Está en la página 1de 21

Raudondvario gimnazijos 7a klass mokini Vitoldo erekos ir Artro Bartaino Geografinis darbas

iaurs Amerika

Amerikos emynas
Tradicikai skirstomas Piet Amerik ir iaurs Amerik, jas jungia Panamos kanalas. iaurs Amerika danai skiriama Centrin Amerik ir Angl Amerik. Angl Amerikai priskiriamos Kanada ir JAV, nes ias teritorijas kolonizavo britai (tik Kanadoje Kvebeko provincijoje kartu su angl kalba yra oficiali ir prancz kalba). Didij ir Maj Antil salynai priskiriami Centrinei Amerikai (geografijoje kartais jie vadinami Vest Indija). Kristupas Kolumbas atvyks ias salas, galvojo, kad atrado vakar keli Indij, tai ir pavadino ias salas Vest Indijos (vakar Indijos) vardu). Centrin ir Piet Amerik kolonizavo portugalai ir ispanai. Kadangi j kalbos yra lotyn kilms, tai ir emynas danai vadinamas Lotyn Amerika.

Centrin Amerika
Danai Centrinei Amerikai priskiriama ir Meksika ar bent jau jos dalis (Jukatano pusiasalis). Kai kada regionui priskiriamos ir Karib jros salos. Gyventojai kreolai, indnai ir metisai; vyraujanti oficiali kalba ispan, vienintel iimtis Belizas, kuriame kalbama angl kalba. Yra kalbani indn kalbomis, taiau ios danai neturi oficialios kalbos statuso.

iaurs Amerika
Tai emynas vakar pusrutulyje. J sudaro 3 didels valstybs: Kanada, JAV ir Meksika, taip pat ir didiausia pasaulio sala Grenlandija, priklausanti Danijai, bei keletas smulki valstybi. iaurs Amerikos plotas madaug 24,3 mln. kv.km. ia gyvena apie 378 mln. gyventoj. iaurje skalauja Arkties, vakaruose Ramusis, rytuose - Atlanto vandenynai. Klimatas labai skirtingas, kaip ir nepaprastai vairi gyvnija bei augalija.

Jungtins Amerikos Valstyjos


JAV yra iaurs Amerikoje, ribojasi su Kanada ir Meksika, Beringo ssiauris skiria nuo Rusijos. alies plotas yra 9 826 630kv.km., 293 027 570 gyventoj. JAV sudaro 50 valstij, i kuri 48 yra vientisos ir 2 atskiros Aliaska ir Havajai. Sostin Vaingtonas. alies ekonomika yra labai gerai ivystyta, turi daug naudingj ikasen, derling emi. alyje labai rpinamasi gamtosauga tai rodo ir pirmasis pasaulyje steigtas Jeloastouno nacionalinis parkas (1872m.).

JAV istorija
Po europiei vykdytos Amerikos kolonizacijos, nuo brit imperijos atsiskyr trylika kolonij, kurios sudar Jungtines Valstijas ir tapo pirmja pasaulyje modernia atstovaujamja demokratija, po to kai atsiskyr nuo Didiosios Britanijos 1776 m. paskelbusi Nepriklausomybs deklaracij ir laimjo Nepriklausomybs kar (1775-1783). Pirmoji JAV politin struktra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilg debat buvo priimta Konstitucija (1789 m.), kuri numat labiau centralizuot valstybs form. XIX a. prie pirmj trylikos valstij prisidjo daug nauj, nes JAV pltsi per iaurs Amerikos emyn bei gijo ujrio teritorij. Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarb pdsak alies istorijoje paliko 1861- 1865 met pilietinis karas, kur laimjus iaurinms valstijoms alyje buvo panaikinta vergija, bei Didioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keliuose stambiuose karuose, pradedant 1812 m. karu prie Britanij ir baigiant dalyvavimu kartu su sjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. altojo karo metu JAV kariavo Korjoje ir Vietname. Po II pasaulinio karo ir Taryb Sjungos lugimo, Jungtins Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jga.

Pramon
JAV uima 1- viet pasaulyje pagal bendr pramons gavybos apimt, pagal mokslin ir technin daugelio pramons ak lyg. JAV pramon vystosi netolygiai ir uolikai. Labiausiai pltojamos akos yra : radioelektronika, atomin, naftos, chemijos pramon. JAV pirm viet uima pagal ilaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama, dl to daug moni netenka darbo pramons monse, taiau vis daugiau moni dirba paslaug sferoje. Pramon daugiausia sutelkta JAV iaurs rajonuose. Maisto pramon duoda >10% slygins grynosios apdirbamosios pramons produkcijos. Svarbiausios maisto pramons akos: msos, grdins kultros, konserv, pieno, cukraus. Grd perdirbimo pramon sutelkta daugiausia Centro iaurs vakaruose ir valstijose prie Didij eer; svarbiausi centrai - Mineapolis, Sent Polis. Msos pramon - Kanzase, Omahoje, ikagoje. Vaisi ir darovi konservai ir sultys, vynuogi vynas daugiausia gaminami Kalifornijos valstijoje. Pieno pramon - Viskonsino, Minesotos valstijose. Cukraus pramonje pagrinde perdirbamas importuojamas aliavinis cukranendri cukrus - N. Orleane, Baltimorje, Filadelfijoje, Niujorke. Cukraus fabrik yra ir Kaln valstijose bei Centro iaurs rytuose, kur auginami cukriniai runkeliai.

JAV vidaus vandenys


Didiausios ups : Misisip su intakais Misriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jkonas . Daugelio upi reimas nereguliarus, ypa kontinentinio klimato rajonuose. Reguliar rim turi v. Lauryno up, tekanti Kanados pasieniu. Didiausi eerai : Auktutinis eeras, Huronas, Miiganas, Eris, Ontarijas (pus eer ploto priklauso JAV kita pus Kanadai). Didiajame baseine yra nenutekam sri eer (Didysis Druskos eeras). Floridoje daug karstini ir lagnini eer. Aliaskoje ledyniniai tektoniniai eerai.

Dirvoemiai, ems kis


JAV ems kiui yra bdingas auktas kapitalistini santyki lygis, rykus prekinis gamybos pobdis, parajoni specializacija. Dl mokslins technins revoliucijos didinamos investicijos fermas. JAV ems kis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralini tr, hibridini skl. Visas valstybs ems fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), i jo ems kio naudmen ~580 mln. ha. JAV ems fond rytuose daugiausia sudaro dirbamos ems ir mikai, vakaruose ganyklos. Ariama em didelius plotus uima prerijose.

Naudingos ikasenos
JAV uima 1- viet pasaulyje pagal daugelio nauding ikasen gavyb (alies nepatenkina gaunam ikasen kiekiai, todl kai kurias aliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas Piets. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakari valstijoje, ypa Teksase ir Luizianoje; be to, jos igaunama Kalifornijoje, Kaln valstijose. JAV igauna ~1/3 pasaulio gamtini duj, svarbiausias gavybos rajonas Centro pietvakariai. Akmens anglis igaunama Apala akmens angli baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje.varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas Kaln valstijose , vinas Misrio valstijos pietryiuose, fosforitai Floridoje, Kaln valstijose, kalio druska N. Meksikoje, siera Teksaso ir Luizianos pakrantse.
Naudingos ikasenos Kiekis mln.t

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Akmens anglys Nafta Gamtins dujos(mlrd.kb.m.) Geleies rda Varis Cinkas vinas Molibdenas Boksidas Uranas Fosforitai Kalio druska Siera

580 394 566 79 1,461 0,435 0,533 0,03 2 0,0122 44,5 2,2 10

Energetika
JAV energijos vartojimo struktra : akmens anglys 14,9%, nafta 39,5%, gamtins dujos 30,6%, hidroenergija ir atomin energijos 15%. JAV igaunamos naftos ir gamtini duj valstybei nepakanka todl nemaai i produkt importuoja i Saudo Arabijos, Kanados. Bendra vis JAV elektrini galia siekia ~600 mln. kW. Hidroenergijos itekli alis turi 180 mln. kW. I j naudojama 70 mln. Svarbiausios hidroenergetins sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upi baseinuose. Didels elektrins pastatytos prie Niagaros ups. Veikiani atomini elektrini galia 65 mln. kW.

Silicio slnis
Mokslo ir technologij parkus kurti pradjo JAV po II pasaulinio karo. Pasaulyje ypa igarsjo klasikiniu mokslo ir technologij parku laikomas Silicio slnis (Silicon Valley), esantis netoli San Fransisko, Kalifornijoje. Parko branduoliu buvo pasirinktas puslaidininki tyrimuose pirmaujantis Stanfordo universitetas nuoaliame Palo Alto mieste. Darb skm lm universiteto ir daugelio kit mokslo centr mokslinink bendradarbiavimas. Taiau, norint ir toliau pirmauti, buvo sumanyta pakviesti prie universiteto kurtis mokslui imlias firmas, kurios naudotsi mokslinink iradimais. Tai buvo efektas, sukls tikr kompiuteri gamybos sprogim. Dabar Silicio slnyje veikia apie 3000 auktj technologij moni, mokslinius tyrimus atlieka bei mikroelektronikos technik gamin 300 tkst. moni. Slnyje pagaminama 25% pasaulio puslaidininki. Spariai didjanti gamyba sln sutelk apie 1,5 mln. moni. Silicio slnio firm veikla jau apm didelius JAV pietvakari ir vakar rajonus, net Pietryi Azijos alis. Vis daugiau i slnyje pagamint dali surenkama kompiuteri Azijos alyse, kur pigesn darbo jga (snaudos net 3-4 kartus maesns) ir plati rinka.

Kanada
Kanados federacin valstyb yra iaurs Amerikoje, ribojasi su JAV, plotas 9 984 670 kv.km. (antra po Rusijos) Tai daugiausiai vidaus vanden turinti valstyb pasaulyje bendras vidaus vanden plotas yra 755 180 kv.km. Kanada susiskirsiusi 10 provincij ir 3 teritorijas. Sostin Otava. alyje gyvena 32 507 870 moni, yra 2 oficialios valstybins kalbos angl ir prancz. Lyginant su alies plotu gyventoj tikrai nedaug (panaiai kaip Lenkijoje), bet tai paaikinama tuo, kad visa Kanados iaur yra arktiniame ir subarktiniame klimate. Btent dl klimatini prieasi daugiausiai gyventoj susitelk pietinje alies dalyje. Kanada turi daug naudingj ikasen, medienos, yra aukto ekonominio isivystymo valstyb. Britanijos karalien yra oficiali ir Kanados karalien, taiau atlieka tik ceremonin vaidmen, o aukiausias alies vadovas Kanadoje yra premjeras.

Kanados provincijos ir teritorijos


Provincijos 1. Brit Kolumbija 2. Alberta 3. Saskaevanas 4. Manitoba 5. Ontarijus 6. Kvebekas 7. Naujasis Bransvikas 8. Naujoji kotija 9. Princo Edvardo sala 10. Niufaundlendas ir Labradoras Teritorijos 1. Jukonas 2. iaurs Vakar teritorija 3. Nunavutas

Meksika
Jungtins Meksikos valstijos yra iaurs Amerikoje, yra federacin valstyb, ribojasi su JAV, Gvatemala ir Belizu, plotas 1 964 380 kv.km., gyventoj skaiius 97 483 400. Kalba ispan. Rass labai susimaiiusios, daugiau nei yra metisai (indn ir europiei palikuonys). Sostin Meksikas. Pastaraisiais metais labai daug kaimo gyventoj keliasi didmiesius, taiau didioji dalis nesugeba susirasti nuolatinio darbo ir apsigyvena priemiesi lnynuose. Paskaiiuota, kad visas alies turtas priklauso 5% gyventoj, dl to alyje labai ryki riba tarp turtingj ir skurdi.

Meksikos vardo kilm


Meksikos vardas kils nuo jos sostins, Meksiko miesto, kuris savo vard paveldjo i anksiau toje vietoje buvusio actek miesto Meiko-Tenotitlano. Mei - tai karo dievo Meitlio vardo dalis, kuris susideda i odi metztli (mnulis) ir xictli (snus). Priesaga -ka reik mons, o priesaga -ko reikia al, taigi Meiko - Meitlio alis.

Politin sistema
Pagal 1917 met konstitucij, Meksika yra federacin respublika. Valstybs vadovas - prezidentas, kurio rankose ir vykdomoji valdia. statym leidiamoji valdia Kongresas, sudarytas i Senato (Cmara de Senadores) ir Atstov Rm (Cmara de Diputados). Atstovai 128 viet Senat renkami eeriems metams. atstov rmus dalis nari renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcin sistem (200).

Meksikos civilizacijos
Mediotoj ir rankiotoj gentys Meksikos teritorijoje apsigyveno daugiau kaip prie 20000 met. Duomenys rodo, kad emdirbyste pradta verstis madaug 1500800 pr. m. e., o nuo 900-300 pr. m. e. jau aptinkamas sudtingesni kultr formavimasis. Tarp 100-900 ms eros metais Meksikos teritorijoje susiformavo tokios isivysiusios Mezoamerikos civilizacijos kaip majai, olmekai, toltekai ir actekai. Nuo madaug 1200 m. iki ispan atvykimo, didesnij Meksikos dal kontroliavo actek valstyb. "Meksikos" pavadinimas kils i actek dievo Meitlio vardo.

Nepriklausomybs karas prasidjo 1810m. Rugsjo 16 d., j inicijavo Miguel Hidalgo (Migelis Idalgas), ispan kilms kunigas bei progresyvios idjos apskritai. Nepoleonui siverus Ispanija ir jos sost pasodinus savo brol, susidar padtis, kai Ispanijai esant okupuotai kolonijos praktikai tvarksi savarankikai. Meksikos konservatoriai ir turtingieji dvarininkai teberm senj Burbon dinastijos Ispanijos karali ir prieinosi liberaliai Napoleono politikai. Taigi susiformavo vis politini jg Meksikoje sjunga, kai tiek liberalai (siek demokratins Meksikos), tiek ir konservatoriai (kurie norjo Burbon dinastijos karaliaus ir senojo status quo) sutar, kad Meksika turi tapti nepriklausoma ir pati lemti savo likim. Rykiausios nepriklausybs karo figros buvo Jose Maria Morelos, Vicente Guerrero, generolas Agustin de Iturbide ir generolas Antonio Lopez de Santa Anna. Karas truko vienuolika met ir baigsi, kai nepriklausomybs alinink kariuomen 1821 m. um sostin Meksik. Nors nepriklausomyb buvo paskelbta dar 1810 m., teisikai ji buvo tvirtinta 1821 met rugpjt, Kordoboje (Verakruso valstija) vicekaraliui Juan de O'Donoj ir generolui Agustn de Iturbide pasiraius susitarim dl nepriklausomybs pripainimo. 1821 m. de Iturbide, buvs Ispanijos generolas, vliau perjs nepriklausomybs alinink pus, pasiskelb imperatoriumi - oficialiai tik laikinai, tol kol kurios nors Europos karalikos eimos atstovas bus tikintas tapti Meksikos monarchu (plaiau r. Meksikos imperija). 1823 m. kils sukilimas nuvert imperatori, ir buvo paskelbta Meksikos Respublika. 1824m. prezidentu tapo Flix Fernndez (pasivadins Guadalupe Victoria", kas simbolizavo Gvadalupes Dievo Motina ir od "Pergal").

Meksikos nepriklausomybs karas

Grenlandija
Grenlandija - didiausia pasaulio sala, taip pat Danijai priklausanti sal grup iaurs Amerikoje. Apie 81% salos padengta ledu. Atrasta 875 metais. Pradta kolonizuoti 1721. Tai i Danijos autonomij gavusi sala. Pagrindiniai verslai - vejyba bei turizmas. Taip pat jauiamas pagyvjimas IT sektoriuje. Turistus itin traukia geizeriai - ilto arba alto vandens srovi sukurti naturals gamtiniai fontanai.