Está en la página 1de 16

REFERATAS

Didieji geografiniai atradimai

vadas
Geografinio ems painimo istorija yra neatskiriama visuomens istorijos dalis, glaudiai susijusi su bendra monijos riba. Todl nei atskiros kelions,nei nauj emi atradimai, nei naujos kartografins bei geologins svokos nra atsitiktins. Ne visai teisingair vienaalika bt teigti, jog geografiniai ygdarbiai buvo tarsi stumiami, vien tik civilizacijos raidos ir socialini aplinkybi skatinami. Anaiptol. Nauji geografiniai atradimai turjo ir grtamj poveik:skatino transporto vystym, pagyvino prekyb, o dl to didjo preki paklausa, tobuljo gamyba. Itin didiul tak geografiniai atradimai turjo moni pasaulirai. Jie ne tik skatino painim, mokslinius tyrimus, bet ir padjo formuotis naujiems politiniams reikiniams. Kelioni tikslai vairiais laikais buvo skirtingi, vis kitos prieastys jas skatino.Tai neblogai atspindi prekybini keli pavadinimai: iko keliai, nefrito keliai, prieskoni keliai,juodj verg keliai,ir kt. Geografini kelioni ir atradim istorijoje nemaa viliojani, fantastik ir netgi romantik vyki. Geografijos istorija, kaip ir kit moksl istorija, kuriama ir ms dienomis. Nors geografijos mokslo raidoje ir yra laikotarpis, vadinamas Didij geografini atradim vardu, bet iandien manoma, jog tikrai dideli geografiniai atradimai dar bus padaryti.

Didiaisiais geografiniais atradimais vadinami geografiniai


atradimai XV ir XVI a. sandroje: Gerosios Vilties kyulio atradimas (1488m. Diasas); Amerikos atradimas ( 1492m. K.Kolumbas); Jr kelio Indij atradimas (1497-1498m. V. de Gama); Pirmoji kelion aplink pasaul (1519-1522m. F.Magelanas); Didieji geografiniai atradimai prisidejo prie kartografijos pltros - pradeti braiyti nauji emlapiai. Per daugel imtmei druska buvo vienintelis Europoje inomas prieskonis ir konservavimo priemon. Romos imperijos laikais Europoje atsirado ir nauj prieskoni: cinamonas, gvazdikliai, pipirai. Visi jie buvo veami i tolim Azijos ali Indijos ir Indokinijos.. 1453m. lugus Bizantijai prekybos prieskoniais monopolis atiteko arabams. Per trump laikotarp milinikai iaugo prieskoni kaina tarp auginimo viet, pavyzdiui, Moluk salose ir galutinio pardavimo viet Europoje prieskoni kaina iaugdavo daugiau nei imt kart. Kadangi pagrindinius sausumos kelius kontroliavo arabai atrasti jros keli Indij atrod labai viliojanti perspektyva. Taigi, prieskoniai tapo viena i pagrindini didij geografini atradim paskat. Be to didiuosius geografinius atradimus skatino ir ios prieastys: Imokta statyti tobulesnius burlaivius-karaveles; Tikta, kad kakur Rytuose ar Afrikos gilumoje yra krikionik valstybi; Musulmonai kontroliavo pagrindinius sausumos kelius; Kar prie krikionis pradjo osmanai; Portugalija, XIII a. isivadavusi i arab valdios - pirmoji pasaulyje tautin valstyb. Daugiausia ekspedicij reng Portugalija ir Ispanija. Geografini atradim padariniai: Krito pinig vert,nes buvo atrasta aukso ir sidabro Amerikoje; Sumajo prekybini miest Genujos ir Venecijos reikm; Ikilo Portugalija, Ispanija; I Amerikos Europ atveti nauji augalai (bulvs, kakava, kukurzai, tabakas, cukranendrs), i Europos Amerik - naminiai gyvuliai (arklys, avys, kiauls, okos, jauiai), Susidar slygos krikionybei ir Europos kultrai plisti; Spartjo geografijos ir kit moksl raida, pasidar platesnis ir atviresnis taut bendravimas; Europiei skverbimasis atne nelaimes Amerikos, Azijos ir Afrikos tautoms, griov j kultr, ikreip natrali j visuomens ir kio raid. Skatino kolonijinius grobimus, stiprino Amerikos, Azijos, Afrikos taut priespaud,sunaikino actek, maj, ink civilizacijas.

Vliau atradimai tapo ukariavimais, o ispanai ir portugalai- varovais kovoje dl pasaulio pasidalijimo. naujai atrastas emes iekoti turt ir platinti krikionybs vyko portugalai ir ispanai. Portugalai sitvirtino Afrikos ir Indostano pusiasalio pakrantse bei gretimose jrose, prasiver Piet Amerikos rytin pakrant ir versi tolyn. Ispanai apsigyveno Karib jros salose. Jie inaikino vietinius indnus ir m veti negrus i Afrikos. Daugiausia negr prekyba vertsi portugalai. 1487 m. portuglas Bartolomjus Diasas apiplauk vakarin Afrikos pakrant atrado Gerosios Vilties kyul. 1497 m. Vaskas da Gama apiplauk Afrik ir rado vandens keli Indij Kristupas Kolumbas prijo ivad, kad em apvali ir plaukiant vakarus galima pasiekti Indij. 1492 m. Ispanijos karalien dav jam tris laivus. Plaukdamas jis atrado Amerik. Dar po keli kelioni, neatvedamas nei aukso, nei brangenybi, nei prieskoni, jis pakliuvo Ispanijos valdov nemalonn 1501 - 1502 ekspedicijose Vakar pusrutulio pietinio emyno pakrant dalyvavo italas Amerigas Vespuis. Jis suprato, kad jo aplankytos ems ne Azija ir pasil jas vadinti Naujuoju pasauliu, o vliau nauj emyn pasilyta vadinti Amerika. 1519 m. Fernandas Magelanas, palaikomas Ispanijos karaliaus pradjo kelion aplink pasaul. Magelanas buvo nuudytas Filipinuose bet jo ekspedicija apiplauk aplink pasaul.

Vasko da Gama
(Jr kelio Indij atradimas 1497-1498m.)

1497 metais buvo parengta laiv eskadra iekoti jr kelio i Portugalijos aplink Afrik Indij. Ekspedicijos vadovu buvo paskirtas Vaskas da Gama. Jo inioje buvo trys laivai ir vienas transporto laivas su maisto atsargomis. I viso ekspedicijoje dalyvavo 170 moni. 1497 met birelio 8 dien laivai iplauk i Lisabonos ir nuplauk iki Siera Leons. I ten pasuko pietvakarius, o u pusiaujo - pietryius. 1497 met gruodio pabaigoje laivai plauk jau rytinmis Afrikos pakrantmis. Vietiniai gyventojai portugalus sutiko palankiai. Mozambiko krante V. da Gama savo karaliaus pavedimu pastat kelis akmeninius stulpus, vadinamus padranais. Tokie stulpai buvo statomi aikiai i jros matomose vietose kaip orientyrai. Vienoje padrano pusje buvo ikaltas Portugalijos herbas ir karaliaus vardas, kitoje - statytojo vardas ir padrano pastatymo data. 1498 m. gegus 18 d., portugalai ivydo Indijos krantus, o po dviej dien nuleido inkarus Kapokats lankos uoste, kuris buvo u keli kilometr iaur nuo Kalikuto miesto. Tik mnesio pabaigoje vietinis Kalikuto valdovas prim kapiton. Dovanos, kurias atne V. da Gama, nepadar reikiamo spdio. Bet laikai, atveti nuo Portugalijos karaliaus, buvo auktai vertinti. Taip buvo umegzti diplomatiniai ir prekybos ryiai. Taiau prekyba Indijoje seksi sunkiai, todl nedaug pavyko sigyti gvazdik, cinamono ir brangakmeni. I ilikusi V. da Gamos dienorai galima sprsti, kad kelion atgal buvo labai sunki. Laivuose buvo daug sunkiai sergani jreivi. 1499 met vasario 1 dien du laivai pasiek Mozambik ir tik rugpjio pabaigoje V. da Gamos laivas plauk Lisabonos uost. I keturi laiv sugro du, kuriuose buvo ne daugiau kaip pus gulos nari. Sugrus jr keliautoj V. da Gam Portugalijos karalius Manuelis I (14951521) apdovanojo Vidigeiros grafo ir Ryt Indijos admirolo titulais. Vliau V. da Gama suorganizavo dar dvi keliones Indij. Vaskas da Gama suorganizavo dar dvi keliones naujai atrastas emes.1502-1503 m. admirolas V. da Gama vadovavo Indij plaukianiai 20 laiv eskadrai. kr Portugalijos faktorijas Mozambike ir Indijoje. Malino vietins valdios pasiprieinim ir tvirtino Portugalijos valdi Indijoje. Iki

iol prisimenamas V. da Gamos jrinink atsakymas, kai indai klausinjo, kas paskatino portugalus vykti tokias tolimas keliones. Atsakymas buvo: Krikionyb ir prieskoniai. 1524 m. V. da Gama buvo paskirtas Portugalijos vald Indijoje vicekaraliumi. Trei kart atplauks Indij mir Koino uoste. V. da Gamos ekspedicija nebuvo labai skminga, taiau isiaikinta, kokios pelningos prekybos galima tiktis ateityje. Jr kelio Indij atradimas buvo vienas didiausi vyki pasaulins prekybos istorijoje. Nuo tada prekybos laivai Indijos vandenyno alis ir Kinij plaukdavo aplink Gerosios Vilties kyul. Portugalija XVI a. tapo viena stipriausi pasaulio jrini valstybi. 1898 metais, minint jr kelio Indij atradimo 400-sias metines, V. da Gamos palaikai buvo perlaidoti Jeronimo ordino vienuolyne Belene, Portugalijoje. Balto marmuro sarkofag, kuris ilsisi ant ei marmurini lit nugar, puoia herb ir burlaivi reljefai. Sarkofago autorius - Simonas uz da Luas Surianu.

Kristupas Kolumbas
(Amerikos atradimas 1492m.)

Kristupas Kolumbas - Amerikos atradjas. K.Kolumbas ymiausias tuo, kad su Ispanijos vliava 1492 metais perplauk Atlanto vandenyn ir pasiek Amerikos krantus, nors tuo metu tikjo, kad priplauk Tolimuosius Rytus. Iplauks trimis laivais "Nia", "Pinta" ir "Santa Maria" Kolumbas tikjosi rodyti, kad em yra apvali ir Indij galima pasiekti plaukiant prieing pus. Tuo metu idja, kad em yra sferins formos jau buvo gana paplitusi ir Kolumbo idjai prietarauta daugiau dl to, kad manyta, jog vandenynas esantis tarp Indijos ir Europos yra per didelis, kad j bt galima perplaukti. K. Kolumbas jau seniai rinko inias apie emes, esanias u Atlanto vandenyno. Jis neabejojo, kad em yra rutulio formos, bet jam atrod, kad tas rutulys ymiai maesnis. tai kodl jis galvojo, kad Indija yra palyginti netoli nuo Azor sal, ir plaukiant vakarus galima j pasiekti.

K. Kolumbas nusprend nusigauti Indij vakar keliu, ir jau 1484 metais pateik plan Portugalijos karaliui. Taiau negavs pritarimo jis pabga Ispanij, kad pasilyt savo projekt karaliui Ferdinandui. Po ilg pastang projektas buvo patvirtintas. K. Kolumbas gavo tris nedidelius laivus: "Santa Marija", "Ninja", "Pinta"; sukomplektavo komand ir 1492 met rugpjio 3 dien iplauk i Ispanijos Paloso uosto iekoti Indijos. Eskadra plauk ramiu ir tuiu vandenynu ilgiau kaip mnes.Rugsjo 15 dien K. Kolumbas ir jo bendrakeleiviai ivydo tolumoje ali ruo. Taiau j diaugsm pakeit lidesys. Tai nebuvo ilgai lauktoji em, o tik Sargaso jra - milinikas dumbli telkinys. Plaukdamas K. Kolumbas ved du laivo urnalus. Viename - sumaindamas nuplauktus atstumus, o antrame ymjo tikruosius. Pirmj urnal matydavo ir jreiviai. Ilgai plaukiant ir neatrandant ems jreiviai buvo sukil, taiau K. Kolumbui mait pavyko numalinti. Spalio 11 dien deimt valand ryto K. Kolumbas, dmiai siirjs nakties migl, pastebjo tolumoje mirgani vies, o 1492 metais spalio 12 dien paryiu, dar tebevieiant mnuliui, vienas prieakinio laivo jreivis suuko: em!. Laivuose num bures, ir ryt keliautojai pamat nedidel sal, apaugusi palmmis. Tai buvo Baham grups sala. Vietiniai gyventojai j vadino Guanahaniu, o K. Kolumbas pavadino San - Salvadoru. Taip buvo atrasta Amerika! Taiau pats K. Kolumbas iki gyvenimo pabaigos buvo sitikins, kad naujos ems jis neatrado, o tik surado keli Indij. Tad ir vietinius gyventojus, kuriuos jie rado saloje pavadino indnais. K. Kolumbas greitai sitikino, kad atrasta sala ne viena - tai buvo itisas salynas. Plaukdamas pietus, K. Kolumbas kitas salas pavadino Santa Marija ir Ferdinandu (dabar Long Ailendas). Spalio 28 dien K. Kolumbas pasiek Kub. Kubos gyventojai buvo kultringesni u Baham sal gyventojus. Ten K. Kolumbas rado statul, nam, surst i ak ir nendri, krvas medvilns ir pirm kart pamat kultrinius augalus - tabak, kukurzus ir bulves, vliau paplitusius po vis pasaul. Vietiniai gyventojai taip pat turjo ir aukso, kur ispanai vairiausiais bdais pasisavindavo. Lapkriio 20 dien paslaptingai dingo Pintos laivas. Kolumbas tar idavyst. 1492 met gruodio 4 dien K. Kolumbas atrado Haiio sal (tada ispanai j pavadino Espanjola). Gruodio 25 dien didiausias jo laivas Santa Marija suduo uplauks ant rif. Visas jos ekipaas negaljo tilpti Ninjos laiv, todl ioje saloje K. Kolumbas pastat La Navidada fort ir, paliks ten keturiasdeimties vyr gul, 1493 met sausio 16 dien pasuko atgal Europ (tuo metu jis jau buvo susitiks Pintos laiv). Taiau kilusi audra iblak laivus. Tik 1493 met vasario 18 dien ikankinti jrininkai ivydo Azor salas, o kovo 15 dien plauk Paloso uost. 1493 met rugsjo 25 dien skubiai buvo organizuota antroji ekspedicija. kart K. Kolumbas ved 17 laiv. Su juo iplauk daugiau kaip tkstantis penki imtai moni. Lapkriio 3 dien po labai varginanio plaukimo jreiviai pamat tolumoje aukt kaln. Tai buvo Dominikos sala. Kit dien buvo atrasta kita kalnuota sala, Gvadelupa. ia ispanai vietoj taiki ir maloni Baham sal gyventoj sutiko karingus ir iaurius

mogdras, karib genties indnus. vyko kautyns. Atrads Puerto - Riko sal, K. Kolumbas 1493 met lapkriio 22 dien priplauk prie Espanjolos. Nakt laivai pasiek t viet, kur buvo fortas. Aplinkui buvo tylu, ant kranto nesimat n vieno iburlio. Atvykusieji iov, bet tik aidas atliep tolumoje Ryt K. Kolumbas suinojo, kad savo iaurumu ir godumu ispanai taip sukirino prie save indnus, kad vien nakt jie netiktai upuol tvirtov ir, iud ispanus, j sudegino. Antroji K. Kolumbo kelion buvo ne tokia skminga. Buvo atrastos Maosios Antil salos, Puerto - Rikas, pietinis Kubos krantas, taiau iekomo aukso buvo labai maai. K. Kolumbui iplaukus iekoti nauj emi (tos kelions metu jis atrado Jamaikos sal), indnai Espanjoloje, pasipiktin ispan priespauda, sukilo. Taiau jie pralaimjo: imtai j tapo vergais, buvo isisti Ispanij ir priversti dirbti labai sunkius darbus. 1496 met birelio 11 dien K. Kolumbas sugro Ispanij. Po Antrosios kelions K. Kolumbas buvo sutiktas ne tik labai altai, bet ir neteko daugelio privilegij. Tik po ilg varg jam pavyko 1498 met vasar paruoti eis laivus treiajai kelionei. Nors jau buvo inomas V. da Gamos kelias Indij, K. Kolumbas norjo atrasti dar vien keli nuo savo nauj emi Piet Azij. Todl jis jau 1501 met ruden pradjo ruoti keturis laivus (150 moni) ekspedicijai. 1502 met balandio 3 dien K. Kolumbas iplauk savo ketvirtj, paskutin kelion. kart praplauk iilgai Centrins Amerikos krant, nuo Hondro ligi Panamos. Panamoje i indn K. Kolumbas suinojo, kad jo laivai yra siauroje ems juostoje tarp dviej vandenyn, bet keli tarp j pastoja aukti kalnai. K. Kolumb nuo Ramiojo vandenyno skyr tik 65 km, taiau jis to neinojo. Taip ir nerads iekomo ssiaurio, kuriuo bt galima nuplaukti Pietryi Azij, K. Kolumbas pasuko Jamaik. 1504 metais birelio 29 dien jis visam laikui paliko Jamaik. Dl stipri ir nepalanki vj tik po 1,5 mnesio jis pasiek Espanjol, o lapkriio 7 d. parplauk Ispanij. Sunkiai sergantis jis buvo parvetas Sevilij. 1506 metais mir Valjadolide (Ispanijoje), neauktame name dulktoje gatvje, dabar vadinamoje jo vardu. Tik XVI amiuje buvo vertinti K. Kolumbo atradimai, kai auksas ir sidabras i Meksikos ir Peru m plaukti Europ.

Donas Kabotas

Dono Kaboto statula Bonavistoje

Nors tikrasis jo vardas Giovanni Caboto, taiau labiau inomas kaip Donas Kabotas - dl savo kelioni ir tyrinjim po Anglijos vliava .1497 iplauk i Bristolio, iekodamas jr kelio Azij. Kelion pabaig iaurs Amerikos emyne. Jis ir jo vyrai buvo pirmieji europieiai, neskaitant viking, i ties patek iaurs Amerik - Kristupas Kolumbas jos net nebuvo mats. Greiiausiai igirds apie Kolumbo atradimus, Kabotas nusprend ir pats atrasti keli vakarus. Jis nuvyko su savo planais Anglij. Anglijos karalius Henrikas VII suteik jam "Pilnus galiojimus, leidim ir gali plaukioti po visus mums priklausanius kratus ir jras Rytuose, Vakaruose ir iaurje su ms vliavomis ir herbais su penkiais laivais... ir tiek vyr ir jreivi, kiek prireiks anksiau mintiems laivams, savo pai lomis iekoti, atrasti pagoni ir bedievi, anksiau neinom krikionims, kratus ir regionus, kad ir kas jie bebt ir kokioje pasaulio dalyje jie bebt.". Kabotas ivyko Bristol pasiruoti pirmajai savo kelionei. Tuo metu Bristolis buvo antras didiausias Anglijos jr uostas. Kabotas ivyko su vieninteliu laivu, pavadintu Matthew - mau (50 ton), taiau greitu ir pajgiu. gul sudar tik 18 moni. Kelion prasidjo 1497 gegus 2 arba 20, tiksliai nra inoma. I pradi iplauk Airij, i kur planavo plaukti vakarus, Azij. Tuo metu dar buvo neinoma, kad Amerika yra atskiras emynas. 1497 birelio 24 Donas Kabotas isilaipino Niufaundlende. Tiksli vieta neinoma, manoma, kad tai galjo bti arba St.John, arba Bonavista. Skyrs kakiek laiko ityrinti emms, tikriausiai apie liepos 20 keliautojas pasuko atgal Anglij ir rugpjio 20 gro Bristol. Anglijoje Kabotas buvo apdovanotas 10 svar sterling, vliau jam paskirta pastovi 20 svar sterling pensija. Kitais metais, 1498, jis vl iplauk - kart jau su 5 laivais. Vienas t laiv beveik sksdamas netrukus pasirod Airijos uoste. Apie kitus nuo to laiko niekas nieko negirdjo. Dono snus Sebastian Cabot vliau pats ivyko iaurs Amerik, 1508 metais iekodamas iaurvakarinio kelio. Bristolyje Dono Kaboto atminimui stovi 30 metr aukio Kaboto Boktas (Cabot Tower), pastatytas 1897 (400 imt met jo atvykimo Njufaundlend,

sukakiai). Bristolio uoste pastatyta jo laivo Matthew reprodukcija, taip pat - keliautojo statula.

Amerigas Vespuis
Po K.Kolumbo naujai atrastas. naujai atrastas emes m plaukti vis daugiau ukariautoj i Ispanijos ir Portugalijos. Kelis kartus ekspedicijose Amerik dalyvavo ital kilm jrininkas Amerigas Vespuis. Kelionse jis sitikino, kad K.Kolumbo atrastos ems yra ne Azija, bet iki iol europieiams neinomas emynas. A.Vespuio garbei naujas emynas pradtas vadinti Amerika: pradioje tik pietinis emynas, o vliau ir iaurinis. 1499, 1502, 1505 ir 1509 m. Alonsas Ocheda ir Amerigas Vespuis tyrinjo iaurin Piet Amerikos pakrant nuo Marakaibo lankos iki dabartins Pranczijos Gvianos. Netoli Marakaibo lankos jie mat namus ant poli, dl to pavadino em Maja Venecija - ispanikai Venezuela.

Fernandas Magelanas
(Pirmoji kelion aplink pasaul 1519-1522m.)

1493 met gegus 3 dien popieius ileidia bul Intercaotera, kuria pirm kart padalintas pasaulis. iuo pagrindu 1494 met birelio 7 dien prasidjo Portugalijos ir Ispanijos valstybi derybos. Po ilg gin linija buvo nubrta vakariau aliojo Kyulio sal. rytus nuo ios linijos visos teritorijos turjo bti Portugalijos takoje, o vakarus - Ispanijos. Taiau demarkacin linija kitoje pusrutulio pusje buvo nenustatyta. Todl, kai portugalai keliaudami vakarus pasiek Moluk salas - sien klausimas vl ikilo vieum.

Tuomet F. Magelanas pasilo plan, pagal kur, jis nuplauks Moluk salas ir isiaikins ar tos ems neturi priklausyti Ispanijai. Jo nuomone, kelionms Molukus reikjo atrasti ssiaur, jungiant Atlanto vandenyn su Ramiuoju. F. Magelanui pavyko rodyti karaliui Karlui I, kad kelion bus skminga ir duos didel naud Ispanijai. Buvo paruoti penki laivai ir aprpinti maisto produktais dvejiems metams. F. Magelanas plauk Trinidado laivu, o kiti laivai buvo pavadinti San Antonio, Konsepsjon, Viktorija ir Santjago. Kelion prasidjo 1519 met rugsjo 20 dien. 1519 met rugsjo 20 dien flotil iplauk i San Lukaro uosto, esanio Gvadalkviviro iotyse. Po dviej mnesi jie pasiek Brazilijos krantus. Niekas neinojo ar ssiauris, kurio ieko i vis egzistuoja. F. Magelanas man, kad jo reikia iekoti 35 p.pl. Taiau, j didiam nusivylimui, po beveik du mnesius trukusi tyrinjim paaikjo, kad tai La Platos ups iotys. Toliau buvo plaukiama tik dien ir labai arti pakrants. Taip juos uklupo ir iema. Kovo 31 dien vienoje i lank, kurioje buvo gausu uvies, altini, nusprend iemoti Beveik penkis mnesius altis ilaik flotil nirioje, nelemtoje San Chuliano lankoje. Taiau vos tik aprimus iemos audroms, F. Magelanas isiunt maiausi, bet greiiausi laiv Santjag valgyb. Kapitonui Seranui buvo liepta plaukiant pietus ityrinti visus uutekius ir prajus tam tikram laikui - sugrti su praneimu. Taiau sutartam laikui prabgus F. Magelanas nesulauk laivo. inia j pasiek ne i jros, o i sausumos. Kart nuo vienos pakrants kalvos, svyruodamos ir vos besilaikydamos ant koj, leidosi emyn kakokios dvi keistos mogystos. Nuogi, pusiau sual, bado ikamuoti ir sulaukj mons - vaiduokliai, buvo du jreiviai i Santjago. Jie atne blog ini. Laivas sudus, o jreiviai laukia jo pagalbos vienoje i lank. Tai buvo didelis praradimas - nors mons ir gro, taiau vienas i greiiausi laiv buvo prarastas. 1520 metais spalio 18 dien, po dviej mnesi nuobodaus, nereikalingo laukimo, F. Magelanas sak pakelti inkarus. 1520 met spalio 18 dien F. Magelanas iplauk toliau iekoti ssiaurio. Po keli dien jie priplauk nir ikyul - staios kalvos, kalnai su snieguotomis virnmis, jokios gyvos btybs ir tik nenutylantis vjas. F. Magelanas vylsi, kad tai ir bus iekomas ssiauris. Su apmaudu jreiviai vykd F. Magelano sakymus: jie visi man, kad tai i vis pusi udara lanka. Du laivai liko vietoje, kad itirt su atvira jra besiribojani lankos dal, dviem kitiems - San Antonio ir Konsepsjon - buvo sakyta kiek galima toliau nusigauti lankos gilum, bet grti ne vliau kaip po penki dien. Laikas jiems buvo labai brangus, be to seko ir maisto atsargos. kart F. Magelano viltys pasiteisino. Gr laivai prane, jog tai i tikrj ssiauris. Keturi laivai, pirm kart monijos istorijoje, ltai ir tyliai plauk negyvenam, nir ssiaur, kur nuo ami nebuvo patek europieiai. Aplinkui nebuvo matyti n vienos gyvos btybs, ir vis dlto aplinkui turjo bti mons, nes nakties tamsoje tvyksiojo ugnys, todl F. Magelanas ir pavadino krat Tierra del Fuego (Ugnies eme). ias negstanias ugnis mat ir vlesni keliautojai. Tai aikinama tuo, kad Ugnies ems gyventojai, bdami emiausioje kultros pakopoje, neinojo ugnies gavimo meno, todl jie ir dien, ir nakt degindavo savo bstuose saus ol ir akas. F. Magelano laivai plaukdami ssiauriu vis laik turjo saugotis seklum, aplenkti

uolas. Prieinis vjas pl laiv bures. Po 38 dien jreiviai pamat Ramuj vandenyn. Taip buvo atrastas ssiauris, kuris buvo pavadintas Magelano vardu. Taiau ne visi laivai pasiek Ramj vandenyn. San Antonijo laivo gula sukilo, sum ir surakino grandinmis kapiton, ir 1521 met kovo mnesio pabaigoje gro Ispanij. Dezertyravusio laivo komanda apkaltino Magelan idavyste, todl jo mona ir du vaikai greitai mir skurde. Tik iplauk Ramj vandenyn F. Magelano laivai pasuko iaurs vakarus. Tris mnesius ir 20 dien laivai plauk neturdami nei vieio maisto, nei tinkamo gerti vandens. Beveik visa gula sirgo skorbutu, o 19 moni mir. Laim, kad vandenynas buvo labai ramus, todl F. Magelanas j ir pavadino Ramiuoju. Jo vandenimis ekspedicijos dalyviai nuplauk 17 tkstani kilometr, taiau netiktina, jog pakeliui nesurado nei vienos salels. Istorikai iki iol negali paaikinti, kodl F. Magelanas nuplukd laivus u 10 . pl., nors inojo, kad Molukai yra prie pusiaujo. Pagaliau 1521 m. kovo 6 dien pasirod salos. 1521 met kovo 6 dien F. Magelanas pasiek dvi gyvenamas salas. Tai buvo Filipin sal grup. Laivai plauk tarp sal, kartas nuo karto sustodami. Bdami labai pamalds ir tikri krikionys, stengsi pakriktyti ir ionykius. Atrod, kad jiems pradjo sektis. Taiau vienos salos valdytojas atsisak paklusti. Kilo kiviras, kurio metu 1521 m. balandio 27 dien F. Magelanas uvo. Vliau uvo dar keliolika jreivi. Laivuose liko 115 moni. Valdyti tris laivus buvo nemanoma, todl Konsepsjonas buvo sudegintas. Atrad Lusono sal, pabuvoj Kalimantano saloje, jreiviai nuplauk Moluk salas. Pigiai prisipirko prieskoni ir kitoki grybi. Reikjo galvoti apie grim Ispanij. Plaukti toliau vakarus buvo pavojinga, nes tai jau buvo portugal ems, o bet koks susitikimas su portugalais grs nelaisve. Buvo nusprsta, kad Trinidadas po remonto iplauks vliau, o Viktorija vakar keliu plauks aplink Gerosios Vilties kyul. Viktorijos kapitonu tapo Chuanas Sebastianas El - Kanas. 1522 met vasario 13 d. laivas iplauk link Afrikos. Stengdamasis ivengti susitikim su portugalais, kapitonas sak plaukti kuo toliau pietus, kuo toliau nuo pagrindini jrini keli. Ispanai, u prieskonius pardav netgi savo asmeninius drabuius, kent didiul alt. Vakar vjai trukd spariai irtis priek. Glo vandens jie turjo utektinai - tuo pasirpino kapitonas. Taiau maisto trko. Vienas po kito i bado ir varginanio darbo mir jreiviai. Dalis komandos, netgi sil plaukti Mozambik ir pasiduoti portugalams nelaisv. Taiau kiti pareik, jog geriau prarasti gyvyb, negu garb. Tad buvo nusprsta toliau plaukti Ispanij. 1522 met rugsjo 6 dien Viktorija nuleido inkar Gvadalkviviro iotyse. Beveik septynis mnesius utruko kelion i Moluk Ispanij. I penki laiv sugro tik vienas, o i 265 gulos nari - tik 18. Taiau Viktorija parve tiek prieskoni, kad los, ileistos ekspedicijai, atsipirko. Trinidado remontas utruko. Nepalanks vjai neleido jam nuplaukti Panam. Molukuose j laiv surado portugalai, kurie atm visas navigacijos priemones, instrumentus, emlapius. Tik 1526 metais Ispanij gro keturi jos jreiviai. F. Magelano kelion rod, kad em yra apvali, kad j galima apiplaukti vandenynais, kurie uima didesn ms planetos dal. Taip pat atrado pietin Amerikos emyno rib ir ssiaur tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyn.

Portugal kolonijin imperija


Portugalija Amerikoje pradjo veikti madaug kartu su ispanais ir m steigti kolonijas piet Amerikos rytuose. Kolonizavo dabartin Brazilij. Tordesiljo sutartis galutinai tvirtino tok piet amerikos pasidalijim tarp portugal ir ispan, nes portugalams atidav teritorijas, kuriose yra Brazilija. Tiesa, su laiku portugalai pam daugiau, nei leido ta sutartis. Portugalijos kolonizuotose emse, skirtingai nei kitur, kolonistai laisvai maisi su negrais vergais, todl dabar Brazilijoje daug mulat. Pradioje kolonizuotos pakrants, vliau imta skverbtis emyno gilum, kur, daugiausiai greta Amazons ir jos intak (up ir jos pagrindiniai intakai iki tam tikr viet tinkami laivybai jriniais laivais), steigti miestai. Taiau Amazonija i esms nesisavinta; dar ir po Brazilijos nepriklausomybs joje ilgai gyveno nuo pasaulio atskirtos ir europiei neatrastos indn gentys. Brazilija tapo nepriklausoma madaug sykiu su ispan kolonijomis, taiau taikiai: Portugalijos princas, uaugs ia, atsisak vykti tvyn ir pasiliko valdyti Brazilijos, kuri tapo Brazilijos Imperija. Prie tai dar kur laik egzistavo Jungtin Portugalijos, Algarvs ir Brazilijos karalyst. Dabar portugal valdytos ems - miri rasiniu poiriu sritis, taiau absoliuti dauguma moni kalba portugal kalba, etniniai indnai sudaro ma procent gyventoj.

Ispan kolonijin imperija


Ispanai Amerikoje pasirod pirmieji, Kristupas Kolumbas j vardu, po Tordesiljo sutarties gavo teis pretenduoti vakarin Amerikos dal. Pradioje uiminjo Karib salas, po to msi Centrins ir Piet Amerikos. Buvo steigtos keturios kolonijos: Naujoji Granada, Naujoji Ispanija, La Plata bei Peru. Ispan konkistadorai nukariavo pagrindines ikikolumbines indn civilizacijas: actekus, majus, inkus. Indnai buvo atveriami krikionyb, imami vergais, mediojami pramogai. Kita vertus, ispanai savo kalbos nepiro taip aktyviai kaip krikionybs ir evangelizacija taip pat vyko vietinmis kalbomis - keuj, nahuatl ir gvarani. Viena i pirmj indn mokykl buvo kurta 1523 m. Fray Pedro de Gante.Iskyrus pietin La Platos dal (dab. Argentina ir Urugvajus) ispan kolonistai gana laisvai maisi su vietiniais indnais, dl to metisai sudaro nemenk dal vis buvusi Ispanijos kolonij populiacij. Toks maiymasis ir faktas, kad kolonijoms valdyti vietiniai metisai nebuvo skiriami, o buvo atsiuniami ispanai i ispanijos, m formuoti taut identiteta. Napoleonui umus Ispanij XIX amiaus pradioje ios tautos pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomyb. Vyko karai tarp j ir stipriausi ispan tvirtinim, ypa Peru, taiau galiausiai ispanai pralaimjo, ir bandymai atkovoti kolonijas nepasisek.Ispanijos valdioje liko tik kolonijos karibuose, jos nepriklausomyb gavo vliau. Dabar buvusiose ispan kolonijose vyrauja ispan kalba, taiau skirtingai nei kit ali buvusiose kolonijose, kai kuriose indn bendruomens vis dar vartoja ir savo kalbas.

Bolivijoje, pavyzdiui, dviej bendruomeni kalbos - Keuj ir Aimar turi ir oficiali kalb status greta ispan. Nors gyventoj daugum sudaro metisai, etnini indn taip pat kai kur yra ilik. Negr yra daug Karib salose, taiau j beveik nra visose kitose kolonijose, skirtingai nei angl .Dabartinje Meksikos teritorijoje, Centrinje ir Piet Amerikoje gyveno civilizuotos indn bendruomens - actekai, majai, inkai. Jie turjo savo valstybes, dideli miest, aukso. Majai turjo savo rat, literatr, tobul matematikos ir astronomijos sistem, vartojo pinigus (kavos pupeles).XVI a. ispan ukariautojai (konkistadorai) um didiausius indn civilizacijos centrus ir juos apipl. ymiausi konkistadorai E.Kortesas ir F.Pisaras

Ernanas Kortesas
Ernanas Kortesas (isp. Hernn Corts, Valle de Oaxaca markizas (1485- 1547 m. gruodio 2 d.) - konkistadoras, ukariavs Meksik, kuri tapo Ispanijos kolonija. Kortesas atvyko Naujj pasaul 1506 m. Jis dalyvavo Kubos ir Espanjolos ukariavime, u tai gavo didel ems vald ir indn verg. kis buvo tvarkomas pagal enkomjendos sistem, kuri puikiai veik ispanams ukariavus Kanar salas (kur buvo inaikinti vietiniai gvaniai), taiau Naujajame pasaulyje ji pasirod pratinga vietiniams gyventojams. Kubos kampanijos brutalumas, ir po to seks masin indn tis (nuo ukreiamj lig, sunkaus darbo ir nevilties) takojo E. Korteso poir indnus. Dl vliau, jau taps Naujosios Ispanijos generalkapitonu jis velniau elgsi su meksikieiais (tai tapo viena i prieasi, kodl Meksikoje iki iol iliko daug grynakrauj indn).1517 m. Francisco Hernndez de Crdoba ir 1518 Juan de Grijalva ekspedicijos link Jukatano krant gro aptikusios labai maai aukso, taiau jos igirdo pasakojimus apie tolimesn al, kurioje es labai daug aukso. E. Kortesas skubiai pardav arba inuomojo savo emes, o u gautus pinigus sigijo laiv ir atsarg, bei Kubos gubernatoriaus Diego Velzquez de Cullar (kuris buvo tolimas E. Korteso giminaitis) buvo paskirtas ekspedicijos vadu. Oficialus kelions tikslas buvo itirti tariamas emes vakaruose ir prekiauti su jomis. E. Kortesui buvo udrausta imtis kolonizacijos, taiau jis (anksiau studijavs teis) tikino gubernatori traukti nuostat dl nenumatyt priemoni, kuri galima imtis be leidimo i aukiau, vadovaujantis tikraisiais karnos interesais. Taiau paskutin minut gubernatorius, laiks E. Kortes per daug ambicingu, apsigalvojo. 1519 m. Kortesas iplauk i Kubos su 11 laiv, 500 vyr ir 15 irg. Ekspedicija trumpam sustojo prie Jukatano krant. Nors ten buvo labai maai aukso, bet ekspedicij papild 2 vertjai - i suduusio ispan laivo isigelbjs ir 7 metus tarp maj gyvens jreivis (mokjs maj kalb), bei verg, vliau tapusi E. Korteso meilue, La Malinche (mokjusi nahuatli ir maj kalbas). 1519 m. kovo 4 d. E. Kortesas isilaipino Meksikos pakrants vietovje, kuri pavadino Vera Cruz (Tikrasis kryius; dabar toje vietoje yra Verakruso miestas). kurdamas miest, jo gyventoj (t.y. savo kareivi) vardu jis galjo skelbti t em

Ispanijos karaliaus Karolio V valda. Vietiniai Sempoalos miesto gyventojai totonakai sutiko atvyklius su dovanomis, maistu ir auksu, o taip pat moterimis, kurios pirmiausia bdavo pakriktijamos, o tik tuomet prie j buvo prileidiami ispan kareiviai. I totonak E. Kortesas suinojo, kad i alis valdoma Tenotitlano miesto valdovo. Netrukus atvyko actek (meik) imperatoriaus Moktesumos II (kitaip Montesumos) atstovai, atve daugiau dovan - tikriausiai, buvo tikimasi ilaikyti ispanus atokiau nuo alies, patenkinant juos auksu. Taiau efektas buvo prieingas - tai dar labiau pakurst ispan trokim engti toliau. E. Kortesas taip pat suinojo, kad jis yra laikomas dievu Kecalkoatliu arba Kecalkoatlio atstovu (pagal actek mitologij, is dievas ivyko rytus, bet buvo paadjs sugrti. Sutapimo dka, 1519 m. buvo metai, kuriais, pagal actek ciklin kalendori, tas sugrimas ir turjo vykti). E. Kortesas pilnai inaudojo actek tikjim savo naudai. Nors kai kurie ekspedicijos dalyviai norjo kuo greiiau (prekybos arba vagysts bdu) gauti kuo daugiau aukso ir grti Kub, E. Kortesas tokius rezultatus laik per maais, ir siek sukurti imperij ir tapti jos valdovu. Jis sak nuskandinti visus laivus (iskyrus vien ma laiv susisiekti su Ispanija), taip atkirsdamas galimybes atsitraukti ir panaikindamas dvejones tarp lojalumo jam ir Kubos gubernatoriui. Tuomet E. Korteso armija pradjo yg link legendomis apipinto Tenotitlano. Kortesui atvykus Tlaskal (ma nepriklausom valstyb actek imperijos takoje), tlaskalieiai sutiko ispanus su ginklu, taiau ispanai, ginkluoti aunamaisiais bei plieniniais ginklais bei turj irgus, tlaskalieius nugaljo. E. Kortesas tlaskalieiaims paadjo, kad jei jie apsikriktys, taps jo pavadiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais, jis atleis jiems u j pasiprieinim ir nuvers pagrindin j prie, imperatori Moktesum. Kitu atveju, visi tlaskalieiai bsi iudyti. Tlaskalieiai sutiko su ultimatumu, tuomet E. Kortesas ts savo yg, papilds armij madaug 2000 tlaskaliei kari bei neikais. Taip pat buvo sigyta medvilnini arv, kurie pasirod bes efektyvesni prie strles nei ispan turimi grandininiai arvai.1519 m. lapkriio 8 d. ekspedicija pasiek Meksiko sln ir jame stovini actek imperijos sostin Tenotitlan. Moktesuma pasitiko E. Kortes ant pylimo, vedusio sostin, (kuri buvo sikrusi eero, apsupto ugnikalni, saloje). is susitikimas kartais vadinamas tikruoju Naujojo pasaulio atradimu - ia susitiko civilizacijos, kurios tkstanius met vystsi be jokio tarpusavio kontakto. E. Korteso gyvenim sunku apibdinti vienareikmikai. Jo veikla apm tiek sunkiai sivaizduojamus iaurumus, tiek ir puiki karo strategij, stengimsi, kad Meksika netapt plantacij alimi, atsidkojim savo sjungininkams tlaskalieiams, palaikomus santykius su vietos diduomene (Ispanijoje tebestovi viena Moktesumos palikuoni pilis), poir indnus kaip pagarbos vertus prieininkus (ir eimos narius taip pat). Tuo pat metu, iuolaikinje Meksikoje E. Kortesas yra smerkiamas (jam pastatytas tik vienas paminklas).

Ivados:
Viskas prasidjo dl aukso ir kit vertybi iekojimo. Toki valstybi kaip Ispanijos, Portugalijos, Pranczijos ar Anglijos valdovai siek nauj emi, kad plsti savo kaip tokios valstybs teritorij. Nauji geografiniai atradimai turjo ir grtamj poveik:skatino transporto vystym, pagyvino prekyb, o dl to didjo preki paklausa, tobuljo gamyba. Didieji geografiniai atradimai praplt mogaus akirat, spariai vystsi gamtos ir kiti mokslai, atsirado pirmosios spausdintos knygos. Formavosi naujas mogus su kitokiu pasaulio suvokimu, su didesniais ir subtilesniais dvasiniais poreikiais.