Está en la página 1de 5

BIOPRODUKCINIS KIS

Bioprodukcin k sudaro: 1. ems kis; 2. Mikininkyst; 3. vejyba. ems k lemiantys veiksniai Gamtiniai: 1. Temperatra ir krituliai (nuo klimato priklauso auginimos ems kio kultros pasirinkimas, lemia ems kio teritorin pasiskirstym) 2. Dirvoemio derlingumas (ar em palanki emdirbystei) 3. Reljefas ir auktis vi jros lygio (slygos kininkavimui, susisiekimui) Ekonominiai: 1. Technologin paanga (mokslo ir technikos naujovs) 2. Rinka (nuo jos priklauso ems kio produkcijos gamyba) 3. Transportas (pristatymo trukm) ems kio akos: Augalininkyst (emdirbyst) kultrini augal auginimas ir natralios augalijos naudojimas, norint aprpinti mones maistu, pramon aliavomis, o gyvilininkyst paarais. emdirbyst daugiausiai pltojama lygumose, kur delringi dirvoemiai. Svarbiausia: 1. Javai (grdins kultros) Ryiai (reikia drgno ir ilto klimato), kvieiai (maiausiai reikls ilumai), kukurzai (ilumos, drgms ir auktos temp.) 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Darovs Vaisiai Paariniai augalai (dobilai, migls, kukurzai) Aliejiniai augalai (rapsai, saulgros, alyvmediai) Tonizuojamieji augalai (kakavmediai, kavamediai, arbatmediai, tabakas) Pluotiniai augalai (medviln, linas) akniavaisiai (bulvs, batatai, cukriniai runkeliai)

Gyvulininkyst apima namini gyvuli ir pauki laikym bei auginim, tiekia aliavas, sukuria darbo viet, i gyvulininkysts produkt ir atliek gaminami paarai, vaistai. Svarbiausi: Galvijai (karv,jautis,verelis), kiaul kis, avys 1. Bitininkyst 2. Paukiai (vitos, sys, kalakutai)

3. Okos 4. Arkliai ems kio kultr ir gyvuli auginimui svarbios gamtins slygos, mitybos tradicijos, rinka. emumose labiau apsimoka pltoti augalininkyst, nes derlingi dirvoemiai, daug vietos ems kio pltojimui. Auktumose apimoka pltoti gyvulininkyst, nes nederlingos ems, nepalanki geografin padtis. ki tipai (pagal uaugintos ir parduotos produkcijos kiek): Natrinis ems kis kininkavimo forma, kai produkcija auginama tik eimos ar bendruomens poreikiams. Auginami kuo vairesni gyvuliai ir augalai. Vyrauja ekonomikai silpnose alyse. Prekinis ems kis vyrauja ekonomikai stipriose alyse. kiai parduoda didij dal pagamintos produkcijos, augina tik vien pelningiausi gyvn ar augal r. Intensyvusis kis pasiymi gausiais derliais. Stipriose ekonominse alyse iam kiui skiriama daug investicij, naudojama moderni techinka. Ekstensyvusis kis gaunami mai derliai, labiau paplite ekonomikai silpnose alyse, naudojami savo reikmms, taiau pliningas ir ekonomikai stipriose, jei yra didelis ems plotas, naudojama galinga technika. Lietuvos pokyiai ems kyje: Teigiami: 1. Sukurta ems kio bendrovi 2. tvirtina privati ems nuosavyb 3. Lietuvai buvo tiekiamas pigus kuras ir ems kio technika Neigiami: 1. Atsirado girtuoklyst, bedarbyst 2. Udaryta daug bibliotek ir kultros nam 3. Priklausomyb nuo Soviet Sjungos tiekiam aliav sunkino ems kio ekonomik. Veiksniai, lemiantys dirvoemio nykim ir dykumjim: 1. Dirvoemio erozija, dl netinkamo ir intensyvaus ems naudojimo. 2. Dirvomio druskjimas, dl didelio ems drkinimo kartose vietovse, daugiau vandens igaruoja nei susigeria em. 3. Nuganymas, problema tankiai gyvenamose alyse, kur skurdi augalija. Gyvuli bandos jas greitai sunaikina ir neleidia ataugti. 4. Dykumjimas, em dykumja dl netinkamo ems naudojimo, kuris sukelia erozija. Dl to nelieka augal, em upustoma smliu. Dykumjim skatina ir gamtiniai veiksniai (vjas, krituliai). Bdai dykumjimui sustabdyti:

1. 2. 3. 4.

Taikyti modernesnius ems kio dirbimo bdus. Riboti ganom gyvuli skaii teritorijoje. Skatinti mik ir krmyn atsodinim. Panaudoti usienio ali param.

ES ems kio politika, tausojanti aplink: 1. 2. 3. 4. 5. Mainama ems kio gamyba; Dalis ems paliekama dirvonuoti; Remiami kiai, kur laikoma ne daug galvij; Taikomi vairs ekonominiai apribojimai; Skatinama riboti tr naudojimo kiek, keisti biologines.

Mik tipai: Mik juostos: iaurs (vyrauja arktinje ir vidutini platum klimato juostoje, iplit iaurs rytuose ir vakaruose, valstybs JAV, Kanada, Rusija, neaukti mikai; egls, puys) 1. Taiga (spygliuoiai) auga ltai, nedidelis produktyvumas, netinkami plotai emdirbystei 2. Mirieji (spygliuoiai, lapuoiai) 3. Plaialapiai (lapuoiai) Piet (vyrauja subekvatorinje, subtropinje, pusiaujo klimato juostoje, iplit ties pusiauju, valstybs Brazilija, Indonezija, Peru, mediai labia aukti; palms, bananmediai) 1. Pusiaujo drgnieji mikai 2. Periodikai drgni (musoniniai) 3. Kserofitiniai mikai ir krmynai (kietalapiai) Medi reikm: 1. Sugeria anglies dioksid; 2. Gamina deguon; 3. Trukdo plisti drvoemio erozijai; 4. Teikia medien ir kitas grybes; 5. Grynin or nuo teral; Pasaulio ir Lietuvos mikingumas 30% Mikingiausios alys: Suomija, vedija, Brazilija, Indonezija, Kanada Didiausias mik plotas: Rusija

Mik kis Lietuvoje: Svarbiausia medienos produkcija yra fanera, medienos plokts ir pagaminti baldai, popierius. Eksportuojama Vokietij, vedij, Jungtin Karalyst. Mikai tinkami poilsiui, turizmui.

Mik nykimo prieastys: Ekonomikai stipriose alyse: Dl oro utertumo, rgiojo lietaus, medi kirtimai, norint pagaminti preki eksportui, dl keli tiesimo, elektrini statymo. Ekonomikai silpnose: Mik kirtimo ir deginimo, norint imaitinti didesn gyventoj skaii, apsirpinti aliavomis, kuru, kurti miestus, arba siekiant trumplaiks ekonomins naudos.

Prieastys, lemianios vejybos itekli gaus: 1. Vandens apytaka 2. Temperatra 3. Druskingumas 4. Gylis 5. altosios srovs (jose gausu planktono) uvingiausi regionai: Ryt Indijos vandenynas; iaurs ryt Atlantas; Pietryi Ramusis vandenynas; Pietryi Atlantas Daugiausiai uv sugaunanios alys: Kinija; Peru; JAV Japonija; il; Norvegija; Danija; Islandija. vejybos reikm: Maistas monms, ypatingai skurdesnse alyse gyvenantiems; Darbo vietos; I jros gyvnijos ir augalijos gaminami taukai, vaistai, papuoalai. Vandenyno biologini itekli apsauga: Mainami pramonins vejybos laivynai; Moderns uv laikymo ir gabenimo bdai; Nustatomos vejybos kvotos; Nustatomos saugomos teritorijos;

Apdorojamos tik vertingos uv rys.

Akvakultros pavojai: Fjorduose kaupiasi uv imatos, teralai, maja natraliai gyvenani uv.

Svokos: Embargas grd tiekimo udraudimas al, nesilaikant tarptautini susitarim. Plantacija didelis emdirbysts kis, kuriame auginamos viena ar kelios ems kio kultros. ems kio naudmenos ems kiui tinkama em. ems reforma ems naudojimo pertvarkymai, pvz.: em grinama savininkams, sukuriamos ems kio bendrovs. alioji revoliucija priemon, didinti ems kio produkcij: gausiau trti dirv, intensyviau drkinti, modernizuoti technik. Akvakultra dirbtinis uv veisimas ir auginimas glame vandenyje. Marikultra dirbtinis uv veisimas ir auginimas druskingame vandenyje. ems kio specializacija kai auginama tik viena pelningiausia kultrini augal ar gyvuli ris, norit gauti didel peln. Regionin specializacija kai kurioje nors alies dalyje pltojama viena kultriniu augal ar gyvuli ris. Kuri ri ems kio produkcijos Lietuva daugiau eksportuoja, o kuri importuoja? Eksportuoja fanera, pjaustin mediena, popierius, medienos blokts, baldai. Importuoja popieri, kartona baldus i Lenkijos, Vokietijos, pjaustin medien i Rusijos. Kokia mik reikm Lietuvos ekonomikai? Spariai auganios medienos pramons poreikiai atne peln, taip pat penlingos ir turizmo ir poilsiaviei krimas svarbus alies ekonomikai. Kaip iuolaikins technologijos padeda verstis ems kiui? Drkinimo sistemos padeda drkinti em neplankaus klimato alyse, kombainai, kuri dka nereikia nuimti derliaus rankomis, chemins tros. Nurodyk prieastis, kurios lemia regionin ems kio pltr Lietuvos teritorijoje? emi derlingumas, ar toje vietoje vyrauja emumos ar auktumos, ar yra daug darbingo amiaus moni.