Está en la página 1de 1

Vientisinio sakinio skyryba

1. Brknys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardins dalies raomas tada, kai jungtis bna praleista, o vardin dalis reikiama daiktavardio arba skaitvardio vardininku (Vilnius Lietuvos sostin. Dukart du keturi keturi). 2. Brkn tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties raome tada, kai praleistas pirmasis suvestinio tarinio dmuo (Ms pareiga mokytis). 3. Brkn raome gretimj pasakym antroje dalyje vietoje praleisto, bet i pirmos dalies numanomo odio (I vienos stalo puss sdi motina, i kitos tvas). 4. Kableliais iskiriame du ar kelis derinamuosius neiplstus payminius, einanius po paymimojo odio (Buvo rytas, giedras, ramus). 5. Vienas ar daugiau nederinamj paymini, einani po paymimojo odio ir isiskiriani savo intonacija, iskiriami kableliais (Buvo ilgas ir saultas ruduo, be sniego). 6. Iplstiniai dalyviniai ir bdvardiniai payminiai, einantys po paymimojo odio, iskiriami kableliais. Prie paymimj od tokie payminiai neskiriami (uvis, uaugusias upje, paauks jra. Upje uaugusias uvis paauks jra). 7. Vientisinis ar iplstinis priedlis (payminys, ireiktas daiktavardiu ir suderintas su paymimuoju odiu bent linksniu), einantis po paymimojo odio, iskiriamas kableliais arba brkniais ( Vilija, ms upi motut, dugn kur aukso, veid kaip dang. moni vyr, moter ir paaugli prijo pilna Blaio gryia). 8. Priedlis, einantis prie paymimj od, kableliais neskiriamas (Raytoja emait yra visiems inoma). 9. Tikslinamosios aplinkybs iskiriamos kableliais. Jei jos turi jungiamj odi tai yra, pavyzdiui, kaip ir, ypa, tai iskiriamos drauge su tais odiais (Auktai medyje, paioje virnje, tupjo arka. iandien, tai yra vasario 19d., vyks klass tv susirinkimas). 10. Bejungtuks vienars sakinio dalys skiriamos kableliais (Pra, pradundjo karo vtra). Dvi vienars sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, kableliais neskiriamos (Ak, ikelk mane saul ar nutrenki gelmes). Kai prie vienares sakinio dalis kartojasi jungtukai ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas prie antrj ir tolimesnius jungtukus (Susiliejo ir tikrov, ir sapnai). Prie prieinamuosius jungtukus o, bet, taiau, tik, jungianius vienares sakinio dalis, kablelis dedamas visada (Vyrai kalbjo tyliai, bet labai aikiai). 11. Po apibendrinamojo odio prie vienares ir skaiiuojamsias sakinio dalis raomas dvitakis (Egl susilauk trij sn: uolo, Uosio, Bero). Kai apibendrinamasis odis eina po vienari sakinio dali, tai prie j raomas brknys (Ir laukuose, ir mikuose visur buvo daug sniego). 12. Kreipiniai sakinyje skiriami kableliais (Tekk, saulele, tekk). Iplsti kreipiniai iskiriami drauge su payminiais (Lauk, brangioji sesute, mans). 13. terpiniai paprastai iskiriami kableliais (Kit kart, savaime aiku, jis nepadarys tokios klaidos), skliausteliais (Tik pamatva: nebe toli eina prievaizdas Gimbutas(tas pats, kuris ir dabar paupyje tebegyvena)), brkniais (Rudeniop prabgs greit laikas susitiksim vliai). Tarp sudtinio sakinio dmen siterpia terpiniai iskiriami kableliais ir brkniais (Bna toki valandli, - Krizas jas gerai ino, - kada draugas mgsta atitolti, pabti vienas su savo ila galva). 14. terpiniais odiais nelaikome dalelyi: antai, atseit, berods, btent, destis, galbt, mat, rasi, rasit, taigi, taip, turbt ( Galbt jis inojo ar numan, kur a esu). terpiniais odiais nelaikome prieveiksmi anaiptol, apskritai, greiiausiai, paprastai, tikrai, tikriausiai, veikiausiai; prielinksnini konstrukcij i principo, i ties, i tikro, i tikrj, i viso (mogus i tikrj atrod geras). 15. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai jie eina pridurtinmis sakinio dalimis (Ir myljo j Vytukas, tartum savo draug). 16. Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami (Pasisveikino lyg brolis su seseria).