Está en la página 1de 17

Lukas Virketis

3E

Sunkio jgos veikiamo kno judjimas


Laisvasis kritimas tai kn kritimas vakuume, veikiant tik sunkio jgai (ems traukos jgai).

Horizontaliai mesto kno judjimas


y
h

v0
g

Horizontaliai mesto kno judjimas susideda i dviej nepriklausom judjim: vertikalia kryptimi; horizontalia kryptimi.

y v0 y t

g yt 2

Kadangi horizontaliai mest kn veikia vertikaliai emyn nukreipta sunkio jga, tai kinta tik to greiio projekcija Oy ayje.

Pradinio greiio projekcija Oy ayje lygi nuliui, todl horizontaliai mesto kno koordinat bet kuriuo laiko momentu ireikiama taip:

g yt 2

Ox aies atvilgiu kno neveikia jokia jga, todl jo greiio projekcija toje ayje yra pastovi. Horizontaliai mesto kno koordinat x laikui bgant kinta taip pat, kaip tolygiai ir tiesiai judanio kno:

x v0 t

Kno kelias, nueitas vertikalia kryptimi, nepriklauso nuo pradinio greiio, Kno kelias, nueitas horizontalia kryptimi, yra tiek didesnis, kiek pradinis greitis didesnis.

Dirbtini ems palydov judjimas

Horizontaliai mesto kno dsningumus galime pritaikyti aikindami dirbtini ems palydov judjim, taiau reikia atsivelgti, kad ems pavirius i ties yra ne plokias, o ikilas.

Dar XVII a. I.Niutonas numan, kad knas galt tapti ems palydovu, jeigu jam bt suteiktas reikiamas greitis.
ems traukos veikiamas knas per 1 s nukrinta 4,9 m. Vadinasi, jei knui bt suteiktas 8 km/s greitis, jis ant ems nenukrist kas sekund nusileist tiek pat, kiek ir ems pavirius po juo. Raketai lekiant vis didesne trajektorija, ir kai atitinka ems paviriaus kreivum, virsta dirbtiniu ems palydovu.

Sunkio jga, veikianti dirbtin ems palydov, suteikia jam pagreit ac, nukreipt ems centr.

ac - centrinis pagreitis ,[m/s2]


R - spindulys ,[m] v - greitis ,[m/s]

a c

Kadangi ac = g, ireikiame dirbtinio ems palydovo greit: h orbitos auktis vir ems paviriaus; R ems spindulys; M ems mas; G gravitacijos konstanta .

h orbitos auktis vir ems paviriaus, R ems spindulys, M ems mas

Dirbtiniu ems palydovu gali tapti bet kokios mass knas, kuriam bus suteiktas formule nusakomas greitis 8km/s. Palydovo greitis priklauso nuo orbitos spindulio.

PIRMASIS kosminis greitis


Prie ems paviriaus horizontalia kryptimi gijs apytiksliai 8km/s greit, knas virsta dirbtiniu ems palydovu, skriejaniu apskrita orbita.

Greitis, kuriuo visuotins traukos veikiamas knas juda apskrita orbita, vadinamas pirmuoju kosminiu greiiu.

ANTRASIS kosminis greitis


Kai palydovas pasiekia 11,2 km/s greit, jo trajektorija pasikeiia elips virsta parabole. is greitis vadinamas antruoju kosminiu greiiu.

Juddamas parabole, palydovas veikia ems trauk ir nutolsta kosmin erdv virsta Sauls palydovu.

TREIASIS kosminis greitis


Knas, gijs didesn nei 11,2 km/s greit, palydovas pradeda judti hiperbole ir ilekia i Sauls sistemos. Toks greitis vadinamas treiuoju kosminiu greiiu.

1 - asis v = 8km/s greitis

2 - asis v = 11,2 km/s greitis

3 - iasis v > 11,2 km/s greitis

Pirmasis dirbtinis palydovas Sputnik 1 paleistas 1957 m. SSRS