Está en la página 1de 312

Johann

Wolfgang

G oethe

FAUSTAS

T R A G E D I J A

I vokiei kalbos vert Antanas A. Jonynas

VILNIUS

UDK 830-1 Go'67

Versta i: Goethe. Poetische Werke. Dramatische Dichtungen IV Faust. Aufbau-Verlag, 1973

Knyga ileista Lietuvos kultros ministerijai parmus

Iliustracijos Agns Indrs

ISBN 9 9 8 6 4 6 4 3 9 - 8 (1 dalis) ISBN 9986-16-140-1 (bendras)

Antanas A. Jonynas, vertimas lietuvi kalb, 1999 Agn Indr, iliustracijos, 1999 Daumantas Kadailis, Ilona Kukenyt, dizainas, 1999 Tyto alba", 1999

Js vl artjat, besimainantys eliai, Mane ne syk lank praeity. Ar vl bandysiu numalinti js l, O gal dar lik kario irdy? I kan miglot prisikl Js braunats ir troktate valdyt. Na k gi - jausdama aistros dvelkim, Ir man irdy jaunyst plakti ima. Linksm dien vaizdai payra, Mieli eliai, umirti seniai, Nelyg i primirtos sakms inyra Pirmosios meils ir draugysts slpiniai, irdy suspurda visa, k patyriau, Kas, rods, jau pranyko aminai, Ir atminty draug veidai suvyti Svaigiausiuos klystkeliuos po em iblakyti.

Tie, kas posmus pirmuosius mano skait, Nauj eili, deja, neiklausys, Puikus biiuli ratas isisklaid, Nuiuvo pritarimo gaudesys; velgiu nepastamus man veidus, Bet tik baugina pagarbus j dmesys. Tie, kurie diaugs mano posmais i tikrj Kas kur isklido, jei dar vaikto tarp gyvj.

Vl traukia pasinert dvasios rimt Seniai nebepatirtas ilgesys,


vi

Plevenaniuos dainos garsuos suspindi velnus Eolo arfos skambesys, Baimingas iurpulys nusmelkia ird, Suildo grubi siel lidesys; To, k turiu - tik atspindiai belik, O kas inyko - tampa realybe.

DIREKTORIUS
Js pasistengdavot abudu visados Padti man, kai spaud bdos. Manau, kad galime ir vokiei kratuos I savo amato skms tiktis. Tereikia mamoio - tikti miniai, Juk vis dlto gyvename i jos. Scena jau paruota, sukaltos vinys Nors tiesiai imk ir lipk ant pakylos. irovai laukia vents ir iplt Akis j tikisi ivysti kuo guviau. Vieni niekai j dvasi apavti, Nors taip sutriks a dar nebuvau: J skonis, aiku, vulgarus ir prastas, Bet apsiskait ponai neprastai. Mums reikt to, kas turi nauj prasm Ir bt perteikta vieiai, bet paprastai. Kas gali bti maloniau u spst, Kai nekantraujani moni minia Prie ms balagano ima grstis Ir braunasi peiais ir krtine? Kai mons plsta, veriasi kaip jra, Nors dar n ketvirtos nra, viesu, Lyg ibadj prie kepyklos dur Dl bilietlio grumias prie kas Juk tai vien tavo nuopelnas, poete! Tik tu kaip draugas man gali padti!

POETAS
O, liaukis man kalbjs apie mini! A am prarandu vos j pamats, Ji tik sumait traukia begalin Tarytum kunkuliuojantis verpetas. Tu pakylk mane dangaus mlynn, Kuri poetui tyr diaugsm ada, Kur Viepaties palaimintam kampely Ir meil, ir draugyst skleistis gali.

Mintis dar tik formuojasi, tik sklando, Plevena droviai irdyje giliai, O mes paskubomis irkti bandom Ir j sutraiko kasdienybs gaivalai. Danai tik tai, kas daugel met brendo, Ireikta gali bti tobulai. Kas spindi - t akimirka paglemia, O tikras menas pasilieka amiam.

KOMIKAS
Tos js aimanos dl aminybs! Jei a ja rpiniaus, tai mogui, Kuris iandien pokt tikis, Kas likt? Reikia juoko - duokim! Juk smags vykiai, nutik dabarty, Manau, taipogi io bei to verti. Kas moka prisitaikyt prie minios, To publikos kaprizai nesuglumins, Ir kuo daugiau irov atkulniuos,
XI

Tuo paprastesnis poktas juos ijudins. Gabum, aiku, niekas neatstos, Taiau jei turite fantazij neblog, Pridkit proto, imons, aistros Ir negailkit smojo bei juoko.

DIREKTORIUS
Ko reikia mogui? Paganyt akis, Tad pirmenyb veiksmui teikia jis. Kai vienas epizodas veja kit, O publika vos vyksm sekti spja, Js tampat burtininkais nematytais, Jie jauias jus beveik simylj. Kadangi publika marga, tai reginys Taip pat tik margas tiks kiekvieno skoniui, Juk btent sau kak atrads pasakys, Kad vakaras jam pralk maloniai. Gal gale ar man mokinti jus, Kaip valg padalint ksnelius: dkit, kad ragu ieit vyks, Truput imons, iek tiek teisybs, Ir jus draskys minia skutelius.

POETAS
Nejauiat patys, kok blog sjat! Man kaip krjui net klausytis gda Js raliavai nevykli mgj Jau, regis, skiriat tikro meno viet.

XII

DIREKTORIUS
Toks priekaitas - pigus aki dmimas. mogus, kuris i tikro darbo imas, Sau tinkamiausi instrument renkas Nelygu kok med skaldyt tenka. Pavelkit, kam js raote daugiausiai Vieni - i nuobodumo apsiblaus, Kiti - pakil nuo taukuoto stalo, Treti - o tai jau apskritai blogiausia Surij snis vairi urnal. Jie tik smalsumo tuio genami, i dyko Buvimo renkas lyg kauki bali, muoja damos - mat savuosius kykus Vieumoje pademonstruoti gali... Poete, nusileiskit tikrov, Gana klejot auktybse daus! Js dmiau pavelkit irov Jis abejingas ir nevkla i ties! Tas po spektaklio kortom loti ss, Ano - glbys meilus nakt laukia, Taip ir norts pasakyt visiems Kuriem galam kankinti mzas, drauge? Sakau - sumeskite krvon bet k, Ar verta dailinti kiekvien fraz? Jiems per paini net ir mintis paika, Todl utenka vien priblokti dvasi Bet kas jums? kvpimas ar ekstaz?

XIII

POETAS
Nutilk, pasiiekok kit verg! Poeto teiss ventos, ir vargu Ar jis kada, pakluss tavo valiai, Jas lengvabdikai niekams vaistyt prads. Kur slypi kerinios krjo galios? Kokiais keliais jos prasismelkia lig irdies? Argi ne sskambiais, kuriais siela poeto Su iuo pasauliu geba susilieti? Kai abejingai verpia savo gij Ratel amiais sukanti gamta, Kada neharmoningoj krinijoj Viena esyb nuolat niaujs su kita, Kieno dka ratelis bga lygiai Ir gaiviai uburia ritmu velniu, Ir jungias padriki garsai vienybn, Skambdami akordu prakilniu? Kieno valia kaip vtra aistros la? Saullydio ara pilna rimties? Kas dar galt tak savo mielai Pavasario gli iedais nutiest? Kieno dka pavirsta loving Vainik didvyriui akel paprasta? Kas vienija dievus ir sergja Olimp?
v

mogaus galia, poeto atskleista.

XIV

KOMIKAS
Tad j ir panaudokite kaip dera Ir duokit vali savo kvpimui Lyg koki meils avantir tveriant: Stai netiktas j susitikimas... Jausmai... Paskui jau viskas lyg savaime: Klasta, rapyros, vl jie diaugias laime... Suadtuvs... Vl kania... Neranda vietos... Ir taip toliau, odiu - yra libretas. Stai toki pjes mums ir paraykit! moni kasdienj buityje pasikapstykit! Visi kakaip gyvena, bet retai Kuris velgia tiek, kiek tu matai. Paveikslui nesuteikite per daug aikumo, Daugiau apgauls nei tikrovikumo Geriausias grimas i to usimaiys, Ir j mielai praris pasaulis is. Auksinis iedas dabarties jaunimo Su dkingumo virpuliu klausys Sio krinio tarytum apreikimo, Ir gaubs velnius j veidus ilgesys, Ir gal ne vienas baugiai suvirps, Kak pajuts kertje irdies. Jie moka dar ir juoktis, ir raudoti, Dar gerbia polkius, pilni vilties Patyrusiem nedaug k galim duoti, Taiau ateinanti karta juk patiks!

XV

POETAS
O, kad anuos laikus grinus, Kai vien ateit valgiaus, Kai kvpt dain altinis, Atrod, trykti nesiliaus, Kai ems kanos man sklaids Ir skleids pumpur gelm, Kai slni ydiniom glm Ilgai grdavaus apkvaits... A nieko neturjau, bet nestigo Tiesos trokimo ir iliuzij skaistybs. Kas sugrins kanios palaim, Siekim paslaptis paint, Aistring meil, neapykant bebaim, Kas man jaunyst sugrins!

KOMIKAS
Jaunysts reikia, mielas drauge, tik tada, Kada prispaudia prieas my, Tada, kai su netramdoma aistra Prie tavo kaklo glaudiasi meilu, Tada, kai tu eini lenki, Ir nugalt varov reikia, Arba kai siautji lig paryi, Geri ir lbauji be saiko, Bet tam, kad meiliai virpintum stygas Ir meloding skambes igautum, Kad pasirinks tem, lankas Protu nebesuvaldomas nenukeliautum,
XVI

Kaip tik praveria patirtis visa, Juk reikia laiko, kad pasiektum tobulumo, O kad senatvj suvaikjam - netiesa, Tiktai pamatom, kokie visad buvom.

DIREKTORIUS
Labai prasmingas odi srautas, Taiau veiksmai taip pat svarbu. Gal laikas liautis grabyliauti Ir metas kibti prie darb. Kiek galima tuiai plepti Tik dirbant polkis ateis. Jei norit igarst, poete, Nepasikliaukit vien kerais. Pats inot, apie k mes kalbam Grimas turi trenkt galv; Taigi jau iandien ruok statin, Kurion rytoj supilsi vyn. Diena pralks lyg jos nebuv, O kvpimas nepasikartos, Tad jeigu sukas odis ant lieuvio, Rytingai stverk, kol neprauvo, Kaip vag griebk u pakarpos. Teatruos iandien, puikiai inom, Pats velnias nieko nesumos, Todl nesukit sau galvos Dl rengim ir main: Jei norit - pls viesa dangaus, Siaus stichijos, ruos vaigdynai,
XVII

Vanduo, ugnis, aukti kalnynai, vri ir pauki - kiek kas pageidaus. Pakaks iam balagane vietos Viskam, k pavaizduot norts Keliaukit sau per jras ir emes, Ir, jeigu norite, i rojaus skriekit Tiesiog pragaro gelmes.

PROLOGAS DANGUJE

Dievas,

Jo dangikoji kariauna. Mefistofelis arkangelai

Vliau Trys

RAPOLAS
Visatos choro begalybj Per amius saul gaus ir gaus, Nubrtame kely j lydi Griausmingi sskambiai dangaus. gauna angelai beribi Jg, grdamiesi ja; loving tvarini didyb Vis ta pati ir vis nauja.

GABRIELIUS
Net nebejauia savo greiio, Kai sukas em skriedama, Dien rjim pakeiia Nakt grsminga gduma; Uol granitas aii, gra Putotam jros oime, Ir sukas akmenys ir jra Kartu su skriejania eme.

MYKOLAS
Viena per kit audros pliekia Ir maio jr su krantais, Apraizgo visa, k pasiekia Tmingais negand tinklais.
XX

Grsmingai niokodami kerta aibai trenksmu i debes, Bet nesiliaujam, Dieve, garbint Tav umanym viesi.

VISI TRYS
Tai angelams jg beribi Per amius teikia danguje, O Tavo tvarini didyb Vis ta pati ir vis nauja.

MEFISTOFELIS
tai, Dieve, a ir vl esu greta, Klausk ko geidi, ir pabandysiu atsakyti. Juk iaip jau savo palankumo niekada Neskyrei man maiau nei visai svitai. Nepyk, bet prakilniai kaip itos dvasios Giedoti liaupsi taip ir neimokau, Juoba i mano lp tokios frazs Tau, jei moktum juoktis - kelt juok. Nedaug nutuokiu apie sandar visatos, Taiau mogaus vargai man aikiai matos: Maasis ems viepats liko vertas Tik tiek, kiek buvo vertas vos sutvertas. Manau, kur kas lengviau tam vargui klotus, Jei jam nebtum kibirkties ventos rs, Mat savo prot jis temoka panaudoti, Kad elgts vrikiau, nei elgias vrys. Nepykit, bet kai pairiu mog,
XXI

Galiu palygint j nebent su iogu Tik strapalioja nenustygdamas po ol Ir savo sen giesm traukia uoliai. Kad bent akimirkai nurimt olje Ir liauts nos kaiiojs! Deja!

DIEVAS
Jau visk pasakei, k sugalvojai? Tu aminai tik skundies ir dejuoji. Nejaugi emj nieko gero nematai?

MEFISTOFELIS
Deja, ten viskas nuolatos ne taip. Prisiirjs t moni kanios, A nejuia ir pats blogai jauiuos.

DIEVAS
Pasti Faust?

MEFISTOFELIS
Daktar?

DIEVAS
Jisai Tarnauja man.

MEFISTOFELIS
Savotika tarnyst! Jis manos dangika mana pramisti,
XXII

Vis metasi tolumas bekrates, Aistros apsstas, regis, tuoj pasius; Nurimt tik dangaus vaigdes nuraks Ir ems geidius patenkins visus, Ir nors nerimstantis jo protas blakos, Bet niekados pasotintas nebus.

DIEVAS
Jis, aiku, klaidioja, bet ieko kelio, Ir jeigu pasikliaus manim - klejons baigsis; Juk sodininkas i pai pirm lapeli Jau atpasta, koks bus medio vaisius.

MEFISTOFELIS
Kertu, kad it naiv sutvrim Galiu nuvest klaidiausiu takeliu, Tik duokite man savo sutikim.

DIEVAS
A nieko tau udrausti negaliu, Kol jis dar gyvas. Ir kol jis dar ieko, Tol renkasi i daugelio keli.

MEFISTOFELIS
Esu dkingas jums, juk mato Viepats, Kad tarp negyvli jauiuos nejaukiai Mane labiau rausvi skruosteliai traukia. Kakaip nemiela prie lavono prisiliest, Man, kaip tai katei, reik gyvos pels.
XXIII

DIEVAS
Gerai jau, imkis jo, kai panorsi. Atplk j nuo gaivi altini, Tempk pragarmn ir, jeigu sugebsi, Grkis, j paliks tankumynuos. Taiau jauiu - tau teks gdingai pripainti, Kad mog net ir klystkeliuos tamsiuos Ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti.

MEFISTOFELIS
Na k gi, tuoj ivysim, kas teisus. Toki layb a pralot neprats. Tiesiog matau, kaip jau keroja medis, O a triumfuodamas rakau vaisius. Jis diaugsis, dulkes man laiydamas nuo bat, Kaip mano prosenel vilganti gyvat.

DIEVAS
O tai tada galsi ir ateiti, Ir a mielai atversiu tau duris. I dvasi, nusiteikusi tik neigti, Mane maiausiai trikdo elmis juokdarys. mogaus rytu neverta pasikliauti Jis links mgautis ramybe pataluos, Todl diaugiuosi, kad veries pasitarnauti Ir j kaip kipas spausi prie veiklos. O jums, dangaus vaikai tikrieji, Dert lovint tvarinius Krjo!
XXIV

Kas amiais tvyro, vyksta ir gyvena, Apgaubkit savo meile ir dvasia, O tai, kas dar tik efemerikai plevena, Isaugokit neblstaniose mintyse.

MEFISTOFELIS
Tie pokalbiai su senuku ities malons, Su juo sutart ir pasitart pavyksta velniai. Tikrai smagu, kai toks garbingas ponas Taip mogikai pasineka su velniu.

TRAGEDIJOS PIRMA DALIS

NAKTIS

Ankstas kambarys su auktais gotikais skliautais. F austas, pilnas nerimo, sdi savo krsle prie pulto

FAUSTAS
Tataigi! Svars mokslo vaisiai Ir filosofijos vingrybes gliaudau, Ir medicinos moksluose, ir teisj, Deja, net teologijoje susigaudau; Tiek sukaupiau savy, taiau Likau kvailys kaip ir anksiau. Esu magistras, daktaro traktat Sukurps, jau veik deimt met Vediodamas u nosies studentus Bet kaip juos mokau ko paklius, Ir pats matau, kad nieko mums inot neskirta! Vien i mintis sugniauia ird. inau, protu man niekad neprilygo Tie daktarai, magistrai, advokatai ir ventikai, Atsiadjau abejoni, skrupul vis, Ir man nei pragaro, nei velnio nebaisu, Bet kas i to, jei diaugsmo nerandu, Kam apsimest, kad visk suprantu, Kam apsimesti tuo, kurs moka Atverst ir geresniu paversti mog? Gyvenimas nevertas uns buities, Net jei lovs vainik kas ities Arba pasilys pinig ir turt! Todl a ir imuosi burt, Saukiuosi dvasios paspirties,
XXX

Kad man atvert paslaptis bties, Kad, veltui nesiddamas ess Iminius, dstantis neaikias sau tiesas, Patiriau, kaip man tampa painus Daikt vidinis sryis painus, Pasaulio pagrindus ir prieastis ivysiau, O ne tuiai odynus knisiau. Juk visa tai - kankyn tik. O pilnatie, dar viensyk Pasiirk, kaip lig gaidi A ia, tarp popieri, budiu; Nuvelk, biiuli nebylus, Ugrioztus knygomis stalus! O, kad galiau pasileist Kalnais, mnulio nuviestais, Su dvasiom siausti tarp uolt grot, Klajot po migl piev kanot Ir nusiplaut rasa nuo kno T glit tvaik mokytumo!

O varge! A dar vis itoj skylj? Siauruos nuspalvintuos languos Ul sauls spinduliai Net nepasiekia ios landos. Tarp dulki, knyg iminties bedants, Tarp pergament, kuriuos da trandys, Kur lig viraus, po akmeniniais skliautais, Aprk stirtos rankrai sukrautos,
XXXI

Retortos, tigliai, buteliukai, Dar protvi liesti daiktai, Seniai nereikalingi kiui, S tai koks pasaulis tavo, tai!

Ir tu dar klausi, ko irdis I baims gias nejuia? Ko gniudo aistr neviltis, Ko stingdo polkius kania? Uuot grjsis svaigia Gyvybe Dievo tvarini, Trniji plkstaniam tvaike Tarp t skelet dulkin.

Bk! Ir neatsigrk atgal! Nejaugi kelio neparodys Si paslapi pilna knyga, Kur gldi Nostradamo odis? Klausyk, k nabda tau gamta, K tau vaigdyn ratai skelbia, Ir atsivrus visata Pads igirsti dvasi kalb. Tuiai viliesi vien protu Tuos enklus magikus aprpti. Jau dvasi nares juntu. Ar girdite? Meldiu jus, atsiliepkit!

Atsiveria knyg ir ivysta makrokosmo enkl

XXXII

Kokia palaima itas pieinys Ulieja mano smon i karto! Jauiu, kaip jauno kario vilnis Nerimastingai sieloje uverda. Kuris diev sukr enkl , Kad jis sutramdo nir ir l, Kad isisklaidius tamsai sieloj A su aistra, kurios nenoriu numalint, Stebiu, kaip traukiasi gamtos jg eliai? Gal a ir.pats jau vienas i diev? Prie mano vilgsn veriasi ir spindi Esm gamtos pavidal gyv; Imu suvokti mokytojo mint: dvasi sodus vartai atlapoti, Tiktai paadink prot ir jausmus, Ankstyvo ryto spinduliais rasotais Atsigaivink ir leiski jiems pabust".

{dmiai tyrinja enkl

Kaip sklandiai susipynus visuma, Kokia tvarkinga sveik darna! Erdvi btybs, nepaliaudamos dalintis Tarpusavy viesos auksiniais indais, Tarp ems ir dangaus gelmi nebyliai Plevendamos tai leidiasi, tai kyla, Ir harmoningai visuma visatos spindi!

XXXIII

Koks reginys! Taiau tik reginys, deja! Kada suvoksiu a, kas gldi gamtoje? Kur urakinti gyvasties altiniai, Maitin dang su eme kartu? Nejau nelemta prisiliest prie t krt, Kurios numaldo trokul ir atgaivina?

Nusivyls varto knyg ir ivysta ems dvasios enkl

is enklas daug labiau patinka man! Jauiu, kaip vis nauj jg gaunu Ir svaigt imu tarsi nuo vyno jauno Tu, ems dvasia, man atrodai artima. Stiprja rytas prie pasaul kilti Ir neti emei nevilt ir vilt, Ir, jeigu lemta laivo prat patirti, Be baims atlaikyti vj kirt. Jau niaukstosi dangus Mnulio nematyt S tai lempa gsta! tai dmai! - Spinduliai raudoni Man apie galv sukas. - iurpas, Padvelks i viraus emyn, Tuojau sugriebs! O dvasia! Troktu ir jauiu - tai tu sklendi... Ateik! Ateik! Kaip blakosi irdis! Kaip drasko ird Jausmai, kuri neteko dar patirti!
XXXIV

Jauiu, kaip tau visa esybe atsiduodu. Ateik! Ateik - nors tai gyvyb man kainuot!

Paima knyg ir paslaptingai itaria dvasios enklo burtaod. Plyksteli rausva liepsna, ir ijos pasirodo Dvasia

DVASIA
Saukei mane?

FAUSTAS
nmigrdamas

Koks reginys kraupus!

DVASIA
mano sfer erdv broveis godiai, Maldaudamas, kad a susivilioiau, Irstai...

FAUSTAS
O siaube! Kaip noriau a pabust!

DVASIA
Visad meldei ivysti mano veid, Igirsti bals ir pavelgti akis.
v

Stai a ir ia! Tai ko dabar drebi? Nejau stipryb antmog apleido? Kur dingo polki aistra gaivi? Kur tas, visat tveriantis savy, J puoseljs kaip relikvijas ventsias
XXXV

Ir tarsis prilygstantis mums, dvasioms? Kur dingo Faustas, kurio balso a klausiaus, Kuris iekojo panekovo, sau lygaus? Nejau tai tu, nuo vieno mano kvapo Visa esybe virpantis kaip lapas? Kaip kirminas, kuriuo bet kas pasilykts?

FAUSTAS
Manai, kad pasitraukt turiu? Tu klysti! Taip, Faustas a, ir tau prilygstu!

DVASIA
Bties skury, Verpetuos buities, A kylu ir leidiuos, Tai en, tai ia, Be laiko, be skaiiaus, Mirtis ir pradia, Aminos jros Dienos ir naktys, Gyvenimo silus Audianios stakls; Ir laiko staklms be perstojo iant A audiu Dievui gyv drabu.

FAUSTAS
Veiklos dvasia, pajgianti ivysti Erdves pasaulio, tu tokia man artima!

XXXVI

DVASIA
Tik tam prilygsti, kas tavy vyksta, Taiau ne man.

Inyksta

FAUSTAS
sukrstas

Ne tau? Tai kam? A, pagal Dievo atvaizd sutvertas, Tavs nevertas?

Kakas beldia

O nelaboji! Atpastu asistent! Ir kas graiausiomis akimirkom j atveja? Kodl, kai jau grimzti vaizd pilnatvje, Koks nors sudivs knislius lenda?

[eina Vagneris

su chalatu ir naktine kepuraite,

rankoje laikydamas lemp. Faustas nepatenkintas atsigria

VAGNERIS
Atleiskite, js skaitt monolog I graikikos tragedijos? Beje, Ir man vertt ito meno pasimokyt, Prakusk retorikoj - ir seks minia.
XXXVII

Girdjau, kad dabar, jei tik neklystu, Net kunigai mokinas i artist.

FAUSTAS
Taip, kai komediantas pats ventikas O iais laikais tai prastas dalykas.

VAGNERIS
Kai itisai namuos, prie knyg tnai, Tiktai ventadieniais gali t ivyst, Ir tai nebent per linzes, i atstumo Labai sunku palenkt moni mintis.

FAUSTAS
Be jausmo visos pastangos bevaiss Jeigu neplaukia odiai i irdies, Kad ir koki grabylyst leisies, Parapija klausys, bet negirds. K ir kalbt, tutybs nepaslpsi Surinks atliekas nuo svetim stal Bandyk nebands psti liepsn I ppsanios krvels pelen. Nebent vaikams galt to pakakti Ar prietrankoms, nors nesvarbu ir tiems. Bet kaip priversi ird plakti, Jei pats kalbon nededi irdies?

XXXVIII

VAGNERIS
Bet daug kur gali ikalba padt. ia man, jauiu, dar reikt padirbt.

FAUSTAS
Kalbkit siningai, k imanot; Tik kvailiui rodos, kad visur jis iimtis. Nereikia jokio ypatingo meno Pati savaime atsiskleidia imintis. Kada turi k rimta pasakyti, Neimsi odio maigyt ir vartyti. Tos visos kalbos, kur patosas stabus Su kiekviena fraze vis mantreja, Nuobodios, tarsi rudenio lapus Vejojantis nykus kaukimas vjo.

VAGNERIS
inau, kad menas aminas, taiau Koks trumpas kelias skirtas mogui! tai darb stengiesi atlikti kuo kruopiau, Taiau irdy ir smonj baugoka. Visokiom priemonm kapstais priek, Kad prie pirm altini prisiirtum, Ir iaip ne taip pusiaukel pasieks Matai, kad jau atjo laikas mirti.

XXXIX

FAUSTAS
Tie pergamentai! Argi jie venta versm, Kad amiams trokul galt numalinti? Ar gali atgaivinti siel mintys, Netryktanios i jos paios gelms?

VAGNERIS
Atleiskite, bet kaip yra puiku Nugrimzt dvasi praeities laik, Ivysti, ko iminiai andai siek Ir kaip toli mes paengm priek.

FAUSTAS
Kurgi jau ne! Paias vaigdes sugriebiami Nuo praeities laik, brangus kolega, Ne mums nuplti antspaudus septynis; Tai, k laik dvasia js laikot esant, Tereikia tik pai raeiv dvasi, Kur tie laikai kaip nytys susipyn. Ir ko tik ten prinarpliota nra! Nuli sprand, pairt sumans, Kakokia sendaikiais ugriozta kamara Arba i viso gatvs balaganas Su jam pritaikytomis frazm nemirtingom, Kurios tiktai lli burnom ir tinka.

VAGNERIS
Taiau mogus! Visatos begalyb! Juk paslaptis itas painti reikia!
XL

FAUSTAS
Painti! Na ir kas iam ody slypi? Ar ino kas, koksai tikrasis vardas vaiko? Reti iminiai, kur kak paino Ir naiviai tuo pasidalyti ryos, Jausmus ir pairas isak kvailai miniai, Nuo seno mirdavo ant lauo ar ant kryiaus. Bet jau, sakyiau, metas gult, vlu. iam vakarui pakanka, drauge mano.

VAGNERIS
O man atrodo, kad pernakt galiu Sdt, tokias gilias mintis gvildenant. \ mokslus kibus su aistra, sunku sustoti: Nors daug inau, bet visk norisi inoti.

Ieina

FAUSTAS
vienas

Usispyrimo tas keistuolis nepristinga. lamto krv godiai siraus Ir knisas, bene ras k nors gudraus, O randa kok sliek - ir laimingas!

Ir is mogelis turi teis prasiiot, Kai dvasi atspindiai aplinkui riba? Tiek to, kart reikia tik dkot Tam varganiausiam i vis btybi,
XLI

Jisai igelbjo nuo proto sumaities Ir leido kiek nuo abejoni atsipsti. To milino akivaizdoj ities Turjau tikras gnomas pasijusti.

A, gyvas Dievo atvaizdas, kuris Jau mans aminas tiesas paliets Ir savo emik drabu emn svieds, Savim dangaus skaistybje besigrs, Kaip a galjau taip puikybn pasikelt! Maniaus turs net cherubinams valios Ir sau atrodiau vos ne visagalis, Gamtos arterijomis sruvo mano galios, Ir tik griausmingas odis parblok atgal.

Nevertas a su tavimi lygiuotis! Jg pakako tik tave atsivilioti, O sulaikyti - per menka jga. Laiminga nuopuolio minut, Didybs ir kanios pilna, neivaizdi ems bt Tu iauriai grinai mane. O viltys, polkiai, usimojimai plats, Turiu juos tramdyt ar paklust? Kas atsakys? Deja, ir ms aistros, ir mes patys Daniausiai esame klitis.

Tauriausi potyriai, irdy vos prasivr, Isklinda rpesi pritvinkusiam ore;


XLII

Kai prasimanom iokio tokio grio, Auktesnis gris rodos chimera. O polkiai, suteikiantys gyvenimui verts, Atgrumba nuo kasdiens sumaities.

Vaizduots skrydiuos kartais mintimis Pakylame lig aminybs plot, Bet greitai susitraukia kambarys Nuo kasdienybs rpesi vienod. Ir net nepastebim, kaip proio angis irdies kertj giliai susirangys Ir tau nei diaugtis, nei svajot neleis; Vis rodysis pavidalais naujais: Tai mon, tai vaikus primins, tai k, Baisu ir gaisro, ir nuod, Imi drebt dl dar tik bsiani bd Ir net dl to, ko apskritai negali bti.

Ne Dievas a, ir nr ko sijausti; A kirminas, kuriam tik dulkes rausti, Jomis kvpuoju ir jomis mintu, Kol siu po paklydlio padu.

Argi ne dulks visa, k lieiu, Suspaustas tarp it aukt lentyn, Tas visas turtas, damas trandi, Tevertas bti pavadintas svartynu. Ir ia sulaukt atsakym tikiuos? K suinosiu i gausybs knyg XLIII

Kad mons emje kentjo visados, O laim - retas prabangos dalykas? Ko, kaukole, iepies? Bandai paguost, Kad ir tavy kadaise mintys lyds, Iekojai diaugsmo ir kentei varguos, O siekdama tiesos niekingai klydai? Bepiga jums aipytis nuolatos, Bedvasiai prietaisai ir instrumentai, Turjot bti mano raktai, bet gamtos Spynos man atrakint jumis nelemta. Pro tuos vartus nei silaut, nei prisibelst, Gamta nenori savo paslapi atverti, Ir kol pati ji gaubto nepakeis, Tol nepads nei dantraiai, nei svertai. Tie prietaisai, nelieiami seniai, Nebent gal tvo kakada naudoti, Tie smulkiai prirayti ritiniai, Trnijantys ir nuodegom pajuod! Geriau pras biau juos draug bry, Negu dabar jie slgt mano prot! K i tv paveldjs turi, Jau vien juos gerbdamas turtum panaudoti. Beprasmis turtas lyg nata bjauri; Naudokis tuo, k mirksnis duoda!

Taiau kodl tarytum koks magnetas ita retorta mano vilgsn traukia? Kodl irdamas j jauiuos lyg jaukiai Mnulio pilnaties palaukje ulietas?
XLIV

Bk sveikas, vienias taurusis inde, Su pagarba tiesiuos tave paimti! Tu proto genijaus virn tobula, Svaigiuosius syvus augal sutraukus, Apdovanota mirtina galia, Suteik dabar malon savo draugui! velgiu - ir mano skausmas palengvja, Imu tave - ir jaudulys menkja, Ir sielos potvyn atslgstant pajuntu. Nuvinta jros vandenys patvin Ir kvieia per t gelm veidrodin nauj dien, link nauj krant.

Atskrieja man ugnies veimas, Ir a jau pasirengs, jau galiu \ eter panirt ir begalinm Erdvm pakilti link pasauli tobul. Diev auktybs, sklidinos palaimos, Tu vertas j, nors k tik kirminu rangeis? O taip! Jau ems saul nusileidus, Ir savo veido jai atgrti nebegeisk! Idrsk atplt vartus ir enk rmus, Kuri vien vaizdas kelt iurpul bet kam, Ir pats rodyk, kad mogaus orumas Nepuls keliaklupsiaut dievam, Nesuvirps prie prarajos nasrus, Kuriuos fantazijose susitvrm savo kaniai, Ir praiot rykl engs narsus, Nors plaikstosi liepsnos ugniniai kariai;
XLV

Atstumk dvejones ir bailias mintis, Nors ir inai, kad gresia Nebtis.

Stai ji, tauriausio kritolo taur! Ilgai dulkjai savo futliare, Tiek met net nepalieiau tavs. Menu, kaip pokyliuos spindjai ididiai, Ir kaip keliaujant tau i rank rankas, Ukaisdavo garbingieji sveiai. Derdavo palovint eilmis Briaun paviriuos blykiojani ugn Ir tik tada igerti ligi dugno. Ko tik nebdavo jaunysts naktimis! Dabar tavs kaimynui neitiesiu Ir apie gro grabyliauti nepradsiu; Nuo io nektaro staigiai svaigt imi. Stai rusvas skystis teka briaunomis; A j sukriau, a j ir renkuos, Ir paskutin taur pilna irdimi Keliu u aur, brktani rytuos!

Priglaudia taur prie lp

Pasigirsta varp gausmas ir choro giedojimas

ANGEL CHORAS
Kristus prisikl! Diaukits, mirtingieji, Rpesiai vargingieji,
XLVI

Amiams prigim tingieji Taip ilgai jus gl!

FAUSTAS
itie garsai, suskamb stabiai, Atplt nuo lp taur man mgina. Gal skelbia sunkiai gaudiantys varpai Velyk vents ryt pirmutin? O ta giesm, paguodianti giliai, Ne ta pati, kuri giedojo angelai, Tnakt, kai skelb nauj ini?

MOTER CHORAS
Kvapiais aliejais Itrynm kn, Nuo paaliei Pridengm gniom; supom uoliai J skaras, Bet jis prapuol! Kristaus nra.

ANGEL CHORAS
Kristus prisikl! Stebuklas svaiginantis, Kn atgaivinantis, Nuodm naikinantis, Diaukits, mylj!

XLVII

FAUSTAS
Kodl dangaus balsai ventom giesmm Suvirpino ituos skliautus dulktus? Js nekit ini pamaldiem ir nuolankiem, O ia tikjimui per maa vietos; Stebuklas - tikiniojo kdikis brangiausias. A nebesugebu pakilti lig erdvs, Kuri mums skelbia gerj naujien, Nors ir dabar, Velyk pirm dien, Varp gaudimas atitraukia nuo taurs Toks savas ir brangus nuo maums, Kada ventadieni rimty jiems mus gaust Pajusdavau, kaip nusileids i dangaus Palieia mano kakt buinys, Ir tyrai maldai atsiverdavo irdis. Jaunysts ilgesio vaidingo pastmtas Pabgdavau pievas, mikus, Ir diaugsmo aaros drkindavo vokus, Jutau, kaip skleidiasi pasaulis neregtas; Jaunatviki, valikiki aidimai, Velyk imons, aistringi vilgsniai Tai jie, sen dien prisiminimai Mane sulaik nuo lemtingo ingsnio. A sugrintas ems buiiai! Giesms ventos, Dkoju jums, kad sugrtu gyventi.

MOKINI CHORAS
Kristus palaidotas Kls i kapo,
XLVIII

Gyvas palaimintas Viepaties tapo; Spindi auktybje alia Krjo; Ak! Mes palikome ems kentjime. Vl pamatyti j Ilgims grauds, Savo ganytojo Laim apraudam.

ANGEL CHORAS
Klsi Kristus I si dljimo; Paniai sudrisko Nuomaus kaljimo! Meile ir darbu Skyr jam garb, Brolikai varg, Gr ir valg, Malonn velg, ini jo skelb, Kurios nestelbia Negand gsiaiKristus tarp js, Kristus greta!

PRIE MIESTO VART

ventika miestiei minia traukia u miesto

KELETAS PAMEISTRI
Tai kur dabar patraukti manot?

KITI
Mes eisim prie Mediokls namo.

VIENAS PAMEISTRI
A silyiau pasukt link tvenkini.

KITAS PAMEISTRYS
Kad nuobodu ten, vienos sens.

I ANTROSIOS GRUPS
O tu kur?

TREIAS PAMEISTRYS
Neinau, gal likt mieste.

KETVIRTASIS
Geriausiai kilkime Burgdorf, nes ten Alus geriausias ir smagiausios panos, O ir petyns ten aukiausios klass.

PENKTASIS
Na ir pals! Gausim vl pylos, Manai, kad treias kartas nemeluos? Man tebeskauda onus nuo ansyk.
LII

TARNAIT
Ne, ne! Geriau jau a grtu.

KITA TARNAIT
Jisai tikrai tenai, prie tuop.

PIRMOJI
O man kokia nauda i to? Js dviese nosis sukiat ir suokiat, Ar glamots ties oki aiktele, O a turiu grtis kaip kvail?

ANTROJI
Jisai adjo iandien bti su draugais, Ir tas garbanius, pameni, ateis.

STUDENTAS
Ana, tos panos nenustygsta vietoj! Manau, vertt jas truput palydti. Stiprus alus, aitrus tabako dmas Ir isipusiusi panel - malonumas.

MIESTIET PANEL
Tik pairk, anie grauoliai kavalieriai! Bent pasigdyt savs, jei ne moni; Aplinkui tiek paneli su manierom, O graibo kambarinm u skvern.

LIII

ANTRASIS STUDENTAS
Pirmajam

Tu taip nelk! Tas dvi u nugaros matai? Viena i j gyvena kaimynystj, A j iek tiek i matymo pastu; Patrauklios, ir isidabin neprastai. Manyiau, nieko prie jos neturs Kur nors praleisti laik keturies.

PIRMASIS
Nenusiteiks a, brolau, terliotis. Greiiau! Kol nepaspruko tikras lobis. etadien i rank nepaleidus luotos, Sekmadien neleis ilipt i lovos.

MIESTELNAS
Ne, tas naujasis burmistras, mielieji, Man regis, jau visai suljo. Bent miestui bt kokia nors nauda N jokie poslinkiai gera nerykja; sakymai diena dienon grietja, O mokame daugiau nei bet kada.

ELGETA
gieda

Gerieji ponai, mielos ponios, Duokdie sveikatos kiekvienam, Telydi jus dangaus malons, Padkit vargetai senam!
LIV

Prisiklimo vent dien Palaiminta dosni ranka. Tebus prisiminta pas Diev Ir js nuolanki auka.

ANTRASIS MIESTELNAS
O man ventadieniais nra geriau, Kaip prie bokalo jaukiai sitaisius Pasamprotaut, kaip Turkuos eisis, Kur tautos rengias isipjaut. Atsidrebi prie lango karemoj, Laivai pkuoja, viruje uvdros klykia; Sutemus sugrti smagus namo Ir mgaujies palaima ir ramybe.

TREIASIS MIESTELNAS
A irgi taip, kaimyne, pamstau: Tegu jie sau nors ant pakaui stovi, Prie tai dar spj plaukus nusiraut, Kad tik pas mus ilikt viskas po senovei.

SEN
Miestietm panelm

Ak, tai grauols, koki nemaiau! Nra jaunikio, kuriam btumt per prastos! Na, ko didiuojats? Prieikite veriau, inau, ko troktat, ir pamokysiu, kur rasti.

LV

MIESTIET PANEL
Nelsk, Agota, dar kas pagalvos, Kad mes rimtai jos raganystm tikim; Nors man per vent Andri kitados Jinai tikrai parod bsim jaunik.

KITA
Ir man parod, kritoliniam rutuly. Jisai kareivis, ir labai pasiymjs. Nuo tol dairausi nuolat alis, Tikrai j biau gatvj pastebjus.

KAREIVIAI
Kur tik pairim Pilys dantytos, Laukia u mr aunios mergyts, vilgsniai idids Nieko neklaus, U nars ryt Atpildas lauks!

Skards trimitai Virpina ird, Pergaln aukia, Pergali mirt. aukia mus kovos Ir tikras ygis! Mrus sugriovus
LVI

Kris ir mergyts. U nars ryt Atpildas lauks! Ir kareivliai Vl min trauks!

Faustas

ir V a g n e r i s

FAUSTAS
Ledai itirpo, vl pavasaris ateina; Upokniai tyka, upes gruma, O slniuos gaiviai skleidias aluma; Virni linkui, atiaurion buveinn Kaip sen ropiasi kretdama iema. I ten, nelyg sustojus atsipst, Dar bando pagrasint bejgiais gsiais, Nubarsto ledo kruopomis laukus, Bet saul veikiai tirpdo balt tris, Ijudina aistringus ems syvus, Ir spalvos trykta, mainosi kaip gyvos; Gli tetrksta, bet marga minia Pati kaip gls tam aliuojaniam fone. Pavelk atgal, nuo kalno visas miestas Atrodo lyg po kojomis patiestas. Pro niauriai prasiiojusius vartus Visi kas gyvas, regisi, ipls, Kiekvienas diaugiasi saultu dangumi. Juk Viepaties Prisiklim vsdami iandien jie ir patys prisikl
LVII

I savo krautuvli, dirbtuvli, I kamarli anktame name, Kur gsi palpi slegiami, I skersgatvi raizgyns akmenins Ir i banyi pagarbios rimties, Visi pando prisikelti, atsitiest. irk, kaip verliai sklaidos minios Ir leidias per laukus ir per darus Tarytum ups vandenys itvin, Ir ropiasi laivelius maus, Kol perkrautas iki pai krateli Paskutinysis ima tolti pro medius. Net siaurame kaln takely Matau vytruojant margus drabuius. Nuo kaimo puss muzika ugroja; iandien mons jauiasi lyg rojuj, Ir dksta seniai su jaunais greta. ia a jauiuos mogus, ia man vieta!

VAGNERIS
Man pasivaikiojimai su jumis po gryn or Didi garb, ir teikia daug naudos, Bet tie prastuomens aidimai nepadors Man bdavo atgrass visados. Visi tie kavimai, smuikai, kgliai Kakoks tono pasityiojimas i mogaus. Beprasmikai sklaidytis kaip pamklei Nei ia graaus a k matau, nei k smagaus.

LVIII

VALSTIEIAI
po liepa oka ir dainuoja

Piemuo patrauk okius, Ziponas margas ir puikus, Vainikas i glyi. Po auktu liepos vainiku Jau poros sukosi sykiu Juhei! Juhei! Juheisa! Heisa! Hei! Ir verk smuiko smiius.

Nespjus niekam n sumot, Mergait sugrieb piemuo Ir ko gi jam varytis! Bet ji, bandydama itrkt, Piktai j subar: Nebk Juhei! Juhei! Juheisa! Heisa! Hei! Toks kelmas netaytas!"

Bet jis, prispauds prie savs, J suko visas puses, Kad net sijonai skraid. Kai okis baigsi smagus, Abu sustoj atsipst Juhei! Juhei! Juheisa! Heisa! Hei! Apsiglb sukait.

LIX

Ir taip jau patikau isyk?


v

inau, kad tu, kaip ir visi, Mgjas pasityiot!" Bet jis j traukiasi alin, Ir vis tolyn, ir vis tylyn Juhei! Juhei! Juheisa! Heisa! Hei! Vaitoja smuiko smiius.

SENAS VALSTIETIS
Mums didel garb matyti jus itoj spsty tarp paprast moni, Kad js, nors isimokslins didiai, Neniekinate ms regini. Stai, daktare, pilna taur, Igerkite j su mumis sykiu; Ji, aiku, tinka trokuliui nuplaut, Bet a vis vardu linkiu: Kiekvienas laas i itos taurs Tegu po grai dien jums prids.

FAUSTAS
Mielai j priimu, ir i irdies Dkodamas linkiu jums to paties.

mons renkasi ratu apie j

LX

SENAS VALSTIETIS
I tikro gera vl matyt Jus toki dien tarp moni. Kassyk prisimename jus Nuo maro nelemt dien. Manau, kiekvienas man pritars: Vien js tvo iminties Ir jo imanymo dka Tada ivengme mirties. Js buvot jaunas dar visai, Taiau turbt nra trobos, Kurios nespjot aplankyt, Nepasiovt paglobot. O juk galjot lig nusitverti, Bet kas kitam pads, t Dievas sergi.

VISI
Lai jums stiprios sveikatos Dievas sis, Kad dar ilgai globotumte mus!

FAUSTAS
Veriau jau Tam, kuris auktybse, dkokim, Jisai mus artim mylti moko.

Nueina su Vagneriu toliau

VAGNERIS
Net domu, kaip jauiasi mogus, Kada tik ksniai supa j pagarbs!
LXI

Didiul laim pamatyt, kad tavo darbas Pelnytai susilaukia pagarbos. Visiems js esate toksai svarbus Vaikus tvai parodyt js vedas, Isklinda alis okj ratas; Vos pasirodot - tuoj eilm apguls, Tuoj pat virun kepurs skrenda, Nedaug tetrksta - ir ant ems puls Tarytum prie veniausi Sakrament.

FAUSTAS
Dar palypkim por ingsni link uolos, Nuo ten atsiveria graesnis vaizdas akiai. ia mgdavau pabti kitados Nuo pasninko ir nuo mald iseks. Griau rankas, vaitojau ir keniau, ventai tikjau ir visa esybe A Viepaties auktybse meldiau, Kad pagaliau ataukt maro neteisyb. moni plojimai man kaip antausiai dabar! Kad tu moktum iskaityt irdy, Kaip skaudiai slegia nuoirdi j pagarba, Kurios mes esam n i tolo neverti! Taip, tvas buvo padorus, taiau Kuklus tyrjas, nirtingai sieks Savaip suvokti gamt i ariau Ir siningai usiiminjs niekais, I t, kurie draugijoj pavstj Juodojoje virtuvj naktimis
LXII

Pagal galybes vairiausi receptr Prieybes jung vienybes slaptomis. Raudon lit", aunj jaunuol, Bandydavo sutuokt su lelija", kaitin liepsnoj, kit guol Juos vesdavo, kur tirpd rgtyje, Kol atsirasdavo retortoje princes", vairiaspalvs mass lydinys, Kuriuo ir gydm. O ligoniai geso, Ar jis padjo kam - kas pasakys? Ir su ta pragaro substancija baisia Po kaimus slniuose ir kalnuose Mes siautjom baisiau negu liga. A pats imtams t vaist girdiau, Jie nykdavo... Geriau jau nepatiriau, Kas toji reikiama udikui pagarba.

VAGNERIS
Be reikalo jus ta mintis kankina! Manyiau, kad kaip tik yra avu, Jei moksl, kur gaunam i tv, Pritaikom ir jo naud imginam. Jeigu jaunuolis savo tv gerbia, Jis btinai jo patirtim pasinaudos; O remdamasis vyresnij darbu, Jaunimas tobulja nuolatos.

LXIII

FAUSTAS
Palaimintas esi, kol dar manai, Kad ms paklydimai trumpalaikiai! Visad mums reikia to, ko neinai, O k inai, to niekad neprireikia. Bet k ia savo nykiomis kalbom Graiausias vakaro akimirkas gadinti! Veriau pavelk, kokiom rykiom spalvom Saullydio aroj pirkels spindi. Mums saul leidiasi, bet u kaln Kitiems kratams ji vies kaip svietus. Deja deja, neduota man sparn, Kad paskui j galiau skrieti, Grtis slniais, po dienos darb Nuiuvusiais, velnia kalv ramybe; Linksmi upokniai aidia sidabru Ir vakarinj saulj auksu riba. Ar gali sulaikyti laisv skryd Grsmingos prarajos tarpekliuose kaln? Antai jau jros lankos matyti, O a vis skrieju, neamas sparn. viesos dievait jau gelm nyra, Bet tai suteikia man nauj jg; Skubu nugrimzt spindes jos tyr, Viruj - dangus, emai - ma bang. Paliks nakt, dien vyiaus! Grai svajon! Pasvajot aunu, Deja, mes esam gim be sparn Galingam aminybs skrydiui.
LXIV

Bet ko nra aistra aplankius Pakilt auktyn ir priekin skrist, Kada pavasario padangj Smagiai irena vyturys, Kai vir pu atri blakstien Erelis sklendia ididus, Arba kai gervs giedr dien Vir pali ima sukt ratus?

VAGNERIS
Ir man ueina kartais nuotaikos neaikios, Bet noru skristi jos nepasireikia. Mans nei mikas traukia, nei laukai, Nepavydjau niekam skrydio meno, Prie dvasios lobi traukia siel mano Skrendi, kai knyg rankoje laikai! Trumpa atrodo net iemos naktis Kol perskaitai, kol kruopiai apgalvoji; O jei dar ret pergament rast pavyks Atrodo, pats dangus po tavo kojom.

FAUSTAS
Esi apsstas tik vienos aistros, Ir Dieve duok kit tau nepatirti! Many dvi sielos grumias nuolatos! Viena kitos nort atsiskirti; Viena, pilna trokim ir geism, U emikos, iurkios bties kabinas; Antroji kyla lig pai esmi
LXV

Ir nyra giliausius vandenynus. Ak, dvasios, gyvos oro dvelkimu, Jei ia dabar plevenat paslaptingai, Tai pasirodykit i aukso sutem Ir neinomus pasaulius nuskraidinkit! O, kad kas duot stebuklingj apsiaust! Juo apsigaubs toliausi al Galiau skriet ir ems apaioj nejausti Ne, jo nekeisiau net mantijas karali.

VAGNERIS
Neverta auktis dvasi paderms, Kuri niauriuos patamsiuos spieias Ir rengia tkstanius grsmi monms A j net sumint nesugebiau. Tai jos i iaurs su lediniais gsiais lekia, Lekuoja kaulus stingdaniu aliu, Tai i ryt, nuo idiovint stepi Atskriej grauia kaip skriai plauius, Tai i piet bevaisi tyr arijomis payra ant galvos, O vakarins, paadj gaiv tyr, Paplsta litimis be paliovos. Mielai j klausom, nes meluoja jos mielai, J lpos meiliai kuda gudri klast, Jos tiktai dedas grio angelais, O paios sutemose rezga spstus. Bet gal jau eikim? Vakaro drgm Nuo piev kyla, darosi vsu.
LXVI

Taip gera, kai sitaisai namie. Bet k js ten pamatte tamsoj? Kodl sustojote ir irit sunerims?

FAUSTAS
Matai t juod un, bgant arimais?

VAGNERIS
Seniai matau. Ir kas ia tokio? uo, ir tiek.

FAUSTAS
K jis tau primena? Geriau siirk.

VAGNERIS
Nebent tik pudel, kuris, kaip uniui dera, Mgina eimininko pdsakus uuost.

FAUSTAS
Ar tu nepastebi, kad besigniauiani spiral Jis suka, vis artdamas mus? Ir jei neklystu, blyksniai kibirkties Jam i paskos ant tako vysioja keistai.

VAGNERIS
Kad tai tik juodas pudelis, ities. Tie blyksniai - optin apgaul, ne kitaip.

LXVII

FAUSTAS
Tarsi bandydamas umegzti ry Jis, rodos, neria paslapting kilp.

VAGNERIS
Jis pasimets ir sutriks, tik lieuvis kyo, Matyt, tikrai neranda eimininko.

FAUSTAS
Vis maina ratus! Jis jau prie ms, anava!

VAGNERIS
Na matot - ne vaiduoklis, tik uva. iek tiek paurgs, kaip prasta unims, Pavizgins uodega ir atsiguls tuoj nurims.

FAUSTAS
Nagi, prieik! Nesibijok, prieik!

VAGNERIS
Tie pudeliai - aismingi padarai. Sustosi - jis pakreips galv lauks, Linksmai pribgs, vos j kas nors paauks; Pamesi kok daikt - puls surasti, Ir ididiai igriebs i ups lazd.

FAUSTAS
Matyt, a klydau. I tikrj panau, Kad tai ne mkla, o dresuotas uo.
LXVIII

VAGNERIS
Su mokytu unim kiek pabendraut Ir mokslininkui retsykiais nekenkt; Ne veltui kartais mgstam pajuokaut, Kad jie geriausi mokiniai student.

[eina pro miesto vartus

FAUSTO DARBO KAMBARYS

FAUSTAS
eidamas su pudeliu

Laukus ir pievas gaubianti naktis svaig miego glb gundo, O man nuvinta palengva irdis Ir taurs sielos polkiai atbunda. Nebegirdiu aistr laukinio juoko; Rimtis ateina, o drauge su ja viesi viltis ir meil mogui, Ir Dievo meil skleidias manyje.

Pudeli, nusiramink! Ko laistais i kampo kamp? Kuo tau tas slenkstis ukliuvo, ir pats neinai. Lsk ten u idinio ir atsigulk susirangs, Savo geriausi pagalv padjau tenai. auniai palinksminai mus, kol sugrom miest, Tiek okinjai ant tos pakrits staios. Laikas nurimti, draugui, ramiai atsissti Ir susivokt, kad esi ne lauke, o sveiuos.

Kai ioj vargingoj ms celj Rusena jaukiai iburys, Atrodo, kad nuvinta siela, Ne vien tik anktas kambarys. Tada ir vl prabyla protas, Vl skleidias pumpuras vilties; Itroks pultum prie versms purslotos, Prie tryktanio altinio gyvasties.

LXXII

Pudeli, liaukis! Kada kvpimo minut Sieloje ima aidti tyls, bet aiks balsai, Tavo urzgimas, unie, nepritinka visai. Esame prat prie to, kad minia pasiptus
v

aipos i grio, kuriam nra pasiruous, Niurzgia, kai iri tai, ko nemato - gro, Vaipos prie tai, ko dar nepajgia suprast; Negi, unie, ir js pasauly tas pats? Deja, atrodo, veltui stengiuos, Vl slegia neveikios kania. Versm atslgusi nusenka, Jausmai tuti, mintis bergdia.
v

inau i imteriopo patyrimo, Ko griebtis, kai ueina vangulys,


v

mogus jautiesi nieko negals. Mes ilgims veniausio Apreikimo, Ir savo dvasios pajga menka Mes siekiame patirti mint, Kuri rykiausiai ir graiausiai spindi Naujajame Testamente. Vl vent Rat atsiverst geidiu, Ir pasitelks sin ir vali Bandau garbingj original Prakalbint vokiku odiu.
Atsiveria knyg ir imasi darbo

LXXIII

I pradi buvo o d i s." - Ir jau ia Mintis ukliva. Kas yra pradia? Ne, odio taip iauktint a nedrsiau, Kad btent juo pasaulio esm grsiau. Jeigu teisingai sufleruoja man Dvasia, Tai I pradi buvo M i n t i s". Beveik tiesa. Dar pagalvok - nors panau ties, Bet urayti visada suspsi. Argi mintis - visko pradia ir pabaiga? Turt bti: I pradi buvo J g a " . Taiau uras fraz pamatai, Kaip viduje sudilgsi - dar ne tai! Kok vertim dar Dvasia pateiks man? Ir uraau tvirtai: I pradi buvo V e i k s m a s " .

Jei norim ituo kambariu dalytis, Tai teks tau, pudeli, valdytis Ir lojus liautis, Nes jei taip norisi triukmauti, Drauge ilgai mes neibsim, Vienam i ms Teks dingt i ito rsio. Man nesmagu varyti sveio teises, Bet durys atviros, tau kelias laisvas. Kas ia dabar? Kas dedasi? Neaiku, K tai reikia? Ar man vaidenasi, ar tai tiesa? Tas pudelis didja akyse Ir augdamas artja prie mans!
LXXIV

k ivirto tas pavidalas unies! J parsivesdamas namo buvau narsus. Kaip begemotas tuoj praios nasrus, Liepsn lieuviai verias i aki! Ak, atpastu! Matme toki, Pragaro ipera! Tuoj bsi tu Sutramdytas Saliamono raktu.

DVASIOS
priemenje

Spstuose vienas msiki, Likime ia, nesikikim! Pragaro lis sena Neisikapsto viena. Bkim atsargios, atidios, Slenksio, iuktu, neumint! Skraidiokim tyliai aplink, Rasim plyeli mayi. Stenkims visos padti Vargui isikepurnti! Daugel naudinga ir gera Jis ms labui padar.

FAUSTAS
Kai apsiginti nuo pabaisos reikia, Mes j veikiame keturgubai ukeik:

Salamandra, ruok, Undine, rangykis,


LXXV

Silfai, sklaidykis, Koboldai, pasidarbuok!

Kam painti nelemta


v

Sit element, Kurios j savybs Suteikia galybs, Be reikalo lenda \ reikalus dvasi Vis tiek nesupranta Ir nesupras j. Liepsnose sugruzdk, Salamandra! niokdama isiliek, Undine! Isisklaidyk tarp vaigdyn, Silfai! Sutvarkyk, kas namuos sutilpo, Inkubai! Inkubai! Padaryk gal iai sumaiiai skubiai.

N vieno i keturi vryje neiriu. Drybso ramus, tik aipos niauriau; Nieko, kas kenkt jam, nepadariau. Bet tuoj supurtys Stipresnis burtas!

LXXVI

Matau, kad vaikinas I pragaro atsidangins? Tai velk enkl, Kurio taip vengia Raguoti js pulkai!

Aha, jau iauiasi iurkts plaukai!

Itvirkus btyb! Gali skaityti enkl nepasiekiamo, Nesutverto niekieno, odiais neaprpiamo, Pervertojo ietimi?

U idinio kampan nulindo Ir kaip dramblys neliauja tinti, Tuoj bus jo pilnas kambarys. Kaip dm kamuolys pietoj as, Greit palubm isisklaidys! Nurimk ir gulk prie mano kojos! Matai, kad su manim juokai menki, Kad besiprieindamas man pats sau kenki. Nesiprayk viesos, nutvieskianios trissyk! Nesiprayk, Kad griebiausi baisiausio i baisiausi!

LXXVII

MEFISTOFELIS
besisklaidant dmams ieina i u idinio apsivilks klajojanio studento drabuiais

Kas atsitiko? Nuolankiai pasitarnausiu.

FAUSTAS
Klajojantis studentas? Poktas vyks! Tai it kas slpsi po kailiu tuo?

MEFISTOFELIS
Tebus pasveikintas garbingas vyras! Js privertt gerai paprakaituot.

FAUSTAS
Kuo tu vardu?

MEFISTOFELIS
Maniau, tai nesvarbu Tam, kuris domisi ne pavadinimais, o dsniais, Ir rpinas ne laikinu rbu, O bando sigilinti esm.

FAUSTAS
Bet tamst aplinkoj pats vardas Gerai nusako esm kartais. O ten, kur puikiai ino bd js, Jus laiko praudytoju, apgaviku, valdovu musi. Tai kas esi?

LXXVIII

MEFISTOFELIS
Dalis jgos, kuri Tik blogio siekia, taiau jos darbai geri.

FAUSTAS
Man paprasiau paaikint reikt.

MEFISTOFELIS
Esu dvasia, kuri pratus neigti. Ir ne be pagrindo. Nes visa, kas sutverta, Tikrai pasigailjimo neverta. Tad nieko tokio, jeigu nieko ir neliks. Taigi tikroji mano prigimtis Mirtis, griovimai, nuodms visokios, Vienu odiu pasakius - blogis.

FAUSTAS
Matau - tu visas, o sakais dalis" ess.

MEFISTOFELIS
Tai, k sakau, yra kukli tiesa. Pilnam puikybs mogui visada Atrodo, kad jisai - jau visata. O a - dalis tamsos, dalis dalies, Kuri kadaise buvo visa ir pagimd vies, Ididi vies, kuri motinos nakties Nepaisydama liai jos vieton gvieias, Bet tai tik tuias, nieko vertas siekis, Nes ji pati be kno - niekis,
LXXIX

Ji kno verg, ji priklausoma nuo jo, O knas pagyrnikai ja puoias; Ji laikina, ir man telieka pasvajot, Kaip dings kartu su knais ir jos grois.

FAUSTAS
Dabar matau, kokiais darbais verties! Ir visumos nesugebdamas aprpti Bandai smulkiom kiaulystm atsigriebti?

MEFISTOFELIS
Bet pasiekimai net ir ia menkos verts. Kad ir koki sumanym griebiuos, Taiau pasaulis, tas nevkla negrabus, sivaizduoja esantis Kakas prie Niek, Isprsta ir toksai kaip buvs lieka, ems drebjimus ir potvynius siuniau, Siauiau gaisrais ir litimis, taiau Kada prakeikt paderm moni ir gyvi Nuniokoju jau, rodos, baisiai, Sunaikinu j begalin begalyb Jie vl i naujo dauginas ir veisias. Sausra, drgm, kaitra ar altis Jie mezga pumpurus ir gemalus brandina Ir emj, ir ore, ir vandenyne Juk tai tegali t sukelti. Jei ne naikinanti liepsnos galia, Kas likiau a ivis gal gale?

LXXX

FAUSTAS
Vadinas, prie gyvybs ryt, Kur visk sutveria aplink, Bandai tono kumiu vysiot Ir juo klastingai grasini? Veriau jau imtumeis ko kito, Tamsybi sumaities snau!

MEFISTOFELIS
Ir tai galsim apsvarstyti, Bet dar suspsime, manau. Gal jau galiau iuosyk dingti?

FAUSTAS
Nejaugi tau dar reikia atsiklaust? Diaugiuosi proga su tavim susipainti. Ateik, kada galv aus. Matai, kur langas, ir inai, kur durys, O ten, jei rpi - kamino anga.

MEFISTOFELIS
Siek tiek keblokoj padty a atsidrs. Prisipainsiu, kad yra klitis menka Ant slenksio tok enkl painau...

LXXXI

FAUSTAS
Pentagrama tau engti kliudo! Tai pasakyk man, pragaro snau, Kokiu bdu galjai ia pakliti? Kaip toks patyrs sukius susimov?

MEFISTOFELIS
siirkit! Ten klaidel sibrov: Tame kampe, kuris ior yra, Paliko properl atvira.

FAUSTAS
Tik pamanyk! Netyia liko tarpas! Ieina, velnias kalinys dabar bus? Ir i klaidos gali sulaukt naudos!

MEFISTOFELIS
Suo nepamat enklo, kai oko, O velnio padtis kitokia Jo perengt a nedrsiu niekados.

FAUSTAS
Kodl pro lang nepabandius? Js gi mikls.

MEFISTOFELIS
Velniai ir mklos laikosi taisykls: Jei smukai, nebeiekok kitos landos. Ten - rinkis, ia - pasirinkimo nebra.

LXXXII

FAUSTAS
Taigi statymai galioja pragare? Tai man patinka, reiks turti omeny, Jei sutart bandysim sudaryti.

MEFISTOFELIS
Laikytis odio - ir velniams doryb. Gali ramiausiai pasikliauti manimi. Dar apie tai pasineksime tikriausiai, Kai laikas tokiam pokalbiui ateis. Taiau dabar prayiau nuolankiausiai Mane syk vis dlto paleist.

FAUSTAS
Na, dar bent kelet akimirk pabki, Gali juk man atskleist k nors svarbaus.

MEFISTOFELIS
Dabar leisk eit! A pasirodysiu netrukus, O jau tada ko panorjs klausk.

FAUSTAS
Tavs nesirengiau nei gaudyt, nei vaikyt, Pats sugebjai spstuose kliti. Jeigu nutvrei velni, tai laikyk, Nes antro karto gali ir nebti!

LXXXIII

MEFISTOFELIS
Na k gi, liksiu, nes matau, kad tu Vis tiek mans geruoju nepaleisi. Taiau su slyga, kad tuo metu Pasigrosi mano meno vaisiais.

FAUSTAS
Mielai! A pasirengs pairt, Tik pasistenk labai nepakyrt!

MEFISTOFELIS
Per valandl, mano drauge, Suspsi tu patirti daug k, Ko nepatyrei per metus. Ir melodingas dvasi balsas, Ir reginiai, kuriuos sukels jis, Nebus vien apavai tuti. Ore padvelks kvapai gaiviausi, Burnoj nektaro skon jausi Ir jaudins tai, k tu lieti. Tad nr ko trypiot. Dvasios laukia, Ir negaiuokim, mano drauge.

DVASIOS
Grikite, skliautai, Slepiantys dang, Dengiantys vaizd! Eter skaist Noriu kvpt!
LXXXIV

Ak, prasiskleiskit, Debesys vangs, Leiskite skaisiai Spindiniai vaigdei Baikiai ibt! Dangiko groio Sklidinos oia Sklendianios dvasios, Lengvos kaip vilnys; Mintys nedrsios Ilgesio pildos; Apdar j auk Vasara traukia, em apgaubia Skraiste lapijos Ir apsivijus Gyvasties gijom Mylinius diaugtis Draugikai aukia! Skaisios lelijos Eeru plaukia. Vynuogi kek Diugina ak, Aukso altiniais Liejasi vynas, Lyg per uolynus Srdamas kloniais Plst sln, Eero voni,

LXXXV

Ir j apsms Girdyt lait. Paukiai apkvait sauly takos, Spurda ir blakos, Linkui saleli Kyla ir skrenda, O jas bangels Plukdo nuo kranto; Aidi po klonius Chorai malons, Miko aiktelj Sukas rateliai, Gamtos vilionm Diaugias, kas gali, Krykia sujud, Laisv pajut: Kopti kalnus Pustosi delnus, Vandeniu keltis oka valtis, Regis, net skrenda! Geismas gyventi, Geismas pakilti, Stieptis vilt Ligi vaigdi!

LXXXVI

MEFISTOFELIS
Jis miega! Sveikinu, padykliai maieji! Js koncertas tobulai padjo, Jisai usndo nuo giesmi saldi, Ne tau kol kas klastaut su velniu, vyre! Dabar tu pats sapn tinkluos, panirs tamsius vandenis iliuzij klaidi. O man belieka imtis enklo - kiek patyriau, Grauikai greit susidoroja su slenksiu.

Ilgai netruksiu iurk kalbti Antai, viena jau atskuba padti.

Valdovas iurki ir peli, Varli ir musi, blaki, utli sako tau: lsk i skyls, Grauk kuo skubiausiai slenkst it, Kur bus aliejaus utakyta! O tai ir ipera pels! Na, imkis darbo! iia pakraptyk, Man kliuds kampas styro pakraty. Dar porsyk... Esi tiesiog puiki! Labanakt, Faustai, ir saldi sapn! Iki!

LXXXVII

FAUSTAS
pabusdamas

Kaip ne laiku usnds a buvau. Tiek skland dvasi - ir neliko nieko. Kol a sapnuos su velniu bendravau, Atrodo, kad ir pudelis pabgo.

FAUSTO DARBO KAMBARYS

Faustas. Mefistofelis

FAUSTAS
Kas ia? Praau! Kam vl mans ten reikia?

MEFISTOFELIS
Tai as.

FAUSTAS
eik.

MEFISTOFELIS
Pakviesk dar treisyk.

FAUSTAS
Sakau, eik.

MEFISTOFELIS
tai taip. Tikiuosi, kad esi Su manimi pasikalbti nusiteiks! O taip besinekant, irk, ir veikiai Prasisklaidys tave apniks ilgesys. Pasiirk, kaip a isidabins: Apsiaustas i standiausio ilko gryno, Raudonas varkas aukso apdarais, U skrybls - ratuota plunksna gaidio, Spag prie ono, nuveista gerai! Isidabink ir tu kaip siela geidia, xc

kvpk gyvenimo pilnatvs pagaliau Kiek galima i knyg duoneliaut?

FAUSTAS
Kaip besipuoiau, nepajgsiu atitrkt Nuo nykumos, kuri man ird da. Esu per senas, kad kvailioti terpt, Bet dar ne senis, kad gyveniau be aistr. Ko i pasaulio dar galiu tiktis? Susivaidyk! Tu privalai atsiadti! Nuo maums tos aminos dainos Klausykis, kol visai i ausis, Nepasitaiko n mielos dienos, Kai tau kas nors to neprimins, nepasakys. Baisdamasis pabundu rytais Ir vos ne verkdamas galvoju apie dien, inodamas, kad ji ir vl ateis, Taiau nei vieno noro neipildys, anei vieno, Kad ji kiekvien nuojaut palaimos Pagiea ir pavydu sunaikins, Kiekvien gyv judes palaidos Ir nusiviepdama purve sumins. Naktis ateina, ir su nerimu guluos, Ir ne lengviau, o tik sunkiau man daros; Sapnai atsiveja ir smaugia pataluos, Blakaus ipiltas prakaito komaruos. O Tas, kur gali visa esybe jaust, Tik mano sieloje ir smonje veikia; Deja, jis neitrksta i vidaus

xci

Ir galios jokiam veiksmui nesuteikia; Man nepakeliama nata bties, Gyvent man per sunku, geidiu mirties.

MEFISTOFELIS
Bet laukiama vienia mirties nelaiko nieks.

FAUSTAS
Palaimintas, kas laurais vainikuotas J pasitinka mio skury, Kuris j randa kartyje puotos Arba svaigiam mergaits buiny! Ivyds dvasi ir suvoks jos jgas, J apavtas - jau galjau bti mirs.

MEFISTOFELIS
Bet, jeigu neapsirinku, tnakt kakas Kaip tik ir neigr eleksyro.

FAUSTAS
Tu dar ir nipas? Niekad nemaniau.

MEFISTOFELIS
inau ne visk, bet kai k inau.

FAUSTAS
Nors, sielos sumaity igirdus Pastamus varp garsus, Ma dien jausmai pakirdo xcn

Ir rytas tapo per baisus, Prakeikiu mel neabot Su meilikaujania klasta, Kurie kerais apraizg prot Udaro sielvarto karste! Tebna prakeikta puikyb, Kuria dabinas dvasios skurdas, Tos akinanios regimybs, Tik pojiam apgaut sukurtos! Tebus prakeikta, kas iliuzijomis klota, Tuios lovs niekingu siekimu; Prakeikiu pasitenkinim god, Gerov kio, ilum nam; Tarnavim Mamonai, aukso veriui, T beatodairik aistr praturtt Ir jausti neribot turto valdi! Prakeikiu vyno svaigul taurj! Prakeikiu meil, troktani pakilti, Pasiekt ekstazje aukiausi tobulyb! Tikjim prakeikiu! Ir prakeikiu vilt, Taiau vis pirmiausia - tai kantryb!

DVASI CHORAS
neregimas

O varge! Jau aija, Griva, jau us Nuo smgi galing Pasaulis graus!
XCIII

Tai pusdievis j sunaikino! Mes imam Ir liekanas neam niekur, Apverkti belieka J gro. Tu, emj stipriausias, Ar tu pasiruos? I naujo J vl atstatyk, S kart puikesn - jau savo irdy! Pradk, ar girdi, Gyvenim nauj, Ir dainos irdies Tave telyds Jame viepataujant!

MEFISTOFELIS
Mano maieji, Linksmybi mgjai. Nepaisant j amiaus, Tos pastabos brandios. Kilk priekin, vir, Vienatv pamirs, Neleisk smegenims ir kaulams kalkti Tave pasaul jie kviet. Gal pagaliau kaniom svaigintis liaukis, Blakytis tarsi vanago naguos Nors tau danai ir neprilygsta daug kas, Bet tarp moni ir tu - toks pat mogus.

xciv

Matau, be reikalo jau baimintis imi, Mes nesimurdysim tarp padugni vis. Galbt didiausias tarp didiausi ir nesu, Bet nesuklysi, pasikliovs manimi. A nuolat bsiu po ranka, o mano draugj Tu jausiesi utikrintai ir saugiai, A bsiu tarnas ir ginklaneys, Ir neprailgs tau kelias is.

FAUSTAS
O kokio atlygio tiktis drsti?

MEFISTOFELIS
Kam sprsti, jei gali nusprsti ryt.

FAUSTAS
O ne! inau, kad velnias egoistas, Ir jeigu imasi kam gera padaryt, Sau sugebs naudos i to iknisti. Sakyk isyk, ir nebekvarinsim galvos, Nes lauk paskui i tokio tarno painiavos.

MEFISTOFELIS
A ia tarnausiu tau itikimai Ir tavo norus vykdysiu be iimi, Taiau kai susitiksime tenai, Tursi atsilygint tuo paiu.

xcv

FAUSTAS
Menkai terpi man, kas bus tenai Lai i pasaulio lieka pelenai Arba nauji pasauliai atsiranda. A ia esu; ir mano laim, ir kania Su manimi gyvena ia, O kai ateis mirtis bergdia, Tebna taip, kaip bti lemta, Todl visai nerpi isiaikint, Ko ten tiktis - meils ar kanios, Ar apskritai kas nors k nors ten reikia, Ar skirias ten virus nuo apaios.

MEFISTOFELIS
Smagu girdti mog itaip manant, Juoba kad laukia nuotykis smagus. irk ir diaukis imonmis mano, Tuojau patirsi, ko nemat joks mogus.

FAUSTAS
Ir k gi man pasilyt velnias ada? Ar tu ir tave panas kada nors supratot, Ko siekia ir kur verias ms protas? Didiuojies valgiais, kurie nieko nepasotins, Raudonu auksu, kuris nuolat pro pirtus I rank sprsta lyg sidabras gyvas, Skms neatneaniom kortom ir loimais, Grauolm, kurios glaudias prie alies Ir tuo metu nairuoja kaimyn,
xcvi

lovs akimirkom, kurios tuoj pat ibls Kaip meteoras aminybs vandenyne. Tais vaisiais, kur vos paliesti supus, Ir mediais, kraunaniais ir metaniais lapus!

MEFISTOFELIS
Tokiais usakymais nesutrikdysi anei kiek, Nors itoks turtas irgi ne pro al. Bet su laiku, gerasis drauge, patikk, Dar klius ir gardesni ksneli.

FAUSTAS
Jeigu kada nurims krisiu patalan, Tegu tuoj pat ateina galas man! Ivyds, kad netroktu nieko siekti, Kad a patenkintas ir pats sau patinku, Galsi piktdiugikai nusiiepti A pasiduodu ir savs nebetenku. Duok rank!

MEFISTOFELIS
Sukirsta!

FAUSTAS
Puiku! Jei mano lpos kada nors itart: Sustok, akimirka avi!" Gali sukaustyt grandine i karto, Ir k tik nori, t daryt su manimi.
XCVII

Lai aidi gausmas gedulo varp, Rodykls nukrenta ir laikrodiai sustoja! Nuo iol tu laisvas, a tampu vergu Ir laikas man daugiau nebegalioja.

MEFISTOFELIS
Dar pagalvok. A nepamiriu nieko.

FAUSTAS
Jei pasakyta - nebesigailkim. Neverta sau po laiko priekaitaut. Kada nustoji augt - vergauti lieka. Koks skirtumas - kam nors kitam ar tau.

MEFISTOFELIS
Jau iandien pat kvieiu puot rmuos Noriau daktarui suteikt avi minui. Tik i pradi - kad nebelikt neaikum Vertt brktelt kelet eilui.

FAUSTAS
Tau reikia dar ir parao, pedante? Tik tiek tevertini tu vyro od? Manai, kad gali priesaika pasenti Ir liautis nepatvirtinta galioti? Nejau manai, kad popierin skiaut Galt suvaldyt pasaulio sraut? A tai vadiniau kliedesiu gailiu Ar nuo klastos koks popierius apsaugo? xcvm

Tik suvokimas to, kas privalu, Suteikia ryto netekiai ir aukai. Vien pergamentais pasikliauti negali, Tai mkla, netgi vilgsnio neverta. Juk odis mirta plunksnos smaigaly, Tiktai puikyb reikia vakas ir oda. Koks paraas nebt tau per menka? Ant vario, marmuro ar pergamento? Tava valia, k nori, pasirinki. Skaptu rayti, grifeliu, tuu?

MEFISTOFELIS
Kam reikia ikilming para? Be reikalo draskais taip nirtingai. Bet kokia skiaute pasitenkinti galiu. Pasirayk man kraujo lakeliu.

FAUSTAS
Kaip nori - a galiu pabt kvailiu, Jei tau ita kvailyst reikalinga.

MEFISTOFELIS
Matai, bet kraujas - truput kas kita.

FAUSTAS
Neabejok, a nepaeisiu sutarties. Kaip tik prie to, kas ia pasirayta, Visom jgom ir troktu priartt. Kvailai puikybn kliausi tada;

xcix

Esu kaip tu, ir tuo belieka pasiguost. Buvau teisingai vertas dvasios paaipos, Ne man suvokti, kas yra gamta. Kokios niekingai menkos ms tiesos! Ilgai dar knyg prisiliest bjaursiuos. Tad leisk panirti aistros Kanias, ilaisvink knikum, Kuris bet kokiam malonumui, Bet kokiam geismui atsiduos! Geidiu itrkt lsm laiko, vyki verpet klaik! Patirt palaim, aitr skausm, Pasisekimo ir kartlio jausm, Te viskas mainos, bet kartu su manimi; Tik nuolat veikdamas jautiesi mogumi.

MEFISTOFELIS
Tikslus ir mast juk renkiesi pats. Jei pakeliui paklius gardesnis ksnis, Nesivarykit, griebkit kur didesnis, Tam turit laisv vali ir rankas. Tik sugebkit tuo pasinaudoti!

FAUSTAS
Ne, ne linksmybi reikia mano sielai. A noriu svaiguliui skausmingam atsiduoti, Kanios palaimai ir saldiam kartliui. Igijusi nuo godulio ini,
v

irdis nuo skausmo nebenori atsitverti,

Ir tai, kas skirta padermei moni, Pati patirti trokta ir vertint, Pasiekt virn ir dugn nusileist, Aprpt kanias ir diaugsm, vis bt, Ir susiliejusi su jais ir virtus jais Kartu su jais gal gale ir ti.

MEFISTOFELIS
O, patikkit tuo, kuris jums sako, Per tkstantmeius paragavs daug ko, Kad joks mogus nuo vygs iki grabo Nesps suvirkint ito seno raugo! T vis visum visatos Aprpia tik Aukiausiojo akis, Jai aminoj viesybj matos, Ko mums ivysti nepavyks, Mums sutemose sukas ratas, Kur po nakties diena ir vl naktis.

FAUSTAS
Bet a to noriu!

MEFISTOFELIS
K gi, vilkis, Taiau bties akimirka trumpa, O kelias j painti - ilgas. Tikiuos, pravers ir parama menka. Bandyk sivaizduot ess poetas Ir, pasitelks jo fantazijas taurias,

ci

Atrads savo smegeninj vietos, Sukrauk j vertybes vairias: Narsum lito ir jo gali, Ir elnio graktj eiklum, Suderink vedo atkaklum Su temperamentu italo. Jei rasi bd sutalpint vien kn Taurum kiln ir nieking klastingum, Gebsi jam jaunos aistros pilti Ir dar priversi j k nors pamilti, A su tokiu ir pats susipainiau Ir j Mikrokosmu vadiniau.

FAUSTAS
O jeigu ne, jei pasirodys, kad visi Trokimai siekti ios karnos Neisipildo ir niekingai grina?

MEFISTOFELIS
K padarysi, tu tik tas, kas tu esi. Gali sau vaikiot ant koturn ar kojk, milijonus garban suukt peruk, Taiau paliksi tas, kas tu esi.

FAUSTAS
Taigi i mano pastang naudos jokios, Tik veltui taip veriaus prie lobi, Kuriuos imini bibliotekos glob, Negijau i j naujos jgos.
CII

Nepriartjo begalyb n per plauk, Ir pats n truputlio neiaugau.

MEFISTOFELIS
Nenusiminkit, ne js vienas itaip mstot, Kitiems atrodo irgi btent taip. Kol kas gyvenimas ne toks jau prastas, Tik elkims protingai ir tvirtai. Trauk j! Juk turite rankas ir kojas, Galva ir upakalis savo vietoj; Argi ne mano visa, kuo naudojuos, Ir kas man tai udraust galt? Susimokdamas u eet irg, Galiu naudotis tuo, u k sumoku: sitaisau pasostj ir lekiu Ne dviem, o pora tuzin kanop. Todl valiau! Apmstymus alin, Ir skriekime pasaulio sumaitin! Gana filosofuoti! Tie scholastai Lyg apssti galvijai: nuganytoj Dykynj trypia, nepajgdami suprasti, Kad alimais aliausios pievos plyti.

FAUSTAS
Ir kas dabar?

MEFISTOFELIS
Greiiau i ia! ita niri kankinim vieta cm

Skirta svaigintis nuobodio kania, Taiau jaunysts aikiai neverta. Gana! Palik kaimynui skyl it, I tuio samstymo nebus naudos. Geriausio, k galtum pasakyti, Vis tiek studentams neatskleisi niekados. Antai, jau vienas trypioja prie lango.

FAUSTAS
Dabar j net pairti negaliu.

MEFISTOFELIS
Vaikinas itaip siningai stengs. Jo lkesi apvilti nevalia. Nek ia apsiaust ir paduok peruk, Apgaul turi bti tobula.

Persirengia

Atrodo, smojo man niekada netrko. Ketvirio valandos uteks iam darbui; O tu kelionei pasiruok tuo tarpu.

Faustas ieina

MEFISTOFELIS
ilgais Fausto drabuiais

Paniekink mokslo imint ir prot, T ret gali, mogui duot.

civ

Kaip apgaulingai praviesja akyse, Kada apakina saldi ker dvasia! iaip ar anaip, jau mano tu esi Likimas jam nepagailjo ryto, Ir tas jo neabotas ilgesys priek vertis ir atgal neatsigrti Neisitenka ems bruzdesy. Nublokiu j bjaurast buities Ir nugramzdinsiu tuiausi banalyb, Jis kepurnotis ir spurdt turs, Kada prie nepasotinam jo esyb Be paliovos ribs ir grimai, ir valgiai, Ir veltui mels jisai atokvpio minuts; Ir net jei bt nepardavs sielos velniui, Vis tiek jam bt lemta ti!

[eina

Studentas

STUDENTAS
A ia esu dar neseniai Ir noriu kreiptis nuolankiai, Nes apie js mokslo darbus Atsiliepimai tik pagarbs.

MEFISTOFELIS
Man js kreipiniai malons, Bet mes visi - tokie pat mons. Gal kiek jau apsidairt en bei ten?

cv

STUDENTAS
Noriau, kad padtumte man. Pas jus mane pasiryimas gena, Jauna irdis ir netuia kien; Nors motina ir nepalaik mano ryto, Taiau tuiom nesinort grti.

MEFISTOFELIS
Na k gi, apsireikte laiku.

STUDENTAS
Teisyb sakant, man ia nejauku. Vien tiktai mrai, net pro langus sali Nepamatysi nei olyno, nei medelio, O auditorijoje susiradus suol, Galvoj tyla, tamsa, kad net mintis prapuola.

MEFISTOFELIS
Visiem taip bna, bet visi pripranta. Antai ir kdikiai prie motinos krties Isyk nepuola, kol gal gale atranda, Kaip malonu tai ir naudinga jiems patiems. Taip ir prigludusiam prie iminties krt Kas dien vis labiau gardu.

STUDENTAS
I diaugsmo noris pulti jums ant kaklo, Tiktai patarkit, kaip man ia patekti.

cvi

MEFISTOFELIS
Pirmiausia isiaikinti reikt, Kur js norit pasirinkti fakultet.

STUDENTAS
Domiuos viskuo, be to, manau, svarbu, Kad isilavinimas bt be sprag. Danguj ir emj viskas sudtinga, Taigi man rpi visos moksl sritys.

MEFISTOFELIS
Matau, kad keli renkats teising, Bet nevertt pernelyg blakytis.

STUDENTAS
A visas ia ir knu, ir dvasia; Taiau trupuio laisvs irgi reikia, Juk nelaikytumte nuodme baisia, Jei per ventes smagiau praleisiau laik.

MEFISTOFELIS
Labai svarbu negaiti laiko, ir jeigu Laikais tvarkos - susidraugauji su laiku. Patarsiu, mielas drauge, i esms Gerai darai, jei logikos imies: Valingai idresuosi prot tu, Suversi lyg ispaniku batu Kai protas apgalvotai imanktintas, Tiesiausi keli gali rinktis mintys,

cvn

Neklaidioja skersai ir iilgai, Kol smegeninje susipina bet kaip. Imoksi neeikvodamas jg Elementus iskaidyt ir suderint, Kad nereikt miniai pastang, Kaip j nereikia valgant arba geriant. Juk smegenys, tas fabrikas mini, Yra lyg manufaktra audjo, Kur vienas judesys, imtus nyi Sujudins, audyklei vikriai skriejant smulk tinkl sumezga tas nytis Ir audinys ieina vienalytis. O filosofo pasiklauss Suprasti imsi kuo puikiausiai, Kaip tai ir kita, jei taip skirta, Virto treia ir ketvirta, O jei nebuvo to ir kito, Nei treia, nei ketvirta nepakito. Studentams velnikai patinka is dalykas, Nors retas j audju tapti tikis. Kai bandom gyv reikin paaikint, Beaikindami dvasi sunaikinam, Atrodo, aiku, k detals reikia, Deja! - inyksta sryis vidinis. Tai chemijoj encheiresin naturae* Turt reikt. Niekai, kai pasiirim.

*gamtos veikimo bd (gr., lot.). CVIII

STUDENTAS
A paskui js mint nebespju.

MEFISTOFELIS
Vliau j pasivysit igudrjs, Kada, imoks visk redukuoti, Galsit deramai klasifikuoti.

STUDENTAS
O ia tai jau visai imu apgluti, Galvoj tarsi malno girnos t.

MEFISTOFELIS
Kol imsits dalyko konkretesnio, metafizik dert mestis, Kuri mus moko giliamintikai aprpti Tai, ko negalima protu pasiekti, O tai, kas jau visai nebepasiekiama atrodys, Vis tiek rodys vietoj pavartotas odis. Svarbiausia per iuos pus met Drausms laikytis - lai visi pamato: Penkis kartus kas dien prie skambut Js auditorijoje sdite ir budit. I anksto knyg perskaits, po od Privalote j ianalizuoti, Kad pamatytumt, kai baigsis paskaita, Jog neigirdot nieko, ko nra tekste;

cix

Bet lyg girddami diktuojant vent Dvasi, Usiraykit btinai kiekvien fraz.

STUDENTAS
Man du sykius kartot nereikia ito! Dl to negali bti net kalbos: Jei kas ant balto juodu parayta, Neigaruos, kaip igaruoja i galvos.

MEFISTOFELIS
Tai esat fakultet pasirinks?

STUDENTAS
teiss mokslus nelabai a links.

MEFISTOFELIS
Dl to a anei kiek neusigaunu,
v

inau, k mons mano apie juos. statymai ir kodeksai vis kraunas, J greitai kaip koki raups bijos. Jie tempias i kartos kart Ir per pasaul sklinda pamau; Jie teisingumo prieingybe tampa kartais, O juos vis taiko, ir visiems grau. O apie prigimtin ms teis Kas kalba? Niekas, ir ia nieko nepakeisi.

cx

STUDENTAS
Paklausius js, mintys ima pintis. Mielai klausyiaus js nuolatos. Jau lyg ir noris teologijos mokintis...

MEFISTOFELIS
Noriau, kad nepadarytumt klaidos. it srit pavojinga leistis, Jinai retai kada teising keli rodo: ia slypi daug klastingo nuodo, Kur labai sunku atskirt nuo vaist. Ir ia geriausia - tik profesori girdti Ir garbinti vien jo autoritet. O apskritai - svarbiausia odio rbas, Nes pagal j neklaidingumo rmuos Imini priima ir pasitinka.

STUDENTAS
Bet odis svok kakoki atitinka.

MEFISTOFELIS
Tai jau! Dl to maiausiai verta bgtaut, Nes btent ten, kur svokos pritrkstam, Kaip sykis odis tampa reikalingas. I odio kyla vairiausios gin temos, Juo grindiami traktatai ir sistemos, Juo remias ir tikjimas, ir teis. Juk odyje n jotos nepakeisi!

cxi

STUDENTAS
Atleiskite, jau klausinjau tiek dalyk, Taiau dar pora abejoni liko. Kadangi daug imanote ir inot, Gal usimintumt ir apie medicin. A suprantu, kad per trejus metus Sunku aprpti tok plat lauk, Taiau pakanka kartais bakstelt pirtu, Kad pats toliau atrastum daug k.

MEFISTOFELIS
sau

Tiesiog diovina gerkl sausas tonas; Geriau jauiuosi, bdamas tonas.

Garsiai

Suprasti medicinos esm nesunku: Jos msis net ir vaigdes istudijuos, Kad baigs mokslus pasileist be tak, Kaip Dievas duos. Kokia prasm kapstytis foliantuos? Protingas mokos to, kam jis gabus. Pasinaudokit tinkamais momentais, Ir bsit gerbiamas mogus. Js esat jaunas ir nuaugs tiesiai, Netrksta lumo patiklaus, Ir jeigu pats savim pasitiksit, Kiti taip pat pasitiks ir pasikliaus. cxn

O ypa lavinkits moteris vilioti, Jos nuolat skundias alpuliais ir virpuliais, Jas v i e n u poiriu pakanka pagloboti, Ir visk jos atleis ir nusileis. Svarbiausia susikurti ger vard, Es pranokstate imanymu kitus, Ir gausit, net nespjs prasitarti, Ko kitas siekia itisus metus. Dar vos paiupinjote pulsiuk, O ji aistring vilgsn onan suka, Ir drsiai galite apirinti, Kokiais raiteliais suvertas korsetas.

STUDENTAS
Cia jau kas kita. Regis, mano viltys pildos.

MEFISTOFELIS
Teorijos, brangusis drauge, pilkos, Utat gyvenimo auksinis medis alias.

STUDENTAS
Tai, k girdiu, man tikr diaugsm kelia. Tikiuosi, kad galiu vilties turti Dar syk js imintim pasigrti.

MEFISTOFELIS
Kiek sugebsiu - js paslaugom.

CXIII

STUDENTAS
Noriau js paprayt kai ko: Gal atminimui album it Kelis odius man galit rayti?

MEFISTOFELIS
Labai mielai.

Parao ir grina album studentui

STUDENTAS
skaito

Eritis sicut Deus scientes bonum et malum*

Pagarbiai uveria album ir lankstydamasis atsisveikina

MEFISTOFELIS
Klausyk, k sak mano prosen gyvat. Kai suprasi, To dievikojo panaumo viensyk i tikro isigsi!

[eina Faustas

FAUSTAS
Tai kur dabar?

*Bsite kaip Dievas, painsite gr ir blog (lot.). CXIV

MEFISTOFELIS
Kur tik usimanysi. Pasaul maj, paskui ir didj ivysi, Ir kol u dyk mano kursus eisi, Maloniai ir naudingai laik leisi!

FAUSTAS
Bet tu pavelk mano barzd, manieras: Kaip a atrodysiu vieum inrs? Nei elgtis moku, nei bendraut ir panaiai, Ne, a bijau, kad nieko neieis; Jauiuosi menkas ir kakoks nevyks, Ten a tikrai atrodysiu sutriks.

MEFISTOFELIS
Drsiau - ir seksis, jeigu bsi atkaklus; Pasitikk savim - ir visa tau paklus.

FAUSTAS
O kaip mes pajudsim i ios vietos? A nematau arkli, veik nei karietos.

MEFISTOFELIS
Vos apsiaust a paimsiu ir iskleisiu, Jisai nune mus ten, kur usigeisim. Palik apaioje bevert mant, Seni daiktai tiktai trukdys naujai gyventi. A jau pasiruoiau iek tiek ugnies,

cxv

Kuri mus padang tuoj isvies. Bk sveikas, nes nuo iol jau kit Pasirinkai gyvenimo orbit.

AUERBACHO RSYS LEIPCIGE

B e silinksminanti

brolija

FROAS
Kas darosi? Ko negeriate nieko? Kodl n viens nepraveriat burnos? Atrodot kaip seni iaudai suplk. Gal telkim truput liepsnos?

BRANDERIS
Tai ir pradk. Tik sdi ir geri. Juk tu ia pagrindinis juokdarys.

FROAS
ipila jam ant galvos taur vyno

Turkis!

BRANDERIS
Neraliuotas gyvuly!

FROAS
Praei pradios - pratsti pats gali.

ZYBELIS
Ko jie ten plos? Grskite juos lauk! Giliau kvpk, imauk ir stauk! Pirmyn! Hei hop!

CXVIII

ALTMAJERIS
Gal liausits? Kiek galit? Vatos! Nuo berno klyksmo ply bgneliai.

ZYBELIS
Jei nuo kaukimo skliautai yra, Vadinas, geras bosas vyro.

FROAS
I tikro, jei kam nepatinka - gali iuot. Tarampampam!

ALTMAJERIS
Tarampampam!

FROAS
Gurknel - gerklei pasiruot.

Dainuoja
v

Brangusis ventas Romos Reiche, Kaip mes dar laikoms kartu?

BRANDERIS
lykti daina! Tfu! Tfu, politin daina! Nemaloni! Dkokit Dievui, asilai, Kad ir be js tvarkos Reicho reikalai. Imperija turt digaut i ties, Kad a nei kancleris, nei kaizeris nesu.

cxix

Bet ir pas mus turt bt valdia; K iandien rinksim popieiumi ia? Kas geria vyn, puikiai ino Jo ypatyb pagrindin.

FROAS
dainuoja

Kilk, laktingala, auktyn, Mano miel apkabink!

ZYBELIS
Joki glamoni ir miel! Ir jeigu nesiliausi!..

FROAS
Tai apkabink ir pabuiuok! O tu man neudrausi!
Dainuoja

Paliki nakiai vartelius, Igirsi mano ingsnelius, Atjs rytas atras juos udarytus.

ZYBELIS
Dainuok, dainuok, labai graiai ieina, O mums labai juokinga paklausyti. A to jau atsikandau, te sau aipos. Ji bt koboldui draugu neprasta Tasai galt j kur krykelj uspeisti Ir pakutenti savo oika barzda cxx

Prie sumekendamas labos nakties". Jos vertas vaizdas!


v

aunus vaikinas i stuomens ir i liemens Tokioms ant kono tako nesimto. Apie visokius apkabink" nenoriu n girdti, Tegu tik diaugias, kad lang neibarbens.

BRANDERIS
trenkdamas kumiu stal

Palaukite! Palaukit! Paprayiau! Js, ponai, matot - a gyvenim inau; simylj mons sdi iia, Tad ponams pagal nuopelnus, manau, Ta proga ir prezento reik mayio. Nauja daina! Nedainavau dar jos nekart, O priedain praau visus pritart.

Dainuoja

Gyveno iurk sau grai, Vien sviest valg gryn, I pilvo buvo panai Liuter Martyn. Bet kart gavo ji nuod, Jai tapo lidna ir graudu, Lyg nelemtai pamilus.

cxxi

CHORAS
smagiai

Lyg nelemtai pamilus.

BRANDERIS
Ji lakst sienom ir grindim, Visas balas ilai, Bet skausmas jo vis didyn Ir j lyg peiliais rai; Tada parkrito be jg, Jai tapo lidna ir baugu, Lyg nelemtai pamilus.

CHORAS
Lyg nelemtai pamilus.

BRANDERIS
I baims vidury dienos Ji puol virtuv, Visa tirtjo prie liepsnos, Ikiusi lieuv. Virja, davus jai nuod, Kvatojo: Net irt graudu Lyg nelemtai pamilus".

CHORAS
Lyg nelemtai pamilus.

CXXII

ZYBELIS
Tai bent daina! Galiu paploti, bravo! Ko ko, bet smojo jums niekad nepritrks; Taip iradingai iurk nugalavot.

BRANDERIS
Pats nuo kada tapai toksai jautrus?

ALTMAJERIS
Tu to plikio pilv pairk - tai kurgi Nesigails, kai pats atrodo panaiai! Jisai ir ta ipampus iurk Abu kaip du vandens laai.

Faustas

ir

Mefistofelis

MEFISTOFELIS
Kaip pats matai, vis pirmiausia Smagioj kompanijoj pasiausim, Kad tu pajustum, jog gyvenimas saldus. Cia vent trunka itisus metus. Tiek pasitenkinimo, net jei smojis nekoks, Kitur nerasi, j net a jauiu, kai Jie sukasi kaip tie mai kaiukai, Sau siekiantys sugriebt u uodegos. Jei gauni dar skolon, juoba i ryto, Esi saugus ir kam iekotis ko nors kito.

cxxm

BRANDERIS
Anie atrodo tiesiai i kelions; Ir i manier matosi, kad ponai Atvyk neseniai ir i toli.

FROAS
Tiesa! Supainiot Leipcig vargu su kuo gali. Mes esame i maojo Paryiaus, o miestas kuria mones.

ZYBELIS
O tie i kur galt bti?

FROAS
Leiskite man! Pakaks geros taurs, Ir, kad ir kokie ponai bt pasipt, Ikloti visk patys panors. Pagal drabu kaimieius nepanas, Nors iais laikais suprasi, kas kuo neas.

BRANDERIS
Kertu layb, arlatanai.

ALTMAJERIS
Manding.

FROAS
Man tuoj paukteliai ukukuos.

cxxiv

MEFISTOFELIS
Faustui

tonas ia, o jie net nenumano, Kad bet kur galiu nutvert u pakarpos.

FAUSTAS
Sveiki, garbieji ponai!

ZYBELIS
Js taipogies.

Tyliai, nairomis nuvelgdamas Mefistofel

Tas, regis, viena koja kiek raiokas.

MEFISTOFELIS
Jei ponai leist, mes prissime greta, Bent jau tursime kompanij neblog. Vynu, kiek inom, negarsja i vieta.

ALTMAJERIS
Atrodo, tamsta esat irankokas.

FROAS
Matau, kad Ripache gana ilgai lindjot. Tikriausiai buvot apsistoj pas Jonel?

cxxv

MEFISTOFELIS
kart pravaiavome pro al, Taiau ansyk truputl pakalbjom: Man spjo apie pusbrolius iti aus Ir pra perduoti linkjim kariausi.

Linkteli Froui

ALTMAJERIS
tyliai

Na k, gavai?

ZYBELIS
Slidus, altys!

FROAS
Palauk, jis man tuojau pasiraitys!

MEFISTOFELIS
Jei neapsirinku, tai mums ateinant Mginote uplt kakoki dain? sivaizduoju, kad po skliautais iais Gerai utraukus neblogai ieis.

FROAS
Ar tik nebsit ymyb ioj srity?

MEFISTOFELIS
Deja! Daug paaukt, bet talentai reti.

cxxvi

ALTMAJERIS
Ir vis dlto!

MEFISTOFELIS
Koki tik norite, vaikinai.

ZYBELIS
Kur kas geriau nauja nei primirta.

MEFISTOFELIS
Mes i Ispanijos kaip sykis begrt, Ten daug puiki dain ir gero vyno.

Dainuoja

Karaliaus rmuos kart Gyveno sau blusa.

FROAS
Klausykite! Blusa! Pradia gera: Blusa karaliui tinkama pora.

MEFISTOFELIS
Karaliaus rmuos kart Gyveno sau blusa, Valdovo guoliuos varts Kaip inkstas taukuose. Karalius liep br Siuvj suvadint,
CXXVII

Pasidint j ai mundur Ir dailiai idabint.

BRANDERIS
Tik dar spkit, kad siuvjai gerbt tris, Ir ant drabuio nepalikt n raukls, Kad kruopiai imatuot poni blus Antraip karalius nepasigails.

MEFISTOFELIS
dainuoja

Blusa, isidabinus Aksomais ir ilkais, Su kryium ant krtins Ir ordinais puikiais, Jo svit mokyt m Ir jiems sakint, \ rmus susikl Plati jos gimin.

Kankinosi kas dien Dvarikiai su tarnais, Net paiai karalienei Jos lindo po skvernais; Visi bijojo blus Ir kent diennakt. Bet blusos bijo ms, Nes mes isyk jas - knakt!

CXXVIII

FROSAS
Puiku! ia tai daina! Geriau nereik!

ZYBELIS
Su blusomis tik taip ir ne kitaip!

BRANDERIS
Tarp pirt spragt - ir negyva nesikankinus.

ALTMAJERIS
Taigi u laisv! Tegyvuoja vynas!

MEFISTOFELIS
Igert u laisv, aiku, neatsisakyiau, Bet js vynas, inote, brolyiai...

ZYBELIS
Su tokiais odiais atsargiau, prayiau.

MEFISTOFELIS
Bijau, kad gali usigauti eimininkai, O iaip tokiai kompanijai garbingai Savam rsy kai k geresnio rasiu.

ZYBELIS
Jeigu tik tai tekliudo - nekit drsiai.

CXXIX

FROSAS
Geros taurs tiktai kvailys atsisakys, Bet neutenka pamaloninti akis: Ko vertas vynas, a nesuprantu, Kol jis gerai neapsemta dant.

ALTMAJERIS
tyliai

Matyt, nuo Reino bus, apie vynus supranta.

MEFISTOFELIS
Suraskit grt!

BRANDERIS
K su juo darys? Juk nepaliko jie statini pas duris?

ALTMAJERIS
Apaioje pasiirkit tarp rakand.

MEFISTOFELIS
paima grt. Froui

Tai kok vyn mgsta tamsta?

FROAS
Tik pamanykit! Net ir pasirinkt galiu?

MEFISTOFELIS
Vaiinam kokiu norit vyneliu. cxxx

ALTMAJERIS
Froui

Aha, jau i godumo akys temsta?

FROAS
Jeigu jau renkams, tai gersiu Reino vyn; Puikiausias dovanas pasilo mums tvyn.

MEFISTOFELIS
besdamas grt stal prieais Fro

Paruokit vako, reiks ukimti ang.

ALTMAJERIS
Jis, pasirodo, fokus mums rodyt rengias.

MEFISTOFELIS
Branderiui

O jums?

BRANDERIS
Jei altas bus ir jei gerai putos, ampans vynas nepakenkt niekados.

Mefistofelis gria, tuo tarpu vienas i kompanijos paruoia vako kamius ir kema skyles

CXXXI

BRANDERIS
Nebtinai, kas svetima, tai prasta; Ne mes vieni imanom visk tobulai. Nors t prancz ir negalime paksti, Taiau j vyno paragaujame mielai.

ZYBELIS
matydamas, kad Mefistofelis artinas prijo

Turiu prisipainti, kad rgtaus nelinks. Man ger taur tirto ir saldaus.

MEFISTOFELIS
grdamas

Siuo atveju tokajus neapgaus.

ALTMAJERIS
Gal jau gana vaizduoti eiminink? Kam tiek adti, jei tik rengiats apgaut?

MEFISTOFELIS
Na, na! Tokioj draugijoje garbingoj Tikrai nedrsiau taip grubiai juokaut. Greiiau sakykite, ko norit. Ko js bijot? Kokiu vynu galiau jums pasitarnaut?

ALTMAJERIS
pilk bet kokio. Nusibodo laukt.

Kai jau visos skyls igrtos ir ukimtos

CXXXII

MEFISTOFELIS
atlikdamas paslaptingus judesius

Vynuoges kelia kerai! O puoia ragai; Vynuogienojo mediena Vyno sultys kyla kas dien, Argi i stalo medinio Isunkti negalima vyno? Skvarbiau gamt siirk, Regk stebukl ir patikk!

Itraukite kamius - ir sveikat!

VISI
itraukia kamius, ir kiekvieno pageidautas vynas ima lietis taures

Tai bent altinis, tokio dar nematm!

MEFISTOFELIS
Tik praom, kad ant ems anei lao!

Visi igeria dar po taur

visi
dainuoja

Smagu kaip kanibal baliuj, Kaip imtui kiauli baloje!

CXXXIII

MEFISTOFELIS
irk, kaip siautja tauta, pajutus laisv!

FAUSTAS
A jau noriau, kad keliautume i ia.

MEFISTOFELIS
Leisk j gyvulikumui iki galo atsiskleisti, Tai, k matai - tra grai pradia.

ZYBELIS
neatsargiai kilsteli taur, vynas isilieja ant ems ir virsta liepsna

Mes degam! Gelbkite! Pragaro ugnis!

MEFISTOFELIS
ukalbindamas liepsn

Nurimki, stichija! Ji tuoj nusiramins.

Atsigria brolij

iam kartui tik skaistyklos kruopelyt.

ZYBELIS
Palaukit! Kuo jis drsta mus laikyti? Jam, regis, teks susipainti su mumis!

FROAS
Tegu neerzina, nes a galiu ir persiust!

cxxxiv

ALTMAJERIS
Veriau geruoju dingt i aki.

ZYBELIS
Jie pernelyg su savo triukais tapo narss, Tiktai utaik iuo kartu ne ant toki.

MEFISTOFELIS
Nutilk, sena statine!

ZYBELIS
Tu, kole! Ar ne per daug grubiai ia silai?

BRANDERIS
Ko mes dar laukiame? Apskaldykim gerai!

ALTMAJERIS
itraukia kamt i stalo, ir tiesiai j plipteli liepsna

Degu! Degu!

ZYBELIS
Tai burtai! Tai kerai! Tai tai kas jis! Tok ne nuodm nudt, U juos tikrai neteks kaljime sdt!

Visi isitraukia peilius ir puola prie Mefistofelio

cxxxv

MEFISTOFELIS
grsminga iraika

Apgaulingi vaizdiniai, Suklaidinkit laikinai! Bkit iia ir tenai!

Visi sustoja ir nusteb velgia vienas kit

ALTMAJERIS
Kur a esu? Kaip a papuoliau iuos kalnus?

FROAS
O ten! Koks vynuogynas nuostabus!

ZYBELIS
O vynuogs! Lyg paios leistsi delnus.

BRANDERIS
Ir kokios keks spindi pro lapus!

Sugriebia Zybel u nosies. Kiti daro t pat ir pakelia peilius

MEFISTOFELIS
tokiu paiu balsu

Nukriskit, raiiai! Tegu suinos jie, Kaip velnias kartais moka pajuokaut.

cxxxvi

ZYBELIS
Kas ia dabar!

ALTMAJERIS
Vaje!

FROAS
Tai buvo nosis?

BRANDERIS
Zybeliui

A tavo nos vietoj vynuogs laikau?

ALTMAJERIS
Paduokit kd! A jauiuos beginklis; Taip smog, kad nujo per pakinklius.

FROAS
Kas ia vyko? Ar bent vienas inot?

ZYBELIS
Jis gyvas neitrks. Ko js taip irit? Gal matte, kur dingo tas vaikinas?

ALTMAJERIS
Savom akim, kaip jis link rsio dur Maiau, ijojo raitas ant statins \ kojas tarsi kas pripyl vino.

cxxxvn

Atsisukdamas stal

Cha! Gal tenai dar liko vyno?

ZYBELIS
Ne, tai tiktai patyios ir apgaul!

FROAS
Bet man atrodo, kad a griau vyn.

BRANDERIS
Tai va. Ir kaip tada tie vynuogynai?

ALTMAJERIS
Ir netikk dabar stebuklais iam pasauly.

RAGANOS VIRTUV

Ant emos virykls vir ugnies stovi didiulis katilas. Garuose, kylaniuose nuo jo vir, mkioja vairios btybs. Makaka tupi prie katilo ir graibo su mayliais

putas, irdama, kad neibgt viralas. Makakos Patinas

tupi greta ir ildosi. Sienos ir lubos nukabintos keistais ragan kio rykais ir rakandais

Faustas.

Mefistofelis

FAUSTAS
Tiesiog bjauru - kvaili kerjimai ir burtai, Kuriuos vien prisimins nusipurtai, Igelbs nuo beprasms nykumos! Bedants sens plepal iklauss, Jos srbalo niekingo paragausiu, Ir trys deimtmeiai nukris man nuo kupros? Jei tiek tra tos tavo iminties, Tai ir vilties many maokai tesimato. Nejau kilni gamtos dvasia ities Balzamo sielai iki iolei neatrado?

MEFISTOFELIS
Tu vl protingai ir gerai neki: Yra natralesnis bdas atjaunti, Tiesiog visa metodika puiki, Bet nemanau, kad tau jinai padt.

FAUSTAS
Kokia?

CXL

MEFISTOFELIS
Gerai. Tam neprireiks nei pinig, Nei daktar ar ragan pagalbos: Negais stverkis paprast darb Ir imkis arklo, kjo, dalgio, dalbos, Usidaryk siauram darb rate, Skirk jiems visas jgas ir prot, Maitinkis tuo, k kis duoda, Gyvenk kaip gyvulys tarp gyvuli Ir nelaikyk tokios buities nata; Su saule ml brisdamas darbuokis, Ir taip gyvendamas, utikrinti galiu, Iliksi jaunas ir devint deimt kops.

FAUSTAS
Tapt ems kurmiu? Ne, tik to betrko, Kad man utekt grblio ir kauptuko. Man ne ramybs reikia, o erdvs.

MEFISTOFELIS
Tada, be raganos, tau niekas nepads.

FAUSTAS
Galtum pats t gral ivirt, Nejaugi btina, kad sen j supilt?

MEFISTOFELIS
Truput gaila tam tiek laiko skirt; A tuo metu geriau nutiesiu imt tilt. cxn

i a nepakanka vien ini ir patirties, Ir subtilumo, ir kantrybs reikia, Kai tokiu kruopiu amatu verties; Veiksmingas vaistas rgsta ilg laik. Met metus sdk prie darbo tokio, Tam reikia moterikos itverms. Sit dalyk velnias tik imoko, Bet pats j padaryt nesugebs.

Pamats vris

Tokie malons, kad jau k js, k js! irk, kokia tarnait! O liokajus!

Kreipiasi juos

Atrodo, eimininks nenakvota?

VRYS
puot Apsiergus luot Pro kamin iskuod!

MEFISTOFELIS
Faustui

Kaip tau patinka tie mieli draugai?

FAUSTAS
Vargu ar k neskoningesnio esu mats.
CXLII

MEFISTOFELIS
Be reikalo! O a esu prats Padiskutuot su jais naudingai ir smagiai.

vrims

Sakykit, bjaurybiukai gerbiamieji, Kokia ten burba katile juka?

VRYS
Mes verdam skyst ubagien.

MEFISTOFELIS
Vadinas, klientros ne stoka?

PATINAS
prisiartina ir glaustosi apie Mefistofel

Kur ms kauliukai? Prasti reikaliukai, Iloiu - ir pasitaisys. Nulids vrelis, Ir tyli protelis, Ilo - ir k nors pasakys!

MEFISTOFELIS
Tik leisk bedionei ssti prie loto Pats neinosi, k daryt po to.

Tuo metu maieji bedioniukai aisdami iridena didiul rutul

CXLIII

PATINAS
Pasaulis is Jis rieda vis, Kiek tik beirim; Kaip stiklas graus, Skambus ir duus! Tuiaviduris. Tai sublizgs, Tai vl ibls, Aptems niriai. Snau, palauk, Neidykauk! Paikai neki! Jis skils daug Mayi uki.

MEFISTOFELIS
Kam sietas is?

PATINAS
nukabindamas rt

Jei btum vagis, Tave atpainiau i karto.

Pribga prie Makakos ir prikia rt jai prie aki

Pavelki pro rt! Gali irti Ir man pasakyti jo vard? cxnv

MEFISTOFELIS
eidamas link ugniakuro

O itas puodas?

PATINAS IR PATEL
Kvailys taukuotas! Neino, kam puodas! Jis katilo nemats!

MEFISTOFELIS
Js nemandags vrys!

PATINAS
Ssk, vant nusitvrs, \ krsl kaip prats!

Veria Mefistofel atsissti

FAUSTAS
vis t laik stovjs prie veidrod ia staigiai prisiartindamas prijo, ia vl atsitraukdamas

K a matau, koks vaizdinys kilnus Nuvito veidrodio gelmj miglotoj! Ak, meile, jei gali, suteik sparnus Ir nuskraidink ukertus savo plotus! Nejaugi liksiu amiams ia tnoti, O ji ibls kaip atspindys kuos! Graiausia moteris, koki regjau kada nors, Kokios nei drsiau, nei pajgiau susapnuoti.
CXLV

Nejaugi motery toks grois slypi? Nejau i viso emj itaip bna?, Gal tai vis pasauli tobulyb Sukoncentruota neprilygstamam jos kne?

MEFISTOFELIS
Nenuostabu - jei Viepats tris eet dien Ir atsipts tar sau: Saun!" Matyt, kak graaus sutvr. Kol kas atsigrok ja iki soties; Tau ne prastesn lob rasim, mano odis. Laimingas toki nuotak nutvrs Lemtis akla ir gali bet kada nusiypsoti.

Faustas tebeiri veidrod. Mefistofelis, isitiesdamas krsle ir vduodamasis vanta, kalba toliau

A kaip karaliaus soste, ikilming Ikls skeptr, tik karnos stinga.

VRYS
iki tol keistai staipsi vienas prieais kit, aiiai klykaudami atnea Mefistofeliui karn

Suskilo dalim Krauju gal gali Ir prakaitu j suklijuoti?

Nevikriai nedami karn, sulauo j dvi dalis ir su jomis okinja aplink

CXLVI

Mums lidna, baisu, Mes kalbam balsu Ir bandom eiliuoti.

FAUSTAS
prieais veidrod

O varge! A svaigstu kaip koks kvailys!

MEFISTOFELIS
rodydamas vris

Ir man galva jau sukasi nuo t dalyk.

VRYS
Ir jeigu mintis Tarp odi praslys, Vadinas - pavyko.

FAUSTAS
kaip ir anksiau

Tuojau irdis kaip lauas suliepsnos! Eime i ia, nebegaliu irti!

MEFISTOFELIS
nekeisdamas pozos

Gal ir ne stebuklingi jie poetai, Bet nepaneigsi, kad nesako netiesos.

Katilas, kur Patel buvo ileidusi i aki, ima bgti; okteli didel liepsna, teli kamin. I liepsnos klaikiai klykdama kambar oka Ragana

CXLVII

RAGANA
Ai ai ai ai! Prakeikti vrys! Gyvuliai! Umiro katil, iopliai, Ir eiminink apiplik! Kvailiai netik!

Ivydus Faust ir Mefistofel

O kokie ia Isiktoj Sveiai atvyk? Ko ia sustoj? Kas jus ia kviet? Gal jums per kojas Ugnim ulieti?

Kyteljusi samt katil, likteli ugnies ant Fausto, Mefistofelio ir vri. vrys puola inkti

MEFISTOFELIS
kitu galu apgrs vant, kuri laik rankoje, ima vanoti ja per stiklus ir puodus

A pasiruos! tai tau! Viens du! Per tavo koes! Labai gardu? Per tavo puodus Noriu ir duoduos,
CXLVIII

Ar nematai tu, Perkarus maita?

Ragana tuo tarpu nirusi ir persigandusi traukiasi atatupsta

Suskretle, jau savo mokytojo neuuodi? Kas tavo viepats ir valdovas, neinai? Gal man tave sutrint miltus ir suluoti Drauge su bedionyno katinais? Nebekelia raudonas varkas pagarbos? O gal ir gaidio plunksnos nematyti? Man neatrodo, kad po kaukmis slepiuos, Ir nemanau, kad tau turiu prisistatyti!

RAGANA
Ak, dovanok, kad sutikau grubokai! Bet kas nutiko tavo puikiajai kanopai? Kur dingo pasiptliai krankliai?

MEFISTOFELIS
Tiek to, iam kartui sitis atlgo, Juoba ir laiko nemaai prabgo, Kai paskutinsyk buvau itoj skylj. Visam pasaulyje progresas, kultra, Taigi ir velniui iimties nra; iaurietiki fantomai nemadingi. Kur beivysi uodegas, ragus? Jie dingo. Na, o kanop, pagrindin atribut, Kuris tik kliudo, kai visuomenj laistais, cxnx

Nusiirjs salon litus Apsivyniojau getrais suvertais.

RAGANA
okdama

Ir nuovok, ir prot prarandu, Kai pats tonas su manim kartu.

MEFISTOFELIS
Nedrsk mans vadint ituo vardu!

RAGANA
Kodl? A j su pagarba tariau.

MEFISTOFELIS
Per daug jisai apjuodintas gausybj knyg, Taiau monms nuo to nek geriau: Tolyn nuo blogio, - bet blogieji liko. Gali mane vadinti baronu, garbioji, Esu aristokratikos kilms. Gal mano mlynu krauju suabejojai? tai tau ir herbas mano gimins!

Rodo nepador gest

RAGANA
nesutramdomai kvatodama

Cha cha! Tai atitinka tavo stili! Ne veltui elm vis ami myliu!
CL

MEFISTOFELIS
Faustui

irk, kaip itai daroma, mogau, Ir mokykis su raganom draugaut!

RAGANA
Taigi sakykit, kuo padt galiu?

MEFISTOFELIS
Geru tau inomo balzamo lakeliu! Tiktai irk, nepavaiink per jaunu; Su metais jis stiprumo pasikrauna.

RAGANA
Mielai! Turiu ia uantyje buteliuk, Pati jo mgstu kartais la sikliukint; Visai neblogas, ne silpniausio dvoko, Galiu utikrint, kad tikrai pads.

Tyliai

Taiau nepratus prie tokio daikto mogi Jis per kelias akimirkas paties.

MEFISTOFELIS
Tam ponui nepakenks ir geras maukas; Dl jo negaila, tai ir tamsta pasistenk. Brk greitai rat, savo poterius veblenk Ir taur nek ilgai nelaukus!
CLI

Ragana, keistai gestikulimdama, nubria rat ir jo viduryje idlioja [vairius paslaptingus daiktus; tuo metu ima skambti stikliniai indai, sugaudia katilas ir pasigirsta muzika. Galiausiai Ragana atsinea didiul knyg, susodina makakas rato viduryje. Viena i j atstoja jai pult, o kitom duoda letenas deganius fakelus. Tada pamoja Faustui, kad is prieit

FAUSTAS
Mefistofeliui

Bet tu sakyk, k reikia visa tai? Liguisto proto sukelti vaizdai, Sureikminti kvailiausi gestai A juos seniai inau ir negaliu paksti.

MEFISTOFELIS
Tai farsas! Neirk labai rimtai, Ir apskritai - leisk jai paaisti. Tokie jau daktarysts pamatai: Save sureikminus stipriau suveikia vaistai.

kalbinja Faust engti rat

RAGANA
labai reikmingai deklamuoja i knygos

irti praom! I vieno - deimt, Dar du paraom, Po j trys eis Ir eil baigs.
v

Stai keturi CLII

Visk turi! Penkis, eis Jungia ryys Su septyniais Ir atuoniais, I devyni vienas ieis. Vir nieko deimt Raom ant galo. tai jums ir ragan daugybos lentel!

FAUSTAS
A tariu, kad sen kliedi.

MEFISTOFELIS
Ji dar nespjo n sibgti; ia tik pradia, maiau a it knyg, Pats j skaiiau kartus kelis. Prieybes, jungiamas be ryio vienybes, Tiek pat supranta ir iminius, ir kvailys. Nejau k naujo kratiny iame matai? Nuo ami esama visoki bd Vienybes aikinti trejybmis ir taip Pasauly skleisti vairiausi bld. Ir nieks nepuola ginytis su jais: Argi pajgsi kvailiui k iaikint? Tikti lengva, kai tik skambesio klausais Ir nebandai suprasti, k tai reikia.

CLIII

RAGANA
tsia toliau

Mokslo minties Gilios aknies Dar neatkapst niekas. Kas negudraus, Jos paragaus, Be vargo j pasieks.

FAUSTAS
Nuo t nesmoni baigiu ieit i proto; Kada ji liausis vien kart pagaliau? Atrodo, tarsi choras idiot Bandyt perrkt vienas kit kuo kvailiau.

MEFISTOFELIS
Gana, gana jau, nuostabi Sibile, Greiiau duok grim, kur pylei. Matai, kad nekantrauja jau ir velnias; mogus visoki laipsni nusipelns, Todl ir ie nebus jam naujiena.
Ragana ceremoningai paduoda grim taurje; kai Faustas j pakelia prie lp, plyksteli nedidel liepsna

CLIV

MEFISTOFELIS
Pirmyn! Ir vienu ypu iki dugno, Visa esybe tuoj pajusi, kaip gardu! Drsti pat velni kreiptis tu", O baiminies ivyds ugn?

Ragana nutrina rat, Faustas ieina i jo

MEFISTOFELIS
Taigi! Dabar judk valiau.

RAGANA
Galbt ir jums lakelis pridert?

MEFISTOFELIS
Raganai

Jei tau ko i mans reikt, Pasimatysim per Valpurgij vliau.

RAGANA
tai jums dainel! Reikia tyliai paniniuot, Tada ir poveikis ypatingesnis bna.

MEFISTOFELIS
Faustui

Eime greiiau, nra ko stoviniuot, Tau btina gerai iprakaituot, Kad persismelkt grimas per kn, Ir pamatysi, kaip kamputyje irdies
CLV

aismingai Kupidonas suspurds, Pasveikindamas aunj dykn.

FAUSTAS
Leisk dar veidrod pavelgti bent i ono! Jis neprilygstamas - tas moters atspindys!

MEFISTOFELIS
Gana! Netrukus moters groio etalon Tu gyv pamatysi prie akis.

[on

Po ito grimo mergel kiekviena Jam greit ims rodytis graioji Elena.

GATV

F austas.

Pro al eina

Margarita

FAUSTAS
Gal a galiau dailiajai panelei Pasilyt rank palydt bent dal kelio?

MARGARITA
Nei a panel, nei dailiausia i daili, O rasti keli ir viena galiu.

Itrksta Faustui i rank ir nueina

FAUSTAS
Koks grois ito kdikio, dangau, Vienoj esybj jo negali bt daugiau! Tokia skaistybe dvelkia, ir sykiu Koksai padyklikas vilgesys aki. O kaip umirt jos skruost duobutes, Jos lp linij, jos judes kiekvien! Kaip ji koketikai primerk akutes, Kaip kilsteljo nuostabias blakstienas, Ir kaip mokjo taikliai atsikirst Ne, tokio groio nemanoma pamirt!

Pasirodo

Mefistofelis

Mergyt turi bti mano, ir prayiau Tuo pasirpinti.

CLVIII

MEFISTOFELIS
Kuri?

FAUSTAS
Ji k tik buvo iia.

MEFISTOFELIS
Ak, ta? Ji grta i banyios, Kur gavo dvasiko tvelio iriim. A prie klausyklos nugirdau netyia Ji dar visai nekaltas vaikas, Ji nuodms net nepaino, Todl ir mano galios jos neveikia.

FAUSTAS
Bet ji beveik penkioliktus jau baigia!

MEFISTOFELIS
Tu panaus sen paleistuv; Vos pumpurl besiskleidiant ivys Garbs ir padorumo kaip nebuv, Visas gudrybes pasitelks, bet nurakys; Dert kartais ir susilaikyt, beje.

CLIX

FAUSTAS
Kalbi, lyg btum pats ne prie - deja, Matai, kad nebe tavo nosiai. Sakau trumpai, nors suprantu, kad tau sunku: Arba dar inakt a su ja susitinku, Arba nutraukiam sutart ir a skiriuosi.

MEFISTOFELIS
Galvok, uuot i karto ms svaiioti Juk reikia bent poros savaii, Kad aplinkybes nuodugniai iniuktintum.

FAUSTAS
Utekt man ir nepilnos dienos, Jeigu nelaukiau velnio paramos, O tu pradingtam, susirads rami viet.

MEFISTOFELIS
Dabar jau nekate kaip koks pranczas; Neusigaukite, bet leiskite paklaust: K tikits patirti malonaus, Jei taip ugrisit - ir panel js? Smagu djus bent kruopel meno: Laikeliai meils, pasimatymai slapti, Susitikimai parke pilnaty, Kaip moko tkstaniai kvail roman.

FAUSTAS
Man apetito adint nebereikia.
CLX

MEFISTOFELIS
Tiek to, jei jau rimtai, tai ito vaiko Tau suvediot taip greitai neieis, Nors tu dar inakt bt su ja ruoeis. Staigus puolimas ia naudos neduos, Teks imtis ir gudrybs, ir klastos.

FAUSTAS
A troktu savo angelo, k nors daryk! A noriu atsidurt jos kambary! Duok kok daikt jos - skarel, rait Ar bent segtuk! Man sunku ia gaiti!

MEFISTOFELIS
Jei taip jau nori patikti, kad jauiu T vis gelm nerimo kani, Tai paskubkim, ir nelauk vlumos Netrukus atsirasim jos namuos.

FAUSTAS
A j ivysiu? Apkabinsiu?

MEFISTOFELIS
Jos nebus, Ji pas kaimyn bus ibgusi sveiuotis; Vienatvj dar padirginsi jausmus, Jos aplinka pasigrosi iki soties Ir pasvajosi apie laukianius diaugsmus.

CLXI

FAUSTAS
Jau einam?

MEFISTOFELIS
Palkk, dar per anksti.

FAUSTAS
Tik neumirk jai dovanls sulakstyt.

Nueina

MEFISTOFELIS
Isyk ir dovanos? Sumanymas neprastas! Po emmis visokio turto tirta; Ukasti ukasa, o isikast - pamirta. Belieka vargui velniui isikasti.

Ieina

Maas tvarkingas kambarlis

MARGARITA
pindama ir suridama kasas

Man taip smalsu, taip suinoti knieti, Kas ten mane norjo palydti? Taip mandagiai prijo prie mans; I karto matos, kad kilmingos gimins, T i manier, i laikysenos suprasi Juk ne kiekvienas elgtsi taip drsiai.

Ieina. Mefistofelis ir Faustas

MEFISTOFELIS
Na, eik vidun, tiktai tyliau truput.

FAUSTAS
kiek patyljs

Ieik, a noriu vienas ia pabti.

MEFISTOFELIS
Retai kur pamatysi taip varu kaip ia.

FAUSTAS
valgydamasis aplink

Tai tu, saldioji prieblanda, slapia T ventenyb saugai apkabinus? Kaip ird degina aistr saldi kania,
CLXIV

Ir tik vilties rasa j apmalina! Kaip viskas dvelkia ia ramybe ir tvarka, Tyla pritvinkus pamaldiausio nuolankumo; Kokia pilnatv slypi iam varge Ir kiek ioj celj tvyro dvasingumo!

Krenta odin krslprie lovos

Leisk pasdt, eimos senasis soste; Kadaise prosenius savam glby laikei, Kai jie krisdavo ia atsipst ir pasiguosti, Ir juos ratu apspisdavo vaikai. Gal ia mieliausia, viesdama putliais skruosteliais, Kald dovanas atradusi po eglute, Susidrovjus ibuiuodavo rankas seneliui. Tauri pilnatv sklando iam bute! Kaip artima ia mano sielai ir jauku! Ta stalties, ilyginta ant stalo, Asla, tvarkingai pabarstyta smliuku! Taip viskas miela ir kasdienika be galo. Ak, dievikos turt bti tos rankuts, Pavert rojum it vargan kamput! O ia!

Kilsteli lovos utiesal

Palaimos iurpas perbga per ird; Atrodo, taip stoviau visada, irdamas guol, kur gamta
CLXV

T angel vienatin pagimd! Cia augo kdikis! Nevikriai ropts Ir tvus diugino ypsniu aviu; Tai ia venti audjo pirtai kruopiai Iaud skaist atvaizd diev!

O tu? Kas atved tave iuos namus? Ko toks sutriks tu ir neramus? Ko tau ia reikia? Ko taip ird kausto? Nebegaliu tavs painti, vargas Faustai! Gal i ramybs ir taikos atmosfera Sutramd tavo polkius ir geism? Gal ms nuotaik kaita tra Tik noringas vjo aismas?

Jei i akimirk ji pasirodyt staiga, Kas tavo nuodm ipirkt galt? Visa puikyb tapt apgailtinai menka, Ant keli pultum, kaisdamas i gdos.

MEFISTOFELIS
Vikriau judk! Jinai jau sukasi kieme.

FAUSTAS
A niekad nebegriu ia. Eime!

MEFISTOFELIS
Buvau tau paiekot dailios skrynels; Pustinai sunki, kad j kur galas.
CLXVI

kiiu a j vis dlto spint, Dl to, manau, blogiau tikrai nebus; sivaizduoju, kaip jinai nuvinta Aptikus ten sugrstus daikiukus. Vaikai yra vaikai, jiems kad tik gaut.

FAUSTAS
Nebeinau, ar verta.

MEFISTOFELIS
Se tai tau! Gal j panorai pasilikti sau? Tada patariau js galenybei Nebetrikdyti mano kasdienybs. A ia tampausi ir jo geidi klausau! Nesitikjau tokio godulio patirti! Sukuosi visas, varginu rankas -

Padeda skrynel spint ir urakina dureles

Greiiau i ia! Jos ingsniai girdis! Bandau palenkti jaun ird Jo valiai ir jausmams, o jam tai kas? Tik kpso sau - ir argi pasakysi k? Lyg engt auditorij nort, O ten jo apsireikianio ilgts Kokia nors Fizika su Metafizika! Greiiau i ia!

CLXVII

Abu ieina, [eina Margarita

su lempa

MARGARITA
ia taip tvanku ir trksta oro!

Atidaro lang

Lauke atvso, dvelkia gaivum. Keistai jauiuosi, neinau, ko noriu, Galt grt greiiau namo mama. Ir visas knas virpa drebuly, Kako pasidariau kvailai baili.

Nusirengindama pradeda dainuoti

Gyveno karalius iaurj, Kuriam irdies dama Paliko aukso taur Prie pat numirdama. Jis per kiekvien puot Tegerdavo i jos, Ir imdavo raudoti Neteks mylimos.

Turtus jis idalino Snnam ir entam, Tiktai taur auksin Nekliuvo n vienam.
CLXVIII

Jisai pily kuoruotoj Uoltame laite Ikl auni puot Su riteri svita.

Tada igr niauriai Paskutinius laus Ir svied vent taur vandenis arius.

irjo, kaip ji tola, Kaip nea j banga, Ir mir, ir nuo tolei Negr niekada.

Nordama pakabinti suknel, atidaro spint ir ivysta skrynel

Kaip i dut atsirado mano spintoj? Gerai prisimenu, kad palikau j urakint. Smalsu, kas ten viduj? Jinai atrodo stebuklingai! Gal kam paskolino mamyt pinig, Ir t skrynut jai kaip ustat paliko? Antai, ia ir raktelis iba; Tik vilgtelsiu, tiesiog nekantrumu degu.

O kas gi ia? Dangau veniausias! Anava, Toki dalyk kaip gyva nesu regjus! Papuoalai! Tokiais net ir kilni dama Bet k didiausiam baliuj bt apavjus.
CLXIX

Kaip tikt man i grandinl? Jeigu taip pasiirjus? inoiau, kam priklauso ios groybs!

Isidabina papuoalais ir atsistoja prie veidrod

Ak, jeigu taip bent auskarlius pasilikus! Kaip tinka! A tokia avi su jais. Kas i to groio, i visos jaunysts? A nesakau, ir grois neblogai, bet visgi Nedaug naudos, jei apsirengus skudurais. Nebent pusiau su gailesiu kas nors pagirt sumano. Tik aukso klauso, Ir tiktai nuo aukso Priklauso viskas. Ak, vargeli mano.

ALJOJE

F austas

susimasts vaiktinja pirmyn ir atgal Mefistofelis

Prie jo prieina

MEFISTOFELIS
Prakeikti igamos! Kad jie kur nusibaigt! Gailiuos, kad niekad nemokjau keiktis!

FAUSTAS
Kas daros? Ko sklaidais kaip iprotjs? Kakoks i veido visikai ijs.

MEFISTOFELIS
Mielai pasisiau po velni save, Jei pats nebiau velnias.

FAUSTAS
Liaukis, Gal tau jau pasisuko galvoje? Nors man patinka, kai ts staugi.

MEFISTOFELIS
sivaizduoji, kur dabar tas ms lobis? J, pasirodo, kuniglis prisiglobs! Tai vis motu - vos pamat daikiukus, Maniau, kad i tos baims ir pargrius; Maldaknygn kniaubus nuolat nos, Kiekvien kamp btinai iniuktins Ar daiktas ventintas, ar ne tono gimins Tai kur tau tokio lobio neuuos ji;
CLXXII

O dl papuoal isyk pajuto, Kad ia nedaug paventinimo bta. ,Vaikeli, - sako, - nedorai gytas turtas Tik siel spaus ir ne palaimins, o nuskurdins, Veriau veniausiajai Mergelei paaukoti, O ji utars u mus auktybj od." Margarita tik susiraukus prisimerk: Tiek ir naudos i dovanoto arklio! Ir k gi! Yla ilenda i maio: Ne tas bedievis, kam ragus pripaio. Nelauks ilgaskvernis apsireik Ir reikal isyk suprato aikiai, O pasitenkinimo net nuslpt neband: Labai teisingai js sugalvota; Kas atsisako - bus apdovanotas. Banyia turi puik skrand, Praryja itisas valstybes su karnom, Bet pasisotinusi niekada nebna. Ir js ger, mielos moteriks, Sau nepakenkdama jinai suvirkins".

FAUSTAS
Taip, nusiskust apetitu negali Banyia, kaip ir ydai bei karaliai.

MEFISTOFELIS
Taigi sagtis, grandinles ir iedus stvr, Tarytum rieutus sterbl susir, Ir taip be jokio ai" anei dkui"
CLXXIII

Paknopstomis laukan ibgo. Dar paadjo, kad dangus atlygins, O tos taip pamalonintos ir likos.

FAUSTAS
O Gretchen?

MEFISTOFELIS
Aiku, kad nekaip. Po kambar be vietos vaiktinja, Apie papuoalus galvoja vislaik, O dar labiau - kas juos tenai padjo.

FAUSTAS
Jai taip sunku turt bti. Pasidairyk naujos skrynuts! Baisaus ia turto netekai.

MEFISTOFELIS
iam ponui viskas tik juokai!

FAUSTAS
Palauk, turiu ir plan rimt: Bandykime kaimyn ia pinti. Nebk toksai itis po gal, Ir tuo paiu vl paiekok papuoal.

CLXXIV

MEFISTOFELIS
Taip, maloningas pone, i irdies.

Faustas nueina

simyljs mulkis mano, kad jis gali Pajudint saul ir visas vaigdes, Kad tik nudiugt mylimos irdel.

Ieina

KAIMYNS NAMAI

MARTA
viena

Atleisk jam, Dieve, mano vyrui, U tai, k a per j patyriau! Kokiuos dabar pasvieiuos blakos, Paliks gyvas savo nal? Ar nebuvau jam mylinti mona Ir, Dievas mato, kaip itikima?

Verkia

O varge! Gal jau ir negyvas mano vyras! Bent liudijim gauiau, kad jis mirs.

[eina Margarita

MARGARITA
O ponia Marta!

MARTA
Kas gi tau?

MARGARITA
Man kojos linksta, vos laikaus. A vl skrynel spintoje radau, Visa i juodmedio puikaus; O kokie kerintys joje daiktai, Jie dar pramatnesni negu prie tai.

CLXXVIII

MARTA
Neprasitark tiktai motuei i netyi, Nes vl i karto paaukos banyiai.

MARGARITA
Tik pairk! Kaip spindi jie, kaip iba!

MARTA
puoia j

Ak, palaimingoji btybe!

MARGARITA
Bet kaip skaudu, kad pasirodyti su jais Nei gatvj, nei banyioj neieis.

MARTA
Suradus laiko pas mane daniau ubk Ir grainkis, kaip tik gebi, Prie veidrod pastrikinsi kiek, Ir pasidiaugsime abi. Paskui, irk, bus kokia vent, iaip dingstis, Ir tarp moni pasipuikuoti rasi prog Tai iedeliu, tai auskarliu kokiu, O mamai sumeluosim k, jei pamatys.

MARGARITA
I kur galjo tos duts atsirasti? A nujauiu nedor klast.

CLXXIX

Kakas beldia duris

O Viepatie! Ar tik nebus mamyt?

MARTA
pavelgia pro dur skylut

Kakoks vyrikis. - Praome vid.

[eina Mefistofelis

MEFISTOFELIS
Praau atleist, kad braunuosi, taiau Tikiuos, kad nelabai jus sutrukdiau.

Pagarbiai atsitraukia prie Margarit

A iekau Martos verdtlein.

MARTA
Taip, tai a. K gerbiamasis teikts man pranet?

MEFISTOFELIS
tyliai Martai

Susipainti buvo malonu man, Taiau, matau, kilni vienia pas jus. Atleiskite u mano lum, Gal a vliau usuksiu sveius.

CLXXX

MARTA
garsiai

Galvok sau k tik nori, vaike, Tave palaik ponas bajoraite!

MARGARITA
Man malonu, bet ponas sprendiat greitai: A neturtinga paprasta mergait. Papuoalai visai ne man priklauso.

MEFISTOFELIS
O jie, beje, ir reikia kuo maiausiai; Laikysena, manieros, balso tonas Daugiau pasako. Tai galiu ueiti, ponios?

MARTA
Ir kokie reikalai jus atskraidino?

MEFISTOFELIS
inia, smagiau atneti ger ini; Deja, lemtis sunkesn prievol man skyr: Praneti paskutin vali vyro.

MARTA
Jis mir? Mano mylimiausias! O, kania! Kaip a viena be jo gyvensiu ia!

MARGARITA
O Dieve! Marta, nepraraskite vilties!
CLXXXI

MEFISTOFELIS
Teko bt liudininku jo ipainties.

MARGARITA
Geriau jau Dievas meils n neduot, Jei mylimj lemta apraudoti.

MEFISTOFELIS
Kania ir laim visados greta, mieloji mano.

MARTA
Gal visk i eils papasakot galtut?

MEFISTOFELIS
v

Jis Padujoj, prie ventojo Antano Palaidotas, labai garbingoj vietoj; Taip jau mat supuol, Kad ten ir ilsis aminos ramybs guoly.

MARTA
Ir nieko man neperdav, nejau?

MEFISTOFELIS
Tik vien, bet nemenk prayml Upirkti tris imtus mii u vl; O iaip tuiom kienm atjau.

CLXXXII

MARTA
Kaip? Nei medaliklio, nei iedelio, Kur net niekingiausias pameistrys Neiojas atminiai kelionmaiio dugne Ir neparduos, veriau jau imaldos prays!

MEFISTOFELIS
Deja, ir man paiam krtinj gelia; Bet pinig jisai nevaist, ne. Jis dl klaid skausmingai atgailavo Ir apgailjo nelaiming lemt savo.

MARGARITA
Kiek vargo ikentti teko mogui! Reiks ir man u j maldel sukalbti.

MEFISTOFELIS
Matau, kad js suprasti ir ujausti mokat. Laimingas tas, u ko sutiksite tekti.

MARGARITA
Dar apie tai neverta n svarstyt.

MEFISTOFELIS
Na, jei ne vyr, tai gerbj sigyt. Bet kas laikyt dovana dangaus Toki rankyt prie irdies priglaust.

CLXXXIII

MARGARITA
ia mons paproi grietok laikos.

MEFISTOFELIS
Visur j laikosi, bet ko nepasitaiko.

MARTA
Tai kaip jis mir?

MEFISTOFELIS
Kiemo vidury, Ant apipuvusi ir mlin iaud krvos. Taiau krikionikai - nors laiks vos ne vos, Bet atgail dar spjo padaryt. Jis sak: Reikt man savs neksti, Kad mon, amat drsau pamesti, Ak! Vien tik prisiminus iurpas krato. Vargu ar dovanos kada jinai!"

MARTA
verkdama

Brangusis mano, tau atleidau jau seniai.

MEFISTOFELIS
Nors ji kaltesn u mane, kaip Dievas mato."

MARTA
Tai melas! Jau kone grabe, o dar meluoja!

CLXXXIV

MEFISTOFELIS
Gal ir nek benutuok, pusiau klejojo, Vos gaudydamas paskutin kvap: Pluau lyg jautis nuo auros lig sutem, Ir viskas dl eimos, vaik, nam, Kad jai tikiau, o a pats, kaip sako, Tik iaubermis tenkinaus, ir tai slapia".

MARTA
O a nesiplkiau ir dien, ir nakia? Jam mano meil ir pasiaukojimas n motais?

MEFISTOFELIS
Ir apie tai dar spjo pagalvoti. Jis pasakojo: Kai palikom Malt, Kartai meldiausi u vaikus ir mon, Ir Viepats, lyg iklauss mano mald, Kaip sykis pasiunt mums burlaiv sultono, Gabenus jo auks ir ilkus. Laimikio bta i ties nemenko, Ir mano daliai teko atlygis puikus, Kok retai kam susapnuoti tenka".

MARTA
Tai kur tie pinigai? Bene ukass bus?

MEFISTOFELIS
Dabar jau gainiok vj po laukus. Neapoly daili panel paviliojo,
CLXXXV

Js gi pati suprantate, kaip vyrai. J meile taip itikimai apdovanojo, Kad negaljo to pamirt - nuo to ir mir.

MARTA
Koks niekas! Vogti i sav vaik! Vien tiktai nuodmes ir gd tepatyrus Ar taip gyvent nebuvo per sunku?

MEFISTOFELIS
Kaip matote! Todl jisai ir mir. Jeigu taip atsiduriau js vietoj, Utekt met dl aki jo pagedti, Ir pamal iekoiaus kito lobio.

MARTA
O Dieve! Antro kito tokio, Koksai manikis buvo, greit nerasi! Mokjo bti toks meilus kvailiukas! Galbt tik po smukles danokai tss, O ten ir moteriks, ir skolon stikliukas, Ir tie loimai prakeiktais kauliukais.

MEFISTOFELIS
Na, na, ne toks tai neatleistinas dalykas, Jei nesekiodavo, k js ten patyliukais Darydavot viena namie palikus. Man toki slyg visai pakanka, Kad pats galiau jums pasilyt rank.
CLXXXVI

MARTA
Ak, pone, taip juokauti jums per menka.

MEFISTOFELIS
sau

Dabar svarbiausia dingt laiku, Nes kai ukibs ant odio, bus sunku.
Margaritai

O kokios godos js ird lanko?

MARGARITA
K js turjot omeny?

MEFISTOFELIS
sau

Koks mielas vaikas!

Garsiai

Laimingai, moterys!

MARGARITA
Sudievu!

MARTA
Ak, dar tai kas! Noriau liudijim gaut, kur mano vyras
CLXXXVII

Palaidotas, kada ir kaip numirs. A mgstu, kai visur yra tvarka; Kam nors prireiks pasiirt, ar k.

MEFISTOFELIS
Taip, dviej liudinink visikai pakakt, Bet koks teisjas tai priims kaip aik fakt. A ia ne vienas, su manim aunus biiulis, Jisai ir pats pagelbt pasisilys. A j pakviesiu.

MARTA
Bt taip puiku!

MEFISTOFELIS
Tikiuosi, ir panel bus sykiu? aunus vaikinas! Daug ali aplank, O ir su damom pabendraut nevengia.

MARGARITA
Tik versit raudonuot mane prie pon.

MEFISTOFELIS
Js ir karaliams teiktumt malon.

MARTA
Taigi u namo mes abi sode vakar js laukiame. Sudie!

GATV

Faustas.

Mefistofelis

FAUSTAS
Tai kaip ten? Visk sutvarkei? Kada?

MEFISTOFELIS
Usidegimas jau pagavo? Palauk, Margarita tuojau bus tavo. Pas jos kaimyn susitiksime sode: Ne svadautoja - tikra svajon, Prie j nublankt bet kuri igon.

FAUSTAS
Puiku!

MEFISTOFELIS
Bet teks ir mums atlikt kai k.

FAUSTAS
U paslaug priklauso paslauga.

MEFISTOFELIS
Mes tik ratu paliudyti tursim, Kad jos vyrelis, snarius itiess, Garbingai Padujoje ilsisi ventoj.

FAUSTAS
Tai bent mintis! Tenai ir trenksims dl to?

cxc

MEFISTOFELIS
Sancta simplicitas! Mums tik paliudyt reikt, O koks ten skirtumas - maiau ar nemaiau.

FAUSTAS
Jei tu tik tiek gali pasilyt - viskas baigta.

MEFISTOFELIS
Beveik ventasis! Paklausyk veriau: Garbingasai mogus lig iolei, matot, Nesyk nra kalbjs netiesos! O apie Diev, apie sandar visatos, Apie t pat mog daug supratot, Kaip skelbt savo ratuose visuos? Drsos uteko ir pasitikjimo nestigo? Juk jei pavelgsit save siningiau, Teks pripaint, kad ten imanot ne daugiau Nei apie tai, kas ponui verdtleinui nutiko.

FAUSTAS
Tikriausiai tu ir mirsi sofistu.

MEFISTOFELIS
Tiesiog kai kur giliau pavelgt drstu. O itas ponas, sklidinas garbs, Ryt vargei Gretchen priesaikas iulbs Ir aminj meil paads.

cxci

FAUSTAS
Ir tai darysiu i irdies.

MEFISTOFELIS
Tu nuostabus! Gal ir odius apie itikimyb Ir apie meil, kuri trunka aminyb, Kartodamas tu bsi nuoirdus?

FAUSTAS
Gana! Pakaks! Kai a juntu, Kad savo jausmui, sielos skausmui vardint odio nerandu, Kai visos mintys erdv skrodia, Iekodamos tauriausi odi, Kai dega aistros ir liepsnoj j A savo meil amin kartoju Ar gali bti tai tonika klasta?

MEFISTOFELIS
Ir vis dlto esu teisus.

FAUSTAS
Gerai, netsk. Su tavimi gin sivls - sveikas uvs, Todl geriau nevarginti lieuvio Ir j prikst. A pavargau plepti su tavim. Eime. Cia tu teisus - man reikalinga parama.

SODAS

Margarita Marta

u paranks su

Faustu;

su Mefistofeliu

vaikioja po sod

MARGARITA
Jauiu, kad ponas tik i gailesio manim Taip domits ir atidiai iklausot. Kelionse js nuolat su monm, Todl igirstate dalyk vairiausi; Juk mogui, kuris tiek pasaulio mat, Tikriausiai nuobodu klausyt t pat.

FAUSTAS
Man vienas tavo vilgsnis, vienas odis Daugiau pasako, nei visi pasaulio protai.

Buiuoja Margaritai rank

MARGARITA
Ak, k js, nebuiuokit mano rank! Jos tokios iurkios ir sugrubusios, irkit. Namuos visokius darbus dirbti tenka. Mama be darbo n minutei nepalieka.

Nueina tolyn

MARTA
Taip ir keliaujat, pone, vis laik?

cxciv

MEFISTOFELIS
Toks amatas, andien - ten, o iandien Vos spjai apsipras t - ivykti reikia, O skirtis kartais nemaa kania.

MARTA
Jaunystj rodos: ko daugiau bereikia, Gali visur kaip vjas siverti; Bet bk gudrus, kad pergudrautum laik: Kai pamatai, jog viengungiu teks karti, Tai nelinksmai tokia mintis nuteikia.

MEFISTOFELIS
ateit pavelgus i ties baugu.

MARTA
Tad verta, pone, susirpinti laiku.

Nueina tolyn

MARGARITA
Tikrai, ko nematai, to ir nebus! Tiesiog js esat mandagus mogus. Bet turit juk draug, kiek suprantu, Jums artim, kurie protu jums lygs.

FAUSTAS
Brangioji! Tai, k mes vadiname protu, Danai tra tik grabylyst ir tutyb. cxcv

MARGARITA
Nejau?

FAUSTAS
Tebus palaimintas naivumas, Negalintis suvokti, ko jis vertas! Juk nekaltyb, nuolankus romumas Tai talentas, dosnios gamtos sutvertas.

MARGARITA
Tik vien mirksn mane pasiirkit, O a jau js nepamiriu niekad.

FAUSTAS
Namuos daniausiai vienai bti tenka?

MARGARITA
Taip, nors kel turim menk, Bet rpesi prie jo pakanka. Tarnaits mes nelaikom; luoju, verdu, Mezgu ir sinu, dirbu nuo pat ryto, Mama tokia reikli; kiekvien kart irk, kad viskas bt padaryta. Nepasakysi, kad be galo skurdom, Veikiau gyvename geriau negu kiti: Po tio liko iokio tokio turto Namukas, sodas miesto pakraty. Dabar palygint ramios dienos man atjo Broliukas armijoj,

cxcvi

Sesut, varg, mirus. Kiek daug su ja a rpesi turjau, Taiau galiu tik diaugtis, juos patyrus. Koks mielas buvo kdiklis maas!

FAUSTAS
Kaip tikras angelas, jei buvote panaios.

MARGARITA
Tvelis jos nespjo pamatyti. Pasiligojusi po gimdymo mamyt Labai i lto atsigavo, po truput, Teko globoti j ir sess aukle bti. Turjau i galvos imest net mint, Kad j mama gals pati maitinti; Auginti seser reikjo vienai, J girdiau vandeniu praskiedus pien, Ant mano rank, uspuota jaukiai, Ji aid, kryktavo ir augo.

FAUSTAS
sivaizduoju, kaip tai nuostabu.

MARGARITA
Bet kartais, bdavo, i nuovargio drebu. Sesuts lop nakiai ant grind Pasistatau prie lovos, vos pravirks mayt Ir a i karto pabundu; Tai j pagirdyt reikia, tai alia pasiguldyti, cxcvn

Tai, jei nerimsta, j i lovos isiklei Ir supk ant rank kiaur nakt kambarly, 0 ryt laukia neskalbti jos drabuliai; Paskui turg, su ruoa kuities, Ir taip diena dienon viena sukies. Bet kaip skaniai tada suvalgai duonos riek Ir net nepajunti, kaip grini miego.

Nueina tolyn

MARTA
0 1 kaip nelengva vargei moterikei Sutramdyt ukietjus viengung.

MEFISTOFELIS
Manau, kad panai jus nesunkiai J sugebt paaboti ir suriti.

MARTA
O jeigu taip neslapukaudama paklausiu: K nors irdy juk turite tikriausiai?

MEFISTOFELIS
Pasaulio auksas ir sidabras neatstos Jauki nam ir meils ilumos.

MARTA
Man regis, btent jos kaip tik ir stinga.

CXCVIII

MEFISTOFELIS
Kur nuvyksti, visur graiuoju pasitinka.

MARTA
Ne, a apie rimtus jausmus kalbu.

MEFISTOFELIS
Su moterim negali bt juok.

MARTA
Js nesuprantate mans!

MEFISTOFELIS
Labai graudu, Taiau kad js meili - tiek suprantu.

Nueina tolyn

FAUSTAS
Tai tu mane, mieloji, painai, Vos tiktai mes jome ionai?

MARGARITA
Argi nematte, kaip nuraudau i karto?

FAUSTAS
Tikiuos, kad nesieidei giliai, Kai usipuoliau gatvj liai, Tave uklups prie banyios vart?

cxcix

MARGARITA
A sutrikau, a taip esu nepratus, Mane gerai pasta ia visi. Dar pamaniau, gal mano elgesy K nors negero ar nepadoraus pamatt? Gal a atrodiau kaip kokia mergiot, Kuri gali viens du ir suvilioti? Bet k ia slpti! Neinau kodl, bet pajutau Tas vyras gali man visai patikti. Kaip ten bebt, ant savs labiau pykau, Kad negaliu ant js smarkiai pykti.

FAUSTAS
Mieloji...

MARGARITA
Ak, nereikia...

Nusiskina ramun ir vienpo kito skabo lapelius

FAUSTAS
Kas ia bus? Gal puokts?

MARGARITA
Tai tik aidimas...

FAUSTAS
Koks?

cc

MARGARITA
Js imsit juoktis..

Peioja lapelius ir nabda

FAUSTAS
K ten nabdi?

MARGARITA
pusbalsiu

Nemyli... Myli... Ne...

FAUSTAS
Btybe dangika!

MARGARITA
nabda toliau

Nemyli... Myli... Nemyli...

Nupldama paskutin lapel, diaugsmingai

Myli!

FAUSTAS
Myli! tai inia, Kuri dievai ied kalba tau tyli! Tave jis myli! Supranti? Tave jis myli!

cci

Suima j u abiej rank

MARGARITA
A visa drebu!

FAUSTAS
O ne virpk! Te mano akys Ir rankos prisiliesdamos pasako, Ko jokie odiai niekada neapsakys: A noriu visas atsiduot ir jaust palaim, Per amius, amiams, aminai! Taip, aminai tai turi tstis, aminai, be galo, Be galo, nes tenai - tik neviltis!
Margarita suspaudia jam rankas, paskui isilaisvina i j ir nubga. Faustas kur laik stovi sutriks, po to nuseka jai i paskos

MARTA
artdama i gilumos

Jau temsta.

MEFISTOFELIS
Taip, mums irgi eiti reikia.

MARTA
Prayiau ilgliau dar pasibt, Bet ia kaip kaime, pats suprantate turbt, Atrodo, niekas nieko ir neveikia, Todl, nerasdami usimimo,
CCII

Tik iri, kas gi dedas pas kaimyn. Paskui, suprantat, apkalbos be galo. O kurgi tuodu?

MEFISTOFELIS
Jie nuskrido link namelio.

MARTA
Matau, mergaitei jis ak krito.

MEFISTOFELIS
Jinai taip pat. Taip jau pasauly surdyta.

NAMELIS

SODE

Margarita

oka vidun, slepiasi u dur ir,

pridjusi pirtprie lp, iri pro ply

MARGARITA
Ateina!

FAUSTAS
ateina

Ak, jinai paerzinti suman! Nagi palauk!

Buiuoja j

MARGARITA
apkabindama j ir taip pat buiuodama

A myliu! Tu brangiausias mano!

Mefistofelis

beldiasi duris

FAUSTAS
trepteldamas koja

Kas ten?

MEFISTOFELIS
Biiulis.

FAUSTAS
Kiaul!

CCVI

MEFISTOFELIS
Laikas paskubti.

MARTA
eidama

Taip, jau vlu, garbusis pone.

FAUSTAS
Margaritai

Man gal palydti?

MARGARITA
Oi ne! Mamyt... Likit sveikas!

FAUSTAS
Reikia eiti. Taigi sudie!

MARTA
Atia!

MARGARITA
Tikiuosi, iki greito!

Faustas ir Mefistofelis ieina

MARGARITA
Koks jis protingas, Dieve mano, Jis visk, visk ino ir imano!
CCVII

A greta jo jauiuos kvaila vitel, Kuri tik linkiot ir pritarti gali, Juk nieko neinau, nesuprantu, nemoku Ir k jis manyje pamat tokio?

Ieina

FAUSTAS
vienas

Kilnioji dvasia, tu davei, davei man visk, Ko a praiau. Tu i ties ne veltui Akis ak pasirodei i liepsnos. Tu atskleidei gamtos diding gro Ir suteikei man gali juo grtis. Ne vien kaip sveias ja diaugiuosi abejingas Tu leidai man jos gelmes pavelgti Nelyg ird artimiausio draugo. Tu man gyv btybi vairov Parodydama, mokai mano brolius Painti vjuj, vandeny, brzgynuos giri. O kai audra mike brakdama suia Ir imtamets puys virsdamos kit akas Ir ilakius kamienus traikydamos lauo, Ir dusls pokteljimai kalvom nugriaudi, Tu paslepi mane saugioj oloj ir leidi Pavelgti man savo vid ir ivysti Stebukl paslapting gelm. Man prie akis ikyla tyras mnuo, Ir jo velnioj viesoj iplaukia Pirmykts praeities btybi mklos, Sutramdanios mini aistring tkm.

O! Kaip tada jauiu, kad tobulybs Nelemta man pasiekt. Suteikdamas malon, Kuri padaro dievus mus panaius, Tu mums sykiu ir palydov skyrei, ccx

Kurio negalim isilenkti - menk ir nieking, Kuris mus emina prie mus paius, Niekais paversdamas mums tavo duot turt. Jisai iebia mumyse laukin aistr Paskui kiekvien groio apraik vaikytis. Taip ir blakais tarp geismo siekti malonumo Ir malonumo vis i naujo tenkint geism.

[eina

Mefistofelis

MEFISTOFELIS
Tik pairk, kaip atsiskyrlis vienuolis Vienatvj mgaujasi po egle lapia! Padykinti kartais galima prapuolus, Bet kiek gali trnyt vienam kampe?

FAUSTAS
Galtum susirast kokios veiklos, Uuot mane sekiojs vis laik.

MEFISTOFELIS
A tik juokauju, nr ko rietis nuolatos, Nepyk, jei vl kakuo tau netaikau. Netekus tokio atiauraus atagareivos Nebt, po teisybei, ko gailtis: Tai to jam reikia, tai jau kito taikos, Tai dar kako pareikalauti teikias Pats velnias nebeino, kur jam dtis.

ccxi

FAUSTAS
Teisingai supratai. A nemanau, Kad privalau u kyrum tau dkoti.

MEFISTOFELIS
O ems varganas snau! K be mans nuveikt tavo protas? Jau kuris laikas, regis, neslegia liga, sivaizdavim ir tariamybi kliedesys? Ir ar ne mano pastang dka Tave dar supa itas ems gaudesys? Ko ia prie urvo tarp lait uolt sitaisei ir tnai kaip pelda? Ko ia kaip rup tarp akmen trinies Ir drgnu kerpi oru maitinies? Nesugalvoji, kaip geriau praleisti laik! Sunku igairint kabineto tvaik.

FAUSTAS
Jeigu inotum, koki jg svaigi itie atoks ukampiai man teikia, Jei bent nujaust galtum, tai turtum Bt imteriop velniu, kad nepavydtum.

MEFISTOFELIS
Tiesiog antgamtika palaima! Nakties rasoj po kalnus laipiot, Apglbus ems ir padangi pievas, sivaizduoti, kad esi veik Dievas,
CCXII

Besigrs ei dien darbais, Ir t darb groybj isiskleist, Visai umirus, kad esi tik ems vaikas, Kol pagaliau, dar svaigdamas dausom, Krenti su savo nuojautom visom -

niekinama mina

Geriau net nesakysiu, kur tai baigias.

FAUSTAS
Bjaurybe, tfu!

MEFISTOFELIS
inau, kad nesmagu, Tai js teis mandagiai sakyti tfu". Labiausiai drovi aus eidia Tai, ko drovioji siela geidia. Kiek nori apsimetink ir veidmainiauk, Dl to a nesijaudinu per daug; Vis tiek ateina laikas liautis; Neverta taip nusivaryti, Kad atsibustum vien ryt Siaubo ir nirio pagautas. Taiau gana! Mieloji tavo Greta Neranda vietos, jai troku ir neramu, Vien tavimi simyljus kliedi, Ir jei dar kuo gyva - tai laukimu. Tu kaip upoknis tirpstant sniegui
CCXIII

Nesuvaldei geism sraujos, Dabar aistra tavy atlgo, Taiau uliejo ird jos. Uuot tnojs girioj susigs Ir palaimingai slps savo kail, Turtum lkt pas naivij draugu Ir jai atlyginti u akl meil. Tu pabandyk sivaizduot, kaip ji prie lango Skaiiuoja debesis, praplaukianius pro al, Kurie taip pat ltai kaip laikas slenka, Ir diennakt ramybs rast negali, Tik tyliai dsauja: Jei biau a pauktel!" Tai lidi, tai nuvinta palidjus, Tai vl, isiraudojus iki soties, Nurimus bando sau nusiypsoti, Ir vislaik simyljus.

FAUSTAS
v v

altys! altys!

MEFISTOFELIS
sau

Ukibo! Tuoj paskaitys!

FAUSTAS
Nutilk, prakeiktas! Dink man i aki! Ir kad daugiau n odio apie j! Ar nematai, kad man ir taip sunku, Todl neadink pamiimo manyje!

ccxiv

MEFISTOFELIS
O jai atrodo, kad pabgai, mets visk, Ir taip galvodama ji veik neklysta.

FAUSTAS
Kur a bebiau, a su ja tebnu, Ir kiek betoliau, ji tiktai artja. A jos pavydiu netgi Kristaus knui, Kur jos lpos velniai palytja.

MEFISTOFELIS
O taip! Net a suvirpu prisimins Anuodu elniu, besigananiu roynuos.

FAUSTAS
Dink, svadautojau!

MEFISTOFELIS
Man tavo pyktis juok Tesukelia: mergait ir berniuk Sutvrs Dievas visko pats pamok Ir net sukurti slygas netruko. Gana blakytis! Laikas eiti, juk mielosios kamarait, O ne prat skubi.

FAUSTAS
Ak, nepajgsiu taip apsvaigti jos glby, Taip usimirti prie velnios krtins, ccxv

Kad nebejausiau, koks jos laukia prakeikimas. Kas a? Klajnas be nam, gyva grsm, Kuri tik nerim ir kani sja, Krioklys, kuris k tik nugriebti spja, uol blokia ir nusviedia pragarmn. O ia mergait - patikli, bejg Maoj trobelj laituose kaln, Pilna naivi ketinim velni, Kurie jos ma pasaull teaprpia. O a, matai, turiu iskleist savas galias, Ir nr tos galios, kuri prakeiksm nutildys! A privalau ijudinti uolas, Paverst jas ipuliais, sumalt smiltis! Bet to dar maa - jos ramyb ir taika Privalo virsti pragaro auka! Nebegaliu ilgiau bijodamas kankintis! Kam lemta bti, tevyksta kuo greiiau! Geidiu j kuo tviriau apsikabinti Ir atsidurt su ja bedugnje paioj.

MEFISTOFELIS
O kad jau usidegs, kad usiplieks! Keliauk, kvaily, ir j paguosk! Kada galvel nesumoja ieities, Visur vaidenas siaubas pabaigos. Be ryto nra ko skms tiktis, Nors pats atrodai neblogai velni prids. Niekas labiau neeidia mano skonio, Kaip velnias, apniktas nerytingumo ir dvejoni.

MARGARITOS KAMBARLIS

MARGARITA
viena prie ratelio

Vien nerimas juodas, Slogus kaip naktis, Ir niekur paguodos Nemato irdis.

Be jo mano sielai Tamsu kaip kapuos, Ir viskas nemiela, Ir nieks nepaguos.

Dvejons krtinj Sukyla giliai, Ir rodos, kad skyla irdis ipuliais.

Vien nerimas juodas, Slogus kaip naktis, Ir niekur paguodos Nemato irdis.

Prie lango per dien Vis laukiu brangaus, O gatvj jo vieno Ijus valgaus.

ccxvm

Ilgiuosi jo ingsni, Jo stoto kilnaus, Jo verianio vilgsnio Ir ypsnio velnaus. Kaip glausiausi godiai Prie mielo deln, Apsvaigus nuo odi, Kart buini!

Vien nerimas juodas, Slogus kaip naktis, Ir niekur paguodos Nemato irdis.

Kaip verias krtin glb brangaus! Geidiu apkabinus J velniai priglaust, Buiuoti ir diaugtis, Kiek trokta irdis, Nors prakeiksmas laukt Ir laukt mirtis!

MARTOS

SODAS

Margarita.

austas

MARGARITA
Pasiadk man, Heinrichai.

FAUSTAS
A paadu bet k tau.

MARGARITA
Neidrstu paklausti, k tau Dievas reikia. Esi tu geras ir velnus kaip reta, Bet tavo santykiai su juo tikrai neaiks.

FAUSTAS
Nurimk, mieloji, patikki mano odiais, U tuos, kur myliu, net gyvyb atiduoiau Ir stoiau u jausmus ir u banyi draugo!

MARGARITA
Bet to per maa, reikia ir tikt!

FAUSTAS
Nejaugi?

MARGARITA
Ak, jei bent kart btum nuolankesnis man tu! Nejau tu negerbi net ir veniausi sakrament?

CCXXII

FAUSTAS
A juos gerbiu.

MARGARITA
Bet abejingai jais bodies. Tu nelankai mii, seniai buvai ipainties. Ar Diev tu tiki?

FAUSTAS
O kas galt atsakyti mogui, Kad Diev tiki? Paklausk kiekvieno kunigo ar teologo, Ir dano jo atsakymas ne syk Atrodys lyg patyios.

MARGARITA
Tai, vadinas, ne?

FAUSTAS
velni btybe, iklausyk mane! Kas gali j protu patirt, Kad drst tvirtint: A tikiu!" Kieno esyb I puikybs Itarti drs: A netikiu j". Ar jis, tvrjas, Pagrindas bties, Nesutveria ir nepagrindia
CCXXIII

Mans, tavs, savs paties? Ar skliautai dangiki negaubia ms? Argi ne em jauiame po koj? Argi vir ms draugikai nespindi vaigdyn amina viesa? Argi ne tau a akis velgiu, Ir visa persmelkia Jausmus ir prot, Ir visa, ko akivaizdiai nematom, Pajuntam gldint paslapty visatos? Imok didyb jos irdim priimti, Patirk bties pilnatv sieloj, Ir tai tada galsi pavadinti Kaip nori - meile, laime ar Dievu! A nerandu tam vardo, a jauiu. O odis - tiktai kevalas mini, Jis tarsi kylantys nuo ems dmai, Aptemdantys padangs mlynum.

MARGARITA
Tai skamba ir prasmingai, ir graiai; Ir ms kunigas pasako panaiai, Tik odiais gal iek tiek kitais.

FAUSTAS
Bet argi gali odiai k pakeist? Vienodais patyrimais gyvos irdys, Jausmai tie patys - odiai gali skirtis, Kodl gi man nepasakyt savaip?

ccxxiv

MARGARITA
Tavs paklausius - gal ir taip, Bet neapleidia abejons, Ar tu tikrai esi krikionis.

FAUSTAS
Vaikuti!

MARGARITA
Man sakyti nesmagu, Bet nepasitikiu a tuo draugu.

FAUSTAS
Kodl?

MARGARITA
Nesuprantu, kas sieja jus? Visa irdim jauiu, koks jis bjaurus; Man dar gyvenime neteko susitikti mogaus, kuris taip imt nepatikti, Net nemaniau, kad taip i viso bna.

FAUSTAS
Mayle, jis ne toks baisus siaubnas.

MARGARITA
Vos j pamaius, daros neramu. Nors iaip a nesialinu moni, Bet lygiai, kaip diaugiuos tave ivydus, ccxxv

Taip lygiai nutirpstu, kai ponas itas eina; jis kaip maras man baisus. Duok Dieve, jeigu syk tu teisus!

FAUSTAS
Kiekvienas turi savo proi ir yd.

MARGARITA
Geriau j mano akys nematyt! Vos tik jisai eina pro duris, Su tokia panieka isyk apsidairys, Toks vis laik pasipts lieka, Tarsi visus laikyt mus per niek; Jam tarsi urayta ant kaktos, Kad jis nra myljs niekados. Man taip jauku, kai prie tavs glaudiuos, Tada tokia laisva jauiuos, Bet jis eina - ir sustingsta mintys.

FAUSTAS
Ak, argi verta nuojaut baugintis!

MARGARITA
Man jis lyktus; kai i kakoki paali Ilinds mus uklumpa tyliai, Kartais net dingteli, kad a tavs nemyliu; A jo akivaizdoj net melstis negaliu; Tiesiog negera darosi irdy. Nejaugi nieko panaaus tu nejunti?

ccxxvi

FAUSTAS
Tai reikt gimtu prieikumu laikyt.

MARGARITA
Bet man jau laikas.

FAUSTAS
O nejaugi niekados Ramiai tau prie krtins nepriglusiu, irdies irdim ir sielos siela nepajusiu?

MARGARITA
Ak, jei viena miegoiau a namuos, Mielai palikiau praviras duris, Taiau greta - mamyts kambarys, Ir jeigu ji utikt nakt mus, Jinai mane isyk umut vietoj!

FAUSTAS
Tau, angele, neturi tai rpti! S tai buteliukas! Tiktai tris laus Jai vakare su arbata sugirdyk, Ir ji pernakt miegos ir nepabus.

MARGARITA
A tavo praymams nemoku atsispirti. Tikiuos, kad ia nra joki pavoj?

CCXXVII

FAUSTAS
Argi a silyiau nuodus, brangioji?

MARGARITA
Geriausias mano, kai tave matau, Net neinau, k padaryt sutikiau tau. Jau itiek daug tau paaukojau a, Kad nebeliko k daugiau aukot bema.

Ieina

[eina

Mefistofelis

MEFISTOFELIS
Tai k, avel dingo?

FAUSTAS
Vl klauseis?

MEFISTOFELIS
Nra ko skstis, ausys dar neblogos. Atrodo, daktaras vl katekizmo moks? Na k gi, pairsim, kas ieis. Suprantama, mergaitms menkas juokas: Svarbu inot, ar dievobaimingas jaunikis, Nes tik i tokio paklusnumo tikis.

CCXXVIII

FAUSTAS
Argi tau, igama, suprasti, Kad ta btyb, sklidina itikimybs, Pilna tikjimo ir nuoirdios vilties, veniausi kani pasirengus ksti Ir begaline savo meile tikis Igelbt mylim nuo praties.

MEFISTOFELIS
Jos pamoka tikrai buvo auni! Vaikinas duodasi vediojamas u nosies.

FAUSTAS
Nutilk, liepsnos ir mlo miiny!

MEFISTOFELIS
O tai fizionomikoje jos nesuvediosi. Nesmoningai suvok, kas a, Ir prisikapst iki toki subtilybi, Kad, atpainus mano genij, bema Suprato, jog po kauke velnias slypi. Vadinas, inakt?

FAUSTAS
Tu ia niekuo dtas! Nyk!

MEFISTOFELIS
Turiu ir a kuo pasidiaugti, nesakyk!

PRIE

ULINIO

Gretchen

ir Lizchen

su soiais

LIZCHEN
Klausyk, apie Barbel jau girdjai?

GRETCHEN
Kad a retai kur bnu monse.

LIZCHEN
Sibil sak, ji pati praniuktinjo: Prisiaid gal gale, tikra tiesa! O tiek puikybs!

GRETCHEN
Kas jai?

LIZCHEN
Kvaia tu! Nuo iol ji sdasi prie stalo jau u du!

GRETCHEN
Ak!

LIZCHEN
Taip jai ir reik! Dabar visi jau ino, O kiek ji kabinjos prie vaikino! Visokie pasivaikiojimai paupiais, O jau kai okius abu nueis! Visur jinai pirma, k sau manai,
CCXXXII

Visur tiktai patetai ir vynai; Grauol nematyta atsirado! Paskui visai savigarb prarado, Nebesigdijo net dovanas priimti. Visur su tuo plevsa rimti drimti, O tai dabar kukuok, netekus ado!

GRETCHEN
Vargel!

LIZCHEN
Tau dar gaila jos! Mes vakarais tupdavom namuos, Mamyi susodintos prie ratelio, O ji tuo tarpu parke ant suolelio Ar kokioje tarpuvartj gdioj Myiavosi ir laisi su juo. Tiek ptsi, dabar teks plaukus rautis Kai reiks vieai banyioj atgailauti!

GRETCHEN
Jisai turt vest Barbor.

LIZCHEN
Ar jis kvailys? Toks mielas pairti Dar turi kvapo ir toliau nuskrieti. Dievaiin kur jisai.

CCXXXIII

GRETCHEN
Taip nieks nedaro.

LIZCHEN
O jei ir susigaut, kas ia gero? Bernai vainik nuo galvos - viens du! O mes ties durimis pabertume iaud!

Nueina

GRETCHEN
eidama namo

Kaip man lig iol nestigdavo drsos Pikiausiais odiais koneveikt ir keikti, Net nesuvokiant nuodms visos, Kada suklysdavo kokia mergait? Kad tik juodiau, ir dar juodumo negana, Vl juodini vargel prie vis, Pati puikybs ir orumo sklidina; Dabar ir a prie nuodm esu! Bet - visa tai, kas itaip trauk mano siel, Kaip buvo gera, Viepatie! Kaip miela!

PRIE MIESTO SIENOS

Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas mrinje nioje, prieais j - vazels su glmis

GRETCHEN
pamerkia k tik nuskint gli vazel

O Sopulingoji! Tu gailestinguoju vilgsniu mano kani nutildyk!

Tau teko patirti Vienatinio mirt, Kani kalavijai tau pervr ird!

Ir Tvas veniausias Auktybj aukiausioj Maldavimus Tavo igirdo.

Kas jauia, Kaip skaudiai Man maudia krtinj? Padk man iksti, Tu moki suprasti T skausm irdies begalin.

Rstaujantys mons, Jie gaili malons Ir svetimo skausmo negirdi. Viena usiskliautus

ccxxxvi

I sielvarto raudu, Ir trupina sielvartas ird.

Kai skyniau i ryto Tau iedus gli, Man aaros krito vazonlius.

Padangj nuvitus Saulel pro lang Mane kambary Nemiegojusi randa.

Igelbk mane nuo mirties ir nuo gdos! O Sopulingoji, Tu gailestingoji, Viena tegali man padti!

NAKTIS

Gatv prie Margaritos namus

VALENTINAS
Kareivis, Gretchen brolis

O taip juk neseniai, irk, rs Igerti vyno su draugais grisi, Ir tuoj kiekvienas puola lovinti mieliausios Kampuos netyla pagyros ir liaupss, Palydimos skambjimo stikl, O a tiktai klausausi taukal, Patogiai sitaiss vienas tnau, stal ididiai remiuos alknm, Suku tarp pirt kratelius barzdos Ir, nepaleisdamas taurs i rankos, Sakau: Kiekvienas pagal skon renkas! Bet ar yra kita ituos kratuos, Kuri, jei ne prilygt mano Gretai, Tai bent i tolo sesut pant?" Lyg bt kas pakeits vyrus irk, isyk nuiva stalas, Visi nutyla liaupsin ir gyr; K ia pridursi - kas teisyb, tai ne melas. O kas dabar? Kiekvienas kva Bet koki bjaurast veid ria; Nors sienom lipk ir plaukus raukis, Tokios avios dienos sulauks. Lyg skolininkas koks inykt skubi, Nuo kiekvienos uuominos drebi,

CCXL

Ir negali nei atsikirst, nei kur pasisti Juk nemeluoja, ties sako, suskiai.

O tiedu kas? Ar tik ne jos drauguiai Palangm trypinja susig? Tuoj pamatys, kad dar esu ir a. Gyvi jie savo kailio neine!

Faustas.

Mefistofelis

FAUSTAS
Pasiirk ten, zakristijoje, lange Negstanti liepsnel blausiai mirga Ir nuo kiekvieno gsio virpa, Kovodama su prietema baugia. Taip ir irdis pilna tamsos gdios.

MEFISTOFELIS
A kakodl visai kitaip jauiuos Kaip katinas pavasar, kuris Isyk ant stogo auna pro duris Ir negalvoja, kad pakenks jo padorumui Siek tiek klastos ir loko apsukrumo. ia pat puiki Valpurgijos naktis, Nedaug beliko laukti - jau poryt. A nekantrauju, bet ir tau patiks, Tenai yra k pasidairyt.

ccxn

FAUSTAS
Ar tik nebsi taip belaukdamas pamirs, Kad einam lobio, kur kalvelj vyti; Gal mums ivis neteks jo pamatyti?

MEFISTOFELIS
Jis jau beveik ikils paviri. Galsi, kai prieisim, pairti Skrynel kupina brangi monet.

FAUSTAS
Ar ten yra bent koks iedelis menkas, Jeigu brangiausia pasipuoti sumanys?

MEFISTOFELIS
Tikiuosi, tavo mylim patenkins Pai tikriausi perl vrinys?

FAUSTAS
Tada gerai - gana nemalonu Ateiti sveius be dovan.

MEFISTOFELIS
Visai be reikalo! Kodl turt slgti, Jei kartais veltui k gali pasiekti? Na o dabar, vaigdelm vieiant, Tegu edevro mano pasiklauso. Dainel bus pati dorovingiausia, Kad dar labiau grauol apaviau.
CCXLII

Dainuoja, pritardamas sau gitara

K ia veiki, Katryt puiki, Ko duris tamsoj velgi Ir mylimo dairaisi? Jis sileis Ir nepaleis, odeliais ukalbs meiliais, Ir jau ne ta pareisi. Isiders Ko panors Ir palinks labos nakties, Ir ilyds vargel! Nors jis puikus Ir mielas bus, Bet jo odeliams nepaklusk, Kol neturi iedelio.

VALENTINAS
pasirodydamas i tamsos

K tu bandai sugundyt, elemente? iurkiagaudys prakeiktas, jis dar drsta! Velniop vis pirmiausia instrument! Vis antriausia lygiai taip ir gitarist!

MEFISTOFELIS
Gitarai baigta, gabalais sudau.
CCXLIII

VALENTINAS
Nekas daugiau beliks ir i pakaui!

MEFISTOFELIS
Faustui

Na, daktare, nenusileiskim! atak! Laikykits mans ir stokit min. Itraukit i makt grauol pag! Ir pulkite! O a atmuiu.

VALENTINAS
Tai ir atmuk!

MEFISTOFELIS
Kodl gi ne, vaikine?

VALENTINAS
O it?

MEFISTOFELIS
Praom!

VALENTINAS
Jis kaip velnias apsigyn! O varge! Man rank kliuvo smgis.

MEFISTOFELIS
Faustui

Durk jam!
CCXLIV

VALENTINAS
krenta

O Dieve!

MEFISTOFELIS
tai ir baigtas kriukis! Dabar inykime i ia, kol ne vlu, Kol gatvj nesigirdi riksmo klyksmo. A su policija susitvarkyt galiu, Bet po teismus tsytis nepatiks man.

MARTA
pro lang

ionai! ionai!

GRETCHEN
pro lang

Pavieskit, mons!

MARTA
Ten muasi ir pjaunas, paskubkit!

MINIA
irkite, ana tenai lavonas!

MARTA
ibgdama

Laikykit mogudius, kol nepabgo!

CCXLV

GRETCHEN
prieidama

Kas jis?

I MINIOS
Tai tavo motinos snus.

GRETCHEN
O Visagali! Pagailk! Igelbk mus!

VALENTINAS
A mirtu! Dar akimirka kita, Ir nebeliks ioj emj Valentino. Ko liumbiat, bobos, susibrukusios greta, Bent iklausykit odio paskutinio.

Visi apstoja j ratu

Ak, Gretchen! Sueidei giliai, Tokioj jaunystj taip kvailai Kreivais keliais pasukus. Dabar kalbu tau atvirai: Panorai bt keke - gerai, Kodl gi nepadkus!

MARGARITA
O broli! Dieve! Neudyk!

CCXLVI

VALENTINAS
Nekaiiok Dievo vardo tik! To, kas vyko, nepakeisime, deja, O kas dar bus - vyks ateityje. Slapsteis su v i e n u i pradi, Bet greit bus ir kit svei, Netruksi tuzino sukviesti, Jau lauks u vart pus miesto. Juk nuodm, vos emj pasirodius, Netrunka paslapia pasauly skleistis, Ji dangstosi nakties juodiausiom skraistm, Idant nuslpt savo veido bruous. Taip, jau tada reikt j nudti! Taiau ji auga ir niekingai klesti, Ir nors netampa anaiptol graesn, Jau ir dienos viesos nebesigdi. Ir kuo lyktesn daros jos dvasia, Tuo liau ji rodos monse.

A jau matau - netruks ateiti Tas laikas, kai tave kaip mait, Tarsi raupsuotosios lavon Baimingai lenks padors mons; Nedrsi jiems pavelgti akis, Virs pelenu ir lkesiai, ir norai T aukso grandinli nebeliks, Banyioje nestosi prie altori, Net okiuos prie tavs nieks neprieis, Nors ir isidabinsi nriniais.
CCXLVII

Su valkatom pakampm, su luoiais Tampysiesi, iekodama kerts. Gal Dievas kada nors atleis, Bet monse tik prakeiksmas lyds.

MARTA
Veriau atliktumte atgail prie Diev, Nei prakeiksmais dar sunkintumt siel.

VALENTINAS
Jeigu pavykt bent trumpam jgas atgauti, Tau nebekilt noras svadauti! U lykt tavo kail ivanot Nemaa nuodmi man bt dovanota.

MARGARITA
Ak, broli, pagailk! A taip keniu!

VALENTINAS
Gana, nebepradkim i pradi. Tos nuodmingos raudos mano irdiai Skaudesns negu kardo kiriai. Garbingai kaip kareivis ieinu Ir savo siel Dievui grinu.

Mirta

KATEDRA

Miios, skamba vargonai ir giedojimas. Gretchen moni minioje, ujos-P iktoji dvasia

PIKTOJI DVASIA
Ar taip tu jausdavaisi, Gretchen, Kai nekalta Galdavai stovti prie altori Ir i nuiurusios maldaknygs Maldas nabdti, Kai tau galvelj vaikiki aidimai Su meile Dievui pynsi perpus! O Gretchen! K tu sau galvoji? Kokia kania tau ird slegia? Meldi pas Diev aminos ramybs Motus sielai, dl tavos kalts Per amius pasmerktai kentti? Kieno krauju Tavasis slenkstis aptakytas? Ir argi niekas tau po irdimi Dar nesuvirpa baugiai, Ar niekas, pilnas nuojaut, nekrpioja tavy?

GRETCHEN
O varge! Varge! Vis tos paios mintys, Kuri atsikratyti negali, Be paliovos tos paios!

CCL

CHORAS
Dies irae, dies illa Solvet saeclum in favilla.*

Vargon garsai

PIKTOJI DVASIA
Dievo rstyb ateina! Gaudia trimitai! Verias kapai! Ir tavo siela I pelen Aminai kaniai \ vir Pakyla!

GRETCHEN
Ak, kur man dtis? Rodos, vargonai Um kvap, Rodosi, giesms emn gramzdina!

*Rsi dien amiai lemia, pelenai palaidos em. (Lot., vert. tekstas i Romos katalik Apeigyno 11) CCLI

CHORAS
Judex ergo cum sedebit, Quidquid latet adparebit, Nil inhultum remanebit.*

GRETCHEN
Kaip ia troku! Tie piliastrai Ir skliautai Taip slegia! Leiskit! Oro!

PIKTOJI DVASIA
Neitrksi! Nuodm ir gda I paskos lyds. viesos tau? Oro? Niekas nepads!

CHORAS
Quid se miser tunc dicturus? Quem patronum rogaturus? Cum vix Justus sit securus.**

*Soste sdintis teisjas, Nedorybms paaikjus, Baus, atrads nusidjus. (Lot., vert. tekstas i Romos katalik Apeigyno II.) **K a, vargas, jam sakysiu? Utarimo k praysiu, Kai save kaltu ivysiu? (Lot., vert. tekstas i Romos katalik Apeigyno II.) CCLII

PIKTOJI DVASIA
Palaimintieji savo veidus Nuo tavs nugria, Ir rankos tau itiest Nedrsta teiss. Vargas tau!

CHORAS
Quid sum miser tune dic turus?

GRETCHEN
Kaimyne! Savo flakonl! -

Krenta be smons

VALPURGIJOS NAKTIS

Harco kalnai. irks ir Elendo apylinks. Faustas. Mefistofelis

MEFISTOFELIS
Ar nevertt tau pasiiekoti luotos? O drto oio neatsisakyiau ir a pats, Nes kelias laukia ilgas ir vingiuotas.

FAUSTAS
Kol laiko kojos, ir itos gumbuotos Lazdos tokiam kaip a, manau, uteks. Jei jau isiruome - reikia pasidiaugt! Paklaidiosim po slni labirint, Pavelgsim, kaip altiniai purslais krinta, Uol virnmis pasigrsim i ariau; Seniai ituos jausmus patirt geidiau!
v

irk, kaip auja pavasaris beruos, valiau atrodo net apsnds knis; Kai tokia nuotaika, ir a kitaip jauiuos.

MEFISTOFELIS
Mane kitokia nuotaika apmus. Ne, mano sieloje iemos speigai; Nors man patikt upustytas kelias. Mnulio rausvas dylantis diskelis Vos blykioja, ruodamas menkai; N velnio nesimato - engsi ingsn Uolos uklisi ar akos usikabinsi! Tuoj ktelsiu i tamsos altvyksl,
CCLVI

Antai, viena smagiai jau blyksi. Ehei! Draugue! Gal gali mums pasirodyt? Kuriem galam tau be naudos ruoti? Gal malontum mums nuviesti tak?

ALTVYKSL
I pagarbos jums padarysiu, k galsiu, Nors a i prigimties nevaiktau tiesiai, Esu pratus klaidioti zigzagais.

MEFISTOFELIS
Na, na! Bandai pasukt mogaus keliais? Vardan tono - nesimtyk paaliais, Nes tuoj upsiu tavo liepsn menk!

ALTVYKSL
Valdovui visada paklusti tenka, Neatsilikite ir eikit, kur vduos. Bet atsiminkit! iandien kalnas ukertas, Ir kartais net altvyksls niekuo dtos, Jei kelias pasirodyt klaidus.

FAUSTAS, MEFISTOFELIS, ALTVYKSL


dainuodami pakaitomis

Mes, atrodo, jau patekom sapn uburt erdv. Vesk mus, rodydama tak, Kad netrukus atsivert Auktum bevaiss plyns.
CCLVII

Viens per kit susipyn Skrieja uolai ir uosiai, Nyksta u miglot skardi; Kyanios uolyn nosys Sapnuose nugrimzd narpia.

Upeliukai ir upokniai Grauia akmenis ir niokia. K jie primena mums, spariai Krisdami emyn? Gal meil Ms prarast apgaili? Gal ten kuda ms viltys, Kurios nebeisipildys? Praeities balsai bevardiai Aido atbalsiuose girdis.

Gdiai kteli pelda, Rkia kktas, strazdas gieda; Negi niekas dar nemiega? Drieas olje prabga, Lyg gyvats aknys rangos, Tarp uol ir smili vilga Ir nutvert, suiupti rengias, Regzdamos klastingas kilpas; Sakos, nuogos ir gumbuotos, Ragan suveltas luotas Keldamos, praeiviams graso, O po vsi piev ras imtaspalvs pels naro.
CCLVIII

Nardo jonvabali spieiai, Sukas, blykioja ir vieia Vir dmuoj ani papari.

Gal tai mainosi tikrov, O mes patys vietoj stovim? Regis, viskas, viskas pinas, Sakos draikos ir kabinas, Sukas uolos, ir altvyksls Vis rykiau prie veidus blyksi.

MEFISTOFELIS
Stverk greiiau man u alkns! Ar matai, kaip prie virns ri juodo kalno onuos Auksas spindinios Mamonos?

FAUSTAS
Kaip neregtai smelkias i gelms Lyg rytmeio ara blausi viesa! Atrodo, bedugn nualms, Bet vl inyra, virpanti visa, Tai kanoj lyg propera pradryksta, Tai prasiskverbia spindesiu velniu, Vienur lengva gija nutsta, Kitur itrykta altiniu. Tai nusidrieks plaiai, lyg ups, It gyslom sln ivagos, Tai, netiktai pasisukus,
CCLIX

Staiga nutrks be pabaigos. Lyg paarstytos aukso smiltys Sublyksi ieirbos alia. O ten! Visu laitu suspindus Liepsnoja lig viraus uola.

MEFISTOFELIS
Iliuminacij iai ventei Mamona sureng neprast! Smagu tave matyti iandien; Antai, sveiai nekantriai brazda.

FAUSTAS
Tarytum vtros uorai skrenda! Bijau, kad tuoj nuliu sprand!

MEFISTOFELIS
Tviriau kabinkis laito atbrail, Antraip bedugnn nugarmsi po gal. Tirtja rkas ore. Naktis liauia tamsia giria! Peldos igsdintos kyla. Trupdamos aii ir skyla aliuojanio rmo kolonos. Sak trakesys ir dejons! Galingi kamienai vaitoja akn raizgalynes praioj! Chaotikai blakos parkrit Ir ropiasi vienas per kit,
CCLX

O kerpl juod kiaurym Perkoia vjo kaukimas. Girdi balsus tenai, laite? Tolumoje? Visai greta? Net virpa kalnas lig viraus Nuo siausmo ragan araus.

RAGANOS CHORU
Broken raganos traukia draugj, Gelsta raienos, aliuoja rugiai. Pats Orianas laukia orus Ir surikiuoja ms brius. Lai sau brzgynai aiys, raiys Ragana dvokia, smirdi oys.

BALSAS
O sen Baub nieko neboja; Apergus kiaul raita atjoja.

CHORAS
Tebus pagerbta verta pagarbos! Keli motuei! Mes i paskos! Baub ant kiauls yg prads, Govda ragan j palyds!

BALSAS
O tu i kur?

CCLXI

BALSAS
Nuo Ilzenteino leidaus! Peldos uoksan kyteljau veid. Tai ji kad dbtels!

BALSAS
Velniai tave tvr! Kur dyi taip spriai?

BALSAS
Galtum praleisti, Ir taip vienos aizdos!

RAGANOS. CHORAS
Ar jau kely per maa vietos? Spsty nebeinai kur dtis! Tai akm smeigs, tai luota smogs Snus utrok, o moia sprogs.

RAGANIAI. PUS CHORO


Kaip sraigs liauiam, tempianios namus, Jau moteriks kur paliko mus! Vos tik pakvips nelabojo namais, Tai jos per varst pirmos pasileis.

CCLXII

ANTRA PUS
Gal ir tiesa, bet niekad nepamirki, K reikia itas varstas moterikei: Ji po ingsnel nutipena varst uoliai, O vyrui tam pakanka v i e n o uolio.

BALSAS
viruj

Js ten, paeerj, ionai!

BALSAI
i apaios

Ir mes tuojau ukopsim btinai. Tik isimaudyti prie tai pritinka, Kad padarytum kn nevaising.

ABU CHORAI
Nurimo vjas, vaigds sklaidos, Pasislp blausus mnulio veidas, Tik ieirb ugniniais spieiais Pals ms siausmas vieia.

BALSAS
is apaios

Stokite! Palaukit!

CCLXIII

BALSAS
viruje

Kas dar ten i tarpeklio aukia?

BALSAS
apaioje

Palaukite! Ir vl mane pamirot! Jau treias imtmetis kopiu vir, Taiau virns niekad nemaiau. Taip norisi pavelgti i ariau.

ABU CHORAI
Kas ger lazd pasiruoia, Kas apsiergia luot, o Bet jei iandien nepapuolei, Laikyk, kad aminai prapuolei.

PUSRAGAN
apaioj

Trepsiu tiek laiko i paskos, Jau kitos spjo kur nuskuost! Namuos palikus nesmagu, O usiropti - nr jg.

RAGAN CHORAS
Suteikia ryto tepalai, Bures atstoja skarmalai, Taisyk bet kokiai geldai stieb! Jei ne dabar, tai reikia niekad.
CCLXIV

ABU CHORAI
Aplink virn sklsdami Mes puolam strimgalviais emyn, Kol j skersai ir iilgai Nukloja ragan pulkai.

Sutupia ant ems

MEFISTOFELIS
nyptimas, rietenos, grumtyns, Riksmai, klyksmai, kone kautyns, Siera, derva, liepsna ir dvokas Tikrai ermyderis neblogas. Laikykis prie mans! Cia menkas juokas! Kur tu?

FAUSTAS
tolumoje

A ia.

MEFISTOFELIS
Ana kur atsidrs! Teks imtis eimininko diktatros. Salin! I kelio Volandui! Ko trypiat! Na, daktare, laikykis! - v i e n u ypu Pabandome itrkt i ia laukan; Toks pragaras nemielas netgi man. Ten netolies kain kas vyti jaukiai,

CCLXV

Viliodamas brzgynan atokian. Eik en! sitaisysim dviese saugiai.

FAUSTAS
Ne, tu i tikro gyvas paradoksas! Sunku sugaudyt, k turi minty: Itrkom siaust Valpurgijos nakty, O nuoalj palik dviese suoksim.

MEFISTOFELIS
Tik pairk, kaip lauo ugnys sukas! Tuojau ia susirinks neprastas klubas. Ne vienas iekau intymaus kampuio.

FAUSTAS
Bet a mieliau viruj pabiau! Jau liepsnos virsta dm kamuoliais, Pagarbinti tono traukia minios; Ten paslapi daugyb atsiskleis.

MEFISTOFELIS
Taiau ikils nauj, senas minus. Palikime ramybj gerbiamuosius, Geriau mes tyliai sau pavakarosim. Bk subtiliom detalm pastabesnis Ir greit suvoksi principus bei esm. Stai jaunos raganos jau spjo isirengti, O sens vaikto susisup rbus. Bent dl mans bk paslaugus ir mandagus;
CCLXVI

Dl malonumo verta pasistengti. O instrumentai! Na ir dergia klaikiai! Prie tokios muzikos priprasti reikia. Eime tolyn! Jei jau pradjom - tskim, Sek i paskos, irk, nepasimeskim, Tuojau umegsim paini grai. K pasakysi! Erdvs toliai plyti, Nei galo anei krato nematyti! Eilm liepsnoja tkstaniai lau; Visi tik ryja, geria, mylis, oka Kur dar esi regjs k nors tokio?

FAUSTAS
O kaip prisistatyt ia ada ponas? Kaip koks raganius ar kaip pats tonas?

MEFISTOFELIS
iaip links bt inkognito, bet, rodos, syk neisiversim be munduro. Tiesa, Keliaraiiu nesu apdovanotas, Bet kanop pagarbiai ia iri. Matai t sraig? Padaras maytis, Ir tas apuostinjo mus gerai; Cia nr prasms meluoti ir slapstytis, Visi visus ia permato kiaurai. Eime, jauniki, bsiu tau pirlys, Manau, pavyks kai k graaus ivyst.

CCLXVII

Kreipiasi brel senuk, sdini prie blstani arij

Ko garbs ponai gias pakraty? Jums ir centre pasipuikuot nebt gda, Jauniems praverst js ikalba maikti. Gana namuos vienatvj prisisdit.

GENEROLAS
Tauta neverta niekad pasikliauti! Kiek benuveiktum vardan tos tautos, Ji lengvabdika kaip moteris, ta liaudis Tiktai jaunimui pirmenyb nuolatos.

MINISTRAS
ioj sumaity tik kalbos sklandios; Mes bent irjome tvarkos kadaise. K ir nekt - kol ms valios pais, Tol i tikrj buvo aukso amius.

PRALOBLIS
Ir mes, kaip ten bebt, neiopsojom, Mokjom grietinl nugraibyt; Bet iandien viskas virsta auktyn kojom, Ir veltui k mgintum sulaikyt.

CCLXVIII

RAYTOJAS
Ar apskritai k nors bedomina Pakankamai rimta knyga? O kai iriu mielj jaunuomen, J arogancija jau virtusi liga.

MEFISTOFELIS
akyse virts sukriousiu seniu

mogus pribrendo Teismui Paskutiniam. Jau kitmet nebeune mans kulnai; Vien drumzls sunkias i manos statins, Gal ir pasaulis jau pakrypo nuoulniai.

RAGANA SKUDURININKE
irkit, ponai, - ko tik neturiu! Vliau gailsits, praleid prog! Tiek nuostabiausi dalykli vairi; U toki kain sigyti apsimoka. Toki daikiuk paiekoti reikt, Kiekvienas vertas atskiros bylos: ia neatrasite n vieno daikto, Kuris nebt nepadars kam alos. Nerasit kardo, nepaenklinto krauju, I kiekvienos taurs igertas nuodas Sveikiausi kn pavert kraupiu Lavonu; lengvabds suviliotos Sitais iedais ir auskarais; o iuo peiliu Plikas smogdavo aukoms i pasal.

CCLXIX

MEFISTOFELIS
Kuri gal ia smy keli, Dulkto lamto sn susikrovus? Ko nors naujesnio isitraukti negali? Dabar visus tedomina naujovs!

FAUSTAS
Nuo tokio urmulio tiesiog kvaiti! Atrodo, dingsi mugs sumaity!

MEFISTOFELIS
Visi verpetu veriasi vir; Taip ir emyn gali nulkti usimirs.

FAUSTAS
O kas gi ten?

MEFISTOFELIS
Jau spjai pamatyt?

FAUSTAS
Kas ji?

MEFISTOFELIS
Adomo moteris pirma, Lilit. Pasidabinus tik puikiais savo plaukais, Bet jie ir ginklas jos pavojingiausias Jeigu jaunuol kok susigaus jais, Tai bk ramus, ilgai jo nepaleis.
CCLXX

FAUSTAS
Stai sdi dviese - sen ir pana, Atrodo, kad jau oki joms gana.

MEFISTOFELIS
Ilstis viet rado jos nekoki, Sakyiau, vl atjo metas okiui.

FAUSTAS
okdamas su Jaunikle

A andai gra sapn sapnavau: Lyg atsidrs prie obels buvau, Du obuoliai vilgjo viruje Taip gundaniai, ir a lipau j.

GRAUOL
Tie obuoliukai jus visus vilioja, Ko gero, dar prisiminimais apie roj. A irgi susijaudinu giliai Ir mano sod puoia obuoliai.

MEFISTOFELIS
okdamas su Sene

A tok bjaur sapn sapnavau: Tarsi prie medio perskelto buvau, Jame drev ioravo jaukiai, Ir - k ia slpt - mane ji trauk.

CCLXXI

SEN
Ak, riteri su arklika kanopa, Turiu a tau pasilym neblog: Jeigu esi paruos kait, Tai utaisyk j - nr ko gaiti.

PROKTOFANTASMISTAS (SUBINREGYS)
Bjaurybs! Kuo jie dedasi es? Juk jau rodyta be abejons: Neturi koj reali dvasia! Taiau jie oka, lygiai kaip ir mons!

GRAUOL
okdama

Kuo jam vis kliva ms balius?

FAUSTAS
okdamas

Jisai, kvailys, kitaip negali. Jam visk btina sukritikuot, O jei nesugeba suvokt kako, Tai to dalyko tarsi ir nebta; Labiausiai erzins, jei kas priek juda. Nebent tu nuolatos ratu sukies, Kaip jis senam malne prats, Tada gal net pritardamas paskatins, O ypa jeigu nuolankiai kreipies.

CCLXXII

PROKTOFANTASMISTAS
Js vis dar ia? Tai negirdta! Juk isiaikinom, kad js nebra! Ta velniava taisykli nesilaiko. Kiek bevaikai - lioja Tgely paklaik; Atrodo, jau iluoju chimeras O vis dar nevaru! Tai negirdta!

GRAUOL
Gal liaukits galiausiai kyrti!

PROKTOFANTASMISTAS
Jums, dvasios, pasakysiu drsiai: A dvasi despotizmo nepaksiu, Ir mano dvasiai nieks nedrs nurodinti.

okiai tsiasi toliau

Jauiu, kad iandien nieko nepasieksim, Bet, kur bebiau, nepamirkit niekados, Kad a tikiuos sulaukti valandos, Kai tie poetai ir velniai dar rks man.

MEFISTOFELIS
irk, tuoj susidrums klane vanduo Geriausias bdas atsipalaiduot. Prie upakalio prisisiurb dls Nuo dvasi dvasi ivaduoja palengvlei.

CCLXXIII

Faustui, kuris liovsi oks

Kodl paleidai dailij panel, Kuri beokdama taip meiliai suok?

FAUSTAS
inai, dar nesibaigus jos dainelei, Rausva pelyt i burnos ioko.

MEFISTOFELIS
Ar verta giot dl kiekvieno nieko? Gerai, kad ne pilka pel ibgo. Ko besimylint nenutinka, kas ia blogo?

FAUSTAS
Ir dar...

MEFISTOFELIS
Kas dar?

FAUSTAS
Mefistai, ar matai ten Dailus iblyks kdikis toli? Tarytum oru plaukt ta mergait, O ant jos koj paniai dideli. Ir kuo ilgiau velgiu, ji pamai Man darosi Gretchen panai.

CCLXXIV

MEFISTOFELIS
Nusiramink! Ir neirk nustebs. Tai mkla, pramanas, negyvas stabas, Tai tik viena i t chimer, Kurias ivyd mes nustram, Suakmenja knai ms. Juk pats inai apie Medz?

FAUSTAS
O taip, tos akys i tikrj mir, Ir mylinti ranka j neuspaud; Tai Gretchen, kurios meil a patyriau, Jos krtys, kurias mano rankos glaud.

MEFISTOFELIS
Tai tik regjimas, nebk beprotis! Visiems jis mylimosios veidu rodos.

FAUSTAS
Kokia palaima! Ir kokia kania! Tas vilgsnis traukia ak nejuia. Kaip nuostabiai jos kakl puoia Raudon karoliuk ruoas Siaurutis sulig peilio amenim!

MEFISTOFELIS
Gryna tiesa! Griuosi su tavim. Kadangi galv jau nukirto jai Persjas,
CCLXXV

Ji gali neti j ant delno pasidjus. Nelemtas polinkis paklust vaizduotei! Manau, jau metas link kalvels pasiduoti, Ten bus kaip Prateryje per ventes; Galsim pasilinksminti lig soties, Kaip sykis tuoj spektaklis prasids. Kas bus dabar?

SERVIBILIS (PATAIKNAS)
Tuoj pat jau rodys. Paskutinioji premjera i septyni. Visad tiek rodoma, tokia idja. Pasirenkama i mgj krini, Ir suvaidinama taip pat mgj. Tai jau dingstu, praau atleisti A mgstu udang praskleisti.

MEFISTOFELIS
Diaugiuos matydamas jus Bloksberge greta, Tiesiog ia tinkamiausia jums vieta.

VALPURGIJOS NAKTIES SAPNAS, ARBA AUKSINS O BERON O IR TITANIJOS VESTUVS


INTERMEDIJA

TEATRO DIREKTORIUS
aunieji Mydingo snai, Ilskims iandien. Gaivus slnys, seni kalnai Atstoja puikiai scen.

HEROLDAS
Kol vsi aukso vestuves, Pusimt met lauksi. Bet retas taip juos nugyvens, Kad jie vytt auksu.

OBERONAS
Tegu emj ir ore Dvasios viepatauja, Nes karalika pora Tuokiasi i naujo.

PKAS
Velka koj tarp eili Persikreips Pkas; imtas kobold meili I paskos jam sukas.

ARIELIS
Dangikuosius lumzdelius Puia Arielis, Ir bjauriuosius, ir dailius Uburia jo trels.
CCLXXVIII

OBERONAS
Jeigu troktate darnos, Daug galvos nesukit, Ir itrk nuo monos Atskirai pabkit.

TITANIJA
mona verklena nuolatos, O vyras raukos niauriai? Tepasiilsi ji pietuos, O jis - pabna iaurj.

VISAS ORKESTRAS
fortissimo

Muss, sparvos, maalai, Net nesuskaiiuosi, Varls ir iogai olj Ms virtuozai.

SOLO
i, ir ddmaiio psl! K gi mums ugros ji? Taip ir noris pasislpt, Kai ublerbs per nos.

CCLXXIX

BESIFORMUOJANTI DVASIA
Varliapilvis, kojos - voro, Seno kauko kinkos! Kaip gyvnas - nieko doro, Bet posm tinka.

POREL
Strykt pastrykt abu labu Per miglot ras; Bt miela ir smagu, Jei sukauptum drs.

SMALSUS KELIAUNINKAS
Tai karnavalo domino Ar maskarado kauk? A su paiu Oberonu Galiu pasibendrauti.

ORTODOKSAS
Be uodegos ir be nag Karalius Oberonas, Bet jis i pragaro jg Kaip visas graik Panteonas.

IAURIETIS MENININKAS
Per daug nereikia reikalaut I nebaigt eskiz; Rengiuos netrukus ikeliaut Italijoj tapysiu.
CCLXXX

PURISTAS
Vykau su nuotaika puikia, Bet bus mane apgav! Didiausiam ragan pulke Vos dvi pasipudrav.

JAUNA RAGANA
Paslepia pudra raukles, Bet neteikia groio. Pairk nuogales, Jojanias ant oio!

MATRONA
Nesiginysiu, nebent Perspsiu truput: Js nespjusios pasent Spsite supti.

KAPELMEISTERIS
Muss, sparvos, maalai Udeng nuogal! Varls ir iogai olj Groti nebegali!

CCLXXXI

VTRUNG
pasisukdama vien pus

Rinktin publika ities, Visuomens elitas. Tauriausios viltys ateities Ir dails, ir solids.

VTRUNG
pasisukdama kit pus

Jei pragarai neprasiios Ir nepraris j gelms, Tegu nuo atbrailos staios Mane nutrenkia velnias!

KSENIJOS
Esam iaukantys vabzdiai, irklutes mums prie on, Kaip ttu nuoirdiai Sveikinam ton.

HENINGSAS
Skraido baisiame bry, aipos it pal, Ir dar manosi tur velni, jautri siel.

MZAGETAS
syk, regisi, mogau, Nesuklyds bsiu CCLXXXII

Ragan bry smagiau, Nei vaikytis mz.

BUVS SAVO LAIK GENIJUS


I diaugsmo nepamesk galvos. Eik en, laikykis drsiai! Erdvu ant Bloksbergo kalvos, Ant vokiei Parnaso.

SMALSUS KELIAUTOJAS
O kas tasai niaurus mogus? Man regis, i matyt? Vis niuktinja po kampus Ir ieko jzuit.

GERVE
Ar drumstas, ar skaidrus vanduo Ne taip svarbu vejyboj; Net ir velniais pasinaudok Tai nepakenks skaistybei.

PASAULIETIS
Su veidmainiu davatka Ginykis, kiek lenda; Tu jam rodysi bet k, Jis sakys, kad venta.

CCLXXXIII

OKJAS
Artja bgnai prie kaln Ir drebina palauk. - Tyliau! Baubliai unisonu vendryne giesm traukia.

BALETMEISTERIS
Pasiirkit, kaip graiai okjai raito kojas! Raiieji kraipos ir luoiai, Kad net kupra kilnojas.

SMUIKININKAS
nir plyt dalim, Kuris kur nutvrs; Juos tramdo ddmaiis nelyg Orfjo lyra vris.

DOGMATIKAS
Iverst antraip, kas rodos taip, Yra daugyb bd. Nebt velnio apskritai, Jei jis kakuo nebt.

CCLXXXIV

IDEALISTAS
Tiek vaizdini ir tiek bals Many be ryio maios; Jei visa tai a pats esu, Tai a esu pakvais.

REALISTAS
Man sukelia bjauri kani Akimirkos patirtos; iandien pirmkart jauiu, Kad pagrindas netvirtas.

SUPERNATRALISTAS
Diaugiuos ivyds visa tai; Kiek daug ia peno protui! Kai gyv velni pamatai, Ir angel rodai.

SKEPTIKAS
Vien tam, kad mintys susivelt, Ar verta veltui knistis? Vien velnio" sskambis su veltui" rodo, kad neklystu.

KAPELMEISTERIS
Varls ir iogai olj, Bjaurs diletantai! Muss, sparvos, maalaiJuk esat muzikantai!
CCLXXXV

APSUKRUOLIAI
Sanssouci* - juk visados Toks devizas buvo; Ant galvos gudruolis stos, Jeigu kojos kliva.

NEVYKLIAI
Dvare ksnelis vis nukris, Dabarts - Dievo valioj. Kai mus ivaro pro duris, vieia pliki kulneliai.

KLYSTVAKS
Gimtajame raiste ramu, Nei viesul, nei gsi; Mes spindim galantikumu Net bdamos tarp js.

KRINTANTI VAIGD
I padangs didels Krisdama liepsnojau. Kas pads man nuo ols Pasikelt ant koj?

*be rpesi CCLXXXVI

(pranc).

STORULIAI
Pasitraukit! kerts! Slpkits, menkystos! Tuoj visi prie mus tirts! Kas ten bando zyzti?

PKAS
Nesiverkit kaip drambliai, Js, drambloti veriai! Tokiems drimboms tobulai Pkas kailius karia.

ARIELIS
inom, kam skirti sparnai, Kaip pakilti, inom, Skriekime visi tenai, Link ano royno!

ORKESTRAS
pianissimo

Sklaidos leifai debes, Lapija nuiuvo, Net vendryno naresi, Regis, lyg nebuvo.

Faustas.

Mefistofelis

FAUSTAS
Vienui viena, varge ir nevilty! Tiek skurdo ir sielvarto emje patyrusi, ir dabar - udaryta! Tauri nelaiminga btyb, tarsi kokia nusikaltl nepakeliamoms kanioms nublokta kaljimo rs! Koks paeminimas! Kokia neteisyb! Ir tu tai nuo mans slpei, tu, niekingas idavike! K gi, gali triumfuoti, vartyk savo nirio sklidinus velnio veizolus! Stovk ir kankink mane nepakeniamu savo buvimu! Udaryta! Nesibaigianiam varge! Atiduota piktosioms dvasioms ir bejausmiam moni teismui! O pats tuo metu linksmini mane vulgariomis pramogomis, bandai nuslpti nuo mans vis augant jos sielos smy ir leidi jai bejgikai ti!

MEFISTOFELIS
Ne ji pirma.

FAUSTAS
unsnukis! lyktus bjauryb! - O beribe dvasia, igirsk mane! Paversk vl t liu unimi, kuriuo jis danai apsireikdavo naktimis ir risnodavo prieais mane, versdamas i koj nenuovokius keleivius ir ddamas ant pei savo letenas! Grink jam jo mgstam pavidal, tegu liauioja jis prieais mane po sml, kad galiau sutrkti menkyst koja! - Ne ji pirma!" - Siaubas! Siaubas! Jokiam mogui neprasivertburna taip pasakyti! Tarsi man bt lengviau nuo to, kad begal nelaimingj ccxc

patyr io sielvarto gelm, kad mirtin vienos aukos kani nepakako ipirkti vis kit kaltms Visa Atleidianioj o akivaizdoje. Mane iki kaul smegen persmelkia iurpas vien nuo minties apie vienintel, o jis altakraujikai vaiposi sakydamas, kad tai - tkstani likimas!

MEFISTOFELIS
tai mes ir vl atsimum sien, vl mes atsidrm ten, kur mogaus supratimas tampa bejgis! Tai kam iekai ms bendrijos, jeigu negali jos paksti? Skraidyti norisi, bet baisu, kad apsisuks galva? Gal gale kas prie ko kimba - mes prie tavs, ar tu prie ms?

FAUSTAS
Ko ia iepi savo plrius dantis? Man lyktu! Didingoji dvasia, kuri kadaise teikeisi man pasirodyti, tu juk pasti mano ird ir siel, kam tad sukaustei mane su tuo niekingu padaru, besimgaujaniu kania ir besigriniu pratimi?

MEFISTOFELIS
Jau baigei?

FAUSTAS
Igelbk j arba saugokis! Bk tu baisiausiu prakeiksmu prakeiktas tkstaniams met!

MEFISTOFELIS
A negaliu sutraukyti pani ir atauti kaljimo sklsio. -

ccxci

Igelbk j!" - O kas buvo tasai, kuris stm j prat? A ar tu?

Faustas pastrs dairosi aplink

Griebiesi perkn? Laim, kad jie ne js, mirtingj, valioje! Sunaikinti nesutinkant su jo nuomone lengviausias bdas, kurio griebiasi tironas, nebesugalvodamas ieities.

FAUSTAS
Vesk mane tenai! Ji turi bti ilaisvinta!

MEFISTOFELIS
O pavojai, kurie tavs tyko? inok, kad mieste dar neumirtas tavo pralietas kraujas! Virum nusikaltimo vietos sklandanti kerto dvasia dar laukia sugrtanio udiko.

FAUSTAS
Tu dar kak sakai? Tegu viso pasaulio mirtys ir mogudysts ugriva ant tavo galvos, igama! Vesk greiiau mane ten ir ilaisvink j!

MEFISTOFELIS
Tave a nuvesiu, bet inok! Ne viskas emje ir danguje
v

mano galioj! Stai k a padarysiu. A umigdysiu sarg, o tu tursi pasirpinti raktais ir pats, savo jgomis, ivesti j i

CCXCII

kaljimo. A budsiu! Stebuklingi irgai lauks pasireng, ir a igabensiu jus tolyn. Tatai a galiu.

FAUSTAS
Negaikime ir - pirmyn!

NAKTIS. PLYNAS LAUKAS

Faustas

ir Mefistofelis,

prajodami ant juod irg

FAUSTAS
Ko jos tenai sklaidos aplink eafot?

MEFISTOFELIS
Kas ino, koki jos tenai ko verda.

FAUSTAS
Tai en, tai ten skrieja, vis lankstos onus.

MEFISTOFELIS
Toks ragan amatas.

FAUSTAS
Krapina, laksto.

MEFISTOFELIS
Nra ko dairytis! Pirmyn, nesustojam!

KALJIMAS

FAUSTAS
su ryuliu rakt ir lempa prieais geleines duris

Koks iurpas mano ird varsto niriai, Lyg visos ems kanios bt isiliej. Jinai ia pat, u t siaubing mr, Ji, nekalta! Prie k ji nusidjo! Pirmyn! Ko tu svyruodamas delsi? Pati mintis pavelgt j baisi? Mirtis nelaukdama prie jos artja!

Uiuopia spyn. I vidaus girdisi dainuojant

BALSAS VIDUJE
Mano motina kek Nuud mane, Dav tvui niekui Susti mane, Kaulelius sesel Auktame kalnely Giliai pakavojo; Virtau paukteliu ir auktai be keli Padangj lakioj u!

FAUSTAS
atrakindamas duris

Ji net nejauia, kad a j girdiu Pro it kraup vanges grandi.

[eina kamer

CCXCVIII

MARGARITA
gdamasi ant gulto

O varge! Tai mirtis ateina! Jie jau ia!

FAUSTAS
tyliai

Nurimk! A noriu tau igelbti gyvyb.

MARGARITA
puldama prie j

Jei tu mogus, palengvink man kanias!

FAUSTAS
Tyliau! Tu tik priadinsi sargyb!

Bando nutraukti grandines ir j ilaisvinti

MARGARITA
ant keli

Kieno valia tu ateini? Nesuprantu, U k bausm man krito. Dar tik vidurnaktis, o tu Jau ia. Palauk bent ryto, Juk bausm tik ryte vykdyt skirta.

Atsistoja

A dar tokia jauna! Tokia jauna. O jau turiu numirti.

ccxcix

Grai buvau - u tai ir baus mane. Turjau draug - draugo nebeliko. Nupl iedlapius ir sutryp vainik. Ar a nusipelniau iaurumo tiek? Nejaugi bergdios mano raudos ir malda? K a tau blogo padariau? Pasigailk! Juk mes net nesimatm niekada!

FAUSTAS
O, kas padt man itverti jos raudas!

MARGARITA
A pasiruous i paskos tau sekti, Tik leisk dar kdik paindyti, praau. Man leido pasidiaugti juo per nakt, O ryt pagrob, ir kad man bt dar skaudiau, Visiems jau skelbia, kad tai a j nuudiau, Ir mons apie tai piktus Dabar dainuoja kupletus, Bet taip tik pasakoje buvo kakada, Ir kuo ia a esu dta?

FAUSTAS
suklupdamas prie j

A, mylimoji, ia, prie tavo koj, Tave igelbsiu nuo gresiani pavoj.

ccc

MARGARITA
puldama ant keli greta jo

Suklupkim abu ir melskim veniausi! velk! Tenai siauia Rsiai l Pragaro vls! Dvasia piktoji, nirtusi kraupiai, Staugia, kvatoja!

FAUSTAS
garsiai

Gretchen! Gretchen!

MARGARITA
suklusdama

Tai balsas mano draugo!

Ji paoka. Grandins nukrenta

Kur jis? A j girdjau aukiant. A ivaduota! Nieks nesukliudys! Prie jo peties priglusiu jaukiai, Pavelgsiu tiesiai akis! Jis kvieia Gretchen! Jis ant slenksio laukia, Nors bilda pragaras ir liepsnos kaukia, Pro paaipius balsus tono Girdiu jo veln, meil ton.

CCCI

FAUSTAS
Tai a!

MARGARITA
Tai tu! Dar pakartok - tu ia!

Apkabindama j

Tai jis! Kas man dabar kania! Kaljimo grandins nebebaisios! Tai tu! Tu atjai mans ilaisvint! A jau laisva! A vl regiu gatvel tyki, Kur mudu susitikom pirm syk, A vl matau t sod, Kur man ir Martai pasirodei.

FAUSTAS
nekantraudamas

Eime greiiau!

MARGARITA
Ak, dar palauki, Jauku tenai, kur mylimasis laukia.

Glaudiasi prie jo

CCCII

FAUSTAS
Greiiau! Jei nusileisiu tau, tai Mums teks labai apgailestauti.

MARGARITA
Tu negali net pabuiuot mans, brangus? Juk laiko teprabgo tiek maai, O tu jau buinio saldum pamirai? Man prisiliesti prie tavs baugu... O juk anksiau - tik vienas vilgsnis, vienas odis Ir, rods, prasiverdavo dangus, Uimdavo man kvap pabuiuotai... Buiuok mane! Arba buiuosiu a!

Apkabina j

O varge! Kokios tavo lpos altos! Kur meil tavo Igaravo? Kas ia kaltas?

Nusigria nuo jo

CCCIII

FAUSTAS
Greiiau, mieloji, paskubam itrkt, O ten jau laukia tkstaniai aistr. Sek i paskos! Tik to praau, gerai?

MARGARITA
atsisukdama j

Nejau ia tu? Argi ia tu tikrai?

FAUSTAS
Tai a! Eime!

MARGARITA
Ir tu mane vaduoji i grandini, Tu vl mane glaudi apsikabins? Tu nesialini mans - ar tai ne keista? Nejaugi nejauti, k tu rengies ilaisvint?

FAUSTAS
Nakties tamsa jau sklaidosi. Greiiau!

MARGARITA
A savo mam praudiau. A savo kdik nuskandinau. Argi ne man jis buvo gims ir ne tau? Ir tau. - Tu ia. Tu ia tikrai esi? Paduok man rank. Tai ne kliedesys? Kokia miela ranka. Bet ji sudrkus. Greiiau nuplauk j!

ccciv

Jauiu ant tavo rank krauj. O Dieve! K tu padarei, irki! Atgal makt kard! Tau kalbu.

FAUSTAS
Kas jau prajo - judinti neverta. Tu praudysi mus abu.

MARGARITA
O ne, tu privalai nemirti, A noriu darb tau paskirti: Vos tiktai rytas prasiskleis, Tu pasirpinsi kapais; Mamai - geriausioji vieta, O broliui - visikai greta, Man - atokiau, kiek nuoaly, Taiau nuo j ne per toli; Dukrel man prie deins Krties padk - kas dar gals Gult greta ir velniai glaustis, Ak, koks saldus tai buvo jausmas Prispaust brangiausi prie alies! Bet to daugiau patirt nelemta. Kakas tavs man liepia vengti, Baugu tavs net prisiliest, Taiau tai tu, ir vilgsnis kaip tada viesus.

cccv

FAUSTAS
Eime, mieloji, taip, tai a esu.

MARGARITA
O kur?

FAUSTAS
laisv.

MARGARITA
Ten - kapai, Ten - dvelkiantys mirties kvapai Vir aminos ramybs guolio. Ten - ir toliau n ingsnio. Kurgi tu? Tu nueini? Ar a galiu kartu?

FAUSTAS
Visi keliai laisvi, tik reikia panorti.

MARGARITA
Keli nebr. Ko lieka man tiktis? Kur a pabgsiu? Jie visur seks kandin. Kaip menka bti elgeta, kuris Tik sin nevari teturs Pasauly bastosi ir slapstos nuo mogaus Ir laukia, kol j pagaliau sugaus!

FAUSTAS
Tada lieku a su tavim.

cccvi

MARGARITA
Greiiau! Skubti reikia! Igelbk varg savo vaik! Auktyn palei upokn, Takeliu, Per mik tiesiai, Ten lieptelis, Kairn, ten aptvaras, tai tvenkinys. Griebk j greiiau, Dar kap anoj as jis! Dar laikosi kakiek! Griebk j! Griebk j!

FAUSTAS
Atsitokk! Tik v i e n a s ingsnis - ir laisva.

MARGARITA
O dar toliau - ten, ties kalva, Ten sdi ant akmens mama, Net kn varsto iurpuliai! Ten sdi ant akmens mama, Nulenkus galv nebyliai, Ji nepamoja, nepakvieia, ji uminga, Ji amiams miega, ms umigdyta, Kad ms diaugsmui niekad netrukdyt. Kur jie dabar, anie laikai laimingi?

CCCVII

FAUSTAS
Jeigu geruoju negaliu imelsti, Tursiu prievarta tave itraukt.

MARGARITA
Neliesk mans! Nedrsk jga priversti! alin rankas, a tuoj pradsiu aukt! Lig iol buvau tau nuolanki per daug.

FAUSTAS
Diena jau auta. Mylimoji!

MARGARITA
Diena! O taip! Mirties diena ia pat! Vestuvms ji turjo bt skirta! Neprasitark, kad pas mane tu jau buvai. Nebr vainiko. Viskas jau vyko. Ir nors ne okyje, Bet mes dar susitiksim btinai. Minia skardena, jos riksmai garsja, Aikt ir gatvs apie j Pilna moni, gaudimas minioje, Varpai paskelbia nuosprend teisj. Suveria man rankas ir staugiant miniai Mane prie eafoto tempia. Ir kardo amenys plieniniai Suvilga budeliui paklus rank. Kap tyla vir ems tvyro!
CCCVIII

FAUSTAS
Geriau negims biau niekados!

MEFISTOFELIS
pasirods tarpdury

Greiiau! Abudu neivengsite bdos! Kiek galit aist, mgindami kantryb, Mano irgai jau pakinkyti trypia. Diena visai pravitus.

MARGARITA
Kas ten iniro i po emi? itas? Tai jis! Jis! Gink i ia j veikiai! Ko jam itoj ventykloj reikia? Mans!

FAUSTAS
Tu privalai gyventi! Tu gyvensi!

MARGARITA
Tai Dievo teismas! Tegu jis ir teisia.

MEFISTOFELIS
Faustui

Ateik! Arba paliksiu jus abu.

cccix

MARGARITA
A tavo, Tve! Gailestingas bk! O, angelai! venta minia Apsupkit ir apginkite mane! Heinrichai! Man tavs baisu!

MEFISTOFELIS
Ji pasmerkta!

BALSAS
i auktybi

Igelbta!

MEFISTOFELIS
Faustui

Greiiau! A ia esu!

Dingsta su Faustu

BALSAS
i apaios, tylantis

Heinrichai! Heinrichai!

Go-67

Goethe, Johann Wolfgang von Faustas : tragedija / Johann Wolfgang Goethe ; i vokiei kalbos vert Antanas A. Jonynas. - Vilnius : Tyto alba, 1999 ISBN 9 9 8 6 - 1 6 4 4 0 4 D. 1. - 312 p. - ISBN 9986-16439-8 Vieno universaliausi pasaulines literatros krj J. W. Goethe's (1749-1832) 250-osioms gimimo metinms - naujas Fausto" I d. vertimas (pirmasis vertimas - 1934 m.). io ymiausio J. W. Goethe's krinio siuetas pagrstas XVI a. legenda apie atsijauninim, sudarius sutart su velniu.

Johann Wolfgang Goethe

FAUSTAS
Tragedija

I vokiei kalbos vert Antanas A. Jonynas Redaktorius Eugenijus Kubilinskas Dailininkai: Daumantas Katdailis, Ilona Kukenyt

SL 1686. 1999 08 05. Usakymas 733 Ileido Tyto alba", J. Jasinskio 10, 2600 Vilnius Spausdino AB Vilspa", Viruliki skg. 80, 2065 Vilnius