Está en la página 1de 22

KLAIPDOS UNIVERSITETAS

Socialini moksl fakultetas Vieojo administravimo ir teiss katedra

RINKIM SISTEMOS
Lietuvos politins sistemos referatas

Autorius Vadovas

SA-12/2 gr. stud.. Aist Andrukeviit Lekt. dr. Julius ukas

Klaipda,2013

Turinys
VADAS....................................................................................................................................................3 1. RINKIM SAMPRATA.......................................................................................................................4 1.1.Rinkim funkcijos ...........................................................................................................................5 1.2. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka Lietuvoje ....................................................................5 1.3. Rinkim sistemos............................................................................................................................6 2. PREZIDENTO RINKIMAI LIETUVOJE...........................................................................................10 2.1. Prezidento samprata......................................................................................................................10 2.2. Prezidento rinkim raida...............................................................................................................11 3. LR SEIMO IR SAVIVALDOS RINKIMAI........................................................................................13 3.1. LR Seimo samprata.......................................................................................................................14 3.1.2. LR Seimo rinkimai nuo 1992m iki iandienos.......................................................................15 3.2. LR Savivaldybs Tarybos samprata..............................................................................................17

VADAS
Rinkimai tai svarbus procesas kas keleri metai vykstantis valstybje. Kiekvienas alies pilietis turi vien svarbi pareig balsavim. Daugeliui tai atrodo gana paprastas ir nieko nelemiantis dalykas. Lietuvoje rinkimai yra laisvi, slapti ir demokratiki. Jie leidia kiekvienam Lietuvos pilieiui pareikti nuomon, k jis nori matyti valdioje. mogus nusigrdamas nuo savo pareigos ir neidamas balsuoti, leidia u j nusprsti kitiems pilieiams. iuolaikinje Lietuvoje yra pritaikytos trys skirtingos rinkim sistemos: absoliuios daugumos prezidento rinkimuose, miri paralelin seimo, proporcin- vietos valdios rinkimuose. Skirtingos rinkim sistemos leidia valstybei efektyviau gyvuoti, nes pasirenkant tik vien i pamint rinkimo sistem kilt daug problem, toki kaip: nepasitenkinimo, nepasitikjimo irinktaisiais asmenimis, nesiningumo rinkimuose ir po rinkim vykdomoje irinktj veikloje. Taigi, iame darbe noriau aptarti rinkim svarb ir ianalizuoti rinkim sistemas bei vykusiu rinkimus Lietuvoje. Darbo tikslas: ianalizuoti ir aptarti rinkim sistemas Darbo udaviniai : Aptarti rinkim samprat, j klasifikacija Aptarti LR Prezidento, LR Seimo ir Savivaldybi rinkimus Aptarti Lietuvos Respublikoje vykusius rinkimuis

Tyrimo metodai: literatros analiz, vairi dokument nagrinjimas

1. RINKIM SAMPRATA
Rinkimai atstovaujamos (statym leidybos) valdios organus ne be pagrindo skaitomi vienu svarbiausiu reimo legitimacijos instrumentu ir btina demokratins politins sistemos funkcionavimo slyga. Gyventoj dalyvavimas rinkimuose dabar praktikai visose alyse vertinamas kaip egzistuojanios sistemos ir valstybs pripainimas ir visuotins paramos iraika, todl net autoritariniai rimai teikia rinkimams labai svarbi reikm. Demokratini rim slygomis rinkimai yra svarbiausias gyventoj valios ireikimo mechanizmas ir kartu j dalyvavimas valdyme, renkant savo atstovus legislatyvinius organus, o prezidentinse respublikose taip pat ir vykdomosios valdios ( vyriausybs) ir valstybs vadov (miriose respublikose daugiau apsiribojama pastarj prezidento funkcija). alia parlament ir prezidento federacinse valstybse dar renkamos provincij (valstij, emi, kanton) legislatyvos, daugelyje ali taip pat administracini teritorini vienet bei miest savivaldybs, kai kuriose valstybse taip pat tam tikros pareign kategorijos (teisjai, prisiekusieji erifai ir pan.). 1 Autoritarini rim slygomis rinkimai danai yra tik formalumas: rinkjai neturi pasirinko, privaldami balsuoti tik u valdaniosios partijos pasilytus kandidatus, nra jokios bals skaiiavimo kontrols. Vienas i pirmj udavini rinkim analizje nustatyti, pagal kokius kriterijus galima apibrti laisvus ir siningus, arba demokratikus, rinkimus. David Butler, Howard R. Penniman ir Austin Ranney teig, kad demokratiniai rinkimai turi patenkinti eis kriterijus: 1. visi suaugusieji pilieiai turi teis balsuoti u kandidatus valdi; taip pat jiems galioja ir vairius cenzai, pavyzdiui, kaip amius, privalo turti alies pilietyb, bti psichikai sveiki. ie minimals reikalavimai yra labai naujas reikinys, nes visuotins rinkimins teiss sigaljimas buvo labai ilgas procesas. Daug ami rinkimuose galjo dalyvauti tik auktesnieji luomai, beveik visur buvo grietas turto cenzas. Nyderlanduose, vienoje i demokratikiausi Europos ali, 1800m. teis dalyvauti rinkimuose turjo tik 12% suaugusi gyventoj, 1890 m. 27%, 1900 63%. JAV rinkimin teis buvo maiau apribota, taiau negrams ji buvo suteikta tik 1870m, o faktikai jie pradjo dalyvauti rinkimuose dar vliau - nuo XX a. Treiojo deimtmeio daugelyje Vakar ali visuotin rinkimin teis sigaljo tik po Pirmojo pasaulinio karo ir net vliau: moterim ji buvo suteikta Amerikoje 1918 m., Pranczijoje 1914m., Graikijoje 1956m., veicarijoje 1917m. 2
1 2

Prazauskas A., Unikait I. 2007m., ,,Politologijos pagrindai , 57psl Prazauskas A., Unikait I., 2007, Politologijos pagrindai, 57psl.

2. rinkimai vyksta reguliariai ir periodikai; 3. n vienai didesnei suaugusij gyventoj grupei nra apribotos galimybs sukurti partij ir ikelti kandidatus; 4. visos vietos renkamoje institucijoje uimamos konkurenciniu bdu; 5. rinkim kampanijos vykdomos siningai kandidatai turi lygias galimybes laisvai (be prievartos ar gsdinim) pareikti savo pairas, o rinkjai - jas suinoti ir svarstyti; 6. balsuojama laisvai ir slaptai; balsai skaiiuojami siningai, rezultatai nustatomi teisingai ir paskelbiami garbingai; o statymai reikalaujam bals skaii surink kandidatai pripastami irinktais iki j termino valdioje pabaigos ar nauj rinkim. Galima bt paminti ir dar vien demokratini rinkim kriterij: rinkim proces turi kontroliuoti nepriklausoma nuo kit valdios ak institucija. 3 Taigi, kad rinkimai bt demokratiki , jie turi bti tiesioginiai, gautas bals skaiius turi lemti mandat paskirstym, lygs, visuotiniai , slapti ir konkurenciniai.

1.1.Rinkim funkcijos
Rinkimai turi kelet funkcij. Viena i j yra suformuoti valstybje teist valdi. Rinkim bdu yra suformuojamas parlamentas, irenkamas prezidentas, suformuojamos miest, rajon savivaldybi tarybos. Taip pat viena i funkcij bt ir valdaniosios valdios sudarymas, taiau praktikai rinkimai nenulemia to, nes danai irinktieji politikai seim, savaip suformuoja vyriausyb. Taip pat per seimo kadencijas gali pasikeisti net kelios vyriausybs. Tai galime pastebti ir Lietuvoje, kurioje nuo 1990 m iki 2003 m. vyriausybs pasikeit net 11 kart. Taigi, rinkimai nra tiesioginis veiksnys formuojant demokratines vyriausybes. Pagrindin rinkim funkcija deleguoti atstovus valdios institucij, o rinkim sistemos funkcija utikrinti atstovavimo teisingum. Teisingas atstovavimas yra vienas pagrindini demokratijos reikalavim. 4

1.2. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka Lietuvoje


Rinkim organizavimo procesas susideda i i pagrindini dali ir etap: 1. rinkim teiss nustatymas (cenzai); 2. valstybs teritorijos padalijimas rinkimines apygardas;
3 4

Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida , 243-244psl Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida,244 psl.

3. rinkj sra sudarymas (rinkj registracijos tikslas ivengti apgavysi rinkim metu); 4. kandidat iklimas ir registravimas (kandidatus ikelia politins partijos ar politins organizacijos, galima ir paiam silyti savo kandidatr. Leidiama balotiruotis tik tiems, kurie atitinka i anksto numatytas taisykles. Labiausiai paplitusi amius, remiani piliei sraas); 5. prierinkimin kampanija (tai laiko tarpas nuo kandidat iklimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkim dienos); 6. balsavimas; 7. rezultat nustatymas ir mandat suteikimas. Rinkimus organizuoja ir vykdo: 1. Vyriausioji rinkim komisija (VRK j 4 metams sudaro Seimas); 2. apygard rinkim komisijos (sudaromos VRK-jos rinkim laikotarpiui); 3. apylinki rinkim komisijos (jas sudaro apygardos rinkim komisijos); Vyriausioji rikim komisija utikrina vienod rinkim ir referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. Jos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba sigaliojs Seimo sprendimas. Sudaromi ie rinkj sraai: 1)LR rinkj sraas; 2)vienmandai rinkimini apygard rinkj sraai; 3)rinkimini apylinki rinkj sraai. Rinkj sraai sudaromi 2 kartus iankstiniai ir galutiniai. Sra sudarym, tikslinim ir tvarkym organizuoja Vyriausioji rinkim komisija. 5

1.3. Rinkim sistemos


Rinkim procedr vairiose alyse yra labai skirtinga, priklausomai nuo rimo tipo, valstybins srangos, partins sistemos ir kai kuri kit faktori. Konkrei rinkimini sistem ypatybs yra pagrindas skirti kelet j tip. Rinkimin sistema yra suma taisykli, bd ir proces, taikom formuojant atstovaujamosios valstybins valdios organus. Rinkimins sistemos skiriasi viena nuo kitos vairiais bruoais. Rinkim statymuose reguliuojama kandidat iklimo ir registracijos tvarka, rinkimins kampanijos normos ir taisykls, rezultat vertinimo sistema. Btent vienintelio teisingo piliei atstov irinkimo bdo nra. Galima silyti daug vairi rinkimins sistemos variant, pagrist skirtingais principais ir siekiani skirting tiksl, taiau n
5

http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=120 , Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka Lietuvoje

viena i j nebus tobula ir priimitina visoms politinms jgoms ir visiems gyventojams. Per daug laiko susiformavo dvi pagrindins rinkimins sistemos maoritarin ir proporcingo atstovavimo ir miri, kuri naudoja keli pirmj sistem principus. 6 Maoritarin (daugumos) sistema veikia 8 ir 23 isivyiusi Vakar ali. Pagal i sistem alies teritorija yra padalijama rinkimes paygardas, kuriuose renkamas vienas ar keli deputatai. Irinnktu skaitomas tas, kandidatas ( reiau kandidat sraas), kuris surinko arba nustaty ablsoliui bals daugum (t.y. 50% + 1 balsas i vis dalyvavusi rinkimuose), arba kandidatas, gavs daugiausia bals. Pastaroji sistema danai vadinama pirmas prie finio ir taikoma anglosaks politins tradicijos alyse: Didiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Indijoje. Jeigu reikalaujama absoliuti dauguma, arba bent tam tikras rinkj aktyvumas (balsavusi rinkimuose rinkj procentas), surengiami pakartotiniai rinkimai. Juose balsuojama u kandidatus, kurie pirmame rate surinko daugiau bals, taiau pakartotini rinkim rezultatai vertinami skirtinai vairiose alyse: nugaljusiu gali bti paskelbtas arba surinks absoliui daugum ( tai daniausiai praktikuojama alyse, kur antr rat ieina du pretendentai) , arba paprast daugum (pav. Pranczijoje, kur antrj rat pateinka tie, kurie pirmajame surinko vir 10% bals). Maoritarins sistemos privalumai: rinkjai balsuoja u jiems inomus kandidatus ukerta keli smulkioms partijos, todl vyrauja pakankamai stabili statym leidiamoji galia kliudo partins sistemos fragmentacijai veikia geriausiai dvipartins sistemos slygomis Daugelyje ali taikoma vienaip ar kitaip modifikuota maoritarin sistema. Pavyzdiui, nustatomas minimalus bals procentas, kuri turi surinkti kandidatas nugaltojas, nustatomos kvotos (kitaip tariant, rezervuojamos vietos parlamente) etninmis ar tautinmis maumoms, nedideli partij surinkti balsai sumuojami ir vietos tarp j padalinamos proporcingai gaut bals skaiiumi. 7 Daugelyje industrini Vakar ali ir Lotyn Amerikoje veikia proporcins rinkins sistemos. iose sistemose daniausiai renkasi i partij sra daugiamandatse apygardose, o laimtojai nustatomi remiantis viena i proporcini formuli. Proporcins sistemos bna atviro srao, kai leidiama pasirinkti konkreius kandidatus arba juos reitinguoti, ir udaro srao, kai balsuojama tik u partijos sra, bet ne konkreius jame raytus kandidatus. Atskiras proporcins sistemos atvejis perkeliamojo balso sistema, kai rinkjai reitinguoja kandidatus nurodydami pirmenyb, o skaiiuojant rezultatus nelaimjusi kandidat balsai perskirstomi kitiems kandidatams. Proporcins sistemos m
6 7

Prazauskas A., Unikait I., 2007, Politologijos pagrindai,58 psl. Prazauskas A., Unikait I., 2007, Politologijos pagrindai,58psl.

sigalti Europoj nuo devyniolikto amiaus pabaigos, stiprjanioms socialist partijoms, pareikalavus proporcingesnio bals paskirstymo. Siekiant ivengti pernelyg didels parlamento fragmentacijos, daugelyje iandienini proporcini sistem taikomas atstovavimo slenkstis minimalus bals procentas, kurio reikia, kad partija gaut mandat. iandien proporcins sistemos taikomos absoliuiai daugelyje Europos ali. Jas pasirinki ir dauguma Vidurio Ryt Europos ali, skaitant Latvij bei Estij. 8 Proporcionali rinkimin sistema turi nemaai trkum: Parlamentinse sistemose danai ikyla sunkum formuojant vyriausyb: jeigu n viena partija neturi parlamente absoliuios daugumos viet, tenka sudaryti margus daugiapartinius kabinetus. Dl to kyla daug konflikt, vyriausybs tampa nestabili. Politins jgos, kurios labai ma param alies mastu, gauna dal valstybins valdios. Jeigu alyje daug toki madaug vienodo pajgumo partij, parlamentas gali tapti neveiksmingu politini debat klubu, nekalbant jau apie mintas vyriausybs sudarymo problemas. Balsuodami u partij sraus, danai mons isirenka kandidatus, kuri visai neino, taigi nra ryio tarp deputat ir rinkj. Kandidatai yra priklausomi nuo partijos lyderio, nes jie daniausiai sureitinguoja deputatus. Gali vykti vairi manipuliacij, padidti galimyb vairioms intrigoms bei utikrinti viet parlamente net labai nepopuliariems politikams.9 Visi abiej rinkimini sistem trkumai yra gerai inomi. Daugelyje ali naudojamos modifikuotos arba mirios sistemos: dalis mandat skirstoma pagal maoritarin sistem, dalis pagal partij sraus.10 Miriosios rinkim sistemos atsirado vliau negu grynosios maoritarins bei proporcins, siekiant kompromiso tarp pastarj. Viena vertus, tokia sistema leidia isaugoti teritorin atstovavim per vienmandates apygardas, taip pat suformuoti stipresn vienos partijos parlamentin daugum. Kita vertus, ia sistema siekiama proporcingiau paskirstyti partij mandatus negu maoritarinje sistemoje. Miriosios sistemos gali bt dviej tip: kompensacins ir paralelins. Kompensacins sistemose (pvz., Vokietijoje, Vengrijoje) proporcinio elemento mandatai suteikiami taip, kad bt itaisytas maoritarinio elemento sukeltas neproporcingumas. Tuo tarpu Lietuvoje taikomos miriosios paralelins sistemos rinkim rezultatai kiekviename elemente skaiiuojami

8 9

Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 248 psl. Prazauskas A., Unikait I., 2007, Politologijos pagrindai,59psl. Prazauskas A., Unikait I., 2007, Politologijos pagrindai,60psl.

10

atskirai. Miriosios paralelins sistemos dar veikia Japonijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Makedonijoje, Ukaukazje bei kai kuriose Vidurio Azijos valstybse. 11 Taigi, rinkim sistemos gali turti ypating padarini politikai. Balsavimo struktra veikia atstovavimo pobd. Taip pat rinkim sistem gali paveikti vairi partij organizacij, pavyzdiui, udari partij sraai skatina drausm, na, o kur galima rinktis kandidatus slygoja didesn nuomoni vairov partijos viduje. Proporcinse sistemose irykja didesn ideologin kampanija, o maoritarinje atvirkiai. Taiau bene svarbiausias rinkim sistem padarinys tak partij bals atstovavimo proporcingumui.

11

Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida.250psl.

2. PREZIDENTO RINKIMAI LIETUVOJE


2.1. Prezidento samprata
Lietuvos Respublikoje prezidentas atstovauja respublikai . Prezidentas Lietuvoje nra tokia takinga ir daug gali turinti institucija, kaip Seimas ar Vyriausyb, taiau simbolin prezidento galia bei moralinis visos tautos palaikymas sukuria stipri prezidento galimybi bei takos iliuzij. Prezidentas ms alyje tampa savotiku simboliniu tautos vadovu, pareigotu ne tiek vykdyti valdi, kiek atstovauti moralines tautos ir valstybs ambicijas. 12 Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro via, k jam pavesta Konstitucijos ir statym.13 Lietuvos Respublikos Prezidentas yra renkamas 5 metams ir turi atitik kelet Konstitucijoje nurodyt cenz. Vis pirma Lietuvos Respublikos Prezidentas turi bti pagal kilm Lietuvos pilietis, ne maiau kaip trejus metus gyvenantis Lietuvoje. Taip pat gali bti renkamas , jei iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.14 Kandidatu gali ikelti politin partijos ir politins organizacijos; save taip pat gali ikelti pavieniai asmenys. Pretendentas kandidatus turi sumokti penki vidutini mnesini darbo umokesi dydio rinkim ustat ( ne vliau kaip likus 40 dien iki rinkim). Taip pat btina surinkti 20 tkstani kandidat remiani rinkj para.
15

Prezidentas yra renkamas pagal absoliuios daugumos sistem. Pagal LR Konstitucijos 81 straipsn: ,, Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinkti laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas surinks daugiau bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiau, rengiami pakartotiniai rinkimai. LR Prezidentas negali eiti kit pareig ir gauti kitokio atlygino, iskyrus tik Prezidentu nustatyt atlyginim. Prezidento funkcijos Lietuvoje: Prezidentas didiausius galiojimus turi usienio politikos srityje:
12 13

Bielinis L., 2003, Prezidento rinkim anatomija, 2002m. Prezidento rinkimai Lietuvoje, 13psl. Lietuvos Respublikos Konstitucija, VI skirsnis, 77str. 14 Lietuvos Respublikos Konstitucija.VI skirnis, 78 str. 15 Lietuvos Respublikos Konstitucija, VI skirsnis, 79 str.

10

1. Sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik. 2. Pasirao tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui. 3. Vyriausybs teikimu, skiria ir ataukia Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizac. 4. Priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojimus ir ataukiamuosius ratus, teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Prezidentas svarbias funkcas atlieka valstybs vidaus politikoje: 5. Prezidentas yra Vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas. 6. Jis vadovauja Valstybs gynybos tarybai. Suteikia aukiausius karinius laipsnius. 7. Seimo pritarimu, skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov. 8. Turi statym leidybos Seime iniciatyvos teis, taip pat teis vetuoti Seimo priimtus statymus. 9. Seimo pritarimu, skiria ir atleidia Ministr Pirminink. Paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. 10. Gali kreiptis Konstitucin Teism. 11. Konstitucoje numatytais atvejais gali paleisti Seim. Prezidentas yra svarbus veiksmingos teism valdios garantas: 12. Teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras ir Aukiausiojo Teismo pirmininko kandidatr. 13. Skiria Apeliacinio teismo teisjus bei Apeliacinio teismo pirminink. 14. Skiria apygard ir apylinki teism teisjus bei pirmininkus. 15. Teikia Seimui tr Konstitucinio Teismo teisj kandidatras ir Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr. 16. Prezidentas turi teis suteikti pilietyb, teikti malon nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus. 16

2.2. Prezidento rinkim raida


1918m. buvo nusprsta, jog Lietuvos Respublikai reikia ne tik Parlamento , bet ir Prezidiumo institucijos, kur turjo sudaryti prezidentas ir du viceprezidentai. 1919m. Lietuvos Laikinojoje Konstitucijoje buvo paymt, jog Lietuvos Prezident renka Valstybs Taryba. 1919m. balandio 4 dien Valstybs Taryba prezidentu irinko Antan Smeton.17

16 17

http://www.president.lt/lt/prezidento_institucija/prezidento_funkcijos_316.html Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 273psl.

11

Pagal 1928m. konstitucij ir 1931m. Respublikos Prezidento rinkim statym prezident rinko ypatingi tautos atstovai septyneri metu kadencijai. Pradjo formuotis autoritarin prezidentin valdymo sistem. Prezidento funkcijos buvo iplstos ir jis turjo daugiau takos valstybje. Nuo 1939m. Lietuvai stojus i SSRS prezidento institucija buvo panaikinta. Prezidento institucijos atkrimo idja ikilo dar 1989m., o 1991m. ruden Ministras Pirmininkas G. Vagnorius pareik, kad Lietuvai reikia stipraus prezidento, nors 1990m. Sjdio rinkim programoje buvo reikiama aiki orientacija parlamentin respublik. 1992m. LR Konstitucija, LR Prezidento rinkim statymas (priimtas 1992 12 22), LR Prezidento statymas (priimtas 1993 01 25) sudar teisin pagrind prezidento institucijai atkurti. Prezident rinko slaptu balsavimo Lietuvos pilieiai penkeri met kadencijai. Nuo 1993m. Prezidento rinkim statymas iki i dien nra pasikeits. 18 3.3. 1993 2009 m. Prezidento rinkimai Lietuvoje 1993 m. vasario 14 d. vyko pirmieji Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai po nepriklausomybs atgavimo. Lietuvos Prezidentu pretendavo tapti Algirdas Mykolas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 rinkj, t.y. 78,6 proc. vis balsavimo teis turini piliei. Aktyviausi 1993 m. buvo: Birtono, Neringos, Palangos miestai ir Kupikio, Rokikio bei aki rajonai - juose balsavo daugiau nei 85 proc. balsavimo teis turini piliei. Aktyviai rinkimuose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos pilieiai, gyvenantys usienyje. I vis balsavimo teis turini, savo nuomon pareik 87,3 proc..Savo rinkim teise iose valstybse pasinaudojo 100 proc. teis turini rinkj. Usienyje gyvenantys lietuviai prezidentu labiau norjo matyti Stas Lozorait - u j balsavo 83,1 proc. vis dalyvavusi rinkimuose piliei. Tuo tarpu Algirdui Brazauskui savo balsus skyr 15,2 proc. usienyje esani rinkj. Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim miest ir rajon rinkim komisij protokolus Algirdas Mykolas Brazauskas surinko 1 211 070 bals, t.y. 60,1 proc. nuo vis dalyvavusij, o Stasys Lozoraitis - 767 437 bals, t.y. 38,1 proc. nuo vis dalyvavusij.19 Kiti LR Prezidento vyko 1997m. iuose rinkimuose kandidat skaiius padidjo iki 7. 1997 met rinkimuose net tys kandidatai buvo nepartiniai: V. Adamkus, A. Paulauskas ir R. Pavilionis.vyko du turai ir antrajame ture dalyvavo nepartiniai kandidatai V.Adamkus ir A. Paulauskas. ie abu kandidatai usitvirtino partij param. V. Adamk rm Lietuvos Centro Sjunga, o A.Paulausk pirmiausia LDDP ir liberalai.20 Per pirmj tur rinkimuose dalyvavo 71,45 procent rinkj. Per
18 19

Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 274psl http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/rinkimai/1993-prezidento-rinkimai/ 20 Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 275psl.

12

pirmj etap daugiau bals gavo A. Paulauskas 44,73 procentais nuo dalyvavusi rinkj, o V. Adamkus liko antroje vietoje 27,56 procentais nuo dalyvavusi rinkj. Antrajame ture lyderis tapo V. Adamkus , kuris ir tapo LR prezidentu. Tuo metu Lietuvos pilieiai pakankamai aktyviai dalyvavo rinkimuose. 21 2002m. LR Prezidento rinkimuose dalyvavo 17 kandidat. Netgi 8 kandidatai buvo nepartiniai. 2002 2003m. Prezidento rinkimuose rinkj aktyvumas sumajo iki 53,92 proc. Palyginti su 1993 ir 1997 1998 m. Rinkimais, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 70 proc. rinkj. antraj rinkim tur pateko tuometinis prezidentas V. Adamkus (35,3 proc. bals) ir Liberal demokrat partijos kandidatas R. Paksas (19,7proc.). Skm nusiypsojo R. Paksui dl to, jog buvo ypa intensyvi or agresyvi rinkim kampanija, nukreipta prie valdioje esanius kandidatus. i kampanija galino antrajame rinkim ture laimti R. Paks. Taiau R. Paksas 2004m. Balandio 6d. Po apkaltos buvo nualintas nuo Prezidento pareig ir vyko pakartotiniai LR Prezidento rinkimai , kuriuose pergal ikovojo V. Adamkus. Jam tai buvo jau antrojo kadencija. 22 Paskutinieji Prezidento rinkimai vyko 2009m., kuriuose kaip ir pirmosiuose laisvos Lietuvos rinkimuose buvo tik 7 kandidatai. Rinkimuose dalyvavo 51,76 proc. Rinkj. Prrezidento post gijus didel persvar laimjo buvusi Eurokomisar Dalia Grybauskait, kuri iki iuo metu eina Prezidento pareigas. Nauji rinkimai Lietuvoje turt vykti 2014m. 23

3. LR SEIMO IR SAVIVALDOS RINKIMAI

21 22

http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/pr97/rez/rezl_6_1.htm http://www3.lrs.lt/rinkimai/2002/Prezidentas/rezultatai/rezl.htm-14+1.htm http://www.vrk.lt/2009_prezidento_rinkimai/output_lt/rinkimu_diena/index.html

23

13

3.1. LR Seimo samprata


LR Seimas - Lietuvos parlamentas, nacionalin statym leidiamosios valdios institucija. Seim sudaro 141 seimo nariai, kurie yra tautos irinkti ketveriems metams. Seimo nariu gali bti LR pilietis ne jaunesnis kaip 25 met ir gyvenantis nuolat Lietuvoje. Seimo nariu negali bti asmuo kuris nra baigs atlikti bausms pagal paskirt nuosprend, taip pat pripaintas neveiksniu arba susijs priesaika su kitomis valstybmis ar tarnaujantis kariuomenje. Seimo funkcijos: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidia statymus; 3) priima nutarimus dl referendum; 4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; 8) vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru 10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus; 11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; 12) skiria savivaldybi taryb rinkimus; 13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; 14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; 17) nustato Respublikos administracin suskirstym; 18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidia amnestijos aktus; 20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas.24

24

Lietuvos Respublikos Konstitucija, V skirsnis. 19psl

14

3.1.2. LR Seimo rinkimai nuo 1992m iki iandienos


Lietuvoje nuo 1992m. yra teisintas mirioji rinkim sistema. Lietuva buvo viena i pokomunistini ali tvirtinusi i rinkim sistem. Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatse ir daugiamandatje rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mirios sistemos rinkimuose. LR teritorija dalijama 71 vienmandat rinkim apygard atsivelgiant gyventoj skaii ir administracin teritorin suskirstym. Apygarda sudaroma i rink. apylinki. Taip pat sudaroma 1 daugiamandat rink. apygarda, kurioje balsuoja visi LR pileiai (renkama 70 nari). Atsivelginat patogum rinkjui atvykti balsavimo patalpas ir rinkj skaii, miesto, rajono teritorijos skirstomos rinkimines apylinkes. Jas mero teikimu tvirtina ir keiia VRK (vyriausioji rinkim komisija). Apylinks teritorijoje turi gyventi <5000 rinkj. 25 Rinkim rezultat nustatymas vienmandatse rinkim apygardose Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama 71 vienmandat rinkim apygard, atsivelgiant gyventoj skaii ir administracin teritorin padalijim.Vienmandatje rinkim apygardoje irinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pus rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip vien penktadal vis tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir n vienas nesurinko pakankamai bal, tai skelbiami pakartotiniai rinkimai, tad po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia bals. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau bals, neatsivelgiant rinkimuose dalyvavusi rinkj skaii. Jeigu abu kandidatai gavo vienod bals skaii, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirm kart balsuojant buvo gavs daugiau bals. Jeigu abu kandidatai pirm kart balsuojant buvo gav vienod bals skaii, Seimo nariu tampama burtais. Rinkim rezultat nustatymas daugiamandatje rinkim apygardoje Sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkim teis LR pilieiai. ioje apygardoje pagal proporcin rinkim sistem renkama 70 Seimo nari.

25

http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=120

15

Atsivelgiant patogum rinkjams, miest, rajon teritorijos mero teikimu dalijamos rinkim apylinkes, kuri kiekvienos teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkj. Daugiamandatje rinkim apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis vis rinkj. Partijos kandidat sraas gali gauti Seimo nari mandat (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jungtinis kandidat sraas, gali gauti Seimo nari mandat (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj. Mandatai kandidat sraams paskirstomi pagal tai, kiek bals gavo kiekvienas j taikant kvot ir liekan metod.( Apskaiiuojama kvota - tai yra, kiek bals reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkj bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.) I kiekvieno srao paduot bals skaiius dalijamas i kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandat skaiius, tenkantis kiekvienam sraui pagal kvot. Jei kuriam nors sraui tekt didesnis mandat skaiius, nei srae yra kandidat, tai ie mandatai padalijami kitiems sraams, tsiant toliau j dalijim liekan metodu.Viename srae kandidatai gauna mandatus ta eils tvarka, kuri nustato Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi kandidat reiting. Srae praleidiami tie kandidatai, kurie buvo irinkti vienmandatse apygardose Galutini rinkim rezultat nustatymas Galutin kandidat Seimo narius eil srauose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilje raomas kandidatas, surinks daugiau reitingo bal. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo bal, pirmesniuoju raomas tas kandidatas, kuris buvo raytas pirmesnis rinkiminiame srae. Galutin kandidat Seimo narius sra eil skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Galutinius rinkim rezultatus, inagrinjusi visus skundus ir nustaiusi visus rinkim rezultatus apygardoje, taip pat ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus nustato Vyriausioji rinkim komisija. Taip pat galutinius rinkim balsavimo rezultatus skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Galutinius rinkim rezultatus Vyriausioji rinkim komisija pirmiausiai paskelbia internete ir artimiausiame Valstybs ini numeryje. Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kai per tris mnesius po galutinio rinkim rezultat paskelbimo ileidia knyg apie rinkim rezultatus ir per keturis mnesius perduoda valstybs archyvui neterminuotai saugoti rinkim apylinki ir rinkim apygard bals skaiiavimo protokolus, Vyriausiosios rinkim komisijos posdi protokolus bei sprendimus ir rinkim dokument pavyzdi 16

komplekt. Po to Vyriausioji rinkim komisija gali nusprsti nesaugotinus rinkim dokumentus sunaikinti.26 1992m vyko pirmieji LR Seimo rinkimai, kuriuose daugiausia mandat gavo LDDP . 1996m. vykusiuose LR Seimo rinkimuose pirmajame ture pagal daugiamandat sistem gavo Tvyns Sjunga, Lietuvos krikioni demokrat partija ir Lietuvos demokratin darbo partija. Dalyvavo apie 50 proc. Vis rinkj. 2000m. buvo panaikintas antrasis LR Seimo rinkim turas. Per iuos rinkimus gavo

vienmandatse apygardose daugiau mandat gavo Lietuvos liberal sjunga, Lietuvos demokratin darbo sjunga ir Naujoji sjunga. Pagal daugiamandat apygard daugiausiai mandat gavo A. Brazausko socialdemokratin koalicija, Naujoji Sjunga ir Lietuvos liberal sjunga. Dalyvavo apie 60 proc. rinkj. 2004m. LR Seimo rinkimuose daugiamandatje apygardoje daugiausia mandat gavo Darbo partija, A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija ir Tvyns sjunga. Rinkj aktyvumas rinkim dien buvo 36 proc. 2008m. LR Seimo rinkimuose daugiausiai mandat gavo Tvyns sjunga Lietuvos krikionys demokratai, Tautos prisiklimo partija ir Partija Tvarka ir teisingumas. iuose rinkimuose dalyvavo apie 48,59 proc. rinkj. 2012 m. LR Seimo rinkimuose daugiausiai mandat gavo Darbo Partija, Socialdemokrat partija ir Partija Tvarka ir teisingumas. Rinkj aktyvumas rinkim dien buvo 44.61 proc. rinkj. 27

3.2. LR Savivaldybs Tarybos samprata


Savivaldyb statymo nustatytas valstybs teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomen turi Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per to valstybs teritorijos administracinio vieneto nuolatini gyventoj irinkt savivaldybs taryb ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomj ir kitas savivaldybs institucijas ir staigas. Savivaldyb yra vieasis juridinis asmuo. 28 Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti
26 27

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389912 http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/rinkimai/rinkimai-pagal-data.html 28 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415107

17

nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.29 Teis rinkti savivaldybs tarybos narius turi nuolatiniai ios savivaldybs gyventojai (rinkjai), kuriems rinkim dien yra sukak 18 met. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Savivaldybs tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, rinkim dien sukaks 20 met. Savivaldybs tarybos nariais negali bti renkami asmenys nebaig atlikti bausms pagal teismo nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais arba nepakaltinamais. Savivaldybs tarybos nariais negali bti renkami asmenys, rinkim dien atliekantys tikrj karo arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb, neij atsarg ar pensij profesins karo tarnybos kariai bei statutini institucij ir staig pareignai, kuriems specialiais statymais ar statutais yra apribotas dalyvavimas politinje veikloje. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatini tos savivaldybs gyventoj rinkim teiss apribojimai dl kilms, politini pair, socialins ir turtins padties, nacionalins priklausomybs, lyties, isilavinimo, kalbos, santykio su religija, usimimo ries ir pobdio draudiami.

3.2.1.LR savivaldybi taryb rinkimai Naujas LR savivaldybi taryb rinkim statymas buvo priimtas 1994m liepos 7d. Jis buvo pritaikytas naujai teisintam skandinavikajam savivaldos modeliui, kurio esm srao proporcin rinkim sistema bei netiesiogiai (savivaldybs taryboje) renkamas meras, vadovaujantis ir savivaldybs tarybai, ir valdybai. 1994m. vietos savivaldos rinkim statymo redakcijoje buvo numatyta dvej met savivaldybi taryb kadencija;1996 m. ji buvo pratsta iki trej met, o 2002m. iki ketveri met. Savivaldybi taryb nari skaiius buvo susietas su jos gyventoj skaiiumi :

30

Gyventoj skaiius savivaldybje


29 30

Tarybos nari skaiius

Lietuvos Respublikos Konstitucija, X skirsnis, 119 str.,37psl Krupaviius A. Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 270psl, 8.8 lentel. Savivaldybi taryb nari skaiius.

18

Daugiau kaip 500 00 Nuo 300 000 iki 500 000 Nuo 100 000 iki 300 000 Nuo 50 000 iki 100 000 Nuo 20 000 iki 50 000 Iki 20 000

51 41 31 27 25 21

Kandidat savivaldybi tarybas sraus buvo leista kelti partijoms, politinm bei visuomeninms organizacijoms (1997m. visuomenins organizacijos ios teiss neteko).. Srae galjo bti nuo penki kandidat iki tiek, kiek renkama atitinkamos savivaldybs taryb, pridjus dar penkis. Rinkjams leista pasirinkti tik sra, bet ne konkreius kandidatus. Balsavimo struktra i esms pakoreguota tik prie 2000m. savivaldybi rinkimus: udaro srao sistema pakeista atvira, leidus rinkjams pasirinkti ne tik partijos sra, bet ir konkreius jame raytus kandidatus ( ne daugiau kaip tris). Nustatytas 4proc. slenkstis partijoms patekti savivaldybi tarybas. 1996m. slenkstis koaliciniams sraams padidintas iki 6 proc., taip pat teisintas toks papildymas: ,, jeigu u sraus, dalyvaujanius skirstant mandatus, yra balsav maiau kaip 60 proc. vis rinkimuose dalyvavusi rinkj, teis dalyvauti skirstant mandatus gyja tas lig ios skirstant mandatus nedalyvavs sraas <...>, u kur balsavo daugiausiai rinkj. 31 Tokie savivaldybi rinkimai neivengia politini partij dominavimo. Daugelis moni renkasi kandidatus btent pagal partij lyderi inomum. Btent tokiu bd danai savivaldybs taryboje atsiranda visikai rinkjams nepastami kandidatai.

IVADOS Apibendrinant, noriau pasakyti, jog rinkimai i ties yra svarbus veiksnys lemiantis visuomens demokratik gyvenim. Teis pilieiui balsuoti utikrina, jog alyje teisintas demokratikas valdymas. Galima pastebti, jog kitose alyse, kur rinkimai yra grietai reguliuojami ir jie yra nelaisvi, tokios alys yra maiau paengusios, pavyzdiui, Baltarusija, kurioje jau metai i met vyksta nesiningi rinkimai. Tokie rinkimai yra tik formalumas, o i tikro galima velgti, jog tokioje
31

Krupaviius A., Lukoaitis A., 2004, Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, 270 psl.

19

valstybje yra autoritarizmas. Taigi, laisvi rinkimai reikalingi tam, kad rodyt, jog valstybje teisintas demokratinis valdymas ir pilieiai gyvena laisvai ir nesuvarytai. iuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta laisvi rinkimai Prezidento post, Seim ir savivaldybes. ie rinkimai vykdomi pagal vairias rinkimines sistemas, kurios leidia lengviau bei optimaliau irinkti kandidatus iuos postus. Visuomenje iuo metu ypa svarstoma apie mero rinkimus. iuo metu mstoma ar mero rinkimai turt bt tiesioginiai ar ne. Apvelgiant, vykusius rinkimus Lietuvoje, galima pastebti, jog pilieiu susidomjimas politiniu alies gyvenimu maja. Pirmaisiais nepriklausomybs metais Lietuvoje rinkimuose dalyvaudavo daugiau negu puse piliei, tai parodydavo, jog visuomen nebuvo abejinga politiniam alies gyvenimui. Bgant laikui, piliei nepasitikjimas politikais iaugo. Tai parod, jog vis maiau rinkj dalyvaudavo rinkimuose. Dl didels korupcijos, iniasklaidos teikiamos blogos informacijos apie politikus ar prezidentus, vis daugiau LR piliei nusigr nuo politikos. mons tapo apolitiki ir nebeatliko savo pilieio pareigos balsuoti. Taigi, rinkimai galima sakyti, parodo, alies politin situacij. Aktyvus rinkj skaiius rodo, jog alyje yra pasitikima politikais ir monsi jauia, jog jie pakankamai atsivelgia j interesus. Bet kuriuo atveju, kiekvienas alies gyventojas, kuris turi tokia teis pareikti savo nuomon, t.y., balsuoti turt dalyvauti nuosekliai kiekvienuose rinkimuose, nes tik nuo j priklauso, kas valdys ms al.

LITERATROS SRAAS

Knygos: 1. Krupaviius A., Lukoaitis A. (2004), ,,Lietuvos politin sistema: sranga ir raida, Kaunas 20

2. Prazauskas A., Unikait I. (2007), ,,Politologijos pagrindai, Vytauto Didioji Universitetas, Kaunas. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija (2008), Vilnius. Kiti altiniai: 1. Teiss gidas, nemokomos teisins pagalbos portalas (2013), Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka Lietuvoje, itraukta i: http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=120 [2013m. balandio 29 d.] 2. Lietuvos Respublikos Prezidents portalas (2011), Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijos, itraukta i: http://www.president.lt/lt/prezidento_institucija/prezidento_funkcijos_316.html [2013m. balandio 29 d.] 3. Lietuvos Vyriausiosios rinkim komisijos portalas (2013), 1993 m. Respublikos Prezidento rinkimai, itraukta i: http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/rinkimai/1993-prezidento-rinkimai/ [2013m. balandio 29 d.] 4. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos portalas (2013), 1997 m Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, I- jo rinkim turo oficials balsavimo rezultatai, itraukta i: http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/pr97/rez/rezl_6_1.htm [2013m. balandio 29 d.] 5. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos portalas (2012), 2002m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, I-jo rinkim turo balsavimo rezultatai, itraukta i: http://www3.lrs.lt/rinkimai/2002/Prezidentas/rezultatai/rezl.htm-14+1.htm [2013m. balandio 29 d.] 6. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos portalas (2013), 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, 2009m. gegus 17d. balsavimo rezultatai, itraukta i: http://www.vrk.lt/2009_prezidento_rinkimai/output_lt/rinkimu_diena/index.html [2013m. balandio 29 d.] 7. Teiss gidas, nemokomas teisins pagalbos portalas (2013), Rinkim apygardos. Rinkim apylinks, itraukta i:

21

http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=120 [2013m. balandio 29 d.] 8. Lietuvos Respublikos Seimas (2010), Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas, XI skirsnis, 88 straipsnis, 89 straipsnis, 90 straipsnis , itraukta i: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389912 [2013m. balandio 29 d.] 9. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos portalas (2013), rinkimai pagal dat, itraukta i: http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/rinkimai/rinkimai-pagal-data.html [2013m. balandio 29 d.] 10. Lietuvos Respublikos Seimas (2011), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas, I skirsnis,3 straipsnis , itraukta i: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415107 [2013m. balandio 29 d.]

22