Está en la página 1de 59

Kristijonas Donelaitis

0HWDL
PAVASARIO LINKSMYBS
Jau saulel vl atkopdama budino sviet
Ir ziemos saltos trsus pargriaudama juoks.
Salci pramons su ledais sugaisti pagavo,
Ir putodams sniegs visur niek pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glost
Ir zoleles visokias is numirusi sauk.
Krmai su silais visais issibudino keltis,
0 lauk kalnai su kloniais pamet skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybj numir verkdams,
Vislab, kas ezere gyvendams perziemavojo
Ar po savo keru per ziem buvo miegojs,
Vislab tuo pulkais islindo vasar sveikint.
Ziurks su seskais is salto pasalio trauks.
Varnos ir varnai su sarkoms irgi peldoms,
Pels su vaikais ir kurmiai silum gyr.
Muss ir vabalai, uodai su kaimene blus
Mus jau vargint vl pulkais visur susirinko
Ir ponus taip, kaip brus, gelt issiziojo.
Bet ir mitins jau seimyn savo pabudint
Ir prie darbo sist bei k pelnyt n'uzsimirso.
Tuo pulkai j pro plysius islsti pagavo
Ir lakstydami su birbynms zaisti pradjo;
0 vorai kampuos sddami verpalus aud
Irgi medziot tinklus tyloms kopindami mezg.
Bet ir meskos, ir vilkai sokindami dziaugs
Ir suplsyt k tyloms pagir trauks.
Ale kokie dyvai nei viens is didelio pulko
Verkdams ar dsaudams mus lankyt nesugrzo;
Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko:
Nes darbai ziemos visur jau buvo sugais
Irgi pavasaris ant vis lauk pasirod.
Tuo po tam pasaliai visi kribzdti pagavo
Irgi, beskaujant pulkams, osims pasikl.
Viens storai, o kits laibai dainuoti mokdams
Ir linksmai lakstydams ik debesi kopinjo;
0 kits ant sak kopindams garbino diev.
Bet ir valgi dl skp nei viens nesiskund.
Rbai sio ir to didei jau buvo nudil;
0 tls lopyt parlkdams parnes kuod
Ir pasisotint ant lauk vos mazum rado.
0 stai ir taipo parvargs nieks nedejavo,
Bet visi visur sumisai sokindami dziaugs.
Gandras su kitais kaimynais parlk linksmas
Ir gaspadoriskai ant kraiko tarskino snap.
Taip besidziaugiant jam stai jau ir jo gaspadin
Is saltos gaspados vl islindusi rados
Ir su savo snapu meiling sveikino draug.
Kraik jie visur didei sudriskus rado;
Ogi namus naujus, uzpernai tikt budavotus,
Rado ant vis kamp permier pagadintus.
Sienas ir cytus ir daug naujinteli spar
Vjai su sparnais nuo kraiko buvo nupls.
Durys su langais ir slenksciais buvo nupuol;
Ogi troba visa visur iskrypusi rods;
Todl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,
Vislab vl taisyt ir provyt sukosi greitai.
Vyrs tuojaus zagar budavonei parnes glb;
0 gaspadin jo pstynes mandagiai lop.
Taip po tam abu, daug dirb bei trsinj,
Valg sau suzvejot pas klan nulk greitai
Ir, kelias varles bei rupuizes paragav,
Dievui is sirdies visos vienai dkavojo.
Tu zmogau niekings! mokinkis cia pasikakint
Ir pasisotindams gardziaus n'uzmirsk savo diev.
Krmus ir girias visokios osino dainos;
0 laukus visur bei pievas skambino garsai.
Geguzs ir strazdai sumisai lakstydami zaid
Ir sutvertoj linksmai rykaudami gyr.
Kregzds su lengvais sparnais aukstai pasikl
Irgi bestydamos nei kulkos saud per orus,
0 paskui valgius prastus be priprov valg
Ir pasivalgiusios pliuskjo pasak savo.
Gervins ik debesi juod dyvinai kopindams
Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dang;
Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina saukdams,
Ne! jis nor pamokint, kaip dievo did galyb
Ir pauksteli balsuos yr didei stebuklinga.
Zvirbliai su vaikais zodzius girddami tokius:
,,Rods, tar, ms gimin taip jau vis slovina diev."
Bet lakstingala, dar iksiol kytriai pasislpus,
Lauk vis, iki koznas bus savo dain pabaigs.
Todl ji paskiaus kasmets vis pradeda skaut
Ir nakties cse, kad sviets jau miegt sigzts,
Sau viena tamsoj buddama garbina diev,
0 isausus jau, kad mes is patalo kopam,
Kartais budina mus ir ms linksmina sirdis.
Ak slovings dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms!
Kad mes rudenyj ar ziemos cse pasislp
Ir susiriet pas meiling kakal krankiam,
Tai ir tu, pauksteli miels, pas mus nesirodai,
Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislpusi lindai
Ir mazu savo glpas muses sapnuodama gaudai.
0 stai, kad mes vl linksmi pavasar svenciam
Ir savo darbus ant lauk jau dirbt pasitaisom,
Tuo ir tu, savo skambant nutvrusi vamzd,
Su visokiais balsais ir dainavim garsais
Ragini mus pasidziaugt ir ms lengvini darbus.
Ale sakyk, gaidel! dl ko tu vis pasislpus
Ir, kad pradeda temt ar naktyj, paderi skaut?
Kodl taip didei slapais su pasaka savo?
Juk sviets visas, ar bt brs, ar pons sirms,
Ir vaikai be buksv, ir krundami diedai,
Koznas ir kiekvienas tavo saun garbina dain,
Kad tu mums dyvus linksm lakstingal ciauski.
Tu vargon bei cimbol niekini gars.
Smuikai tav ir kanklys tur su gda nutilti,
Kad rykaudama tu savo sald pakeli bals
Ir kinkyt, paplakt, nuvaziuot isbudini Jurg!
Kad pries vakar tu pasislpus pradedi juoktis,
0 mes daug prisivarg jau patal virstam,
Tai tu tarp kit pauksteli nei karalien
Vis dailiaus ir slovingiaus savo skteri stk.
0 kad kartais kobot mes tavo pamatom,
Tai tu mums nei zvirblis briskas pasirodai.
Tu sermg ponisk, puikiai padaryt,
Ir ziuponisk turbon niekini rd;
Bet vis nei brka prastai viesdama ciauski.
Ak! ir tarp zmoni daugsyk taip jau nusiduoda,
Kad ant svieto sio main tikrai padabojam.
Diksas, ans zioplys, mieste didei pasipts
Ir su rbais blizganciais kasdien issirds,
Nei dievaitis koks tarp br skiautur rodo;
0 kad kartais mes jo glp girdime kalb,
Tai ir brs tur spiaudyt ir didei nusidyvyt;
Ypaciai kad apjeklis toks niekina diev
Ir besisypsodams kaip pons glpum parodo.
Ak! kiek syki Krizas, vyzas sinrs
Ir savo skrand brisk viest uzsimovs,
Po prastu savo stogu nei lakstingala ciauska,
Kad sirdingai jis savo diev pradeda garbint.
Tu, pauksteli miels! ne poniskai prisivalgai.
Riebs ms lasiniai bei desros tau nepatinka,
Ir kept bei virt valgi ms nenori.
Tu nelibiji pyrag neigi ragaisi
Irgi nevoziji gardziausio grimo pon;
Bet, pasisotinusi prastai, tikt vandenio troksti.
Tikt n'uzmirsk, gaidau! per daug giedodama valgyt.
Imk drsa, necdyk, kas mums birbina galvas.
Valgyk sau sveika, kad nori, vabal marg!
Valgyk grikvabalius, muses ir dyvin ziog!
Valgyk skruzdles ir j negimusi veisl;
Bet ir ms pamink ms gir parjus,
Kad dainuodama dar ilgiaus savo vasar svsi
Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvaziuok" pasakysi.
Tu niekings zmogau! mokinkis cia pasikakint,
Kad tau kartais tropijas skpai prisivalgyt.
paukscius zirk! Viens prast kirmin kramto,
0 kitsai, stokodams grdo, gnyba zolel.
Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliav,
Kd vis ir alkstant pavasar randa;
0 vei, todl tikt nei viens niekados nesiskundzia.
Tau, zmogau! miels dievs daugi daugiaus dovanojo,
0 tu dar niurni, kad, kartais alkan dien
Ar skpus csus sulauks, siupin gramdai?
Taip sumisai besijuokiant, stai zims pasikl
Ir tuojaus erelis rkaudams pasirod.
,,Tic, tar jis, pulkai susirink, liaukits osti
Ir tikrai klausykit, k mes jums pasakysim."
Stai tuojaus visi pulkai, girddami sauksm,
Is vis pasali susilk jam pasirod:
,,Stai mes, js tarnai! K velys js malon?"
,,Mes, atsiliepdams jiems erelis, norime tardyt,
Kaip js mylista ziemos bdoj issilaikt.
Ar pristokot ko? ar kas tarp js pagaiso?
Rasi k seskas ar baisinga pelda sudrask,
Mazu k vanags ar kiaun kopindama smaug,
Mazu k neprietelius zmogus mums numus saudams
Ar kytriai, nei koks klastorius, gyv pakor,
0 paskui prisist skauradoj iskep biedzi."
Taip ereliui klausiant ir astriai tyrinjant,
Gandras ant savo lizdo nei koks pons issisplts
Bei besikloniodams vis ir linksmai sokindams:
,,Dievs, tar, sviet s sutverdams ir budavodams,
Daugel tkstanci gyv sutvrim leido
Ir koznam savo valg bei gyvat paskyr;
Juk visur, kur zirim tikt, dyvai pasirodo.
Pulk s sutvertojis vanden siunt,
0 anam ant or plaukt sparnus dovanojo.
Daug gyv daikt po medziais girse slapos;
0 kiek ant lauk linksmai plezdendami laksto
Ar pas zmones ant kiem cypsdami burzda!
0 vei kozn dievs vis su pasimgimu sotin.
Kartais tropijas sulaukt ir alkan dien,
Kad visur per daug baisybs dargan teska
Ar kad dl zmogaus griek dievs vargina sviet.
Neprietelis zmogus daugsyk mus gandina saudams
Irgi biciuli bei genci mums numusa daugel.
Kartais nuo vaik meilingus atskiria tvus
Ar aukstai kopindams pauksci pavagia veisl.
Sykiais vargstantiems nei koks geradjas
Grdus patvoryj barstydams ragina valgyt;
0 stai, kad tarp ms kas k lest pasidrsin,
Su tinklais glpiems draugams iskad padaro
Ar su provyta pcka tikt musa, tikt musa.
Ir tarp pauksci rods tls kytras randasi sukcius,
Kurs gardziai prisist slaptoms savo numusa draug.
Vanags, ans klastorius, ir pelda, jo dumcius,
Ir varnai su varnoms, ir j draugala sarka
Daug kasmets, kaip zinom, isgaisina nabag;
Bet toksai razbaininks dar tarp ms nesirado,
Kaip zmogus tls yr, kad jis smaguriaut issizioja."
Taip besipasakojant, dyv dyvai pasidar.
Balsas nei nuskstancio susuko nesvankiai
Ir vis ,,gelbkit, ak! gelbkit" padusjo.
Tuo visi pulkai to garso taip nusigando,
Kad ir pats erelis jau kribzdti nedrso;
Tikt siksnosparnis dar viens su pilka pelda
Is biauri pasali pamazi pasidrsino lsti
Ir tikrai tyrint, koks strokas ten nusitiko.
Stai viens pons, puikiai rdyts (tikt gda sakyti),
Mislyk tikt, auksciausi pon viens, prisids
Ir visoki rincvyni svetim prisikoss,
Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rk:
Nes jis velnius ir velniksci kaimen vis,
Diev bluznydams, taip baisiai saukti pagavo,
Kad visa pekla dl to nusigandusi rko
Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivr.
Zinom juk visi, kaip ponai keikdami rkia;
Bet ir brai jau nuo j mokinasi rkaut.
,,Kas tau, biedziau, kenk?" siksnosparnis tyrindams
Irgi nusksdams pon t pasidrsino klausti.
,,Ar gumbu sergi per daugel kabiar ds?
Mazu pecenkos vl is pilvo verziasi laukan?
Juk ir tavo tetns uzpernai taip prisids
Su savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo,
Ik paskiaus jie perplyso ir numir baisiai."
Stai didpilvis sitas, t graudenim jausdams,
Dar daugiaus isputo ir durnuoti pradjo:
Nes jis tuo plauk nuo kiauss nupes pluostus;
0 paskui barzdos nuo smakro pus nupls
Ir su nagais kumpais savo veid vis sudrask.
Bet dar tai negana; jis vis pinig graibydams
Ir besispardydams su valgiais parmet stal;
Taip kad sunys, is vis pasali susibg,
Poniskus valgius ir brangius viralus d.
Bet ir to negana; jis ms didel peil
Gerkl su stemple jau perpiaut isties rank.
Cia siksnosparnio sirdis taipo nusigando,
Kad siksniniai jo sparnai jau lkt n'galjo;
Ale pldpalaik, dl to smertnai nusiminus,
Vl atpenc tuojaus nam savo sugrzo
Ir naujienas tas bei tok dyvin trs,
Kad orai pikti, kasnakts dar pranesa svietui
Ir dl to zmogaus tamsoj dsaudama verkia.
,,Ak! tar Lauras, rymodams ant stripinio savo,
Vis niekai, kad tls zioplys su Bleberiu vapa,
Bk pilionys vis linksmai kasdien prisivalg
Ir miescionys be varg mieste sokinj:
Nes tokie ziopliai, butus pamatydami margus
Ir karietas blizgancias girddami trinkant,
Mislija, kad koznas ponas puikiai issirds
Nei kaip angelas danguj kasdien pasilinksmin.
Ak, gaidau! lietuviski kytri pilosopai
Taip glpai nezaunija, kad siupin sutin
Ar kad jie viest naujas vyzas prasimano.
Juk tikt viens glpums, kad Milkus, Kasparo tarnas,
Poniskai pasirodydams koznam pasitursin
Ir brus prastus per kiauli joval laiko.
Tu nenaudli! dl ko taip iskeli nos?
Ar jau uzmirsai, kaip pernai, piemeniu bdams,
Ozkas ir kiaules glpas pas Bleber srei
Ir su vyzoms kaip glps vaiks baudziav traukeis?
Ar nezinai, kaip Prickus, kad akt nenorjai,
Su botagu, kaip sulcui reik, tavo strngal droz?
Tikt atsimink, kieksyk tavo tvs, sopagus siuvindams,
Su kurpalium tau per rambi nugar siek,
0 moma su razu supykus mus per aus.
Ogi dabar jau kaip ponatis skiautur rodai
Ir grumzdi, kad kartais brs, pro sal vaziuodams
Ir tavo kard su nauju dirzu pamatydams,
Ne tuojaus, kad tu liepi, kepur numauja
Ir, kaip nori tu, jisai nenor pasikloniot.
Snargliau! eik pirma mokinkis kakal sildyt
Ir savo pono suteptus sopagus nusluostyt.
Juk zinai, kaip jis tave dar per drimel laiko
Irgi nupliekdams su lazda tavo nugar skalbia.
Vei kap bei t kaip reik dar kost neprimokai!
Eik uzsimauk vyzas, eik vl pas Bleber slzyt!
Tikt girdk, kaip kiauls jo bei alkanos ozkos
Graudziai pro plysius zirdamos desi rkia.
Kam isbgai taip, prastojs kaimen kiauli?
Ar negavai, ko reik, kasdien is Bleberio rank?
Ar reikjo tau bensyk isgint neprivalgius?
Tikt atsimink, kaip jis tave nuog prim slzyt
Ir kiek utli jis tau kasdien nusukavo,
Ik ismokai jo penkias kiaules surokuoti;
0 paskui kiek vargo jis ir asar verk,
Ik jo dagl puskuil su penketa kiauli
Pro vartus isguit drsai, kad isgin kerdzius.
Ogi dabar, zioply, jau gdies Bleberio namo
Ir jo viezlyb, bei vert niekini vard?
Tic tiktai, ponat! mazu vl teks zingine zengti,
Ir, kad dievs koravos, dar verkdams ubagais eisi."
,,Rods, tar Prickus, jauns zmogus durnai dkindams
Nei sidabras gyvs stikle mudriai sokinja
Ir per daug durnuodams sau iskad padaro.
Juk ir mes visi, glpi dar bdami snargliai,
Daug visoki nieknieki glp prasimanm.
Mes vaikai ant lyci krvoms susibg,
Losom ir durnus stukus kaip kdikiai taism.
Cia viens pulks, sau zirgus is lazd pasidars
Ir glpai skraidydams, ant purv sokinjo;
0 kitsai, botagus sau is plaus nusisuks,
Pauskjo be kelni sen ir ten bgindams;
Bet mergaits, pacios dar privalydamos aukli,
Jau is lop margas sau lles madaravo
Ir aukuodamos ant alkni garbino bostr.
Zinom juk, kaip vaikesciai savo vasar svencia.
Poniski vaikai, su briskais susisd,
Kartais broliskai purvus krapstydami ziopso
Ir taip viens, kaip kits, niekus be razumo plsta;
Juk ir pon vaikesciai taip jau per subin gauna,
Kad jie, kaip kiti vaikai, patal meza.
Andai as su gromata sists pas Kaspar bgau
Ir pas jo vartus naujus, kepur nuvozs,
Laukiau, ik tarnai man ponui lieps pasirodyt.
Stai ziriu, viena boba vis lekuodama bga.
Gryta! tariau, kas kenk, kam bgi taip issiziojus?
,,Ak! tar ji kytriai, ponatis ms maloningas...
Taip istarusi, ji tuojaus pas up nusoko
Ir jo pridergtas buksvas su kultuve skalb.
As besigddams isvydau Kriz bekumpsant.
Vaike, tariau, k misliji toktai pamatydams?
Ar ne ms ziopliai taip jau sokindami daro?
Brkos savo lles glpas su skrandgaliu rdo
Ir suvystytas tams pasal kisa;
Juk zinai, kaip brai veisl savo kavoja.
Ale ziupons savo lles, margai dabintas,
Ant silk peryn vis patal guldo.
0 vei ir j lls, kad joms kas pasidaro,
Lyg taipo, kaip ir msisks, klykia nesvankiai.
Bet jau ir taip visur, kol sviete kdikiai augo,
Vargt ir verkt vaik pirmiausias buvo remestas.
Dar nei viens iksiol n'uzaugo vis besijuokdams;
Ir is lopsio dar nei viens n'iskopo neverks.
Vei zirkim tikt! jau vl su padjimu dievo
Vasar su siltoms dienelms jauciame grztant.
Vei! kaip zem jau savo nuog nugar rdo,
Ir kaip koznas daikts atgydams pradeda dziaugtis.
Ant! pauksteliai po dangum, pulkais susilk,
Linksminas ir sumisai visur skraidydami juokias;
0 keli tarp j pautus rokuodami deda.
Ale palaukit tikt, iki pautai, js padti,
Cypss ir po tam dar jus uzaugdami kvarsins
Ir uz proci jums menkai dkavos islk.
Taigi matai, taip pauksciams, taip ir mums pasidaro,
Irgi be vargo bt negal nei viens siame sviete.
Juk ir mes, dar A, B, C nemokdami ciauskt,
Daug varg bei strok tvams savo padarm,
Ik bgint ismokom ir k zaist prasimanm.
0 vei! kaip kiek isminties uzaugdami gavom,
Ir darbeliai su vargeliais jau prasidjo;
Stai tuo zirgai su llms sd pavirto.
Ak isties! kita prova, kad piemenio skrand
Jau uzsimovs ozkas ir kiaules varinji
Ar kad dargana su lytum pluk nugar prausia.
Ei paskui, kad jau akcias reik sekinti
Ar kad margis su laukiu nenor rplinti,
Mislyk tikt! koktu dselei cia pasidaro.
Ypaciai kad po tam jau gyvos randasi lls
Ir nenaudls dl niek kvarsina galvas.
Juk zinai, kaip yr, kad pulks lli pasidaro.
Ak Adom! tu pirms zmogau isdykusio svieto.
Tu su savo Ieva, sode pavasar svsdams
Ir grybes uzdraustas slaptoms paragaudams,
Sau ir mums nabagliams daug padarei vargeli.
Dievs, tave koliodams ir zem vis prakeikdams,
Dl raspustos tos is rojaus ismet laukan
Ir su rpesciais tavo duon paliep valgyt.
Taip po tam tu, biedziau, su Ieva, savo mote,
Isrdyts su kailiais per laukus bginjai
Ar tamsoj pasislpt krmus kur nusitraukei.
Zinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidj
Slapoms ar kartais sen ir ten bginjam.
Tau, ttat garbings! pirmykscios tavo llats
Daug dyv bei daug neregt stuk padar,
Ik po tam is t lli pulkai prasidjo
Ir kaip ms ziopliai tavo biedn kvarsino galv.
Tu su savo Ieva juk dar nebuvota band,
Kaip js veisls pulks ant svieto sio prasiplatins
Ir kiek vargo jums jisai padarys uzaugdams.
Ale k mislijo Ievut, tavo paciut,
Kaip jos pirmas vaiks uzgims klykti pagavo
Ar kaip pirmsyk ji jam pasturgal sluost
Ir prastai suvystijus pasal kiso?
Ale, zlk dieve! kiek dziaugsmo judu sulaukt,
Kaip susivaidijs ant lauko juma snelis
Bars rstaudams ir brolis numus brol?
Ak Adom! tu, perzengdams prisakym dievo,
Sau ir mums padarei vargus ir didel bd.
Juk ir mes, kaip tu, sime sviete vos pasirodom,
Stai tuo bdos is vis pasali susibga
Ir nuo lopsio mus ik grabo persekinja.
Ale k galim veikt? Pakol sime krutame sviete,
Turim jau visaip, kaip taiko dievs, pasikakint.
Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi dienos,
Kad, prisivarg daug, sirdingai vl pasidziaugiam.
Ant ziemos smarkums su salciais vl pasibaid,
Ir ilg nakci tamsybs jau nusitrumpin,
Vei, saulel, tikt zirk! atkopdama greitai,
Brinkina jau laukus ir zol ragina keltis;
Vei! ne daugio reiks, tuo vl kvietkas pasidar
Uostysim ir garbinsim pavasar marg.
Bet ir js, darbai, mus vl uzniksite dovyt,
Kad tursim su vargais baudziav trauktis.
Ak! kiek trso reiks, ik sknes sugabensim,
Kas ant auksto dar ar kltyj guli be diego;
Ir kiek dar palkt reiks, iki siupin virsim.
Nugi dabar, dievisk zirdami rank,
Judinkims pamazi nuolatai nusitvert savo darbus
Ir nepabkim, kad isgirsim darganas ziant
Ar kad orai mus daugsyk visoki nugandins!
Skubinkims, eime nugaminkim reikal kozn!
Orei zagri reiks, palyci beigi norag;
0 akcioms reiks negeli bei bingusi kuin.
Zinom juk, k jauciai mums rplodami riekia,
Kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trupint."
,,Rods, tar Slunkius, vl bensyk su padjimu dievo
Ismiegot ir snarius atgaivinti galjom.
Ak! kieksyk as, rpesci vis nemindams,
Istisas ir uzklots krankiau pas kakal silt.
Ak! kad bt ilgiaus ziema pas mus pasilikus,
Ir kad vis miegot mums bt sviete paskirta.
Ogi dabar, zlk dieve! jau vasara randas
Ir darb nastas nusitvert vl ragina rengtis.
Ak! man asaros akis jau pradeda trauktis;
0 mano mot (zinot juk, koks moter bdas)
Vis susiraukus ir rankas grzydama verkia.
As vaitodams vis ir toki bd matydams,
Ak! mociute, tariu, bensyk ir verkusi liaukis;
Juk dar cso yr, ir mes atliksime darbus.
Zinom juk, kad ratas sens, pamazi besisukdams,
T daugsyk apgauna, kur vis ritasi sokdams;
0 kieksyk sutrksta jis permier besisukdams!
Kuinas taipo jau ramboks, vis zingine zergdams,
Kartais dar toliaus uzdt nunesa nast,
Kaip tls zirgs durnuodams ir piestu sokindams;
0 kiek syki dar iskad sau pasidaro.
Ant! smalininks, saikt ir isparduot savo smal
Per kiemus pamazi vazindams, kirkina rat,
0 tiktai nusipelno jis sau pinig grecn.
Kas is to, kad bras tls, per daug bgindams
Ir permier besirpindams, savo sunkina sird!
Tvs mano Kubas taip glpai kol gyvs nepadar,
0 ir jo tvs Stepas taip gyvent nemokino.
,,Vaikai! rkdavo jis, ant demblio girts issitiess
Ir su zaku prastu kaip prastas brs uzsiklojs,
Vaikai! siukstu jums naujus niekus pramanyti,
Taip gyvenkit, kaip mes, tvai js gyvenom.
Vis protingai, vis pamazi nusitverkite darbus.
Cdykits kytriai jauni, dar bdami klapais,
Kad dar ir senysta k ras atsokdama kart.
Tuos zodelius savo tvo as tikrai nusitvriau
Ir, kol gyvs krutsiu, j kasdien paminsiu."
Tas durnas kalbas visi girddami brai
Gdjos; bet Prickus jam drsa pasakydams:
,,Eik, tar, sdvabali! kur sdvabaliai pasilinksmin.
Juk tu jau su savo namais, kasmets sdindams,
Sau ir mums, lietuvninkams, padarei daug gdos.
As, kad man skvieruot pons amtsrots urdel siunt,
Tau, zinai, daugsyk taipo per nugar droziau,
Kad is skrandos tavo senos sklypai pasidar.
0 kieksyk tave vakmistras kone vis nulupo
Ir tu raisdams vos vos baudziav traukeis.
Neprieteliau! tu, lbaudams ir vis smaguriaudams,
Lauk su tvoroms ir nam vis sudei;
0 dar ir savo vaikescius pagadint nesigdi?
Bet, js viezlybi kaimynai, js gaspadoriai
Su grecnoms gaspadinms, mums nereik nusigdt,
Kad mes, briskus jau vl nusitverdami darbus,
Mslus rausim ir laukus dirbdami vargsim;
Juk ir pirmas sviets, sventyb savo prapulds,
Su darbais ir rpesciais savo pleskino puod:
Nes be trso dievs mus ismaitint nezadjo,
0 tingdami vis ir snausdami sviete netinkam.
Kad skilvys isalks nor gardziai pasilinksmint,
Tai pirma tur visas kns viernai pasipurtint.
Taigi nutverkim jau kiekviens savo jaut
Ir isrd j kaip reik klausyt pamokinkim:
Nes, k ziem jis yra stalde sudmojs,
Tur visiems pasakyt, kad vl jau vasara grzta.
Tu zioply Merciuk! dl ko juokies issisieps?
Ar tai juoks, kad brai tur baudziav rengtis?
Tu dar nebandei, koktu, kad stengiasi margis
Ar nusimins zalis tikt vos vos rplinja.
Tikt bandyk, koktu, kad amtmons pradeda rkaut
Ir nesvietiskai prasikeikdams iltin griezia
Tu nenaudli Puky! taip jau susimislyk,
Kad tave Lauras arti nusis ant Kasparo reci.
Tu kasmets juk nei razbaininks vargini jaucius
Ir nei koks lupiks galvij kankini biedn.
Tikt baisu zirt, kad kerdzius isgena band
Ir tavo jauciai pro vartus vaitodami zergia:
Nes cia biedzius viens vos vien panesa rag,
0 kits ten uodegos neteks vos rplinja.
Andai vakmistras, pas mus skvieruot atsibasts,
Klaus koliodams, kas biedziams tiems nusitiko.
,,Ak! tar Paikzentis, Pukys juos taip pagadino.
Ak! tu neprieteliau, k dirbi, ben susipraskie,
Ar tu jau visai padkai taipo begyvendams?
Mislyk tikt, koktu tau bt, kad tavo margis,
Prie galvos tave tverdams, zagr vilkti priverst;
0 paskui, tave vis jau smertnai nustekens,
Su siaud kliu kaip jaut serti pagaut
Ir msininkui sprand tavo nusukt nugabent.
Mislyk tikt, koktu tau bt, kad pasikinks
Nei koks jautis vilkt turtumbei savo zagr.
Taigi, zmogau, dkavok uz tai kasdien savo dievui,
Kad tavo laukis su dvyliu tau padeda dirbti
Ir kad kuinai tau akdami zengt nesistengia.
Tverk prie rag, kisk kulbok tingin zal,
Bausk j, kad klausyt nenors ir tau pasipriesys.
Tur klausyt, juk tam jisai tavo pasar kramt
Ir istrosks is tavo prdo vanden gr.
Tikt saugokis, kad ne pats, be reikalo musdams,
Su glpais savo jauciais galvij pavirsi.
Juk zinai, kaip biedzius toks uz pasar menk
Tau, kad jam grumzdi, pasilenks uzzagr velka;
Taip kad jam daugsyk seildams jo liezuvlis
Is karst nasr nei blkas kaba nuo zb.
Jautis, kaip girdi, sau vargdams pasar pelno;
0 ir t daugsyk, kad skpas randasi csas,
Su maldelms ir kone verkdams vos issipraso.
Ak mano gaids! juk ir mums taip jau pasidaro,
Kad mes, po darb nastoms didei prisivarg,
Kartais dl varg vos saus truput kramtom
Ir is klano su savo jauciais vanden surbiam,
Kur vabalai ir varls su pasimgimu maudos.
Ale nebok, gaidau! neverk permier nusimindams;
Juk viens miers, kaipo savo blog sotini skilv,
Kad tikt dievs sveikat miel tau dovanoja.
Taigi nurykim jau prastok savo ksnel,
Ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasivalgyt.
Ant zirk tiktai! versukai jau sokinja;
0 ryciai su parsukais zsdami spardos.
Vistos ant lakt jau daug iskarkino paut;
Tikt palkk, margi vistyciai tuo pasirodys:
Nes slekut su baltzande jau pasicypsin,
Ogi zsyciai is kiausini verziasi laukan.
Vei! kaip zsins savo sulauks sveikina veisl
Ir besikloniodams vaikus krvon varinja.
Ba! msos visokios ir suln smagurli
Virt ir kept gardziai jau daug visur pasidaro.
Nugi dabar, kaimynai, gentys ir gaspadoriai!
Rpinkits akylai, kad uzardami lauk,
Daug visokio sau isbertumbit vasarojo.
Juk negali maitintis vis vienais riebumynais;
Ir daili riekeli reik, kad spirgini spirgus.
Todl tur kiekviens, sventes pavasario svsdams,
Kas ant cielo meto reik, taipo pasirpint,
Kad kozna diena, nusikandus savo dalyk,
Dar ir sekanciai n'uzmirst reikal skalsint."
,,Rods, tar Blkius, k mes pernai sau nusipelnm
Ir zopostui savo namams kampe pakavojom,
Su ziema jau baigias ir visur issitustin.
Vei! kaip skns, kur ms lobiai buvo sukrauti,
Nei pstyns stov ir maisto viso neteko;
0 aruod krvos jau taipo pasibaid,
Kad kisieli virt ir skan siupin pleskint
Nieks nesiliko, kaip tiktai skpa mazuml.
Ant pasaliai visi, kur rops irgi repukai
Su kitais viralais zopostui buvo padti,
Taip issitustino jau, kad mes, kasydami galvas,
Vos jau zinom, k nusivirt ir kuom pasisotint.
Ak! js kumpiai, js desrels su lasinliais,
Mes kone verkiam jau, kasdien pamindami js."
,,Tic! tar Prickus jam, lietuviskai pasakydams,
Eik, zioply! Tu juk kasmets dl desi skundies.
Kas tau kalts? Kam vis, sulauks ruden rieb,
Taip nesvietiskai sugramdai savo zopost,
Kad pries Mertyn tikt vos parsuks pasiliekti?
Cedyk, neprieteliau, kol rieb sutini puod,
Tai tau kd nereiks prisikaist, kad vasara grzta.
Taigi nutverk is naujo vl dl desi darbus
Ir pelnykis k sukriai dl rudenio rudo.
Dirvai duok, kas reik, kad jos palkan nori;
Juk neprivalo j tau duot, negavusi nieko.
Usnys, dilgls ir brantai su sanevadais
Auga, kaip zinai, be jokios ms pagalbos;
Ale grdelis gers nesiranda, kad nepasji.
Tu tikt vis msos kasdien prisist issizioji,
0 burok bei lapiens niekini garb.
Todl tu kasmets, supliurps vis zopost,
Blogs ir pusgyvis velkies baudziav miel.
Eik, zioply! eik st kiekvien sjam daikt.
Sk miezius, pupas, grikus su didele sauja;
Ir aviz n'uzmirsk, kad sdams isberi grdus:
Nes kisieliaus tu, o kuinai pasaro laukia.
Zirni sau pasisk zopostui didel plot,
Juk zinai, kaip skans jie, kad siupin valgai.
Ai! kaip daug jie mums per met skalsina duonos.
Ir kanapms duok ben kok sklypgal lauko;
Gdkis sykstuot! ir tokio reikalo reikia.
Ar ne gerai, kad pats sau grecn nuveji virv,
0 pinigl delmone kytriai pakavoji?
Sk lin, kiek Gryta nors; minau nesivaidyk!
Juk zinai, kaip vis daugiaus nor moter bdas,
Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audzia."
Ale nepeik, minau! permier t moter prov!
Ar ne smagu klausyt, kad viezlybos gaspadins
Ziem su mergoms vindus savo sukdamos zia?
Ar ne grazu zirt, kad Gryta, jau prisiverpus,
Skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes?
0 paskui, kas namui reik, rokuodama rzia,
Taip kad ir dailiems auteliams gals pasilikt.
Ak! kad visos moters taip kytriai padaryt,
Mislyk tikt, ar bt tiek nuog nabagli?
Ak isties! ms brai, nei rdyti ponaciai,
Dar su dumciais vokiskais susisst uzsigeist.
Ir pranczai juos toliaus ispeikt negalt.
,,Rods, tar Prickus, vis tiesa, kas cia pasakyta.
As kaip sulcas per kiemus ilgai jodindams,
Daug sitmijau, kaip daro ms gaspadins,
Kad ziemos cse k verpt krvoms susisda.
Juk radau gana toki, kurios nesigdi,
Kad joms kartais merddams vos sukasi vindas.
Ns, kad verpt reik, jos taip daugel pasak vapa,
Kad jau ir ranka kuodel pest uzsimirsta
Ir besijuokiant koja vind sukt pasiliauja.
Taip stkas betaisant stai ziema pasibaigia;
Ogi pavasaris, atzengdams su vasara miela,
Atlikt ziemos darb visur pasigenda.
Pim rengias aust, o Jek mest pasisilo.
0 k mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorjo?
Taipgi namai visi paskiaus nuogi pasidaro,
Kad su buksvoms lopytoms vyrs vos uzsidengia,
0 vaikai ant lyci nuogi bginja."
Moters, js nenaudls! tai jums parasyta.
Bet js prietelkos, js viezlybos gaspadins!
Jus neprivalot dl toki kalb nusigdt.
Tos tesigdi tikt, kurios tingt nesigdi.
Jums garb, kad vindas js, sukriai besisukdams,
Pakul bei lin kuodel nupesa greitai;
Jums garb, kad stakls pries pavasar trinka
Ir saudykl su seiva sokindama tarskia;
Jums garb, kad audeklliai, js nuausti,
Ant marg lank kaip sniegs pavasario blizga.
Ale nevenkit dar daugiaus kaip reik pasipurtint.
Ant darz pasaliai darbeli lkuria js.
Taigi padkit jau vindeli vis klapat,
Ir stakles, iki vl reiks, pasal kiskit!
Ogi nagan spatelius greitus bei lopetas imkit!
Vei! kaip kurmiai, sen ir ten vartydami zem,
Jus darzov st darz ragina bgti.
Rods tiesa! visaip reik pilvui reikal provyt.
Jam negana, kad tikt is virsaus j dabinjam;
Bet ir is vidaus jis nor kasdien pasilinksmint.
Todl jums pilvai nuogi didei pasiklonios,
Kad js mylista juos vl apdengt nepatingot
Ir trinycius naujus, buksvas bei marskinius audt.
Bet daugi daugiaus jie garbins js malon,
Kad jie, su nauju rdu cesnyj susisd,
Lasinius ir desras su js viralu valgys.
Nugi dabar, k tikt manot, skite sklas!
Skite kopstus, morkus su didele sauja;
Ropi, pastarnok, svikl beigi repuk;
Taip ir salki su gardziais kartupeli valgiais
St ir vaisint, pridabot ir kuopt nepamirskit!
Taip besipurtindamos linksmai pavasar baikit,
Ik jau prie kit darb jums vasara skters.
Gana
VASAROS DARBAI
,,Sveiks, svieteli margs! sventes pavasario svents;
Sveiks ir tu, zmogau! sulauks vasar miel;
Sveiks kvietkelmis pasidziaugs, sveiks prisiuosts;
Sveiks, dieve duok! sulauk dar daug pavasario svenci
Irgi, sulauks jas, vis sveiks ir drts pasilinksmink.
Taip dieve duok koznam, kurs ms Lietuv garbin
Ir lietuviskai kalbdams baudziav seka.
Tam dieve duok! sulaukt kasmets pavasar sveik,
Ogi, pabaigus t, po tam ir vasar linksm."
Taip pries Sekmines brus baudziav kviesdams
Ir, kas reik atlikt, pamokindams sveikino Prickus.
Rods sveiks kns, kurs vis sokindams nutveria darbus,
Yr didziausi bei brangiausi dovana dievo.
Tas zmogus, kurs daug trsinjs bei prisivargs
Savo prastus valgius vis su pasimgimu valgo,
0 prisivalgs ir viernai dkavojs dievui
Linksmas, sveiks ir drts miegot patal kopa,
Tas apgauna t, kurs vis kasdien issirds,
Ale dsaudams ir vis sirgdams nutveria saukst!
Kas is to, kad tls Mikols, isputus pilv
Svietui rodydams ir nei psl pasipsdams,
Kaip koks smirdas dl selmyst sviete nerimsta,
Bet su Koinu kasdien dangaus issigsta!
Kas is to, kad Diksas nuogs pas kupin skryn
Klpodams ir vis vaitodams garbina skarbus!
0 nei grasio sau, kad reik, isimti nedrsta,
Bet nei bloznas vis nedaryt viral srebia
Ir skarots bei pusnuogis kasdien pasirodo.
Mes lietuvninkai vyzoti, mes nabagliai
Ponams ir tarnams j rods prilygti negalim;
Bet ir poniskas ligas kentt neprivalom.
Ak! kaip daug mieste bei dvaruose prisistena,
Kad mus atlankyt pamazi vl vasara rengias.
Cia viens, rkaudams durnai, su podagra piaujas;
0 kits ten, kitaip dsaudams, daktaro saukia.
Ai! dl ko ponus taip skaudziai kankina ligos?
Kodl j taip daug pirm cso giltin suka?
Todl, kad jie briskus isjuokdami darbus
Su griekais kasdien ir vis tingdami penis.
0 stai mes, mieste per niek laikomi brai,
Pasuk kiek ar isrg skyst prisisurb,
Vis tekini, kaip klapams reik, atliekame darbus.
0 kad kartais kok dar lasini smotel
Ar desros lietuviskos ben kiek paragaujam,
Tai dar juo dailiaus uzdts mums sekasi darbas.
,,Rods, tar Lauras, ant kumpos lazdos pasirms,
Dievui bk garb! sveiki pavasar baigiam
Ir visi drti pargrztant vasar matom.
Vei! kaip vl aukstyn saulel kopti paliov
Ir, auksciaus savo zrint nuritusi rat,
Ant dangaus isgaidrinto sddama zaidzia.
Vei! kaip jos skaistums, krendams zibur karst,
Zems vainikus pamazi jau pradeda vytint
Ir grozybes j puikias su pasaru maiso.
Ak! kaip tla ms zoleli taip nusird,
Kad nei boba jau didei sukrosusi kumpso.
0 kiek j darze zmogaus ranka nusiskyn
Ir, grozybms j margoms trumpai pasidziaugus,
Jaugi suvytusias ir nederingas ismet laukan.
Bet taip ir pauksteliams ms linksmiems pasidar.
K geguz pakukavo, k lakstingala suok
Ir k vieversiai poroms lakstydami zaid,
Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliov.
Daug gyv daikt, kurie lizde prasidjo,
Tv su moma prastoj penisi patys
Ir dainas savo tv atkartodami cypsi.
Taip trumpam cse nei naujas sviets pasidar.
Tokius as dyvus kaip sens zmogus pamatydams
Irgi dsaudams is sirdies, tuo skteriu graudziai:
Ak! tariu, kaip visai niekings ms veikalas amzio.
Mes silpni daiktai, kaip svents mums pranesa Dovyds,
Nei zolels ant lauk dar augdami zydim.
Koznas viens zmogus uzgimdams pumpurui lygus,
Is kurio ziedelis jo pirmiaus issilukstin,
Ik po tam jis, perzydjs ir nusirds,
Uzaugin vaisius ir amz savo pabaigia.
Taip, is viso taip, ir mums biedniems pasidaro.
Mes (taip pons, kaip brs), lopsyj verkslendami biedziai,
Amzio bsiancio tikt blog pumpur rodom.
0 paskui, kad csas jau zydti pareina,
Stai viens kaip ponatis poniskai sokindams,
0 kits briskai kaip brvaikis bgindams,
Jaunas savo dienas glpai gaisindami losta.
Bet stai! kad sai pirmi jau pradeda zelti,
Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti,
Ai! kur dingsta glps ir vaikiskas sokinjims.
O kieksyk, linksmai sokinjant ir besispardant,
Giltin su rauplms piktoms atsokusi smaugia
Ar su karstlige dar tikt mack pasuka biedzi.
Bet ir klapams, ir mergoms ji gatav dalg
Astrina vis ir, jauno j n'atbodama veido,
Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurs
Su grozybmis visoms niek pavirsta.
Taigi matai, kaip zmogiskas trumpintelis amzis
Zydincioms ir krintancioms prilygsta zolelms."
Taip besipasakojant, stai vakmistras pasirod
Ir besispardydams taip baisiai keikti pagavo, -
Kad sviets visas su visais daiktais padrebjo.
,,Kad perkns, kad velnias!" Ai zmogau, pasimislyk!
Kam dksti taipo, kam keiki taip issizojs?
Ar tave pat jau stons padkino vis?
Neprieteliau! kam plsais taip, kas tau pasidar?
Bet jis dar labiaus ir taip durnuoti pradjo,
Kad visoki pauksciai po dangum nusigando.
Syveida kytra nulenkus uodeg bgo;
0 sturluks, ausis iskls irgi drebdams,
arciausius krmus vos nusikakino slptis.
Bet ir rupuizs, ir varls taip nusigando,
Kad jos umaru su vaikais vanden soko.
Ziurks po kraiku su pelms irgi peldoms
Dl toki baisybi jau apalpti pradjo;
0 daug zvirbli pusgyvi nuo stogo nupuol.
Taip, ar girdit, taip tas neprietelius prasikeik.
,,Ak! tar Selmas, jau per daug yr sviete bedievi,
Ant kuri liezuvio vis velniai sokinja.
Tls apjeklis, sulauks rytmet miel,
Poteri jau nemokdams ar skaityt nenordams,
Su perknais ir velniais is patalo kopa.
O paskui jis, taip savo nam vis prakeiks,
Su visais velniais seimyn ragina dirbti.
Bet ir valgant jis paskui, taip jau savo stal
Su tokioms zegnonms pekliskoms zegnojs,
Duon nutveria riekt, po tam ir viral srebia.
Taip jis su velniais isaustant imasi darbus;
Taip ir temstant jau kirmyt patal zergia.
Kad pilvots koks ponpalaikis taipo prasikeikia,
Tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidavs,
Poteri gdis ir dangaus pamindams juokias;
Ir, kaip ms glpi galvijai stipt uzsigeids,
Kiaulms ant garbs vis kiauliskai sdinja.
Bet kad brpalaikis koksai, vos pasukas sdams
Ir kaip nulupts pusgyvis vargu rplindams,
Su velniais kasdien savo darb nutveria kozn,
Tai baisyb, kad jau ir plaukai pasisiausia;
0 tiktai, kaip zinom, taip kasdien pasidaro."
Selmui taip besidyvijant, stai girgzteria durys,
Ir saltysius Prickus tuo visiems pasirod.
,,Stai, tar jis, tuojaus skaitydams gromat pono, -
Stai poryt ms pons mus bgt baudziav siuncia
Ir is stald jo isgramdyt mzin liepia.
Todl jau vezimus kaip reik taisykite koznas
Ir su sakms bei kabliais atbkite greitai.
Zinot juk visi, kas mziant puolasi brams,
Ir kiekviens numanai savo murg jau primatuot.
As, kad dievs laikys, tarp js mudriai makaluodams,
Ne tiktai, kad msit, jus viernai pridabosiu,
Bet ir is sirdies, kad gramdyt reiks, pamokinsiu."
Taip istars, jis kliais pro duris issoko
Ir, ant kumelio ketvergio tuojaus uzsimets,
Skubinos ir kitiems kaimynams urdel rodyt.
0 kaip jau diena pasakyta buvo prasvitus,
Stai baudziauninkai visi pulkais susirinko.
Viens savo kabl, o kitsai naujintel sak
Nesdams ir besiskubindams tikt bga, tikt bga.
Albas, sdleteres naujas tycioms pasidars,
0 Merciuks, ratelius taip jau naujus uzsimovs,
Su kitais baudziauninkais baudziav tarsk;
0 bernai visi, naujas vyzas nusipyn
Ir autus naujus is drobs sau pasidar,
Vis tekini, kits kit neigi pranokdami soko.
Tai isties dyvai, ns taip nedarydavo brai.
Sako juk visur, kad brs baudziav slenka
Ir kad kartais su piktu j reikia pajudint,
Kad, kaip puolas jam, jis zengt ir dirbt uzsigeist.
Ale k macija? cia mums nereik nusidyvit.
Amtsrots valsciaus to, kursai t baudziav vald,
Toks sirdings buvo pons, kad koznas, jo pamindams,
Dar vis verkia: ns jisai jau numir pernai.
Ak! isties ir verts, kad jo kasdien pamint
Ir kad jo vaik vaikai pamindami verkt.
Tai buvo pons! ak tok vos vl rasime sviete!
Mislyk tikt, gaidau! kaip jis myldavo zmones;
Ir dl ko j vl visi myldavo brai.
Daug yr ponpalaiki, kurie, pamatydami br,
Spiaudo nei ant suns ir j per drimel laiko;
Lygiai kad zmogutis toks neverts pazirti.
Ale nabasninks amstrots taip nedarydavo brui;
Bet visur astriai kaip tvs uzstodavo biedzi.
Keikesci niekados is jo burnos nesulaukm;
Ir kad kuocs jis brus isgirsdavo keikiant,
Tai tuo tviskai jis juos mokdavo koliot.
Jis nesakydavo ,,tu", bet vis pasakydavo ,,js";
Ir iskoliodams jis vis istardavo ,,js":
Ns tikt vokiskai jisai mokdavo koliot.
0 kad kartais s ar t reikdavo garbint,
Tai jis tam lietuviskai padarydavo garb.
Ale dabok, brolau! as tau daugiaus pasakysiu.
Tu su manim zinai, kaip br baudziava baudzia,
Ir kaip biedzius toks, kasdien kantriai pasilenks,
Po baisioms varg nastoms vos gal atsidvsti.
Ak, kas gal visokias ms bdas surokuoti!
Vasara, juk zinai, kasmets tikt vos pasirodo,
Stai kiekviens zioplys jau br pradeda stumdyt.
Kaspars, ant galvos iskls skiautur riebi,
Kaip gaidys vistas guiniodams, gandina zmones;
Ale jo tarnas Diksas dar baisiaus pasipurtin,
Kad jis, kardpalaik nei pons prie salies prikabins,
Tarp baudziaunink mudraudams rkti pagauna;
Ns jis vis kytriaus uz pon nor padaryti
Ir auksciaus uz j, tikt mislyk, verziasi sstis.
Ar tai svankus darbs, ar reik taip viespat niekint?
0 kad bloznas toks savo ponui taip issisiepia,
Ar dyvai, kad br jis jau vis suda?
Juk zinai, brolau, koktu, kad svilina saul
Ir kad, prakaitui srovms per nugar teskant,
Jau ir blogs skilvys dl piet pradeda skstis;
Rods ir jam perlenkio reik kasdien pasitiesyt.
Ale kuomi gal biednas brs savo vdar linksmint,
Kad jam plutos tikt ir kzas vos pasiliko.
Taip vargingai jis, savo saus truput kramts
Ir istrosks, jau malkelio gert uzsigeidzia.
0 k gers, kad skinkio jam nei viens nepasilo?
Taip jis is bdos, pas klan kok nusoks,
Istisas ir didei dsaudams vanden laka,
Kur vabalai visoki su varlms sokinja;
0 stai Diksas su lazda dar musa nabag.
Ak, pon amtsrot, ak! dl ko mums numirei pernai?
Ak, su tavim jau ir linksmybs ms prapuol!
Ak ttuti! tavs kasdien kiekviens pamindams
Ir dsaudams, taip nesvietiskai nusiverkia,
Kad ir akys jau keliems ispti pradjo;
0 kiti dl to, veik proto viso netek,
Baudziav, kaip jiems reik, atlikt jau nedera biedziai.
Rods ir tu, baudziauninkus baudziav guidams,
Ne tingt, bet dirbt liepei, kaip puolasi brams:
Nsa karaliskas provas ir vis rabat
Koznas tur, kaip tarnui reik, viernai pasisavint.
Ale nesvietiskai brus zeist negaljai.
Ak! kieksyk tu verkdams ms bdas pazirjai;
Ir, kad Diksas mus per daug uznikdavo dovyt,
Tu kaip tvs meilings uzstot mokdavai zmones.
Ypaciai kad javelius nuvalyt prisiartino csas,
Ir lauk darbai mus laukus suvadino,
Stai tavo rpesciu tuojaus isbusdavo koznas;
Taip kad kartais per naktis miegot negaljai
Ir daugsyk sapnuodams ms bd paminjai.
Taip besirpindams visokio grimo grecno,
Puspyvs ir skinkio daug liepei padaryti;
Ir, kad mes apalp bei vaitodami dirbom,
Tuo tavo tarnas mus gaivint atvezdavo back.
Ak pon amtsrot miels! dl ko mums numirei pernai?
,,Stui, tar Prickus, jau ben syk paliaukite zaunyt
Ir ben gdkits tokio netikusio bdo.
Kas jau bus is js, kad vis raudodami kauksit;
0 paskui akli bei proto viso netek
Nei vaikus augint, nei darbus dirbt negalsit.
Rods tiesa, pons amtsrots ms nabasninklis,
Sveiks dar irgi pacioj drtumoj nuoglai pasiddams,
Asar mums per daug ir raud did padar.
Juk ir as kelias naktis miegot negaljau
Ir daug asar rietanci nei koste pakosiau.
Ei kieksyk! deivi baukstints is patalo sokau,
Kad man jos tamsoj su ragais margais pasirod
Irgi praryt mano dsi vis patal siek;
Todl is bdos nusipirks didel pck
Irgi paprovijs j po galv pasidjau.
Stai! po tam mane jau daugiaus negandino deivs,
Ir as naktyj rkaut ir durnuot pasilioviau.
Jau dyvus varli bei peli irgi peld
Su naujienoms ziurki bei nuplikusi zvirbliu
Ir kas dar daugiaus toki dyv pasidar
Vislab ant laktos, kur vistos tupi, padj,
Skubinkims pirmiaus is stald mzin kraustyt,
0 paskui, kas dar daugiaus toki dovanli
Ten ar cia bus sudrbta, viernai pavalykim.
Kam juokies, zioply! girddams mandag zod?
Ar nezinai, kad brs nor grecn grd sulaukti,
Tai pirm to jisai tur grecn sd pakrsti?
Puodui juk kasdien, kad kok viral verdi,
Druskos ne tiktai, bet dar ir uzdaro reikia.
Kam nesisds ir n'uzsidars nesrebi sriub;
0 tu dar juokies, kad klapai mzin rauso
Ir pardovytoms dirvelms uzdar taiso?
Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti,
0 mzk greitai ir linksmai pakvipus skarb!
Is menk daikt daugsyk dyvai pasidaro;
0 is mslo smirdincio zegnon pareina.
Tls nusvils ponpalaikis rods juokiasi brams
Ir besisypsodams j darbus niekina bloznas,
Lygiai kad toksai.be br gal siremti
Irgi be mslo j pyragais gal pasivalgyt.
Ak! kur dingt ponai, kad jie bro netekt
Ir kad biedzius toks su sdais jiems nepadt.
Taigi nebokite, klapai! kad, ismzdami sdus,
Kartais dl visoki kvap turite ciaudyt
Ir kad js stalde daugsyk klampodami stenat.
Rods darbelio js ponaci lepusi nosis
Baidos ir vis poniskai uzkumpusi juokias;
Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji nusilenkt,
Kad barscius nedarytus ir prisvilusi gruc
Taip, kaip biedziai mes, kasdien vdar kist
Ir su mumis drauge prisivargt baudziav sukts."
Prickau! k kalbi? ar ponams taip pasakysi?
Ar nezinai, kad brs, is tolo pon pamats,
Tur kepur nuvozt ir poniskai pasikloniot?
0 tu dar drsti jiems taip durnai pasitursint?
Ar nebijais, kad jie dl to tau sprand nusukt
Argi nutvr prie plauk stalde pakabint?
Sviete rods visur randi netikus ziopl.
Jis nekyso tikt vis po surukusia skranda;
Bet ir po silkais daugsyk jis juokiasi glpas.
Taigi nedyvykis, kad kartais drimel puik
Zaunijant girdi. Jis taip glpai nedaryt,
Kad jo tvs j bt ms darbus dirbt pamokins.
Jaugi gana siamsyk stalde pas mzin styt;
Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms k pasakyti.
Vaikai, skubinkits, ant vakars jau prisiartin;
0 rytoj reiks pamazi dalgius pasiprovyt.
Ar negirdit, kaip sienaut jau putpela saukia
Ir, kas ziemai reiks, sukraut kupet liepia?
Ak ir csas bus; Jonini didel svent,
Kaip kiekviens zinai, poryt viesdami svsim;
0 n'ilgai po to lauk trsus nusitversim.
,,Ak! tar Krizas, rods dar daug mums reiks pasipurtint,
Ik visur savo briskus atliksime darbus.
Ale, zlk dieve, kaip gal vargings gaspadorius
Is bdos issirist, kad jam seimyna neklauso.
As, girdk, brolau! si kiaus zil sulauks
Irgi nemaz ant svieto siaip ir taip prisibands,
Daug dyv ir daug naujien tau pasakysiu.
Tvs mano Krizas numirdams mane maz paliko;
0 nasl moma maitintis ubagais jo;
Todl is bdos man, vargstanciam nabagliui,
Slzyt ir kiaules varint pas Bleber teko.
Taip as, valand viernai jo kaimen gans
Ir dl smarvi bei biaurybi daug prisivargs,
Jau po tam akt ir zagr sekt panorjau.
Ns as jau kaip glpas vaiks daug razumo rodziau,
0 kaip pusbernis ne vien zil pranokau;
Todl padarynes visokias vos pazirjau,
Stai jau, mislyk tikt, jas taip isdrozti mokjau,
Kad tls bernas sens dl to didei nusigando
Ir besigddams saugojos man pasirodyt.
Rods negrazu ziliems bernams ir didel gda,
Kad juos koks bernuks glpoks apgdina dirbdams;
0 stai dar algos tokie daug doleri tyko
Ir vis paslio daugiaus isverzt nesigdi.
Ak! kur dingo Prsuose barzdota gadyn,
Kaip slzauninks dar uz menk pinig klaus.
As, dar vaikpalaikiu glpu pas Bleber bdams,
Daugsyk dyvijaus, kad koks turtings gaspadorius,
Su bernais kasmets suderdams, doler sil;
0 bernai dar gyrs, kad koksai geradjas
Kartais is tikros sirdies sestok pridjo;
0 kad kelnes jiems ir dvi vyzi pazadjo,
Stai jie dar uz garb t didei dkavojo.
Bet kaip sviets po tam didziuotis jau prasiman
Ir lietuvninkai su vokieciais susimais,
Stai ir viezlybums tuojaus niek pavirto;
Taip kad klapai vyz, viezlybai padaryt,
0 mergaits krosyt margini nekencia.
Klapai kaip ponaciai su puikiais sopagaciais,
0 nenaudls mergaits su kedelaciais,
Lyg kaip jumprovos pasirodyt jau nesigdi.
Taip lietuvninkai savo viezlybum prazaid.
Bet ir ms valgius, lietuviskai padarytus,
Tls isdyklis nenauds ispeikt nesibijo.
Tvai ms kytri, kisieli virdami skan
Ir su pienu j seimynai duodami valgyt,
Didel savo namams visiems padarydavo dziaugsm.
0 kad siupin kartais jiems isvirdavo tirst
Ir lasini kok smotel duodavo priedams,
Ak! kaip girdavo sotinti bernai gaspadori.
Ogi dabar kasdien kiekviens, msos issiziodams
Ir daugsyk kaip suo isplsdams, vargina br.
Tikt girdk, brolau! kaip man biednam pasidar.
As, kone penkiasdesimts met s savo nam
Viezlybai valdydams ir niekados nepateikdams,
Ponams taip, kaip brams, vis tikti mokjau;
Tikt seimynai ant garbs padaryt negaljau.
Man sykstums klasta, kad sutinu didel puod;
0 kad reik padalyt, smotus vis kysteriu riebius.
Todl vos dyvai, kad kartais mezliav miel
Uzmokt n'manau ir amtmons isbara vis
Ar nesvietiskai supyks musa per aus;
0 stai man daugsyk dl cyzs taip pasidar.
Bet ak! kaipgi galiu mokt, kas reik, savo ponams,
Kad nelaba seimyna jau mane vis sud?
Ak! man biedziui jau beveik reiks ubagais eiti.
Karvi bei avi, bei jauci didel pulk,
0 ir kiauli bei ozk taip daug msinjau,
Kad jau vos zinojau, kur skras pakabinti.
Tikt uzvakar dar prisdint pamusiau buli,
Nuo kurio ik dienai siai (tikt gda sakyti)
Vosgi ragai su kaulais ir skra pasiliko.
0 stai, vemdami dar, versienos jau prasiman
Ir didei mane gvoltija, kad as paskutin
Ir vienturt vers jiems msint pazadciau.
Bet ir dl algos taip jau kasmets pasidaro.
Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nesioti
Ir daugsyk nesigddams (meldziu, nepadyvyk)
Kaip biaurstis koks kasnakts patal meza
Ir kiaules penkias kaip reik negal paganyti;
0 stai ir toksai utlius doleri tyko,
Kad j kartais stydams samdyti pradsi.
0 ir tarp bern taip jau tls valkata randas,
Kurs akcias ir kas zagrei reik nepazsta
Ir prie rag kump nutvert margiuk nedrsta.
0 kad mdraudams koks bulius pradeda baubti,
Tuo taipo nusigsta, kad jo padreba kiskos;
0 stai toks zioplys, daugsyk didei pasipts
Ir savo darbus bei nesvank madar girdams,
Raukos dar, kad jam algos, kiek nor, nezadjai.
Tikt bandyk ir silyk jam, kepur nums,
Silyk jam dosniai ant meto doleri desimt,
0 paskui girdk, kaip bloznas toks sirms
Dar ir paslio brangaus isverzt nesigds.
Bet, kad dirbt k reik, visur dyvai pasidaro.
Vagys vos msos grecnos gardziai prisid
Ir saldzi kostuvi vos dosniai prisigr,
Stai jau vien ten, o kit ten pamatysi
Knipscius uz tvoros ar po pasire betimsant.
Kartais neprieteliai taipo pasislpti numano,
Kad visur ieskodams juos atrast negalsi.
Sauk tikt, kiek manai, ir trbyk didel gars:
Ans, Jokb, Ensky! kur bastots prisid?
Stai jau vakars bus, o nieko dar nepradjot.
Ant jau visas sviets kaip skruzdlyns susirinko,
Ir kiekviens atlikt, kas reik, tikt bga, tikt bga;
0 js, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasileidot?
Kas jau bus is ms, kad taip gyvent nesiliausim?
Ale nelauk, kad jie kampe, girddami bals,
Tuo kaip reikia pasoks ar veik atsilieps gaspadoriui.
Ak! nemislyk taip! kampe dar juokiasi smirdai;
Ar, kad jiems vertai grumzdi, vis keikdami baras.
0 dar to negana; bet jau ir must pasikso.
Juk zinai, brolau! kaip pernai valkata Slunkius,
Jomarke brangvyno stuop vis nurijs,
Man is papykio kone vis nupes kiaus.
0 paskui razbaininks tas, berzin nutvrs,
Su kitais draugais pasirit nugar skalb,
Taip kad man kelias nedlias sirgti reikjo.
Tai margi daiktai! kad jau plaukai pasisiausia."
Krizui taip besiskundziant, stai pulkai susibgo,
Ir visur rksmai ,,sok, kirsk, grbk, krauk pasidar.
Tuo laukai kaip skruzdlyns kribzdti pagavo,
Ir gaspadoriai su bernais sienaudami spards.
Rods man, kad visas sviets, kovot susibgs,
Kardus ir sobles margas nunes pievas.
Stai tuojaus visur issisiepusi giltin smaug
Ir visoms lankelms raud did padar,
Ns dar daug zied tikt vos zydti pradjo
Ir daugums j vos savo blog pumpur rod.
Daugel dar visur nei br kdikiai zaid,
0 kiti jau su ziloms barzdoms svyrinjo.
Giltin su dalgiu, nei sen gremzdama barzd,
Brams tuo visiems visur istustino pievas;
Tikt Plaucino vieno dar nekrutino sklyp.
Tas nenaudlis Plaucins, pas Kaspar pernai
Talkoje pavitots, taip baisiai buvo pririjs,
Kad jis naktyj, ant tamsi lauk klydindams,
Bud nauj su dalgiu suktu prapuld
Irgi namon isausus jau vos vos parsibast.
Taip jisai paskui, per dien vis miegodams,
Pamest ryk lauke ieskot neminjo,
Ik po meto vl sienaut jau putpela sauk.
Stai Plaucins savo dalgio bei buds pasigedo
Ir vaitodams vis ir sen, ir ten bginjo;
Ik paskiaus, is papykio berzin pagavs,
Paci su glpais vaikais kone numus smirdas.
Taip po tam jisai, nesvietiskai prisidks
Ir vienaus kuinpalaik prastai pazebojs,
Karaliauci dalg pirkt tiesiog nukeliavo.
0 vei ten, dyv visoki daug pamatydams
Ir zioplindams vis bei briskai sokindams,
Bud su nauju dalgiu nusipirkt uzsimirso;
Bet ir kuinpalaik taip jau pas Mik pragrs,
Pscias po dviej nedli vos parsibast
Ir savo piev pridergt (tikt gda sakyti)
Snypsdams ir rplindams vis su piautuvu kirto;
Bet kaimynai jo rugius jau buvo suval,
Ir keli kvieci plyckus pasikep valg.
Man dl to besidyvijant, stai Kasparo tarnas,
Is rugi kiaules guiniodams, man pasirod.
,,Kas tai? klausiau j, kieno ta dvylika pars?" -
,,Tic! tar jis, nerkauk taip, tai Kasparo kiauls;
0 rugiai Plaucino, kurs ant! piautuv plaka.
Juk zinai, kaip jis kasmets blogai rplindams
Ir nei sdvabalis kribzddams sde gyvena."
Ak! kad jau gaspadorius pats vos gyvs pasijudin
Ir nei utl krauj prisisiurbusi slenka,
K jau bernas veiks, kad jam jis lieps pasipurtint?
,,Ak, tar Paikzentis, mokinto Bleberio bernas,
Mans gaidau! nemislyk, kad tikt ms ponaciai
Ant cesni su jumprovoms durnai sokinja
Ir aklai prisisurb brams gd padaro;
Juk ir br daug jau jiems prilygt nesigdi;
Dingojas, kad vis garb, k garbina ponai,
Ir kad vis kytrums, k jie pliuskdami plsta.
Daug yr ponpalaiki, kurie kasdien sirm
Kabiar ir varles visokias svetimas da;
0 prisid jau bei rincvynio prisikos,
Tuo su kortoms ir klastoms kits kit nugauna.
Bet ir brai jau nuo j mokinasi branyt
Ir besisypsojas, kad Krizas Kriz prigauna."
,,Eik, nezaunyk taip", as, jam drsa pasakydams,
Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigrzs.
Sako rods mieste, kad brai menk issimano
Ir kad j darbai bei briskos budavons
Tikt biauru kalbt s bei gda zirti;
Bet, kas taip sveplen, tas br dar nepazsta.
Vierykit tikt man, kad tls vyzas uzsimovs,
Su protu daugsyk apgauna didel pon;
Tikt nedrsta biedzius vis kaip reik pasakyti.
Taip bedmojant man, stai vl nikims pasidar.
Rods man isties, kad jauci kaimen bliov,
0 stai vaikpalaikiai Plaucino parnes plon.
Zinot juk, kaip ms lietuvninkai prisirkia,
Kad jie po Jokbini, jau rugius nukapoj,
,,Plon nesam!" briskai sokindami suokia.
Taip ir vaikpalaikiai Plaucino savo ttaciui
Garb su siaud kliu padarydami rk;
Ns grdelius lauke jau vjai buvo nudauz,
Taip kad tikt siaudai msl mest pasiliko;
0 stai dar raspust jie padaryt prasiman.
Mercius su Lauru mergas vanden vilko;
0 Pakulien su Lauriene tuo pasitiesyt
Vyrus ir vaikus su pilna milztuve plov.
Taip besidarkant jiems ir kiauliskai besimaudant,
Barnys su nesvietiskais vaidais pasikl.
Lauras, jau per daug mirkyts, tuo pin pagavo;
0 Laurien su Pakuliene lopetas ms.
Taip besiksant jau, tuojaus Plaucins pasirod
Ir, grecnus lasini smotus koznam padalydams,
Papykius durnus ir vaid vis nutild.
0 po tam savo nam jau viernai cestavojs
Ir kaimynus is vis kamp suvadins,
Taip nesvietiskai ir kiauliskai prisirijo,
Kad jau su visais sveciais po suolu nupuol.
,,Ak! tar Selmas, jau toktu su ms gadyne,
Kaip jau sveisteris ir pranczas Lietuv gavo.
Rods ir tarp lietuvnink tls randasi kiaul,
Kurs, lietuviskai kalbdams, sveister peikia;
0 tiktai ir pats kaip tikras sveisteris elgias.
Kaip pirm to lietuvninkai dar buvo pagonai
Ir savo dievaicius is stramp sau pasidar
Ir po medziais ant virvi pasikor gyr,
Tai jie rods dar taip, kaip mes, nepazindami diev,
Daug nesvanki ir durn daikt prasiman.
Ogi dabar jau mes, krikscionims bdami prsai,
Mes lietuvninkai taip baisiai ryt nesigdim,
Kad ir vokieciai glupoki tur nusidyvyt."
Selmui taip besiraukant, stai pakamor suriko:
,,Vaikai! kam vis vpsot taip? Ant dargana rodos,
Ir stulpai saulels ant debesi prasiplatin.
K mums rp Plaucins tesizino jis supeldams.
Bkim skubinkims greiti suvalyt vasaroj.
Ant! jau baltuoja laukai, ir vasara baigias,
0 vasarojas mus dalgius vl ragina provyt.
Pupos pernokusios, o zirniai jau susiraukia,
Ir is anksci j byrt jau pradeda vaisius.
Ar ne grieks, zmogau! kad dievo tos dovanls,
Dl kuri besidovydams taip daug trsinjai,
Argi ne grieks, kad jos ant lauko tur issigvildyt?
0 kas bus is ms, kad, neturdami zirni,
Ziem su vaikais uzsigeisim siupinio valgyt?
Avizas ir miezius taip jau kone sules pauksciai;
0 kas liko dar, jau kiauls sau pasisavin.
Taigi dabar glpai kisieli vis prazaidm,
0 krustini bei kruopeli vos paragausim.
Ar ne gerai mokinau nuolatai suvalyt vasaroj;
Bet js nei uzkurt man klausyt nenorjot.
Taipgi dabar kisieliaus jau ir siupinio gloda.
0 k veiksim, kad mums reiks baudziav trauktis
Ar ziemos cse su pradais aksel provyt?
Patys laukus tuscias kaseles nusinesim;
0 galvijams vargstantiems, neturdami prad,
Is bdos pietums nedaryt pasar duosim.
0 js moters, ar ir js taip jau pasileidot?
Kam lin raut ir kaip reik iskarst nesirengiat?
Ar ne gda jums, kad vokieci gaspadins
Iskarstus linus lauk jau nugabena
Ir, besidyvydamos didei, js tingin peikia?
Moters! js lietuvninks, ar jau nesigdit,
Ar nesigdit, kad jums vokiskos moterisks
Su dailiais darbais ant lauko gd padaro?
0 kas bus, kad csas verpt ir aust prisiartins,
0 lineliai js ant lauko bus pasilik?
Ak! kur dingot js, barzdotos ms gadyns,
Kaip lietuvninks dar vokiskai nesird
Ir dar vokiskus zodzius istart negaljo.
0 stai dar negana, kad vokiskai dabinjas,
Bet jau ir prancziskai kalbt prasiman.
Taipgi bezaunydamos ir darbo savo pamirsta.
0 js vyrai! kam gi nenaudli moteriski
Ir isdykli merg raspust nedraudziat?
Ar jau norit vokieciams nuogi pasirodyt
Ir kaip drimeliai ant slovn cesni nusigdt?
Js apjekliai! ar jau visai nesuprantat,
Koki sau ir mums visiems padarysite gd,
Kad su buksvoms lopytoms baudziav zergsit
Ir mision sudrisk bei skaroti nukaksit?
Ak! ben gdkits tas gdas sau pasiprovyt
Irgi pacias kaip reik lin raut guikite greitai.
Ant dar liko kiek, kur kiauls knist nenukako.
Mazu kas autams ar mazgotms dar pasiliko;
Ale padurkams jau ir kelnms gloda zuposto.
Vei ir gryb jau, zlk dieve! neragausim:
Juk, anot ano, juos vokieci gaspadins
Su ketvirciais vis dziovint kakal sauja.
Plempi, rudmsi, storkoci bei baravyk,
Jautaki ir baltiki, grzd irgi bobausi
Bgdamos gires jos sau taip daug prisirov,
Kad jau kelios j su grybais Karaliauci
Kupciams isparduot ir k nusipirkt nukeliavo;
0 kas liko dar, zopostui sau pakavojo.
Taigi dabar tikt sungrybiai dar mums pasiliko.
0 k gi veiksim, kad barscius ar siupin skan
Virt uzsigeisim, ogi pagardint juos negalsim?
Zinot juk, kaip grybas, kad j moki paprovyt,
Viralus ir aviz kruopas uzgardina sauniai.
Bet ir su riesutais saldziais taip jau pasidar.
Vokiets toki daikt backas prisirinko,
Ir jau kelios j parduot zakus prisipyl.
0 stai ms nenaudls dar nei riesutyt,
Ir nei vien, nei mackiurnik riesutyt
Ziemai perkst ir kramtyt dar nenusiskyn.
Vyrai rods toki grybi menk uzsigeidzia.
Jiems tabaklis, kad ir vis but prismirdin,
Tikt gardesnis, kaip visi riesutai gardziausi.
Boboms ms bedantms jie taip jau nepritinka;
Ne, gaidau! nesilyk joms, kas joms nepareitis.
Dantys juk, anot ano, sukrosusi met
Riesut perkst ir kramtyt jau nedera boboms.
Ale nereik dl to dar t niekut paniekint.
Mergos visos ir visi jauninteli klapai
Tas grybes juk kramtydami garbina skaudziai.
Ziem, kad vakarais Katryna snausdama verpia,
Pauksterdams riesutys tuojaus isbudina vis;
0 kad Jek su Pime daug plst nesiliauja,
Tuo riesut krva, kad jos gomur kisa,
J glpas snektas ir zaun vis nutildo.
Ogi dabar kas bus, kad ms moter gaujos
Su mergoms k verpt susiss pas kakal silt,
0 riesut nebus, ir dantys griezdami sypters
Taip pamatysim tuo, kaip vindai ms ziuponi,
Pakul bei lin grztes pesindami, stapters.
Taip ziema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim."
,,Stui, tar, kaimynkas viernai uzstodama, Jek,
Moters! ar jau mes visai pasiduosime gdai?
Kas tai per nikims? Dl ko taip rkiate, vyrai?
Ar visai dseles jau norit ms nudovyt?
Kas jums rp linai bei brauktos pakul grzts?
Rpinkits tikt uz laukus, uz pasar ziemai!
Ant ateina jau Mikiels didel svent
Ir su jja podraug biaurybs rudenio slapios;
0 vei dar nevalyts ant lauko stov vasarojas,
Irgi kanaps vj parblokstos svyrinja."
Taip besipriesijant, stai! vakmistras pasirod
Ir su juom Slapjurgis bei Pakulns pakamor.
Tuos baisingus tris svecius pamatydami brai
Taip nusigando, kad tuo vaidytis uzsimirso;
Bet pons vakmistras, tuojaus berzin nutvrs
Ir bais rkaudams, taipo kalbti pradjo:
,,Js baudziauninkai! girdkit, k pasakysiu;
0 js moters su mergoms, laikykite burnas.
Mes, kaip uzveizdai ir ponai js statyti,
Vasarai ir lauk darbams visiems besibaigiant,
Jus graudent ir tviskai pamokint uzsimanm.
Dievs visagalsis, kurs sviet vis sutvr
Ir mums zmogiskus, mus bei razum dav,
Tas sirdingas tvs ir ms miels geradjas,
Rpindams uz mus, mus vl dosniai pamyljo,
Ir mums duonos daug, o bandai pasaro dav.
Zinot juk visi, koks blogas buvo zopostas,
Kaip saulel vl pas mus atgrzti pradjo
Ir mes briskai laukus dirbt susibgom.
Desros ir lasiniai su kumpiais irgi su sriais
Baigs jau, o mes prastus isvirdami ksnius
Uzdaro dairms, visur msos pasiged;
Bet kisielius ans gardus su siupiniu mielu
Buvo jau visai ant stal ms pasibaig.
0 stai! kaip jau vl po salci silum jautm
Ir gaivinanci mums dievs vl vasar dav,
Tuo ir riebs valgiai vl pamazi prasidjo,
0 mes tuo gardziai k virt ir kept prasimanm,
Ik po tam pasaliai visi pilnoki pastojo
Ir mes vl smotus grecnus isvirdami valgm.
Taipgi dabar, vasarlei mielai jau besibaigiant,
Koznas viens blidus ir puodus pradeda tarskint,
Kad po tiek varg ben kart vl pasidziaugt
Ir taip daug pardovytas dseles gaivint...
Ale, zmogau, zmogau! saugokis to neminti,
Kurs tau ant lauk bginjant ir trsinjant
Su savo dangiskais sargais kribzdti padjo.
Vei! k zem tau viernai augindama dav
Ir k sodai bei darzai zyddami rod,
Vislab jau, kaip pats zinai, kampe pakavojai
Ir iscrausi, kad dievs laikys, ziemavodams.
Argi dabar tau nereiks aukstyn pazirti
Ir kasdien daugsyk t slovint irgi pagarbint,
Kurs taip daugel vl is naujo tau dovanojo?
Tai, kaimynai! tai vyriausi reikmen js;
0 po tam kas ponams reiks atlikt maloningiems
Ir kas siuilms ir baznycioms puolasi kystert;
Ar kas man reiks mokt, kad as jodindams
Ir skvieruodams kartais jus lankyti pradsiu.
Zinot juk, koktu, kad vakmistrai pasirodo
Ir brus glpus nesvankiai keikdami bara.
Taigi dabokits ir masnas csu prisikraukit,
Kad koznam, kas reiks, cso reikal tikr
Ciuptert irgi nutvert tuojaus su sauja galsit.
Taip mus atsisdams pons amstrots ms maloningas
Mums js mylist s kart paliep sveikint,
Melsdams nuosirdziai visus csu pasrpint,
Kad man jus skvieruot ir kartais pliekt nereikt:
Ns didei biedn sirdis jo gailisi br.
Taigi dabar pasakiau, kas man pasakyti reikjo.
0 js mylistai, kad svsit ruden rieb,
Daug linksmybi velydams, pasiliecavoju.
Tikt n'uzmirskit irgi mans ir mano nameli,
Kad pulkais susikviesit cesnis pasilinksmint.
Jaugi gana siamsyk, jau miel vasar baikim
Ir pries ruden, kas mums reiks, nugamint n'uzsimirskim."
Gana.
RUDENIO GRYBS
Ant saulel vl nuo ms atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidzia.
Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindul slepia;
0 sesliai vis ilgyn kasdien issitiesia.
Vjai su sparnais pamazi jau pradeda mdraut
Ir silumos atstankas isbaidydami slamscia.
Todl ir or drungnums atvsti pagavo
Irgi senyst jau graudena kailinius imtis.
Bob su diedu blogu pas kakal siuncia,
0 kitus atsilt stub ragina lsti
Ir valgius drungnus bei silt viral valgyt.
Zem su visais pasaliais murusi verkia,
Kad ms ratai jos isplaut nugar drasko.
Kur pirm du kuinu lengvai mums pavez nast,
Jaugi dabar keturiais arkliais pavaziuoti nepigu.
Ratas ant asies braskdams sukasi sunkiai
Irgi zemes biaurias isplsdams teskina smotais.
Vei lauk sklypai visur skenddami maudos,
0 lytus zmonms teskdams nugar skalbia.
Vyzos su blogais sopagais vanden surbia
Ir biaurius purvus kaip tasl mindami minko.
Ak, kur dingot, giedros js gi pavasario dienos,
Kaip mes, pirmsyk stubos atverdami langus,
Sildant siltos saulels spindul jautm?
Lyg kaip sapnas koks, kur miegodami matom,
Ogi pabud jo po tam trumpai paminjam,
Lygiai taip prasoko mums su vasara dziaugsmas.
Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyzos,
Nei kisielius ant ugnies pleskdami teska.
Vislab, kas pas mus lakstydams vasar svent
Ar plezdendams ant lauk linksmai sokinjo,
Vislab, kas linguodama ik debes pasikl
Ir, pasidziaugs taip, grdelius su vabalu valg,
Vislab jau prastojo mus ir nulk slptis.
Taip laukai pasiliko mums visur gedulingi,
Irgi grozybs j nei kapas sens pasirodo.
Krmus ir gires linksmas jau giltin suka,
Ir grozybes j gaisin draskydama vtra.
Sakos, ant kuri po lapais uzgim veisl
Ir lizdelyj nei lopsyj cypsdama verk
Ar apzlusi jau po tam lakstydama juoks
Ir savo pen be momos skraidydama gaud,
Tos vietels jau visur taipo nusird,
Kad jos nei zagarai sausi sibuodami barska.
Ten, kur meskins ant kelm bites kopinjo,
0 meska vaikus glpus murmdama zind;
Ten, kur briedziai draskanci vilk nusigando,
0 vilkai savo veisl kaukt ir plst pamokino;
Ten, kur vanags su vaikais daug sules vist,
Ir varnai pulkais zsycius pavog ms,
Ten, zirkit, ten dziaugsmai taipo pasidjo,
Kad tikt varnos dar biauryb rudenio garbin,
0 pauksteliai su dainoms ankstai pasislp
Irgi be rpesci saltai sapnuodami miegti.
Ak, darz grozybs js su savo zolelms,
Js kvietkels jaunos, js gi pavasario slov,
Ak, kur dingo js puikums su savo kvapeliais!
Vei k sodai mums margai zyddami rod,
0 k vasara mums po tam augindama sil,
Tas visas grybes jau kampe pakavojam
Irgi su puodais ar skauradoms virdami valgom.
0 js zsys, js niekus pliuskdamos antys,
Eikit, maudykits, pakol dar atviros ups.
Js gaidziai su vistoms ir kas mzin krapstot,
Bkit, skubinkits ben kart dar pasilinksmint.
Ale nedingokit, kad mes dl alaso mielo
Ar dl js dain svent jus seriame tvartuos;
Ne, mes dl msos tiktai js giriame bals.
Tikt dyvai zirt, kaip moters dilina stungius,
Ir baisu klausyt, kad bobos tarskina puodus.
Gryta su Pime kampuoto titnago iesko,
0 Selmyk sau is aut purvel svilin.
Bet Katryn su Berge skaurad siruoja
Ir, kad daug ugnies ben veik po katilu degt,
Su pilvotais zbais vis kamin pucia.
Jek su Maguze dziovint pagal skaldo,
0 Enskys sausos malkels atnesa glb.
Ale Docys nenaudlis, pas kakal silt
Snausdams ir zbus laizydams, desio tyko;
Nes Ast pietums nupent sutina gaid
Ir kelis kvieci plyckus kakal sauja.
Dociui taip besilaizant ir didei besidziaugiant,
Stai kvieslys puikiai rdyts ir raits pasirod
Ir visus svodbon ateit pas Kriz papras.
Svot koznas viens, tuojaus kepur nuvozdams
Ir uz garb t didei kaip reik dkavodams,
Kriz pagarbint ir svodbon ateit pazadjo.
0 vei vos asma diena po tam pasirod,
Stai visi kaimynai svodbiskai pasird.
Steps su Mercium, kurpes sau naujas nusipirk,
0 Jons su Lauru, dailias vyzas nusipyn,
Rds ir svodbon nukeliaut kuinus pazebojo.
Ypaciai is vis Enskys savo simel praus
Ir, balnodams j, prie son priseg kilpas.
Taip isrds jau zirgelio nugar vis,
Tuo savo kulsis su nauju dirzu surakino
Ir ant blauzd svodbiskus sopagus uzsimov.
Moter pus kapos snelius palydt pasisil;
Nes ir jas kvieslys cesn buvo pakviets;
Todl jos taip jau, kaip reik viesnms, issird.
Ale ne vokiskai, kaip kelios jau prasiman,
Ne, lietuviskai kozna tarp j susiglamz.
Juk zinai, kaip ms lietuvninks dabinjas,
Kad viest ar cesnis nukeliaut uzsigeidzia.
Kykas su nometu bei plost moter rdai,
Bet vainikas su kasoms merg dabinjims.
Bobos, siukstu jums marg vainik norti,
0 js mergos, vl, minau, n'uzsigeiskite kyk!
Taip, kaip girdit, didis pulks visaip issirds
Irgi nesvankiai klykaudama pas Kriz nukako.
Brizas tuo pasikloniodams pasveikino kozn
Ir, savo namel viezlybai suvadins,
Tuo pavitot visus brangvyno atnes plck
Ir svotus linksmus meilingai ragino surbti.
Ale moma marcios visoki sunes plyck
Ir savo sukviestus svetelius taipo pamyljo,
Kad keli jau briskas stkas prasiman
Ir viens valgydams pas stal sd pasak.
Taip pirmons svodbiskas linksmai beragaujant,
Stai tuo svodbiskas bliovims visur pasikl,
Taip kad ir arkliai blogi sokindami zveng.
0 vei vl tuojaus tas pats kvieslys pasirod
Irgi beklykaudams kumels nugar dauz.
Tu nenaudli, kam spardai kumelio sonus?
Ar negana, kad j vos gyv baudziava lupo?
0 tu su pentinais jam dar daugsini varg?
Jok pamazi, zioply, nemusk be reikalo kuin!
Juk girdi, rytoj reiks gir vaziuoti,
0 poryt mazu reiks parvezint didel pilv.
Taip jam, kaip girdjot, briskai besispardant,
Stai tuo pro vartus rdyt parvez por,
Ant kurios svents vyskupas pas dievstal svent
Vinciavodams kaip reik zegnon buvo padjs.
Gentys ir kaimynai, jau visi susibg
Ir jaunik su marcia pasveikin dailiai,
Tuo gardziai pavitot Krizo suved nam.
Krizas irgi mociut jo, surukusi boba,
Grjos didei dukters sulaukusiu svodb.
Ns Ilzbut, j dukciut, buvo paskiausi
Ir prieg tam uz sulco Taukius nutekjo.
Todl tvai jos, sukviet gimin vis,
Tytveik daug dl to kastavos irgi steliavos.
Karvi tris berzdzias, o jauci du msinjo;
Bet kiek kiauli bei avi, msininks nerokavo;
Ale zs bei vist vos viena pasiliko.
Tas msas visokias, siaip ir taip sukapotas,
Krizo kukorius taip smarkiai pleskino svodbai,
Kad ant lyci visur zims pasikl,
Ir kaimyns Pauluks dl to didei nusigando.
Taip isvirtus jau valgius is katilo semdams,
0 pecenkas su kabliais is kakalio traukdams,
Petras kukorius, kaip girdit, buvo sutaiss
Irgi sveciams isalkusiems vis ragino silyt.
Tus, staltieses tuojaus atnesusi plonas,
Svodbiskai kaip reik isrd didel stal.
0 po tam kviesliai greiti daug sunes valgi:
Jautienos riebios, kiaulienos irgi zsienos,
Plauci bei kepen, bei daugel sutint blk.
Svotams taip po tam Tvems sventai pasiskaicius
Ir krikscioniskai pas stal jau susisdus,
Krizas savo svecius meilingai ragino valgyt
Ir, kaip dsiai reik, pasisotint ir paslinksmint.
Stai tuojaus Enskys, istrauks didel peil,
Virtas ir keptas msas padalyt pasisil.
Bet, kaip ponai daro, transieruot nemokdams,
Tuo su nagais kaip brs lasini smotus nusitvr
Ir skvarbydams ant torieli sumet stukiais;
Ns prisirijs jau nenuman madagiai elgtis.
Ale sveci keli brangvyn pluk prisisurb,
Tokius taip grecnus smotus pamatyt negaljo;
0 kiti, taip jau girti, neturdami peili
Ir su rankomis apgniauz, lasinius d,
Taip kad j taukai per barzd jau nulasjo.
Ns jie mislijo, kad brs, pas Kriz sddams,
Kloniotis ir poniskai pasielgt neprivalo.
Taipgi bevalgant jau ir briskai besidziaugiant,
Krizas skterjo; stai tuo tarnai pasirod
Ir alaus macnaus su drogais atnes back;
0 kviesliai, su kragais svodbiskais susibg,
Pyvo sudrumsto malkus tikt kosia, tikt kosia.
Ns tirstoks alus, perdm per gomur plaukdams,
Ir tirsti malkai veikiaus prisotina skilv.
Stai visi svoteliai, su pasimgimu valg
Ir tirst malkeli jau dosniai prisisurb,
Poteri, kaip krikscionims reik, skaityt uzsimirso
Ir kaip kiauls almono (tikt gda sakyti)
Kiauliskas dainas dainuot ir zviegt uzsiman.
Stepas nuo riebi kumeli daug pamelavo,
0 Enskys savo poniskus isgarbino jaucius,
Ar kitaip glpas stkas taisydami juoks.
Lauras su pirstu dambrel skambino psdams,
0 Jokbs, strnas tempdams, cirskino smuik.
Ale Docys, per daug prisids bei prisisurbs,
Nei koks zakas lenkiskas po suolu nupuol,
Taip kad koznas viens dlto didei nusigando
Ir vos pusgyv su drogais isnes laukan.
Bet ir moters svodbiskai pasidziaugt n'uzsimirso,
Ale labai kytriai; ns greitos moter klastos
Kartais ir kytriaus klap moka prigauti.
Barb su Pime, Laurien bei Pakulien
Valgydamos brangvyno n pazirt nenorjo
Irgi padyvijo didei, kad miela Krizien
Ir mergoms tokio nesvankaus grimo sil.
0 stai, mislyk tikt, brolau, kas cia pasidar.
Tos klastorkos tuo po tam kampe susilindo
Ir pakavot sau brangvyno didel plck
Su keliais malkais slaptoms istustino vis.
0 paskui niekus visokius plsti pradjo
Ir kitoms viernoms kaimynkoms gd padar.
Barb su Pime dainavo pasuk dain,
0 Laurien su Pakuliene garbino gaid.
Bet gaspadins viezlybos skyriu susisdo
Ir kas namui reik kaimyniskai pavapjo.
Dak savo zsis ir Jek dideles antis
Garbindamos dyv visoki daug sumelavo.
Juk zinai, kaip daug pliuskt gal moter bdas,
Kad jos ant cesni dl namo reikmeni vapa.
Taip besipasakojant, stai spielmonai susibgo
Ir savo briskus ant sokio skambino zaislus.
Plyckius cimbolus, o Kubas cirskino smuik,
Bet Znairiuks zbus istemps birbino vamzd.
Stai tuojaus Enskys, mergas krvon suvadins,
Su puikiais kaimyn klapais ragino sokti.
Klisis su biauriais sopagais Pim nutvr,
0 Kairiuks aps'avs kurpes Tus pagrieb
Ir lietuviskai ant aslos sokdami spards.
Bet kiti, su vyzomis tycioms issird
Ar basi, rbus nusivilk, stuk padar.
Juk zinai, kaip linksmas brs per daug prisisurbs
Kartais ant cesni durnas stkas prasimano.
Bet girdkit dar toliaus, kas cia pasidar.
Du kaimynu nekviestu svodbon atsibast,
Viens j Slunkium, o kitsai Pelda vadinams.
Krizas koliojo nuopert por matydams,
Ale bobut jo, dl to didei nusigandus,
Tuo gumbu vaitot ir skaudziai sirgti pradjo.
Rods negrazu, kad kas cesn verziasi lsti.
Kur tik sukviesti biciuliai gal cestavotis.
Stui, nesvankli, nelsk, kur lsti netinka,
Lauk, ik Krizas tau per pasl sauks pasirodyt
Ir kaip viezlyb kaimyn lieps pasilinksmint.
Todl viezlybi svoteliai taip nusigando,
Kad jie neigi tabako jau rkyt negaljo,
Bet dl isgsties is rank ismet pypkius.
Spielmonai taip jau dl tokio didelio stroko
Su zaislais savo skambanciais po suolu nulindo;
0 visi, kurie linksmai sokindami rk,
Stapterjo tuojaus ir baisiai bliauti paliov.
Dainos nuo gaidzi, nuo vist irgi zsyci,
Kalbos nuo vilk, nuo mesk irgi nuo jauci
Dl baisybs tos tuojaus niek pavirto;
Irgi sveciai visi, tyloms kasydami galvas,
Kas tam strokui reik, nei siaip, nei taip n'issiman,
Ik Enskys, is papykio berzin pagriebs,
Slunkiaus irgi Peldos sonus skalbti pradjo
Ir po tam, plauk nusitvrs, ismet laukan.
Ale nedyvykits, kalbas girddami tokias.
Juk ir ponai, poniskai daugsyk prisirij,
Briskus stukius, kaip mes, pramanydami juokias.
Br rods daugums tarp ms nemandagiai elgias,
Ypaciai ant cesni linksm tls randasi naras,
Kurs daug zaunydams krikstynoms gd padaro.
Ale nedingokim, kad koznas pons sirms
Vis sventus ir viezlybus tikt istaria daiktus.
Ak, slapjurgis ir tarp j, per daug prisikoss,
Briskas stkas ispliopt taip jau nesigdi.
,,Ak, tar Prickus, as, tiek met sulcu bebdams,
Dvariskus bdus ir pon vis rabat
Pluk sitmijau, girddams irgi zirdams.
Andai tropijos, kad as su gromata pono
Pas vyriaus dumci raits nukeliauti turjau,
Pas kur puiki slapjurgi daug susibast.
As, kaip tarnui reik, savo prast muc nuvozs
Ir paikiai pasikloniojs, tuo gromat rodziau
Irgi, padavs j, tycioms atdar kukn
lindau pazirt, kokius ten sutina ksnius.
Nsa, paprats jau tarp pon skiautur rodyt,
Nei koks draugas j, nebijaus nei siokio, nei tokio.
Cia trys kukoriai duzi man tuo pasirod;
Viens nesvanklis msinjo vanag juod,
0 kitsai, su nagais draskymams istis zuik,
Kirmli gyv lizdus is vdaro krapst;
Ale treciasis du biauriu ryku nusitvrs,
Rupuizes baisias blid tarskino plat;
Ns tas rupuizes ms ponai garbino skaudziai.
Taipgi bezirint man jau dsiai pikta pastojo,
Ir as, pro duris issoks, vemti pradjau.
Taip nesvietiskai nusivms, vl pasirodziau,
Bet tycioms nesakiau, dl ko man taip pasidar.
Zinot juk, kaip ponpalaikiai tuo juokiasi brui;
0 mazu jie dar man cia bt mus per aus.
Todl tykojau tyloms, uz dur nulinds,
Kad pamatyciau ben, kaip ponai ms cestavojas.
Kukoriai valgius naujus jau buvo sutais,
Taip kad visas dvars dl j smirdti pradjo.
Stai tuo poniski tarnai visi susibgo
Ir jau vislab, kas ant stalo reik, sunesioj,
Virtus ir keptus valgius tuojaus sugabeno.
As, rankas briskas kaip reik susims,
Ponisk bei nobazn vis poteri laukiu.
Stai ziriu, kiekviens tarp j jau rengiasi sstis
Ir, visai dangaus uzmirss, imasi saukst
Irgi bezaunydams valgius gomur kisa.
As dar tokias biaurybes kol gyvs neregjs,
Taip nusidyvijau, kad jau kone rkti pradjau.
Tikt susimislijs, kad man cia nedera rkaut,
Vis pamazi snibzddams ir kytriai pasislpdams,
Taip iskoliojau, kad sunys kaukti suniko:
Js isputliai pilvoti, js gi bedieviai,
Ar jau gda jums sventai rankas susiimti
Ir aukstyn pazirt, kad riebius imate ksnius?
Mes suskret brai, mes vyzoti nabagai,
Sen ir ten vis stumdyti bei daug prisivarg,
Tankiai vos plutas sausas vdar kisam
Ir tikt su blogu skinkiu gaiviname sirdis,
0 tikt ir uz tai kasdien dkavojame dievui.
0 js neprieteliai, valgius vis rydami riebius
Ir vis rincvynius pilv kosdami stor,
Dievo bei dangaus visai paminti paliovt.
Ar nesibijots uzspringt, kad kabiar dat,
Ar kad js namus perkns plent supleskins?
Taip trumpai padmojs sau ir atras gavs.
Tuo kone dvilinks ir nesvietiskai nusigands
Pro duris issokau irgi namo parjojau."
,,Ak, tar Selmas, rods nesvankios ms gadyns
Ant vis selmyst jau visai pasileido.
Pons ir tarnas jo peklon tikt bga, tikt bga.
Ans, sirms vis ir poniskai pasipts
Vardo dievisko jau gdjas paminti,
0 sisai, kad jam tikt, niekina diev.
Pons apjeklis, velniop suoliais besisukdams,
Ir tarnus sau isrinktus apjekti mokina.
Dievs ir zodis jo, baznyci ms grozybs,
Giesms nobaznos taip jau, kaip poteriai ms,
Neprieteliams tokiems nei smarv mzinio smirdi.
Lumper irgi kamdigs apjekino pon,
0 tarnai jo be drausms keksaudami juokias.
Ak, kur dingo viezlybums jau ms gadyni!"
Taip besipasakojant ir svodb vis bebaigiant,
Stai tuojaus vyzots atbgs Bleberio tarnas:
,,Ak, tar, linksminkits, jau vl cesnis pasidaro.
Tikt girdkit, kaip Bendiksas zsin piauja
Ir kaip Paikzentis pasirits avin smaugia.
Vauskus savo namams vienrag buli stekena,
0 Mikols darze taip smarkiai svilina kuil,
Kad per myli dmai, nei debesiai pasikl,
Saul su zvaigzdms ir salt mnes tamsin.
Taigi dabar desr visoki bus prisivalgyt,
Ns lasini bei kumpi jau rkyt pakabint
Ziemai pas brus daugyb didel kaba;
0 dar vis daugiaus msos kamin kemsa.
Taigi dabar, cesnis lietuviskai pasidar
Ir vargus visus uzmirs, vl atsigausim."
Ale nemislykit, toki girddami kalb,
Kad ant apjuoko ji mums yra pramanyta;
Juk permier mes biedziai ant lauk prisivargom
Ir greiti, kaip brams reik, baudziav bgom
Msl vezt, uzkrst, uzart, grdelius barstyti,
Sien kirst, sugrbt ir po kraiku pakavoti
Ir visas grybes sknes suvalyti.
Ak, kas tai darbai, kurius atlikt trsinjom!
Lytus mums daugsyk taip dirbant nugar praus
Ir tls tvankas zarstytas daug kepino kiaus.
Mes besidovydami daugsyk kruopas nedarytas
Ir plutas menkas blogai kramtydami valgm.
Tankiai mes tvanke prastai maisydami skink
Ir vandens malkus is klano semdami grm.
Prakaito taip daug nuo veido mums nulasjo,
Kad per nos teskancios vis ritosi srovs.
Ak, mes biedziai, ak, visur didei prisivargom!
Nugi dabar, nastas varg visas nusikrat,
Jau pasilinksminkim bensyk cesnyj susikviet.
Tam juk dievs dosnus grybes mums dovanoja,
Kad nusimcij bei, kaip mums reik, trsinj,
Vl atsigautumbim, gardziai kramtydami ksnius.
Darbo reik, ns taip koznam dievs paliep valgyt,
Valgio reik, kad dirbancius syla nepamest.
Taigi necdykim must, piaut ir skerst savo valg.
Vaike, numusk drsa jautuk sau nupenjs;
Piauk avi kelias, necdyk avin luin;
Kisk zsis, pyles, vistas didel puod;
Skersk daglus parsus, pasiskersk nutukusi kiaul;
Valgyk sveiks desras, is kruopo sau pasidars.
Imk raumens stukius, sukapojs kimsk smagenin;
0 kad dar negana, nusitvrs didel zarn,
Kimsk drsa plaucius, n'atbok, kad plysdama driksters,
Ir kepen n'uzmirsk, kad stor pridrebi desr;
Ns tokie daiktai tau gal didei susigadyt.
Juk zinai, koks kds daugsyk pavasario csas.
Ar ne gerai, kad dar per mslus spirgini spirgus
Ir kad per rugius miel baudziav bgdams
Argi namj k veikdams sau issisutini kump?
,,Rods, tar Lauras, su miera vis reik pasipurtint.
Proto reik, kad k rudens cse msinji,
O kad crauji, vl reik su razumu craut.
Ar tai prots, kad kas, sulauks ruden rieb,
Vis besijuokdams ir dainuodams lasinius da
Ir prisiryt aklai kasdien karcem lenda?
Juk girdjot jau, kaip ans Docys, sokindams
Ir kasdien girtuodams bei durnai smaguriaudams,
Is bdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko.
Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.
Mets tur daug dien, ik visas jis pasibaigia,
0 kozna diena daug ksni nor pasisotint.
Pusryciai kasdien ir piets, ir vakarien
Skilv permaldyt ir ramdyt pasaro stena;
0 dar irgi paludieniai daugsyk issisiep,
Kad darbai lauk prasiplatina, lkuria smot.
Taigi ne vis kasdien nei svodb didel keldams
Ir nei kokias krikstynas padarydams crauk!
Ne kasdien vis su smalstumais vdar linksmink
Irgi ne vis durnai ir taip sau uzdar pstyk,
Kad paskiaus valgius tau reiks ispliurpt nedarytus.
Pastarnoks su morkais, rops irgi repukai,
Barsciai su burokais bei rauginta lapien,
Zirniai, kad su pupoms juos issutinti puode,
Ir siupinys gardus, taip jau ir mandagi gruc
Su kisielium, kad juos sau ispleskini virdams,
Ar po tam visaip virti kartupeli valgiai
Ir kelmuciai, kad juos sau su uzdaru verdi,
Vislab bus gardu ir tau didei susigadys,
Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai craut
Irgi becraudams kit dien paminsi.
Ale nepyk, gaidau, kad zod dar pasakysiu!
Tarp lietuvnink daugsyk tls randasi smirdas,
Kurs, lietuviskai kalbdams ir sokindams,
Lyg kaip tikras vokietis mums gd padaro.
Daug tarp ms yra, kurie, durnai prisirij,
Vokiskas dainas dainuot ir keikt pasipratin,
Ir kaip vokieciai kasdien karcem bga.
Todl tls zioplys, supliurps vis zopost,
Kartais pusnuogis ant apjuoko rplinja.
Js pustelninkai, ar tam dievs savo grybes
Mums kasdien ir taip dosniai dovanoja,
Kad mes jas tikt vis kaip kiauls sdami rytum?
Pilv rods kasdien protingai reikia palinksmint.
Bet ir, kas ant pilvo reik, vis turime rpint."
,,Tai jau vis tiesa, svepluodams istar Buzas;
Zinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam,
Taip didziausias pons, kaip mes, vyzoti nabagai,
Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai;
Ubags taip, kaip pons kytriausias, uzgema glpas,
Ir taip viens, kaip kits, is papo moter surbia.
Pons silkuos, o brs siauduos verkslen pasislps,
Ik abu po to protingai pradeda mislyt.
Brui taip, kaip ir ponaciui, kad susiderkia,
Reik su marskonio sklypu pasturgal sluostyt
Ir jo vystyklus biaurius su vandeniu plauti.
Ak, nepadyvyk man dl tokio dyvino zodzio;
Juk zinai, kad vis tiesa, k cia suvapjom.
Taip kiekviens zmogus vargingai pradeda zioptert,
Kad jis is tamsos svieto ritasi svies
Ir po tam lopsyj sapnuodams saukia pagalbos;
Viens taip jau, kaip kits, uzgimdams uzgema blogas.
Kad ponacius garbing patal deda,
0 brus prastus tams pasal kisa
Ar suvystytus ant menko padeda demblio,
Kiek jie, mislyk tikt, sau patys atnesa lobi?
Pon dar nei viens su kardu negim sviete,
0 tarp br vl nei viens sau n'atnes zagr
Ar akcioms padarynes ar negel grbliui.
Pons didzios gimins, tarp br vis pasipts,
Nei lasini taukai ant silto vandenio plaukia;
Bet nabaglis brs, skylt muc nuvozs,
Dl jo zaibo lts pas salt kakal dreba
Ar is tolo kloniojas didei pasilenks.
Bet jau taip koznam dievs viet mandagiai taik,
Kad viens kaip baisus kunigaikstis skiautur rodo,
0 kits per purvus klampodams mzin rauso.
Rods yr daug ziopli, kurie nabagl br
Is nelabos sirdies per paik drimel laiko,
0 stai patys juk daugsyk kaip drimeliai elgias.
Kas tokiems isdykliams gardziai pasivalgyt
Ir prisisurbt saldziai pelnyt reikal kozn,
Kas dirvas uzart, st bei nuvalyt,
Kas grdelius iskult ir parduot nuvaziuot,
Kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebt?
Zinom juk, kaip koznas pons su savo namiskiais,
Rudenyj duonos ir gardzi pyrag neteks,
Brui is bdos rank pinig bruka
Irgi beglostydams j maldo, kad susimilt.
0 stai tuo paskui, kaip didis pons sirms
Irgi nesvietiskai darkydams, vargina biedzi
Ar besisypsodams jo prast niekina nam."
,,Rods, tar Prickus, taip ir man daugsyk pasidar,
Kad as saltysiaudams sen ir ten jodinjau.
Amtmons keik taip, kad man plaukai pasisiaus,
0 tarp br daug mane jau kone vis prakeik.
Pons iskoliodams kasdien mane tinginiu sauk
Ir, kad urdel n'istaisiau, tuo mus per ausi,
Kad snargliai perdm is nosies sokti pagavo.
Rods tai kiauliskas maniers ir didel gda,
Ypaciai kad dl to baudziauninks pradeda juoktis,
0 paskui saltysiaus jau visai nesibijo
Ir j spiaudydams per paik kumel laiko.
Kad mane pons kampe tamsiam ir vis nupest,
Ale po tam sviesoj koznam vl vis pagirt,
Tai ben dsiai taip skaudu nei sunku nebt.
Ogi dabar taip gdiskai visur pasirodau,
Kad ir vaikpalaikiai jau man issisiept pasidrsin.
Andai tropijos, kad as, baudziav jodams,
Kaip saltysiui reik, droziau tingin Slunki.
Bet jisai, tuojaus mane pest ir must pasikss,
,,Eik, tar, snargliau! kas tau rp? stai gausi per aus!
Ar jau uzmirsai, kaip pons tavo nugar skalb?
As, dl zodzio to biauraus didei nusigands,
Jau kur galv savo nukist visai nezinojau,
Bet kiti baudziauninkai dainuodami juoks.
Tai atlikom jau, visur niekai pasidar.
Lygiai kaip antai sasuots pavasario sniegas,
Kad jis pradeda tirpt, ziemos jau nedera keliui,
Lyg taip su garbms visoms ir man pasidar.
Ba, kaip jauns buvau (kur dingot, mano dienels!),
Ai, kaip jauns buvau, visi mane girdavo klapai.
Ar bt pons ar brs, ar berns ar slgin kerdziaus,
Ir vaikai be buksv ir dar zsdami pap,
Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino Prick.
Ogi dabar zilam visi jau juokiasi bloznui;
Pons taipo, kaip brs, saltysi niekina sen.
As daugsyk, pazebodams sau nuplikus kuin
Ir karcius zilus ant sprando jo pamatydams,
Su dsavimais isvystu savo senyst.
0 kad rudenyj per purvus baudziav joju,
0 mano kuinpalaikis klampodams zengt nenujgia,
As jo taip gailiuos, kad kartais asar srovs,
Ypaciai kad iskoliots jodau, varva nuo zb.
Taip as, mislyk tikt, gailiuosi pasenusio kuino;
Ns jis trylika met, man suoliais jodinjant,
Po balnu mane viezlybai baudziav vilko.
Ogi mans, zelk dieve, nuplikusio tarno,
Jau visai nei sis, nei tas susimilt nesupranta."
,,Ak, tar jam Enskys, istrauks didel peil,
Mans brolau sirdings, kam spardais taip susirauks?
Juk ir man taip jau kaip tau visai pasidar.
Stai briedkriaunis sis, ant salto preikalo kaltas,
Rodos, tikt zirk, jau nei isdilusi delcia
Ar kaip baisiai koks nukumps vanago snapas.
Kad as tai pamatau, tuojaus man giltin rodos,
Kaip j molioriaus ranka moliavodama raso
Ir su jos dalgiu kumpu nugandina sviet.
Ak brolau, sio stungio, sio nudilusio stungio
As taipo gailiuos, kad kartais verkt nesiliauju.
Ns jis trylika met, man desras msinjant
Ir lasini smotus ant svodb mandagiai piaustant,
Kaip ugnis baisi per ms sokdavo kiet
Ir kaip koks smarkus bindokas skeldavo kaulus,
Kaip man Jons, Mikols ir Lauras liudym duoda.
Bet negana dar bus; as tau daugiaus pasakysiu.
Kad as tikt girdk, brolau, kaip man pasidar
Ir kaip brams dar kasmets daugsyk pasidaro,
Kad jie sau karn vyzas nusipint uzsigeidzia
Ar k saudyt ir gardziai pasikept prasimano.
As taip jau, kaip klaps, daugsyk, mudriai sokindams,
Medzi vogt tamsoj silo pasal traukiaus.
Rods tiesa, mane varts daugsyk uzklupo bedirbant
Ir, nesvietiskai kaip vagi vis nuplieks,
Tuo nei koks baisus razbaininks atm kirv,
Bet dar kuinpalaik man jis niekados nenukink.
Ns as ne taipo vogiau, kaip tls balamtas,
Kurs ziemos cse, sau k pasikirst uzsigeids,
Vis tikt auzuolus, klevus ir drtmedi vagia,
0 paskui, parduot miest kur nusibasts,
Tuo girtuodams ir sokindams prageria peln.
Kad man kartais vogt ar k isplst pasitaik,
Rods ir as nesigdjau istiest savo rank,
Ale ne sau vogiau, bet vis maloningiems ponams.
Juk zinai, kaip mums kasmets reik mezliav miel
Amtmonams mokt, kad jie jau urdel siuncia
Ar per vakmistrus skvieruot ir must nesiliauja.
Ak sirdings brolau, didei meldziu, nepadyvyk
Ir nesakyk liesininkui, kad Obrys, mano bernas,
Medzi vogt ar k pasikirst kas ruden rengias.
As didei dziaugiuos, t trs jo pamatydams;
Ir, kad ziem jis k vogt kuinus pasikinko,
Tuo jam dvi desri kepti pasteliavs duodu;
Ir, kad jis vart n'ispantyts parveza med,
Is tikros sirdies dar treci pridedu desr
Ar, kad jau desr netekau, du dideliu sriu.
Taipgi po tam, krvel viezlybai susivog,
arciaus miest tuo parduot nukeliaujam
Ir, graselius grecnus is medzi sau nusipeln,
Cyz uzmokt kasmets kytriai pakavojam.
Taipgi, matai, ir medzi vogt reik razumo grecno.
Todl ne dyvai, kad tls glpoks nabaglis
Su tabaku draustu ar vogt gir vaziuodams
Gdiskus vargus ar strok sau pasidaro.
Bet ir toks dramblys tarp br tls issiranda,
Kurs, savo lasinius ir zopost vis suds
Ir uz pyv skink vos ar vanden sliurpdams,
Is bdos nei zydas jau priviliot pasipratin.
Tam kieme, brolau, kur as savo sutinu puod,
Du tikru selmiu pagrata su manim gyvena.
Vien j baudziauninkai Pelda vadina,
0 kitam per pravard jie pramin Slunkium.
Juk zinai, kaip brai veik naujien pramano,
Ypaciai, kad ant svodb, jau durnai prisirij,
Briskai bei kiauliskai tuo pradeda styt.
Dar vos metai, kaip as tam kieme budavojaus;
Todl kaip naujoks kaimyn vis rabat
Ir j klast bei selmyst dar nepazstu.
Ale Peldos ir kaimyn peikiamo Slunkiaus
As jau taip baisjuos, kad man padreba kiskos.
Tikt girdk, as tokius tau dyvus pasakysiu,
Kad plaukai tau ant zilos galvos pasisiausys.
Trobos smird t, kad jas kas nor sitmyt,
Nei pstyns is vis pasali pasirodo.
Kad aukstyn ziri, pamatai sudriskus kraik,
Ant kurio sklypus nuplstus klestina vjai,
Kad viens cia, kits ten nuo stogo ritasi lopas.
Sparai po kraiku su cytais kliba supuv,
0 viduj visur po stogu latgaliai kaba,
Su plausais ar karklais be negeli sukabinti.
Bet apacioj, kad j butus biaurius pazirsi,
Tuo juos kaip staldus ar kiaultvarcius pamatysi;
Ns, kur tikt ziri, visur mzinys pasirodo.
Juk jie ir kiaules stuboj laikyt nesigdi,
Ir, kad jiems padyviji, dar barasi smarkiai.
Andai tropijos, kad as, Peld sutiks,
Jam dl kiauliskos biaurybs k pasakyti
Ir j kaip kaimyns viernai bandziau pamokinti.
Kiaul, tariau, k dirbi? ar visai nesigdi?
Juk tu jau kaip sdvabalis mzinyj pasirodai;
Ar girdi, kaip sdvabalis jau sde pasmirdai.
As, uzvakar tavo namus blogus pravaziuodams,
Kad sitmyciau tikrai, tycioms pazirjau.
Taipgi beziopsant man, arklys mano zvengti pradjo,
Ir tuojaus tavo spar viens nuo stogo nupuol,
0 lang vienam perdm skyl pasidar.
Stai tuojaus (girdk tikrai, k tau pasakysiu)
Tuo trys kiauls daglos su daglais savo parsais,
Lyg kad skerd kas, stuboj suzvigo nesvankiai
Ir pro langus ir plysius kliais issirito.
Tokius as dyvus kol gyvs niekados nesulauks,
Taip nusidyvijau, kad man plaukai pasisiaus.
0 tu neprieteliau skarots, su valkata Slunkium
Jau visai nesigdita tarp zmoni pasirodyt?
Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinti,
0 dar kaip gaspadoriai su kitais gaspadoriais
Vis auksciaus cesnyj tarp svot lendate sstis
Ir tikt vis gardziai smaguriaut ir maukt issiziojat.
Ak, kad vyriausyb jau ant ms susimilt
Ir abu ben veik is kiemo ms paguit!
Juk jau mes visi smirdt dl juma pradjom!
Taip as jam pasakiau, bet jis, berzin nutvrs,
Tuo kaip koks razbaininks man per nugar siek
Ir, kad Selmas man mai nebt pasitaiks,
Rasi mane tuojaus ant vietos bt numuss.
Taigi matai, gaidau, kaip kartais vaids pasidaro,
Kad nenaudl kok bandai pamokinti
Ir pamokindams j kaip reik pasidrsini koliot."
Taip besipasakojant ir svodb vis bebaigiant,
Zem su visais daiktais virpti pagavo.
Tuo sveciai visi, dl to didei nusigand,
Is svetlycios briskos kliais issirito,
Taip kad j keli sveikas akeles issibad,
0 kiti rankas ar kojas buvo palz.
0 stai vis dl nieknieki taipo nusitiko;
Ns Docys su sesiais klikais, kuldami zirnius,
Taip nesvietiskai virkscias su spragilu dauz,
Kad ir pels po siaudais kribzdti nedrso,
0 sveci daugums sau negandas pasidar.
Ale nedyvikits, kalbas girddami tokias;
Juk Docys kasmets, sulauks ruden rieb
Ir iskuldams savo javus, isgandina sviet.
Ak, kiek but jis taip dkdams jau pagadino,
Ak, kiek giri bei kaln jis parmet pernai!
Tikt baisu klausyt, kad Lauras, Bleberio dd,
Savo bdas ir isgscius mums pranes kartais.
Juk vos kiaulstaldis, vos kltis jam pasiliko,
Irgi namai jo nei pstyn jau pasirodo.
Tas nesvankus darbs, kur Docys prasiman,
Daug bei vaid sviete padar.
Ak, kiek viezlyb kaimyn, but palik,
Rudenyj ant lauk salt klydindami slapos
Ar, savo klumokus pasidar, ubagais eina.
Tokius isgscius baisius vierni gaspadoriai
Tankiai provninkams aukstiems Karaliauciuje skund;
Ale provos vertos kaip reik niekados nesulauk.
Zinom juk, zelk dieve, kaip ms gadyn
Asaras isverktas po koj mindama sypsos.
Ale nezinot dar, dl ko Docys nepateikia
Ir dl ko jis taip kasmets su spragilu dauzia.
Sako daug zmoni, kurie jo siupin valg,
Kad jisai dl to savo kreiv vargina skn,
Kad ben veik girtuot ir lbaut k pagamint,
Ns jis, po Mikiels tuo klojim bemusdams,
Laizos vis ir gurksciodams karcem ziri.
Taip po tam, su pacia kelias eiles nustekens,
Vtyt skubinas ir, krepsus grd prisibrs,
Tuo pasilinksmint ir prisikost karcem bga.
Bet moterisk jo, lin grztes nusinesus
Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama surbia.
0 dar to negana, bet ir vaikus nusivedus
Ir tvo prieglobst pasodinusi maukia.
Pernai tropijos, kad Kaspars, Bleberio tarnas,
Atlankyt Plaucin su Dociu nukeliavo;
Bet ir Krizas su Lauru ten jau nuvaziavo.
Ns Plaucins juos ant krikstyn buvo pakviets
Ir visus kaimyniskai primylt pazadjs.
Stai tuo bazmas sukviest sveci susirinko,
Bet ir nekviest kaimyn daug susibgo.
Kaspars kloniojos, dosning Kriz pamats;
Ale Docys, nei dumcius koks pilvots sirms
Irgi nesvankiai rkaudams, cesnyj pasirod.
Ns jisai jau vl, pries Mertyn smaguriaudams,
Laizs vis ir gurksciodams prisist issiziojo.
Tuo Plaucins daug spirgint bei sutint valgi
Irgi ragaisi per tarnus atnesdino kmams;
0 sveciai visi, margoms eilms susisd,
Lasinius ir jukas Plaucino girdami valg.
Taipgi bevalgant ir kaimyniskai besidziaugiant,
Lauras su Dociu pamazi nurnti pagavo
Ir dl kiaulstaldzi pargriaut ir pagadint
Bartis irgi nesvankiai koliotis uzsiman.
Stui, nesvankli, ar prots cesnyj susipriesyt
Irgi bevalgant kiaulstaldzi biauri paminti?
Ale dabokit dar toliaus, kas cia pasidar
Ir k Krizas, sens zmogus, mums pranes pernai.
Pyvo tris backas Plaucins, brangiai nusipirks,
svetlyci per tarnus nesdino greitai.
Bet Enskys, jo klapcius, daug paliavot krag,
0 moliavot stuop dar daugiaus sugabeno.
Stai sveciai tuojaus, ismauk didel back,
Briskas ir kiauliskas snektas prasiman.
Zinot juk, kaip glpas brs, permier prisirijs,
Zaunyt ir durnus niekus ispliopt nesigdi.
Bet kiti jau vl dl kiaulstaldzi pagadint
Ir dl kiauli numust bylinti pradjo.
Stai tuojaus is zodzi, kiauliskai pasakyt,
Pekliskas razbajus ir nikims pasikl.
Rods, kad brs cestavots jau proto viso netenka,
Stai tuojaus jau ir padorumo viso netenka.
Juk ir pats Plaucins, kur cesn buvo pakls,
Taip nesvankiai su macnum pyvu susipyko,
Kad sviesoj krapindams jau sviesos nepazino.
Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti,
Km viezlyb kalbas kalbt nenuman?
0 dar to negana; klausykit, kas pasidar.
Kubas su Lauru, garbingo Kasparo zentu,
Ir Mikolas, ant kiem statyts pakamor,
Su kitais draugais ant Docio umaru soko.
Stai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivls,
Raiciojos ant aslos ir taipo msinjos,
Kad viens nosies, kits ausi girdt nepalaik.
Ypaciai Dom taip nesvietiskai pagadino,
Kad j jo vaikai lovyj vos parnes gyv.
Pim, jo pati, dl to didei nusigandus,
Pusgyv vyrut vis globodama verk
Ir jo kiaus permust mazgodama sluost.
Tuo kaimynkos is vis pasali susibgo
Ir visoki liekarstv macni sugabeno.
Gryta daug zoli sloving bei debesyl,
0 Selmyk su Berge tepal padaryt
Dom vl gaivint ir gydyt atnes greitai.
Tas zoles smarkias cerpj maisydama Jek
Gaili dar ir lenkisko daguto pridjo.
Tuo stuba dl to visa smirdti pagavo,
0 Docys jau vl pamazi kribzdti pradjo.
Pim, jo moterisk, su kitoms moteriskms
Dziaugs ir Dociuk su gatavais tepalliais
Mostyt tuo ir jo zaizdas aptvert susirinko;
Bet Pakulien j zadt pas patal stojos.
Stai Docys tuojaus, tepal smarkum suuods
Ir zyniavimo bobisko baisum pajuts,
Su sykiu nei koks perkns is patalo soko
Ir, is papykio nusitvrs didel stramp,
Bobas su visokiais bobiskais tepalliais
Is stubos prismirdintos tuo ismus laukan.
0 paskui stubos ryk daugum sudauzs
Ir cerpes su liekarstvoms pro duris ismts,
Tuo vaikus, kurie jo sterv buvo suval,
Dkdams vis ir rkaudams kone numus smirdas.
,,Ak, tar Selmas, bengi paliauk su pasaka savo!
Jau per daug dyv, jau ausys ms praskudo.
Ak, kur dingot js, lietuviskos gadynls,
Kaip dar prsai vokiskai kalbt nemokjo
Ir nei kurpi, nei sopag dar nepazino,
Bet vyzas, kaip brams reik, nesiodami gyrs.
Tai dar viezlyb kaimyn beigi biciuli
Gdtis ir juos ispeikt nei viens neprival.
Ogi dabar, zlk dieve, tikt gda zirti,
Kad lietuvninkai kaip vokieciai sopaguoti
Ar su kurpms rudenyj ant cesni pasirodo.
Klumps, kaip mes vokiskai kalbdami sakom,
Rods taip jau lietuvninkams nesiot nepritinka;
Ns ir jas ms tv tvai girt nenorjo;
Ale sopag, jau prancziskai sudabint,
Ir puikok kurpi gdjos paminti,
Ik pranczai jau po tam pas mus susibast
Ir prancziskas manieras mus pamokino.
Tvai ms seni, pirm to neturdami siuili,
Rods nei pybeli, nei katgism dar nepazino.
Jie tikt is galvos sventus mokinosi mokslus,
0 stai tikt daugiaus garbj laikydavo diev
Ir sventoms dienoms baznycion bgdavo greitai.
Ogi dabar, zlk dieve, tikt gda zirti,
Kad lietuvninkai, prancziskai pasird,
baznyci vos isgirst k kysteria galvas,
0 paskui tuo zaist ir sokt karcem bga.
Taip po tam keli tarp j, aklai prisimauk,
Briskai bei kiauliskai tuo pradeda zaunyt
Ir, baznycioj isgirst nemindami zodzi,
Briskas stkas glpai taisydami juokias.
Bet kiti, vaidus dl nieknieki prasiman
Ir girti kits kit prie galvos nusitvr,
Nei razbaininkai ant aslos vemdami tsos,
Kad vemalai visur per vis karcem teska.
Tai biauryb, kad plaukai pasisiausia begirdint.
Bet dar to negana. Taipo girtuodami tvai
Ir vaikus glpus su savim karcem velka,
Kad ir juos tuojaus is mazo surbt pamokint;
0 paskui, vaikams bepamatant, pesasi tvai,
Kad plauk visur isplst sukasi pluostai.
Ak js neprieteliai, js ispiudyti bedieviai!
Ar nesibijots, kad jus pekla prasivrus,
Taip sventas dienas atsvenciant, tuo prazudyt?
0 nesigdite tarp krikscioni dar pasirodyt?
Kad kunigai vaikus siuil ragina sisti
Ir kad sulmistrams reik kok pinig kystert,
Ak, toki visur glp niurnjim randas;
0 paskui, kad amtmonams jau reik pasipurtint
Ir jie vakmistrams ispantyt urdel siuncia,
Stai tuo is vis pasali barzdoti beprociai,
Lyg kad jau dangus pargrius, tikt rkia, tikt rkia;
Ir po tam su sulmistrais, biednais nabagliais,
Kad jie savo dalyko nor, dar barasi smirdai
Ir besibardami daug glp daikt sumeluoja.
Paikius, glps zmogus, vargu Tvems mokdams,
Ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt negaldams,
Sulmistrus ir siuiles dar ispeikt pasidrsin.
Tikt dyvai klausyt, kad juodu pradeda zaunyt.
Ans, savo vaikinius kaip drimelius uzaugindams
Ir juos lepindams bei vali vis beduodams,
Vaidijas su sulmistrais ir barasi keikdams,
Kad jiems kartais is bdos per subin drozia;
0 sisai, is viso jau velniop besisukdams
Ir vaikus glpus siuil sist nenordams,
Peklai ant garbs juos uzaugint pazadjo.
Paikius ant lytaus, ant giedros barasi Vauskus.
Viens taria per sviesu, kitam negana sviesybs;
Siuil siam negera, o ans pamokinim peikia.
Sulmistras keliems per jauns ir niek nemoka,
0 kitiems tas pats per sens ir blogs pasirodo.
Jis giedodams siam per daug nemandagiai rkia,
0 kitam tas pats kaip reikia rkti nemoka.
Viens taria per drsus, o kits j lt vadina.
Taip kunigams, taip sulmistrams visur pasidaro,
Kad sventoms dienoms nenaudliai, susibast
Ir nesvietiskai glpas akis uzsipyl,
Nuo kunig bei nuo darb j pradeda zaunyt.
Bet ir viezlyb krikscioni dar nepristokom,
Dar yr tarp lietuvnink viern gaspadori,
Ir dar tv yr, kurie, myldami diev,
Patys ne tiktai sventai ir mandagiai elgias,
Bet ir savo namus kaip reik pridabodami valdo.
Taip ant svieto jau, kaip mums svents pranesa rastas,
Vis pulkelis miels viernj buvo mazesnis,
Kaip ans durnas pulks nelabj irgi bedievi.
Bet dar ir toliaus taip bus, kad sviets pasidkins
Ir apjeks, visai velniop rztu besisukdams.
Sako juk visi sventj prarak zodziai,
Ir pons Kristus pats bei jo mokintini rastai,
Kad pries svieto pabaig bus toks sumisimas,
Kad baisybs pekliskos visur issiplatins
Ir tarp pon taip, kaip tarp glpinteli br,
Tikt klastas ir selmystes isvysime kysant.
Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams
Velnias vis baisiaus piktj suvelia kudl.
Ak broleliai, ak, isbuskim irgi pajuskim,
Kaip visur issizioj peklos plysta bedugniai
Ir kaip pekliskas razbaininks ms gadyn
Su savo mokslais velniskais sudkina vis.
Vogt, klastuot, isplst ir su gvoltu pasisavint,
Selmystes pramanyt, keksaut bei diev paniekint
Ir, kas dar daugiaus yr pramoni, pramanyti,
Tai visa viera baisingos ms gadyns.
Ak, katrul jau csas ms nelabs nusibast!
Mes lietuvninkai, pirm to nepazindami sviet,
Dingojom vis, kad tik sveisteris ir pranczas
Zmones su svetimais savo mokslais moka supainiot
Ir kad vokieciai tikt vogt ir keikt nesigdi.
0 stai tarp lietuvnink taip jau nusiduoda,
Kad lietuviskas tls smirdas irgi bedievis
Lietuvai ir lietuvninkams mums gd padaro.
Ak lietuvninkai, sirdingi mano broleliai!
Ben nesilyginkim akliems sio svieto bedieviams
Ir n'atbokim, kad mus zirdami bloznai
Sypsos ir glpus stukius pramanydami juokias.
Taigi dabar as jus, kaip viernas klaps pamokindams.
Nei prancziskai, nei vokiskai nepagyriau;
Bet tikt briskai, kaip draugas js pazstams,
Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitaik.
Ant jau Mertyno nulydjom didel svent,
0 adpentai su Kaldoms jau prisiartin.
Vei kaip is vakar tamsi rstaudami vjai
Vl jau ziemius bei rytus pradeda trauktis
Ir ziemos salcius pas mus Lietuv varo.
Ak, jau skubinkims ben veik stubas pasisildyt
Ir gaspadoriskai stonias galvij paprovyt,
Kad, minau, nieks, nei parsuks turts nesusalt.
Juk kiekviens galvijas, kad jau randasi gruodas,
Ms rpesciams vierniems pasiliecavodams
Ir saujas ms zirdams, pasaro laukia.
Duokim, bet vis su protu padalydami duokim;
Ns ateisiancios ziemos ilgumo nezinom
Ir, kiek pries sventas Velykas liks, nenumanom.
Ar ne gerai, kad, jau vargingai perziemavoj,
Grecn zopostl mums dar pasilikus matom?
Nugi dabar jau skirkims ir vapti paliaukim!
0 dieve duok mums, kad, sventes visas nulydj
Irgi sulauk Naujmet bei sventai pasidziaug,
Vl susikviestumbim kaimyniskai pasisveikint."
ZIEMOS RPESCIAI
Ant ziemos narsai jau vl rstaudami grzta,
Ir siaurys pasisiauss vl mus atlekia gandint.
Vei kaip ant ezer visur langai pasidaro,
Lygiai kaip antai stikliorius deda stikl.
Taipgi namai zuvi, kur varls vasar svent,
Dl barni ziemos nei su sarvais uzsidengia
Ir tamsoj miegot kiekvien gyvuol siuncia.
Ant laukus ziemys jau taip nugandino bardams,
Kad ir balos, ir klampyns pradeda rauktis,
Ir purvynai j teskt ir sliurpt pasiliauja.
Kelias, kad j mgina trenkt sokindami ratai,
Nei koks bbnas temptas dl pasalo trinka,
Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia.
Taipgi dabar jau vl sviets sveikint pradeda ziem.
Ak, jau ben ir reik; Kald didel svent
Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti.
Rudenis, ans dramblys, per daug nemandagiai drbdams
Ir besivoliodams purvuos, mus vargino skaudziai.
Koznas klumpes ir vyzas sinerdams
Koliojo jo darbus ir jo madar skyst.
Bet ir ponai, su sulnais skraidydami zirgais
Ir su poniskais kasdien viesdami rdais,
Beteskant purvams, nesvank ruden peik.
Todl ziemius visi zirdami zmons
Ir sausos ziemos didei gi belaukdami skunds.
Taip visiems bedejuojant, stai pazars pasidar,
Ir tuo ziemiskai visur plezdendami vjai
Darganas pietus, kur gandras miegti, nubaid.
Is debesi ziema po tam iskisusi galv
Nei pikciurna kokia su sdais rudenio bars
Ir su salciais jo slapius nudegino darbus,
Ik ji jau po tam, rudens iskuopusi sdus,
Ant vis baisi klampyni keli padar
Ir su rogms vl skraidyt ir ciuozt pamokino.
Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasar linksm
Sventm ir zoleles jo margas sau nusiskynm,
0 paskui dziaugsmus siltus su vasara baigm,
Ten pusnynai su baltais kalnais pasidar,
Ir ziema sau ziemiskas kvietkas nusipyn.
Tikt dyvai zirt, kaipo barzdoti pusynai
Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo
Ir nei puderuoti ponaciai stov sirm.
Bet kiti nuogi zagarai, tarp j pasilenk,
Briskai po stogais j stovdami dreba
Ir raudodami kloniojas, kad svilpina vjai.
Bet ir kerplsos, ir j kelmai nusigsta,
Kad smarkus ziemys savo dumples pradeda judint
Ir besijodams nei su sietais dulkina snieg.
Taipgi dabar visi pasislp gyvuoliai giri,
Vtroms vl berstaujant ir sumisai besipiaujant,
Cia viens urvoj sau siltai, kaip gal, sigzts,
0 kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams.
Taip, pauksteliai mieli, jums, taip mums pasidar,
Ir taip jus, kaip mus, baugin braskdami salciai.
Jus ziemos smarkums salt gir nubaid,
0 mus jis besipurtindams stub suvar
Ir pasisildyt nusiunt pas kakal miel.
Js namai salti, kur js miegodami krankiat,
Jus negal uzstot, kad jus isgandina salciai.
Mes, kad mus ziemys per daug uzkibina grumzdams,
Tuo kytriai pasislpt silt pasal lendam
Ir tykiam kampe, ziemos n'atbodami kersto,
Sau tikrai susilt karstok viral srebiam.
Ak js vargdienliai, js nuogi nabagliai,
Ar bt silts, ar salts, ar kits koks dyvinas oras,
Rbais vis vienais ir tais paciais uzsidengiat.
Mes, kad saul mums per daugel nugar kaitin,
Tuo trinycius ar kobotus vsius uzsimaujam;
0 kad jau per daug ziemys mus pradeda dovyt,
Stai tuojaus vilnon sau ir kailinius imam
Ar tikrai susilt silt patal kopam.
Taip bedmojant man, vilkai gaujoms susibgo
Ir, kaip prat yr, tamsoj tralalaudami staug.
Ak js neprieteliai, ar jau msos pasigendat?
Ar jau vl skilvyj jums pastninkai pasidar?
Eiks, siaury baisus, isklstyk nugar blozn!
Bausk, prispausk su salciais juos, kad gloda j bt!
Juk baisu zirt, kaip jie kas vasar miel
Nei msininkai per laukus bgindami smaugia.
0 kad jie pagiryj uzpuola kaimen linksm,
Tai nesirpin, ar liesa, ar tukusi kiaul,
Irgi negailis, kad kok kuiliuk suda;
Bet ir kuil didel jie parplst nesibijo.
Taip tie neprieteliai, kiaulienos jau prisid,
Dar nesisotin, bet ir jautienos uzsigeid
Taip berzdzias, kaip ir versingas pamusa karves.
0 ir tai negana; jie vis daugiaus issizioj
Jau ir jauci sesergi parplst nesibijo.
Ai, kiek margi, kiek dvyli jie sviete suda!
Zal su laukiu kytru bei bingus kers
Kartais, laukus nusibast, pradeda gandint.
Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,
Plsyt ir msos prisist kaimen soka.
Kerdziaus ir piemen, kad juos uliuodami baido,
Kartais taip n'atboj, kad vos pagir traukias
Ir nusines k tuojaus tikt da, tikt da.
Ak ziemy, ziemy, susimilk, padaryk mums prov!
Juk ne daugio reik, stai jau galvij neteksim,
0 po tam dar mus pacius su gimine ms,
Moteres ir vaikus vilkai msint pasidrsins.
0 js jgrs mokinti, js liesininkai,
Kam nesaudot, k valdonai paliep saudyt?
Argi nezinot, kad nei viens malonings karalius
Juos uzmust ir isgaisint zmonms nepavydi?
Ar dykai jis jums kulkas bei parak dav?
0 dl ko vartus kytrus pas gir pastat
Ir linksmai gyvent jiems b primus lauko?
Ei kieksyk sil vogt nuvaziuodami brai
Su kasele dovanot slaptoms jiems atnesa kump
Ir aklai prisisurbt su stuopoms pripila gerkl!
Bet tai vis klasta; ns varts taipo prisisurbs
Jau po tam ir prisiegos atmint uzsimirsta,
0 taip jam bekapanojant klastuodami vagys
Liepas uzdraustas, pusis ir drtmed vagia
Ar, nusisov su griekais, sau parveza bried
Irgi namj slapta msindami juokiasi selmiai.
,,Rods, tar Prickus, su tabaku brus pavitodams
Ir, kaip bdas jo, znairioms Kub zirdams,
Rods js mylista jau patys tiek issimanot,
Kad klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams.
As, saltysius, as, mokinto Bleberio zentas,
Daug klast tarp js numaniau, baudziav jodams.
Stai ben vien tikt zodel jums pasakysiu.
Tls tarp js, mano sbrai, vos baudziav slenka
Ir atsivilks, kad reik suktis, vos rplinja.
Viens, stovdams ir vis sen ir ten zioplindams,
Pasakas ir niekus visokius uznesa draugui,
0 kitsai tikt vis pypk kemsa tabak
Ar uzdegt ugnies i pint skilia vpsodams;
0 vl kits k vogt slaptoms pasal traukias
Ir, kaseles kit draug kytriai sumedziojs,
Kaip koks suo smarkus pakavotus trupucius da
Ir kitiems baudziauninkams tikt gd padaro.
Kad koks lenkiskas ar zydiskas balamtas
Taip nesvietiskai klastuot ir vogt uzsimano
Ar kad vokietis koks, vokiskai pameluodams,
Taip ponus, kaip ir brus, apgaut pasidrsin,
Tai nesidyviju, ns jiems toks prigim bdas.
Ale k mislijat, kad toks tls randasi smirdas,
Kurs lietuviskai kalbdams pradeda branyt
Ir visai n'atboj, kad Krizas Kriz prigauna?
Ak dyvai, kad jau dl ms vierni liesininkai
Su viernais vartais visur dsaudami skundzias.
Juk baisu klausyt, kad, ant cesni susibg
Ir brangvyno briskai prisirij, brai
Kits kitam klastas ir selmystes pasizsta
Ir is savo griek sunki stkas pasidaro.
Viens apbranijs liesinink giriasi selmis,
0 kitsai vartus priviliojs juokiasi smirdas.
Sis, akis uzsipyls ir dkiu svyrindams,
0 ansai, is viso jau po suolu nupuols
Ir kone merddams, dar br giria vagyst.
Ak tu svents dieve, koki gi gadyn sulaukm!
Ak kokios tamsybs jau apjekino sviet!
Pons ir tarnas jo peklon tikt bga, tikt bga.
Diev viens nieku laikydams juokiasi selmis,
0 kitsai, kad jam tikt, niekina diev.
Tls, kruopas nedarytas ir vos pasukas sdams,
Po varg nasta kasdien vaitoja pakumps;
0 dar ir toksai utlius juokiasi dievui!
Skundzias neprietelius, kad ponai vargina sviet
Ir kad brams jie paskutin lasina krauj;
0 taciaus linksmai nusipest karcem bga,
Taip kad panedlyj dar krapsto kruvin snuk."
,,Ak, tar jam Enskys, pas km Kriz sddams,
Prickau, tu per daug jau ms isniekini bd;
0 dl ko tu taip lietuvnink nabagl
Isdarkai, jo selmystes visas pasakydams ?
Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi brai?
Svds, maskolius, lenks ir zyds kitaip nepadaro,
0 ir vokietis, pranczui vui pasakydams,
Taip kaip tikras koks pranczas moka prigauti.
Juk ir tu, gaidau, saltysium dar nepastojs,
Su kitais draugais linksmai mokdavai elgtis.
Ei kieksyk, su mumis tamsoj gir nuciuozs,
Padarynms, kaip mes, visokius vogdavai uosius!
Ale beje tu vis kytriai prisivogti mokjai;
Todl ir vartai tave dar niekados nenutvr.
0 stai mus nabagus glpus (tikt gda sakyti)
Jau tieksyk ir taip astriai liesininks koravojo,
Kad, manding, klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti."
,,Rods, tar Selmas, nei vienam klastuot nepareitis,
0 lietuvninkams dar juo daugiaus nepritinka.
Zinot juk visi, kaip koznas Lietuv giria
Ir kaip daug svetim zmoni, kad mus pamatyt,
Is vis kamp sio svieto jau susibgo.
Ne tikt vokieciai visoki mus pazirti,
Bet ir daug prancz mus mylt susirinko;
Taip kad ir lietuviskai kalbdami valgo
Ir jau rbais ms, kaip mes, vilkti pagavo;
Tikt marg margini dar nesioti nedrsta.
Taigi pameskim jau tok netikus bd,
0 viernai visur ir viezlybai pasielkim,
Taip jau ir svetimi mus brai girt nesigds.
Juk mums dievs astriai, kaip zinom, zokan duodams,
Drauds yr klastas visas ir vis vagyst
Ir nei siaip, nei taip prigaut mums nedav vali.
Kad Docys ar Joks Mykolui pavagia stung,
Ar kad Kek, k neviezlybai panorjus,
Su klasta slaptoms Katrynos atima raz,
Tai jau didis grieks; ne, taip uzsigeisti netinka.
Ei kas tai per grieks, kad kartais didel rst
Sis ar tas, ar ans pasikirts pradeda skaldyt
Ar kad auzuolus sulnus durnai sukapojs
Duon kept ar k dziovint kakal kisa!
Ar nebt ir keras koks tam reikalui tikras,
Ar klelis, is zagar saus padarytas?"
,,Jaugi gana, kaimynai! Prickus saukti pagavo,
Kas krivulei reik, ismanomai pasisakm,
Bet, kas dar ziemai reiks, trumpai pasakykim.
Zinot, kad ugnis, kuri mes skildami darom,
Daug naudos ir daug iskad gal padaryti.
Kad, pasikrs j, kuklius ar siupin verdi
Ar kad, kepdams k gardziai, pas kamin sdi,
Tai tau is drt minksti pasidaro ksniai.
Ei koktu dselei, kad didei prisivargs,
Susnigts argi sulyts pas silt kakal traukies
Ir myldams j pamazi jau pradedi snausti.
Ar negerai, kad dievs ugnel mums dovanojo?
Bet ir malkos reik, kad nori stub pasildyt
Ar kad kok sau prisikaits sutini puod.
Mislyk tikt, kas bt is ms, kad virt uzsigeid,
Kas mums reik, nei sio, nei to nerastume sviete.
Tai jau kiauliskus reikt jovalus sti.
Ogi k veiktumbim, kad kuocs, persal smarkiai,
Uzkakals siltos nerastumbim pasislpti,
Bet nei zvrys ant lauk bgindami vargtum?
Taigi nevenk, zmogau, kassyk, kad viral verdi
Ar kad sildytis kytriai pas kakal timsai,
Tam dkavot, kurs ugn tau ir silum dav.
Ale nepykit, kad as jums, kaip puolasi sulcui,
Dargi daugiaus, kas reik, trumpu zodziu pasakysiu.
Tas ugnies skaistums, kursai mums zibina stub
Ir, kad verdam k, valgius issutina puode
Ar ziemos cse, kad reik, mums kakal sildo,
Ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam,
Daug, ak, daug iskad gal mai padaryti,
Taip kad jos smarkums, tamsoj pasikls,
Ne tiktai ms briskas sudegina stras,
Bet ir poniskus butus supleskina greitai.
Juk girdjot, kaip dusyk puikiam Karaliauciui
Dl raspustos ir sunki griek pasidar.
Argi nematte jau daug toki nabagli,
Ubagais einanci, kurius susutino liepsnos?
Tls is j sau pats, be proto kakal kurdams,
0 kits, taukus spirgindams, susvilino nam.
0 kiek syki glps ir nuopertas savavalninks,
Pypk sau uzsidegs, tarp siaud nusibasto
Ir, zlk dieve, taipo supleskina kiem,
Kad is viso tikt vos gals tvoros pasiliekti.
Taip paskui toks neprietelius, iskad padars,
Ir nei koks baisus razbaininks sviete nerimdams,
Jau pasislpt ir sen, ir ten tikt bga, tikt bga.
Taigi dabar bylink su juom, taip ubagu taps.
Argi netyrte, kaip ms mylim Kriz
Pernai neprietelius Docys susvilino vis?
Tas sirdings zmogus, kaimynu ms bebdams,
Kozn vis lietuviskai myldavo sbr.
Ypaciai ir labiaus seimyn jis savo miel,
Kaip save pat cdydams, mylt nepatingo.
Darb nei vienam jisai n'uzddavo sunk,
0 prisidirbus kiekvienam, kaip reik gaspadoriui,
Vis gardziai keptus ir virtus duodavo ksnius.
Tikt dyvai klausyt, kad Lauras, ms pakamor,
Krizo kelnores ir kukn pradeda garbint.
To zmogaus namelius Docys kaip jau paminjau,
Pypk sau uzsidegs ir kirmyt nusibasts,
Naktyj pries gaidzius taipo supleskino pernai,
Kad is namo jo vos kuolas viens pasiliko.
Ak mano kaimynuciai, ak sirdingi broleliai!
As dl dievo jus meldziu, n'uzmirskite Krizo;
Ir kad jums jisai pasiklonios, ubagais eidams,
Ben nepadyvykit jam, jo pamatydami skrand,
Ir kad jis Tvems skaitys, nebarkite biedzi.
Ns kas naktyj jam, zlk dieve, pasidar,
Tai mums per pietus kasdien dar gal nusiduoti,
Kad mes, kaip tls vokietis, prastodami diev,
Selmystes padaryt, klastuot ir vogt nesiliausim.
Taigi mokinkis, miels zmogau, csu pasirpint,
Kaip ziemavojant tau reiks kasdien pasielgtis.
Slant be siltos stubos isbt negalsi,
0 saltos kursols srbt ir surbt nenorsi.
Todl tankiai tau reiks ugnies prasiskilti
Ir suoci ant ugniaviets pastatyti.
Tikt, minau, saugokis, kad, sau kakal kurdams
Ir pasikepdams k bei skan viral virdams,
Nei save pat, nei kitus draugus nepazeisi.
Juk girdjai, kaip Docys ansai savavalninks,
Krizui negandas, vargus ir gd padar.
Todl nemirsk kasdien kamin zvilgtert
Ir kytriai krapstyt, kad suodzi kas pasidar.
0 stuboj nevalia sukraut ant kakalio skiedras.
Siukstu cia dziovint ar dziaut ben pagal vien.
Zinot juk visi, kok mes urdel turim
Ir kaip vyriausyb t ketina pakarti,
Kurs kaip kietsprandis saltysiaus zod paniekins.
Bet ir tai negerai, kad kartais ko pasigeds
Naktyj tamsius kampus su ziburiu kopi
Ar ant vaikpalaiki, kaip tvui reik, nedaboji."
Prickui taip saltysiskai brus bemokinant,
Stai ant lycios toksai pasidar svis,
Kad ir zem su visais daiktais padrebjo,
0 stuboj langai, naujai taisyti, sudrisko.
Koznas sv t girddams taip nusigando,
Kad apgais tuo keli po suolu nupuol;
Bet kiti tarp j, daugiaus turdami proto,
Is stubos Plaucino tuo kliais issirito
Irgi bekapanojant ant kiemo Durak rado.
Ns Docys varnienos st permier uzsigeids,
Biedziui tam glpam loduot pulok dav,
Liepdams, kad jam tuo nusaut dvylika varn.
Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus savo pakluss,
Varn must tuojaus kiek; reik su puloku bgo.
Stai, ant kraiko jis isvyds didel varn,
Sov taip durnai, kad saudams uzdeg skn
Ir kaimyn tuo visas supleskino trobas;
Bet ir Durak puloks perplysdams pagadino.
Tokiai negandai, zlk dieve, nusitikus,
Tuo pons amtsrots su tarnais visais pasirod
Ir tyrindams klaus, kaip ugnis pasiklus.
Stai kiekviens, sirdingai verkdams irgi dsaudams,
Docio neprieteliaus ir varn jo paminjo.
Amtsrots su tarnais, kalbas girddami tokias,
Dyvijos didei ir Doc bardami spiaud.
Bet dar to negana. Raspust reik koravodint.
Todl su lencigais j drtai surakino
Ir surakint taip ant rogi nuvez sdyt.
Po penki dien daugums susirinko sdzi
Ir daugyb liudinink tuojaus suvadino.
Stai tuo Milkus ir Enskys su Bleberio zentu,
Lauras ir Laurien, Kek su Pakuliene
Liudyt ir ant Docio skst anksti nukeliavo.
Taipgi dabar visiems jau viezlybai susirinkus,
Doc provninkai atvesdint urdel dav.
Jis didei dsaudams provninkams pasirod.
Ponai klaus j, kaip sdzioms reik tyrinti,
Kad jie prov nor koznam vertai padaryti;
0 ir liudininkai visi, provon suvadinti,
Liudijo taip vertai, kad ponai liudym gyr.
Bet Docys girdkit tikt, rankas sirms,
Provninkams visiems nei gero nedav zodzio.
,,Kas jums rp, tar jis, js provninkai maloningi,
Kad, varnienos kartais as issikept uzsigeids,
Varn ben porel sau pietums nusisauju?
Ar nepavelijo gaisint jas ms karalius?
Tarp lietuvnink daug yr isdykusi br
Ir bern daug yr, kurie t niekina valg;
0 man vis viens miers, kad tikt msos prisivalgau.
0 js biedziui man ksnel tok pavydit?
Ar ne gana, kad as jums varn nunesu kojas
Ir, kaip brui reik, sugavs dvylika zvirbli,
Galvas nusuktas kasmets jums duot nesistengiu?
Taigi ben irgi mans ben kart jau susimilkit,
Kad as is bdos, gaivindams savo dsel,
Varn ben kelias issikept kasmets nusisaudau.
Juk js, ponai, mus, brus, jau taip nustekenot,
Kad paskiaus mums st reiks ziurkes irgi peldas."
Prickus su kitais saltysiais, Bleberio sbrais,
Dyvijos didei, dyvus girddami tokius.
,,Ak, tar viens tarp j, toktu su ms gadyne,
Kad savavalninkai, drausms n'atbodami pon,
Sau ir artymui biednam iskad padaro.
Ar ne gana pons amtsrots mus, kaip tvs pamokindams,
Drauds yr su pckoms ant padvarij saudyt?
0 kieksyk kunigai, misias laikydami, bar,
Kad mes ponams, kaip mums reik, klausyt nenorjom.
Taigi dabar zirkit tikt, kas mums pasidar!
Ak Docy, Docy, tu ms klausyt nenorjai,
Kad tave mes visi viernai graudendami barm!
Rods, zlk dieve, ms viespatys maloningi
Br, vis pinig daugiaus nordami, lupa.
Kad Docys porel varn kept nusisauja
Ar cerpj nesvanki j sau sutina ms,
Rods negrazu girdt ir brui didel gda.
Ale k veiks zmogus stokodams ir badu mirdams?
Dl bdos juk kartais daug dyv nusiduoda.
Tikt permier negerai, kad kuocs glps savavalninks
Saudydams durnai kitiems supleskino nam."
Taip visiems besiskundziant vakmistras atsibast
Ir saltysiams Karaliauci paliep rengtis.
Tuo pilvots Kurpins, vyriausias j pakamor,
Vakmistrui pasikloniodams kepur nuvoz
Ir, kas tarnui reik, atlikt viernai pazadjo.
Taip po tam jisai, suvadins dvylika sulc,
Urdel dav po penki dien pasirodyt.
Tuo jie vis Vyzlaukio sujudino valsci,
Taip kad is vis pasali susirink brai
Nei koks skruzdlyns visur kribzdti pagavo.
Rods taip reikia padonams ponams savo paslzyt
Ir atlikt viernai, kad juos j spaudzia malon.
,,Ak, tar Lauras, viezlybus zodzius pasakydams,
Ak, katrul jau csas ms nelabs nusibast!
Koznas juk zioplys, vargdieni nugar lupdams,
Savo malon dar iskelt ir girt nesigdi.
Kaspars (juk visi pazstat Kaspar smark),
Tas nevidons baisus, vis poniskai pasipts,
Nei ersktis koks nabagl gandina br;
0 jo dumcius Daugkalba, toks jau balamtas,
Rkaudams vis nei gaidys savo skiautur rodo.
Ak, kaip maz toki, kurie, valdydami sviet,
Gailis savo zmoni kaip reik ir atmena dievo."
,,Tu, tar Prickus jam, saugokis Kaspar kibint
Ir tylk, kad dumcius jo tau musa per aus.
Dumpls yr naudingas daikts kamin psti,
Bet pries vjus pst dar jos niekados nederjo
Ir debesi greit zingsnius stabdyt negaljo.
0 ar gal ereliui zvirblis glps prisilygint,
Ar bloga varl pries lit didel stengtis?
Taigi dabokis su ponu pasiptusiu styt
Ir laikyk savo snuk, kad kalboj neparikt."
Tuos zodzius visiems gi begirdint istar Prickus
Ir, kailinius isverstus tuojaus sinrs,
Amtsroto javelius iskultus Karaliauci
Su kitais viernais saltysiais nuvez greitai.
Bet ir vakmistrui pons amtsrots buvo palieps,
Kad ir jis su Prickum ant pinig padabot.
Ns to amtsroto sykstumas buvo be soties,
Ir kad kartais jis vargdieniui duodavo grasi,
Tai tuo tris naktis dl to miegot negaljo;
0, isausus jau, taip daugel asar verk,
Kad jo slgins ir bernai visi nusigando.
Tarnas jo Slapjurgis su merga Susukate
Sako, kad jisai dl to taip ubago baidos,
Kad jam naktyj apmauduot ir verkt nereikt;
Ns jam silings duots sapne kaip grieks pasirodo
Ir tamsoj vis ik isaustant gandina ziedzi.
Bet dumciuks jo, kurs kasdien jam patal kloja
Ir kasnakts, kad koznas jau sau miegt sigzts,
Skarbus sergt tur, penkias liktis uzsidegs,
Sako, kad jo pons daugsyk didei nusigands
Irgi drebdams pries gaidzius is patalo soka.
Ns pries gaidgyst vis jam bilduks pasirodo
Ir jo skryn su skarbais kamin velka.
Todl jis kasryts, kad jau vl uzteka saul,
Klpodams kaip tikras nars pas atdar skryn,
Uz islaikym skarb Tvems pasiskaito.
Todl irgi dabar saltysiams Karaliauci
Dergiant su karaliskais grdais nukeliavus,
Verk jis kasdien ir naktyj rimt negaljo.
Kartais keik taip, kad jo vaikai nusigando,
0 vl kartais is knygeli poterius imdams
Irgi dsaudams pas knygas aukstyn pazirjo.
Taipgi bevargstant jam ir gdiskai bedejuojant,
Stai viens jo tarn pargrzs jam pasirod
Ir pasikloniodams, kaip tarnui reik pasikloniot,
Jam kupcelninko Mikolo gromat dav.
Amtsrotui laiskus atplsiant irgi beskaitant,
Stai ir Prickus jau parciuozs is Karaliauciaus,
Ale dsaudams ir liguostas jam pasirod;
Ns jau zilas buvo zmogus ir sirgdavo tankiai.
Amtsrots, tris zakus nauj skarb pamatydams,
Vl atsigavo ir sunkiai dsauti paliov.
Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti pagavo,
Stai kokia necstis! Silingo pasigedo
Amtsrots dl iskados tos taipo nusigando,
Kad per vis nakt vl miegot negaljo,
0, isausus jau, taipo sumusdino Prick,
Kad vos tris dienas sulauks numir biedzius.
Bet ir vakmistrui taip smarkiai mus per aus,
Kad ir jis penkias dienas ant patalo sirgo;
0 brus visus, kurie jo pardav grdus,
Liep todl pliekt, kad jie pasivlin buvo
Ir tiek rpesci sunki jam buvo padar.
Tai, broleliai, tai visa sio svieto malon!
Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slzb!
Juk jau, kas tikt nor, tas brisk nabagl
Stumdo sen ir ten nei kok sun nevert.
,,Tic, tar Selmas, ne per daug dl to nusiminkim!
Juk be dievo sviete nieks negal nusiduoti.
Ponai zems sios negal be jo ponavoti,
0 mes brai vl be jo negalime vargti.
Koznas tur, kaip dievs jam skyrs yr, pasikakint.
Tas, kurs uzgimdams aukstai kaip pons atsisdo,
Mislyt tur, kad j tenai miels dievs pasodino;
0 tasai, kurs uzgimdams bru prasidjo,
Gdtis vyzeli brisk neprivalo,
Kad tikt viezlybai kaip reik atliekt savo darbus
Ir labiaus, kad jis sirdingai bijosi dievo.
Tu savavalninke didpilvi, vis pasisiauss
Ir nei zaibas koks zaibuodams gandini br,
Ar tu ne taip jau kaip biedzius toks prasidjai,
Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgal sluost?
Kas tau liep vargdien nulidus spardyt
Ir pasidziaugt dl to, kad jis vaitoja dejuodams?
Dievs ant sosto prakilnaus tau paliep sstis
Ir piktus koravot bei baust tau dav sobl;
Bet teisiuosius kirst ir durt tau nedav vali.
Taigi dabokis, astr kard savo pakeldams,
Kad n'zeistumbei tau klausant nabagl.
Ale matau, kad tu, tycioms akis uzsimerks,
Vieryt jau bijais, kad dievs visur tave mato
Ir kad kart jis atdengs tavo vis raspust.
Tic tikt, ik sdzia sio svieto tau pasirodys
Ir ponus taip, kaip ir mus, sdop suvadins,
Alg kiekvienam, kaip pelns yr, sudavadys.
0 js vargdienliai, js vyzoti nabagai!
Js baudziauninkai, bernai ir kaimeni kerdziai,
Ir kas dar daugiaus yr stenanci nabagli,
Ramdykit ben asaras irgi paliaukite verk!
Zinom juk visi, kas pernai mums pasidar,
Kaip, zlk dieve, pons amtsrots ms nabasninks
Numirdams nuoglai mums raud did padar.
Ak, pon amtsrot, ak, dl ko mums numirei pernai?
Zinot juk, kaip mes, per daug raudodami biedziai,
Ak, zlk dieve, baising sukat gavom,
0 daugums, uzkims jau, kalbt negaljo.
Ogi dabar, kad vl is naujo verkt nesiliausim
Ir ilgiaus nesvietiskai vaitodami kauksim,
Tur ms akys iskirmyt ir kns nusidovyt.
0 kas bus paskui, kad jau gyvent nedersim
Irgi karaliui, kas mums reik, atlikt negalsim?
kius mums atims ir nest lieps ubag kreps.
Taigi nestykim, kad ponai skiautur rodo
Ir velni vardus kasdien rokuodami keikia.
Dievs kiekvien kart ras, kaip yr pazadjs,
Ir koznam atlygins, kaip jis yr nusipelns.
Jaugi gana siamsyk vaitojus irgi dejavus!
Skirkims irgi namo, tiesiog vandruot n'uzsimirskim.
Tikt girdkit, kaip ant ms jau barasi moters,
0 vaikai ant lyci bgindami klykia.
Jauciai su arkliais ir karvs pasaro stena;
0 parsingos kiauls bei isalkusios avys
Su kitais daiktais mus zirdami verkia.
Jau pargrztam jus gaivint; ben meldziami laukit!
Gausit, kas jums reik, ir siandien dar prisisit.
Zinom juk, kaip reik bandel mylim sotint
Ir kiek syki j per dien reikia pagirdyt."
,,Rods, tar Lauras, rods taip reik gyvent gaspadoriams,
Kad jie nor gyvent kytriai ir pilnavot kius.
Vokieciai lietuvnink per drimel laiko,
0 pranczpalaikiai j zirdami sypsos.
Sypsos rods, o tik ms saun garbina duon
Ir desras rkytas su pasimgimu valgo.
0 stai, jau lasini lietuvisk prisid
Ir ms al su gvoltu jau vis sugr,
Viezlybus lietuvninkus ispeikt nesigdi.
Tu prancziskas zioply su sveisteriu storu
Ir kas dar daugiaus susibastt Lietuv vargint,
Kas jums liep mus ir zmones ms paniekint?
Ar negaljot ten pasilikt, kur jus nuperjo
Ir varles bei rupuizes jus st pamokino?"
,,Ai, tar Selmas, tu perdaug pasakai pranczams.
Juk zinai, kiekviens zioplys tur savo davad.
Mes lietuvninkai barscius ir siupin skan
Su lasiniais gardziais isvirtus girdami valgom;
Ir suln desr, lietuviskai padaryt,
Dar, kad turim tikt, nei siaip, nei taip nenugrisom;
Ne, nenugrisom dar, bet vis daugiaus uzsigeidziam!
Kad pranczpalaikis, riebi varli prisids,
0 lietuvninks, zirni bei lasini prisivalgs,
Kaip krikscionims reik, dosningo n'atmena dievo,
Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plut nukst.
Zalis su dvyliu, su margiu irgi su palsiu
Yna, kad nor st, siaud pamatydami kl;
0 kad is tikros sirdies jiems primeti pluost,
Tuo su liezuviu j krimst gomur traukia
Ir savo siaudus vis mus zirdami braskin.
Ak kad jie lietuviskai kalbti galt,
Dar uz dovan t stalde didei dkavot.
Vasar rods kita, kad piev zydi zolels
Ir kad koznas daikts, lauke savo pasar krimsdams,
Su pasimgimu valgo ir linksmai sokinja.
Bet kad rudenis ir ziema jau pradeda rstaut
Ir visi daiktai, baisybi t nusigand,
Slepias ir pasislp grauzia savo zopost,
Tai jau ne miera k skirstyt ar pasisavint,
Bet uzger reik pr'imt, kaip duoda dievs padalydams.
Zinom juk ir jau daugsyk istirdami matm,
Kaip gyvi daiktai, kad saltis jau pasipurtin,
Slapos ir pilvus skpai maitindami kramto.
Varls su zuvimis, vziai su savo vzyciais
Ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudzia
Ar kas giriose sumisai bgindami vargsta,
Vislab rods ziemos cse savo pasar randa;
Ns dosningas dievs kiekvien zino pasotint;
Ale su pilnoms saujoms mus vis sert nezadjo.
Taigi nereik tuojaus nusimint, kad ms zopostas
Ant lauk menks rodos ar pasimazina greitai.
Juk ne pirmas mets, kaip mes gyvendami vargstam,
Irgi ne pirmas sykis jau, kaip siupin verdam.
Daug isleidom jau skp pavasario cs,
0 kiek vasar bei visoki rudeni matm!
Klauskit tik senuosius, js glpieji bebarzdziai,
Ir girdkit, k jie jums pasakys prisivarg.
Js, vaikai glpi, dar sviet s nepazstat,
Bet nei zindyti parsukai vis sokinjat.
Dar ir jums ateis vargingos js dienels,
Kad pamazi, lles ir zirgus savo pamet,
Is bdos pelnytis k nusitversite darbus.
Mes, suruk diedai, mes gi, kuproti nabagai,
Mes taip jau, kaip js, ant lyci sokinjom
Ir taip jau, kaip js, savo jaun vasar sventm.
Ar tikjoins, sulauk ruden kump,
Taip mai nusidovyt irgi pablogt taip greitai?
Ak, kaip veikiai zmogiskos nudyla dienels!
Koznas viens zmogus, taip pons, kaip brs, prasiddams
Ir vargingai uzgimdams tikt pumpur rodo,
Ik po tam tikrai, kaip dsiai reik, prisizinds
Auga be rpesci, kasdien is pumpuro kopdams.
Ale su viena diena ziedelis dar nesirodo,
Bet reik daug dien, ik pumpurs jo prasilukstin
Ir savo paslpt grozyb vis parodo.
0 vei silpnas daikts vos vos zydti pradjo,
Stai jau ir vargai tuojaus j pradeda stumdyt.
Zinom juk visi, kaip mums biedniems pasidar,
Kaip mes, vaikesciais glpais dar bdami, zaidm.
Ak, kur dingot, ak, js jaunos ms dienels!
Rudenis ir ziema grozybes js sudark,
0 mums, diedams, jau vainik zil nupyn.
Vei, broleliai, sen vl nulydjom met
Ir visokius jo vargus taip jau nulydjom.
K mums naujas mets ir vl atkopdama saul,
Kad mus sviete dievs laikys, toliaus sudavadys,
Dar iksiol nenumanom ir zinoti negalim.
Ant laukai salti, kuri mes nugar minkst
Vasar rzm ir grdelius bgindami barstm,
Dar su ledais ir su pusnynais miegt uzsikloj
Irgi nerodo, k mums dievs dosnings pazadjs
Ir surokavs yr, kaip mes dar sviete nebuvom.
Bet pamatysim, kad jau vl su padjimu dievo
Vasara rodysis, ir mes vl silum jausim.
Cso reik, to cso tikt kantriai palkkim
Ir, ik dirvos vl k duos, palkt nepailskim.
0 tu miels dieve, tu dangiskas geradji!
Tu pirm amzi, kaip mes dar dmot negaljom,
Jau ismislijai, kaip kart mes prasidsim
Ir ko mums reiks, kad svies si pamatysim.
Tu mums snarius ir mus visus dovanojai
Ir sudavadijai kiekvien reikal ms.
Tu dienas verksm bei dziaugsm ms paskyrei
Irgi nulmei jau koznam ilgum dieneli.
Stai vl csai senojo pasibaigusio meto
Ir visokios priespaudos su tavo pagalba
Jau nusidovijo, biedzius mus raudin tankiai.
Ak niekingi js dziaugsmai siltos vasarls!
Js zolels blizgancios su savo grozybms!
0 ir js pauksteliai su saldziais alasliais!
Ar kas dar daugiaus pas mus savo vasar sventt,
Js neprivalt rpintis, pas mus atsilank,
Kaip maitinsits ar kur stras savo sutversit,
Ir nei art, nei st, nei k suvalyt neprivalt;
Ns jums dievs taip dovytis ir dirbt nepaskyr,
Bet be rpesci jus islaikyt pazadjo.
Mes griesni siratos, mes biedni nabagliai
Rods valnybs jsiskos pasidziaugti negalim.
Isgi maz dien mus skaudzios vargina bdos
Ir iki mirstant mcyt ms dsias nesiliauja.
Taip, kaip zinom, ir jau vl pasibaigus met
Tuo po Velyk, maisto dl, trsinti pradjom
Ir daug prakaito per vis vasar miel
Dirbdami nuo karst veideli ms nusluostm,
Ik zopostliui k susirinkom ir pakavojom.
Taipgi dabar, jau ruden su svodboms nulydj
Ir kaimyniskai bei viezlybai pasidziaug,
Rpinkims zopost dar pasilikus cdyt
Ir kad k gardziai pasikepsim ar issivirsim,
Vis rytojaus ir kit dien paminkim.
Nsa dar ilgs pazygys, iki vl vasarl sulauksim
Ir sviezius valgius puodus kraudami virsim.
Nugi dabar vl skirkims ir su padjimu dievo
Skubinkims savo padarynes pamazi pasiprovyt;
Ns saulel vl pusnynus pradeda gandint
Ir jau vieversiai linksmai lakstydami cypsi.
Vei, vasarl jau pamazi prisiartina miela
Ir, kas ms zopostams reiks, vl zada parpint.
Bet be tavs, tu dangiskasis ms ttuti,
Nieks negal mums tekt, k miela vasara zada.
K mums macys priprovos, k ms trseliai?
Ar kad, stuves ir naujus noragus nusipirk,
Art issitrauksim ir grdelius kaip reik pasissim?
Vislab bus niekai, k veiksim argi pradsim,
Kad zegnojanti rankel tavo negelbs.
Tu mus islaikei per vis prasokus met,
Tu dar ir toliaus mus islaikyti galsi.
K mums vasara duos, mes rods numanyti negalim,
Bet tu jau zinai, kiek mums reiks, surokavs.
Mes glpi daiktai n'ismanom tavo davad;
Ir tavo mislys neigi bedugniai mums pasirodo,
Kad mes kartais per giliai pasidrsin zirim.
Taigi, ttuti, toliaus uz kozn reikal ms
Rpink tviskai, kad vl jau vasara rasis
Ir mes vlei ant lauk trsindami vargsim."