, plot skirtumui. 349. I) Ilcm2; 2) = 10,7cm 2 ; 0.3.

5. Ikilieji daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai


Visi udaviniai skini pakartoti taisyklingiesiems daugiakampiams. Piimiausia reikt prisiminti, kam lygus taisyklingojo /i-kampio kiekvieno kampo didumas ( 3 5 0 - 3 5 2 ) ir tik po to sprsti udavinius apie brtini ir apibrtini apskritim spinduli bei taisyklingojo n-kampio kraitins ilgi sryius ( 3 5 4 - 3 6 8 ) . 350. ) 8; b) 12.

351. ) 10; b) 15. Nurodymas. Jei taisyklingojo daugiakampio prickampis yra a, tai vidaus kampas lygas 180 - a. 352. a), b) taip. Nunxlymai. Galite paklausti mokini, koks tai taisyklingasis daugiukampis. Abiem atvejais dvylikakampis. 353. Keturias. 354. Tegul lygiakraio trikampio kratins ilgis yra a. Tada R = Pagal slyg: ^ = 4 8 . a = 9 6 ^ 3 ft 166mm. r =
0^.

355. 25>/2 ft 35 em, 25 cm. 356. 7 . 1 cm. 357. 5 6 mm. 358. a) 16,2cm; b) 1 7 , 0 a n ; c) % 20.8cm. Skritulio spindulys R ft 4.78cm. 359. P ft 28.7dm. S ft 59,4dm 2 . Nurodymas. 360. I5,3cm. 122,4cm. 1131,4cm 2 . 361. P = 432 mm, S ft 8979 mm 2 . 362. Nurodymas. Trikampio kratins ilgis a = Ry/. sitikinkite, kad trij mnuliuk" plot sumos ir trikampio ploto skinumas lygus \ skritulio, kurio spindulys lygus 3 , ir duotojo skritulio plot skirtumui. 363. a) ft 1442 mm 2 ; b) ft 1659 mm 2 ; c) % 1938 mm 2 : d) % 1074 nun 2 . Pusiulta. Paprastai briniuose ymjimas, pavyzdiui. 0 3 8 . reikia, kad apskritimo skersmuo yra 38 ilgio vienetai. Vadovlyje c ) punkte pateiktame brinyje tai yra kvadrato striains ilgis. 364. 6. Nuntdymas. sitikinkite, kad AB lygiakraio trikampio ABC ia C virn, i kurios nubrtos stygos. 365. 2\/6dm. 366. 4 cm. Nurodymas. Sakykime, kad skritulio spindulys yra R. Tada apie skritul apibrto taisyklingojo eiakampio plotas lygus 2\/3R 2 . o skritul brto taisyklingojo eiakampio plotas lygus > / ^ - . 367. a) cm 2 ; b) 108cm 2 ; c) 81>/3cm 2 . kratin;

368. a) 4 8 cm 2 . Pastaba. b) 64 cm 2 ;

Slygoje yra korektros klaida. Turt bti:

, ) taisyklingojo trikampio plot"; c) 32v/3cnr.

Prizmei pakartod skirti 3 6 9 - 3 7 9 udaviniai: 369 kubas; 3 7 0 taisyklingoji trikamp prizm; 371. 378 staioji trikamp prizm; 3 7 2 - 3 7 7 staiakampis gretasienis: 379 staiakampio grctasicnio ir staiosios trikamps prizms darinys. Piramidei (taisyklingajai) pakartod skirti 3 8 0 - 3 8 7 udaviniai: 380 eiakamp piramid; 3 8 1 - 3 8 4 . 386b keturkamp piramid; 385. 386a. 387 - trikamp piramid. 369. 2 l 6 c m 3 . 370. 7 m. 371. V = 480dm 3 . S i o n = 4 8 0 d m 2 . S p a v = 528dm 2 . 372. a) 6 0 cm; 374. a) 78dm; b) 15 cm. b) V = 5 5 0 8 0 c m 3 . Sp iv = 9198 cm 2 . b) V = 6300cm 3 . S p a v = 2 0 7 0 c m 2 . 373. V . 4 0 0 0 c m 3 . S p a v = 1600cm 2 . 375. a) V = 1728cm 3 . S p o v = 8 8 8 c m 2 :

376. - i g 6 0 ' . ft = ,/3a; = tg30. ft h . Vadinasi. - = ^b ir b = 3. Pagal Pitagoro teorem turime: o 2 + (3d) 2 = ( V 5 0 ) 2 . o = >/3. Tada b = 3jl, ft = 3, o V = n/3 3n/3 3 = 27 (cm 3 ).

377. I staij trikampi remdamiesi Pitagoro teorema sudarykime lygi sistem: + ft2 = 19 2 ,

+ A2 = 20 2 ,
A2 + A2 11 2 . Sudj ias tris lygus panariui gausime: 2(o 2 + ft2 + ft2) = I9 2 + 20 2 + 11 2 . a2 + ft2 + 2 441 ir gretasienio striains ilgis yra = 21 (cm). 378. Sakykime, kad * ir y pagrindo stadni ilgiai, ambins ilgis; H - prizms aukun. Tbda .v2 + y 2 = 2 ir H 2 = V - X 2 = Zl-X2, H2 = (10N/2)2 - y 2 = 200 - y 2 . . H2 = I 5 2 - 2 = 225 - 2. Sudj panariui dvi pirmsias lygybes, o treiosios abi puses padaugin i 2

A 7

/ I c$> J 19 / b

.. I I H 2 = 281 - 2 . I pirmj Iygd vietoj U 2 + y2) ra 2 gausime: I I H 2 = 450 - 2z 2 . I ia 281 - z 2 = 4 5 0 - 2 2 . z = I3cm. Tada * = 5 c m ir y = 12cm. 379. a) 4 5 m 2 ; 380. 540%/3dm3. 381. IScm. 382. V = 384 cm 3 . S p a v = 384 cm 2 . 383. S i o n = 2 3 4 0 c m 2 . S p a v = 3 2 4 0 c m 2 . V = 1 0 8 0 0 c m 3 . 384. V = 384 dm 3 . S p a v = 384 dm 2 . Nurodymas. inodami taisyklingosios keturkamps piramids onins briaunos ilg ir auktins ilg pagal Pitagoro teorem apskaiiuokite pagrindo puss striains Ug. Tada apskaiiav pagrindo striains ilg rasite ir pagrindo kratins ilg. 385. S i o n = 225 m 2 . S p a v = 25(>/3 + 9 ) m 2 . 386. a) Pastaba. Slygas paskutinis sakinys turt bti: Raskite piramids pagrindo kratins ilg ir piramids tr" Atsakynuis. 45 cm. V = IOiabScmS Nurodymas. Remkits stalinio, esanio prie 30 kamp, ir trikampio pusiaukraStini savybmis, b) cm3. 387. a) Kadangi ABCD LADB taisyklingoji piramid, tai AD = DB. = a2. I staiojo AD2 = = remdamiesi Pitagoro teorema turime: IAD2 \aM = \= b)28m3.

Kadangi AM taisyklingojo LABC AM=J^1AOj=

pusiaukradn (kanu ir auktin). Iai Tada H = JAD2-AO2

b)

sfl.

Riliniui pakartoti skini 3 8 8 - 394. kgiui - 3 9 5 - 3 9 9 , ruiuliui - 4 0 4 - 4 0 6 . 407b udaviniai. Kiti udaviniai - u i erdvini kn dariniai: kgio ir rilinio ( 4 0 0 - 4 0 3 ) . kubo ir rululio (407a), kgio ir rutulio (408). 388. a) 16* cm 2 ; 389. ft 4.4 cm. 390. 5 cm. 391. 2 : 1 . Nurodymas. Ritinio, kurio auktis yra 0.8 m, o pagrindo apskritimo ilgis 1.6m, tris lygus ^ = m 3 . Ritinio, kurio auktis yra 1,6m, o pagrindo apskritimo ilgis 0 . 8 m . tris lygus m3. 392. Sp av = 112,5 cm 2 , V = 162 cm 3 . 393. a) 6 2 8 0 0 1 , 45216kg; 394. a) 2 0 v/2 ft 28.3 cm; 395. ) 24 cm 2 ; 396. 6 cm. 397. 8.84 kg. 398. S p a v = 75 cm 2 . V = i ^ k 399. ft 28.71. 400. 48. 401. ft 1648.5 kg. Nurodymas, 402. 27.648%. Nurodymas. p = 0.03g/cm 3 = 30kg/m 3 . Raskite vandens aukti ritinio formos inde.
cm\

b) 24 cm 2 ;

) 16 cm J .

b) 1513.323L b) 57 m 3 .

b) I I t cm 3 .

403. 120. Nurodymas. Jeigu R pagrindo spindulvs, H auktini, a kgio ainio pjvio kampas prie virns, tai tg | = f j . 404. 3dm. 405. Pastaba. Slygoje yra korektros klaida. Tri bti: ..... Atsakym paraykite 1 cm 3 tikslumu". Atsakymas. 314 cm 3 . 406. ) 9 cm 2 ; b) ft 706.5 dm 2 ; c) Pastabu. Slygoje yra korektros klaida. Turt bti: 28.26cm2". Atsakymas. 2 v/3 c m 407. a) Kubo; 408. 2\/2 cm. b) 1000. plotas lygus

Vadovlio gale esanios uduotys skiltos mokiniams pasitikrinti, kaip j i e sisavino pagrindins mokyklos matematikos kurs. T a s uduotis rekomenduojama sprsti 2 pamokas. Uduotys sudtos sunkjimo tvarka nuo lengviausios iki sunkiausios. Pateikiame j atsakymus.

1 uduotis
>& a) > ; a) 0 . 5 ; a) 0.05; a) X Y 1 3 b) > : b) 200. b) ft 0.0037; 2 6 3 9 b) c ) 5; b) [0-.4]. b) (1:1.251. 4 12 c) d) 1; 2; e ) J2\ -/2. c) % 0 . 3 7 * . b) ne. e) - I d) > ; e) c) < ;

a) 9(a 2); a) 5; b) 0; 3;

a) ( - o o ; ) ; a) (1: 2); 10. a) uolai Berai PuSys

10

20 25 3 0

40

50

Medi skaiius 11. 12. 13. a) 6; a) ; a) v b) 27. b) : c) abu vykiai vienodai tiktini.
b)

/
1 *

r
15. a)

1 0

14. a) 5 km/h;

b) 66^ m/min;

c) 4.8 km/h. J l A, b) B

D C, B,

c ) Figros ABCD simetrijos centras striaini AC ir BD susikirtimo takas; d) figros ABCD simetrijos ays tiess, einanios per prieing kraitini vidurio takus. 16. a) 12. P = 30. 5 = 30; o) , 17. . b) 6. 6 > A P = 18 + b-/3. S = 2.25. S = 18v/3; P = 3 + 3-/2. ) 2-/3.

n) 4 e m 2 ;

b) 20;

18. a) 1 cm;

b) IOOrr ft 314tnm 2 . b) 3400cm 2 . 1 0 0 0 0 c m 3 ; c ) 9 ^ 3 cm 2 . cm 3 ; 0 4 cm 2 . 3 cm 3 .

19. a) 6 m 2 , 1 m 3 ;

d) 25.(/5 + l ) c m 2 . ^ cm 3 ; 21. B . C lygins:

e) 24 m 2 . 16 m 3 ;

20. Per dien Nijol suvalgo 5 saldainius, o Antanas 4 pyraglius. A, D. K nelygins; F nra nei lygins, nei nelygins.

L 2. . 4. 5. . 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

b) 2 , 5 ; a) a 2 - 8 + I ; j. 15%. 1200km/b. (0; 5). P = 32, S = 48. 120*. P(A) = I 15. 18:10). % 3.19 m. P(B) =

c)-7. b) 13%/ - 12%/5; c ) b9.

P(C) = J .

a) 2 v T 7 ; b) ( 1 ; 3 ) ; c ) atkarpos, simetrikos atkarpai A B abccbi aSies atvilgiu, koordinats yra ( - 5 ; - 2 ) ir fl|(3; - 4 ) ; d) atkarpos, simetrikos atkarpai AB koordinai pradios tako atvilgiu, koordinats yra A j (5; - 2 ) ir S 2 ( - 3 ; - 4 ) . Pastaba. Reikt dar papildomai pridti 1 tak u teising atkarpos A B nubrim.

14.

a) - 4 ; b) intervale ( - o c : 0 ) funkcija maja: intervale (0: + ) funkcija didja: c) kai .t < 2 ir > 2. tai funkcija gyja teigiamas reikmes; kai 2 < < 2. tai funkcija gyja neigiamas reikmes; d) "s 1.2 ir * s 3 . 2 . Pastaba. Reikt dar papildomai pridd 2 takus u teising grafiko nubrim. a) Parduotuvje A apsilank 135. o parduotuvje B c) % 2 4 , 2 % . 165 pirkjai; b) 2 2 . 5 ;

15. 16.

Langeliuose surayti skaiiai yra i eils einani natralij skaii kvadratai. I 4 9 16 25 36 49 64 81 100

3 uduotis
L 2. 3. 4. 5. a)-j; 3>/2. a) 40; b) 4 ; c ) 36; d) 15%. b) l

1) 9 , 6 L t ;

2 ) po 12Lt pirkta 16 biliet, o su nuolaida 9 bilietai.

Sakykime, kad grynas aliejus sveria kg. Tada statin sveria 0.05. kg. Pagal slyg: + 0 , 0 5 * = 193,2; = 184 kg. Vadinasi, statinje yra ^ = 0 , 2 m 3 = 2 0 0 d m ' = 2001 aliejaus. Sakykime, kad pradin aliejaus kaina yra a Lt. Pagal slyg: 200o 1,45 = 1160. a = 4 U . Atsakymas. 4 Lt. a) 230km; b) 115 km/h.

6. 7. 8. 9. 10. 11.

S(.v) = 10* - 2 . Glyno plotas didiausias, kai = 5. a) 6 0 c m ; * a) a) 12cm; 720dm. dm 3 ; b) 100>/3dm 2 . c) 12. b) ISOcm 2 ; c ) 12,5cm; d)5cm; e) 12cm.

b)a*3l4cm3;

1. 2.

a) 35; 20.

b)-7:

c ) l f

3.
4. 5. 6. 7.
8.

2; 1.
a) 12; 88. 8 /5. 3 0 % MaCiakampio yra 12 langeli.
16.

b) ft 7 . 3 .

9. 10.

x=0. 10.

" 5000S
12. 13. 1 - 3 ; 3). Kadangi i viso sode auga 18 + 12 + 10 = 4 0 (vaiskrmi), lai skrituline* diagramos centrinis kampas, nutinkantis 18 vaiskrmi, yra ^ j p 162, 12 vaiskrmi - 108. 10 vaiskrmi - 90. 4. 4 kg. 7.5 U . 2 0 km/h. 37. a) 2 5 : b ) 1 5 + 5 ^ 5 ft 2 6 . 1 8 . 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

S = 3 0 c m 2 , P = 26 cm. V = 16 d m 3 . Spav = 3 6 * d m 2 . a) m m b ) S\ = (o + y ) ( o - * ) ; c ) S2 = (a - Tm) (b 2m),

i
24. 25. 88.56 U 80; 2 L l 8 0 c t . Nurodymas. kvadratu. Reiikin 2 * 2 - 320v + 1 3 0 8 0 paraSykite dvinario

5 uduotis
L 2. 3. 4. 5. 6. 7. 3600. M B K ( I 0 5 ; 2 8 0 ) = 840. Pavyzdiui. g = J , tiri b = ? = . tai c = 2 a . T M a = = }. = 5 0 . Tada 5 0 %

Kadangi 1 7 % skaiiaus yra 8 . 5 . tai skaiius = skaiiaus 17 yra = 8.5. S u nuolaida buvo parduota 15. o u vis kain 10 biliet.

Kadangi automobilis 3 kelio vaiavo 60 km/h greiiu, tai 3 kelio vaiavo 6 0 + 20 = 80 (km/h) greiiu. Sakykime, kad visas kelias yra i km. Tada I kelio automobilis vaiavo 35 : 6 0 = 0,01 j (h), o 3 kelio vaiavo : 80 = 0 . 0 0 5 * (h). Vis keli automobilis nuvaiavo per 0 , 0 l . v + 0 , 0 0 5 = 0 . 0 1 5 s (h). Tada automobilio vidutinis greitis yra ^ 6 6 3 (km/h). 5 < v/27 < 6. Kadangi 4 < >/5 < 5 ir 2 < /7 < 3 . tai 6 < v/20 + >/7 < 8. Taigi v/27 < v / 2 0 + v/7. v/9-+2 = -. = y/(3 - a)2. Kadangi a > 3 . tai ^ ( 3 - a)2 = - ( 3 - a) =

8.

9.

10. * 2 - 3 1 * + 35; 47 - 3 1 - . IL 12. 13. =4. -> 2 + 2 - 5 = -(> 2 - 2 + 5) = - ( ( - I) 2 + 4) = - ( - 1 ) 2 - 4 < 0 su visomis reikmmis. a) Taip; b) ( $ ; 5 ) ; ) funkcijos fix) = Ax - A grafikas - ties, kertanti * a take, kurio koordinats yra ( l ; 0 ) . ir y a take, kurio .koordinats (O; - 4 ) . MN2 = 400, NK2 225. AfAT2 = 625. Kadangi MK2 AMNK - statusis. b) Kai y = 3. ui - $ *
2

14. 15.

= MN2 + NK2,

tai

+ 4 = 3. * = 1.5. Arkos plotis bus 2 1.5 = 3(m).

c) Kai * j = 2. tai y = - 2 2 + 4 = 2 . Taigi pro iuos vartus furgonas vaiuoti gali. 16. I Midas. Pakviesu du mokinius i 25 galima = 300 skirtingu bdi|. Pakviesti berniuk ir mergait galima 13 12 = 1 5 6 skirtingais bdais. Taigi Pfpakviesti yra berniukas ir mergait) = II bdas. Pfpakviesii berniuk arba mergait)
13 1? , 1 2
23 + 23

13 _

13

' 2 3 - 2 3

III bdas. A - pakviesti berniuk arba mergait. A pakviesd dvi mergaites arba du berniukus. P(A)= I - P ( A ) = I + = = ^. 17. Si + S 2 = Ai + * A2 = A4 =
2 a

^ t A i + A 2 ). eia Aj ir A2 -

Irapeciju

auktins; A, + A2 = a - b, tai Si + S2 = ^ i a - A) = S 3 + S 4 = 2$* A3 + S 3 + S 4 = ( - A) = Taigi S , + S 2 = S 3 + S 4 .

Analogikai

^ i A j + A 4 ); A3 + A 4 = a - b , tai

18.

/ ( * ) = ^ . / ( * ) = 2 * + 5.