Está en la página 1de 24

ISSN 02042061. KNYGOT YRA. 2011.

57

KNYG LEIDYBA LIETUVOJE NACI OKUPACIJOS METAIS (19411944)


JEKATERINA KOSAKOVSKAJA
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. patas: katiuha@gmail.com
Lietuvos istorikai nemaai dmesio yra skyr antrajai Lietuvos okupacijai, taiau knyg leidybos, gamybos ir platinimo situacija knygos istorik iki iol buvo nagrinta tik bendrais bruoais. Straipsnyje pirm kart nagrinjamos knyg leidybos slygos naci okupuotoje Lietuvoje 19411944 metais, neteisti ir savavaliki knyg leidybos ir sklaidos suvarymai, knyg leidj, platintoj ir skaitytoj pastangos gausinti leidini repertuar. Ypatingas dmesys skiriamas socialiniams, kultriniams ir politiniams procesams, kurie turjo reikms leidj veiklai, knygos sklaidai ir jos repertuaro pltrai. R e i k m i n i a i o d i a i: knyg leidyba, naci okupacija, leidybos dinamika, spaudos statymai, temin analiz, tipologin analiz, knyg autoriai, cenzra.

vairiose mokslinse publikacijose daug dmesio skiriama leidybos uuomazgoms Lietuvoje, jos raidai XIX amiuje, tarpukariu, sovietins okupacijos metais, bet pasigesta isamios knyg leidybos bkls analizs naci okupacijos laikotarpiu (19411944). Nors yra veikal, kuriuose nagrinjama Lietuvos kultros, visuomens vietimo padtis naci okupacijos metais, bet knyg leidybos klausimai juose svarstomi pavirutinikai, apie problematik tik usimenama. Nra ir tikslios statistins ileist knyg analizs, kuri galt parodyti to meto leidybos krypi ir tendencij. Taigi istoriniu poiriu Lietuvos okupacijos laikotarpis Antrojo pasaulinio karo metu ityrintas,
100

taiau knyg leidybos slygos iki iol nebuvo tinkamai aptartos ir vertintos. io straipsnio tikslas pateikti isami knyg leidybos Lietuvoje naci okupacijos metais bkls analiz. Tyrimo chronologins ribos yra 1941 m. birelis1944 m. birelis. Analizuojama teritorija neapima 1939 m. Vokietijos aneksuoto Klaipdos krato, bet aprpia 1939 m. atgaut Vilniaus krat. Rengiant straipsn naudotasi vairiais publikuotais ir nepublikuotais altiniais. Vertingiausias nagrinjamo laikotarpio spaudos paveldo altinis, be abejons, yra 19411943 m. Lietuvoje leistos Bibliografijos inios. Nors Bibliografijos ini laida, parengta 1944 m., nepasirod dl nepa-

lankios tuometins politins situacijos Lietuvoje, darbo autorei pavyko rasti Vytauto Steponaiio parengt mint met Biblio grafijos ini korektrin egzempliori. Jis padjo patikrinti kit altini duomenis, beveik visos pateiktos knygos trauktos sudaryt bibliografin knyg sra. Svarbiais iam tyrimui altiniais laikytini Lietuvos centriniame valstybs archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankrai skyriuje saugomi dokumentai. Jais remiantis pavyko pavieinti anksiau moksliniuose darbuose neskelbtos informacijos. Taip pat naudotasi mokslinink parengtomis monografijomis, moksliniais darbais, periodiniu leidiniu laisv.
KNYG LEIDYBOS SLYGOS LIETUVOJE

1941 m. birelio 22 d. prasidjo antroji Lietuvos okupacija. Naciai nepripaino Lietuvos nepriklausomybs, atvirkiai ved savo tvark ir statymus. Tai paliet visas Lietuvos gyvenimo, verslo, kio sritis, tarp j ir knyg leidybos. I trij Baltijos valstybi buvo sudarytas Ostlando kratas, kuriuo vyriausiuoju valdytoju paskirtas vokietis H.Loz. Lietuvos srit vald generalinis komisaras Theodoras Adrianas von Rentelnas, o pats kratas buvo padalytas apygardas, kurios taip pat turjo savo komisarus [11]. Nemaai Lietuvos okupacij nagrinjusi autori (Liudas Truska, Juozas Bulovas, Bronius Kviklys) teigia, kad naciai smarkiai suvar vairi leidini spausdinim ir sklaid [16; 23; 26]. Leidybos suvarym paai-

kina okupant siekiai kontroliuoti Lietuvos mones, palaikyti j prieikum buvusiai sovietinei valdiai, sukurti ivaduotoj vaizd (leidiant propagandinius leidinius). Todl nagrinjant leidybos organizavimo slygas tuometje Lietuvoje svarbu atkreipti dmes naci politik, t. y. moni, atsaking u tinkam Lietuvos valdym, ileistus nurodymus ir statymus. Analizuojant i vairi altini [1; 8; 9; 16; 22; 23; 24; 27; 28; 29; 31] surinktus duomenis pavyko iskirti tokias leidybins veiklos Lietuvoje kontrols priemones: 1) reikalavimas gauti raytin naci valdios organ sutikim leidybine veikla usiimantiems monms; 2) reikalavimas gauti raytin naci valdios organ sutikim plsti veikl ir uimti naujas patalpas; 3) neribotos veiksm laisvs suteikimas naci valdios organams kontroliuojant leidybos veikl; 4) popieriaus, kartono, kit gamybos moni monopolizavimas; 5) grieta popieriaus idavimo kontrol; 6) prevencin ir represin knyg cenzra. 1941 m. gruodio 22 d. ikart, kai buvo vesta vokiei civilin valdia Lietuvoje, reich skomisaras H. Loz ileido potvark, kuriuo remiantis visi norintieji usiimti knyg leidyba Ryt krate turjo gauti reichskomisaro, generalinio komisaro arba apygardos komisaro, priklausomai nuo leidybins veiklos sudtingumo, raytin sutikim [8, 267268; 16, 230]. is potvarkis galiojo visiems, kurie ketino steigti naujas knyg ir kit spaudini leidyklas, spaustuves, pre101

kybos vietas, taip pat ir jau kur laik leidyba ir spauda usiimanioms monms ir asmenims [20, 3]. Paymtina, kad vokiei staigoms, spausdinanioms leidinius, raytinio sutikimo gauti nereikjo, potvarkis buvo skirtas okupuoto krato gyventojams ir staigoms. J veikl reikjo stebti siekiant apsisaugoti nuo naciams nepalankios informacijos skleidimo. Dl tos paios prieasties leidybins staigos turjo pateikti Generalinio ir Reicho komisariat atitinkamoms staigoms po du kiekvieno leidinio egzempliorius, net plakat ar atviruk [8, 268]. Taigi, i esms visos iniasklaidos priemons buvo grietai kontroliuojamos. Minto potvarkio nuostatos buvo netrukus papildytos. Raytin valdios organ sutikim tsti veikl turjo gauti ir norintieji steigti filialus, pakeisti mons buvein, sikelti naujas patalpas. Naci staigoms, reguliavusioms leidim idavim, suteikta visika veikimo laisv. Jos turjo teis bet kuriuo metu panaikinti iduoto leidimo galiojim arba skirti papildom prievoli usiimantiems leidybine veikla [9, 421]. Spaudos ir leidybos verslas buvo atidiai sekamas, o nepaklus statymams verslininkai sulaikomi, traukiami atsakomybn, priveriami mokti baudas. Be to, naci okupacijos metais vairios Lietuvos mons: popieriaus, kartono, tekstils, tabako, spirito ir kitos gamyklos, buvo jungiamos vien didel organizacij pagal bendrus veiklos bruous. J valdytoju buvo skiriamas vokietis, todl i esms vis veikl kontroliavo naciai. Vokiei monopolizuotos turjo bti ir spaustuvs, leidybos
102

bei leidini prekybos mons [21, 42; 29]. Todl 1942 m. rugsjo 23 d. Lietuvos srities generalinio komisaro T. A. von Rentelno nurodymu buvo steigta jam pavaldi vokika Lietuvos spaudos sjunga (Druck-Verband). Generalinis komisaras skirdavo spaudos sjungos vedj, kuriam buvo pavaldios visos su knyg ir kit leidini leidyba bei platinimu susijusios mons [16, 232]. Pamintina ir tai, kad komisaras popieriaus knygoms skirdavo maai ir nenoriai, argumentuodamas popieriaus stygi karo padtimi ir nepakankamu jo kiekiu visame Reiche [31, 157]. Kita vertus, mediag antisovietinms knygoms spausdinti buvo galima gauti daug paprasiau. Pavyzdiui, Lietuvi archyvas (19421943), kuriame surinkti vairs dokumentai, sovietins okupacijos tyrimai, kalini atsiminimai [21, 55, 99], buvo sunkaus lietuviams laikotarpio, dideli igyvenim liudijimas, vokieiams antibolevikines nuotaikas skleidiantis leidinys, tad j ileisti buvo paprasiau (apie tai liudija ir knygos tiraas bei pakartotiniai leidimai). Svarbiu leidybos kontrols rankiu vokiei okupacijos metais buvo cenzra (prevencin ir represin). Naciai stengsi ne tik valdyti nauj knyg leidyb, bet ir apriboti lietuvi prieig prie jiems nepalankios literatros. Paymtina, kad Generalinio komisariato kultros ir politikos skyrius nustat, kad Lietuvoje legaliai negali bti spausdinami ir skleidiami leidiniai, nukreipti prie nacistin ideologij ir politik, taip pat prietaraujantys j tikslams [16, 232; 31, 157]. Gauti

i skyriaus leidim leisti vien ar kit knyg buvo labai sunku. Vis pirma, leidjas negaljo pateikti cenzrai daugiau kaip trij rankrai per mnes [21, 116117; 22, 354355]. Tai akivaizdiai trukd darbui, maino galim ileisti knyg skaii. Rankrat cenzra galjo tikrinti iki dvej met, o vliau i viso jo negrinti leidjui [23, 2324]. Vokiei cenzra tikrino kiekvien autoriaus od. Pavyzdiui, odiai Tvyn, Lietuva, Klaipda buvo pakeisti vokieiams priimtinesniais Tvik, Ostland, Memel [21, 66, 111; 27, 302]. Tikrindami J. Talmanto vadovl, kurio laid norta pakartoti, vokiei cenzoriai aptiko jiems pasirodius pavojing sakin: Daktaras Vincas Kudirka Lietuvos Himno autorius. Todl buvo ikeltas reikalavimas pakeisti sakin, kitaip knyga negalt bti leidiama [24]. Cenzoriai bijojo jiems pavestos atsakomybs, dl to vilkindavo rankrai tikrinim, rekomenduodavo publikuoti vertimus i vokiei kalbos, o ne originalij lietuvi literatr, neiduodavo leidim [22, 354355]. Naci okupacijos metais buvo suvaryta ir vadovli leidyba. Taip buvo daroma ala mokslo sklaidai, vidurini ir auktj mokykl darbui. Okupacijos metais labai padaugjo moni, siekiani gyti isilavinim [21, 102], todl vadovli smarkiai stigo. Teko net kai kuriuos dar sovietmeiu ileistus leidinius pritaikyti mokymui: iplti i knyg puslapius, kuriuose buvo propaguojama sovietin ideologija [18]. Tik okupav Lietuv naciai i karto msi jiems nepriimtin knyg naikini-

mo. Sudar vis sra toki pavojing leidini ir sak Valstybinei leidyklai juos iveti Petrain popieriaus fabrik. Tarp knyg autori mintini J. Janonis, S. Nris, P. Cvirka, K. Korsakas, V. Jakubnas (Vargo dienos) [31, 156]. Dl grietos naci kontrols lietuviai vos neprarado spdingo judaikos XVIIXVIII a. spaudos rinkinio. Tik Vaclovo Birikos dka pavyko rinkin isaugoti. Bibliotekose patys darbuotojai slp nuo vokiei cenzori knygas, suvokdami j svarba ateinanioms kartoms, Lietuvos kultrai ir mokslui [3, 75]. Savo ruotu valdia stengsi neleisti, kad knygos pakenkt jos reputacijai ar palaikyt lietuvi patriotikumo jausm, skatint puoselti savo tradicijas, siekti nepriklausomybs atkrimo, t. y. visokeriopai trukdyti vokiei tikslams gyvendinti. Svarbu paymti, jog Lietuvos leidjai siek isaugoti originalij lietuvi literatr, djo visas pastangas, kad lietuviams svarbs kriniai pasiekt skaitytoj. Pasak V.Kubiliaus ir E. Matuzeviiaus, to meto lietuviams buvo labai svarbu isaugoti tautin kultr, nes ji vienintel galjo bti panaudota kaip kovos su okupantais priemon [21; 33]. To siek ir lietuvi inteligentija. vairi srii specialistai ra mokslinius veikalus ir mokslo populiarinimo straipsnius apie Lietuvos istorij, kultr [21, 93], tai skatino prisiminti savo tautin priklausomyb, nepasiduoti vokiei propagandai. Galima iskirti tokius leidj veiksmus siekiant isaugoti lietuvik knyg leidyb Lietuvoje: 1) cenzori papirkinjimas pinigais ir maisto prekmis;
103

2) knyg leidyba neturint reikaling leidim. Atliekant tyrim buvo rasta duomen apie cenzori papirkinjimo atvejus, siekiant ileisti kai kurias knygas. Pavyzdiui, prielaid apie kyininkavim galima daryti remiantis Reicho komisaro Ostlandui potvarkiu dl aling rat, kuriame nurodoma, kad joks cenzorius neturi teiss u umokest ar be jo ne tik praleisti, bet net ir priimti ydik, masonik, slaptj moksl, bolevikik arba antivokik rat. Potvarkis buvo teisikai formintas 1943 m. sausio 30d. [16, 230232]. Jis leidia teigti, kad per pusantr vokiei valdios viepatavimo Lietuvos teritorijoje met bta tarim dl cenzori papirkinjimo. V. Kubilius savo veikale XX amiaus literatra (1996) teigia, kad ne viena knyga pasirod leidjams pasilius ky cenzoriams. U leidiamos knygos egzempliori tekdavo sumokti madaug vien Reicho mark (toliau Rm) [22, 354355]. Pavyzdiui, u S.Zobarsko noveli knygos leidim cenzoriui teko sumokti 7000 Rm [21, 116]. Tad leidjai nordami ileisti udraust inom raytoj krin, turjo rasti pinig ne tik mediagoms ir autoriniam honorarui, bet ir cenzoriams papirkti. Atsivelgiant tai, kad stigo maisto ir buvo vesti maisto produkt talonai, galima manyti, kad papirkinta ir maisto prekmis. Knygos buvo leidiamos ir negavus cenzros leidimo, rizikuojant asmens laisve ir net gyvybe. Leidiniai spausdinami palyginti nedideliu tirau ir platinami nevieai. Taip buvo ileistos Bernardo Brazdionio I su104

duusio laivo (1943), aukiu a taut (1941), Vinco Mykolaiio-Putino Rsios dienos (1942), Kazio Bradno Vilniaus varpai (1942) [21, 117], Maironio Pavasario balsai (1942) ir kiti. Teigiama, kad be okupant inios galjo bti ileista apie 100 vairi broir ir knyg. Apie tai, kad vyko neteista knyg leidyba, byloja ir Ostlando reichskomisaro spjimas Valstybins leidyklos direktoriui A. Kniktai. 1942m. gruod be cenzros komiteto inios buvo ileistos net ei pavadinim knygos, todl leidyklai buvo paskirta bausm [23, 24; 31, 155157]. Taigi, neabejotina, kad Lietuvoje pasirod nemaai vadinamj neteist leidini. Taiau nepaisant vis pastang isaugoti nacionalin leidyb, manytina, kad dl grietos vokiei politikos neileista nemaai verting didels kultrins reikms knyg.
KNYG LEIDYBOS IR GAMYBOS MATERIALINIAI PAGRINDAI 19411944 M.

Kai alyje buvo platinama nacistin ideologija ir propaganda, lietuvi tautins kultros isaugojimo erdimi tapo nacio nalin knyga, lietuvi raytoj kriniai. Nutrkus sovietinei okupacijai nemaai vadovli turjo bti pakeista, ileista odyn ir pasikalbjim knygeli, btin bendravimui, reikal tvarkymui ir pan. Karo metais stigo maisto, drabui, btiniausi dalyk, todl manytina, kad vienas i vokiei prioritet buvo lietuvi skatinimas, mokymas dirbti kyje, j profesionalumo palaikymas. Dl t pai prieasi informacija apie ems

k galjo bti aktuali ir patiems lietuviams. Tuo metu knyg paklausa Lietuvos krate buvo labai didel. Taiau naciai kaip stengdami var lietuvik knyg leidyb [8, 267268; 9, 421; 21, 116117, 354 355; 1], todl ioje srityje jauiamas tam tikras nuosmukis. vertinus duomenis, pateikiamus leidinyje Bibliografijos inios bei remiantis autors sudaryta bibliografine knyg, ileist nagrinjamu laikotarpiu, rodykle galima pastebti knyg pavadinim skaiiaus majim nuo 1941 met antros puss iki 1943 met antros puss. Vliau knyg pavadinim skaiius iek tiek padidja. Atsivelgiant vokiei okupacins valdios politikos gyvendinimo kryptingum ir nuoseklum, tokie duomenys galt pasirodyti gana keisti. Todl, vertt vertinti istorin kontekst bei karin padt to meto Lietuvoje. Jau 1943 m. pradioje vokieiai patyr neskm bandydami uimti Stalingrad, Raudonoji armija privert nacius trauktis. Lietuvoje tuo metu suaktyvjo prokomunistinio pogrindio nariai, prasidj organizuoti strategini objekt puolimai sutrikd prast vokiei kariuomens aprpinim maistu ir btinomis aliavomis [30]. Nuo pat okupacijos pradios nuosekliai vykdiusiems krato germanizavim vokieiams gyvendinti kolonizacijos planus sutrukd artjantis Ryt frontas. Jau 1943-j gegu E. Wetzelis informavo vadovyb, kad toki projekt gyvendinimas nemanomas, kol Vokietijos karo padtis nebus stabili [26, 113, 120]. Naciai jaut, kad j kontrol Lietuvoje vis silpnja. Apie tai savo 1943 m. gegus mnesio laike fiu-

rerio adjutantui usimin vermachto kio komandos Kaune kapitonas Guthnechtas [15, 453, 546555]. Taigi, 1943 m. ruden vokiei okupacins valdios institucijos buvo labiau susirpinusios karo veiksmais ir neskmmis, negu lietuvi kultrine veikla. Be to, nordama usitarnauti lietuvi pasitikjim ir taip sulaukti i j palaikymo kovoje su Soviet Sjunga, naci Vokietija buvo priversta keisti savo politik: buvo ileistas potvarkis dl nuosavybs atkrimo okupuotose alyse [6; 31, 158]. Taigi, gali bti daroma prielaida, kad leidjai pasijuto laisviau, kai Ryt frontas tapo svarbiausiu naci rpesiu. Tai galt paaikinti, kodl 1943 m. antroje pusje ileist knyg pavadinim skaiius iaugo, palyginti su pirma t met puse. 1944 metais, baigiantis vokiei okupacijai ir besiartinant prie Lietuvos Soviet Sjungos kariuomenei, ileist knyg pavadinim skaiius vl sumajo. Nors jis ir nebuvo pats maiausias per vis okupacijos laikotarp, Lietuvoje buvo susiklosiusi itin nepalanki leidybai padtis. Tuometin knyg leidybos dinamik atskleidia ir leidiam knyg tira analiz. Didiausi knyg tiraai siek 50 tkst., 100tkst. ar net 160 tkst. egzempliori. Didiausiu inomu tirau 160 tkst. egzempliori ijo mokslo populiarinimo broira Kur vara ten sveikata (1942). varos ir sveikatos klausimai buvo itin svarbs karo veiksm nuniokotose vietovse, tad is leidinukas dalytas nemokamai tiems, kurie sigijo urnal kininko patarjas. Dideliais tiraais, nuo 8 tkst. iki 100 tkst. egzempliori Lietuvoje buvo
105

spausdinami lietuvi ir vokiei kalbos vadovliai, lietuvikai vokikos ir vokikai lietuvikos pasikalbjimo knygels, taip pat odynai ir odynliai, kuri Lietuvoje ypa trko. Vidutinis mokomj leidini tiraas svyravo nuo 11 tkst. iki 27 tkstani egzempliori, odyn ir pasikalbjimo knygeli 30tkstani. Tiraais iki 50tkst. egzempliori buvo leidiami kit dalyk vadovliai: ems kio, tikybos, vairs skaiiavimo udavinynai, gamtos ir fizikos mokymosi knygos. Ypatingas dmesys buvo skiriamas leidiniams apie kininkavim. Nuo 10 tkst. iki 20 tkst. egzempliori tirau buvo leidiamos specializuotos knygos apie vaismedius, daroves, grybus, vaistinguosius augalus. Reichas stengsi inaudoti Lietuvos k savo poreikiams [29], dl to buvo remiamas ios tematikos knyg ir broir spausdinimas. Ne visos knygos ir broiros buvo spausdinamos tokiais tiraais. Buvo ir toki, kuri utekdavo ir 25 vienet, pavyzdiui, maai mokslinink grupei skirtos broirls arba bibliografijos leidiniai, kurie taip pat nepritraukdavo skaitytoj. Knyg kokybins charakteristikos, rengimo spaudai ir gamybos procesas priklaus nuo trij pagrindini dalyvi: leidybin veikl vykdani organizacij, autori ir spaustuvi. Todl prasminga ianalizuoti j padt ir veikimo slygas naci valdomoje Lietuvoje. Knygos turin lemdavo jos autorius. Todl, analizuojant knyg leidybos situacij okupuotoje Lietuvoje, svarbu vertinti ir leidini autori bei rengj sudt, j kvalifikacijas, algas, knyg raymo slygas.
106

Naci okupacijos laikotarpis nra itin ilgas apie treji metai. Todl nebuvo sunku atlikti raytoj sudties analiz. Per vis vokiei okupacijos laikotarp monografijas kr apytiksliai 255 autoriai, i j daugiau nei 70 proc. ileido vien knyg arba broir, kai kuriems pavyko ispausdinti 10 ar net 14 knygui. Tai buvo vokiei filologijos moksl daktaras Gottliebas Studerus, rengs vokiei kalbos vadovlius lietuviams, ir diplomuotas vokiei agronomas Alfonsas Murelis, tuo metu dirbs tabako gamykloje Ostland-Gesellschaft m.b.H. Ta ba kin dustrieOstland Abteilung Litauen ir ras tabako auginimo vadovlius ir broiras kininkams. Veikiausiai iuos autorius leisti knygos skatino pati naci valdia, vis pirma,dl tautybs ir, antra,dl pasirinkt tem, kurios tuo metu Lietuvoje buvo itin aktualios. Dal knyg para kolektyviniai autoriai 54 raytojai dirbo kartu, kad galt skmingai parengti verting vairi srii vadovli, gydimosi patarim ir medicinos knyg. Dauguma kolektyv taip pat ileido po vien knyg (apie 78 procentus vis kolektyv). Kai kurie autoriai dalyvavo ir kolektyviniame knygos rengime, ir ileido savarankikai parayt krini. Toki suskaiiuota nedaug atuoni. Kai kurie autoriai dl politini sumetim ir neaikios Lietuvos padties naudojosi slapyvardiais, kartais pasiraydavo tik inicialais. Kalbant apie tam tikro laikotarpio autori sudt, reikia ianalizuoti tokius aspektus: 1) tautin priklausomyb; 2) autori profesij; 3) vienalaikikumo aspekt.

Autori tautins priklausomybs analizs rezultatai parodo lietuvi, vokiei ir kit tautybi autori indl knyg vairovs pltr okupuotoje Lietuvoje. Kuriant okupuotos Lietuvos knyg repertuar, akivaizdiai dominuoja lietuvi kilms autoriai. Jie sudaro daugiau nei 85 procentus vis autori. Tai aikintina ir lietuvi poreikiu skaityti lietuvikas knygas, ir lietuvi kilms autori geresniu alies padties painimu ir supratimu. Be to, jiems buvo paprasiau rayti daugumai suprantama kalba, t. y. lietuvi, tartis su leidjais dl ileidimo slyg ir pan. Daug maesnis, taiau vis vien pastebimas vokiei autori indlis Lietuvoje ileist knyg skaiiaus didinim. Jie sudar vos daugiau nei 9 procentus. Paymtina, kad is skaiius buvo kur kas didesnis nei kit tautybi autori. Be abejo, tai lm naci invazija Lietuv. Jiems reikjo propaguoti vokiei kalb, leisti knygas Lietuv atvykusiems naciams gimtja kalba ir pan. Vertinant knyg turinio kokyb svarbu paminti autori isilavinimo lyg. Daugelis knyg autori turjo auktj tam tikros srities isilavinim, daktaro ar net habilituoto daktaro vardus. Nors kai kuri raytoj (apie 9 proc.) isilavinimo lygio, nepavyko isiaikinti, tai nesutrukd daryti tam tikr ivad. Gana gausus isilavinusi moni dalyvavimas rengiant knygas aikintinas tuometiniu Lietuvos mokslinink siekiu tobulinti medicinos, ems kio mokslus, tirti Lietuvos kultr, lietuvi kalbos istorij. Groins literatros autoriai taip pat siek auktojo isilavinimo, daniausiai jie

buvo ne tik raytojai, bet ir literatros kritikai. Daugelis j (apie 80 proc.) gilinosi humanitarinius mokslus, studijavo literatr arba lietuvi kalb. Be to, dauguma vokiei ir lietuvi autori buvo tuometini leidj amininkai, o dauguma kit tautybi raytoj palikimo autoriai, bet rod galintys uimti svarbi viet literatros klasikos autori srae. Tad galima tvirtinti, kad okupacijos metais ypatinga reikm buvo skiriama tuo metu Lietuvoje gyvenusiems raytojams, taiau siekta populiarinti ir naci raytoj krinius, be to, buvo svarbu skelbti mokslo naujoves, tyrimus, skleisti nauj vairi srii informacij. Nepamirta ir klasikins literatros svarba alies kultrai, tad nors ir stigo l bei mediag, buvo leidiami vairi ali autori Levo Tolstojaus, Aleksandro Diuma, Rostando Mauriceo, Charleso Dickenso ir kit ymi raytoj kriniai, nepaisant j tautybs. Nagrinjant knyg leidyb, jos kokybines charakteristikas, verta susipainti ir su leidybini organizacij politika autorin darb atliekani moni atvilgiu. Paymtina, kad i anksto su autoriais dl honoraro dydio nebuvo tariamasi. I pradi raytojai savo rankraius atsisdavo vertinti. Jei leidjas nusprsdavo, kad turinys tinkamas spausdinti, rankratis keliaudavo pas cenzorius, o leidjas apskaiiuodavo snaudas. Tik kai buvo inomos visos ilaidos leidjas galjo apskaiiuoti autorin honorar u parayt krin [4, 362], kuris sudarydavo apie 20 procent vis ilaid [4, 222, 237, 241, 258]. Dideles sumas lei107

dykla imokdavo ne i karto dalimis. Be to, i autorinio honoraro turjo bti iskaiiuotas darbo pajam mokestis ir autorinis honoraras redaktoriui [4, 213, 222, 402]. Redaktoriams, kaip ir vertjams, buvo mokama priklausomai nuo spaudos lank kiekio. Skirtingai nuo iuolaikins autorinio honoraro skaiiavimo sistemos, anksiau spaudos lank sudarydavo 32 000 spaudos enkl, o ne 40 000 enkl su tarpais [4, 34, 89]. Vertjams u spaudos lank buvo mokama nuo 120 iki 150 Rm priklausomai nuo teksto sudtingumo, redaktoriams iki 25 Rm u spaudos lank [4, 34]. Pamintina, kad autoriams priklaus ir nemokami j parayt ar parengt knyg egzemplioriai. Dvideimt egzempliori knyg, kuri tiraas buvo 30 000 egzempliori, nemokamai buvo atiduodama autoriui, dar 100 egz. buvo jam rezervuojama pirkimui. Okupuotoje Lietuvoje knygas leido ir specializuotos leidyklos, ir valstybins organizacijos, kooperatyvai, religins brolijos, vairi srii draugijos, mokslo staigos, pavieniai asmenys ir kiti. Toki leidj sudt lm poreikis leisti skirtingo turinio ir skirting vartotoj orientuotas knygas ir broiras. Ne visi turjo vienodas galimybes ir pajgumus leisti knygas. Kai kurios buvo grietai kontroliuojamos vokiei, tad daugiausia leido naciam palankias knygas ir broiras, vairiems tarnybiniams reikalams skirtus leidinius, nes tokiems leidiniams buvo paprasiau gauti leidimus, popieriaus spausdinti, jie buvo gaminami spaustuvse prioritetine tvarka. Sunkiau buvo vairioms kultros ir meno staigoms, kuri leidiniai,
108

naci valdios teigimu, buvo neaktuals karo slygomis, tad taupant popieri, kitas mediagas jie negaljo bti leidiami dideliais tiraais. Visus, turinius teis leisti knygas, bt galima suskirstyti atuonias grupes: 1) leidyklos; 2) meno ir kultros organizacijos; 3) religins organizacijos; 4) pramons mons; 5) ems kio ir maisto pramons mons; 6) statym leidj ir vykdymo kontrols organizacijos; 7) mokslo staigos; 8) privats asmenys. Atskir papildom grup sudaro paviens organizacijos, kurios ileido tik vien kit broir, todl galima tvirtinti, kad i organizacij indlis leidybos pltr minimalus. Daugiausia knyg ir broir okupacijos laikotarpiu ileido btent leidyklos, t. y. organizacijos, kuri pagrindin veikla leisti leidinius. I esms Lietuvoje okupacijos pradioje veik tik viena didel leidykla Valstybin, kurta LTSR Valstybins leidyklos pagrindu Kaune. Jos direktoriumi buvo paskirtas Antanas Knikta, pavaduotoju Antanas Petreikis [7, 105]. Akivaizdu, kad vokieiai nebt leid A.Kniktai ir A. Petreikiui vieniems vadovauti tokiai didelei leidyklai. Todl jos komisariniu valdytoju buvo paskirtas savo leidykl Vokietijoje turintis Herbertas Eisentrautas. inoma, kad 1941 m. liep Valstybinje leidykloje veik 53 vairs prekybos ir gamybos skyriai, juose dirbo 454 tarnautojai ir 199darbininkai, i viso 653 mons [5,

13]. Tad galima teigti, kad ji buvo didiausia to meto leidykla. Aiku, taip atsitiko ir dl to, kad dar Soviet Sjungos okupacijos metu i leidykla buvo sudaryta i daugelio kit su leidyba ir spausdinimu susijusi moni. Nors naci okupuotoje Lietuvoje buvo juntamas didiulis knyg poreikis [3, 64], bet karo slygomis knyg leidyba negaljo veikti visu pajgumu. Dalis pastat nukentjo nuo karo veiksm, kai kurie skyriai naci reikalavimu buvo udaryti [28, 3]. Paymtina, kad 1942 m. btent Valstybins leidyklos ir A. Kniktos pastangomis mokykloms, kiek tai buvo manoma, parpinta vadovli [28, 3; 31, 155]. Tad, akivaizdus reikmingas ios leidyklos ir jos vadovo vaidmuo ne tik puoseljant lietuvi kultr vokiei okupacijos metais, bet ir ugdant, mokant nauj kart. Artjant naci okupacijos pabaigai, Lietuvoje atsirado ir kit leidykl. 1943 m. spalio 1 d. Kaune atkurta Sakalo leidykla, kuri sovietins okupacijos metais buvo nacionalizuota ir traukta Lietuvos TSR Valstybins leidyklos sudt. Jos vadovu tapo A. Knikta. Neapsieita be kyi. Vienam i Ryt krato pareign, pasak V. Kubiliaus, A. Kniktai teko sumokti 10 000 Rm u leidim leisti knygas. T pai met gruod A.Knikta jau skelb per radij apie naujos leidyklos veiklos pradi, kviet jaunus ir patyrusius raytojus sisti jam rankraius [21, 117; 31, 158]. Palyginti su Valstybine leidykla, Sakalas buvo maa knyg leidybos mon. Joje dirbo penki darbuotojai. Nors A. Knikta turjo dideli plan plsti leidybin veikl, dl prasidjusios antros

sovietins okupacijos leidyklos veikla vl buvo nutraukta ji veik iki 1944 m. vidurio, taiau ileido nemaai reikming leidini daugiau nei 20 knyg labai dideliais tiraais [21, 117; 25, 29]. Svarbiausios Sakalo knygos Maironio, B. Brazdionio, Mykolo Vaitkaus, Petro Rimkno, Kazio Bradno, V. Mykolaiio-Putino, atrijos Raganos, Eugenijaus Matuzeviiaus. Manytina, kad panaiu metu knyg leidyba usim ymus tuo metu Lietuvoje jusio laikraio Ateitis redaktorius ir leidjas Bronius Daunoras. Leidyklos steigimo vieta laikomas Kaunas [10]. Pirm knyg B. Daunoras ileido 1943 m. ruden. Tai buvo L. Dovydno Uraai. Knygos tiraas buvo 15 000 egzempliori, t. y. nedidelis, palyginti su tuometiniais tiraais. Panaiais tiraais buvo leidiamos ir kitos knygos. Daug knyg leido statym leidj ir vykdymo kontrols kategorijai priklausanios organizacijos. Tai vairios direkcijos, valdybos, ministerijos ir biurai. I viso jos ileido 72 knygas. is didokas leidini skaiius, palyginti su kitomis grupmis, paaikinamas tokio pobdio staig gausumu Lietuvoje naci valdymo metais. I viso buvo 30 organizacij, kurios ileido bent vien knyg per nagrinjam laikotarp. Didiausias naas buvo Vilniuje veikiani organizacij: Ekonomins direkcijos, iaurs geleinkeli direkcijos ir ems kio valdybos. Pirmj dviej organizacij inioje buvo svarbi Lietuvos kio sritis geleinkeliai, tad jos leido nedidels apimties leidinius, reglamentuojanius
109

naudojimsi geleinkeli transportu ir jo judjimo tvark, i viso 20 knyg. ems kio valdyba ileido perpus maiau leidini, daugiausia mokslo populiariosios literatros: Kaip rauginti alij paar? (1942), Bii kis (1943) ir panai leidini. Buvo leidini, skirt tik specializuotam skaitytojui pavyzdiui, instrukcijos ir taisykls ems kyje dirbantiems Lietuvos gyventojams. Kaune taip pat buvo vairius potvarkius ir taisykles leidiani organizacij. I j pamintinos Vyriausioji sveikatos valdyba ir Lietuvos statistikos valdyba, kurios ileido po 4 knygas. Kiek maiau knyg ileido ems kio ir maisto pramonei priklausanios organizacijos, didesnij dal vis ios grups leidini (26 knygas) Kaune veikiantys ems kio rmai. Btent i organizacija ileido knyg Kur vara ten sveikata didiausiu tirau 160 000 egz. Kiti inomi knyg tiraai vairavo nuo 400 iki 20 000 egz. Tad negali bti nepastebtas ios organizacijos indlis Lietuvos gyventoj aprpinim svarbiomis knygomis naci okupacijos metais. I kit iai grupei priklausani organizacij pamintinos Kaune sikr Pienocentras ir Lietkis, ileid po 5 knygas. Visos buvo skirtos i organizacijos vidiniams tarnybiniams reikalams. Meno ir kultros organizacijoms priklaus teatrai, muziejai, vairios meno moni sjungos. J i viso suskaiiuota 21. Daniausiai jos ileido po 13 nedidels apimties leidinius, tik Kauno didysis teatras 8 broiras ir Lietuvos dailinink sjunga Kaune penkis parod katalogus. iauli valstybinis dramos tea110

tras ir iauli miesto teatras buvo vienos i pagrindini leidybini organizacij iame mieste. Kartu jos ileido 6 leidinius. Prie knyg leidybos prisidjo ir vairios Lietuvos mokslo staigos universitetai, auktosios mokyklos ir akademijos. Nenuostabu, kad daugiausia ios organizacijos ileido mokslini leidini mechanikos, lietuvi kalbos, medicinos, ems kio ir biologijos temomis. ios knygos parodo spart mint mokslo srii vystymsi naci okupacijos metais. Kai kuri mokslini veikal apimtis virijo 700 puslapi. Daugiausia ios grups knyg leido tuo metu Lietuvoje veik universitetai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didiojo universitetas bei Lietuvos moksl akademija Vilniuje. Per 1941 1943m. laikotarp VDU ileido 12 veikal medicinos tematika, kuri tapo ypa aktuali karo metais. Kiek maiau, t. y.11 leidini, ileido Vilniaus universitetas, dar penkias mokslinio pobdio knygas Moksl akademija. I viso ioje grupje buvo 13 staig. Visai nedaug 12 knyg ileido pramons organizacijos. Daugiau nei pus priklaus tabako gamyklai Kaune (Tabakindustrie Gesellschaft Ostland), kitos ileido tik po vien leidin, skirt apskaitai, sskaitybos dokumentams rengti, nedidels apimties leidini, tarnybini taisykli, instrukcij. Tokio pobdio leidiniai beveik visada buvo spausdinami lietuvi ir vokiei kalbomis. Autorei inomos tik devynios religins organizacijos, leidusios knygas naci okupacijos metais. Tiktina, kad j buvo kur kas daugiau, nes daugumos tikybini knyg leidybos staigos nenurodytos ir jas sudtin-

ga nustatyti. Remiantis surinktais duomenimis, daugiausia giesmynli, maldaknygi, pamokym ir panaios literatros buvo ileista Teliuose. Jas leido Teli kunig seminarija, Teli vyskupijos kurija, Katedros parapija ir kt. Religini organizacij buvo ir Kaune. ia Evangelik reformat kolegijai bei liuteron konsistorijai pavyko ileisti net 640 puslapi Evangelik giesmyn su maldomis [2; 12; 13; 14]. Paymtina, kad ir dar nepamintuose Lietuvos miestuose, pavyzdiui, Biruose, Marijampolje, Ukmergje, taip pat buvo vairi organizacij, leidusi knygas, taiau leidyba nepasiymjo gausumu, daugiausia apsiribota keletu leidini per vis okupacijos laikotarp. Todl, remiantis ivardytais duomenimis, Kaunas gali bti laikomas naci okupuotos Lietuvos knyg leidybos centru. iame mieste ne tik veik didiausia leidykla, bet ir 1943 m. sikr nauj. Prie knyg leidybos prisidjo ir kitos organizacijos. Kituose miestuose specializuot leidykl nebuvo. Vilniuje taip pat buvo ileista gana daug leidini, taiau n vienos groins literatros knygos, nors kartais ia buvo spausdinama vokika groin literatra, parengta Vokietijai. Svarbiu leidybiniu miestu laikytini ir iauliai, kur knygyno iedas vadovo Felikso Maksvyio pastangomis ileista daug lietuvivokiei ir vokiei lietuvi odyn. Be to, iauliuose pasirod angl kalbos vadovlis, kas yra gana neprasta susiklosiusiomis aplinkybmis [2; 12; 13; 14]. Greiiausiai tai lm prastesn leidybos kontrol iame mieste nei, pavyzdiui, Kaune ar Vilniuje. Karo veiksmams

nutolus Rytus, vakarin Lietuvos dalis naciams rpjo maiau. 19411944 m. Lietuvoje bta ir privai asmen, leidusi knygas. Tai buvo patys leidini autoriai: E. Astramskas, Br. Brazdionis, M. wicickis, J. Ubartas, J. Kuinskas. Ne visada autoriai pasiraydavo savo vardais, todl ne visus dabar manoma ivardyti. Privai asmen, naci okupacijos metais ileidusi knyg ar broir, suskaiiuota devyni. iaip ar taip, privatiems asmenims buvo labai sunku leisti knygas, nes naci valdia kl labai didelius rankrai parengimo ir spausdinimo reikalavimus, tad leidjai turjo daug reikms leidybos pltrai konkreiuose Lietuvos miestuose ir apskritai visoje alyje. Knyg kokybins charakteristikos priklaus ne tik nuo leidjo, bet ir nuo poligrafijos pramons. Labiausiai spaustuvi ir poligrafijos pramon buvo ivystyta Kaune. iame mieste per vis okupacijos laikotarp buvo ispausdinta beveik 80 procent vis ileist knyg ir broir. Akivaizdu, kad daugiausia tai buvo Valstybins leidyklos nuopelnas. Tai dar kart rodo, kad vokiei okupacijos metais Kaunas buvo knyg ir broir leidybos ir spausdinimo centras. Antr viet pagal pagamint knyg ir broir skaii uima Vilnius 12,7 procento. Dl jau mint prieasi poligrafijos pramon ia buvo sugriauta ir j atkurti karo slygomis buvo nemanoma. I kit miest galima iskirti iaulius, Telius ir Marijampol. Ne visuose autors rastuose leidiniuose buvo paymta spausdinimo vieta, taiau, sprendiant i knygos
111

turinio, leidyklos ar leidybins organizacijos spausdinimo viet galima numanyti. iuose miestuose nevyko didesni karo veiksm, todl ia sikrusios spaustuvs beveik nenukentjo, jas su usakymais kreipdavosi kit, maesni miest organizacijos, pavyzdiui, Valstybin leidykla, Paveni cukraus fabrikas ir kiti. iauliuose buvo ispausdinta beveik 3procentai vis leidini, kuri spausdinimo vieta inoma arba numanoma, Marijampolje ir Teliuose po 1,9procento. Daugumos kit miest spaustuvi rodikliai nesiekia net vieno procento. I dideli Kauno spaustuvi pirmiausia pamintinas Spindulys, turjs filial Vilniuje. Taiau Kauno filialui seksi veikti kur kas geriau ir efektyviau. Tai galima paaikinti lengvesniais soviet nacionalizacijos padariniais iame mieste. Be to, naci okupacijos metais Spindulys buvo sujungtas su keliomis kitomis spaustuvmis vien Kauen-Vilnaer Verlags und Druckerei GmbH ir tai padidino jo pajgum. Nors Spindulio spaustuvs direktoriumi paskirtas lietuvis K. Kemeys, kaip ir Valstybins leidyklos atveju, i tikrj mons veikl kontroliavo vokietis. Vokiei valdios reikalavimu Spindulys privaljo spausdinti jiems reikalingus blankus, dokumentus, vairius vokikus leidinius [27, 87, 197]. Be abejo, Spindulyje taip pat buvo spausdinamos ir knygos, ir smulkesns broiros. Surinktais duomenimis, i viso buvo ispausdinta ne maiau kaip 136 knyg. ios spaustuvs paslaugomis naudojosi ne tik Kauno leidyklos, bet ir Vilniaus leidybi112

ne veikla usiimanios organizacijos [2; 12; 13; 14; 27, 237]. Viena didiausi spaustuvi Kaune laikoma Raid, 1922 metais kurta miesto centre. Sovietins valdios laikotarpiu spaustuv buvo nacionalizuota ir prijungta prie Valstybins leidyklos, jos turimos spausdinimo mainos papildytos i kit nacionalizuot ir likviduot Lietuvos spaustuvi. Naci okupacijos metu darb kiekis akivaizdiai sumajo, daugelis darbuotoj, bijodami kaljimo ar suaudymo, pradjo slptis. Todl spaustuv negaljo veikti planingai ir efektyviai. Taiau joje ispausdinti tokie tuo metu reikmingi lietuviams leidiniai, kaip lietuvivokiei ir vokieilietuvi odynai, pasikalbjim knygels, vairaus pobdio vadovliai, kiti spaudiniai. Spausdinamos tiek maos broiros, kuri apimtis buvo ei puslapiai, tiek dideli romanai ar mokslins monografijos, kuri puslapi skaiius virijo 400. I viso ileista daugiau kaip 78 pavadinim knyg [2; 12; 13; 14; 27, 186]. Kaune veik dar viena didel viesos spaustuv. Ji dar sovietmeiu buvo prijungta prie Valstybins leidyklos. Vokiei okupacijos metais jos denacionalizuoti nepavyko, todl jai vadovavo tas pats vokietis H. Eisentrautas. viesoje buvo spausdinamos Valstybins leidyklos maldaknygs, vadovliai, lietuvi ir vokiei groin (taip pat ir propagandin) literatra. ia buvo pagaminta ir daugiausia Sakalo leidyklos knyg. Ispausdint knyg pavadinim skaiius virijo 50 [2; 12; 13; 14; 27, 207; 31, 167].

Pamintina ir Kauno didioji spaustuv aibas. Joje buvo spausdinama periodika, knygos ir broiros [2; 12; 13; 14; 27, 217]. aibas turjo daug reikms smulkesnms spaustuvms, kurios ia usakydavo klies knyg vireliams. 19421943 m. su aibu bendradarbiavo Kaune sikrusi Vilniaus spaustuv, kurioje buvo spausdinami spalvoti Taikomosios dails instituto leidiniai. Nepaisant didelio spaustuvi skaiiaus Kaune, leidyklos ne visuomet galjo laiku ispausdinti usakytus leidinius. Okupacijos metais spaustuvs usakymus priimdavo nenoriai, o dirbo labai ltai [4, 3]. Be abejo, sklandiai dirbti spaustuvms trukd karo padtis. Daniausiai knygos buvo spausdinamos po truput, t. y. visas tiraas atiduodamas madaug per pus met [4, 248]. Ypa suprastdavo spausdinimo slygos vasaros metu, kai daugelis darbinink naci valdios nurodymu ivykdavo privalomus kuro gamybos darbus. Pavyzdiui, 1943 m. vasar Varpo spaustuv buvo udaryta, nes visi darbininkai buvo isisti atlikti naci valdiai reikalingus darbus [4, 257]. Kituose Lietuvos miestuose irgi bta vairios paskirties spaustuvi. Vilniuje iki naci okupacijos pradios daugiausia veik maos spaustuvs, priklausanios ydams. Tad kai prasidjo karas ir vokieiai um Lietuv, jos labai greitai buvo udarytos arba atiduotos kitiem savininkams. Daugiausia per okupacijos laikotarp knyg ir broir ispausdino Vilniaus vyturio spaustuv. Jos paslaugomis naudojosi Vil-

niaus universitetas, Vilniaus pedagoginis institutas, Ekonomin direkcija, vairios susisiekimo kontrols staigos ir kitos. ia paprastai buvo spausdinamos nedidels nuo 52 iki 150 puslapi knygos, taip pat smulki produkcija [2; 12; 13; 14; 27, 87]. Nedidel spaustuv veik Biruose. Jos savininkas buvo J. Masaitis. Lietuv okupavus sovietinei valdiai, spaustuv i savininko buvo atimta, taiau atjus vokieiams grinta. Dl sunki karo slyg Bir spaustuv spausdino nedaug. Bibliografijos iniose uregistruoti tik trys nedidels apimties leidiniai, priklausantys Bir ems kio draugijai [12; 13; 14; 27, 115]. Greiiausiai i spaustuv aptarnavo tik Bir apskrities organizacijas, kurioms reikjo ispausdinti smulki leidini. iauliuose veik nedidel Astros spaustuv. Su ja bendradarbiavo iedo leidykla-knygynas, kuris joje ispausdino A. eplaukio-Tyruolio lietuvi ir vokiei kalb odyn moksleiviams, vairi periodini leidini redakcijos, leidusios kalendorius ar kitas knygas. Astros veikla baigsi 1944 m. vasar [19, 17; 27, 302]. Panevyje knygas spausdino Panevio spaustuv. Naci okupacijos metais ji beveik nenukentjo, tik sumajo darbuotoj skaiius. I pradi (1941) bandyta spausdinti laikrat, vliau atveta nauja ranga, pradta riti knygas. Joje buvo ispausdinta pora religins tematikos broir [12; 13; 14; 27, 273]. Naci valdymo metais savo veiklos nesustabd ir Teli apskrities savivaldybs spaustuv, kartais vadinta ir emaii
113

eme dl leidiamo tokio paties leidinio pavadinimo. Ji nukentjo nedaug ir po karo galjo tsti knyg spausdinimo darb. Daugiausia spausdino kalendorius, taip pat ileido Prano Genio knyg Rpintojliai, por giesmynli [12; 13; 14; 27, 326]. I maj miest spaustuvi daugiausia knyg ispausdino Marijampols spaustuv eup. Dar sovietmeiu ji buvo sujungta su Marijon ir Dirvos spaustuve. Taiau naciams engus Lietuv Dirvos spaustuv sudeg, o galutinai sitvirtinus vokiei valdiai spaustuv vl pavadinta eupe. Joje por knyg ispausdino Valstybin leidykla gana dideliu tirau 15 ir 20 tkstani egzempliori [12; 13; 14; 27, 258], bet daugiausia buvo spausdinama smulkij darb, kuri usakovai neinomi.
TEMIN, TIPOLOGIN IR KALBIN KNYG CHARAKTERISTIKA

Inagrinjus visus knygos leidimo ir spausdinimo proceso dalyvius ir j veiklos slygas 19411944 m. Lietuvoje, galima gilintis knyg temins, tipologins ir kalbins charakteristik analiz. Okupacijos metais Lietuvoje buvo ileista knyg, atitinkani 47 UDK poskyrius (i viso yra 70, netraukiant periodini leidini). is skaiius rodo, kad okupuotoje Lietuvoje buvo gana didel knyg tem vairov, pradedant tokiomis specifinmis kaip bibliografija, kurios buvo ileista vos viena kita knyga, ir baigiant groine literatra, medicina ir ems kiu i srii knyg pavadinim skaiius siek beveik imt.
114

Daugiausia ileista groins literatros. Bendrame ileist knyg aruode groins literatros kriniai sudar 13,7 proc. Groins literatros leidini populiarumas visuomenje lm ir didelius j tiraus: vidutinis tiraas buvo 6200 egz. Lietuvoje taip pat buvo ileistas vienas aforizm, vienas dain rinkinys, paskelbti kai kuri groins literatros tyrinjim rezultatai. ios knygos, remiantis UDK principais, taip pat atitiko tem vairi ali groin literatra. Paymtina, kad buvo leidiama ne tik originalioji, bet ir verstin literatra, nors 90 proc. ileist groins literatros krini sudaro lietuvi autori paraytos knygos. Taigi galima teigti, kad groiniai kriniai lietuvi kalba buvo ypa vertinami okupacijos metais. Tai suprat leidjai stengsi patenkinti visuomens poreik skaityti originalij literatr, tad neatsitiktinai i knyg pavadinim skaiius gerokai virija verstins literatros pavadinim skaii. Knyg ir broir medicinos tema buvo ileista beveik dviem procentais maiau nei groins literatros. iai temai priklauso 90 knyg ir broir, t. y. 12 proc. viso repertuaro. Didesn dalis medicinos knyg aptar opius mogaus sveikatos klausimus, taiau kelios ir gyvn gydym bei prieir. Net keturi leidiniai buvo skirti kovai su alkoholizmu. Matyt, i priklausomyb buvo paplitusi tuometje Lietuvoje. Beveik vienodas skaiius ileist knyg pavadinim buvo skirtas ems kio ir kalb grupi temoms atitinkamai 75 ir 69 pavadinimai. Tai sudar 10 ir 9,2 proc. analizuojamo knyg repertuaro. Daugu-

moje knyg buvo galima rasti nauding skmingo kininkavimo patarim, taisykli, instrukcij. Kiti ems kio leidiniai buvo skirti plaiajai visuomenei supaindinti su mokslo naujovms. Atsivelgiant knyg pavadinim kiek galima teigti, kad susiklosiusios aplinkybs paskatino kininkavimo inovus skirti dmes iai temai. Daugelis UDK poskyrio Kalbos. Kalb grups knyg buvo skirtos vokiei ir lietuvi kalboms, nors kelios knygos ileistos ir bendraujantiems lenk, angl, gud kalba, studijuojantiems lotyn kalb. Tokia io poskyrio sudtis neatsitiktin. Sunkiais okupacijos metais lietuviams rpjo isaugoti savo tradicijas ir kalb, perduoti inias jaunesnei kartai. Be to, ankstesns okupacijos, lietuvikos spaudos draudimo metai paskatino tirti lietuvi kalb, gilintis jos istorij ir itakas. Todl pasirod tokios knygos kaip Lietuvi kalbos sintaks, Lietuviki odiai senosios Lietuvos ratini kalboje ir pan. Be abejo, vokieiams okupavus Lietuv, valstybinse staigose aukt pareign postai atiteko naciams, krsi ir vokikos mons, vokiei kalba tapo lygiavert lietuvi kalbai, t. y. oficialia alies kalba, todl labai padaugjo lietuvi vokiei ir vokieilietuvi kalb odyn. Tarnautojams ir darbuotojams buvo rengiami vokiei kalbos kursai, mokyklose pradta privalomai dstyti vokiei kalb. Dl to reikjo vadovli, pratyb ssiuvini, o tai skatino leidyklas leisti tokias knygas ir broiras. Knyg kitomis kalbomis pasirodydavo nedanai, nors j leidyb taip pat lemdavo visuomens poreikis. inoma,

kad dl istorikai susiklosiusi aplinkybi Vilniuje ir jo apskrityje gyveno daug lenk, kuriems taip pat reikjo odyn ir vadovli. Pleiantis Ryt fronto riboms prireik ir vadovli gud kalba. Skirtingai nuo sovietins santvarkos, naci valdia pripaindavo moni teis pasirinkti tikjim, todl nedraud leisti maldaknyges, giesmynus, tikybos vadovlius. Krikionybs temos leidini gausum paaikina i knyg paklausa, iaugusi soviet valdiai pasitraukus dl karini naci veiksm. ios tematikos knygos sudar 8,2procentus vis knyg repertuaro. Vertt usiminti ir apie knygas ir broiras, priklausiusias grupei moni valdymas. Gamybos, prekybos ir transporto organizavimas. J buvo ispausdinta 46pavadinim, t. y. jos sudar 6,1 procentus viso repertuaro. Daugiausia ias knygas ir broiras leido valstybins staigos, kurios siekdavo informuoti reikiamus asmenis apie naci valdios nurodymus, potvarkius, vedamas taisykles. Nemaa i leidini dalis buvo skirta tik tarnybiniams reikalams, t.y. buvo neprieinama paprastiems monms. Vis dlto moni valdymo ir ypa transporto organizavimo tema buvo labai svarbi naciams, todl beveik 70 proc. vis ios grups leidini sudaro susijusieji btent su geleinkeliais laikinieji tarifai, keleivi ir gyvuli veimo taisykls, instrukcijos geleinkelio darbuotojams ir panaiai. Knygos istorijos tema taip pat pasiymjo gausumu. Jai priklauso 30 knyg, t.y. keturi procentai nagrinjamo repertua ro. i reikin paaikina istorijos tematikos
115

aktualumas Lietuvoje naci okupacijos laikotarpiu. Tuo metu daug mokslinink ir raytoj skyr dmes Lietuvos istorijai, kultrai. Naciai taip pat rm istorini veikal, susijusi su Soviet Sjungos valdios veiklos smerkimu, leidyb, dosniai skirdavo popieriaus tokioms knygoms [21, 55, 93]. Taigi, daugiausia pasirod btent sovietinei okupacijai, tremtiniams skirt leidini ir naci valdi lovinani knyg. Kartu ie leidiniai sudar du tredalius istorijos tematikos knyg repertuaro. Paymtina, kad kitos knygos buvo leidiamos apie 500egz., o nagrinjanios Lietuvos okupacijas maiausiai 10 000 egz. tirau. Kitomis temomis knyg buvo ileista nedaug: maiau kaip 3 proc. viso repertuaro. Tai lm ne tik menkesnis i tem aktualumas, bet ir popieriaus, l leidybai stygius. Vertinant knyg repertuar paskirties (adresato) poymiu galima teigti, kad nepaisant karo ir okupacijos slyg 19411944 m. ileisti leidiniai apima beveik visas tipologines knyg ris. Vis pirma, tam tikr knyg ir broir tem atsiradim lm visuomens ir valdios poreikiai, pastarosios nurodymai ir prioritetai. Lietuvos gyventojams pirmiausia reikjo odyn, vadovli, kit mokomosios literatros leidini. Isivadavus i Soviet Sjungos okupacijos, daugelis norjo kaip ir anksiau lankytis banyiose, tad reikjo maldaknygi, giesmyn, tikybos vadovli. Naci valdiai buvo svarbu leisti vairius sskaitybos dokumentus, apskaitos tvarkymo nurodymus, geleinkeli tvarkaraius ir kitas instrukcijas. Be to, jie stengsi spausdinti groin
116

literatr vokiei kalba, kuri ne tik prisidt prie krato germanizavimo, bet ir bt naudinga vokiei kariams Ryt fronte. Tipologin leidini vairov paaikinanti antra prieastis leidybine veikla usiimani organizacij vairov. Akivaizdu, kad skyrsi ne tik j leidini tematika, bet ir paskirties adresatas. Vadovaujantis paskirties adresato poymiu i viso galima iskirti 12naci okupuotoje Lietuvoje ileist knyg ri. Vokietmeiu n viena leidinio ris aikiai nedominavo. Naci okupacijos metais Lietuvoje daugiausia pavadinim buvo ileista informacini ir mokomj knyg. Kiekvienos ries dalis bendrame knyg repertuare madaug 14 procent. Kaip jau buvo minta, karo metais Lietuvoje buvo aktualios vairi srii mokslo ir taikomosios inios, taiau stingant materialins bazs leidybai, daniausiai jos buvo pateikiamos glaust praneim pavidalu nedidels apimties broiromis. Informacinio pobdio knygos pirmiausia buvo skiriamos medicinos ir ems kio specialist gvildenamoms temoms, nes jos buvo aktualiausios tuometje Lietuvoje. Taip pat buvo ileista nedideli broir, skirt istorijos, matematikos, fizikos, chemijos srii tyrim rezultatams. Daniausiai iai kategorijai priskiriam knyg turin sudarydavo moksliniuose urnaluose publikuojami praneimai, kurie i pradi buvo ispausdinami moksliniuose periodiniuose leidiniuose. Deja, toki leidini leidyklos, tiraai ir kita knygotyrai svarbi informacija beveik niekada nebuvo nurodoma. Todl sudtinga kalbti apie j paplitim visuo-

menje. Remiantis turimais duomenimis, toki leidini tiraai nebuvo gauss (daniausiai 25, 50, 100 egz.), tad greiiausiai jie buvo skirti gana maam specialist sluoksniui. Ypa svarbi lietuvi visuomenei okupacijos metais buvo mokomoji literatra. Jau nuo pirm okupacijos dien daugelis Lietuvos inteligent usimin apie nekokybikas jaunuomens mokymosi slygas. Todl vadovli leidyba tapo prioritetine Valstybins leidyklos veikla. Jie sudar per 80 procent visos mokomosios literatros. Dauguma vadovli buvo skirta studijuoti kalboms. Vokiei kalbos ir lietuvi kalbos mokomj vadovli pasirod beveik vienodas skaiius atitinkamai 20 ir 21. Mokytis vokiei kalbos Lietuvos mones privert politin alies situacija ir atkaklios naci valdios rekomendacijos. Lietuvi kalbos vadovli buvo leidiama leidykl ir sudarytoj iniciatyva. Aiku, Lietuvoje trko ir kit dalyk vadovli: matematikos ileista 17, fizikos ei, tikybos du vadovliai. Pabrtina ir tai, kad kokybik nauj lietuvik vadovli parengimas reikalavo dideli pastang, kruopios mokslo tiriamosios veiklos, kuri vokieiai kaip manydami var. 19411944 m. aktyviai groin literatr leido Valstybin leidykla, ie leidiniai sudar ketvirtadal viso jos repertuaro, pateikto rinkai. Okupacijos pabaigoje groins literatros leidinius pradjo leisti ir Sakalo leidykla bei Bronius Daunoras. inoma, kad spariai pltojosi Lietuvos kultra, ji gavo ypating svarb daugeliui gyventoj [21, 9396; 26, 118]. Tipologinje knyg

struktroje literatriniai groiniai leidiniai uima trei viet ir sudaro 12,9 proc. repertuaro. Rinkoje pasirod labai vairi ri groins literatros: prozos (apysakos, romanai, novels, biografijos ir pan.), poezijos (eilraiai, eiliuotos poemos, dainos, satyros ir pan.) ir dramos krini (pjess, komedijos ir pan.). Prozos knyg buvo ispausdinta daugiausia 66 proc., poezija sudar 26, o dramos kriniai 8 proc. vis ileist groins literatros krini. Be knyg ir broir asmeniniam naudojimui buvo leidiami ir oficials leidiniai, kuriais savo veikloje vadovavosi Lietuvos organizacijos. Tai vairaus pobdio statai, valdios institucij sakymai ir aplinkraiai, tarnybins, mokesi ir alg apskaiiavimo taisykls. Oficials leidiniai buvo itin reikalingi siekiant tvirtinti naujas okupantams rpimas veiklos ir gyvenimo taisykles. Tad neatsitiktinai jie sudar apie 11 procent repertuaro. Daniausiai ios ries leidiniai bdavo nedideli iki 48 puslapi, todl galima teigti, kad dauguma buvo broiros pavidalo. Lietuvoje nemaai buvo leidiama ir inynini leidini (apie 8 proc.). Tai aikinama btinybe leisti vairius odynus, pasikalbjimo knygeles ir broiras. ios tematikos leidiniai sudar didiausi dal vis vokiei okupacijos metais ileist inynini leidini. Taip pat buvo tsiamas Lietuvikos enciklopedijos leidimas, spausdinami vairi parod katalogai (atskirai vokiei ir lietuvi kalbomis) ir kiti inynai. alyje keiiantis valdioms, keitsi ir gamybin bei visuomenin veikl reguliuo117

jantys nuostatai. Atsirado poreikis leisti oficialias gamini naudojimo, paslaug teikimo, darbo umokesio taisykles, pagamintos produkcijos pirkimo kainoraius, vidin staig tvark reguliuojanius standartus ir kitus panaius dokumentus. Visi jie sudaro tipologins struktros kategorij Normatyviniai gamybiniai praktiniai leidiniai. J buvo ileista 7,7 proc. nagrinjamo repertuaro. Tai yra pakankamai daug, palyginti su panaios kategorijos Gamybiniai praktiniai leidiniai knyg skaiiumi 2,5 proc., kurie buvo skirti taikomosioms inioms skelbti. is nepopuliarumas gali bti siejamas su menku pramonini organizacij skaiiumi Lietuvoje. Net ir pasirod leidiniai buvo skirti ne naujausi technologij taikymui pramonje, bet kinink savivietai, gyvuli prieiros instrukcijoms perteikti. O darb puikiai galjo atlikti leidiami vadovliai, informaciniai ir mokslo leidiniai. Tad galima teigti, kad didelio poreikio leisti gamybinius praktinius leidinius okupuotoje Lietuvoje nebuvo. vairs moksliniai leidiniai knyg ir broir rinkoje sudar 7,4 proc. Atsivelgus informacini leidini kiek, kuri daugum sudar moksliniai praneimai, publikuoti broiromis, galima spti, kad mokslini veikal bt pasirod ir daugiau, jei netrkt materialins bazs, o pati leidyba nebt okupant varoma ir nukreipiama palankesne kryptimi. Moksliniai veikalai daugiausia buvo i medicinos ir istorijos moksl. Vykdomais istorijos tyrimais sumaniai pasinaudojo naci valdia, remdama mokslines knygas, smerkianias
118

Soviet Sjungos viepatavim Lietuvoje. Toki knyg kaip Lietuvos archyvas ir Raudonasis siaubas GPU tiraai siek 10 000 egz., leidimai buvo kartojami. Medicinos tyrimams taip pat teko nemaai dmesio, taiau i veikal ir apimtis, ir tiraai buvo gerokai maesni iki 500 egz. Apie 7proc. knyg repertuaro sudar tikybos leidiniai. Beveik pus j buvo maldaknygs ir giesmynai. Okupacijos slygomis buvo leidiama ir kitoki ri knyg ir broir, bet j vairov buvo gana maa. Greiiausiai Lietuvoje ie leidiniai nebuvo tokie reikalingi, kaip pirmiau mintieji. Pavyzdiui, masinis politini knyg spausdinimas ir platinimas buvo reikalingas naci valdiai, kuri vykd propagandin nacionalizmo ir krato germanizavimo politik. Faistin ideologij propaguojanti literatra buvo nepaklausi, nebuvo masikai kuriama ar leidiama Lietuvos leidj. Kalbant apie okupacijos laikotarpio knyg repertuar vertt atkreipti dmes nacionalin, t. y. lietuvi, ir kitomis kalbomis pasirodiusi leidini santyk. Nenuostabu, kad vokieiams okupavus Lietuv knyg vokiei arba lietuvi ir vokiei kalbomis turjo pagausti. Taiau konkrets skaiiai galt parodyti, kaip giliai pavyko vokieiams siskverbti lietuvik knyg leidyb. Svarbu paymti ir tai, kad 19411944 m. Lietuvoje pasirodiusios knygos ir broiros buvo vairiakalbs leidiamos rus, gud, lotyn ir kitomis kalbomis. I viso tuo laikotarpiu buvo ileista 105 knygos ir broiros kitomis kalbomis nei lietuvi. Tai sudaro beveik 16 procent

vis nagrinjam leidini. Akivaizdu, kad didiausi tak knyg leidybos kitomis kalbomis augimui padar naciai, kurie stengsi germanizuoti krat, prijungti prie Ostlando teritorijas, kuri gyventojai prastai mokjo ir lietuvi, ir vokiei kalbas. Poveikio knyg ir broir kalbinei sudiai galjo turti ir pasitraukusi Soviet Sjungos okupacin valdia, dl susiklosiusi istorini vyki Lietuvos teritorijoje gyvenantys lenkikai kalbantys asmenys. Nepaisant okupacijos ir grietos vokiei leidybos kontrols, knyg ir broir lietuvi kalba buvo ileista net keturis su puse karto daugiau nei kitomis kalbomis. Knyg usienio kalbomis kiekis nuolat svyravo. Okupacijos pradioje knyg usienio kalbomis leidimo naumas kito maai, 1943 m. jis smarkia iaugo, o knyg lietuvi kalba sumajo, 1944 m. maai ijo knyg ir lietuvi, ir usienio kalbomis. Paymtina, kad knyg lietuvi kalba buvo ileidiama vis maiau, tik 1944 m. j pasirod kiek daugiau. Nuosekliai daugjo leidini ne lietuvi kalba. Vokiei kalba spausdinam leidini kiekis sudarydavo ne maiau kaip 50 procent, daniausiai per 70 procent bendros usienio kalbomis ileistos produkcijos. Tad galima teigti, kad naciai stengsi mainti lietuvik leidini kiek ir vis daugiau spausdinti vokiei kalba parayt krini. Tai patvirtina j siekius naikinti lietuvik kultr, germanizuoti Lietuvos teritorijoje gyvenanius mones. Vis dlto leidini lietuvi kalba per vis analizuojam okupacijos laikotarp buvo ileidiama daugiausia, o 1944 me-

tais, kai naci saugumui grsm sukl Soviet Sjungos veiksmai Ryt fronte, lietuvik knyg leidybos naum net pavyko padidinti. Vokiei kalba buvo leidiamos ir nedidels iki 48 puslapi broiros, ir knygos (storiausia knyga 528 puslapi). Per visus okupacijos metus pasirod 78leidiniai vokiei kalba. Broiromis daugiausia buvo leidiama inynin, groin, oficialioji ir tikybin literatra. Groins literatros knyg vokiei kalba buvo ileista gerokai daugiau nei kit leidini. Beveik visi moksliniai veikalai turjo santraukas vokiei kalba. Kitos kalbos knyg ir broir gausumu neisiskyr. Leidiniai rus kalba pasirod 9 pavadinim. Daugiausia tai buvo groin ir propagandin literatra, pradta leisti 1943 m. pabaigoje, kai Ryt fronte vokieiai patyr pralaimjim. Akivaizdu, kad leisti knygas ir broiras rus kalba vokiei okupacijos metais buvo labai sudtinga dl naci poirio Soviet Sjung. Lotyn ir lenk kalbomis 19411944 m. buvo ileista po devynis pavadinimus knyg ir broir. Kiekvienais metais lotyn kalba pasirodydavo informacinis leidinys apie Kauno botanikos sode vykstani spor, skl ir vaisi atrank. Beveik tiek pat buvo ileista tikybos tematikos knyg. Maiausiai okupuotoje Lietuvoje pasirod broir est ir gud kalbomis atitinkamai dviej ir vieno pavadinimo. J apimtis buvo 8 ir 48 puslapiai. Gud kalba buvo ileistas plonas raybos vadovlis 1943 m. pabaigoje, kai didel Baltarusijos dalis buvo prijungta prie Ostlando.
119

Atskir knyg ir broir grup sudaro leidiniai keliomis kalbomis: lietuvi ir kitomis viena arba keliomis usienio kalbomis. ios grups daugum sudar dvikalbs lietuvi ir vokiei knygos ir broiros. Tai aikintina naci vesta vokiei kalba Lietuvoje ir menku vokiei kalbos mokjimu. Dvikalbi lietuvi ir vokiei leidini grup daugiausia sudar inynin literatra, reikalinga mokytis svetimos kalbos (vokieilietuvi pasikalbjim knygels, odynai), taip pat dviem kalbomis buvo leidiami tvarkaraiai, parod katalogai, vogt daikt sraai t. y. tokie leidiniai, kurie turjo bti suprantami ir vokieiams, ir lietuviams. Dl tos paios prieasties vokiei ir lietuvi kalbomis buvo gausu ir oficialij leidini. Nemaai buvo leidiama ir vairi normatyvini nurodym. I viso dvikalbi lietuvi ir vokiei leidini ileista imtas vienuolika. Kitomis kalbomis daugiausia leista mokslini, informacini leidini specifiniams poreikiams tenkinti. Pavyzdiui, vykdant gyventoj suraym instrukcijos turjo bti leidiamos ir gudams, lenkams suprantama kalba. Nemaai mokslini leidini buvo veriama vairias kalbas. Taiau vis j buvo gerokai maiau negu lietuvi ir vokiei kalbomis. Taigi, galima teigti, kad vokiei okupacijos metais Lietuvoje knyg ir broir leidyba i esms rmsi iomis kalbomis. Kitos kalbos buvo suprantamos tik maai gyventoj daliai, j paplitimas prietaravo naci tikslams ir jos buvo ne tokios svarbios patiems lietuviams.
120

IVADOS

Prasidjus antrai Lietuvos okupacijai, buvo smarkiai suvaryta knyg leidyba. Vokiei valdia kontroliavo vis knygos ileidimo proces nuo knygos turinio tikrinimo ir redagavimo iki ispausdinto leidinio platinimo bd. Naciai palankiai vertino antisovietin ir juos lovinani literatr, todl buvo paprasta gauti ir leidimus j spausdinti, ir popieriaus, ir kit spaudos mediag. Taiau naci cenzros komitet nusistas lietuvikos groins literatros rankratis galdavo met metus igulti lentynoje, o galiausiai ir pradingti. Nepaisant sudtingos materialins ir teisins padties, Lietuvos leidjai ir skaitytojai knyg laik dvasins stiprybs, paguodos altiniu ir lietuvikos kultros sergtoja. Ji buvo naciams nesuprantama, todl galjo tapti stipriu pasiprieinimo germanizavimui rankiu. Tai rodo pasil gerokai virijanti knyg paklausa, j temin vairov. Knygos svarb lietuviams atskleidia ir rizikingi leidj veiksmai neteistai spausdinant ir platinant knygas. Naci valdi lovinanias knygas i esms kr tik vokiei autoriai, lietuvi autoriai savo dmes telk groin literatr, medicinos, ems kio, Lietuvos istorijos ir kit mokslo veikal, mokomj priemoni rengim, t. y. tas knygas, kuri i tikrj reikjo karo ir okupacij ivargintiems monms. Nepaisant leidj pastang, nuo okupacijos pradios iki 1943 m. antrosios puss lietuvik knyg leidyba vis majo. Tik neskms Ryt fronte privert nacius sumainti knyg leidybos kontrol.

Dl politini vyki ir karo veiksm ne visuose miestuose buvo vienodos slygos pltoti knyg leidyb. Pagrstai knyg leidybos, gamybos ir platinimo centru laikytinas Kaunas. ia knygas leido leidyklos, kultros, pramons, ems kio ir mokslo staigos, valstybins organizacijos, t. y. beveik visi, kas galjo turti leidybins veiklos teises ir poreik leisti knygas. iame mieste buvo sikrusi ir didiausia to meto Lietuvos leidykla Valstybin leidykla. Kaunas taip pat laikomas Lietuvos knyg ir broir spausdinimo centru. ia ne tik veik daugiausia spaustuvi i kit alies miest, bet ir tos spaustuvs buvo daug pranaesns, galjo pasilyti vairesni paslaug. Knygas leido ir patys autoriai, taiau pavieniui leisti knygas buvo labai sudtinga. Okupacijos metais knygas ir broiras ra arba reng apie 255 autori, inomi tik 9 atvejai, kai autorius pats rpinosi knygos leidimu ir spausdinimu. Griet naci politik leidybos atvilgiu rodo ir raytoj ileist knyg skaiius. Dauguma autori ileido tik po vieno pavadinimo leidin, o tai vokiei raytojams per okupacijos laikotarp pavyko parengti net 1014 knyg. Todl darytina ivada, kad vairs suvarymai ir naci okupant prioritetai neleido visu pajgumu atsiskleisti Lietuvos raytojams, poetams, mokslininkams ir specialistams. Knyga tapo vertinga preke, j buvo sudtinga ne tik ileisti, bet ir sigyti. Leidini paklausa, temin ir paskirties vairov buvo

labai didel. Didiausi knyg tiraai siek 50, 100 ar net 160 tkstani egzempliori. Paklausiausiomis knygomis laikytini lietuvi ir vokiei kalb vadovliai, lietuvikai-vokikos ir vokikai-lietuvikos pasikalbjim knygels, taip pat odynai ir odynliai, ems kio, medicinos knygos. Temin ir paskirties vairov taip pat lm naci valdios prioritetai ir knygas leidusi organizacij veiklos pobdis. Gausiausi grup sudar informacin, mokomoji ir groin literatra bei oficialieji leidiniai. Teminiu poiriu vyravo groins literatros, medicinos ir ems kio leidiniai. Informacins ir mokomosios knygels apie kininkavim ir moni sveikat buvo reikalingos susiklosius karinei padiai, oficialieji vairi kio ir verslo srii leidiniai paprastai buvo leidiami naci valdios staig, siekiani nustatyti tam tikr tvark Lietuvoje. Tokios knygels ir broiros buvo leidiamos vairiomis kalbomis, kad naci valdios reikalavimus suprast ne tik vokiei pareignai, bet ir vietos bei prijungt teritorij gyventojai. Apskritai, per vis okupacijos laikotarp daugiausia leidini buvo ileista lietuvi kalba. Knyg vokiei kalba kas pusmet buvo leidiama vis daugiau ir tai patvirtina naci siekius nutautinti Lietuv. Taiau visos pastangos germanizuoti krat, apriboti leidj teises, suvaryti knyg plitim lugo. Lietuvos moni pagarba ir meil knygai padjo isaugoti leidyb, o i savo ruotu skatino puoselti ir pltoti lietuvik kultr.

121

NUORODOS Nepublikuoti altiniai


1.Popieriaus fabrik jungimas OstlandFaser GmbH. Kaunas, 1942. Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA), f. R615, ap.1, b.168182. 2.STEPONAITIS, V. Bibliografijos darbai. Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo biblio tekos Rankrai skyrius, f. 25, b. 37. 3.STONIEN, Vanda. XX a. lietuvi knyga ir visuomen: knyg leidybos aspektas: habilitacinis darbas. Vilniaus universitetas. Vilnius, 1999. 99 lap. 4.Valstybins leidyklos administracijos vei klos dokumentai. Kaunas, 19411944. LCVA, f.R-556, ap. 1, b. 94. 5.Valstybins leidyklos susirainjimas su kny gyn vedjais. Kaunas, 1942. LCVA, f. R-556, ap. 1, b. 82. 6.Valstybins leidyklos susirainjimas vei klos klausimais. Kaunas, 19411943. LCVA, f.R-556, ap. 1, b. 34. 7.Valstybins leidyklos vidins veiklos doku mentai. Kaunas, 19411944. LCVA, f. R-556, ap.1, b.15.

Publikuoti altiniai
8.1941 Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen. Kaunas, 1941. 9.1942 Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen. Kaunas, 1941. 10.2006 [interaktyvus]. Panevys: Panevio apskrities Gabriels Petkeviaits-Bits vieoji biblioteka [irta 2009 m. spalio 19d.]. Prieiga per internet: <http://www.pavb.lt/index.php? calendar=2006-10>. 11.BAUBLYS, A. Baltarusi padtis ir vei kla nacist okupuotoje Lietuvoje 19411944 me tais [interaktyvus]. 2008 [irta 2009 m. spalio 10d.]. Prieiga per internet: <http://www.voruta.lt/rubrikos/32/992>. 12.Bibliografijos inios. Kaunas: Spaudos fondo knygynas, 1941. 122

13.Bibliografijos inios. Kaunas: Spaudos fondo knygynas, 1942. 14.Bibliografijos inios. Kaunas: Spaudos fondo knygynas, 1943. 15.BUBNYS, A. Vokiei okupuota Lietu va. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. 606 p. ISBN 9986-757-12-6. 16.BULOVAS, J. Vokikj faist okupaci nis Lietuvos valdymas. Vilnius, 1969. 295 p. 17.Encyklopedia Ziemi Wileskiej. Bydgoszcz: Towarzystwo Mionikw Wilna i Ziemi Wileskiej, Oddzia w Bydgoszczy, 2008. T. 1, 304 p. 18.KAUNAS, Domas. Bibliofilo biblioteka. Vilnius, 1995, p.112, raas 668. ISBN: 9986415-05-2. 19.Knygotyra: vadovlis. 2-as leidimas. [Vilnius]: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 402p. ISBN 978-9986-19-928-1. 20.Kronika. laisv, 1942, nr. 91, p. 2. 21.KUBILIUS, Vytautas. Neparklupdyta mza: lietuvi literatra vokietmeiu. Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2001. 236 p. ISBN 9955-475-01-3. 22.KUBILIUS, Vytautas. XX amiaus lite ratra. 3-iasis pataisytas leidimas. Vilnius: Alma littera, 1996. 718 p. ISBN 9986-02-194-4. 23.KVIKLYS, Bronius. Lietuvi kova su naciais 19411944 m. Memmingenas, 1946. 48 p. 24.MALNAS, I. vietimo tarjas dr. Pranas Germantas. Aidai [interaktyvus], 1947 [irta 2009 m. lapkriio 6 d.]. Prieiga per internet: <http://aidai.us/index.php?view=article&catid= 65%3A7406&id=1155%3Apa&option=com _content&Itemid=141>. 25.MARKEVIIUS, V. Po Sakalo spar nais. Kaunas, 1992. 26.TRUSKA, L. Lietuva 19381953 me tais. Kaunas: viesa, 1995. 212 p. ISBN 5-43001907-0.

27.UTUPAS, Vilius. Lietuvos spaustuvs, 15221997. Vilnius: Viliaus Utupo leidykla, 1998. 607 p. ISBN 9986-425-44-1. 28.Valstybins Leidyklos pokarin veikla. laisv. Kaunas, 1941, nr. 147, p. 3. 29.Vokieiams perleistos mons. laisv. Kaunas 1943, nr. 7, p.3. 30.ZIZAS, R. Vietin savisauga (savigyna)

Lietuvoje naci Vokietijos okupacijos metais [interaktyvus].[irta 2009 m. lapkriio 14 d.]. Prieiga per internet: <http://www.genocid.lt/ Leidyba/11/zizas.htm>. 31.UKAS, Vladas. Sakalo bendrov ra tams leisti ir platinti, 19241940 ir 19431944. [Vilnius]: Vilniaus universiteto leidykla, 1998. 213 p. ISBN: 9986-19-310-9.

BOOK PUBLISHING IN LITHUANIA DURING NAZI OCCUPATION (19411944)


Y E K AT E R I N A KO S A KO V S K AY A

Abstract Scientists have devoted substantial attention to the period of the second occupation of Lithuania. However, the issue of book publishing, printing and distribution during the period hereinbefore mentioned was covered in outline until now. The purpose of the article is to comprehensively highlight different aspects of book publishing in Lithuania, including Nazis illegal actions and high-handed behaviour towards Lithuanian publishing and printing houses and the brave attempts of the latter to protect and maintain the publishing of books. Particular attention is given to social, cultural and political processes involved in book publishing, printing and distribution. The Nazi controlled the whole process of publishing, from the check of a books contents to the distribution. Nonetheless, there were published many books important for the Lithuanian culture, owing to the courage and wit of publishers, printers, readers and others who cherished books and realized their value for the coming generations. The chronological limits of the research were fixed between the second half of 1941 and the second half of 1944 inclusive, and the territory covered the Vilnius region regained in 1939, but did not cover the Klaipda region annexed the same year. The bibliographical periodical Bibliografijos inios published in 19411943 as well as a significant collection of different administrative documents belonging to the publishing house Valstybine leidykla and books published in 19411944, kept in the National Martynas Mavydas library, should be considered the most valuable sources of the printed heritage of the period. It is exactly these sources that were mainly used to make a comprehensive bibliographical listing of books published during the Nazi occupation of Lithuania, an accurate statistical analysis due to which it was possible to assess the publishing tendencies.
t ei kt a 2011 m. kovo mn.

123