Está en la página 1de 30

Verslas. Verslumas.

Verslininkyst

Verslas. Verslumas. Verslininkyst


Tikslai :

isiaikinti pagrindines verslo svokas; suformuluoti verslo sampratos apibrim; ianalizuoti verslo funkcijas; inagrinti verslininkysts ris; inagrinti verslininkysts tak alies ekonominei sistemai.

Verslo samprata
Pagrindinis tuometini verslinink tikslas buvo kuo labiau apgauti pirkj gaunant kuo daugiau naudos sau. Verslininkysts samprata krsi stebint kasdien moni kin veikl. Kintanti socialin aplinka sudar slygas kurtis verslinink bendrijoms. Pirmieji bandymai teorikai prasminti reikin verslininkyst vyko tik XVII a.

Verslo samprata
Viduramiais svoka verslininkas vartojama dvejopa prasme: verslininkai buvo parod ir muzikos rengini organizatoriai bei dideli galimybi arba statybini projekt vadovai. XVII a. jau atsivelgiama rizikos veiksn. Verslininkas tai asmuo, sudars su valstybe sutart, kurios gyvendinimo vert i anksto aptarta. D. Lokas Pranczijoje kr Karalikj bank ir Misisips bendrov.

Verslo samprata
Akcija tai dokumentas (vertybinis popierius), liudijantis nuosavybs ir balsavimo teis akcinje bendrovje. Aktyvai konkreiam asmeniui priklausantis fizinis turtas (pinigai, akcijos, obligacijos) bei turtins teiss, turinios ekonomin vert (patentai, autori teiss). Pirmasis verslininkysts teoretikas yra XVIII a. pr. Anglijos ekonomistas R.Kantiljonas.

Verslo samprata
Pasak R.Kantiljono, verslininkas tai mogus, kuris tam tikra kaina perka gamybos priemones, kad pagamint atitinkamai produkcijos, siekdamas gauti pajam, taiau neino, kokiomis kainomis parduos. Verslininkas traktuojamas kaip mogus, veikiantis rizikos slygomis. B.Sjaus nuomone, verslininkas tai mogus, organizuojantis mones gamybiniame vienete. XVIII a. atskiriamos svokos kapitalo savininkas ir verslininkas, t.y. atskiriamos kapitalo teikimo ir verslininkysts funkcijos.

Verslo samprata
Kapitalas finansiniai ir materialiniai itekliai prekms gaminti ir paslaugoms teikti; moksl investuotos savininko los. Vartojamos svokos: smulkusis verslas, vidutinis verslas. SVV apibrti labiausiai tinka tokie ES priimti kriterijai: metins plaukos u realizuot produkcij; balanso suma; bendra monei priklausanio turto suma, skaiius grynuosius pinigus, aliav ir preki atsargas, em, renginius ir kitus iteklius; darbuotoj skaiius.

Verslo samprata
IBM bendrovs atstovas Tomas D. Votsonas jaunesnysis poetikai teigia, kad Verslas yra didiausias aidimas pasaulyje, jeigu inote, kaip j aisti. Ekonomist poiriu verslas yra: ekonomin veikla, kuria siekiama pelno; usimimas, darbas, smulkioji gamyba, amatas; ilgiau trunkanti profesin ir neprofesin veikla, susijusi su pareigomis ir teismis siekiant udarbio; gamybos, pirkimo, pardavimo ar tiekimo veikla, atliekama u pinigus ir t.t.

Verslo samprata
Verslumas gamybos veiksnys, kurio turinys mogaus gebjimas susieti kapital, darb ir gamtinius iteklius, organizuoti versl, gyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu ir gerove siekiant pelno. Verslas tai nuosavyb, savarankikumas, atsakomyb prie visuomen, dirbaniuosius, u save ir artimj gyvenim.

Verslo samprata
Verslininkas tai asmuo, disponuojantis kapitalu ir siekiantis j padidinti, iekantis nauj pelning veiklos srii, pasitelkiantis dalykines inias ir mogiksias savybes. Ekonominiu poiriu, verslininkas tai asmuo, kuris susiejs las, darb, meiagas ir pan., padidina j visumin vert. Psichologiniu poiriu, verslininkas tai mogus, kur veikti skatina tam tikri motyvai: trokimas k nors gyvenime pasiekti, gyti savarankikum ir pan.

Verslo samprata
Kit verslinink poiriu, verslininkas yra pavojingas varovas arba, prieingai, partneris, tiekjas, pirkjas ir kt. Makroekonominiu poiriu, verslininkas tai mogus, didinantis ne vien savo, bet ir nacionalin turt, atskleidiantis geresn itekli naudojimo, nuostoli mainimo bdus, kuriantis naujas darbo vietas. Verslininkyst ko nors nauja, turinio vert krimas, jg ir laiko reikalaujantis, asmenin, finansin, moralin ir socialin atsakomyb numatantis procesas, kuris gal gale teikia pinig ir pasitenkinim pasiektais rezultatais.

Verslo samprata
Verslas tai ne vien veiklos forma, gyvenimo bdas, mokslas ir menas kartu pamus; tai dar poezija ir krybinis polkis, sportas, ekonomins rizikos sritis; jis aprpia savus raytinius ir neraytinius dsnius, principus, tarpusavio bendravimo etik, slaptus sveikatos poveikio mechanizmus.

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Nauji, dinamiki, nedideli, bet lanksts verslai atlieka daug svarbi funkcij visuomenje ir nacionalinje ekonomikoje: verslai gamina prekes, teikia paslaugas, kuria pridtin vert ir didina nacionalines pajamas; verslai upildo ribotas geografines, gamybines, paslaug rinkas; verslininkai moka mokesius; verslininkai kuria naujas darbo vietas, kurios valstybei nieko nekainuoja;

Verslo funkcijos ir verslininkyst


verslininkai apmoko ir darbina daug nekvalifikuot darbinink; verslai perskirsto iteklius, skatina konkuruoti; verslai geriau tenkina net itin specifinius bei pavienius vartotoj poreikius; verslai veikia kaip ekonominio oko slopintuvai, nustatantys ekonominio pakilimo ir depresij ribas; verslai dekoncentruoja ekonomines jgas ir sprendim pasirinkim; verslai utikrina individualias galimybes ir socialin mobilum;

Verslo funkcijos ir verslininkyst


verslai tenkina asmeninius poreikius bei siekius t asmen, kurie juos turi ir valdo; verslai, ypa nauji, yra tarsi laboratorijos, kuriose galima pigiai ibandyti idjas, produktus, paslaugas, naujas rinkas; btent verslai buvo, yra ir bus tarptautini korporacij lopys.

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Iorins verslo funkcijos
Gamina prekes Teikia paslaugas

VERSLAS
Skatina konkuruoti Sukuria turta

Suteikia nauj darbo viet

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Vidins verslo funkcijos
Finansins apskaitos funkcija Personalo valdymo funkcija

Gamina prekes

Rinkodaros funkcija

Tiekimo funkcija

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Versl sudaro 4 etapai: naujos idjos paieka ir jos vertinimas; verslo plano sudarymas; itekli paieka; steigtos mons valdymas.

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Iskiriamos ios verslininkysts rys: gamybin; komercin; finansin.

Verslo funkcijos ir verslininkyst


Gamybin verslininkyst apima preki gamyb ir vartojim; Komercins verslininkysts pagrindas yra komerciniai sandoriai, t.y. preki ir paslaug perpardavimas; Finansinje verslininkystje pirkimo ir pardavimo objektas yra pinigai, valiuta, vertybiniai popieriai.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


XX ir XXI a. sandroje pasaulis yra globalizacijos, naujos informacijos valdymo ir pramons revoliucijos eros pradioje. Prieastys, kurios skatina kurtis maas ir vidutines mones ir didina j reikm pasauliui, yra sekanios: maagabaritins technikos suklestjimas; ryi kanal, informatikos suklestjimas paprastina prijim prie duomen bazi, lengvina kontakt su klientais ir tiekjais umezgim;

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


demografiniai pokyiai; eimos verslo privalumai; paslaug pltra; vartotoj poreiki skals kitimas; psichologinis darbuotoj poreiki kitimas; nuolatinis rinkos poreiki kitimas.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


Daug verslo moni kuriasi buvusio Ryt bloko alyse, tarp j ir Lietuvoje, kadangi:
nemaai ma ir vidutini moni atsirado privatizuojant buvusi valstybini moni padalinius; panaikinus i centro planuojamas ekonomines sistemas buvo suteikta laisv privaiai iniciatyvai, kurios viena svarbiausi iraik verslininkysts atgimimas; naujai bsikurianios mons daniausiai gali bti tik maos, nes jas kuriantys verslininkai nra sukaup didelio pradinio kapitalo.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


Visame pasaulyje verslo mons yra valstybs remiamos, o Lietuvoje turt bti remiamos, nes jos: santykinai maomis ilaidomis sukuria darbo viet, ypa paslaug srityje, kuri nuolat pleiasi; padeda sprsti uimtumo problemas nepramoniniuose ar iaip atokiuose nuo pagrindini alies centr regionuose, kur stambios mons paprastai nelinkusios pltoti veiklos; svarbios kaip subrangovs, vykdanios stambi moni usakymus abipusikai naudingomis slygomis;

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


didina gyventoj investicin aktyvum, naudodamos savinink, j giminaii ir draug asmenines santaupas verslui plsti; j daugjant, maja kapitalo ir gamybos priemoni susitelkimas vairiose verslo akose, todl sudaroma sveikesn konkurencija; skatina diegti inovacijas, nes sugeba lanksiau prisitaikyti prie kintani rinkos poreiki nei didels mons ir kartu veria pastarsias neatsilikti;

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje

tenkina psichologinius moni atsakomybs, nuosavybs, sprendimo laisvs, individo saviraikos ir kitus poreikius; maose alyse naudoja vairi viet negausius vietinius gamtos iteklius.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


Neatsivelgiant produkto naujum arba technologijas, kiekviena naujov patenka rink iais kanalais: per valstybs sektori; per vidin verslininkyst; per apskritai verslininkyst.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


Valstyb gali remti mokslinius atradimus, tik ne visi jie gyvendinami. Vidaus verslininkyst tai tokia verslininkyst, kuri susiklost verslo struktrose ir utikrina ry tarp mokslini tyrim ir gamybos. Verslininkyst dar vienas kelias, galinantis mokslines idjas paversti gaminiais, t.y. gyvendinant nauj idj, steigiama ir pradeda veikti nauja mon. Verslininkyst i esms veikia vietin ekonomik, nes ji stiprina materialin ir technin baz, todl daugja nauj darbo viet.

Verslininkysts vaidmuo alies ekonomikoje


SVV, nors ir stokoja finansini itekli, mokslinio potencialo, technini galimybi, gyvendina nepaprastai daug nauj idj. XX a. inovacij raida irykino SVV reikm. Smulkiojo ir vidutiniojo verslo subjekt gausa, aktyvi investicij ir eksporto veikla, didelis uimtumas bei produktyvios naujos darbo vietos duoda reali naud nacionalins ekonomikos pltrai.

Dkoju u dmes !