Está en la página 1de 82

V A I D O T A S MOCKUS

MATEMATIKOS ATMINTIN MOKSLEIVIAMS

ISBN 9 9 8 6 - 9 1 5 0 - 7 - A

9 ,

U D K 51 (075.3) Mo-09

TURINYS Pratarm 7 1. Skaiiai 9 2. Aibs 15 3. Modulis 17 4. Skaii apvalinimas. Paklaidos 17 5. Sutrumpintos daugybos formuls 18 6. Procentai 19 7. Vidurkiai 19 8. Laipsniai ir aknys 20 9. Logaritmai 21 10. Lygtys 22 10.1. Bendros svokos 22 10.2. Tiesins lygtys 22 10.3. Kvadratins lygtys 23 10.4. Kvadratinio trinario skaidymas dauginamaisiais. Pilno kvadrato iskyrimas kvadratiniame trinaryje 25 10.5. Bikvadratins lygtys 25 10.6. Lygtys su modulio enklu 26 10.7. Iracionaliosios lygtys 27 10.8. Rodiklins lygtys 28 10.9. Logaritmins lygtys 28 11. Lygi sistemos 30 12. Nelygybs 31 12.1. Tiesins nelygybs 31 12.2. Kvadratins nelygybs 32 12.3. Racionaliosios nelygybs 33 12.4. Dvigubos nelygybs 34 12.5. Nelygybs su moduliu 34 12.6. Rodiklins nelygybs 35 12.7. Logaritmins nelygybs 36

2-asis leidimas

Leidinio autorius:

Vaidotas M o c k u s

Scann<MI (/ Cloud Dandng


ISBN 9 9 8 6 - 9 1 5 0 - 7 - 4
Vaidotas Mockus, 2001 Vaidotas Mockus, 2004 V.Mockaus mon, 2001 V.Mockaus mon, 2004

13. Skaii sekos. Progresijos 13.1. Skaii sekos svoka 13.1. Aritmetin progresija 13.2. Geometrin progresija 14. Funkcijos ir j grafikai 14.1. Bendros svokos 14.2. Tiesioginis proporcingumas 14.3. Tiesin funkcija 14.4. Kvadratin funkcija 14.5. Atvirktinis proporcingumas 14.6. Laipsnin funkcija 14.7. Rodiklin funkcija 14.8. Logaritmin funkcija 14.9. Funkcij j' = e* Iry = Injrgrafikai 14.10. Funkcij grafik transformacijos 14.11. Funkcij su moduliu grafik braiymas 15. Trigonometrija 15.1. Kamp matavimo vienet tarpusavio priklausomyb 15.2. Trigonometrini funkcij apibrimas 15.3. Trigonometrini funkcij savybs 15.4. Trigonometrini funkcij enklai ketviriuose ...... 15.5. Pagrindini trigonometrini funkcij reikmi lentel 15.6. Redukcijos formuls 15.7. Pagrindins trigonometrins formuls 15.8. Trigonometrins lygtys 15.9. Atvirktins trigonometrins funkcijos 15.10. Trigonometrini funkcij grafikai 15.11. Atvirktini trigonometrini funkcij grafikai ....

38 38 39 40 41 41 45 45 46 49 49 53 53 53 54 56 57 57 58 58 59 59 60 61 64 65 66 67

16. Ribos. Funkcijos tolydumas 17. Funkcijos ivestin 17.1. Argumento pokytis ir funkcijos pokytis 17.2. Funkcijos ivestins apibrimas 17.3. Elementarij funkcij ivestins 17.4. Ivestini skaiiavimo taisykls 17.5. Ivestins mechanin prasm 17.6. Funkcijos grafiko liestins ir normals take lygtys .. 17.7. Funkcijos kritiniai takai. Funkcijos ekstremumo takai 17.8. Funkcijos monotonikumo intervalai 17.9. Funkcijos didiausia ir maiausia reikm udarame intervale 17.10. Funkcij tyrimas 18. Pirmykt funkcija. Integralas 18.1. Pirmykt funkcija 18.2. Neapibrtinis integralas 18.3. Apibrtims integralas 18.4. Plokij figr ploto skaiiavimas 18.5. Sukinio tris 19. Kombinatorikos pradmenys 20. Tikimybi teorijos pradmenys 20.1. {vykiai 20.2. vyki tikimybs 20.3. Atsitiktiniai dydiai 21. Matematins statistikos pradmenys 22. Planimetrija 22.1. Kampai ir apskritimas 22.2. Trikampiai

68 70 70 71 71 72 72 73 74 76 77 78 81 81 83 84 85 87 88 92 92 93 95 96 101 101 107

22.3. Keturkampiai 22.4. Ikilasis daugiakampis 22.5. Taisyklingieji daugiakampiai 22.6. Plokij figr plotai 23. Stereometrija 23.1. Tiess ir ploktumos erdvje 23.2. Briaunainiai 23.3. Sukiniai 24. Vektoriai. Koordinai metodas 24.1. Bendros svokos ir veiksmai su vektoriais 24.2. Vektoriaus reikimas koordinatiniais vektoriais ... 24.3. Vektori, ireikt koordinatmis, sudtis, atimtis ir daugyba i skaiiaus 24.4. Vektoriaus ilgio reikimas jo koordinatmis 24.5. Vektori skaliarin sandauga 24.6. Dviej vektori statmenumo slyga 24.7. Kampo tarp vektori skaiiavimas 24.8. Dviej nenulini vektori kolinearumo poymis .. 24.9. Atkarpos vidurio tako koordinats. Atstumas tarp dviej tak. Vektoriaus ilgio radimas, kai inomos jo pradios ir galo koordinats 24.10. Tiess lygtis 24.11. Apskritimo lygtis 24.12. Sferos lygtis / priedas. Graik kalbos abcl 2 priedas. Metrin mat sistema 3 priedas. Natralij skaii nuo 10 iki 99 kvadrat lentel . 4 priedas. Skaii 2 ir 3 laipsniai 5 priedas. Kai kuri skaii faktorialai 6 priedas. Gretini skaiius 7priedas. Derini skaiius

118 123 123 125 132 132 136 142 147 147 150 151 151 152 153 153 154

PRATARM Si knygel tai antrasis papildytas V.Mockaus Mateleidimas. Joje pateiktos formuli, taisykli ir

matikos atmintins moksleiviams" imai, teiginiai, lentels. knygels Daugelis leidimas

pagrindins mokyklins matematikos formuls, svok apibrsprendimo bd iliustruojami pavyzdiais. Pakartotinis buvo papildytas iomis naujomis temomis ir svokomis: aibs, skaii sekos svoka, funkcij su moduliu grafik braiymas, trigonometrini funkcij savybs, Bcrnulio formul, argumento pokytis ir funkcijos pokytis, funkcijos didiausia ir maiausia reikm udarame intervale, funkcij tyrimas, imties mediana, kvartiliai. Taip pat skaitytojas ioje atmintinje ras ir daugiau udavini sprendimo pavyzdi, naujas lenteles Gretini skaiius A* ir Derini skaiius C* ". Visa knygelje esanti mediaga atitinka mokyklin matematikos program. Leidinys skirtas pagrindini gimnazij moksleiviams. Autorius ir vidurini mokykl bei

155 156 157 158 159 159 161 161 161 162 162

1.

SKAIIAI

Skaiius 1, 2, 3, 4, 5, 6, ..., vartojamus daiktams skaiiuoti ar j numeriui nurodyti, vadiname natraliaisiais skaiiais. Vis natralij skaii aib ymima raide N = { 1 , 2 , 3 , 4 , 5 , 6 , . . . } . Bet kur dvienkl natralj skaii galima pavidalu: 1 O J C + y ; ia x, y - skaiiaus skaitmenys. Pavyzdiui, 83 = 8 1 0 + 3 . urayti

Bet kur trienkl natralj skaii galima urayti pavidalu: 1 OOx +10j> + z ; ia , y, z - skaiiaus skaitmenys. Pavyzdiiui, 527 = 5 100 + 2 10 + 7 .

Panaiai galima urayti keturenklius, penkiaenklius ir kt. skaiius. k k rk Jei natralusis skaiius dalijasi i 2, tai jis vadinamas lyginiu. Lyginio natraliojo skaiiaus bendras pavidalas yra n = Ik, kur k = 1,2,3,4,... Taigi lyginiai skaiiai yra ie: 2, 4, 6, 8, 10, 12,... Jei natralusis skaiius nesidalija i 2, tai jis vadinamas nelyginiu. Nelyginio natraliojo skaiiaus bendras pavidalas yra n = 2k-\, kur = 1,2,3,4,...

Taigi nelyginiai skaiiai yra ie: 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13,... Sumos dalumo teorema. Jeigu kiekvienas dmuo dalijasi i to paties skaiiaus, tai ir suma dalijasi i to paties skaiiaus.

Sandaugos dalumo teorema. Jeigu bent vienas sandaugos dauginamasis dalijasi i kurio nors skaiiaus, tai ir sandauga dalijasi i to skaiiaus. Natralij skaii dalumo poymiai: Dalumo i 2 p o y m i s Natralusis skaiius dalijasi i 2, kai

Dalybos su liekana teorema. Kokie bebt natralieji skaiiai m ir n (m > n) visada galima rasti tokius vienintelius natraliuosius skaiius p ir r (r<n), kad bt teisinga lygyb m = n-p + r, ia m - dalinys, n - daliklis, p - nepilnas dalmuo, r - liekana. Kiekvien teigiam realj skaii a galima urayti standartine iraika: a = a]

j o paskutinis skaitmuo yra O arba lyginis skaiius (2, 4, 6, 8). Dalumo i 3 poymis Naturalusis skaiius dalijasi i 3, kai j o skaitmen suma dalijasi i 3. Dalumo i 4poymis \ Naturalusis skaiius, turintis n e m a iau kaip tris skaitmenis, dalijasi i 4, kai du jo paskutiniai skaitmenys yra nuliai arba kai i 4 dalijasi dvienklis skaiius, sudarytas i paskutini dviej skaiiaus skaitmen. Dalumo i 5 poymis Naturalusis skaiius dalijasi i 5, kai j o paskutinis skaitmuo yra O arba 5. Dalumo i 6 poymis Natralusis skaiius dalijasi i 6, jeigu jis dalijasi i 2 ir i 3. Dalumo i 8 poymis Natralusis skaiius dalijasi i 8, jeigu trys j o paskutiniai skaitmenys yra nuliai arba sudaro skaii, kuris dalijasi i 8. Dalumo i 9 poymis Naturalusis skaiius dalijasi i 9, kai j o skaitmen suma dalijasi i 9. Dalumo i 25 poymis Natralusis skaiius dalijasi i 25, jeigu du j o paskutiniai skaitmenys yra nuliai arba sudaro skaii, kuris dalijasi i 25. Dalumo i 10, 100 ir 1000 poymis Naturalusis skaiius dalijasi i 10, kai j o paskutinis skaitmuo yra nulis, i 100 - kai j o du paskutiniai skaitmenys yra nuliai, i 1000 - kai j o trys paskutiniai skaitmenys yra nuliai.

10",

ia 1 , < 10, n - sveikasis skaiius, vadinamas skaiiaus a eile. Pavyzdiui, 975 = 9,75 10 2 ; 0,0032 = 3,2 10" 3 ; 7,32 = 7,32 10. Ie *
*

Pirminiu vadinamas natralusis skaiius, kuris turi tik du daliklius (vienet ir pat save). Pavyzdiui, pirminiai. skaiiai 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23, ... yra

Sudtiniu vadinamas natralusis skaiius, kuris turi daugiau kaip du daliklius. Pavyzdiui, skaiiai 4, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 15,... yra sudtiniai. Skaiiaus 1 nepriskiriame sudtini skaii. nei prie pirmini, nei prie

Pagrindin aritmetikos teorema. Kiekvien sudtin natralj skaii galima vieninteliu bdu iskaidyti pirminiais dauginamaisiais ( dauginamj uraymo tvark neatsivelgiama).

Pavyzdys. Iskaidykite pirminiais dauginamaisiais skaiius 300 ir 315. 300 2 315 3 150 2 105 3 75 3 35 5 25 5 7 7 5 5 1 1 3 0 0 = 2 - 2 - 3 5 5 = 2 -3-5 315 = 3 - 3 - 5 - 7 = 3 - 5 - 7 Kiekvienas sudtinis skaiius turi bent vien pirmin dalikl. Natralij skaii a ir b didiausiuoju bendruoju dalikliu DBD vadinamas didiausias natralusis skaiius, i kurio dalijasi skaiiai a ir b. Skaii a ir b didiausias bendrasis daliklis ymimas DBD (a, b). Pavyzdiui, skaii 28 ir 42 didiausiasis bendrasis daliklis yra skaiius 14, t.y. DBD{28,42) = 14 . Jei skaiiai a ir b yra tokie, kad DBD(a,b) vadiname tarpusavyje pirminiais. = 1, tai juos
2 2 2

Skaiius iskaidome pirmini skaii sandauga. 540 126 270 63 135 21 45 7 15 1 5 1 126 = 2 - 3 - 7 540 = 2 2 -3 3 -5 I gautj sandaug irenkame bendruosius dauginamuosius; juos imame su maiausiu (i turim) laipsnio rodikliu. Taigi DBD(126, 540) = 2-3 2 = 18 . Natralij skaii a ir b maiausiuoju bendruoju kartotiniu MBK vadinamas maiausias natralusis skaiius, kuris dalijasi ir i skaiiaus a, ir i b, t.y. maiausias i vis bendrj kartotini. Skaii a ir b maiausias bendrasis kartotinis ymimas MBK (a, b). Pavyzdiui, skaii 8 ir 12 maiausias bendrasis kartotinis yra skaiius 24, t.y. MBK(, 12) = 24 . Keli natralij skaii kartotinio radimo taisykl: 1) 2) maiausiojo bendrojo

Keli natralij skaii didiausiojo bendrojo daliklio radimo taisykl: 1) 2) skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais, i vis skaidini irenkame tiktai tuos dauginamuosius, kurie eina vis skaii skaidinius; dauginamuosius imame su maiausiais laipsnio rodikliais, randame irinktj dauginamj sandaug, kuri ir yra duotj skaii DBD.

3)

3)

skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais, i vis skaidini irenkame tiktai tuos dauginamuosius, kurie eina bent vien duotj skaii skaidin; dauginamuosius imame su didiausiu (i turim skaidiniuose) laipsnio rodikliu, randame irinktj dauginamj sandaug, kuri ir yra duotj skaii BMK.

Pavyzdys. Raskime skaii 126 ir 540 didiausij bendrj dalikl (DB D).

Pavyzdys. Rasime skaii 126 ir 540 maiausij bendrj kartotin ( M B K ) . i skaii D S D j a u iekojome. Skaiius 126 ir 540 buvome iskaid pirminiais dauginamaisiais:

126 = 2-3 2 7
2

540 = 2 2 - 3 -5
3

Tada MBK {126,540) = 2 5 7 = 3780. Dviej natralij skaii a ir b maiausiasis bendrasis kartotinis yra lygus t skaii sandaugai, padalytai i j didiausiojo bendrojo daliklio, t.y. MBK (a, b)-a b

baigtine deimtaine trupmena.

arba

begaline

deimtaine

periodine begalinmis

Iracionalieji skaiiai gali bti ireikiami deimtainmis neperiodinmis trupmenomis.

Pavyzdiui, skaiiai J i , S , e, ir kt. yra iracionalieji: Realieji skaiiai - tai racionalieji ir iracionalieji skaiiai kartu pamus. Realij skaii aib ymima raide R. 2. AIBS

DBD (a, b)

i lygyb rodo, kaip surasti keli skaii MBK, jei inome t skaii DBD. Pavyzdiui, jei inome, kad >5>(300,315)=15, tai
300 315 3 00,315)= V ' DBD(300,315)

15

= 6300 .

Aib, sudaryta i vis element, kurie eina bent vien i aibi A, B, vadinama i aibi sjunga ir ymima AuB.

Sveikieji skaiiai - tai natralieji skaiiai 1, 2, 3, 4, ..., natraliesiems skaiiams prieingieji skaiiai - 1 , - 2 , - 3 , - 4 , ... ir skaiius 0. Sveikj skaii aib ymima raide Z = { . . . , - 4 , - 3 , - 2 , - 1 , 0,1,2,3,4,...}. Natralieji skaiiai dar vadinami teigiamais skaiiais. sveikaisiais Pavyzdiui, yraaib AuB Racionalieji skaiiai - tai skaiiai turintys pavidal , kur n m - sveikasis skaiius, onnatralusis skaiius. Vadinasi, bet kuri nesuprastinama paprastoji trupmena ireikia kur nors racionalj skaii. Iracionaliaisiais skaiiais vadiname visus skaiius, kurie nra racionalieji, t.y. visus skaiius, kuri negalima ireikti nesuprastinama paprastja trupmena {me Z, ne N), t.y. {m e Z, n e N) n skaii aibi A = {l; 3} ir B = { ; 4 ; 5} sjunga = {1;3;4;5}.

Aib, sudaryta tik i t element, kurie eina ir aib A, ir aib B, vadinama i aibi sankirta ir ymima AnB; tuioji aib. Diagramoje aibi A ir B sankirt jeigu AnB nra element, einani abi aibes, tai t aibi sankirta yra vaizduojanti figra nuspalvinta. Pavyzdiui, sankirta yra skaii aibi = { ; 2 ; 3 ; 4 } ir B = { 3 ; 4 ; 5 ; } aib AnB = { 3;4}; aibi = {5;6;7} 0. ir

5 = { l ; 2 ; 3 ; 4 ; 8 ; 9 } sankirta yra tuia aib, t.y. AnB=

3. a I= Pavyzdiui, Aib, sudaryta i t aibs A element, kurie nepriklauso aibei B, vadinama aibi A ir B skirtumu ir ymima A \ B. Diagramoje aibi A ir B skirtum A \ B vaizduojanti figra yra ubrkniuota.

MODULIS modulio apibrimas.

a, kai a > O, - a, kai a< 0.

| 5 | = 5 ; j - 5 = - ( - 5 > = 5, | 0 | = 0 .

Modulio savybs: 1) M > 0 ; 4) | > | = ; 2) 5) a\ = | - I a b \b\ b*0. 3) | a | 2 = a 2 ;

Geometrikai \a \ reikia koordinai tiess tako A, kurio koordinat yra skaiius a, atstum nuo koordinai pradios tako O. 4. Pavyzdiai. 1) Jei = {1; 2 ; }, o B = { 3 ; 4 ; 5}, tai \ = { ; 2 } ; 2) Jei A = { a, b, c, d}, o B = {a,b,e, tai A\B = {c,d}. /}, SKAII APVALINIMAS. PAKLAIDOS

3) Jeigu Z - s v e i k j skaii aib, o N - n a t r a l i j skaii aib, tai Z \ N = { O, - 1 , - 2 , - 3 , . . . } . Jei visi aibs B elementai eina ir aib A, tai sakoma, kad aib B yra aibs A poaibis, ir ymima BdA. Pavyzdiui, B = { 2 ; 4} Bcz A. yra A = {1; 2 ; 3 ; 4} skaii skaii poaibis, aib aibs t.y.

Apvalindami skaii iki kurio nors skyriaus, visus po to skyriaus einanius skaitmenis keiiame nuliais, o jeigu tie skaitmenys yra po kablelio, tai juos atmetame. Jeigu pirmas po to skyriaus esantis skaitmuo yra 5, 6, 7, 8, 9, tai paskutin likus skaitmen padidiname vienetu, t.y. apvaliname su pertekliumi. Jeigu pirmas po to skyriaus esantis skaitmuo yra 0, 1,2, 3, 4, tai paskutinis skaitmuo nekeiiamas, t.y. apvaliname su trkumu. Pavyzdys. Skaii 3578,2489 suapvalinkime: a) tkstani tikslumu: 3578,2489 4000 ; b) imt tikslumu: 3578,2489 3 6 0 0 ; c) deimi tikslumu: 3578,2489 3580 ; d) vienet tikslumu: 3578,2489 3 5 7 8 ; e) deimtj tikslumu: 3578,2489 3 5 7 8 , 2 ; f) imtj tikslumu: 3578,2489 3578,25; g) tkstantj tikslumu: 3578.2489 3578,249.

Jei skaiiaus apytiksl reikm lygi skaiiui a, tai apytiksls reikms absoliuioji paklaida yra | x-a lyg i i f i M |, o santykin paklaida

6.

PROCENTAI

Santykin paklaida daniausiai reikiama procentais:

1% = = 0,01 - procento apibrimas. 100 Jei p % nuo skaiiaus a yra skaiius b, tai b = y^ p.

i^.100%.
H Pavyzdys. Skaii y = 0,666... suapvalinkime iki deimtj ir raskime gautos apytiksls reikms absoliuij ir santykin paklaidas. Sprendimas. - = 0,666... 0 , 7 . -0,7 1 = -22. = , arba 1 0 0 4 , 8 % . 0,7
21 21

Dviej skaii ir i procentinis santykis a = T 00 % . b

Sudtini procent formul:

Sn=S0-

100,

Absoliuioji paklaida 2 Santykin paklaida -0,7

2_J_ 3 10 30

_1_ 30'

ia Sn - galutinis dydis, iki kurio per n kart padidjo (sumajo) pradinis dydis S0 , kaskart diddamas (madamas) p %.

Miinio koncentracija:

K= M

100%;

10 5. S U T R U M P I N T O S D A U G Y B O S F O R M U L S 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. (a + bY = a2 + 2ab + b2. (a-b)2 a2-b2 = a2 - 2ab + b2. = {a +


3

ia M - miinio bendra mas, kurioje yra m mass vienet tam tikros mediagos. 7. a+b Jab VIDURKIAI

- skaii a ir b aritmetinis vidurkis. - skaii a ir b geometrinis vidurkis.

b){a-b).
2 2

(a+b)> = a + 3a b+ Iab (a-bY = a3-3a2b + 3 i.3 a + o = (a + b)(a2-ab a -b = (a-b)(a2

+/>'. iab2-b\

Dviej skaii aritmetinis vidurkis nra maesnis u j geometrin vidurk, t.y.

+ b2).

+ab + b2).

8. 1. a" =

LAIPSNIAI IR A K N Y S 1. Jei Ja=X, tai x" = a. Ja=X-

9.

LOGARITMAI

aa-...-; n dauginamj

Skaiiaus logaritmas pagrindu a yra laipsnio rodiklis, kuriuo reikia pakelti skaii a, norint gauti x, t.y. Iog a = y, a" = , ia a > 0, a * 1 ir > 0. Logaritmas pagrindu 10 ymimas Ig ir vadinamas deimtainiu, o logaritmas, kurio pagrindas yra skaiius e ( e 2,7) , vadinamas natraliuoju ir ymimas In. Pagrindin logaritm tapatyb: O loga * kai a > 0, a * 1 ir > 0. 4 1 8 ' 5 = 5 , IO1g2 = 2. IO l g j t =X, e h j c = .

Jei a , : 0, tai aknis i skaiiaus a.

ia a - realusis skaiius, n - natralusis skaiius. 2. 3. a1 = a , a = l .

aritmetin n - tojo laipsnio

2. a~" = , kai a * 0 . a" a " = U a m , kai a > 0. 3.

Iyla I =a, kai n> 1. \a =| a I,

kai n - lyginis skaiius. 4. Atskiru 5. a " 1 a' kai a > 0. 6. 7. 8. 9. 10. -I UJ am - a" = am+n.
m

atveju: a, kai a > 0, Pavyzdiui, -a, kai a<0. Sukiekvienu > 0 , a * \ ir > 0, y > 0 teisingos lygybs: 1. am = a" ;y/a = a". 2. 3. I o g 0 I = O, Igl = O, Inl = O; Iog fl a = \, IglO = I, Ine = I; \%a{xy)=Iog f l X + Iog 0 y; Iog fl - = Iog fl - I o g a y; y l o g f l x " =Zilog fl x ; 7. 8. log e xn = Iog fl x; Iog 0 X-Iog^a = I Iog 1 ;

1 3a M

= a"
m

a ". 5.
m 6.

J^b=J^-Jb. kai b * 0 . U Jb

arba Iog f l X=

(a )"=a ". {ab)"=a b".


n

4.

9.

IogeX=I0g^ Iogi, logaritmo

7. = , kai b* 0. b" 8.

5.

(b>0, i>*l)

pagrindo keitimo formul. 6. log " = - I o g a ; n 10. Iogfl X = Iog i X-Iog f l b.

11.

9.

" J ^ = J ^

10. L Y G T Y S 10.1. BENDROS SVOKOS Nordami surasti kintamj reikmes, su kuriomis du reikiniai A(x) ir B(x) gyja tas paias reikmes, juos sulyginame, t.y. sudarome lygt su vienu neinomuoju : A(x) = B(x). Danai vienas i reikini A(x), Aib t lygties A(x) = B(x) B(x) bna tiesiog skaiius. neinomojo reikmi, B(x) su

Galimi atvejai: 1) kai a *0, tai tiesin lygtis ax = b turi vien sprendin

b = ; a 2) kai a = 0 , b = 0, tai lygtis 0 = 0 turi be galo daug sprendini, t.y. lygties sprendinys yra bet kuris realusis skaiius; 3) kai a = 0 , 6 * 0 , tai lygtis 0-x = b sprendini neturi.

kuriomis lygties reikiniai A(x), nama lygties apibrimo sritimi.

yra apibrti, vadi-

10 J . KVADRATINS LYGTYS ax2 +&t + c = 0, a 0 - kvadratins lygties bendras pavidalas. D = b2 - 4 a c kvadratins lygties diskriminantas. galimi trys

Kiekvien neinomojo reikm, su kuria reikiniai A (x) ir B(x) gyja lygias skaitines reikmes, vadiname lygties Sprendiant kvadratin lygt ax2 +bx + c = 0 atvejai:

sprendiniu. Isprsti lygt - reikia rasti visus jos sprendinius (arba nustatyti, kad j nra). Lygtys vadinamos ekvivaleniomis, jeigu jos turi tuos paius sprendinius (arba abi j neturi). Kitaip sakant, dvi lygtys, kuri sprendini aibs sutampa, yra ekvivalenios.

1) Kai D > 0 , tai kvadratin lygtis turi du skirtingus sprendinius X1 Wx 2 , kuriuos skaiiuojame pagal formul: _-byfp ^12 2a _ -b^Jb2 - > 2a

10.2. TIESINS LYGTYS Tiesine lygtimi su vienu kintamuoju vadiname lygt = b (a ir b realieji skaiiai), skaiius a vadinamas kintamojo koeficientu, b - laisvuoju nariu.

2) Kai D = 0 , tai kvadratin lygtis turi du lygius sprendinius, kuriuos randame remiantis formule _ ~b
X] 2

' ~ 2a'

3) Kai D < 0 , tai kvadratin lygtis realij sprendini neturi.

Kvadratins lygties = -Jm Pavyzdiui, X2=Jl. lygties ir

sprendiniai:
X2=

10.4. K V A D R A T I N I O T R I N A R I O S K A I D Y M A S DAUGINAMAISIAIS. PILNO K V A D R A T O ISKYRIMAS K V A D R A T I N I A M E T R I N A R Y J E Kvadratinio trinario skaidymo dauginamaisiais formul: 2 + bx +c = a(x - X1 )(x -x2);

Jm. sprendiniai yra jc, ir

x2 = 2

iaX 1 , X2 - kvadratins lygties ax2 +bx + c = O sprendiniai. Vijeto teorema. Jei redukuotoji kvadratin lygtis x2+px + q = O turi du Jei kvadratins lygties tai ax~+bx +c = O diskriminantas iskaidyti D = b2-4ac neigiamas, kvadratinio trinario

sprendinius X1 ir X2 , tai j suma lygi lygties koeficientui prie su prieingu enklu, o sprendini sandauga lygi laisvajam nariui,
t.y. X1 + X
2

dauginamaisiais negalima. Pavyzdys. 2x2-3x+l = 2^x-^j(x-l)=(2x-l)(x-l), nes

= - P ,

X1-X2

= Q .

Atvirktin Vijeto teorema. Jei skaii m ve n suma lygi -p, o j sandauga lygi q, tai ie skaiiai yra lygties x 2 + px + q = O sprendiniai. Kvadratin lygtis ox 2 + bx + c = Q,a*Q D > O, tenkinamos ios slygos: X1 + X2 > O, X1 X2 > 0; 2) dvi skirtingas neigiamas realisias aknis, jei D > O, tenkinamos ios slygos: X1 + x 2 < O, X1 X2 > 0; 3) dvi skirting enkl realisias aknis, jei \d > O, tenkinamos ios slygos: X1 2 < 0 . turi: 1 ) dvi skirtingas teigiamas realisias aknis, jei

ia a = 2, o kvadratins lygties 2 x 2 - 3 x + l = 0 sprendiniai yra


1 i *i = 2 ir X 2 = 1 -

Pilno kvadrato iskyrimo formul: ax2 +bx + c = a\ + + I 2a)

b) 2

4ac - b2 4a

10.5. B I K V A D R A T I N S L Y G T Y S Bikvadratin neinomojo lygtis 4 + bx2 +c = 0,a*0 metodu: keitinio sprendiama x2 = y


2

pakeitimo

pagalba

bikvadratin lygtis suvedama kvadratin lygt ay Surad ios lygties sprendinius yt sprsdami lygtis x =
2

+ by+ c = 0.

ir y2,

rasime reikmes

ir x = y2.

10.6. LYGTYS SU MODULIO ENKLU Lygties | / ( x ) | = a , kai a O lygi f ( x ) = a ir f ( x ) = -a Lygt \f(x)\ = g(x) sprendini aib yra dviej sprendini aibi sjunga.

10.7. IRACIONALIOSIOS LYGTYS Iracionalij lygtimi vadiname lygt, kurioje kintamasis yra |)o aknies enklu. Pagrindiniai iracionalij lygi sprendimo metodai: 1. Iracionalij lygi keliant tuo paiu laipsniu. sprendimas abi lygties puses

galima sprsti dviem bdais:

1 bdas (remiantis modulio apibrimu). Lygties |/(jc)| = g(jc) sprendini aib yra dviej sistem 1) ( f ( x ) O, < . , . . 2) j f () < O, sprendini

[ / W = gW

[-/W =gW

aibi sjunga. 2 bdas. Lygtis | / ( x ) | = g ( x ) ekvivalenti sistemai JgW^O,

Keliant abi iracionaliosios lygties puses kvadratu (arba bet kuriuo lyginiu laipsniu), gaunama lygtis ne visada ekvivalenti pradinei lygiai, t.y. gautoji lygtis gali turti toki sprendini, kurie nra pradins iracionaliosios lygties sprendiniai (tokie sprendiniai vadinami paaliniais), todl gautuosius sprendinius btina patikrinti statant juos pradin lygt. 2. Iracionalij lygi sprendimas keiiant jas lygiai ekvivalenia sistema. [/W>0, 1) Lygtis y j f i x ) = yjg(x) ekvivalenti sistemai ^ g ( x ) > 0 , { f ( x ) = g(x).

W (X)) 2

2 = O r W ) .

Lygt \f(x)\ = | g W | galima sprsti dviem bdais: 1 bodas. Lygties

|/(x)| = |g(x)| sprendini aib yra lygi

/ W =gW

/ W = - g W sprendini aibi sjunga.

2) Lygtis yjf(x)=g(x)

ekvivalenti sistemai <

igW * O,

[ / W = g W3. Iracionalij lygi sprendimas pakeiiant neinomj. 4. Iracionalij lygi sprendimas pakeiiant jas lygtimis su modulio enklu.

2 badas. Lygtis \f(x)\

= |g(x)| ekvivalenti lygiai

O W) =Grw) .
Lygties / ( | I ) = g ( x ) sprendini aib yra dviej sistem j > O, l /"w = = g W aibi sjunga.
0 4

.
ir 2)

fx < O, / ( - * ) = g(x)

sprendini

-k

10.8. RODIKLINS LYGTYS Rodiklin lygtis af(x)=ag(x), lenti lygiai / ( ) = g(x). Pagrindiniai rodiklini lygi sprendimo bodai: 1) pagrind suvienodinimo metodas, kai rodiklin lygtis pertvarkoma lygt = ag(x}, o po to lygt / ( x ) = g(x); ia a > 0 , a*\ yra ekviva-

2) Logaritmin lygtis I o g / ( t ) a = Iog irfxt a ekvivalenti arba f ( x ) = g(x), / ( x ) > O, arba sistemai f (X)*

sistemai

g(x)> O, g(x)* i.

3) Logaritmin lygtis l o g j { x ) g(x) = b ekvivalenti sistemai '(/())4 =g(x), / ( * ) > O, f ()* L 4) Logaritmin lygtis log f(x) g(x) = log f(x . h(x) ekvivalenti f( X ) ' g(x) = h(x), arba sistemai g(x)> O, f ( x ) > O, f (X)* 1, 3. Naujo kintamojo vedimo metodas Logaritmin lygtis p log 2 + q Iog a + r = O (a > O, a 1, > 0) keitinio Iog a = y pagalba suvedama kvadratin lygt Py1 + qy + r = 0. 4. Lygties abiej pusi Iogaritmavimas vienu ir tuo paiu pagrindu. arba sistemai g ( x ) = h(x), h(x) > O, ) > O, f ()* I

2) neinomojo pakeitimo metodas, kai rodiklin lygtis pa2x + qax + r = 0 kvadratin lygt py
2

keitinio

ax = y

pagalba

suvedama

+ qy + r = 0.

10.9. LOGARITMINS LYGTYS Pagrindiniai logaritmini lygi sprendimo bodai. 1. Logaritmini apibrimu. lygi sprendimas remiantis logaritmo

Lygtis Iog a f { x ) = b, > O, a* 1, ekvivalenti lygiai f(x)= a. 2. Logaritmini lygi sprendimas keiiant jas ekvivalenia lygi sistema. 1) Lygtis Iog a / ( x ) = Iog a g ( x ) , > O, a , .f . / / ( * ) = (*), arba sistemai < [ / ( X ) > O, , ekvivalenti
b

, .f . \ f ( x ) = g(x), arba sistemai > 0.

Jei paprastesnis reikinys / ( x ) , tai sprendiame pirmj sistem, o jei paprastesnis yra reikinys / ( x ) , tai sprendiame antrj sistem. * * *

11. L Y G I S I S T E M O S Sakykime, duota dviej lygi su dviem / / ( J f j J O = O, sistema { [g(x,y) = 0. Kiekvien kintamj reikmi por, su kuria kiekviena sistemos lygtis virsta teisinga skaitine lygybe, vadiname lygi sistemos sprendiniu. Isprsti lygi sistem tai reikia rasti visus jos sprendinius arba rodyti, kad sistema sprendini neturi. Dvi lygi sistemos, turinios tuos paius sprendinius arba abi sistemos neturinios sprendini, vadinamos ekvivaleniomis. Tiesini lygi su dviem kintamaisiais sistema axx+bxy = ct, a2x + b2y = C2: 1) turi vienintel sprendin, o lygi grafikai (tiess) susikerta , - 0 I b, viename take, kai : a2 b2 2) neturi sprendini, o tiess lygiagreios, kai a2 = ; b2 c2 kintamaisiais

12. N E L Y G Y B S Kai norime nustatyti, su kuriomis kintamojo reikmmis vienas reikinys gyja maesnes (arba didesnes) reikmes negu kitas reikinys, sprendiame nelygyb. Sryiai A(x)>B(x), A(x)<B(x)yra A(x)<B(x), A(x)>B(x), A(x)

nelygybs su vienu neinomuoju x; ia

ir B(x) - reikiniai su vienu kintamuoju*; danai vienas i i reikini bna tiesiog skaiius. Nelygybs su vienu neinomuoju apibrimo sritimi vadinama aib t neinomojo reikmi, su kuriomis visi nelygybs reikiniai turi prasm. Kiekvien neinomojo reikm, su kuria nelygyb tampa leisinga skaitine nelygybe, vadiname nelygybs sprendiniu. Isprsti nelygyb - reikia surasti visus jos sprendinius arba rodyti, kad nelygyb j neturi. Dvi nelygybs, kurios turi tuos paius sprendinius arba abi sprendini neturi, vadinamos ekvivaleniomis. 12.1. TIESINS NELYGYBS Tiesine nelygybe su vienu kintamuoju vadiname nelygyb ax>b ,a vadinamas kintamojo koeficientu, b - laisvuoju nariu. Sprendiant tiesin nelygyb ax> b, galimi sekantys atvejai:

3) turi be galo daug sprendini, o abi tiess sutampa, kai Q1 b2 C2

1) jei a > 0 , tai > ir sprendini aib yra a intervalas ( ; oo);

Pateikiame 2) jei a < , tai < ir sprendini aib yra a intervalas I - oo : sprendiniai):

kvadratini

nelygybi

sprendimo

interval

metodu lentel ( x , , X 2 - kvadratins lygties a x 2 + f o x + c = 0

a,

Kvadratin nelygyb ax + bx + c > 0, a > 0


2

3) jei = O , tai gauname nelygyb O ;> b. Kai b> O, i nelygyb sprendini neturi, kai b < O, tai nelygybs sprendinys yra kiekvienas realusis skaiius e (-00;oo).

Pastovaus lenklo intervalai


+

Sprendiniai e (- 00; X1 ) u (x2; )

u(x - x,)(x- x2)> 0 ax2 +bx + c >0, a > 0 a(x-jc,)(x-x2)>0 2 + bx + c < 0, a > 0

V " ! X1 C 2 X

e (-00; x,]w[x 2 ; )

12.2. K V A D R A T I N S N E L Y G Y B S 1. Kvadratin nelygyb ax2 + fox + c > O: 1) teisinga su visomis realiosiomis kintamojo reikmmis, kai D< O, > 0; 2) sprendini neturi, kai <0, a< 0. 2. Kvadratin nelygyb 2 +fox+ c < O: 1) teisinga su visomis realiosiomis kintamojo reikmmis, kai \D < O, < 0; 2) sprendini neturi, kai D< O, > 0. Jei D O, tai kvadratins nelygybs sprendiamos interval metodu arba grafiko pagalba.

a( - X1 )(x - X2) < 0 ax2 + bx + c < 0, a > 0 a(x-x,)(x-x2)<0 + V V N Xi

XS(X1JX2)

xe[x,;x2]

12.3. R A C I O N A L I O S I O S N E L Y G Y B E S 1. Nelygybs g W J/(x) >0, dviej sistem < l&M >O sprendini aibi sjunga. 2. Nelygybs . ir i / ( x ) < O, U(X) < O > O ( / ( x ) g ( x ) > ) sprendini aib yra

< 0 ( / ( x ) g ( x ) < ) sprendini aib yra

g(x)
J f ( x ) > O, . dviei sistem < ir 4 \g(x) < O sprendini aibi sjunga. J / ( x ) < O, U(x) > O

f(x)

3. Nelygybs

O sprendini aib yra dviej sistem

Nelygyb | / ( x ) | > | g ( x ) |

ekvivalenti nelygybei

g(x)
/WiO, g(x)> O 4. Nelygybs f(x)Z O, . ir
f(
X

i/M^o, ( [gW<0
)

. . sprendim aibi sjunga.

(/W) >(gW)
Nelygybs | / ( x ) | > a , k u r a O sprendini aib yra dviej nelygybi f(x)>a ir f(x)<-a sprendini aibi sjunga. sprendinys yra bet reikinio f(x)

i O sprendini aib yra dviej sistem Jf(X)ZO, . . < sprendini aibi sjunga. [g(x) > O

g(x)
g(x)<0 . ir

Kai a < O , tai nelygybs |/(x)[ > a kuris realusis skaiius x, priklausantis

apibrimo sriiai. Nelygyb nelygybei sistema |/(x)|<a, -a< f(x)<a, f(x)<a, f(x)>-a. Kai kur a> O ekvivalenti dvigubai

12.4. DVIGUBOS N E L Y G Y B S Dviguba nelygyb a<f(x)<b ekvivalenti nelygybi

kuri galima pakeisti nelygybi a O, tai nelygyb i , \f(x)\<a

. \ m < b , sistemai <

[ / ( * ) > a-

sprendini neturi. 12.5. N E L Y G Y B S SU M O D U L I U 1. Nelygyb |/(x)|<a, kur >O ekvivalenti dvigubai 12.6. RODIKLINS N E L Y G Y B S Kai a> 1, tai rodiklin nelygyb at<x) nelygybei f ( x ) > g(x). 2. Nelygybs | / ( x ) | > a , kur a > O sprendini aib yra dviej nelygybi f(x)>a ir f(x)<~a sprendini aibi sjunga; Kai O < a < 1, tai rodiklin nelygyb a i<x> > agix) jei a < O, tai ios nelygybs sprendinys yra bet kuris realusis skaiius x, priklausantis reikinio f ( x ) apibrimo sriiai. 3. Nelygybs \f(x)\ > g(x) f () O, f(x)>g(x) . sprendini aib yra dviej sistem ekvivalenti nelygybei / ( x ) < g(x). Kai a > 1, b >O tai rodiklin nelygyb a fix) >b > aglx) ekvivalenti

nelygybei -a < f(x)<a\ dini neturi.

jei < O, tai i nelygyb spren-

ekvivalenti nelygybei / ( x ) > Iog a b. Jei O < a < 1, b > O , tai rodiklin nelygyb af(x) >b

f / ( x ) < O, . ... . ir - sprendini aibi sjunga. f ( x ) > g(x)

ekvivalenti nelygybei f ( x ) < Iog a b.

5. Jei

a>O,

o b<>O, tai rodiklins nelygybs

af(x)>b

S. Nelygybs I o g g w f(x)>

c sprendini aib O < g(x) < 1,


f ( x ) > O,
c

sprendinys yra bet kuris realusis skaiius x, priklausantis reikinio f ( x ) apibrimo sriiai. 6. Nelygybs Aa2x +Bax + C > O sprendim keitinio y = ax pagalba suvedame kvadratins nelygybs Ay2 + By+ C > O sprendim. yra dviej sistem

g(x) > I ) > O, f(x)>(g(x)) sprendini aibi sjunga. (>. Nelygybs log ,X)f(x)>0

/(x)<{g(x)Y

sprendini aib

12.7. LOGARITMINS NELYGYBS yra dviej sistem 1. Kai a > i , tai nelygyb Iog a f ( x ) > Iog a g ( x ) ekvivalenti nelygybi sistemai f f(x)>g(x), g ( x ) > o.

g(x)>l / ( ) > o, /W>1 sprendini aibi sjunga. ir

O < g(x) < 1,


/ ( X ) >

O,

/ < 1

7. Nelygybs I o g g w / ( x ) > log ? ( x ) h(x) sprendini aib 2. Kai O < a < 1, tai nelygyb Iog a / ( x ) > Iog a g(x)

{
3. Kai a > 1 , tai nelygyb Iog a f(x)>b ekvivalenti nelygybi sistemai

/(x) < g(x


f ( x ) > 0. yra dviej sistem

g(x)> 1, / ( ) > O, h(x) > O, f ( x ) > h(x) sprendini aibi sjunga.

O < g(x) < 1,


/ ( X )

> O,

h(x) > O, /(x)<h(x)

f(x)>ab, / ( * ) > 0.

4. Kai 0 < < 1 nelygyb l o g a f ( x ) > b ekvivalenti nelygybi sistemai Ax) < a",

k /W>0.

ic

"k

13. S K A I I S E K O S . P R O G R E S I J O S 13.1. SKAII SEKOS SVOKA Skaii seka vadinama natraliojo argumento funkcija a = f (n). ios funkcijos reikms o, = /(1); O2 = / ( 2 ) ; a 3 = / ( 3 ) ; ...; an = f{n)\... vadinamos atitinkamai pirmuoju,

Skaii sek (a), kurios kiekvienas narys yra maesnis u priejeinant,t.y. a+1 < an (n e N), vadiname majania.

Didjanias ir majanias sekas vadiname monotoninmis. 13.2. ARITMETIN PROGRESIJA

antruoju, treiuoju,..., n-uoju,... sekos nariu. Seka, kurios nariai yra ,, 2 , 3 ,...,o,... ymima (o). Seka gali boti ireikta: 1) Formule, nurodania, kaip apskaiiuoti sekos - j nar. Pavyzdiui, ,r tai o, = ne N, 1 jei seka (o) ireikta formule a 1 n+2

Aritmetin progresija yra skaii seka, kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju, lygus prie j esanio nario ir pastovaus skaiiaus sumai. Kitaip sakant, seka (a) yra aritmetin progresija, jei su kiekvienu natraliuoju n (n >2) teisinga lygyb an =an_ + d; skaiius d - aritmetins progresijos skirtumas. I. n - tojo nario formul: an = al + (n-\)d

1 1 1 1 1 =1 . . =; a2 = = ; a , = irt.t. 2 1+2 3 2+2 4 ^ 3+2 5

2) Rekurentiniu bdu, kai nurodomas pirmasis sekos narys (arba keli pirmieji nariai) ir nurodoma formul, pagal kuri n-asis sekos narys apskaiiuojamas i prie j esani nari. Pavyzdiui, jei inoma, kad o+1 =(n + 2)an O2 = (1 + 2)-0, = 3 ; O3 = ( 2 + 2)-o 2 = 4-3 = 12 irt.t. 3) odiniu bdu, kai seka apibriama odine taisykle. Pavyzdiui, sekos 2,71; 2,718; 2,7182; ... kiekvienas narys yra skaiiaus e = 2,71828... artinys. Skaii sek, kaip skaitin funkcij, galima geometrikai pavaizduoti takais koordinai ploktumoje. Skaii sek (a n ), kurios kiekvienas narys yra didesnis u prie j einant, t.y. a +1 > a (n e N), vadiname didjania. ir a, = 1, tai

2. Charakteristin savyb. Kiekvienas aritmetins progresijos narys, iskyrus pirmj (ir paskutinj, kai aritmetin progresija yra baigtin), lygus gretim nari aritmetiniam vidurkiui, t.y. (n > 2).

3.

am + an = ak + a , kai m + n = k + p.

4. Pirmj n nari sumos formuls: 1) 5,, = 0 , + + + ... + ;

Oj+fi 2)

n;

3)

j.

_ 2o,

+(n-\)d n.

13.3 . GEOMETRIN PROGRESIJA Geometrin progresija yra nelygi nuliui skaii seka, kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju, lygus prie j esaniam nariui, padaugintam i pastovaus skaiiaus. Kitaip sakant, seka (b) yra geometrin progresija, jei su kiekvienu natraliuoju n [n > 2) teisinga lygyb b = bn_rq, skaiius q - geometrins progresijos vardiklis. 1. n - tojo nario formul: bn=bvr\ bn*0, q * O,

14. F U N K C I J O S IR J G R A F I K A I 14.1. BENDROS SVOKOS Funkcija yra kintamojo y priklausomyb nuo kintamojo x, kai kiekvien reikm pagal tam tikr taisykl atitinka vienintelj reikm. Kintamasis vadinamas nepriklausomuoju kintamuoju, arba argumentu, o kintamasis y - priklausomuoju kintamuoju arba argumentu. Kai kintamasis y yra kintamojo funkcija, raome y = f ( x ) . Funkcijos reikm kintamojo reikm. kintamojo y reikm, atitinkanti

2. Charakteristin savyb. Kiekvienas geometrins progresijos narys, iskyrus pirmj (ir paskutinj, kai geometrin progresija baigtin), yra lygus prie j esanio nario ir po j o einanio nario geometriniam vidurkiui, t.y. b=yjb., A + i bmb = bkb (" - 2), arba b2=b_rb+l,(n>2).

Funkcijos apibrimo srit sudaro visos reikms, kurias gali gyti nepriklausomasis kintamasis (argumentas) x. Funkcijos / ( * ) apibrimo sritis ymima Df, arba D(J). Funkcijos reikmi sritimi vadinama aib vis funkcijos f ( x ) reikmi ir ymima E f , arba E ( f ) . Funkcijos grafiku vadinama aib vis koordinai ploktumos tak, kuri abscises yra argumento reikms, o ordinats - funkcijos f ( x ) atitinkamos reikms.

, kai m + n = k + p.

4. Pirmj n nari sumos formuls:


b

\-qb 1 -

_ 2) S =

1)

bx(\~qn) 1 -q | g | < 1,

Funkcij galima apibrti: 1) Analizikai, kai duotas reikinys f ( x ) su kintamuoju x, pagal kur skaiiuojamos funkcijos y = f ( x ) reikms. Pavyzdiui, y = 5x 2 +1; y = sin(x +1). trigonometrini funkcij,

S. Nykstamosios geometrins progresijos, kurios sumos formul: S= A . \-q

2) Reikmi lentele (pavyzdliui, logaritm ir kitos lentels);

3) Grafikai, jei inomas funkcijos grafikas; 4) Pateikiant funkcijos apraym.

Funkcija

=f( )

vadinama jei bet

Funkcija y = f ( x ) vadinama nelygine, jei kartu su kiekD(y)

didjania intervale (a,b),

viena argumento reikme i funkcijos apbrimo srities lo, yra teisinga lygyb
A~x) = -/(*)

kuriems Jc1 ir x2 i intervalo (a, b) i nelygybs x, < X1 seka nelygyb /(X1) < / ( x 2 ) . Funkcija y =/(x) vadinama jei bet (a,b)

reikm ( - x ) irgi priklauso tos funkcijos apibrimo sriiai, be

) 1 -a

majania intervale (a,b), kuriems x, ir x 2 i intervalo

y=Ax) /\ >
0 "x

i nelygybs x, < x 2 seka nelygyb /(, )>/(x2). Didjanias ir majanias intervale funkcijas vadiname monotoninmis funkcijomis tame intervale, o pat interval monotonikumo intervalu. Funkcija y = / ( x ) vadinama lygine, jei kartu su kiekviena D (y)

Nelygins funkcijos grafikas yra simetrikas koordinai pradios tako O atvilgiu.

Funkcija y = f ( x ) vadinama periodine, jei egzistuoja toks srities reikms -T ir + T irgi

skaiius T * O , kad kartu su kiekviena argumento reikme ii funkcijos apbrimo lygyb f ( x T ) =f(x). Skaiius T* O vadinamas funkcijos y = f ( x ) periodu priklauso tos funkcijos apibrimo sriiai, be to, yra teisingi

argumento reikme i funkcijos apibrimo srities

reikm ( - x ) irgi priklauso tos funkcijos apibrimo sriiai, be to, yra teisinga lygyb
A - X ) =

Ieigu skaiius T

yra funkcijos y = f ( x ) periodas, tai vis:

skaiiai, kuri pavidalas yra kT, kur k e Z, k* O , taip pat yre iios funkcijos periodai, t.y. periodin funkcija turi be galo daug period: ..., - 3 7 \ - 2 T , - T , T , 27", 3T,...

f ().

Lygins funkcijos grafikas yra simetrikas ordinai aies (Oy aies) atvilgiu. M y = Ax)

Maiausias teigiamas periodas (t.y. periodas T ) dar vadinamas pagrindiniu. Jis paprastai ir nurodomas, kai kalbama apie funkcijos periodikum. Jei funkcijos y =f(x) periodas yra T, tai funkcijos T + b) periodas yra skaiius . a

y = f(ax

PavyzdUui,

funkcijos = sin(3x + 2) maiausias teigiamas

14.2. TIESIOGINIS PROPORCINGUMAS Tiesioginio proporcingumo y = kx (k * ) grafikas yra ties, einanti per koordinai pradi (skaiius k vadinamas proporcingumo koeficientu).

periodas yra skaiius ~ , o funkcijos y = tg2x - skaiius ~ . Jei funkcija y = / ( x ) apibrta ir didja (maja) intervale [e, i ] , o jos reikmi sritis yra intervalas atvirktin funkcij y = g(x), intervale \c,d ] , o jos reikmi sritis yra intervale [a, Funkcijos y = / ( x ) ir y = g ( x ) tai ji turi b\. kuri yra apibrta, didja (maja)

vadinamos tarpusavyje

atvirktinmis. J grafikai yra simetriki tiess y = atvilgiu. Atvirktins funkcijos radimo taisykl. Kai funkcija

y = / ( x ) yra apgriama, tai, ireik i formuls y = / ( x ) , gauname lygyb = g(y), kurioje, sukeit ir y vietomis, 14.3. TIESIN FUNKCIJA Tiesins funkcijos y = kx + b (k ir b - realieji skaiiai) grafikas yra ties. Skaiius k vadinamas krypties koeficientu; k = tg a. gauname atvirktin funkcij y = g(x). Pavyzdys. Raskime funkcij, atvirktin funkcijai y = 2x +1. Sprendimas. Duotoji funkcija apibrta visoje skaii tiesje (-00; 00) ir yra didjanti. Todl i funkcija turi atvirktin funkcij. Nordami j surasti, naudosims atvirktins funkcijos radimo taisykle. v-1 1) I lygybs y = Ix +1 ireikkime x. Turime = . 2) Lygybje v-1 x= kintamuosius ir y sukeiskime ir

vietomis. Gausime: v = - = i-. Funkcija y = x~ 2 2 2 2 2 yra atvirktin funkcija duotajai funkcijai y = 2x +1. , , Atsakymas.
=

1 1

14.4. KVADRATIN FUNKCIJA Kvadratins funkcijos y = ox +bx+c, kur a, b, c bet kurie realieji skaiiai, o a * O, grafikas yra parabol. Parabols virns ( 0 ;y 0 ) koordinats: b x0 = - , 2a 2 , y0 = ax0+bx0+c Aac-b2 Ag

Koordinai tak ( - 2 ; - 9 ) .

ploktumoje

paymime

parabols

virns

Surasime, kuriuose takuose parabol kerta x1 + Ax-S = O

abscisi a. i tak abscises yra lygties takuose ( - 5 ; 0) ir (1;0).

sprendiniai Xi = - 5 ir X1 = X. Taigi parabol kerta abscisi a Randame, kuriuose takuose parabol kerta ordinai a: kai x = 0, tai j = 02 + 4 0 - 5 = - 5 . Taigi parabol kerta ordinai a take ( 0 ; - 5 ) . Parabols simetrijos ais yra ties = - 2 . Parabols akos nukreiptos auktyn, nes funkcijos iraikoje y = x2 + Ax-S koeficientas prie x 2 yra lygus 1, t.y. teigiamas skaiius.

Kvadratins funkcijos y = ax" + bx+ c grafiko ir abscisi aies


2 1

susikirtimo

tak akn

skaiius

lygus kvadratins

lygties

ax +bx+c = 0

skaiiui, kur nustato

diskriminanto

D = b - Aac enklas. Kai a > O, tai funkcijos y = ax2 +bx+c grafiko - parabols akos nukreiptos auktyn, kai a < O, - emyn. Kvadratins funkcijos y = ax2 + bx+c apibrimo sritis yra

vis realij skaii aib R : D(y) = (-oo;oo). Parabols simetrijos ais yra ties = . 2a Pavyzdys. Nubraiykime funkcijos y = x2 + Ax - 5 grafik. Sprendimas. Duotosios funkcijos grafikas yra parabol, kurios virns abscis apskaiiuojame pagal formul = -. 2a Gauname: X0n = ~ = -2.
2-1

{ funkcijos iraik y = x2 + Ax-5 randame parabols virns ordinat: j' 0 = ( - 2 ) 2 + 4 - ( - 2 ) - 5 = - 9 .

vietoje - raome ( - 2 ) ir

Pateikiame vairius parabols y = ax2 + bx+c isidstymo koordinai ploktumoje atvejus, priklausomai nuo koeficiento a ir diskriminanto D enkl:

14.5. ATVIRKTINIS PROPORCINGUMAS l y = (k - atvirktinio proporcingumo koeficientas, k ^ O ) grafikas yra hiperbol. Atvirktinio proporcingumo

3.

a > 0, D = O ) \

U,
*0

4.

a < 0,D = 0 y> 0 14.6. LAIPSNIN FUNKCIJA

^x / y = ", n - lyginis natralusis skaiius, t.y. n = 2, 4, 6 , . . . Atskiru atveju, kai n = 2 , ios funkcijos grafikas parabol

= ", n- nelyginis natralusis skaiius, t.y. n = 1, 3, 5 , . it - lyginis skaiius 'y=x Atskiru atveju, kai n = 3 , ios funkcijos grafikas parabol My

Laipsnins funkcijos su teigiamuoju trupmeniniu rodikliu y = xn I > 0 , > 1J grafikas.

Pavyzdys:

Laipsnins funkcijos su sveikuoju neigiamuoju rodikliu j = j c " = (n - natralusis skaiius) grafikas.

Atskiru atveju, kai = x2, arba y =-Jx :

m = 1, o

n= 2

gauname funkcij

n - lyginis s kaiius

n - nelygini s skaiius )

1 i 1 i

>

Laipsnins

funkcijos

su

neigiamuoju

trupmeniniu

14.7. RODIKLIN FUNKCIJA

rodikliu y = x"

I < 0 , > 1 j grafikas.

n - lyginis skaiius 4

Pavyzdys:

n - nelyginis skaiius

14.10. FUNKCIJ GRAFIK TRANSFORMACIJOS Norint gauti funkcijos y = f ( x + c) grafik i funkcijos

Norint gauti funkcijos y = f(x)+B vienet vir, jei jei B < 0 . B> 0

grafik i funkcijos

y = f ( x ) grafiko, reikia visus pastarojo takus pastumti per B arba per B | vienet apai,

y = f ( x ) grafiko, reikia visus pastarojo takus pastumti per c vienet kair, jei c > 0 arba per | c \ vienet dein, jei c < 0 . y = f( +2) y = /(x-2)

Paveiksle pavaizduoti funkcij y=), f ( x + 2) ir = Ax-2) grafikai.

Paveiksle pavaizduoti funkcij = Ax),


+

y = f(JC) = Ax)~ grafikai.

2 ir 2

JC

Norint gauti funkcijos y = f(ax) grafik i funkcijos

Norint gauti

funkcijos

y = Af(x)

grafik i funkcijos

= f(x)

grafiko, reikia: pastarj itempti iilgai ordinai (Oy)

y = f ( x ) grafiko, reikia: pastarj suspausti iilgai abscisi (Ox) (Ox) a kart, kai a > 1, ir itempti (taip pat iilgai abscisi aies) kart, kai 0 < a < 1. a Paveiksle pavaizduoti funkcij =f(X), y = f(2x) ir

aies A kart, kai A > 1, ir suspausti (taip pat iilgai ordinai (Oy) aies) kart, kai 0 < A < 1 .

Paveiksle pavaizduoti funkcij

y = Ax),
y = 2.f(X) ir y=\f(x) grafikai.

grafikai.

14.1. FUNKCIJ SU M O D U L I U G R A F I K B R A I Y M A S Funkcijos y =|/(x)| grafikas gaunamas i funkcijos

Funkcijos j> = | / ( | x | ) |

grafik braiome sekaniu bdu: |x|)

pirmiausia jau inomu bdu nubraiome funkcijos y = f ( grafik, o po to iekomosios funkcijos y = | / (| | )| grafik. Pavyzdys:

y = f ( x ) grafiko sekaniu bdu: grafiko dal, esani vir aies, paliekame nepakeist, o grafiko dal, esani po aimi, atvaizduojame simetrin jai dal aies atvilgiu. Pavyzdys:

15. Funkcijos j=(|jc|) grafikas gaunamas i funkcijos

TRIGONOMETRIJA

y = f ( x ) grafiko sekaniu bdu: kai x > 0

funkcijos y = f ( x )

15.1. K A M P M A T A V I M O VIENET TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYB I = I ^ 57, rad 0,01745 rad, a rad,

grafikas ilieka tas pats, t.y. grafiko dalis, esantis dein nuo y aies lieka nepakitusi , o kai < O, tai gautoji grafiko dalis, esanti dein nuo y aies, atvaizduojama simetrik jai dal y aies atvilgiu. Pavyzdys: a 180 I0 = 180
r a r f

Pavyzdys:

12 = 12 = rad. 180 15 , 180 . . a rad = a laipsni.

_ Pavyzdys:

7 rad 4

180 7 4

, = 315.

15.2. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J A P I B R I M A S sma= a(xa-,ya)


cos =

Maiausias teigiamas periodas) yra 2 . (1) ir (2) lygybs

funkcij

periodas

(pagrindinis

ya, xa,
sin _

danai

naudojamos

trigonometrini

funkcij reikmi skaiiavimui, kai argumentai didesni u 360. ya 15.4. T R I G O N O M E T R I N I FUNKCIJ ENKLAI KETVIRIUOSE sinx cosx tgx ctgx

tg = cos
Ctgo- =

sina

ya

15.3. T R I G O N O M E T R I N I FUNKCIJ S A V Y B S sin(-jc) = - s i n - sinusas nelygin funkcija ; cos(-x) = c o s x - kosinusas lygin funkcija ; t g ( - x ) = - t g x - tangentas nelygin funkcija ; ctg ( - x ) = - c t g x - kotangentas nelygin funkcija . Trigonometrins funkcijos 7 = s i n x , y = c t g x , yra periodins funkcijos. y = cosx, y = tgx, a 0 O O 1 O 30 K 1 2 45 4 15.5. PAGRINDINI T R I G O N O M E T R I N I FUNKCIJ REIKMI LENTEL Argumentai 60 90 7 2 1 0

180 0 -1 0

270" 3 2 -1 0

360 2 0 1 0

(2)
(1) lygybs rodo, kad visi skaiiai, kuri bendras pavidalas 2 n k , k e Z, k O yra funkcij jy = sinx ir y = c o s x periodai (pvz.,... - 6 , -4, -2, 2, 4, 6 , ...). Maiausias lit.

arad sin ar cos a tg a ctga

A A

2 2 1 1

2 1 2

A A

2 3

teigiamas i funkcij periodas (pagrindinis periodas) yra

/J

(2) lygybs rodo, kad visi skaiiai, kuri bendras pavidalas k, keZ, k* O yra funkcij y = t g x ir .y = Ctgx perio-3, -2, -, , 2, 3, 4 , ...).

VJ

dai (pvz.,... - 4 ,

15.6. R E D U K C I J O S F O R M U L S 1) Redukcijos taisykl:

15.7. PAGRINDINS TRIGONOMETRINS FORMULS PAGRINDINS TAPATYBS sin2 a + cos 2 a = 1; t g a Ctga = I; ; a , 1 1+ctgV = - 3 - , sin a cos 1 + tg a =
2

kamp

ir

2+
2

funkcijos pavadinimas ir
2

nekeitga-

sin

or

iamas, o kamp l a

funkcijos pavadinimas ctgar=

cos a cos a . ; sina

keiiamas (sinusas - kosinus, kosinusas - sinus, tangentas - kotangent, kotangentas - tangent); 2) funkcija deiniojoje lygybs pusje raoma su tokiu pat enklu, kur turi pradin funkcija atitinkame ketvirtyje. Redukcijos formuli lentel: C S a 2 +a 2 Argumentas t - a + 3 2 a 3 +a 2 2 -a

ARGUMENT SUDTIES FORMULS s i n ( a + / ? ) = s i n a c o s /tf+cosarsin/?; s i n f o - - / ? ) = sin cc cos cos sin \

Funkcij

cos ( + )= cos cos -sin c o s ( a -)= *


+

s i n \

cos a cos + sin sin \ tg(a-/*)J8pM 1 + t g a tg/

1-tga-tg/?

sini

cos

cos a

sine?

-sin

-cos -cos a

-sin a KARTOTINIO ARGUMENTO FORMULS

cosi

sin a

-sin

-cos or

-cos

-sin

sin a

cos a s i n ( 2 a ) = 2 sin cos ; c o s ( 2 a ) = cos a - s i n 2 a = 1 - 2 s i n 2 = 2cos 2 a - 1 ; t g ( 2 c t g ( 2 a ) = b ^ = 1 - tg a 2tga ^ Z ^ . 2


2

tg t

ctg a

-ctga

-tga

tga

ctga

-ctga

-tga

Ctg t

tga

-tg a

-ctga

ctga

tga

-tga

-ctga

TRIGONOMETRINI FUNKCIJ SUMOS BEI SKIRTUMO KEITIMO SANDAUGA FORMULS . . - a - sin ar+ sin rZ?= 2sin cos 2 2 . . a + ,0 . - s i n a - s i n / ? = 2 cos sm 2 2 cos a- + cos = 2cos cos o r - c o s B = - 2 s m
. .

LAIPSNIO EMINIMO FORMULS . 2 l-cos(2a) sin a = i-; 2 1 - cos(2a) = 2 sin 2 a ; 2 l + cos(2a) 1 cos = -; 2 1 + cos(2a) = 2 cos 2 a .

cos

2 2

; ;

- . sin 2

VIEN TRIGONOMETRINIU FUNKCIJ IREIKIMAS KITOMIS , [i ~ tga 1 i ar = V 1 - c o s a = = = = = = . ; y l + tg 2 ar l^/l + ctg2 ISa = I V l - S i n a = . =. ; J\ + tg2a y l + ctg 2 ar tga = sin a Vl-sin
2

TRIGONOMETRINIU FUNKCIJ SANDAUGOS KEITIMO SUMA FORMULS sin a cos = i ( s i n ( a - /?) + sin(a + / ? ) ) ; sin a sin/? = i (cos(a - /?) - cos(a + cos a cos/? = i ( c o s ( a ));

Vl -cos2a a
cos

1
ct

_
2

S f l "' 1

+ cos(a + ^ ) ) . ctga: Vl-sin2a


sinflr

cosa

TRIGONOMETRINIU FUNKCIJ IREIKIMAS PUSS ARGUMENTO TANGENTU

Vl-cos a

t fl

S "

sma =

<

.-tg2f cosa = , 2 a' I + tg 2

Pastaba. enklas prie akn priklauso nuo to, kokiame ketvirtyje yra atitinkamos trigonometrins funkcijos kampas a .

i+ tg2-

_ a 2 a 1-tg 2 T 2tg2 I tga = ctga = , 2' 8 T

15.8. TRIGONOMETRINS LYGTYS 1. Lygtis sin* = a. Kai | | > 1 lygtis sprendini neturi. Kai I a | < 1 lygties sprendini radimo bendroji formul yra x = ( - l ) * arcsin + fc, k e Z . Atskiri atvejai: sinx = 0, sin = 1, sinx = - l , = ilk, k ; = +2nk, 2 =- - +2 2 k e ; nk,keZ.

3. Lygties tgx = a sprendini radimo bendroji formul yra x = arctga + Jifc, keZ.

4. Lygties ctg* = a sprendini radimo bendroji formul yra x = arcctga + 7i&, k e Z . 15.9. ATVIRKTINS TRIGONOMETRINS FUNKCIJOS 1. > > = arcsinx<=>x = sinj>, arcsin(-x) = - a r c s i n x . PavyzdHui, 2. > arcsin 2 . V =-arcsin = . 2 3 ^[;], xe[-l;l], y e ~2'2"

arccosx <=> = cos^,

2. Lygtis cosx = a. Kai I a \ > 1 lygtis sprendini neturi. Kai I a \ < 1 lygties sprendini radimo bendroji formul yra x = arccosa + 27t&, Atskiri atvejai: cosx = 0, cosx = 1, cosx = - 1 , x = + nk, keZ; 2 = 2nk, keZ\ = +2nk, keZ. keZ. 3.

arccos(-x) = - arccosx. Pavyzdiui, arccos - = n - a r c c o s =


2 2
x e

S)

5 = .
6

= arctgx<=> = tgy, arctg ( - ) = - arctg . Pavyzdiui,

^-

arctg ( - / )= - arctg / = - ~ . xeR.

4.

= arcctgx <=> = etgy, _(;), arcctg(-x) = - arcctgx. Pavyzdiui, arcctg


A

/3 2 = jt-arcctg = = . 3 3 3

15.10.TRIGONOMETRINI FUNKCIJ GRAFIKAI

15.11.ATVIRKTINI TRIGONOMETRINI FUNKCIJ GRAFIKAI

16. R I B O S . F U N K C I J O S T O L Y D U M A S Skaiius a vadinamas sekos (jc) riba, jeigu kiekvienam, kiek norima maam, teigiamam skaiiui galima rasti tok natralj skaii N, priklausant nuo , kad visiems numeriams n > N bt teisinga nelygyb: \x - a < ymi/na: Iim xn = a. n .

Funkcij rib teoremos: 1. 2. 3.


x-> a

lim(/(jc) + g ( x ) ) = Iim / ( * ) + Iim g(x).


-> a X-* a

I i m ( / ( * ) g(x))= Iim(c f(xj)=c


x-> a

Iim f(x) Hm f(x),


x-> a

Iim g(x). c-skaiius.

4.

lim f(r\ /W Iim 1- = , kai Iim -+" g(jc) lim g(x)

g(x)*0.

Sek rib teoremos: Jeigu (jc) ir (y) konverguojanios sekos, tai 1. 2. 3. Iim ( x +y)= n-> Q O Iim x + Iim y. /-00 ->00

x->a

Funkcija / ( j c ) , kurios riba take jc0 lygi funkcijos reikmei

tame take, vadinama tolydia take x 0 , btent lim / ( * ) = / ( * o ) Iim (x )= Iim xn Iim yn. n-* 00 il-) n-*<X> Iim (c Jcn ) = c Iim jc , kur c - skaiius. n > 0 0 n-*aO Iim jc Iim = , kai Iim yn* _> n nHm y *-**> *0 0 Jei 11? I < 1, tai Iim q" = 0 . O O 0. Funkcija, tolydi kiekviename intervalo (a; b) take,

vadinama tolydia tame intervale. Intervalas ( ; ) , kuriame funkcija intervalu. Kelios svarbios ribos: . sinjc , lim = 1; X-* O J C lim(l + jc)* = e ; -o Neapibrtumai: ( f ) , (o). ( ) . & ) . M . .. ( . 1V lim 1+ =e; /(jc) yra tolydi, vadinamas funkcijos tolydumo

4.

5.

Skaii b vadiname funkcijos f(x) riba take a, kai, pasirinkus bet kok > O, visi x * a , kurie pakankamai maai skiriasi nuo a, tenkina nelygyb | A * M < ymima. Iim f ( x ) = b.

e = 2,7182818...

17. F U N K C I J O S I V E S T I N 17.1. ARGUMENTO POKYTIS IR FUNKCIJOS POKYTIS Jei y = / ( x ) - funkcija, ir x 0 - dvi nepriklausomo tai

17.2. FUNKCIJOS IVESTINS APIBRIMAS Funkcijos / ( x ) ivestine duotajame take x 0 vadinama funkcijos pokyio iame take ir argumento pokyio santykio riba, kai argumento pokytis artja prie nulio, t.y. / ' (V x ) = Iim ^ = ' -> 0 Hm ^x)-/(x0)

kintamojo reikms i funkcijos apibrimo srities Df, = - x 0 (skaitoma delta iks") yra argumento pokytis. Kadangi = x + , tai

^ = /(* ) = / W - f (xo ) = + )- f (X0 )


(skaitoma delta igrek" arba delta ef take X0 ") yra funkcijos pokytis take 0 . Funkcijos / ( x ) pokytis take X0 trumpai ymimas / arba Ay .

kur = - 0 - funkcijos argumento pokytis take x 0 ; ts.y = f(x0 + Ax)- f(x0) Jei - funkcijos pokytis take X 0 . x 0 , tai ji /(x) vadinama ivestins

funkcija turi ivestin take tame take.

diferencijuojama

Funkcijos

radimas vadinamas funkcijos diferencijavimu. 17 J . ELEMENTARIJ FUNKCIJ IVESTINS

c' = 0 (c - konstanta);

(x")'=x' = *

Pavyzdiui, jei duota funkcija / ( x ) = x 2 ir = 2,5, X0 = 2, tai argumento pokytis yra = x - x = 2 , 5 - 2 = 0,5, o funkcijos y = / ( x ) pokytis / = / ( x 0 + ) - / ( x 0 ) = /(2,5) - / ( 2 ) = 2,52 - 2 2 = = 6 , 2 5 - 4 = 2,25.

W=*'; (lnx)'=;

Ooga x)'=(cosx) = (ctg*) =

(sinx) = c o s x ;

2 ; COS X

17.4. IVESTINI SKAIIAVIMO TAISYKLS 1. (c - f (x)) = c f'{x), kai c - konstanta;

Pagreitis yra greiio ivestin laiko atvilgiu: v (i)= Iim = v'(/) /


->o /

2. (/X*)+ < * ) ) ' = / ' ( * ) + *'(*);


3. (/W-gW)'=/'W-g'W;

Pavyzdys. Tiesiaeigis materialaus tako judjimas apraomas lygtimi s (t) = 312 - - 5, kur t - laikas, ireiktas sekundmis,

4. i/(x) g(x)i =f\x)


5.

g(x)+f(x)

g'W;
kai

o j - kelias, ireiktas metrais. Raskime tako judjimo greit ir pagreit laiko momentu t = S s. v(t) = s'(t) = (3/ 2 - 2t - 5)' = 6f - 2 ;

U W j

Sprendimas.

ia / ( x ) ir g(x) - diferencijuojamos funkcijos. Sudtins funkcijos ivestins skaiiavimo taisykl Jei h(x) = g ( f ( x j ) - sudtin funkcija, tai h\x) = g \ f ( x ) \ f ( x ) . Pavyzdiai: 1) (sin(3x)) = cos(3x) (3x) =3cos(3x); t 2) ( ( x 2 + 3 x + l ) 3 ) = ( 2 + 3 x + l) 2 -(x 2 + 3 x + l)'= = 3(2x + 3 ) ( x 2 + 3 x + l) 2 . 17.5. IVESTINS MECHANIN PRASM Greitis yra kelio ivestin laiko atvilgiu: v(/)= Iim = s'(l). W W Af-> /

v(5) = s'(5) = 6- 5 - 2 = 2 8 ; s a (t) = v'(t) = (61 - 2)' = 6; a(5) = v'(5) = s

17.6. FUNKCIJOS GRAFIKO LIESTINS IR NORMALS TAKE LYGTYS Funkcijos y = f ( x ) grafiko liestins take ( x 0 ; / ( x 0 ) ) lygtis yra

y=

f{xo)+f'(xo)-(x-xo)

Pavyzdys. Paraysime funkcijos / ( x ) = x 2 - 2x grafiko liestins take, kurio abscis x 0 = 3, lygt.

Sprendimas. /(*)= 2x-2,

Turime
2

/ ( x ) = / ( 3 ) = 3 2 - 2 - 3 = 3; = 4.

f(X0)=A3)=2-3-2

=f(x0)

y = Ax)

Funkcijos f ( x ) = -2x

grafiko liestins take (3;3) lygtis y = 4x-9.

yra y = 3 + 4 ( x - 3 ) = 3 + 4 x - 1 2 = 4 x - 9 ,

Funkcijos reikm maksimumo take vadinama funkcijos maksimumu.

Jei funkcija y = /(JC) take X0 turi ivestin / ' ( x 0 ) , tai funkcijos grafikas tame take turi liestin, sudarani su Ox aimi kamp, kurio tangentas lygus f'(x0), t.y.

a) minimumo takas, jei tako X0 aplinkoje funkcijos ivestin keiia enkl i minuso plius: Ivestins enklai:

Ax0)=
Funkcijos y = /(JC) lygtis yra

tga.
(x0; /(x 0 ))

grafiko normals take

Funkcijos reikm minimumo take vadinama funkcijos minimumu.

= Ax0)-

yj-(x~*(>)
= I(X0) -

17.7. FUNKCIJOS KRITINIAI TAKAI. FUNKCIJOS EKSTREMUMO TAKAI Funkcijos kritiniai takai yra tokie takai, kuriose funkcijos ivestin lygi nuliui arba i viso neegzistuoja. Funkcijos / ( ) kritinis takas x 0 yra ios funkcijos ekstremumo takas, jei funkcijos ivestins f'(x) enklai i kairs ir deins nuo tako x 0 nesutampa t.y. pereidama per tak x 0 funkcijos ivestin / ' ( x ) keiia enkl (i pliuso minus arba i minuso plius). Ekstremumo takas x 0 yra: a) maksimumo takas, jei tako x 0 aplinkoje funkcijos ivestin keiia enkl i pliuso minus: max Ivestins enklai: "!IT^n^~
XQ

Funkcijos maksimumai ir minimumai vadinami funkcijos ekstremumais. Pavyzdys. Raskime funkcijos / ( x ) = x 3 - 3 x 2 ekstremumo takus ir eksremumus. Sprendimas. Randame funkcijos / ( x ) ivestin: / ' (x) = ( x 3 - 3x 2 j = (r3)' - (2 j = 3x2 - 3 2x = 3x (x - 2). Taigi ivestin egzistuoja visuose takuose, be to, / ' ( x ) = O, kai x = 0 ir = 2. Vadinasi, funkcijos / ( x ) kritiniai takai yra x = 0 ir = 2. Paymkime funkcijos / ( x ) ivestins enklus

intervaluose (-oo;0), (0; 2) ir (2;oo):

f \ x ) enklai: fix): Matome, kad pereinant tak = O ivestins f'(x) enklas


1 2

+ s * ir > 2 ,

, O tai

, 2

+ S*

>

* vadinasi, intervalai

Kai

x<0

/(x)>0,

keiiasi i pliuso minus, o praeinant tak = 2 - i minuso plius. Vadinasi, takas x = 0 yra funkcijos f ( x ) = - 3x maksimumo takas, o takas = 2 - minimumo takas. Take x = 0 funkcija gyja maksimum / ( O ) = O, o take x = 2 - minimum / ( 2 ) = - 4 : / - , = / ( 0 ) = 0, Zmm=/(2) = -4.

( - o o ; 0 ) ir (2;oo) yra funkcijos reikmi didjimo intervalai. Kai 0 < x < 2 , tai f'(x)<0, reikmi majimo intervalas. 17.9. FUNKCIJOS DIDIAUSIA IR MAIAUSIA REIKM UDARAME INTERVALE Norint rasti funkcijos y = / ( x ) didiausij ir maiausij reikm udarame intervale [a;b], kuriame ta funkcija turi baigtin skaii kritini tak, reikia apskaiiuoti funkcijos reikmes tuose kritiniuose takuose bei intervalo galuose ir i vis gautj reikmi irinkti didiausij ir maiausij reikm. Funkcijos y = / ( x ) didiausioji reikm atkarpoje [a; b] ymima / ( * ) , o maiausioji - m i n / ( x ) [.\ (a; 61 Pavyzdys. Sprendimas. Rasimefunkcijos / ( x ) = - 2 x 3 - 3x2 + 4 maiauRandame funkcijos kritinius takus. Turime: vadinasi, (0;2) yra funkcijos

17.8. FUNKCIJOS MONOTONIKUMO INTERVALAI Sakykime, kad funkcija f ( x ) kuriame nors intervale turi ivestin. Tada, jeigu visame intervale: 1) / 0 > 0 , tai funkcijos / ( x ) intervale; 2) / ( x ) < 0 , tai funkcijos f ( x ) reikms maja iame intervale; 3) f i x ) = 0 , tai f ( x ) = const., t.y. funkcija y = / ( x ) yra pastovioji funkcija. Pavyzdys. Raskimefunkcijos f ( x ) = - 3 x 2 reikmi didjimo ir majimo intervalus. Sprendimas. Randame funkcijos f ( x ) ivestin: f ( x ) = (r 3 - 3x2 = 3x 2 - 6x = 3x(x - 2). Nustatome ivestins / ( x ) enkl intervaluose ( - o o ; 0 ) , reikms didja iame

si ir didiausi reikmes udarame intervale [ - 2 ; 1]. / ' ( x ) = - 6 x 2 - 6x = - 6 x ( x +1); / ' ( x ) = O, - 6 x ( x + 1) = 0, kai x = 0 ir x = - l . Funkcijos kritiniai takai yra x = 0 ir x = - l . Apskaiiuojame funkcijos reikmes kritiniuose takuose bei [ - 2 ; 1 ] galuose: / ( 0 ) = 4, intervalo

(0;2) ir (2;oo).

/ ( - 1 ) = - 2 (-1) 3 - 3 (-1) 2 + 4 = 3, / ( - 2 ) = - 2 (-2) 3 - 3 (-2) 2 + 4 = 8, /(1) = - 2 1 3 - 3 1 2 + 4 = - 1 . Matome, kad funkcijos / ( ) = - 2 3 - 2 + 4 reikm lygi - 1 ir j funkcija gyja take x = \, t.y. max f (x) = 8 , m i n / 0 0 = - 1 . [~2;1] [-2; 1] 17.10. FUNKCIJ TYRIMAS Tirti funkcijos savybes patogu tokia tvarka: 1) Nustatome funkcijos apibrimo srit. 2) Isiaikiname, ar funkcija yra lygin, ar nelygin, ar nei lygin, nei nelygin. 3) Isiaikiname, ar funkcija yra periodin. 4) Randame takus, kuriuose funkcijos grafikas kerta koordinai ais (toki tak gali ir nebti). 5) Nustatome funkcijos reikmi didjimo ir majimo intervalus, ekstremumo takus ir ekstremumus. 6) Tiriame funkcijos elges, nepriklausomajam kintamajam neaprtai didjant arba majant. Pavyzdys. Itirkime funkcij f(x) = x 3 - 3 x ir nubraiykime jos grafik. Sprendimas. 1) Funkcija yra apibrta visoje realij skaii aibje, t.y. Df = (-00; QO). 2) Kadangi f(-x) = ( - x f - 3 (-) = -+ 3x = -f(x), tai funkcija yra nelygin ir jos grafikas yra simetrikas koordinai pradios tako atvilgiu. didiausioji reikm lygi 8 ir j funkcija gyja take = - 2 , o maiausioji

3) Nustatysime, kuriuose takuose funkcijos / ( x ) grafikas kerta abscisi a: / ( x ) = X3 - 3 x = x(x 2 - 3 ) = xic-yF})ic+yl3)= 0, kai x = 0, = / ir = ~. Vadinasi, funkcijos / ( x ) grafikas kerta abscisi a trijuose

takuose (0;0), (/3;) ir (- /3;).


Nustatysime, kuriame take funkcijos / ( x ) grafikas kerta ordinai a: / ( 0 ) = 0 3 - 3 0 = 0. Vadinasi, funkcijos / ( x ) grafikas kerta ordinai a take (0;0). 4) Skaiiuojame funkcijos / ( x ) ivestin: / ' ( x ) = ( r 3 - 3xj = (r 3 - ()' = 3x2 - 3 = 3 (c2 - 1 ) = 3 ( - l)(x +1). Matome, kad / ' ( x ) = 0, kai x = - l ir x = l.

Nustatome funkcijos ivestins / ' ( x ) enklus intervaluose (-oo;-l), ( 1; 1) ir (1;):


J

f' enklai x<-l

+ ir x > l , tai

+ vadinasi, intervalai yra funkcijos

-1 Kai kai tai / ' ( x ) > 0, todl

( - 0 0 ; - 1 ) ir (1; 00) yra funkcijos reikmi didjimo intervalai; - 1 < < 1, /'(x)<0, (-1;1) reikmi majimo intervalas. Takas x = - l yra funkcijos / ( x ) maksimumo takas, o

takas x = l yra funkcijos / ( x ) minimumo takas.

Take x = - 1 funkcija / ( ) gyja m a k s i m u m / ( - 1 ) = 2, o take x = l - minimum /(1) = - 2 . Patogu io tyrimo rezultatus surayti lentel:

18. P I R M Y K T F U N K C I J A I R I N T E G R A L A S 18.1. PIRMYKT FUNKCIJA

X
f f

( < * > ; 1 ) 1 ) > o , 0 7 2,

(-i;i)
Ax) <0,

1 0
-2, min

(l;oo)
Ax) >0,

Funkcija F(x) vadinama funkcijos / ( x ) pirmykte funkcija nurodytame intervale, jei visos reikms i to intervalo tenkina lygyb F\x) = / ( x ) . Jei funkcija F(x) yra funkcijos / ( x ) pirmykt funkcija,

max

tai ir bet kuri funkcija F(x) + C (C - konstanta) taip pat yra funkcijos / ( x ) pirmykt funkcija.

Dabarjau galime nubraiyti funkcijos grafik:

)
/ ( x ) = x 3 - : !x 2

Pirmyki funkcij radimo taisykls: 1. Jeigu F(x) yra yra funkcijos / ( x ) pirmykt funkcija, o G(x) g{x) pirmykt funkcija, tai funkcija pirmykt. pirmykt k f(x)

funkcijos

F(x) + G(x) yra funkcij sumos f{x)g(x)

-sl

2. Jeigu k yra skaiius, F(x)

yra funkcijos / ( x ) yra

i -i o

. X

funkcija, tai pirmykt.

funkcija

k F(x)

funkcijos

3. Jeigu funkcija F{x) I -2

yra funkcijos / ( x ) pirmykt funkcija,

o a, b (a* 0 ) du skaiiai, tai funkcijos g(x) = f(ax + b) pirmykt funkcija yra funkcija F(ax+b) a . funkcijos funkcija

Pavyzdiui, remiantis 3. taisykle, viena i / ( x ) = sin(3x-4) pirmyki funkcij yra * * * F,(x)=--jcos(3x-4),

o vis pirmyki funkcij bendras

pavidalas yra F(x) = - -i- cos (3x - 4) + C.

Kai kuri pirmyki funkcij radimo lentel Pirmykt funkcija F ()+ C kx + C 2. 3. 4.


n

18.2. NEAPIBRTINIS INTEGRALAS = F ( x ) + C - neapibrtinio integralo apibrimas, ia F(x) - funkcijos / ( x ) pirmykt funkcija ir F'(x) = f(x). Neapibrtinio integralo savybs: I 1) (J/(*)&) =/(x); \kf(x)dx = k\f(x)dxg(x)dx-

Nr.
1.

Funkcija /( ) k - pastovus dydis 0 I x (ne R,


1
-

2) l) x" + 1 - + +1 2 /+ In I I + l) 3) 4)

J ( f ( x ) g { x ) ) d x = \f(x)dx j f ( k x + b)dx = -F(kx + b)+C.

5. 4~x 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.


AX

1
X

Paprasiausi funkcij neapibrtiniai integralai: 1) \dx = x + C\ 2) r y" +1 \x"dx = + C; J n+\ [-$=- = 2 y f x + C ; Vx f = ln|x|+C;
J

(a >

0, A *

+ Ina * +
-COSX+

6) 7)

jexdx = ex + C; r sinxrfx = - c o s x + C;

e*

sin
COSX

3)

8)

fcosxi/x = sinx + C ;

sin + 4) 9)
j

f - A _ = tgx + C;
COS X

1
COS 2 X

tgx+C 5) -ctg +

1 sin 2

(><& = + C; J Ina

10)

= - c t g x + C. sin

18.3. APIBRTIMS INTEGRALAS Apibrtinio integralo skaiiavimo formul (Niutono ir Leibnico formul):
~b "b

Sprendimas.

J ( - x 2 + 5 x - 4 ) d x = j-x2dx+ 34 Sx2 4
4

^Sxdx-

^Adx =

= - J x 2 dx + 5 jx<&-4 J<fo = - i - | + - ^ | - 4 x | =

I-T

\f{x)dx a

F(x)\=F{b)-F{a); a = - 2 1 + 37,5-12 = 4,5. Atsakymas. 4,5. jsin(2x)i/x. <

ia a - apatinis integravimo ris, b - virutinis integravimo ris, fix) - pointegralin funkcija. 4 Pavyzdys. Apskaiiuokime integral Jx 2 dx.
2

2 Pavyzdys. Apskaiiuokime integral Sprendimas. 8 56 , 2 = = 18. 3 3 3


* *

C Sprendimas.

f 2 , JC I 4 \xdx= = 3 3

2 64 =3 3

3 j 3 / 2 Jsin(2x)dx= - - c o s ( 2 x ) j = - - | c o s cos y j =

Apibrtinio integralo skaiiavimo taisykls:


b

1)

J ' k f ( x ) d x = k j f ( x ) d x , kur k - pastovus dydis; a a


b b b

2 1 2

!(-D=! 2 2

Atsakymas.

2)

j{f(x)g(x))dx= a
b c

jf(x)dx a
b

Jgix)dx; a

18.4. PLOKIJ FIGR PLOTO SKAIIAVIMAS


/

3)

j / ( x ) f c = J f ( x ) d x + jfix)dx, a a c

kai

ca\b}.

y = f(x\
x = b

Kreivin tolydios

trapecija

yra [a; b]

figra, apribota neneigiamos ir atkarpoje funkcijos y = f ( x ) grafiku, Ox aimi ir tiesmis = a, = b .

1 Pavyzdys. Remdamiesi 1) ir 2) taisyklmis apskaiiuokime 4 integral j"(-x 2 + 5x - 4 ) j x . i

Figr ploto skaiiavimo atskiri atvejai:

Pavyzdys. Apskaiiuokime plot figros, apribotos kreivmis V) y =, jf = l, = 2, y = 0. Sprendimas. Kreivin trapecija pavaizduota paveiksle (ubrkniuotoji dalis). Jos plotas 2 2 2 S= fdie = Inx I = I n 2 - I n l = I n - = Jx j 1 = In2. Atsakymas. In2.

1 i 2

18.5. SUKINIO TRIS Sukinio, gauto kreivin trapecij sukant apie Ox a, tris apskaiiuojamas pagal formul: t> - \ f \ x ) d x .

19. K O M B I N A T O R I K O S P R A D M E N Y S Kombinatorin sudties taisykl. Jei kuriam nors elementui a pasirinkti yra bd, o elementus b pasirinkti yra m bd, tai pasirinkti arba a, arba b yra n + m bd. Kombinatorin daugybos taisykl. Jei kuriam nors elementui a pasirinkti yra bd, o elementui b pasirinkti yra m bd, tai galimybi pasirinkti (sudaryti) a ir b element por skaiius lygus m n . Natraliojo skaiiaus faktorialas: != ( - l ) ( / i - 2 ) - . . . - 3 - 2 - 1 = ( - 1 ) ! . Pavyzdiui: 5!= 5 4 3 2 1 = 120.
0!=1

Gretini su pasikartojimais i n element po k skaiius Ak=nk. Kliniai i n element yra gretiniai i n element po n element. Klini skaiius ymimas Pn ir apskaiiuojamas remiantis formule: Pn = ( - 1 ) ( - 2 ) - . . . - 3 - 2 - 1 = !. Klini su pasikartojimais skaiiaus formul: {\,2,,...,)= ia

Uk2\U:.,kn\'

Laikoma, kad

1!=1.

- j u n g i n i o element skaiius, /t, - elemento Oi1 pasikartojim skaiius, k2 - elemento a2 pasikartojim skaiius, kn - elemento a pasikartojim skaiius.

Junginiai yra vairios element grups besiskirianios viena nuo kitos arba paiais elementais, arba j isidstymo tvarka. Gretiniai i element po k yra tokie junginiai, kurie vienas nuo kito skiriasi arba paiais elementais, arba j idstymo tvarka. Gretini Ak (1 <k<n) i element po k skaiius yra ymimas Visada

t, +2++...

+ = n.

ir apskaiiuojamas remiantis formulmis: arba Ak=arba n\ Cn-k)\

Deriniais i element po k element vadinami junginiai, kurie vienas nuo kito skiriasi tik paiais elementais ( element idstymo tvark neatsivelgiame). Derini i n element po k skaiius yra ymimas (1 <k<n) ir apskaiiuojamas remiantis formulmis: arba Ck = " Ck

4=(-1)(-2)-...-(-(*-1)) Pavyzdiui: Aib = _5!

= 5(5 -1)(5 - 2) = 5 4 3 = 60, 5! _ 5 - 4 - 3 - 2 - 1


2-1

(5-3)! ~ 2 ! Laikoma, kad

= 60. A0n=I

^ n ~~

( - 1 ) ( - 2) - . . , ( - ( t - l ) ) k\ Laikoma, kad

k\(n-k)\

An = 1

C00=!

C0=L

_ . . 3 5 ( 5 - 1 ) ( 5 - 2 ) 543 , Pavyzdbui, C5 = = 10, arba 5 = 3! 3-2-1 5' C5 = = - - = 10. 5 31(5-3)! 3!-2! t 1. Derini skaiius Ckn savybs: _ - -.-* Ln . Pavyzdiiui: C,970 = C" ' = C
9 3 00 .

Niutono binomo formul

^ 3

5'

n +C . /--IO /il (a+ i)" = fO CnO +cnV"22+...+ n


+ Cknank +,

ia C n - binominiai koeficientai. Pavyzdiui: (a + b = C 5 V +C 5 O 4 Z > + C52O3 Z>2 + C53O2 i 3 + C54O ft4 + + C 5 V =O 5 + 5 o 4 - +IOo 3 V + IOo2 b* +5a b4 +bs. Niutono binomo formuls deinioji dalis vadinama binomo laipsnio dstiniu. Dstinyje yra n +1 narys. Binomo dstinio (k +1)- ojo nario formul T
k*\=Cna

2.

^ n - 1

"+"CZI-

, kai < n. Paskalio taisykl


+ L

Pavyzdiui: 3.

3 3-1 = C 4 3 +C 4 2 . C5 = CS - I + C S - I -

+ c + C 2 + . .. Pavyzdiui:

/^k n-kik b

+ C ;

= 2". Paskalio trikampis =O

C40 + C +C 4 2 +C 4 3 +C 4 4 = 2 4 .

Q0
C10 2 C30 ] , 2 C32
1

1 1 1
2 C33

Derini su pasikartojimais i n element po k skaiius

/1 = 1
/ = 2 /i = 3 /j = 4 /i = 5 /1 = 6 =7

^k _ (+ * - ! ) ! _
" Pavyzdiui: (-1)! "

*
+

12 1
13 3 1 1 4 6 41

*-''

2 , - , 7 ' 7' C 6 = C 62 2+ 2 .= C2 = = - 1 - = 21. 1 7 2!(6-1)! 2!5!

Ryys tarp gretini ir derini skaiiaus

^--3 /^4 L - y-ll 4 4 4 4 s-<0 2 /^>3 L 5 Lj L5 L5 L5 L5 riO y-,3 y ^ 4 C2 u 6 6 c6


C70 C) C
2 3 1 C7

1 5 10 10 5 1
1 6 15 20 15 6 1 1 7 21 35 35 21 7 1

C74

C75

C76

C77

Pavyzdiui:

Ai1 = 3!-C 3 = 210.

20. T I K I M Y B I T E O R I J O S P R A D M E N Y S 20.1. VYKIAI vykis yra bandymo arba stebjimo rezultatas.

Pavyzdys. Dje yra 3 rutuliai: raudonas, geltonas ir mlynas. I jos vienu metu itraukiami du rutuliai. Su iuo bandymu susij elementarieji vykiai yra ie: E1 - itrauktas raudonas ir geltonas rutuliai", E2 - itrauktas geltonas ir mlynas rutuliai", Ei - itrauktas raudonas ir mlynas rutuliai". vykiai E1, E2, E3 yra poromis nesutaikomi, t.y. negali vykti vienu metu ir vienas i j yra btinasis vykis. vykiui A palanks elementarieji vykiai yra tokie vykiai, kuriems vykstant vyksta ir mus dominantis vykis A. Du vykiai yra sutaikomi, jei abiem vykiams yra bent vienas palankus elementarus vykis. vykis A nepriklausomas nuo B tada, kai jo tikimyb nesikeiia nuo to, ar vykis B vyko ar nevyko. vykiai A ir B yra priklausomi, kai vykio A tikimyb priklauso nuo to, ar vykis B vyko ar nevyko. 20.2. VYKI TIKIMYBS vykio A tikimyb skaiiuojama remiantis formule P(A) = ^ ; n 0<m<n; ia n - vis elementarij vyki skaiius, m - vykiui A palanki elementarij vyki skaiius. 0<P(A)<\.

Btinas vykis yra toks vykis, kuris, atlikus bandym, visada vyksta. Negalimas vykis - vykis, kuris, atlikus bandym, niekada nevyksta. Atsitiktinis vykis yra toks vykis, kuris, atliekant bandym, gali vykti arba nevykti. Nesutaikomi vykiai yra tokie vykiai, kurie, atliekant bandym, negali vykti visi vienu metu, t.y. gali vykti tik vienas i j. Poromis nesutaikomi vykiai yra tokie Au A2,..., An, kai bet kurie du i j yra nesutaikomi. vykiai

vyki A ir B suma yra toks vykis, kuris vyksta tada ir tik tada, kai vyksta bent vienas i vyki A ir B. ymima taip: A+ B. vyki A ir B sandauga yra toks vykis, kuris vyksta tada ir tik tada, kai vyksta abu vykiai A ir B. ymima taip: AB. Lygs vykiai A ir B yra tokie vykiai, jei vykus vienam i j, vyksta ir kitas. ymima: A = B . vykiui A prieingas vykis yra toks vykis A , kuris vyksta tada ir tik tada, kai nevyksta A. Elementarieji vykiai yra tokie vykiai, i kuri susideda kai kurie kiti vykiai, t.y. tokie vykiai, kuri negalima iskaidyti smulkesnius. Elementarij vyki aib yra bandymo vis elementarij vyki visuma. Su bandymu susij elementarieji vykiai yra poromis nesutaikomi ir vienas i j yra btinas vykis.

Btinojo vykio tikimyb P(A) = 1, nes m = n. Negalimo vykio tikimyb P(A) = O, nes m = 0. vykiui A prieingo vykio A tikimyb: =1 -P(A); P(A)=\-P

14

Nesutaikom vyki A ir B sumos tikimyb: P(A + B) = P(A) + P(B). Jei Ah A2,..., - poromis nesutaikomi vykiai, tai j sumos

20 J . ATSITIKTINIAI DYDIAI Sakykime, X - atsitiktinis dydis, Jt1, x2, ..., x - atsitiktipx = P(X = X1), ..., pn = P(X = xn) - atsitiktinio dydio X

nio dydio X gyjamos skirtingos reikms, P2 = P(X = x2), gyjam reikmi x,, x2, ..., xn tikimybs. A)

tikimyb skaiiuojama remiantis formule A,+ A2+...+ An)= P(A1)+P(A2)+...+

Atsitiktinio dydio X skirstinys gali bti uraomas lentele, m


x

X2

*3

Sutaikom vyki A ir B sumos tikimyb: P(A +B) = P(A) +P(B)-P(AB).

P(X = m)

P\

Pi pn =1.

Pn

kurioje Px+ p2 + p2+...+

Nepriklausom vyki A ir B sandaugos tikimyb: P(A B) = P(A) P(B).

Jei atsitiktinio dydio X skirstinys uraytas lentele, tai atsitiktinio dydio X matematin viltis (vidurkis) apskaiiuojama itaip:
EX = X 1 P , + X2P2+... + ,,,

Jei kurio nors vykio A tikimyb priklauso nuo to, ar vykis B vyko ar nevyko, tai vykio A tikimyb su slyga B (slygin tikimyb) skaiiuojama itaip: P(A\B) =^ ^ - , P(B)* 0.

EX - matematins vilties ymjimas. Atsitiktinio dydio X dispersija - skaiius DX = E(X - EX)2 = (x, - EX)2 P1 + + (X2-EX)2-p2+... + (xn-EX)2-Pn.

Dviej priklausom vyki A ir B sandaugos tikimyb: P(AB) = P(A)-P(B\A) = P(B)-P(A\B).

Dispersij patogiau skaiiuoti pagal formul DX = EX2 -(EX)2 = (x


2

=
2

Tikimyb, kad binominiame bandyme vykis A vyks k kart i n (k = 0,\,2,...,n), skaiiuojame remdamiesi Bernulio formule: Pn(k) = Ckn pkg ~

-P1 +X2

-P2 +... + xn

pn)-(EX)2.

Dispersija parodo, kaip atsitiktinio dydio X reikms yra isibarsiusios apie j o matematin vilt, t.y. dispersija yra atsitiktinio dydio X reikmi isibarstymo apie jo vidurk matas. Vidutinis kvadratinis nuokrypis yra dydis:

ia p - vykio A tikimyb, o q = 1 - p yra vykiui A prieingo vykio A tikimyb.

21. M A T E M A T I N S S T A T I S T I K O S P R A D M E N Y S Imties JC,, JC2, plotis r= xd+xm\

Pirmasis kvartilis (JSrt) yra imties apatins puss mediana, treiasis kvartilis (Ki) - virutins puss mediana. Pavyzdiiui, mediana M = kvartilis X 3 = 8 . Imties elemento danis (ymimas mk) yra skaiius, sutvarkytos imties 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 = 5,5 pirmasis kvartilis Ki = 3 , treiasis

ia xd - imties didiausia reikm, xm - imties maiausia reikm. Imties centras (ymimas raide c) yra maiausios imties reikmi aritmetinis vidurkis
x +x

didiausios

ir

parodantis, kiek kart elementas xk pasikartoja imtyje. Dani lentel. Stebjimo duomenys daniausiai suraomi lentel, kurios pirmoje eilutje uraome skirtingas variacins eiluts reikmes xk, o a n t r o j e - j danius mk. Pavyzdiiui. lentel yra
x

d m 2

Imties tris yra imties element skaiius.

imties 6, 8, 5, 6, 10, 5, 6, 10, 8, 6, 10 dani k 5 2 6 4 8 2 10 3

Imties mediana (ymima raide M) - skaiius, padalijantis imt dvi dalis: apatin ir virutin. Nordami j rasti, pirmiausia irikiuojame imties elementus didjimo tvarka (imt sutvarkome), paskui randame skaii (ar du tokius skaiius), esant sutvarkyto srao viduryje: a) kai imties tris n - nelyginis skaiius, vidurinio skaiiaus numeris yra , todl tas skaiius ir yra mediana;

mk

Imties elemento santykinis danis (ymimas raide pk ) yra mk ir imties element skaiiaus n

imties elemento danio santykis:

b) kai imties tris n - lyginis skaiius, imami du viduriniai skaiiai, kuri numeriai yra skaii aritmetinis vidurkis. Pavyzdiiui, sutvarkytos imties 3, 4, 5, 7, 8 mediana M = 5 , ir + 1 . Mediana yra t dviej

Dani lentel galima pavaizduoti grafikai tokiu bdu: abscisi ayje atidedame imties reikmes xux2,...,xk , o ordiai ayje - j atitinkamus danius ,2,..., kinius danius takus ( x k , mk) poligonu. ',,.,.,), arba (xk;p'k). (arba santytiesi atkarpomis sujungiame Kreiv, jungianti atidtus takus

o imties 2, 4, 6, 8, 10, 12 mediana M =

6+8

ir yra dani lentels grafinis vaizdas. i kreiv vadinama =7.

Imties

, , x 2 , . . . , x

vidurkiu (ymimas + ... + n


Xn

x)

vadinamas

Danai dispersij patogu skaiiuoti taikant formul


j

aritmetinis vidurkis _ Xi +X7 X = .

= x , A

2 * 2 *
+ X
2

+ - + X

2*2
K

- ;

ia - imties vidurkis, o p*, p2,..., Xn mk Imties p'k - imties element santykiniai daniai. vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu

Jei imtis urayta daniu lentele X1 m, X2


//I2

x,,x2,...,xn

vadinama aknis i imties dispersijos. Jis ymimas raide 5: (xt-xf+... + n-i Tarkime, kad atliekame n bandym. Kiekvieno bandymo metu vykis A vyko arba nevyko. Jei n bandym serijoje vykis A vyko k kart, tai vykio A statistiniu daniu vadiname apskaisantyk ir ymime n
PK{A}:

tai tokios sugrupuotos imties vidurkis, kai k yra grupi skaiius, apskaiiuojamas pagal formul _=Xi m]+x2m2+...+ n Imties X|,X 2 ,...,X ( > 1 ) dispersija (ymima s2)
2

{xn-xf

xkmk

iuojama pagal formul


2_(X-X)

+ (X 2 -X) 2 + ... + ( X - J ) 2 ' n-1 1

'pAAsc-' ia k - skaiius t bandym, kuriuose A vyko. Stebjimo duomen grupavimas. Paprastai kurios nors labai daug. Jie daniausiai bna kokius labai nors

ia - imties vidurkis. Jei imtis urayta dani lentele X\ m, X2


rn x

objekt grups tyrimo pagal tam tikr poym procese stebjimo duomen gauname isibarst, negras". Su tokiais duomenimis sunku atlikti bet kokius skaiiavimus, taip pat sunku nustatyti paprastai skaidomas [I2Ui), grupuojami. vienodo
+i

mk

tai tokios sugrupuotos imties dispersija apskaiiuojama pagal formul


2_

dsningumus. Skaiiavimams palengvinti stebjimo duomenys (xl-x)2ml + (x2-x)2m2 + ... + (x-x)2mk Grupuojant ilgio dalinius duomenis, intervalus intervalas, paprastai [i,;i2), kuriame telpa visi stebjimo duomenys x , , x 2 , . . . , x Imtiesdispersija s2 apibudina stebjimo duomen isibarstymo apie imties vidurk dyd. :.,[tkUk ).

22. P L A N I M E T R I J A Dalinio intervalo danis yra imties reikmi, patekusi interval, skaiius. Jis ymimas ,; ia i - dalinio intervalo numeris. Intervalo santykinis danis (ymimas f , ) yra intervalo danio fi ir imties trio N santykis: - = 1 8 0 . Kampai ir / kryminiai. 22.1. KAMPAI IR APSKRITIMAS Kampai a ir gretutiniai.

Jei stebjimo duomenis esame suskirst dalinius intervalus, t.y. esame juos sugrupav, be to, apskaiiav kiekvieno dalinio intervalo [/,;<, +) ), / = 1 , 2 , . . . , k, dan , ir santykin dan f-,, tai visus iuos skaiiavimo rezultatus patogu surayti lentel h "i f, "l "2 /2
i

Kampai, gaunami dvi lygiagreias tieses a ir b kertant treija tiese c. Vienaaliai kampai: Z 3 ir Z 5 , Z 3 + Z 5 = 180, Z 4 + Z 6 = 180.

Jt' lk+\) nk a

cI
2j\ 4/3 6/5 8/7 a\\b

Z 4 ir Z6.

Vidaus prieiniai kampai: Z 3 ir Z 6 , Z 4 ir Z5. Z 3 = Z6, Z 4 = Z5.

i sugrupuota duomen lentel dar vadinama sugrupuotos imties dani lentele. Turdami sugrupuotos imties dani lentel galime lengvai nubraiyti grafin imties vaizd - histogram. Histogram braiome tokiu bdu: Ox ayje atidedame dalinius intervalus, o Oy ayje j santykinius danius f , ; po to vir kiekvieno intervalo braiomas stulpelis, kurio auktis lygus santykiniams daniui ft = ; gautoji laiptuota figra, sudaryta N i staiakampi, ir yra histograma. Histograma rodo, kokiomis proporcijomis duomenys pasiskirst pasirinktuose intervaluose.

Atitinkamieji kampai: ZlirZ5, Z3irZ7, Z2irZ6, Z4irZ8. Z l = Z5, Z 2 = Z 6 , Z 3 = Z7, Z 4 = Z8.

Iors prieiniai kampai: Z l ir Z8, Z 2 ir Z 7 . Z l = Z8, Z 2 = Z7.

Z 1 + Z 7 = 180, Z 2 + Z 8 = 180, Z 3 + Z 8 = 180, Z 4 + Z 7 = 180.

Kampo kratini kirtimas lygiagreiomis tiesmis. ZAOB Jei AA1 Il BB1 Il CC 1 tai OA OA1 OB OA OC OB OB OB1 OA1 OC OC, '
BB\

- centrinis kampas.

Lanko AKB laipsniniu matu vadinamas j atitinkanio centrinio kampo A OB laipsninis matas: u AKB = ZAOB.

AAi ' ZAOB ZACB - centrinis kampas, - brtinis kampas.

OC1 _ C C 1 OA ~ OA1 ~ AA1 ' BC S1C1 AC A1C1-

OC OB

OC, OBi

CC 1 BB1 '

AB A1B1

Ibrtinis kampas matuojamas puse lanko, kur jis remiasi: ZACB = 2 -kjAB.

Talio teorema. Jei vienoje kampo kratinje nuosekliai atidsime kelias lygias atkarpas ir per j galus ivesime lygiagreias tieses, kertanias kit kampo kratin, tai j o s toje kampo kratinje ikirs viena kitai lygias atkarpas, t.y. jei OA1 =A1B1 =B1C1 ir AA1 Il SS 1 Il CC1, tai OA = AB = .

Jeigu apskritimo centras O ir brtinio kampo A CB virn C yra vienoje stygos AB pusje, tai ZACB = -ZAOB.

Jeigu apskritimo centras O ir brtinio kampo ADB virn D yra skirtingose stygos AB pusse, tai Z ADB = \%0 - Z AOB.

C/

brtiniai kampai, kurie remiasi t pat lank, yra lygs. brtiniai kampai ACB, ADB ir AEB remiasi t pat lank AB ir todl yra lygs, t.y.
ZACB = Z ADB = ZAEB.

Jei KA ir KB - dvi apskritimo kirstins, ieinanios i vieno tako K ir kertanios apskritim takuose C ir D, tai
KAKC = KB-KD.

t? " S4M J
4

s11

O.

-"TD

Kampas, kur sudaro dvi kirstins


Z AKB = (u AB-UCD).

brtiniai kampai, kurie remiasi lank, lyg pusei apskritimo (pusapskritim), yra stats. brtiniai kampai KML, KNL ir KPL remiasi lank KL, lyg pusei apskritimo, ir todl yra stats, t.y.
ZKML = ZKNL = ZKPL = 90.

c>

\ s

AB ir CD - dvi susikertanios apskritimo stygos. Susikertani apskritimo styg savyb:


MA-MB = MC-MD.

o, /
D

Kampas, kur sudaro dvi susikertanios apskritimo stygos


Z AMD = U^J AD + UCB).

Jei MA ir MB - apskritimo liestin ir kirstin, ieinanios i vieno tako M, tai


MA2 = MBMC.

Lankas AD yra tarp kampo kratini, o lankas CB tarp kratini tsini. M A^


-

Kampas, kur sudaro liestin ir kirstin, ieinanios i vieno tako M:


ZAMB = ^(U AB-U AC).

QL 3

Jei apskritimo liestin MN ir styga AB, einanios per t pat bendr apskritimo tak A, sudaro kamp NAB, tai
ZNAB = - U AB = - Z A O B ,

2 ia ZAOB

- apskritimo centrinis

kampas, besiremiantis styg AB.

Jei ZACB

- apibrtinis, CA

22.2. TRIKAMPIAI

ir CB yra dvi apskritimo liestins, ieinanios i tako C, tai 1)


CA = CB.

a, b, c- trikampio kratins, a, , - trikampio vidaus kampai, , , - trikampio vidaus kamp priekampiai. Trikampio vidaus kamp, priekampi ir kratini sryiai:

2) CO yra kampo A CB pusiaukampin. 3) OAL CA, OB -L CB - apskritimo spindulys, ivestas lietimosi tak, statmenas liestinei.
Z A CB = - i ( u AEB - VJADB) .

1. Trikampio vidaus kamp suma lygi 180, t.y. a + + y = \ 80. 2. Trikampio priekampis yra didesnis u bet kur jam negretulin trikampio vidaus kamp, t.y. > , a > \ >,>\ > , > .

k 1. Apskritimo ilgis
C =

"k
INR

-k arba
C

= Tid-, 3. Trikampio priekampis lygus dviej jam negretutini trikampio vidaus kamp sumai, t.y. a' = + y, = a + /\ = a + .

ia R - apskritimo spindulys, d - apskritimo skersmuo: d = 2R .


C_ 2R

Apskritimo ilgio ir skersmens santykis yra tas pats, kad ir kokie bt apskritimai. - iracionalusis skaiius, = 3,1416... Apskritimo lanko, atitinkanio a centrin kamp AOB, ilgis:
I _ NRA 180 '

4. Trikampio priekampi suma lygi 360, t.y. a ' + + / = 360. 5. Trikampio nelygyb: a<b + c, 6. Trikampio perimetras: b<a + c, P = a + b + c. a +b+c c<a + b.

Stygos AB ilgis:
AB = 28.

Trikampio pusperimetris:

Trikampio vidurine linija vadinama atkarpa, jungianti j o dviej kratini vidurio takus. Trikampio vidurin linija (m) lygiagreti vienai jo kratinei ir lygi pusei tos kratins: m\\ a ir m = a.

Trikampio pusiaukratins AK, BL ir CM susikerta viename take O, kuris dalija kiekvienj santykiu 2 :1 (pradedant nuo virns): AO-OK = 2:1,

BO:OL = 2:1, CO-.OM = 2:1.

Kosinus teorema: a 2 = b2 + c 2 -2bccosA, b2 = a2 + c 2 c = a +


2 2

AO = AK, 3 BO = -BL,

OK = AK,

IaccosB, 2abcosC.

OL = -BL, 3 OM- ---CM.

b2

CO = CM,

Sinus teorema:

sin A

sin B

sin

= 2 R; a, b, c - trikampio ABC kratins, ma, mb, mc - trikampio ABC pusiaukratins.

ia R - apie trikamp apibrto apskritimo spindulys. Trikampio pusiaukampins kertasi viename take, kuris yra trikamp brto apskritimo centras. Sakykime, AD = I a - kampo A pusiaukampin. Pusiaukampins savyb: m n Pusiaukampins Ia skaiiavimo formul b c Ia = -Jbc - mn. b = ^2[m2a+m)-m2b, c - l ^ t e + m K
2

mb ,

=^(2+c2)-b2, mc=\Ua2+b2)-c2.

trikamp brtas apskritimas 1. I kiekvien trikamp galima brti apskritim. 2. trikamp brto apskritimo centras O yra to trikampio pusiaukampini AO, BO ir CO susikirtimo takas.

STATUSIS TRIKAMPIS Trikampis, kurio vienas kampas status, vadinamas staiuoju. /C = 90, a, b- statiniai, c - ambin. a . - b sinar = , s i n / ; = , c c b a cosor = , cos = , C C a tga = - , b b 0 tg = - , a

3. Jei trikamp ABC brtas spindulio r apskritimas, tai

ctga = - , CtgyJ = ^. a b ia S - trikampio plotas, p - trikampio pusperimetris: Apie trikamp apibrtas apskritimas 1. Apie kiekvien trikamp galima apibrti apskritim. 2. Apie trikamp apibrto apskritimo centras O yra to trikampio kratini vidurio statmen susikirtimo takas. 3. Apie trikamp ABC apibrto apskritimo spindulys R= abc jei ZA = 30, tai a = - . V Jei staiojo trikampio statinis lygus pusei ambins, tai prie 1.1 statin esantis kampas lygus 30. a = C s i n a = C COS = btga = bcXgfi, b = c s i n / ? = c c o s a = Otgfi = a c t g a , a sin a b cos a b sin/? a cos

Staij trikampi savybs I. Staiojo trikampio dviej smailij kamp suma lygi 90, t.y. ZA +ZB = 90. 2. Staiojo trikampio statinis, esantis prie 30 kamp, lygus pusei ambins, t.y.

ia S - trikampio plotas; a, b, c- trikampio kratins.

a, b - statiniai, - ambin, h c - auktin, nuleista i staiojo kampo virns C ambin, ac statinio a projekcija ambinje c, bc - statinio b projekcija ambinje c. 1. Pitagoro teorema. Staiojo trikampio ambins kvadratas lygus statini kvadrat sumai: C2=U2+b2. I Pitagoro teoremos gauname:

( statj trikamp brtas ir apie statj trikamp apibrtas apskritimas

a, b - statiniai, c - ambin, O - brto apskritimo centras, r - brto apskritimo spindulys. r= a + b-c 2 .

1. Apie statj trikamp apibrto apskritimo centras O yra ambins vidurio takas.

C = Va 2 +b2,

b = 4c2 -a2,

a = Vc2-b2.

2. Apie statj trikamp apibrto apskritimo spindulys R lygus pusei ambins: R = - = m/, c 2 ia mc - pusiaukratin, nubrta i staiojo kampo virns <' ambin c.

2. Staiojo trikampio statinis yra ambins ir j o projekcijos ambinje geometrinis vidurkis:

a =-Jc-Oc, t.y. a2 =c-ac,


b = JcTc, t.y. b = c-bc.
2

3. Staiojo trikampio auktin, nubrta i staiojo kampo virns, yra statini projekcij ambinje geometrinis vidurkis:

K= Vc bc

t-y-

c =ac - b ^

LYGIAONIS TRIKAMPIS Trikampis, kurio dvi kratins lygios, vadinamas lygiaoniu.

TRIKAMPI LYGUMO POYMIAI

a h b- onins kratins, c - pagrindas. a =b (onins kratins lygios). 1. 1. Lygiaonio trikampio kampai prie pagrindo lygs, t.y. ZA = ZB. 2. Lygiaonio trikampio auktin, pusiaukampin ir pusiaukratin, nubrtos pagrind c sutampa, t.y.
K =
m

Trikampiai ABC ir AiBtCi AB = AiBi, AC = AiCi,

IygOs ( ABC = AAiBiCi), ZA = ZAi (trikampi

jei: lygumo

poymis pagal dvi kratines ir kampo tarp j), 2. AB = AiBi, ZA = ZAi, ZB = ZBi (trikampi lygumo

poymis pagal kratin ir du prie jos esanius kampus), 3. AB = AiBi, BC=BiCi, AC=A1C1 (trikampi lygumo

poymis pagal tris kratines). TRIKAMPI PANAUMAS IR TRIKAMPI PANAUMO POYMIAI

C =

C -

LYGIAKRATIS TRIKAMPIS Trikampis, lygiakraiu. kurio visos kratins lygios, vadinamas

1. Lygiakraio trikampio visi kampai lygs 60. 2. Lygiakraio trikampio auktin, pusiaukampin, ir pusiaukratin, nubrtos i bet kurios trikampio virns prie j esani kratin, sutampa.

Du trikampiai panas, kai j atitinkami kampai lygs ir atitinkamos kratins proporcingos, t.y. du trikampiai ABC ir AiBiCi panas (ymima: AABC ~ AAiBiCi), jei

ZA = ZAltZB AB AiBl

= ZBitZC BC BlCi
AC

= ZCl I-

Staij trikampi panaumo poymiai Du statieji trikampiai yra panas:

AiCi

1) jei j i e turi po vien lyg smailj kamp, 2) jei vieno staiojo trikampio statiniai proporcingi kito staiojo trikampio statiniams, 3) jei vieno staiojo trikampio ambin ir statinis yra proporcingi kito staiojo trikampio ambinei ir statiniui. KETURI Y P A T I N G I T R I K A M P I O T A K A I 1 takas. Trikampio auktins kertasi viename take. 2 takas. Trikampio pusiaukampins kertasi viename take. Sis takas yra trikampio brto apskritimo centras. 3 takas. Trikampio pusiaukratins kertasi viename take.

ia k - panaumo koeficientas. Panai trikampi savybs: plot santykis

1) Dviej panai trikampi ABC ir AiBiC1 lygus panaumo koeficiento kvadratui, t.y.
Sabc
s

AB I

2
i

BC

A1BlCl

AlBij

{B1C1

r f ^] J C,)
c
perimetr santykis A C

2) Dviej panai trikampi ABC ir AiBiCi lygus panaumo koeficientui: ^ABC


pA B C t i 1

AB A1B1

BC BiC1

AiCx

-k-

4 takas. Trikampio kratini vidurio statmenys kertasi viename take. is takas yra apie trikamp apibrto apskritimo centras.

Trikampi panaumo poymiai

Pirmasis trikampi panaumo poymis. Jei vieno trikampio du kampai atitinkamai lygs trikampio dviem kampams, tai tie trikampiai panas. Antrasis trikampi panaumo poymis.

kito

-k

-k

Jei vieno trikampio dvi kratins proporcingos kito trikampio dviem kratinms ir kampai tarp t kratini lygs, tai tie trikampiai panas. Treiasis trikampi panaumo poymis. Jei vieno trikampio visos trys kratins proporcingos kito trikampio kratinms, tai tie trikampiai panas.

2. 22.3. KETURKAMPIAI Daugiakampio vidaus kamp suma lygi n - daugiakampio kratini skaiius. 180(n-2),ia

Rombas

Keturkampio kamp suma lygi 360 ( 1 8 0 ( 4 - 2 ) = 360). 1. Lygiagretainis

Ar
d

v
V /

Rombu vadinamas lygiagretainis, kurio visos kratins lygios.

Lygiagretainiu vadinamas keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios.

Rombo savybs 1) Rombo striains rf, ir d2 rf, I d 2 . 2) Rombo striains yra jo kamp pusiaukampins. 3) Rombo striaini susikirtimo takas kiekvien j dalija pusiau. 4) Rombo prieingieji kampai lygs. 5) Ryys tarp rombo striaini ir kratini: susikerta staiuoju kampu:

Lygiagretainio savybs 1) Lygiagretainio prieingosios kratins yra lygios, prieingieji kampai lygs. 2) Lygiagretainyje prie vienos kratins esani kamp suma lygi 180, t.y. ZA + ZB= 180, ZB + ZC = 180, ZC+ZD= 180, ZA+ZD= 180.

d2 ^d22= 3. Staiakampis

Aa2.

3) Lygiagretainio striains AC ir BD susikerta ir susikirtimo takas jas dalija pusiau. 4) Lygiagretainio kratini kvadrat sumai: l(a
2 2

Staiakampiu vadinamas lygiagretainis, kurio visi kampai stats. Staiakampio savybs

kvadrat
2

suma

lygi

striaini 1) Staiakampio prieingosios kratins yra lygiagreios ir lygios, o kampai stats. 2) Staiakampio striains lygios.

+b )=d~

+d 2\

ia a ir b - dvi gretimos lygiagretainio kratins d\ ir d2 lygiagretainio striains.

4.

Kvadratas a Kvadratu vadinamas staiakampis, kurio visos kratins lygios.

Lygiaon trapecija

Lygiaon trapecija - trapecija, kurios onins kratins lygios.

Kvadrato savybs 1) Kvadrato striains yra lygios ir kertasi staiu kampu. 2) Kvadrato striain lygi d = a j l , a - kvadrato kratin. 5. Trapecija Trapecija vadinamas keturkampis, kurio dvi prieingosios kratins lygiagreios, o kitos dvi kratins nelygiagreios. Trapecijos vidurin linija m lygiagreti pagrindams ir lygi j sumos pusei:
N m\\a, Il U m\\b,

Lygiaons trapecijos savybs 1) Lygiaons trapecijos onins kratins yra lygios: AB = CD. 2) Lygiaons
Z A = ZDY

trapecijos
ZB = ZC.

kampai

prie

pagrindo

lygs:

3) Lygiaons trapecijos, kuri galima brti apskritim, auktin h lygi pagrind a ir b geometriniam vidurkiui: -Jai). Staioji trapecija

m=

Staioji trapecija - trapecija, kurios vienas kampas status


(ABI AD).

EF - atkarpa, lygiagreti trapecijos pagrindams ir einanti per striaini susikirtimo tak.


EF =

Iab a + b'

ED =

FD.

6.

brtiniai keturkampiai Kiekvieno brtinio keturkampio prieingj kamp suma lygi 180, t.y. ZA + ZC = ZB + ZD = \ 80. 3.

22.4. IKILASIS DAUGIAKAMPIS 1. Ikiliojo n-kampio vidaus kamp suma lygi 180(n-2). n(n-3) 2 Ikiliojo n-kampio priekampi suma lygi 360. 22.5. TAISYKLINGIEJI DAUGIAKAMPIAI Taisyklingojo daugiakampio visi kampai lygs ir visos kratins lygios. Taisyklingojo n-kampio vis kamp suma lygi

2.

Ikiliojo n-kampio striaini skaiius lygus

Jeigu keturkampio prieingj kamp suma lygi 180, tai apie j galima apibrti apskritim. Apie trapecij galima apibrti apskritim tik tada, kai ji yra lygiaon. Ptolomjo teorema: ac + bd = ef\

ia a, b, c, d-keturkampio kratins, e, f - keturkampio striains. 7. Apibrtiniai keturkampiai C kiekvienas kampas Kiekvieno apibrtinio keturkampio prieingj kratini sumos lygios, t.y.

(-2)180,

a = --180

Y \ \(

"Ly

^
i b

AB + CD = BC + AD.

Jeigu ikiliojo keturkampio prieingj kratini ilgi sumos lygios, tai j galima brti apskritim. keturkamp brto apskritimo spindulys: ia S - apibrtinio keturkampio plotas, p - apibrtinio keturkampio pusperimetris. a = 2/fsin

it - taisyklingojo n-kampio kamp (kratini) skaiius. a - taisyklingojo n-kampio kratins ilgis, R - apibrtinio apskritimo spindulys, r - brtinio apskritimo spindulys.
180 180

r = R cos

Lygiakratis trikampis ( = 3) Vis kamp suma lygi 180. Kiekvienas vidaus kampas a = 60. a = Rj3, a = 2/3 r, R = 2r, 3 R ' 6

22.6. PLOKIJ FIGR PLOTAI 1. Trikampio plotas

R-aA

aj3
r

"

ia h a - auktin, nuleista i virns A kratin a, hb - auktin, nuleista i virns B kratin b, h c - auktin, nuleista i virns C kratin c.

Vis kamp suma lygi 360. = 90. a = Ryl2, S = absinC = bcsin A = acsin B. 2 2 2 Herono formul: S = ia p = a +b +c Jp(p-a)(p-b)(p-c); trikampio puspenmetns.

a = 2 r,
R = Jlr, Ryj2 2

2 a 2"

Taisyklingasis eiakampis (n = 6) Vis kamp suma lygi 720. Kiekvienas vidaus kampas a = 120. S = pr\ ia p - trikampio pusperimetris, r - trikamp brto apskritimo spindulys.

S=

^ ; 4R

ia R - apie trikamp apibrto apskritimo spindulys, a, b, c - trikampio kratins.

Staiojo trikampio plotas S = -ab- ia a, b - statiniai. 2 S = ^chcia c - ambin,

4.

Lygiagretainio plotas S = aha=bhb; V Aa

/
a

ia ha, hb - lygiagretainio auktins.

5 = > sin or.

h c - auktin, nuleista i staiojo kampo virns C ambin c. Lygiakraio trikampio plotas ia dx,d2S=

S = dtd2

sin^;

lygiagretainio striains,

aS

- kampas tarp striaini.

ia a - trikampio kratin. S = ah; 2. Kvadrato plotas

V
a a

W ; ia a - kvadrato kratin. a -d2;

/ \ / /

ia a - rombo kratin, h - rombo auktin.


rfi \

{
\

S = a2sinor; ia a - kampas tarp gretim rombo kratini. 2 '


2

d2

ia d - kvadrato striain. ia d x , d 2 - rombo striains. S = pr\ 5 = d2s\na>: 2 ia d - staiakampio striain, - kampas tarp striaini. ia p - pusperimetris: p = 2a, r - romb brto apskritimo spindulys.

3. Staiakampio plotas S = abia a, b - staiakampio kratins.

6.

Keturkampio plotas S = d ,d 2 sin 7; ia dbd2keturkampio striains, c //"I

j/d

V
a a+b a-b

S = d,d2 sin \ ia dx,d2 -striains,

- kampas tarp striaini.

- kampas tarp striaini. brtinio keturkampio plotas yl(p-a)(p-b)(p-b-d)(p-b-c), a+b+c+d

y](P~ a)(P ~ b)(p - c)(p - d) ',

ia p - pusperimetris:

p =

ia p - keturkampio pusperimetris.

Apibrtinio keturkampio plotas

Lygiaons trapecijos, kurios striains statmenos vienai kitai, plotas S = h2.

5 I Gk
7. Trapecijos plotas

S = pr; ia p - keturkampio pusperimetris. k * *

8.

Taisyklingojo daugiakampio plotas Pr1 2 . 360 c S = - R sin ;

ia a, b - trapecijos pagrindai, h - auktin. S1 = mh; ia m =


a +

^ - trapecijos vidurin linija.

ia n - kratini skaiius, an - taisyklingojo n-kampio kratins ilgis, R - apie taisyklingj daugiakamp apibrto apskritimo spindulys, r - taisyklingj daugiakamp brto apskritimo spindulys, p - pusperimetris.

Lygiakraio trikampio plotas

Skritulio ipjovos plotas

4 S = ^Zz2;

4 (h = R+r; R:r = 2:l)

SispjAm=^a

360 '

ia I - ipjovos lanko ilgis; a - lanko laipsninis matas; R - apskritimo spindulys. Skritulio nuopjovos plotas (nelygios pusskrituliui) nR2a 360 kai a < 180.

Kvadrato plotas S = a ; S = 2R~; S = Ar1


2

Taisyklingojo eiakampio plotas r _ ?2


2 '
2

_ -/?2
2 '

360 kai a > 180.

S = 2/3 .

skritulio ipjovos plotas Skritulio plotas S = nR2; ia a 3,14 - pastovus skaiius; R - skritulio spindulys.

Abiematvejais S ^ o i = 2 sin a, todl universali nuopjovos ploto skaiiavimo formul yra R ( 2 V 180

23.

STEREOMETRIJA

Tiess ir ploktumos lygiagretumo poymis. Jei ploktumoje nesanti ties lygiagreti kuriai nors toje ploktumoje esaniai tiesei, tai ta ties lygiagreti ploktumai, t.y. Jei b e a, a t a ir a || b, tai a || a.

Stereometrijos aksiomos ir ivados i aksiom 1. Per bet kuriuos tris takus, esanius ne vienoje ploktumoje, eina vienintel ploktuma. 2. Jei du tiess takai yra ploktumoje, tai visi tiess takai yra toje ploktumoje. 3. Jei dvi skirtingos ploktumos turi bendr tak, tai jos susikerta tiese, kurioje yra visi bendri t ploktum takai. 4. Per ties ir joje nesant tak eina ploktuma, taiau tik viena. 5. Per dvi susikertanias tieses eina ploktuma, taiau tik viena. 23.1. TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE Susikertaniosiomis tiesmis vadinamos tiess, kurios turi tik vien bendr tak. Lygiagreiosiomis tiesmis erdvje vadinamos dvi tiess, kurios yra vienoje ploktumoje ir neturi bendr tak. Prasilenkianiosiomis tiesmis erdvje tiess kurios nra vienoje ploktumoje. vadinamos dvi

Ploktumos erdvje gali bti: 1. Susikertanios (j susikirtimo linija yra ties a) 2. Lygiagreios (neturi bendr tak).

<~\ =

/4

a \\

Xfcs

M
V

Dviej ploktum lygiagretumo poymis.

Jei vienos ploktumos dvi susikertanios tiess lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms tiesms, tai tos ploktumos lygiagreios. Teorema. Jei dvi lygiagreias ploktumas kerta treia ploktuma, tai j susikirtimo tiess lygiagreios. Ties vadinama statmena ploktumai, jei ji yra statmena kiekvienai tiesei, esaniai toje ploktumoje.

Galimos ios tiess ir ploktumos padtys erdvje: 1) ties ir ploktuma susikerta (ties ir ploktuma turi vien bendr tak), 2) ties priklauso ploktumai, 3) ties lygiagreti ploktumai (ties ir ploktuma neturi bendr tak).

Tiess ir ploktumos statmenumo poymis. Jei ties statmena dviem susikertanioms tiesms, esanioms ploktumoje, tai ji statmena tai ploktumai, t.y. Jei aLb ir a X c , tai a 1 a.

Dvisieniu kampu vadinama figra, kuri sudaro ties a bei dvi pusploktums, turinios bendr krat a.

Trij statmen teorema. Ties, ivesta ploktumoje, statmena pasvirosios projekcijai toje ploktumoje, yra statmena ir pasvirajai. AB- statmuo ploktumai a , AC- pasviroji, BC- pasvirosios A C projekcija ploktumoje a , a - ties, ivesta ploktumoje a , statmena pasvirosios projekcijai BC. Jei a l BC, t a i o l ^ C .

Nordami imatuoti dvisienio kampo didum, i bet kurio briaunos a tako A abiejose kampo sienose iveskime briaunai statmenus spindulius AB ir AC (ABIDE ir AC IDE).

T spinduli sudarytas kampas vadinamas dvisienio kampo tiesiniu kampu. Dvisienio kampo Iaipsniniu matu vadinamas j o tiesinio kampo laipsninis matas, t.y. dvisienis kampas matuojamas tiesiniu kampu

Atvirktin teorema. Ties, ivesta ploktumoje, statmena pasvirajai, yra statmena ir j o s projekcijai. Kampu tarp tiess ir ploktumos, kertanios t ties ir jai nestatmenos, vadinamas kampas tarp tiess ir j o s projekcijos ploktumoje. - kampas tarp tiess AK ir ploktumos , AM - tiess AK projekcija ploktumoje .

Jei vienas i keturi a ir

dvi

sieni kamp, gaut susikirtus dviem ploktumoms yra status, tai tokios ploktumos vadinamos statmenomis (viena kitai statmenomis).

Dviej ploktum statmenumo poymis.

Jei viena i dviej ploktum eina per ties, statmen kitai ploktumai, tai tos ploktumos viena kitai statmenos.

23.2. BRIAUNAINIAI STAIOJI PRIZM Prizm, kurios onins briaunos statmenos vadinama staija. pagrindams,

GRETASIENIS. STAIAKAMPIS GRETASIENIS Prizm, kurios gretasieniu. pagrindai lygiagretainiai, vadinama

Gretasienis, kurio onins sienos statmenos pagrindams, vadinamas staiuoju. Statusis gretasienis, kurio pagrindai vadinamas staiakampiu gretasieniu. gretasienio visos sienos - staiakampiai.

Staioji prizm, kurios pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai, vadinama taisyklingja prizme.

R,
h= AAi = BBi = CCi - staiosios prizms auktin lygi jos oninei briaunai.

I V I ^ _4

'

,
/

staiakampiai, Staiakampio

C1

1. Gretasienio prieingos sienos yra lygiagreios ir lygios. 2. Gretasienio striains susikerta viename take, kuris kiekvienj dalija pusiau.

f 1. Staiosios prizms oninio paviriaus plotas Ston -Ph, A

y'-r

3. Gretasienio striaini susikirtimo takas yra j o simetrijos centras. a, b, c - staiakampio gretasienio matmenys. 1. Visos staiakampio gretasienio striains yra lygios.

ia P - prizms pagrindo perimetras, h - auktin. 2. Staiosios prizms paviriaus plotas S = Sion + ISpagr,

R, A1 I \ I 4 ^d I \

/
c \ \ i

C1

Di

-V/ A / a

ia Spagr - prizms pagrindo plotas. 3. Staiosios prizms tris y = Spagr- h. 3.

2. Staiakampio gretasienio kiekvienos striains kvadratas lygus jo matmen kvadrat sumai: d2 =a2 +b2 + c2.

Staiakampio gretasienio oninio paviriaus plotas Ss=2(ac + bc).

4.

Staiakampio gretasienio viso paviriaus plotas S = SSo+2S Spagr=Vb =2(ab + bc + ac). pagrindo plotas.

Jei piramids pagrindas yra trikampis, tai piramid vadinama trikampe, jei keturkampis - keturkampe, jei penkiakampis penkiakampe ir t.t. Taisyklingosios piramids onins sienos auktin, nuleista i j o s virns, vadinama apotema. Taisyklingoji trikamp piramid, kurios visos briaunos yra lygios, vadinama tetraedru. 1. Taisyklingosios piramids oninio paviriaus plotas

5. Kiekvieno gretasienio turis lygus j o pagrindo ploto ir auktins sandaugai V = S^ 6. Staiakampio gretasienio tris V = ab-c. -h.

ia hno

apotema,

KUBAS
R\

Cl

AI
/ /

I I B) a

/u
a L) C

L)
C

Kubas yra staiakampis gretasienis, kurio visos briaunos lygios. Visos kubo sienos kvadratai. 2. S = 6a1, V = a\

P - pagrindo perimetras, Spagr - pagrindo plotas, kampas, kur sudaro onin siena su pagrindo ploktuma (dvisienio kampo prie pagrindo didumas). Taisyklingosios piramids paviriaus plotas S = S.,

PIRAMID Piramide vadinamas briaunainis, kurio viena siena (pagrindas) yra daugiakampis, o onins sienos - trikampiai, turintys bendr virn. Piramid, kurios pagrindas - taisyklingasis daugiakampis, o atkarpa, jungianti piramids virn su pagrindo centru, yra piramids auktin, vadinama taisyklingja piramide.

3.

Taisyklingosios piramids turis ia h - piramids auktin. NUPJAUTIN PIRAMID

Jei piramid perkirsime ploktuma, lygiagreia pagrindo ploktumai, tai gausime du briaunainius. Vienas j yra piramid, o kitas - nupjautin piramid

Nupjautins piramids onins sienos yra trapecijos. Tegu trikamp piramid Tada SABC yra 1.

SABC

yra perkirsta pagrindui

lygiagreia ploktuma. piramidi SA1B1C1 ir pagrindai AxBiCi ir ABC panaieji trikampiai [AiBiCi ~ ABC). SOi - piramids SAiBiCi auktin, SO - piramids SABC aiktin, 5, - piramids SAiBiCi pagrindo plotas, S - piramids SABC pagrindo plotas, Vi - p i r a m i d s SAiBiCi tris, V>iramids SABC tris, tai S, , ^- = Ic2; S V V ia AB1 S1C1 k = -= BC AB AiCi AC SCi SC
=

Taisyklingosios nupjautins piramids pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai. onins sienos - lygiaons trapecijos. onins sienos (lygiaons trapecijos) auktin vadinama apotema (ymima hio ). Hson=EEi. Taisyklingosios nupjautins piramids oninio paviriaus plotas
S bon = ^ + ^2 Son '

Jeigu

ia hSo - apotema, Pi ir P2 - pagrind perimetrai. _ S1 S2

SOi ~~O SOi SO

ia S, - apatinio pagrindo plotas, S2 - virutinio pagrindo plotas, - kampas, kur sudaro onin kratin su pagrindo ploktuma (dvisienio kampo prie pagrindo didumas). 2. Nupjautins piramids paviriaus plotas S = Sfon + Si+ 3. Nupjautins piramids toris S2.

, SA1 = SBi ia k = SA SB

ios abi formuls galioja ir keturkampei, ir eiakampei piramidei. Bendru atveju ios formuls galioja ir piramidei, kurios pagrindas yra bet koks ikilasis daugiakampis. Taisyklingoji nupjautin piramid Nupjautin piramid, kuri gaunama taisyklingj piramid perkirtus pagrindui lygiagreia ploktuma, vadinama taisyklingja nupjautin piramide.

vh

fa+s2+fiX),

ia h - nupjautins piramids auktin.

23.3. SUKINIAI RITINYS Knas, gautas staiakamp sukant apie a, kurioje yra j o kratin, vadinamas ritiniu. 1. Ritinio oninio paviriaus plotas Stol = 2 n r h , ia r - ritinio pagrindo spindulys, h - ritinio auktin.

KGIS Knas, gautas statj trikamp sukant apie a, kurioje yra statinis, vadinamas kgiu. Atkarpa, jungianti kgio virn su pagrindo (apskritimo) taku, vadinama kgio sudaromja (ymima raide I ) .

1. Kgio oninio plotas SsoiI=


nr

paviriaus ^

ia r - kgio pagrindo spindulys, i - kgio sudaromoji.

2. 3.

Ritinio pagrindo plotas Ritinio paviriaus plotas


2

Spagr = T l r . S = 2nr{r + h).

2.

Kgio paviriaus plotas

S = nr(r + ().

3. 4. RitiniotOris V =nr h.

Kgio tris

V = nr

h, ia h

kgio auktin.

Kgio oninio paviriaus iklotin yra skritulio ipjova, Ritinio paviriaus iklotin

A < V

C = 2 r

kurios spindulys SA lygus kgio sudaromajai i , o ipjovos lanko ilgis kgio pagrindo apskritimo ilgiui. Kgio oninio paviriaus plotu laikomasjo iklotins plotas. SSun -Ch, S
" /

>

ia C = 2r

- apskritimo ilgis.

(2 Sb,

360 '

'

ia a - lanko laipsninis matas, ( - sudaromoji.

Nupjautinis kgis 1. Nupjautinio kgio oninio paviriaus plotas Sia=n(R + r)e,

Ploktuma, kuri su sfera turi vien bendr tak, vadinama lieiamja ploktuma a , o j bendras takas - ploktumos ir sferos lietimosi taku B. Sferos spindulys, ivestas sferos ir ploktumos lietimosi tak, statmenas lieiamajai ploktumai (OB = RtOBla). RUTULYS Rutulio tris

ia R apatinio pagrindo spindulys, r - virutinio pagrindo spindulys, I - sudaromoji (paveiksle e=AB). 2. Nupjautinio kgio paviriaus plotas S = n(R + r)t + nR2 + nr2. 3. Nupjautinio kgio tris V = -nh(R2 + r2 + Rr)

ia R - rutulio spindulys.

Rutulio nuopjova Rutulio nuopjova vadinama rutulio dalis, kuri nuo jo atkerta bet kuri j kertanti ploktuma.

SFERA Sfera vadinamas pavirius, sudarytas i vis erdvs tak, vienodai nutolusi nuo vieno tako. pa, su (OA Sferos spindulys - atkarjungianti sferos centr O bet kuriuo sferos taku = R).

ia OB = R- rutulio spindulys, AB = r - rutulio nuopjovos pagrindo spindulys, AC = h - rutulio nuopjovos auktin.

1. 2.

Rutulio nuopjovos paviriaus plotas Rutulio nuopjovos tris

S =

InRh.

Sferos paviriaus plotas 5 = AnR2,

V = nh2[R-|j;

ia R - sferos spindulys.

2 V = nh(h v 6

+ir2). '

Rutulio sluoksnis Rutulio sluoksniu vadinama rutulio dalis, esanti tarp dviej lygiagrei kertamj ploktum. ia R=AO = COrutulio spindulys, r, = AM - rutulio sluoksnio apatinio pagrindo spindulys, r2 = CN - rutulio sluoksnio virutinio pagrindo spindulys, h = MN - rutulio sluoksnio auktin. 1. Rutulio sluoksnio paviriaus plotas 2. Rutulio sluoksnio tris V =-nh' 6
2 2 k +-Uir 1 + r 22 > v1

1.

Rutulio ipjovos paviriaus plotas


S Spj. = Sfiuopj.
+

S k.Son.'

ia SnuopJ - rutulio nuopjovos paviriaus plotas, Sk forl - kgio oninio paviriaus plotas.
S

nuopj. = 2 / ? / ;

Skson =TiRr,

ia R = OC = OB - r u t u l i o spindulys, r = BD = CD - rutulio nuopjovos pagrindo spindulys, h = AD - rutulio nuopjovos auktin. 1. Rutulio ipjovos tris V=-nR2h. 3 24. V E K T O R I A I . K O O R D I N A I M E T O D A S 24.1. BENDROS SVOKOS IR VEIKSMAI SU VEKTORIAIS Vektoriumi vadiname atkarp, kurioje nurodyta kryptis. Jeigu atkarpoje AB nurodyta kryptis i A B, tai A vadiname vektoriaus pradios taku, B - vektoriaus galo taku, o pat vektori ymime AB.

Sd

=2nRh.

Rutulio ipjova B Rutulio ipjova vadinamas knas, gautas skritulio ipjov, kurios kampas maesnis u 90, apsukus apie ties, einani per vien skritulio ipjov ribojani spinduli. Rutulio ipjov sudaro rutulio nuopjova ir kgis.

Vektoriaus AB ilgiu vadiname atkarpos AB ilg. Nuliniu vektoriumi vadiname bet kur ploktumos tak.

Nulinio vektoriaus pradios ir galo takai sutampa, kryptis neapibrta, o ilgis lygus nuliui.

Kai nurodome nulinio vektoriaus pradios (kartu ir galo) tak, nulin vektori ymime AA ; kai nenurodome - tiesiog 0. Kolineriaisiais vadinami vektoriai, esantys vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse. Komplanariaisiais vadinami vektoriai, kurie yra lygiagrets vienai ploktumai arba yra vienoje ploktumoje. Prieingaisiais vadinami vektoriai, kuri ilgiai lygs, bet kryptys prieingos. Lygiais vadinami vienakrypiai vektoriai, kuri ilgiai lygs. Visus nulinius vektorius taip pat laikome lygiais. Vienetiniu vadinamas vektorius, kurio ilgis lygus vienetui. 1. Vienakrypi kolinearij vektori sudtis a b a j b J e=+d c =a+b 3. Vektori sykl sudties A tai4. Vektori atimtis m / \m-/i \ \ d c 2. Prieprieini kolinearij vektori sudtis c

5. Vektori sudties lygiagretainio taisykl

6. Vektori sudties daugiakampio taisykl

+ DE + EF = AF 7. Vektori sudties gretasienio taisykl OA = a, ~OB = b, OC = c Trys nekomplanarieji vekto8. Vektori skaiiaus daugyba i . i

a +b

Vektori sudties dsniai 1. 2. a + b=b + a - perstatymo dsnis. - j u n g i m o dsnis.

(a + b)+ = a + [b+) a + 0 = a.

3.

24.2. VEKTORIAUS REIKIMAS KOORDINATINIAIS VEKTORIAIS Kiekvienas ploktumos vektorius a vieninteliu bdu ireikiamas vienetiniais vektoriais i, j : a = xT + yj; ia , y - vektoriaus koordinats koordinai sistemoje; F(1; 0) ir 7(0; 1) - vienetiniai vektoriai (| i |=| j |= 1). Vektoriaus koordinates nurodome taip: a(x\y). fc(0; 0; 1) - vienetiniai vektoriai (I |=| y I=I I= 1). a Kiekvienas erdvs vektorius a vieninteliu bdu ireikiamas vienetiniais vektoriais i , j , k \ a = xi + yj + zk; iraikos koeficientai x, y, z vadinami vektoriaus a koordinatmis turimoje koordinai sistemoje; (1;0;0), 7(0; 1;0) ir

24.3. VEKTORI, IREIKT KOORDINATMIS, SUDTIS ATIMTIS IR DAUGYBA I SKAIIAUS Jei a ( x | ; ^ 1 ) ir b(x2\ _y2) - du ploktumos vektoriai, tai

vektoriaus a+ b koordinats yra (JC, + X2; yx + y2), o vektoriaus a - b koordinats yra (*, - x 2 ; y t - y 2 ) Jei a(x;y) - ploktumos vektorius, tai vektoriaus ka koor-

dinats yra (hc; ky); ia k - skaiius. Jei (,; ,) ir b(x2; y2\ z2) - du erdvs vektoriai, tai koordinats yra + x2 i \+ 2i z\ + zi)> z,-z2).
0

staiakampje

vektoriaus a + b

vektoriaus a - b koordinats yra ( x , - x 2 ; y\-y2', Jei a(x;y;z)

- erdvs vektorius, tai vektoriaus ka kooria k- skaiius.

dinats yra (kx\ky\kz)\

24.4. VEKTORIAUS ILGIO REIKIMAS JO KOORDINATMIS Ploktumos vektoriaus a(x,y) ilg galima apskaiiuoti

remiantis formule: \\ = ]2 +y2; ia , y - vektoriaus a koordinats. Erdvs vektoriaus a(x;y;z) ilg galima apskaiiuoti

remiantis formule: a = Vlx2+y2+z2.

24.5. VEKTORI SKALIARIN DAUGYBA Dviej nenulini ploktumos vektori a ir skaliarine sandauga vadinamas skaiius, lygus t vektori ilgi ir kampo tarp j kosinuso sandaugai, t.y.: a-b =|| b cos\a, b j;

24.6. DVIEJ VEKTORI STATMENUMO SLYGA Jei vektoriai vienas kitam statmeni, tai j skaliarin sandauga lygi nuliui, t.y.
jei

a Iby

tai

a-b

= X 1 -X2

+y, -y2

=0;

ia a b- vektori a(x,; yt) ir b(x2;y2) Vektoriaus skaliarinis kvadratas lygus jo ilgio kvadratui, t.y.

skaliarin sandauga.

Analogika statmenumo slyga galioja ir erdvs vektoriams a2 = a a =\ a \2 Jei ii(x,; y,) ir b(x2\y2) - du ploktumos vektoriai, tai j 5 ( , ; ; , ) ir b (x2y y2, z2) Jei aA-b, tai a b = Xi-x2 + yt-y2 + z, -Z2= 0;

skaliarin sandauga ireikiama formule ab= x,x2+ y,y2. Jei O(X1JJi1JZi) ir b(x2,y2;z2) - du erdvs vektoriai, tai j skaliarin sandauga ireikiama formule a b = XiX2 + yty2 +Z1Z2. cos a = a-b
X1X2+^y
2

24.7. KAMPO TARP VEKTORI SKAIIAVIMAS Jei a(x,; yt) ir b(x2;y2) yra ploktumoje, tai kampo a

tarp j kosinusui apskaiiuoti taikoma formul:

V^i \
2+

-Jxl+y2!

Vektori skaliarins daugybos savybs: 1. a-b = b a - perstatymo dsnis; 2. + = a c + b - c - skirstymo dsnis;

Kampo tarp erdvs vektori a(x,; y{; z,) I r i ( X 2 J y 2 J z 2 )

kosinusas apskaiiuojamas pagal formul: ab a I- b ^ X1X2+ y,y2 +Z1Z2 2+y2+z2-V

cosor = 3. (ka) b = k((i b) - j u n g i m o dsnis.

24.8. DVIEJ NENULINI VEKTORI KOLINEARUMO POYMIS ICad du vektoriai a ir b bt kolinears, btina ir pakanka, kad egzistuot toks skaiius k * O, su kuriuo bt teisinga lygyb =.

24.9. ATKARPOS VIDURIO TAKO KOORDINATS. ATSTUMAS TARP DVIEJ TAK. VEKTORIAUS ILGIO RADIMAS, KAI INOMOS JO PRADIOS IR GALO KOORDINATS Atstumas tarp dviej ploktumos tak (.*,;>>,) ir

B(x2;y2)

ireikiamas formule AB V f e ~*l) 2 +(2 " ) 2

Jei du ploktumos vektoriai a (x,; y]) ir b (x2; y2) yra ko-

linears, tai j atitinkamos koordinats yra proporcingos, t.y.

Remiantis

ia

formule

apskaiiuojamas t.y.

ir

ploktumos

vektoriaus AB ilgis, kai jo pradios A koordinats yra (x,; j , ) , o galo B koordinats yra (x2; y2),

X2

y2 AB

-- y](x2~X\Y

+{2 ~\

Atvirkiai, jei dviej ploktumos vektori atitinkamos koordinats proporcingos, tai tie vektoriai kolinears. Jei du erdvs vektoriai (,; ,) ir b (x2; y2, z2) yra koli-

Jei ploktumos tako A koordinats yra ( , ; ^ , ) , o tako B

koordinats - (x 2 ;.y 2 ), tai atkarpos AB vidurio tako C koordinates (x; y) randame remdamiesi formulmis: = 1+2

nears, tai j atitinkamos koordinats yra proporcingos, t.y.

*2

2 Atstumas tarp dviej erdvs tak (r,; y,; z,) ir (2,y2,z2) ireikiamas formule AB = yJ(x2 - , ) 2 +(y2-)2 +(z 2 - z , ) 2 .

Atvirkiai, jei dviej erdvs vektori atitinkamos koordinats proporcingos, tai tie vektoriai kolinears.

Remiantis ia formule apskaiiuojamas ir erdvs vektoriaus AB ilgis, kai jo pradios A koordinats yra (x,; koordinats yra (x 2 ; y2\z2), t.y. ; z , ) , o galo B

Tiess, einanios per du takus AZ1(X1J^1) ir AB = v(*2-X\ ) + (2 - \) + ( 2 - I )


2 2 Z z 2

M2(x2\y2),

lygtis

- i 2 ~ I
X

2~X\

Jei erdvs tako A koordinats yra (x,;

Z 1 ), o tako B

koordinats -

(x 2 ; y2; z 2 ) , tai 108 AB vidurio tako C

Tiesi y = k\X+lx ir y = k2x + /2 lygiagretumo slyga: *> - k2. Tiesi = , + 1, ir y = k2x + l2 statmenumo slyga: Ar, -Ar2 = 1.

koordinates (x; >>; z) randame remdamiesi formulmis: Zi+Z? z, + z,

24.10. TIESES LYGTIS Bendroji tiess lygtis yra ax + by + c = 0

24.11. APSKRITIMO LYGTIS

tiess taip:

Jei b * 0 , tai bendrj lygt galima urayti y = kx + l;

ia k =

a b

, I =

c b

ia , y - bet kurio apskritimo tako koordinats, x0, y o - apskritimo centro O1 koordinats, R - apskritimo spindulys.

Skaiius k vadinamas tiess krypties koeficientu; k = t g a , ia a - kampas, kur sudaro ties su aimi. Tiess, einanios per tak /(,; y , ) , kai yra inomas krypties koeficientas k = Iga , lygtis ~\={~,).

/
R

2. Jei apskritimo centras sutampa su koordinai pradia O, tai apskritimo lygtis yra S 2 + y2 = R2; ia , y - bet kurio apskritimo tako koordinats, R - apskritimo spindulys.

24.12. SFEROS LYGTIS

1 PRIEDAS. GRAIK KALBOS ABCL Aa alfa beta gama delta epsilon dzeta eta teta Ii jota Kk Nv Oo lambda mi ni ksi omikron P Pp Tr

TO
sigma tau ipsilon fl chi psi omega

Sferos lygt dviem atvejais.

uraysime

1. Staiakampje koordinai sistemoje Oxyz sferos, kurios spindulys R ir centras CTx 0 ; .Vo; o) lygtis
z

( X - X

+ (y-y0)

+ ( Z - Z

/?

ia , y, z - bet kurio sferos tako koordinats, x0; y0; z0 - sferos centro C koordinats, R - sferos spindulys. 2. Jei sferos centras sutampa su koordinai pradia O, tai apskritimo lygtis yra 2 + y 2 +z2 = R 2 ; ia , y, z - b e t kurio sferos tako koordinats, R - sferos spindulys.

2 PRIEDAS. METRIN MAT SISTEMA Ilgio matavimo vienetai 1 kilometras (km) = 1000 metr ( m ), 1 metras (m) = 10 decimetr (dm) = 100 centimetr (cm), 1 decimetres (dm) = 10 centimetr (cm), 1 centimetras (cm) = 10 milimetr (mm). Ploto matavimo vienetai 1 kvadratinis metr ( m ) , 1 kvadratinis metras (dm1) (m2) = 100 kvadratini decimetr (cm2), (m2), (m2).
2

kilometras

(km2) = 1000000

kvadratini

= 10000 kvadratini centimetr

1 hektaras (ha) = 100 ar (a) = 10000 kvadratini metr 1 aras (a) = 100 kvadratini metr

Torio matavimo vienetai 1 kubinis


3

3 PRIEDAS. NATRALIJ SKAII NUO 10 IKI 99 KVADRAT LENTEL decimetr tB


5ft

metras

(m 3 ) = 1000

kubini

(dm ) = 1000000 kubini centimetr (cm 3 ) , 1 kubinis decimetras (dm 3 ) = 1000 kubini centimetr (cm 3 ) , 1 litras (() = 1 kubiniam decimetrui 1 hektolitras (hi) = 100 litr (t) . Mass matavimo vienetai 1 tona (t) = 1000 kilogram (kg), 1 centneris (cnt) = 100 kilogram (kg), 1 kilogramas (kg) = 1000 gram (g), 1 gramas (g) = 1000 miligram (mg). Laiko matavimo vienetai 1 sekund (s) = min = -h , 60 3600 1 minut (min) = h , 60 1 valanda (h) = paros, 24 1 para = 24 h, 1 metai = 365 (366) paros (dienos), 1 amius = 100 met n (dm3),

Vienetai
0 100 400 900 1 121 441 961 2 144 484 3 169 529 4 196 576 5 225 625 6 256 676 7 289 729 8 324 784 9 361 841

> 5 5 U

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1024 1089 1156 1225 1296 1369 1444 1521

1600 1681 1764 1849 1936 2025 2116 2209 2304 2401 2500 2601 2704 2809 2916 3025 3136 3249 3364 3481 3600 3721 3844 3969 4096 4225 4356 4489 4624 4761 4900 5041 5184 5329 5476 5625 5776 5929 6084 6241 6400 6561 6724 6889 7056 7225 7396 7569 7744 7921 8100 8281 8464 8649 8836 9025 9216 9409 9604 9801

4 PRIEDAS. SKAII 2 IR 3 LAIPSNIAI 1


2 3

2 4
9

3
8 27

4
16 81

5
32 243

6
64 729

7
128 2187

8
256 6561

9
512 19683

10
1024 59049

2" 3"

5 PRIEDAS. KAI KURI SKAII FAKTORIALAI 2! = 3! = 4! = 5!= 2 6 24 120 6! = 720 71 = 5040 81=40320 9! = 362880 101 = 111 = 121 = 13! = 3628800 39916800 479001600 6227020800

6 PRIEDAS. GRETINI SKAIIUS A * n 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 k 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2 2 6 12 20 30 42 56 72 90 3 4 5 6 7 8 9 10

URAAMS

6 24 60 120 210 336 804 720

24 120 360 840 1680 3024 5040

120 720 720 2520 5040 5040 6720 20160 40320 40320 15120 60480 181440 362880 362880 30240 151200 604800 1 8 1 4 4 0 0 3 6 2 8 8 0 0

3 6 2 8 8 0 0

7 P R I E D A S . D E R I N I S K A I I U S Ck n 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 k 0 1 2 3 1 1 1 2 1 1 3 3 1 1 4 6 4 I 5 10 10 1 6 15 20 1 7 21 35 1 8 28 56 1 9 36 84 1 10 45 120 1 11 55 165 1 12 66 220 1 13 78 286 1 14 91 364 1 15 105 455 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1 5 15 35 70 126 210 330 495 715 1001 1365

1 6 21 56 126 252 462 792 1287 2002 3003

1 7 28 84 210 462 924 1716 3003 5005

1 8 36 120 330 792 1716 3432 6435

1 9 45 165 495 1287 3003 6435

1 10 1 11 1 55 12 1 220 66 715 286 78 13 2002 1001 364 91 5005 3003 1365 455