Está en la página 1de 146

ISBN 978-609-433-015-5

Pagrindiniai skyreliai

10

Matematika

1. PROCENTAI
1.1. 1.2. 1.3. 1.4.

tau
klas

Didiname ir mainame Kiek procent daugiau? Kiek procent maiau? Procentai ir kartai Sudtini procent formul

12 14 16 18 36 38 40 42 44 60 62 64 66 68 84 86 88 90 92 110 112 114 116 118 120 122

2. TRUPMENINIAI RAIDINIAI REIKINIAI


2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5.

Prastiname trupmenas su vienu kintamuoju Sudedame ir atimame trupmenas su vienu kintamuoju Dauginame ir dalijame trupmenas su vienu kintamuoju Kvadratin trinar skaidome dauginamaisiais Prastiname sudtingesnes trupmenas su vienu kintamuoju
f (x) Sprendiame trupmenines lygtis g (x) = 0 Sprendiame sudtingesnes trupmenines lygtis Sprendiame judjimo udavinius Sprendiame darbo udavinius Lygi sistemos, kuri tik viena lygtis yra tiesin

3. TRUPMENINS LYGTYS
3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5.

1 dalis

4. Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5.

Sprendiame tiesini nelygybi sistemas Sprendiame dvigubsias nelygybes Sprendiame kvadratines nelygybes ax 2 + bx > < 0 2 Sprendiame kvadratines nelygybes ax + c > < 0 2 Sprendiame kvadratines nelygybes ax + bx + c > < 0 Dviej dydi funkcin priklausomyb Funkcij savybs Funkcijos y = ax + b  a ( a 0) Funkcijos y = x Funkcijos y = ax 2 + bx + c ( a 0) Braiome parabol Sprendiame udavinius, remdamiesi funkcij grafikais

5. FUNKCIJos
5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. 5.6. 5.7.

Vilnius 2010

is X klass vadovlis Matematika Tau+, kaip ir IX klass vadovlis, parengtas laikantis atnaujint Pagrindinio ugdymo program dvasios ir turinio. X klass vadovlio struktra yra analogika IX klass vadovlio struktrai.

Matematika tau

struktra
Mes kuriame vadovlius, orientuotus ateit, skirtus iuolaikikiems mokiniams ir krybingiems mokytojams. Kiekvienas TEV vadovli komplektas turi bent vien kompiuterin mokymo priemon. Kiekvieno vadovlio skaitmenin versij galima rasti internete. Mes siekiame, kad mokiniai ne tik skaityt vadovlio tekst, bet ir dirbt su vadovliu, pasitelk kompiuterines mokymo priemones, naudotsi interneto itekliais, bendraut su mokytojais, taikyt informacini technologij pasiekimus ugdymo procese.

Prie skyriaus turinio puslap yra vadas, kurio tikslas patraukliai supaindinti su tema, nagrinjama iame skyriuje. Stipresniems mokiniams skirti skyreliai: Pateikiama skyriaus teorijos santrauka ir pavyzdiai. Udavini atverstiniai inioms pagilinti ir tvirtinti. Paskutiniai udaviniai, paymti enkleliu , skirti smalsesniems. Samprotavimai, rodymai, udaviniai, skirti tiems, kurie nori inoti daugiau. Informacija mokiniui

Kam lygi trupmena?

}
}

Mes norime, kad mokytojai ne tik aktyviai naudotsi prie vadovlio priderintomis papildomomis mokymo priemonmis, bet ir patys tobulint vadovlio turin, diferencijuot mokym, integruot matematik su kitais dalykais, naudodami mobilias interaktyvias kompiuterines (MIKO) knygas, kurios eina kiekvienos klass vadovli komplekt.
Pagrindini skyreli atverstiniai, skirti visiems mokiniams: Kairiajame puslapyje yra teorin mediaga. Ji pateikiama klausimais ir uduotimis, kurias atlikti padeda auktukas ir klaustukas . Kas yra svarbiausia surayta lentoje. Deiniajame puslapyje yra tik su tuo skyreliu susij udaviniai. Baigiamieji skyreliai pads: Pasitikrinti, kaip pavyko suprasti ir siminti skyriuje nagrintus dalykus. Pasikartoti ankstesn mediag ir pasirengti nagrinti kit skyri.

ios vadovlio dalies pirmajame atverstinyje (p. 6, 7) trumpai apvelgiama pagrindins mokyklos algebros kurso struktra. ia primenama, ko buvo mokoma anksiau, ir parodoma, kas nagrinjama pirmoje vadovlio dalyje. Antrojoje vadovlio dalyje daugiausia dmesio skiriama geometrijai, todl pirmuosiuose atverstiniuose (p. 47) pateikiama pagrindins mokyklos geometrijos kurso struktra.

{
savarankik ir kontrolini darb knygels; pasirengimo egzaminui knygels; kompiuterins priemons.

Vadovlio komplekt sudaro:


vadovlis (1 ir 2 dalys); pratyb ssiuviniai; udavinynas;

Ms tikslas buvo parengti vadovli komplekt pagalbinink mokytojui, draugik bet kuriam mokiniui. Kaip tai pavyko suinosime po keleri met, taiau atsiliepim, pastab, kritikos laukiame visada. TEV vadovli komplektai nuolat atnaujinami ir tobulinami, todl visa tai, kas padt pagerinti ms krin, atsiras kituose leidimuose. Ai Jums i anksto!

Skaiiai, veiksmai, reikiniai


Kaip atsirado matematika? Kaip ji vyste si? ju skaic : N = {1, 2, 3, ...}. Ve Pirmiausia z mone ms prisireike natu raliu iu liau z mone s is moko sude ti, dauginti, kelti laipsniu, pavyzdz iui: 2 + 3 = 5, 2 3 = 6, 23 = 8.

Lygtys, nelygybs, funkcijos


, su kuriomis to reis Kai ies kome reis kinio f (x) kintamojo x reiks miu kinio: reiks me lygi kokiam nors skaic iui a , tai sprendz iame lygti f (x) = a ;

reiks me s yra maz esne s uz a , tai sprendz iame nelygybe f (x) < a .

Atimtis yra veiksmas, atvirks c ias sude c iai, dalyba daugybai, s aknies traukimas ke limui laipsniu. Pavyzdz iui: 3 5 3 = 2, 6 : 3 = 2, 8 = 2.

reis f (x) ir g(x) kintamojo x reiks , su kuriomis: Kai ies kome dvieju kiniu miu reis reiks tu kiniu me s yra lygios, tai sprendz iame lygti f (x) = g(x); reis kinio f (x) reiks me s yra ne maz esne s uz reis kinio g(x) reiks mes, tai sprendz iame nelygybe f (x) g(x).

natu ju skaic sumos, sandaugos ir laipsnio rezultatas visada yra natu Dvieju raliu iu ralusis skaic ius. Bet: , pries natu atimant prisireikia skaic iu ingu raliesiems, ir skaic iaus 0; skaic ; dalijant prisireikia trupmeniniu iu ju skaic . traukiant s akni iracionaliu iu Pavyzdz iui: 2 2 5 = 3, 2, 2:3= , 3 3 2 2 = 0; 5. 5 : 2 = 2,5; , veiksmu ir skliaustu sudaromi skaitiniai reis Is skaic iu kiniai, pavyzdz iui: 2 3 4, 32 1 (2). Skaitiniame reis kinyje vietoj kurio nors skaic iaus paras e kini su raide , gauname reis vienu kintamuoju, pavyzdz iui, 2 x 4.
.

y priklausomybe vadinama funkcine priklauReis kinio f (x) reiks miu nuo x reiks miu somybe, arba funkcija. Ras oma: y = f (x).

Reis kinio su kintamuoju reiks me priklauso nuo kintamojo reiks me s. Kai x = 3, tai 2x 4 = 2 3 4 = 2.
.

, prisiminkime, kaip sprendz Pries prade dami nagrine ti pirma iami procentu skyriu uz daviniai (z r. p. 8, 9).

Kartojame tai, ko prireiks 1 skyriuje


Perkame is simoke tinai Einame i banka

1.

Parduotuve je kabo skelbimas:

3.

Ponia Zita sudomino banko skelbimas:


PABLITAS

XXI amius

0 25

t 0L

Naudodamiesi reklaminio skelbimo duomenimis, apskaic iuokite: is 1) kiek litu viso teks sumoke ti uz kompiuteri , perkama simoke tinai; is

ma priskaiiuotomis palkanomis*.

, sutarusi 10 % metiniu palu . Ponia Zita paside jo i Pablito banka kanu 1000 litu palu ? 1) Kiek litu kanu gaus ponia Zita, jei ji inde li atsiims po metu gaus ponia Zita is ? Kiek is viso pinigu banko po metu
jam

2) keliais litais pabrangsta kompiuteris, perkamas is simoke tinai;

??

pabrangsta kompiuteris, perkamas is 3) kiek procentu simoke tinai.


,

??

2.

komplekta Baldu isigyti is simoke tinai, sumoke jus 500 Lt pradini inas a galima komplektas, ir vienus metus kas me nesi mokant po 60 Lt. Kiek kainuoja baldu perkamas is karto, jei, perkamas is simoke tinai, komplektas pabrangsta 22 %?

palu gaus inde , o 2) Kiek litu kanu lininke Zita, jei inde li ji atsiims po 2 metu inde lio prate s is yra: simo ru a) suma ` ? b) suma ir palu kanos? gaus ponia Zita is Kiek is viso pinigu banko a) atveju? b) atveju?

4.

Bankas Plius palu kanas skaic iuoja (viena lio ir nuo karta per metus) nuo inde palu sumos. Bankas moka 6 % metiniu palu . Kiek palu priaugusiu kanu kanu kanu : sumoke s bankas per 3 metus uz inde li , lygu a) 3000 Lt? b) 85 000 Lt? c) 3 600 000 Lt?

1 skyrius
Agurkas augdamas sunke ja, dz iu damas lengve ja Agrono ` mas tyrine jo agurku ` s. Pirmadieni jis pasve re jau spe jusi truputi paaugti agurke li . Antradieni , o s is sve re 20 gramu to agurke lio mase jau buvo lygi 100 gramu trec iadieni svarstykle s rode 200 g.
Pirmadienis Antradienis Treiadienis

Procentai
1.1. 1.2. 1.3. 1.4.

Didiname ir mainame Kiek procent daugiau? Kiek procent maiau? Procentai ir kartai  Sudtini procent formul  Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
Praba Promils

12 14 16 18 20 22 26 28 30 32

20 g

100 g

200 g

1 uduotis.
ir keliais procentais pasunke Kiek kartu jo agurkas: 1) nuo pirmadienio iki antradienio? 2) nuo antradienio iki trec iadienio? 3) nuo pirmadienio iki trec iadienio?

Testas Pasitikriname (atsakymai 144 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 2 skyriuje

0,9 a
agurka Agronomas, nuskyne , kad jame yra net 99 % vandens. s ta 200 gramu , nustate Tada jis ta jo dz iovinti garinti is jo vandeni . Ketvirtadieni jau spe jusia agurka prade me padz iu ti agurke vandens tebuvo 98 %, o penktadieni agurkas jau buvo susitrauke s ... iki 20 gramu
Treiadienis 200 g 99 % H2O Ketvirtadienis ?g 98 % H2O Penktadienis 20 g ? % H2O

10 %

+10 %

1,1 a

iame skyriuje toliau mokysims sprsti su prcentais susijusius udavinius. Mokysims procentus keisti kartais. ` Suinosime, k vadiname sudtiniais prcentais. Nagrinsime situacijas, danai pasitaikanias gyvenime: skolinimsi, pirkim isimoktinai.

2 uduotis.
sve 1) Kiek gramu re agurkas ketvirtadieni ? vandens buvo agurke 2) Kiek procentu lyje penktadieni ? ir keliais procentais sumaz 3) Kiek kartu e jo agurko mase : a) nuo trec iadienio iki ketvirtadienio? b) nuo ketvirtadienio iki penktadienio? c) nuo trec iadienio iki penktadienio?

10

11

12

Procentai
5.
Dviratis kainavo 800 Lt. Kokia dabar yra dvirac io kaina, jei ji: a) padide jo 20 %? b) sumaz e jo 10 %? c) padide jo 12 %? d) sumaz e jo 12 %? I banko sa ta 3500 Lt. skaita pade palu bus gauta po metu , jei banko metiniu palu norma 1) Kiek litu kanu kanu lygi: a) 5 %? b) 6 %? c) 8,5 %? d) 9,1 %? suma bus sa kiekvienu atveju? 2) Kokia pinigu skaitoje po metu

13

1.1. DIDINAME IR MAINAME 1 uduotis.


Onos alga buvo 1600 Lt. Kokia dabar yra Onos alga, jei ji padide jo 25 %?

6.

7.

A padidinus p procentu . Skaic ius B gaunamas skaic iu Kam lygus skaic ius B , jei: a) A = 120, p = 20 %? b) A = 12,4, p = 5 %? c) A = 2 3 , p = 1 %? B sumaz . Skaic ius A gaunamas skaic iu inus p procentu Kam lygus skaic ius A, jei: a) B = 120, p = 15 %? b) B = 3,3, p = 3 %? c) B = 10 2 5 , p = 7 %? Preke kainavo 100 Lt. Kiek kainuoja preke dabar, jei jos kaina keite si taip: padide a) is pradz iu jo 50 %, o tada sumaz e jo 50 %? sumaz b) is pradz iu e jo 40 %, o tada padide jo 40 %? padide c) is pradz iu jo 20 %, o tada ve l padide jo 20 %? sumaz d) is pradz iu e jo 30 %, o tada sumaz e jo 20 %? , jei banko metiniu palu norma lygi: nu kanu a) 4 %? b) 8 %? c) 7,5 %? d) 9 %?

8.

9. 2 uduotis.
Jono alga buvo 2000 Lt. Kokia dabar yra Jono alga, jei ji sumaz e jo 20 %?

reikia pade 10. Kiek pinigu ti i banka ka vieniems metams, norint gauti 1500 Lt palu

skaic 11. Vidurdieni me gintuve lyje buvo 1 bakterija. Kas valanda ius me bakteriju gintuve lyje padide ja: a) 100 %; b) 200 %; c) 400 %. bus me Kiek bakteriju gintuve lyje 13 val.? 14 val.? 22 val.?

+ 300 %

+ 300 %

+ 300 %

...

+ 300 %

200

10 1 + 100

+ 10 %

220

10 1 100

10 %

198

1200

1300

1400

2200

14

Procentai
B , jei: 12. 1) Keliais procentais skaic ius A yra didesnis uz skaic iu a) A = 100, B = 80? c) A = 10, B = 5? b) A = 120, B = 100? d) A = 125, B = 25?

15

1.2. KIEK PROCENT DAUGIAU? KIEK PROCENT MAIAU?


Jono u gis yra 2 metrai, Onos u gis 1,6 metro.

1 uduotis. Keliais procentais Jonas yra auks tesnis uz Ona ?

A? 2) Keliais procentais skaic ius B yra maz esnis uz skaic iu

13. a) Batai atpigo nuo 350 Lt iki 280 Lt. Keliais procentais atpigo batai?
b) Batai pabrango nuo 280 Lt iki 350 Lt. Keliais procentais pabrango batai?

14. Spinta kainuoja 400 Lt, stalas 320 Lt, ke de 200 Lt. Keliais procentais:
a) spinta yra brangesne uz stala ke de ? uz ? b) ke de yra pigesne uz stala spinta ? uz ? c) stalas yra brangesnis uz ke de spinta ? pigesnis uz ? palu norma, jei banke per metus 1800 Lt inde 15. a) Kokia yra banko metiniu kanu lis is augo iki 1980 Lt?

2 uduotis. Keliais procentais Ona yra z emesne uz Jona ?

Sskaita 2010-01-01 ?% 1800 Lt

Sskaita 2011-01-01

1980 Lt

gauta 180 Lt palu . Kokia to banko b) I banka jus 3000 Lt, po metu kanu pade palu norma? metiniu kanu inoma, kad skaic B , t. y. A > B . I 16. Z ius A yra didesnis uz skaic iu sitikinkime,
B kad A uz B yra didesnis A B 100 %.

100 %, I bu das. 1) B A x %;

A 100 %. x%= B

A 100 % 100 % = A 1 100 % = AB 100 %. 2) x % 100 % = B B B

. II bu das. A uz B yra didesnis A B vienetu Randame, kuria iaus B dali sudaro skaic ius A B : skaic AB , B o procentais tai yra AB 100 %. B
AB A

Uduotis. I sitikinkite, kad B uz A yra maz esnis

100 %.

16

Procentai
17. Duoti du skaic iai A ir B :
a) A = 50, B = 40; b) A = 120, B = 90; c) A = 80, B = 20. 1) Is kokio skaic iaus padauginus B , gaunamas A? Keliais procentais A yra didesnis uz B? 2) Is kokio skaic iaus padauginus A, gaunamas B ? Keliais procentais B yra maz esnis uz A? x . Migle padaugino is 18. Kostas uz ras e teigiama iu ta iu 1,5. Antanas skaic skaic padaugino is Migle s gauta iu 0,8. Keliais procentais: skaic ? a) Migle s skaic ius yra didesnis uz Kosto skaic iu ? b) Antano skaic ius yra maz esnis uz Migle s skaic iu ? c) Antano skaic ius yra maz esnis (ar didesnis) uz Kosto skaic iu

17

1.3. PROCENTAI IR KARTAI


kainavo dviratis kiekviena Lentele je suras yta, kiek litu nesi . vasaros me NUO ME KAINA Birz elis 1000 Liepa 1200 Rugpju tis 1080

1 uduotis.
liepos me 1) Kiek procentu nesio kaina didesne uz birz elio me nesio kaina ? 2) Is kokio skaic iaus padauginus birz elio me nesio kaina , gaunama liepos me nesio kaina?

1000 +? % ??

19. Jonas paras e programe le vesta kompiuteri , teigiama , kuri, i i


A: skaic iu B; 1) padidina 20 % ir is spausdina gauta iu skaic B padidina 10 % ir is C; 2) skaic iu spausdina gauta iu skaic C sumaz 3) skaic iu ina 50 % ir is spausdina gauta rezultata D. a) Kokius skaic ius B , C ir D is spausdins programe le , jei A = 100? A = 1000? bu ? b) Kokie skaic iai ture tu ti paras yti vietoj debese liu B= A; C= A; D= A.

2 uduotis.
rugpju 1) Kiek procentu c io me nesio kaina maz esne uz liepos me nesio kaina ? 2) Is kokio skaic iaus padauginus liepos me nesio kaina , gaunama rugpju c io me nesio kaina?

+ ?! % 1200

!?

3 uduotis.
1) Is kokio skaic iaus padauginus birz elio me nesio kaina , gaunama rugpju c io me nesio kaina? rugpju 2) Kiek procentu c io me nesio kaina didesne uz birz elio me nesio kaina ?

kiekis banko sa padide 20. Pinigu si taip: is pradz iu jo dvigubai, tada skaitoje keite

!% 1080

!!

padide jo 50 % ir galiausiai sumaz e jo trigubai. Kiek dabar banko sa skaitoje yra , jei is joje buvo: a) 1000 Lt? b) 253,12 Lt? c) x Lt? pinigu pradz iu

21. Keliais procentais padide jo (ar sumaz e jo) galutine preke s kaina, palyginti su
pradine, jei ji keite si taip: padide a) is pradz iu jo 50 %, o tada sumaz e jo 50 %? padide b) is pradz iu jo 20 %, o tada padide jo 30 %? padide c) is pradz iu jo 10 %, tada padide jo 20 %, o galiausiai sumaz e jo 30 %?

+p%

A 1+ 100

t%

p t 1 A 1+ 100 100

+ 20 %

+ 30 % + ?

!!

50 %

!!!

200

+ 10 % 1,1

220
1,1 0,9

10 % 0,9

198
Matome, kad ji sudaro 78 % pradins kainos. Vadinasi, galutin kaina yra 22 % maesn u pradin.

18

Procentai
. Kiekviena 22. Paroda 4000 z moniu pirma diena aplanke kita diena parodos lankyto skaic ju ius padide davo po 10 %, palyginti su pries tai buvusios dienos lankytoju aplanke skaic iumi. Kiek z moniu paroda : 1) antra diena ? 2) trec ia diena ? 3) per visas keturias parodos dienas? s . 23. Automobilevic iu eima pries 3 metus nusipirko nauja uz 36 000 litu automobili metu Per metus to automobilio verte sumaz e ja 15 %, palyginti su jo verte tu pradz ioje. Kokia to automobilio verte : 1) buvo prae jus 1 metams po automobilio isigijimo? 2) buvo prae jus 2 metams po automobilio isigijimo? 3) yra s iandien? 4) Is kokio skaic iaus padauginus pradine ios die automobilio kaina , gaunama s nos automobilio verte ? Atsakyma ykite laipsniu, o tada nurodykite to paras ju tikslumu. laipsnio apytiksle me imtu reiks s procentu s 5) Koki skaic iu iandien automobilio verte yra maz esne , palyginti su pradine? Atsakyma ykite procento tikslumu. paras kainavo 350 Lt. Jo kaina buvo maz 24. Paveikslas is pradz iu inama du kartus tuo skaic pac iu procentu iumi. Dabar paveikslas kainuoja 283 Lt 50 ct. Keliais procentais buvo maz inama paveikslo kaina kiekviena karta ?
??? g

19

1.4. SUDTINI PROCENT FORMUL


iltnamyje auga agurkas. S iandien jis sveria 200 gramu . S

1 uduotis. Agurkas kasdien vis priauga po 50 % dienos pradz ioje buvusios mase s. ? c) 3 dienu ? 1) Kiek svers agurkas po: a) 1 dienos? b) 2 dienu
iandien + 50 % 200 g ?g Po 1 dienos + 50 % ?? g Po 2 dien + 50 % ??? g Po 3 dien

to agurko mase . 2) I sitikinkite, kad po 3 dienu bus lygi 200 1,53 gramu agurkas nuskintas ir paliktas dz 2 uduotis. Tas 200 gramu iu ti. Kasdien jo mase sumaz e ja po 50 % dienos pradz ioje buvusios mase s. ? c) 3 dienu ? 1) Kiek svers agurkas po: a) 1 dienos? b) 2 dienu
iandien 50 % 200 g ?g Po 1 dienos 50 % ?? g Po 2 dien 50 % Po 3 dien

skaic 25. Kaimelio gyventoju ius dvejus metus is eile s dide jo po 25 % kasmet. Dabar . Kiek z gyveno kaimelyje pries kaimelyje gyvena 600 z moniu moniu 2 metus?

to agurko mase 2) I sitikinkite, kad po 3 dienu bus lygi

200 0,53

. gramu

26. Ona nubraiz e kvadrata e kvadrata tine 50 % trumpesne . Ilona nubraiz , kurio kras
uz Onos kvadrato kras tine e trec ia tine 50 % . Tadas nubraiz kvadrata , kurio kras trumpesne uz Ilonos kvadrato kras tine e kvadrata . Galiausiai Simas nubraiz , kurio kras tine 50 % trumpesne uz Tado kvadrato kras tine . Tado kvadrato perimetras lygus 80 cm. 1) Kokio ilgio yra Simo kvadrato kras tine ? 2) Koks yra Ilonos kvadrato plotas? 3) Koks yra Onos kvadrato perimetras? palu norma 27. I banka ta 12 000 Lt dvejiems metams. Banko metiniu kanu pade sumoke ju metu palu lygi 6 %. Kiek palu kanu s bankas, jei antru kanos bus skai palu sumos? c iuojamos nuo bendros pade tos i banka kanu ir priaugusiu

200

+ 10 % 1,1

220
1,1
2

+ 10 % 1,1

242

Sskaita 2010-01-01 +6% 10 000 Lt

Sskaita 2011-01-01 +6% 10 600 Lt

Sskaita 2012-01-01

3 uduotis. Uz ras ykite formule iuoti dydz io A , kuria remiantis galima apskaic
po p procentu . e ja n kartu reiks me An , kai A sumaz

11 236 Lt

20

Procentai
APIBENDRINAME
Paprastuju procentu formule po p procentu Jei dydis A padide ja n kartu (kiekviena iuojant nuo karta procentus skaic pradine s dydz io A reiks me s), tai po n kartu dydz io A reiks me bus lygi An = A 1 +
p 100

21
50 padidine Skaic iu iu 3 kartus skaic mi, kuris sudaro 10 % skaic iaus 50, gauname
10 3 = 50 1,3 = 65. 50 1 + 100

Procentai ir kartai 1 % skaic iaus A galima rasti taip:


1 = A 0,01. A 100

1 % skaic iaus 50 yra


1 = 50 0,01 = 0,5. 50 100

p % skaic iaus A galima rasti taip:


p A 100 = A 0,01 p.

24 % skaic iaus 50 yra


24 = 50 0,24 = 12. 50 100

n .

Skaic 50, Jei skaic ius B yra p % didesnis uz skaic iu ius, 24 % didesnis uz skaic iu A, tai yra
p B = A 1 + 100 . 24 = 50 1,24 = 62. 50 1 + 100

Jei skaic ius B yra p % maz esnis uz skaic iu A, tai


p . B = A 1 100

50, Skaic ius, 24 % maz esnis uz skaic iu yra


24 = 50 0,76 = 38. 50 1 100

po p procentu Jei dydis A sumaz e ja n kartu 50 sumaz iu ine iu 3 kartus skaic (kiekviena iuojant nuo Skaic karta procentus skaic mi, kuris sudaro 10 % skaic iaus 50, pradine s dydz io A reiks me s), tai po n kartu gauname dydz io A reiks me bus lygi 10 3 = 50 0,7 = 35. p 50 1 100 n . An = A 1
100

Jei A > B , tai:

A uz B yra didesnis AB 100 %; B B uz A yra maz esnis


AB A

10 uz 8 yra didesnis
108 8

100 % = 25 %.

Sude tiniu procentu formule po p procentu Jei dydis A padide ja n kartu (kiekviena iuojant nuo karta procentus skaic padide jusios dydz io A reiks me s), tai po n dydz kartu io A reiks me bus lygi
p n . An = A 1 + 100

100 %.

8 uz 10 yra maz esnis 108 100 % = 20 %. 10

didesnis uz 10 uz Jei skaic ius A yra n kartu skaic iu 2 yra didesnis 5 kartus, t. y. B , t. y. 10 = 2 5. A = B n (n > 1), Vadinasi, 10 uz 2 yra didesnis tai A uz B yra didesnis (n 1) 100 %. maz Jei skaic ius A yra n kartu esnis uz skai B , t. y. c iu
1 A=B:n=Bn 1 100 %. 1 n

po p procentu Jei dydis A sumaz e ja n kartu (kiekviena iuojant nuo karta procentus skaic sumaz e jusios dydz io A reiks me s), tai po n dydz kartu io A reiks me bus lygi
p n . An = A 1 100

= 50 1,331 = 66,55. 50 sumaz Skaic iu ine 3 kartus po 10 %, kiekviena karta tuos procentus skaic iuodami nuo sumaz e jusio skaic iaus, gauname 10 3 = 50 0,93 = 50 1 100 = 50 0,729 = 36,45.

50 padidine Skaic iu 3 kartus po 10 %, kiekviena karta tuos procentus skaic iuodami nuo padide jusio skaic iaus, gauname 10 3 = 50 1,13 = 50 1 + 100

(5 1) 100 % = 400 %. 2 uz 10 yra maz esnis 5 kartus, t. y. 2 = 10 : 5 = 10


1. 5

Kiek sve re agurkas ketvirtadieni ? Prisiminkime 10 puslapyje esanc ios 2 uz duoties 1) punkta . Trec iadieni re 200 gramu. Jame buvo 99 % vandens. Kiek tas agurkas agurkas sve sve re ketvirtadieni , jei jame buvo 98 % vandens? sve sve 1 klausimas. Kiek gramu re trec iadienio agurke buve re s vanduo ir kiek gramu agurko sausosios medz iagos?
Sausosios mediagos
99 % H2O yg 1% xg 2% xg 98 % H2O zg

(n > 1),

Vadinasi, 2 uz 10 yra maz esnis 1 1 5 100 % = 80 %.

tai A uz B yra maz esnis

Palu kanos kanos suma, kuria Palu pinigu jam paskolintus pinigus. moka bankas uz kanu , kurias sumoka bankas per M etiniu ` rma procentais nurodytas palu kanu palu no 1 metus, dydis. kanos Pa ` prastosios palu tai palu kanos, kurios skaic iuojamos daugiau kaip 1 karta , bet kiekviena lio sumos. karta tik nuo inde kanos Sude t` ine s palu tai palu kanos, kurios skaic iuojamos daugiau kaip 1 karta , bet kiekviena lio sumos, bet ir nuo jau anksc iau karta (pradedant antruoju) ne tik nuo inde palu sumos, t. y. nuo priaugusio inde priskaic iuotu kanu lio.

Treiadienis

Ketvirtadienis

sausu ju medz agurke buvo ketvirtadieni 2 klausimas. Kiek gramu iagu ? 3 klausimas. Kiek sve re agurkas ketvirtadieni ?

22

Procentai
SPRENDIAME
31. Rokas nori nusipirkti muzikini centra dvieju Garsas. Jis renkasi, kurioje is ta parduotuviu centra pirkti.

23

skaic iaus A, kai: 28. Raskite p procentu a) A = 10, p = 10 %; p = 50 %; p = 150 %; p = 110 %; p = 210 %; b) A = 101, p = 1 %; p = 13 %; p = 101 %; p = 113 %; p = 513 %.

Parduotuv MUZIKA

Parduotuve NATA

Kurioje parduotuve je muzikini centra Garsas pirkti yra pigiau? kiek procentu kartu pigiau? pigiau? koki skaic iu 1650? 32. a) Keliais procentais skaic ius 2200 yra didesnis uz skaic iu 2200? b) Keliais procentais skaic ius 1650 yra maz esnis uz skaic iu , kuris yra p procentu didesnis uz A, kai: 29. Raskite skaic iu skaic iu a) A = 10, p = 10 %; p = 50 %; p = 100 %; p = 110 %; p = 150 %; b) A = 1001, p = 1 %; p = 17 %; p = 100 %; p = 200 %; p = 350 %.

33. Ke de kainuoja 125 Lt, o stalas 175 Lt.


a) Keliais procentais stalas yra brangesnis uz ke de kokio skaic iaus padau? Is ginus ke de s kaina , gaunama stalo kaina? b) Keliais procentais ke de yra pigesne uz stala kokio skaic iaus padauginus ? Is stalo kaina de s kaina? , gaunama ke daugiau cukraus galima 34. Cukraus kilogramo kaina sumaz e jo 20 %. Kiek procentu nupirkti uz tuos pac ius pinigus? . Pirma 35. Parduotuve per 3 dienas pardave 120 kg miltu diena buvo parduota 25 % , antra miltu 20 % daugiau negu pirma ja ja . miltu parduotuve 1) Kiek kilogramu pardave trec ia diena ? miltu parduotuve 2) Kiek procentu pardave trec ia diena ? parduotuve 3) Kuria miltu pardave antra ykite pa dali diena ? Atsakyma paras prasta ja trupmena.

, kuris yra p procentu maz A, kai: 30. Raskite skaic iu esnis uz skaic iu a) A = 10, p = 10 %; p = 50 %; p = 63 %; p = 90 %; b) A = 270, p = 1 %; p = 22 %; p = 99 %.

36. Muilas sveria 55 % daugiau negu taukai, reikalingi tam muilui pagaminti. Kiek
tauku reikia, norint pagaminti 31 kg muilo? kilogramu

37. Giedre pirko dvirati Aras parduotuve je Greitis, o Justas toki pati dvirati
pirko parduotuve je Kelias.

atpigo dviratis parduotuve 1) Kiek procentu je Greitis? atpigo dviratis parduotuve 2) Kiek litu je Kelias? sumoke 3) Kiek litu jo Giedre ir kiek Justas, pirkdami dvirac ius?

24

Procentai
, jei: 48. Keleriems metams i banka ta 8000 litu buvo pade a) buvo skaic iuojamos 5 % paprastosios metine s palu kanos, o inde lis is augo iki 9600 Lt? b) buvo skaic iuojamos 4 % sude tine s metine s palu kanos, o inde lis is augo iki 8652 Lt 80 ct? reikia atpiginti preke 49. 1) Preke , kainavusi 1,6 Lt, pabrango 25 %. Kiek procentu , 1,6 Lt? kad ji ve l kainuotu reikia atpiginti preke 2) Preke , kainavusi a Lt, pabrango 25 %. Kiek procentu , a Lt? kad ji ve l kainuotu reikia atpiginti preke 3) Preke , kainavusi a Lt, pabrango b %. Kiek procentu , a Lt? kad ji ve l kainuotu reikia pabranginti preke 50. 1) Preke , kainavusi 2 Lt, atpigo 20 %. Kiek procentu , 2 Lt? kad ji ve l kainuotu reikia pabranginti preke 2) Preke , kainavusi a Lt, atpigo 20 %. Kiek procentu , a Lt? kad ji ve l kainuotu reikia pabranginti preke 3) Preke , kainavusi a Lt, atpigo b %. Kiek procentu , a Lt? kad ji ve l kainuotu
+? %

25

, kiek litu ji kainavo pries 38. Knygos kaina sumaz inta tiek procentu kainos sumaz inima inta knygos kaina, jei dabar ji kainuoja 16 Lt? . Keliais procentais sumaz

39. Sviestas gaunamas is pieno. Pirmiausia is pieno gaunama grietine le , kuri sudaro
21 % pieno mase s. Tada is grietine le s gaunamas sviestas, kuris sudaro 23 % grietine le s mase s. Kiek reike s pieno, norint is jo pagaminti 483 kg sviesto? . Paltas 20 % brangesnis uz 40. Batai, paltas ir kostiumas kartu kainuoja 1900 litu batus, bet 25 % pigesnis uz kostiuma . Kiek kainuoja batai, paltas ir kostiumas atskirai?

41. a) Preke s kaina buvo didinama tris kartus, atitinkamai 10 %, 20 % ir 25 %.


Keliais procentais pabrango preke ? b) Preke s kaina buvo maz inama tris kartus, atitinkamai 10 %, 20 % ir 25 %. Keliais procentais atpigo preke ? buvo padidinta 20 %, o tada c) Preke s kaina is pradz iu sumaz inta 17 %. Atpigo ar pabrango preke ir keliais procentais pakito preke s kaina?

42. Telefono kaina yra 800 Lt. Perkant ji is simoke tinai, reikia sumoke ti 320 Lt pradi reikia moke ni inas a nesiu ti me nesio i mokas, kurios sudaro 6 % telefono ir 12 me kainos. Keliais procentais pabrangsta telefonas, perkamas is simoke tinai? . Perkant ji 43. Dviratis kainuoja 850 euru is simoke tinai, kaina padide ja 20 %. Pra. Koks yra me dinis inas as lygus 300 euru nesio i mokos dydis, jei mokama: ? c) 1,5 metu ? a) 6 me nesius? b) 12 me nesiu

a
!%

51. Graz i pasaka.


Geroji mergaite Ernesta su s auniuoju berniuku Valdestu s vente savo gimtadienius. Berniukas padovanojo mergaitei ge liu ir viena pats sugalvojo: nora , kuri mano noras, kuri Sveikinu Tave ir linkiu, kad is sipildytu as sugalvojau Tau...! Mergaite neliko skolinga ji taip pat sugalvojo nora berniukui. ir padovanojo ji angelas. Jis nusileido is Visa ia ia vente jo Noru dangaus ir tare : s graz s stebe padovanoti graz Ju su u s norai is sipildys, jei is gersite po dvi iki puse s pripildytas ge . taureles stebuklingu rimu
Dviejose taurelse yra vienos ries, o kitose dviejose kitos ries stebuklingo grimo.

44. Spinta kainuoja 1400 Lt. Perkant ja simoke tinai, reikia is karto sumoke ti 25 % is
kainos ir per metus kas me nesi moke ti po: a) 100 Lt; b) 105 Lt; c) 95 Lt. Apskaic iuokite: 1) is simoke tinai perkamos spintos kaina ; 2) keliais procentais pabrangsta spinta, perkama is simoke tinai (atsakyma paras ykite vieneto tikslumu).

45. Muzikinis centras kainuoja 900 $. Kai jis perkamas is simoke tinai, kaina padide ja
16 2 3 %. Pradinis i nas as lygus 300 $. Per kiek laiko bus sumoke ta uz centra , jei kas me nesi reikia moke ti po: a) 50 $? b) 75 $? Atsakyma ykite metais. paras

suma bus banke po metu ; po dveju 46. I banka ta 12 000 Lt. Kokia pinigu pade ; po treju metu ; po n metu , jei banko metiniu palu norma lygi 7 %, o metu kanu mokamos palu kanos yra: a) paprastosios? b) sude tine s? : 47. I banka ta 4000 Lt. Kokia yra banko metiniu pade ju palu norma, jei per 2 metus inde a) paprastu kanu lis is augo iki 4640 Lt? palu norma, jei per 2 metus inde b) sude tiniu kanu lis is augo iki 4410 Lt? iki 4665,6 Lt? iki 4368 Lt 10 ct?

Bet atminkite, tare Angelas, Ju s abu turite is gerti po viena kiekvienos norai is ru s ies ge rimo taurele su sipildys! . Tik tada Ju Tai pasake da ta, kad jis pamirs o pasakyti, kuriose taurele se s Angelas pakilo. Be koks ge rimas yra... 1) Kokia tikimybe , kad jaunuoliai atspe s, kuriose taurele se kurios ru s ies ge rimas yra? 2) Laimei, berniukas ir mergaite sugalvojo, kaip galima is spre i uz davini sti s nespe liojant! Pabandykite ir Ju s...

26

Procentai
PROMILS

Besidomintiems

27

PRABA

Mas 3,04g Praba 585 Kaina XXX Lt

. Jai Mante yra atostogavusi prie Juodosios, Raudonosios, Negyvosios ir Ba ltijos ju ru pasirode , kad Ba ltijos ju ros vanduo yra pats nesu riausias, o su riausias yra Negyvosios ju ros vanduo.

ij alt

os

ra

gryno sidabro yra gran52. Sidabrine s grandine le s mase yra 6 gramai. Kiek gramu dine le je, jei jos praba lygi 916 ? 875 ? 925 ?

promilmis

53. Auksine grandine le sveria 25 gramus, o joje yra 18,75 gramo gryno aukso. Kokia
yra grandine le s praba?

57. a) Is reiks kite procentais: 3 ; 27 ; 0,5 ; 200 .


b) Is reiks kite promile mis: 40 %; 9 %; 0,8 %; 1,43 %. druskos yra 1 tonoje: 58. Kiek kilogramu a) Juodosios ju ros vandens? b) Raudonosios ju ros vandens?

54. Kiek sveria 916 prabos sidabrine sege , jei gryno sidabro joje yra 22,9 g?
santykis lygus 9 : 1. 55. Auksinio lydinio mase yra 40 g. Gryno aukso ir priedu a) Kokia yra lydinio praba? gryno aukso yra lydinyje? b) Kiek gramu

56. Juvelyras sulyde 1 grama aukso, kurio praba yra 375 , 2 gramus sidabro, kurio
praba yra 800 , ir 3 gramus platinos. gryno aukso? sidabro? platinos? 1) Kiek lydinyje yra miligramu

59. I stikline beriama 2 g druskos. Kokia yra druskos , kurioje yra 150 g vandens, i
koncentracija tirpale? Atsakyma ykite promile mis. paras

60. Ju ros vandens druskingumas lygus 15 . Kiek ge lo vandens reikia i pilti i 30 kg


10 ? ju ros vandens, kad gauto vandens druskingumas bu tu 2) Kokia yra lydinio sidabro praba? aukso praba? platinos praba? ju metalu bendroji praba? 3) Kokia yra lydinio tauriu

61. Koks vandens druskingumas, jei tas vanduo gautas sumais ius po 1 kg Ba ltijos,
vandens? Juodosios, Raudonosios ir Negyvosios ju ru

28

Procentai
TESTAS 73. Kvadrato ABCD kras tine lygi 5 cm.
a) Kvadrato A 1 cm b) Kvadrato A 4 cm2 kras tine s: padidinus 20 %, jo perimetras padide B 24 cm C 36 cm D 4 cm kras tine s: padidinus 20 %, jo plotas padide B 10 cm2 C 11 cm2 D 36 cm2

29

62. Paltas kainavo 350 Lt. Jo kaina ino 20 %. Dabar paltas kainuoja: sumaz
A 320 Lt B 300 Lt C 330 Lt D 280 Lt kaina 63. Slide s kainavo 300 Lt. Ju s kainuoja: padidino 15 %. Dabar slide A 315 Lt B 325 Lt C 335 Lt D 345 Lt komplektas kainavo 2000 Lt. Jo kaina 64. Baldu ino 200 Lt. Kiek procentu sumaz komplekto kaina? buvo sumaz inta baldu A 1 % B 10 % C 20 % D 18 % , o tai sudaro 50 % visu klase . Kiek klase 65. Klase je yra 10 mergaic iu s mokiniu je ? yra mokiniu A 20 B 25 C 30 D 35 , o tai sudaro 55 % visu stovyklautoju . Kiek yra 66. Stovykloje yra 110 berniuku ? stovyklautoju A 165 B 605 C 200 D 220 60? 67. Kam lygus skaic ius x , jei jis yra 30 % didesnis uz skaic iu A 78 B 90 C 80 D 68 obuoliu reikia pa68. Dz iovinami obuoliai netenka 84 % svorio. Kiek nedz iovintu obuoliu ? imti, norint gauti 16 kg dz iovintu A 80 kg B 90 kg C 100 kg D 110 kg mase duonos galima 69. Miltu sudaro 75 % is keptos duonos mase s. Kiek kilogramu ? is kepti is 330 kg miltu A 245 kg B 255 kg C 440 kg D 405 kg ji pabrango 25 %, o tada atpigo 20 %. Kiek 70. Preke kainavo 200 Lt. Is pradz iu preke kainuoja dabar? A 225 Lt B 205 Lt C 200 Lt D 190 Lt ji atpigo 40 %, o tada pabrango 10 %. Kiek 71. Preke kainavo 300 Lt. Is pradz iu preke kainuoja dabar? A 148 Lt B 270 Lt C 250 Lt D 198 Lt lapeliu duomenims, nustatykite, kurioje parduotuve 72. Naudodamiesi reklaminiu je Knyga ar Mokykla pigiau galima nupirkti 4 ras iklius Plunksna.

A. Skaic 74. Teigiamas skaic ius B yra 50 % didesnis uz skaic iu ius B lygus: A 2 A B 1,5 A C 1,2 A D 0,5 A

75. Teigiamas skaic ius B lygus 2,5 A. Keliais procentais skaic ius B yra didesnis
A? uz skaic iu A 350 % B 150 % C 50 % D 250 % skaic 76. Kiek procentu iaus 30 sudaro skaic ius 12? A 60 % B 40 % C 140 % D 250 % skaic 77. Kiek procentu iaus 24 sudaro skaic ius 60? A 60 % B 40 % C 140 % D 250 %

78. Skaic ius 18 sudaro 40 % skaic iaus a . 20 % skaic iaus 2a yra lygu:
A 18 B 9 C 36 D 45 bus gauta po metu , jei banko metiniu 79. I banka ta 4000 Lt. Kiek palu kanu pade norma lygi 8 %? palu kanu A 3200 Lt B 4320 Lt C 320 Lt D 32 Lt palu . Kiek pinigu gaus inde , jei 80. Bankas moka 6 % metiniu kanu lininkas po metu i banka s 2000 Lt? pade A 3200 Lt B 2240 Lt C 2120 Lt D 2012 Lt reikia pade , jei 81. Kiek pinigu ti i banka kanu , norint per metus gauti 300 Lt palu palu norma lygi 6 %? banko metiniu kanu A 318 Lt B 1800 Lt C 5300 Lt D 5000 Lt

82. I banka ta 1500 Lt. Per metus tas inde lis is augo iki 1575 Lt. Kokia yra pade
palu norma? banko metiniu kanu A 2 % B 7,5 % C 5 % D 4,7 % sude palu . Kiek 83. I banka ta 1000 Lt. Bankas moka 5 % metiniu tiniu kanu pade sumoke palu kanu s bankas per 2 metus? A 102,5 Lt B 100 Lt C 40 Lt D 250 Lt

KNYGA

Mokykla

84. Kampas A sudaro 50 % kampo B . Kampas C sudaro 150 % kampo A. Ras ant
tvarka yra: kampus nuo maz iausio iki didz iausio, ju A A, B , C B A, C , B C B , A, C D B, C, A E C , A, B F C, B, A

A Knyga B Mokykla C Abiejose parduotuve se kainuos vienodai

30

Procentai
PASITIKRINAME
dirbtuve 91. Jei automobilio savininkas keic ia viena se automobilio amortizatoriu . Tose dirbtuve Amor, tai jam kainuoja 120 litu se kabo skelbimas:

31

85. Spausdintuvas, kuris kainavo 400 Lt, buvo atpigintas 80 Lt.


1) Kokia yra naujoji spausdintuvo kaina? 2) Keliais procentais atpigo spausdintuvas? 3) Keliais procentais reikia padidinti nauja ja spausdintuvo kaina , kad gautume sena ja jo kaina ?
Keiiant 2 amortizatorius, nuolaida Keiiant visus 4 amortizatorius, nuolaida

15 %!

20 %!

86. Staline lempa kainavo 120 Lt. Naujasis tos lempos modelis yra 30 Lt brangesnis.
1) Keliais procentais naujojo lempos modelio kaina yra didesne uz senojo modelio kaina ? reikia sumaz 2) Kiek procentu inti naujojo lempos modelio kaina tu , kad ji bu 120 Lt?

a) Kiek kainuos vieno amortizatoriaus pakeitimas, keic iant du amortizatorius? pakeitima b) Kiek reike s sumoke ti uz 4 amortizatoriu ? suma bus banke po metu , jeigu banko 92. I banka ta 10 500 Lt. Kokia pinigu pade palu norma lygi: metiniu kanu a) 8 %? b) 6,5 %? c) 7,25 %? palu norma, jei inde 93. Kokia yra banko metiniu kanu lis per metus is augo: a) nuo 4500 Lt iki 4770 Lt? b) nuo 14 280 Lt iki 15 208,2 Lt? reikia pade palu , kad po 94. Kiek pinigu ti i banka kanu , kuris moka 6 % metiniu inde lygi: metu lio su palu kanomis suma bu tu a) 6360 Lt? b) 4187 Lt? c) 4033,3 Lt? suma bus banke po treju metu , jei bankas 95. I banka ta 10 000 Lt. Kokia pinigu pade moka 5 %: paprastu ju palu ? a) metiniu kanu sude palu ? b) metiniu tiniu kanu

87. Muzikinis centras kainavo 960 Lt. Jo kaina buvo sumaz inta du kartus:
pirma karta jis atpigo 20 %; antra e jo dar 37,5 %. karta jo kaina sumaz 1) Kiek kainavo muzikinis centras, jo kaina inus pirma karta sumaz ji ? buvo sumaz 2) Kiek litu inta kaina antra karta ji ? galutine 3) Kiek procentu centro kaina yra maz esne uz pradine ? 4) Is kokio skaic iaus padauginus pradine kaina? kaina , gaunama galutine

88. Gitara, kainavusi 120 Lt, pirma dar 30 %. karta pabrango 20 %, o antra karta
pabrango gitara is 1) Kiek procentu viso? reikia sumaz 2) Kiek procentu inti galutine gitaros kaina , kad gautume pradine jos kaina ykite procento tikslumu. ? Atsakyma paras jo kaina 89. a) Telefonas kainavo 450 Lt. Is pradz iu liau padidino 10 %, o ve sumaz ino 10 %. Kaip pasikeite galutine telefono kaina procentais, palyginti su pradine (padide jo ar sumaz e jo ir kiek)? jo kaina b) Spausdintuvas kainavo 300 Lt. Is pradz iu ino 20 %, o ve liau sumaz padidino 20 %. Kaip pasikeite galutine spausdintuvo kaina procentais, palyginti su pradine (padide jo ar sumaz e jo ir kiek)? eme gyveno Z 90. Lentele je suras yta, kiek maz daug z moniu je tam tikru prae jusiu ture gyventi 2028 m. laikotarpiu ir kiek ju tu Metai 8000 1000 1000 1600 1720 1802 m. pr. Kr. m. pr. Kr. Gyveno 5 50 310 500 750 1 z moniu mln. mln. mln. mln. mln. mlrd. Metai Gyveno z moniu 1928 2 mlrd. 1961 3 mlrd. 1974 4 mlrd. 1987 5 mlrd. 1999 6 mlrd. 2028 8 mlrd.

96. Skalbimo mas ina kainuoja 900 Lt. Perkant ja simoke tinai, reikia sumoke ti is
120 Lt pradini i nas a nesi visus metus moke ti po 80 Lt. ir kas me kainuoja skalbimo mas 1) Kiek litu ina, perkama is simoke tinai? 2) Keliais procentais pabrangsta skalbimo mas ina, perkama is simoke tinai? kartu pabrangsta skalbimo mas 3) Koki skaic iu ina, perkama is simoke tinai?

97. Kompiuteri , kurio kaina yra 1600 Lt, galima i sigyti is simoke tinai, sumokant
200 Lt pradini i nas a nesi mokant vienodo dydz io imokas. Apskai ir kas me c iuokite me nesio i nas o dydi , jei z inoma, kad is simoke tinai perkamo kompiuterio kaina lygi 2000 Lt, o likusia ti per: suma reikia sumoke ; c) 3 metus. a) 6 me n; b) 1,5 metu

98. Valties variklis, perkamas is simoke tinai, pabrangsta 25 %. Pirkimo is simoke tinai
sa lygos yra tokios: Is karto reikia sumoke ti 200 Lt pradini i nas a ; moke 10 me nesiu ti po Lt. bu 10-ties me Kas ture tu ti paras yta vietoj debese lio, jei z inoma, kad visu nesiniu bendra suma 200 litu virs moku i ija variklio, perkamo neis simoke tinai, kaina ?

ir kiek procentu padide skaic Kiek kartu jo gyventoju ius: a) nuo 1802 m. iki 1961 m.? b) nuo 1928 m. iki 2028 m.? c) nuo 1000 m. pr. Kr. iki 1999 m.?

Kartojame tai, ko prireiks 2 skyriuje


99. Suprastinkite trupmena .
a) f)
15 ; 18 72 ; 81

104. Naudodamiesi formule mis (a + b)2 = a 2 + 2ab + b2 , (a b)2 = a 2 2ab + b2 ,


c) h)
49 147 ; 1020 ; 100

b) g)

120 ; 160 48 16 ;

d) i)

144 ; 288 169 ; 13

e) j)

450 ; 250 225 . 15

dvinari pakelkite kvadratu. a) (x + 4)2 ; b) (a 7)2 ; c) (5y + 9)2 ; d) (3m 2k)2 .


.

105. Naudodamiesi formule mis a 2 + 2ab + b2 = (a + b)2 , a 2 2ab + b2 = (a b)2 , 100. Sude kite (atimkite) trupmenas ir mis riuosius skaic ius su vienodais vardikliais.
a)
3 7

trinari paras ykite kaip dvinario kvadrata .


2 2 a) m2 8m + 16; b) a 2 20a + 100; c) 1 9 x + 2x + 9; d) 4k 20k + 25.

11 ; 7

b)

3 7

11 ; 7

c) g)

2 +2 3 ; e) 1 15 15

2 2 3 ; f) 1 15 15

8 3 45 + 45 ; 2 5 11 81 + 2 81 ;

d) h)

8 3; 45 45 11 2. 5 81 2 81

106. Dvinari is skaidykite dauginamaisiais. 101. Sude kite (atimkite) trupmenas ir mis riuosius skaic ius su skirtingais vardikliais.
3 a) 2 7 + 14 ; 8 + 1; e) 15 3 1 i) 2 7 8 + 16; 1 m) 4 2 9 + 1 11 ; 3 b) 2 7 14 ; 8 1; f) 15 3 1 j) 2 7 8 16; 1 n) 4 2 9 1 11 ; 3 c) 2 7 14 ; 8 1; g) 15 3 1 k) 2 7 8 16; 1 o) 4 2 9 1 11 ; 3 d) 2 7 + 14 ; 8 + 1; h) 15 3 1 l) 2 7 8 + 16; 1 p) 4 2 9 + 1 11 .

a) x 2 7x ; d) x 2 49;

b) 3y 2 + y ; e) 100a 2 b2 ;

c) 5y 2 10y ;
1 121y 2 . f) 36

Sudedant (atimant) trupmenas su skirtingais vardikliais, pirmiausia trupmenas reikia subendravardiklinti.

107. Kairia skaide spre ja lygties puse is dauginamaisiais, is skite nepilna ja kvadratine
lygti . a) x 2 7x = 0; c) 16x 2 81 = 0; e) x 2 0,25 = 0; b) 3y 2 + y = 0;
1 144y 2 = 0; d) 36
2 f) 0,01 y 4 = 0.

102. Sudauginkite (padalykite) trupmenas ir mis riuosius skaic ius.


3 a) 11 12 44 ; 9 e) 3 7 : 14 ; 9 1 7 ; b) 17 27 4 f) 9 : 1 13 27 ;

c) 2 1 3 g) 1 3 7

24 35 ; : 30 49 ;

1 1 11 ; d) 3 13 80 2 7 h) 2 3 : 1 9 .

formule 108. Is spre , naudodamiesi sprendiniu mis. skite pilna ja kvadratine lygti a) x 2 4x 5 = 0; b) x 2 + 6x + 8 = 0; c) 2x 2 + 5x 3 = 0; d) x 2 0,4x + 0,03 = 0; e) x 2 10x + 25 = 0; f) x 2 10x + 26 = 0.

103. Naudodamiesi formule a 2 b2 = (a b)(a + b), is skaidykite dauginamaisiais.


25 2 2 2 a) m2 4; b) 16 y 2 ; c) 1 9 a ; d) x 36 ; e) 4a 0,25.

>

32

33

2 skyrius
Kam lygi trupmena? 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5.

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


Prastiname trupmenas su vienu kintamuoju Sudedame ir atimame trupmenas su vienu kintamuoju Dauginame ir dalijame trupmenas su vienu kintamuoju Kvadratin trinar skaidome dauginamaisiais Prastiname sudtingesnes trupmenas su vienu kintamuoju Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
Trupmeniniai reikiniai su keliais kintamaisiais

36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56

1 uduotis. I sitikinkite, kad teiginys yra teisingas visiems natu raliesiems vienaz enkliams skaic iams: 1, 2, 3, ..., 9.
2

Testas Pasitikriname (atsakymai 144 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 3 skyriuje

iame skyriuje nagrinsime trupmenas, kuri skaitiklyje ir vardiklyje yra raidi: a2 1 , a + 1


sugalvotam skaic 2 uduotis. I sitikinkite, kad teiginys yra teisingas ju su iui (ir nebu tinai natu raliajam, juk sugalvoti galima ir koki nors trupmenini , ir koki nors ji ). neigiama ar net iracionalu skaic iu ji

a b  , ... . a 2ab + b2
2

Mokysims prastinti raidines trpmenas. ` Mokysims skaidyti dauginamaisiais kvadrtin trinar 3 uduotis. Sudarykite ra idini re is kini :
1) 2) 3) 4) paz Sugalvota iu yme kite raide (pvz., x ); skaic Uz ras ykite, kam lygus sugalvoto skaic iaus (x ) kvadrato ir 1 skirtumas; Uz ras ykite, kam lygi sugalvoto skaic iaus (x ) ir 1 suma; dalmuo. Trupmena uz ras ykite, kam lygus 2) ir 3) reis kiniu

a x 2 + b x + c. Mokysims raidines trupmenas sudti, atimti, dauginti ir dalyti.

34

35

36

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


109. Apskaic iuokite trupmeninio reis kinio reiks me .
4 x 5 a) x + x , kai x = 1; x = 4; x = 4; b) 2x , kai x = 1; x = 5; x = 5. 110. Su kuriomis kintamojo y reiks me mis neturi prasme s trupmena: y 3y y +2 a) y + 7 ? b) 2y 6 ? c) y 2 ? y +2 y 2 1 2y d) y e) 2y f) y 2 ? 2 +y ? 2 3y ? 4

37

2.1. PRASTINAME TRUPMENAS SU VIENU KINTAMUOJU

t. y.

111. Nustatykite trupmenos skaitiklio ir vardiklio vienodus dauginamuosius, o tada


trupmena suprastinkite.

Uduotis. Nagrine kime trupmena


x2 4 . x 2 + 2x 1) 2) 3) 4) Perskaitykite trupmena . Pasakykite trupmenos kintama . ji Nuo ko priklauso trupmenos reiks me ? ` Ar su visomis x reiks me m is trupmena turi prasme ?

x ; b) 4x 2 ; c) 15x 3 ; a) 4 x x2 20x 2 y4 2y 3 25y d) 120 ; e) ; f) 10 . 2 20y 4y 4 y3

112. Trupmenos skaitikli is skaidykite dauginamaisiais, o tada trupmena suprastinkite.


4 2515x 9x 2 6x a) 8x 8x ; b) 5x 2 ; c) 3x 3 ;
2 y 2 9 4y 2 1 d) 2y ; e) y y +3 ; f) 1+2y . 4y 2

113. Trupmenos vardikli is skaidykite dauginamaisiais, o tada trupmena suprastinkite.


10y 12y 9y 2 a) 5y +15 ; b) 2y 6 ; c) 12y 3y 2 ; x x ; f) 4x 6 . e) x 3 d) 10x25 2 15x ; x 94x 2
3

Uz ras ykite x re iks mes, su kuriomis trupmena neturi prasme s; turi prasme . 5) Suprastinkite trupmena : skaitikli is skaidykite dauginamaisiais; vardikli is skaidykite dauginamaisiais; nurodykite skaitiklio ir vardiklio ta pati dauginama ; ji skaitikli ir vardikli padalykite is to dauginamojo.
;

114. Suprastinkite trupmena .


x 10 ; b) 3x 2 6x ; c) y 2 100 ; d) y 2 9 ; e) x 3 x . a) 5 6x 12 x 2 4 y 2 +10y 5y 3 15y 2 x 3 +x 2

A ir B galima suprastinti. Kuria 115. Tik viena trupmenu ? Suprastinkite ta trupmena . trupmenu reiks Apskaic iuokite abieju mes naudodamiesi nurodytomis trupmenu kintamojo reiks me mis.
y a) A 4 y2 x b) A 36 x +6
2

+y B 4y 2
2 36 B xx +6

y = 1; y = 3. x = 0; x = 2. a = 2; a = 2 3. x = 0; x = 1 1 2.

c) A aa +1
1 d) A x 1x

1 B a a +1
2

1 B x x +1

38

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


116. Sude kite (atimkite) trupmenas su vienodais vardikliais.
9 + 7; a) x x 9 7; e) x x 4 + x ; b) x 1 x 1 4 x ; f) x 1 x 1 y +1 3y c) 2 y +3 + 2y +3 ; y +1 3y g) 2 y +3 2y +3 ; y 6y 1 d) y5 +2 + y +2 ; y 6y 1 h) y5 +2 y +2 .

39

2.2. SUDEDAME IR ATIMAME TRUPMENAS SU VIENU KINTAMUOJU

117. Subendravardiklinkite trupmenas, o tada jas sude kite (atimkite).


5 + 3; a) x 2 x +1 + x +2 ; b) x2 x 3x 1 2 ; f) x5 x 3x 2 + 3 ; c) y 3 y +3 3 2y ; g) y 5 y +5 y 1 1 d) y 2 +y + y ; y 1 h) 21 y y 2 y . +5 x +1 ; e) 2x x x2

1 uduotis. Sude kite (atimkite) trupmenas su vienodais vardikliais.


2 + 7 ; b) 5 3 ; c) x + 2 ; d) 2 y ; e) x 1x . a) x x y y x +1 x +1 2y 1 2y 1 x 2 +1 x 2 +1

118. Suma ykite kaip trupmena (skirtuma ) paras .


1 ; b) 2 1 ; c) 3 + x ; d) 4 2y ; e) 7 7; f) 5 5y . a) 1 + x x x y y y

119. I sitikinkite, kad reis kinio reiks me nepriklauso nuo x reiks me s. 2 uduotis. Sude kite (atimkite) trupmenas su skirtingais vardikliais.
2 + 7 ; b) 5 3 ; c) x + 2 ; d) 2+y 1 ; e) 1 2+y . a) x y y y 3x 2y x +2 x 2 y2 y2 x + 1 ; b) 32+x 5x ; c) 10 2x ; d) 3x 3x . a) x + 1 x +1 8x 8x x 5 5x x 1 x 2 x

ia atskliausti nebtina!

120. Sude kite (atimkite) trupmenas.


x 3 a) x2 2 + x ; 7 8 ; d) a 3 a +3 4 3 ; b) m m+4 x 2 e) x3 1 + x +2 ; 5 + 6 ; c) y + 1 y 2 y y f) y7 +4 y 3 .

40

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


121. Sudauginkite trupmenas.
2 3 ; b) 3x x ; c) x +7 x ; d) 7 y +1 . a) x y x +1 x +1 3 x 1 y 1 x2

41

2.3. DAUGINAME IR DALIJAME TRUPMENAS SU VIENU KINTAMUOJU

122. Padalykite trupmenas.


7 : x ; b) x 5 : x 2 ; c) x 2 : x 2 +1 ; d) y 2 : 3(y +1) . a) x x y 1 4 9 4 x +5 3y +1

123. Sudauginkite (padalykite) trupmenas ir, jei galima, rezultata suprastinkite.


+3 x ; a) xx 2 x 3 +2 : x +3 ; d) x8 x 4x
2 36 2x ; g) x x 2 x 6 2 4 x +2 j) x 7 x : 14 ;

y y b) y7 +8 14 ; y 2y e) 2y 1 : 2y +3 ;
2 y h) 5y3y 5y9 1 ; 2

+1)3 2a ; c) (a4 (a + a2 1)2 3)3 (a 3)2 f) (a5 : 10a ; a2 a +1 3a i) 2 a 3 6a +3 ; +16 : a 2 64 . l) 2a6 a 3a 24

15y y k) 5y +10 : y +2 ;

1 uduotis. Sudauginkite trupmenas.


a)
1 x

124. I sitikinkite, kad lygybe yra teisinga.


3 y 1

2 x;

b)

3 y 1

y y +1 ;

c)

1 x

x2 ; 4

d)

y 1 y .

(x +1) x 1 a) (x 1)(x +1) (x +1)2 = 1;


2 2

5)2 2(y +5) 4 b) (y + 2y + y y ; 10 = m2 9 : (m3)2 = 3m . d) 3 m+9 9m m3

+5)2 a +5 a +5 c) (a25 a : 5a = 5 ;

125. Pakelkite trupmena laipsniu.


3 4 4 x +1 2 ; d) 3y 3 . a) x 2 ; b) a 2 ; c) 5 2y 1

126. Pavaizduotas stac iakampis, kurio matmenys yra a cm (3a + 2) cm, ir statusis 2 uduotis. Padalykite trupmenas.
1 : 2 ; b) 3 : y ; c) x 2 : x ; d) y 2 : 2y . a) x x y 1 y +1 x 2 +1 x +1 y 2 1 y 1

trikampis, kurio statiniai lygu s 3a cm ir 4a cm.

3a + 2

(dalikl)

3a

4a

1) Uz ras ykite, kam lygus stac iakampio: a) perimetras P1 ; b) plotas S1 . 2) Uz ras ykite, kam lygus trikampio: a) perimetras P2 ; b) plotas S2 . 3) Su kuria a reiks me: a) P1 = P2 ? b) S1 = S2 ?
S1 1 4) Kam lygus santykis: a) P P2 ? b) S2 ?

42

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


127. Apskaic iuokite kvadratinio trinario reiks mes, kai duotos jo kintamojo reiks me s.
a) x 2 6x + 8, kai x = 0; x = 1; x = 2; x = 4; b) x 2 + 2x 3, kai x = 1; x = 0; x = 2; x = 3; c) y 2 5y 4, kai y = 1; y = 0; y = 3; y = 4. kintamojo reiks yra duotojo trinario s Kurios is nurodytu miu aknys? neturi? 128. Kuris kvadratinis trinaris turi viena akni ? turi dvi s aknis? s aknu s a) x 2 4x + 4, x 2 4x + 3, x 2 + 2x + 2; b) x 2 8x +16, x 2 x 2, x 2 +3x +5;

43

2.4. KVADRATIN TRINAR SKAIDOME DAUGINAMAISIAIS

1 uduotis. Raskite kvadratinio trinario x 2 3x + 2 s aknis.

c) y 2 + 2y + 7, y 2 10y + 25, y 2 9y + 20.

129. Kvadratinis trinaris turi dvi s aknis. Apskaic iuokite tas s aknis, o tada kvadratini
trinari is skaidykite dauginamaisiais. 2 a) x 8x + 15; b) x 2 + x 56; c) 3y 2 10y + 3; d) 0,1y 2 1,7y + 7.

130. Kvadratinis trinaris turi viena akni . Apskaic iuokite ta akni , o tada kvadratini s s
trinari is skaidykite dauginamaisiais.
1 y 2 + 2y + 10. a) x 2 16x + 64; b) x 2 + 8x + 16; c) 4y 2 4y + 1; d) 10

2 uduotis. Kvadratini trinari x 2 3x + 2 is skaidykite dauginamaisiais.

131. Kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais.


a) x 2 x + 42; b) 10x 2 + 3x 1,8; c) 49x 2 + 14x + 1.

132. Uz ras ykite koki nors kvadratini trinari , kuris:


dvi skirtingas s a) ture tu aknis x1 = 2, x2 = 10; viena b) ture tu akni x1 = 5; s ne c) neture tu vienos s aknies.

44

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


133. Suprastinkite trupmena .
2 7; a) x

45
+ 12 ; b) x x 2 12
2 10 e) 2y ; 2 8; c) x

2.5. PRASTINAME SUDTINGESNES TRUPMENAS SU VIENU KINTAMUOJU

d)

x 7 y + 17 ; y 2 17

y+ 5

f)

x+ 8 y + 15 . 3y 2 45

Prastindami trupmen, pirmiausia jos skaitikl ir vardikl skaidome dauginamaisiais!

134. Trupmenos skaitiklyje ar vardiklyje esanti kvadratini trinari paras ykite kaip dvinario kvadrata , o tada gauta ja trupmena suprastinkite.
2 14x +49 ; a) x x 7

12 b) x 2 x ; 24x +144
2 4a +1 e) 4a 2+ a +1 ;

2 40x +400 c) x + 2x +40 ;

3a 90 ; d) a 2 60a +900

f)

1 a2 + 2 a + 25 5 5a +1 .

1 uduotis. Suprastinkite trupmena


x 2 15 . x + 15

135. Trupmenos skaitiklyje ar vardiklyje esanti kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais, o tada gauta ja trupmena suprastinkite.
x 5x +6 ; a) (x +1)(x +2)
2

2 uduotis. Suprastinkite trupmena


x 2 18x + 81 . 9x

x +x 20 ; b) (x +5)(x 2)
2

1)(n+2) ; d) (n n2 +5n+6
2 +5x 6 ; a) x x 2 8x +7

+1)(n+4) e) (n ; 2n2 6n8


2 4x +3 ; b) x x 2 x 6

1)(x +10) c) 2(x ; x 2 3x 130 3n +5n2 . f) 6(n +2)(n3)


2

136. Suprastinkite trupmena iuokite jos reiks me , o tada apskaic , kai x = 10.
x 2 +8x 33 ; c) x 2 +14x +33
2 +0,4x 0,21 f) x . x 2 +0,6x 0,27

3 uduotis. Suprastinkite trupmena


2x 2 9x 5 . x 2 2x 15

x 2 +9x 2 ; d) 5 x 2 3x 10

x 2 +3x 28 ; e) 4 x 2 +27x 7

, ir 137. Paveiksle lyje pavaizduotas kvadratas, kurio kras tine lygi a + 1 milimetru . lygiakras tis trikampis, kurio kras tine lygi 2a + 2 milimetru

a+1

2a + 2

1) 2) 3) 4)

Uz ras ykite, kam lygus kvadrato: a) perimetras P1 ; b) plotas S1 . Uz ras ykite, kam lygus trikampio: a) perimetras P2 ; b) plotas S2 . didesnis? Kurios gu ros perimetras yra didesnis? kiek procentu didesnis? Kurios gu ros plotas yra didesnis? kiek kartu

46

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


APIBENDRINAME
2 1 Kam lygi trupmena x x +1 ?

47

Raidine s trupmenos (kintamu ju ), Trupmena, kurios vardiklyje yra raidz iu vadinama raidine tru ` pmena. Trupmenos raide s vadinamos jos kintamaisiais. ju reiks Trupmenos reiks me priklauso nuo kintamu . miu ju reiks Trupmena neturi prasme s su tomis kintamu me mis, su kuriomis jos vardiklis lygus 0. Pagrindine trupmenos savybe Trupmenos reiks me nepasikeic ia jos skaitikli ir vardikli padauginus ar padalijus is to paties nelygaus 0 skaic iaus ar reis kinio. Trupmenos prastinimas dauJei trupmenos skaitiklis ir vardiklis turi bendru ju , tai ta ginamu trupmena galima suprastinti. Kvadratinio trinario skaidymas dauginamaisiais Kintamojo x reiks me s, su kuriomis ax 2 + bx + c = 0, aknim` is. vadinamos kvadratinio trinario ax 2 + bx + c s , tai ji Jei kvadratinis trinaris turi s aknu galima is skaidyti dauginamaisiais. Jei trinaris turi dvi skirtingas s aknis x1 ir x2 , tai ax 2 + bx + c = a(x x1 )(x x2 ). Jei trinaris turi viena akni x1 (sakoma taip pat: s dvi lygias s aknis x1 = x2 ), tai ax 2 + bx + c = a(x x1 )(x x1 ) = a(x x1 )2 . neturi, tai jis dauginamaisiais neis Jei trinaris s aknu skaidomas.

skaitiklis vardiklis x kintamasis


8x 2 6x

Prisiminkime skyriaus pradz ia r. p. 34). (z

x Trupmena x4 s, 1 neturi prasme kai x 1 = 0, x = 1. 8x 2 6x x 2 :(2x) 4x =8 6x :(2x) = 3 .

paz Sugalvota iu yme kime x . Tada pagal sa kinio skaic lyga reis x2 1 x +1 reiks me s su visais skaic iais x turi bu ti lygios x 1.
x 2 1 x +1

8x 2 6x

x 2x = 4x . = 43 2x 3

1 uduotis. Apskaic iuokite reis kinio


2; 3

x2 + x 2 s aknys: x1 = 1, x2 = 2. aknis x1 = 1. 3x 2 6x + 3 s neturi. aknu 2x 2 + 5x + 6 s x 2 + x 2 = (x 1)(x + 2). 3x 2 6x + 3 = 3(x 1)2 . 2x 2 + 5x + 6 dauginamaisiais neis skaidomas.

reiks me , kai: a) x = 10; b) x = c) x = 2. I sitikinkite, kad gautoji reiks me atitinkamai lygi: 2 a) 10 1 = 9; b) 3 1 = 1 ; c) 2 1; 3 t. y. yra vienetu maz esne uz x reiks me .

Veiksmai su raidine mis trupmenomis Veiksmai su raidine mis trupmenomis atliekami taip, kaip ir su skaitine mis trupmenomis.
a b a b c = a c , b b c = ac , d bd
n =a bn .

a b a b

c = ad cb ; d bd

c = ad ; :d bc

a n b

2 3 2+3 5 x + x = x = x, 2 1 = 2 x = 2x , x x2 x2 x2 x2 2 3 23 6 x x = x x = x 2 , 2 3 2 x 2 x : x = x 3 = 3, 2 2 = 22 = 4 . x x2 x2

2 uduotis. Su kokia x reiks me trupmena


nagrine jamas teiginys yra neteisingas?

x 2 1 x +1

neturi prasme s? Su kokiu skaic iumi = x 1.

3 uduotis. I rodykite, kad kai x = 1, tai

x 2 1 x +1

48

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


SPRENDIAME

49

138. Su kuriomis kintamojo reiks me mis trupmena neturi prasme s?


2 3y 5y x 5 73x a 2 4 a) xx +3 ; b) x 2 ; c) y 2 2y ; d) x +4x 2 ; e) 2y 2 +3y 2 ; f) a 2 +a 2 .

139. Su kuriomis kintamojo reiks me mis trupmenos reiks me lygi 0?


7) x 2 4x ; c) x 2 9 ; d) 3y 2 10y +3 ; e) y 2 +1 . a) x(x ; b) x x 3 2x +1 y 2 4 y 2 1

140. Nurodykite kintamojo reiks mes, su kuriomis trupmeninis reis kinys turi prasme .
a) f)
4 ; x 2 1 x y 5 8y 3a a +1 b) x(xx +2) ; c) y 2 25 ; d) y 2 +2 ; e) a 2 4 a 4 ; 3 3
2

145. Suprastinkite trupmena .


x 2 +4x 77 ; a) x 2 18x +77 x 2 +3,8x 6 b) x 2 +8,8x 12 ;
2 y 3 ; y 2 +6 3y +15

2 x 1 ;

g)

x x 2 5

1 x +5 ;

h)

y 2 1 2 y + 3y

y 2 3 . 2 y +4y 5

d)

e)

141. Suprastinkite trupmena .


x 2 112 a) 7 14x 56 ; y b) 12 y 12 ; x 2 2x ; c) 10 125x 2 x 1 d) 9x9 2 6x +1 ;
2

y 2 +45y 25 ; y 2 +3 5y 50
2

2 6x +12 ; c) x 3 x 2 6

f)

y 2 2 6 y 18 . 0,5y 2 2 6y +9

146. Suprastine iuokite jos reiks me trupmena , apskaic .


x 2 3x , kai x = 2; a) 35 x 2 5
2 +20x +4 , kai x = 0,5; c) 25x 425x 2

e)

18x 2 15x ; 2536x 2

f)

(a 2)2 ; (2a)2

g)

5b(b5) ; b3 (5b)

h)

m2 4m+4 . m2 2m

y 1 b) 9y9 2 6y +1 , kai y = 1; 4,9y 0,9 1 d) 4,9y 2 4,2y +0,9 , kai y = 7 .


2

142. Sude kite (atimkite) trupmenas.


+3 x a) x x +1 + x +1 ; 9 7 ; d) 2 m m2
2 2

147. Suprastinkite raidini reis kini .


2

2m + 3m5 ; g) 3m +15 m2 25

3k k 1 ; h) 2k2 3 k +9 18

a a ; b) a 2 1 a 2 1 4a e) 5a2 +5 + 3(a +1) ;

4 + 2 ; c) y 1 1y 5 x 3 ; f) 6x +12 5x + 10 x + 2x i) x . 3 x 2 6x +9

+5 x +5 x 5 a) xx 2 +25 x 5 + x +5 ; a 4a c) 1 14 +a + a 1 + 1a a ;

3y 1 5 b) 3y7 1 2y 1 : 4y 2 1 ; 2m2 + 1 : 1 1 . d) m 11 m 1m 3
3 3 3 x

148. Suprastinkite trupmena .


a)
1 1
1 1 1 x

; b)

143. Sudauginkite (padalykite) trupmenas.


2 5a a 2 1 a) aa+ 1 a +5 ; 2 6a +9 : a 3 ; d) a a +2 a 2 4 2 2x x 2 b) xx +1 : x 2 1 ; 2 4y +4 y 2 16 c) y + y +2 ; y 4

2+

2
2 2 2+ x

; c)

1 +1 1 x 1

; d)

+3

149. Suprastinkite trupmena su moduliu.


x| |x +7| 4x x 2 225 a) | 3x ; b) |x | ; c) x 2 49 ; d) |x 15| .

3x 2 x 5 ; e) x 2 3x 10 3x

+7y +12 y +3 f) y 10 : . y 2 10y


2

144. Kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais.


a) 2x 2 5x 2;
3 2 2 d) 1 2 y + 2 y + 10;

b) y 2 3 3y + 6; e) x 2 8x + 10;

c) y 2 + 2 2y + 12; f) x 2 + 3x + 1.

50

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


Trupmeniniai reis kiniai su keliais kintamaisiais

Besidomintiems
150. Suprastinkite trupmena .
24m3 ; 6a 2 b2 ; 3a 2 bc . . b) c) a) 16 2 3 4 mn 8a b 9ab2 c3 151. Trupmenos skaitikli ir vardikli is skaidykite dauginamaisiais, o tada ta trupmena suprastinkite. 6a 6b ; a) 12 a 12b
5 +ab5 ; b) a 4b a 5 b5

51

1 uduotis. Nagrine kime trupmena su dviem kintamaisiais:


a 2 b2 . a 2 2ab + b2 ju a ir b reiks 1) Nuo ko priklauso trupmenos reiks me ? Ar su visomis kintamu me mis trupmena turi prasme ?

x y c) x 45y ; y 4 x

4 4

2 +2xy d) 8x4y x +1 ;

2m2 +4y 2 x 2 y 2 9x 2 y +3xy 2 m2 +2mn+n2 ; e) 7m5 ; f) ; g) h) 3 3 5 2 3 4 2y 6x . y +14m y (x y) 2m n+2m 152. Naudodamiesi formule 2 2 x 4 y 4 = x 2 y 2 = x 2 y 2 x 2 + y 2 = (x y)(x + y) x 2 + y 2 , suprastinkite trupmena .
4 7x y 81x 4 16y 4 b4 ; b) m2 x 2 ; c) 9 a 4 16b4 ; d) a) a ; e) . 2 2 4 4 4 4 a +b m x y 49x 4y 2 9x 2 3a +2b 153. Atlikite veiksmus su trupmenomis.

2) Trupmenos skaitikli ir vardikli is skaidykite dauginamaisiais, o tada ta trupmena suprastinkite.

1 3y 4 ; d) 3xy 4x 3 x2

a b a) 5(a b) + 4(a b) ;

5y 3x b) 7(x +y) 14(x +y) ; x 7y x 5y e) 22 + 85 ; x 2y xy 2


2 2

2b b2a c) a 3b + 3a ; b2 2b1 ; f) 1 3a 2 b 6ab2 +x 2 2a +8 i) ax a +4 a 2 x 2 ; x : 1 + 1 . l) y 2 y x

a 2 b 8x 2 ; g) 14 3x 3 21a 2 b a4 ; 3 j) 18a b : 9 2b2 3 ; b) a) 2 3 ; 1 3

x y 5xy h) 10 : 27 ; 9a 2 a3 x +3y k) 4x 2 9y 2 2 3y 2x ;

154. Panaikinkite iracionaluma vardiklyje. trupmenos


3) Apskaic iuokite trupmenos reiks me , kai: a) a = 3, b = 1; b) a = 3, b = 0; c) a = 0, b = 1.

y 17 ; e) 3a 3 b ; f) x 2 c) 20+5 ; d) . x+ y 20 5 b a b

155. I sitikinkite, kad lygybe yra teisinga.


5 x 4 y y x 2 y a) x 2 +y = 5x 2 5 y ; b) 7 = xy + 7y . 7x
1 1 suma: 1 + 1 156. Kam lygi begalybe s skaic iu 2 +4+8+ 1 16 1 + =? + 32

2 uduotis. I sitikinkite, kad teisinga yra lygybe


6x 2 2y 2 = 2 3 x 2y. 3x + y 1) Kairiojoje lygybe s puse je esanc ios trupmenos skaitikli ir vardikli padauginkite is s : tokio reis kinio, kad atskliautus gautosios trupmenos vardikli jame nebu tu aknu 6x 2 2y 2 ...... . 3 x + y ......
.

tiese, s Naudodamiesi skaic iu ia suma galime pavaizduoti taip:


+1 0 1
1 + 2 1 1 2 1 + 4

Kuo ilgiau te i procesa iau bu sime skaic iaus 2. Vadinasi, sime s , tuo arc
1 1 1+ 1 2 + 4 + 8 + = 2.

2) Atskliaute , trupmenos vardikli suprastinkite gauta ja trupmena . 3) Kokiu kitu bu du galima i sitikinti, kad duotoji lygybe yra teisinga?

Uduotis. I sitikinkite, kad 0,(9) = 1.

0,999...

1.

52

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


TESTAS
1 = 170. 6x + x +1 A 6xx 3m A 2 m 5 A m 3 x2 A 3 10 1 A 2x(x 1) 2 A m 2m
2 B 6x x+1 2 C 6x x+x

53
6 D x 1 D m m5 D 532 x D 32

157. Kai x = 1, tai trupmenos 158. Trupmena


2x 1 x 3 4x x +4

A 6 B 5 C 4 D 3

x 5 x

reiks me lygi:

171. 172. 173. 174.

2 m

3m =
4 = m 3

3m2 B 2m m B 52 x B 3 50 1 B 2x(x +1) +2 B m 2m

3m2 C 2 m2

neturi prasme s, kai:

5m2 8 3x 2 5 x +1 30x 2

C 25 m
x4 C 3 50

A x = 0 B x = 4 C x = 4 D x (; 4), (4; +)

: 10x =
x x15 2 1 = 2 :m 2m =

159.

= 0, kai: Bx=1 3 B 15 20 C 43 x2 Cx=0 Dx=3


15x , 20x 4
2

Ax=1 2
x A 34
2

C x(x2 1)
2m C m 2

D 2(xx +1)
2m D m +2

175.
gausime:

160. Suprastine trupmena

m2 4 4m2

D 43 x

176. Kvadratinio trinario x 2 5x + 6 s aknys yra:


A 2 ir 3 B 2 ir 3 C 2 ir 3 D 2 ir 3

3 161. Suprastine trupmena m 3m , gausime:

A 1 B 1 C 0 D 3
2 2 2 A xx

177. Kvadratinis trinaris x 2 30x + 225:


neturi A turi vienintele akni B turi dvi skirtingas s aknis C s aknu s , bet gali ju ir neture D gali ture ti s aknu ti

8x , gausime: 162. Suprastine trupmena x4 x 8 B x4 x 8 C x 4

D x2 2

10 163. Suprastine trupmena 2m 5m , gausime:

178. Kvadratinis trinaris:


a) x 2 + 3x + 5; b) x 2 8x 9 neturi A turi dvi s aknis B turi vienintele akni Cs aknu s , bet gali ju ir neture D gali ture ti s aknu ti

A 2 B m 5 C 2 D 5 164. Kuris reis kinys yra trupmenu


3 m1 4 ir m+ 1

179. Is skaide trinari x 2 20x + 100 dauginamaisiais, gausime: kvadratini


A (x 20)(x + 20) B (x 20)2 D m2 1 C (x + 20)2 D (x 10)2

bendrasis vardiklis? A (m 1)2 B m2 + 1 C (m + 1)2 165. Kuris reis kinys yra trupmenu
1 2x(x 1)

180. Is skaide trinari x 2 + 4x 12 dauginamaisiais, gausime: kvadratini


A (x 2)(x + 6) B (x + 2)(x + 6) C (x 2)(x 6) D (x + 2)(x 6)
4) 181. Suprastine , gausime: trupmena (x x 2 16
2

ir

3x 2 (x 1)

bendrasis vardiklis? A 2x(x 1) B 3x 2 (x 1) C 6x 2 (x 1) D x 2 (x 1)


x B x3 1 5 B y x C x 1 3x 2 D x 1

4 A1 B x x +4

x 4 C x 16

D x 2x 4
B x A

166. 167. 168. 169.

2x x 1

x = + x 1 +1 2yy =

2x 2 A x 1 2 A y y a 2 +3 A a(a +1)

182. Kuris reis kinys nurodo trikampio ABC plota ?


A
x2 2

x2 4

13 2x

2 x2 2

2x
x C

3y 1 y a 3 a +1 5 x 7

2 C y+ y 1 C a+ a

D1
a 2 6a D 4 (a +1) 4x +28 C (x 7)(x +7) x +7 D 5 14

3 = +a 1 = x+ 7

B a(aa +1)

183. Kuris reis kinys nurodo stac iakampio ABCD perimetra ?


A 2x + 3 B 2x + 6 C x(x + 3) D 4x + 6

B x A x+3

C D

4x +42 A (x + 7)(x 7)

6x +42 B (x 7)(x +7)

54

Trupmeniniai raidiniai reikiniai


PASITIKRINAME 190. 1) Apskaic iuokite kvadratinio trinario reiks me .
a) x 2 + 2x 15, kai x = 5; x = 4; x = 3; x = 3; b) x 2 3x 4, kai x = 1; x = 0; x = 1; x = 4. 2) Nustatykite to trinario s aknis. trinariu A, B ir C turi vienintele 191. Kuris is kvadratiniu akni ? turi dvi skirtingas s neturi? s aknis? s aknu 2 a) A x + x + 2 B x 2 16x + 64 C x 2 11x + 18 b) A x 2 9x + 20 B 2x 2 5x + 7 C x 2 + 22x + 121

55

184. Apskaic iuokite trupmenos reiks me .


x , kai x = 5, x = 0, x = 1; a) x + 4 x c) x3 +5 , kai x = 1, x = 1, x = 0; 7 b) x x , kai x = 1, x = 6, x = 7; 2 1 d) x x 2. 2 , kai x = 1, x = 1, x =

185. Su kuriomis y reiks me mis trupmena neturi prasme s?


y y y 7 3y a) 8+ y ; b) y 2 ; c) 2y +12 ; d) y(y +1) .

192. Ar kvadratinis trinaris is skaidomas dauginamaisiais?


a) x 2 + 2x 15; d) x 2 4x 9; a) x 2 + 2x 8; b) x 2 + 2x + 15; e) x 2 10x + 25; b) x 2 6x 7; e) x 2 + 0,4x 0,21; c) x 2 4x + 9; f) x 2 10x + 26. c) x 2 + 3x 18; f) 3x 2 + 8x 3.

186. Su kuriomis a reiks me mis trupmenos reiks me lygi 0?


a(a 9) 7 a a +15 a) a + a ; b) a 4 ; c) 2a 2 ; d) a +3 .

193. Kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais.


y3 d) 51 ; 17y 2
2 2x ; h) xx 2+ 4 m l) 8 m8 .

187. Suprastinkite trupmena .


x3 a) 24 8x ; +2 ; e) 2x2 9 i) xx 2 81 ; x2 ; b) 12 36x 3 12 f) 4x x 3 ; x 9 ; j) x +3 14y c) 28 ; y2
2 100 g) xx +10 ;

d) 2x 2 + 5x 3;

194. Kvadratinis trinaris turi viena akni . Apskaic iuokite ja trinari s , o tada kvadratini
is skaidykite dauginamaisiais. b) x 2 + 5x + 6,25; a) x 2 26x + 169;
1 d) x 2 + 2 5 x + 25 ;

y +7 k) y 7 ;

c) x 2 3x + 2,25; f) 9x 2 + 12x + 4.
x 2 +2x 24 ; c) x 2 +10x +24 y f) 6y4 . +4y 2
2

188. Sude kite (atimkite) trupmenas.


2 a) 11 m + m; 5 + 3; e) x x2 1; i) 8 + a 3 b) 22 y y; 9 4; f) y 2 y 2; j) m m x + 2 ; c) x 5 x 5 a 3 g) a5 1 + a ; 6 3y ; k) y 3 d) 2aa +2 2a +2 ; y 7 h) y5 +2 y 2 ;

e) 4x 2 20x + 25;
81 ; b) x 2x +2x 63
2

195. Suprastinkite trupmena .


2 x 90 a) xx 2 100 ; 2 +2,5y +1,5 d) y ; y 2 +0,5y 1,5

l) 32 x 4x .

3y 3 e) 3 ; y 2 3

189. Sudauginkite (padalykite) trupmenas.


a) d) g) j)
10 3 ; x x2 a a2 a 5 a +5 ; m : m; m2 +1 6 x3 x +1 x +1 x 2 ;
2

196. I sitikinkite, kad su visomis galimomis x reiks me mis lygybe yra teisinga.
c) f) i) l) o) s)
m+2 m2 ; 4m 3m 3 : 5 ; y +1 y 1 3a a 2 a 2 6a ; (m+3)3 6m2 ; (m 3m3 +3)2 2 (x 7) 7)3 : (x7 ; x x2 x 2 4x 8 ; 2 x 4 x 2 5 = x 5; b) x 11 = 1 . a) x 2 11 x +5 x +11

b) e) h) k)

4y 2y 5 3 ; 4 7 a +2 : a ; 14 : x ; x 2 x 2 +1 (y 2)2 4y 2 12y y 2 ;

0 skaic padaugine 197. Sugalvota iu 2 ir ate me iaus kvadrata nelygu is sugalvoto skaic , o tada gauta skaic iaus, kuris yra 2 vienetais maz esnis uz rezultata padalije is , pries sugalvota , gauname skaic iu inga ji sugalvotajam. Ar teisingas s is teiginys? Atsakyma skite. pagri

2m m) mm 2 +1 : m2 +1 ; 4 (y +4)2 p) y + y : 4y 3 ; 6 10m t) 2m 5 9m27 ; +1 a 2 +a z) a a 1 : a 2 1 ;

2 +3 : a 2 +3 ; n) a 3 6a 2 2 1 a2 ; r) a a 2 a +1 2 15x ; u) 2x 58 x +2 2 4x : x 4 ; q) x 4 8x

m m2 25 v) 5 m : 7m2 ; 3x : 9x 2 . w) 2x 3 4x 2 9

Kartojame tai, ko prireiks 3 skyriuje


: 198. Raskite du skaic ius, kuriu a) suma lygi 20, o skirtumas lygus 4; b) suma lygi 30, o vienas skaic ius 5 kartus didesnis uz kita . sistemos sprendini 204. Apskaic iuokite lygc iu . a) d) x + y = 7, x y = 5; 4x + 3y = 5, 3x + 4y = 2; b) e) 2x y = 15, 3x + y = 10; 2x 5y = 11, 3x + 2y = 12; c) f) x 2y = 1, 2x y = 0; 9y + 4x = 5, 3x + 7y = 2.

199. 5 puodeliai ir 4 le ks tele s is viso kainuoja 12 Lt, o 4 puodeliai ir 5 le ks tele s


is viso kainuoja 12 Lt 30 ct. Kiek kainuoja vienas puodelis ir viena le ks tele atskirai? buvo dvigubai daugiau negu antrojoje. Kai is 200. Pirmoje de z e je obuoliu pirmos , o is de z e s pae me 5 kg obuoliu antrosios 10 kg, tai pirmoje de z e je liko tri negu ju liko antrojoje. Kiek kilogramu obuoliu buvo gubai daugiau obuoliu ? kiekvienoje de z e je is pradz iu

201. Mantas mete i taupykle s monetas ir surinko 26 litus. Kiek tik 50 ct ir 20 ct verte
yra taupykle ? kokios verte s monetu je, jei is viso joje yra 100 monetu miestu tuo pac 202. Is skirtingu iu metu vienas pries ais kita vaz iavo du automobiliai. is Vieno automobilio greitis yra 80 km/h, kito 85 km/h. Koks atstumas yra tarp , jei automobiliai susitiko po 2 h 12 min? miestu

203. Remdamiesi bre z inio duomenimis, apskaic iuokite x reiks me .


a) S = 40 m
2

b) S = 62,5 cm x cm d) B S
ABC 2

x+3m c)

x 7,5 cm

xm

= 28 m

x+

2x
X

2y

x + 3 dm

S = 30 dm

x 1 dm

2x 1 m

x+4m

56

y=

57

3 skyrius
vejai Z vejai motorine valtimi plaukiojo upe, kurios te Z kme s greitis lygus 2 kilometrams per valanda . (kranto atz 1 uduotis. Kiek kilometru vilgiu) per 2 valandas pasroviui nuplauktu lygus 10 kilometru per valanda z vejai, jei valties savasis greitis bu tu ? 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5.

Trupmenins lygtys
f(x) Sprendiame trupmenines lygtis g ( x ) = 0 Sprendiame sudtingesnes trupmenines lygtis Sprendiame judjimo udavinius Sprendiame darbo udavinius Lygi sistemos, kuri tik viena lygtis yra tiesin Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
Trupmenin lygt sprendiame kitaip Lygtys su moduliais

60 62 64 66 68 70 72 74 76 78 80

v = vs + vu

vs

vu

plaukti valtis, kad per 3 valandas pries 2 uduotis. Kokiu savuoju greic iu ture tu 24 kilometrus? srove nuplauktu

Testas Pasitikriname (atsakymai 145 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 4 skyriuje

vs

v = vs vu

vu

iame skyriuje mokysims sprsti lygtis, kurias galima urayti taip: f(x) g ( x ) = 0; ia f ( x ) ir g ( x ) yra reikiniai su vienu kintamuoju.

vejai is 3 uduotis. Z plauke is stovyklaviete s pasroviui ir apsisuke z o atgal. gri Plaukdami jie uz truko 5 valandas ir is viso nuplauke 48 kilometrus. Koks buvo valties savasis greitis?

` kuri neinomasis yra vardiklyje. Mokysims sprsti lygtis,


vu

Nagrinsime tekstinius udavinius, kuriuos sprendiant gaunama ` lygtis. ` trupmenin ` sistems, kuri viena lygtis yra tiesin, Mokysims sprsti lygi ` o kita netiesin.

58

59

60

Trupmenins lygtys
f (x) =0 g(x)

61 205. Su kuriomis x reiks me mis trupmena neturi prasme s?


x ; b) 2x ; c) x 4 ; d) x +4 . a) x 10 x 2 2x 3x 2 12 x 2 x 12 206. Su kuriomis x reiks me mis trupmena lygi 0? x x 7 x 2 +6x x 2 7x +10 . a) x5 1 ; b) x ; c) x 6 ; d) x 5 207. Is spre . skite lygti

3.1. SPRENDIAME TRUPMENINES LYGTIS

1 uduotis. Raskite x reiks mes, su kuriomis trupmena neturi prasme s, ir x reiks mes, su kuriomis trupmenos reiks me lygi 0.
3 x 1 x 2 x 2x 2 +x a) x x ; b) x +1 ; c) x 2 +x ; d) x 2 1 .

2 4x x 2 64 81x 2 x 2 5x +6 = 0. a) 2x x 2 = 0; b) x +8 = 0; c) x 9 = 0; d) x 2

Isprskime lygt

t. y.

2 uduotis. Is spre . skite lygti


x = 0; b) x +5 = 0; c) x 2 +x = 0; d) x 2 1 = 0. a) x + x 3 x 2 x 2x 2 +x

neturi. 208. I sitikinkite, kad lygtis sprendiniu

x +2 = 0; a) 2 x +4 3x +12 = 0; d) x 2 +3x 4

x 11 = 0; b) 3 x 33 2x 22 e) x 2 = 0; 22x 121
2 6x +8 = 0; b) x x 2 +2x 8 2 10 = 0; e) 2x

14 c) xx 2 196 = 0; +20 f) x 2 +x = 0. 40x +400


2 2x 15 = 0; c) x x 2 3x 18

209. Is spre . skite lygti


2 4x +3 = 0; a) x + x +1 2 3 = 0; d) x

x+ 3

x+ 5

2x 2 +x 1 = 0. f) 3 x 2 +2x 1

62

Trupmenins lygtys
210. Raskite x reiks mes, su kuriomis trupmenos:
5 a) x me lygi 2; x reiks 2 reiks me lygi 5; c) x 3 3x b) 4+ me lygi 1; x reiks x 2 +1 reiks d) 3 me lygi 1. x 1
2

63

3.2. SPRENDIAME SUDTINGESNES TRUPMENINES LYGTIS 1 uduotis. Raskite x reiks mes, su kuriomis trupmenos:
3 1 1 reiks a) x me lygi 2; b) x me lygi 3; c) 2xx me lygi 1. x reiks x +1 reiks

211. Is spre . skite lygti


4+3x x 4 a) 2x9 +1 = 3; b) x = 1; c) x = 5; d) 3x 5 = 6. reiks 212. Su kuriomis y reiks me mis trupmenu me s yra lygios? 4 7 5 2 8 4 a) y +1 ir y +4 ; b) y 3 ir y +4 ; c) y 1 ir y 2 ;

3 d) y 3 ir y ;

y e) 49 ir 41 y;

2 ir 2 . f) y + 2 (y +2)2 3 + 4 = 1; b) x + x 3 21 d) x +1 x16 2 = 1; 6 7 5 = 0. f) x 3 x +3

213. Is spre . skite lygti


1 + 2 = 1; a) x x +2 2 3 = 1; c) x 1 + x + 1 6 7 1 = 0; e) x 2 x +2

2 uduotis. Is spre . a) skite lygti

4 x

2 2 = 0; c) 3 = 1. + 2 = 0; b) x 1 2x

Sprsdami trupmenin lygt, pirmiausia j pertvarkome toki:

214. Kam lygios stac iakampio kras tine s (P stac iakampio perimetras)?
a) P = 20 m 12 x 5 x+1 b) P = 16,4 cm 7 x3 6 x+1

64

Trupmenins lygtys
va215. Autobu ` sas, vaz iuodamas pastoviu greic iu, nuvaz iavo 120 km. Jei jis bu tu uz maz z iave iu, tai kelyje bu tu truke iu iau. s 12 km/h didesniu greic s 20 minuc Kokiu greic iu vaz iavo autobusas?

65

3.3. SPRENDIAME JUDJIMO UDAVINIUS

. Pirmus 4 kilometrus ji e Uduotis. Rita per 4 valandas nue jo 10 kilometru jo 1 kilometro per valanda esniu greic iu negu paskutinius 6 kilometrus. Kokiu greic iu maz Rita e jo paskutinius 6 kilometrus?
4 km ? km , ?h h 6 km ?? km , ?? h h ? ??

A ir B yra 1600 km. Le 216. Tarp miestu ktuvas is Ai B skrido 80 km/h didesniu greic iu negu atgal is Bi A. Is Ai B le ktuvas nuskrido 1 valanda greic iau negu is B i A. Kokiu greic iu le ktuvas skrido is Ai B ir kokiu greic iu jis skrido is Bi A? pasroviui ir tiek pat pries 217. Valtis per 7 valandas nuplauke 20 kilometru srove . Upe s te kme s greitis yra 3 km/h. Raskite valties greiti stovinc iame vandenyje.

4 km
4h v km , v h

6 km
6 h (v 1) km , h v1

Sprendimas.

218. Valtis nuplauke 12 km pasroviui ir tiek pat pries srove viso kelione je valtis . Is
uz truko 1 h 40 min. Raskite srove s greiti , jei valties greitis stovinc iame vandenyje lygus 15 km/h.

66

Trupmenins lygtys
. Kuri baseino dalis bus 219. Atsukus c iaupa , baseinas pripildomas per 15 valandu pripildyta per 1 h? 5 h? 15 h? . Kuria 220. Meistras turi pagaminti 120 detaliu jis jau atliko, jei pagamino darbo dali ? 60 detaliu ? 120 detaliu ? 20 detaliu

67

3.4. SPRENDIAME DARBO UDAVINIUS

221. Te vas nudaz o siena iau negu su nus. Dirbdami kartu, jie ta 5 valandomis greic
, dirbdamas vienas, ta siena o per 6 h. Per kiek valandu o nudaz siena nudaz te vas?

Uduotis. Mama su Monika, dirbdamos kartu, pasodino ge les per 4 valandas. Jei sodinusi viena, tai bu uz mama ge les bu tu tu trukusi 6 valandomis trumpiau, negu bu tu tas ge uz trukusi Monika, tas ge les sodindama viena. Per kiek valandu les pasodintu Monika, dirbdama viena?
per x valandu . 1) Tarkime, kad viena Monika ge les pasodintu Tada mama, dirbdama viena, uz truktu x ... valandas. 2) Uz ras ykime, kuria per 1 valanda darbo dali padaro Monika:
1 . x .

222. Dvi brigados, dirbdamos kartu, kelia gali suremontuoti per 6 h. Per kiek laiko
kiekviena brigada, dirbdama atskirai, jei pirmoji brigada s i kelia suremontuotu 16 h greic ta iau negu antroji? darba atliktu

223. Atsukus du c iaupus, baseinas pripildomas vandens per 2 h. Pirmuoju c iaupu


baseinas baseinas pildomas 3 valandomis ilgiau negu antruoju. Per kiek valandu pripildomas antruoju c iaupu?
2h (? + 3) h ?h

, t. y.

224. Te vas griovi gali is kasti per 8 h, o su nus per 12 h. Per kiek laiko ta griovi
3) Uz ras ykime, kuria per 1 valanda darbo dali padaro mama:
1 x ... .

gali is kasti te vas su su numi, dirbdami kartu? . Pirmasis ekskavatorius dirbo 1 1 225. Du ekskavatoriai duobe kase per 12 dienu is 2 ta is karto didesniu nas umu negu antrasis. Per kiek dienu tu kase duobe bu s antrasis ekskavatorius, dirbdamas vienas?

4) Uz ras ykime, kuria per 1 valanda darbo dali padaro mama su Monika, dirbdamos kartu:
1 x 1 . + x ...

226. Du staliai pagamino po 24 ke des. Pirmasis stalius per diena pagamindavo 2


per diena ke de mis daugiau negu antrasis. Kiek ke dz iu pagamindavo pirmasis stalius, jei jis ke des gamino 1 diena maz iau negu antrasis?

5) Visa darba (= 1) Monika su mama padaro per 4 h. Vadinasi,


1 x 1 + x ... 4 = 1.

227. Te tis su mama, dirbdami kartu, kambari gali is klijuoti tapetais per 3 h 45 min.
4 valandomis greic Te tis vienas s i darba iau negu viena mama. Per kiek atliktu kambari te valandu tapetais is klijuotu tis, dirbdamas vienas?

68

Trupmenins lygtys
sistema 228. Is spre iu skite lygc . a) d) y 2x = 0, x 2 + y 2 = 10y ; y 2x = 5, y 2 + 4x = 10; b) e) x 2 y 2 = 8x, y = 3x ; x 2 2xy = 7, x 3y = 2; c) f) x = 2 + 5y, 2xy y = 7; 5xy x 2 = 9, 2y x = 3.

69

3.5. LYGI SISTEMOS, KURI TIK VIENA LYGTIS YRA TIESIN


je ius, gauname 15, o sude je iams atvirks tinius Uduotis. Sude du skaic tiems skaic
5 . Raskime tuos skaic ius. skaic ius, gauname 18

... .

...

lygc su dviem nez 3) Uz ras ykite dvieju iu inomaisiais sistema ia yta , atitinkanc apras situacija . 4) Is tiesine s lygties is sireiks kite kuri nors nez inoma ir is spre ji skite ta sistema keitimo bu du.

K K

paz 229. Viena inoma iu yme kite x , kita y . Tada pagal uz davinio sa nez skaic lyga lygc su dviem nez sudarykite dvieju iu inomaisiais (x ir y ) sistema sprende . Is sistema iuokite x ir y reiks mes. , apskaic dvieju skaic suma lygi 25, o ju sandauga lygi 100? a) Kokiu iu skirtumas lygus 22, o sandauga lygi 23. b) Raskite du skaic ius, kuriu dvieju skaic suma lygi 10, o ju kvadratu suma lygi 212? c) Kokiu iu skirtumas lygus 5, o ju kvadratu suma lygi 125. d) Raskite du skaic ius, kuriu dvieju skaic suma lygi 12, o jiems atvirks skaic suma lygi 3 e) Kokiu iu tiniu iu 8? skirtumas lygus 1, o jiems atvirks skaic f) Raskite du skaic ius, kuriu tiniu iu 9. suma lygi 20 ilgius, jei jo: 230. Apskaic iuokite stac iojo trikampio statiniu a) perimetras lygus 48 cm, o iz ambine lygi 20 cm; b) perimetras lygus 60 cm, o iz ambine lygi 25 cm.

70

Trupmenins lygtys
APIBENDRINAME
Aukso skaic ius Uz duokime toki is pirmo z vilgsnio keistoka klausima : Kurioje vietoje reikia lauz ti strypeli esnia , kad didesnioji dalis, palyginti su maz ja dalimi, nebu tu per daug didele , o palyginti su visu strypeliu, nebu tu per daug maz a?
d m

71

Trupmenine s lygtys Lygt` is, kurios nez inomasis yra trupmenos vardiklyje, vadinama trupmenine ` lygtim` i. Spre : sdami trupmenine lygti (x) 1) paras ome ja kaip f g(x) = 0; 2) randame nez inomojo (x ) reiks mes, su kuriomis f (x) = 0; 3) patikriname, ar su gautosiomis x reiks me , su kumis g(x) = 0. Jei yra x reiks miu riomis g(x) = 0, tai jas atmetame; 4) paras ome atsakyma . Jude jimo uz daviniai Sprendz iant jude jimo uz davinius, praverc ia kelio formule : s = v t; s kelias, v greitis, t laikas. s Is formule s gauname: v = s t , t = v. Plaukiant upe pasroviui ar skrendant pave jui, greitis z eme s atz vilgiu vpa = vsavasis + vupe s(ve jo) . Plaukiant upe pries srove ar skrendant pries ve ja eme s atz vilgiu , greitis z vpr = vsavasis vupe s(ve jo) . Darbo uz daviniai Sprendz iant darbo uz davinius, praverc ia darbo formule : A = d t; A darbas, d nas umas, t laikas.
A Is formule s gauname: d = A t , t = d. Lygc iu sistemos, kuriu tik viena lygtis tiesine lygc su dviem nez Spre iu inosdami dvieju maisiais sistema , kurios tik viena lygtis yra tiesine , t. y.

2 x(2x)

1 + 1; = 2 x 4

2 1 1 x(2x) 2x 4 = 0; 84x x(2x) = 0; 4x(2x) 8 4x 2x + x 2 = 0; x 2 6x + 8 = 0, x1 = 2, x2

= 4. Kai x = 2, tai 4x(2 x) = 0. Kai x = 4, tai 4x(2 x) = 0. x = 2 netinka. Atsakymas. x = 4.

Natu ralu lauz ti taip, kad, didesniosios dalies ilgi d padalije maz esniosios dalies is ilgio m, gautume ta , ka s ilgi d + m padalije didesniosios dalies pati ir visos lazdele is ilgio d , t. y. d+m d = . m d Pertvarkykime s ia lygybe : d m d = + , m d d d m =1+ . m d

per vaVaz iuojant v = 10 kilometru landa greic iu, per t = 3 valandas nu vaz iuojama s = v t = 10 3 = 30 . kilometru Jei valties savasis greitis lygus 10 km/h, o upe s te kme s greitis 2 km/h, tai greitis: pasroviui v = 10 + 2 = 12 km/h; pries srove v = 10 2 = 8 km/h.

d = x , tada m = 1 . Gauname lygti Paz yme kime m x d

1 x = 1+ . x per valanda Gaminant d = 10 detaliu ir dirbant t = 3 valandas, bus paga. minta A = d t = 10 3 = 30 detaliu

1 uduotis. Is spre ia . I sitikinkite, kad skite s lygti


1+ 5 d = 1,6. m 2

x y = 2, x 2 + y 2 = 100; x = 2 + y, (2 + y)2 + y 2 = 100; y 2 + 2y 48 = 0, y1 = 8, y2 = 6; x1 = 6, x2 = 8. Atsakymas. (6; 8), (8; 6).

Atsakymas i reikia lauz ti toje vietoje, kad didesnioji dalis bu tu klausima . Strypeli maz daug 1,6 karto ilgesne uz maz esnia . ja dali

2 uduotis. Kur reikia lauz ti strypeli , kurio ilgis lygus 1 m?


?m
?? m

ax + by = c (a , b ir c skaic iai), is tos lygties is sireis kiame kuri nors nez inoma ir ta rais ka ras ome i kita ji is i sistemos lyg sistema ti . Taigi lygc iu iame keitimo sprendz bu du.

1m

72

Trupmenins lygtys
SPRENDIAME 240. Baseinas itekamuoju vamzdz iu pripildomas per 12 h. Pripildytas baseinas is tekamuoju vamzdz iu is tus tinamas per 30 h. Esant tus c iam baseinui, abu vamzdz iai (i tekamasis ir is tekamasis) buvo atidaryti vienu metu. Per kiek laiko baseinas prisipildys vandens?
12 h 30 h ?h

73

spre . 231. Is skite lygti


2x 8 = 0; a) x 2 16
2 x 30 = 0; d) x x 2 +x 30 3x g) x 14 x +2 = 0;

0,5x 2 +x b) 0 = 0; ,25x 2 1 +25 e) xx 2 625 = 0; h) 712 x x = 0;

3x +6 c) 4x 2 = 0; +4x +1 x 2 7x +3 = 0; f) 2 2x 2 3x 2 3 + x = 8 ; i) x + 2 x 2 x 2 4

x + 1 = 80 ; k) 7x = 2 ; j) x 4 x +4 18 7x x 2 16

1 x 2 4 l) x x +1 x 3 + x 2 2x 3 = 0.

. Pirmasis dar241. Trys darbininkai, dirbdami kartu, is mu rija siena per 20 valandu ta ilgiau negu antrasis bininkas, dirbdamas vienas, mu rytu siena 19 valandu du kartus ilgiau, negu trec darbininkas, o antrasis mu rytu iasis darbininkas, dirb kiekvienas darbininkas, dirbdadamas vienas. Per kiek laiko ta mu rytu siena is mas vienas? sistema 242. Is spre iu skite lygc . a) c) x y = 1, x 2 xy = y 2 19; x y = 5, x 2 3xy = y 2 + 13; b) d) x 2 + y 2 = 37 + xy, x + 3 = y; x y = 1, x 2 + y 2 2xy = 5y 44.

232. a) Trupmenos vardiklis 4 vienetais didesnis uz jos skaitikli . Jei tos trupmenos ir
skaitikli , ir vardikli padidintume vienetu, tai gautume trupmena , kuri lygi Raskite pradine trupmena . b) Trupmenos skaitiklis vienetu didesnis uz vardikli . Prie skaitiklio pride je 3, o prie vardiklio pride je esne uz 18, gauname trupmena , kuri yra vienetu maz pradine trupmena? trupmena . Kokia yra pradine c) Trupmenos vardiklis yra 5 vienetais didesnis uz skaitikli . Jei prie skaitiklio pride sime 14, o is vardiklio atimsime 1, tai gausime trupmena c ia , atvirks duotajai. Kokia yra duotoji trupmena?
1. 2

233. Per 8 valandas valtis nuplauke 22,5 km pries srove s ir 28,5 km pasroviui. Upe
te kme s greitis lygus 2,5 km/h. Koks yra valties savasis greitis? prieplauku A ir B lygus 80 km. Garlaivis mars 234. Atstumas tarp upe je esanc iu ruta ABA nuplauke per 8 h 20 min. Upe s te kme s greitis lygus 4 km/h. Koks yra garlaivio greitis stovinc iame vandenyje?

: 243. Raskite du skaic ius, kuriu a) suma lygi 29, o sandauga lygi 180; suma lygi 89; b) suma lygi 3, o kvadratu 5. skaic suma lygi 12 c) suma lygi 10, o jiems atvirks tiniu iu ilgius, jei viena jo kras 244. a) Raskite stac iakampio kras tiniu tine 14 cm ilgesne uz kita istriz aine lygi 26 cm. , o b) Stac iakampio sklypo plotas lygus 24 arams, o ji juosianc ios tvoros ilgis lygus 200 m. Koks yra sklypo ilgis ir plotis?

235. Motorine valtis nuplauke 46 km upe pasroviui ir 10 km ez eru per 2 h 30 min.


Koks yra valties savasis greitis, jei upe s te kme s greitis lygus 3 km/h?

236. Kateris, plaukdamas upe 12 km pries srove o tiek laiko, ir 5 km pasroviui, sugais
reike kiek bu tu je ere 18 km. Koks yra katerio greitis ez ere, jei upe s nuplaukti ez te kme s greitis lygus 3 km/h? vejys is 237. Z prieplaukos is plauke valtimi pries srove . Nuplauke s 9 km, jis nustojo irkluoti ir prade jo z vejoti. Prae jus 8 valandoms nuo is plaukimo momento, srove valti atnes e atgal i prieplauka s te kme s greitis, jei valties savasis . Koks yra upe greitis lygus 6 km/h? buve 238. Automobilis nuvaz iavo 160 km. Jei jo greitis bu tu esnis, tai s 20 km/h maz uz kelyje jis bu tu truke iu vaz iavo automobilis? s 40 min ilgiau. Kokiu greic iandien traukinys 720 km atstuma 239. S iavo 10 km/h didesniu greic iu negu vakar, vaz tode l ta veike 1 valanda greic iau. Kokiu greic iu traukinys vaz iavo atstuma jis i vakar? . 245. Darbininkas ir jo mokinys, dirbdami kartu, baseina valyti per 12 dienu gali is As tuonias dienas baseina kartu. Tada mokinys susirgo, o baseina jie vale valyti . Per kiek dienu darbininkas baige vienas darbininkas. Tam prireike 5 dienu baseina is valytu , dirbdamas vienas?

246. Ignas ture jo 3 vienodo ilgio pagaliukus. Viena pagaliuka jis patrumpino 1 cm,
pagaliuku Ignas sude o kitus du po 2 cm. Is gautu jo trikampi . Pasirodo, kad gautasis Igno trikampis statusis. Koks yra to trikampio perimetras ir plotas?

74

Trupmenins lygtys
Trupmenine iame kitaip lygti sprendz Lygtys su moduliais

Besidomintiems

75

trupTrupmenine galima spre lygti sudaranc iu lygti sti abi lygties puses dauginant is bendrojo vardiklio, t. y. trupmenine menu keic iant sveika lygti ja lygtimi.

248. Uz ras ykite reis kini be modulio z enklo.


a) |x | + 2, kai x 0; b) 5 |x |, kai x < 0; e) |x | 2x + 3, kai x 0; c) |x 1|, kai x 1; 5; d) |3 + x |, kai x < 3; f) |x + 5| + 7, kai x

g) 8 |x 5|, kai x < 5; h) 3x |3x + 2|, kai x

2 3 ; i) |2x 5| + 2x , kai x < 2,5.

249. Is spre . skite lygti


a) |x | = 7; bend247. Is spre abi jos puses daugindami is lygties trupmenu skite trupmenine lygti rojo vardiklio. 2 1 = 3; b) x 1 + 3 = 5; c) 3x x = 0. a) x x 2 2x x +1 x 1 x +1 d) |5 x | = 1; g) |2x 7| = 4; j) |5 x | 3 = 0; b) |x + 3| = 2; e) |x + 1| = 0; h) |3 5x | = 1; k) 6 |2x + 3| = 1;
.

c) |x 4| = 3; f) | x 1| = 6; i) | 3x 1| = 0; l) 4x = | 3 x | + 7.

randame

250. Is spre . skite trupmenine lygti


1 = 1; a) |x | 1 = 1; d) |x x 1| 1 = 1; b) |x 3| 5 x| 1 e) 3x|+ 10 = |x | ; x 1| f) | |2x | = x .

c) |2x1 +1| = 5;

76

Trupmenins lygtys
TESTAS
jis nuvaz 255. Per 2 h automobilis nuvaz iavo 142 km. Kiek kilometru iuos per 3 h, vaz iuodamas tokiu pat greic iu? A 426 km B 213 km C 710 km D 206 km

77

me mis trupmena neturi prasme s? 251. Su kuriomis kintamojo x reiks


x a) x3 1 x 1 b) 2 3x +1 x 1 c) x 2 +x 5x d) x 2 2x +1 1 e) x x 2 4 x f) 5 x2
2

A 3 B 1 C 0 D 1 A 1 3
1 B 1 3 C 2 D 0 A 0 B 1 C 1 D 0 ir 1

256. Valties greitis stovinc iame vandenyje yra 12 km/h. Koki atstuma per 3 h nuplauks valtis, plaukdama pasroviui, jei srove s greitis lygus 4 km/h? A 36 km B 24 km C 38 km D 48 km

A 1 B 5 C 5 ir 1 D 1 ir 5 A 1 ir 1 B 2 ir 2 C 1 ir 2 D 1, 1, 2 ir 2 A 0 B 5 C 0 ir 5 D 5 ir 5
1 A0 B1 C 1 3 D 3 A 14 B 15 C 15 ir 14 D 14 ir 15

257. Valties greitis stovinc iame vandenyje yra 20 km/h. Koki atstuma per 5 h nuplauks valtis, plaukdama upe pries srove s greitis lygus 3 km/h? , jei srove A 100 km B 115 km C 85 km D 75 km

258. Valties greitis pasroviui yra 20 km/h, o pries srove 16 km/h. Srove s greitis
lygus: A 1 km/h B 2 km/h C 3 km/h D 4 km/h pave 6 km, o jei jis eitu pries 259. Jei z mogus eitu jui, tai per 1 valanda jis nueitu 4 km. Kiek kilometru nueitu z ve ve ja mogus per 2 h, jei nebu tu jo? , tai nueitu A 10 km B 12 km C 8 km D 4 km

252. Su kuriomis kintamojo x reiks me mis trupmenos reiks me lygi 0?


x a) x3 1 15 b) x 14+x
2 3x c) xx 1

A 0 ir 1 B 0 ir 1 C 0 ir 3 D 0 ir 3 A 0 ir 1 B 3 ir 3 C 1 ir 3 D 0 ir 3 A 2 ir 2 B 2 ir 0 C 0 D 2, 0 ir 2 A 3 ir 2 B 3 ir 2 C 3 ir 3 D 3 ir 2 A 0 B 0 ir 7 C 7 ir 7 D 0 ir 7 A1 B 1 3 C 1 D
1 3

260. Per tris valandas automatas pagamina 225 detales. Reikia pagaminti 1000 de. Kiek dar detaliu turi pagaminti automatas, jei jis jau dirbo 8 valandas? taliu A 600 B 800 C 675 D 400

d) e) f)

x 2 9 x +1 x 2 2 x x 2 +x 6 x 3

261. Kai vienu metu atsukti 5 vienodi c iaupai, tai baseinas pripildomas per 42 min.
Per kiek laiko baseinas pripildomas 6 tokiais c iaupais? A 35 min B 30 min C 50,4 min D 20 min

253. Kurie skaic iai yra lygties sprendiniai?


+7) =0 a) x(x x 2 49 1 b) x x =2 2 c) x + x =x 4 d) x 4 = x 1 = 2 e) x 3 x 2
2 4 f) x x +2 = 1 x =2 g) x + 10

262. Trejomis vienodomis stakle mis uz duotis atliekama per 6 h. Per kiek laiko ta
uz duotis atliekama dvejomis tokiomis stakle mis? A 8h B 5h C 2h D 9h dvieju skaic suma lygi 8, o ju sandauga lygi 15? 263. Kokiu iu A 4 ir 2 B 16 ir 2 C 3 ir 5 D 3 ir 5 dvieju skaic skirtumas lygus 7, o ju sandauga lygi 6? 264. Kokiu iu A 6 ir 1 B 1 ir 6 C 1 ir 6 D 1 ir 6 y 2x = 0, sprendiniai yra: x2 + y = 8 A (2; 4), (4; 8) B (2; 4), (4; 8) C (2; 4), (4; 8) D (0; 0), (0; 8) x y = 2, sistemos 266. Lygc iu sprendiniai yra: x+y =3 sistemos 265. Lygc iu A (2; 1), (2; 1) B (2; 1), (1; 3) C (2; 1), (1; 2) D 4; 1 2 , (2; 3)

A 2 ir 1 B 2 ir 1 C 2 ir 1 D 2 ir 1 A 1 ir 1 B 2 ir 2 C 3 ir 3 D 4 ir 4 A1 B2 C3 D4 A1 B2 C3 D4 A 10 B 20 C 10 D 0

? 254. Kuri lygtis neturi sprendiniu


(x 3)2 2 x +1 x a) x + x = 0; b) x 3 = 0; c) x 1 = 0; d) x 1 = 0.

A a) B b) C c) D d)

78

3
a)

Trupmenins lygtys
PASITIKRINAME 276. Per 5 valandas kateris nuplauke 60 km pries srove ir 60 km pasroviui. Kokiu
savuoju greic iu plauke kateris, jei srove s greitis yra 5 km/h?

79

me trupmena neturi prasme s? 267. Su kuria x reiks


7x x 7 ;

b)

x +9 ; x

c)

x +6 ; x 2 36

d)

x 4 . x 2 8x +12

277. Turistas per 2 valandas nue jo 3 km plentu ir 6 km vies keliu. Plentu jis e jo
2 km/h didesniu greic iu negu vies keliu. Kokiu greic iu turistas e jo vies keliu?

268. Su kuria x reiks me trupmenos reiks me lygi 0?


x x 15 x 2 81 x 2 10x +25 . a) x8 +8 ; b) 15x ; c) x +9 ; d) x +1 269. Su kuriomis x reiks me mis trupmenos reiks me lygi 1?

278. Mokiniai ture jo pasodinti 75 medelius. Kuria jie atliko, jei pasodino darbo dali
? 25 medelius? 75 medelius? 15 medeliu ta 279. Du daz ytojai, dirbdami kartu, siena o per 3 dienas. Per kiek dienu nudaz kiekvienas daz 8 siena ytu ytojas, dirbdamas vienas, jei pirmajam reike tu nudaz daugiau negu antrajam? dienu tuos medelius 280. Senelis su anu ku medelius pasodino per 4 dienas. Per kiek dienu pasodine bu tu kas, dirbdami atskirai, jei senelis medelius s senelis ir per kiek anu 15 dienu trumpiau negu anu sodintu kas? . Kuri baseino dalis pripildoma per 6 281. Baseinas pripildomas per 30 valandu 0; ? 30 valandu ? valandas? 10 valandu

a)

x 3 ; 2x

b)

x +12 ; 3x

c)

x 2 25 ; x +5

d)

x 2 12x +36 . x2

neturi. 270. I sitikinkite, kad lygtis sprendiniu


x 6 x +7 x 5 a) x(xx +1) = 0; b) 2x 12 = 0; c) x 2 49 = 0; d) x 2 10x +25 = 0. 271. Is spre . skite lygti

a) e) i)

10x x +10 = 0; x 5 = 6; x 1 = x; x 1

b) f) j)

x 10 = 10x 2x +6 = x 2 = x; x 2

0; 3;

c) g) k)

x 2 144 = 0; 2x +24 5x 2 = 6; x x = x; x 1

d) h) l)

x 2 3x 10 = x 5 8 = 2; x 3 5x 2x 1 = 4x .

282. Pirmuoju vamzdz iu baseinas pripildomas per 6 valandas, o antruoju per 10


. Per kiek valandu baseinas pripildomas abiem vamzdz valandu iais? basei283. Dviem vamzdz iais baseinas pripildomas per 7 h 12 min. Per kiek valandu nas pripildomas kiekvienu vamzdz iu atskirai, jei z inoma, kad pirmuoju vamzdz iu jis pripildomas 6 valandomis greic iau negu antruoju? : 284. Raskite du skaic ius, kuriu a) suma lygi 5, o sandauga lygi 4; b) skirtumas lygus 1, o sandauga lygi 6; kvadratu suma lygi 13; c) suma lygi 1, o ju kvadratu suma lygi 25. d) skirtumas lygus 7, o ju a ir b ilgius, 285. Apskaic iuokite stac iakampio kras tiniu jei stac iakampio: 18 cm; a) plotas lygus 20 cm2 , o perimetras 46 m. b) plotas lygus 120 m2 , o perimetras a ir b 286. Apskaic iuokite stac iojo trikampio statiniu ilgius, jei trikampio: iz ambine lygi 10 cm; a) plotas lygus 24 cm2 , o b) i z ambine lygi 17 mm, o plotas lygus 60 mm2 . sistemos sprendinius. 287. Raskite lygc iu a) d) y = 3 x, x 2 y = 39; x y = 3, xy + 2 = 0; b) e) y = 4 + x, y + x 2 = 10; y 2x = 0, 12 3 = 1; y x c) f) x + y = 4, xy + 7 = 2; y 3x = 0, 2 1 1 y x = 2.
a b a b

reiks 272. Su kuriomis x reiks me mis trupmenu me s yra lygios?


2 ir 1 ; b) 7 ir 6 ; c) 10 ir 5 ; d) 7 ir 2 . a) x 1 x +2 x 6 x 7 3x +2 x 2 x +3 3x +2 273. Turistas nue jo 36 km per 6 valandas. Antra jo 3 kartus maz esniu ja puse kelio jis e greic iu negu pirma iu turistas e jo pirma ja . Kokiu greic ja puse kelio?

274. Autobusas nuvaz iavo 200 km per 3 valandas. Pirmuosius 160 km autobuso greitis buvo 2 kartus didesnis negu likusia . Kokiu greic iu autobusas kelio dali vaz iavo likusia kelio? dali

275. Valtis per 2 valandas upe nuplauke 8 km pasroviui ir tiek pat pries srove s . Upe
te kme s greitis lygus 3 km/h. Koks yra valties greitis stovinc iame vandenyje?

Kartojame tai, ko prireiks 4 skyriuje


288. Nustatykite sandaugos a b z enkla , kai:
a) a > 0, b > 0; c) a > 0, b < 0; a) x 2 + 6x ; d) g) x2 16; 72; 2x 2 b) a < 0, b > 0; d) a < 0, b < 0. b) 2x 2 x ; e) h) 4x 2 x2 9; 10x + 25; c) 5x 2 + 10x ; f) 25 + 64x 2 ; + 49x 2 ; i) 16 56x tiese 292. Skaic iu je pavaizduokite skaic ius, tenkinanc ius nelygybe . a) x < 1; d) 0 < x a) (3; 2); d) [0; 6]; 4; b) x 3; c) 1 f) 6 x < 5; x 0. e) 3 < x < 2; b) [4; 0); e) 4 1 5 ; 1 ;

289. Is skaidykite dauginamaisiais.

293. Suras ykite visus sveikuosius skaic ius, priklausanc ius intervalui.
c) (1; 5]; f) (3,7; 0,8].

j) x 2 + 3x 10;

k) 2x 2 + 13x 7;

l) 3x 2 + 10x + 8.

tiese 294. Is spre s sprendinius pavaizduokite skaic iu je, o skite nelygybe . Nelygybe atsakyma ras ykite intervalu. uz a) x + 6 > 7; b) x 3 d) x 2 3 5 sprendini . a) 2x > 5; d) 4x 9; 5; 2; c) x + 1 < 4; f) x 3,1 < 2 5.

e) x + 1,8 > 2,7;

295. Is spre iausia iausia nelygybe s skite nelygybe . Nurodykite maz (didz ) sveika ji
b) 3x 1 3; c) 1 2 x < 0,8; f) 3 4x 0,75.

e) 0,5x > 6; b) x + 9 2; 3;

290. Is spre . skite lygti


a) 4 + 3x = 0; d) x(x 6) = 0; g) x 2 + 9x = 0; j) x2 100 = 0; m) 2x 2 + 3x 2 = 0; tiese c iu s dali .
a) 4 d) 0 5 X X e) 3 1 X b) 2 X f) 5 2 X c) 2 4 X

b) 2x + 7 = 0; e) 3x(8 + 5x) = 0; h) 5x x 2 = 0; k) 128 2x 2 = 0; n) 3x 2 13x 10 = 0;

c) 3 5x = 0; f) (2x 1)(x + 2) = 0; i) 6x + 4x 2 = 0; l) 48 + 3x 2 = 0; o) 2x 2 + 17x 21 = 0.

296. Is spre skite nelygybe .


a) 3x + 5 > 1;
1 d) 1 1 2x + 4 > 2; 3; g) x 2 +5

c) 4 3x < 2; f) 1 2 0,6; 5 2x x i) 2 5 < 1.

e) 2,4x 1,8
x 1 > 4; h) 3

297. Su kuriomis kintamojo reiks me mis reis kinio:


a) 3x + 2 reiks me s yra teigiamos? b) 10 y reiks me s yra neigiamos? c) 1 4x reiks me s yra neteigiamos? d) 5 + 2y reiks me s yra neneigiamos?

291. 1) Uz ras ykite nelygybe ir intervalu skaic ius, atitinkanc ius uz bru ks niuota skai-

298. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme ?


a) d) 5x 0,4; 7 3 5 x; b) e) 2 3 + 6x ; 1 2 x 8; c) f)
x 2

1,2; + 5.

x 4

ji 2) Nurodykite maz iausia ralu uz ras ytos nelygybe s sprendini . natu

80

81

4 skyrius
Kokios gali bu ti stac iakampio kras tine s? Paveiksle lyje pavaizduotas stac iakampis sklypas, kurio ilgis yra 5 metrais didesnis uz ploti . Stac ia kampio ploti metrais paz yme kime x , tada jo ilgis lygus x + 5 metrai.

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5.

Sprendiame tiesini nelygybi sistemas Sprendiame dvigubsias nelygybes Sprendiame kvadratines nelygybes a x 2 + b x > < 0 Sprendiame kvadratines nelygybes a x 2 + c > < 0 2 Sprendiame kvadratines nelygybes a x + b x + c > < 0 Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
Nelygybs su moduliais Trupmenins nelygybs

84 86 88 90 92 94 96 100 102 104 106

x+5

Uz ras ykime, kam lygus stac iakampio perime ` tras ir plotas:


P = (x + x + 5) 2 = (2x + 5) 2 = 4x + 10 (m); S = x (x + 5) = x 2 + 5x (m2 ).

Testas Pasitikriname (atsakymai 145, 146 puslapiuose) Kartojame tai, ko prireiks 5 skyriuje

f ( x ) g ( x ) > 0,

{ fg((xx)) >> 0, 0

arba

{ fg((xx)) << 0, 0.

iame skyriuje mokysims sprsti: dviej nelygybi su vienu neinomuoju sistems; dvigubsias nelygybs; kvadrtines nelygybs.

82

83

84

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


3; 0; 2 yra nelygybiu sistemos sprendiniai? 299. Kurie is skaic iu a) x 3, x < 2; b) 3 5x 3, 4x + 1 > 3; c) 2x + 5 < 2, 5 4x > 4; d) 2x + 8 > 1, 3x + 4 10.

85

4.1. SPRENDIAME TIESINI NELYGYBI SISTEMAS Uduotis. Koks skaic ius x gale jo bu ti sugalvotas, jei z inoma, kad:
a) prie to skaic iaus pride jus 5, gauta maz iau uz 13?
.

b) is to skaic iaus ate mus 2, gauta ne maz iau uz 4?


.

sistemos nelygybiu sprendinius pavaizduokite vienoje skaic tiese 300. Abieju iu je. intervala Tada uz ras ykite tos sistemos sprendiniu . x > 2, x < 0, x > 3, x 5, a) b) c) d) x > 4; x < 2; x < 1; x > 2; e) x x 4, 0.

c) prie to skaic iaus pride jus 5, gauta maz iau uz 13, o ate mus 2, gauta ne maz iau uz 4?
Reikia isprsti nelygybi sistem:

sistema 301. Is spre skite nelygybiu . a) e) 2x 12 > 0, 3x > 9; x + 4 2, 3x 6; b) f) 5x < 10, 2x 3 < 4; 0,5x > 1, x 6 4; c) g) 2x 9 < 0, 12 3x ; 3x + 2 8, x 1 3; d) h) 6 3x > 2x, 9 + 6x 3x ; x 1 > 0, 2x + 2 < 0.

sistemos nelygyb:
10 5
2

reis x 2 ir 0,5x + 1 reiks 302. Su kuriomis x reiks me mis abieju kiniu me s yra: a) teigiamos? b) neigiamos? c) neteigiamos? d) neneigiamos? padauginus is 303. Koks skaic ius buvo sugalvotas, jei, ta iu 2 ir is sandaugos skaic ate mus 1, gauta maz iau uz 14, o prie sugalvotam skaic iui pries ingo skaic iaus pride jus 2, gauta ne daugiau uz 7?

86

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


tiese 304. Dvigubosios nelygybe s sprendinius pavaizduokite skaic iu je ir uz ras ykite nelygybiu sistema intervalu. Uz ras ykite dvieju ia , atitinkanc ta nelygybe . a) 2 x 3; b) 0 < x 5; c) 3 x < 4; d) 3 < x < 1.
1 3

87

4.2. SPRENDIAME DVIGUBSIAS NELYGYBES

nelygybiu sistema, o tada is 305. Dviguba ras ykite dvieju spre ja nelygybe uz skite ta sistema . a) 3 < x + 1 < 5; b) 1 < x 2 4; c) 4 2x 6; d) 4 2x 9 < 1.

Uduotis.
Koks skaic ius x buvo sugalvotas, jei z inoma, kad, prie to skaic iaus pride jus 5, gauta daugiau uz 10, bet ne daugiau uz 13?
4 2

nelygybiu sistema. 306. Is spre skite dviguba ja nelygybe , nekeisdami jos dvieju a) 3 < x + 1 < 5; b) 4 nelygybiu Is spre ia skite sa lyga atitinkanc dviguba ja nelygybe , nekeisdami jos dvieju sistema. 2x e) 2 < 1 2x < 0; f) 1
x +7 3

6; c) 1 < x 2

3; d) 3 1.

2x + 7 < 4;

2x 3; g) 0 < 5 4

307. Su kuriomis x reiks me mis:


a) dvinario 2x 9 reiks me s priklauso intervalui [3; 0)? b) reis kinio 12 5x reiks me s priklauso intervalui (4; 4]? c) dvinario 0,5x + 11 reiks me s priklauso intervalui [6; 2]?

308. Nurodykite didz iausia iausia s sprendi ir maz sveikuosius dvigubosios nelygybe
nius. a) 4 2,5 6,5x 4; b) 10,5 < 10x 6 25,9.

padauginus 309. Koks sveikasis skaic ius buvo sugalvotas, jei z inoma, kad, ta iu skaic is 2 ir prie sandaugos pride jus 3, gauta ne maz iau uz 3, bet ne daugiau uz 9?

88

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


310. Is spre skite nelygybe .
a) x(x 2) > 0; d) x(5 + x) 0; b) x(x + 6) < 0; e) 5x(x + 1) > 0; c) x(3 x) 0; f) 3x(2 x) < 0.

89

4.3. SPRENDIAME KVADRATINES NELYGYBES ax2 + bx 0

1 uduotis. Nustatykite x reiks mes, su kuriomis sandauga


x (x 3) a) yra teigiama; b) yra neigiama.

311. Is spre skite nelygybe .


a) 4x 2 x > 0; d) 2x 2 + 7x g) 0,2x 2 3x 0; 0; b) x 9x 2 < 0; e) 4x 5x 2 > 0; h) 5x 1,5x 2 4x 2 + 10x ; c) b) x 2 e) 4x 16x ; x 2 ; 0; c) 2x 2 6x 0; f) x 2 + x < 0; i) 0,3x 2 2,4x > 0. x 7x 2 . 0,6x ; x 2.

312. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme ?


a) 5x x 2 ; b) 9x 2x 2 ; d)

313. Is spre skite nelygybe .


a) x 2 > 25x ; d) 0,5x 2 > 1,5x ; c) 0,3x 2 f) 2x

314. Su kuriomis x reiks me mis reis kinio


2 1 2 2 2 a) 0,6x 2 4x ; b) 1 2 x + 3x ; c) 5 x 0,1x ; d) 1,4x + 5 x ; reiks me yra: 1) lygi nuliui? 2) teigiama? 3) neigiama?

2 uduotis. Is spre skite nelygybe


x2 3x 0.

ji 315. Raskite maz iausia ralu nelygybe s sprendini . natu a) x 2 1,5x 0; b) 1,6x 2 2x > 0; c) 3x 0,5x 2 0.

316. Su kuriomis x reiks me mis trikampio plotas:


a) lygus kvadrato plotui? b) maz esnis uz kvadrato plota ? c) didesnis uz kvadrato plota ?
5 x x

padauginus is 317. Koks skaic ius buvo sugalvotas, jei z inoma, kad, ta iu vienetu skaic maz esnio skaic iaus, gautas teigiamas skaic ius?

90

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


318. Dvinari is skaidykite dauginamaisiais.
a) x 2 64; e) 0,04 x 2 ; b) 16x 2 9; f) 0,16x 2 36; b) x 2 9 < 0; f) 9x 2 + 1 < 0; c) 49 36x 2 ;
2 g) 4 9 x 0,01;

91
d) 100x 2 1;
9. h) 9x 2 1 16

4.4. SPRENDIAME KVADRATINES NELYGYBES ax2 + c 0 1 uduotis. Nustatykite x reiks mes, su kuriomis sandauga
(x + 3) (x 3) a) yra teigiama; b) yra neigiama.

0.

319. Is spre skite nelygybe .


a) x 2 1 > 0; e) 4x 2 25 > 0; a) 3x 2 48 > 0; c) 0,2x 2 e) 3x 2 3,2; 51 3; c) 16 x 2 g) 16 + 9x 2 0; d) 49 x 2 0; 0. 0; h) 81x 2 100

2 uduotis. Is spre skite nelygybe


x2 9 0.
.

320. Is spre skite nelygybe .


b) 8x 2 98 < 0;
1; d) 2x 2 < 32 2 f) 3 1 8 > 2x .

bendruosius sveikuosius sprendinius. 321. Raskite nelygybiu a) x 2 9x < 0 ir x 2 9 c) x 5 0 ir x 2 25 0; 0; b) 8x x 2 0 ir 16 x 2 > 0; d) x 7 < 0 ir x 2 49 > 0.

322. Nurodykite teisingo atsakymo raide .


a) x 2 + 81 > 0; b) 2x 2 + 98 c) x 2 16 d) 2x 2 e) x 2 4 0; ne A x (; +) B Sprendiniu ra C x (9; +) ne B x (; +) C Sprendiniu ra ne C Sprendiniu ra C x (; 1), (1; +) ne C Sprendiniu ra C x (; 1), (1; +) A x (; +) B x [4; 4] A x (; +) B x (1; 1) 0; A x [7; 7]

2 > 0;

0; A x [2; 2]

ne B x (; +) C Sprendiniu ra B x (; +) C x (; 3), (3; +) B x (1; +) 49x 2 + 100. 0; d) 3x 2 15 0.

3 uduotis. Is spre skite nelygybe . a)

x2

+ 9 > 0; b)

x2

+9

0.

f) 3x 2 9 g) x 2

0; A x (; +) B x [3; +)

+ 9 > 0; A x (3; 3)

h) 5x 2 + 5 < 0. A x (1; 1) 144 9x 2 ; b)

323. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme ?


a) 121x 2 25; c)

324. Is spre skite nelygybe .


a) x 2 + 100 > 0; b) x 2 + 121 < 0; c) x 2 1

325. Koks natu ralusis skaic ius buvo sugalvotas, jei z inoma, kad, prie to skaic iaus
kvadratui pries ingo skaic iaus pride jus vieneta ius? , gautas neneigiamas skaic

92

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


326. Is spre skite nelygybe .
a) (x 2)(x + 3) > 0; b) (x + 7)(5 x) < 0; c) (4 + x)(1 2x) 0.

93

4.5. SPRENDIAME KVADRATINES NELYGYBES ax2 + bx + c 0 1 uduotis. Nustatykite x reiks mes, su kuriomis sandauga
(x + 2) (x 3) a) yra teigiama; b) yra neigiama.

327. Kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais.


a) x 2 + 4x 5; d) 6x 2 + 7x 2; b) x 2 + 5x 24; e) 4x 2 7x + 2; b) x 2 + 2x 3 < 0; e) x 2 x + 12 > 0; c) 2x 2 x 1; f) 3x 2 8x + 3. c) 3x 2 + 2x 1 0;

328. Is spre skite kvadratine nelygybe .


a) x 2 2x 3 > 0; d) 2x 2 + 3x 2 0; f) 2x 2 + x + 1 > 0.

2 uduotis. Is spre skite nelygybe


x2 x 6 0.

329. Su kuriomis x reiks me mis reis kinio reiks me yra lygi nuliui? yra teigiama? yra
neigiama? a) (x + 4)(3 7x); b) 6x 2 13x + 5; c) 2x 2 + 7x 6.

330. Is spre skite nelygybe .


a) x 2 5 < 4x ; b) 5x 2 > 3 2x ; c) 10x 12 2x 2 ; d) 6x 2 + 7x 3.

331. 1) Raskite nelygybe s didz iausia sprendini . sveika ji


a) 3x x 2 > 40; b) 5x 3x 2 2. 2) Raskite nelygybe s maz iausia sprendini . sveika ji 2 2 a) x + 7x 30; b) 10x < x 9.

332. Raskite reis kinio apibre z imo sriti .


a) x 2 + 8x + 7; b) x 2 6x + 5; c) x 2 + 3x + 4; d) 2 + x + x 2 .

333. Stac iakampio ilgis 2 cm didesnis uz jo ploti . Koks gali bu ti stac iakampio plotis,
jeigu jo plotas ne didesnis uz 224 cm2 ?

3 uduotis. Is spre skite nelygybe . a)

x2

x + 6 > 0; b)

x2

x + 6 < 0.

334. Koks neigiamas sveikasis skaic ius buvo sugalvotas, jei z inoma, kad, is to skai ir dar ate c iaus kvadrato ate mus ta iu mus 2, gautas neneigiamas skaic ius? skaic ne 335. Nurodykite teisingo atsakymo raide ra . A x (; +) B Sprendiniu a) (x + 1)2 + 5 > 0; d) x 2 + 4x + 7 < 0; b) (x + 7)2 3 < 0; e) x 2 + 6x 10 > 0; c) 2(x 3)2 + 6 f) 4x 2 + 8x 5 0; 0.

94

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


APIBENDRINAME
Kvadratiniu nelygybiu algebrinis sprendimas Spre sdami kvadratine nelygybe : kairia ja jos puse skaidome dauginamaisiais: ax 2 + bx + c 0, a(x x1 )(x x2 ) 0; c ia x1 ir x2 yra lygties ax 2 + bx + c = 0 sprendiniai; nelygybiu sistemas: tada sprendz iame dvi dvieju x x1 0, x x1 0, x x2 0; x x2 0. x 2 x 6 > 0, (x + 2)(x 3) > 0: x + 2 > 0, 1) 2) x 3 > 0; x > 2, x > 3; x > 3; Ats. x (; 2),

95

Tiesine s nelygybe s Nelygybe , kuria ras yti galima uz ax b 0, c ia a , b yra skaic iai (a = 0), x nez inomasis, vadinama tiesine ` nelygy be. Ties` ine s nelygy be s sprendz iamos taip pat, kaip ir lygtys ax b = 0, tik reikia pakeisti nelygybe s z enkla ingu, kai abi jos puses dauginame ar pries dalijame is to paties neigiamojo skaic iaus. Tiesiniu nelygybiu sistemos ar daugiau nelygybiu bendru ju Kai ies kome dvieju , tai sakome, kad sprendz nelysprendiniu iame tu sistema gybiu . ax b 0, tiesiniu nelygybiu sistema. dvieju cx d 0 sistema Spre sdami nelygybiu , randame: 1) kiekvienos nelygybe s sprendinius; nelygybiu sprendinius. 2) bendruosius tu Dvigubosios nelygybe s Nelygybe f (x) < g(x) < h(x), c ia f (x), g(x), h(x) reis kiniai, vadinama dv` iguba be. ja nelygy nelygyDviguba ja nelygybe galima pakeisti dvieju sistema: biu f (x) < g(x), g(x) < h(x). Kvadratine s nelygybe s Nelygybe , kuria ras yti galima uz 2 ax + bx + c 0, c ia a , b, c yra skaic iai (a = 0), x nez inomasis, vadinama kvadra tine nelygy be. 2 < x + 3 7, |3 5 < x 4; x (5; 4].
5 4

Is spre reis kia rassti nelygybe ti visas nez inomojo reiks mes, su kuriomis ta nelygybe yra teisinga. 2x + 5 > 0, | 5 2x > 5, | : (2) x<5 2; x ; 2 1 2 .
1 2 2

x + 2 < 0, x 3 < 0; x < 2, x < 3; x < 2. (3; +).

Jei kairioji nelygybe s puse dauginamaisiais neis x , su kuriais skaidoma, t. y. ne ra tokiu ax 2 + bx + c = 0, tai su visais x : 2 ax + bx + c > 0, kai a > 0; 2 ax + bx + c < 0, kai a < 0.

x 2 + x + 3 > 0, D = 11; 1 2 x 2 +x +3 = x 2 +2x 1 2+ 2

2x + 3 > 0, 6 x 0; 2x > 3, x 6; x > 3 2, x 6;


1 1 2

2 1 2 3 1 2 + 3 = x + 2 + 2 4 > 0. Nelygybe s x 2 + x + 3 > 0 sprendiniai yra visi skaic iai.

Nelygybe x 2 + x + 3 < 0 spren neturi. diniu x 1 1 2; 6 . Kokios gali bu ti stac iakampio kras tine s? Stac iakampio ilgis yra 5 metrais didesnis uz jo ploti . Kokios gali bu ti to stac iakampio kras tine s, jei jo plotas esnis uz yra maz esnis uz 36 m2 , o perimetras ne maz 22 m?
S 36 m2 P 22 m x+5m

Sprendimas. 1) Trumpesnia tine yme kite x . Tada ilgesnioji kras tine lygi ...... ja kras paz 2) Uz ras ykite, kam lygus to stac iakampio plotas ir kam lygus jo perimetras x ......, (x + ......) 2

Dviguba ja nelygybe galima spre sti ir taip: x + 3 > 2, x + 3 7; x > 5, x 4.

sistema 3) Pagal sa ras ykite dvi nelygybes (nelygybiu lyga uz ): x ...... < ......, 4x + ...... ......

x 2 x 6 > 0, a = 1, b = 1, c = 6.

4) Is spre skite tas nelygybes. nelygybiu bendruosius sprendinius. 5) Raskite tu ilgius, jeigu x N. 6) Nurodykite s io stac iakampio kras tiniu

xm

96

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


SPRENDIAME 344. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme .
1 2x + x ? c) x 2 4 7 + x? a) b) d)
5x 7 2 2x 1 4

97
x 3?
x 5 1 x+ 3 ?

336. a) Raskite nelygybe s maz iausia sprendini . sveika ji


1) 3(x 2) 4x < 1 + 2x ; 2) 6x + 1 2(x 1) 3x . b) Raskite nelygybe s didz iausia sprendini . sveika ji 1) 3(1 x) 2(2 x); 2) 4(2x 2) < 5(1 x).

337. Su kuriomis x reiks me mis:


a) b) c) d)

1 reis kinio x me s ne didesne s uz atitinkamas reis kinio x + mes? 3 reiks 4 reiks x 1 3 + x reis kinio 5 reiks me s ne maz esne s uz atitinkamas reis kinio 2 reiks mes? 7 x 3 5 x + 2 2 x + 5 6 ir trupmenu suma maz esne uz trupmenos 18 reiks me ? 4 3 x 5 6 x 7 x 3 6 ir 15 skirtumas didesnis uz trupmenu trupmenos 9 reiks me ?

nelygybiu sistema 345. Is spre skite triju . 5x a) 0, < 0, 2 x > 3x ;


x 4 3

338. Is spre skite nelygybe .


a) (4x 1)2 > (2x + 3)(8x 1); b) (12x 1)(3x + 1) < 1 + (6x + 2)2 ; c) (x 3)(x + 2) (x 3)2 > 6x 10; d) (9x 2)(4x + 1) (6x 1)2 > 7(x + 4). nelygybiu sistema 339. Is spre skite tiesiniu . a) c) 10 3x 1 1 3
5x 6

b)

3x 1 < 1, x +8 4, 2 5x 2 < x + 4.

346. Prie sveikojo skaic iaus pride jus jo puse ius, maz esnis uz 54. , gaunamas skaic
Is dvigubo to sveikojo skaic iaus ate mus jo puse ius, didesnis , gaunamas skaic . uz 51. Raskite ta skaic iu sveika ji

0, 0;

b) d)

2x 1 1, 3x 1 x 2 2+ 1 2 x; 0,9x 3 > 6,9x + 7,2, 0,6x 2 3 x + 0,2. 12 6x 5(1 x), x + 4,5 < 2x ; 2
5x +7 6 13x 2

347. Paras yti trys vienas po kito einantys nelyginiai skaic iai. Trigubo pirmojo skaic iaus ir antrojo skaic iaus suma yra didesne uz 174, o dvigubo trec iojo skaic iaus ir antrojo skaic iaus suma yra maz esne uz 151. Raskite tuos skaic ius.

0,6x 2,6 > 0,8x + 1,4, 3 2,6x > 2,5x + 6; 12 5x 4(1 x), 15 x 3 > x;
x +3 2x +7 2 5 2x 3 + x +2 7 3

348. Raskite tris is eile s einanc ius natu raliuosius skaic ius, jeigu z inoma, kad antrojo
skaic iaus ir pries ji einanc io dvigubo skaic iaus suma yra maz esne uz 104, o antrojo skaic iaus ir po jo einanc io trigubo skaic iaus suma yra didesne uz 134.

sistemos sveikuosius sprendinius. 340. Raskite nelygybiu a) c) b) d)

349. Varz ybose dviratininkai i veike 155 km distancija . Dviratininkai startavo vienas
intervalu. Pirmo dviratininko vidutinis greitis distancijoje bupo kito 5 minuc iu vo 30 km/h. Kokiu vidutiniu greic iu vaz iavo trec iasis dviratininkas, jei z inoma, kad jis nis avo anksc iau uz pirma ? ji

0,
5; < 21

3x < 11x 7 , 4 12 14x x 1. 3 6

341. Is spre skite dviguba ja nelygybe .


a) 2,5 < 1,5x 4 < 2; c) 2,5
3x 12 4

350. Padare e daugiau kaip 185 keleivius, o padare s 8 reisus, autobusas pervez s 15
b) 0 < 1 3,5x d) 1,4
72x 6

8; < 5,8.

. Kiek vietu yra autobuse reisu maz iau kaip 370 keleiviu ` , jeigu per visus tuos reisus autobusas buvo pilnas?

1,5;

351. Is spre skite nelygybe .


a) 3x 2 2,4x c) 12x e) 7x 2 1,92x 2 0,42x ; 0; > 0; b) 0,6x + 3x 2 d) f) 2,1x 2 8x 2 <
2 x; 5

342. Raskite nelygybe s:


a) 0,1 1,2x 1,1 2,5 sprendinius, priklausanc ius intervalui [2; 4]; b) 0,6 0,1 0,7x 2,2 sprendinius, priklausanc ius intervalui [5; 0]. sistema 343. Is spre skite nelygybiu . a) c) 0,3x 0,9 > 0, 0 < 5x 1 24; 1,6x 8 0, 1 < 0,3x 2 < 1; b) d) 0,6 < 0,4 x < 0,6, 10,8 2x > 9; 5,4 3x < 0, 2 10 4x 2.

0;

+ 10,5x < 0; x ; 20;

2 g) 0,5x < 1 2x ; 1 2 2 i) 2 3x x < x 2x ;

h) 2x 2 0,5x 5x 2 14; l) (x + 6)2

j) (x + 4)(x + 5)

k) (3x 7)(x + 2)

3x > 3(x + 12).

98

4
e) i)

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


357. Is spre skite nelygybe .
2 b) 6 1 0; 4 4x d) 6x 2 96 < 0;
2 a) 9x 44 3; 2 3x > x 2 +5x ; c) 4x 3 2 2 5 < 4; b) x 5 1) d) 4x(x 1 3

99

352. Is spre skite nelygybe .


a) 2,25x 2 4 > 0; c) 9 4x 2 x2 0,49x 2 ; > 0,81;

0;
4x 2 1 ; 3

f)

10 1 8

2x 2

< 0; 3(108 5x); 102;

g) (x + 5)(x 5) < 24; + 16 > 0; 25x 2 ; k) 9

h) x(x 15)

j) (x 7)(x + 3) + (x 1)(x + 5) l) x 2 16 > 0.

+x 8x 7 < 0; e) x 2 3 2 x 1 g) 2 11x 11;


2

f) x(10x 9)

+1) x h) x(x3 + 8+ 4 > 2.

358. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme ?


a) (2x 1)(1 + 5x);
1009x 2 x +2 ; 17x +3x 2

b)

x 2 3x + 28;
162x 2 8 x . 5x 2 +42x

353. Su kuriomis x reiks me mis:

a) reis kinio 4(8 7x) reiks me s didesne s uz atitinkamas reis kinio 4x(2x 7) reiks mes? suma maz (3x 7)2 ir 42x 4 reiks miu esne uz 61? b) reis kiniu c) reis kiniu 3x 1 ir x + 5 reiks miu sandauga ne didesne uz 5? skirtumas yra neneigiamas? (3x 5)2 ir (5 x)(5 + x) reiks miu d) reis kiniu 0; 0; 21x 2 11x 13; 0; 0;
2 b) 1 3 x + 8x + 27 < 0; 2 d) 1 2 x 4,5x < 4;

c) 1 e)

d) 1 f)

359. Is spre skite nelygybe .


a) 4x 2 20x + 25 c) (x + 7)2 + 6 > 0; e) x 2 + 4x + 10 < 0; 0; b) x 2 + 6x 9 0; d) (3x 1)2 10 < 0; f) x 2 8x 23 > 0.

354. Is spre skite nelygybe .


a) 6x 2 7x + 2 c) 0,2x 2 + 0,4x 7 g) (5x + 7)(x 2) <

e) 10x 2 + 3,5x 0,3 > 0;

f) (x 1)(x + 3) > 5; h) 4x 2 + 5x + 9 2x(3x + 1). 0; 0;

360. Stac iojo trikampio vienas statinis 31 cm ilgesnis uz kita ti trum. Koks turi bu
ne didesnis uz pesniojo statinio ilgis, kad trikampio plotas bu tu 180 cm2 ? Kiek ju sprendiniu turi s natu raliu is uz davinys? kininkas pievoje nori aptverti stac 361. U iakampio formos sklypa ti . Tvora turi bu 630 m ilgio, o aptverto sklypo plotas ne maz esnis uz 2,45 ha. Kokio ilgio bu ture tu ti to sklypo kras tai?

bendruosius sprendinius. 355. Is spre skite nelygybes ir raskite ju a) x 2 3x > 0 ir x + 3 c) 3x 2 2x 5 e) x 2 < 4 ir 5x 2 + 2x 3 a) 2x 2 + 13x + 6 < 0; c) 2x(4x + 1) 21; e) (2x + 3)(2 x) > 3; b) 5x x 2 > 0 ir 2x 5 d) 16 x 2 > 0 ir 4x x 2 f) 2x x 2 0 ir x 2 1 < 0;

0 ir 7x + 10 > x 2 . 0; . Kiek litru vandens pribe 362. Baseino talpa yra 6000 litru ga i baseina per viena valanda baseino, o per 6 , jei per 5 valandas pripildoma daugiau kaip puse valandas baseinas dar nebu na pilnas? grupe 363. Is stovyklaviete s is e jo dvi turistu s: viena e jo kryptimi. Pirmoji grupe s iaure s, o kita rytu e jo 4 km/h, o antroji 5 km/h greic iu. Viena su kita jos palaike rys i radijo bangomis, tac iau kalbe tis ga buvo ne didesnis negu le jo tol, kol atstumas tarp ju 13 km. Kiek laiko nuo antrosios grupe s is e jimo buvo galima palaikyti rys i , jeigu ji is e jo 2 valandomis ve liau uz pirma ja ?
V P R

ju sprendiniu aritmetini 356. Raskite nelygybe s sveiku vidurki . b) 2x 2 5x + 18 f) 3x 2 + 40 d) x(4x + 1) > 33; 33 x(x 11).

100

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


Nelygybe s su moduliais Trupmenine s nelygybe s

Besidomintiems

101

x x

Moke me s spre sti nelygybes f (x) g(x) 0. Tokios nelygybe s sprendz iamos remiantis sandaugos savybe mis, pavyzdz iui:
a < x <a x < a a< x

f (x) g(x) > 0,

f (x) > 0, g(x) > 0

arba

f (x) < 0, g(x) < 0.

Panas iai sprendz iamos ir nelygybe s

364. Is spre skite nelygybe .


a) |x | 7; b) |x 2| < 1; c) |x + 4| 5; d) |3 x | < 4.

f (x) 0. g(x)

nelygybmis.

Trupmenine s nelygybe s sprendz iamos remiantis trupmenos (dalmens) savybe mis, pavyzdz iui: f (x) g(x) 0, f (x) 0, g(x) < 0 arba f (x) 0, g(x) > 0.

367. Nustatykite x reiks mes, su kuriomis trupmenos


x ; b) x +3 ; c) x 2 +2x ; d) 5 a) x 3 x 3 x 2 9 36x 2 reiks me s yra: 1) teigiamos; 2) neteigiamos; 3) neigiamos.

365. Is spre skite nelygybe .


a) |x | > 5; d) |5 x | 1; g) 5 + |3 4x | > 0; b) |x + 1| 3; 0; 0; c) |x 2| > 4; f) 7 |5 x | < 0; i) 1 |3 2x | 0. e) |x + 2| 3 h) |x + 1| + 2

368. Is spre skite nelygybe .


+1 3x a) x x 5 > 0; b) x +2
2 5x x 2 5x 14 0; c) x2 +x < 0; d) x 2 9 2

0;

8 > 0; f) 4 +7x +10 e) x 0; g) x 0. 8 16x 2 5x 2 3x 2 369. Su kuriomis x reiks me mis reis kinys turi prasme ?

a)

x +2 ; x +6

b)

5+x ; 1x

c)

1 ; x 2 x 20

d)

(x +1)(x +3) . x 2 9

randame

sistema 366. Is spre skite nelygybiu . a) 2x 5 > 1, |x 1| < 5; b) |2 + x | > 4, x + 3 0; c) 2x + 3 > x, |6 x | 1.

370. Kateris upe nuplauke 22,5 km pries srove z o atgal. Upe s te kme s greitis ir gri
lygus 3 km/h. Koks gale jo bu ti katerio savasis greitis, jei z inoma, kad kelione je jis uz truko ne daugiau kaip 4 valandas?

102

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


TESTAS 382. Su kuria sveika me stac iakampio perimetras 12 < P < 18? ja x reiks
0, sprendiniai? x 1< 0
x x+4

103

4; 3; 0; 1 yra nelygybiu sistemos x + 3 371. Kurie is skaic iu A 4; 0; 1 B 3; 0; 1 C 3; 0 D 4; 1 sistemos x 372. Nelygybiu

2, maz iausias sveikasis sprendinys yra: x<1

A5 B4 C2 D6

383. Su kuria natu ralia me trikampio perimetro P reiks me s priklauso interja n reiks
valui (6; 12)?
n+ 1
n

A 2 B 1 C 0 D 1 sistemos x 373. Nelygybiu 3, didz iausias sveikasis sprendinys yra: x < 1 3, sveiku ju sprendiniu suma lygi: x<4

A 1 B 2 C 3 D 2 sistemos x 374. Nelygybiu

n+2

A1 B2 C3 D4

A 4 B 0 C 1 D 1 sistemos 2x 375. Nelygybiu 0, sprendiniai x x < 3

384. Koks yra didz iausias natu ralusis skaic ius n, su kuriuo atkarpos AB ilgis ne
atkarpu ilgiu suma maz didesnis uz atkarpos CD ilgi , o tu esne uz 20?
n+3 A B C 2n 1 D

A [0; 3) B [0; +) C (3; +) D (; 0] 376. Reis kinys 5 + x + x 1 turi prasme , kai x priklauso intervalui: A [5; 1] B [1; +) C [5; +) D [1; 5]

A4 B5 C6 D7

385. Kuris skaic ius ne ra nelygybe s x 2 + 4x 12 > 0 sprendinys?


A 3 B 2 C 7 D 4 sistemas? 386. Kuria iant galima gauti tokias dvi nelygybiu nelygybe sprendz a) x < 4, x > 4, x < 2; x > 2. A (x + 4)(x 2) > 0 B (x 4)(x + 2) < 0 C (x 4)(x + 2) > 0 x > 1, x < 1, b) x < 3; x > 3. A (x + 1)(x 3) < 0 B (x 1)(x + 3) > 0 C (x 1)(x + 3) < 0

377. Nelygybe s 3 < x 378. Nelygybe s 2 379. Jei 2 < x + 1

ju sprendiniu skaic 7 sveiku ius yra lygus:

A 11 B 9 C 8 D 10 x < 3 sprendiniai priklauso intervalui:

A [2; 3) B (3; 2] C [2; 3) D [2; 3] 5, tai: A x (2; 5] B x (1; 6] C x (3; 4] D x (1; 4] sistema x 380. Su kuria a reiks me nelygybiu 0, turi: x<a

387. Maz iausias natu ralusis nelygybe s (x 1)(x 2) > 0 sprendinys yra:
Ax=1 Bx=2 Cx=3 Dx=4

388. Didz iausias sveikasis nelygybe s x 2 + 7x < 0 sprendinys yra:


A 0 B 7 C 6 D 1

a) lygiai keturis sveikuosius sprendinius? A 3 B 4 C 5 b) vieninteli sveika sprendini ? A 0 B 2 C 1 ji sistemos 381. Su kuria a reiks me skaic ius 4 yra didz iausias sveikasis nelygybiu x x 2, sprendinys? a

389. Nelygybe (x 5)2 390. Nelygybe (x + 1)2

0 teisinga, kai: A x (; 5] B x > 5 C x bet kuris skaic ius 0 teisinga, kai: A x > 1 B x = 1 C x bet kuris skaic ius

A 2 B 5 C 4 D 3

104

Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs


PASITIKRINAME
, gauna397. a) Prie natu raliojo skaic iaus pride jus dvigubai didesni uz ji skaic iu mas skaic ius yra didesnis uz 15, bet maz esnis uz 27. Raskite visus tokius skaic ius. b) Is natu raliojo skaic iaus ate mus jo puse ius yra didesnis uz , gaunamas skaic 15, bet ne didesnis uz 17. Raskite visus tokius skaic ius.

105

spre 391. Is skite nelygybe . a) 2(3x + 1) 1 < 7 + 8x ;


1 c) 2x3 1; 1 x +1 e) x 3 x > 2 ;

b) 4 12x

2(x + 1);
x +3 . 2

+1 d) 3x4 10; 1 x +2 f) x + 3 6

398. 1) Su kuriomis x reiks me mis reis kinio reiks me yra teigiama?


a) x(x + 7); d) 2x(3 x); b) x(9 2x); e) x(1 4x); c) (x 2)(x + 11); f) (x + 2,5)(3 x).

7; 0; 3 yra nelygybiu sistemos sprendiniai? 392. Kurie is skaic iu a) 2x 4 < 3, 8 + x 0; b) 4x + 28 > 1, 2 3x < 24; c)

4x + 17 5, 31 15x < 13.

2) Su kuriomis x reiks me mis reis kinio reiks me yra neigiama? a) x(5 + x); b) x(7 2x); c) (4 x)(x + 1); d) x(7 x); a) x 2 8x > 0; d) x 2 1 < 0; g) x 2 + 7x + 12 a) 2x > x 2 ; d) x 2 25; g) x 2 48 < 2x ; 0; e) 2x(3x 1); b) 4x x 2 e) 16 x 2 0; 0; f) (x 5,7)(6 + x). c) 3x 2 10x > 0; f) 25x 2 9 0; i) 3x 2 8x + 5 > 0.
2 c) x 2 < 5x ; 2 f) x 8

sistemos sprendinius pavaizduokite skaic tiese 393. Nelygybiu iu je ir uz ras ykite intervalu. x > 1, a) x 3; a) c) e) g) b) x < 7, x 0; c) x 3, x > 2; b) d) f) h) d) x 4, x < 2.

399. Is spre skite kvadratine nelygybe .

sistema 394. Is spre skite nelygybiu . 4 2x > x 1, 2 3x < 6 x ; 2x + 8 > 3x + 1, 7x 10 < 4x + 6; 16 6x < 2(x 8), 5x 1 3(2 x); 2x
x +2 3

12 6x > 3 7x, 5x + 1 3 2x ; 4x + 16 > 2x 20, 2x 3 5x 15; 2(3x + 1) < 7 3x, 1 2x 4x 1; 4 + x > (x + 3), 5x 1. 4 4; 8,2.

h) x 2 2x 35 < 0; b) x 2 3x ;

ji 400. Raskite didz iausia ralu nelygybe s sprendini . natu e) 9 > x 2 ; h) 5x + 4 > 1,5x 2 ;

2; 4,5x 1.
x cm

> 4, x 3; 5; 2,5;

2 i) 5 2x

395. Is spre ras ykite intervalu. skite dviguba ja nelygybe . Atsakyma uz


a) 1 < x + 3 e) 7 3x + 1 b) 3 < 2x + 1 d) 0 f) 0,8 < 4 6x c) 2 < 6 x < 7; 3 2x < 3;

401. Stac iakampio ilgis 5 cm didesnis uz ploti . Koks


ne turi bu ti jo plotis, kad stac iakampio plotas bu tu didesnis uz 84 cm2 ?
S = 84 cm2 x + 5 cm

greiti 402. Autobusas vaz iuoja pastoviu greic iu. Jeigu jis padidintu 15 km/h, tai daugiau kaip 150 km. Jeigu jo greitis sumaz per dvi valandas nuvaz iuotu e tu maz 15 km/h, tai per 3 valandas nuvaz iuotu iau kaip 180 km. Kokiu greic iu vaz iuoja autobusas?

396. a) Su kuriomis a reiks me mis dvinario 2a + 7 reiks me s priklauso intervalui

(4; 1]? b) Su kuriomis a reiks me mis dvinario 10 3a reiks me s priklauso intervalui [2; 5)? 1 reiks me s priklauso intervalui c) Su kuriomis b reiks me mis trupmenos 2b4 [3; 0]? 3b reiks me s priklauso intervalui d) Su kuriomis b reiks me mis trupmenos 7 2 (6; 2)?

403. a) Prie sugalvoto skaic iaus n pride jus jo kvadrata ius yra ne , gaunamas skaic
didesnis uz 6. Raskite visas natu ralia mes. sias n reiks , gaunab) Is sugalvoto skaic iaus n kvadrato ate mus triguba iu sugalvota skaic mas skaic ius yra didesnis uz 10. Raskite maz iausia ralia me natu ja n reiks .

Kartojame tai, ko prireiks 5 skyriuje


, simetris kiekvienos is a , b, c, d atz 404. Is vardykite trikampiu ku tiesiu vilgiu, poras. ploks 408. Koordinac iu tumoje OXY nubraiz ykite: a) tiese y = 2x ; b) tiese y = 2; c) tiese x = 2; d) parabole parabole y = x 3 ; y = x 2 ; e) kubine 4 ; g) kvadratine s s aknies y = x graka f) hiperbole . y=x
I a II b III c IV d V

409. I tris pavaizduotus indus vienoda srove vienu metu pradedama pilti vandeni .
A r h r r B h C r h

kvadrate reikia nuspal405. Kiek maz iausiai baltu liu simetris vinti, kad gu ra pasidarytu ka kurios nors tiese s atz vilgiu? A4 B5 C2 D3
I

matyti, kaip kito vandens auks Is graku tis kiekviename inde:


Auktis Auktis Auktis
II III

406. Persibraiz ykite bre z ini i sa . Jame paz yme kite tas kus A1 , B1 , C1 , atitinsiuvini
kamai simetris kus tas kams A, B , C parabole s simetrijos as ies atz vilgiu. A ir A1 , B ir B1 , C ir C1 koordinates. Uz ras ykite tas ku
a) Y b) Y c) Y

Laikas

Laikas

Laikas

Kuris grakas kuri inda atitinka?

410. Lenktynininkas z iedine trasa apvaz iavo 3 ratus. Is grako matyti, kaip kito
automobilio greitis, vaz iuojant antra trasos rata ji .
A 1 O B C 1 X 1 O A 1 B C C X B A 1 1 O X

reis 407. Pavaizduoti s es iu kiniu f (x) = 3x , g(x) = 3x + 2, h(x) = grakai.


A B C D E F

180 160 140 120 80 60 40 20 0

km Greitis h

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

0,2

2,4

2,6

x2,

l(x) =

x 3,

t (x) =

3 x,

m(x) =

3x 2

Starto linija

Atstumas nuo starto linijos (km)

Finio linija

1) Koks yra vieno rato ilgis? Koki atstuma iavo lenktynininkas is viso? nuvaz pradz 2) Koki atstuma ios jau buvo nuvaz iave nuo lenktyniu s automobilis, kai antrajame rate buvo uz ksuotas maz iausias to rato greitis? 3) Koki atstuma iavo pastoviu grei antrajame trasos rate lenktynininkas nuvaz c iu? maz indamas greiti ? didindamas greiti ?

Kuriame paveiksle lyje kurio reis kinio grakas pavaizduotas?

106

107

5 skyrius
Atstumas iki televizoriaus ekranai yra dvejopi: Televizoriu ilgio ir ploc standartiniai ju io santykis lygus 4 : 3, ilgio ir ploc plac iaekraniai ju io santykis lygus 16 : 9. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. 5.6. 5.7.

Funkcijos
Dviej dydi funkcin priklausomyb Funkcij savybs Funkcijos y = ax + b  a ( a 0) Funkcijos y = x Funkcijos y = ax 2 + bx + c ( a 0) Braiome parabol Sprendiame udavinius, remdamiesi funkcij grafikais Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
Parabol braiome kitaip Nefunkcins dviej dydi priklausomybs

3a

f
16b

9b

4a

110 112 114 116 118 120 122 124 126 132 134 136 138

Testas Pasitikriname (atsakymai 146, 147 puslapiuose) Kartojame tai, k mokms I vadovlio dalyje
y cm

xc m

Uduotis.
galima apskaic 1) Uz ras ykite reis kini f (x), kuriuo remiantis bu tu iuoti atstuma , z y = f (x) nuo 4 : 3 TV ekrano iki akiu inant ekrano i striz aine s ilgi x. ploks 2) Koordinac iu tumoje suz yme kite 1 lentele s duomenis atitinkanc ius tas kus (x ; y) ir nubre z kite reis kinio f (x) graka y = f (x).

x1, x2, x3, ...

f(x)

y1, y2, y3, ...

Susipainsime su matematikoje danai vartojama svoka fnkcija.


Atstumas nuo ekrano iki aki (cm)
Y 250 230 210 190 170 150

Mokysims skaityti ir braiyti vairi funkcij grafikus.


30 2x
16 : 9 TV

Nagrinsime funkcij savybes. Daug dmesio skirsime kvadratinei funkcijai.


X

60 80 100 120 140

y=

16 : 9 TV striains ilgis (cm)

i 3) Ar egzistuoja toks standartinis ir toks plac iaekranis televizoriai, kuriu striz aine s yra vienodo ilgio ir kuriuos rekomenduojama z iu re ti is to paties atstumo?

108

109

110

Funkcijos
411. Kintamojo y priklausomybe nuo kintamojo x nusakyta z odz iais.
y gauname skaic x padaugine a) Skaic iu iu 2 ir prie sandaugos pride je is 1. b) Kvadrato kras tine s ilgi y gauname is kvadrato ploto x is trauke kvadratine s akni . 1) Uz ras ykite funkcija ykite funkcijos y = f (x) graka y = f (x). 2) Nubraiz .

111

5.1. DVIEJ DYDI FUNKCIN PRIKLAUSOMYB


y priklausomybe x , kai y reiks Uduotis. Nagrine kime skaic iu iu me s nuo skaic gaunamos x reiks mes keliant kvadratu.

ia S kintamojo y priklausomybe nuo kintamojo x galima ne tik nusakyti z odz iais, bet ir nurodyti lentele, formule ir grafiku:

Y 4 y0 1 2 1 0 1 2 X x0

1) Kam lygi y reiks me , kai x = 3? x = 1 2 ? x = 5? 2) Perskaite yta lentoje suras informacija , pasakykite, ka vadiname funkcija.

sriti 3) Uz ras ykite funkcijos y = f (x) apibre z imo sriti ; reiks miu . 412. Funkcijos y = f (x) v` isos nepriklausomojo kintamojo x ir jas atitinkanc ios priklausomojo kintamojo y reiks me s suras ytos lentele je. b) x = 3 2 1 1 2 a) x= 1 2 3 4 5 1 1 y = 1 y = 2 4 6 8 10 3 2 1 1 2 sritis. 1) Pasakykite, kokia yra funkcijos apibre z imo sritis; reiks miu 2) Uz ras ykite funkcijos reis kini f (x).

413. Pavaizduotas funkcijos y = f (x) grakas.


a) Y
1 x y= 2

+1

b)

Y 4

c)
y=
2 4 x+

Y 2 2 0

2 y = x+

1 2 0 X 2 0

sriti 1) Nustatykite funkcijos y = f (x) apibre z imo sriti ; reiks miu . 2) Kam lygi y reiks me , kai x = 0? x = 2? x = 4? 3) Su kuriomis x reiks me mis y = 0? y = 4? y = 5?

414. Funkcijos y = f (x) reis kinys yra:


a) f (x) = x 2 + 5;
2 ; d) f (x) = x 1 g) f (x) = x + 5; 2; b) f (x) = x 3x ; e) f (x) = x 2 4 x h) f (x) = x 2 +1 ; x x +1 ; f) f (x) = x 2 2x +1 5 i) f (x) = . x 3

c) f (x) = x 2 1;

1) Kam lygi funkcijos reiks me y , kai x = 3? x = 1? 2) Nustatykite funkcijos apibre z imo sriti . sriti 3) Uz ras ykite funkcijos y = f (x), kai f (x) = x 2 , apibre z imo sriti ; reiks miu .

112

Funkcijos
415. Pavaizduotas funkcijos y = f (x) grakas.
a) b) c) Y

113

5.2. FUNKCIJ SAVYBS

y= 1
1

y=

x 2+

x+

Y 4

y= x3
2 X 3 9 X

Y 4

4 X

Naudodamiesi juo, nustatykite: sriti 1) funkcijos apibre z imo sriti ; reiks miu ; 2) x reiks mes, su kuriomis y reiks me s yra teigiamos; neigiamos; lygios 0; 3) sprendinius nelygybe s: x + 1 0; x 2 + 4 0; x 3 0. intervala 4) x reiks miu me s dide ja; maz e ja; , kuriame y reiks 5) ar funkcija turi didz iausia me iausia me reiks ; maz reiks . Jei turi, tai nustatykite ta me ia me reiks ir ja atitinkanc x reiks .

x2

4
y=x 4
2

y=

2 4 x+ y=

416. Naudodamiesi funkcijos y = f (x) graku, apibu dinkite funkcijos savybes.


a) Y 1 2 1 1 X b) 2 1 2 Y 1 1 3X c) Y 1 1 X

Y
,

2 X

417. Nubraiz ykite kokios nors funkcijos graka inoma, kad tos funkcijos: , jei z
a) sritis yra y (; 6], apibre z imo sritis yra x (; +), reiks miu reiks me s yra teigiamos, kai x (1; 5), reiks me s dide ja intervale x (; 3); sritis yra y (8; 10], z imo sritis yra x [10; 8), reiks miu b) apibre reiks me s lygios 0, kai x = 0 ir kai x = 2.

Y y3 0
2 0 2

y=x 4

y2 0 y1 0 O a x0 b X

418. Nubraiz ykite funkcijos y = 2x graka , kai:


0

y=x 4 Funkcija didiausios reikms neturi.

a) x (; +); b) x N ir x c) x [2; 3); d) x Z ir 3 4;

Y 2 1 0 1 2 3 4 X

x < 2.

114

Funkcijos
ploks 419. 1) Vienoje koordinac iu tumoje nubre z kite tieses. a) y = x , y = x + 6; b) y = x 1, y = x 7. 2) Apskaic iuokite perimetra riboja nubre z tosios tiese s ir plota trikampio, kuri ir OX as is; OY as is.

115

5.3. FUNKCIJOS y = ax + b
Funkcijos y = ax + b . grakas yra tiese (c ia a ir b skaic iai)

420. Nagrine kime funkcijas y = ax + b, kai a = 0, t. y. y = b.

1) Nubre z kite tieses y = 2, y = 2, y = 0. 2) Remdamiesi nubre z tomis tiese mis, apibu dinkite funkcijas y = b.
su OX aimi ir eina per tak (0; 3).
Y 3

a>0

y = ax + b
b
b 0 a

a<0
y=3
X

b X Tiess lygtis 0 a
b

y reikm yra ta pati.

421. Pavaizduota tiese y = ax + b. Nustatykite a ir b reiks mes.


a)

1 uduotis. I sitikinkite, kad tiese y = ax + b:


1) OY as i kerta tas ke (0; b); b;0 . 2) OX as i kerta tas ke a

Y 2 2 X

b)

Y 3 2 X

c)

Y 1 1 2 X

2x+

6
ax

b + 2
X

y= 2 0

2 uduotis.
1) Pasirinkite kokias nors a ir b reiks mes ir nubre z kite tiese y = ax + b, kai: a) a > 0; b) a < 0. tiesiu lygtis ir apskaic 422. Trikampi ABC riboja trys tiese s. Uz ras ykite tu iuokite trikampio perimetra ir plota .
a) A Y 2 1 C 1 b) B X A B Y 1 1 C X

2) Remdamiesi graku, apibu dinkite funkcija y = ax + b, kai: a) a > 0; b) a < 0.

y=

116

Funkcijos
ploks 423. Vienoje koordinac iu tumoje nubraiz ykite dvi hiperboles ir apibu dinkite jas atitinkanc ias funkcijas. 6 6 + 2; b) y = 6 ir y = 6 2. a) y = x ir y = x x x
a y= x a>0

117

a (a = 0) 5.4. FUNKCIJOS y = x Funkcijos y= a x (c ia a = 0 skaic ius)

a y= +n Y x a > 0, n > 0

a y= n x a > 0, n > 0

grakas vadinamas hipe ` rbole.


0 X

n 0 0 X n X

a>0

a y= x

a<0

Hiperbols lygtis

424. 1) Pavaizduota hiperbole y=a me . x . Nustatykite a reiks


a) Y b) Y

1 5 X 6

1 X

ploks Uduotis. Skirtingose koordinac iu tumose nubraiz ykite hiperboles y= 1 x 1 ir y = . x eina pavaizduotoji hiperbole 2) Per kuri is tas ku ? 3 3 1 A 3; 5 ; B 8; 4 ; C(1; 1); D 2 ; 10 . , kuriuose tiese 425. Apskaic iuokite koordinates tas ku kerta hiperbole inomos , kai z 2 1 1 2
1 2 2 ; b) y = 0,5x + 1, y = 4 . tiese s ir hiperbole s lygtys. a) y = 0,5x , y = x x

1) Uz pildykite lenteles. x= y=
1 x

4 =

1 = y = x

1 2

tas ploks 2) Lenteliu kus suz yme kite atskirose koordinac iu tumose ir per juos nubraiz ykite kreives. 3) Remdamiesi grakais, apibu dinkite: a a) funkcijas y = x , kai a > 0; b) funkcijas y = a x , kai a < 0. , simetris 4) Kiekvienoje nubraiz ytoje hiperbole je paz yme kite kokia ku ku nors pora tas pradz tas vienas kitam koordinac iu ios tas ko (0; 0) atz vilgiu, ir uz ras ykite tu ku koordinates.

pradz 426. Tiese , einanti per koordinac iu ios tas ka s y = (0; 0), viena hiperbole

s aka ke: a) (2; 1); b) (3; 1); c) (5; 2); d) (3; 2). kerta tas 1) Nustatykite koordinates tas ko, kuriame ta tiese kerta kita s s aka hiperbole .

a x

2) Uz ras ykite tos tiese s ir tos hiperbole s lygtis.

118

Funkcijos
427. Pavaizduota parabole y = ax 2 + bx + c (a = 0).
a) Y 3 1 01 2 X b) Y 1 1 0 1 X c) Y 1 0 2 X

119

5.5. FUNKCIJOS y = ax2 + bx + c (a = 0)


Funkcija y = ax 2 + bx + c (c ia a , b, c skaic iai ir a = 0) vadinama kvadra tine fu ` nkcija. Kvadratine s funkcijos grakas vadinamas para bole.

Y a>0
b 2a

Y c c X Parabols lygtis
b 2a

a<0 X

1) Apibu dinkite s ia ia parabole atitinkanc funkcija . 2 2) Remdamiesi graku, is spre skite nelygybe ax + bx + c > 0; ax 2 + bx + c < 0.

428. Duota parabole s lygtis.


a) y = x 2 + 6x + 5; b) y = x 2 + 4x 3; c) y = 2x 2 + 3x + 4. 1) Kuriame tas ke parabole kerta OY as i ? tas ? Jei turi, tai apskaic 2) Ar parabole su OX as imi turi bendru ku iuokite tu koordinates. tas ku

Uduotis. Pavaizduota parabole y = x 2 2x 8.


Remdamiesi graku, apibu dinkite ji atitinkanc ia funkcija . sritis? 1) Kokia yra funkcijos apibre z imo sritis? reiks miu
Y 1

3) Apskaic iuokite parabole s virs u ne s tas ko koordinates.

2) Su kuriomis x reiks me mis funkcijos reiks me s yra teigiamos? neigiamos? lygios nuliui?

8 9

intervale funkcijos reiks 3) Kuriame x reiks miu me s maz e ja? dide ja?

ar i 4) I virs u apac ia s s akos? nukreiptos parabole

429. Kurios funkcijos grakas pavaizduotas?


4) Kokia iausia me gyja funkcija? Su kuria x reiks me funkcijos reiks me maz reiks i yra maz iausia? A y = x 2 + 2x 3 B y = x 2 + 2x 3 C y = x 2 2x + 3 D y = x 2 2x 3

Y X

120

Funkcijos
430. 1) Nubraiz ykite parabole dinkite ja ios funkcijos savybes. ir apibu atitinkanc
a) y = x 2 5x + 6; d) y = 2x 2 8x 6; b) y = x 2 + 4x + 3; e) y = 6x 2 + 8x 2; c) y = 6x 2 8x + 2; f) y = x 2 + 4x + 5. 0.

121

5.6. BRAIOME PARABOL

Y c
b2 4a

2) Remdamiesi graku, is spre skite nelygybe y < 0; y > 0; y


b 2a

y = ax + bx + c (a > 0) x2 X x1 ir x2 lygties ax2 + bx + c = 0 sprendiniai

431. 1) Nubraiz ykite parabole dinkite ja ios funkcijos savybes. ir apibu atitinkanc
a) y = x 2 6x + 9; d) y = 2x 2 + 2x 2; b) y = x 2 + 2x + 1; e) y = x 2 2x + 4; c) y = 2x 2 + 4x 2; f) y = x 2 + 2x 6.

0 x1 +c

Uduotis. Nubraiz ykite parabole y = x 2 4x 5.


X a>0

D=0 X a<0 a>0 X

D<0 X a<0

1), 2)

3)

4), 5)

2) Remdamiesi graku, is spre skite nelygybe y > 0; y < 0; y


2x 3

0. 0.

432. Nelygybe spre kai. is skite gras


a) x 2 36x + 99 < 0; b) x 2 30x + 225 > 0; c) x 2 + 9x 100
<

y = x2

1 0

1 0 3 4

2 3

2 1 0 3 4

1 2

3 4X

; 0 100 X 10 X

122

Funkcijos
laito ilgis lygus 14 m. 433. Nuo s laito rieda kamuolys. S Kamuolys per pirma sekunde nurieda 0,5 m, o kiekviena ia sekanc sekunde nurieda 0,5 m daugiau negu prae jusia . 1) Apskaic iuokite, koki atstuma kamuolys nurieda per: a) pirma tunta ; antra ; ...; as sekunde ; b) viena tuonias sekundes. ; dvi; ...; as 2) Nubraiz ykite kamuolio nuriede to atstumo y (metrais) priklausomybe s nuo laiko x (sekunde mis) graka yse pasirinkite vienetine s atkarpos (abiejose as 0,5 cm). ilgi , lygu 3) Remdamiesi graku, raskite: a) kiek laiko kamuolys riede jo s laitu; b) koki atstuma jo per paskutines 5 sekundes. kamuolys nuriede
14 m

123

5.7. SPRENDIAME UDAVINIUS, REMDAMIESI FUNKCIJ GRAFIKAIS


Vies buc io savininkas nustate , kaip vies buc io dienos pelnas (arba nuostoliai) y (litais) priklauso nuo kainos x (litais) uz nakvyne mogui, kai ta kaina yra ne didesne vienam z ia uz 100 Lt. S ras yti taip: priklausomybe galima uz kai x < 40, tai y = 10x 400; kai x [40; 100], tai y = x 2 + 140x 4000.

ia S priklausomybe galima pavaizduoti graku:

Y 900

pusiu . 434. Stac iakampe tele ia triju aiks , esanc prie sienos, reikia aptverti tvorele is Tvorele s ilgis turi bu ti 60 m. a) Aiks tele s kras ta yme je ras ykite, , kuris yra statmenas su siena, paz x m, uz kam lygu s kiti kras tai. b) I rodykite, kad aiks tele s plotas S(x) = 2x 2 + 60x . c) Nubraiz ykite funkcijos S(x) = 2x 2 + 60x graka . d) Su kuria x reiks me S(x) i gyja didz iausia reiks me ? bu didz e) Koks ture tu ti aiks tele s ilgis ir plotis, kad aiks tele s plotas bu tu iausias?

Pelnas (nuostoliai) per dien (litais)

y= x
2

+1 40x 4 000

435. Nuo z eme s pavirs iaus is fontano tryks tanc io vandens srove yra parabole s, atitinkanc ios funkcijos y = 2,5x 2 + 5x graka , formos. a) Nubraiz ykite funkcijos y = f (x) graka . b) Remdamiesi graku, raskite srove s auks ti auks c iausiame jos tas ke ir didz iausia , kuri gali pasiekti vanduo (vienetine s atkarpos ilgis atitinka nuotoli 1 m). litu reklamai, parduodama y prekiu . 436. Bendrove nustate , kad, is leidus x tu kstanc iu Kintamojo y priklausomybe nuo x yra tokia: 2 a) y = 3x + 150x + 1200; b) y = 8x 2 + 120x + 450. Nustatykite: reikia is parduodama daugiausia prekiu ; 1) kiek litu leisti reklamai, kad bu tu parduodama. 2) kiek daugiausia prekiu ploks y = f (x) ir y = g(x) 437. Vienoje koordinac iu tumoje nubraiz ykite funkciju grakus, kai: a) f (x) = x 2 2x , g(x) = x 2 + 2x + 6; b) f (x) = x 2 + 2, g(x) = x 2 + 2x 4; 4 , g(x) = 3; d) f (x) = x 2 2x + 4, g(x) = 4 . c) f (x) = x x Remdamiesi bre z iniu, raskite sprendinius: 1) lygties f (x) = g(x); 2) nelygybe s f (x) < g(x); 3) nelygybe s f (x) > g(x).

y=

4 10x

00

40

X 100 Vieno mogaus nakvyns kaina (litais)

400

Uduotis.
1) Kokiai vieno z mogaus nakvyne s kainai esant, vies butis gauna pelna ? patiria nuos? toliu 2) Kokius didz iausius nuostolius per diena butis? gali patirti vies 3) Koki didz iausia butis? pelna per diena gali gauti vies 4) Kokiai vieno z mogaus nakvyne s kainai esant, vies butis gauna didz iausia pelna ? ? nei gauna pelno, nei patiria nuostoliu , susijusiu su s 5) Sugalvokite daugiau klausimu ia situacija.

124

Funkcijos
y = x2 1

125 APIBENDRINAME
: Funkcijos reiks miu Y dide jimo intervaluose funkcijos grakas, ei; nant is kaire s i des ine virs u , kyla i maz e jimo intervaluose leidz iasi z emyn; X pastovumo intervaluose lygiagretus OX 0 as iai. Funkcija gali ture ti didz iausia me reiks ; ga- Funkcija y = f (x) = x 2 1 igyja reiks maz li ture ti maz iausia me miu reiks ; gali tu iausia me reiks , kai x = 0. Ta maneture ti. z iausia reiks me yra y = 1. Didz iausios reiks me s s i funkcija neturi.
x2 1

Funkcijos sa voka Kintamojo y priklausomybe nuo kintamojo x , kai kiekvienai galimai x reiks mei pagal kokia y nors taisykle priskiriama vienintele reiks me , vadinama fu ` nkcine priklausomy be, arba fu ` nkcija. Ras oma: y = f (x). Vadinama: x funkcijos nepriklausomuoju kintamuoju; y funkcijos priklausomuoju kintamuoju; f (x) funkcijos reis kiniu. Kintamojo y priklausomybe nuo x galima: nusakyti z odz iais; lentele; pateikti x ir y reiks miu nurodyti reis kiniu f (x); pavaizduoti graku. ploks Visuma koordinac iu tumos OXY tas (x ; y), c ku ia y = f (x), vadinama funkcijos y = f (x) gra fiku. Visos nepriklausomojo kintamojo x reiks me s ` ` sudaro funkcijos apibre z imo sr iti , o visos priklausomojo kintamojo y reiks me s sudaro funkcijos reiks mi u sr` iti . Funkcijos savybe s Funkcijos y = f (x) reiks me s yra: teigiamos (y > 0) su tomis x reiks me mis, su kuriomis f (x) > 0. Su tomis x reiks me mis funkcijos grakas yra virs OX as ies; neigiamos (y < 0) su tomis x reiks me mis, su kuriomis f (x) < 0. Su tomis x reiks me mis funkcijos grakas yra z emiau OX as ies; lygios nuliui (y = 0) su tomis x reiks me mis, su kuriomis f (x) = 0. Tuose tas kuose funkcijos grakas kerta OX as i arba ja liec ia. Funkcija y = f (x) vadinama: dide janc ia intervale (a ; b), jei tame intervale dide jant x reiks me ms atitinkamos y reiks me s dide ja; maz e janc ia intervale (a ; b), jei tame intervale dide jant x reiks me ms atitinkamos y reiks me s maz e ja; pastovia intervale (a ; b), jei su visais x is to intervalo y reiks me s yra vienodos.

y = f (x), kai f (x) = x 2 1:


x = ... 3 ... 0 ... y = ... 8 ... 1 ...
y = x2 1
Y

3 8

... ...

2x+ 2

Funkciju grafikai . Funkcijos y = ax + b grakas yra tiese


a>0 b b a a<0 b b a a=0 b
1 2

y=

y=

3 y=3

1 1

1 0 1

a (a = 0) grakas vadinamas Funkcijos y = x hipe ` rbole.

a>0

a<0

1 y= x

1 y = x

x (; +) apibre z imo sritis, sritis. y [1; +) reiks miu Funkcijos y = ax 2 + bx + c (a = 0) grakas vadinamas para bole. Kai x (; 1), (1; +), tai y > 0. Kai x (1; 1), tai y < 0.
x1 x2
Y

Y c

a>0

a<0Y c

1 1 3 4 X

Y 01 2 X

1 0

x1

x2 X

Kai x = 1 ir x = 1, tai y = 0.

x1 ir x2 lygties ax 2 + bx + c = 0 sprendiniai. Parabole s virs u ne s koordinate s yra 2 b b 2a ; 4a + c . Nefunkcine s priklausomybe s ju x ir y priklausomyNe kiekviena kintamu be yra funkcija. ploks Ne kiekviena koordinac iu tumos OXY kreive yra kokios nors funkcijos grakas.
Y

y = x2 + 2x 3

y = x2 + 2x

x=3

Funkcijos y = x 2 1: reiks me s dide ja, kai x (0; +); reiks me s maz e ja, kai x (; 0).

Y 3 X

x=y

Y 2 4 x +y X 4 4

2 =16

4 X

126

Funkcijos
SPRENDIAME 441. Nubraiz ykite kokios nors funkcijos y = f (x) graka , kai tos funkcijos:
sritis a) apibre z imo sritis yra [5; 4], o reiks miu [2; 3]; b) apibre z imo sritis yra [5; 4], o funkcija i gyja tik teigiamas reiks mes; sritis c) apibre z imo sritis yra (5; 4), reiks miu [3; 3], o f (2) = 0; d) f (x) < 0, kai x (2; 2); e) reiks me s maz e ja, kai x (; 2); yra pastovios, kai x (2; 2); dide ja, kai x (2; +).

127

iakampio ilgis lygus x cm, o plotis y cm. Stac iakampio plotas lygus 438. Stac galima apskaic ras ykite reis kini f (x), kuriuo remiantis bu tu iuoti 6 cm2 . Uz stac iakampio ploc io y reiks me inoma stac iakampio ilgio x (y = f (x)), kai z reiks me .

439. Pavaizduotas funkcijos y = f (x) grakas.


a) Y 3 1 4 3 d) Y 1 1 X
3 3 X e) Y 2 f) b) Y 2 c)

Y 1 1

442. Duota funkcija y = f (x), c ia f (x) = 2 5x 2 . Ar teisinga lygybe :


1 ? c) f 5 = 27? a) f (2) = 18? b) f 2 = 1 5 5 d) f 2 1 = 10 2 11? e) f 2 f (1) = 5?

1 2 3 4X

1 1

443. a) Nebraiz ydami funkcijos y = 1,2x + 7 grako, nustatykite, ar jis eina per 5 1
funkcijos f (x) =
12 x 10

Y 1 1 X

tas ka A(100; 113); B 7 ; 6 7 ; C(10; 5); D 300; 12 3 + 7 . 4; 21 , D A(4,8; 2,5), B 2 b) Kurie is tas ku ; 8 , C 4 40; 6 priklauso 3 5 2 grakui?

444. Funkcijos y = f (x) reis kinys yra f (x) = 3x + 12. Tas kai C(0,4; c) ir D(d ; 0)
priklauso s ios funkcijos grakui. Apskaic iuokite c ir d reiks mes. as bendru 445. Nebraiz ydami funkcijos y = f (x) grako, raskite jo ir koordinac iu iu koordinates, kai: tas ku a) f (x) = 5x 2; d) f (x) = 60x 1,2x 2 ;

Remdamiesi funkcijos graku, uz pildykite lentele : a) b) Apibre z imo sritis sritis Reiks miu Dide jimo intervalai Maz e jimo intervalai Pastovumo intervalai x reiks me s, su kuriomis f (x) = 0 x reiks me s, su kuriomis f (x) > 0 x reiks me s, su kuriomis f (x) < 0 Didz iausia funkcijos reiks me Maz iausia funkcijos reiks me

c)

d)

e)

f)

b) f (x) = 0,7x 28; e) f (x) = x 2 + 4;

c) f (x) = 3x 2 ; f) f (x) = x 2 + 3x 130.

y = f (x) ir y = g(x) graku , raskite ju bendru tas 446. Nebraiz ydami funkciju ku koordinates, kai: a) f (x) = 17x + 91, g(x) = 83x + 9;
2; c) f (x) = x 3, g(x) = x

b) f (x) = 2x 1, g(x) = x 2 1;
2 2 d) f (x) = x 3 , g(x) = x + 2.

447. Remdamiesi hiperbole s y =


c) y = x 7; x ; f) y = x + 1 i) y = 3 x ; l) y = o) y = x 2 + 7; 3x +6 . x
a) Y 3 3 X

a x

graku, nustatykite a reiks me .


Y 2 4 X c) Y 2 4 X

440. Raskite funkcijos apibre z imo sriti .


a) y = 3x 2;
7; d) y = x 5 ; g) y = x 2 4 x +3 j) y = 3x + 6; 1 ; m) y = x

b) y = 4x 2 2x + 7;
1 e) y = x + x ; 5x ; h) y = x 2 +4 k) y = 7 5x ;

b)

n) y = 2

3x 6

128

5
a)

Funkcijos
b) 2 2 1 X 2 X c) X
4. is spre kai. a) x 2 = x ; b) 2x 2 = x + 2; c) 2x 2 = x 455. Lygti skite gras 456. Graniu bu du is spre skite nelygybe .

129

448. Uz ras ykite funkcija z toji tiese . y = ax + b, kurios grakas yra nubre
Y 2 Y Y 3

a) x 2 10x + 16 > 0; d) x 2 + 14x + 49 > 0; g) 5x 2 parabole .


a) 6 3 3 X Y

b) x 2 x + 6 > 0; e) x 2 16x + 64 h) x 2 + 2 < 0; 0;

c) x 2 2 < 0; f) x 2 + 4x + 4 < 0; i) 2x 2 1 0.

0;

457. Nurodykite kvadratine ytoji funkcija y = ax 2 +bx +c, kurios grakas yra nubraiz
b) Y c) Y 5 3 1 1 1 X 1 X

449. Uz ras ykite funkcija ka y = a : x , kurios grakas eina per tas

1 a) A(12; 3); b) B(2; 8); c) C 1 3 ; 6 ; d) D 6 ; 3 . ploks y = f (x) ir 450. 1) Vienoje koordinac iu tumoje nubraiz ykite funkciju y = g(x) grakus, kai: 6 , g(x) = 2; 3 , g(x) = x ; b) f (x) = x a) f (x) = x 4 , g(x) = 2x + 5; c) f (x) = x 5 , g(x) = 6 x . d) f (x) = x

2) Remdamiesi grakais, raskite x reiks mes, su kuriomis: f (x) = g(x); f (x) > g(x); f (x) g(x).

451. Ar funkcija y = f (x) yra kvadratine , jei:


a) f (x) = x 2 ?
1? d) f (x) = x 2 + x

Y
1 + 2? c) f (x) = x 2

b) f (x) = (x 2)2 ? e) f (x) = x 2 x + 3?

3 1

f) f (x) = x 2 x 2 1 ?

452. I stovyklaviete malu nsparnio, esanc io 180 m auks tyje, metamas mais as. Nu is
statykite, kokiame auks tyje h mais as bus ivairiais kritimo momentais, jeigu gt 2 z inoma, kad h = 180 2 ; c ia h yra ies komas auks tis metrais, g 10 m/s2 laisvojo kritimo pagreitis, t kritimo laikas sekunde mis. a) Uz pildykite lentele ykite h priklausomybe s nuo t graka ir nubraiz . t= h= 0 1 2 3 4 5 6

sekundz b) Remdamiesi graku, nustatykite, kada mais as nukris; po keliu iu mais as bus 120 m auks tyje.

453. Uz ras ykite kvadratine funkcija f (x) = ax 2 , kurios grakas atitinka parabole .
a) Y 2 2 X 3 b) Y 1 X c) 1 Y 1 X

ploks 458. Koordinac iu tumoje pavaizduota tilto arka, kuri yra parabole s formos. Arka turi 5 vertikalias atramas, pastatytas tas kuose, kurie dalija tilto ilgi i lygias dalis. Tilto ilgis yra 96 m, o arkos auks tis 12 m.
Y
12 m

96 m

a ir c reiks 454. Apskaic iuokite parabole s y = ax 2 + c koecientu mes, jei ta parabole eina per tas kus: a) (0; 6), (2; 0); b) (2; 0), (0; 6); c) 2 1 3; 0 , (0; 7).

pavaizduota parabole a) Sudarykite kvadratine tu . funkcija , kurios grakas bu ilgius. b) Raskite atramu

130

5
a)

Funkcijos
464. Pasipries inimo je ga f (niutonais), vaz iuojant automobiliu, priklauso nuo vaz iavimo greic io v (kilometrais per valanda ) ir nuo kelio dangos. Kai automobilis vaz iuoja: 1 2 a) asfaltuotu keliu, tai f = 24 2 3 v + 30 v ; 1 2 b) akmeniniu grindiniu, tai f = 29 2 3 v + 15 v ; 1 2 c) z vyruotu keliu, tai f = 36,5 3 4 v + 30 v . Kuriuo keliu ir kokiu greic iu vaz iuojant pasipries inimo je ga yra maz iausia? kras tine s ilgio x . Nubraiz ykite tos priklausomybe s y = f (x) graka .
b) c)

131

459. Uz ras ykite nuspalvintos kvadrato dalies ploto y priklausomybe nuo kvadrato

x 2

x 2

465. Didz iojo kvadrato kras tine lygi 10.

intervalus (intervala 460. Nurodykite x reiks miu ius nuspalvinta ), atitinkanc funkcijos . Raskite didz iausia iausia mes tame f (x) = x 2 grako dali ir maz funkcijos reiks intervale.
a) Y 4 2 2 X b) Y 4 2 2 X c) Y 4 1 12 X d) Y 4 2 2 X

1) I rodykite, kad nuspalvinto kvadrato plotas lygus y = 2x 2 20x + 100. 2) Nubraiz ykite funkcijos y = f (x) graka . 3) Remdamiesi graku, raskite maz iausia funkcijos reiks me . 4) Su kuria x reiks me nuspalvinto kvadrato plotas yra 10 maz iausias? 466. Bre z inyje nuspalvintos dalies plota yme kite y . paz 2 1) I rodykite, kad nuspalvintos dalies plotas yra y = 2 x + 10x . u ne s koordinates. 2) Raskite parabole s y = 2 x 2 + 10x virs 3) Su kuria x reiks me nuspalvintos dalies plotas yra didz iausias? 4) Su kuria x reiks me nenuspalvintos dalies plotas yra maz iausias?

461. Stac iakampio perimetras lygus 12 cm. Vienos stac iakampio kras tine s ilgi paz yme kite x . 1) Kam lygus kitos stac iakampio kras tine s ilgis? 2) Uz ras ykite, kam lygus to stac iakampio plotas y . 3) Nubraiz ykite stac iakampio ploto y priklausomybe s nuo x graka . 4) Su kuria x reiks me stac iakampio plotas yra didz iausias?

462. Kamuoliukas metamas vertikaliai auks tyn 24 m/s greic iu. Atstumo nuo kamuoliuko iki z eme s h (metrais) priklausomybe nuo le kimo laiko t (sekunde mis) yra 2 ykite funkcijos y = h(t) graka tokia: h(t) = 24t 5t . Nubraiz . Remdamiesi graku, atsakykite i klausimus: a) Kiek laiko kamuoliukas kilo auks tyn ir kiek leidosi z emyn? b) Po kiek laiko kamuoliukas nukrito ant z eme s? c) Ka rodo parabole s virs u ne s tas ko ordinate ? bakteriju skaic 463. Me gintuve lyje esanc iu ius y (tu kstanc iais), be gant laikui t (valandomis), kito pagal formule : 2 a) y = 300 + 800t 100t (0 t 9); b) y = 19t 2 + 160t + 400 (0 t 7). skaic Su kuria t reiks me bakteriju ius me gintuve lyje buvo didz iausias?

20

kininkas turi 120 metru tvoros, kuria 467. U rengdamas avims du nori panaudoti i lygius stac iakampio formos aptvarus, turinc ius bendra ta kras .
xm

aptvaru bendra 1) Abieju reiks kite x funkcija. plota S(x) is matmenis, kad plotas S(x) bu didz 2) Raskite tokius aptvaru tu iausias.

132

Funkcijos
472. Projektinis darbas
bu Mokyklose ture tu ti kompiuterine s mokymo priemone s (KMP): Matematika 9 su Dinamine geometrija, Matematika 10 su Dinamine geometrija. Nors s ios priemone s parengtos pagal kitus vadove lius (Matematika 9, I ir II dalys; Matematika 10, I ir II dalys), bet jomis galima naudotis ir dirbant pagal s i vadove li . Pavyzdz iui, KMP Matematika 9 su Dinamine geometrija yra skyriai 1. Tiesine iuose skyriuose yra dinaminiai bre funkcija, 2. Kvadratine funkcija. S z iniai, k , y = ax 2 + bx + c ; kurie skirti funkcijos sa vokai; funkcijoms y = kx + b, y = x funkciju reis lygtims f (x) = g(x) (c ia f (x) ir g(x) yra anksc iau mine tu kiniai).

133

468. Kaskadininkas su motociklu s oka nuo vienos platformos ant kitos, kaip parodyta
auks , atstumas tarp ju yra 80 pe . paveiksle lyje. Platformu tis lygus 10 pe du du (Pe da ilgio matas, lygus 30,5 cm.) Kaskadininko s uolio trajektorija atitinka 1 2 funkcijos f (x) = 1 . 4 x 320 x graka

10 p.

80 pd

Raskite didz iausia ti nuo z eme s, i kuri gali pakilti kaskadininkas. auks

469. Raskite b reiks mes, su kuriomis:


a) parabole y = x 2 + bx + 4 yra virs OX as ies; 2 b) parabole y = x + bx 9 yra z emiau OX as ies.

470. Raskite m reiks mes, su kuriomis:


visi realieji skaic a) nelygybe s x 2 + mx + m 3 > 0 sprendiniai bu tu iai; 2 sprendiniu . b) nelygybe x + 2mx + m 2 > 0 neture tu

471. Kur skaic iu intervale (0; 1) ar intervale (1; +)? yra daugiau
0 1 +

yra be galo daug Akivaizdu, kad intervale (1; +) skaic iu jau vien natu raju liu suras yti nei manoma: 2, 3, 4, ... Intervale (0; 1) taip pat yra begalybe skaic iu tuo galima i sitikinti, pavyzdz iui, is tokios sekos: 1, 1, 1 , ... 2 3 4 yra daugiau? Klausimas. Kuriame intervale (0; 1) ar (1; +) skaic iu yra vienodai... Atsakymas. Abiejuose intervaluose skaic iu

134

Funkcijos
Parabole ome kitaip braiz

Besidomintiems

135

Parabole yti remiantis parabole y = ax2 + bx. y = ax2 + bx + c patogu braiz b, o i parabole OX as i kerta tas kuose x = 0 ir x = a 1) Braiz ome y = ax 2 + bx . S
b jos virs u ne s koordinate s yra tas ke 2b kinkite kode l). a ; 4a (paais 2 i (kai c > 0) arba per |c| virs u 2) Parabole y = ax + bx pastumiame per |c| vienetu i vienetu apac ia (kai c < 0).
2

Parabole yti remiantis parabole y = ax2 . y = ax2 + bx + c galima nubraiz ios parabole 1) Braiz ome y = ax 2 . S s virs u ne yra tas ke (0; 0). 2 tas 2) Parabole iai taip, kad jos virs u ne atsidurtu ke y = ax perkeliame lygiagrec 2 b b 4 ac 2a ; 4a .
1) Y
1 2 y= x 2

1)

Y
1 x2 2x y= 2

2)

Y
1 2 y= x 2x 1 2

2)

Y
1 2 y= x 2x 1 2

2 2

X Virn (2; 2)

1 2 3

X Virn (2; 3)

1 3 2

0 Virn (0; 0) X

X Virn (2; 3)

475. Nubraiz ykite parabole y = ax 2 + bx .

Tada nubraiz ykite parabole y = ax 2 + bx + c, kai:


2 2 a) y = x 2 + 5x 3; b) y = 1 2 x 4x + 5; c) y = x + x 3.

473. Nubraiz ykite parabole iuokite parabole s y = ax 2 + bx + c y = ax 2 . Tada apskaic


virs u ne s koordinates. Galiausiai nubraiz ykite parabole y = ax 2 + bx + c, kai:
2 2 a) y = 2x 2 x + 1; b) y = 1 2 x + 2x + 3; c) y = 3x 5x + 3.

Nefunkcine s dvieju iu s dydz priklausomybe Lentele je suras yti kai kurie neneigiami skaic iai x kvadratai lygu ir skaic iai y , kuriu s x. x= 0 1 2 3 4 5 y = 0 1; 1 2; 2 3; 3 2; 2 5; 5 Kintamojo y priklausomybe nuo x pavaizduokime ploks koordinac iu tumoje (z r. pav. des ine je).

as 474. Paveiksle lyje B pavaizduota parabole yra gauta lygiagrec iai koordinac iu ims pastu mus parabole lyje A. Uz ras ykite paveiksle lyje , kuri pavaizduota paveiksle B pavaizduotos parabole s lygti .
A Y B Y 4 0
2

Y 2 1 0 1 2 1 2 3 4 5 X

y = x

Kaip matome, kiekviena me skyrus x = 0) atitinka ne viena y reiks me (yra x reiks (is po dvi y reiks mes, atitinkanc ias x > 0 reiks mes). Tokia y priklausomybe nuo x ne ra funkcine .

136

Funkcijos
TESTAS
c) A y = x 2 + 1 B y = x 2 1 C y = x 2 + 1 D y = x 2 1
1 Y 1 1 X

137

476. Pavaizduotas funkcijos y = f (x) grakas.


Y 3 2 5 3 0 2 4 6 X

d) A y = x 2 + 2 B y = x 2 + 2x
Y

C y = x 2 2 D y = x 2 2x
1

Is grako matyti, kad funkcijos y = f (x): a) apibre z imo sritis yra: A x (; 6] B y (; 3) C x (6; 6] D x (; +) sritis yra: b) reiks miu A x (; 6) B y (; 2] C x (5; 4) D y (; 3] c) reiks me , kai x = 5 yra: A y = 0 B y = 1,5 C y = 3 D y = 2 d) nepriklausomojo kintamojo x reiks me s, su kuriomis y = 0, yra: A x = 2 B x = 0 C x = 5 ir x = 4 D x [3; 2] e) nepriklausomojo kintamojo x visos reiks me s, su kuriomis y = 2, yra: A x [3; 2] B x = 3, x = 2 C x = 2 D x [3; 2] ir x = 5 1 3 intervalai, kuriuose funkcijos reiks f) x reiks miu me s dide ja, yra: A x (; 2) B (4; 6) C x (4; 3) D x (; 3), (4; 6) intervalas, kuriame funkcijos reiks g) x reiks miu me s yra pastovios, yra: A x [5; 6] B x (3; 2) C x (2; 4) D x (4; 6) h) x reiks me s, su kuriomis funkcijos reiks me s neneigiamos, yra: A x (5; +) B x (5; 4), (4; 6) C x [5; 6] D x [0; 3]

478. Funkcijos f (x) = x 2 2x 3:


a) grakas kerta OY as i tas ke: A (1; 0) ir (3; 0) B (3; 0) ir (3; 0) C (0; 3) D Nekerta b) grako virs u ne s koordinate s yra: A (1; 0) B (1; 4) C (1; 4) D (4; 1) sritis yra: c) reiks miu A y (; +) B y (; 4] C y (4; +) D y [4; +) d) reiks me s dide ja, kai x A (4; +) B (; 1), (3; +) C (1; +) D (3; +) e) reiks me s maz e ja, kai x A (1; 3) B (; 1) C (; 4) D (1; +)

479. Pavaizduotas funkcijos y = ax 2 + bx + c grakas.


Y 3 4 X

477. Kurios funkcijos grakas pavaizduotas?


a) A y = x + 1 B y = 2x + 1 C y = 2x 1 D y = 1 2x + 1
Y 1 2
1 b) A y = x 2 By=x 1 C y = x

a) Kurios funkcijos grakas pavaizduotas?


2 D y = x 8 2 A y = x 2 4x + 3 B y = 4 9x + 3x 4 8 2 2 C y = 4 9 x + 3 x 4 D y = x 3x 4 b) Kurios nelygybe s sprendiniai yra x (; +)? A f (x) > 0 B f (x) < 0 C f (x) 0 D f (x) 0 c) Lygties ax 2 + bx + c = 0 diskriminantas yra: A D > 0 B D < 0 C D = 0 D Nustatyti nei manoma

Y 2 1 1 2 X

138

Funkcijos
PASITIKRINAME 487. 1) Nubraiz ykite parabole .
a) y = x 2 + 2x + 3; b) y = x 2 + 5x ; c) y = x 2 4x + 4. 2) Remdamiesi parabole, nustatykite x reiks mes, su kuriomis parabole s tas ku y reiks me s lygios 0; yra maz esne s uz 0; yra didesne s uz 0.

139

480. Nustatykite funkcijos y = f (x) apibre z imo sriti , kai:

1 ; c) f (x) = 1 ; d) f (x) = 2x 2. a) f (x) = x 2 + 2x ; b) f (x) = x x 2 +2x

481. Naudodamiesi funkcijos y = f (x) graku, uz ras ykite:


sritis; 1) funkcijos apibre z imo ir reiks miu intervalus, kuriuose funkcijos reiks 2) x reiks miu me s yra teigiamos; yra neigiamos; intervalus, kuriuose funkcijos reiks 3) x reiks miu me s dide ja; maz e ja; 4) didz iausia iausia me me yra). arba maz funkcijos reiks (jei tokia reiks
a)
2 0 1

488. Pavaizduota parabole y = ax 2 + bx + c.


a) Y
2 0 1

b) X e)

Y
1 0 2 1

c)

1 0 1 2

X f) 2

b)

c)

Y
2 1 2

d)
3

Y
3 2

2 1 0 1 1

X
0 1 1

2 3

1 0 1

1 0

482. Nubre z kite tiese y = ax + b, kai:

a) a = 1, b = 0; b) a = 1, b = 1; c) a = 0, b = 1.

1) Nustatykite a , b ir c reiks mes. 2) Apibu dinkite parabole ia atitinkanc funkcija .

483. Nubraiz ykite hiperbole y=a x , kai:


a) a = 2; b) a = 2.

489. Is 5 m auks c io vertikaliai auks tyn paleista stre le , kurios pradinis greitis yra
50 m/s. Stre le s auks tis nuo z eme s h (m), kintant laikui t (s), apskaic iuojamas gt 2 2 taip: h = 5 + 50t 2 ; c ia g 10 m/s laisvai krintanc io ku no pagreitis. a) I sitikinkite, kad stre le s auks c io priklausomybe kimo greic io galima nuo jos le uz ras yti taip: h = 5(t 5)2 + 130. b) Nubraiz ykite graka stre le s auks c io h kitima gant laikui t . , vaizduojanti , be nuo paleidimo stre c) Per kiek sekundz iu le pasiekia auks c iausia ka tas ? nuo z d) Kiek metru eme s bus stre le , bu dama auks c iausiame tas ke?
Y X

484. Nubraiz ykite parabole y = ax 2 + bx + c, kai:

a) a = 1, b = 0, c = 0; b) a = 1, b = 1, c = 0; c) a = 2, b = 0, c = 2; d) a = 1, b = 2, c = 8.
a) b)
2 1

485. Pavaizduota tiese y = ax + b. Nustatykite a ir b reiks mes.


Y
0 1

c)
2

apytiksliai nukrenta atstuma 490. Laisvai krintantis akmuo per t sekundz iu h = 5t 2

achtos gylis yra 120 m. Ar nuo z (metrais). S eme s pavirs iaus paleistas akmuo pasieks s achtos dugna per 4 s? per 5 s? a) parabole y = 5x 2; y = 2x 2 ir tiese b) parabole y = 4 x. y = x 2 8 ir tiese turi lygtis: 2) Remdamiesi graku, nustatykite, kiek sprendiniu 2 2 a) 2x = 5x 2; b) x 8 = 4 x . lygc sprendinius. 3) Remdamiesi graku, nustatykite apytikslius tu iu 4) Algebris kai is spre skite tas lygtis. b) x 2 9 0; c) 2x 2 + 2 < 0; f) x 2 2x + 1 0.

0 1

ploks 491. 1) Vienoje koordinac iu tumoje nubraiz ykite:

486. Pavaizduota hiperbole y=a me . x . Nustatykite a reiks


a) Y
1 0 2

b)

Y
1

c) X

Y
2 3 0

1 0

492. Nelygybe spre kai. is skite gras


a) x 2 + 6x 5 > 0; d) x 2 + 7 > 0; e) x 2 3 > 0;

Kartojame tai, k mokms I dalyje


493. Duoti du skaic iai A ir B : a) A = 10, B = 13; b) A = 15, B = 25.
1) 2) 3) 4)

sistema 501. Is spre skite nelygybiu . a) 2x + 4 > 0, 3x 1 > 100; b) 2 5x > x + 4, 2x + 1 < x 2; c) x + 5 < 0, 2x 3 10. 7.

skaic Kiek procentu ius B yra didesnis uz A? skaic Kiek procentu ius A yra maz esnis uz B? Is kokio skaic iaus padaugine A, gauname B ? Is kokio skaic iaus padaugine B , gauname A?

502. Is spre skite dviguba ja nelygybe : a) 4 < 5x 503. Is spre skite kvadratine nelygybe .
a) x 2 9 0; 0; b) x 2 3x < 0;

10; b) 2 < 3x + 1 c) x 2 + 9 > 0; f) x 2 + x + 1

kainavo: a) 120 Lt; b) 160 Lt. Jos kaina keite 494. Preke is pradz iu si taip: padide is pradz iu jo 20 %, tada sumaz e jo 10 %, galiausiai sumaz e jo dar 10 %. 1) Kokia yra galutine preke s kaina? pasikeite 2) Kiek procentu galutine preke s kaina, palyginti su pradine?

d) x 2 4x + 4

e) x 2 5x + 6 > 0;

0.

ploks 504. Koordinac iu tumoje pavaizduota gu ra, susidariusi susikirtus tiese ms.
a) Y 1 0 1 A 2 3 C X 1 0 A D B b) 2 Y 1 X B C

495. Atlikite veiksmus.


1 a) 31 x + 6x ; 8x d) x 4 : 3 ;
8 2

1 b) 32 x 6x ; 3x + 7x ; e) 2x 1 12x

x2 2 ; c) 78 x6 2 x x f) 3x 10 + 105 3x ;

g) j)

x +1 x 2 x 1 x 4

+2 x x 1 ; x 2 4x ; ( 1x)2

h) k)

x 2 x +1 x 3 4x 2

1 x x +2 ; 12 ; : 4xx 3

i) l)

(2x)2 x 5 ; x 2 5x x 2 2 5x 1 : 5x x . 2 8x 2

tiesiu lygtis. 2) Apskaic 1) Uz ras ykite tu iuokite gu ros perimetra . 3) Apskaic iuokite gu ros plota .

496. Kvadratini trinari is skaidykite dauginamaisiais (jei imanoma).


a) x 2 5x + 6; d) x 2 x + 2; b) 2x 2 + 10x 12; e) x 2 + x + 1; c) x 2 10x + 25; f) 3x 2 4x 2.

505. 1) Uz ras ykite pavaizduotos kreive s lygti .


+c y = ax 2 + bx
X 1 0 1 3 3 X I Y 5 0 5 a y= x X II Y 2 III Y

497. Is spre . skite lygti


3 3 = 0; b) 3x 3x 2 = 0; c) x + 1 = 18 . a) x x x 3 x +3 x 2 9

01 2

y = ax

+ bx

498. a) Valtis nuplauke 24 km pasroviui ir apsisukusi gri z o atgal. Kelione je ji is


viso uz truko 5 valandas. Koks buvo valties savasis greitis, jei srove s greitis lygus 2 km/h? b) Valtis nuplauke upe 4 km pries srove viso ji sugais o ir 15 km pasroviui. Is 3 valandas. Koks yra valties greitis stovinc iame vandenyje, jei upe s te kme s greitis lygus 3 km/h? ta 499. a) Du tekintojai uz duoti atliko per 3 dienas. Per kiek dienu duoti atliktu uz 8 dienu daugiau negu pirmajam darbininantrasis tekintojas, jei jam reike tu kui ta darba atlikti vienam? b) Dvi brigados, dirbdamos kartu, gali apsodinti aiks te le mis per 6 valandas. ge gali atlikti s Per kiek valandu ia duoti pirmoji brigada, dirbdama atskirai, uz jei ji gali atlikti darba iau negu antroji? 5 valandomis greic sistema 500. Is spre iu skite lygc . a) x y = 10, xy = 9; b) 2x + y = 2, 1 1 x + y = 3; c) x + 3y = 4, x 2 y = 22.

2) Naudodamiesi bre z iniu, nustatykite: sriti a) graka ios funkcijos apibre z imo sriti ; reiks miu ; atitinkanc b) x reiks mes, su kuriomis y reiks me s yra teigiamos; neigiamos; intervala c) x reiks miu me s dide ja; (intervalus), kuriame (kuriuose) y reiks maz e ja; d) ar funkcija turi didz iausia me iausia me reiks ; maz reiks . Jei turi, tai nustatykite ta me ia me reiks ir ja atitinkanc x reiks . y = f (x), y = g(x) ir y = h(x) grakus vienoje 506. 1) Nubraiz ykite funkciju
2 4 ploks koordinac iu tumoje, kai: f (x) = x 4 , g(x) = x , h(x) = x . 2) Remdamiesi bre z iniu is spre skite:

x = 4; x = 4; a) lygti x x x 4 = x; 4 2 2 4 x x 4. b) nelygybe x; 4 > x x < x ; 4

140

141

Labai dideli, labai mai...


Labai dideli... eme eme Me nulis skrieja aplink Z skrieja aplink Saule skrieja aplink Ga, Z , o Saule eme la ktikos centra nulio, Z s ir Saule s skriejimo trajektorijos yra . Sakykime, kad Me ju tos trajektorijos panas apskritimai (is tikru esne s i e ` lipses suplotus apskritimus).

S
R r

Projektinis darbas
Labai maz i... Beveik visa, kas mus supa, sudaryta is mole ` kuliu .

M c

Molekule s yra sudarytos is ato ` mu ra nedalomi jie sudaryti is . Atomai taip pat ne proto ` nu ` nu ` nu (p), neutro (n) ir elektro (e). Didz ia s dali (per 99,9%) sudaro protonai ir neutronai jie susitelke ja atomo mase atomo centre, kuris yra vadinamas ato ` mo bra nduoliu. Elektronai skrieja aplink atomo branduoli .
e

eme Lentele je suras yti kai kurie apytiksliai Saule s, Z s ir Me nulio duomenys. Me nulis eme Z Saule Spindulys 1700 km 6400 km 700 000 km Greitis 1 km/s 30 km/s 220 km/s Apskrieja aplink eme Z per 27 paras Saule per 365 paras Galaktikos centra per 230 000 000 metu
e

p n p n

, atomu ir atomu branduoliu spinduliu ilgiai. Lentele je suras yti vidutiniai molekuliu Spindulys Molekule 0,0000005 mm Atomas Atomo branduolys 0,000000005 mm 0,000000000005 mm

507. Naudodamiesi lentele s duomenimis, apskaic iuokite:


eme 1) Saule s greiti ir Z s greiti kilome ` trais per valanda (km/h);
.

eme 508. 1) Me nulio, Z s, Saule s, molekule s, atomo ir atomo branduolio spinduliu ilgius uz ras ykite metrais, o tada tuos skaic ius uz ras ykite standartine is rais ka.

eme eme 2) atstuma Z nuskrieja per metus, t. y. Z s skriejimo trajektorijos , kuri (apskritimo) ilgi C;

eme . (Vietoj imkite 3.) 3) atstuma s ir Saule s centru R tarp Z : 2) Kiek kartu a) atomo branduolio spindulys yra maz esnis uz atomo spinduli ? b) molekule s spindulys yra didesnis uz atomo spinduli ? c) Saule s spindulys yra didesnis uz atomo branduolio spinduli ?

142

143

Atsakymai
1. Procentai 85. 1) 320 Lt; 2) 20 %; 3) 25 %. 86. 1) 25 %; 2) 20 %. 88. 1) 56 %; 2) 36 %.

Atsakymai
3. Trupmenins lygtys 267. a) 7; b) 0; c) 6; 6; d) 6; 2. 268. a) 0; b) 15; c) 9; d) 5. 269. a) 3; b) 6; c) 6; d) 3. 271. a) 0; b) 10; c) 12; d) 2; e) 1; f) 6; g) 2; h) 7; i) 1; 1;
j) 2; 2; k) 0; 2; l) 0; 1 1 8.
8. 272. a) 5; b) 13; c) 6; d) 19

87. 1) 768 Lt; 2) 288 Lt; 3) 50 %; 4) 0,5. 89. a) Sumaz e jo 1 %; b) sumaz e jo 4 %.

, 11 900 %. 90. a) 3 kartus, 200 %; b) 4 kartus, 300 %; c) 120 kartu

91. a) 102 Lt; b) 384 Lt. 93. a) 6 %; b) 6,5 %.

92. a) 11 340 Lt; b) 11182,5 Lt; c) 11261,25 Lt. 94. a) 6000 Lt; b) 3950 Lt; c) 3805 Lt. 96. 1) 1080 Lt; 2) 20 %; 3) 1,2 karto. 98. 180 Lt.

95. a) 11 500 Lt; b) 11576,25 Lt. 97. a) 300 Lt; b) 100 Lt; c) 50 Lt.

273. 12 km/h. 275. 9 km/h. 277. 4 km/h.

274. 40 km/h. 276. 25 km/h. 278.


1; 1; 5 3

2. Trupmeniniai raidiniai reikiniai


1 1 1 3 1 184. a) 5 9 ; 0; 5 ; b) 6; 6 ; 2; c) 2 ; 4 ; 0; d) 0; 0; 2 .

1.

. 279. 4 dienas; 12 dienu . 280. Senelis per 5 dienas, anu kas per 20 dienu
1; 1; 5 3

185. a) 0; b) 2; c) 6; d) 0 ir 1. 187. a) 3x 2 ; b) 188. a)


13 ; m

k) 1; l) 1.

1 3x ;

x 1 c) 21 y ; d) 3y ; e) x + 1; f) 4; g) x 10; h) x 2 ; i) x +9 ; j) x 3;

186. a) 7; b) 0; c) 15; d) 0 ir 9.

281.

1.

282. 3 3 4 h (= 3 h 45 min). 283. 12 h; 18 h. 284. a) 1 ir 4; b) 3 ir 2; 2 ir 3; c) 2 ir 3; d) 4 ir 3; 3 ir 4. 285. a) a = 4 cm, b = 5 cm; b) a = 8 m, b = 15 m. 286. a) a = 6 cm, b = 8 cm; b) a = 8 mm, b = 15 mm. 287. a) (7; 10), (6; 3); b) (3; 1), (2; 6); c) (5; 1), (1; 5); d) (2; 1), (1; 2);
e) (3; 6); f) 2 3; 2 .

94y 5y 2 17y 14 x +2 a 3 5x +3 5a 2 +3a 3 b) 19 y ; c) x 5 ; d) 2a +2 ; e) x 2 ; f) y 2 ; g) (a 1)a ; h) (y +2)(y 2) ;

+1 ; j) m2 2 ; k) 63y 2 ; l) 212x 2 . i) 8aa m y 3x

189. a)

3(y 1) 30 ; b) 8y 2 ; c) (m+2)(m2) ; d) a3 4a 6 15 (a 5)(a +5) ; e) 7(a +2) ; f) 5(y +1) ; g) m2 +1 ; x3 12m2 2 (y 2)y 4y 2 +1) 2(m+3) m 7x 2 h) 14(x ; i) 1 m ; m) 2 ; n) 2a ; o) x 7 ; p) y +4 ; 2 ; j) x ; k) 3 ; l) x3 m ; u) 6x 2 12x ; v) 7m ; z) a +1 ; g) 2x 2 ; w) 2x +3 . r) a 1; s) 4x ; t) 49 a m+5 3x

190. 1) a) 0; 7; 12; 0; b) 0; 4; 6; 0; 2) a) 5; 3; b) 1; 4.
neturi, B turi viena 191. a) A s aknu akni , C turi dvi s aknis; s neturi, C turi viena b) A turi dvi s aknis, B s aknu akni . s

4. Nelygybi sistemos, kvadratins nelygybs 391. a) (3; +); b) (; 0,6]; c) [2; +); d) (; 13]; e) ; 5 7 ;
f) [4,5; +).

192. a), d), e) taip; b), c), f) ne. 193. a) (x 2)(x + 4); b) (x 7)(x + 1); c) (x 3)(x + 6); d) 2 x 1 2 (x + 3);
e) (x 0,3)(x + 0,7); f) 3 x 1 3 (x + 3).

392. a) 7; 0; b) 7; 0; 3; e) 3. 393. a) (1; 3]; b) [0; 7); c) (2; +); d) (; 2).


2 1 1 394. a) 2; 1 2 3 ; b) 9; 7 ; c) ; 5 3 ; d) (; 4]; e) (4; +); f) 3; 3 ;

194. a)
d)

195. a)

x = 13; (x 13)2 ; b) x = 2,5; (x + 2,5)2 ; c) x = 1,5; (x 1,5)2 ; 1 2 5 5 2 2 2 2 x = 1 5 ; x + 5 ; e) x = 2 ; 4 x 2 ; f) x = 3 ; 9 x + 3 . y +1 2y x +9 x 9 x 4 1 x +10 ; b) x 7 ; c) x +4 ; d) y 1 ; e) y +1 ; f) 3+2y .

g) (10; +); h) (3,5; 9].

395. a) x (4; 2]; b) x (2; 1,5]; c) x (1; 8); d) x (0; 1,5];


8 e) x 0,5; 2 2 3 ; f) x 0,7; 15 . 1 396. a) a (5,5; 3]; b) a 1 2 3 ; 4 ; c) b [5,5; 0,5]; d) b 1; 6 3 .

197. Teisingas visiems skaic iams, kurie nelygu s 2.


144

145

Atsakymai
397. a) 6; 7; 8; b) 31; 32; 33; 34. 398. 1) a) x (; 7), (0; +); b) x (0; 4,5); c) x (; 11), (2; +);
d) x (0; 3); e) x (; 0), 1 4 ; + ; f) x (2,5; 3). 2) a) x (5; 0); b) x (; 0), (3,5; +); c) x (; 1), (4; +); d) x (0; 7); e) x 0; 1 3 ; f) x (6; 5,7).

Atsakymai
485. a) a = 1 2 , b = 0; b) a = 2, b = 2; c) a = 0, b = 1. 486. a) a = 2; b) a = 1; c) a = 6. , su kuriomis y = 0 arba y < 0; 487. 2) a) ne ra x reiks miu

399. a) x (; 0), (8; +); b) x (; 0], [4; +);

3 3 c) x (; 0), 3 1 3 ; + ; d) x (1; 1); e) [4; 4]; f) x 5 ; 5 ; g) (; 4], [3; +); h) x (5; 7); i) x (; 1), 1 2 3 ; + .

y > 0, kai x (; +). b) y = 0, kai x = 0, x = 5; y > 0, kai x (0; 5); y < 0, kai x (; 0), (5; +). c) y = 0, kai x = 2; y > 0, kai x (; 2), (2; +); , su kuriomis y < 0. ne ra x reiks miu

400. a) 1; b) 3; c) 9; d) 5; e) 2; f) 4; g) 5; h) 3; i) 2. 401. Ne didesnis uz 7 cm. 402. 60 km/h < v < 75 km/h. 5. Funkcijos 480. a) x (; +); b) x (; 0), (0; +); 481. a) 1) x [2; +), y [1; +);
c) x (; 2), (2; 0), (0; +); d) x [0; +).

488. 1) a) a = 1 4 , b = 0, c = 0; b) a = 2, b = 0, c = 2;

403. a) 1; 2; b) 6.

2) y > 0, kai x (0; +); y < 0, kai x [2; 0); 3) funkcija yra dide janti, t. y. su visais x (2; +) funkcijos reiks me s dide ja; 4) didz iausios reiks me s funkcija neturi, maz iausia funkcijos reiks me lygi 1. b) 1) x (; 0), (0; +), y (; 0), (0; +); 2) y > 0, kai x (; 0); y < 0, kai x (0; +); 3) funkcijos reiks me s dide ja, kai x (; 0) ir x (0; +); ne ra inter, kuriuose funkcijos reiks valu me s maz e ja; funkcija neturi. 4) didz iausios ir maz iausios reiks miu c) 1) x (; 2], y [1; +); 2) y > 0, kai x (; 2), (2; 1); y < 0, kai x (1; 2]; 3) dide ja, kai x (2; 1); maz e ja, kai x (; 2) ir x (1; 2); 4) maz iausia funkcijos reiks me lygi 1.

482. Tiese eina per:


ploks pusiaukampine a) koordinac iu tumos tas ka iu ; (0; 0) ir yra I ir III ketvirc b) tas kus (0; 1), (1; 0); c) per tas ka imi. (0; 1) ir yra lygiagreti su OX as

c) a = 1, b = 2, c = 0; d) a = 1, b = 4, c = 3; e) a = 1, b = 0, c = 2; f) a = 1, b = 2, c = 2. 2) a) x (; +), y (; 0]; y < 0, kai x (; 0), (0; +); funkcijos reiks me s dide ja, kai x (; 0); maz e ja, kai x (0; +); didz iausia funkcijos reiks me lygi 0, maz iausios reiks me s funkcija neturi. b) x (; +), y [2; +); y > 0, kai x (; 1), (1; +); y < 0, kai x (1; 1); funkcijos reiks me s dide ja, kai x (0; +); maz e ja, kai x (; 0); didz iausios reiks me s funkcija neturi, maz iausia funkcijos reiks me lygi 2. c) x (; +), y (; 1]; y > 0, kai x (0; 2); y < 0, kai x (; 0), (2; +); funkcijos reiks me s dide ja, kai x (; 1); maz e ja, kai x (1; +); didz iausia funkcijos reiks me lygi 1, maz iausios reiks me s funkcija neturi. d) x (; +), y [1; +); y > 0, kai x (; 1), (3; +); y < 0, kai x (1; 3); funkcijos reiks me s dide ja, kai x (2; +); maz e ja, kai x (; 2); didz iausios reiks me s funkcija neturi, maz iausia funkcijos reiks me lygi 1. e) x (; +), y [2; +); y > 0, kai x (; +); funkcijos reiks me s maz e ja, kai x (; 0); dide ja, kai x (0; +); maz iausia funkcijos reiks me y = 2, kai x = 0. f) x (; +), y [1; +); y > 0, kai x (; +); funkcijos reiks me s maz e ja, kai x (; 1); dide ja, kai x (1; +); maz iausia funkcijos reiks me y = 1, kai x = 1. c) per 5 s; d) 130 m.

489. b) Grakas yra parabole s y = 5x 2 + 50x + 5 dalis, esanti I ketvirtyje. 490. Per 4 s nepasieks; per 5 s pasieks. 491. 2), 3) lygtis 2x 2 = 5x 2 turi 2 sprendinius: x1 0,5, x2 2;

483. Hiperbole s s akos yra: a) I ir III ketvirc iuose; b) II ir IV ketvirc iuose. ; virs 484. a) Parabole s y = x2 s akos nukreiptos i virs u u ne yra tas ke (0; 0).

akos nukreiptos i apac ia i kerta tas kuose b) Parabole s y = x 2 x s ; OX as 1 . ; (0; 0) ir (1; 0); virs u ne yra tas ke 1 2 4 ; OX as akos nukreiptos i virs u i kerta tas kuose c) Parabole s y = 2x 2 2 s (1; 0) ir (1; 0); virs u ne yra tas ke (0; 2). ; OX as akos nukreiptos i virs u i kerta tas kuose d) Parabole s y = x 2 + 2x 8 s (4; 0) ir (2; 0), OY as i kerta tas ke (0; 8); virs u ne yra tas ke (1; 9).

lygtis x 2 8 = 4 x turi 2 sprendinius: x1 4, x2 3. 4) 2x 2 = 5x 2, kai x = 0,5 ir x = 2; x 2 8 = 4 x , kai x = 4 ir x = 3. ne d) x (; +); e) sprendiniu ra; f) x = 1.

492. a) x (1; 5); b) x (; 3], [3; +); c) x (; 1), (1; +);

146

147

Pagrindiniai skyreliai

10

Matematika

tau
klas

6. Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas Staiojo trikampio smailiojo kampo kosinusas Staiojo trikampio smailiojo kampo tangentas Kaip rasti kampo dyd, inant jo sinuso, kosinuso ar tangento reikm 6.5. Dar kart statieji trikampiai
6.1. 6.2. 6.3. 6.4.

12 14 16 18 20 36 38 40 42 58 60 62 64 80 82 90

7. Apskritimai, tiess ir kampai


7.1. 7.2. 7.3. 7.4.

Centrinis kampas. Ipjova Ipjovos lanko ilgis ir plotas Apskritimo kirstin. Nuopjova Apskritimo liestin Erdvini kn tiess Erdvini kn ploktumos Kampas tarp tiess ir ploktumos Kampas tarp ploktum

2 dalis

8. Erdvini kn tiess ir ploktumos


8.1. 8.2. 8.3. 8.4.

9. Tikimybs
9.1. Skaiiuojame tikimybes 9.2. Tikimybi savybs

Pagrindins mokyklos kurso kartojimas

Vilnius 2010

Apibrimas, teorema, aksioma


Trikampio vidurio linija Prisiminkime, ka sutarta yra vadinti trikampio vidurio linija.

Trikampio ir trapecijos vidurio linija


I rodymas. 1) Pastebe kime, kad trikampiai ABC ir MBN yra panas u s pagal dvi atitinkamai kampa . Is ju : proporcingas kras tines ir lygu tikru tarp ju ABC
AB = CB = 2 (paais MBN , nes MB kinkite kode l) NB ir B bendras abiem trikampiams.

APIBRIMAS.
trikampio kras vidurio tas Atkarpa ` , jungianti dvieju tiniu kus, vadinama tr` ikampio v` idurio l` inija. Apibre z iant trikampio vidurio linija ` . Ja , vartojama sa voka atkarpa taip pat reikia apibre z ti. tkarpa vadinama tiese tas . A s dalis, esanti tarp dvieju ku ios sa ir ta Atkarpo s apibre z ime yra sa s kas. S mis, vokos tiese vokos laikomos pirmine t. y. jos ne ra apibre z iamos. 2) Kadangi
AC MN

ABC

panas MBN , o ju umo koecientas lygus 2, tai:

= 2, A = M , C = N (paais kinkite kode l).

AC = 2 gauname, kad 3) Is lygybe s MN

MN = AC 2 . 4) Is lygybe s A = M (arba is lygybe s C = N ) gauname, kad MN AC (paais kinkite kode l).

Teorema i rodyta.

I tako ir tiess gauname spindul ir atkarp:

I rodydami s ia me me s kitomis teoremomis. Pavyzdz iui, re me me s teorema, teorema re panas ). kuri vadinama trikampiu umo poz ymiu (pagal dvi kras tines ir kampa tarp ju
tai b kc kb

Jei

ka kb

ka

a b

TEOREMA. (Trikampio vidurio linijos savybe .)


Trikampio vidurio linija yra lygiagreti su trikampio kras tine ir yra lygi jos pusei. I sitikinkime s io teiginio teisingumu.

Ta rodyti. Ja rodant, ve l teks remtis kitomis teoremomis. Bet be teorema irgi reikia i i galo taip te l reikalingi teiginiai, kurie laikomi teisingais be irodymo. stis negali. Tode

AKSIOMA. Per du tas kus eina vienintele tiese . Nusibraiz ykime bre z ini ir remdamiesi juo uz ras ykime, ka irodyti. turime
B M A N C

Uduotis. (Projektinis darbas.)


, kurie laikomi teisingais be 1) Pasidome kite ir uz ras ykite daugiau teiginiu irodymo ). (aksiomu apibre . 2) Uz ras ykite keleta inomu z imu jums z teoremu . Pabandykite kuria teoremu 3) Uz ras ykite keleta inomu tu jums z nors is rodyti. i

Duota:

ABC , AM = MB , CN = NB . AC , MN = AC 2 .

I rodyti: MN

Apibrimas, teorema, aksioma


Trapecijos vidurio linija

Trikampio ir trapecijos vidurio linija


Is spre io puslapio uz davinius, naudodamiesi trikampio ir trapecijos vidurio liniju skite s savybe mis.

APIBRIMAS.
kras vidurio tas Atkarpa, jungianti trapecijos s oniniu tiniu kus, vadinama trape ` cijos v` idurio l` inija.

1.

TEOREMA. (Trapecijos vidurio linijos savybe .)


sumos pusei. Trapecijos vidurio linija yra lygiagreti su pagrindais ir yra lygi ju
B M A C N D

ilgiai yra tokie: AB = Trikampio ABC kras tiniu = 5 cm, BC = 8 cm, AC = 12 cm. Atkarpa MN yra trikampio vidurio linija (AM = MB , CN = = NB ). Apskaic iuokite: a) trikampio MBN perimetra ; b) trapecijos AMNC perimetra .

B M A N C

Duota: ABCD trapecija (AD AM = MB , DN = NC . I rodyti: MN

BC , AB DC ),

2. 3.

Trikampio DEF vidurio linija KL yra lygiagreti su trikampio kras tine DE . iuokite trikampio KLF plota Trikampio DEF plotas lygus 48 cm2 . Apskaic . Naudodamiesi paveiksle lio duomenimis, apskaic iuokite trapecijos ABCD : a) vidurio linijos ilgi ; b) s onine s kras tine s CD ilgi ; c) perimetra ; d) plota . Pavaizduota lygias one trapecija ABCD , kurios s onine kras tine lygi 10 dm, o perimetras yra 50 dm. Apskaic iuokite trapecijos: 1) vidurio linijos ilgi ; ilgius, jei trapecijos auks 2) pagrindu tine lygi 6 dm; 3) plota .
B 3 A 6 10 C D

BC . AD(BC), MN = AD + 2

I z kime kuria striz aine iui, BD . nors trapecijos i , pavyzdz rodymas. 1) Nubre
B M A P C N D C T P N D

4.

B A

C D

2) I sitikinkime, kad P yra BD vidurio tas kas. Tarkime pries ingai, t. y. kad P ne ra BD vidurio tas kas. Tada yra toks tas kas T , kuris yra BD vidurio tas kas (ir T nesutampa su P ). Tada MT yra ABD vidurio linija, o NT yra DBC vidurio linija. Vadinasi, MT AD ; NT BC.

B M A

5. 6.

Apskaic iuokite trapecijos plota tine s ilgis yra 15 mm, o vidurio linijos , jei jos auks ilgis 24 mm. I rodykite formule . a) SABC = MN BD ;
B M A D N C

Kadangi AD BC , tai galima tvirtinti, kad tas kai M , T ir N yra vienoje tiese je, kuri lygiagreti su trapecijos pagrindais. Tare ra BD vidurio tas kas, isitikinome, kad tada yra dvi tiese s (MP N , kad P ne ir MT N ), einanc ios per tas kus M ir N . Bet juk per du tas kus galima nubre z ti prielaida, jog P ne tik viena su ra BD vidurys, yra tiese (aksioma). Vadinasi, mu neteisinga. Vadinasi, BP = P D . 3) Kadangi MP yra trikampio ABD vidurio linija, tai: MP = AD , 2 MP AD.

b) SABCD = MN BE .
B M A E C N D

4) Kadangi NP yra trikampio...

Kartojame tai, ko prireiks 6 skyriuje


7.
Remdamiesi paveiksle lio duomenimis, apskaic iuokite nez inomus stac iojo trikam ilgius ir trikampio plota pio kras tiniu .
a) A b) F c) N

10. Pavaizduoti du trikampiai ABC ir A1B1 C1 .


Paais kinkite, kode l galima tvirtinti, kad tie trikampiai yra panas u s.
a) C 2 C1 4 6 B1 A B
100 40 40

b) B1
40

C1

c)

A1 C 4 6 B

3 C1 4,5 B1

A1 C A

B A1

? ;

? ? ?
A c

B a b C kc A1

B1 ka kb C1

8.

Apskaic iuokite pavaizduoto stac iojo trikampio perimetra ir plota .


a) A b) N

10

m
30 C M

60 P

m 2c

c b c b a

kc kb kc kb ka

11. Pavaizduotas trikampis ABC . Atkarpa B1 C1 yra lygiagreti su trikampio kras tine 9.
ju kampu dydz Apskaic iuokite pavaizduoto stac iojo trikampio smailiu ius.
a) B 2 A 4 C A 3 3 b) C 3 B A c) 2 2 2 C B
C1 B1

bu . BC . Apskaic iuokite, kas ture tu ti paras yta vietoj klaustuku


A

CB = 10 cm, C1 B1 = 2 cm, AC = 8 cm, AC1 = ? cm, AB1 = 1,5 cm, AB = ? cm, P ABC = ? P AB1 C1 , S ABC = ? S AB1C1 .

6 skyrius
Statusis trikampis Stac iojo trikampio ABC (C = 90 ): ilgius sieja lygybe kras tiniu AC 2 + BC 2 = AB 2 ; ju kampu dydz smailiu ius sieja lygybe A + B = 90 . Remdamiesi s iomis lygybe mis, galime apskaic iuoti stac iojo trikampio: dvieju jo kras ilgius; trec iosios kras tine s ilgi , kai z inome kitu tiniu smailiojo kampo dydi , kai z inome kito smailiojo kampo dydi .
B

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas Staiojo trikampio smailiojo kampo kosinusas Staiojo trikampio smailiojo kampo tangentas Kaip rasti kampo dyd, inant jo sinuso, kosinuso ar tangento reikm 6.5. Dar kart statieji trikampiai Apibendriname Sprendiame Besidomintiems
6.1. 6.2. 6.3. 6.4.

12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32

Testas Pasitikriname (atsakymai 142 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 7 skyriuje


A C

Smailiojo kampo sekantas, kosekantas ir kotangentas Funkcijos y = sin x, y = cos x, y = tg x, kai x (0; 90)

1 uduotis.

ji 1) Nubraiz ykite statu trikampi ABC (C = 90 ), kurio AC = 10 cm, BC = 5 cm. 2) Apskaic iuokite kras tine s AB ilgi . A ir B dydz 3) O kaip suz inoti kampu ius? inoma, kampus A ir B galite is Z matuoti. Bet matuodami daz niausiai gausite tik apytiksles reiks mes...
.

10 cm

5 cm

??

2 uduotis.

ji 1) Nubraiz ykite statu trikampi ABC (C = 90 ), kurio AB = 10 cm, A = 40 . 2) Apskaic iuokite kampo B dydi . AC ir BC ilgius? 3) O kaip suz inoti kras tiniu Galite matuoti liniuote. Bet ja tiksliu , ko gero, negausite... ilgiu

iame skyriuje suinosime, k vadiname staiojo trikampio smailiojo kampo: sinusu; kosinusu; tangentu. Mokysims tas inias taikyti, iekodami staiojo trikampio neinom kratini ilgi ir kamp dydi.

10
40

? cm

10

?? cm

cm

11

12

6
1) 2) 3) 4) 5) 6)

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


ju kampu sinusus. 12. Apskaic iuokite pavaizduoto stac iojo trikampio smailiu
a) 15 A e) A 2 C
30

13

6.1. STAIOJO TRIKAMPIO SMAILIOJO KAMPO SINUSAS 1 uduotis.


ji Nusibraiz ykite koki nors statu trikampi ABC , kurio C = 90 , A = 40 . Is matuokite statinio, esanc io pries kampa . A, ilgi Is matuokite iz ambine s ilgi . Statinio, esanc io pries kampa padalykite is i z ambine s ilgio. A, ilgi klase gautus rezultatus. Palyginkite visu s mokiniu ju ABC (C = 90 , A = 40 ) kras BC ir AB ilgiu santykis BC Is tikru tiniu AB ) rezultata nepriklauso nuo trikampio dydz io, ir visi ture jote gauti ta (ar panas u pati .
B A : C A1 B1

B 9 C

b)

A 1 C 5 2 A 20
60

c)

C 2

d) 4 A

12

B g)

A C 5
45

8 C

f)

h)

13. 1) Nubraiz ykite kokius nors stac iuosius


C1

A = trikampiu kampu A ir B sinusu 2) Matuodami ir skaic iuodami nustatykite tu ju tikslumu). apytiksles reiks mes (s imtu

20 ;

40 ;

60 ;

80 .

: ABC (C = 90 ), kuriu

14. I rodykite, kad:

raoma:

b am

Statinis prie A

in

ji 1) Nubraiz ykite statu ABC , kurio C = 90 , A = 30 , B = 60 . 2) Statinio, esanc io pries 30 kampa paz yme kite kokia nors raide, pvz., , ilgi BC = a . 3) Uz ras ykite, kam lygi iz ambine AB (prisiminkite statinio pries 30 kampa savybe ). 4) Apskaic iuokite statinio AC ilgi (remkite s Pitagoro teorema). AC . 5) Apskaic iuokite santykius BC , AB AB

; a) sin 30 = 1 2 b) sin 60 = 23 .

60

30

15. I rodykite, kad sin 45 =


B

1 . 2

C
45

2 uduotis. 1) Uz ras ykite, kam lygus lentoje pavaizduoto stac iojo trikampio ABC
(C = 90 ) smailiojo kampo B sinusas.

ji 16. Nubraiz ykite koki nors statu ABC (C = 90 ), kurio:


10 A 8 B 6 C

a) sin A = 2 3; b) sin B = 3 4; c) sin A = 0,7. desne uz 0 ir maz esne uz 1.


A

5a

B 2a C

ju kampu A ir B 2) Apskaic iuokite stac iojo trikampio ABC (C = 90 ) smailiu reiks sinusu mes, jei BC = 3 cm, AB = 5 cm.

17. Paais kinkite, kode l stac iojo trikampio smailiojo kampo sinuso reiks me yra di-

14

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


ju kampu kosinusus. 18. Apskaic iuokite pavaizduoto stac iojo trikampio smailiu
a) 15 A e) A 2 C
30

15
b) c) 5 2 A 20
60

6.2. STAIOJO TRIKAMPIO SMAILIOJO KAMPO KOSINUSAS

B 9 C

A 1 C

C 2

d) 4 A

12

B g)

A C 5
45

8 C

f)

h)

A
60

A = A1 . Paais 1 uduotis. Pavaizduoti statieji trikampiai, kuriu kinkite, kode l yra teisinga lygybe :
B A C A1 B1

19. I rodykite, kad:


a) = b) cos 60 = cos 30

3 2 ; 1. 2

C1

20. I rodykite, kad cos 45 =

A
1 . 2

30

ji 21. Nubraiz ykite koki nors statu ABC (C = 90 ), kurio:


raoma:

2 a) cos A = 2 3 ; b) cos B = 5 ; c) cos A = 0,4. 22. I rodykite, kad stac iojo trikampio smailiojo kampo sinuso reiks me s kvadrato ir to kampo kosinuso reiks me s kvadrato suma lygi 1.

b am

in

Statinis prie A

2 uduotis.

1) Uz ras ykite, kam lygus lentoje pavaizduoto stac iojo trikampio ABC (C = 90 ) smailiojo kampo B kosinusas.
B 6 8 C

10 A

23. Paais kinkite, kode l stac iojo trikampio smailiojo kampo kosinuso reiks me negali
bu ti lygi neigiamam skaic iui; bu ti lygi 0; bu ti didesne uz 1.

ju kampu A ir B 2) Apskaic iuokite stac iojo trikampio ABC (C = 90 ) smailiu reiks kosinusu mes, jei AC = 4 cm, AB = 5 cm.

16

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


ju kampu tangentus. 24. Apskaic iuokite pavaizduoto stac iojo trikampio smailiu
a) B 15 A e) A 2
30

17
b) c) 5 2 A 20
60

6.3. STAIOJO TRIKAMPIO SMAILIOJO KAMPO TANGENTAS


Ankstesniuose

A 1 C

C 2

d) 4 A

9 C f)

12

B g)

A C 5
45

8 C

h)

A = A1 . Paais 1 uduotis. Pavaizduoti statieji trikampiai, kuriu kinkite, kode l yra teisinga lygybe :
B B1

25. I rodykite, kad:

A1

C1

raoma:

1 ; a) tg 30 = 60 3 b) tg 60 = 3; 45 30 C A C c) tg 45 = 1. A ji 26. 1) Nubraiz ykite koki nors statu trikampi ABC (C = 90 ), kurio: 1 a) tg A = 2 ; b) tg B = 3; c) tg A = 0,6; d) tg B = 2,5. 2) Apskaic iuokite to trikampio sin A; cos B .

27. I rodykite, kad stac iojo trikampio smailiojo kampo tangento reiks me yra lygi to
kampo sinuso reiks mei, padalytai is to kampo kosinuso reiks me s.
B

Statinis prie A

Statinis prie A

2 uduotis.

1) Uz ras ykite, kam lygus lentoje pavaizduoto stac iojo trikampio ABC (C = 90 ) smailiojo kampo B tangentas.
10 A 8 B 6 C

28. Ar gali stac iojo trikampio smailiojo kampo tangento reiks me bu ti didesne uz 1?
uz 2? uz 100? ju kampu A ir B smailiu

2) Apskaic iuokite stac iojo trikampio ABC (C = reiks tangentu mes, jei AC = 4 cm, CB = 3 cm.

90 )

29. Apskaic iuokite reis kinio reiks me .


a) sin 30 + cos 30 + tg 30 ; b) 2 sin 45 + cos 60
tg 45 2 .

18

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


30. Nustatykite stac iojo
(1
a)

19
ju kampu dydz apytiksles reiks ABC smailiu iu mes tikslumu) ir apskaic iuokite nez inomos kras tine s ilgi .
b) C 4 5 C A e) A 2 7,6 6 C A 5,2 B 5 C B f) A c) 10 13 C B

6.4. KAIP RASTI KAMPO DYD, INANT JO SINUSO, KOSINUSO AR TANGENTO REIKM

A 3 B

d)

A 3 B C 4

Uduotis. Naudodamiesi skaic iuotuvu ir lentele, raskite:

a) sin A, cos A ir tg A reiks mes, kai A = 25 ; A = 37 ; A = 86 . b) A dydi laipsniais, kai sin A = 0,191; cos A = 2 5 ; tg A = 2.

31. Naudodamiesi skaic iuotuvu arba lentele, apskaic iuokite trikampio ABC (C =
A ir B r. p. 10, 1 uz duoti ) apytiksles kampu = 90 , AC = 10 cm, BC = 5 cm, z reiks dydz iu mes. kampu dydz 32. Apskaic iuokite klaustukais paz yme tu ius (1 tikslumu).
a) B ?
0.642787609

C 6 ? 10 C 9 D

b) 6 A e) A ? 4

B ? D B ? O ? C

c) 7

B 3 C C B 2 A 2 ? ? 3 D D ?

DEG

DEG

40

DEG

A d) B

A f)

? 5
DEG 2ndF DEG 2ndF DEG

0.7

0.7

45.572996

? 1 D F A E ABCD trapecija

D BD = 4 cm, AC = 8 cm

20

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


33. Remdamiesi bre z inio duomenimis, apskaic iuokite:
1) 2) 3) 4) tikslia me statinio AC ilgio reiks ; tikslia me statinio BC ilgio reiks ; tikslias trikampio perimetro P ir ploto S reiks mes; apytiksles AC , BC , P ir S reiks mes (0,1 tikslumu).
B

21
B

6.5. DAR KART STATIEJI TRIKAMPIAI

4c
A
36

m
C

A b C a c B
A

m 2c
32

34. Apskaic iuokite trikampio ABC (C = 90 , A = 40 , AB = 10 cm, z r. p. 10,


ABC (C = 90 ) statinio AC ilgi (0,1 cm tikslumu), kai i z ambine AB = 10 cm, o B = 50 .

1 uduotis. Apskaic iuokite stac iojo

ilgiu tikslias ir apytiksles reiks ju tikslumu). 2 uz duoti ) statiniu mes (des imtu bu . Atsakyme suras 35. Apskaic iuokite, kas ture tu ti paras yta vietoj klaustuku ykite tikslias reiks mes.
a) b) B D c) ? P ?
57

A ? C

20

?m

66

? cm

8m

5m
A ? ?m

?c

m
28

1 ? ? T

3 cm

ABC (C = 90 ) statinio BC ilgi (0,1 cm tikslumu), kai iz ambine AB = 5 cm, o B = 70 .

2 uduotis. Apskaic iuokite stac iojo

36. Pavaizduotas lygiagretainis ABCD (AB = 5 cm, A = 40). Nubre z ta jo


auks tine BE (ED = 3 cm). B , C ir D 1) Kam lygu s lygiagretainio kampu dydz iai? 2) Apskaic iuokite BE , AE , PABCD , SABCD apytiksles reiks mes (0,1 tikslumu).
B C 3 cm E D

9m
25

5c
A

40

ABC (C = 90 ) statinio AC ilgi (0,1 cm tikslumu), kai kitas statinis BC = 8 cm, o B = 65 .

3 uduotis. Apskaic iuokite stac iojo

lygiagretainiu.

A ? C 2m
40

22

6
B

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


APIBENDRINAME
ju kampu sinusu , kosinusu ir tangentu reiks lentele Smailiu miu
5 A 4 B 3 C
= 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 sin 0,017 0,035 0,052 0,070 0,087 0,105 0,122 0,139 0,156 0,174 0,191 0,208 0,225 0,242 0,259 0,276 0,292 0,309 0,326 0,342 0,358 0,375 0,391 0,407 0,423 0,438 0,454 0,469 0,485 0,500 0,515 0,530 0,545 0,559 0,574 0,588 0,602 0,616 0,629 0,643 0,656 0,669 0,682 0,695 0,707 cos 1,000 0,999 0,999 0,998 0,996 0,995 0,993 0,990 0,988 0,985 0,982 0,978 0,974 0,970 0,966 0,961 0,956 0,951 0,946 0,940 0,934 0,927 0,921 0,914 0,906 0,899 0,891 0,883 0,875 0,866 0,857 0,848 0,839 0,829 0,819 0,809 0,799 0,788 0,777 0,766 0,755 0,743 0,731 0,719 0,707 tg 0,017 0,035 0,052 0,070 0,087 0,105 0,123 0,141 0,158 0,176 0,194 0,213 0,231 0,249 0,268 0,287 0,306 0,325 0,344 0,364 0,384 0,404 0,424 0,445 0,466 0,488 0,510 0,532 0,554 0,577 0,601 0,625 0,649 0,675 0,700 0,727 0,754 0,781 0,810 0,839 0,869 0,900 0,933 0,966 1,000 = 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 sin 0,719 0,731 0,743 0,755 0,766 0,777 0,788 0,799 0,809 0,819 0,829 0,839 0,848 0,857 0,866 0,875 0,883 0,891 0,899 0,906 0,914 0,921 0,927 0,934 0,940 0,946 0,951 0,956 0,961 0,966 0,970 0,974 0,978 0,982 0,985 0,988 0,990 0,993 0,995 0,996 0,998 0,999 0,999 1,000 cos 0,695 0,682 0,669 0,656 0,643 0,629 0,616 0,602 0,588 0,574 0,559 0,545 0,530 0,515 0,500 0,485 0,469 0,454 0,438 0,423 0,407 0,391 0,375 0,358 0,342 0,326 0,309 0,292 0,276 0,259 0,242 0,225 0,208 0,191 0,174 0,156 0,139 0,122 0,105 0,087 0,070 0,052 0,035 0,017 tg 1,036 1,072 1,111 1,150 1,192 1,235 1,280 1,327 1,376 1,428 1,483 1,540 1,600 1,664 1,732 1,804 1,881 1,963 2,050 2,145 2,246 2,356 2,475 2,605 2,747 2,904 3,078 3,271 3,487 3,732 4,011 4,331 4,705 5,145 5,671 6,314 7,115 8,144 9,514 11,430 14,301 19,081 28,636 57,290

23

Stac iojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas Stac iojo trikampio smailiojo kampo: s` inusu vadiname pries ta io statinio kampa esanc ilgio santyki su iz ambine s ilgiu: sin A = BC AB , sin B = AC AB ; ko ` sinusu vadiname prie to kampo esanc io statinio ilgio santyki su iz ambine s ilgiu:
C A B

4 sin A = 3 5 , sin B = 5 ;

3 cos A = 4 5 , cos B = 5 ;

cos A = AC AB ,

cos B = BC AB ; ta ngentu vadiname pries ta io stati kampa esanc nio ilgio santyki su kito statinio ilgiu:
C A B

4 tg A = 3 4 , tg B = 3 .

tg A = BC AC ,
AC . tg B = BC Smailiojo kampo sinuso ir kosinuso reiks me s yra intervalo (0; 1) skaic iai, o tangento reiks me s yra intervalo (0; +) skaic iai. Verta i siminti!

Kai A (0; 90 ), tai: 0 < sin A < 1, 0 < cos A < 1, tg A > 0.

A = sin A = cos A = tg A =

30
1 2 3 2 3 3

45
2 2 2 2

60
3 2 1 2

To paties kampo sinuso, kosinuso ir tangento rys iai (sin A)2 + (cos A)2 = 1,
sin A cos A

sin 30 =
1 2 2

= tg A.

+ cos 30
3 2 2
1 2 3 2

3 =1 4 + 4 = 1.

sin 30 cos 30

=
3

3 =1 2 : 2 = 3

2 = 1 = tg 30 . =1 2

24

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


SPRENDIAME
dydz 44. Apskaic iuokite rombo ABCD kampu ius (laipsnio tikslumu) ir kras tine s ilgiai yra AC = 14 cm, BD = 10 cm. ilgi , kai jo istriz ainiu 90 )

25

iuokite stac iojo trikampio ABC (C = 37. Apskaic

kras ilgius nez inomu tiniu dydz ir kampu ius (1 tikslumu), kai: 1) z inomas iz ambine s ilgis ir vieno smailiojo kampo dydis: a) AB = 120 mm, A = 25 ; b) AB = 85 dm, B = 33 . 2) z inomas vieno statinio ilgis ir vieno smailiojo kampo dydis: a) CB = 70 m, A = 48 ; b) AC = 44 cm, B = 70 . 3) z inomi vieno statinio ir i z ambine s ilgiai: a) AC = 24, AB = 35; b) AB = 101, BC = 51. ilgiai: 4) z inomi statiniu a) AC = 82, BC = 40; b) AC = BC = 2 13. . Atsakymus paras ykite suapvalintus iki vienetu jo dydi matlankiu, kai:
2 1 a) sin A = 3 5 ; b) cos A = 5 ; c) tg A = 1 4 . Gautus rezultatus patikrinkite naudodamiesi skaic iuotuvu ar lentele.

45. a) Apskaic iuokite atstuma tarp A ir B .


A

b) Apskaic iuokite upe s ploti .


A D

8m
40 C B
25 m

50 12 m B

c) Apskaic iuokite stulpo auks ti .

38. Nesinaudodami skaic iuotuvu ir lentele, nubraiz ykite kampa matuokite A. Tada is

39. I rodykite, kad stac iajam trikampiui ABC (C = 90 ) teisinga lygybe


(sin A)2 + (sin B)2 = 1.

50

35 35 m

40. Suras ykite skaic ius dide jimo tvarka.


a) sin 20 , sin 41 , sin 15 , sin 73 ; c) tg 20 , tg 41 , tg 15 , tg 73 ;

b) cos 20 , cos 41 , cos 15 , cos 73 ; d) sin 25 , cos 25 , tg 25 , tg 45 .

46. Kode l padide jo lentos plotas?

41. I rodykite, kad stac iajam trikampiui ABC (C = 90 ) teisingos lygybe s.


a) sin A = cos B , sin(90 A) = cos A; b) sin B = cos A, cos(90 A) = sin A.

42. I rodykite, kad:


1 1 ; b) (cos )2 = 1+(tg ; c) (sin )2 = a) 1 + (tg )2 = (cos )2 )2 (tg ) . 1+(tg )2
2

4 2 1 1 3 1 pav.
6
66

ju tikslumu). 43. Apskaic iuokite x reiks me imtu (des


a) A
48

b)

B x

c)

2 pav.

4 x C d) B 10 A 3 D
30

48 B e) A

D 16 B

C f) A
30

achmatu lenta (jos matmenys 8 8) supjaustyta i S 4 dalis taip, kaip parodyta 4 daliu sude 1 pav. Is tu ta stac iakampe lenta (jos matmenys 5 13), kaip parodyta 2 pav.

x C

10
40

2 cm

25

4 cm

Dx C

26

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


Smailiojo kampo sekantas, kosekantas ir kotangentas

Besidomintiems
Funkcijos y = sin x, y = cos x, y = tg x, kai x (0 ; 90 ) Nagrine kime, kaip keic iasi sin x reiks me y , kampui x dide jant nuo 0 iki 90 . Kitaip sakant, nagrine kime funkcija y = sin x , kai x (0 ; 90 ). ploks Koordinac iu tumoje suz yme je kus (x ; sin x), gausime y = sin x graka tas . Matome, kad x reiks me ms dide jant y reiks me s dide ja nuo 0 iki 1. sritis miu y (0; 1). Funkcijos y = sin x apibre z imo sritis yra x (0 ; 90 ), reiks Funkcija yra dide janti.
Y

27

ilgiu santyji ras yti s es is kras tiniu Turint statu trikampi ABC (C = 90 ), galima uz kius:
B
AC BC 1) BC AB , 2) AB , 3) AC , AB AC 4) AB BC , 5) AC , 6) BC .

Mes jau z inome, kad matematikai tris pirmuosius santykius pakriks tijo kampo A sinusu, kosinusu ir tangentu: BC = sin A, AB AC = cos A, AB BC = tg A. AC

Kiti like vilgiu taip pat turi savo pavadinimus ir z ymenis: trys santykiai kampo A atz AB = cosec A, BC AB = sec A, AC AC = ctg A. BC

tg x

1 0,9 0,8 0,7 0,6

y=

y=

sin x

Kitaip sakant, su stac iojo trikampio smailiuoju kampu yra susije iai: 6 skaic sinusas santykis statinio ilgio pries ta z ambine s ilgiu; kampa su i kosinusas santykis statinio ilgio prie to kampo su i z ambine s ilgiu; tangentas santykis statinio ilgio pries ta kampa su kito statinio ilgiu; kose ` kantas santykis i z ambine s ilgio su pries ta io statinio ilgiu; kampa esanc se ` kantas santykis i z ambine s ilgio su prie to kampo esanc io statinio ilgiu; kota ngentas santykis statinio ilgio prie to kampo su kito statinio ilgiu.
AB Santykiai BC tiniai, tode l AB ir BC yra vienas kitam atvirks

0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 45 6 12 18 24 30 36 42 48 54 60 66 72 78 84 90 X

y=

co

sx

cosec A =

1 , sin A

sec A =

1 , cos A

ctg A =

1 . tg A

triju santykiu (cosec, sec, ctg) prisireikia retai. Taigi s iu

Uduotis. Apibu dinkite funkcijas y = cos x ir y = tg x , kai x (0 ; 90 ).

28

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


TESTAS 54.
A C B

29

47. Pabaikite sakini .


a) Stac iojo trikampio smailiojo kampo sinusu vadiname... b) Stac iojo trikampio smailiojo kampo kosinusu vadiname... c) Stac iojo trikampio smailiojo kampo tangentu vadiname... A statinio, esanc io pries ta su kito statinio ilgiu kampa , ilgio santyki B statinio, esanc io pries ta su i z ambine s ilgiu kampa , ilgio santyki C statinio, esanc io prie to kampo, ilgio santyki su kito statinio ilgiu D statinio, esanc io prie to kampo, ilgio santyki su i z ambine s ilgiu

a) CB = A AB sin B

B AB cos A C AB cos B C AC cos B

D AB tg B D AC sin A

b) CB = A AC tg A B AC tg B

55.
D 3 4 D D
3 4 3 4

B 5 A
35

C D

48.
3 A

C 4 5
B

a) sin A = b) cos A = c) tg A =
B

A 4 5 A A
4 5 4 5

B 3 5 B B
3 5 3 5

C 4 3 C C
4 3 4 3

ABCD lygiagretainis, AB = 5 cm, AD = 10 cm, A = 35 .

49.

a) sin A = b) cos B =

A AC AB A AC AB A
AC AB

B BC AB B BC AB B
BC AB

AC C BC AC C BC

D BC AC D BC AC D
BC AC

Jei sin 35 0,6, cos 35 0,8, tg 35 0,7, tai: a) BE = A 3 cm B 4 cm C 3,5 cm D 6 cm b) AE = A 3 cm B 4 cm C 3,5 cm D 6 cm A 60 cm2 B 30 cm2 C 40 cm2 D 35 cm2 c) SABCD =

56. Kam lygi reis kinio reiks me ?


a) sin 60 + cos 30 A b) tg 45 + 2 sin 30 c) (sin 45 )2 2 cos 45

c) tg A = A 1 2 A 1 2 A 1 2 B 22 B 22

AC BC

50. a) sin 30 =
b) cos 45 = c) tg 60 =

B 22

C 23 C 23

D Kitas atsakymas D Kitas atsakymas D Kitas atsakymas B 2 cos 65 B 2 sin 25 C 2 tg 65 C 2 tg 25

C 23

51.
A

C
65

a) AC = A 2 sin 65 b) BC = A 2 cos 25
2
10

D 1 2 daliu sude 57. Pavaizduotas trikampis supjaustytas i 4 dalis (z r. 1 pav.). Is tu tas kitas trikampis (z r. 2 pav.). Is kur atsirado ta skylute ? A Apatine gu ra (2 pav.), i skaitant ir skylute ra trikampis , ne B Stebuklas
1 pav.

3 +1 D 1 3 B 4 C 3 2 3 B 2+2 C 2 D 1 + 3 2 2 1 2 C 1 2 A 1 2 B 2 2

52. B
60

a) AB =
cm
C

b) AC =

A 5 cm B 5 3 cm C 0,5 cm D 23 cm A 5 cm B 5 3 cm C 0,5 cm D 23 cm 3 2 ?

trikampiu kampo A sinuso reiks 53. Kuriame is pavaizduotu me lygi


A 2 B C A 3 B A 2 C 3 B B C 1 3 A C D A

2 pav.

B 1 C 3
?

30

6
e)

Staiojo trikampio smailiojo kampo sinusas, kosinusas ir tangentas


PASITIKRINAME 60.
10 A
2 2

31
B F 20 C E D

iuokite reis kinio reiks me 58. Apskaic . a) sin 30 + cos 60 ; sin 25


2

Duota: ABCD lygias one trapecija, AB = 10 cm, BC = 20 cm, A = 45 .

b) cos 30 + sin 45 ; d) f) sin 60 cos 10


2 2

c) tg 45 cos 45 + 2 sin 60 ; + cos 25 ;


2

cos 30 ; + sin 10 .

Apskaic iuokite trapecijos: a) auks tine s ilgi ; b) ilgesniojo pagrindo ilgi ; c) plota . ; d) vidurio linijos ilgi

bu ? 61. Kas ture tu ti paras yta vietoj daugtas kiu


B
30 45

a
F

b c

a) sin = ; b) sin = ; c) cos = ; d) cos = ;

e) tg = ;

f) tg = .

ilgius (des 62. Apskaic iuokite trikampio ABC (C = 90 ) nez inomus kras tiniu imju tikslumu) ir kampu dydz tu ius (1 tikslumu), jei:
A

a) AB = 2 cm, A = 35 ; b) AC = 2 cm, B = 20 ; c) AC = 2 cm, AB = 3 cm; d) AC = 4 cm, CB = 1 cm.


B

59. Stac iojo trikampio ABC (C = 90 ) kampo A dydis lygus 10 , o i z ambine lygi
10 cm. Apskaic iuokite trikampio: ilgius; b) plota a) statiniu tine s, nubre z tos ii z ambine ; ; c) auks , ilgi triju vidurio liniju ilgius. d) trikampio ABC visu ju tikslumu. Atsakymus paras ykite des imtu
D B . A C

63. Saule s spinduliai su z eme s pavirs iumi sudaro 60 kampa iuokite me. Apskaic
dz io, kurio auks tis yra 24 metrai, s es e lio ilgi (0,1 m tikslumu).

64. Pavaizduotas stac ia kampis ABCD (AD > AB ),


kurio perimetras lygus 40 cm, o istriz aine BD su iuokite kras tine AD sudaro 30 kampa . Apskaic ilgius (0,1 cm tikslumu). stac iakampio kras tiniu

C
30

65. Gedimino pilies kalno auks tis nuo pape de s yra apie 48 m. Kalno s laitai su
maz daug atstuma veikti, horizontu sudaro apie 37 kampa . Koki metrais reikia i einant tiesia linija, norint pasiekti Gedimino pili trumpiausiu keliu? ju kampu lygus 55 . Atsakyma ras ykite decimetro tikslumu. vienas is smailiu uz

66. Apskaic iuokite stac iojo trikampio perimetra z ambine s ilgis lygus 28 cm, o , jei jo i

Kartojame tai, ko prireiks 7 skyriuje


67. Pavaizduotos dvi tiese s, kurios susikerta tas ke O .
a) A ? ? O D 30 B M b) P N

70. Paveiksle lyje pavaizduotas apskritimas (skritulys). Apskaic iuokite, kas ture tu . bu ti paras yta vietoj klaustuku r = 1 cm apskritimo spindulys, a) d = ? cm apskritimo skersmuo, r C = ? cm apskritimo ilgis, O skritulio plotas; S = ? cm2 b)
O d

? ? O

kampu dydz 1) Apskaic iuokite klaustukais paz yme tu ius. kampu poras. Pasakykite kryz kampu savybe 2) Suras ykite kryz miniu miniu . kampu poras. Pasakykite gretutiniu kampu savybe 3) Suras ykite gretutiniu . 68. Pavaizduotas lygias onis trikampis ABC (AB = BC ). Apskaic iuokite, kas ture tu . bu ti paras yta vietoj klaustuku
a) B b) A D A D C B C B c) A D C

d = 10 m, r = ? dm, C = ? m, S = ? dm2 .

? ? ? ? ? ?

? ? ?

? ? ? ?

kartu apskritimo ilgis yra didesnis uz 71. Koki maz daug sveika skaic iu jo: ji a) spindulio ilgi ? b) skersmens ilgi ?

72. Apskaic iuokite apskritimo (skritulio) spindulio ilgi , jei jo:


?

a) ilgis lygus 3 cm; c) ilgis lygus m; e) ilgis lygus 3 dm;

b) plotas lygus 9 m2 ; d) plotas lygus cm2 ; f) plotas lygus 5 dm2 .

vadinamas lygiaoniu trikampiu.

, kuria klase dali 73. 1) Nubraiz ykite skrituline su s mokiniu diagrama , kuri rodytu ju sudaro berniukai ir kuria mergaite s. dali 2) Klase s mokiniu , kuria ras ykite paprasta sudaro berniukai, uz ja trupmena, o likusia s, nurodykite procentais. ja , kuria sudaro mergaite yra daugiau (maz 3) Apskaic iuokite, keliais procentais berniuku iau) negu mer. gaic iu yra daugiau (maz 4) Apskaic iuokite, keliais procentais mergaic iu iau) negu ber. niuku

Pagrindas

trikampiu plotas yra didz 69. Kurio is pavaizduotu iausias? maz iausias?
A

74. Skritulio spindulys lygus 12 cm. Keliais procentais padide s (sumaz e s) skritulio
ilgis ir plotas, kai jo spindulys: ? a) sumaz e s 10 procentu b) padide s 25 procentais? d) sumaz e s trigubai?

3 cm

5c

cm

5 cm

30

c) padide s dvigubai?

32

33

7 skyrius
Apskritimas, kuris liec ia kampo kras tines

Apskritimai, tiess ir kampai


7.1. 7.2. 7.3. 7.4.

Uduotis.
1) Nubraiz ykite apskritima yme , kurio spindulys lygus 2 cm. Apskritimo centra paz kite raide O . 2) Paz yme kite koki nors tas ka 4 cm atstumu. A, nuo apskritimo centro O nutolusi vieninteli 3) Per tas ka z kite tiese tu bendra ka A nubre , kuri su apskritimu ture tas . Ta tas ka yme kite raide B . paz
st Lie in

Centrinis kampas. Ipjova Ipjovos lanko ilgis ir plotas  Apskritimo kirstin. Nuopjova Apskritimo liestin  Apibendriname Sprendiame Besidomintiems

Ties, kuri su apskritimu turi vienintel bendr tak,

Testas Pasitikriname (atsakymai 142 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 8 skyriuje

Apskritimo tiesi ir kamp savybs

36 38 40 42 44 46 48 50 52 54

B A

Suinosime, k vadiname skritulio ` ipjova ir nopjova.


O

Mokysims skaiiuoti skritulio ipjovos ir nuopjovos pltus bei lank ilgis.


? ?

Suinosime, k vadiname apskritimo liestin ir kirstin. Suinosime apskritimo liestini ir kirstini savybes.

34

35

36

Apskritimai, tiess ir kampai


75. Kokiu kampu pasisuka minutes rodanti laikrodz io rodykle per:
a) 30 min? e) 5 min? b) 15 min? f) 1 min? c) 45 min? g) 17 min? d) 1 h? h) 0,9 h?

37

7.1. CENTRINIS KAMPAS. IPJOVA Uduotis.


1) Nubraiz ykite koki nors skrituli . Jo centra yme kite raide O . paz ji to skritulio centre O . 2) Nubraiz ykite koki nors smailu kampa u ne bu tu , kurio virs

76. Kokiu kampu pasisuka valandas rodanti laikrodz io rodykle per:


a) 60 min? b) 30 min? f) 1 h 30 min? c) 4 h? g) 1 3 h? d) 12 h? h) 0,6 h? e) 2 min?

< 90

= 90

> 90 < 180

= 180

> 180 < 360

= 360

ji 77. Kokio dydz io smailu kampa ios laikrodz io sudaro valandas ir minutes rodanc
Pilnasis

Smailusis

Statusis

Bukasis

Itiestinis

Ivirktinis

rodykle s, kai laikrodis rodo: a) 15 val.? b) 1 val.? c) 12 val. 20 min.? d) 18 val. 42 min.? laikrodz 78. Per kiek minuc iu io: a) minutine rodykle pasisuka 180 kampu? 6 kampu? b) valandine rodykle pasisuka 180 kampu? 6 kampu? 1 kampu?

79. Tas kas O paveiksle lyje pavaizduoto apskritimo (skritulio) centras.


a) b)
120

c)

30

d) O
315

1) Kuri skritulio dalis nuspalvinta paveiksle lyje a)? d)? 2) Kuri apskritimo dalis nuspalvinta paveiksle lyje b)? c)? Atsakyma ykite paprasta imtaine trupmena; procentais. paras ja trupmena; des

80. Apskaic iuokite nuspalvintos is pjovos lanko ilgi ir plota .


a) b) c) d)

cm
10

7 cm

1c

cm

180

81. a) Apskaic iuokite is pjovos spindulio ilgi , jei jos lanko ilgis lygus 4 cm, o
is kampu dydz 3) Matuodami nustatykite gautu pjovu ius.

kampo dydis lygus 180 ; 90 ; 60 . b) Apskaic iuokite is pjovos spindulio ilgi , jei jos plotas lygus 2 mm2 , o kampo dydis lygus 180 ; 90 ; 60 .

m
60

38

Apskritimai, tiess ir kampai


82. Apskaic iuokite skritulio is pjovos lanko ilgi Cis Sis pj ir plota pj , jei skritulio spindulys yra r , skersmuo d , o is pjovos kampas , kai: a) r = 1 cm, = 1 ; b) r = 1 cm, = 25 ; c) r = 2 mm, = 190 ; e) d = 4 dm, = 13 ;
r 1

39

7.2. IPJOVOS LANKO ILGIS IR PLOTAS


Pavaizduotas skritulys, kurio spindulys yra r cm, ir is pjova, kurios kampas lygus 1 .

d) r = 15 mm, = 255 ; f) d = 0,5 dm, = 137 .

83. Skrituline se diagramose pavaizduota, kuria imtos vienos mokyklos kiekvienos des
dali klase s mokiniu sudaro mergaite s (M) ir kuria berniukai (B):
Xa B M
180

Xb B M
135

Xc M B
240

Xd B
225

Uduotis.
1) Uz ras ykite, kam lygus skritulio ilgis C ir plotas S . 2) Uz ras ykite, kam lygus is pjovos lanko ilgis Cis pj ir plotas Sis pj . 3) a) Apskaic iuokite C ir Cis mes, kai r = 6 cm. pj reiks b) Apskaic iuokite S ir Sis mes, kai r = 6 cm. pj reiks atsakyma Paras ykite tikslu atsakyma (su raide ) ir apytiksli (vietoj imdami 3). 4) Apskaic iuokite skritulio, kurio r = 1 cm, is pjovos lanko ilgi ir plota , kai tos is pjovos kampo dydis lygus: a) 10 ; b) 70 . (Atsakyma ykite su raide .) paras

mokosi Xa klase ? Kiek mokiniu je, jei joje yra 15 mergaic iu mokosi Xb klase Kiek berniuku je, jei joje yra 24 mokiniai? mokosi Xc klase ? Kiek mergaic iu je, jei joje yra 30 mokiniu mokosi Xd klase Kiek berniuku je, jei joje yra 4 mergaite mis maz iau negu ? berniuku 5) Kiek visose keturiose klase se mokosi: ? b) mergaic ? c) berniuku ? a) mokiniu iu klasiu bendra ir berniuku pasiskirstyma 6) Visu iu mergaic pavaizduokite skrituline diagrama. Kokio dydz io (laipsniais) is pjova toje diagramoje atitinka mergaite s? 1) 2) 3) 4) . Vienoje diagramoje pavaizduota, kuria 84. Karalyste je gyvena 10 000 z moniu tos dali , kuria karalyste s gyventoju sudaro jaunesni kaip 18 metu vyresni kaip 64 amz metai ir kuria 18 64 metu iaus z mone s. Kitoje diagramoje pavaizduota, amz dalis neturi darbo. kuri karalyste s 1864 metu iaus gyventoju
Bedarbiai
36

18 64 > 64 m. m. < 18 m.

Dirbantieji

A D O C B

duomenimis, apskaic Remdamiesi diagramu iuokite: sudaro vaikai (atsakyma a) kuria gyventoju ykite paprasta dali paras ja trupmena ir procentais); yra toje karalyste b) kiek bedarbiu je.

40

Apskritimai, tiess ir kampai


85. Paveiksle lyje pavaizduotas apskritimas, kurio spindulys OA = 1 cm. Nubre z tos
trys jo kirstine s a , b ir c. Kampo AOD dydis lygus 120 . Apskaic iuokite: AOB , OAB , OBA dydz 1) kampu ius; CA, DB , AB ilgius; 2) stygu AOB , AOD lanku ilgius ir plotus; 3) is pjovu a D 4) trikampio AOB perimetra ir plota ; 5) nuopjovos BAE plota .

41

7.3. APSKRITIMO KIRSTIN. NUOPJOVA Uduotis.


ta 1) Nubraiz ykite apskritima ) su centru O . Nubre z kite tiese (skrituli , kuri kirstu per centra apskritima kuose A ir B ir neitu tas O.
Ties, su apskritimu (skrituliu) turinti du bendrus takus, vadinama jo kirstine.

A E
120

O b C c

A O

A D O B C

2) Nubre z kite apskritimo spinduli , statmena kirstinei. Spindulio ir tiese s AB susikirtimo tas ka yme kite C . paz I sitikinkite (nematuodami), kad AC = CB , t. y. i rodykite teigini : Apskritimo spindulys, kuris yra statmenas stygai, ta styga padalija pusiau.
C O C O

bu . 86. Apskaic iuokite, kas ture tu ti paras yta vietoj klaustuku


a) A C O O b) A C D B A O C D B c)

A ,

3) O dabar irodykite toki teigini : Apskritimo spindulys, einantis per apskritimo stygos vidurio tas ka , yra statmenas tai stygai.

? ? ?

? ?

? ? ?

A ,

C O

C O

87. Pavaizduotas apskritimas su centru O ir dvi jo kirstine s


AB ir AC . Atkarpa AB = 8, AC = 6. Atstumas nuo O iki AB yra lygus 3. Apskaic iuokite: 1) apskritimo spindulio ilgi ; 2) atstuma nuo O iki AC ; BAO , CAO ir CAB dydz 3) kampu ius (1 tikslumu).
8 A 6 O

42

Apskritimai, tiess ir kampai


88. Per tas ka z ta apskritimo su centru O liestine . Liestine s ir apskritimo A nubre
bendras tas kas paz yme tas raide M . Naudodamiesi paveiksle lio duomenimis, bu apskaic iuokite, kas ture tu ti paras yta vietoj klaustuko.
a) A O M b) A M O O A M c)

43

7.4. APSKRITIMO LIESTIN Uduotis.


alia apskritimo (jo is 1) Nubraiz ykite apskritima ore je) paz yme kite su centru O . S tas ka ka z kite tiese ia bendra A ir per ta tas nubre , turinc su apskritimu vieninteli tas ka B.
Liestin

89. Naudodamiesi paveiksle lio duomenimis, apskaic iuokite:


2) Nubre z kite apskritimo spinduli OB . I sitikinkite, kad OB AB . 3) Per tas ka z kite kita s ir apskritimo A nubre to apskritimo liestine . Bendra tos liestine tas ka yme kite raide C . paz
A B 4 cm O 8 cm C (1 tikslumu); (1 tikslumu).

90. Naudodamiesi paveiksle lio duomenimis, apskaic iuokite daugiakampio perimetra .


a) D
5m

b)

m 1c
E

2m

4) I sitikinkite, kad AB = AC .
2
B A O C

cm
F 1,5 cm C

E H D

F G 1m

3m

91. I rodykite, kad liestine s a ir b:


a) yra lygiagrec ios (a
a A O 180 b B

b);

b) yra statmenos (a b).


A O b B a

44

Apskritimai, tiess ir kampai


APIBENDRINAME
Apskritimas, kuris liec ia trikampio kras tines Prisiminkime s io skyriaus ivadine duoti (z r. p. 34). uz

45

Skritulio is pjova A Kampas, kurio virs u ne yra apskrit` imo (skr` ituO lio) centre ` , vadinamas centriniu ` kampu `. B Centrinis kampas skrituli padalija i dvi dalis, AOB is pjovos kampas, kurios vadinamos skr` itulio ` is pjovomis. AB is pjovos lankas, OA = OB is pjovos spindulys. Is pjovos, kurios spindulys yra r , o kampas lygus :

Uduotis.
1) Nubraiz ykite 2 cm spindulio apskritima su centru O . 2) Per tas ka z kite dvi A, kuris nuo O nutole s 4 cm atstumu (AO = 4 cm), nubre apskritimo liestines AB ir AC (B ir C lietimosi tas kai). 3) Naudodamiesi kampainiu, nubre z kite trec ia to apskritimo liestine EF tokia , kad ji statmena tiesei AC . Apskritimo ir EF bendra bu tu ka yme kite raide D . tas paz
E

r lanko ilgis Cis pj = 180 ; r 2 plotas Sis pj = 360 .

330 Cis pj = 180 = 2 (cm) 32 30 3 2 Sis pj = 360 = 4 (cm ).

3 cm 30

Skritulio nuopjova A Skritulio styga ji padalija i dvi dalis, kurios ` vadinamos skr itulio nu opjovomis. D O C Nuopjovos plota iuoti, is (prie) galima apskaic B ja ios is pjovos ploto ate mus (pride atitinkanc jus) is pjovos trikampio plota . SABC = SOACB S AOB , SADB = SOADB + S AOB , AOB lygias onis. Apskritimo kirstine Tiese , su apskritimu turinti du bendrus tas ` kus, vadinama apskrit imo kirstine `. Spindulys, statmenas stygai, padalija ja dvi i lygias atkarpas. Spindulys, einantis per stygos vidurio tas ka , yra statmenas stygai.
a

O C D F ?

4) Apskaic iuokite trikampio AEF perimetra .

........

A O

Apskritimo liestine Tiese , su apskritimu turinti vieninteli bendra tas ka imo liestine `. , vadinama apskrit` Apskritimo spindulys, nubre z tas i lietimosi tas ka , yra statmenas liestinei. Per s alia apskritimo esanti tas ka galima nu liestiniu atkarpos yra bre z ti dvi liestines. Tu lygios.

a r r^a

B A C AB = AC

46

7
92.

Apskritimai, tiess ir kampai


SPRENDIAME
Per apskritimo tas ka z ta liestine AC ir sty A nubre ga AB , kuri yra lygi apskritimo spinduliui. Apskaic iuokite kampo CAB dydi .
B

47 98.
Apskaic iuokite apie apskritima z to daugiakampio perimetra apibre .
a) C A ? 1 B 2 O A 2,5 C A 17 4 D b) 6 B 5 C c) B 3 4 C

A 2

3 D
B

93.

Tiese s BA ir BC liec ia apskritima , kurio centras yra O , tas kuose A ir C . Apskaic iuokite AC ilgi , kai ABC = 120 ir AB = 5 cm.

B A O C

99.

Ant apskritimo, kurio centras yra tas kas O , paz yme ti tas kai A, B ir C taip, kad AOB = 100 , iuokite trikampio ABC BOC = 120 . Apskaic dydz kampu ius.

100

120

94.

Apskritimo styga AB lygi spinduliui. Per stygos galus nubre z tos dvi liestine s, susikertanc ios tas ke C . Apskaic iuokite kampo ACB dydi .

C B

ilgiu 100. Apskritimas tas kais A, B ir C padalytas i lankus AB , BC ir CA, kuriu santykiai yra 6 : 2 : 10. Tas kai A, B ir C sujungti atkarpomis. Apskaic iuokite dydz trikampio ABC kampu ius. skersmenys yra 6 cm ir 8 cm, reikia pakeisti 101. Du vandentiekio vamzdz ius, kuriu . Koks turi bu vienu tokiu vamzdz iu, kad vandens pralaidumas nepasikeistu ti naujojo vamzdz io skersmuo?

95.

Kampas tarp apskritimo skersmens AB ir stygos ka z ta liestine , kerAC lygus 30 . Per tas C nubre tanti tiese ke D . AB tas 1) Apskaic iuokite ACO dydi . 2) Apskaic iuokite ACD dydi . 3) I rodykite, kad ACD yra lygias onis. A ir B , esanc Apskaic iuokite atstuma iu tarp miestu kas pusiaujyje, jei AOB = 60 . Tarkime, kad tas eme eme O Z s rutulio centras, Z s spindulys lygus 6000 km, = 3,14. Lango forma yra stac iakampis, uz baigtas lanku ap skritimo, kurio centras yra stac iakampio i striz ainiu susikirtimo tas ke. Remdamiesi nurodytais duomenimis, apskaic iuokite lango plota .

C A
30

102.
A2

D
A1 O 1 A B1

O2

96.

B2

O A
60

103. Nustatykite skilia s aka .


, esanc Bez dz ione yra palme je, kuri turi 11 s aku iu skirtinguose auks c iuose nuo z eme s. Bez dz ione nori nustatyti arc iausiai z eme s esanc ia aka kurios s , is mestas kokoso ries utas, nukrite eme s, suskils. s ant z Bez dz ione turi 2 ries utus ir 4 bandymus.

97.

'

60

1,2 m

48

7
A

Apskritimai, tiess ir kampai


Apskritimo tiesiu s ir kampu savybe

Besidomintiems
Uduotis. I rodykime lygybes, pateiktas 1 3, 57 pav.
1) I rodykite 1 pav. lygybe . 2) Remdamiesi 5 pav. lygybe, irodykite 6 ir 7 pav. lygybes. (Beje, galite pabandyti rodyti ir 5 pav. lygybe i ). 3) I rodykite 2 pav. lygybe .

49

inome dvieju susikertanc apskritimo liestiniu savybe Z iu r. 1 pav.). (z


1 pav. B

Dvi susikertanc ios kirstine s taip pat turi svarbia r. 2 ir 3 pav.). Kirstine s, savybe (z pavaizduotos 2 pav., kertasi uz apskritimo, o 3 pav. kertasi apskritimo viduje.
2 pav. A B D C D E 3 pav. B E A C
8 pav. B

4) Pabandykite irodyti 3 pav. lygybe . liestine 5) Pabandykite irodyti susikertanc iu s ir kirstine s savybe r. 8 pav.). (z

Galima kalbe ti ir apie dvi kirstines, kurios kertasi ant apskritimo (z r. 4 pav.).
A

4 pav. A B C

Sakoma, kad ibre z tinis kampas BAC remiasi i lanka sitikinti, kad BC . Nesunku i bre i z tinio kampo dydis lygus pusei ji atitinkanc io centrinio kampo dydz io (z r. 5 pav.).
5 pav. 6 pav. B 7 pav. A
180

6) Remdamiesi 1 pav. lygybe, isitikinkite, kad apie apskritima z to keturkampio apibre kras ilgiu sumos yra lygios (z pries ingu tiniu r. 9 pav.).
9 pav. 10 pav.

B
A

B C A C

O
D

I bre z tiniai kampai, kurie remiasi i ta lanka s (z r. 6 pav.). pati , yra lygu I bre z tinis kampas, kuris remiasi i apskritimo skersmeni , yra status (z r. 7 pav.).

7) Remdamiesi 6 pav. lygybe, irodykite, kad i apskritima bre z to keturkampio priei kampu dydz sumos yra lygios 180 (z r. 10 pav.). s ingu iu

50

Apskritimai, tiess ir kampai


TESTAS 111. Senovinio sieninio laikrodz io s vytuokle s s vytavimo
nubre z ia s vytuokkampas lygus 30 . Lanko, kuri le s galas, ilgis yra 40 cm. Koks yra s vytuokle s ilgis ju daliu tikslumu)? centimetrais (des imtu A 76,43 cm B 76,5 cm C 76,4 cm D 76,44 cm
? cm
30

51

s pade ties (0 kg) pasisu104. Kokiu kampu nuo pradine rodykle kusi svarstykliu ? A 132 B 228 C 272 D 188
15

0 kg 5 10

105. Kuri stulpeline diagrama sudaryta remiantis skrituline je diagramoje pateiktais


duomenimis?
A B C D
40 cm

112. Trikampio ABC perimetras lygus:


C 2 4 A

A 9 B 9
B 3

C 18 D 16

106. Apskritimo spindulys lygus 5 cm. Koks yra apskritimo lanko, atitinkanc io
centrini kampa , ilgis?
110 275 55 A 275 9 cm B 9 cm C 9 cm D 9 cm

220

113. Pavaizduoto apskritimo spindulys lygus 8 cm, centrinis kampas.


1) Jei = 60 , tai AB = A 48 cm B 8 cm C 4 3 cm D 8 cm 2) Jei = tai AB = A 8 cm B 8 2 cm C 2 8 cm D 48 cm 90 ,
A B O

107. Is skritulio, kurio spindulys lygus 10 cm, is imta is pjova, kurios centrinis kampas
pjovos plotas? lygus 30 . Koks likusios is B 100 cm2
2 C 275 3 cm 2 A 25 3 cm 2 D 55 3 cm

3) Jei = 180 , tai AB =

A 8 cm B 16 cm C 16 cm D 8 2 cm
A B C O

108. Is pjovos, kurios centrinis kampas lygus 36 , plotas lygus 12 cm2 . Koks yra
is pjovos spindulio ilgis? A 60 cm B 2 30 cm C 120 cm D 12 cm

inoma, kad AOB = 116 , AOC = 44 . 114. Z Kampo BAC dydis lygus: A 68 B 37 C 105 D 100

109. Pavaizduotas kvadratas, kuriame nubre z tas lankas apskritimo, kurio spindulys
lygus kvadrato kras tinei. Koks yra nuspalvintos kvadrato dalies plotas (vienetu tikslumu; vietoj imkite 3)? A 289 B 217 C 72 D 70
17

115. 1) Is pjovos, atitinkanc ios 60 centrini kampa ,


plotas lygus: A 64
B 83 C 32 3 D 160 3

A 8 60 O

eme eme Z 12 cm? 110. Kiek pailge tu s pusiaujas, jei Z s rutulio spindulys padide tu A 6,28 km B 2 km C 24 cm D Nustatyti nei manoma

2) Trikampio AOB plotas lygus: D 24 A 32 B 16 3 C 32 3 3) Nuspalvintos nuopjovos plotas lygus: B 32 16 3 C 32 + 16 3 D 32 A 16 3 32 3 3 3 3

52

Apskritimai, tiess ir kampai


PASITIKRINAME 125. Skritulio skersmuo lygus 10 cm. Jo is pjova riboja vienas kitam statmeni spinduliai. Koks yra is pjovos plotas?

53

to paties skritulio is iuokite dvieju pjovu 116. Apskaic dydz kampu ius, jei: a) vienas kampas 4 kartus didesnis uz kita ; kita b) vienas kampas 90 didesnis uz ; skirtumas lygus 40 . c) ju : centrini kampa , lygu 1) 45 ; 2) 60 ; 3) 150 . Skaic iuodami vietoj imkite 3.
?? ?

126. Apskritimo skersmuo AB = 20 cm, AOC = 35 ,


BOD = 25 . Apskaic iuokite stygos CD ilgi .
C A
35

?
25

D B

117. Apskritimo spindulys r = 2 dm. Apskaic iuokite lanko ilgi , kai lankas atitinka 127. A ir B yra apskritimo su centru O tas kai. Apskaic iuokite lanko AB ilgi , jei
z inomas AOB dydis, o atkarpos AB ilgis lygus 5 cm.
a) A O
60

118. Skritulio spindulys lygus 6 cm. Apskaic iuokite skritulio is pjovos plota , kai ja
atitinkantis centrinis kampas lygus: 1) 50 ; 2) 240 ; 3) 300 ; 4) 320 . Skaic iuodami vietoj imkite 3.

b)

? 5

c) O

119. Tiese AB tas ke B liec ia apskritima , kurio centras


yra tas ke O ir spindulys lygus r . Apskaic iuokite atkarpos AB ilgi , kai OA = 20 cm, r = 15 cm.
O

5 ? B

O A

A B

120

5 ?

120. AB ir AC yra apskritimo, kurio centras O , liestine s. Paveiksle lyje OC = 4,5 cm, OA = 9 cm. Apskaic iuokite AC , AB , BAO ir CAO .
A

128. Ar nenukente s vandens pralaidumas, 80 mm skersmens vandentiekio vamzdi


B O C

pakeitus dviem 40 mm skersmens vamzdz iais?

129. Gelez inkelio posu kio spindulys lygus 1,5 km, o posu kio lanko ilgis yra 450 m. Raskite posu kio kampo dydi . Atsakyma ykite 1 tikslumu (vietoj paras imkite 3,1).

450

121. AB ir AC apskritimo liestine s,


O apskritimo centras, OD = DA. Apskaic iuokite kampo BAC dydi .
A

B D C O

? 1,5 km
30 cm

130. Pavaizduotas senovinis s ulinys. Kibiro


rankena yra ties veleno viduriu. Veleno rankena apsukus lygiai 7 kartus, kibiro apac ia paliec ia vandeni . Kaip giliai yra vandens pavirs ius nuo veleno apac ios, jei veleno skersmuo lygus 30 cm, o atstumas nuo kibiro dugno iki auks c iausio kibiro rankenos tas ko yra 45 cm? Atsakyma paras ykite centimetro tikslumu.

122. Apskritimo su centru O spindulys lygus 6 dm. Per tas ka s alia ap A, esanti
, jei skritimo, nubre z tos dvi jo liestine s. Apskaic iuokite kampa tarp liestiniu OA = 12 dm.

123. Tiese s AB ir AC tas kuose B ir C liec ia apskritima ke O . , kurio centras yra tas
Apskaic iuokite stygos BC ilgi , kai OAB = 30 , AB = 15 cm. janc io apskritimo s es tadali , o skritulio spindulys lygus 6 cm.

124. Apskaic iuokite skritulio is pjovos plota pjovos lankas sudaro skrituli ribo, jei is

45 cm

Kartojame tai, ko prireiks 8 skyriuje


131. Pavaizduoti erdviniai ku nai.
A B C D E F

135. Pavaizduota stac ioji prizme , kurios pagrindas yra


taisyklingasis s es iakampis. 1) Suras ykite prizme s: a) pagrindus; b) s onines sienas; briaunas; c) pagrindu d) s onines briaunas; sienu poras. e) pries ingu
A1

F1 B1

E1 D1 C1

F A B

E D C

ku yra sukiniai, kurie a) Kurie is tu nu briaunainiai? b) Kaip vadinamas kiekvienas pavaizduotas erdvinis ku nas?

132. Is reiks kite nurodytais matavimo vienetais.


a) 4 dm = . . . cm = . . . m; b) 1,5 cm = . . . mm = . . . dm; c) 5 cm2 = . . . mm2 = . . . dm2 ; d) 3,4 dm2 = . . . cm2 = . . . m2 ; e) 2 a = . . . m2 = . . . ha; f) 5,6 ha = . . . a = . . . m2 ; g) 7 dm3 = . . . cm3 = . . . m3 ; h) 6,84 cm3 = . . . mm3 = . . . dm3 ; i) 8 cm3 = . . . m = . . . = . . . dm3 .

inoma, kad AB = 4 cm, AA1 = 8 cm, SABCDEF = 60 cm2 . 2) Z Apskaic iuokite prizme s: a) s onine s sienos BB1 C1 C plota ; b) viso pavirs iaus plota ; c) tu ri .

133. Vaikai is plastilino lipde kubelius. Roko nulipdyto kubelio briauna lygi 5 cm,
visu triju kubeliu plastilino vaikai Motiejaus 4 cm, Emile s 3 cm. Tada is tu nulipde viena iaus plotas? tu ris? kuba . Koks to kubo briaunos ilgis? viso pavirs

134. Pavaizduota erdvinio ku no is klotine .


E A N L B M C J K I D F G H

136. Paveiksle lyje pavaizduota taisyklingoji trikampe piramide . 1) Suras ykite piramide s: a) virs u ne ; b) pagrindo virs u nes; c) s onines sienas; d) pagrindo briaunas; e) auks tine .
A

C O B

1) Kaip vadinamas tas erdvinis ku nas? 2) Kuris is klotine s tas kas sutaps su tas ku E , kai is jos sulankstysime erdvini ku na ? 3) Apskaic iuokite to erdvinio ku no viso pavirs iaus plota ri , kai AB = 1 dm, ir tu AN = 0,8 m, BC = 1,6 m.

inoma, kad piramide 2) Z s pagrindo briauna lygi 2 cm, s onine briauna 3 cm, o piramide s auks tine 23 3 cm. Apskaic iuokite piramide s: a) pagrindo plota onine s sienos plota ; b) s ; c) viso pavirs iaus plota ri . ; d) tu

54

55

8 skyrius
Klase

Erdvini kn tiess ir ploktumos


8.1. 8.2. 8.3. 8.4.

Erdvini kn tiess Erdvini kn ploktumos Kampas tarp tiess ir ploktumos Kampas tarp ploktum Apibendriname Sprendiame Besidomintiems

Testas Pasitikriname (atsakymai 143 puslapyje) Kartojame tai, ko prireiks 9 skyriuje


iu 1 uduotis. Z re dami i patalpa ), kurioje esate, atsakykite i (klase ar kambari klausimus. si, tas sienas prate 1) Ar klase s priekine siena ir galine siena kirstu s? sus iki begalybe poras, kurios yra nesikertanc 2) Parodykite kitas sienu iose ploks tumose ` , taigi yra lygiagrec ios.

Kaip rasti kamp tarp prasilenkianij tiesi?

58 60 62 64 66 68 70 72 74 76

sienu dali 3) Parodykite dvi sienas, kurios kertasi. Parodykite bendra . ja tu poras, kurios kertasi. 4) Parodykite kitas sienu 5) Kaip manote, kokiu kampu kertasi stac iakampio gretasienio formos patalpos sienos? 2 uduotis. Pavaizduotas stac iakampis gretasienis ABCDA1 B1 C1 D1 , jo pagrindo striz i a ine AC ir stac iakampio gretasienio istriz aine AC1 .
D1 A1 B1 C1 Naudodamiesi paveiksllio duomenimis, apskaiiuokite:

iame skyriuje kalbsime apie: erdvs tieses ir plktumas; kamp tarp tiess ir ploktums; kamp tarp ploktum.

12

D A 4 B 3

56

57

58

Erdvini kn tiess ir ploktumos


pr` 137. Pavaizduota stac io ji trikampe izme , kurios pagrindas statu ` sis tr` ikampis. 1) Is vardykite prizme s briaunas, kurios yra: a) lygiagrec iose tiese se; A b) susikertanc iose tiese se; c) prasilenkianc iose tiese se.
B A1

59

8.1. ERDVINI KN TIESS Uduotis.


gretasi 1) Nubraiz ykite stac iakampi eni ABCDA1 B1 C1 D1 , kaip parodyta 1 pav. Is vardykite jo briauna ` s.
1 pav. D1 A1 B1 2 pav. D1 A1 B1 3 pav. D1 A1 B1

B1 C

C1

C1

C1

C1

2) Apskaic iuokite: a) pagrindo bria una AB (1 cm tikslumu), jei AC = 22 cm, BCA = 35 ; b) pagrindo plota (1 cm2 tikslumu); c) prizme s tu ri , jei AA1 = 60 cm.

D A B

D A B

C A

D B

138. Taisyklingosios trikampe s piramide s SABC pagrindo auks tine AM = 36 cm, o


piramide s auks tine SO = 7 cm. 1) Kurios bria unos yra tiese se ` , prasilenkianc iose su tiese, einanc ia per: briauna SB ? pagrindo auks tine AM ? piramide s auks tine SO ? ilgiu 2) Apskaic iuokite piramide s briaunu ` s. 3) Apskaic iuokite piramide s tu ri .
S

2) Is vardykite tieses, kurios eina per stac iakampio gretasienio briaunas ir per virs u r. 2 pav.). Kurios is vardytos tiese s susikerta? yra lygiagrec ios? ne u ne A; virs A1 (z nei susikerta, nei yra lygiagrec ios (prasilenkia)?

C O A

M B

139. Pavaizduota taisyklingoji keturkampe piramide SABCD . Nubre z ta tos piramide s auks tine SO = 8 cm ir pagrindo i striz aine s AC ir BD . Kampo SCO dydis yra 50 . a) Suras ykite piramide s briaunas, kurios yra S tiese se: prasilenkianc iose su briauno s BC tiese; lygiagrec iose su briaunos AB tiese; D 50 prasilenkianc iose su briaunos SB tiese. C b) Apskaic iuokite (vieneto tikslumu): O A B 1) SC i lgi ; 2) AC ilgi ; 3) AB ilgi ; 4) s onine s sienos auks tine s ilgi ; 5) pagrindo plota ; 6) s onine s sienos plota ; 7) piramide s viso pavirs iaus plota ; 8) piramide s tu ri . 140. Viena kubo i striz aine lygi 3 3. 1) Kam lygios kitos to kubo istriz aine s? 2) Kam lygi kubo briauna? i 3) Kam lygios kubo sienu striz aine s?
8 cm

tiese 3) Suras ykite visas gretasienio briaunu ` s, kurios su tiese ` CC1 : yra susikertanc ios; yra lygiagrec ios; yra prasilenkianc ios. striz aine 4) Nubre z kite stac iakampio gretasienio istriz aine AC A1 C ir pagrindo i i (z r. 3 pav.). Suras ykite visas stac iakampio gretasienio ir jo sienu striz aine ` s.

, einanc per visas suras Kurios is tiesiu iu ytas istriz aines: yra lygiagrec ios su tiese AC ? prasilenkia su tiese AC ? prasilenkia su tiese A1 C ?

60

Erdvini kn tiess ir ploktumos


141. Pavaizduotas stac iakampis gretasienis.
I E D A ;
D A B C A D B , C A D B C

61

8.2. ERDVINI KN PLOKTUMOS Uduotis.


1) Nubraiz ykite stac iakampi gretasieni ABCDA1 B1 C1 D1 ir suras ykite visas jo sienas (z r. 1 pav.).
1 pav. D1 A1 B1 2 pav. D1 A1 B1 3 pav. D1 A1 B1

H F

II E

H F D A B

C1

C1

C1

C B

1) Persibraiz ykite stac iakampi gretasieni ir is rys kinkite jo ploks tuma ia , einanc per: a) briaunas EH ir BC ; i b) pagrindu striz aines H F ir DB ; sienu i c) s oniniu striz aines AF ir F C . ploks gu perimetrus ir suras 2) Apskaic iuokite gautu tumu ru ykite juos dide jimo tvarka.

2) Is vardykite sienas, kurios su siena ABCD turi bendra briauna ; neturi bendros briaunos.

142. Pavaizduota taisyklingoji keturkampe piramide SABCD .


1) Pasakykite ploks tumas, einanc ias: a) per tas kus A, D , S ; b) per tas kus A, D , O ; c) per pagrindo i striz aine u ne ir virs S; d) per piramide s auks tine striz aine ir pagrindo i ; e) per piramide s s onine briauna ir pagrindo briauna .
A S

D O B

3) Pasakykite stac iakampio gretasienio sienos ploks tuma ia , lygiagrec su sienos ABCD ploks tuma (z r. 2 pav.). 4) Trec iame paveiksle lyje pavaizduota stac iakampio gretasienio ploks tuma, einanti per briaunas BB1 ir DD1 . a) Pavaizduokite ploks tuma ia , einanc per briaunas A1 D1 ir BC . b) Apskaic iuokite istriz inio pju vio BB1 D1 D plota , jei gretasienio matmenys centimetrais yra 3 4 11.

2) Piramide s pagrindo kras tine ir piramide s auks tine yra lygios 10 cm. Apskaic iuokite plota : a) piramide s ploks tumos, einanc ios per tas kus B , D , S ; b) piramide s ploks tumos, einanc ios per piramide s auks tine ir per pagrindo kras vidurio tas pries ingu tiniu kus.

143. Pavaizduotas ku gis, kurio pagrindo spindulys yra r ,


sudaromoji lygi l . 1) Apskaic iuokite ku gio ploks tumos, einanc ios per ku gio auks tine , plota , kai r = 5 dm, l = 8 dm. 2) Apskaic iuokite tos ku gio ploks tumos kampo S dydi (1 tikslumu).
l A

62

Erdvini kn tiess ir ploktumos


piram` 144. Pavaizduota taisykl` ingoji keturkampe ide SABCD . Pasakykite ir uz ras ykite kampa s: tarp piramide a) s onine s briaunos ir pagrindo ploks tumos; b) auks tine s ir pagrindo ploks tumos.
A S

63

8.3. KAMPAS TARP TIESS IR PLOKTUMOS


lyje is rys kinta stac iakampio gretasienio s onine s 1 uduotis. Pirmame paveiksle briaunos tiese ir pagrindo ploks tuma.
1 pav. A1 D A B D1 B1 C C1

D O B

145. Nubraiz ykite kuba ykite ir ap, kurio briaunos ilgis lygus 6 cm. Jame nubraiz
skaic iuokite: 1) pagrindo i striz aine striz aine ; 2) kubo i ; 3) kampa striz aine s ir pagrindo ploks tumos (1 tikslumu). tarp kubo i

146. Taisyklingosios trikampe s piramide s pagrindo auks tine AM = 6 cm, o piramide s auks tine SO = 7 cm. Apskaic iuokite: 1) piramide s s onine briauna ; 2) kampa tarp piramide s s onine s briaunos ir pagrindo ploks tumos (1 tikslumu).
A

1) Kam lygus kampas tarp tiese s CC1 ir tiese s CB ? tiese s CD ? tiese s CA?

C O

147. a) Nubraiz ykite kokia lyje pa nors taisyklinga ja trikampe piramide . Paveiksle
rodykite, kur yra kampas tarp tos piramide s apotemos ir pagrindo. b) Nubraiz ykite koki nors ku gi . Paveiksle lyje parodykite, kur yra kampas tarp ku gio sudaromosios ir pagrindo. c) Nubraiz ykite koki nors tetraedra lyje parodykite, kur yra kampas . Paveiksle tarp s onine s briaunos ir pagrindo.

ploks 2) Kurioms gretasienio sienu tumoms yra statmena tiese CC1 ? tiese BB1 ? tiese DC ? A1 B1 ? tiese

2 uduotis. Antrame paveiksle lyje is rys kinta stac iakampio gretasienio istriz aine s
tiese ir pagrindo ploks tuma.
2 pav. A1 D A B D1 B1 C A 3 pav. C1 A1 D B D1 B1 C C1

148. Kubo briaunos ilgis yra 5 cm. Apskaic iuokite kampo tarp kubo istriz aine s ir
pagrindo ploks tumos kosinusa . ilgiai yra 8 cm ir 12 cm, o s 149. Stac iakampio gretasienio pagrindo kras tiniu onine s briaunos ilgis 24 cm. Apskaic iuokite stac iakampio gretasienio: 1) i striz aine s ilgi ; 2) kampa striz aine s ir pagrindo (1 tikslumu); tarp i 3) tu ri ; 4) viso pavirs iaus plota . ilgiai yra 120 cm ir 200 cm, o i 150. Stac iakampio gretasienio pagrindo kras tiniu stritine s z aine su pagrindo plo ks tuma sudaro 40 kampa . Raskite gretasienio auks ilgi (1 cm tikslumu). iuokite i striz aine s ilgi (1 dm tikslumu), nio istriz aine ` sudaro 35 kampa . Apskaic kai Spagr = 144 dm2 . pagrinda 30 kampu. Raskite: briaunu ilgiu suma 1) pagrindo kras tine s ilgi ; 2) visu .

Kampas tarp A1 C ir ABCD pavaizduotas 3 pav.: (A1 C ; ABCD) = ACA1 .

151. Stac iakampio gretasienio pagrindas yra kvadratas, kurio ploks tuma su gretasie-

152. Taisyklingosios trikampe s piramide s s onine briauna lygi 20 ir yra pasvirusi i

153. Taisyklingosios keturkampe s piramide s pagrindo briauna lygi 10 cm. Apskai1) Nusibraiz ykite stac iakampi gretasieni ABCDA1 B1 C1 D1 (kaip 3 pav.) ir paz yme tumos A1 B1 C1 D1 . kite kampa tarp pasvirosios A1 C ir ploks 2) Uz ras ykite, kam lygus (A1 C ; BCC1 B1 ); (CA1 ; AA1 B1 B). c iuokite: 1) pagrindo i striz aine s ilgi ; 2) auks tine s ilgi (1 cm tikslumu), jei kampas tarp s onine s briaunos ir pagrindo ploks tumos lygus 55 ; 3) s onine s briaunos ilgi (0,1 cm tikslumu).

64

Erdvini kn tiess ir ploktumos


plo 154. Pavaizduotas kubas ir parodytos jo pju viu ks tumos, i einanc ios per pagrindu striz aines. ploks susikirtimo atkarpos 1) Kam lygus tu tumu ilgis, jei kubo briauna lygi 20 mm? ploks ? 2) Kam lygus kampas tarp tu tumu ploks ir s 3) Kam lygu s kampai tarp tu tumu oniniu ? sienu ploks ir pagrindu ? 4) Kam lygu s kampai tarp tu tumu
A1 D A B D1 B1 C C1

65

8.4. KAMPAS TARP PLOKTUM


1 uduotis. Pirmame paveiksle lyje is rys kintos stac iakampio gretasienio dvieju ploks sienos. susikertanc iu tumu
1 pav. A1 D1 B1 C1

155. 1) Nubraiz ykite stac iakampi gretasieni ABCDEF GH .


D A B C .

H E D A

G F B C

ploks Kurioms gretasienio sienu tumoms yra statmena ploks tuma ABCD ? ploks tuma AA1 DD1 ?

2 uduotis. Antrame paveiksle lyje parodytas kampas tarp stac iakampio gretasienio
tumos BB1 C1 C . ploks tumos BDD1 B1 ir ploks
2 pav. A1 D1 B1 D A B C1 . C

2) Nubraiz ykite jo pju vi , einanti per briaunas H G ir AB . 3) Paz yme kite kampa vio ir pagrindo; tarp to pju vio ir sienos CDH G. tarp to pju dydz 4) Apskaic iuokite 3) punkto kampu ius (1 tikslumu), jei AB = 10 cm, BC = 2 cm, BF = 3 cm.

156. Nubraiz ykite taisyklinga ja keturkampe piramide SABCD .


1) Paz yme kite kampa onine s sienos ir pagrindo. tarp s 2) Apskaic iuokite to kampo dydi , jei pagrindo i striz ai onine s sienos auks tine 4 m. ne lygi 4 2 m, o s
A B

D O C

157. Pavaizduota stac ioji trikampe prizme , kurios pagrindas yra statusis trikampis.
C1 A1 B1 A B C

Nusibraiz ykite stac iakampi gretasieni ABCDA1 B1 C1 D1 (kaip 2 pav.), is rys kinkite ploks ir uz yme kite kampa tumu ras ykiploks tumas AA1 D1 D ir BDD1 B1 , paz tarp tu te ji .

poras. 1) Suras ykite visas tarpusavyje sta tmenas prizme s sienu BB1 A1 A ir AA1 C1 C ; 2) Apskaic iuokite kampus tarp prizme s sienu AA1 C1 C ir BB1 C1 C , jei: sienu a) AC = 2 AB ; b) AB = BC ; c) AB = 5 cm, AC = 8 cm.

66

Erdvini kn tiess ir ploktumos


APIBENDRINAME
Kampas tarp ploks tumu Dvi susikertanc ios ploks tumos turi bendra tiese . susikertanc ploks ir randame taip: Kampa iu tumu tarp dvieju susikertanc ploks 1) bre z iame trec ia tuma iu ploks , statmena tu bendrajai tiesei a ; tumu 2) randame tos trec iosios ploks tumos ir kiekvienos is ploks ir susikirtimo tieses b ir c. tumu b ir c ir yra kampas tarp ploks ir . Kampas tarp tiesiu tumu
A

67

Erdve s geometrija Pagrindine s erdve s gu ros yra ta s kas, tiese ir ploks tuma `. Ploks tuma, kaip ir tiese , yra begaline . Per du tas kus eina vienintele tiese . Per tris tas kus, nesanc ius vienoje tiese je, eina vienintele ploks tuma. Erdve s tiese s Dvi tiese s erdve je gali: kirstis; bu ti lygiagrec ios; prasilenkti. Erdve s ploks tumos Dvi erdve s ploks tumos gali: kirstis; bu ti lygiagrec ios.

= AB , A = ( ; ).

c A a
H E D A

b c = A, a b, a prasilenkia su c.

Kampas tarp stac iakampio gretasienio istriz aine s ir sienos Prisiminkime stac iakampi gretasieni , pavaizduota r. 2 uz duoti ). 56 puslapyje (z

b
G ADH E BCGF , EH CB kerta visas F gretasienio sienu ploks tumas. C B

D1 A1 B1

C1

12 D 3 C

Kampas tarp tiese s ir ploks tumos Tiese gali bu ti ploks tumoje ` , gali kirsti plo ks tuma ti lygiagreti su plo ks tuma. ir gali bu Tiese a , kuri yra statmena kiekvienai ploks tumos tiesei, einanc iai per a ir sankirtos tas ka tumai. , vadinama statmena tai ploks Jei tiese yra statmena dviem susikertanc ioms ploks tumos tiese ms, tai ta tiese yra statmena ploks tumai. Tiese , kuri kerta ploks tuma ra statmena ir ne tai ploks tumai, vadinama pasvir a ja. Pasvirosios ir ploks tumos bendras tas kas vadinamas pasvirosios pagrindu. Kampu tarp pasvirosios a ir ploks tumo s vadinamas kampas tarp tos pasvirosios proje ` kcijos ploks tumoje ir pasvirosios. Pasvirosios projekcija tumoje randame ploks taip: 1) is bet kurio pasvirosios tas ko (nesutampanc io su pagrindu) bre z iame statmeni i ploks tuma ; 2) per pasvirosios pagrinda z to stat ir nubre mens pagrinda z iame tiese bre . Ta tiese ir yra pasvirosios projekcija ploks tumoje.

c a

b A

a , b = A, c .

a b c

a b, a c, a .

Apskaic iuokite tikslumu): a) kampa striz aine s AC1 ir sienos CDD1 C1 ; ABCD ; A1 B1 C1 D1 ; ABB1 A1 ; tarp i BB1 C1 C ; ADD1 A1 ; AC1 ir BD1 . b) kampa striz ainiu tarp i

(1

A C B

ACB = (a ; ), a pasviroji, C pasvirosios pagrindas, AB , B statmens pagrindas, CB pasvirosios projekcija.

68

Erdvini kn tiess ir ploktumos


SPRENDIAME 166. Pavaizduota taisyklingoji s es iakampe piramide ir jos pagrindas.
S E F F
D O A B
60

69

158. Nubraiz yta taisyklingoji keturkampe piramide SABCD ,


kurios pagrindo briauna lygi 12 cm, SMO = 60 (M pagrindo briaunos vidurio tas kas, O pag susikirtimo tas rindo i striz ainiu kas, SO piramide s auks tine ). Apskaic iuokite: 1) s onine s sienos auks tine s (apotemos) ilgi ; 2) piramide s auks tine s ilgi ; 3) kampo ACS dydi ; 4) piramide s tu ri ; 5) piramide s viso pavirs iaus plota . 1) 2) 3) 4) 5) 6) tetraedro apotemos ilgi ; tetraedro auks tine s ilgi ; tetraedro tu ri ; tetraedro s oninio pavirs iaus plota ; dydi kampo tarp sienu (SDB ); kampo tarp s onine s sienos auks tine s ir piramide s auks tine s (DSO ) dydi .

E O A

D B M

O A B

C M

159. Tetraedro briauna lygi a cm. Apskaic iuokite:

A D C O cm a

Piramide s pagrindo kras tine s ilgis yra 1 dm, o kampas tarp s onine s briaunos ir pagrindo (ADS ) lygus 60 . 1) Apskaic iuokite piramide s pagrindo ilgiausios i striz aine s ilgi (AD = BE = = F C ). 2) Apskaic iuokite piramide s pagrindo trumpiausios i striz aine s ilgi (AE = EC = = CA = BF = F D = DB ). piramide 3) Kiek kartu s s onine briauna yra ilgesne uz pagrindo kras tine ? 4) Apskaic iuokite piramide s auks tine s SO ilgi . 5) Apskaic iuokite piramide s tu ri . onine s sienos ir pagrindo (SMO ). 6) Apskaic iuokite kampa (1 tikslumu) tarp s

160. Stiklo ploks te yra stac ia kampio formos. Ploks te s matmenys yra 1 m 1,25 m.
Ta ploks te atremta i siena tas, kuris remiasi i grindis, taip, kad vienas jos kras yra nuo sienos nutole kampa te su grindimis s 44 cm atstumu. Koki sudaro ploks (atsakyma ras ykite 1 tikslumu)? uz uns bu 161. S dos stogo s onai yra dvi stac iakampe s ploks te s (30 cm 70 cm). Tos ploks te s sudaro 60 kampa dos plotis bu ti lygus 60 cm? Atsaky. Ar gali bu ma skite. pagri SAC ir SBC dy162. Apskaic iuokite piramide s kampu dz ius, jei z inoma, kad ASB = 60 .
S C A B
C D B A A1 D1 B1 C1

167. Taisyklingosios trikampe s piramide s SABC pagrindo auks tine AM lygi 72 mm,
o piramide s auks tine SO yra 14 mm. Apskaic iuokite piramide s s onine s briaunos ilgi .

168. Taisyklingosios keturkampe s piramide s SABCD pagrindo briauna lygi 16 dm.


Apskaic iuokite piramide s s onine s briaunos ilgi , jei piramide s auks tine SO su : s onine briauna sudaro kampa , lygu a) 30 ; b) 45 ; c) 60 ; d) 20 ; e) . 169. Kubo i striz aine lygi 3 3 cm. Koks yra tos i striz aine s projekcijos ilgis kiekvie? noje is kubo sienu

170. Pavaizduota ploks tuma ir s alia jos esantis tas kas A.


a) 13 B A 12 C 17 D B D b) 89 82 A 80 C

163. Stac iakampio gretasienio briaunos AB = 6 cm,

AD = 8 cm, AA1 = 6 cm. Apskaic iuokite dydi kampo tarp: 1) AB ir BC ; 2) AB ir C1 D1 ; 3) DC ir A1 D1 ; 4) AB1 ir CC1 ; 5) AB ir DC ; 6) AB1 ir B1 C ; 7) A1 DCB1 ir ABCD ; 8) ADC1 B1 ir ABCD .

Is tas ko A nubre z tos dvi pasvirosios AB ir AD bei statmuo AC . Apskaic iuokite ju projekciju ploks pasviru tumoje ilgius.

171. Is skritulio centro is keltas statmuo OA i to skritulio ploks tuma iuokite . Jo ilgis yra 20 dm. Apskaic atstuma ko A iki apskritimo tas ko B , jei nuo tas skritulio plotas lygus 441 dm2 .

A ? dm B O

164. Apskaic iuokite kampa striz aine s ir pagrindo (1 tikslumu). tarp kubo i 165. Apskaic iuokite taisyklingosios trikampe s piramide s SABC kampa tikslumu) (1
tarp s onine s briaunos SA ir pagrindo ABC , kai AB = 6 m, SA = 4 3 m.

70

Erdvini kn tiess ir ploktumos


Kaip rasti kampa iu ju tiesiu ? tarp prasilenkianc
1 pav. D1 C1

Besidomintiems
tiesiu a ir b. Pasirinkime tiese 1) Raskime kampa iu tarp prasilenkianc a. tiese 2) Tiese iai taip, kad ji kirstu iui, tiese b b pastumkime lygiagrec a . Pavyzdz kerta tiese r. 3 pav.). a ir yra lygiagreti su tiese b (z
3 pav. b D1 C1

71

A1 D

B1

b
C a

A1 D

B1 C a

B c

Stac iakampio gretasienio modelyje pavaizduotos trys tiese s a , b, ir c, kurios viena su tas ir yra prasilenkianc kita neturi bendru ku ios.
K

inoma, tas kampas yra status, t. y. a b , a ir b . Z 3) Raskime kampa tarp tiesiu vadinasi, ir a b.
.

Darome taip: ju tiesiu . 1) Pasirenkame viena prasilenkianc iu is pasirinkta 2) Kita iai taip, kad ji kirstu tiese pastumiame lygiagrec ja tiese . susikertanc tiesiu . Tas kampas vadinamas kampu tarp 3) Randame kampa iu tarp tu ju tiesiu . prasilenkianc iu Pavyzdz iui, imkime prasilenkianc ias tieses a ir b (z r. 2 pav.).
2 pav. D1 C1

172. Stac iakampio gretasienio ABCDA1 B1 C1 D1 matmenys yra tokie: AB = 5 cm,


B = 4 cm, BB1 = 3 cm.
D1 C1

A1

B1

D
b A1 D B1 C a

3 cm

5 cm

Apskaic iuokite kampa (1 tikslumu) tarp: a) A1 D ir BC1 ; b) AB1 ir CD1 ; c) AC ir B1 D1 ; d) BD1 ir CC1 ; e) A1 B1 ir BD1 ; f) AD ir A1 C .

cm

72

Erdvini kn tiess ir ploktumos


TESTAS 175. Pavaizduoti trys erdviniai ku nai.
A B C

73

iakampis gretasienis. 173. Pavaizduotas stac


D1 A1 C1 B1

Tetraedras

Kubas

Staioji prizm

C B

Kuriame erdviniame ku ne parys kintos: a) susikertanc ios stac iu kampu ploks tumos? AA BB CC b) lygiagrec iosios ploks tumos? AA BB CC

1) Tiese s AB ir A susikerta 2) Tiese s AB ir A susikerta 3) Tiese s AB ir A susikerta

176. I stikline de tas , kurios dugnas yra skritulio formos, i


D1 C1 B yra lygiagrec ios C prasilenkia BB1 B yra lygiagrec ios C prasilenkia A1 D1 B yra lygiagrec ios C prasilenkia

iaus iaudelis. Koki kampa (1 tikslumu) sudaro s delis su stikline s dugnu, jei stikline s auks tis yra 14 cm, o dugno vidinis skersmuo 6 cm? A 25 B 69 C 21

174. Pavaizduota taisyklingoji prizme ir jos auks tine .


S

177. Ant stalo pastatytas i re mintas kvadratinis paveiks-

D O A B

le lis, kuris su stalo ploks tuma sudaro 74 kampa . Koks re melio kras to ilgis (1 cm tikslumu), jei atstumas nuo re melio virs utine s briaunos iki stalo yra 22 cm? A 21 cm B 6 cm C 23 cm 178. Taisyklingosios keturkampe s piramide s s onine briauna, kurios ilgis yra 10 cm, s pagrindo plotas? su pagrindu sudaro 60 kampa . Koks yra piramide 2 2 2 A 100 cm B 50 cm C 50 2 cm

179. Stac iakampio gretasienio pagrindo briaunos lygios 3 cm ir 4 cm. Koki kampa
sudaro gretasienio i striz aine su pagrindu, jei gretasienio auks tis yra 5 cm? A 30 B 45 C 60

1) Tiese s AB ir DC A susikerta B yra lygiagrec ios C prasilenkia 2) Tiese s AC ir SA A susikerta B yra lygiagrec ios C prasilenkia 3) Tiese s AD ir SB A susikerta B yra lygiagrec ios C prasilenkia

180. Ve liavos stiebas pritvirtintas keturiomis atatampo kiekviena su z mis, kuriu eme s pavirs iumi suda ro 30 kampa . Kiek lyno sunaudota atatampoms, jei jos prie stiebo pritvirtintos 2 m auks tyje nuo z eme s, o tvirtinant lyna sunaudota 20 % sunaudoto lyno kiekio. A 16 m B 19,2 m C 20 m

74

Erdvini kn tiess ir ploktumos


PASITIKRINAME 185. Taisyklingosios keturkampe s prizme s i striz aine su pagrindo ploks tuma sudaro
iuokite prizme s: 30 kampa , o jos ilgis lygus 8 cm. Apskaic 1) pagrindo i striz aine s ilgi ; 2) pagrindo plota ri . ; 3) tu

75

186. Pavaizduota taisyklingoji keturkampe piramide , kurios pagrindo i striz aine lygi
30, o piramide s auks tine lygi 15. Apskaic iuokite: 1) kampa onine s briaunos ir pagrindo; tarp s 2) s onine s briaunos ilgi ; 3) s onine s auks tine s (apotemos) ilgi (0,01 tikslumu); 4) kampa onine s sienos ir pagrindo tarp s (1 tikslumu).
A S

181. Pavaizduota taisyklingoji s es iakampe prizme .


D C B A E F C1 B1 A1 D1 E1

B O D

187. I ritinio z ute , kurios dugno spindulys ly formos de


F1

, kurios eina per briaunas: 1) Kokia yra tarpusavio pade tis tiesiu A yra lygiagrec ios B prasilenkia C kertasi a) AA1 ir A1 F1 ? A yra lygiagrec ios B prasilenkia C kertasi b) AA1 ir EE1 ? A yra lygiagrec ios B prasilenkia C kertasi c) AA1 ir CB ? 2) Kokio dydz io kampa onine s sienos? sudaro dvi gretimos s

ide ta stac iakampe ploks tele 4 10. Apgus 2 2, skaic iuokite: 1) de z ute s auks ti ; 2) kampo tarp ploks tele s ir de z ute s dugno dydi (1 tikslumu). s onine s briaunos lygios 3 cm. Pju vio, einanc io per tuma su pagrindo briauna u ne BC ir virs A1 , ploks pagrindo ABC ploks tuma sudaro 60 kampa . Apskaic iuokite pju vio plota .
A1 C1 B1 A

188. Taisyklingosios trikampe s prizme s ABCA1 B1 C1

182. Popieriaus lapas persmeigtas 10 cm ilgio metaliniu


virbu. Virbo galai nutole tumos ati nuo lapo ploks tinkamai 3 cm ir 2 cm atstumu. Apskaic iuokite: 1) kokio ilgio virbo dalys yra skirtingose lapo puse se; projekciju popieriaus lape ilgius; 2) virbo daliu 3) kampo tarp virbo ir lapo ploks tumos dydi .

3
B

60

C D

ilgiai 183. Stac iakampio gretasienio auks tine s ilgis lygus 10 dm, o pagrindo kras tiniu yra 8 dm ir 15 dm. Apskaic iuokite gretasienio istriz aine s ilgi (1 dm tikslumu) ir kampo, kuri sudaro jo istriz aine su pagrindo ploks tuma, dydi (1 tikslumu).

189. Taisyklingosios keturkampe s piramide s auks tine lygi 16 cm. Piramide s s onine s

184. Pavaizduota taisyklingoji trikampe piramide SABC , kurios pagrindas yra ABC .
SB , SC , AC , AB vidurio tas Tas kai M , N , P , T atitinkamai yra briaunu kai. Apskaic iuokite keturkampio MNP T perimetra , jei SA = 16 cm, BC = 14 cm.
S M T B P N C

sienos auks tine (apotema ` ) pasvirusi i pagrindo ploks tuma 60 kampu. Apskaic iuokite: 1) apotemos ilgi (1 cm tikslumu); 2) piramide s pagrindo kras tine s ilgi (1 cm tikslumu); 3) pagrindo i striz aine s ilgi (1 cm tikslumu); 4) s onine s briaunos ilgi (1 cm tikslumu); 5) kampo, kuri sudaro piramide s s onine briauna su pagrindo ploks tuma, dydi (1 tikslumu).

Kartojame tai, ko prireiks 9 skyriuje


pirmasis (is 190. Suras ykite visus penkiaz enklius skaic ius, kuriu kaire s) skaitmuo yra 2, antrasis 0 arba 3, trec iasis 3, ketvirtasis 4 arba 5, penktasis 5. . 191. Jonas parduotuve je turi nupirkti duonos, turguje me sos, o vaistine je vaistu Suras ykite visus Jono galimus mars rutus, jei visi jie prasideda ir baigiasi Jono namais.

194. Juste rengiasi vakare liui. Ji renkasi batus, suknele , rankine ir kepuraite .
. Batelius renkasi is 5 poru yra 7. Sukneliu rankiniu . Gali pasiimti bet kuria triju is Yra dvi tinkamos kepuraite s. apsirengimo variantu turi Juste Kiek skirtingu ?

kalbos z 195. Lietuviu odz iuose vartojami vadinamieji mis rieji dvigarsiai. Pirmoji dvigarsio raide yra balse : a, e, i, u, y, u ; antroji raide yra priebalse : l, m, n, r. z pavyzdz Tokiu odz iu iai: skirti skilti skendo saldi auks tyn du mtraukis kalboje yra pirmine ju dvigarsiu ? 1) Kiek lietuviu s kilme s mis riu kalboje yra mis ju dvigarsiu is 2) Kiek lietuviu riu viso? (herbu ar skaic 196. Metama moneta ir stebima, kuria puse i virs u iumi) ji atvirto. 1) Kokios galimos s io bandymo baigtys? , palankiu i 2) Kiek yra baigc iu vykiui: A moneta atvirto skaic iumi? B moneta atvirto herbu? 3) Kuris i vykis A ar B yra tike tinesnis? virs 197. Metamas standartinis los imo kauliukas ir stebima, kiek atvirto akuc iu utine je sienele je. 1) Suras ykite visas s io bandymo baigtis. 2) Suras ykite baigtis, palankias ivykiui: akuc skaic A atvirtusiu iu ius dalijasi is 2; akuc skaic B atvirtusiu iu ius dalijasi is 3; akuc skaic C atvirtusiu iu ius nesidalija is 3; akuc skaic D atvirtusiu iu ius yra maz esnis uz 10; akuc skaic E atvirtusiu iu ius yra didesnis uz 9. 3) Kuris i vykis yra tike tinesnis: A ar B? A ar C? B ar C? D ar E? C ar D? B ar E?

192. Dominykas ruos iasi padovanoti savo draugei viena lyte ala ge ir viena papuos .
Jis nusprende dovanoti: arba roz e , arba kaktusa , arba tulpe , arba vilkdalgi ; arba apyranke le , arba grandine , arba sege .

1) Suras ykite visus galimus Dominyko pasirinkimus: medz a) galimybiu iu; lentele. b) galimybiu turi Dominykas? 2) Kiek is viso pasirinkimo galimybiu renkamas seniu 193. 1) Klase je is 4 mokiniu nas ir pavaduotojas. Kiek gali bu ti seniu ? skirtingu no ir pavaduotojo poru renkami du atstovai 2) Is 4 mokiniu i mokyklos taryba . Kiek yra skirtingu poru ? tokiu renkamas seniu 3) Klase je is n mokiniu nas ir pavaduotojas. Kiek yra skirtingu ? seniu no ir pavaduotojo poru renkami du atstovai 4) Is n mokiniu i mokyklos taryba . Kiek yra skirtingu poru ? tokiu

76

77

9 skyrius
Tikimybe Gyvenime daz nai girdime z odi tikimy be . Pavyzdz iui, sakoma, kad tikimybe gimti mergaitei ir gimti berniukui yra vienoda. Ta ras yti procentais arba trupmenomis: tikimybe galima uz 50 %; 1 ; 2 0,5. 9.1. Skaiiuojame tikimybes 9.2. Tikimybi savybs

Tikimybs
80 82 84 86 88 89

Apibendriname Sprendiame Testas Pasitikriname (atsakymai 143 puslapyje)

ju pasaulyje berniuku gimsta trupute Nors is tikru li daugiau apie 52 %... mokslo pradininkai buvo los Manoma, kad tikimybiu e jai.

Uduotis. Metame du standartinius los imo kauliukus. Apskaic iuojame virs utine se akuc skaic suma sienele se atvirtusiu iu iu . 1) Suras ykite visas taip galimas gauti sumas. Mokysims skaiiuoti su bandymu susijusi vyki tikimbes. Sprsime su tikimybmis susijusius udavinius, taikydami tikimybi savbes.

tu sumu yra tike 2) Kaip manote, kuri is visu tiniausia? kuri yra maz iausiai tike tina?

78

79

80

Tikimybs
198. Metamas standartinis los imo kauliukas, kurio sienele se suz yme tos akute s (1, 2,
3, 4, 5 ir 6).

81

9.1. SKAIIUOJAME TIKIMYBES


suras Ant des imties korteliu yti natu ralieji skaic iai nuo 6 iki 15.
6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Nez iu rint imama viena kortele .

Uduotis.
1) Kas tike tiniau: ar paimtos kortele s skaic ius bus 6, ar 9?

yra virs Stebima, kiek akuc iu utine je kauliuko sienele je. baigc yra is 1) Suras ykite visas galimas s io bandymo baigtis. Kiek tu iu viso? 2) Uz ras ykite, kam lygi tikimybe ivykio: A atvirto 1 akute , B atvirto 2 akute s, C atvirto 6 akute s. 3) Kam lygi tikimybe ivykio: ? E atvirto lyginis skaic ius akuc iu F atvirto maz iau negu 3 akute s? G atvirto ne maz iau negu 3 akute s? 15
.

tikimy 2) Suras ykite visas galimas ban dymo baigt` is ir ju bes. Bandymo baigtis 6 7 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Baigties tikimybe 3) Suras ykite baigtis, kurios yra palankios i vykiui: a) A paimtos kortele s skaic ius yra vienaz enklis; b) B paimtos kortele s skaic ius yra dviz enklis.

4) Kuris i vykis yra tike tinesnis: a) A ar E? b) A ar C? c) E ar F? d) F ar G?

199. De z e je yra 5 raudoni ir 6 z ali rutuliai. Is jos nez iu rint traukiamas vienas rutulys.
, palankiu i 4) Kiek yra baigc iu vykiui A? B? Kuris i vykis A ar B tike tinesnis? Paprasta ras ykite, kam lygi ivykio A tikimybe ; i vykio B tikimybe . ja trupmena uz bu Koks z enklas (>, < ar =) ture tu ti paras ytas vietoj kvadrate lio: P(A) P(B)? 1) Kam lygi tikimybe ivykio: a) A is trauktas raudonas rutulys? b) B is trauktas z alias rutulys? c) C is trauktas baltas rutulys? d) D is trauktas nebaltas rutulys? 2) Kurio ivykio tikimybe yra didesne : a) A ar B? b) C ar D? c) D ar B? yra mergaite 200. Klase je mokosi 24 mokiniai. Trec dalis ju s. a) Mokytoja kviec ia atsakine ti viena . Kam lygi tikimybe , kad pakviesta mokini bus mergaite ? berniukas? s per b) 25 % breniuku iandien neate jo i mokykla imc iai mokiniu . Mokytoja des pamoka e paz ymius. Kam lygi tikimybe , kad tos klase s mokine Ona paras paz ymio negavo?

82

Tikimybs
atvirto ant vir201. Metamas standartinis los imo kauliukas ir stebima, kiek akuc iu s utine s sienele s. tikimybes. 1) Suras ykite visas galimas s io bandymo baigtis ir ju galimu bandymo baigc tikimybiu suma 2) Apskaic iuokite visu iu . 3) Pasakykite koki nors s io bandymo: a) negalima ivyki ; b) bu tina i vyki . ji ji i tikimybe Pasakykite, kam lygios tu vykiu s. 4) Apskaic iuokite tikimybe vykio i akuc skaic A atvirtusiu iu ius yra didesnis uz 4. 5) Suformuluokite ivyki , pries inga i vykiui A, ir apskaic iuokite jo tikimybe .

83

9.2. TIKIMYBI SAVYBS


su skaic Prisiminkime 10 korteliu iais.
6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Imama viena kortele ir paz iu rima, koks skaic ius joje uz ras ytas. galimu s tikimybiu suma 1 uduotis. Apskaic iuokite visu io bandymo baigc i u .

: 2 uduotis. Apskaic iuokite, kam lygi ivykiu A paimtos kortele s skaic ius yra vienaz enklis, B paimtos kortele s skaic ius yra dviz enklis, suma. tikimybiu

202. De z e je yra 3 kortele s su skaitmenimis 1, 2 ir 3. Is de z e s imama viena kuri nors


kortele ir ant atskiro lapo uz ras omas kortele s skaitmuo. a) Paimtoji kortele i de z e inama. Tada imama kita de z e je esanti kuri nors negra z kortele ir jos skaitmuo uz ras omas pirmosios kortele s skaitmens des ine je. Taip gaunamas dviz enklis skaic ius. 1) Suras ykite visus tokiu bu du galimus gauti dviz enklius skaic ius. 2) Apskaic iuokite tikimybe ius bus lyginis; bus , kad taip sudarytas skaic nelyginis. b) Paimtoji kortele yra gra inama i de z e ve l imama is z . Tada viena kuri kortele de z e s ir jos skaitmuo uz ras omas pirmojo skaitmens des ine je. Taip gaunamas dviz enklis skaic ius. 1) Suras ykite visus tokiu bu du galimus gauti dviz enklius skaic ius. 2) Apskaic iuokite tikimybe ius bus lyginis; bus , kad taip sudarytas skaic nelyginis.

3 uduotis. Apskaic iuokite tikimybe vykio: i


a) C paimtos kortele s skaic ius yra 2;

203. Suformuluokite ivykiui A pries inga vyki A. Apskaic iuokite, kam lygu P(A). i
a) Uz ras omas dviz enklis natu ralusis skaic ius. I vykis A tas skaic ius dalijasi is 10. ir 20 mergaic . Kviec b) Klase je mokosi 10 berniuku iu iamas atsakine ti vienas mokinys. I vykis A pakviestas berniukas. c) Moneta metama 2 kartus, kiekviena ras ant, kuria puse ji atvirto. karta uz I vykis A abu kartus moneta atvirto ta pac ia puse. , ant kuriu uz d) Imama viena is korteliu ras yti skaic iai:
1 2 2 0,3 0,(3)
2 3

b) F paimtos kortele s skaic ius yra natu ralusis is intervalo [6; 15].

I vykis A paimtos kortele s skaic ius yra racionalusis.

84

Tikimybs
APIBENDRINAME
Dvieju iu s kauliuku atvirtusiu akuc sumos ir sandaugos tikimybe Prisiminkime situacija r. p. 78). su dviem kauliukais (z Metame du standartinius los imo kauliukus. Apskaic iuojame virs utine se sienele se atvirtusiu akuc iu skaic iu suma .

85

I vykio tikimybe Su bandymu susijusio i vykio A tikimybe vadiname , kuri baigc skaic iu gauname i vykiui A palankiu iu m padalije galimu bandymo baigc skaic iu visu iu is skaic iaus n: P(A) = m . n

1 P(1 ar 2) = 2 6 = 3.

Kai metamas los imo kauliukas, tai yra 6 galimos baigtys: atvirs 1, 2, 3, 4, 5 arba 6 akute s. Tikimybe , kad atvirs ne daugiau kaip 2 akute s, lygi 1 3:

1 uduotis. 1) Pildydami lentele ykite visas galimas sumas. , suras

+
2 3 3

I vykio tikimybe yra intervalo [0; 1] skaic ius: 0 P(A) 1.

I vykis, kuris bandymo metu ivykti negali, vadinamas negalimu oju, o i vykis, kuris bu tinai i vyksta bu tinu oju. Negalimojo i vykio tikimybe lygi 0. Bu tinojo i vykio tikimybe lygi 1. Visos bandymo baigtys, kurios ne ra palankios i vykiui A, sudaro i vykiui A pries inga vyki A. i i tikimybiu suma lyVienas kitam pries ingu vykiu gi 1: P(A) + P(A) = 1. P(atvirs 7) = 0. P(atvirs 1, 2, 3, 4, 5 arba 6) = 1. A atvirs 1 ar 2 akute s, A atvirs 3, 4, 5 ar 6 akute s. P(1 ar 2) + P(ne 1 ir ne 2) = 4 6 =2 6 + 6 = 6 = 1. 2) 3) 4) 5)

Suras ykite visas galimas skirtingas s io bandymo baigtis (t. y. visas galimas sumas). Apskaic iuokite kiekvienos baigties tikimybe . Kuri baigtis yra tike tiniausia? Kuri baigtis yra maz iausiai tike tina?

turi bandymas, kai skaic kauliuku 2 uduotis. 1) Kiek baigc iu iuojamos dvieju akuc skaic sandaugos? atvirtusiu iu iu baigc tikimybe 2) Kurios is tu iu yra didz iausia? Kam lygi ta tikimybe ?

86

Tikimybs
SPRENDIAME 209. Kam lygi tikimybe , kad metant kauliuka du kartus:
a) pirma 6? karta atvirs 1, o antra ji b) abu kartus atvirs s es etai? ? c) abu kartus atvirs vienodas skaic ius akuc iu

87

. Kokia tikimybe 204. Ona ant lapelio uz ras e dviz enkli skaic iu , kad tas skaic ius yra: a) lyginis? b) dalus is 5? c) dalus is 3? nupies 205. Ant korteliu tos gu ros.

210. Pabandykite i sitikinti, kad tikimybe loterijoje 5 is 36 atspe ti visus 5 skaic ius
1 . yra lygi 376992

Lygiakratis trikampis

Taisyklingasis eiakampis

Kvadratas

Apskritimas
1 7 2 8 3 4 5 6 9 10 11 12

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

Trapecija

Statusis trikampis

Lygiaonis trikampis

Bukasis trikampis

Staiakampis

25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36

Ieva nez iu re dama ima viena , kad ant paimtos kor kortele . Kam lygi tikimybe tele s bus nupies tas: a) apskritimas? b) trikampis? c) keturkampis? d) taisyklingasis daugiakampis? e) ne daugiakampis? ji atvirto kiekviena 206. Moneta metama du kartus ir uz ras oma, kuria puse i virs u karta . metimu seka bus tokia: 1) Kokia tikimybe , kad dvieju
a) H H ? b) H S ? c) S H ? d) S S ?
,

bu : s arba dainu . Yra 211. Visi klase s mokiniai lanko bent viena dvieju reliu okiu is z inoma, kad: bu , s okiu reli lanko 15 klase s mokiniu bu , dainu reli lanko 17 klase s mokiniu yra 6 mokiniai, kurie lanko abu bu tarp ju relius. yra toje klase 1) Kiek mokiniu je? 2) Apskaic iuokite tikimybe ti tos klase s mokinys lanko: , kad pakviestas atsakine bu bu , ir dainu bu a) s okiu reli ; b) dainu reli ; c) ir s okiu relius; bu bu d) tik s okiu reli ; e) tik dainu reli .

2) Kas tike tiniau: a) kad abu kartus atvirs herbas ar kad abu kartus atvirs skaic ius? atvirs skaic b) kad abu kartus atvirs skaic ius ar kad viena is metimu ius, kuri o kita herbas?

207. Kam lygi tikimybe , kad metant moneta 5 kartus:


a) visus kartus atvirs herbas? b) ne visus kartus atvirs herbas? seka bus SSHSH? c) atvirtimu seka nebus HSHHH? d) atvirtimu
Moneta metama 3 kartus. Tikimyb, kad atvirs seka HSH,

okanij yra ...

208. Kam lygi tikimybe , kad metant kauliuka ir moneta :


a) kauliukas atvirs 6 akute mis, o moneta herbu? , o moneta skaic b) kauliukas atvirs lyginiu skaic iumi akuc iu iumi?

88

Tikimybs
TESTAS PASITIKRINAME
z e je yra 6 balti ir 4 juodi rutuliai. Antroje de z e je yra 6 juodi ir 4 217. Pirmoje de z ali rutuliai. a) Jonas is pirmos de z e s ima viena . Kokia tikimybe , kad tas rutulys bus rutuli baltas? juodas? z alias? b) Ona is antros de z e s ima viena . Kokia tikimybe , kad tas rutulys bus rutuli baltas? juodas? z alias? c) Rima is bet kurios de z e s ima viena . Kokia tikimybe , kad tas rutulys rutuli bus baltas? juodas? z alias?

89

skaitmenu uz , tu ras e triz enkli skaic iu 212. Duoti trys skaitmenys: 5, 6 ir 8. Rasa is kurio visi skaitmenys yra skirtingi. Kam lygi tikimybe , kad Rasos skaic ius yra nelyginis? A 1 2 B 1 3 C 2 3 D1

213. I vykio A tikimybe lygi 1 ivykiui A pries ingo ivykio tikimybe ? 4 . Kam lygi
2 3 A1 B 1 2 C 3 D 4 214. Kam lygi tikimybe ivykio, kad metant los imo kauliuka ius atvirs pirminis skaic ? akuc iu 1 2 A 2 B 1 3 C 3 D0

218. Pavaizduota standartinio kauliuko is klotine .

Pirminiai skaiiai turi tik du daliklius: 1 ir save pat. Pats maiausias pirminis skaiius yra 2.

, is 30 % yra mergaite 215. Klase je mokosi 30 mokiniu kuriu s. Mokytojas kviec ia atsakine ti viena . Kokia tikimybe , kad bus pakviestas berniukas? mokini
7 A 10 3 B 10

C 1 2

D 2 3

Kokia tikimybe , kad paridenus ta kauliuka : akuc skaic suma bus lygi 7? 10? 6? a) virs utine s ir apatine s sieneliu iu iu akuc skaic sandauga bus lygi 10? 6? 7? b) virs utine s ir apatine s sieneliu iu iu

ir 30 216. Pirmoje de z e je yra 3 balti ir 7 juodi rutuliai, o antrojoje yra 12 baltu rutuliu . Tadas ima viena juodu is pirmos de z e s, o Sigita ima viena rutuli rutuli is antrosios. a) Kam lygi tikimybe , kad Tado rutulys bus baltas?
7 3 7 A 3 7 B 10 C 10 D 3 b) Kam lygi tikimybe , kad Sigitos rutulys bus juodas? 6 2 B 15 C 5 A 15 6 7 D 7 c) Kas tike tiniau ar kad Tado rutulys bus juodas, ar kad Sigitos rutulys bus juodas? A Tike tiniau, kad Tado rutulys bus juodas B Tike tiniau, kad Sigitos rutulys bus juodas C Abi tikimybe s yra vienodos D Nustatyti nei manoma

219. Nustatykite, kurio ivykio A ar B tikimybe yra didesne .


, a) A metant kauliuka ius akuc iu atvirs lyginis skaic B metant moneta ius; atvirs skaic b) A uz ras ytas vienaz enklis natu ralusis skaic ius bus pirminis, B uz ras ytas dviz enklis natu ralusis skaic ius bus lyginis; c) A pasukus rodykle , ji sustos sektoriuje A,
A B

B metant moneta ius, o antra herbas. du kartus, pirma karta atvirs skaic ji

Kurso kartojimas
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kaip ruos tis egzaminui? Matematika Tau atverstiniuose Apibendriname suras Vadove liu yti svarbiausi teo visus tuos atverstinius rijos faktai ir juos iliustruojantys pavyzdz iai. Geriausiai bu tu net 12 knygu ... Kad nereike teorijos ies perskaityti. Bet, z inoma, tam prireiktu tu koti ia tose knygose, jos santrauka iais spausdiname s ioje vadove lio dalyje. C su pavyzdz taip pat rasite dvi kurso kartojimo uz duotis. 9.

Turinys
Skaiiai  Veiksmai  Reikiniai  Lygtys  Nelygybs  Sistemos  Funkcijos  Ploktumos figros  Erdviniai knai  92 96 99 102 107 110 112 116 128 133 135 136 137 138

10. Statistika  11. Kombinatorika  12. Tikimybs  13. Matai  Kurso kartojimo uduotys 

Pasirengti egzaminams is leidome atskiras knygeles:

90

91

92

Kurso kartojimas

93
ju skaic m ir n maz Natu ralusis skaic ius k vadinamas natu raliu iu ia usiuoju bendru oju karto tiniu, jei k yra maz iausias skaic ius, kuris dalijasi ir is m, ir is n. Ras oma: MBK(m; n) = k . Skaic iaus 4 kartotiniai: 4, 8, 12, 16, 20, 24, 28, 32, 36, ... . Skaic iaus 6 kartotiniai: 6, 12, 18, 24, 30, 36, 42, ... . 4 ir 6 bendrieji kartotiniai: 12, 24, 36, ... . Skaic iu 4 ir 6 maz Skaic iu iausiasis bendrasis kartotinis yra 12. MBK(4; 6) = 12. ju skaic m ir n didz Natu ralusis skaic ius d vadinamas natu raliu iu ia usiuoju bendru oju dalikliu , jei d yra didz iausias skaic ius, is kurio dalijasi ir m, ir n. Ras oma: DBD(m; n) = d . Skaic iaus 8 dalikliai: 1, 2, 4, 8. Skaic iaus 12 dalikliai: 1, 2, 3, 4, 6, 12. 8 ir 12 bendrieji dalikliai: 1, 2, 4. Skaic iu 8 ir 12 didz Skaic iu iausiasis bendrasis daliklis yra 4. DBD(8; 12) = 4. Labai dideli natu ralieji skaic iai kartais ras omi standartine is rais ka: a 10n , c ia 1 a < 10, n N.

IAI 1. SKAIC
Pagrindine je mokykloje susipaz inome su realiaisiais skaic iais: natu raliaisiais ir sveikaisiais, racionaliaisiais ir iracionaliaisiais.

kieki Klase s mokiniu nurodome natu raliuoju skaic iumi. Temperatu ra daz nai nurodome sveikuoju skaic iumi. Dydz io dali nurodome trupmena ar procentais.

nuspalvinta 1 iakampio. 2 arba 0,5, arba 50 % stac ilgiai lygu Stac iojo lygias onio trikampio, s 1, iz ambine s ilgi uz ras ome kurio statiniu iracionaliuoju skaic iumi 2.
1 1

s io trikampio iz ambine s ilgis yra iracionalusis skaic ius

2.

1.1. Natralij skaii aib N


Pats maz iausias natu ralusis skaic ius yra 1. Didz iausio natu raliojo skaic iaus ne ra. N = {1, 2, 3, ...}. Jei natu ralusis skaic ius k dalijasi is natu raliojo skaic iaus n, tai n vadinamas skaic iaus k dalikliu ` , o k vadinamas skaic iaus n karto tiniu. Skaic ius 5 turi du daliklius: 1 ir 5. Skaic ius 8 turi keturis daliklius: 1, 2, 4 ir 8. Skaic iaus 5 kartotiniai: 5, 10, 15, ... juos visus nusako reis kinys 5n, c ia n N. Skaic iaus 8 kartotiniai: 8, 16, 24, ... juos visus nusako reis kinys 8n, c ia n N.

2 300 000 = 2,3 106 ; 107 000 000 = 1,07 108 ; 10 000 000 000 000 000 = 1016 .

1.2. Sveikj skaii aib Z


ju skaic aibe Natu ralieji skaic iai, jiems pries ingi skaic iai ir skaic ius 0 sudaro sveiku iu . Z = {..., 3, 2, 1, 0, 1, 2, 3, ...}. iais. Skaic iai +a ir a vadinami v ienas kita m pr ies ingais skaic gauname paras Skaic iui pries inga iu e ji minuso z enkla skaic pries . Skaic iui 5 pries ingas yra skaic ius 5. Skaic iui 3 pries ingas yra skaic ius 3. (3) = 3 Skaic ius 0 laikomas pries ingu sau pac iam. skaic suma lygi 0, t. y. (+a) + (a) = 0. Vienas kitam pries ingu iu

Natu ralieji skaic iai, kurie turi tik du daliklius (vieneta ), vadinami pirm` iniais, ir save pati ` o skaic iai, kurie turi daugiau negu du daliklius, vadinami sude t iniais. Pirminiai skaic iai: 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, ... . Sude tiniai skaic iai: 4, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, ... . Skaic ius 1 nelaikomas nei pirminiu, nei sude tiniu. galima uz skaic sandauga. Sude tini skaic iu ras yti jam lygia pirminiu iu galima is Sakoma: Sude tini skaic iu skaidyti pirminiais dauginamaisiais. 4 = 2 2; 6 = 2 3; 8 = 2 2 2; 9 = 3 3; 10 = 2 5; 12 = 2 2 3; ... .

94

Kurso kartojimas
1.3. Racionalij skaii aib Q
Skaic iai, kuriuos galima uz ras yti paprasta ja trupmena a , b c ia a Z, b N,

95 1.4. Iracionalij skaii aib I


negalima uz Skaic iai, kuriu ras yti paprasta ja trupmena a b (a Z, b N), vadinami iracionaliaisiais skaic iais. 2; 3 5; ; sin 23 ; cos 15 ; tg 30 . ji ras Iracionalu skaic iu ant des imtaine trupmena, gaunama des imtaine begaline neperiodine trupmena. 2 = 1,41421356... ; = 3,14159265... ; sin 23 = 0,39073112... .

iais. vadinami racionaliaisiais skaic ( a Z , b N) galima uz ras yti: Paprasta ja trupmena a b arba jai lygia des imtaine baigtine trupmena, arba jai lygia des imtaine begaline periodine trupmena. Ir, atvirks c iai, kiekviena imtaine des baigtine arba begaline periodine trupmena galima uz ras yti paprasta ja trupmena. taip pat galima uz Sveika skaic iu ras yti jam lygia trupmena. ji
7 8 = 0,5; 6 = 1,1(6); 3 = 2,(6); 2 = 1 ; 0,(2) = 2 ; 2,(15) = 2 15 0,2 = 10 5 9 99 6 = 3,0; 10 = 10 = 100 = 3= 3 = 1 2 1 10 1 2

1.5. Realij skaii aib R


ju skaic aibe Racionalieji ir iracionalieji skaic iai sudaro realiu iu :

5 = 71 ; = 2 33 33 10,0.

Paprastosios trupmenos reiks me nepasikeic ia jos skaitikli ir vardikli padauginus ar padalijus is to paties, nelygaus 0, skaic iaus: an a:n a = = , b bn b:n
2 3 5 10 =2 35 = 15 ; 6 8

R = Q I.

n = 0.

ji galima paz tiese Realu skaic iu yme ti skaic iu s tas ku. tiese Kuo skaic ius yra didesnis, tuo skaic iu je jis yra des iniau.
2,7 3 2 1 0
1 2

3 = 6:2 8:2 = 4 .

5 1 2

3 X

b iais. Skaic iai a t` iniais skaic b ir a vadinami vienas kitam atvirks gauname vieneta Skaic iui atvirks tini skaic iu to skaic iaus. padalije is skaic sandauga lygi 1, t. y. Vienas kitam atvirks tiniu iu

1 > 3; 3 < 2,7; >

5; 5> 1 2.

a b = 1. b a Skaic iui 3 tinis yra 5 5 atvirks 3.


5 5 1: 3 5 =1 3 = 3

tiese Skaic iaus a modulis |a | parodo, kiek tas skaic ius skaic iu je yra nutole s nuo nulio. Skaic iaus modulis yra neneigiamas dydis. |a | = a, kai a < 0; a, kai a 0.

7 3 Skaic iui 2 1 tinis yra 3 1 : 2 1 3 atvirks 7. 3 = 1 : 3 = 7 Skaic iai 1 ir 1 laikomi atvirks tiniais sau patiems. Skaic ius 0 atvirks tinio neturi.

3 3

= 0

3 3 X

Labai maz os teigiamos des imtaine s trupmenos kartais ras omos standartine is rais ka: ia 1 a < 10, n Z. a 10n , c 0,0000023 = 2,3 106 ; 0,0001 = 104 .

|3| = 3; |3| = 3.

96

Kurso kartojimas

97 2.2. Daugyba ir dalyba

2. VEIKSMAI
Su skaic iais atliekami matematiniai veiksmai: sude tis ir atimtis; daugyba ir dalyba; ke limas laipsniu ir s aknies traukimas. Veiksmo su dviem skaic iais rezultatas yra skaic ius. 2 ir 3 suma lygi 5); 2 + 3 = 5 (skaic iu 3 ir 7 skirtumas lygus 10); 3 7 = 10 (skaic iu 2 3 = 1 (skaic 3 2 iu 3 2 3 ir 2 sandauga lygi 1); 1 ir 3 dalmuo lygus 1 1 : (3) = 1 iu 3 (skaic 3 ); 3 2 pake = 8 (skaic iu le 2 3-iuoju laipsniu, gauname 8); 3 8 = 2 (is 8 is trauke akni , gauname 2). 3-iojo laipsnio s Kai kurie veiksmai ne su visais skaic iais turi prasme . Dalyba a : b neturi prasme s, kai b = 0. s, kai a < 0. Kvadratine s aknis a neturi prasme

. b

= c
Sandauga

a
Dalinys

= c
Dalmuo

Dauginamieji

Daliklis

a b = b a.

a : b b : a, kai a b.

Daugybos veiksmo z enklo ( arba ) galima neras yti:


; tarp raidz iu

a b = ab. 2 a = 2a . (a + b) (a b) = (a + b)(a b). 2 (a + b) = 2(a + b).

tarp skaic iaus ir raide s; ; tarp skliaustu

. tarp skaic iaus ar raide s ir skliaustu

Dalybos veiksmo z enkla ks niu: (:) galima keisti trupmenos bru a:b= a . b
1 2:8= 2 8 = 4.

2.1. Sudtis ir atimtis

Dalyba tiniu skaic iumi: galima keisti daugyba su dalikliui atvirks

a + b = c
Dmenys Suma

a b = c
Turinys Atminys Skirtumas

1 a:b=a . b

a + b = b + a.

a b b a, kai a b.
1 2 8:2=8 1 2 = 4; 5 : 2 = 5 1 = 5 2 = 10.

Ar teisingai atimta, galima pasitikrinti sudedant. 5 3 = 2, nes 2 + 3 = 5; 10 5 = 15, nes 15 + 5 = 10; 2 (4) = 2, nes 2 + (4) = 2. Atimti galima keisti sude timi su ate miniui pries ingu skaic iumi: a b = a + (b).

Ar teisingai padalyta, galima pasitikrinti dauginant. 8 : 2 = 4, nes 4 2 = 8; 1 10 : 1 2 = 20, nes 20 2 = 10; 8 : (4) = 2, nes 2 (4) = 8. Dalyba is 0 negalima `!
Reikinys a : b turi prasm, kai b 0.

5 3 = 5 + (3) = 2; 10 5 = 10 + (5) = 15; 2 (4) = 2 + 4 = 2.

98

Kurso kartojimas
2.3. Klimas laipsniu ir aknies traukimas
Laipsnis Kvadratin aknis Laipsnio rodiklis Laipsnio pagrindas

99

KINIAI 3. REIS
Poaknis

Reis kiniai gali bu ti skaitiniai arba raidiniai. reis pavyzdz Skaitiniu kiniu iai: 2 3 + 1, (3)2 4 + 8,
(5 + 2) 8 . (5 2)(2 3)2

Laipsnis su natu raliuoju rodikliu: an = a a . . . a.


ju n dauginamu

Laipsnis su nuliniu rodikliu: a0 = 1 (a = 0). 50 = 1.

reis pavyzdz Raidiniu kiniu iai: 2 2a 3, x + 4x + 4,


(a y)2 a 2 . a 2 y +y

53

= 5 5 5.

Laipsnis su neigiamuoju natu raliuoju rodikliu:


1 a n = a n

(a = 0).

1. 53 = 5 3

3.1. Skaitiniai reikiniai


, veiksmu ir skliaustu . Skaitiniai reis kiniai yra sudaromi is skaic iu

su sveikaisiais rodikliais savybe Laipsniu s: a n a m = a n+m ; a n : a m = a nm ; (a b)n = a n bn ; a n = an . b bn 53 57 = 510 ; 53 : 57 = 54 ; (5 2)3 = 53 23 ;


5 3 2
3 =5 . 23

Kvadratine (antrojo laipsnio) s aknimi is neneigiamo skaic iaus a vadiname neneigiama b, kuri skaic iu pake le antruoju laipsniu, gauname a : a = b, b2 = a (a 0, b 0). 9 = 3, nes 32 = 9 (9 > 0, 3 > 0).

Jei auks c iau uz ras ytame reis kinyje skliaustus praleistume, tai gautume toki reis kini : 22 0,5 7 + 1 2 + 1. Atlike kinio veiksmus, gauname jo reiks me skaitinio reis .

b, kuri Kubine (trec iojo laipsnio) s aknimi is skaic iaus a vadiname skaic iu pake le trec iuoju laipsniu, gauname a : 3 a = b, b3 = a. 3 8 = 2, nes (2)3 = 8. 2 8 = 2 8 = 16 = 4; 3 3 3 9 = 3 3 9 = 3 27 = 3; 8 = 8 = 4 = 2; 2 2 3 = 22 3 = 12; 2 3 3 = 3 23 3 = 3 24.
2 3 2 3 16

aknu savybe S s: a b = a b; 3 a 3 b = 3 a b;
a b 3 a 3 b

= =
3

a; b a; b

7 + 1 2 + 1 = 4 0,5 8 2 + 1 = = 2 8 2 81 = = 2 16 8 = = 2 4 2 2 = 2 2 2; 22 0,5 7 + 1 2 + 1 = 4 0,5 8 2 + 1 = = 2 16 + 1 = = 2 4 + 1 = 5. (2)2 0,5

a b = a 2 b (a a 3 b = 3 a 3 b.

2 16

1 8

=1 2;

0);

100

Kurso kartojimas
3.2. Raidiniai reikiniai (reikiniai su kintamaisiais)
, skaic , veiksmu ir skliaustu . Raidinio Raidiniai reis kiniai yra sudaromi is raidz iu iu reis kinio raide s vadinamos to re is kinio kintamaisiais . 2a 1, 3x(x 2) x 2 + 5x ; ploks Reis kinio su vienu kintamuoju f (x) reiks mes pavaizdave iu tumos koordinac graka XOY tas kais (x ; y), c ia y = f (x), gauname reis kinio f (x) reiks miu .

101

Reis kinio x 1 reiks mes atitinkantys koordinac iu ploks tumos tas kai (x ; x 1) is side ste je. tiese

Y 2 1

y=

(a + b)2 , x 2 2xy + y 2 ; a(b + c 1),


x y ; ax 2 ay 2

ju reiks . Reis kinio su kintamaisiais reiks me s priklauso nuo kintamu miu Kai: a = 1, tai 2a 1 = 2 1 1 = 2 1 = 1; a = 0, tai 2a 1 = 2 0 1 = 0 1 = 1; 1 a = 1 2 , tai 2a 1 = 2 2 1 = 1 1 = 2. Kai: a = 5, b = 4, tai (a + b)2 = 5 + (4)
2

Reis kinio x 2 1 reiks mes atitinkantys koordinac iu 2 side ste je, kuri ploks tumos tas kai (x ; x 1) is kreive vadinama para bole.

= (5 4)2 = 12 = 1;

1 1
1 reiks ploks Reis kinio x mes atitinkantys koordinac iu 1 is tumos tas kai x ; x side ste kreive se, kurios vadi namos hipe ` rbole.

y = x2 1
1 2 X
1 y= x

a = 3, b = 1, tai (a + b)2 = (3 + 1)2 = (2)2 = 4; a = 2, b = 2, tai (a + b)2 = (2 + 2)2 = 02 = 0. Kartais reis kini patogu pavadinti kokia nors raide ir greta tos raide s skliausteliuose uz ras yti reis kinio kintamuosius. Pavyzdz iui: f (x) reis kinys su vienu kintamuoju x ; A(a, b) reis kinys su dviem kintamaisiais a ir b. f (a) = 2a 1, f (1) = 1, f (0) = 1, f 1 2 = 2; 2 A(a, b) = (a + b) , A(5, 4) = 1, A(3, 1) = 4, A(2, 2) = 0. Reis kinius su kintamaisiais galima pertvarkyti (uz ras yti jiems tapac iai lygiais reis kiniais). 3x(x 2) x 2 5x = 3x 2 6x x 2 + 5x = 2x 2 x ; (a + b)2 = (a + b) (a + b) = a 2 + ab + ba + b2 = a 2 + 2ab + b2 ; x 2 2xy +y 2 = x 2 xy xy +y 2 = x(x y) y(x y) = (x y) (x y) = (x y)2 . Pertvarkant reis kinius, daz nai praverc ia tokios lygybe s: (a + b)2 = a 2 + 2ab + b2 , (a b)2 = a 2 2ab + b2 , (a + b)(a b) = a 2 b2 ;
m n 1; mn , a m = a mn , a n = a a m a n = a m+n , a m : a n = a n an = a a a b = a b, a: b= = a , a b = a 2 b (a 0). b

Y 1 1

102

Kurso kartojimas

103

4. LYGTYS
kintamojo x reiks , su kuriomis reis Kai ies kome reis kinio f (x) tu miu kinio reiks me s yra lygios kokiam nors skaic iui a , tai sprendz iame lygti f (x) = a . f (x) ir g(x) tu kintamojo x reiks , su kuriomis abieju reis Kai ies kome reis kiniu miu reiks kiniu me s yra lygios, tai sprendz iame lygti f (x) = g(x). kintamasis vadinamas lygti Lygties reis kiniu es nez inomu oju. Is spre tai reis kia rasti visas lygties nez inomojo reiks mes, su kuriomis ta sti lygti nez ne lygtis virsta teisinga lygybe, arba i sitikinti, kad tokiu inomojo reiks miu ra. Sprendz iant lygti , galima ja pertvarkyti: jos pusiu pride ar reis prie abieju ti arba atimti po ta skaic iu kini ; pati abi jos puses dauginti arba dalyti is to paties nelygaus nuliui skaic iaus ar reis kinio. Pagrindine je mokykloje yra mokoma spre inomuoju, kurias galima sti lygtis su vienu nez uz ras yti taip: ax + b = 0, c ia a ir b skaic iai; 2 ax + bx + c = 0, c ia a , b ir c skaic iai ir a = 0; f (x) ia f (x) ir g(x) reis kiniai su vienu kintamuoju. g(x) = 0, c

Kai a = 0, o b = 0, tai lygtis ax + b = 0 turi viena x = 0. sprendini ju : Is tikru ax + 0 = 0, ax = 0, | : a 2x = 0, | : (2) x = 0. 0 x= , a x = 0. Kai a = 0, o b = 0, tai lygtis ax + b = 0 sprendiniu neturi. ju : Is tikru 0 x + b = 0, 0 + b = 0, Kadangi b = 0, tai lygybe yra neteisinga. b = 0. Kai a = 0 ir b = 0, tai lygties ax + b = 0 sprendiniai yra visi skaic iai. ju : Is tikru 0 x + 0 = 0, 0 + 0 = 0, Lygybe teisinga. 0 = 0.

4.1. Tiesins (pirmojo laipsnio) lygtys


Lygtis, kuria ras yti galima uz ax + b = 0, c ia a ir b skaic iai, x nez inomasis,

Pagrindine je mokykloje nagrine jamos tiesine s (pirmojo laipsnio) lygtys ne tik su vienu, bet ir su dviem nez inomaisiais. Tiesine su dviem nez inomaisiais galima uz ras yti lygti taip: ax + by + c = 0, c ia a , b ir c skaic iai ir a = 0, b = 0, x ir y nez inomieji. (pirmojo laipsnio) lygc su dviem nez Tiesiniu iu inomaisiais pavyzdz iai: x + y = 0, 2x y + 4 = 0, x + 2y = 4 + 3x . poros (x ; y), su kuriomis Lygties ax + by + c = 0 sprendiniai yra tos x ir y reiks miu lygtis virsta teisinga lygybe. . Tuos sprendinius Tiesine lygtis su dviem nez inomaisiais turi be galo daug sprendiniu ploks atitinkantys koordinac iu tumos tas kai (x ; y) is side ste je. vienoje tiese ploks Lygties 2x + y 4 = 0 sprendinius (x ; y) atitinkantys koordinac iu tumos XOY tas kai yra is side ste je. vienoje tiese
Y

vadinama tiesine ` , arba p` irmojo la ipsnio, lygtim` i. (pirmojo laipsnio) lygc pavyzdz Tiesiniu iu iai: 2x + 6 = 0, 4x 3 = 2x , 5(x 2) = 3 (4 5x). Lygties ax + b = 0: grakas yra tiese reis kinio ax + b reiks miu , tode l lygtis vadinama tiesine; nez inomasis x yra pirmojo laipsnio (x = x 1 ), tode l lygtis vadinama pirmojo laipsnio.

4 2x +y
2 1

b. Kai skaic iai a ir b yra nelygu s 0, tai lygtis ax + b = 0 turi viena x = a sprendini ju : Is tikru

=0

4 2 X

ax + b = 0, | b ax = b, | : a b x= . a

2x + 6 = 0, | 6 2x = 6, | : (2) x = 3.

104

Kurso kartojimas
4.2. Kvadratins (antrojo laipsnio) lygtys
Lygtis, kuria ras yti galima uz 2 ax + bx + c = 0, c ia a , b ir c skaic iai ir a = 0, x nez inomasis, vadinama kvadra tine, arba an trojo la ipsnio, lygtim` i. (antrojo laipsnio) lygc pavyzdz Kvadratiniu iu iai: 2 2 2 x 5x + 6 = 0, x 5x = 0, x + 6 = 0, x 2 = 3(x 1). Lygties ax 2 + bx + c = 0 (a = 0) nez inomojo auks c iausias laipsnis yra l lygtis vadinama antrojo laipsnio lygtimi. antrasis (x 2 ), tode Kvadratine s lygties sprendiniai priklauso nuo jos diskriminanto D = b2 4ac. Kai D > 0, tai lygtis turi du skirtingus sprendinius: b D b + D x1 = , x2 = . 2a 2a

105
Tokia patogu spre lygti sti kairia ja jos puse skaidant dauginamaisiais: ax 2 + bx = 0, x (ax + b) = 0, x = 0 arba ax + b = 0, ax = b, b x= a . x 2 5x = 0, x(x 5) = 0, x = 0 arba x 5 = 0, x = 5.

Sprendinius galima rasti ir naudojantis diskriminantu (nors tai nelabai patogu): D = (5)2 4 1 0 = 25 0 = 25,
) 25 5 5+5 = 5 x1 = (5 21 2 = 0, x2 = 2 = 5.

ius b lygus 0 (kartais sakoma: koeKai kvadratine s lygties ax 2 + bx + c = 0 skaic cientas b arba koecientas prie x , arba antrasis koecientas), tai turime lygti ax 2 + c = 0. ios lygties sprendiniu skaic a ir c z : S ius priklauso nuo skaic iu enklu z skaic kai a ir c yra vienodu enklu iai (arba abu teigiami, arba abu neigiami), tai lygtis sprendiniu neturi; z skaic kai a ir c yra skirtingu enklu iai (vienas teigiamas, o kitas neigiamas), tai c, x = c. lygtis turi du vienas kitam pries ingus sprendinius: x1 = a 2 a x 2 9 = 0, x 2 32 = 0, (x 3)(x + 3) = 0, x 3 = 0, arba x=3 x + 3 = 0, x = 3. 0, o

b Kai D = 0, tai lygtis turi viena x = sprendini 2a . Kartais sakoma, kad tokia lygtis turi du lygius sprendinius: b b b 0 b + 0 = , x2 = = . x1 = 2a 2a 2a 2a

neturi. Kai D < 0, tai lygtis sprendiniu x2 5x + 6 = 0, D = 4 1 6 = 25 24 = 1, (5) 1 1 5+1 = 5 x1 = 21 2 = 2, x2 = 2 = D = (6)2 4 1 9 = 36 36 = 0, (6) 6 x = 2 1 = 2 = 3. D = 12 4 (1) (3) = 1 12 = 11, lygtis sprendiniu neturi. (5)2

3.

x 2 6x + 9 = 0, x 2 + x 3 = 0,

neturi, nes su visomis x reiks x 2 + 9 = 0, lygtis sprendiniu me mis x 2 2 x + 9 > 0. inoma, tas lygtis galima spre Z sti ir remiantis diskriminantu: 2 2 x 9 = 0, D = 0 4 1 (9) = 0 + 36 = 36, 0 6 0+6 x1 = 21 36 = 0 2 = 3, x2 = 2 = 3. ne ra. x 2 + 9 = 0, D = 02 4 1 9 = 36, sprendiniu

+ bx + c = 0 skaic ius c lygus 0 (kartais sakoma: koeKai kvadratine s lygties cientas c, arba laisvasis narys), tai turime lygti ax 2 ax 2 + bx = 0. i lygtis turi du sprendinius: x1 = 0, x2 = b . S a

iai b ir c lygu s 0, tai gauname lygti Kai kvadratine s lygties ax 2 + bx + c = 0 skaic 2 ax = 0, kuri turi viena x = 0. sprendini 3x 2 = 0, x 2 = 0, x = 0. |:3

106

Kurso kartojimas
4.3. Trupmenins (racionaliosios) lygtys
Lygtis, kuria ras yti galima uz f (x) = 0, g(x) c ia f (x) ir g(x) reis kiniai, x nez inomasis, kintamojo x reiks , su kuriomis reis Kai ies kome reis kinio f (x) tu miu kinio reiks me s yra a , tai sprendz maz esne s (didesne s, ne maz esne s, ne didesne s) uz koki nors skaic iu iame nelygybe f (x) < a
x 3 x +2

107

S 5. NELYGYBE

vadinama trupmenine ` , arba racionali a i. ja, lygtim` f (x) > a, f (x) a, f (x) a . = 0,
5x x 1

1 x

= 0,

x 2x 1

3x x +1

+ 1.

(x) Lygti f sti taip: g(x) = 0 galima spre

f (x) ir g(x) tu kintamojo x reiks , su kuriomis f (x) reiks Kai ies kome reis kiniu miu me s yra maz esne s (didesne s, ne maz esne s, ne didesne s) uz atitinkamas g(x) reiks mes, tai sprendz iame nelygybe f (x) < g(x) f (x) > g(x), f (x) g(x), f (x) g(x) .

1) rasti x reiks mes, su kuriomis f (x) = 0; x reiks yra, tai jas 2) patikrinti, ar su tomis x reiks me mis g(x) = 0. Jei tokiu miu reikia atmesti jos lygc iai netinka.
x 2 x 6 = 0. x 3 1) x 2 x 6

kintamasis vadinamas nelygy Nelygybe s reis kiniu be s nez ` inomuoju. Is spre tai reis kia rasti visas nelygybe s nez inomojo reiks mes, su kuriomis sti nelygybe nez ne ta nelygybe yra teisinga, arba i sitikinti, kad tokiu inomojo reiks miu ra. Sprendz iant nelygybe , galima ja pertvarkyti: jos pusiu pride ar reis prie abieju ti arba atimti po ta skaic iu kini ; pati abi jos puses dauginti arba dalyti is to paties nelygaus nuliui skaic iaus. Jei s is skaic ius yra neigiamas, nelygybe s z enklas yra keic iamas pries ingu. Pagrindine je mokykloje yra mokoma spre sti tiesines (pirmojo laipsnio) ir kvadratines (antrojo laipsnio) nelygybes. Jas galima uz ras yti taip: ax + b 0, c ia a ir b skaic iai ir a = 0, x nez inomasis; 2 ax + bx + c 0, c ia a , b ir c skaic iai ir a = 0, x nez inomasis; : >, <, , ). (z enklas z ymi viena z enklu is

= 0, D = 25, x1 = 2, x2 = 3. 2) Kai x = 2, tai x 3 = 0. Kai x = 3, tai x 3 = 0. Vadinasi, x = 3 ne ra lygties sprendinys. Atsakymas. x = 2.


(x) Lygti f g(x) = 0 galima pakeisti tokia sistema:

f (x) = 0, g(x) = 0. x 2 x 6 = 0, x 3 = 0; x = 2, x = 3, x = 3;

x 2 x 6 x 3

= 0,

x = 2.

Trupmenine s (racionaliosios) lygtys daz nai gaunamos sprendz iant vadinamuosius jude jimo ir darbo uz davinius. Sprendz iant tuos uz davinius, praverc ia formule s: s = v t, c ia s kelias, v greitis, t laikas; A = d t, c ia A darbas, d nas umas, t laikas.

5.1. Tiesins (pirmojo laipsnio) nelygybs


b Nelygybe s ax + b 0 (a = 0) sprendiniai yra x iu a . Juos patogu vaizduoti skaic tiese je ir ras yti intervalu.

6x + 6 > 8x, | 8x 2x + 6 > 0, | : (2) x 3 < 0, x < 3; 3

x (; 3).

108

Kurso kartojimas
5.2. Kvadratins (antrojo laipsnio) nelygybs
Nelygybe s ax 2 + bx + c 0 (a = 0) sprendiniai gali bu ti: vieno intervalo skaic iai; intervalu skaic dvieju iai. . Kvadratine nelygybe gali neture ti sprendiniu , tai nelygybe aknu Jei kvadratinis trinaris ax 2 + bx + c turi s ax 2 + bx + c 0 patogu spre skaidant tiesiniais (pirmojo laipsnio) dauginamaisiais. sti ta trinari Kvadratinio trinario ax 2 + bx + c s aknimis vadinamos tos x reiks me s, su kuriomis ax 2 + bx + c = 0. aknis x1 ir x2 (taip yra, kai D > 0), tai Jei trinaris ax 2 + bx + c turi dvi s ax 2 + bx + c = a(x x1 )(x x2 ). akni x1 (taip yra, kai D = 0), tai Jei trinaris ax 2 + bx + c turi viena s ax 2 + bx + c = a(x x1 )(x x1 ) = a(x x1 )2 . x 2 x 6 > 0. 5 1+5 D = (1)2 4 1 (6) = 1 + 24 = 25, x1 = 1 2 = 2, x2 = 2 = 3; x 2 x 6 = 1 x (2) (x 3) = (x + 2)(x 3). Sprendz iame nelygybe (x + 2)(x 3) > 0. Remiame s tuo, kad sandauga (x + 2) (x 3) yra teigiama (> 0), kai abu dauginamieji z (arba abu teigiami, arba abu neigiami). (x + 2) ir (x 3) yra vienodu enklu nelygybiu sistemas: Sudarome ir is sprendz iame dvi dvieju x + 2 > 0, x > 2, 1) x > 3; x 3 > 0; x > 3; x + 2 < 0, x < 2, 2) x < 2. x 3 < 0; x < 3; Atsakymas. x (; 2), (3; +). kai braiz ant parabole s Kvadratine sti gras nelygybe ax 2 + bx + c 0 patogu spre 2 y = ax + bx + c eskiza . x 2 x 6 > 0. i tas kuose Parabole y = x 2 x 6 kerta OX as me mis x1 = 2, x2 = 3, nes su tomis x reiks x 2 x 6 = 0. Parabole s s akos nukreiptos auks tyn (nes 1 > 0).
x 6

109
. Tuomet Granis bu das ypac patogus, kai kvadratinis trinaris ax 2 + bx + c neturi s aknu 2 i parabole ies. S is side sc iusi: parabole y = ax + bx + c nekerta OX as virs OX as ies, kai a > 0; z emiau OX as ies, kai a < 0. x 2 x + 1 > 0, D = (1)2 4 1 1 = 1 4 = 3 < 0. ies. Koecientas prie x 2 yra teigiamas Parabole y = x 2 x + 1 nekerta OX as . Taigi s (1 > 0), tode l parabole s s akos nukreiptos i virs u i parabole yra virs OX as ies:
y= x x+1 X
2

Vadinasi, su visomis x reiks me mis x + 1 > 0. Atsakymas. x (; +). neturi. Nelygybe x 2 x + 1 < 0 sprendiniu x 2 + x 1 > 0, D = 12 4 (1) (1) = 1 4 = 3 < 0. ies. Kadangi koecientas prie x 2 yra Parabole y = x 2 + x 1 nekerta OX as neigiamas (1 < 0), tode l parabole s s akos nukreiptos i apac ia i parabole yra . Taigi s z emiau OX as ies:
X y = x + x 1
2

x2

neturi. Vadinasi, nelygybe x 2 + x 1 > 0 sprendiniu 2 Pastaba. Nelygybe x + x 1 > 0 galima pakeisti tokia, kurioje koecientas prie teigiamas: tu x 2 bu x 2 + x 1 > 0, | (1) x 2 x + 1 < 0.

y=
3

2 x

Nelygybe s x 2 x 6 > 0 sprendiniai yra tos x reiks me s, su kuriomis parabole yra virs OX as ies, t. y. x (; 2), (3; +).

110

Kurso kartojimas

111
Spre du: sdami sistema keitimo bu ju bu vienodi 1) pertvarkome lygtis (jei reikia) taip, kad prie vieno is nez inomu tu vienas kitam pries koecientai arba jie bu tu ingi skaic iai; 2) atimame arba sudedame lygtis panariui. Is sprendz iame gauta su vienu ja lygti nez inomuoju apskaic iuojame to nez inomojo reiks me ; 3) apskaic iuojame kito nez inomojo reiks me . 2x y = 1, + x + y = 5; 3x = 6, x = 2. Is lygties x + y = 5, kai x = 2, gauname 2 + y = 5, y = 3. Spre kai: sdami sistema gras sistemos lygc sprendiniu grakus 1) braiz ome abieju iu tieses; 2) randame tu tiesiu bendro tas ko koordinates.
Y

6. SISTEMOS
(ar daugiau) lygc ar nelygybiu bendru ju sprendiniu , tai sakome, Kai ies kome dvieju iu lygc ar nelygybiu sistema kad sprendz iame tu iu . Mokykloje daz niausiai sprendz iamos: nelygybiu su vienu nez tiesiniu inomuoju sistemos; tiesiniu lygc su dviem nez dvieju iu inomaisiais sistemos; lygc su dviem nez viena lygtis yra tiesine dvieju iu inomaisiais sistemos, kuriu , o kita netiesine .

6.1. Nelygybi sistemos


sistema Spre sdami nelygybiu : sprendinius; 1) is sprendz iame kiekviena randame ju sistemos nelygybe sprendinius. 2) randame bendruosius sistemos nelygybiu 2x 3 > 15, x + 2 2x 3; x (6; 5]. 2x > 15 + 3, x 2x 3 2; 2x > 12, x 5; x > 6, x 5;

=1 y

(2; 3)

x+ y=

2x

6.2. Dviej lygi su dviem neinomaisiais sistemos


sistema, kuria Lygc iu ras yti galima uz ax + by = c, c ia a , b, c, d , e, f skaic iai (a, b, d, e = 0), dx + ey = f, x , y nez inomieji, tiesiniu (pirmojo laipsnio) lygc su dviem nez vadinama dvieju iu inomaisiais sistema. Tokios sistemos sprendz iamos trimis bu dais: keitimo; sude ties; graniu. Spre du: sdami sistema keitimo bu 1) is kurios nors lygties is reis kiame kuri nors nez inoma ; ji 2) gauta rais ka ras ome i kita . Is sprendz iame gauta su vienu ja is i sistemos lygti ja lygti nez inomuoju randame to nez inomojo reiks me ; (geriausiai 3) iras ome gauta inomojo reiks me kuria iu i ja nez i nors sistemos lygc 1) punkto is rais ka iuojame kito nez inomojo reiks me ) ir apskaic . 2x y = 1, (1) Is (2) lygties x + y = 5, x = 5 y x + y = 5; (2) (3) is rais ka ras ome i (1) lygti : i 2(5 y) y = 1, 10 2y y = 1, 3y = 9, y = 3. Gauta me ras ome i (3): x = 5 3, x = 2. ja y reiks i Atsakymas. (2; 3). (3).
1

1 2

6.3. Dviej lygi su dviem neinomaisiais sistemos, kuri tik viena lygtis yra tiesin
Tokias sistemas sprendz iame keitimo bu du: 1) is tiesine s lygties is reis kiame kuri nors nez inoma ; ji 2) gauta rais ka ras ome i netiesine ir is sprendz iame gauta su ja is i sistemos lygti ja lygti vienu nez inomuoju apskaic iuojame to nez inomojo reiks me ; 3) gauta inomojo reiks me ras ome i 1) punkto is rais ka apskaic iuojame kito ja nez i nez inomojo reiks me . x + y = 5, (1) Is (1): x + y = 5, x = 5 y ; (3) x 2 + y 2 = 37; (2) (3)(2): (5 y)2 + y 2 = 37, 25 10y + y 2 + y 2 = 37, 2y 2 10y 12 = 0, y 2 5y 6 = 0, 7 57 D = 49, y1 = 5+ 2 = 6, y2 = 2 = 1; kai y = 6, tai x = 5 6 = 1, kai y = 1, tai x = 5 (1) = 6. Atsakymas. (1; 6), (6; 1).

112

Kurso kartojimas

113 7.1. Funkcija y = ax + b


ploks Funkcija y = ax + b vadinama tiesine ` fu ` nkcija. Koordinac iu tumoje XOY tas kai (x ; ax + b) is side ste je (nelygiagrec ioje su OY as imi). tiese
a>0 Y b
b a

7. FUNKCIJOS
kintamu ju x ir y priklausomybe Mokykloje nagrine jamos dvieju s, kai kiekvienai x reiks mei pagal kokia y reiks me . Tokia y priklau nors taisykle priskiriama vienintele somybe nuo x vadinama fu ` nkcine priklausomy be, arba fu ` nkcija. Ras oma: y = f (x). Galimos kintamojo x reiks me s vadinamos fu ` nkcijos apibre z ` imo sritim` i, o y reiks me s ` reiks mi u sritim i. Kintamojo y funkcine priklausomybe nuo kintamojo x gali bu ti: nusakyta z odz iais; reiks lentele; uz ras yta x ir y atitinkamu miu ploks pavaizduota koordinac iu tumos XOY tas kais; uz ras yta reis kiniu f (x). reis Pagrindine je mokykloje nagrine jamos funkcijos y = f (x), kuriu kinys f (x) yra: f (x) = ax + b , c ia a , b skaic iai; a, c f (x) = ius; x ia a = 0 skaic 2 f (x) = ax + bx + c , c ia a , b, c skaic iai (a = 0).
X 0 1 2 3 4 5 . . . Y 0 1 2 3 2 5 . . . x= y= 0 0 Y 2 1 0 1 2 3 4 5 X y= 1 1 x , kai x Z 2 2 3 3 4 2 5 ... 5 ...

Y b X

a<0

Y b X

a=0

y=b X

b a

Didjanioji funkcija
Y 3

Majanioji funkcija

Pastovioji funkcija

1,5

Funkcija y = 2x + 3. 1) Apibre z imo sritis yra x (; +). sritis yra y (; +). 2) Reiks miu 3) Yra dide janc ioji. 4) y > 0, kai x (1,5; +). 5) y < 0, kai x (; 1,5). 6) y = 0, kai x = 1,5. Funkcija y = x + 2. 1) Apibre z imo sritis yra x (; +). sritis yra y (; +). 2) Reiks miu 3) Yra maz e janc ioji. 4) y > 0, kai x (; 2). 5) y < 0, kai x (2; +). 6) y = 0, kai x = 2. Funkcija y = 2. 1) Apibre z imo sritis yra x (; +). sritis yra y = 2. 2) Reiks miu 3) Yra pastovioji. 4) y > 0 su visomis x reiks me mis.
X

y=

2x

Y 2

Y 2 y=2

y= x + 2
2 X

114

Kurso kartojimas
7.2. Funkcija y =
a x

115 7.3. Funkcija y = ax2 + bx + c (a = 0)


Funkcija y = ax 2 + bx + c (a = 0) vadinama kvadra tine fu ` nkcija. 2 ploks side ste je, kuri vadinama Koordinac iu tumos XOY tas kai (x ; ax +bx +c) is kreive para bole.
a>0 Y a<0 Y y0 x0 x0 X

(a = 0)

Funkcija y = a a tvirks c iojo proporcingu ` mo fu ` nkcija. Koorx (a = 0) kartais vadinama a ) is ploks side ste se, kurios vadinamos dinac iu tumoje XOY tas kai (x ; x dviejose kreive hipe ` rbole.
a>0 Y a<0 Y

x1 y0

x2

Hiperbole s s akos: as ; 1) nekerta koordinac iu iu pradz 2) yra simetris kos viena kitai koordinac iu ios tas ko (0; 0) atz vilgiu.
Y 1 1
1 y= x

Parabole y = ax 2 + bx + c: OY as i kerta tas ke (0; c); b atz yra simetris ka tiese s x = 2 vilgiu; a

y = x2 +2 x

Funkcija y = 1) Apibre z imo sritis yra x (; 0), (0; +). sritis yra y (; 0), (0; +). 2) Reiks miu 3) Funkcijos reiks me s maz e ja, kai x (; 0) ir kai x (0; +). 4) y > 0, kai x (0; +). 5) y < 0, kai x (; 0).

1 x.

b turi virs u ne (x0 ; y0 ) = 2b a ; 4a + c ; kerta OX as i , kai D = b2 4ac > 0; liec ia OX as i , kai D = b2 4ac = 0; tas , kai D < 0. su as imi OX neturi bendru ku

Y
1 y = x

1 1

1. Funkcija y = x 1) Apibre z imo sritis yra x (; 0), (0; +). sritis yra y (; 0), (0; +). 2) Reiks miu 3) Funkcijos reiks me s dide ja, kai x (; 0) ir kai x (0; +). 4) y > 0, kai x (; 0). 5) y < 0, kai x (0; +).

3 4

Funkcija y = x 2 + 2x 3. 1) Apibre z imo sritis yra x (; +). sritis yra y [4; +). 2) Reiks miu 3) Funkcijos reiks me s maz e ja, kai x (; 1). 4) Funkcijos reiks me s dide ja, kai x (1; +). 5) y > 0, kai x (; 3), (1; +). 6) y < 0, kai x (3; 1). 7) y = 0, kai x = 3 ir x = 1.

116

Kurso kartojimas

117 8.1. Kampai


Kampu ` vadinama ploks tumos dalis, kuria einantys is vieno tas ko. riboja du spinduliai, is

TUMOS FIGU ROS 8. PLOKS


Takas A Ties a Spindulys A B Atkarpa A B Kampas A B

A B C

ABC = B = , B kampo virs u ne , BA ir BC kampo kras tine s.

1 360

Trikampis C A B

Keturkampis D C A B

Daugiakampis

Apskritimas

Skritulys

1 dali dydz Kampu iai matuojami laipsniais. Vieno laipsnio dydz io kampas atitinka 360 pilnojo kampo.

Kampu s ys ru
Smailusis 1 Statusis 2 2 = 90 Bukasis 3 90 < 3 < 180 Kryminiai 4 1 Itiestinis 4 4 = 180 Ivirktinis 5 180 < 5 < 360 Pilnasis 6 6 = 360

Figu ru perimetras ir plotas Figu ra Trikampis


c h b a a h b a a
b a
a a

Perimetras (P ) Plotas (S ) a+b+c 2(a + b)


1 ah 2

0 < 1 < 90 Gretutiniai

Lygiagreta inis

ah

1 2

Stac ia kampis

2(a + b)

ab

1 ir 2 gretutiniai; 1 + 2 = 180

1 ir 3 kryminiai, 2 ir 4 kryminiai; 1 = 3, 2 = 4

Lygiagei tiesi kirstins kampai c 6 5 a 7 8 a b 2 1 b 3 4 1 = 3 = 5 = 7; 2 = 4 = 8 = 6

Ro ` mbas

h a
a

4a

ah
A O
180

40

AOB = 140 .

Kvadra tas

a a b

4a

a2
a +b 2

A O
40

B C
c

Trape ` cija Apskritimas (skritulys)

c h

a+b+c+d Ilgis 2r

DOA = 40 , AOB = DOC = 140 .

a
r

r 2

6 7 5 4 3 40 2 1

a b

a b: 1 = 4 = 3 = 6 = 140 , 2 = 5 = 7 = 40 .

118

Kurso kartojimas
8.2. Trikampiai
ABC , A, B , C virs u ne s, A, B , C kampai, AB = c, BC = a , CA = b kras tine s, b a A + B + C = 180 , a + b > c, b + c > a , a + c > b, c A B A < B < C a < b < c. Trikampio perimetras P ABC = a + b + c. Statmuo nuo trikampio virs u ne s iki tiese s, kurioje yra pries ta u ne virs esanti trikampio kras tine , vadinamas tr` ikampio auks tine `. te Trikampio auks t` ine s (arba ju ke. siniai) susikerta viename tas
C
C b ha A c hb hc B a

119
Trikampiu s ys pagal kampus ru
Smailusis C Statusis C Bukasis C

A B A, B, C < 90

A B = 90

B B > 90

Statusis trikampis Trikampis, kurio vienas kampas status, vadinamas stac iu oju.
C b A c a B

ha auks tine , nubre z ta i kras tine a, auks tine , nubre z ta i kras tine hb b, auks tine , nubre z ta i kras tine hc c. Trikampio plotas 1 1 S ABC = 1 2 a ha = 2 b hb = 2 c hc .

ABC status (C = 90 ), a, b statiniai, c iz ambine , a 2 + b2 = c2 (Pitagoro teorema), a = sin A, b = cos A, a = tgA, c c b a = cos B , b = sin B , b = tgB , c c a , tai a = c . . Jei A = 30 S ABC = ab 2 2

Atkarpa, jungianti trikampio virs u ne ja ios kras tine s viduriu, vadinama su pries esanc tr` ikampio pusia ukras tine. Trikampio pusiaukras tine s susikerta viename tas ke.
C B1 ma A C1 M mc mb B A1

dvieju kras kvadratu sumai, Jeigu trikampio vienos kras tine s kvadratas lygus kitu tiniu tai tas trikampis yra statusis. (Atvirks tine Pitagoro teorema.) Trikampiu s ys pagal kras tines ru
vairiakratis Lygiaonis C Lygiakratis C

ma pusiaukras tine , nubre z ta is virs u ne s A, pusiaukras tine , nubre z ta is virs u ne s B, mb pusiaukras tine , nubre z ta is virs u ne s C, mc AM = BM = CM = 2 trikampio pusiaukras tiniu MA1 MB1 MC1 savybe .

C A B AB BC, BC CA, CA AB

Trikampio kampo pusiaukampine s atkarpa nuo trikampio virs u ne s iki pries ja ios esanc kras tine s vadinama tr` ikampio pusia ukampine. Trikampio pusiaukampine s susikerta viename tas ke. la pusiaukampine , nubre z ta is virs u ne s A, C pusiaukampine , nubre z ta is virs u ne s B, lb B1 lc pusiaukampine , nubre z ta is virs u ne s C. lc A1
la A C1 lb B

A B AC = BC

A B AB = BC = CA

Lygias onis trikampis Trikampis, kurio dvi kras tine s lygios, vadinamas lygias oniu `.
C

trikampio kras vidurio tas Atkarpa, jungianti dvieju tiniu kus, vadinama tr` ikampio v` idu` rio l inija. Trikampio vidurio linija yra lygiagreti su trec ia tine ir lygi ja trikampio kras jos pusei.
C M A N B

ABC lygias onis (AC = BC ), AC , BC s onine s kras tine s, AB pagrindas.


B

1. Lygias onio trikampio kampai prie pagrindo yra lygu s: A = B . 2. Lygias onio trikampio auks tine , nubre z ta i pagrinda tine , ir pusiau, yra ir pusiaukras kampine : CD AB , AD = DB , ACD = BCD . 3. Tiese , einanti per lygias onio trikampio auks tine z ta pagrinda , nubre i , yra to trikampio simetrijos as is (bre z inyje CD simetrijos as is).

MN vidurio linija, MN AB , MN = AB 2 .

120

Kurso kartojimas
Lygiakras tis trikampis Trikampis, kurio visos kras tine s lygios, vadinamas lygiakras c iu `.
C

121
Trikampiu umas panas Trikampiai vadinami panas iaisiais , jei vienas gaunamas is kito maz inant arba didiju trikampiu atitinkami kampai yra lygu nant. Panas iu s, o atitinkamos kras tine s yra proporcingos.
C1
kb ka kc
A1 B1 C1 A2 B2 C2

ABC lygiakra s tis (AB = BC = CA = a ), P ABC = 3a , 2 S ABC = a 4 3 .


B

C2
b a c

1. Lygiakras c io trikampio visi kampai lygu s: A = B = C = 2. Lygiakras c io trikampio auks tine , pusiaukras tine ir pusiaukampine , nubre z tos is vienos virs u ne s, sutampa (taigi yra lygios): ha = ma = la = hb = mb = lb = hc = mc = lc = a 2 3 . 3. Lygiakras tis trikampis turi tris simetrijos as is. Jos eina per trikampio auks tines. Trikampiu lygumas Du trikampiai vadinami lygiaisiais , jei juos galima suta pdinti uz de jus viena ant kito ju trikampiu atitinkamos kras (gal ir apvertus). Lygiu tine s ir atitinkami kampai yra lygu s.
C1 C2

60 .

A1 B1 C1 A2 B2 C2 , A1 = A2 , B1 = B2 , C1 = C2 , A 1 B1 B1 C1 C1 A1 A2 B2 = B2 C2 = C2 A2 = k , k panas umo koecientas.

A1
P P

B1

A2

B2

ju trikampiu perimetru santykis lygus panas = k panas iu umo koecientui. S A1 B1 C1 2 ju trikampiu plotu santykis lygus panas panas iu umo koeciento S A2 B2 C2 = k kvadratui. Tiese , lygiagreti su viena trikampio kras tine ir kertanti kitas dvi kras tines, atkerta i trikampi , panas u duota . ji Jei MN BC , tai AMN ABC . Trikampiu panas umo poz ymiai panas I. Trikampiu umas pagal du kampus.
C1
N A C

A1

B1

A2

B2

A1 B1 C1 = A2 B2 C2 , A1 B1 = A2 B2 , B1 C1 = B2 C2 , C1 A1 = C2 A2 , A1 = A2 , B1 = B2 , C1 = C2 .

Trikampiu lygumo poz ymiai lygumas pagal dvi kras . I. Trikampiu tines ir kampa tarp ju Jei A1 B1 = A2 B2 , A1 C1 = A2 C2 ir A1 = A2 , A1 B1 C1 = A2 B2 C2 . A1 lygumas pagal kras II. Trikampiu tine ir du kampus prie jos. tai Jei A1 B1 = A2 B2 ir A1 = A2 , B1 = B2 , tai A1 B1 C1 = A2 B2 C2 .
A1 C1 C1

C1

C2

Jei A1 = A2 , B1 = B2 , A2 B2 C2 . tai A1 B1 C1

C2 B1 A2 B2

=
B1 A2
C2

A1
C1
kb

panas . II. Trikampiu umas pagal dvi kras tines ir kampa tarp ju
B2
A1 C1 1 B1 Jei A A2 B2 = A2 C2 = k ir A1 = A2 , A2 B2 C2 . tai A1 B1 C1

b kc

C2
c

=
B1 A2 C2 B2

A1

B1 C1

A2

B2

panas III. Trikampiu umas pagal tris kras tines.


B1 C1 C1 A1 1 B1 Jei A A2 B2 = B2 C2 = C2 A2 = k , A2 B2 C2 . tai A1 B1 C1

lygumas pagal tris kras III. Trikampiu tines. Jei A1 B1 = A2 B2 , B1 C1 = B2 C2 , C1 A1 = C2 A2 , tai A1 B1 C1 = A2 B2 C2 .


A1

kb

ka kc

C2 a
c

=
B1 A2 B2

A1

B1

A2

B2

122

Kurso kartojimas
8.3. Keturkampiai
D C

123
Lygiagretainis Keturkampis, kurio pries ingosios kras tine s yra lygiagrec ios, vadinamas lygiagretainiu `.

A B

ABCD ketu ` rkampis; A, B , C , D virs u ne s, A, B , C , D kampai, AB , BC , CD , DA kras tine s, AB ir CD , AD ir BC pries ingosios kras tine s, AC , BD istriz aine s, A + B + C + D = 360 , PABCD = AB + BC + CD + DA, SABCD = S ABC + S ACD .

D h A M B

ABCD lygiagreta inis (AB CD , AD AC , BD istriz aine s, h auks tine , PABCD = 2(AB + AD), SABCD = AB h.

BC ),

Keturkampiai Dvi poros lygiagrei kratini Lygiagretainiai Viena pora lygiagrei kratini Trapecijos Du kampai stats Staiosios trapecijos Nra lygiagrei kratini

1. Lygiagretainio pries ingos kras tine s yra lygios: AB = CD , AD = BC . 2. Lygiagretainio pries ingi kampai yra lygu s: A = C , B = D . susikirtimo tas 3. Lygiagretainio i striz ainiu kas M kiekviena striz aine i dalija pusiau: AM = MC , BM = MD . , esanc prie vienos kras 4. Lygiagretainio kampu iu tine s, suma lygi 180 : A + B = B + C = C + D = D + A = 180 . susikirtimo tas 5. Lygiagretainio i striz ainiu kas (M ) yra jo simetrijos centras. Stac iakampis Lygiagretainis, kurio visi kampai statu s, vadinamas stac ia kampiu.
D l M A C m B

Visi kampai Visos kratins Dvi kratins lygs (stats) lygios (onins) lygios Staiakampiai Visos kratins lygios Rombai Visi kampai lygs Kvadratai Lygiaons trapecijos

ABCD stac iakampis (A = B = C = D = 90 ), PABCD = 2(AB + AD), SABCD = AB AD .

1. Stac iakampio i striz aine s yra lygios: AC = BD . kras vidurio tas 2. Tiese s, einanc ios per pries ingu tiniu kus, yra stac iakampio simetrijos as ys (l ir m). susikirtimo tas 3. Stac iakampio i striz ainiu kas (M ) yra jo simetrijos centras. Rombas Lygiagretainis, kurio visos kras tine s lygios, vadinamas ro ` mbu.
D h A M B C

ABCD rombas (AB = BC = CD = DA), PABCD = 4AB , BD . SABCD = AB h = AC2

Pavaizduota gu ra yra: C keturkampis, nes turi 4 kampus; B 3 lygiagretainis, nes AB CD ir BC AD ; 3 3 stac iakampis, nes visi kampai statu s; rombas, nes visos kras tine s lygios; A 3 D kvadratas, nes visi kampai lygu s ir kras tine s lygios.

1. Rombo istriz aine s susikerta stac iu kampu ir rombo kampus dalija pusiau: AC BD , CAB = CAD , ABD = DBC , ACB = ACD , CDB = ADB . 2. Tiese s, einanc ios per rombo i striz aines (AC ir BD ), yra jo simetrijos as ys. susikirtimo tas 3. Rombo istriz ainiu kas (M ) yra jo simetrijos centras.

124

Kurso kartojimas
Kvadratas Lygiagretainis, kurio visos kras tine s lygios ir visi kampai statu s, vadinamas kvadratu `. Stac iakampis, kurio visos kras tine s lygios, yra kvadra tas. Rombas, kurio visi kampai statu s, yra kvadratas.
D C

125
Stac ioji trapecija Trapecija, kurios viena s onine kras tine yra statmena pagrindams, vadinama stac i a ja trape ` cija.
D C
CD AD . SABCD = AB + 2

ABCD stac io ji trapecija (AD AB , AD CD ),

ABCD kvadratas (AB = BC = CD = DA, A = B = C = D = 90 ), PABCD = 4AB , SABCD = AB 2 .

Kvadrato simetrijos as ys yra tiese s, einanc ios per jo i striz aines, ir tiese s, einanc ios per kras vidurio tas jo pries ingu tiniu kus. Kvadrato simetrijos centras yra tas kas, kuriame susikerta jo simetrijos as ys. Trapecija Keturkampis, kurio dvi pries ingos kras tine s yra lygiagrec ios, o kitos dvi ne ra lygiagrec ios, vadinamas trape ` cija.
D h A C

8.4. Taisyklingieji daugiakampiai


Daugiakampis, kurio visos kras tine s yra lygios ir visi kampai yra lygu s, vadinamas taisyklinguoju daugiakampiu. Taisyklingasis trikampis lygiakras tis trikampis
B

ABCD trapecija (AB CD , AD BC ), AB , CD pagrindai, AD , BC s onine s kras tine s, h auks tine . B A + D = B + C = 180 , PABCD = AB + BC + CD + DA,
AB +DC 2

AB = BC = CA = a , A = B = C = 60 .
C

Taisyklingasis keturkampis kvadratas


B C

h. SABCD = kras vidurio tas Atkarpa, jungianti trapecijos s oniniu tiniu kus, vadinama trape ` cijos ` ` v idurio l inija. sumos pusei. Trapecijos vidurio linija yra lygiagreti su pagrindais ir lygi ju
D M A C h N B

AB = BC = CD = DA = a , A = B = C = D = 90 .

MN vidurio linija (AM = MD , BN = NC ), CD . MN AB , MN CD , MN = AB + 2 SABCD = MN h.

Taisyklingasis penkiakampis
B A E C D

AB = BC = CD = DE = EA = a , A = B = C = D = E = 108 .

Lygias one trapecija Trapecija, kurios s onine s kras tine s yra lygios, vadinama lygias one ` trape ` cija.
D l C

ABCD lygias o ne trape ` cija (AD = BC ).


B

Taisyklingasis s es iakampis
C D F E
A B

AB = BC = CD = DE = EF = FA = a , A = B = C = D = E = F = 120 .

1. Lygias one s trapecijos kampai prie kiekvieno pagrindo yra lygu s: A = B , C = D . 2. Lygias one s trapecijos istriz aine s yra lygios: AC = BD . vidurio tas 3. Tiese l , einanti per lygias one s trapecijos pagrindu kus, yra jos simetrijos as is.

126

Kurso kartojimas
8.5. Apskritimas, skritulys
Apskritimu ` vadinama gu ra, kuria tumos tas kai, vienodai nutole sudaro visi ploks nuo vieno tas ko (apskritimo centro). Ploks tumos dalis, apribota apskritimu, vadinama skr` ituliu. Apskritimo tas kai taip pat priklauso skrituliui.
Apskritimas D

127
Apskritimas ir kampas Jei apskritimo centras sutampa su kampo virs u ne, tai tas kampas vadinamas centriniu ` kampu `.
B O A
va
r

B E A d O r

O apskritimo centras, r spindulys, ED styga, AB = d = 2r skersmuo, C = 2r = d apskritimo ilgis, skritulio plotas, S = r 2 = 3,14159265...

Skritulys

AOB centr` inis kampas, AB centrini kampa AOB atitinkantis lankas.

Nu

ov opj
O

AB = lanko dydis (laipsniais) lygus ji atitinkanc io centrinio kampo dydz iui (AOB = ); r centrini ilgis (ilgio vienetais) lanko, atitinkanc io laipsniu AB = 180 kampa ; r2 centrini plotas is pjovos, atitinkanc ios laipsniu kampa Sis . pj = 360 Skritulio is pjova ir nuopjova Centrinis kampas skrituli dalija i dvi dalis, kurios vadinamos ` is pjovomis.
A r O B
r Sis pj = 360 .
2

Apskrit` imas (skritul ys) turi be galo daug simetrijos as iu tai kiekviena tiese , einanti per jo centra . Apskritimo (skritulio) centras yra jo simetrijos centras. Apskritimas ir tiese Jei apskritimas su tiese turi tik viena ka vadinama apskrit` imo bendra tas , tai ta tiese liestine `.
l

l liest` ine , M lietimosi tas kas, l OM liestine yra statmena spinduliui, nubre z tam i lietimosi tas ka , OM = r atstumas nuo apskritimo centro iki liestine s.

Ipjo

Skritulio styga skrituli dalija i dvi dalis, kurios vadinamos nu opjovomis.


A O B r A B

Per tas ka s alia apskritimo, galima nubre z ti dvi liestines. , esanti


B A C O

O r

AB , AC liestine s, , is is AB = AC apskritimo liestiniu einanc iu vieno tas ko, atkarpos yra lygios.

Snuopj = Sis pj S AOB ( < 180 );

Snuopj = Sis pj + S AOB ( > 180 ).

Jei apskritimas su tiese turi du bendrus tas kus, tai ta tiese vadinama apskritimo kirstine `.
m A O MC B

m kirst` ine , AB styga, OC AB spindulys statmenas stygai, MA = MB stygai statmenas apskritimo spindulys (skersmuo) dalija ta styga pusiau.

128

Kurso kartojimas

129
Ku na `. , apribota daugiakampiais, vadiname briaunainiu
Prizm Piramid

NAI 9. ERDVINIAI KU
Erdviniu nu iaus plotas ir tu ris ku pavirs Ku nas Pr` izme (pasviro ji)
H

Pavirs iaus plotas (Spav ) Ss on + 2Spagr

Tu ris (V ) Spagr H

Prizme (stac io ji)

Ss on + 2Spagr

Spagr H

Erdviniai ku nai, kurie gaunami sukant ploks tumos gu ra apie pasirinkta tiese , vadinami sukiniais. ji Stac iakampi sukdami apie jo kras tine itini trikampi sukdami apie jo gauname r` , statu ` stat ini ku gi sukdami apie jo ske rsmeni ru ` tuli , pusskrituli .
Ritinys Kgis Rutulys

Stac iakampis gretasi enis

c a b

2(ab + ac + bc)

abc

Ku ` bas
a a

6a 2

a3

Piram` ide

Ss on + Spagr

1S 3 pagr

9.1. Prizm
Prizme ` vadinamas briaunainis, kurio dvi sienos, vadinamos pagrindais, yra lygu s dau kiekvieno viena kras giakampiai, o kitos sienos (s onine s) lygiagretainiai, kuriu tine yra viename pagrinde, o pries inga kitame.
Trikamp prizm Keturkamps prizms Penkiakamps prizms

Ritin ys
r

Ss on + 2Spagr = = 2rH + 2r 2 = = 2r(H + r) Ss on + Spagr = = rl + r 2 = = r(l + r)

r 2 H

gis Ku

H l r

1 r 2 H 3

visos s Prizme s, kuriu onine s sienos yra stac ia kampiai, vadinamos stac io siomis pr` izme mis. Stac iosios prizme s s onine briauna vadinama jos auks tine `.

130

Kurso kartojimas
Trikampe stac ioji prizme A1 B1 C1 A2 B2 C2 . s trikampiai). Pagrindai: A1 B1 C1 ir A2 B2 C2 (lygu onine S s sienos: A1 B1 B2 A2 , B1 C1 C2 B2 , C1 C2 A2 A1 (stac iakampiai). Auks tine s: A1 A2 = B1 B2 = C1 C2 = H . Pagrindo plotas Spagr = S A1 B1 C1 = S A2 B2 C2 . oninio pavirs S iaus plotas = S Ss on A1 B1 B2 A2 + SB1 C1 C2 B2 + SC1 C2 A2 A1 . Viso pavirs iaus plotas Spav = Ss on + 2Spagr . Tu ris V = Spagr H .
A2 B2

131
C2
H

A1 B1

C1

Kubas ir stac iakampis gretasienis yra sta c iosios pr` izme s. Kubo visos sienos yra lygu s kvadratai. Stac iakampio gretasienio pries ingosios sienos yra lygu s stac iakampiai.
Kubas a a a a a a a a a a a b Staiakampis gretasienis

Penkiakampe piramide OABCDE . Piramide s virs u ne O. Piramide s pagrindas ABCDE . onine S s sienos: OAB , OBC , OCD , ODE , OEA. onine S s briaunos: OA, OB , OC , OD , OE . Piramide s auks tine OT = H statmuo is piramide s virs u ne s i pagrindo ploks tuma . Pagrindo plotas Spagr = SABCDE . oninio pavirs S iaus plotas Ss on = S OAB + S OBC + S OCD + S ODE + S OEA . Viso pavirs iaus plotas Spav = Spagr + Ss on . 1 Tu ris V = 3 Spagr H .

H E A T B C D

Piramide , kurios pagrindas yra taisyklingasis daugiakampis, o auks tine eina per pag` rindo centra vadinama taisykl inga piramide ` . , ja
O

H A
c

C
B

D H A T B

F H A B

T
C

Spav = 6a 2 , V = a3;

Spav = 2(ab + ac + bc), V = abc.

Stac ioji prizme , kurios pagrindas yra taisykl` ingasis daugia kampis, vadinama taisykl` inga `. ja prizme Kubo pagrindai yra taisyklingieji keturkampiai (kvadratai), tode l kubas yra taisyklingoji keturkampe prizme .

onine Taisyklingosios piramide s s onine s sienos yra lygu s lygias oniai trikampiai. S s sienos auks tine , is vesta is piramide s virs u ne s, vadinama apotema `. Taisyklingosios piramide s s oninio pavirs iaus plotas lygus pagrindo perimetro ir apote ` mos sandaugos pusei.
1 Ss on = 2 P h; c ia P pagrindo perimetras, h apotemos ilgis.

9.2. Piramid
Piramide ` vadinamas briaunainis, kurio viena siena yra bet koks daugiakampis, o kitos trikampiu kras sienos trikampiai, turintys bendra u ne tine s, esanc ios pries virs . Tu bendra u ne tine mis. virs , sutampa su daugiakampio kras
Trikamp piramid Keturkamp piramid Penkiakamp piramid eiakamp piramid

Piramide , kurios visos keturios sienos yra lygu s lygiakras c iai trikampiai, vadinama tetraedru `.
3 3a , Ss on = 4 2 Spav = 3a ,
2

V =

1S 3 pagr

H =

1 3

3a 2 4

6a 3

3 2a 12 .

132

Kurso kartojimas
9.3. Ritinys
H auks tine , r pagrindo spindulys, Spagr = r 2 , Ss on = 2rH , 2 Spav = Ss on + 2Spagr = 2rH + 2r = 2r(H + r), V = r 2 H .
r H r

133

10. STATISTIKA

9.4. Kgis
H auks tine , r pagrindo spindulys, l suda romoji, Spagr = r 2 , Ss on = rl , 2 Spav = Ss on + Spagr = rl + r = r(l + r), 2 V =1 3 r H . Surinkti duomenys vadinami imtim` i. Duomenis daz nai patogu bu na suras yti nemaz e jimo tvarka varia cine eilute `. duomenu , tai juos patogu pateikti da Kai yra pasikartojanc iu z niu lentele `. Duomenys daz nai pateikiami (vaizduojami) diagramomis: stulp eline, stac iakampe `, skrituline ` , linijine `. Imti apibu dina tam tikri skaic iai ska itine s charakter` istikos: skaic imti es d ydis duomenu ius; didz ia usiasis duomuo ; maz ia usiasis duomuo ; skirtumas; imti es plo tis didz iausiojo ir maz iausiojo duomenu suma, padalyta is skaic vidu ` rkis duomenu duomenu iaus; ir uz mediana ` skaic ius, uz kuri ne didesni ne maz iau kaip puse duomenu kuri ne ; maz esni ne maz iau kaip puse duomenu moda ` daz niausiai pasikartojantis imties duomuo.

H r

134

Kurso kartojimas
Paz ymiai: 5, 7, 9, 10, 9, 9, 7, 7, 10 imtis. variacine Paz ymiu eilute : 5, 7, 7, 7, 9, 9, 9, 10, 10. daz lentele Paz ymiu niu : YMYS PAZ NIS DAZ 5 1 7 3 9 3 10 2

135

11. KOMBINATORIKA

diagramos: Paz ymiu


Vertikalioji 4 3 2 1 5 7 9 10 Paymys 10 9 7 5 1 2 3 4 Danis 5

Horizontalioji

Staiakamp 5 7 9 10

skaic kartais galima nustatyti: Rinkiniu iu suras ant rinkinius; sudarant lentele ; medi braiz ant galimybiu ; remiantis daugybos taisykle. Kiek yra skirtingu pietu komplektu (sriubos ir antrojo patiekalo), jei renkame s is : 3 ru s iu sriubos (buroke liu, kopu stu ir pienis kos); 2 antruju patiekalu (z uvies ir me sos)? 1. Suras ykime visus rinkinius: uvis, Buroke Buroke liai + Z liai + Me sa; uvis, Kopu stai + Z Kopu stai + Me sa; 6 skirtingi variantai. Pienis ka + Zuvis, Pienis ka + Me sa. 2. Sudarykime lentele :
II patiekalas M BM KM PM
B K P Sriuba

Danis

Paymys

10 9

Skritulin 7

Sriuba

73+93+102 = 73 = 8,(1) 8. vidurkis lygus 8, nes 51+ Paz ymiu 1+3+3+2 9 mediana lygi 9, nes 5, 7, 7, 7, 9, 9, 9, 10, 10. Paz ymiu Mediana

imties dydis lygus 9, nes yra 9 paz Paz ymiu ymiai. Didz iausias duomuo lygus 10, maz iausias 5. imties plotis lygus 5, nes 10 5 = 5. Paz ymiu

medi 3. Nubraiz ykime galimybiu :


M M B BM K KM P Piets

B K P

B K P

Imties mediana nustatoma taip: 1) duomenys suras omi nemaz e jimo tvarka (variacine eilute); skaic 2) jei duomenu ius yra nelyginis, tai mediana lygi viduriniam duomeniui; skaic viduriniu duomenu 3) jei duomenu ius yra lyginis, tai mediana lygi dvieju sumos pusei. modos yra dvi: 7 ir 9. Paz ymiu Imtis gali ture ti viena ti modos. moda , daugiau negu viena moda arba neture

PM M II patiekalas

sriubos (pasirinkimu skaic antrieji 4. Kadangi yra 3 ru s iu ius lygus 3) ir 2 ru s iu skaic patiekalai (pasirinkimu ius lygus 2), tai galima pasirinkti 3 2 = 6 skirtingus tu komplektus. patiekalu komplektai. Atsakymas. 6 skirtingi pietu

136

Kurso kartojimas

137

S 12. TIKIMYBE

13. MATAI
Ilgio vienetai (1 km = 1000 m) 1 kilometras = 1000 metru (1 m = 10 dm) 1 metras = 10 decimetru (1 dm = 10 cm) 1 decimetras = 10 centimetru (1 cm = 10 mm) 1 centimetras = 10 milimetru Ploto vienetai metru (1 km2 = 1 000 000 m2 ) 1 kvadratinis kilometras = 1 000 000 kvadratiniu centimetru (1 m2 = 10 000 cm2 ) 1 kvadratinis metras = 10 000 kvadratiniu milimetru (1 cm2 = 100 mm2 ) 1 kvadratinis centimetras = 100 kvadratiniu metru (1 ha = 10 000 m2 ) 1 hektaras = 10 000 kvadratiniu metru (1 a = 100 m2 ) 1 aras = 100 kvadratiniu Tu rio vienetai metru (1 km3 = 1 000 000 000 m3 ) 1 kubinis kilometras = 1 000 000 000 kubiniu centimetru (1 m3 = 1 000 000 cm3 ) 1 kubinis metras = 1 000 000 kubiniu milimetru (1 cm3 = 1000 mm3 ) 1 kubinis centimetras = 1000 kubiniu 3 1 litras = 1 kubiniam decimetrui (1 = 1 dm ) Greic io vienetai m per valanda 1 kilometras per valanda = 1000 metru 1 km h = 1000 h 50 m per minute = 1000 1 km h = 3 min 60 metru 5 m per sekunde = 1000 1 km h = 18 s 3600 metru 1 kilometro per minute 1 km = 60 1 km h = 60 min 1 kilometro per sekunde 1 = 3600 1 km h = 3600 Mase s vienetai (1 t = 1000 kg) 1 tona ` = 1000 kilogra mu (1 kg = 1000 g) 1 kilogramas = 1000 gramu (1 g = 1000 mg) 1 gramas = 1000 miligramu (1 cnt = 100 kg) 1 cen tneris = 100 kilogramu Tankio vienetai kg 1 1 kilogramas i kubini metra i kubini centimetra = 0,001 gramo 1m 3 = 1000
g cm3

Nusakant bandyma , reikia skirti, kas atliekama ir kas stebima. Visas galimas ban dymo baigt` is i prasta ras yti riestiniuose skliaustuose {. . . , . . . , . . .}. teorijoje nagrine Tikimybiu jami su bandymais susije i vykis yra nusakomas vykiai. I jam palankiomis baigtimis. vienodai tike baigc , tai kiekvienos baigties tikimybe Jei bandymas turi n skirtingu tinu iu 1 . (Ras 1 .) oma: P = n lygi n bandymo baigc tikimybiu suma lygi 1. Visu iu baigc skaic Jei su tuo bandymu susijusiam i vykiui A palankiu iu ius lygus m, tai i vykio m .) A tikimybe lygi m . ( Ras oma : P ( A ) = n n Visos bandymo baigtys, kurios ne ra palankios i vykiui A, sudaro i vykiui A pries inga i tikimybiu suma lygi 1: ivyki A. Vienas kitam pries ingu vykiu P(A) + P(A) = 1. Ant korteliu suras yti vienaz enkliai natu ralieji skaic iai: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. Imama viena kortele ir paz iu rima, koks skaic ius joje uz ras ytas. is bandymas turi 9 baigtis: {1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9}. S Kiekvienos baigties tikimybe lygi 1 9. I vykiui A paimta kortele su lyginiu skaic iumi, yra palankios 4 baigtys: {2, 4, 6, 8}. 4 oma: P(A) = 4 I vykio A tikimybe lygi 9 . (Ras 9 .) I vykiui A yra palankios 5 baigtys: {1, 3, 5, 7, 9}. P(A) = 5 I vykio A tikimybe 9. P(A) + P(A) = 9 4 5 + = = 1. 9 9 9

km s

138 1.

Kurso kartojimo uduotis


8.
(1 tas kas) (1 tas kas) (2 tas kai) (1 tas kas) (1 tas kas) (1 tas kas)

Kurso kartojimo uduotis

139

Apskaic iuokite reis kinio reiks me . a) 0,8 0,08; b) 3,5 2 2 3; 2 2 c) 32 + 2 3 .


A 39 C 89 80 B

koordinate Atkarpos MN galu s yra M(2; 5), N(3; 7). Apskaic iuokite atkarpos MN vidurio tas ko koordinates. (2 tas kai) raketa pasieks Raketa skrenda i Marsa iu. Per kiek me nesiu 42 000 km/h greic 8 nesio tikslumu Marsa pateikite vieno me , jei iki jo yra 1,2 10 km? Atsakyma ). (imkite, kad me nuo turi 30 dienu (2 tas kai) 75 % brangesne uz kita knyga ? (2 tas kai)

9.

2.

a) sin A = . . .; b) cos B = . . .; c) tg A = . . ..

10. Uz dvi knygas Vita sumoke jo 44 litus. Kiek kainavo brangesnioji knyga, jei ji 11. Remdamiesi bre z inio duomenimis, apskaic iuokite kampo x dydi .

3.

tu Trys variniai kubeliai, kuriu riai yra kuba . Koks yra gautojo kubo briaunos ilgis?

1 cm3 ,

3 cm3

ir

4 cm3 ,

x
160 110

sulydyti i viena (2 tas kai)

(2 tas kai)

12. Suprastinkite trupmena


4 cm
3
1 x 1 x x . 1 +1 x 1

(2 tas kai)

1 cm3

3 cm3

13. Suras ykite visas nesuprastinamas paprasta sias trupmenas su vardikliu 12, kurios
? cm
3 1 (2 tas kai) yra tarp skaic iu 3 ir 4 . dydz 14. Apskaic iuokite trikampio ABC kampu ius, jei A : B : C = 4 : 5 : 6.

4.

Suprastinkite reis kini . a) b)


10x x ; 3 1 + x . x 1 1x

(2 tas kai) (2 tas kai) (2 tas kai) (1 tas kas) (2 tas kai) (2 tas kai) (1 tas kas) (2 tas kai) (2 tas kai)

15. Apskaic iuokite stac iakampio gretasienio viso pavirs iaus plota ri , kai jo mat ir tu
menys decimetrais yra 0,2 0,4 0,5. iuokite: tos de z e s is traukti raudona tuka pies yra lygi 2 5 . Apskaic pies yra de a) kiek raudonu tuku z e je; b) kokia tikimybe is tos de z e s is traukti juoda tuka pies . (2 tas kai) . Vieni pies 16. De z e je yra 360 pies tuku tukai yra raudoni, kiti juodi. Tikimybe is (1 tas kas) (1 tas kas)

5.

Is spre . skite lygti a) 2x 15 = 3x + 7; b) x 2 13x + 22 = 0; 1 x = 3. c) x 2 Is spre skite nelygybe . a) 2x 2 2; b) x 2 x > 0; c) x 2 x + 2 0. sistema Is spre iu skite lygc . x + 2y = 5, 2x y = 5.

17. Per darbo diena ytojui teko is pirmo auks to lipti i: daz

6.

des imta ta auks 5 kartus; . penkta ta auks 10 kartu uz leide I kelinta ta tu lipe ytojas, jei jis nebu tu emyn? (3 tas kai) auks bu s daz sis z

7.

(2 tas kai)

140 1.

2
a) b) c) d)

Kurso kartojimo uduotis


9.
(2 tas kai) ; (3 tas kai) (2 tas kai) (2 tas kai) (2 tas kai) (2 tas kai)
8 15

Kurso kartojimo uduotis


graku yra funkcijos f (x) = 3x + 2 grakas? Kuris is pateiktu
A Y B Y C Y X O X O X O O D Y

2
(1 tas kas)

141

Apskaic iuokite.
1; 4 4 2 1 7 : 7 62 3 |6|;

52 42 ; e) 8 2.

10. Pavaizduotas 9 m2 ploto statusis lygias onis trikampis. Jo iz ambine padalyta i 3 lygias dalis. Vidurine dalis yra nuspalvinto stac iojo lygias onio trikampio z i ambine . Raskite nuspalvinto trikampio plota .

(3 tas kai)

2. 3. 4.

32 Skaic ius x yra 300 % didesnis uz skaic iu 7 . Raskite x .

,85106 Apskaic iuokite reis kinio 7 reiks me ras ykite standartine is . Atsakyma uz 31,4102 rais ka. (2 tas kai)

11. Moneta metama 3 kartus, kiekviena ras ant, kuria puse ji atvirsta (S karta uz
skaic iumi, H herbu). 1) Suras ykite visas bandymo baigtis. 2) Apskaic iuokite tikimybe , kad pirmuoju metimu atvirs herbas. (2 tas kai) (2 tas kai)

viesos greitis yra apie 300 000 km/s. Atstumas nuo Saule eme S s iki Z s yra apie . Per kiek minuc Saule 144 milijonus kilometru iu s is spinduliuota s viesa pasiekia eme Z (2 tas kai) ? Kokiu kampu pasisuka laikrodz io valandine rodykle per Raskite kampo dydi . Atsakyma skite. pagri
9

12. Pilna statine medaus sveria 40 kg. Ta pati statine , kai medus uz ima jos trec dali , sveria 20 kg. Apskaic iuokite, kiek sveria tus c ia statine ir statine je telpantis medus. (3 tas kai) moniu grupei buvo uz 13. Z duotas klausimas: Laikras skaic c iu ius 1 3 7 x perkate per savaite Kiek laikras c iu ?. moniu skaic Z ius 10 5 1 2 Apklausos duomenys pateikti lentele je. inoma, kad vienas z Z mogus vidutinis kai perka 3 laikras c ius per savaite . dalyvavo apklausoje? 1) Kiek z moniu (1 tas kas) 2) Apskaic iuokite x reiks me (1 tas kas) . per savaite 3) Kiek laikras c iu nuperka s ie z mone s? (1 tas kas)

5. 6.

22 3
18

val.?

(2 tas kai) (2 tas kai)

7.

Is skaidykite dauginamaisiais. a) x 2 52 ; b) 3x 2 y + 12y 2 . Pavaizduotas funkcijos y = f (x) grakas.


Y 1 0 1 X

(1 tas kas) (2 tas kai)

8.

14. Is spre ras ykite intervalu. skite nelygybe ir jos sprendinius uz


a) x 2x 3; b) 3x 2 4x + 1 > 0. (2 tas kai) (3 tas kai)

15. Bendrove gamina vienodo tu rio, bet skirtingos formos (ku gio ir ritinio) popieri). Abieju ku pagrindu spinduliai lygu nes de z utes (be dangteliu nu s 6 cm, ku gio auks tine lygi 8 cm.
6 cm 6 cm

Nustatykite: a) funkcijos apibre z imo sriti ; sriti b) funkcijos reiks miu ; dide c) funkcijos reiks miu jimo intervala ; d) x reiks mes, su kuriomis f (x) < 0; e) funkcijos didz iausia me reiks .

(1 (1 (1 (1 (1

tas kas) tas kas) tas kas) tas kas) tas kas)

1) Parodykite, kad ku gio formos de z ute s tu ris lygus 288 cm3 . 2) Koks ritinio formos de z ute s auks tis? 3) Kurios de z ute s gamybai reikia maz iau popieriaus? Skaic iuodami vietoj imkite 3.

8 cm

(2 tas kai) (3 tas kai) (6 tas kai)

Atsakymai
6 skyrius 58. a) 1; b)
3+ 2 ; 2

Atsakymai
8 skyrius 181. 1) a) C; b) A; c) B; 2) 120 .

c) 1 22 +

3; d) 0; e) 1; f) 1. 8,6 cm2 ;

59. a) BC 1,7 cm, AC 9,8 cm; b)

c) 1,7 cm; d) 5 cm; 0,9 cm; 4,9 cm. 60. a) 5 2 cm; b) 20 + 10 2 cm; c) 100 2 + 50 cm2 ; d) 20 + 5 2 cm.
b b a a b 61. a) sin = a c ; b) sin = c ; c) cos = c ; d) cos = c ; e) tg = b ; f) tg = a .

182. 1) 4 cm ir 6 cm; 2) 2 3 cm ir 3 3 cm; 3) 30 . 183. 20 dm; 30 . 184. 30 cm. 185. 1) 4 3 cm; 2) 24 cm2 ; 3) 96 cm3 . 186. 1) 45 ; 2) 15 2; 3) 18,37; 4) 55 . 187. 1) 2 21; 2) 66. 188. 2 3 cm2 . 189. 1) 18 cm; 2) 18 cm; 3) 26 cm; 4) 21 cm; 5) 51 . 9 skyrius
2 3 2 217. a) 3 5 ; 5 ; 0; b) 0; 5 ; 5 ; c) 3 1 1 10 ; 2 ; 5 .

62. a) B = 55 , AC 1,6 cm, BC 1,1 cm;

b) A = 70 , AB 5,8 cm, BC 5,5 cm; c) BC 2,2 cm, A 48 , B 42 ; d) AB 4,1 cm, A 14 , B 76 .

63. 13,9 m. 64. AB 7,3 cm, AD 12,7 cm. 65. 80 m. 66. 7 dm. 7 skyrius 116. a) 72 , 288; b) 135, 225; c) 160 , 200. 117. 1) 1,5 dm; 2) 2 dm; 3) 5 dm. 118. 1) 15 cm2 ; 2) 72 cm2 ; 3) 90 cm2 ; 4) 96 cm2 . 119. 5 7 cm. 120. AC = AB = 121. 60. 122. 60. 123. 15 cm. 124. 6 cm2 . 125.
25 4

1 218. a) 1; 0; 0; b) 1 3 ; 3 ; 0.

i tikimybe 219. a) Abieju vykiu s yra vienodos (= 1 2 ); b) B; i tikimybe c) abieju vykiu s yra vienodos (= 1 4 ).

60,75 cm, BAO = CAO = 30 .

126. 10 3 cm. 127. a) 5 3 cm; b) 129. 17 . 130. 690 cm.


5 2 2

cm2 .

= 10 3 cm. = 5 4 2 cm; c) 10 9 3 3

128. Nukente s (dvigubai).

142

143

Atsakymai
6 skyrius 58. a) 1; b)
3+ 2 ; 2

Atsakymai
8 skyrius 181. 1) a) C; b) A; c) B; 2) 120 .

c) 1 22 +

3; d) 0; e) 1; f) 1. 8,6 cm2 ;

59. a) BC 1,7 cm, AC 9,8 cm; b)

c) 1,7 cm; d) 5 cm; 0,9 cm; 4,9 cm. 60. a) 5 2 cm; b) 20 + 10 2 cm; c) 100 2 + 50 cm2 ; d) 20 + 5 2 cm.
b b a a b 61. a) sin = a c ; b) sin = c ; c) cos = c ; d) cos = c ; e) tg = b ; f) tg = a .

182. 1) 4 cm ir 6 cm; 2) 2 3 cm ir 3 3 cm; 3) 30 . 183. 20 dm; 30 . 184. 30 cm. 185. 1) 4 3 cm; 2) 24 cm2 ; 3) 96 cm3 . 186. 1) 45 ; 2) 15 2; 3) 18,37; 4) 55 . 187. 1) 2 21; 2) 66. 188. 2 3 cm2 . 189. 1) 18 cm; 2) 18 cm; 3) 26 cm; 4) 21 cm; 5) 51 . 9 skyrius
2 3 2 217. a) 3 5 ; 5 ; 0; b) 0; 5 ; 5 ; c) 3 1 1 10 ; 2 ; 5 .

62. a) B = 55 , AC 1,6 cm, BC 1,1 cm;

b) A = 70 , AB 5,8 cm, BC 5,5 cm; c) BC 2,2 cm, A 48 , B 42 ; d) AB 4,1 cm, A 14 , B 76 .

63. 13,9 m. 64. AB 7,3 cm, AD 12,7 cm. 65. 80 m. 66. 7 dm. 7 skyrius 116. a) 72 , 288; b) 135, 225; c) 160 , 200. 117. 1) 1,5 dm; 2) 2 dm; 3) 5 dm. 118. 1) 15 cm2 ; 2) 72 cm2 ; 3) 90 cm2 ; 4) 96 cm2 . 119. 5 7 cm. 120. AC = AB = 121. 60. 122. 60. 123. 15 cm. 124. 6 cm2 . 125.
25 4

1 218. a) 1; 0; 0; b) 1 3 ; 3 ; 0.

i tikimybe 219. a) Abieju vykiu s yra vienodos (= 1 2 ); b) B; i tikimybe c) abieju vykiu s yra vienodos (= 1 4 ).

60,75 cm, BAO = CAO = 30 .

126. 10 3 cm. 127. a) 5 3 cm; b) 129. 17 . 130. 690 cm.


5 2 2

cm2 .

= 10 3 cm. = 5 4 2 cm; c) 10 9 3 3

128. Nukente s (dvigubai).

142

143