Está en la página 1de 41

RADIJO bangos

Lukas Virketis 2E

Turinys
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Radijo baga kas tai? Kas j atrado? Radijo bangos ilgiai ir savybs. Radijas, radijo ryys. Radijo bang virpesiai. Radijo ryio rys. Radioastronomija. Radioteleskopas. Bevielis ryys Wi-Fi. Kaip radijo bangos veikia sienas. Radijo bang sklidimas atmosferoje. Poveikis sveikatai.

Kintam elektrinio ir magnetinio lauk sklidimas aplinka vadinamas elektromagnetine banga . 1864 metais elektromagnetini bang egzistavim teorikai numat Deimsas Klarkas Maksvelas. Eksperimentikai elektromagnetines bangas atrado vokiei fizikas Heinrichas Hercas. Priklausomai nuo bangos ilgio, elektromagnetins bangos skirstomos kelis diapazonus : gama spinduliai, rentgeno spinduliai, ultravioletiniai spinduliai, viesa, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos bei radijo bangos.

Deimsas Klarkas Maksvelas


Sukr elektromagnetinio lauko teorij, suformuluot keliomis matematinmis lygtimis. Jomis remdamasis, padar ivad, kad kintamasis elektrinis laukas ir kintamasis magnetinis laukas yra glaudiai tarpusavyje susij ir kartu sudaro elektromagnetin bang, sklindania viesos greiiu.

(angl. James Clark Maxwell; 18311879 m.) ymus angl fizikas.

Heinrichas Rudolfas Hercas


Heinrichas Hercas pirmasis gavo elektromagnetines bangas, kuri buvim teorikai nuspjo Robertas Maksvelas. Elektromagnetini bang savybi tyrinjimai, kuriuos Hercas atliko, parod, kad ioms bangoms taikomi tie patys dsniai, kaip ir viesos bangoms. is atradimas patvirtino elektromagnetin viesos teorij.

(vok. Heinrich Rudolf Hertz, 1857 m. vasario 22 d. 1894 m. sausio 1 d.) ymus vokiei fizikas.

Radijo banga
Radijo banga elektromagnetin banga, kurios danis 3-109Hz, o ilgis 0,3-108m. Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visikai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo bangos atsiranda bet kada, kai krv turinti dalel juda su pagreiiu radijo daniu. U radijo bangas trumpesns elektromagnetins bangos gama spinduliai, rentgeno spinduliai, infraraudonieji spinduliai ir ultravioletiniai spinduliai ir regimoji viesa matoma moni.

Elektromagnetini bang spektras

Radijo bang spektras


Pavadinimas
Ekstremaliai emas danis Superemas danis Ultraemas danis Labai emas danis

Danis ir bangos ilgis


330 Hz 100,000 km 10,000 km 30300 Hz 10,000 km 1000 km 3003000 Hz 1000 km 100 km 330 kHz 100 km 10 km 30300 kHz 10 km 1 km

Naudojimo pavyzdiai
Bendravimas su povandeniniais laivais. Bendravimas su povandeniniais laivais. Bendravimas su poeminmis slptuvmis. Bendravimas su povandeniniais laivais, bevielis irdies darbo stebjimas, radijo vyturiai gelbjimuisi i sniego lavin. Radijo navigacija, laiko signalai, AM radijo ilg bang transliavimas.

emas danis

Vidutinis danis
Auktas danis Labai auktas danis

3003000 kHz 1 km 100 m


330 MHz 100 m 10 m 30300 MHz 10 m 1 m 3003000 MHz 1 m 100 mm 330 GHz 100 mm 10 mm

AM radijo (vidutini bang) transliavimas


trump bang transliacija, bendravimas per horizont su orlaiviais. FM radijas, televizijos transliacija, tiesioginis em-lktuvas, lktuvas-em bendravimas Televzijos transliacija, mikrobang krosnels, mobilieji telefonai, bevielis LAN, Bluetooth, GPS Mikrobang renginiai, bevielis LAN, dauguma moderni radar

Ultraauktas danis

Superauktas danis

Ekstremaliai auktas danis

30300 GHz 10 mm 1 mm

Radijo astronomija, didelio greiio mikrobang radijo transliavimas.

Kai radijo banga pasiekia laidinink, ji sukelia kintam elektros srov (tamp), kuri, jei reikia, gali bti elektronikos sustiprinta. Paprasiausiu atveju sistuvas periodikai nutraukia bang spinduliavim, tokiu bdu perduodamas trumpus bei ilgus impulsus (Morzs abcl). Perduodant gars, radijo bangos stiprumas (amplitudin moduliacija) arba jos danis (danumin moduliacija) sutartose ribose keiiasi emesnio (garsinio) signalo danio taktu.

Radijo bang sklidimas


Radijo bangos sklinda trimis pagrindiniais bdais: Tiesia linija (kai nra klii, arba taip sklinda trumpabangis spinduliavimas). Atspinddamos pakaitomis tai nuo jonosferos, tai nuo ems paviriaus (taip sklinda 3 MHz 30 MHz radijo bangos). Ulinkdamos u ems paviriaus (taip daugiausia sklinda didiausio ilgio radijo bangos).

Jonosfera yra labai svarbi radijo bangoms, nes ji susideda i trij (F, E, D) sluoksni. D sluoksnis sugeria ilgas (AM) radijo bangas, taiau nakt D sluoksnis inyksta, todl F ir E sluoksniai gali atspindti bangas.

Radijo bang savybs


Yra skersins bangos. Atspindys; Limas; Difrakcija; Interferencija; Energijos perneimas.

Radijas
Pirmj radij 1895 m. sukr ital fizikas ir iradjas Guljelmas Markonis. > Radijo imtuvas

Radijo ryys
Radijo ryys - informacijos perdavimas ir primimas radijo bangomis ir mikro bangomis. Svarbiausi radijo ryio elementai yra sistuvas, imtuvas ir retransliatorius. > Radijo sistuvas

AM ir FM
Daniausiai naudojamos dvi moduliacijos rys: amplitudin moduliacija (AM) ir danin moduliacija (FM): AM atveju kinta radijo bangos amplitud (neaniosios auktis). FM atveju keiiamas bangos danis (atstumas tarp bang neaniojoje). i moduliacijos ris tarsi apsaugota nuo iorini trukdi, taip pat turi daug geresn dinamin diapozon.

Radijo ryio principas


1. Sistuvo antenoje sukuriami aukto danio

elektromagnetiniai virpesiai. 2. Elektromagnetiniai virpesiai erdvje apie anten sukuria visas puses plintani tokio pat danio elektromagnetin bang. 3. Imtuvo antenoje elektromagnetin banga indukuoja tokio pat danio elektromagnetinius virpesius, kurie ir yra ufiksuojami. 4. Mikrofone garsas (kalba, muzika ir pan.) paveriamas emo danio elektromagnetiniais virpesiais.

Radijo ryiui naudojami auktojo danio neslopinomieji elektromagnetiniai virpesiai. Juos sukelia puslaidininkinis auktojo danio generatorius. generatori sudaro virpesi kontras, srovs altinis, tranzistorius, rit (Li), turint indukcin ry su virpesi kontru.

Moduliuotojo danio virpesiai


Moduliuotojo danio virpesiai yra geresns kokybs nei moduliuotosios amplituds. Norint igirsti iuos moduliuotojo danio virpesius reikia imtuve nuo j atskirti emojo (garsinio) danio virpesius. is procesas vadinamas detektavimu.

Aukto danio virpesiai


Neaniaisiais virpesiais vadiname aukto danio elektromagnetinius virpesius, kuriais perduodame gars.

Telefoninis ryys
Telefoniniui ryiui taikomi du moduliavimo bdai: amplituds moduliavimas - auktojo danio virpesi amplituds keitimas garsiniu daniu; danio moduliavimas - auktojo danio virpesi danio keitimas garsiniu daniu.

Garsinio danio ir moduliuotieji virpesiai

Radijo ryio rys


Telegrafo ryys tai informacijos perdavimo elektros impulsais bdas. is ryys palaikomas ilgosiomis radijo bangomis.

Telefono ryys tai garso perdavimas radijo bangomis: trumposiomis ir ultratrumposiomis.

Telefono ryio struktrin schema

Televizinis ryys judam ir nejudam objekt atvaizd perdavimas per atstum elektromagnetinmis bangomis.

Televizinio ryio struktrin schema

Radiolokacija objekt aptikimas ir atstumo iki j nustatymas naudojant elektromagnetines bangas: ultratrumpsias radijo bangas ir mikrobangas. > Radiolokacija

Svarbiausios radiolokatoriaus dalys yra sistuvas ir imtuvas: 1. Sistuvas siunia taikin siauru pluotu elektromagnetines bangas, kurios nuo to taikinio atspindi; 2. Imtuvas priima taikinio atspindtas elektromagnetines bangas.

s atstumas iki objekto; c viesos greitis; t laikas, prajs nuo signalo pasiuntimo iki primimo momento.

ct s 2

Radioastronomija
Radioastronomija - astronomijos aka, nagrinjanti kosmini kn ispinduliuotas arba atspindtas radijo bangas.
Kosmini altini radijo spinduliavimas tiriamas radioteleskopais.

Radioteleskopas dangaus kn skleidiamas radijo bangas priimantis teleskopas. >>>

Radioastronomija tiria kosminius radijo bang altinius ir juose vykstanius reikinius. Tiria dujinius kus, molekulinius debesis, supernov liekanas, pulsarus, kvazarus, galaktikas, mikrobangin fon, kai kurias vaigdes (Saul).

Radioastronomijos rezultatus aikina astrofizika. is mokslas yra labai svarbus, nes leidia tyrinti daug tolimesnius Visatos kampelius, nei naudojantis vien regimja viesa.

Supernova

Kvazarai

Dujinis kas

Karlas Janskis
JAV radijo ininierius, 1931 m. atsitiktinai atrads kosmines radijo bangas. Tirdamas atmosferos trukdymus, jis pastebjo, kad dalis radijo triukm sklinda i Pauki Tako.

Prie II pas. kar amerikietis G. Reberis pagamino pirmj paraboloidin radioteleskop ir sudar pirmj Pauki Tako radijo emlap. >>>

Per II pasaulin kar anglas D. S. Hjus su savo mokslinink grupe nustat, kad triukmus radijo aparatroje sukelia ne vokiei sistuvai, o radijo bangas skleidianti Saul. Imti konstruoti radioteleskopai, atsirado nauja mokslo aka radioastronomija.

Radioteleskopas
Radioteleskopai, kaip ir optiniai teleskopai, susideda i parabolinio veidrodio (vadinamo antena), tiesioginiame idinyje esanio radijo bang imtuvo radiometro ir, daniausiai, gelbetoninio statinio, laikanio vis radioteleskop. Kuo ilgesns bangos priimamos, tuo iurktesnis gali bti radioteleskopo naudojamas pavirius. Milimetrinms bangoms priimti turi bti naudojamas vientisas veidrodis, o metrinms utenka vielinio tinklo. Radiometro priimamas signalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinse juostose arba kompiuteri diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio reflektoriaus antenos dydio. J dka mums inomi pulsarai ir kvazarai, isiaikinta, kad yra radijo galaktik, kad nestiprias radijo bangas spinduliuoja ir kai kurie Sauls sistemos knai (pvz., Jupiteris).

Didiausias pasaulyje radioteleskopas RATAN 600 (Rusija), turintis 576 m skersmens anten.

Wi-Fi
Tai bevielio ryio technologija, leidianti realizuoti duomen perdavimo tinklus panaudojant plaiajuost radijo ry. Wi-Fi technologija naudojama komunikacij sprendimams realizuoti. Jos dka bevielio ryio renginiai gali bti sujungiami vietin kompiuteri tinkl, prijungiami prie prieigos tako marutizatoriaus, utikrinanio prieig prie interneto resurs. Interneto paslaug tiekjai bevielio ryio renginius naudoja tarptinkliniams ryiams realizuoti, sujungiant kompiuteri tinklus, esanius atskiruose pastatuose ar gyvenvietse. Maksimalus patikimo bevielio ryio atstumas tarp dviej Wi-Fi rengini labai priklauso nuo pastarj technini parametr ir aplinkos slyg - jis gali skirtis nuo keliolikos metr iki keli imt kilometr.

Wi-Fi technologijos palaikymas diegtas visose populiariausiose operacinse sistemose, bevielio ryio ranga komplektuojama daugelyje iuolaikini neiojam bei delnini kompiuteri, kai kuriuose mobiliuose telefonuose. Interneto prieigos takai rengti daugelyje viej viet degalinse, viebuiuose, restoranuose, oro uostuose, geleinkelio stotyse, parduotuvse, klubuose, bibliotekose, psij aljose.
Bevielio ryio isidstymas

WiFi privalumai ir trkumai


Wi-Fi bevielis ryys suteikia galimyb per atstum prisijungti prie kompiuteri tinklo; Wi-Fi bevielis ryys suteikia galimyb vartotojui judti kartu su kompiuteriu, neprarandant ryio; Wi-Fi bevielis ryys leidia greitai ir nebrangiai iplsti kompiuteri tinklus kai technologijos, kuri realizacijai reikalingi kabeliai ar viesolaidiai, yra ekonomikai neefektyvios; Bevieliam ryiui naudojama radijo bang spektro juosta (konkretus Ultraauktas ar Superauktas danis) gali bti ugotas paalini radijo triukm.

Kaip radijo bangos veikia sienas?


Radijo bangos gali sklisti kiaurai sienas, kurios sugeria vies, nes radijo ir viesos bang daniai skiriasi. Kai radijo banga sutinka koki nors klit, pvz., sien, ji priveria virpti tos klities elektronus. Bangai pasiekus atom su elektronais, kiekvienas elektronas reaguoja panaiai kaip ant maos spyruokls pritvirtinas rutuliukas. Kadangi spyruoklms bdingi rezonansiniai daniai, todl veikiant jas daniu, artimu rezonansiniam, net maa jga gali padaryti didiul poveik. Radijo bang daniai labai skiriasi nuo rezonansini dani, todl sklisdamos jos atiduoda atomams tik ma dal savo energijos ir gana laisvai prasiskverbia net pro storiausias sienas, taiau dal bang vis dl to sugeria. Aukto danio bangos yra lengvai sugeriamos vairi klii, todl naudojamos auktesnio danio bangos.

Radijo bang skidimas atmosferoje


Sauls spinduliai jonizuoja virutinius ems atmosferos sluoksnius (neutralius atomus paveria jonais). Dl to susidaro jonosfera keletas vairiame auktyje esani jonizuot duj sluoksni. emiausias i j yra 60-85 km auktyje. Trumposios radijo bangos daug kart atspindi nuo jonizuot sluoksni ir ems paviriaus, todl emje gali nusklisti didelius atstumus.

Poveikis sveikatai
Dalis medik mano, kad mobiliojo telefono skleidiamos radijo bangos yra kenksmingos, ypatingai vaikams. Daugelyje nepriklausom tyrim buvo nustatyta, kad ios bangos padidina rizik susirgti smegen viu. Populiarioje spaudoje pasirodo nemaai straipsni ia tema. Pavyzdiui, anot brit medik, auglio rizika iauga 39 %, jeigu mobiliojo ryio telefonu intensyviai naudojamasi daugiau nei 10 met. 2011 m. pasaulio sveikatos organizacija paskelb, kad danas naudojimasis mobiliuoju telefonu padidina rizik susirgti viu.