Está en la página 1de 140

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Jonas Bendikas



SUVIRINTOS KONSTRUKCIJOS
Skaiiavimas ir projektavimas

Mokomoji knyga
























Vilnius
Technika
2003
2
UDK 624.014.25
Dr. Jonas Bendikas. Suvirintos konstrukcijos. Skaiiavimas ir projektavimas. Mokomoji knyga, Vilnius
Technika 2003, 133 psl.
Nagrinjamos suvirintoms konstrukcijoms gaminti mediagos, j savybs, suvirintj jungi stiprumo,
esant statinms ir kintamoms apkrovoms, skaiiavimas, j ymjimas briniuose, tempi pasiskirstymas
suvirintose jungtyse, suvirinimo deformacijos ir j mainimo bdai, vairi suvirintj konstrukcij
skaiiavimas ir projektavimas. Leidinys skirtas mechanikos pakraipos bakalauro studij studentams.
Leidin rekomendavo mechanikos fakulteto studij komitetas.

Recenzavo: prof. hab.dr. A. Marcinkeviius.

VGTU leidyklos Technika mokomosios metodins literatros knyga

J. Bendikas, 2003 m.
3

Turinys
1 Suvirint konstrukcij mediagos 4
1.1 Plienai 4
1.2 Plien marks, mechanins savybs 5
1.3 Kokybini plien naudojimo efektyvumas 8
1.4 Plien savybi gerinimas apdorojant paviri 9
1.5 Spalvotj metal lydiniai 9
1.6 Plien ir spalvotj metal atsparumas korozijai 11
1.7 Sortamentas 11
2 Suvirintosios jungtys ir j statinio stiprumo skaiiavimas 13
2.1 Suvirinimo bd klasifikavimas 13
2.2 Suvirintj jungi skaiiavimas leistin tempi ir ribini bvi metodais 14
2.3 Lankiniu bdu suvirintosios jungtys 17
2.4 Kontaktiniu bdu suvirintosios jungtys 24
2.5 Vartins jungtys 30
2.6 Klijuotosios-suvirintosios jungtys 31
2.7 Lituotosios jungtys 32
2.8 Suvirintj jungi (sili) ymjimas briniuose 33
3 tempi koncentracija 40
3.1 Bendrosios inios. tempi koncentracija prie koncentratoriaus 40
3.2 tempi koncentracija lydomojo suvirinimo jungtyse 40
3.3 tempi pasiskirstymas sandrinse jungtys 41
3.4 tempi pasiskirstymas galinse silse 42
3.5 tempi pasiskirstymas uleistinse jungtyse su oninmis silmis 42
3.6 tempi pasiskirstymas kombinuottose jungtyse su oninmis ir galinmis silmis 44
3.7 tempi pasiskirstymas kontaktiniu siliniu bdu suvirintoje uleistinje jungtyje 45
3.8 tempi pasiskirstymas kontaktiniu takiniu bdu suvirintose jungtyse 45
3.9 em temperatr taka suvirintosioms jungtims 47
3.10 Aukt temperatr taka suvirintj jungi savybms 48
4 Suvirintj jungi patvarumas nuovargiui 49
4.1 Pagrindinio metalo ciklinis patvarumas 49
4.2 Ciklo charakteristikos r taka patvarumui 50
4.3 Koncentracijos koeficientai ir j taka nuovargio atsparumui 52
4.4 Lankiniu suvirinimu suvirint jungi atsparumas nuovargiui 53
4.5 Technologini defekt taka nuovargiui 54
4.6 vairi suvirintj jungi atsparumas nuovargiui 54
4.7 Suvirintj jungi terminio apdorojimo taka nuovargio atsparumui 56
4.8 Kontaktiniu bdu suvirintj jungi atsparumas nuovargiui 56
4.9 Kintaniomis apkrovomis apkraut konstrukcij projektavimo principai. Suvirintj
jungi apdirbimas siekiant pagerinti atsparum nuovargiui
57
4.10 Atsparumo nuovargiui padidinimo bdai 59
4.11 Suvirintj jungi patvarumo ribos skaiiavimas 59
5 Suvirinimo tempiai, deformacijos ir poslinkiai 63
5.1 Suvirinimo tempi ir deformacij susidarymas ir nustatymas 63
5.2 Liekamj tempi pasiskirstymas suvirintuose jungtyse 69
5.3 Deformacijos ir poslinkiai suvirinamos jungties srityje 72
5.4 Suvirint konstrukcijos element deformacijos tipai 77
5.5 Suvirinimo poslinki taka konstrukcij darbingumui 80
5.6 Konstrukcij suvirinimo tempi, deformacij ir poslinki mainimo metodai 80
6 inios i statybins mechanikos 81
6.1 Skaiiuojam ra sijose nustatymas naudojant infliueni metod 81
6.2 Influeni metodo taikymas nustatant raas nuo koncentruot jg P ir nuo tolygiai 8.3
4
pasiskirsiusi apkrov Q
6.3 Santvaros element r influents 84
7 Suvirintosios sijos 87
7.1 Sijos. Bendrosios inios 87
7.2 Sij standumo ir stiprumo skaiiavimas (skerspjvio parinkimas) 88
7.3 Bendrasis pastovumas 91
7.4 Vietinis pastovumas 92
7.5 Sij sandros 94
7.6 Atramins dalys 94
7.7 Sijos nuovargio atsparumas ir jo padidinimo bdai 95
7.8 Sij skaiiavimo ir projektavimo pavyzdys 96
8 Kolonos 101
8.1 Skerspjvi tipai 101
8.2 Itisinio skerspjvio, centrikai gniudom kolon stiprumas ir pastovumas 102
8.3 Ekscentrikai apkraut kolon stiprumas ir pastovumas 105
8.4 Spragot kolon pastovumo skaiiavimas 107
8.5 Jungiamieji elementai 108
8.6 Sandros 110
8.7 Kolonos galvenos ir pagrindas 111
9 Lenkiam element jungtys 112
9.1 Paprasiausios jungtys 112
9.2 Stiprumo skaiiavimas, skaidant sudedamsias 112
9.3 Stiprumo skaiiavimas polinio inercijos momento metodu 113
9.4 Stiprumo skaiiavimas ainio inercijos momento metodu 115
9.5 vairaus skerspjvio sij prijungimas 115
9.6 Sij tarpusavio jungtys su papildomu sustiprinimu 118
10 Santvaros 120
10.1 Santvar tipai 120
10.2 Santvaros element apkrov ir ra nustatymas 120
10.3 Element skerspjviai 121
10.4 Santvaros mazgai 123
10.5 Juost sandrins jungtys 126
11 Kevalins konstrukcijos 126
11.1 Vertikals cilindriniai rezervuarai su plokiu dugnu 126

5

Sutartiniai ymjimai:

P - koncentruota jga;
Q - iskirstyta apkrova;
M - lenkimo momentas;
N - iilgin jga;
Q - skersin jga;
- normaliniai tempiai;
- tangentiniai tempiai;
[]
t
- leistinieji tempimo normaliniai tempiai pagrindiniame metale ;
[]
gn
- leistinieji gniudymo normaliniai tempiai pagrindiniame metale;
[] - leistinieji tangentiniai tempiai pagrindiniame metale;
[]
t
- leistinieji tempimo normaliniai tempiai silje;
[] - leistinieji tangentiniai tempiai silje;

B
(R
m
LST EN 10002 1)

- pagrindinio metalo stiprumo riba;

B
- sils (jungties) stiprumo riba;

T
(R
eH
arba R
eH
LST EN 10002 1)

- takumo riba;

r
- patvarumo riba, esant r ciklui ;

-1
- patvarumo riba, esant simetriniam ciklui;
- santykin deformacija;
- santykinis pailgjimas suyrant;
KC - pagrindinio metalo smginis tsumas;
KC - sils metalo smginis tsumas;
R - skaiiuojamasis stiprumas;
K
T
- teorinis tempi koncentracijos koeficientas;
K
e
- efektyvus tempi koncentracijos koeficientas;
W - atsparumo momentas;
E - tamprumo modulis;
l - ilgis;
s -detals storis;
A skerspjvio plotas;
I - skerspjvio inercijos momentas;
R - inercijos spindulys;
- gniudomo elemento liaunis;
K - kampins sils statinis;
K - kampins sils skaiiuojamasis plotas;
- leistinj tempi sumainimo koeficientas gniudant element;
- leistin tempim sumainimo koeficientas pasikartojant kintanioms apkrovoms;
T - temperatra;
S
n
- dalies skerspjvio statinis momentas atvilgiu aies, einanios per svorio centr
6

1. Suvirint konstrukcij mediagos
1.1. Plienai
Metalinms statybinms konstrukcijoms daniausiai vartojamas valcuotas plienas. Plieno mechanins
savybs ir chemin sudtis yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos sprendiama apie plieno kokyb ir apie
tai, ar jis atitinka paskirt. Mechanins savybs apsprendia konstrukcijos elemento laikanij gali, t.y.
sugebjim atlaikyti uduotas apkrovas, taip pat charakterizuoja konstrukcijos elemento mas ir daro tak
konstrukcijos stabilumui. Svarbiausios mechanins savybs: yra stiprumas, patvarumas, kietumas,
plastikumas, tsumas ir kitos. Stiprumo ir plastikumo charakteristikos nustatomos tempimo bandymu
(LST EN 10002 1).
Stiprumo riba
B
(R
m
LST EN 10002 1), kartais vadinama laikinja stiprumo riba, kuri nustatoma
pagal tempimo bandymo rezultatus, padalinus maksimali tempimo jg P i skerspjvio ploto A.
Takumo riba
T
(R
eH
arba R
eL
) maksimals tempiai, prie kuri tamprioji deformacija pereina
plastin. Bandant vairias mediagas, tame tarpe ir plienus, daniausiai nra aikios perjimo plastin
deformacij ribos, tuomet naudojama slygin takumo riba
0,2
, tai tempi dydis, atitinkantis 0,2
liekamj plastin deformacij.
Santykinis pailgjimas
5
tai bandinio ilgio nutrkstant l
1
bei pradinio ilgio l
0
skirtumo ir pradinio ilgio
l
0
santykis, gaunamas apskaiiavus, standartini bandini tempimo bandymo rezultatus.
Smginis tsumas KC tai mediagos, veikiamos smgins apkrovos, geba prieintis suardymui. Suirimas
gali bti tsus ir trapus. Tsiajam suirimui bdingos plastins deformacijos, kurios pristabdo irim, ir todl is
procesas vyksta ltai. Trapusis suirimas vyksta staiga , be plastini deformacij, danai kai tempiai maesni u
takumo rib.
Mediagos patvarumas nuovargiui danai nustatomas smginio lenkimo metodu. Kintamo apkrovimo
veikiamos mediagos mikrotriuose gali susidaryti ekstremals tempiai, suirti tarpatominiai ryiai, konstrukcijos
elementas gali suirti nuo tempi ymiai maesni u takumo rib. Mediagos patvarumas veikiant kintamoms
apkrovoms vertinamas nuovargio riba.
1.1 lentel. Anglini plien, gaminam Rusijoje, normuota chemin sudtis pagal GOST 380-71
Element kiekis , %
P S Plieno mark
C Mn Si
Ne daugiau
0 Ne daugiau 0,23 0,07 0,06
2
2
0,090,15 0,250,50
0,050,07
0,120,30
0,04 0,05
3
3
3
3
0,140,22
0,300,60
0,400,65
0,400,65
0,801,10
Ne daugiau 0,07
0,050,17
0,120,30
ne daugiau 0,15
0,04 0,05
4
4
4
0,180,27 0,400,70
Ne daugiau 0,07
0,050,17
0,120,35
0,04 0,05
5
5
0,280,37 0,500,80
0,050,17
0,150,35
0,04 0,05
5 0,220,30 0,801,20 Ne daugiau 0,15 0,04 0,05
Visada reikia prisiminti, kad mechanins plieno savybs priklauso nuo chemins sudties ir terminio
apdirbimo.



Vilniaus Gedimino technikos universitetas















Jonas Bendikas



SUVIRINTOS KONSTRUKCIJOS
Skaiiavimas ir projektavimas

Mokomoji knyga
























Vilnius
Technika
2003
2
UDK 624.014.25
Dr. Jonas Bendikas. Suvirintos konstrukcijos. Skaiiavimas ir projektavimas. Mokomoji knyga, Vilnius
Technika 2003, 133 psl.
Nagrinjamos suvirintoms konstrukcijoms gaminti mediagos, j savybs, suvirintj jungi stiprumo,
esant statinms ir kintamoms apkrovoms, skaiiavimas, j ymjimas briniuose, tempi pasiskirstymas
suvirintose jungtyse, suvirinimo deformacijos ir j mainimo bdai, vairi suvirintj konstrukcij
skaiiavimas ir projektavimas. Leidinys skirtas mechanikos pakraipos bakalauro studij studentams.
Leidin rekomendavo mechanikos fakulteto studij komitetas.

Recenzavo: prof. hab.dr. A. Marcinkeviius.

VGTU leidyklos Technika mokomosios metodins literatros knyga

J. Bendikas, 2003 m.
3

Turinys
1 Suvirint konstrukcij mediagos 4
1.1 Plienai 4
1.2 Plien marks, mechanins savybs 5
1.3 Kokybini plien naudojimo efektyvumas 8
1.4 Plien savybi gerinimas apdorojant paviri 9
1.5 Spalvotj metal lydiniai 9
1.6 Plien ir spalvotj metal atsparumas korozijai 11
1.7 Sortamentas 11
2 Suvirintosios jungtys ir j statinio stiprumo skaiiavimas 13
2.1 Suvirinimo bd klasifikavimas 13
2.2 Suvirintj jungi skaiiavimas leistin tempi ir ribini bvi metodais 14
2.3 Lankiniu bdu suvirintosios jungtys 17
2.4 Kontaktiniu bdu suvirintosios jungtys 24
2.5 Vartins jungtys 30
2.6 Klijuotosios-suvirintosios jungtys 31
2.7 Lituotosios jungtys 32
2.8 Suvirintj jungi (sili) ymjimas briniuose 33
3 tempi koncentracija 40
3.1 Bendrosios inios. tempi koncentracija prie koncentratoriaus 40
3.2 tempi koncentracija lydomojo suvirinimo jungtyse 40
3.3 tempi pasiskirstymas sandrinse jungtys 41
3.4 tempi pasiskirstymas galinse silse 42
3.5 tempi pasiskirstymas uleistinse jungtyse su oninmis silmis 42
3.6 tempi pasiskirstymas kombinuottose jungtyse su oninmis ir galinmis silmis 44
3.7 tempi pasiskirstymas kontaktiniu siliniu bdu suvirintoje uleistinje jungtyje 45
3.8 tempi pasiskirstymas kontaktiniu takiniu bdu suvirintose jungtyse 45
3.9 em temperatr taka suvirintosioms jungtims 47
3.10 Aukt temperatr taka suvirintj jungi savybms 48
4 Suvirintj jungi patvarumas nuovargiui 49
4.1 Pagrindinio metalo ciklinis patvarumas 49
4.2 Ciklo charakteristikos r taka patvarumui 50
4.3 Koncentracijos koeficientai ir j taka nuovargio atsparumui 52
4.4 Lankiniu suvirinimu suvirint jungi atsparumas nuovargiui 53
4.5 Technologini defekt taka nuovargiui 54
4.6 vairi suvirintj jungi atsparumas nuovargiui 54
4.7 Suvirintj jungi terminio apdorojimo taka nuovargio atsparumui 56
4.8 Kontaktiniu bdu suvirintj jungi atsparumas nuovargiui 56
4.9 Kintaniomis apkrovomis apkraut konstrukcij projektavimo principai. Suvirintj
jungi apdirbimas siekiant pagerinti atsparum nuovargiui
57
4.10 Atsparumo nuovargiui padidinimo bdai 59
4.11 Suvirintj jungi patvarumo ribos skaiiavimas 59
5 Suvirinimo tempiai, deformacijos ir poslinkiai 63
5.1 Suvirinimo tempi ir deformacij susidarymas ir nustatymas 63
5.2 Liekamj tempi pasiskirstymas suvirintuose jungtyse 69
5.3 Deformacijos ir poslinkiai suvirinamos jungties srityje 72
5.4 Suvirint konstrukcijos element deformacijos tipai 77
5.5 Suvirinimo poslinki taka konstrukcij darbingumui 80
5.6 Konstrukcij suvirinimo tempi, deformacij ir poslinki mainimo metodai 80
6 inios i statybins mechanikos 81
6.1 Skaiiuojam ra sijose nustatymas naudojant infliueni metod 81
6.2 Influeni metodo taikymas nustatant raas nuo koncentruot jg P ir nuo tolygiai 8.3
4
pasiskirsiusi apkrov Q
6.3 Santvaros element r influents 84
7 Suvirintosios sijos 87
7.1 Sijos. Bendrosios inios 87
7.2 Sij standumo ir stiprumo skaiiavimas (skerspjvio parinkimas) 88
7.3 Bendrasis pastovumas 91
7.4 Vietinis pastovumas 92
7.5 Sij sandros 94
7.6 Atramins dalys 94
7.7 Sijos nuovargio atsparumas ir jo padidinimo bdai 95
7.8 Sij skaiiavimo ir projektavimo pavyzdys 96
8 Kolonos 101
8.1 Skerspjvi tipai 101
8.2 Itisinio skerspjvio, centrikai gniudom kolon stiprumas ir pastovumas 102
8.3 Ekscentrikai apkraut kolon stiprumas ir pastovumas 105
8.4 Spragot kolon pastovumo skaiiavimas 107
8.5 Jungiamieji elementai 108
8.6 Sandros 110
8.7 Kolonos galvenos ir pagrindas 111
9 Lenkiam element jungtys 112
9.1 Paprasiausios jungtys 112
9.2 Stiprumo skaiiavimas, skaidant sudedamsias 112
9.3 Stiprumo skaiiavimas polinio inercijos momento metodu 113
9.4 Stiprumo skaiiavimas ainio inercijos momento metodu 115
9.5 vairaus skerspjvio sij prijungimas 115
9.6 Sij tarpusavio jungtys su papildomu sustiprinimu 118
10 Santvaros 120
10.1 Santvar tipai 120
10.2 Santvaros element apkrov ir ra nustatymas 120
10.3 Element skerspjviai 121
10.4 Santvaros mazgai 123
10.5 Juost sandrins jungtys 126
11 Kevalins konstrukcijos 126
11.1 Vertikals cilindriniai rezervuarai su plokiu dugnu 126

5

Sutartiniai ymjimai:

P - koncentruota jga;
Q - iskirstyta apkrova;
M - lenkimo momentas;
N - iilgin jga;
Q - skersin jga;
- normaliniai tempiai;
- tangentiniai tempiai;
[]
t
- leistinieji tempimo normaliniai tempiai pagrindiniame metale ;
[]
gn
- leistinieji gniudymo normaliniai tempiai pagrindiniame metale;
[] - leistinieji tangentiniai tempiai pagrindiniame metale;
[]
t
- leistinieji tempimo normaliniai tempiai silje;
[] - leistinieji tangentiniai tempiai silje;

B
(R
m
LST EN 10002 1)

- pagrindinio metalo stiprumo riba;

B
- sils (jungties) stiprumo riba;

T
(R
eH
arba R
eH
LST EN 10002 1)

- takumo riba;

r
- patvarumo riba, esant r ciklui ;

-1
- patvarumo riba, esant simetriniam ciklui;
- santykin deformacija;
- santykinis pailgjimas suyrant;
KC - pagrindinio metalo smginis tsumas;
KC - sils metalo smginis tsumas;
R - skaiiuojamasis stiprumas;
K
T
- teorinis tempi koncentracijos koeficientas;
K
e
- efektyvus tempi koncentracijos koeficientas;
W - atsparumo momentas;
E - tamprumo modulis;
l - ilgis;
s -detals storis;
A skerspjvio plotas;
I - skerspjvio inercijos momentas;
R - inercijos spindulys;
- gniudomo elemento liaunis;
K - kampins sils statinis;
K - kampins sils skaiiuojamasis plotas;
- leistinj tempi sumainimo koeficientas gniudant element;
- leistin tempim sumainimo koeficientas pasikartojant kintanioms apkrovoms;
T - temperatra;
S
n
- dalies skerspjvio statinis momentas atvilgiu aies, einanios per svorio centr
6

1. Suvirint konstrukcij mediagos
1.1. Plienai
Metalinms statybinms konstrukcijoms daniausiai vartojamas valcuotas plienas. Plieno mechanins
savybs ir chemin sudtis yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos sprendiama apie plieno kokyb ir apie
tai, ar jis atitinka paskirt. Mechanins savybs apsprendia konstrukcijos elemento laikanij gali, t.y.
sugebjim atlaikyti uduotas apkrovas, taip pat charakterizuoja konstrukcijos elemento mas ir daro tak
konstrukcijos stabilumui. Svarbiausios mechanins savybs: yra stiprumas, patvarumas, kietumas,
plastikumas, tsumas ir kitos. Stiprumo ir plastikumo charakteristikos nustatomos tempimo bandymu
(LST EN 10002 1).
Stiprumo riba
B
(R
m
LST EN 10002 1), kartais vadinama laikinja stiprumo riba, kuri nustatoma
pagal tempimo bandymo rezultatus, padalinus maksimali tempimo jg P i skerspjvio ploto A.
Takumo riba
T
(R
eH
arba R
eL
) maksimals tempiai, prie kuri tamprioji deformacija pereina
plastin. Bandant vairias mediagas, tame tarpe ir plienus, daniausiai nra aikios perjimo plastin
deformacij ribos, tuomet naudojama slygin takumo riba
0,2
, tai tempi dydis, atitinkantis 0,2
liekamj plastin deformacij.
Santykinis pailgjimas
5
tai bandinio ilgio nutrkstant l
1
bei pradinio ilgio l
0
skirtumo ir pradinio ilgio
l
0
santykis, gaunamas apskaiiavus, standartini bandini tempimo bandymo rezultatus.
Smginis tsumas KC tai mediagos, veikiamos smgins apkrovos, geba prieintis suardymui. Suirimas
gali bti tsus ir trapus. Tsiajam suirimui bdingos plastins deformacijos, kurios pristabdo irim, ir todl is
procesas vyksta ltai. Trapusis suirimas vyksta staiga , be plastini deformacij, danai kai tempiai maesni u
takumo rib.
Mediagos patvarumas nuovargiui danai nustatomas smginio lenkimo metodu. Kintamo apkrovimo
veikiamos mediagos mikrotriuose gali susidaryti ekstremals tempiai, suirti tarpatominiai ryiai, konstrukcijos
elementas gali suirti nuo tempi ymiai maesni u takumo rib. Mediagos patvarumas veikiant kintamoms
apkrovoms vertinamas nuovargio riba.
1.1 lentel. Anglini plien, gaminam Rusijoje, normuota chemin sudtis pagal GOST 380-71
Element kiekis , %
P S Plieno mark
C Mn Si
Ne daugiau
0 Ne daugiau 0,23 0,07 0,06
2
2
0,090,15 0,250,50
0,050,07
0,120,30
0,04 0,05
3
3
3
3
0,140,22
0,300,60
0,400,65
0,400,65
0,801,10
Ne daugiau 0,07
0,050,17
0,120,30
ne daugiau 0,15
0,04 0,05
4
4
4
0,180,27 0,400,70
Ne daugiau 0,07
0,050,17
0,120,35
0,04 0,05
5
5
0,280,37 0,500,80
0,050,17
0,150,35
0,04 0,05
5 0,220,30 0,801,20 Ne daugiau 0,15 0,04 0,05
Visada reikia prisiminti, kad mechanins plieno savybs priklauso nuo chemins sudties ir terminio
apdirbimo.



7
1.2 lentel. Plieno gamini, gaminam Europos sjungoje ir naudojam suvirintoms konstrukcijoms
gaminti, chemin sudtis

ymjimas
Ioksi-
dinimas
Plieno
pogru-
pis
4)

Maks. C
nominaliniam gaminio
storiui (mm)
Mn

maks.
Si

maks.
P

maks.
S

maks.
N

maks.
Pagal
EN10027-1
Pagal
EN 10027-2
meto-
das
16 > 16
40
> 40
S185 1.0035 pasirin. BS - - - - - - - -
S235JR 1.0037 pasirin. BS 0,21 0,25 - 1,50 - 0,055 0,055 0,011
S235JRG1
6)
1.0036 FU BS 0,21 0,25 - 1,50 - 0,055 0,055 0,009
S235JRG2 1.0038 FN BS 0,19 0,19 0,23 1,50 - 0,055 0,055 0,011
S235J0 1.0114 FN QS 0,19 0,19 0,19 1,50 - 0,050 0,050 0,011
S235J2G3 1.0116 FF QS 0,19 0,19 0,19 1,50 - 0,045 0,045 -
S235J2G4 1.0117 FF QS 0,19 0,19 0,19 1,50 - 0,045 0,045 -
S275JR
S275J0
S275J2G3
S275J2G4
1.0044
1.0143
1.0144
1.0145
FN
FN
FF
FF
BS
QS
QS
QS
0,24
0,21
0,21
0,21
0,24
0,21
0,21
0,21
0,25
0,21
7)
0,21
7)
0,21
7)

1,60
1,60
1,60
1,60
-
-
-
-
0,055
0,050
0,045
0,045
0,055
0,050
0,045
0,045
0,011
0,011
-
-
S355JR 1.0045 FN BS 0,27 0,27 0,27 1,70 0,60 0,055 0,055 0,011
S355J0 1.0553 FN QS 0,23 0,23
9)
0,24 1,70 0,60 0,050 0,050 0,011
S355J2G3 1.0570 FF QS 0,23 0,23
9)
0,24 1,70 0,60 0,045 0,045 -
S355J2G4 1.0577 FF QS 0,23 0,23
9)
0,24 1,70 0,60 0,045 0,045 -
S355K2G3 1.0595 FF QS 0,23 0,23
9)
0,24 1,70 0,60 0,045 0,045 -
S355K2G4 1.0596 FF QS 0,23 0,23
9)
0,24 1,70 0,60 0.045 0,045 -
E295 1.0050 FN BS - - - - - 0,055 0,055 0,011
E335 1.0060 FN BS - - - - - 0,055 0,055 0,011
E360 1.0070 FN BS - - - - - 0,055 0,055 0,011
1) FU verdanio stingimo, FN verdanio stingimo plienas neleistinas, FF ramiojo stingimo plienas,
turintis pakankam kiek element, jungiani azot (pvz., maiausiai 0,020 Al.).
2) BS - paprastasis plienas; QS - kokybikasis plienas.
1.2 Plien marks, mechanins savybs
Angliniai plienai skirstomi maaanglius (C=0,090,25), vidutinio anglingumo (C=0,250,46%) ir
anglingus (C=0,460,75%).
Maaangliai plienai daniausiai naudojami statybinse konstrukcijose; vidutinio anglingumo main
detali gamyboje; aukto anglingumo ranki gamyboje.
Paprastos kokybs angliniai plienai Rusijoje skirstomi tris grupes:
A grup - plienas atrenkamas pagal mechanines savybes;
B grup - plienas atrenkamas pagal chemines savybes;
C grup - plienas atrenkamas pagal mechanines ir chemines savybes (ios grups plienai yra brangesni ir
naudojami tik svarbiose konstrukcijose)
Plien sudtyje yra silicio ir mangano pried, taip pat yra ir aling priemai - sieros ir fosforo, kuri
kiekis yra ribotas. Plienas gaunamas auktakrosnse lydant ket ir plieno lau. Plienas lydomas
konverteriuose, marteno ir elektros krosnyse. Gera plieno kokyb lydant konverteriuose pasiekiama
prapuiant j deguonimi. Aukiausios kokybs plienai gaunami juos perlydant: elektrolakiniu, lankiniu
vakuume, plazminiu lankiniu ir kitais bdais.
8
Lydant plien nesant pakankamam pried kiekiui, isiskiria daug duj. Toks plienas vadinamas
verdanio stingimo ( raids plieno markje). Plienai, kuri sudtyje yra silicio ir aliuminio pried ir
stingdami neiskiria daug duj, vadinami ramaus stingimo ( raids plieno markje. Tarpiniai plienai
pusiau ramaus stingimo - ymimi raidmis .
Ramaus ir pusiau ramaus stingimo plien mechanins savybs maai kuo skiriasi. Ramaus stingimo
plienai pasiymi savybi stabilumu, verdanio stingimo - ne tokie vienodi, taiau daniausiai pasireikia
trapus suardym pobdis. Ramaus plieno gamyba yra brangesn, todl jie naudojami tik svarbiose
konstrukcijose.

1.3 lentel. Anglini plien mechanins savybs (GOST 3.80-71 Rusija)
Takumo riba
T
,
MPa
Trump gamini santykinis pailgjimas
5
,
%
Lenkimas
180, kai
velenlio
skersmuo d
Gaminio storis s, mm
Plieno
mark
Stiprumo
riba
B
,
MPa
iki 20 2040 40100 iki 20 2040 40100 iki 20
0 310 - - - 23 22 20 d=2s
2
2
340440 230 220 210 32 31 29
d=0 (be
velenlio)
3
3
3
3
370470
380490

380500
240
250

250
230
240

240
220
230

230
27
26

26
26
25

25
24
23

23
d=0,5s
4
4
4
410520
420540
260
270
250
260
240
250
25
24
24
23
22
21
d=2s
5
5
5
500640
460600
290
290
280
280
270
270
20
20
19
19
17
17
d=3s
Pastaba: 1. Laktinio ir fasoninio plieno, kurio storis s 20 mm, takumo riba gali bti 10 MPa maesn u
nurodyt; 2. Kai s < 20 mm, velenlio skersmuo padidja bandinio storiu.
1.4 lentel. Laktini ir ilg valcuot gamini mechanins savybs (Europos sjunga)

ymjimas
Ioksidi-
nimo
metodas
Plieno
pogru-
pis
Maiausia takumo riba
R
eH
, N/mm
2
Nominalinis storis,
mm
Stiprumo riba R
m
,
N/mm
2

1)
Nominalinis storis,
mm
Santykinis pailgjimas
(L
0
= 5,65S
0
),
Nominalinis storis, mm
Pagal EN
10027-1
Pagal EN
10027-2
16 >16 40 < 3 3 100 3 40
S185 1.0035 pasirink. BS 185 175 310-540 290-510 18
S235JR 1.0037 pasirink. BS 235 225 360-510 340-470 26
S235JRG1 1.0036 FU BS 235 225 360-510 340-470 26
S235JRG2 1.0038 FN BS 235 225 360-510 340-470 26
S235J0 1.0114 FN QS 235 225 360-510 340-470 26
S235J2G3 1.0116 FF QS 235 225 360-510 340-470 26
S235J2G4 1.0117 FF QS 235 225 360-510 340-470 26
S275JR 1.0044 FN BS 22
S275J0 1.0143 FN QS 275 265 430-580 410-560 22
S275J2G3 1.0144 FF QS 22
9
S275J2G4 1.0145 FF QS 22
S355JR 1.0045 FN BS 22
S355J0 1.0553 FN QS 22
S355J2G3 1.0570 FF QS 355 345 510-680 490-630 22
S355J2G4 1.0577 FF QS 22
S355K2G3 1.0595 FF QS 22
S355K2G4 1.0596 FF QS 22
E295 1.0050 FN BS 295 285 490-660 470-610 20
E335 1.0060 FN BS 335 325 590-770 570-710 16
E360 1.0070 FN BS 360 355 690-900 670-830 11
1) BS - paprastasis plienas; QS - kokybikasis plienas.
2) Plienai E295, E335, E360 loviams, kampuoiams ir profiliams paprastai nenaudojami.
Maaangli plien deformacij diagrama turi horizontali atkarp, kuria nusakoma takumo ribos
reikm
T
. i takumo atkarpl kinta ribose 0,22,5%. Jei plieno deformacijos diagramoje nra
horizontalios atkarpos, tai
T
nustatoma pagal tempi reikm atitinkani 0,2% liekamosios deformacijos
numus apkrovas.


1.1 pav. Maaangli plien deformacijos
diagrama
1.2 pav. Lenkimo bandymo schema

Deformacijos bandinio ilgyje pasiskirsto netolygiai. Didiausias deformacijos laipsnis gaunamas
bandinio kakliuke, kuris susidaro prie jam nutrkstant. Bandant trumpus ir ilgus bandinius gaunamos
skirtingos santykinio pailgjimo reikms. Trump gamini santykinio pailgjimo
5
reikms yra didesns
nei
10
ilg bandini. Trapi mediag stiprumo riba sutampa su takumo riba.
Plien plastikumas vertinamas bandymu lenkiant iki pirmo trkimo, kaip parodyta 1.2, a pav. Pagal
GOST 380-71 trkimai neturi atsirasti sulenkus iki kratins tampa lygiagreiomis (=180). Toliau
lenkiama, kol prieingos kratins susilies ( = 0) (1.2, b pav.).
Brokuotiems plienams suteikiama 0 mark. is plienas toliau naudojamas nesvarbiose konstrukcijose.
Svarbioms konstrukcijoms naudojamas plienas 3. Skaiius plieno markje charakterizuoja anglies kiek.
Didjant plieno markje numeriui, didja stiprumo bei takumo ribos, ir atitinkamai maja santykinis
pailgjimas. Didjant gaminio storiui, maja
B
,
T
ir reikms.
Skaitins smginio tsumo reikms nustatomos standartini bandini smginio lenkimo bandymais.
Smginis tsumas Rusijoje ireikiamas suardymui sunaudoto darbo K dalimi tenkania bandinio
skerspjvio ploto vienetui (MJ/m
2
); Europos sjungoje sunaudotu darbu suardyti standartin bandin (J).
Lentelje 1.5 pateiktos KC reikms labiausiai paplitusiems plienams 3 ir 3 pagal GOST 380-71.


10

1.5 lentel. Laktinio plieno smginis tsumas pagal GOST 380-71
Smginis tsumas, MJ/m, ne maiau
Gaminio storis s, mm
Kai temperatra +20C Kai temperatra -20C
59
1025
2640
0,8
0,7
0,5
0,4
0,3
-

Plieno 3 grdinimas vandenyje ir atleidimas padidina
T
reikm 25%, o
B
- 20%.
Svarbi teigiama daugumos maaangli ir maai legiruot plien savyb galimyb gauti suvirintos
sils metalo savybes artimas pagrindinio metalo savybms. Tai bdinga jungtims, gautoms virinant
kontaktiniu sandriniu, lankiniu apsauginse dujose arba po fliusu, elektronpluoiu ir kitais bdais.
Geriausiai susivirina plienai, kuri sudtyje yra ne daugiau kaip 0,25% anglies.
Toliau pateikti kai kuri kokybini anglini konstrukcini plien pavyzdiai pagal GOST 1050-74.
1.6 lentel. Kokybini anglini plien sudtis ir savybs (Rusija)
Mechanins savybs
Plieno mark Anglies kiekis, %
Stiprumo riba
B
,
MPa
Takumo riba
T
,
MPa
Santykinis
pailgjimas
5
, %
10
15
20
35
0,070,14
0,120,19
0,170,24
0,320,40
340
380
420
540
210
230
250
320
31
27
25
20

Vis lentelje pateikt plien sudtyje yra 0,170,37 % silicio; plieno 35 sudtyje yra 0,50,8%
mangano, kituose-0,350,65%. Plienai, kuri sudtyje yra ne daug anglies, pasiymi auktu plastikumu, o
plienai, kuri sudtyje yra daugiau anglies, auktu stiprumu.
Kartais maaangliai plienai apdorojami termikai, pvz.: 3 (GOST 380-71), kurio sudtis - C =
(0,090,22)%, Si = (0,050,15), Mn = (0,40,65), gaunamos savybs:
B
440 MPa,
T
300 MPa,
16%.

1.3. Kokybini plien naudojimo efektyvumas
Plien stiprumas didinamas jo sudt pridedant legiruojani element ir termikai apdorojant.
Legiruojantys elementai rusikose plieno markse ymimi: manganas , silicis , nikelis , chromas-
, vanadis , aliuminis , varis , titanas T, azotas ir t.t. Maai legiruoti plienai gaminami
pagal GOST- 19281-73 ir 19282-73, taip pat pagal techninius reikalavimus.
Pirmieji du skaiiai legiruot plien markse nurodo anglies kiek procento imtosiomis dalimis, o
skaiiai i deins nuo sutartinio elemento ymjimo-legiruojanio elemento kiek procentais.
1.8 lentel. Maai legiruot plien chemin sudtis (Rusija)
Element kiekis %
Plieno mark
C Si Mn Kiti
092
142
16
092
1021
0,12
0,120,18
0,120,18
0,12
0,12
0,170,37
0,170,37
0,400,70
0,500,80
0,901,20
1,41,8
1,21,6
0,91,2
1,31,7
1,31,65
r, Ni, Cu 0.3
11
15 0,120,18 0,170,37 0,901,20
r, Ni, Cu 0.3
V = 0,050,12
15 0,120,18 0,400,70 0,400,70
Cr = 0,60,9
Ni = 0,30,6
Cu = 0,20,4
10 0,12 0,801,10 0,500,80
Cr = 0,60,9
Ni = 0,50,8
Cu = 0,40,6
162 0,140,18 0,300,60 1,301,70
V = 0,080,14
N = 0,00150,025
Cr, Ni, Cu 0,3
Pastaba: vis marki plienams S 0,004 %; P 0,035 %.
Plienai legiruojami taip, kad padidjusios j stiprumo ir takumo ribos nemaint plastikumo, smginio
tsumo, suvirinamumo.
Silicis gerai ioksidina plien. Manganas alina aling sieros poveik , taiau esant mangano daugiau
nei 1,5 % blogja metalo plastins savybs. Plieno savybes gerina molibdenas, chromas, boras. Nikelio
priedai didina plieno atsparum emose temperatrose, taiau nikelis brangus ir deficitinis.
Bendrosios paskirties maai legiruoti plienai daniausiai tiekiami termikai apdoroti. Terminis plien
apdorojimas ugrdinimu plieno, kaitinto iki 910 C staigus atauinimas - leidia pasiekti martensitin
struktr, kuri pasiymi dideliu kietumu ir mau tsumu. Ugrdint detali tsumas padidinamas atleidimu.
Normalizacija tai kaitinto iki 910 C plieno atauinimas ore leidia gauti stabili pagerint feritin
perlitin struktr.
1.9 lentel. Maai legiruot plien mechanins savybs
Smginis tsumas MJ/m
2
Plieno
mark
Storis s,
mm
Stiprumo
riba
B
, MPa
Takumo riba

T
, MPa
Santykinis pail-
gjimas , % Kai T=20 Kai T= -40
092
420
2132
450
310
300
21
-
-
0,30
0,40
142
410
1132
470
460
340
330
21
-
-
0,35
0,30
16
410
2360
500
470
330
290
21 0,60
0,40
0,30
092
410
3360
500
460
350
290
21 0,60
0,4
0,35
1021
410
3360
520
480
380
340
21 0,60
0,4
0,3
15
410
2132
520
480
380
340
21
0,4
0,3
15 432 500 350 21 - 0,3
10
410
1033
540
520
400 19 - 0,5
162
59
3350
600
580
450
420
20 - -
Pastaba: 1. Minimali smginio tsumo reikm, esant T=20C, ne maesn kaip 0,3 MJ/m
2
; 2. Vis marki
plienai altame bvyje gali bti sulenkiami 180 apie velenl, kurio d = 2s; 3. Mechanines savybes 1132 mm
storio valcuot gamini i 16, 092, 1021 ir 1120 mm storio i 15 galima nustatyti interpoliacijos
bdu.

Lentelje 1.9 matyti, kad vairi stori maai legiruot plien smginis tsumas esant -40C nemaesnis
kaip 0,3 MJ/m
2
.
12
Maai legiruot plien panaudojimas konstrukcijose spariai plinta. Konstrukcijos masei mainti
naudojami stiprs plienai, kuri takumo riba nemaesn kaip 350400 MPa ir aukto stiprumo 30
tipo plienai, kuri stiprumo riba iki 2000 MPa ir takumo riba iki 1570 MPa.
Padidinto stiprumo plienai yra labiau atspars tempimui, taiau dl tempim koncentracijos
konstrukcijose galimas trapus j suirimas. Padidinto stiprumo kintanioms (ciklinms) apkrovoms plienai
naudojami main gamyboje. Plieno marks parinkimas konstrukcijoms priklauso nuo j darbo slyg ir
reikalaujamo suvirinamumo. Geriausiai virinasi plienai, turintys maiausi anglies ekvivalent.
Puiki vario lydini savyb yra auktas plastikumas, slyginis pailgjimas siekia 65%; daugelio lydini

T
300 350 MPa.
Didel paklaus gamyboje turi plienai su specialiomis savybmis: padidinto atsparumo korozijai plienai,
padidinto atsparumo kariui ir kiti.
Patvars kartyje plienai naudojami suvirintoms konstrukcijoms darbui 600C temperatroje - aukto
slgio garotiekiams ir pan. Darbui auktesnse temperatrose reikalingi specials dar labiau kariui ir
korozijai atspars plienai.
vairiose konstrukcijose plaiai naudojami nerdijantys plienai ir kitokie lydiniai. Toki plien stiprumo
riba neaukta 500600 MPa , takumo riba 200300 MPa. Jie pasiymi geru plastikumu (santykinis
pailgjimas 2030%, taiau neirint tai, ie plienai yra labai jautrs tempi koncentracijai esant
kintamoms apkrovoms. I i plien gaminamos konstrukcijos darbui auktose temperatrose, kur
reikalingos auktos mechanins savybs eksploatacijos temperatrose ir korozinje aplinkoje.
Virinant daugumos marki plienus gaunamas jungtys pasiymi gerom mechaninm savybm emose ir
auktose temperatrose, esant statinms, kintamoms ir smginms apkrovoms, plonasieniuose ir
storasieniuose gaminiuose vairiose aplinkose (atmosferoje, po vandeniu, kosmose ir t.t.).
Aukto stiprumo plien naudojimas konstrukcijose sumaina jos mas. Neirint aukt stipraus plieno
kain, lyginant su maaangliais, jo naudojimo efektyvumas yra rentabilus.
1.4. Plien savybi gerinimas apdorojant paviri
Main gamybos konstrukcij stiprumui didel reikm turi metal paviriaus apdorojimas. Pastaruoju
metu jis atliekamas plazminiu metodu, taip pat kondensacijos bdu, gaunant j i temperatrins plazmos.
Tam naudojami elektriniai spinduliniai srautai.
Paviri kokyb gerinama padengiant juos mediagomis, suteikianioms paviriui specialias savybes
joninio ipurkimo bdu, plonu sluoksniu, kurio storis bna tik mikronas ar net jo dalis, todl nesikeiia
pagrindinio metalo chemin sudtis, o tik gerja jo mechanins savybs.
Neretai taikomas modifikacijos metodas keiiant chemin sudt. Taip pat taikoma modifikacija
panaudojant lazer. Lazeriu ilydomas labai plonas paviriaus sluoksnis. Pavirius auta labai dideliu greiiu
10
9
C/s. Taip greit auinant galima gauti amorfinei struktrai artimas kristal savybes, kuri negautumm
apdoroj kitais terminiais metodais.
1.5. Spalvotj metal lydiniai
Kai kuriose pramons akose kartu su plienu buvo pradti naudoti ir spalvotieji lydiniai: aviacijoje,
laivi statyboje ir kitur. Lydiniai aliuminio ir titano pagrindu pasiymi maesniu tankiu lyginant su plienu,
gerai isaugo savo savybes emose temperatrose. Pasiymi didesniu atsparumu korozijai, ir konstrukcijos
bna ymiai lengvesns lyginant su kitomis naudojamomis mediagomis. Taiau spalvotj lydini
tamprumo modulis kelis kartus maesnis nei plieno, dl to krenta konstrukcijos element pastovumas ir
didja deformacijos. Lyginant su plienu, spalvotieji lydiniai yra labiau jautrs tempi koncentracijai. Dl to
didja paviriaus apdirbimo ir suvirinimo darb reikalavimai.
1.10 lentel. Aliuminio lydini mechanins savybs (Rusija)
Mechanins savybs Lydinio
mark Suvirinamumas Bsena

B
, MPa
T
, MPa , %
Atsparumas
korozijai
Auktas Atkaitintas 130 50 23 Auktas
1 Auktas Atkaitintas 110 50 30 Vid/auktas
13
5 Auktas Atkaitintas 300 150 20 Vid/auktas
6 Auktas Atkaitintas 340 170 20 Vid/auktas
6
Auktas
10% pavirinis
sukietinimas
350 250 14 Vid/auktas
6
Auktas
40% pavirinis
sukietinimas
470 370 6 Vid/auktas
16 emas
Grdinimas ir
dirbtinis sendinimas
450 400 7 emas
1 Vidutinis Tas pats 430 280 18 Vidutinis
Vidutinis Tas pats 330 270 15 Vidutinis
33 Vidutinis Tas pats 310 250 14 Vid/auktas
92 Vidutinis Tas pats 440 320 13 Vidutinis
95 Vidutinis Tas pats 520 440 14 emas
Pastaba: Visiems lydiniams E = 6,8 10
4
7,0 10
4
MPa; G = 2,6 10
4
2,7 10
4
MPa.

Aliuminio lydiniai skirstomi deformuojamus ir nedeformuojamus. Suvirintose konstrukcijose
naudojami pirmai grupei priklausantys lydiniai, nedeformuojamieji naudojami liejiniuose. Dl mao tankio ir
gero korozinio atsparumo aliuminio lydiniai naudojami lengvoms konstrukcijoms gaminti; gaminami pastat
ir paviljon perdengimai, kai yra didelis atstumas tarp atram, pakeliamieji tiltai, liuzai, atsparios korozijai
naftos perdirbimo pramons konstrukcijos ir kita. Projektuojant konstrukcijas reikia vertint maesn
aliuminio lydini standum (E = 71000 MPa ) lyginant su plienu, o taip pat maesn jo patvarum kariui,
nes esant > 100 C pradeda mati Al lydini mechanins savyb, o esant t > 200 C prasideda valknumas.
Aliuminio lydiniai neturi takumo atkarpos, o takumo riba nustatoma pagal 0,2% liekamj deformacij.
Sumajus temperatrai, iek tiek padidja
B,

02
ir reikms, todl aliuminio lydiniai gerai dirba iose
slygose. Pakilus temperatrai,
B
ir
02
staigiai maja.
Aliumininiai lydiniai yra ymiai atsparesni korozijai lyginant su plienu. Al Mn ir Al-Mg sistem
lydiniai priklauso deformuojam lydini grupei ir nra termikai stiprinami. i lydini suvirinamumas
geriausias. Jie naudojami atkaitinti, taip pat daugiau ar maiau sukietinti t.y. paveikti plastini deformacij
tam, kad padidinti j takumo rib. Sukietinus, stiprumo rodikliai ymiai padidja (ypa
02
), taiau krenta
santykinio pailgjimo reikms. Labiausiai paplit legiruoti magniu aliuminio lydiniai, ypa 6, kurio
stiprumo riba lygi 0,8 plieno 3 stiprumo ribai, o
02
0,5
B
ir santykinis pailgjimas =1820%. Likusieji
aliuminio lydiniai yra stiprinami termikai juos apdorojant.
Variu legiruot lydini stiprumo riba yra auktesn, taiau jie blogiau virinasi. Prie naudojim ie
lydiniai yra ugrdinami ir dirbtinai susendinami. Virinant lankiniu bdu, lydinys B92 virinasi geriau nei
lydinys 16, taiau jo sujungimai yra maiau atspars korozijai veikiant tempimams. Lydinio 16
suvirintos jungtys yra silpnesns nei pagrindinis metalas, taiau patenkinamai geri dirba auktose ir emose
temperatrose.
Miltelins metalurgijos metodu gaunamos mediagos (sukepinta aliuminio pudra) yra labiau
atsparios kariui, ir kambario temperatroje j stiprumas siekia 330 MPa, o esant 500C temperatrai
7080 MPa.
Suvirintose konstrukcijose pradti naudoti titano lydiniai. Kol kas jie yra labai brangs, taiau turi kelias
labai geras ir retas savybes: maas tankumas (apie 4500kg/m
3
) ir aukti mechanini savybi rodikliai (1.11
lentel). Reikmi
B
ir
T
artumas reikia didel jautrum tempim koncentracijai, o tai daro neigiam tak
14
konstrukcij i titano lydini darbui. Suvirint konstrukcij stiprumo riba yra 0,81,0 pagrindinio metalo
stiprumo ribos.
1.11 lentel. Titano lydini mechanins savybs ir chemin sudtis (Rusija)
Mechanins savybs
Lydinys
Aliuminio kiekis
lydinyje
Bsena

B
, MPa
T
, MPa
10
, %
OT4
BT5
BT5-1
BT20
BT6
BT14
3,55,0
4,36,2
4,06,0
5,57,0
5,36,8
3,56,0
Atkaitintas
Atkaitintas
Atkaitintas
Atkaitintas
Ugrdintas ir sendintas
Tas pats
700900
700...950
750950
9501150
11001150
11501400
550650
660850
650850
8501000
10001050
10801360
1220
1015
1015
8
1416
610
Pastaba: Lydinio BT6 sudtyje yra 3,56,3% vanadio; BT14 (0,81,9)% vanadio ir 2,53,8%
molibdeno. Titano lydini tamprumo modulis E = 1,1 10
5
MPa.

Konstrukcijos, pagamintos i titano lydini, esant slyginai maai masei, pasiymi auktu atsparumu
korozijai, gerom mechaninm savybm ir graiu ioriniu vaizdu. Jos naudojamos chemijos pramons main
gamybai, kai kuri skraidymo aparat gamybai, laiv statybai, taip pat paminklams.
Magnio lydiniai pasiymi mau tankiu ir neauktomis mechaninmis savybmis. Jiems virinti naudojami
vairs bdai.
Vario lydiniai pasiymi dideliu tankiu, geru elektros laidumu ir virinasi vairiais bdais.
Deformuojam alavini bronz
T
= 350400 MPa, santykinis pailgjimas
10
= 50%, jos gerai
lituojasi. Taip pat gerai virinasi ir alvario lydiniai (varis + cinkas),
B
= 260450 MPa, santykinis
pailgjimas daugelio lydini
10
= 50 %.
Kai kuriomis geromis savybmis pasiymi berilio lydiniai: auktas stiprumas, plastikumas, tamprumo
modulis, taiau naudojami retai dl didels kainos ir sunkaus apdirbimo. Berilio lydiniai yra labai toksiki ir,
nenaudojant apsisaugojimo priemoni, gali pakenkti mogaus sveikatai.
1.6. Plien ir spalvotj metal atsparumas korozijai
Projektuojant konstrukcijas btina atsivelgti metalo atsparum korozijai priklausomai nuo
eksploatacini aplinkos slyg. Agresyvios aplinkos: anglies dvideginis, amoniakas, sieros vandenilis ir kitos
dujos; maiau agresyvios oro drgm patalpoje ir atviram, dulkse esantys aerozoliai, kuri sudtyje yra
chlorid, sulfid, fosfat.
Padidintu atsparumu korozijai pasiymi maai legiruoti plienai 10, 15. Kitiems maai
legiruotiems plienams-18, 142, 092-kaip ir 3 marks plienams darbui agresyvioje aplinkoje
reikia antikorozins apsaugos. Plienai, veikiami aktyvi reagent, gali gauti vandenilin trapum, o kai kurie
aukto stiprumo plienai gali tapti trapiais vien tik nuo atmosferinio poveikio.
Kintamos apkrovos maina atsparum korozijai. is kintam apkrov poveikis aukto stiprumo
plienams yra didesnis nei paprastos kokybs plienams. Dl korozijos maja ne tik metalo mas, bet ir
gaunamas korozinis supleijimas, ypa esant arminei aplinkai temperatrose vir 4050C.
Al Mg sistemos metalai turi aukt atsparum korozijai lyginant su kitais aliuminio lydiniais.
Apsaugai nuo korozijos konstrukcijos dengiamos kit metal sluoksniu: cinku arba aliuminiu,
panardinant konstrukcijos elementus ilydyt metal. Dangos sluoksnio storis bna 60200 mikron.
Metalizacija padengimas tam tikros chemins sudties ilydytu metalu, apipurkiant padengiamj
paviri prie tai gerai j nuvalius. Apsaugai nuo korozijos taip pat naudojamas metalo paviriaus daymas,
kur sudaro gruntas ir dengiamasis sluoksnis. Aliumininms konstrukcijoms apsaugoti atliekamas
anodavimas elektrocheminiu bdu, sudaromas 8 20 mkm storio sluoksnis, o taip pat oksidavimas,
panardinant konstrukcijos elementus armini metal chromat tirpalus.
1.7. Sortamentas
Suvirintose konstrukcijose naudojami metalo gaminiai, gauti valcavimo, liejimo, tampavimo ir kitais
bdais. Daniausiai suvirint konstrukcij gamybai naudojami valcuoti gaminiai.
15
Laktinis plienas. Laktin plien gauna valcuojant j tarp dviej valc be oninio spaudimo. Laktai
bna vairi stori 4160 mm. Laktinio plieno kaina priklauso nuo tipo ir matmen. Maiausiai kainuoja
standartini matmen profiliai.
Paprastieji riniai valcuoti gaminiai. Jiems priskiriami kvadratinio, apvalaus, eiabriaunio skerspjvio
profiliai ir juostinis plienas. Apvalaus profilio plienas (GOST 2590-71) naudojamas kaip armatra
gelbetoninse konstrukcijose, taip pat statybinse konstrukcijose, kur yra nedidels apkrovos, pvz.,
lengvoms santvaroms gaminti.
Bendros paskirties fasoniniai profiliai. Jei konstrukcijos elementas yra lenkiamas, tai maiausios mass
profilio su uduota laikanija galai racionalumas nusakomas santykiu W/A, kur W atsparumo momentas
lenkimui, A skerspjvio plotas. Kuo didesnis W/A santykis, tuo efektyvesnis profilio panaudojimas.
Dvitjins sijos profiliniai elementai, turintys didiausi inercijos moment esant slyginai maam
skerspjvio plotui. Dvitjo numeris parodo jo aukt centimetrais. Pradedant nuo Nr. 18 ir toliau, dvitjai
gaminami skirting skerspjvio plot, taiau esant tam paiam profilio aukiui (GOST 8239-72). Dar labiau
ekonomiki yra dvitjai su lygiagreiais lentynli paviriais (plaiajuosiai dvitjai), taip pat tjiniai profiliai.
Dvitjai naudojami vairiose statybos ir main gamybos konstrukcijose.
Kampuoiai susideda i dviej lentynli, kurios gali bti vienod arba nevienod ploi. Kampuoiai
parenkami pagal GOST 8509-86.
Loviai naudojami stov, rm, santvaros element ir kit statybini konstrukcij gamyboje. Jie
parenkami pagal GOST 8240-72.
Fasoniniai profiliai specialios paskirties naudojami bgi gamyboje, geleinkelio main gamyboje,
statybini konstrukcij tjiniams ir zet profiliams ir kitur (1.3 pav.). iai riai priklauso periodiniai,
tampuoti, lenkti, presuoti ir vamzdiniai profiliai.

1.3 pav. Valcuoti fasoniniai specialios paskirties profiliai
Periodinius profilius tikslinga naudoti gelbetonio armatrai gaminti. Sraigtins formos strypai geriau
sukimba su betonu, turi padidint paviriaus plot. io profilio panaudojimas main gamyboje yra
racionalesnis, nes tai leidia sumainti konstrukcijos mas.
16
.
1.4 pav. Lenkt ir presuot profili pavyzdiai

Lenkti profiliai gaminami i kartu ir altu bdu valcuoto atkaitinto laktinio ir juostinio paprastos
kokybs plieno, taip pat i maai legiruoto nedidelio storio (3...4 mm) plieno. Lenkimo vietose atsiranda
plastins deformacijos, dl to nereikt tose vietose virinti, nes taip dirbtinai bt sendinamas metalas.
Gaminami vairi tip lenkti kampuoiai, specials loviniai profiliai, nelygiaoniai kampuoiai, C tipo ir
kitokie profiliai, kurie naudojami plonasienms konstrukcijoms gaminti. Lenkti profiliai labai ekonomiki,
kadangi yra maas j skerspjvio plotas ir mas, bet tuo paiu jie yra padidinto standumo ir labiau atspars
iilginiam lenkimui, gniudymui ir sukimui.
Presuoti profiliai gaminami i aliuminio lydini. Jie gali bti vairi form (atviro ir vamzdinio
profilio). Pastovaus arba kintanio skerspjvio vamzdiniai profiliai gaminami suvirinimo, karto valcavimo,
presavimo, karto ir alto traukimo ir iptimo bdais. Apart apskrito profilio, pramonje labai populiars ir
fasoninio profilio vamzdiai (1.5 pav.).
Vamzdiai gaminami vairi skersmen ir sieneli stori. Jie naudojami tiesiant dujotiekius, taip pat
santvar konstrukcijose statant boktus, kolonas, stovus ir kita. Projektuojant reikia atsivelgti, jog toki
vamzdi vienos tonos kaina yra gerokai didesn nei rini valcuot gamini kaina, o mao skersmens
vamzdiai yra brangesni nei didelio. Kartais vamzdiniai elementai yra upildomo kokia nors mediaga.
Daniausiai tai bna vamzdiai upildyti betonu. Tokiu bdu yra statomi gelbetoniniai tiltai. Upildant
vamzdius kitomis mediagomis, statomos nepraleidianios garso ar ilumos konstrukcijos.

1.5 Vamzdiniai fasoniniai profiliai

2. Suvirintosios jungtys ir j statinio stiprumo skaiiavimas
2.1. Suvirinimo bd klasifikavimas
Suvirinimas tai neiardomos jungties gavimo bdas panaudojant chemin, elektrin, mechanin
energij arba j kombinacijas lokalizuotoje zonoje. Jungtys gaunamos koncentruojant energij, kuri keiiasi
plaiam diapazone esant vairiems naudingo darbo koeficientams.
17
2.1 lentel. Suvirinimo proces energijos koncentracija, tenkanti vienam ploto vienetui
Suvirinimo bdas Energijos koncentracija, W/cm
2

Dujinis
Lankinis
Plazminis
Elektroninis-spindulinis
Lazerinis
6 10
2
4 10
4
10
5
10
8
10
9
10
9
10
10
2.1 lentelje pateikti suvirinimo procesus charakterizuojantys parametrai. Duoti skaiiai charakterizuoja
pat proces.
Priklausomai nuo energijos koncentracijos dydio, skiriasi jungties suvirinimo bdai, j savybs,
energijos sunaudojimas ir kita. 250 mm storio plieno ir lydini pagrindinis suvirinimo bdas yra lankinis
lydiu elektrodu, ir kuris gali bti automatinis, pusiau automatinis ir rankinis.
Automatinis suvirinimas po fliusu naudojamas virinant siles horizontalioje padtyje, suvirinimas
apsaugini duj aplinkoje galimas automatiniu, pusiau automatiniu arba rankiniu bdais visose erdvinse
padtyse. Suvirinimas aukto danio srovmis yra ypa naus.
Elekrolakinis suvirinimas rekomenduojamas virinant elementus, kuri storis 4050 mm. io
suvirinimo pagrindu irasti nauji metalurginiai elektolakinio perlydimo ir elektriniai liejimo procesai.
Kontaktinis sandrinis suvirinimas naudojamas virinant skirtingo profilio detales suduriant jas.
Kontaktinis takinis suvirinimas naudojamas sujungiant ma stori elementus i plieno ir spalvot
metal, taip pat gelbetonio metalines konstrukcijas. Kontaktinmis mainomis galima virinti plieno lakt
paketus, kuri bendras storis siekia kelis centimetrus.
Kontaktinis silinis suvirinimas naudojamas virinant plonasienius elementus.
Difuziniu suvirinimu vakuume virinami vienariai ir skirtingi metalai, taip pat metalai su ne metalais.
Pramoninis litavimas naudojamas sujungiant cinkuoto plieno detales, taip pat grafitins ir kitos
prigimties detales.
Ultragarsinis suvirinimas paprastai naudojamas dirbant su plastmasmis.
Suvirinimas intensyvia energija, elektriniu spinduliavimu ir lazeriu pasiymi auktu naumu ir maai
pakeiia detali matmenis.
2.2. Suvirintj jungi skaiiavimas leistin tempi ir ribini bvi metodais
Statybines konstrukcijas reikia paskaiiuoti jgoms, veikiant kurioms ta konstrukcija dar tenkina
reikalaujamus eksploatacinius reikalavimus. Ribiniai bviai skirstomi dvi grupes.
Pirmajam ribiniam bviui priskiriamas konstrukcijos laikaniosios galios (stiprumo, pastovumo,
patvarumo) netekimas arba netinkamumas tolimesnei eksploatacijai, o tai gali bti bendras konstrukcijos
formos pastovumo netekimas, padties pastovumo netekimas; traps, tss, nuovargio ir kitokio pobdio
irimai; irimai dl iorins aplinkos ir suminio jg poveikio; kokybikas konfigracijos pakitimas;
rezonansiniai svyravimai; bsena, kuriai esant reikia nutraukti eksploatacij, kai atsiranda mediagos
takumas, poslinkiai sujungimuose; valknumas ir per didelis trki atsivrimas.
Antram ribiniam bviui priklauso ribin bsena, apsunkinanti konstrukcijos normali eksploatacij arba
mainanti ilgaamikum, atsiradusi dl neleistin poslinki (linki, susdimo, poski), svyravimo, trkim ir t.t.
Statybinse organizacijose ribini bvi metodas remiasi skaiiuojamuoju atsparumu R, kurio reikm
lygi takumo ribos
T
ir patikimumo koeficiento k
n
santykiui.
Maaangliams plienams nominalus skaiiuojamasis atsparumas R lygus 0,9
T
.
Naudojant i skaiiavimo bd, apskaiiuojamos ir leistinos raos elemente. Leistinos raos
nustatomos atsivelgiant patikimumo koeficient k
n
ir darbo slyg koeficient m, apsprendiant
konkretaus objekto darbo pobd tam tikroje technikos srityje.
Leistinos elemento raos, veikiant iilginei jgai paskaiiuojamos pagal formul:
N
leist
< RmA/k
n
, (2.1)
ia A skerspjvio plotas.
Skaiiuojamosios raos N turi bti lygios arba maesns u N
leist
.
Analogikai apskaiiuojamas leistinas lenkimo momentas:
18
M
leist
= RmW/k
n
, (2.2)
ia W-skerspjvio atsparumo momentas.
Pagal formules (2.1 ir 2.2) matome, kad Rm/k
n
i esms reikia leistinuosius tempius. Koeficientai m ir
k
n
yra nevienodi ne tik skirtingiems gaminiams, bet kartais ir tos paios konstrukcijos elementams. Todl
skirtingoms konstrukcijoms skaiiavimai vyksta esant skirtingiems leistiniems tempiams.
Darbo slyg koeficientai kai kuriems elementams: balkiams, gniudomiems elementams ir
perdengimams m = 0,9, gniudomiems pagrindiniams elementams (iskyrus laikaniuosius), kuri liaunis
> 60, m = 0,8; gyvenamj nam ir visuomenini pastat atram m = 0,75, kran, kuri keliamoji galia yra
5t, konstrukciniams elementams m = 0,9.
Pagrindinio metalo skaiiuojamojo stiprumo R reikms pateiktos 2.2 lentelje, kurios paprastai yra
lygios 0,95 takumo ribos
T
.
2.2 lentel. Plien (lakt) skaiiuojamasis atsparumas
Plieno mark
Metalo storis s,
mm
Skaiiuojamasis stiprumas
pagal takumo rib R
T
, MPa
Skaiiuojamasis stiprumas
pagal stiprumo rib R
m
, MPa
32-1
32-1
35-1
35-2
092
092
15
10
182
410
1120
410
1020
1120
1120
432
432
432
220
210
270
260
300
315
330
355
400
345
335
370
360
430
460
465
480
535
Nurodyt marki plienams virinti automatiniu bdu naudojamos vairi marki pridtins vielos ir
fliusai, o rankiniam suvirinimui vairs elektrodai.
Lenkiam, gniudom, tempiam sandrini jungi, suvirint automatiniu, pusiau automatiniu arba
rankiniu bdu ir kai naudojami fizikiniai kontrols metodai, skaiiuojamasis atsparumas parenkamas lygiu
pagrindinio metalo skaiiuojamajam atsparumui, kuris nustatomas pagal metalo stiprumo rib arba
atitinkamai pagal takumo rib.
Jei sandrinms silms neatliekama neardomoji kontrol fizikiniais metodais, tuomet priimama, kad
skaiiuojamasis atsparumas lygus 0,85 metalo takumo ribos.
Kerpamos sandrins jungties skaiiuojamasis stiprumas priimamas kaip kerpamo pagrindinio metalo
atsparumas.
Main gamybos konstrukcijos ir jungtys skaiiuojamos pagal leistinus tempimus, kurie priklauso nuo:
- metalo savybi (kuo geresns mechanins savybs, tuo didesni leistini tempimai).
- skaiiavimo tikslumo (kuo tiksliau paskaiiuojamas konstrukcijos stiprumas ir kuo tiksliau vertinamos
konstrukcij veikianios apkrovos, tuo maesnis stiprumo atsargos koeficientas ir todl didesni leistini
tempimai).
- apkrov ries (tempimas, gniudymas, lenkimas, kirpimas).
- technologinio proceso kokybs (ypa nustatant leistinus tempimus suvirintuose jungtyse).
- apkrov pobdio (esant kintamoms apkrovoms leistini tempimai sumaja lyginant su statinm)
Jei tempiai konstrukcijoje yra ymiai maesni nei leistini < 0,95[]
temp
ir tam nra pagrindo
(standumo, pastovumo reikalavimai ir pan.), tai tokiu atveju suprojektuota konstrukcija turs per didel
laikanij gali ir bus sunki bei neekonomika.
Jei, atvirkiai, tempiai konstrukcijoje > 1,05[]
temp
, tai reikia, jog suprojektuotos konstrukcijos
laikanioji galia yra maesn u reikalaujam. Tokia konstrukcija nepatikima, jei nenurodytos kokios nors
ypatingos slygos (laikina eksploatacija ir pan.). Geriausias variantas, kai = []
temp
. Tokia konstrukcija
pakankamai stipri ir ekonomika.
Tempimo leistinieji tempiai []
temp
, paprastai vadinami pagrindiniais. Leistinieji tempiai kitiems
apkrov tipams laikomi ivestiniais.
19
Daniausiai main gamybos konstrukcijoms, apkrautoms statinmis apkrovomis, leistinieji tempiai
parenkami pagal takumo ribos
T
ir nustatomi santykiu []
temp
=
T
/k
1
(k
1
= 1,31,5); retesniais atvejais-
priklausomai nuo stiprumo ribos -
B
: []
temp
=
B
/k
2
(k
2
= 2,02,4).
Gniudant trumpus elementus, kai nra iilginio lenkimo (klupdymo), leistinieji tempiai []
gn
priimami
lygs []
temp
. Gniudant ilgus elementus []
gn
= []
temp
, iilginio lenkimo (klupdymo) koeficientas,
priklausantis nuo gniudomo elemento liaunio , taip pat nuo takumo ribos.
Plieninms konstrukcijoms leistinieji lenkimo tempiai []
lenk
yra lygs []
temp
. Kirpimo leistinieji
tempiai keiiasi priklausomai nuo taikomos stiprumo teorijos. Paprastai leistinieji kirpimo tempiai
nustatomi [] = (0,50,6)[]
temp
. Kitais atvejais priklausomai nuo stiprumo ribos
B
.
Main gamybos konstrukcij silje leistinieji tempiai parenkami priklausomai nuo pagrindinio metalo
lestinj tempi vertinant pridtines mediagas elektrodus, pridtin viel, fliusus. i nuostata leidia
projektuoti lygiareikmio stiprumo pagrindiniam metalui suvirintas jungtis, neskaiiuojant joms tenkani
apkrov; be to, tokiu bdu projektuojant jungtis, nebtina vertinti kintanius dydius, takojanius
konstrukcijos stiprumo atsargos koeficient.
Virinant automatiniu bdu po fliusu arba apsauginse dujose, taip pat kontaktiniu sandriniu bdu,
sils mechanins savybs priklauso nuo pagrindinio metalo mechanini savybi ir nuo jam parenkamo
pridtinio metalo savybi.
Kampins sils stiprumas, kerpant j maiausio skerspjvio vietoje, lygus 0,60,65 laktins detals
leistinj tempi []
t
. Svarbiausi veiksniai, darantys tak jungi ir sili mechaninms savybms bei
leistiniems tempiams juose, yra suvirinimo atlikimo kokyb ir technologinis procesas.
Lankiniu bdu suvirint jungi leistinj tempi nustatymo pobdis skirstomas dvi grupes.
Pirmai grupei priklauso maaangli ir maai legiruot plien sils, kur sils ir terminio poveikio srities
metalo mechanins savybs atitinka pagrindinio metalo savybes. Rekomenduojami leistinieji tempimai ios
grups silms pateikti lentelje 2.3.
2.3 lentel. Maaangli ir maai legiruotj plien suvirint jungi leistinieji tempiai
Apkrovos ris Sils tipas Suvirinimo technologinis procesas Leistinieji tempiai
Tempimas-
gniudymas
Sandrin
Lankinis, automatinis ir pusiau automatinis po
fliusu, CO
2
aplinkoje
[]
t

Tas pats Sandrin Lankinis elektrodais 42, 46, 50 []
t

Tas pats Sandrin Kontaktinis []
t

Tas pats Sandrin Elektronpluotis []
t

Tas pats Sandrin Difuzinis []
t

Kirpimas Kampin
Lankinis, automatinis: pusiau automatinis po
fliusu, CO
2
aplinkoje
0,65[]
t

Kirpimas Sandrin
Lankinis, automatinis: pusiau automatinis po
fliusu, CO
2
aplinkoje
0,65[]
t

Pastaba: statybinse konstrukcijose kampinms silms leistinieji tempiai leidiami didesni nei paprastai
nurodomi
Antrai grupei priskiriamos sils su ypatingomis savybmis: aukto stiprumo, atsparios korozijai ir t.t.,
kuri sils ir terminio poveikio srities metalo savybs yra prastesns nei pagrindinio metalo.
Virinant 3 marks maaanglius plienus, kuri leistinieji tempimai []
t
=160 MPa, leistinieji tempiai
silse, virintose automatiniu bdu arba rankiniu bdu 42 elektrodais, bus tokie: []
t
=160 MPa,
[]
gn
=160 MPa, []=100 MPa, kur [] kirpimo leistinieji tempiai silje.
Kontaktinio sandrinio suvirinimo, taip pat suvirinimo trintimi jungtims gali bti paimti tokie patys
leistinieji tempiai, kaip ir virinant sandrin sujungim lankiniu bdu su slyga, jei technologinis procesas
leidia gauti stabilias ir auktas mechanines jungi savybes.
Jungtims, suvirintoms kontaktiniu takiniu ir siliniu bdu, leistinieji kirpimo tempiai take nustatomi
priklausomai nuo metalo savybi ir technologinio proceso tobulumo. Takuose ir silse kirpimo leistinieji
20
tempiai maaangliams ir kai kuriems maai legiruotiems plienams lygs 0,5 pagrindinio metalo leistin
tempi []
t
kerpant ir 0,3[]
t
atpliant.
Antros grups plien silms leistinieji tempiai parenkami remiantis bandymais, kurie atliekami
projektuojamos konstrukcijos eksploatacijos slygose, esant tiems patiems jungi tipams ir kita.
Analogikai speciali eksperiment bdu parenkami leistinieji tempiai pirmos grups plienams, suvirintiems
altuoju, trinties, ultragarsiniu ir kitais specialiais bdais.
Tiksliai nustatyti tempi pasiskirstym ir j koncentracijas elemente ir jungtyse yra labai sunku, todl
toks statikai apkraut konstrukcij vertinimas danai nepasiteisina.
Toliau pateikti stiprumo skaiiavimo metodai vertina laikanij gali, t.y. leistinuosius tempius
projektuojamose konstrukcijose ir jungtyse, neatsivelgiant tempi pasiskirstym. Projektuotojas naudojasi
supaprastinta tempim bsenos schema, kuri nevertina tempi koncentracijos. Konstrukcijos laikanioji
galia nustatoma pagal ardaniuosius tempius
B
ir stiprumo atsargos koeficient k
stip
arba pagal
T

tempius, iaukianius metalo takum ir takumo atsargos koeficient k
tak
, kuris yra maesnis nei k
stip
.
Gilesn tempt bsen analiz ir tempi koncentracijos koeficient nustatymas vykdomas remiantis
tamprumo ir plastikumo teorijomis. Tokie tempi nustatymo bdai btini vertinant konstrukcijas
apkraunamas kintaniomis apkrovomis, nustatant plyi plitimo slygas, naudojant irimo mechanikos
kriterijus, taip pat vertinant savuosius tempimus, atsiradusius suvirinimo proceso metu.
2.3. Lankiniu bdu suvirintosios jungtys
Egzistuoja keli labiausiai paplit lankinio suvirinimo bdai.
Rankinis lankinis suvirinimas, toli grau, nra tobulas suvirinimo bdas, taiau universalus technologinis
procesas. iuo bdu virinama visose erdvinse padtyse, vairi marki plienai, spalvotieji lydiniai, bet tik
tada, kai virinti automatiniu arba pusiau automatiniu bdu yra nemanoma.
Suvirinimas automatiniu ir pusiau automatiniu bdu po fliusu plaiai naudojamas main gamyboje ir
statybos pramonje. Automatinis suvirinimas po fliusu naudojamas virinant vairaus storio gaminius (150
mm, kartais ir daugiau).
Automatiniu ir pusiau automatiniu suvirinimu apsaugini duj (CO
2
) aplinkoje galima virinti visose
erdvinse padtyse, ma, vidutini ir dideli stori (iki keli deimi milimetr) anglinius, maai
legiruotus ir kai kuriuos gausiai legiruotus plienus.
Konstrukcijas i austenitini, martensitini ir feritini kariui atspari plien, daugelio aliuminio,
titano, vario ir mangano lydini skmingai galima virinti apsaugini duj (argono, helio ir kt.) aplinkoje.
Suvirint jungi stiprumas turt bti lygiareikmio stiprumo kaip pagrindinio metalo stiprumas, esant
vairioms temperatroms ir vairioms apkrovoms (statins, smgins, vibracins). Suvirintos jungties
silpniausia vieta gali bti sil, terminio poveikio ir sulydymo sritys.
Terminio poveikio sritis tai ariausiai sils esantis pagrindinio metalo sritis, kurioje suvirinimo metu
pakeiia metalo mechanins savybs. Labiausiai metalo savybs pasikeiia virinant termikai apdorotus ir
altai deformuotus plienus ir j lydinius.
Pagerinti suvirint jungi mechanines savybes galima:
- parinkus racionali jungties konstrukcijos form;
- naudojant racionalius suvirinimo bdus;
- terminiu ir mechaniniu bdais apdirbant suvirintas konstrukcijas.
Per didelis suvirintos jungties stiprumas lyginant su pagrindiniu metalu tik pabrangina konstrukcij ir
negerina eksploatacijos slyg. Nepakankamas suvirintos jungties stiprumas maina visos konstrukcijos
laikanij gali, o konstrukcijos element galimybs lieka nevisikai inaudotos. Remiantis lygiareikmio
stiprumo slyga, skaiiuojamosios jungties apkrovos nustatomos:
Tempiant P = []
t
A; (2.3)
Gniudant P = []
gn
A; (2.4)
Lenkiant M = []
t
W, (2.5)
ia []
t
tempimo leistinieji tempiai; []
gn
-gniudymo leistinieji tempiai; A skerspjvio plotas; W
atsparumo momentas.
Konstrukcijos virintins sils metale gali atsirasti dviej ri tempiai: darbiniai ir riantieji. Skirtumui
tarp i tempi nustatyti, inagrinsime kelis pavyzdius. 3.1 a paveiksle pavaizduotos dvi juostos,
sujungtos virintine sile. Juostos yra tempiamos. Akivaizdu, jog suirus silei, suirs ir visa konstrukcija. Tas
21
pats atsitiks ir 3.1 b paveiksle pavaizduotame sujungime. Suvirintos jungtys, kurioms suirus, suyra visa
konstrukcija, vadinamos darbinmis jungtimis; tempimai, veikiantys iose jungtyse darbiniais tempiais.


2.1 pav. Darbini (a, b) ir jungiani (c, d) sili pavyzdiai
Visai kit funkcij atlieka prilydytas metalas silje, jungianioje dvi juostas, pavaizduotas 2.1c
paveiksle. Prilydytas metalas, jungiantis dvi juostas, deformuojasi kartu su pagrindiniu metalu ir dl to jame
atsiranda tempiai. Jei prilydyto metalo tamprumo modulis neymiai skiriasi nuo pagrindinio metalo
tamprumo modulio, tai silje, dirbant jai tamprij deformacij ribose, atsirad tempiai artimi tempiams
juostose. Tie tempiai, atsirad silje dl bendro darbo su pagrindiniu metalu, daugelyje atvej nepavojingi
konstrukcijos stiprumui ir vadinami rianiaisiais. Rianij sili pavyzdys parodytas 2.1 d paveiksllyje.
Skaiiuojant suvirintas jungtis, vertinami tik darbiniai tempimai. Tyrimai parod, kad daugelyje atvej,
tiriant suvirintas konstrukcijas, rianiuosius tempius galima nevertinti.
Sandrins jungtys. Sandrins jungties briaun paruoimas priklauso nuo suvirinimo technologinio
proceso ir virinam element storio. 2.4 lentelje pateikti sandrini jungi briaun paruoimo pavyzdiai
virinant po fliusu pagal GOST 8713 79. ymenys C1, C2 ir t.t. atitinka sils virinimo pobd (vienpus,
dvipus su padklu, be padklo ir t.t.) ir briaun paruoim. Virinant kitais lankinio suvirinimo bdais,
briaun paruoimas reglamentuojamas GOST 14771-76 (apsauginse dujose) ir GOST 5264-80 (rankinis).
Lietuvoje suvirinam plieno jungi paruoim reglamentuoja LST EN 29692: 1997 standartas.
Virinant daugiasluoksn sil apsauginse dujose, vis daniau naudojamas briaun paruoimo bdas be
j nusklembimo. is bdas naudojamas virinant iki 50 mm storio gaminius. Paprastai sandrins sils bna
tiesios, statmenai veikiani jg krypiai.
Jei elementas yra tempiamas, tai leistinosios apkrovos suvirintoje jungtyje:
P=[]
t
sl; (2.6)
gniudant
P=[]
gn
sl, (2.7)
ia s pagrindinio metalo storis; l sils ilgis; []
t
suvirintos jungties tempimo leistinieji tempiai;
[]
gn
suvirintos jungties gniudymo leistinieji tempiai.
Aukto stiprumo plien suvirint sujungim silpniausia vieta yra ne pats sils metalas, o alia jos esanti
sritis, kuri dl lanko ilumos poveikio arba atsiradus tempi koncentratori gali bti labai susilpninta. Tokiu
atveju btina skaiiuoti ne sils stiprum, o stiprum susilpnintoje srityje, vertinant jos metalo mechanines
savybes, termin apdorojim ir kitus veiksnius, priklausanius nuo konkrei darbo slyg.
Uleistins jungtys. iose jungtyse sils vadinamos kampinmis. Virinant rankiniu bdu, gali
susiformuoti skirtingos formos sils: normalios (slyginai panaios lygiaon trikamp), igaubtos,
gaubtos (2.2a,b,c ir d).
Igaubtas siles netikslinga taikyti nei techniniu, nei ekonominiu poiriais. Joms reikia daugiau
prilydyto metalo, gaunama tempi koncentracija. Geriausia taikyti siles, kurios turi nelygiaonio trikampio
form, kai sils statini santykis yra 1,5; 1,2; 1,0 (2.2d, e pav.), ypa esant kintamoms apkrovoms. Tokio
tipo sils kartais dar mechanikai yra apdirbamos, kad gauti tolyg sils metalo perjim pagrindin (2.2f
pav.). ias siles tikslinga naudoti konstrukcijoms, apkraunamoms ciklinmis apkrovomis. Daniausiai
taikomos normalios kampins sils (2.2 pav.). Normalios kampins sils statinis ymimas raide K.

22

2.2 pav. Kampini sili formos: a-normalus; b igaubtas; c gaubtas; d statini santykis 1:1,5; e
statini santykis 1:2; f statini santykis 1:2, sils galas mechanikai apdirbtas
Virinant kampines siles po fliusu gaunamas gilesnis virinimas nei virinant rankiniu bdu (2.3 pav.).


2.3 pav. Kampins sils virinant po fliusu
Skaiiuojamasis sils auktis priklauso nuo virinimo gylio, nuo suvirinimo technologinio proceso. Jis
vertinamas dydiu K. Rankiniu ir automatiniu bdu virintoms silms ar pusiau automatiniu bdu
virintoms daugiasluoksnms silms =0,7; automatiniu bdu dviem ir trim jimais ir pusiau automatiniu
bdu vienu jimu virintoms silms =0,9; pusiau automatiniu bdu dviem arba trim jimais virintoms
silms =0,8; automatiniu bdu vienu jimu virintoms silms =1,1.
Maiausias main gamybos konstrukcij darbini sili storis yra 3 mm. Iimtimi gali bti
konstrukcijos, kuri pagrindinio metalo storis yra maiau nei 3 mm. Sili storis yra neribojamas, taiau
sils, kuri K 20 mm, naudojamos retai. Vietose kur lankas usidega ir ugsta, sils metalo mechanins
savybs blogesns, todl maiausiai sils ilgis turt bti apie 30 mm. Trumpesns sils naudojamos tik
kaip nedarbins jungtys. Priklausomai nuo sils padties veikiani jg atvilgiu, sils skirstomos
galines, onines, strias ir kombinuotas.
Galins sils statmenos pridtai jgai. 3.4 a pav. parodytoje jungtyje, jga P perduodama dviem
galinmis silmis. Dl ekscentriciteto elementai iek tiek ilinksta. Atstumas tarp tokio tipo galini sili
turt bti C 4s. 3.4 b paveiksle pridta jga P antdklui persiduoda tik per vien sil.; toliau i jga
persiduoda antram laktui. Todl ios jungties skaiiavimui imama tik viena sil.
Apvelgsim kampini sili laikanij gali. Galinje silje atsiranda keletas tempi sudedamj
(2.4c pav.): normaliniai tempimai , esantys vertikalioje sils ploktumoje sulydymo zonoje, tangentiniai
tempimai , esantys horizontalioje ploktumoje.
Ininierinje praktikoje naudojamu metodu galins sils stiprumas skaiiuojamas kirpimui. is metodas
yra slyginis ir apytikris. Kai yra statin apkrova ir kampin sil turi trikampio form priimama, kad
maiausias skerspjvis sutampa su stataus kampo pusiaukampine 0-0. ioje ploktumoje tikrinamas galins
sils stiprumas; tempimai neturi viryti leistinj [].
Leistinos jgos dydis P jungiai, sujungtai viena skaiiuojamja sile (2.4b, c pav.), skaiiuojamas pagal
formul:
P = []Kl; (2.8)
Jungiai , parodytam 2.4 a paveiksle:
P = 2[]Kl, (2.9)
ia K skaiiuojamasis sils auktis; l sils ilgis.

23

2.4 pav. Galinmis ir oninmis silmis suvirintos jungtys
onins sils nukreiptos lygiagreiai pridtai jgai (2.4 pav., d). Jose atsiranda dviej tip tempiai.
Kartu deformuojantis pagrindiniam ir prilydytam metalui, atsiranda jungiamieji tempimai, kuri nevertina
skaiiuojant jungties stiprum. onins sils lietimosi su kiekvienu laktu ploktumoje , taip pat ir paioje
silje atsiranda kirpimo tempimai, kurie yra darbiniai jungties tempiai.
Sils stiprumo skaiiavimas atliekamas pavojingiausios kirpimo ploktumos atvilgiu. Laikaniosios
galios skaiiavimo formul sudaryta remiantis slyga, jog tempimai oninje silje pasiskirst tolygiai. 3.4,
d pav. pavaizduotai konstrukcijai:
P = 2[]Kl (2.10)
vertinant tempim koncentracij, onini sili skaiiuojamasis ilgis turi bti l 50K.
strios sils (2.4e pav.), virintos kampu pridtos jgos atvilgiu, stiprumo skaiiavimas:
P = []Kl (2.11)
Kombinuot sili pavyzdys pateiktas 2.4, f paveiksle.
Apkrov pasiskirstymas atskirose silse, sudaraniose kombinuot jungt, yra ne vienodas.
Kombinuot sujungim stiprumo skaiiavimas atliekamas remiantis nepriklausomu jg pasiskirstymo
principu. Jungi su galinmis ir oninmis silmis laikanioji galia nustatoma kaip:
P = P
gal
+P
on
(2.12)
ia P-leistinoji apkrova kombinuotai jungiai; P
gal
-leistinoji apkrova galinei silei; P
on
-leistinoji apkrova
oninei silei.
Tokiu bdu:
P = [](Kl
gal
+2Kl
on
), (2.13)
Jei vis kombinuoto sujungimo sili statiniai vienodi, tai:
P = []KL, (2.14)
ia L-sili perimetro ilgis.
Sunkum atsiranda skaiiuojant stiprum sils, tvirtinanios kampuot, kuris yra veikiamas iilgins
jgos. Priimama, jog apkrova P veikia pritvirtintos kampuoio lentynls ploktumoje (2.4, g pav.).
Apkrova, tenkanti galinei silei, lygi:
P
gal
= []Kl
gal
, (2.15)
Jgos pridjimo ekscentricitetas skaiiavimuose nevertinamas.
24
Apkrova, tenkanti oninei silei:
P
on
= P P
gal
, (2.16)
i apkrova pasiskirsto silms atvirkiai proporcingai atstumui nuo kampuoio aies iki abiej briaun.
Tokiu atveju, apkrova silje l
1
bus:
P
1
= 0,3P
on
, (2.17)
Apkrova silje l
2
:
P
2
= 0,7P
on
, (2.18)
2
1
l
l
=
1
2
l
l
l
l
(2.19)
Tangentiniai tempimai silse:

1
=
1
1
Kl
P

;
2
=
2
2
Kl
P

, (2.19)
tempiai kiekvienoje oninje silje neturi viryti leistinuosius.
Tikslesnis skaiiavimo metodas vertina ne tik kirpimo jg, bet jgos moment sils svorio centro
atvilgiu. Skaiiuojant jungties stiprum apytikriai, priimama, jog kombinuotose silse tangentiniai
tempimai yra pasiskirst tolygiai visame perimetre. Tuomet:
=
KL
P

, (2.20)
ia L galini ir onini sili, tvirtinani apkraut element, perimetras, skaitant ir kampuoio
tvirtinim galinmis ir oninmis silmis.
Tjins jungtys naudojamos sujungiant elementus, esanius statmenose ploktumose. Paprastai tjiniai
sujungimai yra atliekami be iankstinio briaun paruoimo (2.5, a pav.).
2.5, b pav. pavaizduota tjin jungtis su vienpusiu briaunos paruoimu, kai lakt storis 426 mm, o
2.5, c pav. su dvipusiu briaun paruoimu, kai storis 1260 mm.

2.5 pav. Tjins jungtys
Tempiamos jungties, pavaizduotos 2.5, a paveiksle, stiprumo skaiiavimo formul:
P = 2[]Kl, (2.21)
o tempiam jungi, pavaizduot 2.5, b ir c pav.:
P = []
t
sl, (2.22)
Gniudant 2.5, a paveiksle pavaizduot mazg, jga P i horizontalaus lakto persiduoda vertikaliam
lietimosi ploktuma. iuo atveju sujungimo sili stiprumui tikrinti priimama prielaida, kad apkrovos
persiduoda tik per siles. Tuomet [] padidinama iki []
gniu
reikms.
Virinant automatiniu suvirinimu, tjin jungtys gali bti virintos takinmis silmis (2.5, d pav.).
Takines siles tikslinga naudoti konstrukcijose, kuri lakto storis s 45 mm.
Kampins jungtys, Virintos lankiniu rankiniu bdu, parodytos 2.6, a pav.

25

2.6 pav. Kampins jungtys
Kampins jungtys, virintos automatiniu ir pusiau automatiniu bdais, parodytos 2.6, b pav. (s = 614
mm), 3.6, c pav. (s = 1040 mm).
Kampins jungtys, paprastai, naudojamos tik konstrukcijos elementams sujungti ir j stiprumas
neskaiiuojamas.
Uleistini, o taip pat tjini jungi kampini sili laikanioji galia priklauso nuo papildom
aplinkybi:
- metalurgini mediagos savybi pablogjimas dl priemai, blogos sils apsaugos; is faktorius
vertinamas koeficientu
1
;
- geometrini veiksni sils statinio dydio nepastovumas; vertinamas koeficientu
2
;
- technologini veiksni suvirinimo rimo nuokrypos; vertinamos koeficientu
3
;
- mechanini veiksni netolygaus apkrov pasiskirstymo jungties silse; vertinama koeficientu
4
.
Toki bdu leistinieji tempiai turi bti nustatomi vertinant nurodytus veiksnius, taiau tam reikalingas
statistinis didelio kiekio gamybini duomen apdorojimo.
Virintins kniedins jungtys naudojamos lankiniam uleistiniam lakt sujungimui. Pralydomas kiaurai
virutinis plonesnis laktas, susidaro apvalus ilydyto metalo takas jungiantis abu laktus (2.7 pav.)

2.7 pav. Virintin kniedin jungtis
suvirinimo bd tikslinga naudoti, kai virutinio lakto storis ne daugiau 5 mm.
Pralydyti sujungimai racionals naudoti, kai virutinio lakto storis ne daugiau kaip 5 mm.
Naudojant specialius suvirinimo renginius, kai pridtin elektrodin viela paduodama suvirinimo
zon, galima virinti laktus, kuri storis 10 mm ir daugiau. Tuomet viename lakte turi bti igrta
kiaurym, kuri upildoma prilydomu metalu. Kiaurym iuo atveju gali bti iki 40 mm skersmens. Yra
sukurti renginiai vairi marki plienams virinti CO
2
aplinkoje.
Dl nesudting rengini ir didelio naumo is procesas labai ekonomikas. Daniausiai naudojamas
ems kio mainoms gaminti.
Jungi stiprumas skaiiuojamas analogikai kaip ir kontaktinio takinio suvirinimo atveju.
Jungi i aliuminio lydini suvirinimas lankiniu bdu. Lankiniu bdu galima suvirinti praktikai visus
aliuminio lydinius, taiau suvirinamumas j skirtingas. Aliuminio lydini suvirintos jungtys yra jautrios
tempim koncentracijai lyginant su daugeliu plien. Dl to i lydini jungtims keliami reikalavimai
konstrukciniam jungi apiforminimui, kad bt ivengtas gamini paeidimas gamybos procese. 2.8
paveiksle pateiktos jungi i aliuminio lydini racionalios formos.

26

2.8 pav. Aliuminio lydini suvirintosios jungtys
2.9, a, b paveiksle pateikti aliuminio lydini vairi stori detali sandrini jungi be ekscentriciteto
pavyzdiai, o 2.9, c, d su ekscentricitetu. Numatytas tolygaus pagrindinio metalo perjimo sil spindulys
r sujungime (2.9, a, c pav.). tai daroma tam, kad panaikinti tempim koncentracij, kuris maina jungties
stiprum (3.9, b, d pav.).

2.9 pav. Aliuminio lydini sandrins jungtys: a, c racionals; b, d neracionals
Gaminant konstrukcijas i aliuminio lydini, rekomenduojama naudoti sandrines jungtis ir jas idstyti
maesni darbini tempim srityse. Tikslingos padidinto liaunumo konstrukcijos.
2.10 paveiksllyje pateikti racionals ir neracionals aliuminio lydini sujungimo bdai konstrukcijose.
Jungtys 2.10, ah pav. yra racionalios, nes virintins sils yra ne skerspjvio staigaus pasikeitimo srityse.
Jungtys 2.10, ko pav. yra per didelio standumo kampuose, o paios sils yra tempi koncentracijos
srityse. Lyginant su jomis, jungtys 2.10, pt pav. yra iek tiek geresni, kadangi pasiymi didesniu
paslankumu.
27

2.10 pav. Aliuminio konstrukcij mazg pavyzdiai
Titano lydiniai pagal kai kurias savybes yra analogiki aliuminio lydiniams, ypa jautrumu tempim
koncentracijai. Todl titano lydini konstrukcij suvirint jungi apiforminimas i esms nesiskiria nuo
aliuminio lydini jungi.
2.4. Kontaktiniu bdu suvirintosios jungtys
Sandrinio suvirinimo jungtys. Kontaktinis sandrinis suvirinimas naudojamas vairioms
konstrukcijoms suvirinti, ypa masinje gamyboje virinant gelbetonio armatr, tipini konstrukcij rmus,
iilgines vamzdi siles ir kita. Gerai virinasi maaanglio, anglinio ir kai kurie gausiai legiruot plien
konstrukcijos, kuri skerspjvio plotas siekia kelis imtus kvadratini centimetr. Kontaktiniu bdu gaunami
apskrito, kvadratinio, staiakampio, vamzdinio ir kitoki profili (kampuoi, tjini, dvitjini profili,
bgi) sandrins jungtys. Didjant detals perimetrui ir majant storiui, suvirinimo procesas sunkja.
Geriausiai susijungia elementai, kuri skerspjviai yra vienodi (2.11, ac pav.). Sujungiam apskrit
element skersmenys d
1
ir d
2
(2.11, d pav.), taip pat vamzdi sieneli storiai s
1
ir s
2
(2.11, e pav.), turt
skirtis nedaugiau kaip 15 % .

2.11 pav. Kontaktiniu sandriniu bdu suvirintos jungtys
Galimyb virinti didelio skerspjvio elementus priklauso nuo naudojam rengini. Yra pagaminti
renginiai, galintys virinti dujotiekio vamzdius, kuri skersmuo 1420 mm, ir tai dar ne riba. Kontaktiniu bdu
virinim detali skerspjvio plotas artja prie 1000 cm
2
. Statikai apkraut kontaktiniu bdu suvirint jungi
stiprumas specialiai nra skaiiuojamas. Jungties stiprumas atitinka paties elemento stiprum. Sandriniu
kontaktiniu suvirinimo bdu virinami ne tik vairi marki plienai, bet ir spalvotieji lydiniai.
Takinio suvirinimo sujungimai. Virinant iuo bdu, daugeliu atvej elektrodai yra i abiej detals pusi.
Dl to keliami tam tikri reikalavimai virinamos konstrukcijos dydiui. Yra sukurti renginiai, kuriuose abu
elektrodai idstyti vienoje pusje. Takiniu kontaktiniu bdu virinami ma stori gaminiai nuo milimetro
dali iki keli milimetr (2.12, a pav.). Gerai virinasi stiprs ir didelio stiprumo angliniai plienai, vairs
aliuminio titano ir kiti lydiniai. Nerekomenduojama takiniu bdu virinti gaminius, kuri stori santykis yra
daugiau nei 3. iuo bdu taip pat galima virinti tris ir daugiau detales. iuo atveju storiausias elementas turt
bti per vidur (2.12, b pav.).

28

2.12 pav. Takinio suvirinimo jungi pavyzdiai: a, b plokti ruoiniai; c, d cilindriniai ruoiniai;
e, h racionalios jungtys; g, f neracionalios jungtys
Virintiniais takais tarpusavyje jungiami ne tik plokios, bet ir cilindrins detals tarpusavyje (2.12, c pav.),
cilindriniai strypeliai su ploktelmis (2.12, d pav.) ir t.t. Labai patogu takiniu bdu virinti atviro profilio arba
riestais kratais ruoinius (2.12, e pav.). 2.12, g pav. parodytos konstrukcijos virinam ilenktu elektrodu yra
sunkiau atlikti takinio suvirinimo maina.
Takinio suvirinimo jungtims naudojami ymenys: d tako skersmuo; t tak ingsnis; t
1
atstumas
nuo suvirinimo tako centro iki detals krato, veikianios jgos P kryptimi; t
2
atstumas nuo tako iki
detals krato statmenai veikianios jgos P krypiai (t
1
ir t
2
normuojami priklausomai nuo technologini ir
apkrovimo veiksni).

2.13 pav. Sujungimo keliais takais bdai, priklausomai nuo apkrovos krypties
Atstumas tarp tak centr jungtyje turt bti nemaesnis u tam tikr dyd dl srovs untavimo per
prie tai suvirint tak. Kuo didesni atstumai tarp tak, tuo maesnis srovs untavimas, tuo stabilesnis ir
geresnis suvirinimas. Tako skersmuo d parenkamas priklausomai nuo sujungiam element storio,
garantuojant aukt suvirinimo proceso technologikum. Kontaktins mainos elektrodo skersmuo d
el

priklauso nuo reikalaujamo tako skersmens d. Paprastai d = (0,81,0)d
el
. Plieniniams gaminiams
rekomenduojamas (d = 1,2s+4) mm, kai s (1,53,0) mm; d = (1,5s+5) mm, kai s 3 mm (s ploniausios
detals storis). Kai kuriais atvejais statybinse konstrukcijose tako diametras yra 3,5s ir daugiau. Kiti
jungties parametrai parenkami taip: t = 3d, t
1
= 2d, t
2
= 1,5d.
Praktikoje kartais naudojama priklausomyb tarp t, s ir d:
d=1,4 ts t +
2
01 , 0 -0,1t (2.23)
Siekiant pagerinti sujungimo kokyb, takinis suvirinimas keiiamas reljefiniu. Jo metu tiksliau
fiksuojama srovs vedimo zona, maja untavimo efektas (2.14 pav.).

2.14 pav. Detali paruoimas reljefiniam suvirinimui
29
Takus suvirintoje jungtyje reikia taip idstyti, kad jos veikt kirpimo tempiai, o ne atplimo. 3.15 a
paveiksle parodytas neracionalus tak idstymas (takai atpliami); o 3.15, b pav. racionalus tak
idstymas.

2.15 pav. Neracionalios (a) ir racionalios (b) kontaktinio takinio suvirinimo jungtys
2.16 a, b pav. parodyt jungi stiprumas skaiiuojamas kirpimui. Suvirintos jungtys gali turti vien
kirpimo ploktum (2.16, a pav.) ir dvi kirpimo ploktumas (2.16, b pav.). Skaiiuojamieji tempiai, esant
vienai kirpimo ploktumai:
=
2
4
d
P

[
0
]; (2.24)
esant dviem kirpimo ploktumoms:
=
2
2
d
P

[
0
], (2.25)
ia [
0
] tako leistinieji kirpimo tempiai take; d tako skersmuo; P vienam takui tenkanti
apkrova.

2.16 pav. Takin jungtis: a jungtis kerpama vienoje ploktumoje; b jungtis kerpama dviejose
ploktumose; c jungtis atpliama
Takin jungtis gali bti suardyta dviem bdais: nukerpama per pat tak ir takas ipliamas per
pagrindin metal. Didinant tako skersmen, didja jo atsparumas kirpimui; didinant detals stor, didja
pagrindinio metalo atsparumas atplimui. Parenkant skersmen pagal (2.23) formul, tako stiprum galima
skaiiuoti tik kirpimui. Skaiiuojamieji tempimai jungties atplimo atveju bus:
=
2
4
d
P

[
0
], (2.26)
ia [
0
] - leistinieji tako atplimo tempiai.
Tako atplimo leistinuosius tempius [
0
] reikia priimti dar maesnius nei [
0
]. Parenkant ios
tempius tikslinga naudotis bandym rezultatais. Legiruotiems plienams ir spalvotiems lydiniams leistini
tempiai takinse jungtyse yra parenkami pagal eksperiment rezultatus, atsivelgiant apkrov pobd ir
kitus veiksnius. Pavyzdiui, aliuminio lydini takins jungties, suvirintos altiniu su pastovios srovs
impulsu, skaiiuojamoji apkrova kirpimui parenkama priklausomai nuo pagrindinio metalo storio (2.5
lentel).
30

2.5 lentel. Aliuminio lydini takins jungties tako skaiiuojamoji apkrova kirpimui P, kN
Ploniausios vietos metalo storis
sujungime, mm
6 1 92
1,0
1,5
2,0
2,5
3,0
4,0
0,9
-
-
-
-
-
1,0
1,7
2,4
3,2
4,0
7,0
1,2
2,0
2,9
3,9
5,0
9,0
1,4
2,5
3,5
4,6
6,0
11,0
Praktikai, jungtys daniausiai projektuojamos mirios (r. 2.13, c pav.). Tokios jungties tempiai take
nustatomi su prielaida, jog visi takai apkraunami vienodai:
=
2
4
d i
P

[
0
], (2.27)
ia i tak skaiius jungtyje kerpam vienoje ploktumoje; jei yra dvi kirpimo ploktumos, tuomet i
bendras kerpam tak skaiius.
jei turime i dviej pusi kerpamus takus, tai i-bendras kirpimo ploktum skaiius sujungime.
Atsivelgiant nevienod tak apkrovim, leistinuosius tempius mirioje jungtyje tikslinga sumainti
1020%.
Danai suvirintose konstrukcijose takai yra tik riantys, ir darbini tempi neperduoda. Pavyzdiui, apdailos
tvirtinimas prie karkaso daniausiai atliekamas takais, kurie, paprastai, esant statinms apkrovoms neturi takos
konstrukcijos stiprumui. vairi fasonini detali takinio suvirinimo pavyzdiai pateikti 3.17 paveiksle.


2.17 pav. vairi fasonini detali takinio suvirinimo pavyzdiai
Virutinj horizontalioj eilje parodytos labai patogios takiniam suvirinimui jungtys; antroj eilje nuo
viraus patogios; treioje pakankamai patogios; ketvirtoje nepatogios.
Silinio suvirinimo jungtys. Siliniu kontaktiniu suvirinimu galima virinti pradedant nuo labai plon iki
46 mm suminio storio plieno ir spalvot lydini elementus. Paprastai silinis suvirinimas atliekamas
ritinliams esant i abiej gaminio pusi (2.18, a, b pav.). taiau galima suvirinti ant padklo, kai abu
ritinliai yra i vienos detals puss (2.18, c pav.). Silinio suvirinimo sil sudaryta i daugelio tarp savs
persidengiani tak. Uleistinje jungtyje susidaro ekscentricitetas, todl jungt veikia ne tik pagrindiniai
tempimo tempiai bet ir lenkimo momentas. Dl to tiesialinijiniai elementai (2.18, d pav.) iek tiek isikraipo
(2.18, e pav.). Paprastai siliniu suvirinimu virinamos detals yra ma stori, todl lenkimo momento taka
yra neymi ir, skaiiuojant stiprum, nevertinama.

31

2.18 pav. Kontaktinio silinio suvirinimo jungtys: a uleistinis be briaun nusklembimo; b
uleistinis su briaun nusklembimu (retai naudojamas); c sandrinis be briaun nusklembimo (retai
naudojamas); d jungties deformacija pridjus tempimo jgas
tempiai silse, suvirintose siliniu suvirinimo bdu, skaiiuojami kirpimui:
=
la
P
, (2.28)
ia P jungt veikianti jga; a sils plotis; l sils ilgis.
Skaiiavimo pavyzdiai
Pateiktuose pavyzdiuose kampins sils lygiaonio trikampio formos.skaiiavimo pavyzdius.
1 pavyzdys. 12 numerio lovys onine ir galinmis silmis rankiniu bdu privirintas (=0,7) prie lakto
(2.27, a pav.). Nustatyti tempius silse, kai P=180 kN.
Galins sils, kurios statinis K=5 mm, skerspjvio plotas:
A
gal
= lK=120,70,5 = 4,2 cm
2
.
Dviej onini sili , kuri statinis K=8 mm, skerspjvio plotas:
A
on
= 2200,70,8 = 22,4 cm
2
.
Vis jungties kampini sili skerspjvio plotas:
A = A
gal
+A
on
= 4,2+22,4 = 26,6 cm
2
= 26,6 10
-4
m
2
.
Kirpimo tempimai silse:
=
A
P
=
4
3
10 6 , 26
10 180

= 67,7 MPa.
2 pavyzdys. Kampuoio 9090 skerspjvio plotas A = 15,6 cm
2
(3.27, b pav.). Leistinieji tempimai
kampuoio metale []
temp
= 200 MPa, leistinieji kirpimo tempimai silje [] = 120 MPa. Suprojektuoti ir
suvirinti pusautomaiu ( = 0,8) vienu jimu lygiareikmio stiprumo kampuoiui jungt.
Leistina tempimo jga kampuotyje:
P = []
p
A = 20015,6 10
-4
= 0,312 MN.
Suprojektuojame galin sil, kurios statinis K = 9 mm.
Galins sils: leistina apkrova:
P
gal
= []lK = 1200,80,99 10
-4
= 0,078 MN.
Likusi apkrovos dalis tenka oninms silms:
P
on
= P P
gal
= 0,312 0,078 = 0,234 MN.
Apkrova, tenkanti 1 silei:
P
1
= 0,7P
on
= 0,164 MN.
Parenkame 1 sils statin K=12 mm, tuomet reikalingas sils ilgis:
l
1
=

] ' [
1
K
P

=

120 012 , 0 8 , 0
164 , 0

= 0,142 m.
Priimame, kad l
1
=14 cm.

32



g)

2.27 pav. Suvirintj jungi skaiiavimo pavyzdiai
Apkrova, tenkanti 2 silei:
P
2
= 0,3P
on
= 0,67 MN.
Parenkame sils 2 statin K= 9 mm, tuomet reikalingas sils ilgis:
l
2
=
] ' [
2
K
P
=
120 09 , 0 8 , 0
67 , 0

= 0,078 m.
Priimame l
2
= 8 cm.

3 pavyzdys (2.27, g pav.). Plieninio vamzdio, kurio ilgis l, galai standiai privirinti prie atram.
Vamzdis, kurio iorinis skersmuo 100 mm, iluminio pltimosi koeficientas = 12,510
6
, skerspjvio
plotas A = 14,9 cm
2
, atauinamas 50 C.
Nustatykite kampins sils statin, utikrinant reikiam jungties stiprum, jei [] = 90 MPa,
tamprumo modulis E = 2,1 10
5
MPa.
tvirtinto vienu galu vamzdio ilumin deformacija l
T
= Tl.
tvirtinto abiem galais vamzdio tamprioji deformacija atvsinus vamzd:
EA
Pl
l =
l
T
ir l yra lygs, todl
EA
Pl
Tl = paskaiiuojama jga P, atsiradusi dl vamzdio susitraukimo atauus vamzdiui 50 C.
P = TEA = 12,510
- 6
502,110
5
0,00149 = 0,1956 MN.
iedins sils, kurios statinis K skerspjvio plotas:
A
S
= 0,7K0,10 = 0,2198 K m
2
.
Laikantis uduoties reikalavimo, kad jungtis atlaikyt tempius, gautus auinus vamzd, raome:
P = A
s
[] = 0,2198K[], i ia K = 0,1956/0,219890 = 0,0099 m
Priimame K=10 mm.
4 pavyzdys. Suprojektuoti ir paskaiiuoti takin suvirint jungt lygiareikmio stiprumo sujungiamiems
laktams, kuri skerspjvis 300 x 3 mm. Leistini tempiai []
temp
= 160 MPa, leistini tempiai virintiniame
take [] = 80 MPa.
33
Leistina lakt apkrova: P = []
t
A = 1600,30,003 = 0,144 MN.
Tako skersmuo: d = 1,5s + 5 = 1,53 + 5 = 9,5 mm. Priimame d = 10 mm.
Leistina tako apkrova: P
0
= []d
2
/4 = 803,140,01
2
/ 4 = 0,00628 MN.
Reikalingas tak skaiius jungtyje: i = P/P
0
= 0,144/0,00628 = 22,9.
Priimame i = 24 takus; t = 3,0d = 30 mm; t
1
= 2d = 20 mm; t
2
= 1,5d =15 mm. Lakto plotis 300 mm.
Atmus 2t
2
, gaunamas atstumas tarp kratini tak eilje 300 152 = 270 mm. Randame tak skaii
eilje 270/30 + 1 = 10 takai, taiau tokiu bdu idstyti takus negalima, nes primm, kad reikalingi 24
takai. Priimame, kad eilje bt 8 takai, o eili skaiius 3.
Pavyzdiai 5 8 pateikti savarankikam darbui.
5 pavyzdys. Juosta, kurios matmenys 30012 mm (2.27, c), oninmis ir striomis silmis, kuri statinis
K=12 mm, ir galine sile, kurios statinis K=8 mm, privirinta prie lakto. Nustatyti leistin apkrov P, jei [] = 120
MPa, suvirinus automatiniu bdu (=1).
6 pavyzdys. Nustatyti reikaling onini sili ilg, kuriomis privirintos pusiau auto-matiniu bdu (=0,8) dvi
kampuoio profilio 1001008 mm trauks (3.27, d) prie plok-ties apkrautos tempimo apkrova P=200 kN.
Trauks skerspjvio plotas A=15,6 cm
2
.
7 pavyzdys. Nustatyti reikaling virintini tak skaii, tvirtinani prie lakto 6,5 Nr. lov (2.27, e),
kurio skerspjvio plotas A=8,28 cm
2
, sieneli storis 4,5 mm. Apkrovos dydis P = 100 kN, o leistinieji
tempimai kirpimui []=90 MPa. Nustatyti tak idstym, apskaiiuojant t, t
1
, t
2
.
8 pavyzdys. Juosta, kurios matmenys 20012 mm, privirinama rankiniu bdu (=0,7) prie lakto (2.27,
f). Apkrova P = 500 kN; leistinieji tempimai silje [] = 130 MPa. Nustatyti prilydyto metalo kiek, jei
sils yra lygiaonio trikampio formos ir statiniai K = 8 mm ir K = 12 mm. Rankinis suvirinimo bdas.
2.5. Vartins jungtys
Sujungimai vartais naudojami kombinuotose konstrukcijose. Jungtys, kurios atliekamos cechuose
daniausiai suvirinamos, kita dalis sujungim, kurie atliekami lauko slygomis, statybvietje montuojant
suvirintus mazgus, gali bti sujungiami vartais. Vartai gaminami i aukto stiprumo 40, 40 marki
plieno, kuri tempimo stiprumo riba
B
yra daugiau nei 1000 MPa. Vartinje jungtyje jg pasiskirstymas
yra labiau tolygus negu suvirintoje jungtyje.
Pagal pagaminimo tikslum, vartai skirstomi kelias tikslumo klases (GOST 15589-70). Naudojami
vartai, kuri skersmuo d = 1048 mm ir ilgis 40 200 mm. Be to naudojami inkariniai vartai iki 90 mm
skersmens.
staius padidinto tikslumo vartus kiaurymes, minimalus tarpelis gali bti 0,30,5 mm, utikrinantis
glaud kiauryms ir varto lietimsi ir tuo paiu pagerinamos apkrovos perdavimo slygos. Kai kuriais
atvejais, apkrovos perduodamos trinties pagalba Tuo atveju nereikia padidinto tikslumo vart ir glaudaus j
susilietimo su kiauryme, paprastesniu tampa surinkimas. Statybinms konstrukcijoms vartini jungi
atsparumas kirpimui skaiiuojamas pagal formul:
=
4 /
2
d i
P

R
v
kirp
(2.29)
ia i vart skaiius; d vart skersmuo; P jungties apkrova.
Jungi atsparumas glemimui skaiiuojamas pagal formul:

gl
=
ids
P
R
v
gl
, (2.30)
ia s maiausias sujungiam detali storis.
Varto atsparumas tempimui skaiiuojamas pagal formul:

v
t
=
4 /
2
d i
P

< R
v
t
(2.31)
Priklausomai nuo plieno marks, skaiiuojamasis atsparumas kirpimui R
v
kirp
= 150300 MPa; tempimui
R
v
t
=170400 MPa; glemimui R
v
gl
=380470 MPa.
Jungi, perduodani apkrov susilietusi paviri trintimi, atsparumo skaiiavimas remiasi aukto
stiprumo vart varos vertinimu:
34
P
v
= 0,65
v
B
A
v
v
, (2.32)
ia
v
B
varto stiprumo riba; A
v
v
varto vidinio skersmens skerspjvio plotas.
Trinties jga:
N = P
v
fm, (2.33)
ia m = 0,9 darbo slyg koeficientas; f trinties koeficientas. Kai jungties paviriai neapdirbami f =
0,25; kai nuvalomi plieniniais epeiais f = 0,35; kai naudojamas liepsninis apdirbimas degikliais f =
0,42; kai paviriai nusdinami reagentai 0,450,5.
Darbin apkrova, kuri gali perduoti vartin jungtis, dirbanti trintimi:
N = 0,65
v
B
A
v
v
fm, (2.34)
Aukto stiprumo vart naudojimas palengvina montavimo darbus, padidina darbingum konstrukcij,
apkraut kintamomis ir dinaminmis apkrovomis. Tokie vartai rekomenduojami naudoti ne tik plieninse,
bet ir aliuminio lydini konstrukcijose.
Vartams idstyti konstrukcijoje reikia laikytis i reikalavim: maiausias atstumas tarp vart centr
3,5d; didiausias atstumas tarp vart-centr kratinse eilse 5d arba 10s; tas pats vidurinms eilms
10d arba 14s; maiausias atstumas nuo varto centro iki elemento krato 2,5d, didiausias 6s. ia d
varto sriegio iorinis skersmuo; s maiausias jungiamosios detals storis.
2.6. Klijuotos - suvirintos jungtys
Klijuotos - suvirintos uleistins jungtys naudojamos aliuminio lydini konstrukcijose. Klij sluoksnis
gerina jungties atsparum korozijai, taip pat priima dal apkrov. Klijuotos jungties ulaida, veikiant
apkrovoms, neatsiveria, sumaja tempim koncentracija, padidja tokiu bdu bendras konstrukcijos
darbingumas. 2.28 pav. pateikiamas klijuot suvirint, suvirint ir kniedyt jungi leistin apkrov P
kirp
,
priklausomai nuo sujungiam element storio, palyginimas.

2.28 pav. Klijuot - suvirint jungi stiprumas: 1 klijuota - suvirinta jungtis (klijai BK-1); 2
suvirinta jungtis; 3 kniedyta jungtis
Klijuot sujungim stiprumas labai priklauso nuo eksploatacijos temperatros, technologini ir
konstrukcini parametr, klij sudties, tarpelio dydio, detali storio. Tokio sujungimo efektyvumas didja
majant detali storiui. Techniniams tikslams geriausi yra modernizuoti epoksidiniai ir silicio organiniai
klijai. J naudojimas ranki gamyboje 3040% sumaina kietlydini ir greitapjovi plien snaudas.
Jungi stiprumas labai priklauso nuo klij adgezijos su klijuojama mediaga. Jie skirstomi termoplastinius
ir termoreaktyvinius, plaiai naudojamus nemetalinms mediagoms klijuoti
Klijuot jungi tipai pateikti 2.31 a paveiksle. Jungiamieji paviriai turi bti gerai paruoti, nuo
paviri paalinti riebalai ir tempiai o klij turi bti 100300 g/m
2
. Dinant klijams neivengiamai
atsiranda liekamieji tempimai. Jungtims atliekami mechaniniai bandymai ir neardomoji kontrol, pvz.
Ultragarsin, rezonansin ir kitos.
Klijuot sujungim stiprumas priklauso nuo klij ries, molekulins mass, upild, klijuojam
paviri bsenos, sujungiamos mediagos tipo struktros ir sujungimo tipo.
35

2.29 pav. Klijuotosios jungtys: a klijuotj jungi tipai; b bandym metodai; c klijuotos -
suvirintos jungtys (klijavimas + takinis kontaktinis suvirinimas)
Sandrins jungtys naudojamos esant didelms lietimosi ploktumoms. Daniausiai naudojamos
uleistins jungtys. Toliau pateikiamos vairi metal auktos kokybs klijais klijuot jungi stiprumo
reikms. Epoksidine derva klijuot jungi stiprumas kirpimui:
3 3040 MPa
310 2431 MPa
16 2135 MPa
alvaris 17 MPa
Varis 16 MPa
Danai naudojami klijuotos suvirintos jungtys, derinant klijavim su takiniu suvirinimu. Klijavimas
apsaugo sujungim nuo atsivrimo, maina tempim koncentracijas ir priima dal apkrovas P. Pirma
ploktels yra suklijuojamos ir tik po to suvirinamos kontaktiniu takiniu bdu.
2.7. Lituotosios jungtys
Litavimas atliekamas pridtinio metalo pagalba, kurio lydymosi temperatra yra maesn nei lituojam
detali. Litavimo procesas yra labai universalus. Sulituoti galima tos paties tipo ir skirtingus metalus, metal
su grafitu, keramik su kitomis nemetalinmis mediagomis.
2.30, a paveiksle pavaizduotose lituojam detali padtyse ilydytas pridtinis metalas subga keli
milimetro deimtj dali tarpel. 2.30, b pav. pavaizduotos vamzdi ir tampuot element lituotos
jungtys. Reikiam lituotos jungties stiprum galima pasiekti didinant ulaidos ilg. Nagrinjami jungties
pavyzdiai gauti kapiliariniu litavimo bdu, kuris yra labiausiai paplits. Naudojant litavimo bd btina,
kad tarpelis tarp sujungiam detali bt nedidelis (milimetro dalys) ir lygus. Yra litavimo bdai, kuriems
nekeliami tokie grieti detali paruoimo litavimui reikalavimai, pvz., litavimas kaitinimo krosnyje arba
termoreaktyvinis litavimas, kai ilydytas lydmetalis spaudiamas tarpeli tarp plokteli . Taip pat
naudojamas difuzinis litavimas vakuume.

2.30 pav. Vamzdi su plokiais ir tampuotais elementais lituotosios jungtys: a-pridtinis metalas i
iors; b-pridtinis metalas i vidaus
36
Lituot sujungim stiprumo skaiiavimas priklauso nuo veikiani jg pobdio. Jei uleistini jungt
veikia iilgin tempimo arba gniudymo jga P, tai lituotas sujungimas yra kerpamas ir tempimai kirpimo
ploktumoje bus:
=
ca
P
[], (2.35)
ia [] sulituotos jungties leistinieji kirpimo tempiai.
2.31, c, d, e pav. pavaizduotos sandrins jungtys, taiau 2.31,c pav. jungtis ne visuomet gali bti
priimtina. strio nusklembimo, ypa kai nuosklembos kampas 45, jungi yra didel laikanioji galia.
Laiptuoto briaun paruoimo jungtys nepriimtinos, nes j irimas prasideda prie vertikalios briaunels, be to
sudtingas briaun paruoimas.

2.31 pav. Lituotosios uleistins (a ir b) ir sandrins jungtys ( c, d ir e)
Lituotos tjins jungtys (2.32, a pav.) daniausiai naudojamos kaip rianiosios jungtys arba maai
apkrautiems lenkiamiems konstrukcijos elementams sujungti. Dideliu stiprumu pasiymi tjins jungtys,
pavaizduotas 2.32, b, c pav.
Lituojant galima gauti standius, lengvus ir ekonomikus gaminius atsparius lenkimui ir sukimui. Toki
lituot gamini pavyzdiai pateikti 2.32, d, e ir 2.33 pav.


2.32 pav. Tjins lituotos jungtys 2.33 pav. Lituota konstrukcija

2.8. Suvirintj jungi (sili) ymjimas briniuose
Europoje suvirint ir lituot jungi ymjim simboliais briniuose reglamentuoja tarptautinis
standartas LST EN 22553:2002. ymjim sudaro pradiniai simboliai, kurie gali bti papildyti
papildomaisiais simboliais, matmenimis ir kai kuriomis papildomomis nuorodomis (ypa darbo briniuose).
Jei jungtis neturi bti detalizuota, o tik nurodyta, tuomet ymima:



37
2.6 lentel. Pradiniai simboliai
Eil. Nr. Pavadinimas Iliustracija Simbolis
1 Sandrin riestin jungtis


2 I sandrin (ne nusklembta) jungtis


3 V sandrin jungtis


4 Pusin V sandrin jungtis


5 Y sandrin jungtis


6 Pusins Y sandrin jungtis


7
U sandrin jungtis (puss
lygiagreios arba nuoulnios)


8 J sandrin jungtis


9 aknies pavirinimo sil


10 Kampin sil


11 Virintin kniedin jungtis

12 Takin sil

13 Kontaktin silin jungtis

14 Apvirinimas


15
Abipus V sandrin jungtis (X
sil)


16 K sandrin jungtis

38
17 Abipus Y sandrin jungtis


18 Abipus pusin Y sandrin jungtis

19 Abipus U sandrin jungtis


Papildomieji simboliai charakterizuoja sils iorinio paviriaus form arba sils geometrij (2.7 lent.).
Papildom simboli nebuvimas reikia , kad sils paviriaus formos tiksliai nurodyti nereikia.
2.7 lentel. Papildomieji simboliai
Sils paviriaus forma arba sils geometrija Simbolis
Sulygintas sils priekinis pavirius

Igaubta sil

gaubta sil

Suapvalinti sils kratai

Naudojama liekamoji padklin juosta

Naudojama nuimama padlin juosta


2.8 lentel. Papildomj simboli naudojimo pavyzdiai
Pavadinimas Iliustracija Simbolis
Sulyginta (rumbel nuimta) V sandrin
sil


Igaubta dvipus V sandrin sil

gaubta kampin sil



Sulyginta V sandrin sil su sulyginta
aknies rumbele


Y sandrin sil su uvirinta aknimi

Sulyginta V sandrin sil

Kampin sil su suapvalintais kratais


39
1) Paviriaus varumo simbolis pagal ISO 1302.

Jungties ymjimo briniuose principas parodytas 2.34 pav.








Jungtis



1 rodykls linija;
2a itisin nuorodos linija;
2b brknin nuorodos linija;
3 sils simbolis

2.34 pav. ymjimo bdas
Ryys tarp rodykls linijos ir jungties pateiktas 2.35 ir 2.36 pav., kuriuose paaikinamos svokos
rodykls pus ir kita pus.
Kita pus Rodykls pus Rodykls pus Kita pus


Rodykls linija


Rodykls linija

a) Sil rodykls pusje b) Sil kitoje nei rodykl pusje
2.35 pav. Tjin jungtis su viena kampine sile

Kita jungties A pus

Jungties A rodykls pus

Kita jungties A pus

Jungties B rodykls pus



Jungtis B
Rodykls linija
Jungties B
rodykls pus


Rodykls
linija
Jungtis A


Kita jungties
B pus



Jungtis A
Rodykls linija
Jungties A rodykls
pus



Rodykls linija
Jungtis B

Kita jungties B
pus
a) b)
2.36 pav. Krymin jungtis su dviem kampinmis silmis
Rodykls linijos padtis turi bti nukreipta plokt, kurios briauna nusklembta (2.37 pav.).




a) b) c) d)
2.37 pav. Rodykls linijos padtys
40
Nuorod linija turt bti briama lygiagreiai brinio apatiniam kratui arba, jei taip negalima,
statmenai. Simbolis raomas i nuorod itisins linijos puss, jei sils priekinis pavirius yra jungties
rodykls pusje (2.38, a pav.); simbolis raomas i brknins linijos puss, jei sils priekinis pavirius yra
kitoje jungties pusje (2.38, b pav.).



Tik simetrinms silms a) Virinti rodykls pusje b) Virinti kitoje pusje
2.38 pav. Simboli padtis nuorod linijos atvilgiu
Prie kiekvieno sils simbolio gali bti uraomi matmenys. Pagrindiniai skerspjvio matmenys raomi
i kairs simbolio puss, iilginiai matmenys i deins simbolio puss (2.39 pav.), jei iilginiai matmenys
nenurodyti, tai reikia, kad sil yra per vis detals ilg. Kampins sils matmenys gali bti pateikti
dvejopai, sils statinio aukt z arba sils stor a:



2.39 pav. ymjimo simboliais principo pavyzdiai

Udaro kontro sil:

Montain sil

Suvirinimo procesas ymimas skaitmeniniais simboliais, pateiktais
ISO 4063

Informacija nuorod linijos gale pateikiama tokia tvarka:
- procesas pagal LST EN ISO 4063;
- priimtinumo lygmenys pagal LST EN 25817 ir LST EN 30042;
- darbo padtis pagal LST EN ISO 6947;
- pridtins mediagos pagal LST EN 499, LST EN 1599, LST EN
1600, LST EN 1668 ir kt.


1 pavyzdys.V sandrin sil su aknies uvirinimu (2.40 pav.), virinta lankiniu rankiniu suvirinimu
(procesas 111 pagal ISO 4063, reikalingas priimtinumo lygmuo D pagal ISO 5817, emutinje padtyje PA
pagal ISO 6947, glaistytaisiais elektrodais ISO 2560 E512 RR 22.
41

111/LST EN 25817-D/
LST EN ISO 6947-PA/
LST EN 499-E 46 3 1Ni B



111/LST EN 25817-D/
LST EN ISO 6947-PA/
LST EN 499-E 46 3 1Ni B
2.40 pav. V sandrin sil su aknies pavirinimu
2 pavyzdys. Takini ir silini jungi (suvirint arba lituot) atvejais, jungtis formuojama tarp dviej
uleistini dali arba kiaurai pralydant vien i j (2.41 pav.).

Iliustracija Vaizdavimas brinyje


c sils plotis
l sils ilgis
(e) atstumas tarp sili

2.41 pav. Kontaktin silin trkioji jungtis
Rusijoje suvirint jungi ymjim reglamentuoja GOST 2.312-72. Suvirinta jungtis (sil) brinyje
vaizduojama: matoma sil itisine linija, nematoma brknine linija. Sil nurodoma vienpuse rodykle.
Skerspjvio briniuose sils kontras vaizduojamas itisine kontrine linija, o jungties paruoimo
konstrukciniai elementai itisine plona linija. Suvirintos jungties ymjimo pagalbiniai simboliai pateikti
2.9 lentelje.
Suvirintos jungties priekiniam paviriui ymenys pateikiami ant inaos linijos, kitai jungties pusei po
inaos linija. ymenyje nurodoma:
- sils suvirinimo bdo standarto ymuo (2.10 lentel 1 stulpelis);
- raidinis-skaitinis jungties ymuo(2.10 lentel 5 stulpelis);
- suvirinimo bdo slyginis ymuo;
- sils profilio enklas ir tjini bei uleistini jungi statinio dydis;
-trkij sili iilginiai parametrai;
- Papildomieji simboliai (2.9 lent.).





42
2.9 lentel. Suvirintj jungi slyginio ymjimo papildomieji simboliai
Papildomasis simbolis Simbolio paaikinimas Papildomojo simbolio vieta

Sulyginta sil


Paalintos sils ulajos ir
nelygumai; tolygus perjimas
nuo sils pagrindin metal


Montain sil


Trkioji sil arba linijinis
sils tak idstymas


Tas pats, tik achmatinis
idstymas


Udaro kontro sil


Atviro kontro sil


Sandrins jungtys ymimos raide C; kampins ; tjins T; uleistins H; jei jungties forma
nereglamentuota GOSTu O (ypatinga).
Skaiiai alia raidi, pavyzdiui C25, T4, nurodo jungties eils numer pagal GOST (sujungimo bd,
taip pat jungties paruoim ir matmenis).
Lankinis suvirinimas ymimas raide , dujinis , elektrolakinis , inertinse dujose ,
ultragarsinis , trintimi T, altasis , difuzinis , kontaktinis K, elektronpluotis , lazerinis
, sprogimu , plazminis , CO
2
aplinkoje .
Raids prie suvirinimo bdo ymen nurodo, kad suvirinimas: P rankinis, A automatinis, pusiau
automatinis.
2.10 lentel. Suvirintj jungi (sili) tipai ir j slyginis ymjimas
GOST Suvirinimo bdas Jungties tipas
Suvirinam
detali stori
intervalai, mm
Slyginis sili
ymjimas
5264-80 Rankinis lankinis
Sandrinis
Tjinis
Uleistinis
Kampinis
1100
2100
260
150
C1 C25
T1 T11
H1 H3
1 10
8713-79
Automatinis ir pusiau
automatinis po fliusu
Sandrinis
Tjinis
Uleistinis
Kampinis
1,5160
360
140
1,540
1 34
1 13
1 6
1 10
14771-76 Apsauginse dujose
Sandrinis
Tjinis
Uleistinis
Kampinis
0,5120
0,8100
0,860
0,5100
1 28
1 10
1 6
1 10
15164-78 Elektrolakinis
Sandrinis
Tjinis
16800
16500
1 3
1 3
43
14776-79 Virintinis kniedinis Uleistinis 0,522 1 6
15878-79 Kontaktinis
Sandrinis
Uleistinis
-
0,36
1 4
1 8

Sili ymjimo supaprastinimai:
- Jei brinyje nurodytos sils virinamos pagal vien ir t pat standart, tai jis nurodomas tik brinio
techniniuose reikalavimuose;
- Jei brinyje yra vienod sili, visas ymuo raomas tik ant vienos sils inaos linijos, kitos sils
ymimos vienodu numeriu.
2.11 lentel. Slyginio virintini sili ymjimo pavyzdiai
Sils apibdinimas ymjimo pavyzdys
Dvipus nusklembtomis briaunomis sandrin
jungtis, suvirinta lankiniu rankiniu bdu
montuojant. Priekinis sils pavirius sulygintas


Uleistinis sujungimas be briaun nuosklembos,
vienpus sil virinta pusiau automatiniu
elektrolankiniu apsauginse dujose lydiu
elektrodu. Atviro kontro kampin sil, kurios
statinis 5 mm.

Supaprastintas vienod sili ymjimas, jei
viena i j normaliai paymta

Tas pats, jei visos sils brinyje vienodos.


3. tempi koncentracija
3.1. Bendrosios inios. tempi koncentracija prie koncentratoriaus
Suvirintuose jungtyse tempiai pasiskirsto nevienodai. tempiai koncentruojasi prie koncentratori.
Apvelgsime tempi pasiskirstym tamprij deformacij ribose a ploio juostoje, turinioje d
skersmens kiaurym (4.1, a pav.).
Normaliniai tempiai skersiniame pjvyje A-A nustatomi pagal formul:
=
2

+ +
4
4
2
2
16
3
4
2
y
d
y
d
, (3.1)
kai y = d/2, = 3, tai teorinis tempi koncentracijos koeficientas K
T
= / = 3. Kai y = 2d, =
1,04, tai K
T
artja prie vieneto. Jei kiaurym yra elipss formos (3.1, b pav.), tai teorinis tempi
koncentracijos koeficientas tamprij deformacij ribose bus:
K
T
=1+2b/c, (3.2)
Kai c 0, tai K
T
. i formuluot nra tiksli todl, kad maos deformacijos reikms, atsiradusios dl
iorini jg, daro tak kiauryms formai ir skaiiavimo formul tampa nebetiksli.
Statikai apkrautoms konstrukcijoms, pagamintoms i plastik metal, minti vietiniai tempimai
koncentracijos srityje nepavojingi. Plastik metal tempimo diagrama danai schematizuojama ji keiia
dviem tiesmis: pasvirusia, ireikiania tempim priklausomyb nuo tampriosios deformacijos ir
horizontalia nuo plastins deformacijos. Horizontali ties parodo, kad, kai
T
, metalas plastikai
deformuojasi, nedidinant prie bandomojo elemento pridt apkrov (3.1, d pav.).
44

3.1 pav. tempi koncentracija: a juostoje su apvalia kiauryme; b juostoje su elipss formos
kiauryme; c pasiskirstymas tampriosios deformacijos srityje; d tempimo diagrama;
pasiskirstymas plastins deformacijos srityje.
3.1, c pav. pateiktas tempi pasiskirstymas prie nedidels kiauryms pjvyje A A. Tarkim, kad prie
kiauryms tempiai pasiek
T
reikm. Tai atitinka deformacij
T
. Padidinus apkrov, deformacija
padidjo, taiau tempiai srityje kur >
T
lieka lygs
T
. Epira prads keisti savo form ir isilygins,
gaudama staiakampio form (3.1, e pav.).
Reikia atminti, jog tempi koncentracija ymiai maina stiprum esant kintamoms apkrovoms, o taip
pat ir esant statinms apkrovoms, kai metalo plastikumas ribotas.
3.2 tempi koncentracija lydomojo suvirinimo jungtyse
tempi koncentracija suvirintose konstrukcijose atsiranda dl daugelio prieasi.
Technologiniai sils defektai poros, lako intarpai ir ypa plyiai, nesulydymai, bei nevirinimai.
Apkrovus prie i defekt jg linijos isikreivina ir todl atsiranda tempi koncentracija. tempi
koncentracijos koeficientai prie nurodyt defekt yra dideli, taiau esant nedideliam j kiekiui ir dydiams,
konstrukcijos stiprumas yra patenkinamas. Virintini sandrini sili tempi koncentracijos koeficientas
gali bti sumaintas iki minimumo.
Neracionali sils forma. Nustatyta, jog sils forma turi didel tak vidini jg pasiskirstymui joje.
Tai patvirtinta bandymais su metalinmis ir skaidrios mediagos detalmis.
Neracionali jungties konstrukcija. Neracionalios jungties konstrukcijos pavyzdiai bus inagrinti vliau.
3.3. tempi pasiskirstymas sandrinse jungtyse
Su apdirbtais lygiais sili paviriais sandrinse jungtyse, neturiniomis vidini defekt (nevirinim,
plyi, lako intarp, por, r. LST EN ISO 6520 1:1998), tempiai nuo iilgins jgos skerspjvyje
pasiskirsto tolygiai ir apskaiiuojami pagal formul:
= P/ls, (3.3)

3.2 pav. tempi pasiskirstymas sandrinje silje
45
Kai sils pavirius turi 3.2, a pav. pavaizduot form, tai tempiai skerspjvyje pasiskirsto netolygiai.
3.2, b pav. pavaizduotas tempi pasiskirstymas sandrinje jungtyje, kai 2v = 13 mm ir s = 3 mm (3.2, a
pav.). Perjime i pagrindinio metalo sil gaunama tempi koncentracija. Vidutiniai tempiai sils ayje
yra iek tiek maesni nei pagrindiniame metale. tempim koncentracija gali susidaryti aknyje, jei sil bus
nevisikai virinta. Antras tempi koncentracijos altinis gali bti jungties element persislinkimas vienas
kito atvilgiu (3.3, a, b pav.), taip pat dl vietini deformacij, atsiradusi dl netolygaus sils susitraukimo.

3.3 pav. Sandrins jungties element persislinkimas (a) ir jungties briaun ilinkimas (b)
Koncentratori taka stiprumui nevertinama esant statinms apkrovoms, bet yra labai svarbi veikiant
dinaminms apkrovoms. tempi koncentracija, atsiradusi dl sils formos, veikia sils metalo perjimo
pagrindin metal srityje, ir priklauso nuo sils storio ir to perjimo spindulio. Koncentracija staigiai iauga
sumajus perjimo spinduliui iki milimetro dali. tempi koncentracija atsiradusi prie por turi erdvin
charakter. Teoriniai skaiiavimai rodo, kad tempi koncentracijos koeficientas prie sferini por, lyginant su
to paties skersmens cilindrine tutuma ir tuo paiu atstumu nuo paviriaus, yra 1,5 karto maesnis.
Bet kokiu suvirinimo bdu-lankiniu, kontaktiniu, elektronpluoiu virintos sandrins sils yra
geriausios tempim koncentracijos atvilgiu. Kai gerai atliktas technologinis suvirinimo procesas, nra por,
nevirinimo, nemetalini intarp, briaun persislinkimo, kai liekamosios suvirinimo deformacijos minimalios,
kai racionali sili forma ir tolygus j perjimas pagrindin metal, tai galutin tempim koncentracijos
koeficiento reikm gali bti artima vienetui. Esant kitiems sujungimo bdams, tokio rezultato pasiekti
praktikai yra nemanoma.
3.4. tempi pasiskirstymas galinse silse
tempi pasiskirstymas galinse silse yra tiriamas teorikai remiantis tamprumo ir plastikumo
teorijomis ir eksperimentikai bandymuose naudojant poliarizuot vies, lakuotus pavirius, tenzodaviklius.
Labiausiai naudojamas skaitmeninis modeliavimo bdas, kuriuo galima gauti vis informacij apie tempto -
deformuoto sils metalo bsen ir rezultatai, skirtingai nuo kit bd, labiausiai sutampa su eksperimentiniais.
is skaiiavimas ir bandymai patvirtino, kad galinse silse gaunama didel tempi koncentracija, kuriai
didel tak daro sils skerspjvio konfiguracija: virinimo gylis, sils geometrin forma. tempim
koncentracija maja didinant virinimo gyl ir padarant perjim i sils pagrindin metal tolygiu.
Bandymais rodyta, jog didjant apkrovai, deformacija isilygina ir maja tempim koncentracija.

3.4 pav. tempi pasiskirstymas jungtyse su antdklais i abiej pusi
46
tempi pasiskirstymas jungtyse suvirintose galinmis silmis pavaizduotas 3.4 paveiksle. Didiausias
tempi koncentracijos koeficientas = 2 yra A-A pjvyje (3.4, b pav.).
Uleistinse jungtyse suvirintose dviem galinmis silmis apkrova pasiskirto tolygiai tarp j tik tuo
atveju, jei elementai yra vienodo storio. Galinse silse tempi koncentracija susidaro ir tjiniuose
sujungimuose. Prie standumo sieneli, privirint prie tempiamo elemento (3.5, a pav.), atsiranda tempim
koncentracija
x
visame skerspjvyje A-A. i tempim epira pateikta 3.5, b pav. tempim
koncentracijos koeficientas tjinio sujungimo silje priklauso nuo jos formos ir sujungimo tipo.

3.5 pav. tempim koncentracija tjinje suvirintoje jungtyje

3.5. tempi pasiskirstymas uleistinse jungtyse su oninmis silmis
Uleistinse jungtyse su oninmis silmis tempim koncentracija susidaro silse ir pagrindiniame
metale tarp sili.
Apvelgsim dviej juost jungt silmis, kuri statinis K, ilgis l (3.6 pav.). Dl nedidelio juost ploio
priimsime, kad tempimai j plotyje pasiskirsto tolygiai. Tempimo jgos veikiami pagrindiniai elementai
itempiami ir pasislenka vienas kito atvilgiu. Staiakampis sils elementas 1-1-2-2 deformuojasi 1-1-
2-2 (3.6, a pav.). Didiausia onini sili deformacija gaunama galiniuose takuose, maiausia sils
viduryje. Dl to tangentiniai tempiai silje pasiskirsto netolygiai. Jungi, kuri sujungiam detali
skerspjvio plotai yra vienodi (A
1
=A
2
=A) (3.6, b pav.),

3.6 pav. tempi pasiskirstymas jungyje su ilgomis oninmis silmis, tvirtinaniomis siaur juost: a
bendras vaizdas; b pasiskirstymas iilgai sils, kai A
1
= A
2
; c pasiskirstymas iilgai sils, kai
A
1
< << < A
2
tempiai sils take nustatomi taip:

x
=
( ) | |
l Ksh
x l ch x ch P


4
+
, (3.4)
47
ia = EA G/ 4 ; G lyties modulis; E tamprumo modulis; l sils ilgis.
Didiausia
x
reikm bus takuose x = 0 ir x = l:

maks
=
( )
l Ksh
l ch P


4
1+

K
l Pcth


4
, (3.5)
Lygiareikmio stiprumo jungtims (2[]Kl = []
temp
A) su slyga, kad [] = 0,6[]
temp
, ir = 0,7 taip pat
atsivelgiant, kad cth
0
l = 1, tempi koncentracijos teorinis koeficientas plieno (E = 2 10
5
MPa, G = 8 10
4

MPa) oninje silje bus:
K
T
=
0

maks
= 0,58
K
l
7 , 0
, (3.6)
ia
0
=
K l
P
2
.
Jei A
1
< A
2
, tai didesn
x
reikm bus i to elemento puss, kurio skerspjvis maesnis. Su slyga, jog
visos deformacijos bus tampriosios, tuomet
x
pasiskirstymo epira bus tokia kaip 3.6, c paveiksle.

3.7 pav.
x
tempi pasiskirstymas plaiame uleistins jungties antdkle, privirinus j trumpomis
oninmis silmis
Normalini tempi pasiskirstymas tarp onini sili uleistinje jungtyje su antdklais (3.7 pav.).
Tarkime, kad onins sils yra gana trumpos ir
x
tempiai j ilgyje pasiskirst vienodai. tempim
koncentracija didelio ploio lakt metale, atsiranda dl onini sili. Jg linijos tempiamuose laktuose
sutankja onini sili srityje, o vidurin lakt dalis tarp sili maiausiai tempta. Jie maksimals
antdklo pakraiuose ir minimals viduryje. Iilgai aies x atstumu y nuo antdklo aies tempimai
x
bus:

x
= 2,3
0
chvy/shva, (3.7)
ia a pus antdklo ploio; l pus antdklo ilgio; v = 2/3l;
0
vidutiniai tangentiniai tempiai
oninse silse;
0
=
vid
as/Kl; s - antdklo storis;
vid
- vidutiniai tempiai sujungiamuose elementuose; l -
sils ilgis.
Maksimali tempi
maks
epira pateikta 3.7 pav., kurie apskaiiuojami pagal (3.8):

maks
= 2,3
0
cth2,3
l
a
, (3.8)
Kai K = s, tempi koncentracijos teorinis koeficientas tokio tipo sujungimui:
K
T
=
l
l
a
acth 3 , 2 3 , 3
, (3.9)
Keiiantis santykio a/l reikmms, keisis ir koncentracijos koeficiento reikm:
a/l0,1 0,5 1,0 2,0
K
T
1,45 2,01 3,37 6,61
I pateikt duomen matyti, kad ymiai padidinus lakto plot lyginant su onini sili ilgiu,
normalini tempi koncentracijos koeficientas lakte padidja. Uleistinse jungtyse su oninmis silmis
48
visuomet susidaro tempim koncentracija. Kai onins sils ilgos, o tarpas tarp j maas, didiausia
koncentracija susidaro sili galuose (
x
tangentini tempi koncentracija). Kai sils yra trumpos, o
atstumas tarp j gana didelis, koncentracija susidaro pagrindiniame metale tarp sili (
x
normalini tempi
koncentracija). Suvirint konstrukcij jungtyse susidaro abiej tip didesns ar maesns koncentracijos.
3.6. tempi pasiskirstymas kombinuotose jungtyse su oninmis ir galinmis silmis
tempi pasiskirstymas jungtyse su antdklais yra netolygus. Jungtyse, kur sandrins sils
sustiprinamos antdklu i vienos puss, susidaro ekscentricitetas ir atsiranda lenkimo momentas. Tokiose
jungtyse tempiai ne tik nesumaja, bet, lyginant su jungtimis be antdkl, enkliai padidja. Jungtyse be
sandrini sili antdklai taip pat didina tempim koncentracij. 3.8, a pav. pateikti eksperimentini
bandym tempi pasiskirstymas skirtingose jungties pjviuose (A-A, B-B, C-C), kai antdklai privirinti tik
i vienos puss oninmis silmis. Takuose, esaniuose netoli onini sili, susidaro tempi
koncentracija; takuose, esaniuose toli nuo sili prie elemento aies, tempimai yra mai. Zonos, esanios
toliau nuo antdkl, tempim epira skerspjvyje isilygina ir elementas apkraunamas tolygiau.
tempi pasiskirstymo netolygumas antdkl su oninmis silmis skerspjvyje ymiai sumaja,
uvirinus galines siles. 3.8, b pav. parodytas tempi pasiskirstymas tokiame sujungime E-E, F-F, G-G
pjviuose.

3.8 pav. tempi pasiskirstymas jungtyje su antdklais be sandrini sili: a tempi
pasiskirstymas tarp onini sili; b pasiskirstymas jungtyje su galinmis ir oninmis silmis

3.7. tempi pasiskirstymas kontaktiniu siliniu bdu suvirintoje uleistinje jungtyje
tempi pasiskirstymo netolygumas kontaktiniu siliniu bdu suvirintoje uleistinje jungtyje priklauso
nuo keleto prieasi.
1. Tempiant tempiai sils srityje iilgai detals pasiskirsto netolygiai. tempim koncentracijos
koeficientas tempiant, kaip taisykl, yra nedidelis ir tik neymiai virija vienet.
2. Tempiant jungt, detal ilinksta (3.9, a, b pav.) ir padidina tempius, taiau paprastai ie tempiai
skaiiavimuose nevertinami.

3.9 pav. tempi pasiskirstymas kontaktiniu siliniu bdu suvirintoje uleistinje jungtyje
49
Virijus takumo rib, tempiai iek tiek isilygina ir koncentracijos koeficientas sumaja.
3.8. tempi pasiskirstymas kontaktiniu takiniu bdu suvirintose jungtyse
Takinse jungtyse susidaro tempi koncentracija, kuri priklauso nuo daugelio veiksni. Dl jg linij
sutankjimo aplink tak pagrindiniame metale susidaro tempi koncentracija (3.9, a pav.). Sutankjimo
intensyvumas apsprendia koncentracijos dyd. Koncentracija didja didjant t/d santykiui (t ingsnis tarp
tak statmenai jgos veikimo krypiai; d tako skersmuo). Skaiiavimais nustatyta, kad tempi
koncentracijos koeficientas yra (0,62t/d) <
0
< t/d ribose ir gali bti apytiksliai apskaiiuotas pagal formul:
K
T
= 0,38+0,62
d
t
, (3.10)
3.10, b pav. parodyta pasiskirstymo epira iilginiame jungties pjvyje. Didiausia tempim reikm
pasiekiama pjvyje 0 0.


3.10 pav. tempi pasiskirstymas takinje jungtyje
tempiai atskiruose jungties takuose, idstytuose iilgai elemento ir dirbaniuose tamprumo ribose, yra
ne vienodi. Jei sujungiam element skerspjviai vienodi, ingsnis tarp tak iilgine kryptimi t, o
elemento plotis arba ingsnis tarp tak skersai elemento 3d, tuomet tempi pasiskirstymas tarp tak
iilgine kryptimi bus toks, kaip 4.1 lentelje. Kratiniai takai yra apkrauti ymiai daugiau nei esantys
viduryje. Didinant tak skaii iilgai elemento, i disproporcija dar labiau didja. Tai pasireikia dirbant tik
tamprumo ribose. Virijus takumo rib, tempiai takuose isilygina.
3.1 lentel. tempi pasiskirstymas tarp tak iilginje eilje
Tak skaiius iilginje eilje
Tak numeriai
3 4 5
1
2
3
4
5
0,444P
0,112P
0,444P
-
-
0,436P
0,064P
0,064P
0,436P
-
0,435P
0,058P
0,014P
0,058P
0,435P

Suvirinimo takui tenkantys vietiniai tempiai yra kelis kartus didesni u skaiiuojamuosius. Tuo yra
paaikinamas emas tak atsparumas kintamoms apkrovoms.
Kai statins apkrovos virija tamprij deformacij rib, tempi koncentracija ymiai sumaja ir
ardanij jg dydis, gautas bandymo metu, maai skiriasi nuo apskaiiuoto.
50

3.11 pav. Jgos sraut bei ir tempim pasiskirstymas koncentratoriaus srityje: a galinje silje;
b sandrinje silje; c oninse silse; d tempiamo elemento skerspjvio pasikeitimo vietoje
tempim pasiskirstymas koncentratoriaus zonoje atitinka hidrodinamini sraut pasiskirstym. 3.11, a
pav. parodyti tokie srautai, susidar galinje silje; 3.11, b pav. sandrinje silje; 3.11, c oninje
silje; 3.11, d tempiamo elemento ploio pasikeitimo vietoje. Utuuoti plotai atitinka normalinius ir
tangentinius tempimus epirose.
3.9. em temperatr taka suvirintosioms jungtims
Mainant temperatr, daugelio metal stiprumo, takumo ribos bei kietumas didja ir, atrodyt, jog i
savybi pasikeitim galima inaudoti didinant leistin tempim reikm ir lengvinant konstrukcij. Beveik
visose detalse ir konstrukcijose susidaro tempim koncentracija, o mainant temperatr, spariai auga
daugelio metal jautrumas pjovoms. Metalo savybi pasikeitimo pobdis krintant temperatrai priklauso
nuo daugelio veiksni: kristalins gardels tipo, chemins sudties, grdo dydio, terminio apdorojimo. ie
veiksniai priklausomai nuo apkrovimo slyg ir tempim bvio veikia skirtingai. Metalai ir lydiniai, kuri
takumo riba lyginant su stiprumo riba emjant temperatrai padidja neymiai, priskiriami aliui
atspariems. J plastikumas ir smginis tsumas emjant temperatrai beveik nesikeiia. Metalai ir lydiniai,
kuri takumo riba lyginant su stiprumo riba emjant temperatrai didja daugiau, o plastikumas enkliai
sumaja, priskiriami aliui neatspariems.
Smginio tsumo bandymai leidia nustatyti altojo trapumo rib, t. y. temperatr, emiau kurios
smginis tsumas labai sumaja. is reikinys ypa bdingas prastesns kokybs plienui, kuris altyje
pasidaro trapus ir todl netinkamas darbui emesnje temperatroje. Tsiai suirusios mediagos pavirius yra
matinis, pluotinis su duobutmis. Temperatra T
v
, emiau kurios pradeda mati smginis tsumas ir lyje
pradeda atsirasti trapiojo irimo frakcija, vadinama virutine altojo trapumo riba. emjant temperatrai,
trapiojo irimo dalis lyje didja. Trapiai suirusios mediagos pavirius yra blizgantis, kristalinis. Praktine
altojo trapumo riba danai laikoma temperatra T
50
, kuriai esant tsiojo ir trapiojo suirimo dalys lyje
lygios, t. y. po 50 . vairaus anglingumo plien smginio tsumo reikms skirtingos: gausjant anglies,
maja smginio tsumo reikms ir didja altojo trapumo riba.
Auktas main detali, suvirint jungi ir suvirint konstrukcijos element darbingumas emose
temperatrose priklauso nuo j sugebjimo prieintis trapaus pobdio suardymui.
3.12 pav. pateikti lio pluotinio paviriaus procentinio dydio B, suardymo darbo KC, takumo ribos

T
, vidutini ardanij tempi pasikeitimas priklausomai nuo temperatros.
51

3.12 pav. Ardaniojo darbo KC, takumo ribos
T
ir vidutini ardani tempi
vid. t.
pasikeitimai
priklausomai nuo bandymo temperatros
Metal atsparumas aliui priklauso nuo metalo chemins sudties ir suvirinimo terminio ciklo.
Terminis apdorojimas paalina mediagos nevienalytikum, atsiradus dl vietinio ugrdinimo suvirinimo
metu. Kartais utenka panaudoti tik aukt atleidim.
Neigiam tak trapumo padidjimui turi tempi koncentracija, nevirinimas daugiasluoksns sils
aknyje, onini sili galuose, perjimo vietoje nuo sils pagrindin metal, o taip pat trump iilgini
sili suartjimo vietose, kur dl skersinio susitraukimo atsiranda plastini deformacij koncentracija.
Terminis poveikis priesils srityje, kur T = 200300 C, plastins deformacijos metu daro metal
trapesniu ir is reikinys vadinamas dinaminiu sendinimu. Btent iose vietose gaunamas trapus suirimas,
esant emoms eksploatacijos temperatroms. Metalui senstant maja jo atsparumas smgiams ir plastins
savybs.
Sendinimo metu sumaja metalo smginis tsumas ir plastikumas. Sandrini ir tjini sili
nevisikas virinimas, o taip pat netolygus perjimas nuo sils paviriaus ant pagrindinio metalo daro labai
didel neigiam tak trapiam jungties suardymui. is neigiamas poveikis ypa pasireikia sils virinimo
pradioje ir pabaigoje, vietose kur yra por ir lako intarp sankaup ir kit defekt. Kad nebt sumaintas
jungties smginis tsumas ir tuo paiu atsparumas aliui, reikia teisingai parinkti vedamosios ilumos kiek
suvirinimo metu. Labai naudinga atsparumo aliui bandymus atlikti ne tik su bandiniais, bet ir su
projektuojamojo objekto mazgais.

3.13 pav. Suvirint konstrukcijos mazg irimo pavyzdiai
3.13 pav. pateikti trapaus irimo pavyzdiai: tjiniame profilyje (a), krymins jungtis (b), onini sili
srityje (c), suvirinant strypus iilginmis silmis (d), privirinant briaun prie kevalo (e), tarp arti viena kitos
esani lygiagrei sili (f), staigi perjim vietose (g), kampinse silse (h, i), sandrini sili
nevirinimo vietose (j), keli sili susitelkimo vietoje (k, l).
52
Jei konstrukcijoje nra staigi perjim, nevirinimo, sili susikirtimo, taip pat atliekama neardomoji
kontrol, tuomet sudaromos slygos padidinti atsparum trapiam suardymui tiek normaliose, tiek ir emose
temperatrose.
3.10. Aukt temperatr taka suvirintj jungi savybms
Konstrukcij atsparum kaitrai charakterizuoja trys rodikliai: trumpalaikis stiprumas esant auktai
temperatrai, valknumas ir ilgalaikis stiprumas esant auktai temperatrai.
Trumpalaikis stiprumas nustatomas analogikai kaip ir stiprumas kambario temperatroje, tik
bandinys tempiamas termostate, kuris palaiko duot temperatr. Kuo auktesn temperatra, tuo labiau
maja metalo tamprumo modulis, stiprumo bei takumo ribos, kietumas ir didja plastikumas.
Labai ilgai apkrautos mediagos gali ltai, taiau nenutrkstamai plastikai deformuotis, nors tempimai
yra maesni u tuos, kurie sukelia liekamsias deformacijas atliekant prastinius tempimo bandymus.
Mediagos geba ltai ir nenutrkstamai deformuotis nuo ilgalaiks apkrovos vadinamas valknumu, o
savaiminis ltas tempim majimas bei isilyginimas vadinamas tempim relaksacija.
Konstrukcijoms, dirbanioms auktose temperatrose, leistinieji tempimai nustatomi vertinant plastines
deformacijas, atsiradusias dl valknumo. Pagal tipin valknumo kreiv pat proces galime skirsti tris
stadijas: pirma nenusistovjusio valknumo stadija, kai plastini deformacij greitis maja; antra
nusistovjusio valknumo stadija, deformacijos greitis nedidelis,taiau pastovus; treia valknumas
progresyviai didja ir vyksta galutinis suirimas.
Pagrindinis dydis, charakterizuojantis pasiprieinim plastikai deformuotis nuo pastovios apkrovos,
vadinamas valknumo riba. Valknumo riba tai pastovus tempimas, kuriam susidarius esamoje
temperatroje per tam tikr laik atsiranda tam tikras pailgjimas. Valknumo ribos uraymo pavyzdys
600
900 / 1 , 0
rodo, kad tempis per 900 valand esant 600C temperatrai, sukelia 0,1 dydio santykin
deformacij. Yra ir kiti panas valknumo ribos uraymo bdai.
Ilgalaikis stiprumas randamas tokiu pat bdu, kaip ir valknumas, iekomas tik tempis, kuris esant
pastoviai temperatrai per tam tikr laik mediag suardo ir is tempis vadinamas ilgalaikio stiprumo riba.
Iigalaikio stiprumo uraymo pavyzdys
900
1000
rodo, kad tempiamas gaminys 900C temperatroje suirs per
1000 valand.
Suvirintj jungi savybs gali skirtis nuo pagrindinio metalo savybi tempi valknumo
koncentracija, kurios metu gaunamas vietinis metalo plastikumo ieikvojimas, o esant ilgalaikei apkrovai
gaunamas suardymas kartais net minktame priesils tarpsluoksnyje. Kartais suirimai iuose sluoksniuose
yra miraus charakterio - trans- ir tarpkristalinis. Siauruose minktuose sluoksniuose danai net nesusilpnja.
Plai sluoksni plastikumas nesumaja, ir neretai stiprumas ilieka artimas pagrindinio metalo stiprumui.
Suvirintuose jungtyse susidar minkti tarpsluoksniai auktose temperatrose per ilg laik gali trapiai
suirti. Kartais irimas tokiose tarpsluoksniuose vyksta per kristalus arba tarp j. Plon minkt tarpsluoksni
stiprumas danai nesumaja. Suvirintose jungtyse auktose temperatrose gaunama ne tik tempim
koncentracija, bet ir deformacijos koncentracija, kurios netolygumas dl valknumo dar labiau padidja.
Suvirintosiose jungtyse susidaro vietos su nevienodomis metalo savybmis, gaunamas grdeli
dispersinis sustiprinimas ir tuo paiu metu grdeli sieneli susilpninimas.
Termikai apdorot plien ilgalaikis stiprumas gali bti nedidelis, dl terminio poveikio srityje
suminktint zon susidarymo.
Esant grietai suvirint jungi neardomajai kokybs kontrolei ir reikalui esant panaudojus terminio
apdorojim atvejais kontrolei, leistinieji tempiai suvirintoms jungtims vertinami pagal pagrindinio metalo
stiprum, padauginus j i koeficiento , kuris parenkamas priklausomai nuo plieno marks ir technologinio
proceso. Angliniams ir maai legiruotiems plienams, suvirintiems lankiniu automatiniu suvirinimu po fliusu,
elektrolakiniu, kontaktiniu, CO
2
aplinkoje = 0,851,0; suvirinus visais kitais bdais = 0,751,0.
Skaiiuojant suvirint jungi, dirbani auktesnse temperatrose, stiprum, leistinieji tempimai
nustatomi pagal ias tris lygybes:
[]
t
=
1
n
B

; []
t
=
2
n
T

; []
t
=
3
. lg
n
stip i

,
ia
B
- stiprumo riba, esant normaliai temperatrai;
T
- takumo riba esant normaliai temperatrai;

ilg.stip
- ilgalaikio stiprumo riba; n
1
= 2,54,0; n
2
= 1,52,0; n
3
= 1,53,0 - atsargos koeficientai,
priklausantys nuo daugelio parametr, katil detalms ir vamzdynams.
53
I pateikt trij santyki paimamas vienas, kurio reikm maiausia.

4. Suvirintj jungi patvarumas nuovargiui
4.1. Pagrindinio metalo ciklinis patvarumas

Konstrukcijose daugeliu atvej susidaro kintamo dydio tempiai. Gali keistis paios apkrovos dydis bei
kryptis. Danai ie tempiai keiiasi ciklikai ir juos galima ireikti sinusoids tipo kreive (4.1 pav.).

4.1 pav. Ciklins tempi kaitos sinusoid

ie tempiai isidst tarp ribini tempi
maks.
ir
min.,
nulinio lygio atvilgiu gali bti nesimetriki. Juos
galima apibdinti ciklo charakteristika r =
min.
/
maks.
, tempi amplitude
a
= (
maks.

min.
)/2, ciklo vidutiniu
tempiu = (
maks.
+
min.
)/2.
Jgos tarp metalo grd pasiskirsto netolygiai. Kintamo apkrovimo veikiamos mediagos makrotriuose
gali susidaryti ekstremals tempiai, suirti tarpatominiai ryiai. Pamau kaupiasi paeidimai, atsiranda
mikroplyiai, kurie laipsnikai pleiasi. Nepaeistos skerspjvio dalies plotas maja tol, kol nepajgia
atlaikyti apkrovos, ir konstrukcija staiga lta, suyra. Sakoma, pasireik nuovargis. Konstrukcija staiga
suiro, nors tempiai pirminiuose elementuose buvo maesni u takumo rib. iuo atveju i statini stiprumo
bandym negalima sprsti apie mediagos patvarum nuovargiui. Nuovargio lio schema pateikta 4.1 pav.
Nuovargi l nesunku painti pagal palaipsnio irimo srit: ia lio pavirius lygus, iek tiek blizgantis,
nes kintant tempiams pirminio lio paviriai trinasi, ir jame esti ryks palaipsniui plintanio lio rvs.
Galutinio lio sritis makro trapaus suirimo poymius.






4.2 pav. Nuovargio lio schema (1 idinys, 2 palaipsnio irimo sritis,
3 galutinio staigaus irimo sritis)


Bandant nustatoma kiek cikl bandinys ilaiko nesuirdamas. Keiiant bandini apkrovas, gaunama
priklausomyb tarp tempi dydio
maks.
ir ilaikyt cikl skaiiaus N. Gautos nuovargio kreivs vaizduojamos
paprastose arba logaritminse koordinatse (4.3 pav.). Plieno nuovargio riba
r
atitinka didiausi temp,
kuriam esant bandinys ilaiko neribot cikl skaii. Kai ciklas simetrinis, nuovargio riba ymima
-1
, o kai
pulsuojantis
0
. Bandant plieninius bandinius, nuovargio riba daniausiai nustatoma N = 10
6
.
Jei bandinys apkraunamas maesniu cikl skaiiumi, tai ardanij tempim reikm vadinama riboto
patvarumo riba, kuri nustatoma santykiu:

rib.
=
r
m
N
6
10
, (4.1)
ia N cikl skaiius;
r
patvarumo riba, esant r ciklo charakteristikai; m koeficientas, kuris
priklauso nuo mediagos fizikini savybi ir nustatomas pagal nuovargio kreivs pasvirimo kamp (4.3, b
pav.). Apytiksliai m = 12/K
e
, ia K
e
efektyvus tempi koncentracijos koeficientas.
54

4.3 pav. Plieno patvarumo nuovargiui kreivs (a paprastose koordinatse, b logaritminse
koordinatse)
Patvarumas nuovargiui priklauso nuo apkrov cikl skaiiaus, tempi kitimo amplituds, bandini
formos ir matmen, mediagos, paviriaus apdirbimo glotnumo, apkrovos tipo (lenkimo, sukimas ir kt.),
aplinkos, kurioje vyksta bandymas (oras, vanduo ir kt.).
4.3, b pav. pateiktos mediagos patvarumo nuovargiui kreivs, priklausanios nuo apkrov cikl
skaiiaus. Cikl skaiius atidtas abscisi ayje, o ardanij tempim reikms ordinai ayje.
Bandymais rodyta, kad priklausomyb = f(N) iose koordinatse gali bti ireikta dviem tiesm:
pasvirusia ir horizontalia. Horizontali ties atitinka patvarumo ribos reikm.
4.2. Ciklo charakteristikos r taka patvarumui
Patvarumo riba labiausiai priklauso nuo ciklo charakteristikos. Ciklas tai vis tempim reikmi
visuma vieno apkrovos periodo laikotarpyje. Patvarumo ribos priklausomybs nuo ciklo charakteristikos
analizei sudaroma patvarumo diagrama (pagal Smito metodik). Remiantis bandymu nustatyta patvarumo
riba simetriniam ciklui
-1
, pagal diagram galima labai paprastai nustatyti patvarumo ribas bet kokiam
ciklui
r
(4.4 pav.). i diagrama yra sudaryta remiantis bandymais.
Diagrama gali bti naudojama iki tol, kol
r
pasieks
T
reikm. Abscisi ayje atidedami vidutiniai
ciklo tempimai
m
= (
maks.
+
min
)/2, ordinai ayje tempimai
maks.
ir
min
. 45 kampu abscisi aies
atvilgiu pravedama ties. Amplitud

=
maks.

min
atidedama simetrikai tos tiess atvilgiu.

4.4 pav. Stiprumo ir nuovargio diagrama
maks.
,
min
ir
m
koordinatse
Tiess susikerta take K, kuris charakterizuoja be galo maos amplituds cikl. Priimame, kad is takas
atitinka stiprumo rib
B
. Atkarpa OA ireikia patvarumo ribos reikm, kai yra simetrinis ciklas. Tuo metu

m
= 0.
55
Daniausiai naudojama ta diagramos dalis, kur tempimai nevirija takumo ribos
T
. Per tak D, kurio
koordinats
T
, pravedama ties iki susikirtimo su AK take N. is takas nuleidiamas ant tiess AK,
gauname tak M. Kreiv ANDMA ireikia schematizuot nuovargio diagram tamprij deformacij
ribose. Atkarpa BC ireikia patvarumo ribos reikm esant pulsuojaniam ciklui
0
; atkarpa OB =
0
/2.
I tako O bet kokiu kampu abscisi aies atvilgiu praveskime ties iki susikirtimo take P su linija
AK. Tuomet:
tg =
m

max
=
min max
max
2


+
=
|
|

\
|
+
max
min
1
2

=
r + 1
2
, (4.2)
Pagal i formul duotam ciklui r nustatomas tg. Pagal tako P padt randame didiausius, duotam
apkrov ciklui, tempimus, t.y. patvarumo rib.
Main gamyboje suvirint jungi patvarumo riba esant ciklui r kartais nustatoma kitu bdu.
Eksperimentiniu bdu naudojant standartinius bandinius nustatoma patvarumo riba
1
ciklui r = 1.
Nustatoma suvirintos jungties patvarumo riba
-1suv.
, esant tam paiam ciklui. Randamas santykis =
1
/

1suv
. Pertvarkoma Smito diagrama masteliu ir pagal j, naudojantis 4.2 formule, nustatoma patvarumo riba
bet kokiam ciklui r.
4.4 pav. pateikta visa tempimo ir gniudymo srities
maks.
ir
min
priklausomyb nuo vidutini tempim

m
. Didjant vidutiniams gniudymo tempimams, ardanij tempim amplitud didja ir gniudymo
tempiai pasiekia gniudymo takumo rib
T
gn
.

4.5 pav. Nuovargio diagrama tempimo ir gniudymo srityje

Maaanglio plieno standartini lygi bandini, bandyt simetrinio ciklo apkrovomis, patvarumo ir
takumo rib santykis lygus
-1
/
T
0,60,7. Maai legiruotiems konstrukciniams plienams is santykis yra
maesnis nei maaangliams plienams.
Auktesnse temperatrose plieno patvarumo riba maja. Agresyvioje aplinkoje patvarumo riba maja
dar labiau. Esant kintamoms apkrovoms konstrukcijos element atsparumas nuovargiui priklauso nuo
tempim koncentracijos.
4.3. Koncentracijos koeficientai ir j taka nuovargio atsparumui
Efektyvus tempi koncentracijos koeficientas K
e
nustatomas lygaus bandinio ir bandinio, turinio
tempim koncentratori, patvarumo rib santykiu (K
e
1). Kuo K
e
reikm artimesn 1, tuo geriau dirba
konstrukcijos elementas.
Bandymais nustatyta, kad tempim koncentracija beveik neturi takos patvarumo ribos reikmei, jei r
reikm yra artima vienetui. Majant r reikmei, koncentratori taka didja, o patvarumo ribos dydis
maja. Didiausia K
e
reikm pasiekiama, kai r = 1.
Maai legiruoto plieno bandini jautrumas koncentratoriams gali bti didesnis nei maaanglio plieno.
4.1 lentelje pateiktos plien lankstymo simetriniu ciklu patvarumo rib reikms
4.1 lentel. Plien patvarumo ribos
1
, MPa
Bandinys C3 C3c 15
56
Neapdirbtas laktas
Nulifuotas laktas
Laktas su kiaurymmis
121
134
86
158
198
110
188
-
150

Pagrindinio metalo patvarumo riba terminio poveikio srityje kartais pasikeiia lyginant su pagrindini
metalu, kuri nebuvo termikai suvirinimo proceso paveiktas. Kartais galima atstatyti patvarumo rib
termikai apdorojant suvirint jungt.
Konstrukcijos element skerspjvio plotas daro tak nuovargio patvarumui. Padidinus bandini
skersmen nuo 10 iki 200 mm, plieno 22 patvarumo riba sumaja nuo 215 iki165 MPa, o plieno 35 nuo
155 iki 90 MPa.
Korozins aplinkos poveikis nuovargio atsparumui ypa neigiamas (4.2 lentel).
4.2 lentel. Plieno patvarumo ribos
1
ore ir vandenyje (N = 5 10
7
cikl)
Plienas
B
, MPa

1
, MPa
(ore)

1
, MPa
(glame vandenyje)

1
, MPa
(jros vandenyje)
Anglinis, pagerintas
Nikelinis
Chromvanadinis
Nerdijantis
Silicinis nikelinis
440
630
1050
620
1760
250
340
465
380
770
140
155
130
260
120
65
115
-
210
-

Kartais suvirintos konstrukcijos apkraunamos emo danio apkrovomis ir dl to gali suirti net ir po keli
deimi tkstani cikl. Konstrukcijos atsparumas priklauso nuo mediagos, suvirintos jungties kokybs,
savybi ir koncentratoriaus. Bet kokiu atveju mediag atsparumas emo danio (keli ciklai per minut,
valand, par) apkrovoms yra maesnis nei aukto danio apkrovoms. emo danio apkrovos maina vis
ri mediag ir suvirint jungi atsparum. Aukto danio apkrovos modeliuotos emesniu daniu ypa
sumaina suvirint konstrukcij nuovargio atsparum.
4.4. Lankiniu suvirinimu suvirint jungi atsparumas nuovargiui
Suvirint konstrukcij patvarumo riba priklauso nuo mediagos, technologinio suvirinimo proceso,
konstrukcijos formos, taip pat nuo apkrovos tipo ir ciklo charakteristikos. Technologinio suvirinimo proceso
taka nuovargio atsparumui tiriama naudojant standartinio tipo bandinius, turinius sandrin sil.
Bandiniuose, kuriems paalinta sils rumbel, beveik nra tempim koncentracijos. Bandymais patvirtinta,
kad tokiu bdu apdirbtuose suvirintuose bandiniuose i anglini ir daugelio maai legiruot plien, santykis

1
/
1
0,9; ia
1
pagrindinio metalo patvarumo riba esant simetriniam ciklui;
1
sandrins
suvirintos jungties patvarumo riba. Virinant automatiniu bdu, patvarumo ribos reikms yra labiau stabilios,
nei virinant rankiniu bdu. Tai paaikinama geresne suvirint sili kokybe.
4.3 lentel. Kokybikai suvirint jungi i maai legiruot plien patvarumo ribos esant skirtingam
apkrov cikl skaiiui N

1
, MPa
1
, MPa Plieno
mark

B
,
MPa N = 210
6
N = 10
7

Plieno mark

B
,
MPa N = 210
6
N = 10
7

M16C
14
15
19
102
448
596
622
500
518

97
100
89

70



70
092
102
15
10
152
518
615
584
600
767


70
78

77
67


72

Veikiant kintamoms apkrovoms, atskirai reikt inagrinti sili ir priesils srii pagrindinio metalo
atsparumus. Danai sandrins jungtys suyra per terminio poveikio srit. Jei sils pavirius neapdirbtas, ia
susidaro tempim koncentracija, o legiruotiems ir sukietintiems plienams nuo lanko iluminio poveikio
susidaro minktas tarpsluoksnis. 4.6 pav. pateiktos plieno ir aliuminio lydinio 16 ir j suvirint sujungim
nuovargio charakteristikos. Didel suvirint jungi patvarumo ribos ir pagrindinio metalo stiprumo ribos
57
santyk turi maaangliai plienai. Austenitinio plieno, aukto stiprumo plieno 30 ir lydinio 16
santyki '
-1
/'
B
ir
-1
/
B
reikms yra maos.

4.6 pav. Plien ir lydinio 16T stiprumo ir patvarumo ribos:
B
-pagrindinio metalo (vertikali
trichuot),
1
-pagrindinio metalo (netrichuota),
1
-suvirintos jungties (stria trichuot)
Padidinto stiprumo plienai efektyviai naudojami, kai veikia statins ir kintanios, kuri r 0, apkrovos.
Jei konstrukcijos tempi koncentracijos koeficientas yra didelis ir r reikm artja prie 1, tuomet padidinto
stiprumo plien naudojimo efektyvumas yra labai maas.
4.5. Technologini defekt taka nuovargiui
Technologinio proceso kokyb turi didiuls takos nuovargio atsparumui. Jei yra technologini defekt
(lako intarp, por, trkim, nevirinim ir t.t.), tai suvirint jungi stiprumas esant kintanioms
apkrovoms labai sumaja. Net nedidelis sils aknies nevirinimas koncentruoja tempius, dl ko labai
sumaja suvirint jungi atsparumas nuovargiui. Nevirinimo taka nuovargio atsparumo sumajimui
priklauso nuo mediagos tipo. Nevirinimui labai jautrs suvirintos jungtys i austenitinio plieno 12189
ir titano lydini. 4.7 pav. pateikiamas plieno ir aliuminio lydini patvarumo ribos pasikeitimas priklausomai
nuo nevirinimo dydio.

4.7 pav. Nevirinimo gylio sils aknyje taka sandrini jungi patvarumo ribai tempiant (r =
0,10,3, N = 2 10
6
cikl): 1 AM6, 2 maaanglis plienas, 3 12X18H10T, 4 16T, 5 30XCA
Tokie sils defektai kaip poros, lako intarpai ir kiti maina suvirint jungi atsparum nuovargiui,
ypa tai aktualu aliuminio lydiniams.
AM6 aliuminio lydinio sandrini jungi, bandyt pulsuojanio ciklo apkrovomis, rezultatai:

0
=150 MPa jungtis be por;
58

0
=100 MPa vienetins poros paviriuje d = 0,8 mm;

0
=84 MPa vienetins poros paviriuje d = 1,21,8 mm.
Maai legiruoto plieno sandrins jungties bandymo rezultatai:

0
=260 MPa jungtis be lako intarp;

0
=180 MPa vienas lako intarpas;

0
=100 MPa lako intarp grandinl iilgai bandinio.
Didel taka patvarumo ribai turi sils paviriaus forma. Igaubtos sils patvarumo riba maesn nei
lygios. Paalinus sils rumbel arba suteikus silei tolyg perjim pagrindin metal gaunamas geriausias
jungties patvarumas. Ger suvirintos jungties patvarum galima gauti ne tik suvirinus valcuotus elementus,
bet lietus.
Tjini jungi patvarumas labai priklauso nuo briaun paruoimo. Patvarumo riba yra auktesn
jungties su briaun paruoimu nei tokia pati jungtis be briaun paruoimo, nes ia gaunama tempim
koncentracija dl nevisiko virinimo.
4.6. vairi suvirintj jungi atsparumas nuovargiui.
Uleistini jungi ir jungi su antdklais atsparumas nuovargiui yra maas. Taip yra dl tempi
koncentracijos tokio tipo jungtyse. Ji susidaro pagrindiniame metale netoli kampini sili, tarp sili, pai
sili skerspjvyje, taip pat sils ilgyje dl netolygaus tempi pasiskirstymo.
C3 plieno sujungimui galinmis silmis, kuri statini santykis 2:1, esant tempimo jgoms ir r=0,15,
kai pavirius nra mechanikai apdirbtas, patvarumo riba lygi
B
= 81109 MPa; kai pavirius yra
mechanikai apdirbtas
B
= 113 MPa.
oninmis silmis suvirint jungi patvarumas nuovargiui yra ypatingai maas. J patvarumo riba
siekia 76 MPa, su idroomis onini sili pradioje iki 90 MPa. Pateikti duomenys rodo ma jungi
suvirint kampinmis silmis patvarum nuovargiui ir galimyb j gerinti technologinmis priemonmis.
Jungi suvirint oninmis silmis patvarumas priklauso onini sili ilgio ir antdkl ploio.
4.8 pav. pateiktos vairi jungi i maaanglio plieno patvarumo rib kreivs. 1 kreiv atitinka jungt su
didiausia tempi koncentracija; 4 kreiv su maiausia koncentracija; 2 ir 3 kreivs su tarpine. Stipri
plien jungi santykis
r
/
B
turi dar maesnes reikmes.

4.8 pav. Suvirint jungi su tempi koncentratoriais patvarumo ribos

4.9 pav. pateiktos efektyvaus tempi koncentracijos koeficiento K
e
reikms, gautos bandant vairaus
tipo suvirintas jungtis ir konstrukcijas i C3 ir 15XCH plien. Sandrini jungi K
e
reikms maiausios;
jungi su oninmis silmis didiausios. Konstrukcij i maai legiruoto plieno 15XCH koeficientas K
e

yra didesnis nei konstrukcij i C3 plieno.

Suvirintj jungi tipai K
e
Bendras vaizdas Paaikinimas C3 15XCH

Sulyginta sandrin jungtis 1,0 1,0

Technologinmis priemonmis
atliktas tolygus perjimas
pagrindin metal
1,2 1,33
59

Paprastos kokybs, be terminio
apdorojimo
1,4 1,8

Rankinis suvirinimas 1,6 2,2

Neitisin vertikali sienel 2,0 2,8

2,3 3,2

2,5 3,5

3,4 4,4

Neitisins juostos 4,0 4,9
4.9 pav. Suvirint jungi i plieno C3 ir 15XCH efektyvs tempi koncentracijos koeficientai
Koncentratori taka nuovargio patvarumui pavaizduota 4.10 pav. ia pateiktos vairios suvirintos
jungtys ir j patvarumo ribos esant pulsuojaniam apkrov ciklui (r=0).
Jei gaminyje yra defekt duodani tempim koncentracij, tai mediagos statinio stiprumo
padidinimas tik neymiai padidina nuovargio patvarum, pvz., C3 ir 30X plien palyginimas. J
stiprumo rib santykis 40/160, o patvarumo rib 6/7, t.y. beveik vienodos. Esant defektams, geros
austenitinio plieno X18H9T plastins savybs nepagerina nuovargio patvarumo. Kai defekt nra, C3
plieno
r
=150 MPa, X18H9T plieno
r
=170 MPa, su defektais (50 nevirinimas) C3 plieno
r
= 60
MPa, X18H9T plieno
r
= 35 MPa.

4.10 pav. Suvirint jungi i plieno 37 patvarumo ribos, kai r = 0
1 itisin juosta; 2 juosta su kiauryme; 3 jungtis galinmis silmis; 4 sulyginta sil; 5
nesulyginta sil, pavirinimas; 6 nepavirinta sil; 7 krymin jungtis, sil neapdirbta; 8 tas pats tik
sil apdirbta; 9 kniedin jungtis; 10 uvirinta rumbel, neapdirbta; 11 stria sil, apdirbta; 12 tas
pats, neapdirbta, pavirinta; 13 onins sils, neapdirbtos
60
Eksperimentiniu bdu nustatyta, kad maaangli ir anglini plien, pavyzdiui 35 marks, dideli
stori element suvirint elektrolakiniu bdu atsparumas nuovargiui yra patenkinamas. Didjant suvirinamo
elemento matmenims, jo patvarumo riba iek tiek sumaja. Todl pakankamas suvirintos jungties nuovargio
patvarumas leidia elektrolakin suvirinimo bd naudoti svarbioms konstrukcijoms gaminti.
4.7. Suvirintj jungi terminio apdorojimo taka nuovargio atsparumui
Terminis suvirint konstrukcij apdorojimas danai padidina atsparum nuovargiui. 4.4 lentelje pateikti
suvirintos jungties i maaanglio plieno 22K bandymo rezultatai. Virinant dideli stori elementus, terminis
apdorojimas kartu su rumbels numimu ymiai padidina atsparum nuovargiui. Esant didelms tempim
koncentracijoms, tam tikrais atvejais terminis apdorojimas yra neefektyvus ir net gali sumainti patvarum.
4.4 lentel. Plieno 22K 65 75 mm element, vairiai termikai apdorot, patvarumo ribos
Sujungimo tipas Terminis apdorojimas
-1
, MPa
Pagrindinis metalas
Suvirinta jungtis, V sandrin sil
Tas pats
Tas pats, nuimta sils rumbel
Tas pats
Tas pats
Nra
Nra
620C atkaitinimas
Nra
620C atkaitinimas
930C normalizacija ir 620C atkaitinimas
185
75
115
105
145
175185

4.8. Kontaktiniu bdu suvirintj jungi atsparumas nuovargiui
Kontaktiniu sandriniu bdu suvirintos jungtys pasiymi geromis mechaninmis savybmis esant ne tik
statinms, bet ir kintanioms apkrovoms. Virinant maaanglius ir daugel maai legiruot plien, jungi
patvarumo ribos artimos pagrindinio metalo patvarumo riboms. Nuovargio atsparumui didel reikm turi ne
tik sandros suvirinimo kokyb, bet ir jo paviriaus kokyb. Jei pavirius yra grubiai apdirbtas, patvarumo
riba maesn, jei glotniai apdirbtas, ar net poliruotas, - patvarumo riba auktesn.
Takini jungi atsparumas nuovargiui yra ymiai maesnis nei sandrini. Takini jungi stiprumas
slyginai skaiiuojamas kirpimo tempimams. Taiau kintani apkrov veikiamos tokios jungtys suyra per
metal vir tako ar aplink j. Tai vyksta dl tempim koncentracijos. Takins jungties atsparumas
nuovargiui priklauso nuo to, ar ta jungtis yra darbinis ar jungianioji, nuo mediagos tipo ir nuo jos jautrumo
tempim koncentracijai. Darbini tak patvarumo riba yra ymiai maesn nei jungiani, o takins
jungtys i maaanglio plieno yra maiau jautrios tempim koncentracijai nei jungtys i austenitinio plieno
12X18H10T ir 30X po ugrdinimo ir emo atleidimo.
Atsparumas nuovargiui labai priklauso nuo jungties konstrukcijos. Kuo didesnis ingsnis tarp tak
idstyt statmenai jgos veikimo krypiai, tuo didesn tempim koncentracija ir maesnis atsparumas
nuovargiui. Dviej kirpimo ploktum takini jungi atsparumas nuovargiui yra daugiau kaip du kartus
didesnis lyginant su jungtimi kerpama vienoje ploktumoje. Suvirint tak kokyb, ypa darbini, taip pat
takoja atsparum nuovargiui. Ciklo charakteristika daro didel tak tak nuovargio atsparumui (5.12 pav.).
Esant skirting enkl apkrovoms, patvarumo riba kelis kartus maesn, nei esant to paties enklo
apkrovoms.
61

4.11 pav. Takins jungties patvarumo ribos priklausomyb nuo ciklo charakteristikos
Siliniu bdu suvirint jungi atsparumas nuovargiui yra maesnis nei sandrini, bet didesnis nei
takini, nes gaunamas tolygesnis jgos linij pasiskirstymas.
4.9. Kintaniomis apkrovomis apkraut konstrukcij projektavimo principai. Suvirintj
jungi apdirbimas siekiant pagerinti atsparum nuovargiui
Pagrindiniai konstrukcij projektavimo principai.
1. Projektuojamos jungtys, suvirintos lankiniu ir kontaktiniu bdais, turinios minimali tempi
koncentracij, taip pat kampins sils, kuri geometrin forma leidia tolygiai pasiskirstyti tempiams.
Tolygus perjimas nuo sils metalo paviriaus ant pagrindinio metalo gali bti gaunamas apdirbant sil
lankiniu suvirinimu volframiniu elektrodu argono aplinkoje. Tokiu bdu apdirbus plieno C3 suvirint
jungt, jo patvarumo riba padidja nuo 80 iki 120 MPa. Maaanglio ir maai legiruoto plieno jungties
patvarumo rib galima padidinti mechanikai apdirbant sil.
2. vertinamas suvirinimo terminis poveikis pagrindiniam metalui gautas takumo ribos sumajimas
terminio poveikio srities atkaitintame sluoksnyje. Toki sluoksni patvarumo riba taip pat sumaja, tai ypa
pasireikia suvirinus termikai sustiprintus mediagas (plienus ir spalvuot metal lydinius). Suvirintos
jungtys suyra nedideliu atstumu nuo sils krato, nes ia patvarumo riba maesn nei kit pagrindinio
metalo viet nepaveikt termikai (4.12, c pav.)
Termikai apdorojus legiruoto plieno suvirintas jungtis galima padidinti j patvarum nuovargiui.

4.12 pav. Maai legiruoto plieno suvirint jungi, apkraut kitomis apkrovomis, galimos suirimo
vietos
Jei pagrindinis metalas nra termikai apdorotas, suvirinimo kokyb gera, sils sulygintos, tuomet
jungtis suyra per pagrindin metal arba per terminio poveikio srit (4.12, a pav.). Jei sils neapdirbtos,
tuomet jungtys suyra per terminio poveikio srit (4.12, b pav.).
3. Mechanikai apdirbus suvirint jungt, padaromas tolygus perjimas nuo sils ant pagrindinio
metalo (4.13 pav.). Akivaizdus tokio apdirbimo rezultatas pateiktas 4.14 pav.
62

4.13 pav. Sandrinmis ir kampinmis silmis suvirinam jungi, apkraunam kintamomis
apkrovomis, rekomenduojamas apiforminimas

4.14 pav. Jungties konstrukcinio apiforminimo taka nuovargio atsparumui: a perjimo
suapvalinimas juostoje; b perjimo suapvalinimas privirinus element; c koncentratoriaus
perklimas kit viet; d neapdirbta jungtis
Liekamj vidini suvirinimo tempi taka laikaniajai galiai gali bti vairi. Liekamieji tempiai gali
sumainti konstrukcijos laikanij gali, daniausiai visikai neturi jokios takos jai, o kartais net padidina
j. Esant gniudymo
liek
, nuovargio riba
-1
padidja.

4.15 pav. Suvirint oninmis (a) ir susikertaniomis sandrinmis silmis jungi, apkraut
kintanioms apkrovoms, maaanglio plieno bandym rezultatai: 1 bvis po suvirinimo; 2 po
atkaitinimo 650 C
Maai legiruoto plieno atkaitinimas 650C temperatroje suvirinimo tempiams paalinti daniausiai
nepadidina atsparumo nuovargiui. Tai paaikinama tuo, kad is atkaitinimas ne tik paalina liekamuosius
tempimus, bet ir iek tiek sumaina metalo takumo rib. 4.15, a, b pav. galime matyti skirting atkaitinimo
63
poveik nuovargio atsparumui gaminiams i maaanglio plieno. Kai yra simetrinio ciklo apkrovos,
atkaitinimas yra naudingas; kai r = 0 nereikmingas; kai r > 0 maina patvarumo rib.
4.10. Atsparumo nuovargiui padidinimo bdai
Liekamieji suvirinimo tempiai gali bti ne tik kenksmingi, bet ir naudingi. Jei didiausi tempimo
tempi nuo iorins apkrovos srityje susidarys gniudymo liekamieji suvirinimo tempiai, tai dl pastarj
poveikio suvirintos jungties nuovargio atsparumas gali padidti. Palankius gniudymo liekamuosius tempius
galima sudaryti vietins plastins deformacijos pagalba. Tam tikslui suvirint sujungim paviriai kartai yra
mechanikai apdirbami: apspaudiami ritinliais arba kas ymiai paprasiau apipuiama ratais, pakalama
pniaumatiniu plaktuku arba apdirbama kitais smginiais metodais . Dl to plastikai deformuojasi virutinis
metalo sluoksnis, jis sukietinamas ir padidja
T
, taip pat susidaro liekamieji gniudymo tempiai. Kuo
suvirintame sujungime didesnis tempi koncentracijos koeficientas, tuo efektyvesnis sils paviriaus
apdirbimas.
Takins suvirintos jungties patvarumas nuovargiui didinamas tak pakalimu auimo metu. Pakalimas
1,42 kartus padidina atsparum nuovargiui.
Ilg sili apspaudimas gali bti atliktas susprogdinus udt ant sils speciali juost su sprogstaniu
utaisu. Sujungimo nuovargio atsparumui padidinti taip pat gali bti naudojamas ultragarsinis instrumentas.
Suvirint jungi patvarumas gali bti padidintas vienkartiniu tempimo apkrovimu, tuomet metalas
tempi koncentratoriuose deformuojamas plastikai, numus apkrov tose vietose gaunami gniudymo
tempiai.
4.11. Suvirintj jungi patvarumo ribos skaiiavimas
Apkraut kintaniomis apkrovomis konstrukcij leistinieji tempiai, gali bti nustatomi dviem bdais.
Pirmas bdas naudojamas projektuojant ir skaiiuojant statybines suvirintas metalines konstrukcijas.
Kartais jis gali bti naudojamas projektuojant kitus objektus, pavyzdiui klimo kranus ir pan.
Pagal metod visos suvirintos jungtys skirstomos 8 grupes, priklausomai nuo efektyvaus tempi
koncentracijos koeficiento (4.5 lentelje pirma K
e
reikm priskiriama maai legiruotam plienui, antra
maaangliams plienams).
4.5 lentel. Jungi su vairiais tempi koncentracijos koeficientais tipai
E.Nr. Konstrukcijos elemento schema Konstrukcijos elemento charakteristika
Elemento
grup
K
e
1. Metalin juosta.
Juostos briaunos: kaip po valcavimo arba po
mechaninio pjovimo;
Tas pats, po maininio dujinio pjovimo

1
2

1,0/1,0
2.

Sandrin jungtis, virinta ant padklinio
lakto, jga statmena silei.

1

1,0
3.

Neapdirbta sandrin sil; jga statmenai
silei; sujungiami vienodo ploio ir storio
elementai
2
4.


Perjimas i pagrindinio metalo sil
mechanikai apdirbtas:
sujungiant vienodo storio ir ploio elementus;

tas pats , skirtingo storio ir ploio elementus


2

3



5.

Sandrin neapdirbta sil; jungiamieji
elementai skirtingo ploio ir storio
4 2,5/2,0
64
6

Perjimas i pagrindinio metalo galin sil:
be apdirbimo;
apdirbtas.

6
4
3,2/2,5
7.

Ploktels privirintos prie sijos sieneli ir juost
sandra arba tjiniu bdu, taip pat prie
santvaros element. Plokteli onini briaun
posvyrio kampas 45.
4 1,4/1,2
8

Pagrindinis metalas jungtyse su oninmis
silmis:
dviem oninm silm;
oninmis ir galinmis silmis
perduodant jg per pagrindin metal


8
7
7


4,0/3,2

2,0/1,6
9.

Tempiamas vamzdinio spyrio pagrindinis
metalas privirintas prie vamzdins juostos,
kurios sienels storio ir iorinio skersmens
santykis:
t
m
/d
m
1/14
1/20 t
m
/d
m
< 1/14




7
8

10

Valcuot profili sandrin jungtis 4
11

Suvirinti iilginmis itisinmis silmis
dvitjo, tjinio ir kitokio skerspjvio sijos,
apkrautos ainmis apkrovomis
2 1,2/1,2
12

Tempiam sijos juost ir santvaros element
pagrindinis metalas netoli privirint
kampinmis silmis diafragm ir briaun
5 1,6/1,2
13

Tempiamas elementas, prie kurio privirinta
ploktel, jei ploktels briaun nusklembimo
kampas:
iki 45
= 90
4
7


4.6 lentel. Skaiiuojamasis stiprumas R
0
priklausomai nuo jungties grups ir nuo mediagos
stiprumo ribos
65
Element
B
, MPa
grup Iki 420 420440 440520 520580 580675
1 120 128 132 136 145
2 100 106 108 110 116
3 90 90 90 90 90
4 75 75 75 75 75
5 60 60 60 60 60
6 45 45 45 45 45
7 36 36 36 36 36
8 27 27 27 27 27

Pagrindinis dmesys skiriamas pagrindinio metalo suvirinimo sils zonoje patvarumo skaiiavimui.
Nustatomi didiausi leistinieji tempiai jungtyje:

maks
= R
0
, (4.3)
ia R
0
skaiiuojamasis stiprumas pagal takumo rib, parenkamas pagal 4.6 lentel priklausomai nuo
jungties grups ir plieno skaiiuojamojo atsparumo; koeficientas vertinantis laukim apkrov skaii, 1
ir 2 grupms skaiiuojamas pagal formul:
= 0,64
2
6
10
|

\
| n
-0,5
6
10
n
+1,75 (4.4)
38 grupms:
= 0,07
2
6
10
|

\
| n
0,64
6
10
n
+2,2 (4.5)
Koeficientas parenkamas pagal 4.7 lentel, ir priklauso nuo tempi tipo ir ciklo charakteristikos r.




4.7 lentel. Koeficiento reikm priklausomai nuo r
Apkrovos tipas Koeficientas Skaiiavimo formul
Tempimas
-1 < r < 0
0 < r < 0,8
0,8 < r < 1
= 2,5/(1,5 r)
= 2,0/(1,2 r)
= 1,0/(1 r)
Gniudymas -1 < r < 1 = 2,0/(1 r)

Jei
min
ir
maks.
yra skirting enkl, tai koeficientas r bus neigiamas dydis. Bet kokiu atveju
maks.
neturi
viryti
T
/1,3.
Sili atsparumo nuovargiui skaiiuoti i viso nereikia, jei silms virinti buvo naudojamos auktos
kokybs suvirinimo mediagos, jei sandrins sils buvo visikai virintos ir jei sili kokyb buvo
tikrinama fizikiniais kontrols metodais.
Skaiiuojant atsparum nuovargiui iuo metodu priimama, kad leistinieji tempiai 38 grups jungtims
ilieka pastovs nepriklausomai nuo plieno stiprumo ir takumo rib. Taip yra dl didels tempi
koncentracijos takos, kuri didja didjant
B
ir
T
.
66
tempi koncentracija nustatoma pagal sujungimo geometrij ir technologinius defektus, kurie labai
veikia nuovargio atsparum. J taka tokia didel, kad jungties nuovargio atsparumas skaiiuojamas pagal
priesils atsparum, inoma, vertinant jungties grup.
Antras bdas naudojamas tais atvejais, kai sils yra kruopiai apdirbamos paalinant smulkius
defektus. is bdas taikomas skaiiuojant geleinkelio tilt suvirintas konstrukcijas, main detales.
Leistinj tempi skaiiavimas atliekamas pagal leistinuosius statini apkrov tempius []
to
= []
t
, ia
[]
t
leistinieji statini apkrov tempiai; leistinj kintani apkrov tempi sumajimo lyginant su
statinmis apkrovomis koeficientas:
=
r K K
e e
) ( ) (
1
m
, (4.6)
ia priklauso nuo influents ilgio. Kai ji ilgesn u 24 m, = 1; 0,6; 0,2. 4.6 formulje
virutiniai enklai naudojami tuomet, kai didiausi yra tempimo tempiai, apatiniai kai gniudymo. Tilto
jungtims ir kitiems specialios paskirties objektams K
e
parenkamas pagal lentel.
Main gamyboje nra viening leistin kintani apkrov tempi, skaiiavimo metodik. Tai
paaikinama didele konstrukcij vairove ir darbo slygomis.
Koeficientas nustatomas santykiu tarp leistinj tempi kintanioms apkrovoms ir leistinj tempi
statinms apkrovoms. Skaiiavimas atliekamas vertinant iuos veiksnius:
metalo patvarumo rib esant simetriniam ciklui; r= 1, kai apkrov skaiius N = 10
6
10
7
;
tempi ciklo amplitud
a
;
ciklins apkrovos vidutinius tempius
m
;
tempius
r
, kurie parenkami pagal Smito diagram (4.4 pav.), priklausomai nuo mediagos ir ciklo
charakteristikos r.
Tokiu atveju leistinieji tempimai parenkami pagal formul:
[]
t
=
e
T
nK
] [
, (4.7)
ia n atsargos koeficientas, parenkamas 1,41,6 ribose; K
e
efektyvus tempi koncentracijos
koeficientas nagrinjamo tipo jungiai.
Pagal pateikt formul yra skaiiuojami leistini tempimo (lenkimo) tempiai.
Skaiiavimo pavyzdiai
1 pavyzdys. Nustatyti prie lakto privirintos lentynls laikanij gali, kurios plotis 200 mm, storis 10
mm. Privirinta galine sile, kurios ilgis l
1
=20 cm ir oninmis silmis l
2
= 15 cm; r = 0,2 (tempimas),
mediaga plienas BC35 2. ribos Skaiiuojamasis atsparumas pagal stiprumo rib R
n
= 370 MPa,
skaiiuojamasis atsparumas pagal takumo rib R
T
= 270 MPa, darbo slyg koeficientas m = 0,8, patikimumo
koeficientas k = 1,1, apkrov skaiius N = 10
6
.
Leistinieji tempimai esant statinms apkrovoms metalo juostai:
[]
t
= R
T
k
m
= 270
1 , 1
8 , 0
= 196 MPa;
kampinms silms:
[] = 0,55R
n
k
m
= 0,55370
1 . 1
8 , 0
= 148 MPa.
Maksimals (leistini) tempimai metalo juostoje esant kintanioms apkrovoms:

maks
= R
0

0
,
ia nustatoma pagal apkrov skaii.
Jungtis priklauso 8 grupei, todl:
= 0,07
2
6
6
10
10
|
|

\
|
0,64
|
|

\
|
6
6
10
10
+2,2 = 1,63;
R
o
skaiiuojamasis atsparumas (4.6 lentel). 8 grupei parenkame R
o
=27,0 MPa.
67
Kai r = 0,2;
0
=
r 2 , 1
0 , 2
=
2 , 0 2 , 1
0 , 2

= 2,0.
Tokiu atveju normaliniai leistinieji kintani apkrov tempiai (maksimals ciklo tempiai) metalo
juostoje:
[]
t
= R
0

0
= 1,63272,0 = 88,02 MPa.
Leistina juostos apkrova:
P
1
= []
t
A
juost
= 88,020,20,01

= 0,176 MN.
Kampini sili leistinieji tempiai:
[] = 0,65[]
t
= 0,65 88,02 = 57,2 MPa
Kampini sili skaiiavimas esant kintanioms apkrovoms atliekamas tom paiom formulm, kaip ir
esant statinms. Tuomet laikanioji sili, virint rankiniu bdu (=0,7), galia:
P
2
=(0,2 + 20,15)0,010,757,2 = 0,20 MN.
I to seka, kad kampini sili stiprumas yra pakankamas (P
2
> P
1
).
2 pavyzdys. Nustatyti juostos (r. 1 pavyzd) laikanij gali pagal efektyv tempim koncentracijos
koeficient;
T
= 315 MPa. Plienins juostos, privirintos galine ir oninmis silmis, K
e
=3,2; stiprumo
atsargos koeficientas k = 1,2.
Pagal Smito diagram
r
=
T
, todl:
[]
t
=
e
T
kK

=
2 , 3 20 , 1
315

= 82,0 MPa.
Leistina juostos apkrova:
P
1
= []
temp
A=82,00,20,01=0,164 MN.
Leistinos apkrovos reikm skaiiuojant pagal efektyv tempim koncentracijos koeficient gavosi
maesn, nei pagal 1 pavyzd.

5. Suvirinimo tempiai, deformacijos ir poslinkiai
5.1. Suvirinimo tempi ir deformacij susidarymas ir nustatymas
Bendros inios. Suvirinimo tempi ir deformacij teorijoje naudojamas 5.1 pav. pateiktas koordinai
ai idstymas. Ox ais nukreipta iilgai suvirinimo silei; Oy statmenai silei ploktels ploktumoje; Oz
statmenai silei ploktels storio kryptimi. tempimai ir deformacijos ymimi pagal koordinatini ai
kryptis:
x
,
y
,
z
,
xy
,
yz
,
zx
; deformacijos
x
,
y
,
z
,
xy
,
yz
,
zx
ir poslinki takai Ox aimi u, Oy v, Oz w.

5.1 pav. Koordinatini ai idstymas jungtyje
Suvirinamo metalo pltimasis ir susitraukimas dl kaitimo arba auimo, taip pat dl struktrini virsm
sudaro savsias arba vidines deformacijas ir tempius. Skirtingai nei dl apkrov atsiradusios deformacijos ir
tempiai, savieji tempiai ir deformacijos egzistuoja mediagoje ir kai nra joki apkrov.
Savieji tempimai tai tokie tempimai, kurie egzistuoja mediagoje kai prie jos nra pridta jga.
Deformacijos gali bti:
1. Temperatrin deformacija


= T, (5.1)
ia - linijinio pltimosi koeficientas, kuris keiiasi temperatros intervale nuo 0 iki T. Jis apima ir
struktrini virsm tak; T temperatros pasikeitimas bet kokiame mediagos take.
2. Stebimos deformacijos
s
ir
s
charakterizuoja kno matmen pasikeitim linijini ir kampini, kurie
registruojami matavimo priemonmis.
3. Savosios (vidins) deformacijos susideda i tamprij
tamp
,
tamp
ir plastini
plast
,
plast
.
Ivardinti deformacij tipai tarpusavyje susij iomis lygybmis:
68

s
=
tamp
+
plast
+

; (5.2)

s
=
tamp
+
plast
. (5.3)
Jei prie kaitinim arba auinim metalas buvo plastikai deformuotas, tai formuls (5.2) ir (5.3)
papildomos pradinmis deformacijomis
0 plast
ir
0 plast
:

s
=
tamp
+
plast
+

+
0 plast
; (5.4)

s
=
tamp
+
plast
+
0 plast
, (5.5)
ia
plast
ir
plast
plastini deformacij prieaugis nagrinjamo proceso metu.
Savieji tempimai klasifikuojami pagal vairius poymius. Pagal atsiradimo prieast tempiai skirstomi
atsiradusius: dl tampriojo arba plastinio deformacijos mechanizmo surenkant, montuojant, remontuojant;
dl tamprij arba plastini deformacij netolygaus detali kaitimo metu; dl netolygaus kno trio
pasikeitimo fazini virsm metu. Pagal egzistavimo trukm jie gali bti laikini, egzistuojantys tik
technologins operacijos ar proceso metu, ir liekamieji, kurie ilieka ilg laiko tarp. Savieji tempimai bna
vienaaiai (linijiniai), dviaiai (ploktuminiai) ir triaiai (erdviniai). Priklausomai nuo trio, kuriame jie
veikia, dydio, tempimai gali bti pirmos ries (makrotrio), antros ries (apimantys grd) ir treios
ries (kristalins gardels dydio).
Pirmos ries savieji tempimai gali bti ireikti per tamprisias deformacijas:

x
=2G
|
|

\
|

+
0
2 1
3

xtamp
;
y
=2G
|
|

\
|

+
0
2 1
3

ytamp
;
z
=2G
|
|

\
|

+
0
2 1
3

ztamp
;

xy
= G
xy tamp
;
yz
= G
yz tamp
;
zx
= G
zx tamp
; (6.6)
ia G =
) 1 ( 2 +
E
;
0
=
3
ztamp ytamp xtamp
+ +
.
Metalo savybs esant auktai temperatrai. Skaiiuojant savuosius tempimus danai tenka naudotis
metalo, esanio auktoje temperatroje, savybi charakteristikomis.


5.1 lentel. ilumos fizikins kai kuri metal savybs
Mediaga
10
-6
,
K
-1

T
vid
, C
(, c)
, W/(mK) c, MJ/m
3
K
Maaanglis ir maai legiruotas plienas
Austenitiniai chromnikeliniai plienai
Aliuminis
Techninis titanas
1216
1620
2327
8,5
500600
600
300
700
3842
2533
270
17
4,95,2
4,44,8
2,7
2,8
linijinis pltimosi koeficientas;
iluminis laidumas;
c trinis ilumos imlumas.

69

5.2 pav. Metalo be struktrini virsm (a) ir su struktriniais virsmais (b) dilatogramos
Metalo, kuriame nevyksta struktriniai virsmai, bandinio ilgis keiiasi monotonikai, todl nebtina
naudoti momentins reikms = d/dT, o imama = /T = tg() (5.2, a pav.). Angliniame ir legiruotame
pliene vyksta struktriniai virsmai, ir j grafikas turi sudting charakter (5.2, b pav.). Auinant metal nuo
aukiausios temperatros iki tako N struktrini virsm pradios vyksta monotonikas bandinio
susitraukimas, o vliau, neirint, kad metalas toliau auinamas, gaunamas bandinio pailgjimas. Pasibaigus
struktriniams virsmams (takas K), bandinys toliau traukiasi. Struktrini virsm pradios ir pabaigos
temperatr padtis dilatogramoje priklauso nuo metalo chemins sudties ir auimo greiio. Kuo didesnis
auimo greitis, tuo struktriniai virsmai vyksta emesnse temperatrose. Nuo metalo sudties ir auimo
greiio taip pat ir priklauso struktrinio virsmo deformacija
c
(5.2, b pav.).
Mechanins metalo savybs taip pat priklauso nuo temperatros. Tamprumo E ir lyties G moduli
reikms maja didjant temperatrai, kai tuo metu Puasono koeficientas didja (5.3 pav.).

5.3 pav. Plieno 25 tamprumo
moduli E, G ir Puasono koeficiento
priklausomyb nuo temperatros
5.4 pav. tempim
priklausomybs nuo deformacijos
diagrama tampriai plastikam
metalui

Tempimo tempim priklausomyb nuo deformacijos kylant temperatrai sudtinga. Jei priimama, kad
mediaga yra idealiai tampriai plastika (6.4 pav.), tuomet diagrama gali bti aprayta tik dviem
charakteristikomis tamprumo moduliu E ir takumo riba
T
:
T
=
T
/E.
5.5 pav. pavaizduoti kai kuri metal
T
priklausomybs nuo temperatros grafikai (itisin linija).
Kartais ias sudtingos kreivs tikslinga supaprastinti (punktyrins linijos). Maaanglio plieno takumo riba
keiiantis temperatrai nuo 0 iki 500C ilieka pastovi, o toliau nukrenta iki 0, kai T = 600C. Taiau realiai
net temperatrose T > 600C, takumo riba nra lygi nuliui.
70

5.5 pav. Metalo takumo ribos priklausomyb nuo temperatros: 1-maaanglis plienas, 2-titano lydinys
tempi ir deformacij susidarymas kaistant ir autant. Inagrinsime galuose tvirtinto strypo (5.6,
a pav.) tempim pasikeitimus j kaitinant iki 500C ir po to atauinant. Priimame, kad maaanglio plieno
tamprumo modulis E ir takumo riba
T
kinta keiiantis temperatrai. Deformacij dydiui nustatyti
naudosime 6.2 formul, o tempimams:
= E
tamp
, (5.7)
Galuose tvirtinto strypo deformacija
s
lygi nuliui. Tuomet visa savoji deformacija:
=
tamp
+
plast
=

, (5.8)

5.6 pav. tempi susidarymas standiai galuose taisytame strype: a bandymo schema, b tempiai ir
deformacijos strype i maaanglio plieno
Kaitinant

> 0, tai pagal (5.8) =
tamp
+
plast
< 0. Todl kreiv i tako 0 eina kair ir emyn.
Skaiiavimuose naudojama reali
T
priklausomyb nuo temperatros, o tamprumo modulis keiiasi kai
pavaizduota 5.3 pav., linijinio keitimosi koeficientas priklauso nuo temperatros diapazone nuo 0600C ir
lygus 12 10
-6
C
-1
; temperatra matuojama nuo 0C. Kol tempimai nepasieks takumo ribos take A, kuris
atitinka madaug 100C , plastini deformacij nebus. Atkarpa 0A nra tiesi linija todl, kad didjant
temperatrai tamprumo modulis E iek tiek sumaja ir tarp tempim ir
tamp
nra tiesins priklausomybs.
Take A tempimai pasiekia takumo rib. Toliau didjant temperatrai, tempimai
T
, nors ir visa
deformacija =

, didja. Intervale AB majant


T
, tempimai sumaja. Take B strypo kaitinimas
sustabdoma ir strypo plastin deformacija
plast
bus:

plast B
=
B

tamp B
, (5.9)
ia
plast B
=
T B
/E
B
;
T B
ir E
B
metalo takumo riba ir tamprumo modulis temperatroje T
B
.
Pradjus auinti, plastini deformacij atskait strype reikia pradti i naujo. Plastin deformacija
plast. B

5.4 formulje taps pradine deformacija
0 plast
. Stebima deformacija lygi nuliui, todl:
71

tamp
+
plast
=


0 plast
= . (5.10)
Atkarpoje BC tempiai keiia enkl ir, kol visa deformacija <
T
/E, plastini deformacij nebus, t.y.

plast
= 0. Take C pradeda atsirasti plastins deformacijos ir, iki visiko atauimo (takas D), tempimai
lieka lygs metalo takumo ribai, kurios dydis kinta priklausomai nuo temperatros (r. 5.5 pav.). Visikai
atauus

= 0. Liekamoji plastin deformacija bus lygi kaitinimo metu gautos plastins deformacijos ir
auimo metu gauto plastins deformacijos prieaugio algebrinei sumai.

0 plast
+
plast D
=
plast D
=
T D
/E
D
. (5.11)
Liekamoji plastin deformacija neigiama (sutrumpjimo deformacija). Jei itempto strypo gal
atlaisvinti nuo tvirtinimo, tai strypo ilgis sutrumps dydiu
T D
/E
D
.
5.6, b paveiksle horizontalioje ayje yra atidta temperatrin deformacija

= T. Jei reikm,
kuriame nors temperatros intervale, priimti pastovia, tuomet ant horizontalios aies galima atidti ir
temperatras.
Suvirint plokteli metalo sluoksniai nra standiai tvirtinti, nes jungties gretimi metalo sluoksniai gali
deformuotis. Realiausiai tai atitinka strypo, kurio vienas galas pritvirtintas prie spyruokls ir kuri remiasi
standi sienel, modelis. 5.7, a pav. spyruokl netempta. Stryp pakaitinus (5.7, b pav.), jis pailgs, bet
stebimoji deformacija
s
bus maesn u temperatrin deformacij

, nes spyruokl prieinasi strypo


pailgjimui. Savoji deformacija (
s

) bus neigiama, ir todl strype bus gniudymo tempimai. Jei ie


tempimai pasieks takumo rib, tai strypas bus susodinamas. Visikai atauus strypas bus trumpesnis nei
buvo i pradi (5.7, c pav.). Taiau spyruokl neleis sutrumpti strypui iki tako A. Lyginant su pradiniu
strypo ilgiu, dabar bus: plastin sutrumpjimo deformacija
plast. o
, atsiradusi kaitinant su neigiamu enklu;
neigiama stebimoji deformacija
s
; teigiama tamprioji deformacija
tamp
, kuri strype sudarys liekamuosius
tempimo tempimus = E
tamp
.

5.7 pav. Su spyruokle tvirtinto strypo deformacija
Naudojanti ploki pjvi hipoteze galima nustatyti tempimus labai plaioje ploktelje, kurios
briauna juda ilumos altinis (5.8, a pav.). Susitarta, kad pjviai I, II, III nesikraipo ir nejuda vienas kito
atvilgiu. Tiriame tik
x
tempimus. Iilginiuose pjviuose 1, 2 ir 3 bus skirtingi iluminiai ciklai (5.8, b,c
pav.). Laikinieji tempimai
x
priklausys nuo temperatros ir jos keitimosi pobdio. 6.9, b paveiksle aukt
temperatr srityje, kuomet takumo riba artima nuliui, atkarpoje AB tempim nra, o toliau atsiranda
tempimai artimi takumo ribai. 6.9, c pav. 2 pjvyje CD atkarpoje gniudymo tempimai lygs takumo ribai,
kurie vliau keiia savo enkl, bet auimo metu takumo ribos jie nebepasiekia. 3 pjvyje temperatra nra
aukta ir tempimai nepasiekia plastini deformacij (5.8, d pav.), ir visikai atauus tempim iame take
nra. Liekamj tempim skerspjvyje epira pavaizduota 5.8, e pav.
72

5.8 pav. Laikinj ir liekamj tempi susidarymas judant ilumos altiniui plaios juostos briauna
Savj tempi nustatymas. Nustatant suvirint jungi tempius, priimama visa eil prielaid.
1. Skaiiuojami tik iilginiai tempimai
x
. Skersiniai
y
ir tangentiniai
xy
laikomi lygiais nuliui.
2. Skerspjviai plokti, bet gali vienas kito atvilgiu persislinkti.
3. Maaanglio plieno takumo ribos priklausomyb nuo temperatros idealizuota kaip 1 punktyrin linij
5.5 pav.
4. Mediaga yra idealiai tampriai plastika (r. 5.4 pav.).
5. Tamprumo modulis E ilieka pastovus visame temperatros diapazone.
6. Suvirinamos plokts, kuri kiekvienos plotis B, yra labai ilgos. plokts storyje temperatra
pasiskirsto tolygiai.
5.9, b pav. pavaizduotas kvazistacionarus temperatr pasiskirstymas virinant ilg plokt x-x kryptimi.
Deformacijos ir tempimai tiriami tik dviejuose pjviuose: didiausiame 600C izotermos plotyje 1 1
pjvyje ir 2 2 pjvyje, kuriame metalas visikai ataus (pjvis 2-2 paveiksllyje neparodytas). Prie
suvirinim plokts sukabinamos todl negali pasisukti viena kitos atvilgiu.
Savj tempim ir deformacij pasiskirstymui 1-1 pjvyje nagrinti naudojama 5.4 formul. Pradin
deformacija
0 plast.
prie suvirinim buvo lygi nuliui, o temperatrin deformacija nagrinjamame pjvyje

= T. Tuomet pertvarkius (5.4) formul, gausime:

tamp1
+
plast1
=
S1

1
=
S1
T, (5.12)
Grafikai sprendiame lygyb 5.12. alia 1 1 pjvio paimkime kit pjv 1-1, kuris vienetiniu
atstumu bt nutols nuo pirmojo. Iskirtos juostels temperatrin deformacija Ox aies kryptimi yra T.
Lygybs 5.12 kairje pusje esanias T reikmes (neigiamos) atidedame emyn ir nubriame stor
kreiv (5.9, a pav.). Dabar btina nustatyti
S1
. Pagal 2 slyg skerspjviai neisikraipo, todl juostels tarp
1-1 ir 1-1 stebimoji deformacija bus ta pati visame plokts 2B plotyje. Linijos m m, nustatanios
s1

reikm, padtis gali bti nustatyta nuoseklaus artjimo bdu, laikantis slygos, kad savieji tempiai turi
bti pusiausvyroje. inoma, kad esant vienaaiam temptam bviui, savieji tempimai yra proporcingi
tampriai deformacijai =
tamp
E. Todl pakanka gauti subalansuot tamprij deformacij epir, kad
turtume subalansuotus savuosius tempimus. Po to, kai jau turime m m linij, rodani spjam
s1

reikm, emiau atidedame tamprisias deformacijas
tamp
=
T
=
T
/E ir nubriame horizontali linij ac (
T
= const.) iki T=500C (5.5 pav.). Diapazone 500600C takumo riba kinta pagal linijin priklausomyb,
todl atkarpoje ce tamprioji deformacija sumaja iki nulio ir esant T 600C lieka lygi nuliui.
73

5.9 pav. Vienaai suvirinimo tempi nustatymas: a-iilgini deformacij pjvyje I-I epira, b-
temperatr pasiskirstymas suvirinimo metu, c-iilgini deformacij, atsiradusi auimo metu, epira
5.9, a pav. tamprij deformacij epira utrichuota vertikaliai, plastini deformacij striai. Jei
tamprij deformacij epira subalansuota, t.y.

B
B
tamp
dy =0, tai
s1
parinkta skmingai. Jei ne, tai reikia
parinkti nauj m m padt ir i naujo sudaryti epir.
Stebimoji deformacija
s1
5.9, a pav. yra teigiama, ir tai reikia, kad suvirinimo metu metalui kaistant
plokt pailgjo. Tampriosios pailgjimo deformacijos pateiktos su teigiamu enklu, o sutrumpjimo
deformacijos su neigiamu. b
1
ploio zonose yra tik tampriosios deformacijos, b
2
ir b
3
tampriosios ir
plastins, b
4
tik plastins deformacijos. b
2
, b
3
ir b
4
zonos sudaro taip vadinam plastins deformacijos zon 2b
n
.
Tam, kad nustatyti liekamsias deformacijas ir tempimus, reikia panagrinti atauusi iki 0 C plokt,
t.y. isiaikinti deformacij pasiskirstym pjvyje 2-2. Tam reikia panaudoti 5.4 lygyb.
5.4 lygyb staius nagrinjamo bvio indeksus, gausime:

tamp2
+
plast2
=
S2

0plast2
, (5.13)
Visikai atauus ploktei iki T = 0C, tuomet
2
= 0.
Kad nustatyti tamprias ir plastines deformacijas
plast2
, naudosime grafin metod. 5.9, c paveiksle stora
linija atidsime
0plast2
epir. Pradins deformacijos
0plast2
=
plast1
1-1 pjvyje. Kadangi plastin
deformacija
plast1
buvo kaitinamo metalo sluoksni sutrumpjimo deformacija ir turjo neigiam enkl, tai

0plast2
=
plast1
bus teigiama ir atidta vir. Iekoma deformacija
s2
bus vienoda visame plokts
plotyje, kadangi remiams ploki skerspjvi hipoteze. Toliau, nuklus koordinai pradi ant linijos n-
n, btina usiduoti kok nors neigiam dyd
s2
. Kreivs kfpfk ordinats ireikia 5.13 lygybs kairij
pus, t.y tamprij ir priaugusi plastini deformacij sum auimo metu. Tampriosioms ir plastiniems
deformacijoms atskirti atidkime
T
=
T
/E. Tuomet striai utrichuota fpf dalis reik pailgjimo plastini
deformacij padidjim
plast2
auimo metu, o vertikaliai utrichuota epiros dalis tamprisias
74
deformacijas. Jei paaiks, kad

B
B
tamp
dy
2
= 0, tai linijos n-n padtis parinkta gerai. Jei liekamiesiems
tempius proporcinga tamprij deformacij epira nra subalansuota, tai reikia usiduoti nauj linijos n-n
padt t.y nauj
s2
. Liekamosios plastins deformacijos lygios plastini deformacij kaitinimo metu
plast liek

ir plastini deformacij prieaugio auimo metu
plast1
algebrinei sumai (affa) epira):

plast liek
=
plast1
+
plast2
, (5.14)
Kadangi nagrinjamame atvejyje
plast1
modulio reikm didesn nei
plast2
, tai
plast liek.
enklas sutaps
su
tamp1
enklu. Tai rekia, kad plastin liekamoji deformacija yra sutrumpjimo deformacija.
Naudojantis iuo metodu, galima nustatyti liekamj tempim pasiskirstym
liek
=
tamp2
E ir virinamos
plokts santykin sutrumpjim
s2
. Kaip rodo skaiiavimai, maaangliame pliene liekamieji tempimai yra
tempimo tempimai ir lygs takumo ribai. Jie esti sils ir terminio poveikio zonose, kurios kaista iki,
palyginti, aukt temperatr. Pagrindiniame metale, kur temperatra buvo maesn (200300C),
liekamieji tempimai gniudymo.
Naudojantis kitais tempim ir deformacij nustatymo bdais tiriami keli alia esantys pjviai. Tai
leidia sekti tampri ir plastini deformacij keitimsi suvirinimo proceso metu. Pirmame pjvyje pradins
deformacijos prilyginamos nuliui. Sekaniuose pjviuose pradinmis deformacijomis tampa prie tai
buvusiame pjvyje gautos deformacijos. 5.12 lygyb n-tajam pjviui atrodys taip:

tampn
+
plastn
=
sn
-
n
-
0plastn
, (5.15)
ia pradin deformacija gali bti pateikta kaip plastin deformacija, atsiradusi praeitame etape:

0plastn
=
plast(n-1)
=

1
.
n
n
i plast
, (5.16)
Einant nuo pjvio prie pjvio, kiekviename galima gauti tamprij deformacij ir tempim
pasiskirstym, taip pat regimsias deformacijas.
5.2. Liekamj tempi pasiskirstymas suvirintuose jungtyse
Liekamj tempi pasiskirstymas suvirintuose jungtyse yra labai netolygus. Stabiliausias tempi
pasiskirstymas yra sils aies kryptimi
x
. Gamini, virint 13 jimais, kuri storis 1520 mm ir kuri
struktriniai virsmai baigiasi auktoje temperatroje, tempi pasiskirstymas pateiktas 5.10 pav. Maaangli
ir austenitini plien didiausi tempiai yra silje ir priesils srityje. Jie apytiksliai yra lygs takumo ribai.
Titano ir aliuminio lydini maksimals tempiai gali siekti (0,50,8)
T
. Didesni tempiai atsiranda virinant
galingais altiniais ir dideliais greiiais. Plastins deformacijos zonoje veikia tempimo tempimai. U ios
zonos rib veikia gniudymo tempiai, kurie maai keiiasi plokts plotyje. Dl plokts isikraipymo
suvirinimo metu arba dl linkio, toliau nuo sils aies esantys tempiai
x
gali bti lygs nuliui, ar net
pereiti tempimo tempius.

5.10 pav. Liekamj tempi pasiskirstymas suvirintos sils zonoje: a maaanglis plienas C3 (s = 8
mm); b austenitinis plienas 12X18H9T (s = 2 mm); c-titano lydinys OT4 (s = 1,5 mm); d aliuminio
lydinys Am (s = 10 mm)
300400C temperatroje vykstantys struktriniai virsmai i esms keiia tempim charakter
plastins deformacijos srityje. Centrinje jungties dalyje, t. y. silje ir terminio poveikio srityje kaitimo ir
75
auimo metu vyko struktriniai virsmai, dl kuri, visikai atauus jungiai, turjo bti gautas tos srities
pailgjimas. Dl ios prieasties susidar gniudymo tempiai (5.11, a pav.).Tok plien virinant austenitiniu
elektrodu, silje susidaro tempimo tempimai (5.11, b pav.); terminio poveikio srityje, kurioje vyko
struktriniai virsmai, susidaro gniudymo tempiai. Plastins deformacijos srityje, kur struktriniai virsmai
nevyko, veikia tik tempimo tempimai. U plastins deformacijos srities pagrindiniame tokio plieno metale
iilginiai tempiai
x
yra gniudymo, bet gali bti ir tempimo (5.11, a pav. pavaizduota punktyrine linija), jei
gniudymo zonos naas centrin yra ymus.

5.11 pav. Liekamj tempi pasiskirstymo charakteris vidutinikai legiruot plien jungtyse,
kuriuose vyksta struktriniai virsmai: a pridtinis metalas toks pat kaip ir pagrindinis; b pridtinis
metalas - austenitinis plienas
Vienu jimu suvirintoje jungtyje be iilgini
x
susidaro ir skersiniai
y
bei tangentiniai
xy
tempiai. Dideli
tangentiniai tempiai susidaro dideli
x
ir
y
tempi gradient vietose, t.y. sili galuose.
Storose silse liekamieji tempiai priklauso nuo suvirinimo bdo ir sluoksni eilikumo. Maaanglio plieno
daugiasluoksnse silse tempiai artimi
T
. V sandrinje silje, virintoje kai elementai nebuvo tvirtinti,
tempi
y
pasiskirstymas pateiktas 5.12, a pav., 1 kreiv. 4060 mm storio sils aknyje tempiai
y
yra dideli
dl didels plastins deformacijos. Dl kiekvieno sluoksnio didja uvirintos dalies skersinis susdimas ir
ilinkimas, sils aknyje sudarydamas tempimo tempius. Jei sil padaryta ant plokts, kuri negali kraipytis, tai
dl kiekvieno naujo sluoksnio sils aknyje dids gniudymo tempiai. Gal gale sils aknyje susidarys
gniudymo tempiai
y
>
T
ir paviriuje tempimo tempiai
n
0,5
T
(5.12, a pav., 2 kreiv).

5.12 pav. Liekamieji tempiai didelio storio silje: a daugiasluoksnje silje; b elektrolakinio
suvirinimo silje

76
Elektrolakiniu bdu, vienu jimu suvirintuose gaminiuose, storesniuose nei 150200 mm susidaro
triniai vidiniai tempiai (5.12, b pav.) vidurinje dalyje visi trys komponentai yra tempimo tempiai, o
paviriuje
x
ir
y
yra gniudymo. Toks tempi susidarymas aikinamas pagrindinio metalo pasiprieinimu
sils srities metalo trio susitraukimui autant, taip pat netolygiu temperatros pasiskirstymu sils srities
metale. Autant centrin dalis labiau susitraukia ir joje susidaro triaiai tempiai.
Apskritimins sils (5.13, a pav.), kuriomis virinami apskritos formos elementai, pasiymi aiai
simetriku tempi pasiskirstymu, iskyrus sils galo ir pradios susidrimo vietas. Tokioje jungtyje
iskiriamos tris pagrindines sritys: vidin 1, vidurin 2 ir iorin 3. 2b
n
ploio 2 sritis, kaip ir tiesi sili, yra
tempiama, apskritimini tempi dydis siekia takumo rib (5.13, b pav.). Radialiniai tempiai srityje 2b
n

nevienodi
r23
visada bus didesni nei vidin zona veikiantys tempiai
21
. Maaanglio ir austenitinio plieno
2 zona yra plastikai deformuota ir atitinka plastikumo slyg:

r2
2
+
t2
2

r2

t2
=
T
2
, (5.17)
5.13 b pav. schematikai pavaizduota keletas galim tempi
r2
ir
t2
pasiskirstymo 2 zonoje epir.
t2

ir
r23
visada yra tempimo tempiai, o
r21
tempiai gali bti ir tempimo ir gniudymo. Kokie bus tempiai
priklausys nuo 2 srities skersinio ir apskritiminio susitraukimo santykio. Skersinis susitraukimas sudarys
radialiniu tempimo tempius 1 ir 3 srityse (5.13, c pav.); apskritiminis susitraukimas sudarys 3 srityje
tempimo tempius
r3
ir 1 srityje gniudymo. Kai 1 sritis nedidel, skersinio 2 srities susitraukimo taka
lyginant su apskritiminiu susitraukimu yra svaresn, todl gaunami tempimo tempiai.

5.13 pav. tempi pasiskirstymas jungtyse su iedinmis silmis

Analogika situacija bus, jei 1 srityje virinta standi iki 100200 mm skersmens detal. Gniudymo
tempimai
r
1 srityje susidaro, jei 3 srityje privirinamas siauras iedas.
tempi pasiskirstymas takinio suvirinimo takuose yra simetrikas aiai (5.14 pav.). Autant centrinei
tako daliai, joje susidaro tempimo tempiai su vienodomis komponentmis
r
=
t
=
T
. Tam tikru atstumu
nuo tako centro apskritiminiai tempimo tempiai
t
pereina gniudanius. Radialiniai tempimo tempiai,
tolstant nuo tako centro, maja pagal 1/r
2
dsn. Maaanglio plieno sritis, kuri kaito iki 150200 C,
veikia dviaiai tempiai. Sandriniu kontaktiniu bdu suvirinto strypo paviriuje veikia iilginiai gniudymo
tempiai, o strypo viduryje visomis kryptimis tempimo tempiai.

5.14 pav. Liekamieji tempiai
r
ir
t
takinje suvirintoje jungtyje.
77
Liekamj tempim tyrimas rodo, kad didiausi tempimo tempiai danai yra artimi takumo ribai.
Kartais jie net virija
T
(daugiasluoksni sili aknyje). Kai nra tempi koncentratoriaus, plastins
metalo deformacijos virinant sudaro 12 %. Kai yra koncentratoriai lako intarpai, nevirinimas,
nesulydimas plastins deformacijos gali bti labai didels, virijanios metalo plastikum, todl toje
vietoje gali atsirasti plyiai. Sudjus liekamsias ir darbines deformacijas gali atsirasti plastins
deformacijos, kurios daniausiai neturi enklios takos stiprumui.
5.3. Deformacijos ir poslinkiai suvirinamos jungties srityje
Dl suvirinimo keiiasi suvirinam konstrukcijos element matmenys ir forma: gali ilinkti, sutrumpti,
prarasti pastovum, susisukti. ie ikraipymai pasireikia poslinkiais, kurie priklauso nuo konstrukcijos
formos, sili idstymo, metalo storio. vairs suvirint konstrukcij poslinkiai atsiranda dl palyginti
nedidelio suvirinimo deformacij tip skaiiaus. Deformacijos ir poslinkiai suvirintos jungties srityje
priklauso nuo vedamosios ilumos, temperatros pasiskirstymo, suvirinamo metalo savybi.
Suvirinimo deformacijas ir poslinkius sils srityje galima suskirstyti penkis tipus.
1. Iilgin liekamoji plastin deformacija
xpl liek
, sudaranios taip vadinam susitraukimo jg P
sus
.
Nustatant iilginius tempimus
x
, buvo gauta liekamj plastini deformacij
pl liek
epira. Tam, kad
nustatyti P
sus
priklausomyb nuo
pl liek
, detaliau inagrinsime suvirintos plokts bsen.

5.15 pav. Liekamosios plastins deformacijos
pl.liek
suvirintoje ploktje
Supjaustykime 2B ploio plokt iilginmis juostelmis tam, kad kiekvien j ivaduoti nuo esam
tempim
x
(5.15, a pav.). Juosteli galai isidstys taip, kaip pavaizduota paveiksle. Juostels, esanios u
plastini deformacij zonos 2b
n
, turs pradin ilg L
0
. ios zonos viduje esanios juostels bus trumpesns,
nes jose yra liekamoji plastin deformacija
pl liek
su minuso enklu. Sutrumpjimas L=
pl liek
L
0
. Juosteli
galai geometrikai atkartos deformacij epir (5.15, b pav.). Pridkime prie sutrumpjusi juosteli
tempimo jgas p, sudaranias jose tempius taip, kad visos juostos vl bt vienodo ilgio L
0
(5.15, c pav.):
p =
pl liek
E, (5.18)
Juosteles suklijuokime tarpusavyje. Tuomet vl gausime tokios paios formos plokt, kurioje
plastins deformacijos srityje veiks tempiai
x
= p. Likusioje ploio dalyje tempim nebus. I tikro suvirinta
plokt neapkrauta apkrovomis, taiau suvirintos plokts ilgis trumpesnis. Todl galime sivaizduoti, kad
veikia fiktyvi jga P
sus
, duodanti plokts ilgio sumajim (5.15, c pav.). Integruodami jg p plastins
deformacijos srities 2b
n
ribose, gausime fiktyvi susitraukimo jg P
sus
. Kadangi
pl liek
< 0, tai P
sus
< 0:
P
sus
=

n
n
b
b
liek pl.
Esdy, (5.19)
ia s plokts storis.
Dl susitraukimo jgos P
sus
atsiras tolygus gniudymas visame plokts plotyje
gn
= P
sus
/(2Bs) ir kartu
su tempimais = p, kurie susidar 2b
n
ribose, suformuos liekamj savj tempim epir, kurie buvo
prie supjaustant plokt. Plokts sutrumpjimas nuo jgos P
sus
veikimo:

iilg
= P
sus
L
0
/(2BsE), (5.20)
78
Virinant legiruotus plienus, kuriuose vyksta struktriniai virsmai, plastini deformacij srityje gali bti
ir pailgjimo plastins deformacijos. Kai kuri plien jga P
sus
gali bti tempianti, t.y. tuo atveju plokt po
suvirinimo pailgja, o ne patrumpja. Taiau daniausiai i jga yra gniudymo.
vairiems plienams ir lydiniams yra nustatytos empirins P
sus
skaiiavimo formuls priklausomai nuo
suvirinimo slyg. Maaangliam ir maai legiruotam plienui, kurio takumo riba
T
300 MPa, virinant
lankiniu suvirinimo bdu sandrinius, tjinius ir uleistinius standi element jungtis vienu prajimu, P
sus
jgos reikm skaiiuojama pagal formul:
P
sus.gn
= [230000/(q
0
+12600)+3,58]q/v
s
, (5.21)
ia q efektyvioji energija, J/s; v
s
suvirinimo greitis, cm/s; q
0
=q/(v
s
s) santykin vedamoji
suvirinimo iluma, J/cm
2
; s virinamo elemento storis, cm; s = 0.5(s
1
+s
2
), kai yra kampin arba sandrin
jungtis (5.16, a, b pav.); s = 0.5(2s
n
+s
c
), kai yra tjin arba uleistin jungtis (5.16, c, d pav.). 5.21 formul
galioja diapazone q
0
= 400038000 J/cm
2
.

5.16 pav. Vienu jimu suvirintos jungtys
Virinant keliais jimais, pirmj sluoksni plastins deformacijos sritis gali dengiama sekani
sluoksni plastins deformacijos sritimis. Virinant tjin dvipus jungt vienodomis silmis,
persidengianiomis plastini deformacij sritimis sumin susitraukimo jga sudaro 1,31,5 pirmosios sils
susitraukimo jgos.
Pjaustant metal dl briaun kaitimo atsiranda susitraukimo jga. Dujinio plieno pjaustymo vedamoji
iluma vienai briaunai, kurios storis s = 0,64,0 cm:
q/v
p
= 42600(13,5 s)s, (5.22)
ia s ireikta cm;
q/v
p
J/m.
2. Storyje tolygios skersins liekamosios plastins deformacijos
ypl.liek
. j integralas duoda skersin
susitraukim
sk
. Nuo kaitimo suvirinant atsiranda ne tik iilgins savosios deformacijos, bet ir skersins
plastines deformacijas
ypl.liek
. Kaitinamas metalas pleiasi, todl atsiranda gniudymo tempimai. Maiausios

T
reikms yra labiausiai kaitusioje srityje, todl ia metalui lengviausia plastikai deformuotis.

5.17 pav.
ypl.liek
ir v pasiskirstymas ploktje
79
5.17, b pav. pavaizduotas
ypl.liek
pasiskirstymas plokts plotyje. Jei takas 0 sils ayje yra nejudantis
(5.17, a pav.), tai galima nustatyti tak A, B, D poslinkius v sils aies y kryptimi pagal integral

y
0

ypl.liek
dy (5.17, c pav.). Integravimo virutins ribos reikms bus y
A
, y
B
ir y
D
. Tak B ir D poslinkiai
sils aies atvilgiu vienodi, nes skersini plastini deformacij zona yra apribota b
yn
ir b
yn
dydiais, o
takai B ir D yra u jos rib. Plokts plotis sumaja dydiu:

sk
=

+

y
y
b
b

ypl.liek
dy, (5.23)
Sujungiant ploktes sandriniu bdu su tarpeliu (5.18, a pav.), metalas skersine kryptimi pleiasi laisviau,
nei virinant vientis plokt. kaitintos briaunos laisvai juda tarpelio kryptimi, dl ko atsiranda 5.18, b pav.
pavaizduoti poslinkiai v. Abiej briaun galimas didiausias poslinkis, jei iluma nebus nuvedama or:
v
maks
=

c s v
q
c
, (5.24)
ia q abi briaunas vedama iluma; v
c
suvirinimo greitis; s lakto storis; - linijinio pltimosi
koeficientas; c - trinis ilumos imlumas.

5.18 pav. Briaun poslinkis sandrinje su tarpeliu jungtyje
Maksimaliai suartjus briaunoms take 0, autant jos juda prieinga kryptimi tol, kol metalo aukta
temperatra ir ema takumo rib. Ataus iki tam tikros temperatros (take F) metalas gauna pakankam
stiprum, kad bt gautas jungties skersinis poslinkis
sk
= 2v
F
< 2v
maks
. Priklausomai nuo suvirinimo bdo ir
slyg
sk
reikms gali bti vairios:

sk
= A

c s v
q
c
, (5.25)
ia A empirinis koeficientas. Elektrolakiniam suvirinimui A=1,6; elektrolankiniam, visikai
virinantant A 1,01,2.
Absoliuti
sk
reikm kinta plaiose ribose priklausomai nuo suvirinimo metu vestos energijos. Virinant
sandrin jungt lankiniu bdu vienu jimu
sk
yra kelios deimtosios milimetro dalys, aki metalo storis
35 mm, o kai metalo storis iki 520 mm,
sk
= 0,51,5 mm; virinant elektrolakiniu bdu
sk
= 38 mm
ir daugiau.
Uleistinms ir tjinms jungtims vedamoji efektyvi energija apskaiiuojama pagal formul:
q
n
=2qs
n
/(2s
n
+s
p
), (5.26)
ia s
n
lakto, kur vedama efektyvioji energija, storis; s
p
antrojo jungties lakto storis; q altinio
visas efektyvusis galingumas.
Skersinis susitraukimas gali bti nustatytas eksperimentiniu bdu. Matavimo baz turi bti didesnis nei
iki 150C kaistanios zonos plotis (plienui).
80
3. Netolygi storyje skersin plastin deformacija, duodanti suvirintos jungties srityje kampin
poslink . Storyje arba daugiasluoksns sils skerspjvyje netolygios skersins plastins deformacijos
kampu pasuka vien plokts dal kitos dalies atvilgiu (5.19, af pav.).

5.19 pav. Sandrini (a, d), uleistini (b), ir tjini (c, e, f) jungi kampiniai poslinkiai
Pralydant plokt arba virinant kampin sil kampo dydis priklauso nuo virinimo gylio ir plokts
storio santykio H/s, virinimo sils formos ir jos ploio (5.19 pav.).

5.20 pav. priklausomyb nuo H/s
Esant maam virinimo gyliui, nepravirinta dalis prieinsis sils susitraukimui. Kai didelis virinimo
gylis,
ypl.like
, deformacija visame storyje pakankamai tolygi. Abiem atvejais kampas yra maas. Taiau
praktikai net ir esant visikam virinimui, gaunamas kampas (5.20 pav. punktyrin linija). Suvirinus tjin
jungt i abiej pusi vienu jimu (5.19, f pav.), kamp

sudaro
1
, atsirads dl netolygaus lakto
susitraukimo suvirinus 1 sil,
2
, atsirads dl netolygaus lakto susitraukimo suvirinus 2 sil, ir
s
,
atsirads dl paios 2 sils susitraukimo. Kampas
s
yra maas, palyginus su madaug vienodais
1
ir
2
.
Todl

2
1
. Jei K 0,5s
n
(5.21, f pav.), tai

radianais plienui apytiksliai apskaiiuojamas pagal


formul:

=0,1(k/s
n
-0,1), (5.27)
Sil su vienu ir tuo paiu statiniu gali bti atlikta daugiau ar maiau virinant lakt. Todl lygyb 5.27
teisinga tik kai lakt vedama efektyvi energija: q
n
/v
s
=16000k
2
, kai k/s
n
0,5, q
n
/v
s
=10500k
2
, kai k/s
n
0,7;
q
n
/v
s
= 7500k
2
, kai k/s
n
1 (k ireiktas cm; q
n
/v
c
J/cm). q
n
galima apskaiiuoti pagal 5.26 formul.

5.21 pav.

priklausomyb nuo s
n
ir K virinant plien
5.21 pav. pavaizduota kampo

priklausomyb nuo lakto storio s


n
ir sils statinio k, kai q
n
/v
s
=
10500K
2
.
4. Poslinkiai w sils zonoje statmena virinam lakt paviri kryptimi sukelia poslinkius
z
.
Daniausiai poslinkiai w atsiranda virinant ma stori metal. Suvirinimo metu metalas kaista ir pleiasi
sudarydamas laikinus gniudymo tempius. Iki 1 mm storio metalas gali prarasti pastovum viena briauna
pasislenka kitos atvilgiu ir ta padtis utvirtinama sile. Susidaro poslinkis
z
. Dl nevienodo ilumos
81
vedimo suvirinimo metu metalas ilinksta. Jei dl ios prieasties vienas laktas pasislenka, o kitas ne, tai
taip pat susidaro poslinkis.

5.22 pav. Poslinkiai iedins sils srityje cilindre (s = 6 mm) i aliuminio lydinio
Radialinis briaun poslinkis susidaro virinant iedines siles, nes dl vestos ilumos pailgja apskritimo
ilgis. Radialiniai briaunos poslinkiai gali bti nevienodi, jei briaunos yra skirting standum (5.22, a pav.).
ie apskritimo ilgio poslinkiai pavaizduoti 1 ir 2 kreivmis. Jie registruojami 6 mm atstumu nuo virinam
briaun. Sile utvirtinamas briaun poslinkis, ir 5.22, b pav. pavaizduota j padtis visikai atauus.
Atsirads nesutapimas maina briaun stiprum ir pastovum. Poslinkis w gali bti apskaiiuotas, taiau
daniausiai nustatomas eksperimentiniu bdu.
5. lyties deformacijos
xy
. Dl j suvirintoje jungtyje susidaro poslinkis
x
. Suvirinimo metu kaistant
ploki takai juda iilgai x aiai. Prie ilumos altin esantys takai juda suvirinimo kryptimi, u altinio
esantys takai prieinga kryptimi. Maksimals poslinkiai u yra skirtingi didiausi prie briaun, kurie
maja y aies kryptimi. Susidaro lyties plastins ir tampriosios deformacijos. Poslinkis u

c s v
q
s
, kuris
priklauso nuo kiekvien plokt vedamos santykins ilumos. Esant tiems patiems temperatros laukams,
altinio veikimo srityje plokts krato maksimalus poslinkis u
k
yra 1,5 karto didesni nei centre u
c
. Tai
gaunama virinant uleistines ir tjines jungtis.

5.23 pav. u poslinkiai prie judant ilumos altin: plokts viduryje (a) ir krate (b)
Skirtumas tarp u
k
ir u
c
gali bti didesnis, jei daugiau ilumos bus vesta privirinam lakt, nei juost.
Poslinki skirtumas x fiksuojamas sile ir ilieka. Poslink galima nustatyti tik visikai atauus. x reikm
virinant 510 mm storio metal sudaro kelias deimtsias milimetro dalis, taiau gali bti ir daugiau
milimetro, jei privirinam dal bus vesta labai daug ilumos.
5.4. Suvirint konstrukcijos element deformacijos tipai
Sij tipo konstrukcij poslinkiai. io tipo suvirint konstrukcij ypatumai: didelis j ilgis lyginant su
aukiu ir ploiu, iilgins sils per vis sijos ilg, prie juost skersinmis silmis tvirtinamos standumo
briaunos, diafragmos ir pagalbiniai elementai. Jei sijoje yra nesimetrikos iilgins ar skersins sils, tai dl
didelio j ilgio, jose atsiranda dideli linkiai.

5.24 pav. Iilginmis silmis suvirinta sija
82

Suvirinus iilgin sil 1 (5.24, a, b pav.), atsiranda susitraukimo jga Psus, kuri sutrumpina sij dydiu:

iilg
= P
sus
l/(EF), (5.28)
ia F juostos ir sienels bendras skerspjvio plotas.
Momentas:
M = P
sus
e
1
, (5.29)
Kadangi jgos P
sus
pridta ne skerspjvio centre, todl gaunamas sijos linkis, kuris apskaiiuojamas
pagal formul:
f = P
sus
e
1
l
2
/(8EJ
1
) = Ml
2
/(8EJ
1
), (5.30)
Sijos gal kampas vienas kito atvilgiu nustatomas pagal formul:
=Ml/(8EJ
1
), (5.31)
J
1
formulse (5.30) ir (5.31) tjins sijos skerspjvio inercijos momentas aies 1 1 atvilgiu.
Nustatant susitraukimo jg btina vertinti sijos standum:
P
sus
= P
sus.st
/[1 P
sus.st
(e
1
2
/J
1
+ e
2
2
/J
2
+1/F)/
T
], (5.32)
ia
T
sijos metalo takumo riba; J
1
, J
2
, F svarbiausieji inercijos momentai ir sijos skerspjvio plotas;
e
1
ir e
2
susitraukimo jgos pridjimo ekscentricitetas pagrindini centrini sijos skerspjvio ai atvilgiu.
5.32 formuls lautiniuose skliaustuose reikm turi bti ne maesn kaip 0,5.
Jei prie tjins sijos privirinama dar viena juosta (5.24, c pav.), tai nuo ios sils susidars
susitraukimas ir linkis jai atskirai nustatomas. Skerspjvio plotas F ir inercijos momentas nustatomi visam
dvitjam skerspjviui. Sils B susitraukimo jgos pridjimo ekscentricitetas yra e
1B
. Sili A ir B linkio
enklai bus skirtingi. Juos btina apskaiiuoti iekant sumin link. Jei skerspjvis simetrikas aies 1-1
atvilgiu, tai sijos liekamasis linkis po dviej sili suvirinimo bus nukreiptas vir, t.y. linkis nuo sils
A didesnis nei nuosils B.

5.25 pav. Dvitjin sija su skersinmis silmis
Jei sijos elementai i pradi sukabinami ir tik tada suvirinami, tai skaiiuojant susitraukim ir link
sukabinimo sils yra laikomos pakankamai stipriomis ir standiomis, kad garantuoti bendr vis element
darb. Skaiiuojant poslink nuo sili A ir B imamas visas skerspjvio plotas ir inercijos momentas 1-1
aies atvilgiu, taip pat ekscentricitetas e
1A
silei A ir ekscentricitetas e
1B
silei B.
Atpjaunant juostas nuo lakto, jos taip pat ilinksta. Dl netolygaus kaitimo pjaunant, jos sudtingai
isikraipo, taiau atauus j link galima nustatyti remiantis tom paiom taisyklm.
Statmenos sijos aiai skersins sils sutrumpina sij, o jei jos yra yra ne skerspjvio svorio centre, tai
atsiranda ir linkis. Jei ant dvitjins sijos virutins juostos uvirinta sil (5.25, a, b pav.), nuo kurios bus
gautas skersinis susitraukimas
sker
< 0. Ipjovus i sijos l ilgio gabal juostos (5.25, a pav. virutin dalis) ir
pridjus jg P, gaunamas ios dalies pailgjim -
sker
:
P =
sker
EF
juosta
/l, (5.33)
ia F
juosta
virutins juostos skerspjvio plotas.
83
Paalinus dal l, sijoje tempi.neliko Taip pat nebus sutrumpjimo ar linkio. Sugrainkim t dal su
jgomis P sij ir priklijuokim prie lentynos (5.25, c pav.). Atimkim fiktyvias jgas P ir pridkim jgas P
(5.25, d pav.). Jga P sij ilgyje l sutrumpins:

iil
= Pl/(EF), (5.34)
statykim P iraik (5.33) (5.34):

iil
=
sker
F
lent
/F, (5.35)
Dl jgos P veikimo susidaro lenkimo momentas M = Pe ir I pjv pasisuka kampu II pjvio
atvilgiu:
= Ml/(EJ), (5.36)
ia J viso skerspjvio inercijos momentas y y aies atvilgiu.
Ireik M formulje (5.36) per P (5.33), gausime:
=
sker
F
juosta
e/J, (5.37)
Dydis F
juosta
e = S
juosta
yra juostos, kuri susitrauk dydiu
sker
, statinis momentas sijos skerspjvio svorio
centro atvilgiu. Todl:
=
sker
S
juosta
/J, (5.38)
Formulse (5.35) ir (5.38) nebra sijos dalies ilgio l. Skersins sils vietin deformacija sutrumpino
sijos ilgi ir sulenk sij kampu (5.25, d pav.). Tas paias formules (5.35) ir (5.37) galima taikyti silms
ant vertikalios sienels tik tuomet formulse vietoj F
juosta
ir S
juosta
turi bti statyti vertikalios sienels
atitinkami dydiai.
Dideli sijos linkiai susidaro tuomet, jei yra daug skersini sili ir jos idstytos nesimetrikai elemento
plotyje. 5.25 e, f pav. prie pavaizduotos sijos lentynos ir sienels privirintos standumo briaunos, kuri storiai
s
n
ir s
c
gali bti skirtingi. Dviej privirint briaun kampas

nustatomas sumuojant lentynos


n
ir sienels

c
sulinkimo kampus. Kampas
n
nustatomas pagal juostos susitraukim
sker.juostos
(B s
c
) atkarpoje.
Kampas
c
nustatomas pagal sienels susitraukim i abiej pusi, t.y. 2
sker.c
atkarpoje l
B
; skaiiuojant
statin moment plotas l
B
s
c
dauginamas i ekscentriciteto e (5.25, f pav.). Kiekvienam pjviui

=
n
+
c
.
Esant daugeliui tokio tipo standumo briaun, galima nustatyti sijos f link viduriniame take (5.25, h pav.).
iuo atveju jis lygus:
f =

(3l/2+2l+l), (5.39)
Suvirint laktini element pastovumo praradimas. Veikiant susitraukimo jgai, konstrukcijos
elementuose susidaro gniudymo tempiai, dl kuri prarandamas element iki 1015 mm storio
pastovumas. Ypa dideli plon lakt (34 mm) poslinkiai. Sutinkamos dviej tip uduotys, susijusios su
stabilumo netekimu: 1) pastovumo netekimo slyg nustatymas; 2) poslinki nustatymas praradus
pastovum. Pirmo tipo udavinys paprastesnis jam isprsti pakanka surasti pastovumo praradimo kritines
apkrovas ir tempius.

5.26 pav. Suvirintos dvitjs sijos element pastovumo praradimas
Panagrinkime suvirintos dvitjs sijos element pastovumo praradimo slygas (5.26 a pav.).
Susitraukimo jgos gniudo juostas ir sienel iilgine kryptimi, todl plokti sijos elementai gali prarasti
84
pastovum. Sienels, kuri ilgis l ir plotis h
c
, iilgins briaunos privirintos prie juost, (5.26 b pav.), kuriose
sienels briaunos standiai tvirtintos ir negali ikrypti skersine kryptimi. Susitraukimo jga 2P
sus
tolygiai
gniudo sienel tempiais
gn
=2P
sus
/A, ia A sijos skerspjvio plotas. Vertikalios sienels kritiniai
gniudymo tempiai:

kr
= 7
2
E(s
c
/h
c
)
2
/[12(1
2
)], (5.40)
Jei
gn
>
kr
, tai verikalios sienels pastovumas bus prarastas.
Juosta taip pat gali prarasti pastovum. Puss juostos plotis B/2, ji tvirtinta tik i vienos puss (5.26 c
pav.). Plokt apkrauta
gn
tempiais. Kritiniai ios juostos tempiai:

kr
= 1,33
2
E(2s
n
/B)
2
/[12(1
2
)], (5.41)
Virinant lakt prie karkaso uleistinmis jungtimis (5.27 a pav.), pagrindiniai poslinkiai susidaro dl
iilgins susitraukimo jgos, skersinio susitraukimo taka menka. Todl lakt nagrinjame kaip staiakamp
plokt, tvirtint visomis keturiomis briaunomis, kuriose gniudymo tempiai iilgai plokts 2P
sus
/(sB
1
) ir
2P
sus
/(sB
2
) skersai plokts, ia s lakto storis.

5.27 pav. Suvirintose konstrukcijose stabilumo netenkantys laktiniai elementai
Plokti konstrukcijos elementai taip pat gali prarasti pastovum, jei juos bus virinami apvals
elementai (5.27 b pav.) ir jei juose atsiras radialiniai tempimo tempiai
r
ir apskritiminiai gniudymo
tempiai

. Dl pastarj daniausiai ir prarandamas pastovumas. Kritiniai radialiniai tempiai priklauso


nuo spindulio r
n
, apribojanio plastini deformacij zon ir nuo lakto storis s:

r.krit
= 3E(s/r
n
)
2
/[12(1 -
2
)], (5.42)
Plokti dugnai, veikiami radialini gniudymo tempi taip pat gali prarasti pastovum (5.27 c pav.).
Cilindrinio kevalo krato pastovumas radialine kryptimi daug maesnis nei dugno ploktumos. Todl
radialinius gniudymo tempius
r.gn
= P
sus
/(rs), atsiradusius kampinje jungtyje pagrindinai priima tik
dugnas. Plokio dugno, privirinto udaru kontru prie kevalo, kritiniai tempiai:

r.krit
= 1,49
2
E(s/r)
2
/[12(1
2
)], (5.43)
Suvirinant sandrine jungtimi plonus laktus (s 1 mm) gali bti prarastas pastovumas. Tam ivengti jie
prispaudiami prie pagrindo, paliekant minimal tarp l tarp prispaudimo element, kad bt pakankamas
prijimas virinti (5.27 d pav.).
5.5. Suvirinimo poslinki taka konstrukcij darbingumui
Labai danai suvirint konstrukcij eksploatacins savybs ir j darbingumas praktikai nepriklauso nuo
savj suvirinimo tempi ir deformacij. Taiau pasitaiko ir neigiamo poveikio atvej. Konstruojant,
gaminant ir eksploatuojant suvirintas konstrukcijas, btina tai atsivelgti.
1. Suvirinam detali poslinkiai gali deformuoti metal kristalizacijos metu ir todl gali susiformuoti
kartiniai plyiai.
2. Elektrolakinio suvirinimo metu tarpelio tarp element pokytis pakeiia suvirinimo greit. Tarpelis
gali didti arba mati tokiose ribose, kad procesas gali net nutrkti. Virinant lankiniu bdu plon metal dl
pastovumo praradimo gali bti gaunamos pradegos. Dl poslinki virinant, lakt briaunos gali pasislinkti z
aies kryptimi nevienodai ir suformuoti linijin briaun nesutapim. Virinant uleistinias jungtis, dl
nevienodos lakt deformacijos gali susidaryti tarpelis tarp lakt, kur gali tekieti ilydytas metalas.
Virinant kampines siles automatiniu bdu laktai gali likti net nesuvirinti. Virinant kontaktiniu siliniu
bdu prie ritinl gali susidaryti metalo banga ir metalas gali likti nesuvirintas.
85
3. Suvirinam element poslinkiai gali apsunkinti suvirint element vlesn surinkim. O kartais j
nemanoma surinkti be papildomo apdirbimo arba tiesinimo. Tai ypa aktualu suvirinus plonus laktus (s 4
mm), juos reikia tiesinti, nes j nukrypimai nuo ploktumos dideli. Jeigu plonasieniuose kevaluose arti krato
yra iedins sils, tai jos pakeiia kevalo skersmen. Todl surinkus tokius kevalus atsiranda neleistinas
laiptelis. Suvirinant suvirintus mazgus danai atsiranda sunkum dl suleidiamj ir prijungiamj
matmen nesutapimo. Erdviniai isikraipymai kartais bna tokie sudtingi ir dideli, kad kai kuri viet
atitaikym tenka atlikti rankiniu bdu, o tai maina suvirinimo proces mechanizacijos ir automatizacijos
galimybes.
4. Dl atsiradusi suvirinant poslinki tenka palikti padidintas ulaidas mechaniniam suvirint detali
apdirbimui. Tai padidina metalo snaudas ir prailgina apdirbimo laik.
5. Kai kurie poslinkiai keiia skerspjvio geometrines charakteristikas. Pavyzdiui, privirinus dvitjins
sijos juostas atsirads kampas maina sijos inercijos moment, juost kratai priartja prie skerspjvio
pagrindins sijos aies.
5.6`. Konstrukcij suvirinimo tempi, deformacij ir poslinki mainimo metodai
Visi suvirinimo tempi ir suvirint konstrukcij formos ikraipymo mainimo bdai remiasi trimis
pagrindiniais principais.
1. Metalo, kuris plastikai deformuojasi jam kaistant, trio sumainimas, taip pat paios plastins
deformacijos sumainimas.
2. Plastikai deformuoto metalo, gauto jam kaistant, srityse sukrimas prieingo enklo papildom
deformacij. Tai gali bt atliekama metalui autant arba visikai jam atauus.
3. Gaut deformacij ir poslinki kompensavimas simetrikai idstant siles, sudarant papildomas
plastins deformacijos sritis, iankstinius poslinkius, utikrinant laisv metalo susodinim ir kt.
Apvelgsim kai kurios gamyboje naudojamus metodus.
Pakaitinimas keiia temperatros pasiskirstymo laukus, suvirinimo deformacijas ir struktrini virsm
sukurtus tempimus, taip pat kartais gali turti takos metalo savybms. Pakaitinimas, i vienos puss,
sumaina takumo rib, tamprumo modul ir temperatr gradient, todl gaunamas maksimali liekamj
tempim sumajimas, i kitos puss, gaunama platesn plastins deformacijos sritis, esant tai paiai
vedamajai ilumai. Pakaitinimas iki labai aukt temperatr sumaina takumo rib
T
, o tuo paiu ir
liekamuosius tempius.
Pakalimas. Pakalti galima autant arba visikai atauus metal. Pakalimu susodinamas metalo
storumas, plastin deformacija pailgina sil ploktumoje, kuri yra statmena smgio krypiai. Taip
sumainami tempimo tempiai, taiau gali susidaryti net gniudymo liekamieji tempiai. Pakalimo
efektyvumas priklauso nuo temperatros, ilumos kiekio, kuris isiskiria pakalimo metu, o taip pat nuo
plastins deformacijos dydio. Jeigu pakalimo srityje temperatra auktesn nei likusiame metale, tai metalui
autant ir jam traukiantis gniudymo tempiai mas ir gali pereiti net tempimo tempimus. alto pakalimo
metu paprastai metalas nedaug kaista todl gali susidaryti gana aukti gniudymo tempiai. Pakalimas gali
sumainti metalo plastikum, kuris tam tikrai atvejais turu bti vertintas.
Taikant impulsin apdirbim sprogdinant speciali juost udt ant apdirbamo paviriaus. Sprogimas,
kuris atliekamas specialioje kameroje, sukuria tempius paviriniame sluoksnyje ir tokiu bdu perskirsto
liekamuosius suvirinimo tempius. is bdas taikomas suvirint sujungim nuovargio atsparumui padidinti.
Sils srities valcavimas taikomas suvirinimo liekamiesiems tempiams sumainti ir siks kratui
sulyginti. Valcavimo vietose sumainami tempimo tempiai arba gali peraugti gniudymo tempius.
Papildomas apkrovimas. Suvirinimo metu galima apkrauti taip, kad sils srityje susidaryt tempimo
tempiai. Tai sumaina liekamuosius tempimo tempius ir susitraukimo jg P
sus
. Jeigu apkrovos pridedamos
po suvirinimo, btina, kad tempiai nuo apkrovos sumuotsi su liekamaisiais tempimo tempiais ir metalas
plastikai deformuotsi. Numus apkrov gaunami maesni liekamieji tempiai. Norint visikai paalinti
savuosius tempius, tempiai nuo papildomos apkrovos turi bti artimi metalo takumo ribai, o tai sunkiai
pasiekiama.
Netolygus kaitinimas ir auinimas. Jeigu i abiej virintins sils pusi sukurti kaitintas zonas, tai
plsdamasis metalas itemps sils srit iilgai jos aies, o statmena aiai kryptimi gniudys. Tokia tempi
schema sudaro slygas plastiniam sils srities metalo itempimui sils aies kryptimi ir sumaina
liekamuosius tempimo tempius. Perslenkant kaitintas zonas sils kryptimi, auinant metal gale ilumos
altinio, procesas gali vykti nenutrkstamai.
Atskir zon koncentruotas vietinis kaitinimas naudojamas t viet susodinimui ir ilyginimui.
86
Suvirint konstrukcij atkaitinimas naudojas metalo struktrai ir savybms pakeisti, o taip pat
liekamiesiems tempiams sumainti. Atleidim liekamiesiems tempiams mainti tikslinga naudoti, jei yra
padidinti reikalavimai suvirintos konstrukcijos stiprumui ir matmen tikslumui eksploatacijos metu. Be to,
kartais reikia atstatyti plastines savybes, ten kur suvirinimo metu koncentravosi plastin deformacija ir
padidinti atsparum trapiam suirimui. Kitais atvejais nerekomenduojama naudoti atkaitinim, nes labai
padidja konstrukcijos kaina.
Atkaitinimas gali bti: bendras atkaitinimas, kai kaitinamas visas gaminys; vietinis - kaitinama tik
sils sritis; palaipsnis atkaitinimas - kaitinimo altinis juda iilgai konstrukcijos ir nuosekliai kaitina jos
sritis; nuoseklus atskir element atkaitinimas - termikai apdirbami atskiri konstrukcijos mazgai, kurie
vliau suvirinami.
vairi konstrukcini mediag atkaitinimo temperatros (C), leidianios sumainti liekamuosius
tempius iki (0,1...0,2)
T
lygio yra ios:
Aliuminio lydini 250...300
Titano lydini 550...600
Konstrukcini plien 580...680
Austenitini plien 850...1050
Suvirinimo deformacij ir poslinki mainimo priemons turi bti numatytos visuose konstrukcij
projektavimo ir gamybos etapuose.

6. inios i statybins mechanikos
6.1. Skaiiuojam ra sijose nustatymas naudojant infliueni metod

Skaiiuojamsias raas sijose danai patogu nustatyti influeni metodu. is metodas ypa patogus
nustatant ras susidaranias sijose nuo judani apkrovos sistem (pvz., nuo judanio krano veimlio rato
slgio).
Infliuents parodo raos priklausomyb tam tikrame sijos arba santvaros elemento skersmenyje
atsivelgiant apkrovos padt ant j. Praktiniuose skaiiavimuose influents nustatomos nuo vienos
vienetins apkrovos, o vliau jos naudojamos raoms nustatyti konkreiame skerspjvyje arba elemente,
kur veikia kelios koncentruotos arba paskirstytos apkrovos.

6.1 pav Atramins reakcijos ir M influents vairiose sijos pjviuose
arnyrikai atremtos sijos atramini reakcij influents. Sijos atramini reakcij influents ireikia
t reakcij dydio priklausomyb nuo vienetinio krvio padties ant sijos.
Atstum nuo krvio iki kairiosios atramos paymkime x, atstum tarp atram l (6.1, a pav.).
Reakcija A = 1((l x)l).
Reakcija A ireikiama pasvirosios tiess lygtimi (6.1, b pav.):
87
kai x = 0 A = 1;
kai x = l A = 0.
Panaiu bdu nustatoma B reakcijos influents (6.1, b pav.).
Lenkiamojo momento M influents ireikia momento dydio priklausomyb duotame pjvyje nuo
vienetinio krvio padties ant sijos.
Tarkime, kad krvis yra deinje pusje nuo pjvio. Tada lenkimo momentas:
M
a
= Aa = 1((l x)/l)a
Nubraiykime momento M influentes (6.1, c pav.) remiantis slyga, kad: kai x = 0 Ma = 1a; kai x = l
Ma = 0.
Kadangi buvo priimta slyga, kad krvis yra deinje pjvio a pusje, tai nubrta influent yra
galiojanti tik atkarpoje(l a).
Tarkime kad krvis yra kairje pjvio a pusje.
Lenkimo moment iuo atveju patogu isireikti per dein atramin reakcij:
M
a
= B(l a) = 1(x/l)(l a),
kai x = 0 Ma = 0;
kai x = l Ma = l a.
Kadangi buvo priimta slyga, kad krvis yra kairje pjvio a pusje, tai nubrta influent yra galiojanti
tik (l a).
Influent Ma turi utrichuoto trikampio form, kurio virnje yra pjvyje a (6.1, c pav).
Jeigu influent sudaroma l/2 pjviui, tai vir atram ant vertikali atidedamos lygios atkarpos 1(l/2).
iuo atveju trikampio auktis yra 1(l/4) (6.1, d pav.).
Panaiu bdu braiomos M influents ir kitiems pjviams, pavyzdiui 0,4l, 0,3l, 0,2l, 0,1l (6.1, e...h).
Influeni M ordinats turi ilgio matmenis. Trikampi aukiai yra: 10,25l; 1 0,24l ir t.t.
Skersins jgos Q influents. Skersins jgos influents ireikia skersini jg priklausomyb
duotame pjvyje a nuo vienetinio krvio padties ant sijos.
Tarkim, kad krvis yra i pjvio a deins puss. Todl:
Q
a
= A = 1((l x)/l);
Nubraiykime influent remiantis slyga (6.2, a pav.), kad:
kai x = 0 Qa = 1;
kai x = l Qa = 0.
Influent galioja (l a) atkarpoje.
Tarkim, kad krvis yra i pjvio a kairs puss. Todl:
Q
a
= B = 1(x/l);
kai x = 0 Qa = 0;
kai x = l Qa = 1.
Influent galioja (a l) atkarpoje ir pjvyje a keiia enkl.

6.2 pav. Influents Q
88

Sijos pjviams 0,5l, 0,4l, 0,3l, 0,2l, 0,1l influents Q parodytos 6.2, a...g pav. Influeni Q ordinats yra
bemats.
6.2. Influeni metodo taikymas nustatant raas nuo koncentruot jg P ir nuo tolygiai
pasiskirsiusi apkrov Q
Tarkime, kad sijos skerspjviui a sudaryta ros P influent, kuri parodyta 6.3, a pav. Sija apkrauta
koncentruotomis jgomis P
1
, P
2
ir P
k
bei atkarpoje (l a) tolygiai pasiskirsiusia apkrova q.

6.3 pav. ra nuo P ir q nustatymas influeni metodu
Influeni ordinats nuo jg P
1
, P
2
ir P
k
veikimo paymtos atitinkamai y
1
, y
2
, y
k
.
Naudodamiesi jg veikimo nepriklausomumo principu randame r pjvyje a:
R
P
= P
1
y
1
+ P
2
y
2
+ P
K
y
K
= P
i
y
I
(6.1)
r nuo tolygiai pasiskirsiusios apkrovos rasime pakeit j begalo daug ir begalo ma koncentruot
jg:
R
q
=

qdxy = q, (6.2)
ia influents plotas apkrautos atkarpos ilgyje.
Visa raa parodo iilgins jgos N, skersins jgos Q, momento M ir t. t. priklausomyb nuo influents:
R = P
i
y
I
+ q (6.3)
Nustatant pokranini sij didiausius lenkimo momentus ir skersines jgas pirmiausia btina sudaryti
skerspjvi (0,1l, 0,2l, ir t. t.) M ir Q influentes. Vliau reikia rasti ras nuo judanio veimlio apkrov
pavojingose pjviose.
6.3. Santvaros element r influents
Kai santvara apkrauta judaniomis apkrovomis, ras santvaros elementuose patogu nustatinti
influeni metodu. Santvaros element influents parodo element r dydio priklausomyb nuo pridto
vienetinio krvio padties ant santvaros. Tokiu bdu kiekvienam santvaros elementui sudaroma atitinkama
influent.
Panagrinsime lygiagreiomis juostomis santvaros, kuri remiasi dvi atramas, element r influentes
(6.4, a pav.).
Nuosekliai darome pjvius III - III ir II - II (6.4, b pav.).
Elemento 23 influentms sudaryti panagrinsime pusiausvyros lygt M
3'
= 0.
Kai krvis veikia deinje perpjautos santvaros pjvio III - III pusje, tada santvaros kairiosios dalies
pusiausvyros lygtis bus:
89
A3d 23h = 0;
23 = A3d/h.
Kai x = 0 A = 1 ir 23 = 3d/h;
kai x = l A = 0 ir 23 = 0.
Briame deinij poveikio linij 23, kuri teisinga, jeigu krvis yra tarp 6' ir 3' mazg.
Kai krvis veikia kairje perpjautos santvaros pjvio III - III pusje, tada sijos deiniosios dalies
pusiausvyros lygtis bus
B3d 32h = 0,
tuomet,
32 = B3d/h.


6.4 pav. Santvaros su lygiagreiomis juostomis influents

Analogikai randame ir kairij influent, kuri teisinga, jei krvis veikia tarp 0' ir 2' mazg.
90
Krviui judant nuo 2' iki 3' influent kinta pagal linijin dsn, kuri pavaizduota 6.4, b pav. ir yra
kairiosios influents tsa.
23 elemento ra influeni sudarym galima ymiai supaprastinti.
Esant vienetiniam krviui 3' take nesvarbu ar tai nagrinjama atpjautos kairs santvaros puss
pusiausvyra ir 23 ireikiame per reakcijos A dyd, ar deins santvaros puss ir 32 ireikiame per reakcij
B. Abiem atvejais pusiausvyros lygtis elementas priklausantis nuo vienetins jgos neeina. Tai reikia, kad
kairiosios puss influents ordinat (krvis kairje perpjautos santvaros pusje), nustatoma santykiu B3d/h
yra lygi deiniosios influents ordinatei (krvis deinje perpjautos santvaros pusje), kuri apskaiiuojama
pagal A3d/h. I to seka, kad kairioji ir deinioji influents kertasi po momento taku. Tai svarbi influeni
savyb, lengvinanti j sudarym. Nubriame deinij influent 23 = A3d/h, kuri teisinga kol krvis veikia
tarp 3' ir 6' mazg. Kairioji influent nustatoma i reakcijos B, atramoje A turi ordinat lygi nuliui ir kertasi
su deiniaja influente ties taku 3'. i influent teisinga tarp 0' ir 2' mazg. Tarp 2' ir 3' mazg influent
ireikiama linijine funkcija, kuri yra kairiosios influents tsa.
Analogikai raome ir pusiausvyros lygtis M
2
= 0 ir sudarome 2'3' influent (6.4, c pav.).
ros nustatymui 23' spyryje santvar perpjauname (6.4, d pav.).
Krviui esant deinje perpjautos santvaros pusje, kairiosios puss pusiausvyros lygtis:
A + 23'sin = 0;
23' = A/sin.
Kai x = 0 23' = 1/sin;
kai x = l 23' = 0.
Briame deinij influent 23', kuri teisinga, kai krvis yra tarp 6' ir 3' mazg (6.4, a pav.).
Kai krvis yra kairje perpjautos santvaros pusje, deiniosios puss pusiausvyros lygtis:
B 3'2sin = 0;
3'2 = B/sin.
Kai x = 0 3'2 = 0;
kai x = l 3'2 = 1/sin.
Kairioji influent teisinga, kai apkrova veikia 0'2' atkarpoje.
Krviui judant 2'3' atkarpoje, influent 2'3' nustatoma punktyrins tiess pagalba.
Jei vertinsime, kad kairioji ir deinioji influents kertasi po momentiniu taku, tai 23' galima rasti
paprastesniu bdu.
Pirmiausia randame deinij influent, kuri sudaroma pagal lygt 23' = A/sin.
Yra inoma, kad kairiosios influents ordinat lygi nuliui kairiojoje atramoje,o po momentiniu taku turi
kirstis su deinija. Nustatinjant statramsio r momento takas yra lygiagrei juost krypi
susikirtime, t. y. begalybje. Tai rodo, kad kairioji ir deinioji spyrio 23' influents yra lygiagreios.
Influent 1'2' sudaroma i 2' mazgo pusiausvyros lygties
X = 0
i kur seka, kad 2'1' = 2'3'.
Influent 0'1' sudaroma i mazgo 0' pusiausvyros slygos
X = 0,
i kur seka, kad 0'1' = 0.
Influents 12 sudarymui daromas pjvis II II ir raoma pusiausvyros lygtis M
1'
= 0.
Influent 12 pavaizduota 6.4, e pav.
I 1 mazgo pusiausvyros lygties X = 0 seka, kad 10 ir 12 influents lygios.
1'2 influentei sudaryti reikia naudoti pusiausvyros lygt Y = 0 (6.4, f pav.).
Kai krvis kairje perpjautos santvaros II II pusje,
A 1'2sin = 0.
Kai x = 0 1'2 = A/sin;
kai x = l 1'2 = 0.
Briame dein influent12,kuri teisinga tarp 6 ir 2 mazg (6.4, f pav.).
Kai krvis yra kairje perpjautos santvaros II II pusje tuomet:
91
B + 21sin = 0
21 = B/sin.
Kai x = 0 21= 0;
Kai x = l 21= 1/sin.
Briame kairij influent 0'1' atkarpoje. Kai krvis juda nuo 1' iki 2', influent nustatoma tiess
lygtimi, kuri pavaizduota punktyrine linija 6.4, f pav.
Analogikai sudarome spyrio 01' ros influent (6.4, g pav.).
Sudarysime statramsio 11'r influent. I jg pusiausvyros lygties , pridtos mazge 1, Y = 0
gauname, kad ra 11' = 0.
Statramsio 33' influents ordinats taip pat lygios nuliui.
Sudarant 22' strypo r influent reikia nagrinti pusiausvyros lygt Y = 0 2' mazge.
Jei krvis yra ne antroje ir ne treioje juostose, tai ra 2'2 = 0.
Jei krvis yra 2' mazge, tai lygtis Y = 0 raoma taip: -2'2 1 = 0, tada 2'2 = 1 (6.4, i pav.).
Influent bus trikampio formos, kai krvis juds 1'2' ir 2'3' atkarpose (6.4, g pav.).
ros influent atraminiame statramstyje 00' randama i 0' mazgo pusiausvyros lygties Y = 0 (6.4, h pav.).
Kai krvio pirmoje juostoje nra 0'0 = 0.
Kai krvis yra 0' mazge pusiausvyros lygtis raoma taip:
1 0'0 = 0,
i ia,
0'0 = 1.
Krviui judant nuo 0 iki 1 mazgo 00' r influent nustatoma tiess lygtimi, kuri pavaizduota
punktyrine linija 6.4, e pav.
7. Suvirintosios sijos
7.1. Sijos. Bendrosios inios
Sijos plaiai naudojamos statini perdengimui, tiltams, kran konstrukcijoms ir kitur. Sijos gali bti
valcuotos, suvirintos klijuotos ir kt. Suvirinimas ipleia galimybes gaminti vairaus skerspjvio sijas.
Lenkiam dvitj sij juostos yra labiausiai apkrautos, o vertikali sienel ymiai maiau. Todl pagrindin
metalo mas turi bti sukaupta juostose. Todl tik suvirinimas leidia gauti vairiausio skerspjvio formos ir
matmen sijas. Duts formos suvirint sij skerspjvi pavyzdiai pateikti 7.1 pav.

7.1 pav. Dinio skerspjvio suvirint sij pavyzdiai
Zigzago trajektorija supjausius valcuotas sijas, o po to jas suvirinus, gaunamos lengvos ir ekonomikos
sijos (7.2, a pav.). Suvirinimas leidia pagaminti kintamo skerspjvio (kintamo ploio, storio ir aukio)
ekonomikas sijas (7.2, b pav.). Tai leido padidinti sij aukt, inercijos moment horizontalios aies
atvilgiu, o svarbiausia atsparum lenkimui.
92

7.2. pav. Sij gamybos principai: a zigzagu perpjauta valcuota sij ir suvirinta; b kintamo
skerspjvio sijos: 1 kintamo storio juostos; 2 kintamo aukio; 3 sudtins juostos

Virinant galima pagaminti vairi matmen sijas iki 34 m aukio ir daugiau, taip pat didelio ilgio.
Juostos gali bti gaminamos ne tik i valcuot lakt, bet ir i kit profili, pvz., lovi, kampuoi, lenkt
profili ir kt.
Sijos skerspjvio ekonomikumo parametras yra W/A, ia W profilio atsparumo momentas; A
skerspjvio plotas. Kuo didesnis is santykis, tuo esant maesnei metalo masei pasiekiamas didesnis
atsparumas lenkimui. Taiau naudoti per daug plonas vertikalias sieneles negalima dl per mao vietinio
pastovumo. Reikalingas racionalus i dviej prieingybi derinimas.
Tos paios mass dvitj gamyba valcuojant lyginant su suvirintais yra efektyvesn. Taiau didelis
suvirintos konstrukcijos privalumas yra tai kad suvirinta sija gali atlaikyti didesnes apkrovas esant maesnei
metalo masei, dl ko konstrukcija tarpa racionalesn ir pigesn.
Kintamo skerspjvio sijose geriau panaudojama laikanioji metalo galia visame sijos ilgyje ir gaunama
metalo ekonomija. Technologiniu poiriu tokios sijos yra sudtingesns. Todl dauguma naudojam
profili yra to paties skerspjvio visame ilgyje.
7.2. Sij standumo ir stiprumo skaiiavimas (skerspjvio parinkimas)
Sija turi tenkinti standumo reikalavimus, t.y jos linkis f
max
nuo didiausios apkrovos neturi viryti
leistino. Paprastai didiausia santykio f
maks.
/l reikm reglamentuojama normomis. Standumo norma
skirtingos paskirties sijoms yra skirtinga, pavyzdiui krano sijai f
max
/l 1/6001/700; aukt perdengimo
sijoms f
maks.
/l1/400.
Kad patenkinti standumo reikalavimus, sijos auktis turi bti ne maesnis kaip tam tikros ribins
reikms. Panagrinkim, koks turi bti maiausias sijos, gulinios ant dviej atram ir apkrautos tolygiai
pasiskirsiusia apkrova q, auktis (7.3 a pav.).
Skaiiuojamasis linkis ties viduriu:
f =
384
5

EI
ql
4
, (7.1)
ia EI sijos standumas.
iai sijai skaiiuojamasis momentas:
M =
8
2
ql
, (7.2)
93
stat M reikm 7.1 formul, gausime:
f =
EI
Ml
48
5
2
, (7.3)
Lenkimo momentas:
M = []
t
W , (7.4)
ia []
t
leistinieji tempimai; W atsparumo momentas.
Jei skaiiuojamasis skerspjvis simetrikas horizontalios aies atvilgiu, tai W = 2I/h, ia h sijos
auktis. statykime M reikm i (7.2) formuls (7.3):
f =
Eh
l
t
24
] [ 5
2

, (7.5)

gausime:
l
f
=
Eh
l
t
24
] [ 5
, (7.6)
arba:
l
h
=
Ef
l
t
24
] [ 5
, (7.7)
Pagal (7.7) formul paskaiiuotas sijos auktis, tenkinantis reikalaujamo standumo slyg f/l ir
leistinuosius tempimus []
t
, yra maiausias, kuris gali bti tik padidintas, jei to reikalauja konstrukcijos
komponavimas. Esant kitiems apkrov ar sijos konstrukcijos tipams, pvz. gembinei, su tvirtintais galais sij
konstrukcijoms ir kt. (7.7) formulje keiiasi tik koeficientas
o
. Tuomet bendroju atveju formul uraoma:
h =
o
[]
t
l
2
/Ef, (7.8)
Kai horizontalioje ir vertikalioje ploktumose veikia momentai, tuomet turi bti tenkinama slyga
(
x
+
y
) < []
t
.
Sija turi tenkinti stiprumo slyg ir turti maiausi mas, t.y. skerspjvio plotas turi bti minimalus.
Dvitjo skerspjvio sijos auktis, tenkinant i slyg, gali bti surastas pagal:
h = (1,3 1,4)
t v
s
M
] [
, (7.9)
dinio skerspjvio sijai:
h =
t v
s
M
] [
, (7.10)
ia s
v
vertikalios sienels storis.
Projektuojant sijas, sieneli storis s
v
formulse 7.9 ir 7.10 yra neinomas. Todl i pradi jis yra laisvai
priimamas. vairi statybini konstrukcij s
v
keiiasi maame intervale (7.3 b pav.). Galima priimti
s = 510 mm:
s
v
=
5 , 12
10
v
h
, (7.11)
sunkioms konstrukcijoms:
s
v
=7+0,005h
v
,

(7.12)
ia s
v
ir h
v
ireikti milimetrais (7.3 b pav.).
94

7.3 pav. Suvirinta dvitjin sija: a sijos linkis nuo q; b sijos skerspjvis; c, d koncentruotos
jgos poveikis
h reikms paskaiiuotos pagal pakankamo standumo ir maiausios mass slygas, gali bti labai
skirtingos. I gaut dviej reikmi reikia priimti t kuri didesn, taiau ne maesn negu reikalaujama pagal
standumo slyg.
Toliau parenkamas sijos skerspjvio plotas vertinant lenkimo moment M ir sijos aukt h.
Panagrinsime dvitjinio sijos skerspjvio (7.3,b pav.) parinkimo tvark.
Reikalingas sijos skerspjvio atsparumo momentas:
W
reik.
= M/[]
t
(7.13)
Reikalingas skerspjvio inercijos momentas:
I
reik.
= W
reik.
h/2 (7.14)
Paskaiiuojame vertikalios sienels inercijos moment I
v
. Priimame, kad h
v
= 0,95h.
Dviej horizontali dvitjo juost inercijos momentas:
I
h
= I
reik
I
v
(7.15)
Inercijos moment dar galima ireikti ir taip:
I
h
= 2
(
(

\
|
+
2
1
0
2
h
A I
h
, (7.16)
ia I
0
horizontalios juostos inercijos momentas savosios aies atvilgiu, kuris nra didelis ir
skaiiavimui supaprastinti galima priimti lygiu nuliui; h
1
atstumas tarp horizontalij juost svorio centr,
kuris lygus (0,960,98)h.
I formuls (7.16) randamas reikalingas horizontalios juostos skerspjvio plotas:
A
h
= 2I
h
/(h
1
)
2
, (7.17)
Parinkus sijos skerspjvio plot, paskaiiuojame tempimus ir tokiu bdu patikriname, ar parinkti
skerspjvio matmenys tenkina stiprumo slygas.
Dl lenkimo atsirad tempimai:
= Mh/2I, (7.18)
Dl skersins jgos veikimo atsirad tangentiniai tempimai:
95
= QS/Is
v
, (7.19)
ia Q didiausia skersin jga sijoje; S puss skerspjvio (simetriko) statinis momentas sijos svorio
centro atvilgiu (7.3 b pav.).
Ekvivalentiniai tempimai, paprastai, tikrinami tais atvejais, kai maksimalios ir reikms per vis
sijos ilg sutampa viename pjvyje. Jie nustatomi vertikalios sienels virutins briaunos lygyje:

ekv
=
2
1
2
1
3 + , (7.20)
Normaliniai tempimai
1
ir tangentiniai tempimai paskaiiuojami pagal (7.21) ir (7.22) formules:

1
= Mh
v
/2I (7.21)

1
= QS
1
/I s
v
, (7.22)
ia S
1
horizontalios juostos skerspjvio ploto statinis momentas sijos svorio centro atvilgiu.
Daniausiai ekvivalentiniai tempimai
ekv.
yra maesni nei , kurie randami pagal 7.18 formul.
Tarkime, kad virutins sijos juosta apkraunama judania apkrova. Taip bna krano arba tilto sijose.
Tada nustatomas vertikalios sienels stiprumas, vertinant vietinius tempimus nuo krvio:

m
= mP/s
v
z, (7.23)
ia m koeficientas, kurio reikms skirtingos: m = (1,41,5) esant sunkioms eksploatacijos
slygoms (metalurginiai cechai), m = 1 esant lengvoms eksploatacijos slygoms (remontiniai cechai); z
slyginis ilgis, kuriame koncentruotas krovinys pasiskirsto vertikaliame lakte:
z = 3,25
3
/
v h
s I , (7.24)
ia I
h
horizontalios juostos inercijos momentas kartu su prie jo privirintu bgiu (jei toks yra) x
n
aies,
einanios per bendr svorio centr, atvilgiu (7.3 d pav.).
7.3. Bendrasis pastovumas
Auktos sijos, kuri I
x
> I
y
, nuo vertikalios apkrovos veikimo gali prarasti savo bendrj pastovum.
Tam, kad bt ivengtas pastovumo praradimas, reikia:
1. Apriboti lenkiamo elemento laisvj ilg. Pvz., dvi lygiagreias lenkiamas sijas 1 ir 2 reikia
tarpusavyje sujungti. Atstumas tarp jungi l
0
.(7.4 pav.).

7.4 pav. Jungtys tarp sij horizontalioje ploktumoje
2. Patikrinti lenkiamos sijos tempimus, skaitant reikalavimus bendrajam pastovumui garantuoti:
= M/W []
t
, (7.25)
ia sijos leistinj tempim sumainimo koeficientas leidiantis utikrinti jos pastovum. Dvitjinio
skerspjvio sijai:
=
3
2
0
10
|
|

\
|
l
h
I
I
x
y
, (7.26)
ia I
x
ir I
y
inercijos momentai atitinkamai x ir y ai atvilgiu; h visos sijos auktis; l
0
atstumas tarp
jungi horizontalioje ploktumoje; koeficientas.
96
Pagal 7.26 formul gaut rezultat reikia koreguoti pagal 7.1 lentel.
7.1 Lentel. Koeficiento koregavimas
Koeficiento reikms, gautos pagal
formul (7.26)
Koeficiento reikms, priimamos
skaiiavimui
0,851,0
1,01,25
1,251,55
1,55
0,85
0,90
0,96
1,0

Koeficientas imamas kaip funkcija (7.2 lentel ir 7.3, b pav.), t.y.:
= 8 | |
3 3
2
0
2 / 1
h v
h
bs hs
bh
s l
+
(

, (7.27)
7.2 lentelje pateiktos dvitjini sij i C3 plieno reikms. Didesnio stiprumo plienui reikmes
reikia dauginti i 210/R santykio, ia R duoto plieno skaiiuojamasis atsparumas.
7.2 lentel. Koeficiento reikmi priklausomyb nuo

0,1 1,0 8,0 16,0 32,0 64,0

1,73 1,85 2,63 3,37 4,59 6,50

Projektuojant sijas pirmiausiai reikt pasirinkti konkret santyk l
0
/b = 1020; po tuo pagal (7.27)
formul apskaiiuoti ir rasti reikm pagal 7.2 lentel (b juostos plotis).

7.4. Vietinis pastovumas
Patikrinus bendrj pastovum, btina tikrinti ir atskir element vietin pastovum. Gniudomos juostos
praranda pastovum, kai gniudymo tempimai virija kritines reikmes. Gniudom sijos juost vietinis
pastovumas garantuojamas ia slyga:
b 30s
v
R
210
, (7.28)
ia b juostos plotis; s
v
juostos storis; R skaiiuojamasis atsparumas.
Sijos i maaanglio plieno, jei jos neveikia koncentruotos jgos, vertikalios sienels pastovumas
garantuojamas slyga (
T
MPa):
h
v
/s
v
110
T

210
, (7.29)
Jei sij veikia koncentruotos jgos, tuomet:
h
v
/s
v
80
T

210
, (7.30)
Sijos vertikali sienel gali prarasti pastovum nuo normalini gniudymo tempim ir nuo bendro
normalini ir tangentini tempim veikimo. Dl tangentini tempim veikimo striuose pjviuose susidaro
normaliniai gniudymo tempimai
maks.
ir tempimo tempimai
min
. Kritinius tangentinius tempimus, dl
kuri vertikali sienel gali netekti pastovumo, galima paskaiiuoti:

krit
= v
0
2
2
1
|
|

\
|
(

v
v
h
s E

, (7.31)
97
ia Puasono koeficientas ( = 0,3); h
v
vertikalios sienels storis; v
0
koeficientas, priklausantis
nuo vertikalios sienels atstumo tarp standumo briaun santykio su jos aukiu h. Jei sija yra ilga, o vertikali
sienel neturi standumo briaun, tai v
0
galima priimti lygiu 4,4.
Kritiniai normaliniai tempimai vertikalioje sijos sienelje skaiiuojami pagal formul, analogik 7.31
formulei, tik esant kitoms koeficiento v
0
reikmms, jos yra didesni nei skaiiuojant
krit
. Ilgoms sijoms v
0
=
19. Tokiu atveju
krit
poveikis pastovumui yra ne toks pavijingas kaip
krit
. Nustatant vertikalios sienels
pastovum paprastai reikia vertinti keli ri tempim kompleksin poveik.


7.5 pav. Vietinis vertikalios sijos sienels pastovumas: a ir tempim susidarymas, dl kuri
prarandamas pastovumas; b, c standumo briaunos

Kad padidinti vietin vertikalios sienels pastovum, t.y. padidinti
krit
esant tam paiam sijos aukiui,
reikia sumainti a ir privirinti standumo briaunas. Jos btinos, jei nesilaikoma (7.29) ir (7.30) slyg.
Standumo briaun plotis b
st
= (h
v
/30)+40 mm; storis s
st
b
st
/15; atstumas tarp j nustatomas pagal tempimus
ir sijos dyd, bet ne maesnis nei 1,2h
v
.
Be pagrindini standumo briaun, privirinam per vis sijos vertikalios ploktels aukt, tarp j kartais
statomos trikampio formos sutrumpintos standumo briaunos. J auktis madaug h
v
/3. Sutrumpintos
ploktels montuojamos, kai sij veikia didels koncentruotos mass krviai. Paprastai, jas virinant prie sijos,
vertikalioje ploktumoje atsiranda isikraipymai.
Didelio aukio sijose h (2,53,0) m kartais montuojamos horizontalios standumo juostos jas idsto
c = (1/41/5)h
v
atstumu nuo horizontalios virutins juostos (7.5 c pav.).
7.5 Sij sandros
Sij sandr stiprumas skaiiuojamas lenkimui. tempimai sandroje nustatomi taip:
= M/W []
t
, (7.32)
Jei leistinieji sujungimo tempimai []
t
< []
t
, tuomet sandra yra nelygiareikmio stiprumo lyginant su
pagrindiniu metalu. Tokiu atveju sandr reikia nukelti toliau nuo maksimali moment srities, kad bt
tenkinama slyg []
t
. Jei []
t
, o sandra turi bti srityje, kurioje momentas turi didiausi
reikm, tuomet leidiamas vietinis sijos sustiprinimas privirinant papildomus laktus, padidinanius
inercijos moment skaiiuojamame pjvyje. Tuomet:
= M/W []
t
, (7.33)
ia W sustiprinto sijos skerspjvio atsparumo momentas.
98
Antdklai naudojami retai, nes dl j atsiranda tempim koncentracija ir jie tik blogina sijos darb esant
kintanioms apkrovoms.
7.6. Atramins dalys
Sij atramins dalys konstruojamos igaubtos plokts formos, kad sijos tvirtinimas bt arnyrikas.
Ploki atram projektavimas neracionalus. Esant labai didelms apkrovoms, atramins plokts
suvirinamos. Igaubtos atramins plokts pavyzdys pateiktas 7.6 pav. Ant vienos atramos sija turi iilgin
paslankum, ant kitos ji paprastai tvirtinama vartais arba kaiiais. Atramins plokts plotis b
0
=
(1,11,2)b, ilgis a = (1,01,5)b.
Plokts gaminamos i plieno: j storis ties galais s
0
= (1015) mm, igaubto paviriaus spindulys R =
(12) m. Plokts storis ties aimi parenkamas pagal jos atsparum lenkimui. Apkrovas, veikianias
plokts ilgio vienet, paymsime q. Dl apkrovos q ties plokts aimi susidaro skersin jga:
Q =
2
qa
=
2
A
(7.34)
Plokts lenkimo momentas ties aimi:
M =
8
2
qa
=
8
Aa
, (7.35)

7.6 pav. Sijos atramos
Vartais susilpninto plokts skerspjvio atsparumo momentas nustatomas:
W = (b
0
2d)
6
2
s
, (7.36)
Reikalingas plokts storis:
S =
d b
W
2
6
0

, (7.37)
7.7. Sijos nuovargio atsparumas ir jo padidinimo bdai
Geriausias nuovargio atsparumo padidinimo bdas yra tempim koncentracijos paalinimas arba bent
sumainimas.
Statikai apkraut suvirint sij stiprumas pakankamas, taiau tempimai j skerspjvyje pasiskirsto
netolygiai. Plaiajuosi dvitj sij horizontali juost simetrijos ayje tempimai didesni nei pakraiuose.
Jei juostos privirintos trkija sile, tai sijos skerspjvis nedirba kaip vientisas elementas. Vertikalios
sienels briaun srityje gaunama tempim koncentracija. Kai juost sils itisins, tempim koncentracija
maesn. Apkrovus sij koncentruota jga, taip pat susidaro tempim koncentracija. Kuo didesnis sijos su
privirintu prie juostos bgiu standumas, tuo didesniame vertikalios sienels ilgyje pasiskirsto koncentruota
jga ir tuo maesn tempim koncentracija.
99

7.7 pav. Sij, apkraut kintaniomis apkrovomis, konstrukcinis apiforminimas
Jei racionaliai parinkta konstrukcijos forma ir suvirinimo technologinis procesas, tuomet suvirinta sija
gerai atlaiko kintamas apkrovas. Visi sijos sandros elementai turi bti suvirinti sandrinmis silmis
nenaudojant antdkl. 7.8 a pav. pavaizduoti skirtingo storio ir ploio sklandi horizontali juost sandros
pavyzdiai. Papildom juostos lakt galai turi bti tokie kaip parodyti 7.8, b pav.Standumo briaunas
tikslinga privirinti taip, kaip pavaizduota 7.8 c pav. Prie tempiam juost ir prie itemptos vertikalios
sienels dalies standumo briaunos nevirinamos: a = (0,10,2)h
v
; b ,05a.
7.8 pav. pavaizduoti suvirint sij pavyzdiai i maaanglio plieno ir j patvarumo ribos esant
pulsuojanioms apkrovoms. Bandymai parod, kad antdkl naudojimas sumaina konstrukcijos nuovargio
atsparum. Didiausi nuovargio atsparum turi sijos be sandr ir kuri sandros mechanikai apdirbtos.

7.8 pav. Suvirint sij patvarumo ribos
7.8. Sij skaiiavimo ir projektavimo pavyzdys
Uduotis. Paskaiiuoti ir suprojektuoti l = 16 m ilgio laisvai atremtais galais suvirint sij i S 235 plieno
(LST EN 10027 1) . Leistinieji io plieno tempimai []
t
= 160 MPa. Pokranin sija apkraunama tolygiai
pasiskirsiusia apkrova nuo nuosavojo svorio q = 2,5 kN/m ir dviem koncentruotom apkrovomis P = 50 kN
(nuo veimlio ir krvio svorio), kurios gali judti sija. Atstumas tarp veimlio ai d = 2 m, didiausias
sijos linkis f/l neturi viryti 1/500 (7.10, a pav.).
Pradioje nustatome skaiiuojamsias raas M ir Q.Paskaiiuojamos moment influents vairiuose
sijos pjviuose (7.9, b pav.). Didiausios influeni ordinats y
maks.
vairiuose pjviuose x bus:
x 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5
y
maks. 0,09l 0,16l 0,21l 0,24l 0,25l

100
Nustatykime momentus nuo veimlio svorio kiekviename pjvyje vertinant tai, kad viena koncentruota
apkrova yra vir influents maksimumo, o antra yra emiau, kaip 7.9, b pav. Momentas nuo koncentruot
jg skaiiuojamas pagal:
M
P
= Py
i
, (7.38)
ia y
i
influeni ordinat, t.y.:
M
P
= y
maks.
[1 + (l x d)/(l x)]P (7.39)
Pjvyje x momentas nuo tolygiai pasiskirsiusios apkrovos:
M
q
= (qlx/2) (qx
2
/2) (7.40)
Suminiai momentai pjviuose nuo koncentruot jg ir tolygiai pasiskirsiusi apkrov:
M

= M
P
+ M
q
, (7.41)
Skaiiavim rezultatai pateikti 7.9, ce pav. Tokiu atveju skaiiuojamasis momentas bus:
M

= 430 kNm = 0,43 MNm,

7.9 pav. 16 m ilgio sijos influents: a sijos schema; b moment influents; c didiausi
momentai M nuo judanios apkrovos vairiuose pjviose; d moment epira nuo q; e didiausias
skaiiuojamasis momentas M nuo P ir q; f skersins jgos Q influents; g didiausios Q reikms
nuo judanios apkrovos vairiuose p-jviuose; h Q epira nuo q; I didiausios skaiiuojamos Q
reikms vairiuose pjviuose
iam lenkimo momentui atlaikyti reikalingas sijos atsparumo momentas:
101
W
reik
= M

/ []
t
= 0,43/ 160 = 0,002688 m
3
= 2688 cm
3
.
Nustatome skersins jgos influentes (7.9, f pav.). Skirtingiems pjviams x ordinats Q bus:
x 0 0,1l 0,2l 0,3l 0,4l 0,5l
Q ordinat 1 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5

Nustatome skaiiuojamsias raas nuo koncentruot jg kiekviename nurodytame pjvyje vertinant
tai, kad viena i j yra influents virnje:
Q
P
= Py
i
, (7.42)
arba:
Q
P
= P
|

\
|


+
x l
d x l
1 , (7.43)
Skersins jga Q nuo paskirstytos apkrovos q.:
Q
q
=
2
ql
qx, (7.44)
Sumins skersini jg nuo koncentruot ir tolygiai pasiskirsiusi apkrov reikms:
Q

= Q
P
+ Q
q
, (7.45)
Skaiiavim rezultatai pateikti 7.9, gi pav. Nustaius skaiiuojamsias raas, galima paskaiiuoti
maiausi sijos aukt tenkinant standumo slyga f
maks.
/l = 1/500 veikiant koncentruotom apkrovoms P. ia
reikia atkreipti dmes tai, kad linkis vertinamas tik nuo koncentruot apkrov P veikimo. tempimai nuo
suminio momento M

= 430 kNm veikimo gali siekti []
p
, o tempimai nuo koncentruot jg momento M =
350 kNm sudarys tik 0,8[]
t
. Todl nustatant sijos aukt h iuos tempimus reikia imti vietoj []
t
.
linkis nuo dviej simetrikai idstyt koncentruot jg P:
f =
EI
l a Pal
8
] ) / ( 3 / 4 1 [
2 2

, (7.46)
staius Pa=M (7.46), gausime:
f =
EI
l
a
Ml
8
3 / 4 1
2
2
(
(

\
|

, (7.47)
Jeigu M formulje (7.47) ireikti per 0,8[]
p
ir padauginti i atsparumo momento W = 2I/h, tai gausime:
f =
Eh
l
a
l
t
8
3 / 4 1 ] [ 6 , 1
2
2
(
(

\
|

, (7.48)
tuomet sijos auktis tenkinantis standumo slyg bus:
l
h
=
Ef
l a l
t
4
] ) / ( 3 / 4 1 [ ] [ 8 , 0
2

.
arba h = 0,912 m.
102

7.10 pav. Suvirintos sijos l = 16 m skaiiavimas: a sijos aukio h nustatymas pagal standumo
slyg; b parinktas sijos profilis; c horizontali ryi idstymas; d vietinio koncentruotos jgos
poveikio vertinimas; e iilgini sili skaiiavimas; f standumo briaun idstymas
Nustatant reikaling sijos aukt pagal maiausio skerspjvio slyg, reikia uduoti vertikalaus lakto
stor. Galima pasinaudoti iuo santykiu:
s
v
= h 10 /12,5 = 7,64 mm,
Priimame h = 8 mm.
Reikalingas auktis pagal maiausios mass slyg nustatomas pagal (7.9) formul:
h=1,3
3
10 160 8
43 , 0


=0,753 m.
Kadangi pagal (7.48) formul rastas auktis didesnis nei pagal (7.9), tai j reikia naudoti parenkant
skerspjv. Priimame, kad vertikalaus lakto auktis h = 90 cm, o sijos auktis h = 92 cm (7.10, b pav.).
Reikalingas dvitjo profilio suvirintos sijos skerspjvio inercijos momentas:
I
reik
= W
reik
2
h

= 268846 = 123648 cm
4
.
Parinkto vertikalaus lakto (9008 mm) inercijos momentas:
I
v
= 90
3
12
8 , 0
= 48600 cm
4
.
Reikalingas sijos horizontalaus lakto inercijos momentas:
I
h
= I
reik
- I
v
= 75048 cm
4
.
Horizontali lakt inercijos momentas uraomas tokiu bdu:
I
h
= 2
(
(

\
|
+
2
1
0
2
h
A I
h
.
Kadangi I
0
maas, tuomet reikalingas vienos lentynos skerspjvio plotas:
A
h
=I
h /
(
(

\
|
2
1
2
2
h
=
2
5 , 45 2
75048

= 18,1 cm
2
.
Priimame horizontalaus lakto matmenis 18010 mm.
Nustatome parinkto sijos skerspjvio patikslint inercijos moment:
I = 90
3
0,8/12 +2
|

\
|
+
2 3
5 , 45 18 1
12
18
1 = 123132 cm
4
.
103
Didiausi normaliniai tempimai sijoje:

maks.
=
I
M
y
maks
=
8
10 123132
43 , 0

0,46 = 160,7 MPa.


Skaiiuojamieji tempimai virija leistinus 0,5 %, kas yra leistina. Nustatome tangentinius tempimus
sijos svorio centre atraminiame pjvyje pagal formul =
v
Is
QS
:
S = 118 45,5 + 0,8
2
45
2
= 819 + 810 = 1629 cm
3
;
Q = 113,75 kN;
=
2 8
6
10 8 , 0 10 123132
10 1629 11375 , 0



=19 MPa.
Nustatome ekvivalentinius tempimus pjvyje, kuriame didiausias lenkimo momentas M = 0,43 MNm
ir skersin jga Q = 43,7kN. Ekvivalentiniai tempimai skaiiuojami vertikalaus lakto virutins briaunos
lygyje, staigaus pjvio ploio pasikeitimo srityje. Paskaiiuojami tempimai nuo momento M veikimo:

1
=
I
Mh
v
2
=
00123132 , 0 2
92 , 0 43 , 0


= 157,2 MPa.
Tame paiame pjvyje tempimai nuo skersins jgos:
=
v
Is
QS
=
2
6
10 8 , 0 00123132 , 0
10 819 437 , 0



= 3,65 MPa.
ia S = 18145,5 = 819 cm
3
horizontalios juostos skerspjvio ploto statinis momentas svorio centro
atvilgiu.
Ekvivalentiniai tempimai nustatomi pagal formul:

ekv
=
2
1
2
1
3 + = 157,4 MPa,
ir tai yra maiau u didiausius normalinius tempimus.
Isiaikinkim kaip garantuoti sijos stabilum. Jei ji netvirtinama horizontalioje ploktumoje, tai reikia
ymiai sumainti leistinuosius tempimus. Todl reikia numatyti virutinio lakto tvirtinim poslinkiams
ivengti, pavyzdiui, sumontuoti horizontalius ryius.
Uduokime atstum tarp tvirtinimo tak l
0
= (1020)b, pavyzdiui 2,7 m (7.10 c pav.). Pagal (7.27)
formul nustatome:
= 8
|
|

\
|


+ |

\
|


3
3
2
1 18 2
8 , 0 90
1
92 18
1 270
=0,49.
Pagal 7.3 lentel parenkame koeficient : kai = 0,49,tuomet = 1,79.
Sijos inercijos momentas vertikalios aies atvilgiu:
I = 0,8
3
12
90
+ 218
3

12
1
= 976 cm
4
.
Koeficientas randamas pagal formul (7.26):
= 1,79
2
270
92
123132
976
|

\
|

\
|
10
3
= 1,64.
104
Koeficientas > 1,55. Tai reikia, kad skaiiuojant galima parinkti =1. Sijos stabilumas, kai atstumas
tarp horizontali ryi l
0
= 2,7 m, utikrintas.
Vertikalios sienels stabilumui utikrinti prie jos turi bti privirintos standumo briaunos. Uduokime
atstum tarp j a = 1,5h
v
= 1,35 m. Stabilumui patikrinti reikia inuoti iuos dydius:
1. Vertikalios sienels kratiniuose takuose veikianius normalinius tempimus. Jie buvo nustatyti
anksiau
1
= 157,2 MPa.
2. Vidutinius tangentinius tempimus nuo skersins jgos. Sijos viduryje Q = 43,7 kN, tuomet
vidutiniai tempimai:
=
v v
s h
Q
=
2
10 8 , 0 9 , 0
0437 , 0


= 6,06 MPa.
3. Vietinius tempimus
m
nuo koncentruotos jgos (7.10, d pav.) pagal formul (7.23). Priimame, kad m = 1:

viet
= P/s
v
z.
Kad pagal (7.24) formul nustatyti z, paskaiiuojame I
b
virutinio lakto su prie jo privirintu bgiu
inercijos momentas. Parenkame bgio skerspjv 5050 mm 7,10, e pav.. Lakto ir bgio svorio centro
ordinat virutins briaunos atvilgiu:
y = (-1810,5 + 552,5)/(181 + 55) = 1,2 cm.
Teigiama reikm reikia tai, kad svorio centras yra aukiau lakto virutins briaunos.
I naujo nustatome inercijos moment atvilgiu aies, sutampanios su virutine sienels briauna (i ais
lygiagreti pagrindiniai aiai):
I
n
= 5
3
3
18
1
3
5
3
+
= 214,3 cm
4
.
Dabar randame inercijos moment atvilgiu x
0
aies, einanios per lakto su bgiu svorio centr (A = 43 cm
2
):
I
n
= I
n

- Ay
2
= 152,4 cm
4
.
Apskaiiuojame slygin atstum:
z = 3,253
8 , 0
4 , 152
=18,7 cm.
Pagal (7.23) randame
m
nuo P = 50 kN:

m
=
187 , 0 008 , 0
1 05 , 0


= 33,4 MPa.
Dabar skaiiuojame iilgines juost siles. Virutini ir apatini iilgini sili statiniai K = 6 mm.
Apatinse iilginse silse veikia tangentiniai tempimai:
=
K I
QS
2 7 , 0
,
ia Q = 113,75 kN; S = 18145,5 = 819 cm
2
; I = 123132 cm
4
. I ia:
=
006 , 0 7 , 0 2 00123132 , 0
10 819 11375 , 0
6



= 9,2 MPa.
Neirint tai, kad darbiniai tempiai yra neyms, technologiniu poiriu vis tiek tikslinga palikti K = 6 mm.
Skaiiuojant tempimus virutins juostos silse, prie kurio privirintas bgis, reikia surasti:
S = 18145,5 + 55 48,5 = 2031 MPa.
Manysime, kad inercijos momentas nepasikeit, kaip ir sijos svorio centras. Tuomet:
105
=
006 , 0 7 , 0 2 00123132 , 0
10 2031 11375 , 0
6



= 22,8 MPa.
Virutinse juost silse prie jau suskaiiuot tempim prisideda ir
p
nuo koncentruotos jgos P. Kaip
jau buvo nustatyta, koncentruota jga vertikalioje sienelje pasiskirsto ilgyje z = 18,7 cm (7.10, d pav.).
Tokiu bdu, vietiniai tempimai silje nustatomi pagal formul = nP/(2zK), ia K = 6 mm, n = 0,4:

p
=
006 , 0 7 , 0 2 187 , 0
005 , 0 4 , 0


=12,7 MPa.
Slyginiai galutiniai tempimai nustatomi pagal formul
gal.
=
2 2
p
+ []:

gal
= 26,1 MPa.
Leistinus tempimus iilginse juost silse nustatysime pagal [] = 0,65[]
t
= 104 MPa.
Sili, kuriomis privirinamos standumo briaunos, statinius parenkame tokius paius, t.y. K = 6 mm.
Darbiniai tempimai ioms silms neperduodami, todl stiprumo skaiiavimo nereikia.

8. Kolonos
8.1. Skerspjvi tipai
Kolonos tai stovai, kuriuos remiasi stog, tarpauktini perdang, darbo aikteli, estakad ir kitos
konstrukcijos. Kolonos sudarytos i trij dali: liemens pagrindinio laikaniojo elemento; galvenos, kuri
j atremt konstrukcij atramines reakcijas paskirsto liemens skerspjvyje; bazs, kuri liemens ra
paskirsto didesniame pamato plote ir kuria kolona tvirtinama pamate. Jos skirstomos: pagal konstrukcij
itisines ir spragotas; pagal skerspjv pastovaus ir kintamo skerspjvio; pagal apkrovimo pobd
centrikai ir ekscentrikai gniudomas.
Kolon (stov) skerspjviai gali bti vairios formos ir priklauso nuo paskirties, apkrovos dydio,
apkrovimo ekscentrikumo, kolonos ilgio, atram tvirtinimo bdo, bendros objekto komponuots ir kt.
Gniudomieji elementai turi bti ne tik stiprs, bet pastovs. Todl gniudomi elementai turi bti stands
visomis kryptimis. Gniudom element pastovumas pasiekiamas mainant leistinuosius tempius.
Maiausioji gniudymo jga, prie kurios prarandamas kolonos pastovumas, vadinama kritine jga N
kr
.
arnyrikai abiejuose galose tvirtintai ir centrikai apkrautai kolonai N
kr
pagal Euler yra lygi:
2
min
2
l
EI
N
kr

=
i ia gauname:
2
2
2
0
2
2
0
2 2
2
0
2

E
r
l
E
l
Er
A l
EI
A
N
kr
kr
=
|

\
|
= = = = ,
ia
liaunis (r. 8.2, 8.3, 8.4);
r inercijos spindulys (r. 8.5).
Kai
kr
<
T
leistinieji tempiai nustatomi pagal formul:
| |
ats
kr
gn
K

= ,
ia:
K
ats
atsargos koeficientas.
Kai nedidels ains apkrovos, nereikia didelio standumo , maas stovo ilgis galima naudoti kampuot
(8.1, a pav.). 8.1, b, c pav. pateikt skerspjviai duoda ger stov standum, nesudtinga gamyba. 8.1, d pav.
skerspjvis plaiai naudojamas, tarp kampuoi dedamos ploktels padidina pastovum, prie plokteli
jungiami kiti konstrukcijos elementai. Lengvai apkrautiems stovams tikslinga naudoti vamzdius ir lenktus
profilius, kuri sieneli storis 16 mm (8.1, c, i, j pav.). Kai kolon apkrovos siekia kelis imtus kN
naudojami dvitjai skerspjviai (8.1, e pav.), kurie daugeliu aspekt pranaesni u kitus. Didesniu pastovumu
106
pasiymi plaiajuosiai dvitjai skerspjviai. Naudojant sudtinius atdarus lovinius skerspjvius (8.1,g, h
pav.) , galima gauti didelius inercijos momentus, esant nedideliam skerspjvio plotui. Kai ains apkrovos
siekia tkstanius kN, racionalu naudoti skerspjvius pateiktus 8.1, km pav. Dinius skerspjvius (8.1, n,
o pav. tikslinga naudoti rm konstrukcijoms. Kartais naudojami be siliniai ir suvirinti vamzdiai.




8.1 pav. Gniudom element
skerspjviai


8.2. Itisinio skerspjvio, centrikai gniudom kolon stiprumas ir pastovumas
Centrikai apkraut kolon stiprumas ir pastovumas skaiiuojamas pagal formul:
= N/A []
t
(8.1)
Panaudojus (8.1) formulje koeficient < 1, utikrinamas gniudomo elemento pastovumas. < 1
dydis priklauso nuo gniudomo elemento liaunio. Liaunis apibriamas laisvojo gniudomo elemento
santykiu su io elemento skerspjvio inercijos spinduliu r:
= l / r (8.2)
Kai kolona tvirtinama pagal 8.2, b pav. pateikt schem, tuomet:
= 2l / r (8.3)
Kai kolona tvirtinama pagal 8.2, c pav. pateikt schem, tuomet:
= 0,5l / r (8.4)
Inercijos spindulys:
r = A I (8.5)
Ta kryptimi, kuria inercijos spindulys maiausias, elemento liaunis didiausias. Kolon liaunis priklauso
nuo j tvirtinimo bdo. Pavyzdiui, 8.2, a pav. pateiktiems atvejams liaunis skaiiuojamas pagal formules
(8.2), (8.3) ir (8.5) formules.



8.2 pav. Kolon skaiiuojamosios schemos


Vietiniam pastovumo praradimui ivengti naudojamos standumo briaunos. Koeficiento reikms
priklausomai nuo element liaunio ir skaiiuojamojo atsparumo R pateiktos 8.1 lentelje (R 0,9
T
.
tempius gniudomuose elementuose danai skaiiuoja pagal pakeist (8.1) formul:
= N/A []
gn
= []
t
(8.6)
107
A vadina ivestiniu plotu. Parenkant gniudomo elemento skerspjv susiduriama su tam tikrais
sunkumais, nes leistinieji tempiai priklauso nuo koeficiento , o koeficientas priklauso nuo skerspjvio,
kuris dar neparinktas.
Tokiu bdu, skerspjvis parenkamas nuoseklaus artjimo bdu. Pradioje priimame koeficient
1
=
0,50,8 priklausomai nuo konstrukcijos tipo. Galima priimti vidutin reikm
1
= 0,65 ir tuomet
paskaiiuoti pagal (8.1) formul reikaling elemento skerspjvio plot. Suprojektuojamas skerspjvio plotas
ir vardijamas kaip A
2
,

surandamas maiausias inercijos momentas I
min
,
.
maiausias inercijos spindulys r
min
,
didiausias liaunis
maks
= l / r
min
ir koeficientas
2
pagal
maks
. Nustatomi tempiai = N/ (A
2

2
)
suprojektuotame skerspjvyje, kurie turi bti artimi []
t
. Paskaiiuotieji tempiai nuo leistinj gali skirtis
nedaugiau kaip 5 . Prieingu atveju, elemento skerspjvio matmenys turi bti keiiami reikalinga
kryptimi.
8.1 lentel. Centrikai gniudom element iilginio linkio koeficientas
Skaiiuojamasis atsparumas R 0,9
T
, MPa Element
liaunis
200 240 280 320 400 480 520 600
30 939 931 924 917 900 895 891 883
40 906 894 883 873 854 849 832 820
50 869 852 836 822 796 775 764 729
60 827 805 785 766 721 672 650 608
70 782 754 724 687 623 568 542 494
80 734 686 641 602 532 442 386
90 665 612 565 522 447 380 349 305
100 599 542 493 448 369 309 286 250
110 537 478 427 381 306 258 239 209
120 479 419 366 321 260 219 203 178
130 425 364 313 276 223 189 175 153
140 376 315 272 240 195 164 153 134
150 328 276 239 211 171 145 134 118
160 290 244 212 187 152 129 120 105
170 259 218 189 167 136 115 107 94
180 233 196 170 150 123 104 97 85
190 210 177 154 136 111 98 88 77
PASTABA. Lentelje reikms padidintos 1000 kart.

Skaiiavimo pavyzdys (8.3 pav.). Parinkti arnyrikai tvirtintos kolonos skerspjv. Jos auktis l = 8 m.,
iilginio gniudymo jga P = 1100 kN, pagaminta i plieno (R = 240 MPa).
Priimame, kad = 0,6.
Reikalingas kolonos skerspjvio plotas nustatomas pagal (8.1):
A
reik
= 1,100/240 0,6 = 76,4 cm
2

Kolon darbo slyg koeficientas gali bti priimtas lygiu 1,0. Tuomet R = []
t
.
Pirmajam bandymui priimame, kad konstruojame suvirint dvitjinio skerspjvio kolon, susidedani
i dviej juost 280 x 10 mm ir vienos juostos 200 x 8 mm.
Skerspjvio plotas A = 72 cm
2
.
Inercijos momentas:
108






8.3 pav. Skaiiuojamoji kolona


I
x
= 2(1
3
28/12 + 28110,5
2
) + 20
3
0,8/12 = 6712 cm
4
;
I
y
= 228
3
1/12 + 0,8
3
20/12 = 3659 cm
4

Maiausias inercijos spindulys:
r
y
= 72 / 3659 = 7,13 cm
Liaunis pagal formul (8.2):
= 800/7,13 = 112.
Pagal lentel 8.1 parenkame = 0,466.
tempiai:
= 1,100/0,4667210
4
= 327,8 MPa.
tempiai kolonoje didesni u leistinuosius.(240 MPa). Reikia didinti skerspjvio matmenis taip, kad
padidt ir inercijos spindulys.r
y
. Priimame juost matmenis 320 x10 mm, o vertikalios sienels 250 x 8
mm (antras variantas), tuomet:
A = 2321 + 250,8 = 84 cm
2
Inercijos momentas:
I
y
= 232
3
/12 + 0,8
3
25/12 = 5462 cm
4
Inercijos spindulys:
r
y
= 82 / 5462 = 8,1 cm
Liaunis:
= 800/8,1 = 99
= 0,549
Gniudymo tempiai:
= 1,100/0,5498410
4
= 239 MPa
Skerspjvis parinktas teisingai.


109
8.3. Ekscentrikai apkraut kolon stiprumas ir pastovumas
Ekscentrikai gniudomo elemento darbas yra labai sudtingas. Jei kolona apkrauta ekscentrikai,
tuomet atliekami trys pastovumo patikrinimai.
Pirmas. Patikrinamas kolonos gniudymo stiprumas nuo M ir N veikimo pagal (8.7) formul:
= M/W N/A []
t
(8.7)
Antras. Patikrinamas kolonos pastovumas nuo jgos N momento M veikimo ploktumoje, kurioje
daniausiai skerspjvio standumas didiausias. Element pastovumas priklauso nuo j takumo ribos;
didjant takumo ribai koeficientas maja (r. 8.1 lent.). 8.2 lentelje i priklausomyb vertinama slyginio
liaunio koeficientu:
E R/ = (8.8)
Didjant plien takumo ribai, didja R ir , o
m
maja
.
i aplinkyb leidia panaudoti 8.2 lentel
plienams su vairiomis takumo ribomis.
Koeficientas pakeiiamas koeficientu
m
:
= N/A
m
= []
t
(8.9)
8.2 lentel. Ekscentrikai gniudom, vientiso skerspjvio kolon, apkraut momentu, pastovumo
tikrinimo koeficientai
m

m

0,1 0,25 0,50 0,75 1,0 1,5 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 8,0
1,0 925 854 778 711 653 563 484 382 307 259 225 175
1,5 875 804 716 747 593 507 439 347 283 240 207 163
2,0 813 742 653 587 536 457 397 315 260 222 193 153
2,5 742 672 581 526 480 410 357 287 238 204 178 144
3,0 667 597 580 465 425 365 320 260 217 187 166 135
3,5 585 527 455 408 375 325 287 233 198 172 153 125
4,0 505 410 394 356 330 289 256 212 181 158 140 118
4,5 418 380 342 310 288 257 229 192 165 146 130 110
5,0 354 335 295 273 253 225 205 175 150 135 120 103
5,5 302 280 256 240 224 200 184 158 134 124 112 95
6,0 258 244 223 210 198 178 166 145 128 115 105 89
6,5 223 213 196 185 176 160 149 132 117 106 97 83
7,0 194 186 173 163 157 145 136 121 108 98 91 78
8,0 152 146 138 133 128 117 113 100 91 83 78 68
PASTABA. reikms lentelje padidintos 1000 katr. priklauso nuo naudojamo profilio ir gali
bti priimamas 11,2.

Vientisiems skerspjviams koeficientas nustatomas pagal ir m (8.2 lent.).
Santykinis ekscentricitetas:
m = (M/W)/(N/A), (8.10)
ia formos koeficientas, gali bti nuo 1 iki 2;
y
kolonos liaunis momento veikimo ploktumoje;

y
slyginis liaunis, =
y
E R/ .
Treias. Patikrinamas kolonos pastovumas didiausio liaunumo kryptimi, daniausiai statmena
momento veikimo krypiai pagal formul:
= N/c
min
A []
t
(8.11)
c = /(1 + m) (8.12)
Apytikriai galima priimti, kad = 1, = 0,7; diniams profiliams = 0,6.
Pagal liaun
x
didiausio liaunio ploktumoje nustatome
min
.
110
Reikalingas skerspjvio plotas nustatomas taip pat nuoseklaus priartjimo metodu. Jei nevertinti
momento, tai reikalingas skerspjvio plotas nustatomas pagal formul:
A
reik
= N/ []
t
(8.13)
Priimame sumaintas = 0,40,6 reikmes ir nustatome A
reik
.
Projektuojamas skerspjvis ir patikrinamas jo stiprumas bei pastovumas pagal formules (8.7), (8.9),
(8.11). Jei paskaiiuot ir leistinj tempi skirtumas didesnis u 5 , tai skerspjvio matmenys keiiami
ir i naujo tikrinamas stiprumas bei pastovumas.

Skaiiavimo pavyzdys (8.4 pav.). Kolona, kurios auktis l = 10 m ir galai arnyrikai pritvirtinti,
centrikai apkrauta gniudymo jga P = 1000 kN ir ekscentrikai jga p = 50 kN, ekscentricitetas e = 0,6 m;
[]
t
= 160 MPa. Parinkti skerspjvio elementus.





8.4 pav. Ekscentrikai apkrautos kolonos
schema


Iilgin gniudymo jga:
N = P + p = 1050 kN
Apytikriai skaiiuodami ir nevertindami veikianio momento, priimame = 0,5.
Reikalingas skerspjvio plotas nustatomas pagal (8.13):
A
reik
= 1,05/(1600,5) = 0,0131 m
2
= 131 cm
2

Priimame dins formos skerspjv, susidedant i dviej juost 300 x 12 mm ir dviej juost 250 x 10 mm,
kuri bendras skerspjvio plotas A = 122 cm
2
.
Nustatome inercijos moment aies y atvilgiu:
I
y
= 2(30
3
1,2/12 + 251
3
/12 + 25115,5
2
) = 17416 cm
4

Nustatome inercijos spindul pagal formul (8.3):
r
y
= 122 / 17416 = 12 cm
Liaunis (8.2):

y
= 1000/12 = 83
Atsparumo momentas:
W
y
= 17416/16 = 1088 cm
3

Momentas M
y
= p e = 30 kNm.
Suminiai didiausi tempiai nuo M ir N nustatomi pagal formul (8.7):

maks.
= 0,03/108810
6
1,05/12210
4
= 113,5 MPa.
111
Gautieji tempiai maesni u leistinuosius.
Patikriname kolonos pastovum momento veikimo ploktumoje (antrasis patikrinimas).
Nustatome santykin ekscentricitet pagal formul (8.8):
m = 0,0312210
4
/1,05108810
6
= 0,32
Priimame, kad = 1,2. Tuomet m = 0,38. Pagal 8.2 lentel randame
m
= 0,649.
Gniudymo tempimus randame pagal formul (8.9):
= 1,05/ 0,64912210
4
= 132,6 MPa
Patikrinimas tenkina.
Kolonos pastovumo tikrinimas statmenai momento veikimo krypiai (treiasis patikrinimas).
Inercijos momentas x aies atvilgiu:
I
x
= 2(25
3
1/12 + 301,2
3
/12 + 301,211,9
2
) = 12808 cm
4

Inercijos spindulys r
x
= 122 / 12808 = 10,2 cm
Liaunis
x
= 1000/10,2 = 98
Pagal 8.1 lentel parenkame
min
= 0,556. Pagal formul (8.12) c = 0,84.
Gniudymo tempius randame pagal formul (8.11):
= 1,05/0,840,55612210
4
= 184 MPa
Gauti tempiai yra didesni u leistinuosius, nes buvo priimtas kolonos skerspjvis maesnis (A = 122
cm
2
) nei reikalingas (A
reik
= 131 cm
2
). Todl reikia priimti didesnio skerspjvio kolon sudaranius elementus
ir i naujo patikrinti.
8.4. Spragot kolon pastovumo skaiiavimas
Sudtinio skerspjvio kolon juostos sujungiamos ryiais, daniausiai tai bna ploktels (8.5, a pav.).
Sudtinio skerspjvio kolon pastovumo aies x, kertanios itisines juostas, atvilgiu skaiiavimas
atliekamas kaip ir itisinio skerspjvio kolon. Tikrinant kolonos pastovum y aies, kertanio ryio
plokteles (8.5, a pav.), atvilgiu, koeficientas randamas ne kaip liaunio
y
funkcija, o kaip skaiiuojamojo
liaunio:

0
=
2
1
2
+
y
(8.14)

y
paskaiiuojame kaip itisiniam skerspjviui. Ilgyje l vienos juostos liaunis:

1
= l
1
/r
1
(8.15)
Rekomenduojama ryio plokteles idstyti taip, kad liaunis
1
40. Skaiiavimui naudoti didesnij
x

arba
0
reikm.
8.5, b pav. parodyti sudtins kolonos element ryys tinkleliu.
112







8.5 pav. Kolonos element ryiai. a
jungiamosios ploktels; b jungi
tinklelis.

8.5. Jungiamieji elementai
Jei kolona centrikai apkrauta gniudymo jga, tuomet skersins jgos jos neveikia. Taiau realiai
kolonos ais gali bti iek tiek ikreipta, o taip pat nedidelis apkrovos pridjimo ekscentricitetas. Todl, esant
tokioms aplinkybms, gali atsirasti skersin jga. Kolonoms i maaanglio plieno ir kai kuri aliuminio
lydini skersin jga skaiiuojama pagal empyrin formul:
Q
slyg
= 200A, N, (8.16)
ia A kolonos skerspjvis, cm.
Kolonoms i padidinto stiprumo plien:
Q
slyg
= 400A, N, (8.17)
8.6, a pav. pavaizduotoje kolonoje susidaro reali skersin jga, lygi horizontaliai reakcijos sudedamajai :
Q = Pe/l (8.18)
Jeigu reali skersin jga didesn u slygin, tuomet kolonos skaiiavimui naudojama reali skersin jga Q.
Itisinio skerspjvio gniudom kolon jungiamaisiais elementais priimamos virintins sils. Jos turi
bti itisin (8.6, b pav.). Sujungimo sili skaiiavimui naudojamos skersins jgos, t. y. ta skersin jga
(slygin arba reali), kuri yra didesn.
Tangentiniai tempimai sujungimo silse nustatomi pagal formul:
= QS/2IK, (8.19)
ia I viso kolonos skerspjvio inercijos momentas aies atvilgiu;
S juostos ploto statinis momentas (8.6, b,c pav.).
113




8.6 pav. Kolonos schema (a) ir
skerspjviai (b, c, d)

8.6, d pav. pavaizduotos konstrukcijos atveju,kirpimo tempiai iilginje silje nustatomi pagal
formul.
= QS/2Is, (8.20)
ia S = Ae; A puss iedo plotas; s sienels storis; e puss iedo svorio centro atstumas iki
vamzdio centro.
tempiai nuo skersini jg veikimo paprastai bna nedideli. Taiau neirint tai statinio auktis turi
bti K 4 mm, jei sujungiam element maiausias storis yra didesnis u 4 mm.
Skaiiavimo pavyzdys 8.3, 2 variantas. Nustatyti jungiamj element tempius, jei K = 5 mm, A = 84
cm
2
, mediaga plienas 09Mn8, automatinis suvirinimas ( = 1,0).
Pagal (8.17) nustatome:
Q
slyg
= 400 84 = 33600 N
Skerspjvio inercijos momentas:
I = 25
3
(0,8/12) + 2(32(1
3
/12 + 32113
2
) = 11863 cm
4

Juostos statinis momentas kolonos skerspjvio aies atvilgiu:
S = 32113 = 416 cm
3

tempiai iilginse silse nustatomi pagal (8.19):
= (0,033641610
6
)/(1186310
8
20,510
2
1,0 = 14,95 MPa
114




8.7 pav. Kolonos ryio element sils


Sudtinio skerspjvio kolon jungianisias plokteles tikslinga virinti sandrinmis jungtimis tarp
tarp juost, nes gaunamos trumpesns sils ir tuo paiu maesns deformacijos (8.7, a pav.). Taiau daniau
naudojamos uleistins jungtys, nes taip paprasiau privirinti (8.7, b pav.). Tarp sudtinio skerspjvio juost
gali bti virintos diafragmos (8.5, a pav.). Diafragmos padidina kolonos susukimo atsparum. Diafragm
skaiius priklauso nuo kolonos aukio, taiau turi bti maiausiai dvi. Diagram stiprumas neskaiiuojamas,
j geometriniai matmenys priklauso nuo atstumo tarp juost. Diagramos storis priimamas kaip sujungimo
ploktels. Patikrinamas plokteli atsparumas lenkimui:
M = Ql
1
/4, (8.21)
ia l
1
atstumas tarp plokteli ai; Q skersin jga.
tempiai ploktelje nuo lenkimo momento:
= M/W []
t,
(8.22)
ia W = sh
2
/6
Maiausias reikalingas ploktels auktis:
h=
t
s M ] [ / 6 (8.23)
Jei ploktel virinta tarp tarp juost sandrinmis silmis, tuomet tempiai silse nustatomi:
= 6M/sh
2
[

]
t
(8.24)
Jei ploktels privirintos kampinmis silmis, tuomet stiprumas skaiiuojamas:
M = h
2
K + Ka(h + K) (8.25)
Skaiiavimo pavyzdys (8.7 pav.). Idstyti sudtins kolonos jungiamsias plokteles ir nustatyti j
stiprum.
Kolonos skerspjvis sudarytas i dviej lovi (22a nr.); leistinieji tempiai [] = 210 MPa.
Maiausias 22a nr. lovio inercijos momentas jo vertikalios (y) aies atvilgiu I
1
= 187 cm
4
, Jo
skerspjvio plotas A = 28,8 cm
2
, inercijos spindulys r
1

= 2,55 cm.
Priimame, kad juostos liaunis
1
= 40. Atstumas tarp ryio plokteli centr l
1
=
1
r
1
= 102 cm.
Kolonos skersin jga nustatoma pagal formul (8.17):
115
Q = 400228,8 = 23040 N
Lenkimo momentas nustatomas pagal formul (8.21):
M = 0,0230410210
2
/4 = 0,005875 MNm
Priimame ploktels stor s = 0,8 cm.
h =
2
10 8 , 0 210 /( 6 005875 , 0

= 0,145 m
Priimame h = 15 cm.
Horizontali sili ilgis a = 5 cm, K = 0,8 cm, = 0,7. tempimai silse nuo lenkimo.
= 0,005875/(0,70,0080,05(0,15+0,008)) + 0,70,0080,15
2
/ 6 = 132,8 MPa < [] = 0,65 []
t
= 136,5 MPa.
8.6. Sandros
Kolon sandras galima suvirinti keliais bdais. 8.8, a, b pav. sandros paviriai statmeni kolonos aiai.
tempiai suvirintose jungtyse paprastai ymiai maesni u leistinuosius, nes pagal pastovumo slyg
[]
t
, todl jungties stiprumas utikrinamas. Sandrin jungtis su antdklu naudojama sudtinms kolonoms
(8.8, c pav.). Antdklas ia atlieka taip pat ir ryio ploktels funkcijas. 8.8,d pav. parodyta sandra per
tarpin ploktel, pagerinani sandros darbo slygas, todl skaiiuojant jungties stiprum leistinieji
tempiai gali bti padidinti iki []
gn
:
L N/K[]
gn
, (8.26)
ia L sils, jungianios kolonos skerspjv su ploktele, perimetras.




8.8 pav. Kolon sandros

8.7. Kolonos galvenos ir pagrindas
8.9 pav. pateikiamas kolonos galven ir pagrindo pavyzdys. Pagrindas yra plokt, prie kurios tjine
jungtimi privirinta kolona. Plokt remiasi pamat, prie kurio pritvirtinama keturiais vartais. Kad tolygiau
slgis bt perduodamas pamat, prie kolonos pagrindo privirinamos eios standumo briaunos vertikalios
sienels ir juost ploktumose. Vertikalios kolonos sils 1 maai apkrautos. Jos priima tik fiktyvias
skersines apkrovas. Galvenos ir pagrindo horizontalias siles tiksliai paskaiiuoti labai sunku. Sils turi bti
itisins. Sils statinis K = (0,751,0)s, ia s standumo briaunos storis.
Pramonini pastat kolonos pavyzdys pateiktas 8.10 paveiksle.








116





8.9 pav. Galvenos ir pagrindo
privirinimo prie kolonos pavyzdys
8.10 pav. Pramonini pastat suvirinta kolona

9. Lenkiam element jungtys
9.1. Paprasiausios jungtys
Paprasiausias lenkiamos jungties tipas parodytas 9.1, a pav. Jei jungties briaunos buvo nusklembtos, tai
sils skerspjvis nesiskiria nuo juostos skerspjvio ir tempiai skaiiuojami pagal formul:
= M/W []
t ,
(9.1)
ia W = sh
2
/6; s juostos storis; h jos auktis.
Jei veikia iilgin jga N = P (9.1, c pav.) ir momentas M, stiprumas skaiiuojamas:
= M/W + N/A []
t ,
(9.2)
Jei lenkiamas elementas privirintas kampinmis silmis (9.1, b pav.):
= M/W
s


[], (9.3)
ia W
s
kampini sili atsparumo momentas.

117




9.1 pav. Paprasiausieji jungties tipai: a
jungtis su nusklembtomis briaunomis,
veikiama M; b tokia pat jungtis, veikiama M
ir N; c jungtis kampinmis silmis,
veikiama M; d tokia pat jungtis, veikiama M
ir N; e kampins sils darbo schema.

Atsparumo momentas ploktumoje O O (9.1, e pav.) dviej kampini sili, kuri statinis K ir ilgis h:
W
s
=2Kh
2
/6 (9.4)
Kampini sili stprumas skaiiuojamas kirpimui, nes jungtis suyra keturiasdeimt laipsni kampu:
= M/( 2Kh
2
/6) [] (9.5)
Jei veikia iilgin jga N = P (9.1, d pav.) ir momentas M, skaiiuojami kampini sil tangentiniai
tempiai:
= M/W
s
+ N/A
s
[], (9.6)
ia [] leistinieji kirpimo tempiai silje; A
s
kampini sili kirpimo ploktuma.
9.2. Stiprumo skaiiavimas, skaidant sudedamsias
Priimame, kad moment M atsveria jg dvejeto momentas veikiantis horizontaliose silse M
h
ir
momentas veikiantis vertikalioje silje M
v
(9.2, a pav.):

9.2 pav. Lenkiami ploktumoje M suvirintieji sujungimai
M = M
h
+ M
v
(9.7)
Horizontaliose silse susidaro jg dvejetas ir nuo jo momentas:
M
h
= Ka(h + K) (9.8)
Momentas vertikalioje silje:
M
v
= W
s
= Kh
2
/6 (9.9)
Tuomet:
M = Ka(h + K) + Kh
2
/6 (9.10)
118
I (9.10) formuls paskaiiuojame :
= M/(Ka(h + K) + Kh
2
/6 (9.11)
Naudojant formul (9.11) galima rasti reikaling sils ilg a arba sils statin K.
9.3. Stiprumo skaiiavimas polinio inercijos momento metodu
Jei jungties sils forma sudtinga, kartais stiprum patogiau skaiiuoti polinio inercijos momento metodu.
Tarkim, kad viekiant momentui jungties elementas pasisuka sils svorio centro O atvilgiu. Elemente
dF susidaro reaktyvin jga
dT = dF (9.12)
Visos jungties reaktyvins jgos momentas svorio centro O atvilgiu:
M =

dFr (9.13)
Kadangi sils tak atstumas matuojamas nuo jungties svorio centro, tuomet tempiai tuose takuose
taip pat proporcingi iam atsumui:
/
1
= r/1 (9.14)
=
1
r, (9.15)
ia
1
tempiai slyginiu vienetiniu atstumu nuo centro O.Kadangi
1
nepriklauso nuo atstumo r, todl
j galima perkelti prie integralo enkl:
M =
1
dF r
F

2
(9.16)
Integralas formulje (9.16) turi polinio virintins sils tako O atvilgiu inercijos momento iraik:
p
F
I dA r =

2
(9.17)
I
p
= I
z
+ I
y

I formuls (9.15) randame:
= M/I
p
(9.18)
Didiausieji tempiai:

maks
= (M/I
p
) r
maks
(9.19)


9.3 pav. Jungtis stiprumui skaiiuoti poliniu
inercijos momento metodu
119

Skaiiavimo pavyzdys (9.3, b pav.). Nustatyti tempius jungties, suvirintos rankiniu bdu, silje.
Nustatome virintins sils, jungianios tjin sij su laktu, svorio centro koordinates. Kadangi sil
simetrika absciss atvilgiu, tuomet svorio centr nustatome juostos galo vertikalios briaunos atvilgiu.
z
s
= (21015 3010,5) / )2101 301 = 1,7 cm
Sils inercijos momentas z aies atvilgiu:
I
z
= 30
3
1/12 + 2(101
3
/12 + 10115,5
2
) = 7057 cm
4

Sils inercijos momentas y aies atvilgiu:
I
y
= 2[10
3
1/12 / 101(5 1,7)
2
] + 301
3
/12 + 130(1,7 + 0,5)
2
= 532 cm
4

Sils perimetro polinis inercijos momentas:
I
p
= 7057 + 532 = 7589 cm
4

Perskaiiuojame polin inercijos moment, vertindami kampins sils irim
I
p
= 0,77589 = 5312 cm
4

Lenkimo momentas: M = 0,0251 = 0,025 MNm.
Didiausias atstumas r
maks
parodytas 9.3, b pav., kurio koordinats: (100 17) = 83 mm ir (150 + 10) =
160 mm.
Didiausi tangentiniai tempiai:

maks
= (0,025
2 2
083 , 0 16 , 0 + ) / 5,31210
5
= 84,7 MPa
Vidutiniai tempiai vertikalioje silje nuo Q = P = 25kN, veikimo:

Q
= 0,025/ (0,30,70,01) = 11,9 MPa
Kadangi
maks
tempi srityje
Q
= 0, todl atstojamj tempi tikrinti nereikia.
Tai paiai jungiai nustatome tempius pirmuoju metodu iskaidydami sudedamsias pagal formul
(9.11).
= 0,025 / [0,70,010,1(0,3 + 0,01) + 0,70,01(0,3
2
/6)] = 77,6 MPa
Skaiiuojant iuo metodu pastovus visame horizontalios sils ilgyje.
Atstojamieji tempiai vertikalios ir horizontalios sili susikirtimo take:
=
2 2
9 , 11 6 , 77 + = 78,5 MPa
tempiai paskaiiuoti polinio inercijos momento metodu yra didesni ir duoda didesn atsarg.
9.4 Stiprumo skaiiavimas ainio inercijos momento metodu
Tarkim, kad tempiai silse proporcingi pagrindinio metalo deformacijoms (9.4 pav.) ir didja pagal
linijin priklausomyb didjant atstumui nuo neutralios linijos. Reakcin jga elemente:
dT = dF (9.20)
Reakcinis momentas elemente:
dM = dTy (9.21)
Visas vidines jgas atsveriantis momentas:
M =

= dFy dTy (9.22)
Priimame linijin tempi priklausomyb nuo atstumo iki aies:
/
1
= y/1,
ia
1
vienetiniu atstumu nuo z aies.
Tuomet:
120
M =
1

F
dF y
2
. (9.23)
Integralas ireikia sils perimetro inercijos moment aies z atvilgiu.
Didiausi tempiai:

maks
= My/I
z
[] (9.24)



9.4 pav. Suvirintoji jungtis
tempi skaiiavimas ainio inercijos momento metodu nedaug skiriasi nuo pirmojo metodo, skaidant
jungt sudedamsias. Daniausiai taikomas pirmasis metodas.
9.5. vairaus skerspjvio sij prijungimas
Nagrinsime jungtis tik su lygiaonio trikampio formos kampinmis silmis. Kampini sili stiprumas
visuomet skaiiuojamas kirpimui ploktumoje, sutampanioje su stataus trikampio pusiaukampio ploktuma
Ka (K sils statinis, a jos ilgis).





9.5 pav. Sij, privirint kampinmis
silmis pagal j perimetr, jungtys


Lenkiamos staiakamps formos sijos, privirintos pagal perimetr, tempiai kampinje silje (9.5, a
pav.). Normaliniai tempiai sijoje, sudaro tangentinius tempius silje:
= M/W
s
[] (9.35)
Atsparumo momentas:
W
s
= I
s
/ y
maks
, (9.36)
ia I
s
sils perimetro skaiiuojamasis inercijos momentas, nustatomas sils inercijos moment
padauginus i (h ir K parodyti 9.5, c pav.):
I
s
= 0,7[Kb((h+K)/2)
2
2+(K
3
b/12)2+((h+2K)
3
/12)K2] (9.37)
y
maks
= h/2+K
121
Jei sijos skerspjvis skritulys (9.5, b pav.):
I
s
= 0,7[(d+2K)
4
/64 d
4
/64] (9.38)
y
maks
= d/2+K
Jei sij veikia lenkimo momentas M ir ain jga N, tai bendrieji tempiai silje:
= M/I
s
y
maks
+ N/A
s
, (9.39)
ia A
s
skaiiuojamasis sils plotas, vertinant :
A
s
= KL, (9.40)
ia L sils perimetras.
Sudtingesnio skerspjvio sij (dvitj, tjini ir kt. ) privirinimo sili stiprumas skaiiuojamas
panaiai kaip ir prie tai buvusiuose pavyzdiuose:
= M/I
s
y
maks
[], (9.41)
ia I
s
sils perimetro skaiiuojamasis inercijos momentas, skaiiuojamas vertinant .
Jei sijos apkrautos skersinmis apkrovomis, tuomet susidaro lenkimo momentas M ir skersin jga Q.
tempiai silse nuo skersins jgos nustatomi laikantis toki prielaid::
- skersin jg priima tik vertikalios sils;
- tempiai vertikalioje silje pasiskirsto tolygiai.
Tokiu atveju, vidutiniai tempiai sileje nuo skersini jg:

Q
= Q/A
v
, (9.42)
ia A
v
skaiiuojamasis vertikali sili plotas.
Vertikalaus lakto virutins briaunos lygyje tikrinami atstojamieji tempiai silje nuo M ir Q.
tempiai nuo momento :
= My
a
/I
s
, (9.43)
ia y
a
atstumas nuo skerspjvio svorio centro iki virutins horizontalios briaunos (9.5, c pav.).
Jei y
a
= h/2, tuomet:
= Q/2Kh (9.44)
Atstojamieji tempiai:

atst
=
2 2
Q
+ [] (9.45)
Sils stiprumo skaiiavimas pagal (9.41) daniausiai bna apsprendiantis.
Skaiiavimo pavyzdys (9.6 pav.).

9.6 pav. Lenkiama ir tempiama sija

122
Gembin dvitjin sija privirinta kampinmis silmis pagal perimetr K = 6 mm, kuri veikia ain
jga P = N 50 kN, skersin jga Q = 25 kN, =0,7.
Kampini sili perimetro inercijos momentas:
I = 224
3
0,6/12+2(190,6
3
/12+190,612,9
2
)+2(28,60,6
3
/12+28,60,611,7
2
= 8000 cm
4

Skaiiuojamasis kampini sili inercijos momentas, vertinant :
I
s
= 0,78000 = 5600 cm
4
.
Ordinat y
a
= 12 cm.
Visos kampins sils perimetro plotas: A = 2240,6+2190,6+48,60,6 = 72,2 cm
2
.
Skaiiuojamasis sils plotas, vertinant :
A
s
= 0,772,2 = 50,5 cm
2

Vertikali sili skaiiuojamasis plotas, vertinant :
A
v
= 20,70,624 = 20,2 cm
2

Vertikalaus lakto kratins briaunos tempiai nuo lenkimo:
= (2510
3
/560010
8
)0,12 = 53,6 MPa
Jungties kampini sili tempiai nuo ains jgos:

N
= N/A
s
= 5010
3
/50,510
4
= 9,9 MPa
Bendrieji tempiai nuo ains jgos ir lenkimo y
a
=120 mm atstumu nuo skerspjvio svorio centro:
53,6+9,9 = 63,5 MPa.

Q
= Q/A
v
= 2510
3
/20,210
4
= 12,4 MPa
Atstojamieji tempiai atstumu y
a
= 120 mm nuo svorio centro:

atst
=
2 2
4 , 12 5 , 63 + = 64,7 MPa
Didiausi tempiai atstumu y
maks
= 132 mm:
= My
maks
/I
s
= 0,02500/560010
8
13,210
2
= 58,8 MPa
Bendrieji tempiai nuo lenkimo ir ains jgos atstumu y
maks
= 132 mm nuo svorio centro:

= 58,8+9,9 =68,7 MPa,


o tai maiau u leistinuosius plienui St 2: 0,6140 = 84 MPa.
Tokiu bdu, nustatant gembins sijos stiprum svarbiausia patikrinti tempius nuo lenkimo momento ir
aini jg bendrojo poveikio silse labiausiai nutolusiose nuo skerspjvio svorio centro.
9.6. Sij tarpusavio jungtys su papildomu sustiprinimu
Dvitj sij jungi konstrukcijos parodytos 9.7, a, b, c pav. Kartais neauktos sijos privirinamos pagal
skerspjvio perimetr prie auktesni kampinmis silmis, sustiprinant jungt trapecinmis ploktelmis
(9.7, a pav.). Plokteli ir vertikalios sienels storiai paprastai bna tokie patys. Kiti matmenys nustatomi
remiantis jungties standumo ir privirinimo sils stiprumo reikalavimais. Tokio tipo konstrukcija
rekomenduotina esant statinms apkrovoms, taip pat gali bti naudojama kaip sijos atrama. Trapecins
ploktels papildomai padidina jungties stiprum ir patikimum.
123

9.7 pav. Suvirint sij jungtys tarpusavyje ir su kolonomis
Pagrindin lenkimo momento dal priima kampins sils, privirinanios skerspjv pagal perimetr:
M
P
= I
s
/y
maks
, (9.46)
ia M
p
sils perimetro inercijos momentas, vertinant ; y
maks
atstumas nuo pritvirtinamos sijos
aies iki sils krato.
Jei tarpusavyje suvirintos sij jungtys apkraunamos kintaniomis apkrovomis, tikslingiau naudoti 9.7, b
pav. parodyt jungties tip. Padidinus sils ilg , galima enkliai padidinti konstrukcijos laikanij gali.
Svarbi konstrukcij sandrines jungtis btina mechanikai apdirbti.
Vienodo aukio sijoms, apkraunamoms statinmis ir kintamomis apkrovomis, sujungti gali bti
naudojamas sujungimo tipas parodytas 9.7, c pav. i jungtis pasiymi maa tempi koncentracija ir yra
pakankamai standi.
9.8 pav. parodyti lovi, dvitj ir kampuoi tarpusavio jungi pavyzdiai. Mazg paruoimas
suvirinimui, reikalauja figrinio pjaustymo.

9.8 pav. vairaus tipo profili tarpusavio jungtys
124
9.9 pav. parodyta sijos ir kolonos jungtis ir su papildomai privirintu kampuoiu, sustiprinaniu jungt ir
palengvinaniu privirinimo operacij.




9.9 pav. Sijos jungtis su kolona 9.10 pav. Pramoninio pastato kolonos ir sijos
standi jungtis

10. Santvaros
10.1. Santvar tipai
Ilgos, stog laikanios, santvaros turt turti stovus (10.1, a pav.). Juost ilgis tarp santvaros mazg d =
1,53,0 m, santvaros aukio santykis su atstumu tarp atram h/l = 1/121/18. is santykis tiksliau
parenkamas ieinant i standumo reikalavim. Kuo didesnis h/l, tuo maiau santvara linksta veikiant
apkrovai, taiau tuomet auktesnis turi bti cechas. Tilt santvaros turi bti standesns, todl danai
naudojamas santykis h/l =1/61/10.




10.1 pav. Didelio atstumo tarp
atram santvaros: a stog
laikanios santvaros; b kran
santvaros; c juostos apkrovimo
koncentruota apkrova schema.


125
10. 2. Santvaros element apkrov ir ra nustatymas
Daugeliu atvej statybins ir tilt metalins konstrukcijos apkraunamos, pridedant apkrovas santvar
mazguose. Santvaros elementuose iilgins jgos nuo apkrovos ir nuosavo svorio nustatomos statybins
mechanikos metodais.
Jei apkrova pridta tarpumazgyje (10.1, c pav.), tuomet tikslinga j iskaidyti mazgams ir prastiniu
bdu nustatyti iilgines jgas elementuose. Tarpumazgio juostuose gali susidaryti lenkimo momentas ir
skersin jga, kurie turi bti taip pat nustatyti. Tarkim, kad tarpumazgio juosta per vidur apkrauta
koncentruota jga P. Tuomet apytikriai galime nustatyti skaiiuojamj moment:
M = Pd/6 (10.1)
ir skaiiuojamj skersin jg:
Q = P/2 (10.2)
Paskaiiavus iilgin jg N ir moment M, skaiiuojamieji tempiai nustatomi:
= My
maks
/I + N/A []
t
, (10.2)
ia I juostos inercijos momentas horizontalios aies atvilgiu; A juostos skerspjvio plotas; y
maks

atstumas nuo svorio centro iki kratinio paviriaus, kur tempiai turi t pat enkl kaip ir jga N.
Gniudoma juosta tikrinama iilginiam ilinkimui. Parinkus skerspjvio matmenis apytikriu metodu,
kartais atliekamas pakartotinis tikslesnis juostos skaiiavimas, vertinant lenkimo moment.

10.3. Element skerspjviai
Santvaros elementai turi turti pakankam stiprum ir standum. Neleistina, kad skaiiuojamieji tempiai
daugiau kaip 5 viryt leistinuosius. Ekonomikai sukonstruot element skaiiuojamieji tempiai turt
bti artimi leistiniesiems. Taiau danai element, veikiam nedideli iilgini jg, skerspjviai parenkami
pagal standumo reikalavimus. Todl tempiai juose gali bti nedideli.

10.1 lentel. Santvaros element ribinis liaunis
Tempiami elementai Konstrukcijos elementai Gniudomi
elementai Statin apkrova Dinamin apkrova
Juostos, atraminiai spyriai 120 400 150250
Kiti santvaros elementai 150 400 350
Pagrindins kolonos 120
Antraeils kolonos, jungiamieji j elementai 150 300 300
Kiti jungiamieji elementai 200 400 400

Pramonini statini plienini santvaros element didiausias liaunis neturt viryti reikmi pateikt
10.1 lentelje. Liaunis apribuojamas ne tik gniudom element, bet ir tempiam, kad neilinkt nuo savojo
svorio ir nevibruot veikiant dinaminms apkrovoms. Naudojamo element gamybai metalo sortimentas turi
bti galimai maesnis, nes tai supaprastina ir atpigina santvar gamyb. Daniausiai santvaros gaminamos i
valcuot profili, taiau lenkti profiliai lengvesni, turi maesn skerspjv ir yra standesni lyginant su
valcuotais.
Konstruojant santvaras tikslinga mainti suvirinimo darb apimtis, siles elementuos pageidautina
idstyti simetrikai ir numatyti, kad suvirinim galima bt atlikti gamyklos slygomis arba statybvietje.
Gniudom juost skerspjviai. Plaiausiai naudojam skerspjvi tipai parodyti 10.2 pav.
Kampuoiai (10.2, a pav.) naudojami maai apkrautos santvaroms arba pagalbiniams elementams gaminti.
Elementai i dviej kampuoi naudojami lengvoms, maai apkraunamoms santvaroms, tokioms kaip stog
santvaros ir kt. Udaro skerspjvio (10.2, c pav.)elementai naudojami tuomet, kai reikalaujamas didesnis
elemento atsparumas sukimui. Skerspjviai parodyti 10.2, d, e pav. naudojami kran santvaroms, kai
virutin juosta ir gniudoma ir lenkiama. 10.2, f, g pav. parodyti skerspjviai naudojami vidutinikai ir labai
apkraunamoms santvaroms (pvz., stogo ir krano santvaroms). 10.2, h pav. skerspjvio elementus naudoja
tilt santvaroms. Vamzdinio skerspjvio element konstrukcija racionali stiprumo ir ekonomikumo
poiriais.
126
Reikalingas juostos gniudomo elemento skerspjvis, kai jo neveikia lenkimo momentas:
A
reik
= N/[]
t
(10.4)
Parenkant skerspjv pradioje priimame apytikr koeficient = 0,50,7. Laisvj elemento ilg
parenkame atsivelgdami projektuojam konstrukcij.
10.2 pav. parodyt skerspjvi elementai suvirinti itisinmis silmis automatiniu suvirinimu po fliusu,
sils statinis K = (0,40,6)s. Kartais K = 45 mm.

10.2 pav. Gniudom santvaros juost skerspjviai

Element pastovumui padidinti naudojamos sujungimo ploktels, diafragmos, standumo briaunos
idstomos ploktumoje statmenoje elemento aiai. Labai apkraunam, ilg santvar tarpumazgi juost
elementai projektuojami skirtingo skerspjvio ploto. Taiau tai apsunkina gamyb.
Tempiam juost projektavimas lengvesnis nei gniudom, nes leistinieji tempiai nepriklauso nuo
elemento liaunio. Reikalingas tempiamo elemento skerspjvis randamas pagal formul:
A
reik
= N/[]
t
(10.5)
Tempiam juost tipiniai skerspjviai parodyti 10.3 pav. Virintins sils ia nedarbin, Sils statinis
K = 45 mm.

10. 3 pav. Tempiam santvaros juost skerspjviai

Spyri ir statramsi tipiniai skerspjviai parodyti 10.4 pav. Kampuoiai naudojami tuomet kai ir kiti
santvaros elementai projektuojami i kampuoi. Sudvejinti kampuoiai su tarpeliu naudojami danai, kai
nedidels arba vidutins apkrovos. Skerspjviai parodyti 10.4, cg pav. tuomet kai juostos yra
sudtingesnio skerspjvio (pvz., 10.2, f, g). Tikslinga naudoti vamzdius.
127

10.4 pav. Gniudom ir tempiam santvaros spyri ir stov skerspjviai

Tempiam spyri ir statramsi reikalingas skerspjvio plotas parenkamas pagal formul (10.5), o
gniudom pagal (10.4). Pradiniam skaiiavimui priimame = 0,40,7. Skerspjvio parinkimo tvarka
tokia , kaip 9 skyriuje.
Nustatant spyri ir statramsi liaun santvarai statmenoje ploktumoje, laisvj ilg l priimame lyg
teoriniam, t. y. lyg atstumui tarp mazg centr. Skaiiuojant t element liaun santvaros ploktumoje,
skaiiuojamj ilg galime priimti lyg 0,8 teorinio j ilgio, nes jie yra tvirtinti mazguose. Jei elemento
skerspjvis sudtinis, sudarytas i dviej profili (10.4, e, f pav.), tuomet nustatomi liauniai:
x
x aies
atvilgiu;
y
y aies atvilgiu;
0
=
2
1
2
+
y
y , ia
1
sudtinio skerspjvio vieno profilio liaunis, kuris
gniudomam elementui priimamas nedidesniu kaip 40 (r. 8 sk.).
Koeficientui nustatyti priimama didiausia rasta reikm. Kiekvieno spyrio ir stramsio skerspjvio
plotai parenkamas nepriklausomai nuo kit. Taiau danai santvaros tinklelio kai kuri stryp (spyri ir
statramsi) skerspjviai specialiai suvienodinami tam , kad bt supaprastinta gamyba
Tempiam element jungiamj sili stiprumas neskaiiuojamas, gniudom element (10.4, c, d, g)
stiprumas tikrinamas pagal 8 skyriaus metodik. Sils statinis abiem atvejais priimamas lygiu 45 mm,
taiau neturi bti didesnis u 0,3s. Atstumas tarp jungiamj plokteli turi bti toks, kad tempiam
sudtini element vieno profilio liaunis bt 200. Gniudom element (10.4, e, f pav.) jungiamj
plokteli stiprumas skaiiuojamas pagal 10 skyriaus metodik.

10.4. Santvaros mazgai
Racionalaus santvaros mazg konstravimo slygos: sujungiam element geometrins ays turi kirstis
viename take mazgo centre; turi bti galimyb prieiti privirinti spyrius ir statramsius prie juost,
utikrinant ger jungties stiprum mazge.
Reikalingas kampins sils, pritvirtinanios element mazge, ilgis apskaiiuojamas pagal formul:
L = N/K[], (10.6)
ia N iilgin raa elemente, [] virintins sils leistinieji tangentiniai tempiai.
Jei prijungiamas kampuotis, tuomet sil ilgiai skaiiuojami pagal 2skyriuje pateikt metodik.
128

10.5 pav. Mazgai be plokteli: a juosta vienpus; b juosta dvipus

Mazguose danai naudojamos ploktels, kurios pridedamos statomos, o taip pat kaip tarpins arba
antdklai. Jei virinant mazgus ploktels nenaudojamos tuomet nesudtinga suvirinti. mazg suvirinimo
bd tikslinga taikyti, jei pavyksta ilaikyti pagrindinius racionalaus mazg konstravimo principus (10.5, a
pav.). 10. 5, b pav. pateikta mazgo konstrukcija , kai apatin juosta sudaryta i dviej kampuoi.
Pridedamj plokteli mazge pavyzdiai pateikti 10.6, a ir b pav. Pridedamj plokteli jungtys sandrins
arba tjins. Sili, jungiani spyrius prie pridedamj plokteli,

10.6 pav. Santvaros mazgai su pridedamosiomis ploktelmis

129
stiprumo skaiiavimas prastinis, sils ilgis skaiiuojamas pagal formul (10.6). Sils, jungianios
ploktel prie juostos, apytikris skaiiavimas atliekamas laikantis nuostatos, kad mazgo suma jg projekcij
vertikalioje ayje = 0. Todl raos spyriuose turi bti prieing enkl, pvz. 10.6, a pav. elementas N
1

tempiamas, N
2
gniudomas. Kadangi suma jg projekcij horizontali a = 0, tai pridta ploktel
bus kerpama jga:
T = N
1
cos
1
+N
2
cos
2
(10.7)
tempiai silje:
= T/(Kl2) (10.8)
ia l pridedamosios ploktels ilgis.
daniausiai nra didelis.
statomj plokteli pavyzdys parodytas 10.7 pav. Vertikalios juost sienels toje vietoje ipjaunamos
ir tas vietas statomos figrins ploktels, prie kuri patogu privirinti spyrius ir statramsius. Sils gali
bti statmenos juostai arba strios. Tokio tipo mazgai projektuojami, kai veikia kintamos apkrovos.

10.7 pav. Santvaros mazgas su statyta ploktele

Mazgai su tarpinmis ploktelmis naudotini, kai juostos sudtins, suporintos i dviej kampuoi, tarp
kuri gali bti tarpelis (10.8,a pav.)

10.8 pav. Mazgai su tarpinmis ploktelmis: a juosta itisin; b, c pertraukta juosta

Sili, pritvirtinani ploktel prie juostos, stiprumas skaiiuojamas taip pat kaip ir pristatom
plokteli. raa (10.8, c pav.) , kerpanti ploktel juostos atvilgiu, skaiiuojama pagal (10.7) ir pasiskirsto
nevienodai T
1
= 0,7T, o T
2
= 0,3T. Nustat T
1
ir T
2
, surandame tempius silse.
Mazgo su antdklu pavyzdys parodytas 10.9 pav. iuo tipo mazgai projektuojami retai ir tai daugiausia
lengvose santvarose.
130

10.9 pav. Mazgas su antdklu
Atramini mazg konstrukcijos priklauso nuo santvaros paskirties irtvirtinimo bdo. Projektuojant
atraminius mazgus reikia vertinti: atramins reakcijos A kryptis turi eiti per atraminio mazgo centr;
gniudoma juosta turi eiti vir atramos ir neisikiti; mazgas turi bti pakankamai standus (10.10 pav.).

10.10 pav. Stogo santvaros atraminis mazgas

10.5. Juost sandrins jungtys
Juost sandrins jungtys skirstomos tris tipus.
1. Technologins jungtys. . Jas naudoja tuomet, kai profili ilgis i kuri gaminamos juostos yra
nepakankamo ilgio. Jos turi bti projektuojamos visuomet lygiareikmio stiprumo, nes j viet ne visuomet
galima nustatyti.
2. Konstrukcins jungtys. Jos naudojamos juostose stryp skerspjviui pakeisti pereinant nuo mazgo
prie mazgo. Sili stiprum projektuotojas gali paskaiiuoti pagal veikianias skaiiuojamsias raas. J
padtis 0,20,5 tarpumazgio strypo ilgio nuo mazgo centro.
3. Montains jungtys. Jos naudojamos atsivelgiant perveimo slygas ir esamas klimo priemones.
Montuojant elementai i pradi surenkami, sukabinami, paskui suvirinami. Montaines siles nurodo
visuomet projektuotojas
Racionaliausia naudoti statmenas strypo aiai sandrines jungtis, o kartais strias (10. 11, a, b pav.).
ios sandrins juost jungtys naudotinos ne tik kampuoiams ir tjiniams profiliams, bet ir dvitjams bei
kitiems tempiamiems arba gniudomiems, o ypa kintamomis apkrovomis apkrautiems profiliams, sujungti.
Lengv santvar tempiami elementai gali bti sujungti jungtimi parodyta 10.11, c pav., o gniudomi
10,11, d pav.
11. Kevalins konstrukcijos
Kevalins konstrukcijos skirstomos dvi grupes.
Pirmai grupei priskiriami rezervuarai ir kitos konstrukcijos, skirtos sprogimui nepavojingiems ir
nenuodingiems skysiams ir dujoms laikyti, kuri slgis p 0,05 MPa ir temperatra T 100 C. ios
131
konstrukcijos gaminamos pagal bendrsias projektavimo taisykles ir pramonini statini eksploatacijos
reikalavimus.
Antrai grupei priskiriami aukto slgio katilai ir indai. J eksploatacij priiri Technins prieiros
tarnybos. ios konstrukcijos projektuojamos ir gaminamos pagal specialias technines slygas.
11.1. Vertikals cilindriniai rezervuarai su plokiu dugnu
Pagrindiniai rezervuaro elementai yra onin sienel, stogas ir dugnas (11.1, a - d pav.). ios
konstrukcijos rezervuar dugnas daniausiai bna plokias, o korpusas cilindrinis. is konstrukcinis
sprendimas racionalus stiprumo ir mediag ekonomiko naudojimo poiriais. Rezervuarai gaminami i
maaangli, o taip pat i maai legiruot plien. Optimalus rezervuaro aukio h ir jo skersmens D santykis
metalo snaud poiriu gaunamas, kai stogo ir dugno metalo mas lygi metalo cilindrins dalies masei. 100
600 m
3
trio rezervuar h/D = 1,25 0,85; iki 10000 m
3
trio rezervuar h/D = 0,7 0,35.
Tipini rezervuar, kuri talpa nuo 100 iki 2000 m
3
, cilindrins dalies auktis bna nuo 5920 iki 11845
mm, stambesni rezervuar (50000 m
3
ir didesni) auktis daniausiai bna 18 m.

11.1 pav. 5000 m
3
talpos rezervuaras (a bendras vaizdas; b dugnas; c elemento schema; d
stogas)
11.2, a pav. schematikai parodytos cilindrins rezervuaro dalies virintins sils. Apatins cilindrins
dalies iilgins sils sandrins ir idstytos vienoje linijoje arba perstumtos (11.2, a, b pav.). 11.2, b pav.
parodytas iilginis apatins dalies pjvis, kai lakt storis iki 7 8 mm; 11.2, c pav. uleistins jungtys.
Ulaidos dydis a 4s. Iorins uleistins jungties sils itisins, vidins neitisins, kad bt lengviau
kontroliuoti sili sandarum. Vertikali ir horizontali sili susikirtimo vietos pakalamos, kad geriau
laktai prigult vieni prie kit. Iilgins sils sandrins (11.2, a pav.).
Cilindrins dalies kevalo storis kintamas ir parenkamas pagal stiprumo skaiiavim. Skaiiavimui
kevalas priimamas kaip lankstus elementas, todl vertinami tik membraniniai tempiai. Pagrindins darbins
jungtys yra iilgins cilindrins dalies jungtys. Pagal j stiprumo skaiiavim parenkamas sieneli storis.

11.2 pav. Rezervuaro sienels suvirintos jungtys. a, b juost sandrins jungtys; c uleistins
juost jungtys.
132
Tarkim, kad slgis p rezervuaro gylyje y (11.3, a pav.):
p = y, (11.1)
ia skysio tankis.

11.3 pav. Rezervuaro cilindrin dalis. a tempi nustatymas cilindrinje dalyje; b kiaurym
cilindrinje dalyje; c kiauryms cilindrinje dalyje sustiprinimas

Nustatome vienetinio aukio juostels tempius. Perpjauname ied per pus ir pridedame
atstojanisias jgas N:
N = s1,
ia tempiai iede; s iedo storis.
Puss iedo statins pusiausvyros slyga:
2N + 0 cos 2
2 /
0
=

d pR , (11.2)
N = pR

=
2 /
0
cos

pR d (11.3)
tempiai iede:
= pR/s (11.4)
tempi kryptis lygiagreti cilindrinio paviriaus liestinei. Jie veikia ir cilindrins dalies iilginse
silse. Todl:
[]
t
Reikalingas cilindrins dalies sienels storis nustatomas pagal formul:
s
t
= pR/[]
t
, (11.5)
ia p slgis nustatytas pagal formul (11.1); R rezervuaro spindulys pjvyje 300 mm atstumu nuo
apatinio skaiiuojamos juostos krato (r. 11.2,a pav.), t.y. y = h
0
. Kuo maesnis slgis, tuo maesnis sienels
lakto storis. Taiau maesnio kaip 4 mm storio laktai rezervuar gamybai paprastai nenaudojami. tempiai
rezervuaro cilindrins dalies iedinse silse ymiai maesni.
5000 m
3
talpos rezervuaro cilindrins dalies sieneli storio skaiiavimo ir parinkimo pavyzdiai pateikti
11.1 lentelje.
11.1 lentel. Rezervuaro juost storio s nustatymas
Juostos Nr. h, m h
0
, m s
reik.
, mm s, mm
VIII 1,48 1,18 0,88 4
VII 2,96 2,66 2,0 4

133
II 10,4 10,1 7,55 8
I 11,845 11,545 8,65 9
Pastaba. Cilindrinio rezervuaro spindulys R = 11,44 m.
Uleistinse silse tempi pasiskirstymas nevienodas: ulaidos vietose tempiai ymiai maesni. Jei
juostoje numatoma kiaurym vamzdiui prijungti, tai tokia vieta susilpninama (11.3, b pav.). Tuomet galimi
du skaiiavimo variantai.
1. tempiai kiauryms susilpnintoje vietoje gali bti paskaiiuoti:
= pRh
n
/[(h
n
d)s] []
t
, (11.7)
ia h
n
juostos auktis; d kiauryms skersmuo. Taiau kiaurym paprastai nedaug padidina tempius.
2. Taiau jei vis tik kiauryms susilpnintoje vietoje tempiai bt didesni u leistinuosius, tuomet
virinamas storesnis iedas susilpninimui kompensuoti (11.3,c pav.).
Dugnas gaminamas i 48 mm storio lakt priklausomai nuo rezervuaro skersmens. Kartai dugno
iorin dalis, esanti po cilindrine dalimi, daroma i storesnio lakto, pvz., jei dugno vidurins dalies storis s =
6 mm, tai iorin daroma s = 8 mm storio.
Cilindrins dalies jungtis su dugnu yra svarbus rezervuaro stiprumo elementas (11.4,a pav.).

11.4 pav. Cilindrins dalies jungtis su dugnu

Jungtyje susidaro lenkimo momentas M, kurio dydis priklauso nuo vertikalios sienels ir dugno storio,
nuo pagrindo standumo koeficiento ir nuo dugno ikyos ior dydio. Apytikriai lenkimo momentas ilgio
vienetui gali bti paskaiiuotas:
M
1
= 0,1pRs (11.8)
tempiai rezervuaro sienelje:
= M
1
/W = 0,1pRs/(1s
2
/6) = 0,6pR/s (11.9)
Pvz., jei p = 0,1 MPa (vandeniui), kai h = 10 m, R = 10 m, s = 1 cm, tuomet = 60 MPa.
134
Literatra
1. Jon Lancaster Handbook of structural welding. Processes, materials and methods used in the
welding of major structures, pipelines and process plant, Abington publishing, Cambridge
England,1997, 432 p
2. .. . . 1990
3. Modern welded structures Clevlend Ohio, 1998
4. . 3 . .1. . . . ..
.:- , 1998. 576 .