GAUBLYS. Gamtine Geografija. Vadovelis 11-12 Klasei (2010)

GAUBLYS
GAMTIN GEOGRAFIJA
Rytas alna Georgijus Saponikovas Qedre Motiejuit Mantas Siumeta Robertas alna
Geografijos vadovlis 11-12 klasei
KETURI SISTEMINGO MOKYMOSI ETAPAI

pads gerinti ilgalaik atmint ir tvirtinti esminius geografijos turinio dalykus bei skmingai
PASIRENGTI GEOGRAFIJOS ATSISKAITYMAMS IR EGZAMINUI
Suprasti
Neskubant inagrinjama tema ar skyrius. Atidiai peririma visa iliustracin informacija, inagrinjami geografiniai pavyzdiai. sitikinama, kad esmin informacija suvokta ir gebama savarankikai paaikinti turinio esm. Siloma svarbiausias vietas tekste pasibraukti, klijuoti lipinamus lapelius su savais komentarais.
2 etapq
Visas turinys iliks

trumpalaikje atmintyje
Apibendrinti
Savarankikai atliekamos kiekvieno skyriaus apibendrinamosios uduotys, naudojamasi iliustracine mediaga, papildomais informacijos altiniais. Akcentuojamas dmesys kiekvienos temos ar potems pagrindin mint. Ji fiksuojama tezmis urauose arba kitoje vietoje. Uraoma antratje data, kada perirta tema ar skyrius. Visi pasiymjimai fiksuojami atidiai, jie neitrinami.
ir apie 80% sukauptos informacijos bus prarasta, jeigu nebus apibendrinama. I 3 etap
is etapas svarbus ilgalaikei atminiai stiprinti. Jei nesistengiama naudoti siminimo technikos, prarandama 40% sukauptos informacijos. 4 etap
siminti
Norint siminti, naudojamas mokymosi ksniais" metodas. Kiekvienam blokui vidutinikai skiriama po 20-30 min., tarp j daromos 5 min. pertraukls. Po pertraukls galima atlikti praktines arba testo uduotis. Apibendrinama savais odiais.
(1 c m - I O O O km)
Btina fiksuoti kartojam mediag.
Kartoti
Parengiamas kiekvieno skyriaus kartojimo planas. Jis gali bti skirtas vienai ar kelioms savaitms, mnesiui ir pan. Pakartota mediaga fiksuojama mokymo priemonje arba urauose. Uraoma tema, data, katojimo trukm.
PASAULIO GAMTINIS EMLAPIS

KAROS JRA BOFORTO IRA Bafino lanka BARENCO JRA LAPTEV IRA RYT SIBIRO JRA
NOKVWV
JRA
N r d s klrv ao o 19 85 Ryt Eu ropcQT
LABRADORO JRA Labradoras .
IAURS IRA
OCHOTSKO JRA
Vankuverio Reiniro Ontarijas
ZgflUODOlI *?
Azorai
Ismoilo' smail buma

Kinijos
JAPON IRA
L i b i j o s dykuma Jndostanas
RYT KINIJOS JRA
Sokotra -XHifuno ky.
Bengal lanka
Janao
Galapagai ji Gvinja
OSJORa lgfc3676
JRA
ARAFUROS
H O C JRA MRU
M
Didioji Smlio dykuma Kalahari's
1 3 5
dykuma
Didysis artezinis baseinas

x
Naujoji Kaledonija
Adatos
ky. Skos kln. TASMANC JRA Tasmanija
Fnlklando )ies em&
JjmJM
afos
BELINGSHAUZENO AMUNDSENO IRA Enderbi eme
DiIVlSO JRA
Rones
ledynas
1 : 1 0 0 (1 c m - 1 0 0 0
km)
Rytas alna Georgijus Saponikovas Giedr Motiejuit Mantas iumeta Robertas alna
GAUBLYS
Gamtin geografija
Geografijos vadovlis 11-12 klasei
Didakta
Vilnius/2010
UDK 911.2(075.3) Ga311
Pirrnasisleidimas
2010
2 0 1 4 2 0 1 3 2 0 1 2 2011 2 0 1 0
Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna GAUBLYS. Gamtin geografija Geografijos vadovlis 11-12 klasei
Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
Metodins koncepcijos autorius Rytas alna Projekto vadovai: Rytas alna, Mantas iumeta Vertintojai: mokytoja metodinink Rima Bakien, mokytojas ekspertas Valentinas Padriezas Redaktoriai: Vytautas Butkus, Silvija Kktien, Dalia Lunien Dailinink Lina utautien Virelio autorius ir meninis redaktorius Remigijus Martinaviius Maketavo Remigijus Martinaviius Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna, 2010 O Leidykla DIDAKTA, 2010 ISBN 978-609-8002-90-4
Visos teiss saugomos
Turinys
1 G e o g r a f i j o s mokslas ir p a i n i m a s 1.1 1.2 1.3 5 6 O r a i ir k l i m a t a s 92 93 95 98 100 102 106 110 114 116 118 122 129 132 133 134 136 139 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm ....6 Geografinio painimo raida Aleksandras fon Humboltas pirmasis tikras geografas Lietuvosgeografijosraida M. K. Radvila ir 1613 m. LDK emlapis inome, mokame, galime 2 Orientavimasis e r d v j e ir k a r t o g r a f i j a 2.1 2.2 2.3 2.4 Orientavimasis erdvje emlapio elementai Kartografini vaizd vairov GPS ir GIS sistemos Coogle Earth - v i r t u a l i em inome, mokame, galime 3 e m s rutulys 3.1 3.2 3.3 3.4 Sauls sistemos kilms hipotezs ems forma ir dydis ems judjimas Laikojuostos inome, mokame, galime 4 e m s s a n d a r a ir vidins jgos 4.1 4.2 4.3 4.4 4.5 4.6 ems vidin sandara Uolienosirmineralai ems geologin raida Litosferos ploki tektonika Tektoninis emlapis emdreba ir vulkanizmas ems drebjimas 2 0 1 0 m. Haityje ems drebjimas 2010 m. ilje Ugnikalnio verimasis Montserato saloje 1 9 9 5 - 1 9 9 8 m inome, mokame, galime 5 Sausumos reljefas iorins jgos 5.1 5.2 ^ Reljefo vairov Iorins jgos Kapadokijos uol laukas erozijos padarinys Karstinis kratovaizdis Slovnijoje 5.3 5.4 5.5 Vandenyn ir j r krantai Apledjimas ir daugiametis alas Lietuvosreljefas inome, mokame, galime 77 79 80 83 88 89 9 Biogeografija 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5 Gyvyb emje Ekosistemos ir kratovaizdiai Dirvoemis Geografinis z o n i k u m a s A t o g r m i k n y k i m a s ir d y k u m j i m a s Nacionaliniai parkai 9.6 Aplinkosauga inome, mokame, galime Pavyzdins egzamino uduotys 185 188 190 196 209 214 216 219 222 9 14 17 19 20 22 23 24 30 31 32 33 36 37 37 38 41 42 7.6 44 45 47 49 50 54 56 60 61 83 65 66 8.4 70 71 72 8 7.7 7 Pasaulinis v a n d e n y n a s 7.1 7.2 7.3 7.4 7.5 Mlynoji planeta Pasaulinio v a n d e n y n o dalys V a n d e n y n ir j r v a n d e n s s a v y b s Vandenynodugnas 6.9
6.1
6.2 6.3 6.4 6.5
Atmosfera Sauls s p i n d u l i u o t e ir oro ilimas Oro t e m p e r a t r a e m j e Atmosferos slgis ir vjai A t m o s f e r o s cirkuliacija e m j e Atmosferos d r g m ir krituliai Orai ir j u o s lemiantys atmosferos procesai A t o g r ciklonai UraganasKatrina" K l i m a t o vairov Piet Amerikos klimato vairov
6.6
6.7
6.8
6.10
m o n i veiklos taka atmosferai ir klimatui ....125 inome, mokame, galime
Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne...140 El Ninjo reikinys Golfo srov Pasaulinio v a n d e n y n o itekliai BP naftos platformos avarija Meksikos lankoje Pasaulinio v a n d e n y n o tara inome, mokame, galime 148 150 152 144 145 146
Sausumos vandenys
8.1
8.2
Poeminiai v a n d e n y s Ups Potvynis Pakistane Ups d a r b a s Po ups emuma Verdono tarpeklis Eerai Didieji eerai Dirbtiniai v a n d e n s telkiniai Pelks S a u s u m o s v a n d e n p a n a u d o j i m a s ir tara inome, mokame, galime
155 158 162 163 166 167 168 172 174 175 178 181
H
8.6
8.7
Kaip sudarytas vadovlis GAUBLYS
In
vadinis skyriaus puslapis ia pateikiami programos turin atitinkantys tikslai.
Mokomoji tema Ji gali bti vairios apimties. Autorinis tekstas pateikiamas aikinamaisiais, ivadiniais ar apibendrinamaisiais teiginiais.
Kompleksin informacija Ji gali apimti isam emlap, iliustracij. Tinkama analizuoti, lyginti, vertinti.
Geografinis pavyzdys Pristato ir isamiau aikina gamtos reikinio ar dsningumo, moni kins veiklos sukelto proceso pavyzd.
"
J| EJ
i
i n i ir g d i t v i r t i n i m a s Kiekvieno skyriaus gale pateikiamos pagrindins svokos, k reikia inoti, suprasti, vertinti, apibdinti. Tyrimai, klausimai ir uduotys.
Pavyzdini 91001 Ioo uduotis
Pavyzdini egzamino uidoottt
Pavyzdin egzamino uduotis Atuonios platesns apimties iliustruotos uduotys, vertinamos takais ir atitinkanios egzamino reikalavimus. Pateikiami atsakymai.
IR PAINIMAS
Perskait skyri turtumte:

vardyti ir apibdinti pagrindines geografijos mokslo akas; ivardyti geografines sferas ir nurodyti j tarpusavio ryius; nurodyti geografijos mokslo praktin reikm;
inoti geografijos painimo etapus; vardyti ir vertinti garsiausi keliautoj padarytus atradimus; vardyti inomiausius Lietuvos keliautojus ir geografus;
nurodyti ms alies geograf tyrimo sritis ir nuopelnus.
1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm

Geografijos mokslo akos
Geografija (gr. geographia) ems apraymas. Pirmasis od geografija pavartojo graik mokslininkas Eratostenas.
Geografijos inios ir gdiai iuolaikiniame pasaulyje turi didiul reikm. Geografija - vienas i labiausiai integruot moksl. Jos iniomis naudojamasi kasdieniame gyvenime, politikoje, moksle. Geografija - moksl sistema, apimanti gamtos ir visuomenini moksl akas, kurios tiria gamtos (fizin geografija), visuomens (socialin geografija), kio (ekonomin geografija), teritorinius kompleksus ir j komponentus, visuomens veiklos ir gamtos sveik. Geografijos arba giminik mokslo srii tyrjai laikosi tam tikro mokslinio sistemikumo: renka ir kaupia informacij ekspedicijose, stacionariuose tyrimuose; nagrinja, sistemina mediag, kuria teorijas, pateikia dsningumus; prognozuoja, praktikai taiko teorijas.
Geografijos ini reikm monijos istorijoje niekada visuotinai nebuvo tokia reikminga kaip iuolaikiniame dinamikai besikeiianiame pasaulyje, o moni geografinis analfabetizmas toks pavojingas. geografas Rytas alna
Geografijos mokslas skirstomas gamtin (fizin) geografij ir visuomenin (mogaus) geografij (1.1.1).
Gamtin (fizin) geografija Geomorfologija tiria kietojo ems paviriaus formas, j kilm ir raid. Geologija tiria ems plut ir gilesnes geosferas. Hidrologija tiria vandens telkinius ir j ypatybes. Okeanologija - okeanologijos ir hidrografijos aka, tirianti vandenyn dali vandens fizikines ir chemines savybes, procesus, reikinius. Glaciologija tiria ledyn kilm, raid, savybes, geografin pasiskirstym ir ryius su geografine aplinka. Klimatologija tiria klimat, j slygojanius veiksnius, tipus, pasiskirstym ir kitim. Meteorologija tiria ems atmosfer ir joje vykstanius procesus. Dirvoemi geografija tiria dirvoemius, j sandar, dirvodaros procesus. Biogeografija tiria augalijos ir gyvnijos paplitimo ir pasiskirstymo sritis, priklausomyb nuo gamtini ir ekologini veiksni, j pokyius.
Jaunas labiausiai svajojau tapti geografu. Kai supratau, koks tai sudtingas dalykas, pasirinkau fizikos mokslus. Albertas Einteinas
Nra kito tokio mokslo, kuris mogaus vaizduot adint labiau u geografij. Nikolajus Gogolis
Visuomenin (mogaus) geografija Turizmo geografija - mokslas apie rekreacijos ris, j reikm, pokyius, svarbiausi rekreacini teritorij pasiskirstym. Transporto geografija tiria transporto ris, priemones, srautus, reikm ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Paslaug geografija tiria paslaug sektoriaus isidstym, ris, pokyius.
ems kio geografija tiria ems kio akas, j priklausomyb nuo gamtos slyg ir ekonomikos pokyi. Pramons geografija - mokslas apie gamybos ris, isidstymo dsningumus, ekologinius aspektus, pokyius ir tendencijas. Gyvenviei geografija - mokslas apie gyvenviei raid, isidstymo ir augimo dsningumus, problemas. Gyventoj geografija - mokslas apie gyventojus, j skaii, bruous, kultrinius, kalbinius ir religinius skirtumus, kin veikl.
Paslaug geografija Transporto geografija Turizmo geografija Kartografija Geomorfologija Geologija
ems kio geografija
Gyvenviei geografija Gyventoj geografija Pramons geografija
VISUOMENIN GEOGRAFIJA REGIONIN GEOGRAFIJA GAMTIN GEOGRAFIJA _
Biogeografija Dirvoemi geografija Meteorologija
Hidrologija Klimatologija Okeanologija 1.1.1 Geografijos mokslo akos Glaciologija
Geografin sfer sudaro atmosfera, hidrosfera, litosfera ir biosfera. Jos negali egzistuoti atskirai, nes veikia viena kit. Litosfera - ems pluta ir virutin mantijos dalis. Atmosfera - ems oro sfera. Hidrosfera - ems vandens sfera. Biosfera - ems gyvybs sfera.
Geografijos mokslo praktin reikm

Geografija su ms kasdieniu gyvenimu siejasi gerokai labiau, nei mano daugelis moni. Stebdami aplink, vertindami kai kuri informacij ar darydami tam tikrus sprendimus, mons praktikai taiko vairius geografinius gdius ir gebjimus. Mus pasiekianti informacija per televizij, radij, spaud kupina geografini ini, o interneto teikiamos galimybs atveria nauj puslap geografins informacijos pasaulyje (1.1.2). Vienas i svarbiausi gdi geografijoje yra mokjimas suprasti ir skaityti emlap. is informacijos altinis teikia labai daug ini, su juo tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriama itin danai. iniasklaida kasdien pranea vaizdais, statistika paremt ir su geografine aplinka bei reikiniais susijusi ini i vairi Lietuvos ir pasaulio viet (pvz., ems drebjimai, sausros, potvyniai, humanitarin pagalba, turizmo kratai, moni emigracija, pabgliai, gimstamumas). Gebjimas kokybikai vertinti i informacij tiesiogiai susijs su geografija. Su geografijos ini ir gdi taikymu praktikoje susij labai daug profesij ir veikl. Kai kuriose i j reikia daugiau ini, o kitose btini tam tikri geografiniai gdiai (1.1.3).
A 1.1.2 Geografini ini altiniai
Profesija I veikla
Aplinkos apsauga
Su geografija susijusios veiklos apibdinimas

ioje veikloje labai plaiai pritaikomos kompleksins geografins inios. Saugom teritorij steigimas, j prieira ir pritaikymas moni lankymui bei mokslo tyrimams yra esmins veiklos kryptys.
Aplinkos vadyba ir ininerija
Kaupiami ir vertinami duomenys apie aplink. Teikiamos rekomendacijos apie nauj keli ir pastat statybos tinkamum konkreioje vietoje.
Architektra ir kratovaizdio dizainas
i veikla reikalauja supratimo apie aplink ir apie galim pastat, park, keli poveik juos naudojantiems monms. Architektros elementai, pastat konstrukcijos turi derti prie alies gyventoj kultrinio ir tradicinio konteksto.
Civilin aviacija
ioje veikloje taikoma daug su geografija susijusi gdi, pavyzdiui, marruto planavimas, navigacija, eismo kontrol ir laiko planavimas.
Geografins informacijos sistemos (GIS)
GIS susij su duomen rinkimu ir suvedimu kompiuterines programas isamiai analizei ir kasdieniam naudojimui. Eismo kontrols sistemose naudojamos GIS utikrina sklandesn specialij tarnyb darb.
Grafinis dizainas
Geografiniai gdiai padeda rinkti informacij ir j pristatyti vairiomis formomis, pavyzdiui, emlapiais, planais, diagramomis, fotografijomis, multimedijos pateiktimis.
Kartografija
Kartografai naudoja lauko matavim duomenis, aerofotonuotraukas ir palydovinius vaizdus naujiems emlapiams sudaryti.
Kelioni organizavimas
Turizmo sektoriuje dirbantiems monms reikalingas geras geografinis iprusimas, susijs su miestais ir alimis, konkreiais gamtos ir kultros objektais, transporto keliais ir atstumais. Taip pat reikalingi kelioni organizavimo, marrut sudarymo gebjimai. mons ioje veikloje ieko, vertina informacij ir daro sprendimus apie tai, kur pirkti ir parduoti, investuoti pinigus, rasti preki ir darbuotoj. Tai gali vykti vietiniame, nacionaliniame ir pasauliniame lygyje.
Rinkodaros ir ekonomikos vadyba
Meteorologija
Meteorologai sudaro or emlapius ir grafikus, ruoia or prognozes, tiria klimato pokyius ir klimato poveik aplinkai.
Mikininkyst
Klimato, ekologijos, botanikos, medienos naudojimo ir aplinkos poveikio mikininkystei inios sudaro ios veiklos esm. i veikla apima tyrimus, sprendimus, susijusius su tuo, kur ir kaip plsti naujas statybas, statyti prekybos ir laisvalaikio centrus, vietimo ir gydymo staigas, tiesti naujus kelius ir kitas komunikacijas. Miest planuotojai kuria miest pltros ir ems naudojimo planus.
Miest planavimas
Politika, diplomatin veikla
iose srityse dirbantiems monms reikalingos geografins inios, susijusios su vairi ali ir kultr gyventojais, ekonomika.
emdirbyst
kininkams reikia nemaai ini apie dirvoem, orus, vanden, darbo organizavim, rinkodar, kininkavimo taisykles.
i urna isti a
i veikla susijusi su vietinio, regioninio, nacionalinio ir pasaulinio lygio labai vairialyps ir greitai besikeiianios informacijos apdorojimu.
1.1.3 Su geografijos iniomis, gdiais bei gebjimais susijusios profesijos ir veiklos
1.2 Geografinio painimo raida

Geografinis painimas kupinas dramatik kelioni, ekspedicij, ygi. Drauge atrastos naujos teritorijos, j mokslinis tyrimas plt moni akirat. ems geografijos painimo istorija glaudiai susijusi su bendra monijos raida. Geografijos painim galima skirstyti etapus:
Fenologija - kasmet pasikartojantys gyvosios ir negyvosios gamtos sezoniniai reikiniai (musonins litys, ied ydjimas, pauki migracijos ir kt.), vykstantys tam tikru periodikumu.
Ankstyvosios geografijos inios Antikos laik geografijos painimas Vidurami geografija Didieji geografiniai atradimai
XVII-XIX a. geografija XX a. geografija Ms dien geografija
Geografiniai atradimai buvo tampriai susij su kiekvieno laikotarpio galimybmis ir motyvais. Plaukiojimai jromis ir vandenynais priklaus nuo technologins paangos: laiv konstrukcini savybi, navigacijos priemoni. Motyvai daniausiai buvo ekonominiai: nauj emi trokimas, prabangos preki poreikis. Nemaai kelioni skatino religiniai motyvai. Antai krikionybs pltra paskatino portugalus, ispanus atrasti ir ukariauti Naujj pasaul. Plsdami savo politin tak, olandai, pranczai, anglai kr daug kolonij visame pasaulyje, steig prekybos kompanij. Rusai nekliudomai sisavino milinik Azijos teritorij iki pat Ramiojo vandenyno.
Ankstyvosios geografijos inios

Jau pirmieji mons naudojo primityvius uolose iraiytus ant odos, kaulo, bero toies, molini lenteli pietus emlapius (petroglifus). Orientuotis padjo aplinkos pajautimas, gamtos viesuliai, fenologiniai reikiniai. mons keliavo psiomis arba vandeniu. Jie geriau paino gyvenamj aplink, gamtos reikini sezonikum, dsningumus. Imoko dirbti em, prisijaukino gyvuli, pradjo gyventi ssliai. Imoko pasigaminti ranki, puod. Senovs Egipt (III-II tkstm. pr. Kr.) sukurtas kalendorius, sauls laikrodis, vandens laikrodis - klepsidra. Mesopotamijoje - Tigro ir Eufrato tarpupyje - klestjo miestai-valstybs. Dantiraio sukrimas, pirmosios mokyklos. Kultrin emdirbyst, dirbtinis drkinimas (sukurtas arklas, auginami javai), gyvuli prijaukinimas. Vystsi prekyba, tobuljo transportas (irastas ratas, veimas). Senovs Kinijoje irastas kompasas. Kinai pirmieji pradjo spausdinti popierinius emlapius. Sukr emlapio sudarymo pagrindus: mastel, aukio nuorodas, orientavo emlap pagal pasaulio dalis. Jie sukaup daug informacijos apie paviri, vandenis, dirvoem. Kinai leidosi tolimas keliones jromis ir vandenynais. Senovs Indijos gyventojai stat laivus, plauk iki Afrikos, Pers lankos - Mesopotamijos, Ceilono, Indokinijos, Malaj salyno.
1.2.1 Babiloniei pasaulio emlapis, ibraiytas akmens ploktje apie 600 m. iki Kr.
1 . 2 . 2 Babiloniei pasaulio emlapio schema. em - skritulys, kur supa vandenynas. Anapus j o 7 salos.
Antikos laik geografijos painimas

Senovs Graikijoje buvo pltojama astronomija, geometrija, geografija. Daugjant ini apie svetimus kratus, didiul reikm gijo geografijos inios. Geografijos inias praturtino Eratostenas, Herodotas, Platonas, Aleksandro Makedonieio ygiai.
1 . 2 . 3 Eratosteno emlapis, sudarytas 194 m. prie Kr. (XIX a. rekonstrukcija)
Oikumena - apgyventa, pastama pasaulio dalis.
Eratostenas kaup vairi geografijos srii inias, kur pasaulio emlap (1.2.3). Gana tiksliai apskaiiavo ems apimt. Herodotas (485-425 m. pr. Kr.), remdamasis kelioni patirtimi, apra pasaul. Sudar oikumenos emlap. Platonas (427-347 m. pr. Kr.) kalbjo, kad em yra rutulio formos, minjo jos gelmes, skyr geografines sferas.
Senovs Romoje geografijai daug nusipeln Strabonas, Klaudijas Ptolemajas. Strabonas (64 m. pr. Kr.-24 m. po Kr.) - graik istorikas ir geografas, keliautojas, monumentalaus 17 knyg veikalo Geografija" autorius. is veikalas laikomas geriausiu antikos geografijos altiniu. Klaudijas Ptolemajas (87-165 m. po Kr.) - graik astronomas, matematikas ir geografas, gyvens Aleksandrijoje. Kr geriausius tuo laiku emlapius. 150 m. para veikal Geografija". Prie ios knygos pridtas unikalus to meto pasaulio emlapis, taip pat atskiri daugelio ali emlapiai (1.2.5).
. 1 . 2 . 4 Klaudijas Ptolemajas
1.2.5 Klaudijo Ptolemajo (II a. p o Kr.) sudarytas pasaulio emlapis (XVa. rekonstrukcija). Jo s u d a r y m u i mokslininkas naudojosi pirkli pasakojimais, legendomis, pieiniais, t o d l emlapyje daug netikslum.
Vidurami geografija
Vidurami Europoje buvo pripastamos tik krikionybs diktuojamos banytins tiesos. Manyta, kad em yra plokia, staiakamp, skalaujama keturi lank (Viduremio, Raudonosios ir Kaspijos jr bei Pers lankos). Mappae mundi - pasaulio emlapiai - buvo pieiami drobse, pergamentuose, danai orientuoti rytus (roj), nesilaikant kartografijos taisykli. Krikionybs pltra ir misionieri veikla vliau praturtino geografijos inias.
1 . 2 . 6 Viking plokiadugnis irklinis laivas - drakaras. Jis tiko plaukioti j r o m i s , eerais ir upmis.
Markas Polas (1254-1324 m.) - Venecijos pirklys ir keliautojas, pirmasis i europiei pasieks Kinij.
Norman (viking) ygiai. iaurs germanai - dan, norveg, ved pirmtakai, - gyven Skandinavijos pusiasalyje IX-Xl a., stat puikius laivus, plaukiojo jromis, orientavosi pagal vaigdes, jr sroves, vjus, naudojo kompaso pirmtak - magnetin akmen. Viking kelions (tarp j Eriko Rudojo ir Leifo Eriksono jr kelions) apraomos island sagose. Erikas Rudasis su bendraygiais atrado Grenlandij. Leifo Eriksono (Eriko Rudojo snaus, viking sagose vadinamo Leifu Laiminguoju) laivas pasiek iaurs Amerikos krantus (buvimo pdsak randama Niufaundlande ir Labradore) (1.2.7). Taigi vikingai tapo pirmaisiais europieiais, kurie eng Amerikos em (tiesa, ten nesitvirtino, o Europoje apie j yg nieko nebuvo inoma).
Arab jrininkai plaukiojo Indijos vandenyne, gerai paino Ryt Afrikos krantus.
. 1 . 2 . 7 Viking kelions
Didieji geografiniai atradimai (XV-XVI a.)

Renesanso epochoje (XV-XVI a.) keliones skatino technikos ir mokslo laimjimai: laivybos prietaisai, nauji emlapiai, laivai, aukso ir sidabro stygius pinigams gaminti, prabangos preks, prieskoniai, arab ali muitai Ryt prekms. Jrose vyravo Ispanijos ir Portugalijos laivai. XV-XVI a. didel paang pasiek emlapi sudarytojai. Geriausi tuo metu buvo Olandijos emlapiai (tiksls, puons, su detaliais apraymais) ir navigacijos prietaisai. Gerardas Merkatorius - flamand kartografas, sudars garsius emlapi rinkinius ir pavadins atlasu, sukrs emlapi projekcij.
XV a. pabaigoje - XVI a. pradioje vyko bene svarbiausi geografiniai atradimai monijos istorijoje: 1492 m. Kristupas Kolumbas (ital jrininkas, plauks su Ispanijos vliava) pasiek Amerikos krantus. 1497-1498 m. Vaskas da Gama (portugal jrininkas) atrado jr keli Indij, apiplauks Afrik. 1519-1522 m. Fernando Magelano (portugal ir ispan jrininko) surengta ekspedicija pirmoji apiplauk pasaul (pats Magelanas joje uvo).
1 . 2 . 8 Kristupo K o l u m b o laivo Santa Marija replika ir kruizinis laivas
XVII-XIX a. geografija
XVII-XVIII a. kelioni geografija persikl j vandenyn platybes. Buvo iekoma nauj vandens keli, neatrast sal, gamtos itekli. Imta tirti Sibir, iaurs ir Piet Amerikos vidines teritorijas. XVIII a. geografija tapo pripaintu mokymo dalyku ir imta dstyti Europos universitetuose (Paryiaus, Berlyno). 1830 m. Londone kurta Karalikoji geograf draugija. Kaupiantis matavim ir kartografiniams duomenims, rykja pasaulio emlapis. Svarbiausius geografinius atradimus iuo laikotarpiu padar: Deimsas Kukas (1728-1779) - angl jrininkas. Kr detalius emlapius, atrado daug sal, pirmasis ityr Australijos ryt pakrant. Aleksandras fon Humboltas (1769-1859) - vokiei geografas, klimatologas, botanikas. Piet Amerikoje sureng pirmsias tikras geografines ekspedicijas, tyr Andus, Amazons mikus. Fabianas fon Belingshauzenas (1778-1852) ir Michailas Lazarevas (1788-1851) - vadovaudami rus antarktinei piet poliarinei ekspedicijai 1819-1821 m., atrado Antarktid. Deividas Livingstonas (1813-1873) - brit keliautojas, pirmasis europietis, ityrs Piet ir Ryt Afrikos vidinius rajonus, atrads Viktorijos kriokl.
A 1 . 2 . 9 Kapitono Deimso Kuko tis. 1791 m. paveikslas. 1779 m. kelions Havaj salyne m e t u vyko konfliktas tarp iabuvi ir keliautojo komandos. Susirmimo m e t u Kukas b u v o umutas lazdomis.
1 . 2 . 1 0 Geografinis painimas ir kelions Europieiams inomos ems I iki 1400 m. iki 1550 m. iki 1850 m.
XX a. geografija
io amiaus pirmoje pusje geografija skilo daugel atskir mokslo ak. Atsirado politin, ekonomin, regionin geografija, geomorfologija, biogeografija ir kitos akos. Atlikta detali mokslini tyrim, prasidjo intensyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas. kurta mokslo ir tyrim institucij, draugij. Pradti rengti tarptautiniai geograf kongresai. vairi ali mokslininkai ir keliautojai toliau tyr em: Amerikieio Roberto Pyrio vadovaujama ekspedicija 1909 m. balandio mn. pirmoji pasiek iaurs aigal. Norvegas Roaldas Amundsenas 1911 m. gruodio mn. pirmasis pasiek piet aigal. Anglo Roberto Skoto vadovaujama ekspedicija tik mnesiu vliau nei R. Amundsenas pasiek piet aigal (1.2.12). Grdama bazin stovykl komanda uvo. XX a. pradioje vokietis Alfredas Vgeneris paskelb emyn dreifo teorij. veicaras akas Pikaras ir amerikietis Donas Volas 1960 m. sausio 23 d. batiskafu Trieste" nusileido Marian dub (1.2.13).

1 . 2 . 1 1 Karikatra, vaizd u o j a n t i R. Pyrio ir F. Kuko kov dl iaurs aigalio. Kai k u r i u o s e altiniuose teig i a m a , kad b t e n t F. Kukas metais anksiau, t. y. 1908 m . b a l a n d i o 9 d. pirmasis pasiek iaurs aigal. Deja, t r o d a n i altini neiliko.
Tiriamas Pasaulinio vandenyno dugnas, giliavandens dubos, povandeniniai ugnikalniai, vandenyno vidurio kalnagbriai. Iekoma naudingj ikasen telkini, tiriamos gyvybs rys giliausiose dubose. Garsiausias vandenyn gelmi ir dugno tyrjas - pranczas akas Yvas Kusto (1910-1997). Nemaai kelioni, rodani senj civilizacij ryius, Indijos, Atlanto ir Ramiajame vandenyne atliko norvegas Turas Hjerdalas.
piet aigalis S Amundsenas # Skotas "*> 1 9 1 1 - 1 2 - 1 4 / 1912-01-18
4 1 . 2 . 1 3 . Batiskafo Trieste" kopija, pav a d i n t a Trieste II", e k s p o n u o j a m a Karo laivyno muziejuje (Vaingtono valstija, JAV)
a
, J f c f S %7 v
4 1. 2 . 1 4 . Y. Kusto ir j o s u k o n s t r u o t a s p o v a n d e n i n i s laivas
Br "
Roso elfinis Q ledynas \ SkotovC ties vieta 1912-03-29
"""n,m
Am
koto baz
4 w
ROSO A
JURA
W ^
1 . 2 . 1 2 R. A m u n d s e n o ir R. S k o t o
ekspedicij marrutai
Aleksandras fon Humboltas - pirmasis tikras geografas

Iki XIX a. pradios geografija, kaip vientisa mokslo aka, neegzistavo. Geografini a t r a d i m autoriai buvo prekiautojai, karini j r laiv kapitonai, kartais net piratai (Fransis Dreikas). Tolimos ekspedicijos rengtos prekybos arba kolonizavimo tikslais, o m o k s l tyrimais per daug nesidomta. X V I I I - X I X a. sandroje geografijos mokslo raidoje vyko lis. Prie to daug prisidjo Aleksandras fon Humboltas (1769 1859) - garsus vokiei mokslininkas enciklopedistas, fizikas, botanikas ir vienas i pirmj tikr geograf.
Pirmoji geografin ekspedicija

Humboltas buvo aistringas keliautojas. Jis aplank daug pasaulio viet, taiau didiausi reikm turjo penkerius metus trukusi kelion po L o t y n Amerik, kuri jis vyko i dalies u savo las kartu su p r a n c z botaniku E. Bonplanu. ios ekspedicijos metu mokslininkai skverbsi A m a z o n s m i k tankumyn, kop auktus A n d kalnagbrius, keliavo po vairias alis. Jie beveik kop i m b o r a s o ugnikalnio virn (6310 m) ir pasiek t laik europiei aukio rekord. i kelion galima laikyti pirmja istorijoje tikra geografine ekspedicija, kuri atlikta vien mokslo tikslais. Jos rezultatai nepaprastai vertingi. Humboltas nustat daugelio gyvenviei ir kit gamtos o b j e k t geografines koordinates, detaliai ir tiksliai A. Humbolto podretas, F. G. Veitas, 1806 m. isiaikino teritorijos reljef, ityr jos geologij, s u k a u p daug klimato d u o m e n . A b u mokslininkai surinko didiules botanines
Augal
isidstymas
Anduose
ties pusiauju.
1805 m. A. Humbolto
ir E. Bonplano
sudarytas
brinys.
ir zoologines kolekcijas. Vien nauj mokslui augal ri surinkta 1800! Atrasta ir paymta emlapyje palei Piet Amerikos vakar pakrant tekanti galinga altoji jros srov, vliau pavadinta Humbolto srove. Daug met po ios kelions Humboltas nagrinjo ekspedicijoje surinkt Rhexia grandiflora mediag ir, remdamasis ja, kl geografijos mokslo idjas bei teorijas.
Ekspedicijos rezultatai
U mokslinio akiraio platum amininkai Humbolt vadino XIX a. Aristoteliu. Jis sukr tokias mokslo akas, kaip fizin geografija, kratotvarka, biogeografija, klimatologija. Btent jam priklauso temperatros ymjimo emlapiuose izotermomis idja. Humboltas pirmasis apibdino jrin ir emynin klimat, paaikino skirtum prieastis. Tirdamas augalijos priklausomyb nuo klimato mokslininkas nustat ir pagrind platuminio bei vertikaliojo zonikumo dsnius. Detaliai ianalizavo ir nurod prieastis, kas takoja augalijos ir gyvnijos pokyius keliaujant nuo pusiaujo aigali link, analogijas, kaip keiiasi augalija nuo kaln lait kylant auktyn. A.Humboltas vadinamas biogeografijos pradininku. Jis pirmasis pateik naujadar gyvybs sfera", i kurio atsirado svoka biosfera". Humboltui bdingas visuminis gamtos suvokimas. Savo coccinea veikalo
Gamtos vaizdai" angoje jis ra: A siekiau pateikti vientis gamtos vaizd ir parodyti jos j g sveik". iuo principu stengiasi vadovautis ir iuolaikin geografija. Rhexia stricta A. Humbolto Havana ekspedicijos po Piet ir Vidurio Amerik marrutas
'1801 m. kovas JAMAIKA
ATLANTO VANDENYNAS
birelis-^
KARIB
JURA
[artachei
Prakasai
Bogota *1801m. ^ , liepa-rugsjis
o Galapag ) /salos
Gvajakilis 1803 m. sausis /
'imborasps% putuma/^
Manausa;
RAMUSIS VANDENYNAS
1802 /7 Lima \ spalis-gruodis S
Ms dien geografija
Geografijos tyrimo objektai apima mus supani gamtin ir visuomenin aplink bei j ryius, mones ir j veiklas, artimas vietoves ir tolimus kratus. iuolaikiniame geografijos moksle vyrauja darbai, susij su ems naudojimu, teritorij planavimu, gyventoj demografiniais tyrimais, lig plitimu, gamtos itekli naudojimu. Tyrimuose plaiai naudojama GIS, palydovins nuotraukos, moderni technika. Dabartiniai geografiniai tyrimai integruoti su kitais mokslais. Per pastaruosius kelis deimtmeius kosmoso tyrim sektorius pereng savo tradicines ribas ir intensyviai pleiasi bei skverbiasi praktines kasdienio moni gyvenimo sritis. Kosmins technologijos skatina nauj produkt ir nauj paslaug atsiradim, esam technologij tobulinim. Didiausias kosmini technologij indlis pastebimas telekomunikacij, vietos nustatymo (palydovins navigacijos) ir ems stebjimo srityse. Kosmins technologijos tampa neatsiejama kiekvieno i ms gyvenimo dalis, nes tai: or stebjimas ir prognozs;
Japonijos televizijos urnalistas Toyohiro Akiyama 1990 m. tapo pirmuoju pasaulyje kosminiu turistu. Finansuojamas japon televizijos, u kelialap" rus kosmin stot Mir", T. Akiyama paklojo 20 min. JAV doleri sum. Per 7 kelions" dienas buvo nuskrieta 5 272 000 km bei padaryti 126 apsisukimai apie em.
palydovins ryi ir navigacijos priemons; klimato kaitos stebjimas; gamtini itekli stebsena ir analiz (ems paviriaus pokyiai (nuoliauos, griuvos, potvyniai, erozija), vandens telkini (vandenyn, jr) prieira bei utertumo tyrimai, tara, mik gaisrai, ems drebjimai); kosmin fotografija, emlapiai; kosmoso turizmas.
iandieniame pasaulyje kosmoso sektoriaus bei mokslo ir inovacij pltra ioje srityje tampa vienu i pagrindini ekonomikos skatinimo varikli.
1 . 2 . 1 5 Kosminio turistinio laivo prototipas
1.3 Lietuvos geografijos raida

Pirmosios inios apie Lietuv ir jos teritorij
Apie ms alies praeit nra toki gausi raytini altini, kuriais gali didiuotis senovs valstybs. Taiau inoma, kad Baltijos jros regione lanksi romn keliautojai ir pirkliai. Buvo prekiauta gintaru, kailiu, vaku, medumi. Fragmentikos inios apie Baltijos pakrantes pateko kai kuri senovs istorik ir keliautoj veikalus. Klaudijo Ptolemajo veikale Geografija", ileistame 150 m., vienas emlapi vaizduoja Baltijos region, kuriame pirm kart pateiktas kartografinis Lietuvos vaizdas (1.3.1).
1 . 3 . 1 V i d u r i o Europos emlapis.
Pagal K. P t o l e m a j p a r e n g J. A n g e l u s ir D. Calderinus. I K. P t o l e m a j o atlaso Geographia", Roma, 1490 m . Baltijos j r P t o l e m a j u s v a d i n o Sarm a t i j o s v a n d e n y n u , o t e r i t o r i j , kuri p a t e n k a ir d a b a r t i n Lietuva, Sarmatia Europae. e m l a p y j e p a v a i z d u o t Baltijos j r teka p e n k i o s ups: p i r m o j i i kairs - Vysla (Vistula), a n t r o j i - Nem u n a s (Chrones), t r e i o j i - D a u g u v a (Rubon). Rytuose p a v a i z d u o t i p r a m a n y t i Rifj k a l n a g b r i a i , i k u r i iteka ios ups.Tarp N e m u n o ir D a u g u v o s paym t o s b a l t g e n t y s g a l i n d a i ir sudviai.
Al/y. ' V-*. Suli. ( opiniu/ vtfuno JtiL U. lanaar, -fan. homJa , Lnnn . makf Jammm InftYtnr ,VIlJielut in fItdibt. (?hi lKtittiriltf (PaUmmMit tf ifUptf Cui fUCitfiii /Mtbrrwtrj^ [Cft *u( Vrun* tjUI JtgiJvnmiUY OrtfaiM artLitubu, a m-mJjui xj.sua cmutrrttnfsarm m unfim<LtM ** it Luua UtXUf Mmsuiy x w /
"
v Il Mvtij ftbf
1 . 3 . 2 K v e d l i n b u r g o m e t r a i o itrauka.
'
Obf VuftUu AurnLJ

. Sd a Ji sAn^tinu in ijtt/lwltrn Leu .n.L^ a 111 L.^.U,
Lrt
Sif f ^ u r :
Cxti SUUtfrit AabnMUf
Tekste p a y m t a vieta, k u r i o j e m i n i m a s Lietuvos vardas.
nica Mt pdmaram ^Ma

U l ^ i i v H f H X i i l / W M r l l / H - l ,Vl
1009 m. Kvedlinburgo metraiuose pirm kart pamintas LietuvSs vardas - Lituae (1.3.2). Al Idrisijaus XII a. emlapyje paymtas Lestlandas - balt gyvenamos ems. Abradmo Krskvo 1375 m. pasaulio emlapyje minimas Lietuvos pavadinimas - Litefanie Paganis. Nikolajaus Kuzieio Vidurio Europos emlapyje nurodyta Litvania Magnus. Fra Mauro pasaulio emlapyje 1459 m. paymtas vardas Lituana. Mikalojus Kristupas Radvila Nalaitlis daugel met vadovavo tiksliausio LDK emlapio rengimui ir leidybai. 1613 m. Amsterdame ileistas emlapis laikomas vienu i geriausi Renesanso kartografini krini ( 19 psl., 22 psl.).
Garsiausi Lietuvos keliautojai ir geografai

Ignas Domeika (1802-1889) - mineralogas, chemikas, keliautojas, medicinos moksl daktaras, profesoriavo ilje. Jo vardu pavadinta gatvi, mineralas, miestas, muziejus, kalnagbris Anduose (Coldillera Domeyko). Mokslininkas garsus daugelyje pasaulio valstybi. Jonas rskis (1845-1892) dalyvavo 1863 met sukilime, itremtas j Sibir. Atliko detalius Baikalo eero tyrimus. Sureng ekspedicij Sajan kalnus, Jakutij. Jo vardu pavadintas kalnagbris Sibiro rytuose. Pripaintas geriausiu t laik Sibiro tyrju. Matas alius (1890-1940) - raytojas, keliautojas, urnalistas. 1929-1933 m. motociklu pervaiavo Europ, Azij, Afrik. Para knyg Sveiuose pas 40 taut". uvo 1939 m. keliaudamas po Piet Amerik. Ju5zas Dalinkviius (1893-1980) - moderniosios geologijos pradininkas, tyr Lietuv5s ems gelmes, sudar geologini emlapi. Kazys Paktas (1893-1960) - Lietuvos socialins geografijos ir geopolitikos pradininkas, klimatologas, dst Kauno universitete, JAV universitetuose. Lietuvos geograf draugijos krjas. Numat Lietuvos okupacijos grsm, ragino igabenti svarbiausius alies dokumentus, valiutos atsargas ir perkelti gyventojus. Steponas Kolupaila (1892-1964) - profesorius, hidrologas, inicijavs vandens matavimo stoi tinklo krim, kaup ir sistemino hidrologinius tyrimus. Dst JAV universitetuose. Alfonsas Basalykas (1924-1986) - VU profesorius, landafto tyrjas, paleogeografas, Lietuvos geograf draugijos prezidentas. Para knyg (Lietuvos fizin geografija", em - monijos buvein"), straipsni. eslovas Kudaba (1934-1993) - VU profesorius, kratotyrininkas, geomorfologas, aktyvus visuomenininkas. Sudar detal Lietuvos auktum emlap pagal topografinius emlapius, iskyr apledjim stadij ir fazi iplitim. LietuvSs Nepriklausomybs Akto signataras. Para daug knyg ir straipsni apie vairias Lietuvos vietoves, gyventojus. Algirdas Gaigalas (1933-2009) - VU profesorius, mokslininkas, geologas, LietuvSs Geograf draugijos narys, urnalo Mokslas ir gyvenimas" redakcins kolegijos narys, intensyviai tyr Lietuvos paviri ir gelmes. Rimantas Krupickas (1943-2009) - VPU geografijos docentas, keliautojas. Para knyg, pareng straipsni, kr metodin mediag mokyklinei geografijai dstyti. steig Jaunj geograf mokykl. Inicijavo Jaunj geograf olimpiad ir Respublikinio . Kudabos moksleivi konkurso organizavim. Vladas Vitkauskas - keliautojas, alpinistas, kuris kop emyn aukiausias virukalnes ir ikl jose Lietuvos trispalv. LietuvSs alpinizmo asociacijos, Lietuvos keliautoj sjungos narys.
A 1 . 3 . 3 Jubiliejin Lenkijos z l o t o moneta, skirta I. Domeikai a t m i n t i

I
- -
, , . . -

'^^^ SS*' BfW^j
. 1 . 3 . 4 Matas alius
. 1.3.5 eslovas Kudaba
. 1 . 3 . 6 Vladas Vitkauskas
iuolaikiniai geografiniai tyrimai Lietuvoje

Data
1993 m. 2003 m. 2007-05-15 2007-05-21
Alpinistai
Vladas Vitkauskas Saulius Vilius Aldas Baltutis Darius Vaiiulis
Tyrimus atlieka Lietuvos universitet, Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. Gamtins geografijos srityje detals tyrimai atliekami Baltijos jros sektoriuje. Tiriamos problemins teritorijos, poeminio ir pavirinio vandens sistemos, kratovaizdio ir geoaplinkos bkl, j kaitos ir sveikos su mogaus veikla tyrimai. Visuomeninje geografijoje tyrimai apima turizmo ir ekoturizmo pltr, kultr, kaimo geografijos, retai apgyvendint teritorij tyrimus, jaunimo ir kit visuomens atstov emigracijos problem analizavim.
A 1 . 3 . 7 Lietuvi alpinistai, jkop j D o m o l u n g m
M. K. Radvila ir 1613 m. LDK emlapis

LDK emlapio sukrimo itakos
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts emlapis MAGNI CENTIUM EXACTA DESCRIPTIO DUCATUS CAETERARUMQUE REGIONiIM ILLI ADIA- Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ir jai g r e t i m srii tikslus apraymas" kelet
i m t m e i buvo pats detaliausias ir tiksliausias. Jo k r i m ir leidyb paskatino LDK vykusi pirmoji agrarin reforma Lietuvoje - Valak reforma. Reikjo padidinti ido pajamas, tolygiai paskirstyti valstieiams feodalines prievoles. Imta prekiauti grdais, tad, siekiant padidinti j kiek, buvo permatuoti ir perskirstyti kaimai, kiekvienam kiui skirta po valak e m s . Matuotos kunigaiki bei didik valdos. Norint ginti, tvarkyti ir valdyti valstyb, btinai reikjo sudaryti visos LDK nauj emlap. raas j a m e byloja, kad io kartografinio krinio tikslas - parodyti senosios LDK ribas, ypa didiojo kunigaikio Vytauto laikais. Valak reformos rezultatas - sueuropinta emtvarka, emvalda bei emdirbyst.
M. K. Radvilos emlapio aktualumas

M. K. Radvila - Vilniaus vaivada, studijavs geografij, matematik, astronomij, m e d i c i n vadovavs naujo emlapio krimo darbams, rpinsis jo leidyba, apipavidalinimu, skyrs nemaai a s m e n i n i l. J a m talkino Valak reformos ir karins kartografijos specialistai bei j z u i t ordino vienuoliai. A n k s tesni emlapiai j a u neatitiko LDK poreiki. emlapis 1613 m. ileistas A m s t e r d a m e . Dl
M. K. Radvilos emlapio
fragmentas
gausios ir itin svarbios tekstins geografins bei istorins informacijos geografai danai j vadina pirmuoju geografijos vadovliu. Vienas i M. K. Radvilos originali e m l a p i s a u g o m a s vedijoje Upsalos universitete. emlapis priklijuotas ant audinio su kutais pakraiuose. Kutuose vyrauja geltona, alia ir raudona spalvos. emlapio puoyboje taip pat daugiausia g e l s v a l s v ir rausv atspalvi. Tai ne tik puonus, bet ir gana tikslus bei informatyvus to laikotarpio leidinys. Vienas i emlapio variant saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
M. K. Radvilos emlapio
fragmentas
Svarba iandien
M. K. Radvilos 1613 m. emlapis yra vienas i reikmingiausi Lietuvos geografijos, istorijos ir kultros paminkl. J a m e detaliai nubrtos LDK ribos, pateiktas administracinis suskirstymas, gausu istorini f a k t ir informacijos apie gyventojus, j veikl. Atlikti ir pateikti vietovi matavimai, surinkti vietovardiai, apraytos pasienio teritorijos, svarbesns gyvenviets, ups, eerai. M. K. Radvilos 1613 m. emlapis - vienas i vertingiausi kartografini leidini ne tik Lietuvos istorijai ir geografijai. A m s t e r d a m e leistas emlapis byloja apie to meto o l a n d meistr technikos subtilybes. Tai vienas i vertingiausi vlyvojo Renesanso laikotarpio krini. Svarbi ir kartografinio leidinio menin vert. Minimo emlapio fragmentai dabar naudojami leidiamoms knygoms, plakatams ir kitiems spaudiniams dekoruoti. emlapio reprodukcijos puoia Lietuvos Prezidentr, vairias kitas institucijas, individualius namus.
INOME, MOKAME, GALIME

0

Raktiniai odiai ir svokos

geografija atmosfera litosfera hidrosfera biosfera Didieji geografiniai atradimai
^Turtumte inoti i svok reikm:

geografin sfera
Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

fizin ir socialin geografija; litosfera ir hidrosfera; atmosfera ir biosfera; globalin ir regionin geografija.
2) Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, f vertinti arba apibdinti:
geografini sfer esminius ypatumus; geografijos ir giminik moksl sry; pagrindinius geografinio painimo etapus; svarbiausi geografijos mokslui keliautoj, atradj ir mokslinink nuopelnus; ymiausius Lietuvos geografijos mokslininkus ir j nuopelnus.
r
Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

1
Nagrinti ir vertinti skirtingos tematikos iliustracijas; nagrinti ymiausius senuosius emlapius; remiantis kelioni ir atradim emlapiais, komentuoti garsi keliautoj ir atradj marrutus.
1 1
@ Geografiniaityrimai
1 . Raskite laikrai arba interneto skelbimuose darbo pasilym, susijusi su geografiniais gdiais. 2 . Pasinaudokite Statistikos departamento interneto svetaine www.stat.gov.lt ir suraskite iuos duomenis: moni skaiius penkiuose didiuosiuose Lietuvos miestuose/atvykusi turist skaiius paskutiniais metais/ emigrant pokytis per pastaruosius trejus metus/penkios pagrindins Lietuvos eksporto preks. 3 . Raskite knygose, kalendoriuose ar internete kur nors senovin pasaulio emlap. Nustatykite: a) kuriuos emynus jis vaizduoja? b) kuri kalba naudojama emlapyje? c) kur Iaikmetj vaizduoja emlapis? d) kurios ankstesns arba dabartins alys vaizduojamos? 4 . Pasirinkite bet kur iame skyriuje pamint keliautoj ar atradj ir suraskite apie j daugiau informacijos iomis temomis: keliavimo priemons/kelions usakytojai ar finansiniai rmjai/kelions marrutas/ nelaims /atradimai/ kelions rezultatai. 5 . Isiaikinkite, kurios dabartins ems, kratai ar miestai, susij su kelionmis ir atradimais, taip buvo vadinami senovje: Vest Indija/Prieskoni salos /Hispaniola /Ceilonas/Batavija/Cipangas/Naujoji Olandija. 6 . Pasirinkite norim Lietuvos geograf, tyrintoj ar keliautoj ir plaiau juo pasidomkite: mokslin ar krybin veikla /gyvenimas / nuopelnai/palikimas.
Klausimai ir uduotys
1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm
1. 2. 3. Paaikinkite, kodl geografija yra vienas i labiausiai integruot moksl. Pateikite fizins ir visuomens geografijos ak pavyzdi. Pateikite pavyzdi, kaip ems sferos veikia viena kit.
1.2 Geografinio painimo raida

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kokios prieastys skatino mones senovje painti aplink? Dl koki gamtini ir socialini prieasi tolimoje praeityje susikr pirmosios valstybs? Pateikite pavyzdi, rodani senovs Graikijos ir Romos indl geografin painim. Nurodykite, k teigiamo ir k neigiamo viduramiais geografiniam painimui turjo krikionyb. Ivardykite pagrindines prieastis, paskatinusias Didiuosius geografinius atradimus. Kuri Europos valstyb Renesanso laikotarpiu garsjo leidiamais emlapiais? Kurios Didij geografini atradim laikotarpio asmenybs atliko svarbiausius geografinius atradimus?
8 . rodykite, kad Didij geografini atradim laikotarpis yra vienas i reikmingiausi monijos istorijoje. 9. 10. 11. Koki svarbi geografini atradim padaryta XVIIXVIh a.? Paaikinkite, kodl XX a. pirmojoje pusje geografijos mokslas skilo atskiras mokslo akas. Prie i garsi keliautoj ir atradj nurodykite:
R. Amundsenas atradim ar kelion geografinio painimo laikotarp atradimo ar kelions dat
D. Kukas
F. Belingshauzenas
R. Amundsenas
12. 13. 14.
Kokie geografijos ir giminik mokslo srii tyrimai atliekami iais laikais? Kaip galima paaikinti, kad dauguma iuolaikini mokslini tyrim atliekami pasauliniu mastu? vertinkite kosmoso tyrim reikm monijai.
1.3 Lietuvos geografijos raida

1. 2. Kada ir kuriame istorijos altinyje pirm kart pamintas Lietuvos vardas? Atpainkite, koks emlapio fragmentas ia vaizduojamas. Kada sudarytas is emlapis? 3. Kuo naudingi Lietuvos geografiniam painimui ilik senieji emlapiai? vardykite tris garsesnius Lietuvos geografijos mokslininkus, keliautojus ir nurodykitej nuopelnus.
4.
IR KARTOGRAFIJA

vardyti pagrindinius orientavimosi bdus vietovje; skirti vairaus dydio mastelius, inoti j vaizdavimo bdus; gebti imatuoti atstumus emlapyje, nustatyti azimut; mokti emlapyje nustatyti objekt santykin ir absoliutj aukt; mokti nustatyti geografines koordinates; nurodyti vietovs plano ir emlapio skirtumus; vardyti emlapio elementus;
apibdinti GIS emlapi sandaros ypatumus; skirti ir apibdinti vairios tematikos emlapi turin; skirti emlapi kartografines projekcijas.
2.1 Orientavimasis erdvje

Orientavimasis
Orientuotis vietovje nuo seno buvo labai svarbu. mons stebjo gamt, formavo ir tobulino orientavimosi gdius.
* Maieji / Grulo + f* Ratai Siaurine -vaigd Didieji Grulo Ratai
Orientuotis vietovje galima su emlapiu ir be jo. Orientuotis gamtoje padeda sauls padtis danguje, vaigds, mediai, akmenys, skruzdlynai, medi rievs ir kiti objektai. Gyvenvietse galima orientuotis pagal nuorodas gatvse, palydovini anten padt (daniausiai jos nukreiptos pietus), senj banyi architektr (boktas vakaruose, altorius rytuose). monms orientuotis padeda nuorodos prie keli ar turistiniuose marrutuose, emlapiai, kompasai, vyturiai, moderns navigacijos prietaisai, vadinamieji GPS (angl. Global Positioning System), naudojantys kosmini palydov siuniamus signalus, kurie nurodo tiksli viet ir reikiam krypt.
2 . 1 . 1 iaurs k r y p t i e s
n u s t a t y m a s p a g a l iaurin vaigd
Horizonto kryptys ir azimutas

Orientuotis (lot. oriens - rytai) vietovje reikia gebti nustatyti buvimo viet pagal pasaulio kryptis. Vietovje gali padti orientyras - pasirinktas gerai matomas daiktas, pagal kur galima orientuotis ir nurodyti kieno nors buvimo viet, krypt ir padt.
Horizonto kryptis
R R PR P PV V V
Azimutas
0, 360 45 90 135 180 225 270 315
Tolumoje matoma regimo lauko riba vadinama horizontu. Kuo aukiau stovime, kuo palankesns oro slygos, tuo didesn atstum galime irti vietovje. Horizonto kryptys yra: pagrindins (, P, V, R); tarpins (V, R, PR, PV).
Azimutas - kampas () tarp iaurs krypties ir tam tikro objekto. Azimutas skaiiuojamas nuo O0 iki 360 pagal laikrodio rodykl (pvz., piet azimutas atitinka 180 krypt).
2 . 1 . 2 Horizonto kryptys
ir j a z i m u t a i
Azimuto kamp orientuotis vietovje pasitelkia sportininkai (pvz., orientacininkai), jreiviai, laknai.
Teliai Pakruojis
<L
'K Ânykiai
A *
ilal O Kdainiai
Taurag
TilO . vX<S> 2 . 1 . 3 A z i m u t o n u s t a t y m o pavyzdys. T a u r a g s - M a r i j a m p o l s k r y p t i e s a z i m u t a s - 139, o A n y k i - M a r i j a m p o l s - 227. Trakai RUSIJA Gumbin Marijampol ~ i I < C Q Sakiai Kaunas Kaiiadorys VILNIUS
2.2 emlapio elementai

emlap sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
Topografija - ems paviriaus nuotraukos darymo ir vaizdavimo planuose bei emlapiuose metod visuma.
Kartografiniai / vaizdiniai
hidrografiniai objektai - eerai, ups; biosferos vairov - geografins zonos; reljefas - aukio skal, horizontals; gyvenviets - miestai, sodybos; infrastruktra - keliai, ryio ir elektros tinkl linijos; sienos, administracinis suskirstymas; socialiniai, kultriniai ar ekonominiai objektai - ligonins, banyios, elektrins
Matematiniai
kartografin projekcija; mastelis; koordinai sistema; komponuot
Pagalbiniai
legenda; metrika; matavimo grafika
Papildomieji
emlapio ikarpa; diagramos; kreivs; tekstai; skaiiai
^ 2 . 2 . 1 e m l a p i o elementai
emlapi naudojimas
emlapis - sumaintas ir apibendrintas vietovs vaizdas ploktumoje.
emlapiams kurti taikomi sudtingi matematikos dsniai, pasitelkiama topografini ar aerokosmini fotografij informacija, raytini informacijos ir statistikos altini duomenys. emlapiai naudojami vairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams reikiniams tirti, inineriniams projektams atlikti. Jie plaiai naudojami laivyboje, aviacijoje, ems ir mik kyje, kasdieniame moni gyvenime. emlapyje informacija pateikiama tam tikrais enklais, skirtingai spalvinamais teritorij plotais. enkl ir spalv reikms nurodomos emlapio legendoje.
emlapis yra informacijos perdavimo priemon, galinti pateikti itin daug sukauptos informacijos.
Masteli skirstymas pagal pateikt emlapyje Skaitmeninis M 1:2 000 Vardinis

1 cm - 20 km . 2 . 2 . 2 e m l a p i o p a n a u d o j i m o bdai
Mastelis ir atstum matavimas

Norint pavaizduoti tam tikr teritorij ploktumoje, reikia j proporcingai sumainti. Kuo didesn teritorija, tuo daugiau kart j mainame.
60 km
Linijinis
20
20 40
Mastelis - dydis, kuris rodo, kiek kart emlapyje ar plane yra sumaintas tikrasis vaizdas. Mastelis priklauso nuo teritorijos dydio ir gali bti stambus, vidutinis bei smulkus (2.2.4).
A 2 . 2 . 3 Masteli skirstymas pagal pateikt
2 . 2 . 4 Masteli skirstymas pagal d y d Mastelio dydis ir paskirtis stambus (maoms teritorijoms) M iki 1:100 000 vidutinis (vidutinms teritorijoms) M nuo 1:100 000 iki 1:1 000 000 smulkus (didelms teritorijoms) Mdaugiau nei 1:1 000 000
Skirting mastelio dydi skals

Mastelio dydio santykis 1:1000 1:10 000 1:25 000 1:50 000 1:250 000 1:500 000 1:1 000 000 1:5 000 000 1:20 000 000 1:50 000 000 1:100 000 000 Vaizduojam teritorij pavyzdiai nam kvartalas miesto dalis kaimas, miestelis miestas savivaldyb, rajonas valstybs dalis nedidel valstyb didel valstyb keli valstybi teritorija emynas pasaulis
Atstumams emlapyje matuoti pasitelkiame mastel. Tiesi atkarp nuo tako A iki tako B matuojame liniuote. emlapyje tiesi linij matuojame liniuote, vingiuot (ups, valstybs sienos ilg ar kt.) - silu arba kreivmaiu (2.2.5). Gaublyje atstumams matuoti galime naudoti elasting liniuot, sil, popieriaus juostel.
2 . 2 . 5 Kreivmatis
Kreivmatis - prietaisas atstumams topografiniuose emlapiuose ir planuose matuoti.
Jei emlapyje pateikiamas tik skaitmeninis mastelis, apskaiiuojame, kiek vienas centimetras emlapyje atitinka metr vietovje (pvz., jei matuojame stadiono plot) ar kilometr emlapyje (jei matuojame atstum nuo vieno miesto iki kito).
Sutartiniai enklai
emlapiuose, vietovs planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami sutartiniais enklais - kartograf sukurtomis linijomis, simboliais, spalv skale. Smulkaus ir stambaus mastelio emlapi, arba topografini emlapi sutartiniai enklai skiriasi. Stambaus mastelio emlapiuose palyginti nedidelje teritorijoje galima pavaizduoti beveik visus objektus. Smulkaus mastelio emlapiuose - tik didelius ir svarbius geografinius objektus. Kiekviename emlapyje pateikiama legenda - sutartini enkl aikinimo lentel. Sutartiniai enklai gali bti: linijiniai, kuri ilg galima apskaiiuoti, imatuoti pagal plano mastel, gatv, geleinkelis, up;

Stambaus mastelio emlapiai vadinami topografiniais emlapiais.
takiniai - svarbs mastelio neatitinkantys objektai - miestas, tiltas, pastatas, kalvos virn; aikinamieji, kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis, pavadinimas, ups tkms krypties nuoroda, eero pavadinimas, sklypo paskirtis; plotiniai - kontrais paymimas vaizduojamos teritorijos plotas - mikas, pieva, eeras, jra; nemasteliniai - pagal mastel per mai, bet kartografuojant svarbs objektai - muziejai, banyios, mediai, rieduliai ir kt.
Reljefo vaizdavimas
Reljefo vaizdavimas yra vienas i sudtingesni emlapi element. Trimaiam jo vaizdavimui emlapyje naudojami vairs bdai: aukio takai, aukio linijos, juostinis spalvinimas, eliavimas. Aukio takai
Absoliutusis auktis vietovs auktis vir jros lygio (pvz., nuo Pasaulinio vandenyno lygio).
emlapiuose aukiausios ir emiausios ems paviriaus vietos paymtos takais ir vardytos skaiiais, kurie nurodomi metrais vir jros lygio. emlapiuose visada nurodomas absoliutusis vietovs auktis.
aukio 60 m skal 50
Santykinis auktis rodo, kiek vienas paviriaus takas yra aukiau u kit.
absoliutusis auktis
jros lygis 2 . 2 . 6 Absoliuiojo ir santykinio aukio schema
santykinis auktis
jros lygis
Aukio linijos Topografinis emlapis sudaromas danai remiantis aerofotonuotraukomis. Vietovs vaizdas i viraus iifruojamas ir vaizduojamas ploktumoje sutartiniais enklais. Reljefui vaizduoti topografiniame emlapyje naudojamos linijos vadinamos izohipsomis, arba horizontalmis. Atstumas tarp dviej horizontali yra aukio skirtumas. Topografiniame emlapyje horizontals briamos tam tikru atstumu viena nuo kitos, atsivelgiant reljefo ypatumus.
. 2.2.7 Kalva ir dauba
Toliau viena nuo kitos nubrtos horizontals reikia, kad kalno laitas arba daubos yra nuolaidus. Ariau viena prie kitos nubrtos horizontals rodo, kad kalno laitas arba daubos yra status.
Kalvai arba daubai pavaizduoti naudojami kalnabrkniai. Tai nuolydio krypties rodykls, briamos statmenai horizontalms.
75,6
^ 50
46,3
//
So4o-
O T
^ 2 . 2 . 8 Hipsometrinio profilio sudarymas
110 m 100 90 80 70 60 50 40
InS. I \ i I I
-40-30-20- 1 0 -
-403020-
-60-
-so-30-
lygus . 2 . 2 . 9 H o r i z o n t a l s ir lait t i p a i
gaubtas
igaubtas
Juostinis spalvinimas
Gamtiniame (fiziniame) emlapyje reljefui vaizduoti naudojamas juostinis (hipsomtrinis) spalvinimas. Jis padeda geriau suvokti paviriaus nelygumus. emumos spalvinamos daniausiai tamsiai aliai, lygumos - viesiai aliai, auktumos - gelsvai, o kalnai - rudai.
' 2 . 2 . 1 0 Juostinis s p a l v i n i m a s
eiiavimas
eiiavimas emlapiuose rodo sauls viesos ir paviriaus aukio skirtum, lait polinkio sveik. Tokio ems paviriaus vaizdavimo tikslas - irykinti reljef. Sauls pusn atsukti laitai atrodo lyg apviesti, prieingoje pusje esantys - tarsi elyje.
2 . 2 . 1 1 Nepalo emlapio fragmentas
Geografinis tinklas ir geografins koordinats

2 . 2 . 1 2 Lygiagrei ir dienovidini atstumai
Visuose gaubliuose ir emlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos geografiniu tinklu. Jj sudaro lygiagrets ir dienovidiniai.
Atstumas, km 111 1,85 0,03
Platumos laipsni ilgis Laipsni vienetai 1 lygiagrets laipsnis 1 lygiagrets minut 1 lygiagrets sekund
Lygiagrets - lygiagreiai su pusiauju nubrti apskritimai emlapyje.
Dienovidiniai - aigalius jungianios linijos emlapyje. Naudojant geografin tinkl, galima nustatyti bet kurio ems paviriaus tako geografines koordinates. Jomis plaiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografins koordinats nusakomos laipsniais (). Jie gali bti dalijami minutes ' ( I 0 = 60') ir sekundes " ( = 60"). Nulinis dienovidinis ir pusiaujas sudaro geografini koordinai sistemos pradi. Bet kurio tako ems paviriuje geografines koordinates sudaro jo platuma ir ilguma. Platuma - atstumas nuo pusiaujo, ireiktas laipsniais. Skiriamos iaurs ir piet platuma. Ilguma - atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio, ireiktas laipsniais. Skiriamos vakar ir ryt ilguma.
Dienovidini atstumas tarp laipsni Dienovidinis Lygiagret

0
Atstumas, km 111,3 103,9 83,5 55,7 27,8 7,5 0
15 30 1 dienovidinio laipsnis ties lygiagrete 45 60 75 90
Lygiagreiai su pusiauju nubrtos linijos vadinamos lygiagretmis (paralelmis). Ilgiausia lygiagret - pusiaujas - ymima 0
Toliausiai nuo pusiaujo nutolusios lygiagrets" takai 90 0 - yra iaurs ir Piet aigaliai.
iaurs platuma Pusiaujas - vienodai nuo aigali nubrtas apskritimas, dalijantis ems rutul iaurs ir Piet pusrutulius.
pusiaujas
iauriau pusiaujo nubrtos lygiagrets yra iaurs platumoje.
piet platuma
dienovidiniai
Linijos, nubrtos per aigalius statmenai pusiaujui, vadinamos dienovidiniais (meridianais). Visi dienovidiniai yra vienodo ilgio. Pradinis, arba nulinis, Grinvio, dienovidinis eina per Londone esani Grinvio observatorij. Pradinis dienovidinis ymimas 0. Toliausiai nuo pradinio nutol dienovidiniai yra 180 0 vakarus arba rytus.
Pieiau pusiaujo nubrtos lygiagrets yra piet platumoje.

vakar ilguma pradinis dienovidinis
vakarus nuo pradinio dienovidinio nubrtos linijos yra vakar ilgumoje. rytus nuo pradinio dienovidinio - ryt ilgumoje. 2 . 2 . 1 3 Geografinis tinklas
Kartografins projekcijos
Kartografams, kuriantiems emlapius, kyla problem, kaip tiksliai pavaizduoti sferinj ems paviri ploktumoje. Netikslum ir paklaid ivengti nemanoma.
Stambaus mastelio emlapiuose ikraipym beveik nepastebima. Jei vaizduojama didesn nei 20 km skersmens teritorija, jau reikt atsivelgti ems paviriaus sferikum.
Gaublyje ems paviriaus vaizdas tikrovikiausiai atspindi ems form. Gaubli masteliai yra smulks, pateikiama didel teritorija ir labai ribotas objekt skaiius. Gaubliai daniausiai sudaromi M 1: 20 000 000 M 1: 40 000 000 masteliais. Sferinio ems paviriaus vaizdavimas ploktumoje yra sudtingas procesas. vairi teritorij emlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografins projekcijos. Kartografins projekcijos leidia elipsoido (ems paviriaus) paviri ar jo dal parodyti ploktumoje. ie metodai padeda taip pateikti paviri, kad ikraipymai ploktumoje bt maiausi. Ritinin (cilindrin) projekcija
' 2 . 2 . 1 4 Kartografins projekcijos
S
i
S R WI .: Ssi
tX
,s
W
&
f ik
J
Vf
r Sf.
ems rutulio pavirius projektuojamas ritinio onin paviri. Normalioje (tiesiojoje) cilindrinje projekcijoje dienovidiniai ir lygiagrets yra tiess.
i * J. c.
\ . i> U
A
>
Naudojama, kai kartografuojamos ariau pusiaujo esanios ems sritys.
Kgin projekcija
ems rutulio pavirius projektuojamas kgio onin paviri, kuris lieia arba kerta paviri vienoje lygiagretje. Normalioje (tiesiojoje) kginje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, ieinanios i vieno tako, o lygiagrets - lankai. Naudojama, kai kartografuojamos ariau vidutini platum esanios ems sritys.
Ploktumin (azimutin) projekcija

ems rutulio pavirius projektuojamas lieianij ploktum spinduliais, ieinaniais i vieno tako. Normalioje (tiesiojoje) azimutinje projekcijoje dienovidiniai yra tiess, o lygiagrets - koncentriki apskritimai. Naudojama, kai kartografuojamos poliarins sritys.
2.3 Kartografini vaizd vairov

Aerofotonuotrauka - ems paviriaus vaizdas, nufotografuotas i skraidymo aparat. Nuotraukos, padarytos i keli imt metr iki keli deimi kilometr aukio, daniausiai naudojamos kartografavimui. Aerofotonuotraukos naudojamos geografiniams tyrimams, archeologijoje, kino filmams, reklamai kurti. Kosmin nuotrauka - ems ar kit planet vaizdas, nufotografuotas dirbtinio palydovo. Nuotraukos gali bti perteikiamos vairiomis spektro spalvomis, kurios leidia fotografuoti nakt. Naudojamos geolog, meteorolog, ems ir mik kyje, planuojant teritorijas, aplinkosaugoje, kariniams tikslams.
2 . 3 . 1 M a r t i n o Behaimo sudaryto g a u b l i o kopija, kuri saugoma Paryiaus Nacionalinje bibliotekoje
Topografinis emlapis - brinys, kuriame sutartiniais enklais ploktumoje stambiu masteliu pavaizduota ems paviriaus dalis. Gaublys iausiai. tiksliausias sferinis ems modelis, kuriame atstumai ikraipyti ma-
Pagal vaizduojamos teritorijos dyd:

pasaulio emyn valstybi ir region
emlapi klasifikavimas pagal tematik

emlapiai pagal turin bna: bendrieji geografiniai: vaizduoja svarbius gamtinius ir visuomeninius objektus. Bendrj geografini emlapi panaudojimas universalus - moksliniams tikslams, kasdieniame gyvenime. teminiai: gamtos reikini (klimato, geologiniai, reljefo, dirvoemio) teminiai emlapiai arba visuomenini reikini (gyventoj, kalb, religij) teminiai emlapiai. Teminiai emlapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams, vairi profesij specializuotiems tyrimams ir kasdieniame gyvenime. specialieji skirti konkreios specializuotos kategorijos vartotojams. Specialieji emlapiai naudojami emtvarkoje, jreivystje, oreivystje, mik kyje ir kt.
Pagal paskirt:
specializuoti moksliniai, kultriniai paintiniai, mokomieji (geografijos, istorijos, geologijos), techniniai, turistiniai ir kt. . 2 . 3 . 2 e m l a p i vairov
' 2 . 3 . 3 G a m t i n i o ir t o p o g r a f i n i o emlapio lyginimas
Gamtinis (fizinis) emlapis Vaizduojamos teritorijos dydis

Didel teritorija (globali ar regionin erdv: pasaulis, emynas, regionas, valstyb)
Topografinis emlapis
Nedidel teritorija (lokali erdv: apylink, gyvenviet)
,VIDUREMIO
WR
Mastelis Vaizduojami objektai Reljefas ems igaubtumas Orientavimas Sutartiniai enklai
vidutinis arba smulkus tik stambiausi ir svarbiausi (pavirius, miestai, ups, eerai) paviriaus horizontals spalvinamos pagal aukio skal atsivelgiama; gali bti naudojamos vairios kartografins projekcijos iaur yra visada emlapio viruje
stambus daug objekt horizontals briamos kas keli metrai, skirtumas tarp j nurodomas skaiiumi neatsivelgiama iaurs-piet kryptis gali bti orientuota pagal plano svarbiausio objekto padt topografiniai enklai
supaprastinti sutartiniai enklai
2.4 GPS ir GIS sistemos

Visuotin padties nustatymo sistema
iuolaikins technologijos tobulina ryio, susisiekimo ir bendravimo priemones. Visuotin padties nustatymo sistema (GPS) leidia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje, nesvarbu, kokia bt oro temperatra, debesuotumas, auktis vir jros lygio. Trikdi gali sukelti aukti pastatai, kalnai, tanks mikai, tuneliai. 2.4.1 GPS palydovo, skriejanio aplink em, svoris apie 900 kg, ilgis 5 m GPS sistemoje naudojami 24 palydovai, skriejantys madaug 20 tkst. km auktyje eiomis orbitinmis trajektorijomis. Kiekvienoje orbitoje juda po 4 palydovus, kurie apskrieja ems rutul per 12 vai. (2.4.1). Palydov darb seka antemin kontrols sistema, kuri sudaro centrin stotis, 5 stacionarios stotys ir 4 signal primimo antenos. Sistema sureguliuota taip, kad kiekvienas ems paviriaus takas palaiko ry su 3 - 4 palydovais. Ypa tiksli GPS sistema naudojama kariniams tikslams, aviacijoje, kartografijoje, geodezijoje, policijoje. Vis plaiau i sistema naudojama individualiame (bgimas) ir komandiniame (futbolas) sporte. GPS prietaisai padeda tiksliai imatuoti judjimo greit, nustatyti krypt, trajektorij. GPS prietaisas atlieka kompaso, laikrodio, ura knygels, auktimaio, skaiiuotuvo funkcijas (2.4.2). GPS imtuvas priima informacij i 3 - 5 palydov ir perteikia iuos duomenis: . 2.4.2 GPS prietaisas geografin ilgum; geografin platum; aukt vir jros lygio; judjimo greit ir krypt.
Geografins informacijos sistema

' 2.4.3 GIS sluoksniai
palydovinis sluoksnis. geologinis sluoksnis^ hidrografinis sluoksnis> augmenijos sluoksnis^ topografinis sluoksniu skaitmeninis reljefo modelis
iuolaikin kompiuterin sistema leidia kurti naujovikus skaitmeninius emlapius. Geografins informacijos sistemos, sutrumpintai vadinamos GIS, jungia skaitmenin emlap su sudtingomis kompiuterinmis programomis ir j duomen bazmis. i program pagrindu kuriamos automobili navigacijos sistemos, leidianios turistui pasirinkti tinkamiausi marrut: trumpiausi, greiiausi. Kuriamos topografini emlapi duomen bazs, kosmini vaizd emlapiai, skirti emtvarkininkams, mikininkams. GIS darbas pagrstas kartografini duomen rinkimu, apdorojimu ir rezultat pateikimu vartotojui. Kiekvienas kartografinis objektas susietas su jo vieta emlapyje, tiksliomis geografinmis koordinatmis, todl GIS skaitmeniniai emlapiai yra itin tiksls. Skaitmeninio emlapio informacija suskaidyta sluoksnius arba atskiras temas: reljefas, vandenys, vietovardiai (toponimika). i sistema leidia pagal poreikius pasirinkti norim sluoksni kombinacij. Skaitmenin emlap sudaro:
ekonominis sluoksnis. Informaciniai duomenys
vietovs vaizdas/
gamtos objektai (reljefas, eerai, ups, mikai); mogaus sukurti (antropogeniniai) objektai (valstybi sienos, miestai, keliai, gyvenviets, pastatai ir kt.).
Google
Earth - virtuali Zem
erdvinis (3D) valdymas paiekos laukas kryptinis valdymas vaizdo didinimo/ mainimo skal vietovi laukelis
duomen bazs nustatymai
Google
Earth - internetin programa, leidianti tyrinti
vaizdus, palydovines nuotraukas, emlapius, pastatus bet kurioje ems rutulio vietoje. Programos pagrind" sudaro milinika auktos kokybs palydovini nuotrauk baz. Vos paleidus Google Earth, prie akis pasirodo ems
gaublys. Planet galima pasukti, priartinti ar ididinti kuri nors vietov iki norimo atstumo. Stabteljus tam tikrame auktyje, galima keliauti bet kuria kryptimi - skrieti vir kaln, ugnikalni, miest ar tyrinti vandenyno dugno reljef. vairi region detalumas programoje skiriasi ir yra nuolat didinamas. Jis priklauso nuo miesto ar vietovs dydio bei populiarumo. Bene didiausias programos privalumas - i palydov darytos fotografijos pateikia trimat ems paviriaus ir kai kuri objekt vaizd. Pakanka pakeisti apvalgos k a m p ir vaizdas bus matomas ne i viraus, bet ir i ono - kaip realybje. Be vis ivardyt galimybi programa leidia iekoti adres moni, sudaryti marrutus, stebti meteorologinius rodiklius bei atlikti daugyb kit funkcij.
Lietuvos vaizdas i 333 km aukio
Parsisisti nemokam program galima internetiniu adresu: www.earth.google.com
Vilniaus vaizdas i 5,34 km aukio
Vilniaus senamiesio (3D) vaizdas
Didiojo kanjono (3D) vaizdas

0


orientavimasis GPS orientyras horizontas azimutas mastelis topografinis emlapis legenda reljefas horizontal kalnabrknis geografinis tinklas lygiagret dienovidinis geografins koordinats pusiaujas aigalis GIS kartografija
^-Turtumte inoti i svok reikm:

absoliutusis ir santykinis auktis; geografin platuma ir geografin ilguma; topografinis ir fizinis emlapis; vietovs planas ir emlapis; stambus ir smulkus mastelis; skaitmeninis ir linijinis mastelis.
^-Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
orientavimosi bdus pagal aplinkos objektus ir su emlapiu; emlapi reikm mokslui ir kasdieniame gyvenime; geografini informacini sistem svarb iuolaikiniame pasaulyje; emlapio pagrindinius elementus; reljefo vaizdavimo bdus.

Orientuotis vietovje, nustatyti pasaulio kryptis, azimut; skirti, nagrinti ir vertinti vairios tematikos emlapi turin; konvertuoti ir urayti mastel; m a t u o t i atstumus vietovje ir emlapyje; remiantis horizontali ratu, a p i b d i n t i vietovs reljef stambaus mastelio emlapyje; nustatyti emlapyje vietovs santykin ir absoliutj aukt; nustatyti tikslias vietovi geografines koordinates; rasti emlapyje vietov pagal pateiktas koordinates; skirti emlapi kartografines projekcijas.
@ Geografiniai tyrimai
1. Naudokits atlaso emlapiais ir nustatykite, kuriais azimutais skrist lktuvas i Vilniaus iuos miestus: Helsinkis / Oslas / Dublinas / Briuselis / Praha/Atnai/Stambulas 2. / Kijivas/Maskva.
Naudokits atlaso emlapiais ir imatuokite atstum oro linija nuo Kauno iki: Klaipdos, Londono, Amsterdamo, Frankfurto, Vienos, Atn.
3.
Imatuokite atstumus gaublyje tarp i miest: Frankfurtas-Bankokas; Amsterdamas-Mechikas; Kopenhaga-Niujorkas; Helsinkis-Tokijas; Stokholmas-Vankuveris.
4.
Nustatykite, kurioje lygiagretje ir dienovidinyje yra dabartin js buvimo vieta. sivaizduokite skrend iilgai vienos i i linij. vardykite valstybes, miestus, domesnius objektus, kuriuos kirsite, keliaudami aplink vis ems rutul, kol sugrite t pai viet.
5 . Geografijos atlase raskite ir vardykite 10 skirting temini emlapi. 6. 7. Pasinaudokite reikiamu Azijos emlapiu ir raskite jame pasirinktinai daugiau kaip 3 milijonus gyventoj turini 10 miest. Kuriose alyse yra ie miestai? Kurie i j isidst prie jros ar upi? Pasinaudokite atlaso rodykle ir isiaikinkite, kurie geografiniai objektai vadinamiKolumbijos" ir Viktorijos" vardais.
8 . Remdamiesi atlaso emlapiu, sudarykite Lietuvos kartoschem. Paymkite savo gyvenamj viet, deimt vietovi, kuriose teko lankytis, ir penkias, kurias nortumte aplankyti. raykite i vietovi pavadinimus. Nepamirkite apytikslio mastelio, legendos ir emlapio pavadinimo.
2.1 Orientavimasis erdvje
1 . Ivardykite vietovs poymius, kurie padeda nustatyti pasaulio kryptis. 2 . vardykite pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis. Nurodykitejas atitinkanius azimutus. 3. Nustatykite azimut i objekto A objekt B ir i objekto A objekt C.
2.2 emlapio elementai

1 . Kaip skirstomi masteliai pagal dyd ir pateikt emlapyje?
3.
Paaikinkite, kodl skirtingo mastelio emlapiuose naudojami nevienodi sutartiniai enklai.
4 . Priskirkite i kalv profilius juos atitinkantiems reljefo vaizdams ploktumoje.
5 . Nustatykite, kaip keiiasi laito nuolydis einant i tako A tak B: kyla/leidiasi
6 . Koki informacij fiziniuose emlapiuose perteikia hipsometrinis spalvinimas? 7 . Kurios pagrindins linijos emlapyje arba gaublyje
2.3 Kartografini vaizd vairov

1 . Pateikite argument, kodl vandenyn ir emyn kontrai, dydis bei isidstymas tiksliausiai rodomi gaublyje. 2 . Ivardykite esminius vietovs plano ir emlapio skirtumus. 3 . Priskirk gamtini (G) arba visuomenini (V) emlapi grupms iuos teminius emlapius: oro temperatra/dirvoemiai/gyventoj tankumas/tektonika/urbanizacija/gimstamumas/ turizmas/jr ir vandenyn srovs / klimato juostos/naftos gavyba ir eksportas. 4 . Kodl emlapyje sudtinga perteikti tiksl ems vaizd? 5 . Kodl gaublyje vaizduojama maai objekt? 6 . Kurios kartografins projekcijos daniausiai naudojamos: a) vidutini platum teritorijoms vaizduoti; b) poliarinms sritims vaizduoti; c) ariau pusiaujo esanioms sritims vaizduoti?
2.4 GPS ir GIS sistemos

1 . Paaikinkite, kaip veikia visuotin padties nustatymo sistema (GPS). 2 . Koki duomen perteikia GPS prietaisai? 3 . Nurodykite sritis, kuriose gali bti naudojama visuotin padties nustatymo sistema. 4 . Paaikinkite, kam reikalinga informacini sluoksni sistema GIS emlapiuose.

nusakyti svarbiausias Sauls kilms hipotezes; skirti orbitinio ir ainio judjimo padarinius; inoti pagrindinius ems matmenis; apskaiiuoti laiko skirtumus tarp vairi vietovi; apibdinti dienos ir nakties trukms skirtingose platumose prieastis: paaikinti, kaip skirtingose geografinse platumose kinta dienos ir nakties trukm.
3.1 Sauls sistemos kilms hipotezs

em yra penktoji pagal dyd ir treioji pagal nuotol Sauls sistemos planeta. Teigiama, kad emei yra 4,6 milijardo met, o visa Sauls sistema (Saul, em ir kitos planetos) susidar vienu metu. Laikomasi nuomons, jog panas planet uuomazg procesai visatoje vyksta nuolat. Mokslininkai skiria kelias Sauls sistemos ir ems kilms hipotezes: Kanto ir Laplaso hipotz. XVIII a. vokiei mokslininkas Imanuelis Kantas spjo, kad em susidar i visatoje pasklidusi kosmini dulki, kurios sukosi aplink pagrindin telkin - Saul. Vliau prancz matematikas Pieras Simonas Laplasas skelb, jog duj kai, besisukantys aplink Saul, tapo iedais. ie dl kondensacijos dar po kurio laiko susitelk planetas. emberleno ir Moultono hipotz. X X a. pradioje teigta, kad em ir kitos planetos susidar i Sauls materijos, kuri i Sauls ipl su ja susidrusi kita vaigd. Smito hipotz. 1943 m. teigta, kad Saul, skriedama Galaktikoje, pagavo duj ir dulki debes. is dl traukos didjo, o dl radioaktyviojo skilimo reakcij ir meteorit smgi energijos kario kaito. Ariau Sauls, kur viesulio gravitacin trauka stipresn, esanios planetos yra maos, bet didesnio tankio, tolimesns - didels ir lengvos, retai isidsiusios. iuolaikin mokslo teorija. Mokslininkai teigia, kad Saul ir planetos susidar tuo paiu metu i besisukanio ir vis tankjanio tarpvaigdinio ko. Dl didjanio sukimosi greiio atsiskyr dalis kosmini mediag, kurios susitelk planetas.
Pagal senovs lietuvi pasaulio sukrimo mit e m sukurta i dumblo ar smlio, atneto i vandenyno dugno.
3.2 ems forma ir dydis

em nra tobulo apskritimo formos. Dl sukimosi aplink savo a sukeltos icentrins jgos em iek tiek suplota per aigalius ir isiptusi ties pusiauju. Trumpesnis yra Piet pusrutulio spindulys. Tam gali turti takos didiulis Antarktidos emyno svoris. em turi tik jai bding savit rutulik form, vadinam geoidu. i forma yra sudtinga ir jos nemanoma tiksliai matematikai apibrti, prilyginti kuriai nors geometrinei figrai (3.2.1).
geoidas emynas
^ 3 . 2 . 1 Geoidoschema ems rutulikumo rodymai: per Mnulio utemim matyti ant jo ems metamas elis; skrendant lktuvu matomas ems igaubtumas.
Pavadinimas
Merkurijus Venera em Marsas Jupiteris Saturnas Uranas Neptnas
Vid. atstumas nuo Sauls, Skersmuo, km min. km

57,9 108,2 149,6 227,9 778,3 1429,4 2875 4504,4 4878 12104 12 752 6788 142 796 120 660 51 108 49 534
Stebint ramios juros horizont, susidaro spdis, kad tiesiai prie akis - vandens pakiluma, emjanti pakraius. Jros horizonte skstantis" laivas, bangas panyranti" Saul. Kosminse nuotraukose ufiksuotas ems rutulys.
em yra nedidel planeta (3.2.2). Pagal skersmen (12 750 km) ji yra madaug 10 kart maesn u Jupiter (didiausia Sauls sistemos planeta) ir 2,7 karto didesn u Merkurij (maiausia planeta). ems dydis ir mas sukuria traukos jg. Dl stiproko gravitacinio lauko i ems gelmi isiskyrusios dujos neisisklaido. Tai turjo takos vandeniui ir atmosferai susidaryti.
3.2.2 Sauls sistemos planetos
aies pasvirimas
2327'
ems ais
Pusiaujo ilgis Dienovidinio ilgis iaurs pusrutulio spindulys Piet pusrutulio spindulys Paviriaus plotas ems tris Mas Vidutinis tankis Vidutin sunkio jga
40 075 km 40 009 km 6356,766 km 6356723 km
pusiaujas
iaurs aigalis
1,083 x1012 km3 5,974x1024 kg 5,515 g/cm3 980 cm/s2 piet aigalis
. 3.2.3 ems fizins charakteristikos
- e m sukasi prie laikrodio rodykl
3.3 ems judjimas

Ainis judjimas

Ariau aigali esantys toki pai proporcij objektai yra iek tiek sunkesni, nes sunkio jga didesn 983 cm/s 2 , ties pusiauju maesn - 978 cm/s 2 .
em sukasi aplink savo a prie laikrodio rodykl, i vakar rytus. Apsisukimo periodas 23 vai. 56 min. 4 s. Ties pusiauju esantys takai nukeliauja ilgesn keli, linijinis sukimosi greitis ties pusiauju siekia 465 m/s. Tolstant nuo pusiaujo, sukimosi greitis ltja - 60 platumoje jis siekia 195 m/s. emei sukantis aplink savo menam a. j Saul atgrtoje ems pusje bna diena, prieingoje - naktis. Sukimosi aplink savo a greitis yra optimalus (nei per greitas, nei per ltas) gyviesiems organizmams. Dien Sauls spinduliai per stipriai nekaitina, o nakt ems pavirius nespja per smarkiai atalti. Paros ritmikumas turi takos mogaus ir \is gy\uiu organizm gyvybinms funkcijoms.
Optimalus atstumas nuo Sauls, ems sukimasis, vanduo, atmosfera turjo takos gyvybei atsirasti emje.
Dl Mnulio ir Sauls sukeliam potv>ni be: atc - g:u ir dl planetos trio didjimo ems sukimosi greitis ltja.
Orbitinis judjimas ir met laik kaita

Nustatyta, kad e m s skriejimo aplink Saul orbitos forma nuolat kinta nuo elipss iki apskritimo formos.
em aplink Saul skrieja prie laikrodio rodykl elipss formos orbita. Vidutinis ems judjimo aplink Saul greitis - 29,8 km/s. em apskrieja Saul per 365 paras 6 vai. 9 min. ir 9 s, todl kas ketverius metus turime keliamuosius metus. Juos sudaro ne prastos 365 dienos, o 366 kalendorins dienos. Vasario mnuo tada turi 29 dienas.
kovo 21 d balandio 21 d. vasario 19 d.
orbita fizins charakteristikos Vidutinis atstumas nuo Sauls Perihelis (artimiausias atstumas nuo Sauls) Afelis (tolimiausias atstumas nuo Sauls) Apskriejimo periodas Vidutinis greitis orbitoje 150 min. km gegus 21 d. 147 min. km
3 . 3 . 1 ems judjimo
sausio 20 d.
152 min. km birelio 21 365 paros 6 vai. 9 min. ir 9 s 29,8 km/s liepos 4 d. afelis
sausio 3 d. perihelis
SAUL
liepos 23 d.
lapkriio 22 d.
rugpjio 23 d. rugsjo 23 d. . 3 . 3 . 2 ems metinis judjimas
spalio 22 d. Ties iaurs aigaliu esantys geltoni ir mlyni plotai vaizduoja teritorijas, kuriose poliarins dienos ar naktys trunka ilgiau nei 24 vai.
Zenitas - aukiausias Sauls padties takas vir horizonto, Sauls spinduli kritimo kampas - 90.
ems ais yra pasvirusi 2327'. Todl skirtingais met laikais t pai ems viet Sauls spinduliai krinta tai statesniu, tai smailesniu kampu. Dl to vyksta sezonin met laik kaita. Sezoninis ritmikumas rykiausias vidutinse platumose (tarp 2327' ir 6633') Dl ems aies pasvirimo ems geografiniame tinkle nubrtos menamos linijos 2327' ir 6633' iaurs ir piet platumose. 2327' lygiagrets vadinamos atogromis. Atogr platuma lygi kampui tarp ems pusiaujo ir jos orbitos ploktumos. 6633' lygiagrets vadinamos poliariniais ratais, arba speigiraiais. J platuma lygi kampui tarp ems aies ir orbitos ploktumos.
Poliarin diena - laikotarpis (nuo keli dien iki keli mnesi), kai Saul net vidurnakt nenusileidia u horizonto.
Birelio 2 1 d . Sauls spinduliai zenite bna ties iaurs, arba Vio, atogra. Tai vasaros saulgros diena (3.3.2). i dien daugiau ilumos tenka iaurs pusrutuliui, kuriame yra vasara, o u iaurs poliarinio rato prasideda poliarin diena. Piet pusrutulyje viskas atvirkiai: yra iema, u piet poliarinio rato matomos poliarins naktys.
Poliarin naktis - laikotarpis (nuo keli dien iki keli mnesi), kai Saul net vidurdien nepakyla vir horizonto.
Gruodio 21 d. Sauls spinduliai zenite buna ties piet, arba Oiaragio, atogra. Tai iem5s saulgros diena.
3.3.3 ems padtis s k i r t i n g a i s m e t laikais iaurs poliarinis ratas iaurs atogra f f pusiaujas fJ\ piet atogra \ \\l \ j f VJ \\\\ I 7 I
i dien daugiau ilumos tenka piet pusrutuliui, kuriame yra vasara, u Piet poliarinio rato prasideda poliarin diena. iaurs pusrutulyje prasideda iema, u poliaraio - poliarins naktys. Kovo 21 d. ir rugsjo 23 d. Sauls spinduliai zenite bna ties pusiauju. ios dienos vadinamos pavasario ir rudens lygiadieniais.
Kovo 21 d.
Sauls spinduliai zenite V^J
f / l /
/ Rugsjo 23 d.
Lygiadieniai reikia, kad Sauls spinduliai pasiskirsto tolygiai abiejuose pusrutuliuose. Kovo 21 d. iaurs pusrutulyje yra pavasaris, o piet ruduo; rugsjo 23 d. - atvirkiai.
piet poliarinis ratas ^ O v
iaurs poliarinis ratas iaurs pusiaujas piet atogra Sauls spinduliai zenite 4
Gruodio 21 d iaurs poliarinis ratas Sauls spinduliai zenite
, iaurs atogra pusiaujas
piet poliarinis ratas Birelio 21 d.
piet atogra piet poliarinis ratas
Dienos ir nakties trukm

3 . 3 . 4 D i e n o s ir n a k t i e s
Dl ems aies pasvirimo dienos ir nakties trukm kinta. Tai priklauso nuo platumos ir met laiko. Tolstant nuo pusiaujo, ems aies pasvirimo taka didesn. Ties pusiauju visus metus madaug 12 vai. trunka naktis ir 12 vai. diena. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo didesnis dienos ir nakties trukms skirtumas. Birelio 21 d. ir gruodio 21 d. yra pats didiausias dienos ir nakties trukms skirtumas. Pavasario ir rudens lygiadieniais visose platumose, iskyrus iaurs ir piet aigali sritis, diena ir naktis trunka lygiai po 12 vai. Lygiadienio ryt Saul teka tiksliai ryt horizonte, leidiasi - vakaruose.
valanda
2
CO 3
trukm skirtingose platumose valanda

10 12 14 16 18 20 22 24 4
valanda
20 22 24
10 12 14 16 18 20 22 24
U ) j c
1m O
sutemos
iB 3
te diena
I
diena
f
i
diena
1
L
[
1
iaurs aigalis
Vilnius, 5445' . pl.
Kisanganis (Kongo DR) ties pusiauju
3.4 Laiko juostos

Judant ems paviriuje i vakar rytus, keiiasi faktinis laikas (nustatomas pagal Sauls padt danguje). Jis nesikeiia tik visose vietose, esaniose tame paiame dienovidinyje.
Vieno laipsnio skirtumas tarp dviej dienovidini yra 4 min. laiko skirtumas.
Bendru susitarimu pasaulinis laikas skaiiuojamas nuo pradinio, arba Grinvio, dienovidinio. Patogumo dlei ems pavirius yra suskirstytas 24 laiko juostas. Jos tiksliai nesutampa su dienovidiniais dl pasaulio valstybi konfigracijos (3.4.2). Viena laiko juosta udengia vidutinikai 15 dienovidini, jeigu jie nubrti kas 1. Vienos laiko juostos laikas vadinamas juostiniu laiku. Didelse pasaulio valstybse gali bti skiriamos kelios laiko juostos. Rusijoje laikas skiriasi net 7 valandomis, Jungtinse Valstijose - 6. Kinija, isidsiusi net per tris laiko juostas, bet laikas visoje alyje skaiiuojamas pagal 8-j laiko juost. Lietuva yra Ryt Europos laiko juostoje. Laiko skirtumas nuo Grinvio laiko yra +2 valandos. Tarptautiniu susitarimu 180 dienovidinis vardijamas kaip datos keitimosi linija. Dl sal valstybi isidstymo i linija nesutampa su tikslia dienovidinio linija. Kertant datos keitimosi linij i vakar rytus, laimima laiko - prisideda viena valanda, bet patenkama vakarykt dien". Kertant datos keitimosi linij i ryt vakarus, laikrodio rodykl reikia pasukti atgal, bet data praoka" vien dien priek.
3 . 4 . 1 Karalikoji observatorija Grinvie
3 . 4 . 2 Laikojuostos

^-Turtumte inoti i svok reikm:
geoidas zenitas poliarinis ratas atogra poliarin diena keliamieji metai iemos saulgra rudens lygiadienis pavasario lygiadienis Iaikojuosta juostinis laikas

ainis ir orbitinis ems judjimas; atogra ir poliarinis ratas; zenitas ir horizontas; poliarin diena ir poliarin naktis; pradinis dienovidinis ir datos keitimosi linija.
^-Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
ms planetos ami; Sauls sistemos kilms hipotezes; slygas, lmusias gyvybs atsiradim emje; juostinio laiko reikm; met laik kaitos prieastis.
3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

Nusakyti ems orbitin judjim, vardyti Sauls spinduli kritimo pobd emje skirtingu met laiku; apibdinti dienos ir nakties trukms skirtumus emje, tolstant nuo pusiaujo aigali link; pagal laiko juost emlap nustatyti konkreios vietovs laik, apskaiiuoti dviej vietovi laiko skirtum.
1 .Pasirinkite Sauls sistemos kilms hipotez ir sigilinkite j. Pateikite jos stipriausius argumentus ir abejotinus teiginius. 2.Parenkite referat tema iuolaikinio mokslo tyrim kryptys Sauls sistemoje". 3.Parenkite referat tema Vasaros ir iemos laiko kaitaliojimo prasm ir nauda". 4.Apsilankykite www.worldtimezone.com arba www.timeanddate.com/worldclock ir isiaikinkite: kiek dabar valand Delyje, Tokijuje, Niujorke; kuriose alyse dabar keiiasi para; kur mons gulasi miegoti, o kur keliasi. 5 . Naudokits atlasu. Kodl datos keitimosi linija nesutampa su dienovidiniu? Kuri ali gyventojai pirmieji pradeda nauj dien? Skrendant i Honkonge ar patenkama vakarykt dien. Los Arxize - laimima diena
(5) Klausimai ir uduotys

3.1 Sauls sistemos kilms hipotezs
1 . Kelinta nuo Sauls yra ms planeta em? 2 . Palyginkite Sauls sistemos kilms hipotezes: kuo jos panaios ir kuo skiriasi. 3 . Isiaikinkite, kuo remiantis nutarta Plutono nelaikyti Sauls sistemos planeta.
3.2 ems forma ir dydis

1 . Pateikite pavyzdi, rodani, kad em yra apvali. 2 . Paaikinkite, kodl ems rutulio forma pavadinta geoidu. 3 . Nurodykite prieastis, galjusias lemti ems rutulio deformacij.
3.3 ems judjimas

1 . Koks yra ems sukimosi aplink savo a periodas? 2 . Paaikinkite, kodl kas ketverius metus skelbiami keliamieji metai 3 . Kokiu kampu yra pasvirusi ems ais? 4 . Kuri ems padtis (A-D) vaizduoja: vasaros saulgr rudens lygiadien iemos saulgr pavasario lygiadien (^) (^)
5 . Apibdinkite dienos ir nakties trukms kitim poliarinse srityse, vidutinse platumose ir ties pusiauju. 6 . Inagrinkite iliustracij deinje ir atsakykite: a) koks dabar met laikas iaurs pusrutulyje? I ko sprendiate? b) nurodykite du miestus, kuriuose dabar poliarin diena; c) ties kuriuo dienovidiniu yra pusiaudienis? d) kelinta apytiksliai valanda yra Lietuvoje? 7 . Kodl keiiasi met laikai emje? 8 . Paaikinkite, kaip per metus keiiasi Sauls spinduli kritimo kampas tarp iaurs ir piet atogros. 9 . Kaip vadinamos A - E raidmis paymtos linijos? 1 0 . Kur ir kada matomos poliarin diena ir poliarin naktis?
3.4 Laiko juostos

1 . Kiek emje skiriama laiko juost ir kiek laipsni apima viena laiko juosta? 2 . Kaip galima paaikinti, kad laiko juost ribos ne visada sutampa su dienovidiniais? 3 . Nustatykite, kiek valand bus Vilniuje, kai iuose miestuose laikrodiai rodys tok laik:
Maskva
Pekinas
Melburnas
Niujorkas
VIDINES JEGOS

apibdinti ems gelmi sandar; nusakyti magnetinio lauko tak emei; vardyti emynins ir vandenynins ems plutos skirtumus; klasifikuoti uolienas pagal kilm; dalykikai komentuoti ems geochronologin raid; apibdinti Lietuvos ems gelmi sandar; apibdinti A. Vgenerio emyn dreifo hipotez ir j patvirtinanius mokslinius rodymus; skirti litosferos ploki pakrai tipus ir nurodyti juose vykstanius procesus; skaityti geologinius emlapius, apibdinti ems plutos seismines ir stabilias sritis; vardyti svarbiausias kalnodaras ir j metu susidariusius kalnynus; inoti, kurie procesai skiriami vidinms ems jgoms; nurodyti emdrebos ir vulkanizmo sritis; skirti ugnikalnius pagal ivaizd ir aktyvum, nurodyti kitus vulkaninius reikinius; pateikti ems drebjim ir ugnikalni verimosi padarini pavyzdi.
4.1 ems vidin sandara

Vidin sandara
Geologija - mokslas, tiriantis ems plut, j sudaranias uolienas ir mineralus. Apie uolien sudt ems gelmse, j sandar ir kilm padeda suinoti seismin v a l g y b a . Pastebta, kad per nevienodos sudties uolienas seismins bangos sklinda vairiai (4.1.1). Dalis j atsispindi ir grta ems paviri netoli suadinimo vietos, kita dalis lta, sklinda gilyn ir, atsispindjusi i didels gilumos, ems paviri grta jau kitoje vietoje. Daugiausia suinoma i P ir S bang judjimo. I i l g i n b a n g a , sklisdama uolienomis, sukelia
litosfera ems drebjimo idinys
nuolat pasikartojanius trio kitimus, nes judjimas vyksta lygiagreiai bangos sklidimo krypmantija isorims branduolys iai. Tokios bangos sklinda greiiau u skersines, todl vadinamos pirminmis ( P ) ir seismin stot atsklinda anksiausiai. Jos pereina per dujas, skysius, kietuosius knus. TSdinis \ JbranbuoIysJ
V
V V seismini tyrim stotis
Skersin b a n g a , sklisdama uolienomis, sukelia j trio deformacijas, nes judjimas vyksta statmenai bangos sklidimo krypiai. Tai vlesns, antrins bangos, ymimos raide S. Jos nepereina per dujin ir skystj terp. Sklinda liau, todl seismin stot ateina vliau.
pavirins bangos (L) iilgins bangos (P)
skersins bangos (S)
. 4 . 1 . 1 Seismini b a n g sklidimas
50 km
ems pluta litosfera astenosfera
e m sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: branduolys, mantija ir ems pluta (4.1.2).
mantija
Skiriami vidinis ir iorinis branduolys: v i d i n i s b r a n d u o l y s , kurio spindulys 1270 km, manoma, kad yra sudarytas i kietos bsenos nikelio ir geleies. Uolien temperatra kaip Sauls paviriuje; i o r i n i s b r a n d u o l y s , kurio storis 2200 km, sudarytas i skysto nikelio ir geleies. is sluoksnis susijs su ems magnetiniu lauku.
iorinis branduolys vidinis branduolys vidinis ir iorinis branduolys temperatra 4000-5000 C tankis 9,9-12,1 g/cm5
apatin ir virutin mantija temperatra 1000-3600 C tankis 3,3-5,6 g/cm3
M a n t i j a , kurios storis apie 2900 k m , sudaryta i klampios lyg tela isilydiusi uolien mass. Astenosfera - mantijos virutinis sluoksnis, kurio paviriuje plaukioja" ems plutos tektonins plokts. Jame vyksta ltas konvekcini sraut judjimas ( 52 psl.).
ems pluta temperatra 0-1000 C tankis 2,8-3,5 g/cm'
. 4 . 1 . 2 ems sandara
ems pluta ir litosfera

Geoterminis gradientas - temperatros pakitimas, keiiantis gyliui. Giljant kas 100 m temperatra vidutinikai pakyla apie 3C.
ems pluta - ms planetos virutin kietoji dalis, kuri daugiausia sudaro bazaltins ir granitins uolienos. Pagal sudt, stor ir ami skiriami du ems plutos tipai: e m y n i n pluta po emynais, elfais ir pakratinmis jromis bei vandenynin pluta po vandenyn duburiais (4.1.3). Granitins ems plutos uolienos yra emyn pagrindas. Jos lengvesns, slgso vir bazaltinio sluoksnio.
Gylis, kur reikia nusileisti, kad temperatra pakilt 1 laipsniu, vadinamas geoterminiu laiptu. Vidutinis geoterminis laiptas 33 metrai.
Bazaltins ems plutos uolienos sudarytos i tamsi didesnio tankio, sunkesni uolien.
ems pluta ir mantijos virutin dalis vadinama litosfera. Ji apaioje, be aikios ribos, madaug 100-200 km gylyje, pereina plastikj astenosfer. Litosfera yra suskilusi dideles ir maas tektonines ploktes.
4.1.3 ems plutos sandara
emynin pluta
Vandenynin pluta
amius 3,7 mlrd. m. storis 25-75 km sluoksniai: nuosdinis, granitinis, bazaltinis granitinis sluoksnis
amius 200 mln. m. storis 5-10 km sluoksniai: nuosdinis ir bazaltinis
bazaltinis sluoksnis
senesn, lengvesn, gana stabili, negrimzta
mantija
jaunesn,sunkesn, grimzta, nuolat suardoma ir atnaujinama
iaurs magnetinis polius keliauja po 20,5 m per par nuo Kanados salyno iaurs aigalio link. Piet magnetinis polius tolsta nuo Piet aigalio 30 m per par greiiu (nuo Roso jros Australijos emyno kryptimi).
ems magnetinis laukas

ems magnetinis laukas turi takos gyviesiems organizmams, naudingj ikasen paiekai, radijo ryiams, laivybai, g y v n migracijai. Jis yra labai svarbus g y v y b s egzistavimo faktorius - jis apsaugo ms planet nuo taip vadinamo Sauls vjo bei tolimojo kosmoso spinduliuots. Be apsaugos, kosmin radiacija labai greitai sunaikint dabartin ems gyvyb. rodyta, kad ems magnetin lauk sukuria ems skystasis branduolys, kuriame cirkuliuoja konvekcins srovs. Manoma, jog konvekcins srovs yra veikiamos Koriolio (ems sukimosi) jgos, todl magnetiniai poliai nesutampa su aigaliais. Per vis ems istorij ems magnetinio lauko kryptis nuolat keitsi. Visa i informacija sukaupta uolienose, kurios simagnetino stingstant magmai (4.1.4). Mokslininkai pastebjo, kad to paties amiaus uolienos, tiriamos skirtingose ems rutulio vietose, rodo vis kit buvusi magnetini poli padt. Kuo senesns uolienos, tuo labiau nesutampa senoviniai magnetiniai poliai. Remiantis iomis ivadomis, X X a. antroje pusje buvo atgaivinta A. Vgenerio ikelta emyn dreifo hipotez. Magnetinio lauko erdv panai cigar - Saul atgrtoje pusje ji trumpesn (dl Sauls vjo takos), prieingoje pusje imt kart ilgesn (4.1.6).
vandenyno vidurio kalnagbris
. 4.1.4 Uolien poliarikumas
Ariausiai ems paviriaus magnetinis laukas yra ties magnetiniais poliais. Todl iose platumose Sauls vjo dalels prasiskverbia atmosfer ir sukelia poliarines pavaistes, sustiprina ems magnetin lauk.
pro magnetin lauk prasiskverbusios Sauls vjo dalels 4 . 1 . 5 Magnetinio kompaso rodykl rodo krypt ne geografin iaurs aigal, bet iaurs magnetin poli. Atstumas tarp j beveik 1000 km.
Sauls vjo pagriebtas ir itemptas ems magnetinis laukas
SAULS VJAS
van Aleno iedai
4 . 1 . 6 ems magnetinis laukas
4.2 Uolienos ir mineralai

kiti - 3
ems pluta sudaryta i daugiau nei 100 vairi chemini element (4.2.1). Skirtingos sudties, sandaros ir amiaus cheminiai junginiai sudaro vairiaspalv mineral ir uolien gam. Uolienos ir mineralai skiriasi fizinmis bei cheminmis savybmis, skalumu, svoriu, kietumu, panaudojimo galimybmis. Rykiaspalviai (agatas, turkis), juodi (bazaltas), rintys (rutis, auksas), stikliki (kvarcas, deimantas) mineralai ir uolienos formavosi skirtingomis slygomis, susiklost nevienoduose sluoksniuose. ems plutoje labiausiai paplit silicio junginiai. Paprastas smlis sudarytas i silicio kristal.
4 . 2 . 1 ems plutos chemin sudtis, %
Mineralai
Mineralas - ems gelmse ir paviriuje susidars vientisos chemins sudties, tam tikros atomins sandaros gamtinis darinys. Mineralai gamtoje susidaro kietjant arba kristalizuojantis skystoms ar dujinms mediagoms. Dl auktos temperatros, slgio pokyi mineral sudtis gali kisti. Pavyzdiui, grafitas 1000 0 C temperatroje, spaudiamas 50 tkst. atmosfer slgio, virsta deimantu. Apie 15% vis inom mineral naudojami vairiose pramons srityse (radioelektronikos, juvelyrikos, keramikos), medicinoje, ems kyje. Silicis plaiai naudojamas elektronikos pramonje.
emje randama apie 4000 ri mineral.
Grafitas - sluoksniuotos grynosios anglies mineralas. Deimantas - taisyklingo oktaedro formos kietas, skaidrus mineralas.
Uolienos
Uoliena - gamtos darinys i vienos ries arba vairi mineral. Uolien sudtis, struktra ir slgsojimo slygos priklauso nuo to, kokie geologiniai procesai jas formavo ems gelmse arba paviriuje.
Seniausi iki iol ems plutos uolien geologai atrado Grenlandijoje. Ji susiformavo prie 3,8 milijardo met.
Didij dal vis ems uolien (net 90%) sudaro magmins ir metamorfins kilms uolienos.
Nors tradicikai uolienomis laikomos kietosios gamtins mediagos, plaiuoju poiriu joms priskiriami ir vanduo, nafta, gamtins dujos. Pagal ami uolienos gali bti keli milijard met senumo ar vos keli dien. Uolien kietumas nustatomas pagal Moso skal (1-10). Pavyzdiui, talkas vertinamas 1 balu (i uolien galima stipriai rti pirto nagu), apatitas arba manganas 5 balais (j atitinka tviriausia mogaus kno dalis - danties emalis), o kieiausias mineralas deimantas - 10. Dl dljimo, temperatros ir slgio kaitos uolienos nuolat keiiasi. Nuosdin uoliena gali tapti metamorfine, o magmin - nuosdine. Uolien kaita yra ciklikas procesas - vyksta nuolatinis j ardymas, perneimas ir suklostymas kitose vietose (4.2.2).
dljimas, erozija
' 4 . 2 . 2 Uolien kaitos ciklas nuosdins uolienos metamorfins uolienos magmins uolienos
erozija supustymassuklostymas
smulkios dalels kaupiasi, susislegia ir suakmenja
iimas
sedimentacija idimentacija
metamorfizmas
nagma magma
uolien Iydymasis
Uolien tipai
Pagal kilm uolienos skirstomos tris pagrindinius tipus: magmines uolienas, nuosdines uolienas ir metamorfines uolienas. Magmins uolienos daniausiai bna kietos, susidariusios i atvsusios magmos ems gelmse (intruzins) arba i isiliejusios magmos ems paviriuje (efuzins) (4.2.3). Intruzins uolienos ltai vesdamos danai tampa stambiagrds (pvz., granitas, gabras, metal rdos: auksas, geleies rda). Efuzins uolienos atvsta greitai, tad bna smulkiagrds arba nespja iauginti kristal (pvz., bazaltas, tufas, pemza).
4 . 2 . 3 Bazaltiniai stulpai Islandijoje
Metamorfins uolienos - ems gelmse dl slgio ir auktos temperatros persilydiusios ir pasikeitusios nuosdins arba magmins uolienos (4.2.4). I granito (magmin uoliena) po metamorfizacijos susidaro gneisas. I klinties (nuosdin uoliena) po metamorfizacijos susidaro marmuras.
4 . 2 . 4 Marmuras ems plutos paviri dengia net 75% nuosdini uolien.
Nuosdins uolienos susidaro i sudljusi magmini, metamorfini ir senesni nuosdini uolien (4.2.5). Daniausiai susidaro sausumos dubose arba vandens telkiniuose, kur kaupiasi suirusi uolien dlsiai, vyksta j sedimentacija. Skirstomos nuolauines, chemines ir biogenines. Nuolauines kilms (nuotrupins) uolienos susidaro dl dljimo, erozijos ir kit proces yrant kietoms uolienoms. ios uolienos daniausiai bna birios (pvz., uol nuolauos, gargdas, vyras, smlis). Chemins kilms uolienos susidaro karto ir sauso klimato slygomis dl intensyviai garuojanio vandens arba mineralini altini isiliejimo vietose. Vykstant iems procesams, susidaro valgomoji druska, gipsas, anhidritas. Biogenins kilms uolienos susidaro i augalini ir planktonini organizm liekan. Joms kaupiantis vyksta biochemins reakcijos. i uolien iskirtinis bruoas - degiosios savybs (pvz., akmens anglys, nafta).
A 4 . 2 . 5 SmiItainisUIuru papdje, Australija
Lietuvos uolienos ir mineralai

Lietuvos ems paviriuje dauguma uolien yra nuosdins kilms, kurias suklost kvartero ledynmetis. Moliai, smliai, vyras, gargdas - nuosdins kilms (4.2.6). Visi lauko rieduliai, Lietuv atneti ledyn, - magmins arba metamorfins kilms uolienos. Jauniausios uolienos - organins kilms durps, upi emupiuose susiklostanios nuosdins aliuvins nuogulos. Seniausi uolien aptinkama kristaliniame pamate vakar Lietuvoje Ryt Europos platformos pakratyje, slgsaniame 2 km gylyje. Gilesni sluoksni uolien pavyzdi (i daugiau nei 2 km gylio) kern pavidalu saugoma Vievio geologijos muziejaus saugykloje.
4 . 2 . 6 altiki m o l i o karjeras (Akmens r.)
4.3 ems geologin raida

Laiko geologinis skaiiavimas
Teigiama, kad em susiformavo prie 4,6 mlrd. met. ems geologin raida skirstoma eras ir periodus. Skiriamos keturios eros: prekambras, paleozojus, mezozojus ir kainozojus, kurios, iskyrus prekambr, skirstomos 12 period. Kiekvienam geologiniam laikotarpiui bdingi jros lygio svyravimai, reljefo ir klimato pokyiai. ems evoliucijos istorija rayta uolienose. Keitsi augalija ir gyvnija, kaupsi uolienos, formavosi naudingosios ikasenos. Visuotinai priimt geologini vyki slygin sek vaizduoja geochronologin skal. Geochronologin skal nagrinjama i apaios vir. Tokia tvarka vairiais geologiniais periodais formavosi gelmi sluoksniai.
Lietuvos gelmi sandara

Apie ems gelmi geologin praeit suinoma tiriant gilumini grini pavyzdius kernus (uolien erdis).
Lietuva yra Ryt Europos platformos vakariniame pakratyje su palyginti giliai slgsaniu kristaliniu pamatu ir daugiasluoksne nuosdini uolien danga (4.3.1). Lietuvos ems gelmes sudaro seniausios kristalinio pamato uolienos, susiformavusios prie 2 mlrd. m. prekambro eroje. Vakar Lietuvoj kristalinis pamatas slgso 2 km gylyje, pietryiuose j dengia 200-300 m storio nuosdins uolienos. Kristalinis pamatas suskaidytas tektonini li. Kristalin pamat dengia daugiasluoksn ikikvartero nuosd storym. Lietuvos paviri suformavo kvartero ledynmeiai.
Giliausias Lietuvoje grinys igrtas 2001 m. Stoni k. iluts r. Jo gylis - 2786 m.
r250m
Vtr kvartero nuogulos Ikikvarterins nuosdins uolienos: devonas K kreida S silras J jura T triasas O ordovikas Permas M kambras 4 . 3 . 1 Geologinis pjvis
I kristalinis pamatas
4.4 Litosferos ploki tektonika

Alfredo Vgenerio emyn dreifo hipotez
Vokiei mokslininkas Alfredas Vgeneris 1912 m. pirmasis suformulavo emyn dreifo hipotez. Teorija atsirado i pastebt Piet Amerikos ir Afrikos, kit emyn kontr panaum (4.4.1). Jis teig, kad kitados visi emynai sudar Pangjos superemyn. is vliau suskilo, o jo dalys nutolo viena nuo kitos (4.4.2). Vienas i argument buvo skirtinguose emynuose, kuriuos dabar skiria vandenynai, randamos panaios uolienos ir fosilijos. Taip pat jis teig, kad emynams susidrus lauomos uolos ikilo ir virto kaln masyvais. A. Vgenerio teorija nebuvo patvirtinta, nes mokslininkas nesugebjo paaikinti, kas veria judti emynus.
daugiau nei 2 mlrd. met senumo uolienos Y / / / / kaln struktros ^*,.> ledyno iplitimas ir jo yms perme (altasis klimatas)
Piet aigalis Glossopteris papari fosilijos mezozaur fosilijos
A 4 . 4 . 1 A. V g e n e r i o e m y n dreifo hipotezs rodymai
Amazons ups tkm
prie 250 mln. met
dabartin padtis
(
AFRIKA RAMUSI VANDENYNAS VANDmYNAS DIIOS denyna:
RAMUSIS \ VANDENYNAS
ARKTIDA
prie 65 mln. met

SIAURS AMERIKA IUROPA AZIJA
po 50 mln. met
AFRIKA
ARKTIDA
4.4.2 emyn judjimas
Litosferos ploki judjimo rodymai

Keli deimtmei moksliniai tyrimai pateik vairi Alfredo Vgenerio teorij patvirtinani rodym. Tiriant Atlanto vandenyno dugn, atrastas vandenyno vidurio kalnagbris. Nustatyta, kad seniausios pasaulinio vandenyno dugno uolienos yra juros periodo, vadinasi, vandenyn dugnas yra jaunas. Vandenyno dugno uolien amius jaunja vandenyno vidurio kalnagbrio kryptimi. Kuo toliau nuo kalnagbrio, tuo uolienos senesns (4.4.3).
Vandenyn vidurio kalnagbri bendras ilgis - 65 km, o su atakomis 80 km
' 4.4.3 Vandenynins plutos amius
Vandenynins plutos amius (min. met) 0-5 5-21 21-38 38-52 52-65 65-140 140-160 160-190
Litosferos ploki judjimas

ems plutos apimtis kinta maai: kiek susiformuoja naujos plutos, tiek suyra ir persilydo senosios.
ems pluta suskilusi atuonias dideles ir apie 20 maesni litosferos ploki. J apatin dalis panirusi plastikj astenosfer, kurioje plaukioja" horizontalija kryptimi (4.4.4). Ploki slinkimo svarbiausia prieastis yra ems mantijoje vykstantis konvekcini sraut judjimas. Mokslininkai teigia, kad kait srautai nuo mantijos ir branduolio ribos kyla auktyn link vandenyn vidurio kalnagbri ir leidiasi po kaln virtinmis bei vandenyn giliavandenmis dubomis. is judjimas primena konvejer, kuris veria judti ploktes. Dauguma ploki jungia emynines ir vandenynines ems plutos dalis. Ramiojo vandenyno, Naskos bei Kokos plokts susideda tik i vandenynins plutos, o Arabijos - tik i emynins.
Spredingas - vandenyno plutos paplatjimas litosferos ploki isiskyrimo srityse.
Vandenyn dugno tam tikruose ruouose plokts plyta ir skeiasi. is vandenyn vidurio kalnagbriuose vykstantis procesas vadinamas sprdingu. Dl vandenyno dugno sktros plokts tolsta nuo kalnagbrio abi puses. Kalnagbrio ainje dalyje formuojasi gilus ir ilgas riftinis slnis, kur i mantijos kyla bazaltin magma. Audama, ji virsta sunkia bazaltine lava, i kurios formuojasi nauja vandenynin ems pluta (4.4.5 a). Jei vandenyno pakratyje (pvz., Ramiojo vandenyno rytuose ir vakaruose) sunki vandenynin pluta susiduria su lengvesne emynine, panyra po ja. is procesas vadinamas subdkcija (4.4.5 b). Prie panirdama po kita plokte, vandenynin plokt ilinksta ir vandenyno dugne susidaro giliavanden duba (pvz., Marian duba). Nuo jos plokt leidiasi nuoulnia ploktuma astenosfer, kur isilydo. ia formuojasi ems drebjim ir vulkanizmo idiniai. Susiduriant dviem emyninms ploktms, uolien sluoksniai dl miliniko spaudimo glemiami ir susimeta raukles (pvz., Himalajai). Raukljasi giliai slgsanios uolienos, nes dl auktos temperatros jos yra minktos ir lanksios (4.4.5 d). Kuo stipresns gniudymo jgos, tuo didesns raukls. Kaln grandins yra plutos raukli virtins. Toliau nuo stipriausios gniudymo srities formuojasi maesns raukls.
Atlanto vidurio kalnagbris
Plokts slenka nuo 0 , 5 - 3 iki 1 5 - 2 0 cm per metus greiiu abi puses nuo vandenyno vidurio kalnagbrio.
Himalaj kaln aukiausiose virnse randama jros dugne susiformavusi organins kilms nuosd, fosilij. Tai liudija, kad per milijonus met, slenkant litosferos ploktms, nuosdos buvo suraukltos ir ikeltos sausumos paviri.
4.4.4 Konvekcini sraut judjimas mantijoje
Andai
PIET AMERIKA
Atlanto
IwSindenynas
Ryt Afrikos grabenas
AFRIKA
kylanti magma
Litosferos ploki pakraiai

Ploki pakraiai yra aktyviausios ms planetos seismins sritys. Dl ploki 445Lt f Ik""' slinkimo vyksta ems drebjimai, veriasi ugnikalniai, formuojasi kalnai, vyksta kit reikini. Ploki pakraiai gali bti skirstomi tris grupes (4.4.5). emdrebos ir ugnikalni aktyvumas pakraiai
Litosferos ploki pakratys I. KONSTRUKTYVUSIS

Atlanto vidurio kalnagbris iaurs Amerikos plokt riftinis slnis
Slinkimoypatumai
Pavyzdiai
Eurazijos plokt
plokts slinkimo kryptis
i\yiai III magma
Dvi plokts tolsta viena nuo kitos. Susidaro riftinis slnis. I ems gelmi kyla magma, formuojasi nauja vandenynin pluta. Susidaro vandenyno vidurio kalnagbriai ir povandeniniai ugnikalniai. Gana auktas ugnikalnis gali virsti sala.
Silpni ems drebjimai ir ugnikalni isiverimai
Atlanto vidurio kalnagbris, Islandija, Eijafjalajokutlio ugnikalnis (2010 m.)
II. DESTRUKTYVUSIS Il a. Riba tarp emynins ir vandenynins plokts

kyla m a g m a , veriasi ugnikalniai Naskos plokt Piet Amerikos plokt vandenynin p l o k t lydosi subdukcijos zona
Vandenynin panyra po storesne, bet lengvesne emynine plokte. Vandenynin plokt dl aukto slgio ir kario lydosi. Per plyius veriasi magma. Dl ploki trinties ir slgio vyksta ems drebjimai. Panirimo vietoje susidaro giliavandens dubos. Raukljasi kalnai.
Naskos ir Piet Aktyvus vulkaniz- Amerikos plokts, Kokos ir mas ir emiaurs Ameridreba kos plokts
Il b. Dviej vandenynini ploki riba

vulkanins salos giliavanden 'duba
vandenynin plokt
k/andenynin plokt
Susidaro vulkanins kilms sal. Panirimo vietoje susiformuoja giliavandeni dub.
Ypa aktyvus vulkanizmas ir stipri emdreba
Ramiojo vandenyno Ugnies iedas ties Azija
i mantijos kylanti magma ' ^ ^ ^ ^ ^ ^ ^ , subdukcijos zona
c. Dviej emynini ploki riba
Indijos Australijos plokt
Eurazijos plokt
Susiduria dvi emynins plokts. Uolienas spaudia vienodo tankio ir galingumo jgos. Raukljasi kalnai, kyla j gbriai (kalnagbriai).
Silpna emdreba
Alpi ir Himalaj kalnjuosta
sirmimo zona
III KONSERVATYVUSIS
greiiau slenkanti Ramiojo v a n d e n y n o plokt San A n d r e a s o transforminis lis
Ramiojo vandenyno plokt
Siaurs Amerikos plokt
Prasislenkanios dvi plokts sudaro tamp, formuojasi transformini lii. Jie rykesni vandenyn dugne, kur ems pluta plonesn ir jaunesn.
Reta, bet stipri emdreba
San Andreas (v. Andriejaus) lis Kalifornijoje
4.5 Tektoninis emlapis

Stabilios ems plutos sritys
ems plutoje skiriamos stabilios ir judrios sritys. Tektonikai nejudri stangri emynins ems plutos dalis vadinama platforma. Gali bti iki keliolikos min. km 2 . Apatin dalis sudaryta i labai sen surauklt kristalini uolien.
Lietuva yra ant senos Ryt Europos platformos pamato.
Platformoms paprastai bdingos lygumos, neaukti plokiakalniai.
Seniausios platformos susidar prie 3-4 mlrd. met prekambre ir yra dabartini emyn branduoliai. Dl ilgai trunkani lt ems plutos kilim ir grimzdim ant kristalinio platformos pagrindo susiformavo vairaus storio nuosdin danga, susidedanti i sluoksniuot jaunesni nuosdini uolien. Platformos sritys, ant kuri nra nuosdins dangos arba ji plona, vadinamos skydais (pvz., Baltijos skydas, Kanados skydas). J paviriuje atsiveria kietos kristalins uolienos - granitai, gneisai. Senosios platformos gali suaktyvti - jas ems gelmi konvekcins srovs gali suskaidyti tektoniniais liais (pvz., Ryt Afrikos tektoninis lis).
Kalnodara, arba orogenez - kaln susidarymo geologinis procesas, vykstantis dl tektonini judesi, susijusi su litosferos ploki judjimu. Kaln susidarymas yra greitesnis u dljimo ir denudacijos procesus, kuriems veikiant lyginamas e m s pavirius.
Judrios ems plutos sritys, kalnodaros

Judrios ems plutos sritys apima litosferos ploki pakraius. Dl tektonini judesi iose srityse vyko kalnodaros. Pagal susidarymo laikotarp kalnai skiriami penkioms kalnodaroms (4.5.1).
Sibiro platforma ,\attorma
EURAZIM PLOKT fiKT RAMIOJO VANDENYNO PLOKT ^Ve* KARIB l KOKOStn4 PLOKTI i VLOKiri Qvlanoe skydas
PIET INDIJl IR AUSTRALIJOS NASKOS PLOKT
% Brazilijos skyde
n
I ^w
AMERIKOS
INDIJOS IR AUSTRALIJOS j PLOKT
PLOKT
Antarktidos platforma
prekambro platformos skydas (kristalinio pamato ikyla) prekambro platformos antvalkas (nuosdini uolien storym)
baikalins ir kaledonins kalnodaros sritys hercinins kalnodaros sritys
mezozojines kalnodaros sritys alpins kalnodaros sritys
Ploki pakraiai - j - u l konstruktyvieji konservatyvieji * * * destruktyvieji neapibrta
4.5.1 Tektoninis emlapis
4.5.2 Svarbiausios kalnodaros
Laikotarpis
Kalnodara
Kalnai
Skandinavijos, Kaledonijos kalnai, Didysis Vandenskyros kalnagbris Harcas, Kantabrijos kalnai, Sudetai, Centrinis masyvas, Uralas Alpi kalnai, Pirnai, Apeninai, Kordiljeros, Andai
Bruoai
Seni nugludintomis virnmis kalnai, danai apaug mediais
prie 450-400 mln. m.
Kaledonin kalnodara
prie 300-230 mln. m.
Hercinin kalnodara
Gana smarkiai nuardyti, plokiavirniai Jauni smailiomis virnmis, staiais laitais kalnai. Vidiniai procesai vyksta iki iol.
prie 25 mln. m. iki dabar
Alpin kalnodara
'4.5.3 Kaln tipai

Raukliniai
Kaln tipai
Pagal kilm kalnai skirstomi rauklinius, luistinius, vulkaninius ir erozinius (4.5.3).
sinklina antiklina
raukl
Luistiniai
Raukliniai kalnai susidaro, kai vidins ems jgos surauklja per milijonus met susiklosiusias uolienas. Smlio, klini, moli, kreidos, drusk sluoksniai, kitados susiklost vandenyno dugne, ikeliami kelis tkstanius metr vir jros lygio. Raukljimosi procese ikeltos kaln sritys vadinamos antiklinomis, gaubtos sinklinomis. Raukliniams priskiriami Himalajai, Alps, Kaukazo kalnai. Luistiniai kalnai susidaro, kai vidini jg veikiami j masyvai suskaidomi blokais. Vieni ikeliami, tada susiformuoja vadinamieji horstai, kiti smunka - susidaro grabenai. i kaln yra Vidurio Europoje (Harcas, varcvaldas), Vidurio Azijoje. Kalnai danai turi rauklini ir luistini kaln bruo. Vulkaniniai kalnai - izoliuoti kalnai arba kalnagbriai, kurie susidar dl ugnikalni isiverim. Vulkaniniai kalnai formuojasi kaupiantis lavai, pelenams ir kitiems ugnikalni isiverimo produktams. Rajonuose, kur buvo arba yra daug ugnikalni, ir jie isidst pakankamai arti, susidar vulkaniniai kalnagbriai. Kai kuriose vandenyn vietose povandeniniai vulkaniniai kalnagbriai virto kalnuotomis vulkaninmis salomis (pvz., Havajai, Kurilai, Kanarai, Maieji Antilai). Vulkanini kaln pavyzdiai: Kamiatkos kalnai, Etiopijos kalnynas, dalis And kaln.
grabenas Iuistinis blokas horstas ugess ugnikalnis
Vulkaniniai
kylanti magma
buvs pavirius
Eroziniai kalnai formuojasi, kai pakankamai auktai vir jros lygio esanias plynauktes ardo ir skaldo eroziniai procesai (-* 5.2). Erozini kaln pavyzdiai - Monument slnis", Kanjon alis" JAV Kordiljerose, Kapadokijos kalnai Turkijoje ( 77 psl.). Tokie kalnai ir juose esanios savitos reljefo formos (atlikuonys, arkos, uolos) danai yra saugomos teritorijos, kurias gausiai lanko turistai.
4.5.4 Eroziniai kalnai. Monument slnis Jungtinse Valstijose.
4.6 emdreba ir vulkanizmas

Vidins jgos
ems vidins (endogenines) jgas sukelia ems vidin energija. ems vidiniams procesams skiriami ltas litosferos ploki slinkimas (po kelis centimetrus per metus), kalnodara, emdreba, vulkanizmas. Endogenini jg sukeliami didiausi pokyiai vyksta litosferos ploki pakraiuose. ia ems pluta judriausia ir labiausiai suskaidyta.
Seismins sritys
Teritorijos, kuriose stipri emdreba, vadinamos seisminmis juostomis. Jos sutampa su jaunj kaln paplitimu, litosferos ploki pakraiais, ems plutos li zonomis. emdreb ir ugnikalni gausa isiskiria Ramiojo vandenyno Ugnies iedas. Ugnies iede vyksta 90% vis pasaulio ems drebjim ir 81% ugnikalni isiverim. Kita aktyvi sritis driekiasi nuo Alpi iki Himalaj.
Japonijoje ufiksuojama iki 1000 e m s drebjim per metus.
ems drebjim tikimyb maa U vidutin B didel povandenins zemdrebos sritys * ugnikalniai
4 . 6 . 1 Seismins ir u g n i k a l n i p a p l i t i m o sritys
emdreba
ems drebjimus sukelia keli sekundi ar minui trukms poeminiai smgiai, kurie kyla dl staigaus ems gelmi energijos proverio. Ploki pakraiuose iilgai lio linij atsiranda milinik tempim, spaudim, tad staiga ilaisvinta energija deformuoja ems plut, atsiranda plyi. ems drebjimo stiprumas priklauso nuo trij dalyk: isiskirianio energijos kiekio, ems drebjimo idinio gylio ir paviriaus tipo. Vieta, i kurios sklinda ems plutos virpesiai, vadinama ems drebjimo idiniu, arba hipocentr, nuo kurio visas puses sklinda iilgins ir skersins seismins bangos ( 4.1). Kuo giliau yra idinys, tuo didesn ems paviriaus plot apima ir tuo silpnesn drebjim sukelia (4.6.3). Vertikaliai vir idinio esanti ems paviriaus vieta vadinama epicentr. ia juntami stipriausi virpesiai, bna daugiausia sugriovim.
A 4 . 6 . 2 Per 1999 m. 7,6 b a l s t i p r u m o ems d r e b j i m Taivane susilankst geleinkelio b g i a i
e m s plutos lis
tolstant nuo epicentro sugriovimo mastai maja
seismins bangos
4 . 6 . 3 ems d r e b j i m o schema
kuo ariau paviriaus yra idinys, tuo stipresnis ems drebjimas
Pavirins seismins bangos

vykus ems drebjimui, paviriumi nuvilnija ilgosios L, arba kitaip vadinamos pavirins bangos. Nors plinta apie 20004400 m/s greiiu, tai gerokai liau u ems gelmi uolienomis sklindanias P ir S bangas. Pavirins bangos susidaro, kai P arba S bangos nukreipiamos ems paviri. Tai ios seismins bangos daugiausia sugriauna. Pavirins bangos iilgai paviriaus gali sklisti keliais bdais (4.6.4). Pavirins iilgins bangos panaios jros bangas. Joms sklindant purtomas ems pavirius banguoja seismins bangos plitimo kryptimi. i bang amplitud gerokai didesn nei kit, todl ems drebjim metu {vykstantys sugriovimai daugiausia susij su i bang sklidimu. Pavirins skersins bangos sklinda horizontalia kryptimi, statmenai plitimo krypiai. Tai jos ilanksto geleinkeli bgius, perstumdo pastatus, padaro akivaizdi paviriaus deformacij.
pavirin iilgin banga
pavirin skersin banga , 4 . 6 . 4 Pavirini b a n g s k l i d i m a s
stovas fiksuoja ir perduoda ems virpesius
Seismini bang matavimas

ems drebjim stiprumas fiksuojamas seismografais (4.6.5), o vertinamas pagal vairias seismines skales. Antai japonai naudoja Wadati skal, rusai Medvedevo, Europoje nuo seno populiari Richterio, o JAV - Merkalio skal. Apibdinant stiprum, plaiai naudojami du rodikliai - magnitude ir intensyvumas.
seismogramoje fiksuojama vibracija
Magnitd nusako drebjimo stiprum, t. y. kiek energijos isilaisvino drebjimo idinyje. Ji apskaiiuojama pagal seismografais ufiksuot virpesi amplitudes. Intensyvmas nusako ems drebjimo sukelt virpesi stiprum ems paviriuje tam tikroje vietoje. Intensyvumas nustatomas pagal moni, pastat ir gamtins aplinkos reakcijas. Didiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio vykio epicentre, maesni intensyvumai isidsto koncentrikomis zonomis aplink vykio epicentr. Sryis tarp magnitudes ir intensyvumo yra gana sudtingas.
horizontals ems paviriaus judesiai
tvirtas pagrindas
. 4 . 6 . 5 Seismografas
Mokslininkai ieko galimybi, kaip sumainti drebj i m griaunamj poveik. Vienas i ems drebjim silpninimo bd - leisti gelmes vanden, kuris ten veikt kaip tepalas. Siloma iilgai lio, kuriame uregistruotas didelis slgis, igrti grinius, kuriuos bt suleidiama daug vandens. Jis sumaint uolien trint, ir jos slystu lio paviriumi, sukeldamos nesmarkius poeminius smgius.
ems drebjim padariniai ir prevencija

ems drebjim keliami pavojai turi staigi ir ilgalaiki padarini. Staigs padariniai: sugriauti pastatai; sugadintos komunikacijos;
uv ir sueisti mons; stresas ir neviltis.
Ilgalaikiai padariniai: gaisrai ir potvyniai; maisto ir medicinins pagalbos poreikis; alies ekonominiai nuostoliai.
4 . 6 . 6 Gumins konstrukcijos pastato pamatuose Velingtone, Naujoji Zelandija
emdrebos prevencija: kontroliavimas ymint ankstesni ems drebjim epicentrus, nagrinjant j danum ir stiprum; prognozavimas fiksuojant judesius jautriais prietaisais, lyginant su ankstesni padarini periodikumu; pasirengimas siekiant ivengti didelio auk skaiiaus, specialios pastat konstrukcijos (4.6.7), avarini tarnyb krimas, gyventoj saugos mokymai.
A 4 . 6 . 5 is s v a r m u o , r e n g t a s 500 m aukio d a n g o r a i y j e Taibjuje, suteikia pastatui s t a b i l u m o kompiuterizuotas stogo svorio valdymas pastato vertikaliam judjimui mainti lanksti konstrukcija leidia pastatui saugiai svyruoti horizontaliai automatins aliuzs nusileidia ant lang, apsaugodamos nuo krentani stiklo uki ugniai atsparios statybins mediagos
mai, simetriki langai
sustiprinti statramsiai ir sujungimai tarp aukt
atviros teritorijos, kur gali; susirinkti evakuojami mons j
keliai idstyti patogiai | privaiuoti gaisrinms, greitosios pagalbos transportui I
maesni tarpai tarp greitkelio atram padeda atlaikyti ems virpesius
poliniai pamatai giliai nuleidiami tvirt pamatin uolien
tarp pamat ir antemins dalies esantys guminiai amortizatoriai velnina drebjim
. 4 . 6 . 7 ems drebjimams atspari statini konstrukcijos
Cunamis
Cunamis - vandenyno dugne ems drebjimo, ugnikalnio isiverimo ar nuoliauos sukeltos didels bangos (4.6.8). J auktis gali siekti 15-30 m ir daugiau. Kuo didesnis vandens gylis, tuo greiiau sklinda cunamio banga. Greitis gali siekti 400-800 km/val. Artjant cunamio bangai prie sausumos, kranto linija stipriai atsitraukia: kuo lktesn pakrant, tuo labiau.
-SggjjtoHgfc.
IN CASE OF EARTHQUAKE, GO T O HIGH GROUND OR INLAND
m
prastas vandenyno paviriaus lygis
ploki pasisiinkimas ems drebjimo idinys . 4 . 6 . 8 C u n a m i o s u s i d a r y m o ir j u d j i m o s c h e m a
a n t e n a 1 informacija ^ Qperduodamaw^ palydovui palydovas informacij perduoda anteminms stotims plduras
i banga krante turi didiul griaunamj gali: skandina laivus, suardo ininierinius statinius, pastatus. Cunamio bangoms prognozuoti btina ankstyvojo perspjimo sistema (4.6.9). Tokia jau pus amiaus veikia Ramiajame vandenyne. Jos centras yra Honolulu Havajuose. Ikilus cunamio pavojui, i centro informacija siuniama visas Ramiojo vandenyno alis. Ansktyvojo perpsjimo apie artjant cumam sistema kuriama ir Indijos vandenyne, kur 2004 m. gruodio 26 d., prie Sumatros krant vykus 8,9 bal stiprumo vandenyno dugno ems drebjimui, kilo vienas i galingiausi per pastarj imtmet cunami (4.6.10).
4,3 m garso signalas siuniamas 2 pldurui UUlUl
jutikliai fiksuoja garso signal
"Ufiksuotas vandens 1 slgio pokytis L 4 . 6 . 9 A n k s t y v o j o p e r s p j i m o sistema 4 . 6 . 1 0 Cunamio padariniai Sumatros
salos p a k r a n t j e . P a l y d o v y n n u o t r a u k a .
'
U " h
ems drebjimas 2010 m. Haityje

SIAURS AMERIKOS PLOKT ekstremaliai stiprus drebjimas labai stiprus drebjimas stiprus drebjimas vidutinio stiprumo drebjimas litosferos plokts riba plokts judjimo kryptis epicentras HAIIO MIKROPLOKT
Magnitude-7,0 balai Epicentras - 22 km pietryius nuo sostins Port o Prenso Hipocentras - 1 3 km gylyje
uvusij skaiius - 220 tkst. moni
Liko be pastogs - apie 3 min. moni

KARIB PLOKT
Materialin ala - 7-8 mlrd. JAV dol.
Haitis - s k u r d i a u s i a L o t y n A m e r i k o s alis. Ji a p i m a to paties p a v a d i n i m o s a l o s K a r i b j r o s b a s e i n e v a k a r i n dal. 2 0 1 0 m. ia vyko p a g a l a u k s k a i i v i e n a s i d i d i a u s i e m s d r e b j i m m o n i j o s istorijoje.
Stichijos smgis
S a u s i o 12 d. 17 vai. g a l i n g a s p o e m i n i s s m g i s dl e m s plutos p a s i s t m j i m o Karib, Haiio ir i a u r s A m e r i k o s litosferos p l o k i p a k r a i o z o n o j e s u k l e m s d r e b j i m . J o e p i c e n t r a s b u v o greta Haiio s o s t i n s Port o P r e n s o , k u r i a m e g y v e n a d a u g i a u kaip 1 min. m o n i . Tai ir l m d a u g y b a u k ir milinikus s u g r i o v i m u s . e m s d r e b j i m a s b u v o t o k s stiprus ir netiktas, k a d alyje kilo didiul p a n i k a . P r a d j u s d r e b t i e m e i , n a m a i , pastatyti n e a t s i v e l g i a n t d i d i u l s e i s m i k u m , m byrti tarsi d e g t u k d u t s , e m j e v r s i b e d u g n s , kurias g a r m j o pastatai. P o p i r m o j o ir stipriausio s m g i o keli pakartotiniai b u v o v o s silpnesni. m o n s net ir po keleto d i e n n u o k a t a s t r o f o s p r a d i o s briavosi g a t v s e b a i m i n d a m i e s i n a u j p o e m i n i s m g i .
Po ems drebjimo
Kit d i e n po e m s d r e b j i m o alies sostin a t r o d tarsi po apokalipss. Port o P r e n s o g a t v s e buvo suguldyti a n t k l o d m i s pridengti lavonai. N a m a i uvirto ir g y v u s palaidojo n e m a a i m o n i . j p a i e k a t s k u b j gelbtojai atkakliai k a p s t g r i u v s i u s - d a u g e l i s plikomis r a n k o m i s l e n k t y n i a u d a m i s u laiku ir m g i n d a m i ivaduoti likusius g y v u s m o n e s . Tokiai e k o n o m i k a i silpnai v a l s t y b e i kaip Haitis j u k l u p s e m s d r e b j i m a s virto tikra katastrofa. Valdia n e p a j g padti m o n m s . Gatvse nesimat joki ekskavatori, greitosios pagalbos, ugniagesi automobili. Daugelis ligonini buvo sugriautos arba apgadintos, o g y d y t o j a i beviltikai m g i n o susidoroti s u s u e i s t j srautu, s e n k a n t v a n d e n s ir m e d i c i n o s p r i e m o n i a t s a r g o m s . Dl s u g r i a u t m i e s t o v a n dentieki, g y v e n t o j a i k e n t j o nuo v a r a u s v a n d e n s ir m a i s t o stygiaus. D a u g e l g y v y b i g a l i m a b u v o igelbti, bet m o n s m a s i k a i mir dl m e d i c i n o s p a g a l b o s ir m e d i k a m e n t s t o k o s , taip pat n u o p l i n t a n i a r n y n o infekcij. A u g o pyktis ir neviltis. I s u g r i a u t o k a l j i m o p a b g o a p i e 4 0 0 0 nusikaltli. M i e s t e s i a u t marodieriai, m o n s puldinjo vieni kitus, atiminjo maist. i a m c h a o s u i s u s t a b d y t i J A V isiunt Hait karinius laivus s u 5 tkst. kareivi. D a u g e l i s a l i s i u n t Hait s k u b i h u m a n i t a r i n p a g a l b , t a i a u ji s u n k i a i p a s i e k d a v o n u k e n t j u s i u o s i u s . Po k a t a s t r o f o s p r a j u s t r i m s m n e s i a m s alys d o n o r s ir t a r p t a u t i n s o r g a n i z a c i j o s s k y r Haiiui 10 mlrd. d o l e r i p a g a l b .
ems drebjimas 2010 m. ilje

U ekstremaliai stiprus drebjimas I
1
labai stiprus drebjimas stiprus drebjimas vidutinio stiprumo drebjimas
() epicentras
RAMUSIS VANDENYNAS
Magnitude - 8,8 balo Epicentras - prie ils pakrants, 100 km [iaur nuo Konsepsjono Hipocentras - 35 km gylyje
uvusij skaiius - 486 mons
Liko be pastogs - apie 2 min. moni Materialin ala -15-30 mlrd. JAV dol.
2 0 1 0 m. v a s a r i o 2 7 d. il, kuri yra v i e n a i labiausiai p a e n g u s i P i e t A m e r i k o s ali, s u k r t v i e n a s g a l i n g i a u s i per p a s t a r u o s i u s 5 0 m e t e m s d r e b j i m . Jis b u v o g e r o k a i stipresnis u s a u s H a i t s u d r e b i n u s i g a m t o s stichij. Milinikos j g o s e m s d r e b j i m a s vyko prie vidurio ils p a k r a n t s , t a i a u b u v o j u n t a m a s visoje ilje, d a u g e l y j e A r g e n t i n o s miest, Peru p i e t u o s e . L a i m , d r e b j i m o e p i c e n t r a s b u v o g a n t i n a i toli n u o d i d e l i alies miest, todl u v u s i j skaiius ne itin didelis. Taiau aliai p a d a r y t a didiul m a t e r i a l i n ala. G a m t o s stichija s u g r i o v d a u g p a s t a t ir tilt, kilo n e m a a i gaisr, o g r e i t k e l i u o s e atsivr plyi. L a b i a u s i a i n u k e n t j o K o n s e p s j o n a s , a n t r a s p a g a l d y d alies miestas. J a m e u v o d a u g i a u s i a m o n i . N e m a a i s u g r i o v i m ir alies s o s t i n j e S a n t j a g e , kuris per 3 0 0 k m n u o e p i c e n t r o , a p g r i a u t a s j o tarptautinis o r o uostas. N e t r u k u s po d r e b j i m o ils p a k r a n t u g r i u v o c u n a m i o b a n g o s , t a i a u g y v e n t o j a i s p j o laiku e v a k u o t i s . ilei p r i k l a u s a n i o j e n u o a l i o j e R o b i n z o n o K r u z o saloje milinikos b a n g o s n u s i n e p e n k i m o n i g y v y b e s . C u n a m i s nusirito per v i s R a m j v a n d e n y n - n e a u k t o s b a n g o s u g r i u v o J a p o n i j bei K a m i a t k , bet d i d e s n s a l o s n e p a d a r . G a l i n g a s e m s d r e b j i m a s t u r j o ir g e o f i z i n i padarini. M o k s l i n i n k a i nustat, kad dl j o Konsepsjono m i e s t a s pasislinko 3 m v a k a r u s , taip pat a p s k a i i a v o , k a d iek tiek s u t r u m p j o d i e n o s t r u k m e m j e ir t r u p u t p a s i k r e i p e m s s u k i m o s i ais.
Metai 1976 1920 2004 2010 , gg 1948
Kur vyko Tanganas, Kinija Hajanas1Kinija Prie Sumatros salos, Indonezija Haitis Didysis Kanto ems drebjimas, Japonija Ahabadas, Turkmnija
Auk skaiius 250-750 tkst. 235 000 230 000 220 000 142 000
110 000
Daugiausia
auk
pareikalav per TOOmet
ems drebjimai
Ugnikalniai
Bazaltins lavos temperatr galima nustatyti pagal jos spalv: - tamsiai raudona 650 C - viesiai raudona 870 C - g e l s v a 1100 C - b a l k v a 1260 0 C
Ugnikalnis yra daniausiai kgio formos kalnas sausumoje ar vandenyno dugne (4.6.11). Pro ugnikalnio krater veriasi vairios vulkanins kilms mediagos, vadinamos piroklastinmis uolienomis. Isilydiusios uolienos, kurios yra ems gelmse, vadinamos magma, o patekusios ems paviri - lava. Piroklastins uolienos yra lava, dujos, dulks, vandens garai, pelenai, vairaus dydio vulkanins bombos.
' 4 . 6 . 1 1 Ugnikalnio pjvis vulkanins dujos
vulkanines bombos stempl-
vulkaniniai pelenai tekanios lavos pavojus
vulkanini bomb pavojus
vulkanini pelen pavojus
oninis krateris
miesl
magmoje isiskirianios j u j o s kyla vir
lavos ir pelen sluoksniai
lavos srautas
batolitas
magmos idinys, magmos prietaka i virutins mantijos
plokts judjimo kryptis
veikiantysis ugnikalnis
astenosfera kartasis takasvir nejudanio kartojo tako ' pasislinkusi plokt sufori nauj aktyv ugnikaln
Daugiausia ugnikalni (apie 80%) susitelk vulkanini sal lankuose ir kalnynuose (iaurs ir Piet Amerikos Kordiljerose). Itis ugnikalni juost sudaro Ramiojo vandenyno Ugnies iedo ugnikalniai (Kamiatkoje, Japonijoje, Filipinuose, Anduose). ia yra aktyviausi ir daniausiai isiveriantys pasaulio ugnikalniai. Dalis ugnikalni sutampa su vandenyn vidurio kalnagbriais (pvz., Islandija, Azor salos) ir kartaisiais takais (4.6.12). Pastarieji daniausiai nesutampa su litosferos ploki ribomis (pvz., Kamerno ugnikalnis Afrikoje, Havaj, Kanar, Azor, Galapag salyn ugnikalniai). Pagal veikim ugnikalniai gali bti veikiantieji, snaudiantieji ir ugesusieji.
iiiM
sukuriama vulkanini sal virtin
panirs sudljs kgis
4 . 6 . 1 2 Havaj salos susidar vir kartojo idinio Ramiajame vandenyne
Lavos rys
(vairiose ems vietose i ugnikalni veriasi skirtinga lava. Jos pobdis priklauso nuo temperatros, tekjimo greiio ir chemins sudties. Geologai daniausiai vartoja du lavos apibdinimus - aa ir pahoehoe. Abu odiai yra havajietikos kilms. Bazin arba bazaltin lava (kitaip vadinama aa), bdinga kginiams ugnikalniams. Tai klampi lakika lava, susidaranti tekant ltai arba liejantis i kraterio jau iek tiek atvsus (800C). Ji greitai atvsta ir sustingsta, todl nespja toli nutekti. Vaikioti tokios lavos sustingusiu srautu labai pavojinga, nes j sudaro atriabriauniai chaotikai suvirt vairaus dydio gabalai. Rgioji arba andezitin lava (kitaip vadinama pahoehoe), bdinga plyimams ir skydikiems ugnikalniams. Tai pusiau skysta mao klampumo, bet auktos temperatros (1200C) lava. Ji teka greitai (iki 50 km/h), i skyst uolien susiformuoja ugningos tkms ir ups. Vsta ir stingsta ltai, todl srautai nuteka toli, neretai ulieja didiulius plotus. Sustings pahoehoe lavos pavirius daniausiai glotnus, kartais iek tiek banguotas ar susiraukljs, juo galima drsiai vaikioti.
' 4 . 6 . 1 3 Ugnikalni tipai Skydinis ugnikalnis bazaltin lava \ nuoulnus kgis ~
Ugnikalni tipai
Kginis ugnikalnis krateris stats laitai oninis krateris
Nra pasaulyje vieningos ugnikalni klasifikavimo sistemos. Geografijoje ugnikalniai daniausiai skirstomi pagal j antemin form. Daniausiai skiriami skydikieji, kgikieji, ir plyiniai ugnikalniai. Taip pat iskiriami ugnikalniai, turintys kalder. Skydiniai ugnikalniai. J aptinkama ploki konstruktyviuosiuose pakraiuose ir kartuosiuose takuose. Lava (1200 C) greitai teka ugnikalnio laitais, kol atvsta ir sukietja. Palyginti ramaus isiverimo metu suformuojamas neauktas, nedidelio nuolydio ugnikalnio kgis. Mauna Kea (Havajai), Islandijos ugnikalniai.
Kaldera griuvusios uolieno; naujas kgis
Kginiai ugnikalniai. J aptinkama ploki destruktyviojoje sandroje. Lava (800 C) yra tirta, teka ltai. Bdingi stipraus sprogimo pobdio isiverimai, ugnikalni kgiai simetriki, i pelen ir lavos sluoksni suformuojami staialaiiais kgiais. v. Elenos (JAV), Etna (Italija), Ugnies iedo ugnikalniai.
Kalderos. J daugiausia aptinkama kartuosiuose takuose.

magmos idinys magma
Plyinis ugnikalnis atsivrs plyys bazaltin lavos suformuota plynaukt
Labai stipraus isiverimo metu itutja po ugnikalniu esantis magmos idinys. j griuvus uolienoms, aplink ugnikaln arba virnje aplink krater susidaro labai stambi apvalios formos dubuma, danai virstanti eeru. Kalderos skersmuo gali bti iki 70 km. Krakatau (Indonezija), Kraterio eeras (JAV), Tera (Santorino sala, Graikija).
Plyiniai ugnikalniai. J aptinkama ploki sktros vietose (Islandijoje). Tose vietose, kur plokts tolsta viena nuo kitos, pro atsivrus ply lava ramiai liejasi paviri. Per plyius tekanti skysta lava pasklinda dideliame plote ir suformuoja plynaukt su lkto kgio ar skydo pavidalo nedideli ugnikalni su krateriais virtines.
Vulkaniniai reikiniai
Geizeris
kaitusio vandens ir gar iurkl kartas vanduo perkaits vanduo veriasi paviri
Veikiani ir neseniai ugesusi ugnikalni rajonuose vyksta vairs vulkaniniai reikiniai. Jiems skiriami vulkanini duj isiverimai, kartosios versms, purvo ugnikalniai. Bene plaiausiai paplitusios kartosios versms. J susidaro tose ems plutos vietose, kuriose nuo kart uolien suils poeminis geoterminis vanduo isiveria paviri. Vandens temperatra gali siekti 30-350 0C. Kartosioms versmms priskiriami geizeriai. Geizeris. Periodikai or imetamas karto vandens bei gar stulpas. iurkls auktis 30-70 m. Susidaro dl vandens slyio su kaitusiomis uolienomis, kur vanduo gali virsti garais. Vandens temperatra geizerio rezervuare privalo pasiekti virimo temperatr, isiverim periodikumas bna nuo keli minui iki keli mnesi. Dauguma geizeri veikia grietu intervalu. Geizeri yra Jeloustouno nacionaliniame parke (JAV), Islandijoje, Kamiatkoje (Rusija), Naujojoje Zelandijoje, ilje.
Fumarol
perkaits vanduo kyla paviri
vandens gar ir vulkanini duj / kamuolys
Fumarol. J susidaro ugnikalni laituose, papdje ar krateryje, kur arti ems paviriaus yra magmos idini. Purvo ugnikalnis
karto vandens rezervuaras verdanti mas
Per ply ar ang trykta vulkanini duj ir vandens gar srov. Temperatra fumarolje gali siekti 150-500 0 C.
Purvo ugnikalnis. Jis primena purvo klan, kuriuo paviri veriasi kartas vanduo, dujos, su vandeniu susimaiiusios smulkios purv primenanios uolien dalels. Jei paviri kyla dujos, kalva nesusidaro, o paviriuje matyti tik purvo ugnikalnio krateris, kuriame purvo mas tarsi verda. Kylant vairaus klampumo masei, susidaro nuo keliasdeimties centimetr iki 500 m aukio kgio pavidalo purvo ugnikalniai.
. 4 . 6 . 1 4 V u l k a n i n i a i reikiniai
Ugnikalniai ir mons
Ugnikalni keliami pavojai: va ir sualojama moni, kyla panika; plinta ukreiamosios ligos, atsiranda kvpavimo tak problem; sunaikinama mik, sukeliama gaisr; pelen ir purvo srautai kelia pavoj gyvenvietms; sunaikinama pasli; auktai imesti pelenai pasklinda atmosferoje ir gali sukelti klimato atvsim, paspartinti ozono sluoksnio irim.
Naujojoje Zelandijoje 1 8 9 9 - 1 9 0 4 m. veiks Vaimangu geizeris kas 5 - 3 0 valand 460 m aukt imesdavo 8 0 0 1 vandens kartu su akmenimis.
Pinatubo ugnikalnis Filipinuose 1993 m. isiver daugiau nei po 600 met pertraukos, sugriov 200 tkst. gyvenamj nam. Dl isiverimo ir vlesni padarini uvo 800 moni. Gausiai imesta pelen, dulki ir akmen.
Ugnikalni nauda: derlingas pelen sluoksnis; magminse uolienose aptinkama vairi rd; pigs geotermins energijos itekliai; turizmo objektai.
Prevencija: kontroliavimas tiriant ankstesnius isiverimus ir j ciklikum; stebjimas, matavimai seismografais; moni saugos priemons, evakavimo planai.
Ugnikalnio verimasis Montserato saloje 1995-1998 m.

1995 m. liepos 18 d. nedidelje Montserato saloje, kuri priklauso K a r i b lanko saloms, isiver beveik 4 0 0 m e t s n a u d s Sufrier k a l v ugnikalnis. i g a m t o s katastrofa truko kelerius metus ir d y k y n e pavert d i d i j salos dal, sunaikino sostin Plimut, septynis kaimus, saloje b u v u s vienintel oro u o s t ir sugriov turizmo sektori. Ugnikalnio isiverim a s nusine 19 m o n i gyvybes, i salos ivyko net 7 5 % gyventoj. 1997 m. po pelenais ir purvo srautu palaidota sostin Plimutas neteko savo oficialaus statuso. Naujja sostine tapo Breidso gyvenviet iaurs vakarinje salos dalyje.
Puerto Rikas Mergeli salos
(JK)
X v
ATLANTO VANDENYNAS
4 X
Mergeli salos (JAV)
plokt pasislenka 2 cm per metus

4
Montseratas(JK)'>'
Gvadelup
iaurs Amerikos plokt
Karib plokt Karib jra
Dominika
^ :
Martinika
SENT LUSIJA 3
I 1 Piet Amerikos
Isiverimas
M o n t s e r a t o s a l a isidsiusi litosferos p l o k i s a n d ros vietoje. Po K a r i b plokts p a k r a i u g r i m z t a i a u r s ir P i e t A m e r i k o s plokts, d i d i u l i a m e g y l y j e isilydo ir virsta m a g m o s idiniais. I j kylanti m a g m a pasiekia p a v i r i ir f o r m u o j a ugnikalnius. D a u g u m a j, kaip ir Sufrier k a l v ugnikalnis, yra k g i o f o r m o s .
Sufrier k a l v ugnikalnis versi y p a stipriai. V u l k a n i n i p e l e n , kit u o l i e n bei k a r t d u j piroklastiniai srautai ugnikalnio laitais nusidriek vairiomis kryptimis e m y n , p a s i e k v a n d e n y n ir n e a t p a s t a m a i n u n i o k o j o salos apylinkes.
Pagalba gyventojams
V i e t o s g y v e n t o j a i b u v o okiruoti ir sutrik, n e s k u b j o e v a k u o t i s . D a u g e l i s m a n , k a d p a v o j u s yra laikinas. B r i t v y r i a u s y b i karto s k y r 4 1 min. s v a r s t e r l i n g f i n a n s i n s p a r a m o s , t a i a u j o s n e p a k a k o o p e r a t y v i e m s v e i k s m a m s atlikti. I p a v o j i n g rajon, a p i m a n i d i d e s n s a l o s dal, i a u r b u v o ikelti visi g y v e n t o j a i . J i e m s p a a d t i nauji bstai. Taiau perkelti m o n s labai p y k o dl e l e m e n t a r i p a t o g u m (iviei, a l d y t u v ) stygiaus.
Monseratas iandien
N u o 1 9 9 5 m. saloje veikia J A V ir B r i t g e o l o g i j o s t a r n y b kurta salos u g n i k a l n i s t e b j i m o stotis. J o j e d i r b a n t y s g e o l o g a i s e i s m i n i a i s prietaisais s e k a e m s virpesius, k u r i u o s prie i s i v e r i m gali sukelti s t e m p l e kylanti m a g m a . Specialia ranga m a t u o j a m a d u j s u d t i s a t m o s f e r o j e ir v a n d e n s r g t i n g u m o pokyiai. K a s d i e n a t l i e k a m i s k r y d i a i s r a i g t a s p a r n i u , i kurio a p i r i m o s v i s o s ugnikalnio kgio p u s s . Nuolatinis, nors ir brangiai kainuojantis, s t e b j i m a s gali padti laiku spti s a l o s g y v e n t o j u s a p i e g r e s i a n t pavoj. M o k s l i n i n k a i negali atsakyti, ar u g n i k a l n i s j a u n u r i m o ir nekelia p a v o j a u s . Du tredaliai salos ploto dl vulkaniGyvenama teritorija, taiau visi mons turi Maesns rizikos teritorija. Leidiama gyventi, statyti namus bti pasireng galimai evakuacijai bet kuriuo paros metu. Visi turi dvti galvos apdangalus ir apsaugines kaukes nuo dulki. nio a k t y v u m o paskelbta d r a u d i a m j a zona. ia negalima lankytis, o paeidjai g a u d o m i ir baudiami. S a k o m a , kad dar 10 m e t m o n m s bus draud i a m a kurtis nuniokotoje salos dalyje. Visi Botomas GYVENAMA TERITORIJA salos gyventojai susitelk
iaurinje dalyje, kur yra naujoji s o s tin B r e i d s a s . 2 0 0 5 m. ia b u v o atidarytas n a u j a s i s oro uostas. Kudjohedas BUFERIN ZONA
Salemas
Old Taunis
UDRAUSTA TERITORIJA Plimutas seni lavos ir pelen sluoksniai
Lankytis draudiama, iskyrus mokslini stebjim ir saugumo utikrinimo tikslais.
0 Raktiniai odiai ir svokos

Turtumte inoti i svok reikm:
geologija seismografas ems pluta branduolys mantija astenosfera ems magnetinis laukas uoliena mineralas fosilija kernas emyn dreifas konvekcin srov spredingas subdukcija platforma skydas magma lava cunamis geizeris fumarol kartasis takas riftas vandenyno vidurio kalnagbris giliavanden duba

ems pluta ir litosfera; uoliena ir mineralas; magmins ir metamorfins uolienos; Gondvana ir Laurazija; giliavanden duba ir riftinis slnis; seismin sritis ir platforma; endogenins ir egzogenins jgos; magma ir lava; veikiantieji ir ugesusieji ugnikalniai; iilgins P ir skersins S bangos.
Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
ems gelmi sandaros sudt; uolien tipus; A.Vgenerio emyn dreifo ir ploki tektonikos teorijas; seismini ir vulkanizmo srii isidstymo dsningumus; ems drebjim ir ugnikalni isiverimo padarinius; svarbiausias kalnodaras ir j metu ikilusi kaln pavyzdius; Lietuvos paviriaus geologins raidos ypatumus.

Nagrinti endogeninius procesus vaizduojanias iliustracijas; paaikinti uolien kaitos cikl; skirti magmines, metamorfines ir nuosdines uolienas; gebti schemikai pavaizduoti litosferos ploki pakrai tipus; schemikai pavaizduoti vandenynin ir emynin ems plut; lyginti litosferos ploki ir fizin emlap, iekoti tarp j ryi, aikinti dsningumus; nagrinti ir komentuoti geochronologin skal.
(4)Geografiniai tyrimai
1 . Isiaikinkite, kurioms uolien grupms priskiriamos ios uolienos: gipsas / anhidritas / marmuras/kreida/smiltainis / kvarcitas/granitas / bazaltas / bras/ klin tis / gneisas / obsidianas / druska. 2 . Patyrinkite, kurios naudingosios ikasenos, kaip statybins mediagos, panaudotos artimiausios aplinkos pastat ir ininerini rengim statybai. 3 . Isiaikinkite, kokio kietumo pagal Moso skal yra ios uolienos ir mineralai: manganas/kvarcas/kalcitas/gipsas/korundas/topazas/deimantas/talkas. 4 . Apsilankykite svetainje www.iris.edu/seismon, rodanioje seismin aktyvum emje realiuoju laiku. Sudarykite pastarj dien stipriausi drebjim sra. Pasidomkite jais plaiau. 5 . Interneto svetainje www.earthquake.usgs.gov raskite informacijos apie vieno i mnes vykusio ems drebjimo tiksli geografin padt, magnitud, padarinius. 6 . Pasidomkite, kaip ateityje galima prognozuoti ems drebjimus. Panagrinkite skirtingus bdus, taikomus Japonijoje, Kinijoje, ilje ir Jungtinse Valstijose. 7 . Pasidomkite, kuriose Vokietijos ir Pranczijos vietose yra ugesusi ugnikalni. Kada ir kaip ie ugnikalniai susidar? Kokia j reikm turizmui? 8 . Panarykite internete ir raskite naujausi informacij apie ugnikalni isiverimus pasaulyje, vertinkite j geografin padt. Pasidomkite, ar stipriausi isiverimai turjo koki padarini? 9 . Pasirinkite vien per pastaruosius deimt met vykus stipr ugnikalnio isiverim arba ems drebjim ir parenkite apie j referat. 1 0 . Parenkite referat2ems drebjim ir ugnikalni isiverim monitoringas, prevencija ir tyrimai".
() Klausimai ir uduotys
4.1 ems vidin sandara
1 . vardykite A - E raidmis paymtus ems gelmi sluoksnius. 2 . Koki ini apie ms planetos gelmes padeda gauti seisminiai tyrimai? 3 . Trumpai apibdinkite kiekvien ems gelmi sluoksn. 4 . Kuris sluoksnis ir kodl turi takos ems magnetiniam laukui susidaryti? 5 . Nurodykite, kam daro poveik ems magnetinis laukas. 6 . Kokie sluoksniai sudaro emynin ir vandenynin ems plut?
7 . Palyginkite emynins ir vandenynins ems plutos ami, stor ir tank.
4.2 Uolienos ir mineralai

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. jvardykite po keturis mineral ir uolien pavadinimus. Kodl uolien kaitos ciklas yra nesibaigiantis procesas? Paaikinkite, kaip susidaro nuosdins kilms uolienos. Kaip magmins arba metamorfins uolienos gali atsidurti ems paviriuje? Kokios kilms uolien daugiausiai randama Lietuvos ems gelmse? Kodl? Kokios kilms yra ir i kur Lietuv pateko paviriuje aptinkami vairaus dydio rieduliai? Kodl brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys taip vertinami ir yra tokie brangs? Geografijos atlase pasirinkite kelias naudingj ikasen grupes ir paaikinkite j isidstymo dsningumus
4.3 ems geologin raida

1. 2. 3. 4. 5. Kuo remiantis sudaryta g e o c h r o n o l o g i n skal? Kokios informacijos ji suteikia? vardykite deinje t r k s t a m g e o l o g i n i period pavadinimus. Kokiame gylyje Lietuvoje aptinkamas kristalinis pamatas? Kuo geologiniams tyrimams naudingi grini kernai? Kurie trys sluoksniai sudaro Lietuvos ems gelmes? Kuris i j ploniausias ir kaip susidar? O N O _> a m Qo N
CU
kreida ?
?
permas ?
?
silras ? kambras
4.4 Litosferos ploki tektonika

1. 2. 3. 4. Kaip vadinama ir k t v i r t i n o XX a. pradioje vokiei mokslininko A. Vgenerio sukurta teorija? Pateikite pavyzdi, rodani litosferos ploki judjim. vardykite po tris dideli ir ma litosferos ploki pavyzdius. vardykite ir t r u m p a i a p i b d i n k i t e litosferos ploki (A-D) pakraius.
5 6. 7. 8.
Paaikinkite, kodl prie Piet Amerikos vakarini krant yra giliavanden duba. Nurodykite, kokie geologiniai procesai vyksta v a n d e n y n vidurio kalnagbriuose. Apibdinkite vien pasirinkt litosferos plokt: pavadinimas/geografin padtis/savybs /pakrai pobdis.
Kaip galima paaikinti, kad tolstant nuo v a n d e n y n vidurio kalnagbri d u g n o uolien amius jaunja?
4.5 Tektoninis emlapis

1. 2. 3. Kokie bruoai b d i n g i geologinei platformai? Kaip galima paaikinti, kad Baltijos ir Kanados skyd teritorij paviriuje beveik nra nuosdini uolien. Nustatykite, koki litosferos ploki sandroje vykstantys procesai sukelia ems drebjimus Turkijoje, Indonezijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, ilje, Irane, Haityje. 4. 5. Paaikinkite, kodl tiek daug ugnikalni isidst subdukcinse ploki pakrai zonose. Nuo ko priklauso, kad kai kurie ugnikalniai veriasi su baisinga jga ir miliniku triukmu, o kiti palyginus ramiai. Pateikite pavyzdi.
6 . Pateikitejauniausios kalnodaros metu susidariusi kaln pavyzdi. 7 . Atpainkite, kuris pieinys (A-B) vaizduoja rauklkalnius, o kuris - luistikalnius. Nurodykite pasirinkimo motyvus. Pateikite toki kaln pavyzdi.
4.6 emdreba ir vulkanizmas

1 . Apibdinkite seismini srii isidstymo emje dsningumus. 2 . Kokiu prietaisu matuojamas ir kokiomis skalmis fiksuojamas ems drebjim stiprumas? 3 Kokie su vidinmis ems jgomis susij reikiniai bdingi teritorijoms Ramiojo vandenyno Ugnies iede? 4 . Nurodykite prieastis, dl kuri kyla cunamio bangos. Kokie galimi j padariniai? 5 . Paaikinkite, kodl skurdiose alyse stiprs ems drebjimai pareikalauja labai daug auk ir padaro dideli materialini nuostoli. 6 . Pateikite sra priemoni, kuri turt imtis seismines sritis patenkanios alys galimiems ems drebjim padariniams sumainti. 7 . vardykite A - F raidmis paymtas ugnikalnio kgio dalis. 8 . Atpainkite, kaip vadinamos ios lavos rys. Kuo jos skiriasi?
10.
9.
Paaikinkite, kas yra kartasis takas. Pateikite kelis tokiose ems vietose ikilusi ugnikalni pavyzdius. Kaip vadinami (A-C) form ugnikalniai? Kaip jie susidaro?
1 1 . Koki visuotini ir vietini pavoj kelia ugnikalni isiverimai? 1 2 . Kokios priemons padt sumainti ugnikalni isiverim galimus padarinius? 1 3 . Koki naud moni kinei veiklai teikia ugnikalniai? 1 4 . Ivardykite vulkanizmo srityse, be ugnikalni verimosi, vykstanius vulkaninius reikinius.

inoti, kurie procesai skiriami iorinms ems jgoms; nurodyti, kaip pagal aukt skirstomos lygumos ir kalnai; nurodyti kaln ir lygum isidstymo emje ypatumus; apibdinti uolien dljimo tipus; skirti erozij ir akumuliacij, paaikinti j ry; apibdinti bangavimo poveik krant formavimuisi; vardyti paskutinio apledjimo suformuotas reljefo formas;
1!
nurodyti pagrindines Lietuvos reljefo formas, apibdinti jas keiianius veiksnius.
5.1 Reljefo vairov

Reljefas (pranc. relief, lot. relevo - keliu) - ems paviriaus nelygum visuma. Dabartin ems paviri - reljef - suformavo vidiniai (endogeniniai) ir ioriniai (egzogeniniai) geologiniai procesai. Reljefas daro didiul tak drgms ir ilumos pasiskirstymui ms planetoje, moni kinei veiklai. Skiriamos dvi pagrindins reljefo formos: lygumos ir kalnai.
Lygumos
Lygumos skirstomos emumas, auktumas ir plokiakalnius (5.1.1). emumoms bdingi plokti sausumos paviriai (0-200 m v. j. 1.). Jos susidaro: ikilus jros dugnui - Pakaspijo emuma; susiklosius upi snaoms (aliuvin emuma) - Indo ir Gangos emuma; prieledynini mari dugne (morenin emuma) - Vidurio Lietuvos emuma.
Auktumoms bdingi daugiau kalvoti paviriai (200-500 m v. j. I.). Jos gali bti: akumuliacins (emyninio apledjimo sritys) - Baltijos auktuma;
emiausia s a u s u m o s vieta - Negyvosios jros krantas, 4 2 2 m e m i a u jros lygio. ios jros lygis po truput emja, todl ir emiausios vietos m a t m u o krinta.
tektonins (ikeltos ems gelmi vidini jg); denudacins (nuardytos sen kaln sritys) - kotijos, Silezijos auktumos. Plokiakalniai - daugiau nei 500 m ikeltos plokios (plynaukts) arba banguotos auktumos, susidariusios ikilusi platform srityse arba ikeltose ir neturiniose nuosdini uolien dangos platform dalyse - skyduose Brazilijos, Dekano plokiakalniai.
Kalnai
Aukiausia e m s paviriaus vieta - Domolungma (Everesto kalnas), 8846 m. Kai kuriuose altiniuose pateikiami skirtingi aukiai - nuo 8844 iki 8850 m.
Kalnai pagal aukt skirstomi emus, vidutinius ir auktus (5.1.1). emi kalnai siekia iki 1000 m, danai bna seni, suir, virstantys banguotomis auktumomis - Peninai, Ardnai. Vidutiniai kalnai siekia nuo 1000 iki 2000 m, nugludintomis virnmis, plaiais slniais apaug mikais - Karpatai, Apalaai, Sudetai, Uralas. Aukti kalnai virija 2000 m. Dauguma j yra seisminse srityse ( 4.6), smailiomis virnmis, siekiantys sniego rib ( 86 psl.). Daugelyje kalnodara vyksta iki iol - Alps, Himalajai, Kaukazas, Andai.
5 . 1 . 1 Reljefo skirstymas pagal aukt

aukti kalnai 6000
vidutiniai^ kalnai S lyguma plokiakalnis. emi kalnai.
2000
1000
j.
auktuma emuma n dubuma
500 200
0 m
Makroreljefas7 mezoreljefas, mikroreljefas

Pagal dyd skiriamos ios reljefo formos: megareljfas - ems paviriaus reljefo stambiausios formos - emyn ir vandenyn dugno plotai; makroreljfas - ems paviriaus plotai, lemiantys kurios nors teritorijos bendr vaizd, turintys aik reljefo pobd - kalnagbriai, emumos, lygumos; mezoreljefas - nedidels reljefo form sritys - kalvos, raguvos, atodangos, daubos, upi slniai; mikroreljefas - smulkios reljefo detals, vairinanios mezoreljef, - kopos, upi terasos, uolos, kupstai.
5.2 Iorins jgos

Ioriniai procesai reikiasi ems plutos duljimu, dljimo daleli perneimu ir sankaupa (akumuliacija). Ioriniai veiksniai per ilg laik ilygina reljef. is procesas vadinamas denudacija. Jos ilgalaikiai padariniai - lygumos, kurias dengia nuosdins uolienos.
5.2.1 ems paviri formuojantys procesai
IORINIAI VEIKSNIAI
dljimas
tekanio vandens darbas (erozija ir akumuliacija)
vjo darbas (erozija ir akumuliacija)
karstiniai procesai
dlsi gravitacinis judjimas (nuoliauos)
bang sukeliama krant erozija (abrazija) ir akumuliacija
ledyno darbas (ardomoji veikla ir akumuliacija)
Dljimas ir jo tipai
Po eme slgsanios magmins, metamorfins bei nuosdins uolienos ilgainiui gali atsidurti ems paviriuje. ia jos kaip mat patiria iorini jg poveik. Dljimas - vienas i intensyviausi ems paviri keiiani iorini proces. Dl jo skeldja ir trupa uolienos, emja reljefas, formuojasi dirvoemiai. Dljimo sparta priklauso nuo uolien kietumo, j irimo pobdio, klimato slyg, reljefo. Skiriami trys dljimo tipai: fizinis, cheminis ir biologinis. Danai dljimas bna vis trij tip. Kartais sudtinga vardyti pagrindin j suklusi prieast.
drgnas klimatas sausas klimatas
5.2.2 Dljimo intensyvumas
Fizinis dljimas
vanduo
Didiausi tak jam turi temperatros kaita. Kuo didesnis paros temperatros svyravimas, tuo spariau vyksta uolien irimas. is procesas ypa bdingas kartosioms dykumoms. irstanios uolienos ply pateks vanduo spartina proces. Jei vanduo ula, jo tris padidja apie 9%, tad uoliena dar intensyviau ardoma (5.2.3). Didesns ir maesns uolien nuolauos, patekusios srauni up (->8.3 psl.), dl vandens srovs ir trinties dugn bei krantus dar labiau trupinamos.
Biologinis dljimas Mineral ir uolien irimas susijs su organizm biochemine veikla, dl kurios uolienos keiiasi mechanikai, chemikai ir biochemikai. Gyvnai, plyius uolienose siskverbianios augal aknys, mikroorganizmai ardo ir smulkina uolienas mechanikai. Organizm iskirtos rgtys, cheminiai junginiai ardo uolienas chemikai.
Cheminis dljimas Mineral ir uolien chemins sudties kitimas dl vairi chemini reakcij. J sukelia mediagos, reaguojanios su uolienose esaniais cheminiais elementais: vandeniu (hidroliz, hidratacija), anglies dioksidu, organinmis rgtimis, deguonimi, siera, azoto junginiais, druskomis. io dljimo pavyzdys - trupanios, pajuodusios pastat sienos. Dl vandens ir deguonies sukelt reakcij vyksta oksidacija (rdijimas), kuri atpastame i atsiradusios rdi spalvos. Oksidacijos paveiktos uolienos ilgainiui netenka tvirtumo. Druskinis dljimas bdingas dykumose arba sri jr pakrantse. Druskingas vanduo patenka uolienas ir susidarantys drusk kristalai augdami trupina uolien, atsiranda drusk igraut duobui. Cheminiam dljimui tinkamiausias yra iltas ir drgnas atogr klimatas.
padidjs plyys
. 5.2.3 Fizinis dljimas
Fizinis
temperatros svyravimas ledas vanduo vjas
Cheminis
hidroliz oksidacija hidratacija aplinkos tara
Biologinis
augalai mikroorganizmai gyvnai moni veikla
cheminis dljimas
deguonis
anglies dioksidas vanduo
biologinis dljimas
humuso rgtys 3
V . augal saknu veikla

temperatr svyravimai
fizinis dljimas
uolienos pleijimas ir trupinimas vientisa uoliena
nuobirynas smulkios dalels
5.2.4 Dljimo tipai
Gravitacinis dlsi judjimas

uolien trupjimas
ems trauka yra nematoma jga, turinti lemiam reikm daugeliui geologini proces ms planetoje. Sunkio veikiami uolien dlsiai juda i auktesni emesnes vietas. is procesas itin intensyvus kalnuose. Su gravitacine jga susij pavojingi reikiniai: nuoliauos, lavinos. Uolien slinkimo laitu emyn tiesiogin prieastis danai bna vanduo. Jo sukaupusios uolienos laite pasidaro sunkios, neilaiko svorio ir pradeda slinkti. laito irim stabdo augal (pvz., medi) aknys. Kaln laituose, kur paviriuje atsidengia kietosios uolienos, dl dljimo jos pamau trupa. vairaus dydio nuolauos, veikiamos sunkio jgos, nubyra laito papd ir sudaro kgikos formos nuobirynus (5.2.5). Nuoliaua - grunto, akmen arba purvo sraut staigus atitrkimas nuo stai kaln, upi, pajrio lait (5.2.6). Nuoliauos gali suniokoti gyvenvietes, komunikacijos renginius. Didiausi pavoj kelia kalnuotose vietose. Nuoliau pavoj gali sukelti neapdairi moni veikla: mik kirtimas laituose, keli tiesimas, kininkavimas, nam statymas.
nuobir kgiai . 5.2.5 Nuobirynas
skardis
atitrkusio laito dalis

s | en kanti mas
nuoliaua A . 5.2.6 Nuoliaua
Lavina - sniego, ledo, purvo, uolien mass ar j miinio gritis arba slinktis kalno laitu emyn (5.2.8). Lavin sukelia susikaups didelis mediagos kiekis, kuris praranda stabilum dl svorio. Grit gali sukelti ems drebjimas, smarkus vjas, atrus garsas (auksmas, vis). Slinkdamos lavinos ardo laitus, veria medius, utveria kelius. Sniego lavinos juda vidutinikai 40-60 km/h greiiu, bet sibgti gali iki 200 km/h greiio. Lavin galimam poveikiui sumainti statomos specialios utvaros, sienels. Toki rengini daug Alpse.
1987 m. liepos 28 d. netoli Italijos iaurs miestelio Veltlino nugarmjo milinika purvo ir uolien mass gritis. ios katastrofos metu uvo 27 mons.
galerija^
Iavininiai grbliai
5.2.7 Apsauginiai statiniai nuo sniego lavin
A 5 . 2 . 8 Alpse nugarmjusi sniego lavina uvert keli
Erozija - reljefo skulptorius

Erozija (lot. erosio - igrauimas, ardymas, irimas) - ems paviriaus ardomoji tekanio vandens, bang, vjo, ledyn veikla. Tai vienas i svarbiausi veiksni, kuriani ems paviriaus reljef. Su erozija susijusi denudacija - dlsi
5 . 2 . 8 Erozijos ir akumuliacijos dariniai bei reljefo formos Erozijos dariniai ir reljefo formos Akumuliacijos dariniai ir reljefo formos perneimas bei suklostymas emesnse vietose, Tekanio vandens darbas upi vagos ir slniai, tarpekliai, kriokliai, atodangos, griovos, raguvos upi salpos, deltos, senvags, zandrins lygumos Ledo darbas karos (cirkai), trogai, eer dubenys morenos, ozai, keimai
Vjo darbas gryb pavidalo uolos, ipustyti dirvoemiai kopos, eolins lygumos
Eoliniai procesai
Eolinis - susijs su vjo veikla.
Eoliniai procesai vyksta ten, kur stiprs vjai paemio sluoksniu gena smlio ar puraus dirvoemio smilteles. Vjas gali pakelti ir perneti uolien ardymo produktus, susidariusius dl fizinio ir cheminio dljimo. Tai priklauso nuo vjo greiio: <6,7 m/s nea dulkes, lios; 9,3-15,5 m/s - sml; 18,9 m/s - virgd; uraganinis vjas - gargd.
Liosas - puri, akyta, gelsva eolins kilms nuosdin uoliena, sudaryta i molio ir smulkaus smlio daleli.
Vjas didelius kiekius smulki daleli nunea labai toli. Dl to susidaro eolini mediag stor (iki 100 m) klod (pvz., Iioso plynaukt Kinijoje).
Skiriamos vjo erozija ir akumuliacija. Pagrindiniai vjo erozijos procesai vyksta dl korazijos ir defliacijos. veikiant vjo korazijai (lot. corrasio - nugremimas, nuzulinimas) vjo pakeltos dulks, smiltys dauo, zulina ems paviriuje pasitaikanias uolas, akmenis, idildo maiau atsparias vietas ir sukuria mantrias reljefo formas (pvz., grybo pavidalo uolas). vykstant defliacijai, vjas nupuia smulkias uolien dalelytes, jas pernea ir sukioja naujoje vietoje.
Saharos dykumoje ir Arabijos pusiasalyje eolinius procesus spartina sausas ir labai stiprus vjas samumas.
1863 m. per samumo sukelt audr Kanar salose nusdo 10 min. ton dulki i Saharos.
Eolins akumuliacijos formos: smlio supustyta kalva vadinama kopa. Ji susidaro dl aktyvios vjo veiklos, kaupiantis smlio smiltelms vienoje vietoje. Gali bti 100 m ir daugiau aukio. Nesutvirtinta kopa yra judri ir slenka pavjui. Judri kopa gali pasislinkti iki 30 m per metus. Sutvirtinta ar apaugusi miku ji tampa negyvja". Dykumose susidaro vairi form kop (vaigdini, iilgini, skersini, parabolini ir barchan) (5.2.9).
skersin parabolin barchanas
vaigdin
iilgin
. 5 . 2 . 9 Kop pavyzdiai
vjo kryptis
Nuo Saharos ar Arabijos dyk u m stiprus sausas ir iltas vjas sirokas, judantis per Viduremio jr Piet Europos link, sukelia smlio audr. Gali psti kelias dienas. Smlio dalels ardo krantus, pastatus, uteria or. Dl io vjo atnet dulki kartais lyja spalvotas lietus.
smlio dykumoje pusmnulio pavidalo kalva vadinama barchan. Jo prievjinis laitas igaubtas, nuolaidus (5-14), o pavjinis gaubtas, baigiasi ragais, status (28-38). Augdamos kopos gali pasidaryti stulbinamo dydio (Saharoje Alyre siekia 300 m aukt). Puiant stipriam vjui, per par barchanas gali pasislinkti 7-15 m (5.2.10).
Eoliniai procesai gali vykti altosiose poliarinse dykumose, kur vjas nea ir pusto snieg. Ilgalaiks pgos pernea didelius kiekius sniego, upusto kelius, gyvenvietes, nutraukia elektros ir ryio linijas.
vyraujantis vjas
smlio daleli klostymasis
5 . 2 . 1 0 Barchano j u d j i m a s
kopos judjimo kryptis
Kuri nerijos kopos

Iki XV a. vis Kuri nerij deng mikai. Negailestingas mik kirtimas, karai, gaisrai sunaikino mikus smlingame pusiasalyje. Stiprs vakar vjai nesutvirtintas smlio daleles ne Kuri mari link, palaidojo ne vien vej kaim. Kova su smlio ir vjo stichijomis atrod neveikiama. Kuri nerija XIX a. pradta apsodinti mediais, kita augalija. moni suformuotas apsauginis kopagbris sustabd kop slinkim. Kuri nerija - iskirtinis, unikalus gamtos ir moni krinys, saugomas UNESCO. Dar XVIII a. pabaigoje Vitenbergo universiteto prof. J. D. Ticijus pateik silym apeldinti kopas. sumanym praktikai gyvendino S. Bjornas. Planingas slenkani kop tvirtinimas kalnini pu sodinukais prasidjo XlX a. viduryje. Kopos buvo tvirtinamos mechaninmis utvaromis, apeldinamos daugiametmis olmis ir miku. Siekiant sulaikyti vjo nuo jros neam sml ir neleisti jam slinkti nerijos gilum, pradtas kurti dirbtinis apsauginis kopagbris. Sukaltos medini kuoliuk eils sulaikydavo sml, kuris kaupsi gbr. Vliau j buvo smeigiamos naujos kuoliuk eils, kol 1,5 m pasieks gbrys apeldintas smlyn olmis, ipintas vyteli utvaromis. Taip per ilg laik buvo sukurtas naujas nerijos kratovaizdis. iandien gyv" judani kop liko vos keli ruoai. Taiau ir juose dalis kop jau apaugusios oline augmenija bei isibarsiusiais mikeliais. Tarp apsauginio ir didiojo kopagbrio plyti lygaus paviriaus paiv, u j - nelygaus paviriaus kupstyn. Didysis kopagbris gana staiu laitu griva Kuri marias.
5 . 2 . 1 1 Kuri nerijos
k o p o s ties J u o d k r a n t e
' 5 . 2 . 1 2 Kuri nerijos profilis
didysis kopagbris palv apsauginis kopagbris kupstyn pamarys Kuri marios
Baltijos jra papldimys
Kapadokijos uol laukas - erozijos padarinys

Kapadokija - geografin istorin sritis Maosios Azijos pusiasalio centrinje dalyje. Ji ypatinga nuostabiu kratovaizdiu, kur sukr gamta, o mons pritaik savo poreikiams: kr gyvenamuosius bstus, banyias, dirbo em, slpsi nuo prie. Vietov nutolusi nuo jr, ikilusi apie 1000 m vir jros lygio.
TURKIJA
Kapadokija
Gamtos jg poveikis
Ugnikalni isiverimai, vandens ir vjo erozija, mogaus veikla suformavo nepakartojam kratovaizd. Kainozojaus eroje, prie 6 5 - 6 2 mln. met, isiverusio ugnikalnio pelenai uklojo teritorij, upild ir ilygino reljefo
paemjimus. Susidar gana lygaus paviriaus plokiakalnis. Sukietjus, taiau gantinai pur vulkanin tuf vliau upyl dar vienas itin kietos bazaltins lavos sluoksnis. Per milijonus met tekantis vanduo ivagojo vingiuotus latakus ir griovius, kurie pasiek vulkaninio tufo sluoksn. Suskaidyt ios teritorijos paviri m dar labiau veikti iorins gamtos jgos. Apaioje esantis tufas dilo, o viruje tvirto tamsaus bazalto luitai kaip kepurs kai kuriose vietose pakibo ant tufo kolon. Ilgainiui susidar stabus akmenini mik" kratovaizdis. ia apstu keist f o r m darini, pavyzdiui, grybo pavidalo uol ar akmenini stulp". Pastarieji vadinami fj kaminais" ir gali bti 4 0 - 5 0 m aukio.
Vulkaninio tufo nauda

Kapadokija gausiai lankoma turist ir dl m o n i sukurt unikali gyvenviei uolose. Regione dl emyninio sauso klimato neauga mediai. Tufas - tai uoliena, susidariusi i vulkanini pelen, imest per ugnikalnio isiverim. Smulkios dalels susicementavo ir virto porta uoliena - labai tvirta bei lengvai apdirbama statybine mediaga. Minkt tuf mons iskaptavo rankomis ir sukr gyvenamsias patalpas, taip atsirado itisi poeminiai miestai, vienuolynai. I vulkaninio tufo pastatyti ilti ir tvirti pastatai atlaikydavo stiprius ems drebjimus. Temperatra juose visus metus bdavo gana pastovi, tad gyventojai apsisaugodavo nuo vasaros kari ir iemos ali. Kapadokijos regionas trauktas UNESCO s a u g o m teritorij sra.
Kapadokijos regiono erozijos etapai Akmenini stulp" geologinis pjvis virutinje dalyje sudarytas i kiet magmini o apatinje dalyje i uolien, susiformavusi i vulkanini pelen - tufo.
uolien bazalt ir andezit,
IV - brandos etapas
III - intensyvusis etapas
Il - vidurinysis etapas
I - pradinis etapas
Karstiniai reikiniai ir reljefas

Tuose ems regionuose, kur pavirinis ir poeminis vanduo kontaktuoja su lengvai vandenyje tirpstaniomis uolienomis (daniausiai klintys, dolomitai, gipsas), vyksta karstas. Karstinio reljefo sritys apima 10% ems paviriaus. Jose gyvena 25% ms planetos moni, naudojani karsto region poemin vanden. Itirpus negiliai nuo ems pavirius slgsanioms uolienoms, susidaro karstinis reljefas (5.2.13). Jam bdingos smegduobs, kars, karstiniai duburiai (dolinos, poljs), poemins ertms. ia tekanios ups danai prasmenga po eme, o paskui kakur vl atsiduria paviriuje. Karstinis procesas danesnis drgno klimato srityse. Pro tirpias uolienas besisunkiantis gruntinis ir lietaus vanduo pavirsta silpnu angliargts tirpalu, nes i oro ir dirvoemio absorbuoja anglies dvidegin. Susidariusi rgtis tirpdo minktas karbonatines uolienas. Per tkstanius met tirpiose uolienose poeminis vanduo sukuria urvus. J ilgis gali siekti deimtis ar imtus kilometr. Urv skliautuose kari stalaktitai. Jie tarytum varvekliai susidaro nuo skliaut varvant vandeniui, laas po lao paliekaniam smulkias kalcio karbonato daleles. Nuo stalaktit laantis vanduo urvo dugne supila stalagmits. Galiausiai abu gali susijungti ir sudaryti kolon (stalagnat) (5.2.14). Karstiniai reikiniai vyksta iaurs Lietuvoje. Bir ir Pasvalio rajonuose gipso klodai yra arti paviriaus, o kai kur ieina paviri. Tirpstant gipsui, susidaro piltuvo pavidalo smegduobs. Kai kuriose i j telko nedideli karstiniai eerliai.
dolinos ir dubs klini danga polj inyranti ir pradingstanti up tarpeklis klini skardis
Ilgiausias inomas stalagmitas yra Kuboje, Martino oloje. Jo ilgis 63,2 m.
Didiausia pasaulyje Kalimantane esanti Saravako grota yra 3,5 karto ilgesn ir 2 kartus platesn u v. Petro bazilik Romoje.
Speleologai - urv tyrjai - poeminiuose karstiniuose urvuose tiria j susidarymo slygas, kilm, stalaktitus, stalagmitus, augalij, gyvnij.
' 5 . 2 . 1 3 Karstinis reljefas ponoras (panirusi up) smegduob
poemine galerija poeminis eeras stalaktitas stalagmitas kolona snirusi up
5 . 2 . 1 4 Stalaktit ir stalagmit susidarymas
4 5 . 2 . 1 5 Stalaktit ir s t a l a g m i t uuolaidos Cango urve. Piet Afrikos Respublika
5 . 2 . 1 6 Geomorfologini proces poveikis kratovaizdiui ir m o g u i Reikiniai Prieastys Didel sniego, purvo sankaupa, >25 nuolydis, staigus atilimas, mik ikirtimas, tektoniniai ems plutos judesiai. Birios uolienos (smlis, dulks), skurdi augalija, stiprs vjai, netinkamas moni kininkavimas. Proces sukelia poeminis vanduo, iplaunantis minktsias uolienas, spartina netinkamas kininkavimas, oro tara. ala ir pavojai Uveria kelius, geleinkelius, nutraukia elektros ir ryio linijas, suniokoja gyvenvietes, va moni. Smlio kopos unea gyvenvietes, geriamojo vandens talpyklas, oazes, intensyvja dykumjimas, upusto kelius, sugadina komunikacijos renginius. Karstins griuvos keiia kratovaizd, kyla pavojus gyvenvietms: griva namai, sugadinami keliai, nutraukiamos elektros ir ryio linijos. Priemons nuo erozijos Apeldinami laitai, rengiami pylimai, nukreipiantys lavinas, sprogmenimis sukeliamos dirbtins nedidels lavinos neleidia susikaupti didesniam kiekiui sniego, rengiamos medins utvaros sniegui sulaikyti. Kopos sutvirtinamos pintomis tvorelmis, apauginamos eldiniais, ribojama moni veikla. Skatinamas ekologinis kininkavimas, nes nuodingosios mediagos skatina karstinius procesus ir teria poemin vanden.
Lavina, nuoliauos
Eoliniai procesai
Karstiniai procesai
Karstinis kratovaizdis Slovnijoje

Karstini reikini pavadinimas kildinamas nuo Kraso (vokikai taliausiai itirtas ir apraytas. Karst) plynaukts Slovnijoje vardo. Slovnijos karsto regionas mokslinink de-
Slovnijos karstas
Slovnijoje karstiniai kratovaizdiai apima 4 3 % alies teritorijos. Rykiausi jie alies pietinje dalyje - Dinar kaln regione. Kratovaizdiams bdingi karstiniai laukai, slniai, plynaukts. Mikais apaugusiose teritorijose karstins formos sunkiau pastebimos. Regione yra poemini urv su juose per milijonus m e t susiformavusiais stalaktitais ir stalagmitais. inomiausias urvas - Postojnska jama - ilgiausias Slovnijoje (20 570 m) ir labiausiai lankomas turist. Poeminiame urve yra geleinkelis. Visus metus oro temperatra ten siekia apie 10 C.
Probleminis ems naudojimas kio tikslams

Karstiniame regione kininkavimas specifinis. Dabar didioji dalis Slovnijos karstinio regiono apsodinta mikais. Prie imtmet ia vyravo olin augalija, krmokniai, kurie bdavo nuganomi. Atmosferos krituliai susigerdavo poem, intensyviai plov uolienas ir formavo karstinius procesus. Gyventojams trko geriamojo vandens. Krituli vanden jie rinko ir kaup ant gyvenamj n a m stog ir naudojo maistui ruoti. Mikai, medi aknys sulaiko didesn dal krituli vandens, maiau iplaunami poeminiai tirpi uolien sluoksniai. Dabar 50% geriamojo vandens naudojama i poemini altini. Karstin proces intensyvina pesticid, mineralini tr naudojimas ems kyje. Tokio pobdio regionuose skatinama ekologin emdirbyst. Rgtieji liets karbonatines uolienas iplauna taip pat greiiau. alia dideli pramons rajon karstiniai procesai visada intensyvesni.
5.3 Vandenyn ir jr krantai

Krant ardymas
Vandenyn ir jr krantai labai vairs. J dabartin forma yra vairi endogenini ir egzogenini jg veiklos rezultatas. Labiausiai krantus formuoja jr vandens judjimas: bangavimas, srovs, potvyniai ir atoslgiai. Jr bangos vienur ardo, kitur kuria krantus, o srovs pernea nuardyt mediag. Krant formas taip pat veikia kranto uolien sudtis, vjas, tektoniniai judesiai. Dl nuolat vykstani gamtini proces kranto linija vis laik kinta. Bang ma paprastai ardo staius krantus. is reikinys vadinamas abrazija. Bang ma ardo krantus keliais bdais: stiprs bang smgiai pamau trupina uolienas; bangos didele jga sviedia j krant skardius sml ir akmenis; srus jros vanduo tirpdo krant uolienas (korozija); bangos igrauia skardingo kranto papd, todl po kuriuo laiko skardis griva.
5.3.1 Uol atlikuonys rodo, kaip dl bang mos krantas pamau atsitraukia Aukts bangs, atsitrenkusios skardio papd, smgio jga gali siekti 30 t/m2.
Dl bang mos ardomosios veiklos susidaro skardingi abraziniai krantai. LietuvSs pajryje yra nedidel abrazinio kranto atkarpa - Olando Kepur prie Giruli. Abraziniai krantai, veikiami bang mos, pamau atsitraukia, taip keiiasi krant linija. (5.3.2). Krantai, sudaryti i kiet uolien (bazalto, granito), atsitraukia labai ltai, o i minktesni nuosdini (kreidos, klinties) - palyginti greitai.
5 . 3 . 2 Kranto ardymas
atlikuonis ankstesnis kranto profilis vandens lygis potvynio metu
abrazins liekanos abrazin zona akumuliacin zona kietesnio pagrindo uolienos
Krant akumuliacija
Lktuose ar ne tokiuose lktuose krantuose bang ma klosto nemenis (sml arba virgd). ia jie kaupiasi, arba vyksta akumuliacija. Dl to ie krantai vadinami akumuliaciniais. Beveik visi Lietuv5s pajrio krantai yra akumuliaciniai. Akumuliaciniuose krantuose susidaro smlingj arba virgdingj papldimi. J forma, plotis ir auktis priklauso nuo nemen tipo ir bang mos krypties bei stiprumo.
5.3.3 Akumuliacinis krantas, Baltijos jros pakrant
Papldimi smlio ir virgdo altinis paprastai bna abraziniuose krantuose nuardyta mediaga ir nemenys, kuriuos jr atplukdo ups. i mediag akumuliaciniuose krantuose suklosto priekrants srovs.
Priekrants srove susidaro, kai bangos j krant juda kypai (5.3.6). Atogr platumose papldimi sml danai sudaro koral i r kriaukli liekanos.
Vjas i papldimi smlio neretai supusto pakrants kopas ( 76 psl.). Jei pakrants linija yra vingiuota (kaitaliojasi kyuliai ir lankls), kyuliuose paprastai vyksta abrazija, o lanklse - akumuliacija (5.3.5). Plats papldimiai sugeria bang energij ir saugo pakrantes nuo audr.
5 . 3 . 4 A k u m u l i a c i n zona v i n g i u o t a m e p i e t Australijos p a k r a n t s r u o e
Jeigu priekrants srov susilpnja arba sumaja jos plukdomos mediagos kiekis, nemen iplovimas (ypa per stiprias audras) gali viryti j akumuliacij. Dl to lkti papldimiai gali susiaurti arba inykti. Pastaraisiais metais labai susiaurjo Palangos papldimiai. Nuplaunamam jr smliui sulaikyti statomos bnos. Jos didina smlio kaupimsi papldimyje.
Sakumuliacin zona" kyulio liekanos
nugarmjs skardis
atlikuonis
priekrants kopos smlis nusda bunos
smlis suplaunamas
smlis iplaunai
priekrants srovs m
Nerijos ir lagnos susidarymas

ilgjantis
irants srov
Nerija - siaura sausumos juosta jroje, sudaryta i smlio arba virgdo sna ir vienu galu susijungusi su krantu. Nerijos nuo jros atitverta dalis vadinama lagna, arba mariomis. Nerij danai susidaro tose vietose, kur krantas keiia krypt, arba upi iotyse. Nerija formuojasi, kai priekrants srovs neamas smlis arba virgdas pamau ilgina kranto kyul, kol jis virsta ilga juosta. Nerija gali plstis tol, kol utvers vis lank (5.3.7). Pakrantje susidariusi keli nerij ir lagn virtin vadinama lagniniu krantu (iam kranto tipui priklauso Baltijos jros pietryi pakrant). Lietuvai priklauso ilgiausios Europoje (98 km) Kuri nerijos iaurin dalis.
. 5 . 3 . 7 Nerijos susidarymas
Krant tipai
Be abrazini ir akumuliacini krant, yra ir kit j tip. Tarp labiausiai paplitusi Europoje - fiordinis, cherinis, dalmatikasis, vatinis, riasinis ir lagninis. Fiordinis krantas turi daugyb Fiord - siaur, giliai j sausum siterpusi lank (5.3.8). Europoje fiordai itin bdingi Norvgijos pakrantei, taip pat - piet ils, Grenlandijos, Naujosios Zelandijos Piet salos, iaurs Amerikos iaurs vakar pakrantms. Fiordai paprastai bna ilgi, labai gils, turi atak. J krantai daniausiai stats, nuo lait neretai garma kriokliai. Fiordai susiformavo po paskutinio ledynmeio, kai, pakilus vandenyno lygiui, jros vanduo uliejo kaln slnius, kuriuos pagilino ir paplatino ledynai, dl to slniai gijo U raids form (5.3.9). Dl nepaprasto groio fiordai yra populiarios turist lankomos vietos.
. 5 . 3 . 8 Fiord pakrant
Ilgiausias pasaulyje fiordas yra Grenlandijos rytuose. Jo ilgis 350 km.
Ilgiausias Europoje Sogns fiordas (204 km, didiausias gylis 1304 m, turi daugyb atak).
kaln sln gremiantis ledynas 5 . 3 . 9 Fiordo susiformavimas
pakilus vandenyno lygiui, fiordu virts kaln slnis
cheriniame krante yra aib ma uolt sal ir saleli - cher (5.3.11).

Olandas
cherai atsirado, kai dl paskutiniojo ledyno tirpimo jros vanduo utvind pakrants kalvotas lygumas ir paliko ledyn nugludintas uolt kalv virnes, kyanias vir vandens (5.3.10). cherai bdingi Suomijos ir vedijos pakrantms, j taip pat aptinkama prie Norvgijos ir kotijos fiord ioi. Kai kur (pvz., prie Turku arba Stokholmo miest) deimi tkstani cher salynai atrodo tarsi sal labirintai, kuriuose labai sudtinga laivyba.

. 5 . 3 . 1 0 cher pakrant
Lidarymasher4
uoltas kalvotas pavirius
tirpstantis ledynas, nugludintos uolienos
uslinks ledynas
pakils vandens lygis, uoltos salos - cherai
' 5 . 3 . 1 2 Krant tipai
Dalmatikasis krantas pasiymi gausybe iilgai kranto nusidriekusi ilg sal ir lygiagreiai su pakrante itsusiais kjo pavidalo pusiasaliais (5.3.12 a). Tokio kranto rykiausias pavyzdys - Dalmatija (Kroatijos regionas Adrijos jros pakrantje), dl to ir krantas gavo tok pavadinim. Dalmatikojo kranto salos ir pusiasaliai yra geologinje praeityje nugrimzdusi kalnyn virns - aukiausios buvusi kaln keteros. Dalmatijos pakrants graios salos yra turist pamgtos poilsio vietos.
Vatinis
Vatinis krantas - emas ir dumbltas pakrants ruoas, per stiprius potvynius uliejamas jros vandens (5.3.12 b). Europoje vatinis krantas bdingas iaurs jros piet pakrantei (prie Friz sal). Kranto linija neaiki - dl potvyni ir atoslgi ji pajuda kelis kilometrus priek arba atgal. Storas dumblo sluoksnis per atoslg trukdo prieiti prie jros. Greta vatinio kranto esantis sausumos ruoas yra labai paeidiamas audr, todl nuo seno mons ia rengia pylim ir utvar.
Riasinis
Tralis
J^pB
T^v
K$as
Riasinis krantas susidaro jrai uliejus kalnuot pakrani upi slni iotis. iam kranto tipui bdinga daugyb kyuli ir ilg, siaur bei vingiuot lankli. Jis artimas fiordiniam krantui, bet ia lankos yra upins, o ne ledynins kilms. Europoje riasinis krantas bdingas Brit saloms (5.3.12 c). Lagninis krantas ( 81psl.).
- \
jm*.'
5.4 Apledjimas ir daugiametis alas

Pasaulio ledynai
Antarktidos ledyninis skydas apima 13,5 min. km 2 , didiausias jo storis - 4500 m.
Ledyn dengiamas plotas apima 10% sausumos ir 7% vandenyn paviriaus. Skiriami emyniniai, kaln ir elfo ledynai. emyniniai ledynai telkiasi poliarinse srityse ir dengia emyn ar didel jo dal. emyniniai ledynai dengia beveik vis Antarktid ir Grenlandijos sal. Tokie stori, didels mass ir ploto ledynai vadinami ledyniniais skydais. Gerokai maesni, ukloj arktines salas arba j dalis, yra vadinami ledyninmis kepurmis (Islandijos, Naujosios ems ledynai). emynini ledyn pavirius igaubtas arba nuoulnus. I ledyno centrins dalies ledo mas slenka visas puses - ledynas juda. Ledynai dengia daugel arktini sal (Kanados Arktinis salynas, Svalbaras, Prano Juozapo em, iaurs em ir kt.).
5.4.1 Tasmano ledynas Naujosios Zelandijos Alpse

Greiiausiu i didij ledyn laikomas Kvarajako ledynas iaurs Grenlandijoje - jis nuslenka net 2 0 - 2 4 m per dien.
Nuo ledynini skyd atskil ledo luitai vadinami ledkalniais. lfo ledynai daugiausia susidaro prie Antarktidos ir Grenlandijos krant. Juos maitina nuo ledynini skyd ar ledo kepuri slenkanios ledo mass. elfe plduriuojantis ar dugn siekiantis ledynas vienu galu jungiasi su sausuma, o didesnioji jo dalis nuo kranto gali bti nutolusi imtus kilometr. Ledyno kratas vandenyje baigiasi staia ir aukta ledo siena (iki 60 m). Kaln ledynai susidaro kalnuose i neitirpusio ir susislgusio daugiameio sniego. Didiausi kaln ledyn plotai yra Vidurio Azijoje (Himalajai, Tibetas, Pamyras), iaurs Kordiljerose (Aliaskoje ir Kanadoje) ir piet Anduose.
Fedenkos ledynas Pamyro kalnuose, Tadikistane, yra ilgiausias u poliarini srii esantis kaln ledynas pasaulyje. Jo ilgis 77 km.
Daugiametis alas
Daugiametis alas - ilg laik (nuo keli iki daugelio tkstani met) als ems plutos virutinis sluoksnis. Apima beveik penktadal (22%) ems sausumos ploto. Didiausius plotus alas apima emyninio klimato srityse, kuriose em giliai la, o trump vasar nepakanka atitirpti.
120 .
5.4.2 Daugiameio
alo p a p l i t i m a s
120
100'
100
Apima beveik vis Azijos iaur (Sibir, Mongolij), didel iaurs Amerikos dal (Grenlandij, Kanados iaur, Aliask), Ryt Europos iaurinius pakraius. Piet pusrutulyje alas iplits Antarktidoje. Pagrindin slyga daugiameiam alui susidaryti yra neigiama ems paviriaus vidutin met temperatra. Taiau jis laikosi ir kai kuriose vietose, kur met temperatra yra teigiama, ten daugiametis alas - nykstantis senojo altesnio klimato reliktas. Storiausias alo sluoksnis yra emyn gilumoje, kur vyrauja itin emos temperatros. iaurs Amerikoje io alo pasitaiko iki 42, Azijoje - iki 44 lygiagrets. Tokiose platumose daugiausia pasitaiko pavieni alo sal. Lietuvoje daugiametis alas buvo pleistoceno ledynmeiu, prie ledyno pakraio. alo poymi randama upi teras nuogulose. Dl daugiameio alo vanduo sunkiai geriasi em, todl alo srityse gausu eer, pelki, upi.
laikinasis alas
daugiametis alas -
iltosios jur srovs
74 0 0.5 daugiametis alas 45
65
61
IIUPKgS j tp:
neals gruntas 390 gylis, m itisinis daugiametis alas . 5 . 4 . 3 Daugiametis alas neitisinis daugiametis alas
Daugiameio alo srityse sudtinga tiesti kelius, k nors statyti. Pavasar, tirpstant ledui, paalas ikilnoja pamatus, paeidia statyb konstrukcijas. iuose ems regionuose pastatai, vamzdynai, keliai statomi taip, kad j nepaeist besikaitaliojantis pavirinio grunto atilimas ir alimas.
daugiametis alas atils gruntas
smengantis ^naftotiekis or sklindanti^; naftotiekio iluma ! 5 . 4 . 4 Namai ant poli Jakutske, Rusija
5 . 4 . 5 Statyba
is
vyras
d a u g i a m e i o alo zonoje
Pleistoceno apledjimai
Pleistocenas - kvartero periodo geologin epocha, prasidjusi prie 2,5 min. met ir pasibaigusi madaug prie 12 000 met.
Pagal vandenyn dugno nuosd tyrimus XX a. pabaigoje nustatyta, kad geologinje praeityje bta 20 ledynmei, kai didel sausumos plot deng emyniniai ledynai. Daugiausia inoma apie kvartere vykusius pleistocno apledjimus. Pleistocene buvo keli ledynmeiai, kurie kaitaliojosi su tarpledynmeiais. Kvartero ledynmeiai nra pasibaig. Teigiama, kad iuo metu gyvename tarpledynmeiu. Ledynmei prieastis - periodikas oro temperatros kritimas emje, kur galjo sukelti: Sauls aktyvumo pokyiai; suaktyvjusi ugnikalni veikla, dl kurios pelen sluoksnis, gaubiantis em, sulaiko Sauls spinduli kiek; ciklikas ems orbitos kitimas; ciklikas ems aies pasvirimo kitimas.
5 . 4 . 6 Dabartinio ir didiausio pleistoceno a p l e d j i m palyginimas Dabartini sausumos ledyn plotai, tkst. km2 12 588 153 4 115 1803 207 27 14 897
Per didiausi pleistoceno apledjim ledynai deng 32% tuometinio ems sausumos paviriaus (5.4.7).
Didiojo ledyno plotai, tkst. km2 13 200 13 790 6670 3370 2160
Regionas Antarktida iaurs Amerika Europa Azija Grenlandija Kitos iaurs pusrutulio sritys Kitos piet pusrutulio sritys I viso:
Didij dal Europos, Kanados, dal Argentinos, Sibiro, Naujosios Zelandijos, Tasmanijos deng ledas. Paemjus Pasaulinio vandenyno lygiui, Beringo ssiauryje susidar ilga, siaura sausumos ssmauka tarp Eurazijos ir iaurs Amerikos emyn, per kuri atsirado galimyb sausumos gyvnijai ir monms migruoti tarp emyn.Toks sausumos tiltas buvo susidars ir tarp Malaj salyno bei Australijos. Ledyno nugludintos kaln virns, suklostytos auktumos, upi vagos ir eerai yra pleistoceno ledynmeio padarinys.
6570 1020
46 780
Paskutinis pleistoceno apledjimas prasidjo prie 100 tkst. m., o baigsi prie 12 tkst. met. Dabar ledynai dengia madaug 10 proc. ems sausumos ploto.
*= ** p* -r
5 . 4 . 7 Didiausias pleistoceno apledjimas
^ .
Xe
Kaln ledyn susidarymas

Aukiau sniego ribos dauguma krituli ikrinta sniego pavidalu. Jei temperatra retai pakyla vir nulio, sniegas neitirpsta. Pasaulio mastu sniego riba aukiausiai yra Tibeto kalnyne - iki 7 km, Peru Anduose - 5,5 km, Alpse - apie 3 km, o Islandijoje 1000 m (5.4.8). Siauriniuose kaln laituose i riba gerokai emiau nei pietiniuose.
5 . 4 . 8 S n i e g o riba I sniego riba ledo danga drgnoji sritis sausoji sritis
9000 m 8000 m 7000 m 6000 m 500 4000 m ----3000 m >w 2000 m 1000 m 7
Q ( C ~ t
f
CD
-< S 80
70'
pusiaujas P
Firnas - grdtas ledas, susidars i daug kart aptirpusio ir vl sualusio sniego.
Ledynai pradeda formuotis kaln lait linkiuose. Kaupiantis vis storesniam sniego sluoksniui, dl didjanio jo paties svorio sniegas ia virsta grdtu firn, vliau dl auganio jo kiekio ir slgio - melsvuoju kaln ledu (5.4.9). Kalno virns laite per ilg laik susidaro ledyno igremta taurs formos gili duba, vadinama kara. Joje besikaupiantis vis storesnis ledo sluoksnis, veikiamas sunkio, pradeda slinkti nuolydio kryptimi, daniausiai upi igrautais slniais. Statesnse vietose ledynas giliai trksta, atsiranda vairios krypties ledynini plyi. Ledynas slenka nevienodu greiiu. Tai priklauso nuo paviriaus pobdio, ledo temperatros, lait nuolydio, ledyno dydio. Ledyno dalis emiau sniego ribos, kur ledas tirpsta greiiau, nei ledynas pajgia kompensuoti itirpus led, ymi ledyno pabaig ir vadinama ledyno lieuviu.
tankis n 5- 1 n/r.m3

naujai ikrits sniegas 0,5-0,6 g/cm 3 40% susislgs ir sutankjs, sniegas virsta firnu
Kaln ledyn taka reljefui

Ledynai labai keiia reljef. Slinkdamas ledynas ne tik gremia ir gludina pakeliui esanias uolienas, bet ir nuardyt mediag pernea kit viet. Slenkanio ledyno atliekamas ardomasis uolien darbas vadinamas egzaracija. Ledynai ardo uolienas net 20 kart didesne jga nei judri ups tkm. Judantis kaln ledynas pernea vairaus dydio uolienas (pvz., skald, riedulius, vyr, sml). Visas toks neisiriavusi uolien miinys vadinamas morena. Ji gali bti pavirin, kai veikiant aliui ir vandeniui ant ledyno prikrinta vairaus dydio uol nuolau. Vidin moren sudaro pat ledyn patekusios vairaus dydio uolienos. Ledyno apaioje kaupiasi nuo paklotinio paviriaus atplti akmenys. Tai apatin morena. ie ledyno apai al ir visk pakeliui braukiantys bei gremiantys rieduliai yra pagrindiniai reljefo krjai.
laikui bgant i suslgto firno susidaro baltasis ledas
per daugel met ispaudiamas visas oras, susidaro melsvasis ledas . 5 . 4 . 9 Ledyno susidarymas
Ledui tirpstant, ledynas palieka akmenis slnio laituose ir papdje. Ledynui stabteljus bent trumpam, aplink jo lieuv susidaro puslankio formos ir pylimo pavidalo vairi uolien sangrda, vadinama galin morena. Kaln slniais slenkantys ledynai labai stipriai pakeiia reljef. Upi igraut slni pjvis yra V raids formos. Slenkantis ledynas juos paplatina, pagilina, suformuoja U raids pavidalo staialaiius, plaiadugnius trogus.
kaln sln gremiantis ledynas
Ledyno neta ir jam tirpstant ar tirpsmo vandens suklostyta mediaga vadinama ledyninmis nuogulomis. Joms skiriami rieduliai, gargdas, smlis, molis. I i mediag tirpstanio ledyno vietoje ir atokiau nuo jo susidar moreniniai ir tekanio vandens suformuoti fliuvioglacialiniai dariniai (5.4.11). Ledynins nuogulos
U raids pavidalo slnis L 5 . 4 . 1 0 Trogo susidarymas
Moreniniai dariniai
Eratiniai (atnetiniai) rieduliai
Fliuvioglacialiniai dariniai
Zandrai
(tekanio vandens srauto suplautos smlingosios ir vyringosios snaos)
Morenos
(galin, vidin, apatin, pavirin)
Keimai
(apvalios padrikos tirpstanio ledo pakratyje susidariusios kalvels)
Drumlinai
(pailgos kalvos, kurias suspaud
Ozai
(ilgi, siauri buvusio ledyno plyyje suklostyti smlio ar gargdo kalvagbriai)
5 . 4 . 1 1 Ledynini n u o g u l dariniai
ant j uslinks ledynas, drumlino paviriuje yra simai morenini nuogul)
5 . 4 . 1 2 Kaln ledynas onins morenos vidin morena

s.
apatin morena ôrena4 .WO0*
pavirin morena
ipltos uolienos al rieduliai
skersiniai plyiai
apatin morena iilginiai

plyiai
ledyno
galin
lieuvis
morena
drumlinai
5.5 Lietuvos reljefas

Lietuvos teritorija isidsiusi Ryt Europos lygumos vakarinje dalyje. Lietuva yra stabilios Ryt Europos platformos dalis. Vidutinis paviriaus auktis yra 100 m. Pagrindins reljefo formos: emumos, auktumos, lygumos. Beveik vis dabartin paviri suformavo kvartero paskutinio periodo apledjimas (5.5.3). Ledyno pakratyje susikaup morenini nuogul: rieduli, vyro, gargdo, smlio. Susidar kalvotosios morenins eeringosios auktumos (pvz., Baltijos ir emaii). Trumpalaikio ledyno stabteljimo vietose susidar moreniniai kalvagbriai (pvz., Linkuv5s, Vilkijos). Tirpstant ledynui, susiformavo prieledynins marios, kuri dugne nusd smliai, moliai sudar derlingas molingsias lygumas, pvz., Karuvos, iemgalos. Dideli tirpstanio ledyno vandens srautai Pietryi Lietuvoje suklost banguot smlingj Pietryi lygum. Tirpstanio ledyno srautai suformavo plaius ir gilius dabartini upi slnius, daugumos eer dubenis.
5.5.1 Sduvos auktuma
prie Vityio eero
. 5 . 5 . 2 Kalvotas eeringas A u k t a i i a u k t u m o s kratovaizdis al rieduliai up ' / JT^^T'feC ^ KriOKiys salos /buvs ledyno pakratys morena 5 . 5 . 3 L e d y n o pakratys
Atsitraukiantis ledynas
prieledynin
Itirps ledynas
morenin lyguma morenins auktumos zandrin
eeras paskutinio apledjimo morena ankstesni apledjim snaos pamatin uoliena ledo eeras

^ - T u r t u m t e inoti i svok reikm:
reljefas elfas dljimas denudacija akumuliacija polj erozija griova raguva nuoliaua lavina nerija lagna fiordas abrazija akumuliacija cheras morena ozas keimas zandras sniego riba firnas Iiosas barchanas karstas

lygumos ir kalnai; erozija ir akumuliacija; eoliniai ir karstiniai procesai; krant abrazija ir akumuliacija; limnoglacialiniai ir fliuvioglacialiniai dariniai; ledynas ir daugiametis alas; stalaktitas ir stalagmitas.
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
svarbiausias sausumos reljefo formas; vandens, vjo ir ledo erozijos pavyzdius; ups darbo ypatumus auktupyje, vidurupyje ir emupyje; didiojo ledynmeio suformuotas reljefo formas; Lietuvos paviriaus ypatumus.
(3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

Skirti reljefo formas pagal j aukt vir jros lygio; nagrinti iliustracijas, vaizduojanias iorini jg darb; vardyti vjo, vandens ir ledo suformuotas paviriaus formas; fiziniame (gamtiniame) emlapyje parodyti pleistoceno ledyn iplitimo sritis, svarbiausias tektonines platformas ir skydus; i fotografij atpainti reljefo formas ir nurodyti jas formavus iorin veiksn.
1 . Internete, kelioni agentr reklaminiuose bukletuose ar kitur parinkite vairi reljefo form fotografij. Suskirstykitejas j kategorijas, atitinkanias iame skyriuje vardytas iorines jgas - dljim, erozij, akumuliacij. Nustatykite, kas i i gamtos jg turjo poveik toms reljefo formoms: up, vjas, ledas, jra. 2. Naudokits geografijos atlasu ir sudarykite batimetrin vandenyno dugno ir hipsometrin sausumos profil iilgai pusiaujo. vardykite didiausias reljefo formas. Atakama/Amazonsemuma/Havajai/Alps/Kazachijos 4. 5. steps/Kanados taiga/Sahara.
3 . Nurodykite, kuriuose i ivardyt region vyrauja fizinis dljimas: Naudokits atlasu, internetu ir isiaikinkite, koks kranto tipas bdingas Kanados, Pranczijos ir Norvegijos vakar, JAVir ils piet, Airijos, Australijos ir Grenlandijos ryt, Vokietijos iaurs pakrantei. Pasidomkite, i koki uolien susidaro baltas, geltonas, rudas arba juodas smlis.
6 . Pasirinkite norim pasaulio karstin region ir parenkite apie j referat. 7 . Isiaikinkite, kur Europoje yra didiausias, ilgiausias ir giliausias urvai. 8 . Ledynui traukiantis i Lietuvos teritorijos, jo tirpimas ne kart buvo stabteljs. iose vietose susiformavo neaukti pailgi kalvagbriai. Isiaikinkite, kaip ie kalvagbriai vadinami.
(5) Klausimai ir uduotys

5.1 Reljefo vairov
1 . Kaip lygumos skirstomos pagal aukt? Pateikite emum, auktum ir plokiakalni pavyzdi. 2. 3. Kaip kalnai skirstomi pagal aukt? Pateikite kiekvienos kaln grups pavyzdi. Kurie pasaulio kalnai iki iol tebekyla? Kokie procesai tai rodo?
4 . vardykite A - H raidmis paymtas sausumos reljefo formas.
5.2 Iorins jgos

1 . Kokie procesai skiriami egzogeniniams reljef keiiamiems veiksniams? 2. Paaikinkite, kaip vyksta fizinis, cheminis ir biologinis dljimas. 3 . Kas atsitikt, jeigu sustot iorini proces vyksmas? 4 . vardykite geografin zon, kurioje paros oro temperatros svyravimai didiausi. Kuo tai galima paaikinti? 5. Kokia gravitacijos reikm ems paviriaus formavimusi? 6. Kokioms jgoms veikiant susidaro nuoliauos, kaupiasi nuobirynai? 7. 9. Paaikinkite erozijos, denudacijos ir akumuliacijos ry. Pateikite pavyzdi. Kokios iorins jgos suformavo A - D ? 8. Paaikinkite, kaip dykumoje vyksta korazija, defliacija ir akumuliacija.
10. Kuriuose Lietuvos rajonuose vyksta karstiniai procesai? Kokios slygos btinos karstui formuotis?
5.3 Vandenyn ir jr krantai

1. 2. Paaikinkite, kaip vyksta krant erozijos ir akumuliacijos procesai. vardykite A-C raidmis paymtus krant tipus. Nurodykite, kuriose Europos vietose j galima pamatyti.
3. 4. 5.
Paaikinkite, kodl status krantas ilgainiui atsitraukia sausumos link (A). Dl koki prieasi kai kuriuose smling pakrani ruouose kartais pradeda stigti smlio? Kaip tokios problemos sprendiamos? Kokie krant tipai bdingi Lietuvai? Kokie krant tipai sutinkami Baltijos jroje? Paaikinkite, kaip susidaro nerija. Kodl ji yra siaura ir pailgos formos?
6.
7.
5.4 Apledjimas ir daugiametis alas

1 . vardykite teritorijas, kuriose susitelkusi didioji dalis ms planetos ledyn. 2. 3. 4. Paaikinkite, koks ryys tarp geografins platumos, reljefo, klimato ir kaln ledyno kiekio. Apibdinkite daugiamet al. Nuo ko priklauso ir kodl skiriasi j o iplitimo sritys? Koki rpesi daugiametis alas kelia j o iplitimo teritorijose gyvenantiems monms, nam statybai, keli, geleinkeli ir kit infrastruktros objekt statybai? vardykite prieastis, dl kuri emje vyksta ledynmeiai ir tarpledynmeiai. Kokios btinos slygos ledynams susidaryti kalnuose? Paaikinkite, kodl kaln laituose ir slniuose gulintys ledynai pradeda judti. Paaikinkite, kaip su ledyno veikla susijusi egzaracija ir akumuliacija. Kaip susidaro ledyno morenos? Koki j bna? Pasidomkite, ar ant ledyn gyvena kokie nors organizmai. Kuo skiriasi morenins ir fliuvioglacialins ledyno suklostytos nuogulos? vardykite A-F raidmis paymtas kaln ledyno dalis ir reljefo formas. K ymi raudona linija?
5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.
12.
5.5 Lietuvos reljefas

1. 2. Kuriuo geologiniu periodu susiformavo dabartinis Lietuvos reljefas? Kaip galima paaikinti, kad nedidelje Lietuvos teritorijoje susiformavo eeringos auktumos, molingosios ir smlingosios lygumos? Paaikinkite, kas turima omenyje, kai sakoma ledyno suformuotas kratovaizdis". Apibdinkite Lietuvos reljef traukiantis ledynui i ms alies teritorijos ir jam pilnai itirpus.
3. 4.

inoti ir nusakyti atmosferos reikm gyvybei emje; skirti ir apibdinti atmosferos sluoksnius; apibdinti geografins platumos tak oro temperatros pasiskirstymui; inoti slgio juost susidarymo ypatumus, paaikinti j tak bendrajai atmosferos cirkuliacijai;
19
skirti vietinius, sezoninius ir pastoviuosius vjus; aikinti j susidarym ir pasiskirstym; paaikinti klimat lemianius veiksnius; apibdinti oro temperatros, krituli ir vj pasiskirstym ms planetoje; skirti ir apibdinti klimato juostas, oro mases, klimato tipus; gebti skaityti ir nagrinti sinoptinius emlapius, klimato stoi duomenis; apibdinti orus ir atmosferos procesus (ciklonus, anticiklonus, atmosferos frontus); isakyti nuomon apie klimato tar, jo pokyius, atmosferos reikini sukeliamas gaivalines nelaimes.
6.1 Atmosfera
Atmosfera - ems rutul gaubiantis oro sluoksnis, ilaikomas ems gravitacins jgos ir besisukantis kartu su ms planeta. Atmosfera neturi aikios ribos, kuri j skirt nuo kosmins erdvs (800-2000 km nuo ems paviriaus), ir lemia ms planetos orus. ems atmosfer ir joje vykstanius procesus tiria meteorologija. Klimat ir jo kait tiria klimatologija.
Atmosferos reikm
.6.1.1 Atmosferos ydas
Atmosfera sukuria slygas gyvybei emje egzistuoti. Atmosferos deguonis reikalingas gyviesiems organizmams kvpuoti. Atmosfera saugo ems paviri nuo meteor - didioji j dalis sudega dl oro trinties, paviri paprastai pasiekia tik labai menkos dalels (gramai, gerokai reiau - kilogramai ar tonos meteoritins mediagos). Atmosfera apsaugo ems paviri nuo prating gyvybei ultravioletini ir rentgeno spinduli. Dl atmosferos poveikio vyksta vandens apytaka (hidrologinis ciklas). Atmosfera velnina dienos ir nakties temperatros skirtum.
Atmosferos kilm ir dabartin dujin sudtis

0,0387%
H 0,000055%' Kr CH4 0,000114% 0,000179%
Ne , 0,0018018% He 0,000524%
Pirmin atmosfer sudar lengvosios dujos (vandenilis ir helis), kurias em pritrauk i kosmins erdvs. Dl aktyvios ugnikalni veiklos pirmin atmosfera buvo prisotinta amoniako, anglies dioksido ir vandens gar, o lengvosios dujos laipsnikai igaravo tarpplanetin erdv. Po ilg laik vykusi chemini reakcij, dalyvaujant ultravioletiniam spinduliavimui ir perknij ikrovoms, i amoniako isiskyr azotas, kuris ir sudar didij dal atmosferos. Dl gyvj organizm fotosintezs atmosfera pamau prisisotino deguonies. Dabar 99% ems atmosferos sudaro azotas ir deguonis (6.1.2).
Atmosferos sandara
Atmosfer sudaro penki pagrindiniai sluoksniai (6.1.3). Troposfera - apatinis tankiausias sluoksnis, sudarantis 90% visos atmosferos mass. Jos storis vir pusiaujo siekia 16-18 km, o vir aigali - tik 8-10 km. Troposferoje: susitelk beveik visi atmosferos vandens garai, formuojasi debesys ir krituliai; vyksta vertikalusis ir horizontalusis oro judjimas; didjant aukiui, temperatra krinta; didjant aukiui, atmosferos slgis ir deguonies kiekis maja.
A 6.1.2 Atmosferos dujin sudtis
Stratosfera - gantinai tankus sluoksnis, esantis nuo 10-16 iki 45-55 km aukio. Oras ia labai sausas, temperatra auktjant kyla (kitaip nei troposferoje). Stratosferoje yra ozono sluoksnis ( I ) . Mezosfera - vidurinis atmosferos sluoksnis, besitsiantis iki 80 km aukio. Oro tankumas ia 200 kart maesnis negu prie ems paviriaus.
Termosfera - virutinis labai iretjs atmosferos sluoksnis, esantis nuo 80 iki 800 km aukio. J sudaro jonizuoti deguonies ir azoto oksido atomai (dl to dar vadinama jonosfera). Duj temperatra termosferoje iauga iki 1500-2000 C. ia atsiranda poliarin pavaist ir vyksta staigs magnetinio lauko svyravimai. Egzosfera - sluoksnis, laipsnikai pereinantis tarpplanetin erdv. ia dideliu greiiu judanios duj dalels gali veikti ems gravitacin lauk ir patekti kosmos.
1000
o u.
LU l / l
kosminis palydovas erdvei aivis
temparatra Illf M EZO PAUZ
karinis lktuvas
[ STRATOPAUZ
ozono sluoksnis keleivinis lktuvas
perlamutriniai*** 5 *
2 i ui TROPOPAUZ
Dzomolungma, 8846 m parasparnis
diriablis
pro ialionas
kamuoliniai lietaus debesys
jros lygis
-60 maza
20
20
didel
temperatra, 0C O koncentracija
. 6 . 1 . 3 A t m o s f e r o s sandaros s c h e m a
Ozono sluoksnis ir jo plonjimo problema

Ultravioletiniai spinduliai yra svarbi Sauls spinduliuots sudedamoji dalis. Maos j dozs naudingos m o n m s (gamina vitamin D), taiau didels dozs pavojingos (didina grsm susirgti odos viu, katarakta).
Stratosferos sluoksnis (25-35 km aukio), kuriame ozono (O,) koncentracija yra 10 kart didesn u jo koncentracij prie paviriaus, vadinamas ozono sluoksniu. Ozonas susidaro ultravioletiniams spinduliams (UV) veikiant deguonies molekules. is sluoksnis sugeria pagrindin dal ultravioletini spinduli ir apsaugo gyvuosius organizmus nuo j alingo poveikio. 1986 m. vir Antarktidos buvo aptikta skyl" ozono sluoksnyje (6.1.5). Tyrimais nustatyta, kad nuo 1986 m. ji padidjo, dl to Australijoje ir Argentinoje sustiprjo UV spinduliavimas. Neseniai ozono skyl" pastebta ir vir Arkties. Ji didja, tad ateityje gali veikti ir Europos gyventojus.
Alkilhalidai - dirbtiniai organiniai junginiai (lengvosios dujos), naudojami aldytuvuose, kondicionieriuose ir gaminant aerozolius. Jie patenka atmosfer, ltai kyla joje ir ardo ozono sluoksn.
Manoma, kad pagrindin ozono skyli" atsiradimo prieastis yra ozono molekuli irimas dl alkilhalid duj poveikio (6.1.4). Dl ozono skyli" atsiradimo Australijoje ir Piet Amerikoje padaugjo susirgusij odos viu ir katarakta, paeista pasli. Nuo 2000 m. pagal tarptautin susitarim alkilhalidus naudoti pramonje draudiama (pvz., naujuose aldytuvuose jie pakeisti ozono nepaeidianiomis dujomis).
6 . 1 . 4 Ozono sluoksnis ir alkilhalid poveikis j a m
6.1.5 Ozono skyl vir Antarkties 1979-2010 m.
1979 m.
6.2 Sauls spinduliuote ir oro ilimas

Sauls spinduliuote - vienintelis ioriniams procesams skiriamas energijos altinis. Jis suteikia reikalingos ilumos ems paviriui ir atmosferai.
Sauls spinduliuots balansas

atmosferos Sauls atspindta spinduliuote' . (4%) (100%)
fdebes atspindta (23%)
Be tiesiogins spinduliuots, ems paviri pasiekia ir sklaidioji spinduliuote (isisklaid atmosferoje Sauls spinduliai). Tiesiogin ir sklaidioji spinduliuote sudaro bendrj Sauls spinduliuot (6.2.1). ems paviri pasiekia tik 45% vis Sauls spinduli, patekusi atmosfer, energijos. Didesn jos dal atspindi arba sugeria atmosfera. Nemaai Sauls spinduliuots atspindi ir sugeria debesys. Sauls spinduliuots kiekis matuojamas kcal/cm2 per metus. Lietuvoje bendroji Sauls spinduliuote sudaro 84-88 kcal/cm 2 per metus.
ems paviri pasiekusi (24%) atmosferos sugerta (25%) ems paviriaus atspindta (4%)1
debes sugerta (3%)
FZem pasiekianti Jsklaidioji !spinduliuote (21%)
sugerta spinduliuote (41%) . 6.2.1 Sauls spinduliuots balansas atmosferoje
70-80% stori debesys
80-90% vieias sniegas 15-25% sausas ems pavirius
Atspindjimo geba (albedas)

I viso j ems paviri patenkanios bendrosios Sauls spinduliuots kiekio atsispindi tik 10%. Sauls spinduliuots srauto dalis, kuri atspindi pavirius, vadinama albed (6.2.2). Albedas priklauso nuo paviriaus pobdio kuo jis viesesnis, tuo albedas didesnis.
A 6.2.2 Skirting paviri albedas
Didiausias k tik ikritusio sniego (90%), o maiausias - juodemi ariamojo lauko albedas (4%). Vandens paviriaus albedas priklauso nuo krintani j Sauls spinduli kampo ir sudaro 4-35%.
Vienas i albedo reikms pavyzdi yra sniego-temperatros grtamasis ryys. Jeigu sniegu padengtas pavirius nutirpsta pakilus temperatrai, sumaja sniego plotas, dl to sumaja ir tokio paviriaus albedas. Atsidengs ems pavirius sugeria spinduliuot, iskiria ilum ir skatina tolesn temperatros kilim bei sniego tirpim. Atitinkamai galimas ir atvirktinis procesas - temperatrai emjant, susidaro daugiau sniego bei skatinamas atalimo ciklas.
Sauls spinduliai ildo ems paviri
Oro ilimas troposferoje

Oras troposferoje yla daugiausia nuo paviriaus, o ne dl tiesiogini Sauls spinduli. ilimas vyksta dviem bdais - konvekcijos ir tiesioginiu ilumos perdavimu (6.2.3). ilimas konvekcijos bdu: prie paviriaus ils oras kyla, o jo viet atslenka vsesnis, kuris yla ir taip pat kyla vir. ilimas tiesioginiu ilumos perdavimu: ils pavirius perduoda ilum j supanioms oro dalelms. Auktis vir jros lygio ( t ) - oro temperatra krinta vidutinikai 6,5 0C kas 1 km. Drgnas oras atla maiau (5 0C kas 1 km) nei sausas oras (iki 10 0C kas 1 km).
prie paviiaus iltas oras kyla
YVY
konvekcinis ilumos perdavimas A 6.2.3 Oro ilimas troposferoje
iltnamio reikinys
Atmosferoje esantis anglies dioksidas ir vandens garai neleidia ilumai nuo ems paviriaus nekliudomai patekti kosmin erdv. Taip susidaro vadinamasis iltnamio reikinys (6.2.4), dl kurio oro temperatros paros svyravimai didelje ms planetos dalyje nevirija 15 C. Jei nebt iltnamio reikinio, ems pavirius nakt atvst 30-40 0C. Kaip vyksta iltnamio reikinys: Sauls energija pasiekia ems paviri trumpj bang spinduli pavidalu. Didesn dal ios energijos ems pavirius sugeria, maesn atspindi ilgj bang spinduli pavidalu.
iltnamio reikin stiprina ir metano (CH4) kiekio padidjimas atmosferoje.
Anglies dioksidas ir vandens garai sugeria dal atspindt ilgj bang spinduli ir grina ilum ems paviriui. moni kin veikla didina anglies dioksido koncentracij atmosferoje, todl vyksta visuotinis klimato atilimas (-> 125 psl.)
6.2.4 iltnamio reikinys
ZEME
" nedidelis kiekis ils ems iltnamio duj pavirius sulaikytos ilumos
mogaus kin veikla
kins veiklos sukeltos iltnamio dujos
Sauls spinduliuote
ledynai
/ sulaikyta nuo ems atsispindjusi spinduliuote
vandens garai
alkilhalidai lydimin emdirbyst svartyn trimas azotinmis tromis
naftos, anglies, gamtini duj, igavimas gyvulininkyst

9
CH <1
Atogr mikai iltnamio duj dalis 15%
Energetika ir transportas 50% transporto priemoni imetamosios dujos, pramon, mineralins aliavos (anglys, nafta, gamtins dujos) CO2, metanas (CH4), ozonas (O3)
Chemijos pramon 20%
ems kis 15%
altiniai
lydimin emdirbyst, mik kirtimas anglies dioksidas (CO2)
pramons produkcija (auinimo dujos, plastikai)
ryi auginimas, trimas, gyvulininkyst metanas, azoto oksidas (N2O)
iltnamio dujos
alkilhalidai, freonas
6.2.5 iltnamio d u j altiniai
6.3 Oro temperatra emje

Oro temperatros priklausomyb nuo geografins platumos
Sauls ilumos pasiskirstymas ems paviriuje vis pirma priklauso nuo geografins platumos (6.3.1). Nuo atogr juostos iki aigali Sauls spinduliuots kiekis gerokai maja (nuo 200-220 kcal/cm 2 per metus Saharoje iki 50 kcal/cm 2 per metus prie aigali). Sauls ems viri. siaujo, spinduliuots kiekis priklauso nuo kampo, kuriuo spinduliai krinta paviri - kuo jis smailesnis, tuo maiau Sauls energijos patenka paAplink pusiauj Sauls spinduliai krinta statmenai. Tolstant nuo puspinduli kampas maja, vadinasi, krinta ir oro temperatra.
Atsivelgiant oro temperatros majim nuo pusiaujo aigali link, emje skiriamos trys ilumins (arba temperatros) juostos: kartoji, vidutin ir altoji. Sauls spinduli kampas ir dienos trukm vidutinje juostoje vasar ir iem labai skiriasi (dl ems aies pasvirimo; 39 psl.). Todl met oro temperatros amplitud ia didesn nei kitose iluminse juostose (6.3.2). Piet pusrutulio vidutin met oro temperatra truput emesn negu iaurs pusrutulio. Prieastis - apledjs Antarktidos emynas.
sauls spinduli kritimo kampas vid. met 12 21d. 03 21 d; 09 23 d. 06 21d. temperatra
6.3.1 Sauls spinduli kritimo kampas ir oro temperatros pasiskirstymas
VIDUTIN JUOSTA
KARTOJI JUOSTA
c
Skirtumas tarp aukiausios ir emiausios temperatros per par vadinamas paros temperatros amplitude, o temperatr skirtumas tarp iliausio (Lietuvoje liepa) ir aliausio (Lietuvoje - sausis) mnesi vadinamas met temperatros amplitude.
Oro temperatros priklausomyb nuo jr ir vandenyn takos

Vandenynai ir jros sugeria daugiau ilumos ir ilaiko j ilgiau nei sausuma. Vandenynai ir jros per vasar suyla maiau u sausum, taiau iem sausuma atvsta greiiau nei vandenynai ir jros. Dl to iem didieji vandens telkiniai atiduoda sukaupt ilum sausumai. Pakrani srityse oro temperatra vasar iek tiek emesn nei nuo vandenyno nutolusiose vietose, bet iem pakrani srityse gerokai iliau (6.3.3). Pakrani srityse met temperatros amplituds yra maos, o nuo vandenyno nutolusiose - didels (6.3.2).

Absoliutus maksimumas +58 0 C (Libijos dykuma, Sahara).
iltosios srovs gerokai suvelnina vidutini platum klimat. iem i srovi veikiamose teritorijose oro temperatra gerokai auktesn nei kitose ios platumos vietose (6.3.3). altosios srovs maina teritorij, pro kurias teka, vidutin temperatr.
Absoliutus minimumas -89 0 C (Vostok" stotis, Antarktida). Absoliutus minimumas iaurs pusrutulyje -71 0 C (Oimiakonas, Sibiro iaurs rytuose ).
Oro temperatros emlapiai

emlapiuose oro temperatra vaizduojama izotermomis. Sinoptiniuose emlapiuose oro temperatra nurodoma konkreiuoju laiku ( 6.7). Klimato emlapiuose vaizduojamas vidutins oro temperatros pasiskirstymas tam tikr mnes pagal daugiamei stebjim rezultatus. Temperatros emlapiuose gali bti nurodoma vidutin met temperatra, iliausio ir aliausio mnesi, met ar paros temperatros amplituds, kita informacija.
Izoterma - linija, jungianti vienodos oro temperatros vietas emlapyje.
6.3.2 M e t t e m p e r a t ros a m p l i t u d s emje. is emlapis rodo, kad didiausios m e t t e m p e r a tros a m p l i t u d s yra Sibiro rytuose ir Kanados iaurs vakaruose.Tai nulemia rykiai emyninis i terit o r i j klimatas. Maiausios a m p l i t u d s yra ties pusiauju, nes ia itisus metus laikosi aukta temperatra.
6.3.3 Sausio vidutins t e m p e r a t r o s anomalijos ( n u k r y p i m a i n u o vidutins t e m p e r a t r o s pagal platumas). Didiausios a n o m a lijos yra A t l a n t o iaurje ir Sibiro rytuose. Pirmuoju atveju toks nuokrypis yra dl iltosios iaurs A t l a n t o srovs, o a n t r u o j u - rykiai e m y n i n i o klimato.
6.4 Atmosferos slgis ir vjai

Atmosferos slgis
Aukiausias atmosferos slgis - 1087 hPa - ufiksuotas Vidurio Sibire (Azijos iemos maksimumas). Atmosferos (oro) slgis - jga, kuria oras spaudia ems paviri ir visus ant jo esanius objektus. Atmosferos slgis susidaro dl gravitacins ems traukos (oras turi svor). Oro slgio matavimo prietaisas - baromtras. Daniausiai naudojami gyvsidabrio barometras ir barometras-aneroidas. Dabar oro slgis vis daniau maemiausias atmosferos slgis - 854 hPa - ufiksuotas uragane Nensi" vir Ramiojo vandenyno. tuojamas elektroniniais prietaisais. Oro slgis matuojamas hektopaskaliais (hPa) arba milibarais (mb). Vidutinis (normalus) oro slgis jros lygyje yra 1013 hPa. Esant tokiam slgiui, oras spaudia ems paviri 1,013 kg/cm 2 jga. Atmosferos slgio nejauiame, nes ms organizmo viduje jis toks pat kaip ir iorje. Atmosferos slgis keiiasi - priklauso nuo aukio v. j. I. ir temperatros.
stratosfera
Atmosferos slgis ir auktis vir jros lygio

Kylant vir, atmosferos slgis krinta, nes maja slegiantis oro stulpas. Nuo jros lygio iki 1 km aukio oro slgis nukrinta vidutinikai apie 10 hPa kas 100 m. Dar aukiau is kritimas ltja (6.4.1). 5 km auktyje oro slgis beveik
troposfera
dvigubai maesnis nei jros lygyje, o 15 km auktyje - net 8 kartus. Bet kurios vietos normalaus oro slgio rodiklis priklauso nuo jos aukio v. j. 1. Pavyzdiui, Vilniaus (101 m v. j. 1., Katedros aiktje) normalus oro slgis yra 1003 hPa, o Madrido (667 m v. j. 1.) - 946 hPa.
slgis, hPa _ troposferos ir stratosferos riba
A 6.4.1 Oro slgio priklausomyb nuo aukio
Atmosferos slgio emlapiai

emlapiuose oro slgis vaizduojamas izobaromis. Sinoptiniuose emlapiuose atmosferos slgis vaizduojamas konkreiuoju laiku. Klimato emlapiuose nurodomas vidutinio atmosferos slgio pasiskirstymas tam tikr mnes pagal daugiamei stebjim rezultatus.
Izobara - linija, jungianti vienodo atmosferos slgio vietas emlapyje.
Vjas ir jo prieastys
Stipriausi vjai puia prie Antarktidos krant - vidutinikai 22 m/s (gsiai - iki 100 m/s). Maksimal greit vjas pasiekia tornado skuryje iki 130 m/s. Pagrindiniai vjo rodikliai yra greitis ir kryptis. Vjo greitis matuojamas m/s (kartais - km/val.), kryptis vardijama pagal tai, i kurios pasaulio krypties jis puia. Vjas susidaro dl oro slgio skirtumo ir visada puia i auktesnio emesnio slgio srit. Vjas tuo stipresnis, kuo didesnis oro slgio skirtumas. iltesnis oras yra lengvesnis, todl kyla ir sudaro emo slgio srit. altesnis oras sunkesnis, todl leidiasi ir sudaro aukto slgio srit.
a *
Vietiniai vejai
.
Vietiniai vjai susidaro ir puia santykinai nedidelje teritorijoje. Labiausiai paplits brizas, dar skiriamas fenas, bora, kaln slni ir kiti vietiniai vjai.

oras vsta ir leidiasi oras tankja, auktas slgis vjas puia krant
Brizas - vjas, susidarantis dl temperatros skirtumo tarp sausumos ir vandens jros arba dideli eer pakrantse. Dien sausuma yla labiau nei vanduo, todl vir jos formuojasi emesnis slgis negu vir jros (eero). Dl to dienos brizas puia i jros krant. Paprastai is vjas sausum prasiskverbia tik kelis kilometrus. Nakt sausuma atvsta labiau nei vanduo, todl vir jos formuojasi auktesnis oro slgis negu vir jros (eero). Dl to nakties brizas puia i sausumos jros link. Brizai juntami ramiu oru, kitaip juos ugoia kiti vjai.
oras vsia ir leidiasi emyn
oras
i
n
2700 2500 i
vjas puia link ilusios jros (eero;
, 6 . 4 . 2 D i e n o s ir n a k t i e s b r i z a s
-6 C 70% sausas oras leidiasi ir yla 1 "C/100 m
2000
J ^ i drgnas oras kyla ir vsta 0,5 "C/100 m
1500
1000
35/
kondensacijos lygis
500
!sausas oras 1 C/100 m .6.4.3 Feno susidarymas
25% drgnis
Fnas - sausas ir iltas, danai smarkus, gsingas vjas, puiantis nuo kaln slnius. Jo susidarymo prieastis - nevienoda sauso ir drgno oro temperatros kaita keiiantis aukiui. Kildamas prievjiniu laitu drgnas oras vsta maiau, nei yla per kalnagbrio keter persirits ir besileidiantis sausesnis oras. iem puiant fenui, staigus oro temperatros okteljimas sukelia atodrk bei sniego gritis.
a/ f o
ilto oro srautas y +15

0
vjas greitja - nuo 9 0 iki 130 k m / h
Bora - altas gsingas vjas. Susidaro tuo metu, kai iltesns jros link judantis alto oro srautas sultja prie neaukto kalnagbrio. Persirits per j vjas dideliu greiiu plsta pakrant. Bora bdinga Adrijos jros ryt, Juodosios jros iaurs ryt pakrantms.
. 6.4.4 Bora
Kaln slni vjas susidaro kalnuotose srityse. Dien kaln slniais jis puia auktyn, o nakt nuo kaln virni dvelkia slnius.
diena vstantis oras leidiasi
. 6 . 4 . 5 K a l n s l n i v j a s d i e n ir n a k t
6.5 Atmosferos cirkuliacija emje

Oro sraut judjimo sistema vir ems vadinama bendrja atmosferos cirkuliacija. J sudaro kylantys ir besileidiantys oro srautai, pastovieji ir sezoniniai vjai troposferoje.
Atmosferos slgio juostos

poliarinis frontas^ vakar pernaa pastovios aukto' ' / s l g i o sritys V v
Dl paviriaus netolygaus ilimo emje susidaro emo ir aukto slgio juostos (6.5.1). Labiausiai Sauls spinduliai kaitina or ties pusiauju. Kildamas iltas ir drgnas oras vsta, susiformuoja emo slgio juosta. Kylantis oras vsta, kol pasiekia aplinkos temperatr. Nustojs kilti, virutiniuose troposferos sluoksniuose jis isiskiria du srautus - srva link iaurs ir piet aigali. Ties 25-30 . ir p. platumomis atvss ir palyginti sunkus oras leidiasi emyn - susiformuoja aukto slgio juostos. Joms bdingi giedri pastovs orai. aliausias oras emje yra aplink aigalius. altas oras sunkesnis ir negali kilti vir, dl to iose srityse formuojasi aukto slgio juostos. Atmosferos slgis vidutinse platumuose ( 6 0 65) paprastai yra emesnis nei prie aigali arba atogr (25-30) platum. ia abiejuose pusrutuliuose nusistovi emo slgio juostos.
atogr-pusiaujooro mas
iaurs ryt pasatai tarpatogrin konvergencijos zona N. pietryi pasatai pastovios a u k t o / yslgio sritys I vakar pernaa poliarinis frontas N .
. 6.5.1 Atmosferos slgio juostos ir pastovieji vjai
6.5.2 Bendroji atmosferos cirkuliacija
1 poliarinio fronto atmosferos sraujym 2 paatogra atmosferos sraujym
atogr platum apytakos ratas-
TROPOPAUZ
poliarin oro mas
poliarini platuma >

apytakos ratas
90
80
70
60
50
40
30
20
10
10
20
30
poliariniai ryt vjai
vakarpernaa
Pasatai
Pasatai
Koriolio jga atsiranda dl ems sukimosi ir turi takos oro srautams troposferoje bei vandenyno srovms. i jga priveria oro srautus ir vandenyno sroves iaurs pusrutulyje krypti dein, o Piet pusrutulyje - kair.
Pastovieji vjai
Bendrosios atmosferos cirkuliacijos variklis - netolygus ilumos pasiskirstymas ems paviriuje ir su tuo susij oro slgio skirtumai tarp slgio juost. Dl to oras kiekviename pusrutulyje cirkuliuoja trimis apytakos ratais, susiformuoja pastovieji vjai. Jiems skiriami pasatai, vakar vjai ir poliariniai ryt vjai (6.5.1).
km -
- km
p 30 aukto slgio 20
SNTIS
PIETRYI PASATAS
O0 10 IAURS RYT 20 aukto slgio tarpatogrin konvergencijos zona PASATAS sritis
6.5.3 Atmosferos cirkuliacija tarp pusiaujo ir atogr
Ties atogromis dalis besileidianio oro ima plsti link pusiaujo. Dl Koriolio jgos Siaurs pusrutulyje oro srautas krypsta dein, t. y. vakarus, o piet pusrutulyje - kair (irgi vakarus). Taip formuojasi pasatai - iaurs ryt ir pietryi vjai, itisus metus puiantys tarp atogr ir pusiaujo (6.5.3). Abiej pusrutuli pasatai susitinka ties pusiauju, kur susidaro tarpatogrin konvergencijos zona (TKZ). ia formuojasi stiprios konvekcins srovs, kurios kelia auktyn ilt ir drgn or. Atmosferos slgis ioje zonoje visada yra emas. Pusiaujo konvergencin zona vasar, kai Saul zenite kybo ties iaurs atogra ir stipriau yla iaurs pusrutulis, pasistmja nuo pusiaujo kiek iaur. iem Saul zenite kybo ties piet atogra, dl to pusiaujo konvergencin zona pasistmja pietus (6.5.4). Poliarinse srityse vyrauja poliariniai ryt vjai. Vakar pernaa (kitaip vakar vjai) yra vidutinse platumose vyraujantys vjai. Jie pradeda formuotis ties atogromis, kur dalis besileidianio oro srauto pradeda srti ne tik link pusiaujo, bet ir emo slgio vidutini platum (55-60) kryptimi. Dl Koriolio jgos oro srautas iaurs pusrutulyje krypsta dein, t. y. rytus, o Piet pusrutulyje - kair (irgi rytus). Vakar pernaos ir poliarini ryt vj susidrimo vietoje formuojasi ciklonai (-* 6.7) Vir vandenyn judantis iltas oras drksta, o madaug ties 60 platuma susitinka su altu poliariniu oru. i oro sraut sandra vadinama poliariniu frontu. Vakar pernaa ir su ja susij ciklonai labai veikia Lietuv6s klimat.
pusiaujas 1
6.5.4 Pasat formavimasis ir tarpatogrins konvergencijos zonos pasislinkimas
Atmosferos slgio maksimumas ir minimumas

iaurs pusrutulyje ties vidutinmis platumomis ir atogromis dl nevienodo emyn ir vandenyn jilimo slgio juostos nra itisos. iem iaurs pusrutulyje emo slgio sritys formuojasi tik vir vandenyn (Islandijos ir Aleut minimumai). Didiul iaurs Amerikos ir Azijos dalis iem atla, vir j formuojasi aukto slgio sritys. Dl ypatingos geografins padties smarkiai atla vidiniai Azijos rajonai, dl to ia susidaro rekordinis Azijos maksimumas (6.5.5). Vasar ties Azijos emynu aukto slgio atogr juosta nutrksta. emynas tuo met laiku smarkiai yla, vir jo susidaro Piet Azijos minimumas (6.5.6).
6.5.5 Vidutinis
oro slgis sausio mnes
996
999
1002
1005
1008
1011
1014
1017
1020
1023
1026
1029
1032
1035 mb
6.5.6 Vidutinis
o r o slgis liepos mnes
./ f
, ^
r
i f
i r ^ P t / ' "
d ^
4T
,i""
> - M i -
te
m"
V
iaurs atogra ''
ii
> *
U - v
pusiaujas
K
? V ]
piet atogra
Sezoninis vjas - musonas

Musonas - vjas, du kartus per metus keiiantis krypt. Jis susidaro daugiausia dl to, kad Sauls padtis zenite kinta met bgyje tarp iaurs ir piet atogr. Tai lemia nevienod ems paviriaus ilim ir atvsim bei su tuo susijus atmosferos slgio juost pasislinkim. Tarpatogrin emo slgio konvergencijos zona vasar pasislenka iaurs pusrutul. iem ji grta prie pusiaujo, o kai kuriose vietose netgi pasislenka piet pusrutul. Bdingiausas musonas puia Azijos pietuose. Jis susidaro dl slgio skirtumo, atsirandanio tarp didiuli vandenyno ir sausumos teritorij. Vasar oras vir Indijos labai yla. ia susidaro emo slgio sritis. Indijos vandenynas yla maiau, todl slgis vir jo auktesnis nei vir sausumos. Dl to nuo vandenyno emyn plsta drgnas vasaros musonas, atneantis labai daug krituli (6.5.8).
Daugiau kaip 60% pasaulio gyventoj yra tiesiogiai arba netiesiogiai veikiami muson.
iem vidiniai Azijos rajonai smarkiai atvsta, ia susidaro didel aukto slgio sritis. Per vasar ils vandenynas vsta liau, todl vir jo susiformuoja emo slgio sritis. Dl to i Azijos piet Indijos vandenyno link plsta sausas iemos musonas, neantis giedrus, sausus ir vsius orus (6.5.9). Dl panai proces musonai formuojasi Azijos rytuose (ryt Kinijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose), Australijos iaurje, Japonijos pietuose, Piet Afrikoje, Vidurio Amerikoje. Afrikoje musonai susidaro dl emo slgio juostos pasislinkimo iaur (vasar) arba pietus (iem). Rykiausias vasaros musonas Afrikos vakaruose, kur jis atnea daug drgms i Atlanto vandenyno.
Vidutinis met krituli kiekis, mm 400 300 / 200 vyraujantys vy vjai v
6 . 5 . 7 M u s o n i n i lii sukeltas p o t v y n i s Pakistane
/ aukto slgio Z - J sritis 100 emo slgio sritis 50 tarpatogrin 25 TKZ konvergencijos zona 0
Musonas turi didiul poveik monms. Visos kultros, kurios kilo muson klimato srityse, buvo ir ilieka stipriai priklausomos nuo io reikinio. Tokiose alyse klimato aspektai tampriai aug moni mentalitet. Pastovi muson cirkuliacija reikia tam tikrus gyvenimo ritmo pokyius. Galimi sunkumai veikiami tik moni susitelkimu ir vertinami kaip neivengiamas gamtos ir mogaus ryys. Tai ypa bdinga emdirbi kratams Azijos pietuose ir pietryiuose. Musonas turi dvejop poveik. I vienos puss jis susijs su vandens pertekliumi, o i kitos - su galimomis sausromis.
iaurs atogra,
Yl
i
ht / 'Ml
. 6.5.8 Vasaros m u s o n a s
L 6.5.9 iemos musonas
6.6 Atmosferos drgm ir krituliai

Atmosferos drgm
Vanduo atmosferoje gali bti vandens gar, laeli ir ledo kristalli pavidalu. Drgm yra atmosferos krituli altinis. Vandens garai atmosferoje atsiranda dl garavimo (nuo vandens telkini, drgno grunto, augal). 86% vandens gar atmosfera gauna nuo Pasaulinio vandenyno paviriaus.
Absoliutusis ir santykinis oro drgnis

Oro drgnum nusako atmosferoje esani vandens gar kiekis. Vandens gar kiekis tam tikrame oro tryje vadinamas absoliuioju oro drgni. Jis reikiamas g/m 3 . Viename m 3 oro gali bti tik tam tikras vandens gar kiekis. Kai ore yra maksimalus galimas vandens gar kiekis, toks oras vadinamas prisotintu. Maksimalus galimas vandens gar kiekis viename m 3 oro priklauso nuo temperatros. Kuo ji auktesn, tuo daugiau vandens gar (g/m 3 ) (6.6.1). Santykinis oro drgnis - vandens gar kiekis, reikiamas maksimalaus galimo vandens gar kiekio procentais, esant tam tikrai temperatrai. is rodiklis daniausiai naudojamas oro drgniui vertinti. Santykinis oro drgnis matuojamas: higrometru, kuriame naudojamas jautrus oro drgniui plaukas arba plvel (j tempimas keiiasi nuo drgnio); psichrometru, kur sudaro sausas ir drkinamas termometrai (oro drgnis skaiiuojamas pagal abiej termometr rodikli skirtum).
-10 O +10 +20 Oro temperatra, 0C
+30
A 6.6.1 Vandens g a r kiekio priklausomyb nuo temperatros
Didelis oro drgnis (80-100%) bdingas pusiaujo klimato juostai ( 120 psl.), maas (25-40%) - kartosioms dykumoms.
Vandens gar transformacija

Rasos takas, esant pradinei temperatrai 0
-20 -15 -12 -9,1 -6,8 -4,8 -3,0 -1,4 0,0
Santykinis drgnis, % 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Vesdamas oras gali tapti prisotintas vandens gar. Pasiekus tam tikr lyg, vyksta kondensacija arba sublimacija. Kondensacija - procesas, kai vandens gar perteklius virsta mayiais laeliais - pereinama skystj bsen. Sublimacija - procesas, kai, esant neigiamai temperatrai, vandens gar perteklius virsta ledo kristalliais - pereinama kietj bsen.
10
-12 -6,7 -2,9 0,1 2,6 4,8 6,7 8,4 10,0
20
-3,6 1,9 6,0 9,3 12,0 14,4 16,4 18,3 20,0
Temperatra, kai oras prisisotina vandens gar, vadinama rasos tak. Jis priklauso nuo pradins temperatros ir santykinio drgnio (6.6.2).
Debesys ir rkas
Jeigu kondensacijos arba sublimacijos metu susidaro palyginti nedaug laeli ar kristalli, dl mao svorio jie nekrinta ant ems, bet kybo ore. ie laeliai arba kristalliai matomi debes arba rko pavidalu. Debesys susidaro, kai kylantys vandens garai atvsta ir kondensuojasi. J auktis priklauso nuo temperatros ir oro drgnio. Atsivelgiant tai, kokiu greiiu ir kokiame auktyje vyksta kondensacija (sublimacija), susidaro vairi form debesys.
6.6.2 Rasos tako priklausomyb n u o oro d r g n i o ir t e m p e r a t r o s

f 6.6.3 D e b e s klasifikacija Alto - auktieji
Debesys grupuojami pagal aukt ir form (6.6.3). Pagal aukt skiriami apatinio, vidurinio ir virutinio aukto debesys. Troposferoje skiriama 12-15 debes form, kurios jungiamos tris grupes: plunksniniai (virutinio aukto debesys i ledo kristalli), sluoksniniai (aikios formos neturintys debesys) ir kamuoliniai (apvalios formos debesys).
Cirrus - plunksniniai Cumulus - kamuoliniai Stratus - sluoksniniai
Nimbus - litiniai, lietaus
Jei kondensacija vyksta arti ems paviriaus, susidaro rkas.
12 11
auktis, km
auktis, km
12 11
10 9 8 7
6 Cirrostratus (Cs) Cirrus (Ci) Cirrocumulus (Ce)
10 9 8 7 6 5
Cumulonimbus (Cb) Cumulus (Cu) Nimbostratus (Ns) Altocumulus (Ac) Altostratus (As)
5 4 3
2 1
4 3 2
Stratus (St)
Stratocumulus (Sc)
Atmosferos krituliai
Krituliai patenka (prilyja, prisninga) atviroje meteorologijos aiktelje pastatyt kritulmat ( kibir pana tais). Krituli kiekis matuojamas milimetrais, kuriais suymta speciali matavimo stiklin. j supilamas krituli vanduo i kritulmaio.
Krituli ikrinta tam tikromis slygomis. Jie yra viena i pagrindini vandens apytakos sudedamj dali. Skiriamos eios pagrindins krituli formos: lietus, dulksna, sniegas, krua, rasa ir erknas (arma). Kondensuojantis vandens garams, laeliai jungiasi. Dideli ir sunks laai negali isilaikyti ore, todl ikrinta lietas pavidalu. Dulksna susidaro, kai i sluoksnini debes arba rko ltai krinta smulks (maesni nei 0,05 mm) laeliai. io reikinio metu ikrinta labai nedidelis (maiau nei 0,1 mm) krituli kiekis. Vykstant intensyviai sublimacijai, jungiasi ledo kristalliai, susidaro snaigs - ikrinta sniegas. Krua - iltuoju met laikotarpiu i kamuolini lietaus debes ikrintantys ledkai (6.6.4). Jie susidaro dl intensyvaus oro sraut kilimo irmaiymosi (turbulencijos). Dideliame auktyje laeliai virsta ledkais ir krinta ant ems. Rasa susidaro naktimis, kai ems pavirius ir prie jo esantis oras greitai atvsta ir kondensuojasi. Analogikai, tik esant neigiamai temperatrai, susidaro erknas.
6.6.4 Kruos ledkai
Krituli tipai
Pagal susidarymo slygas krituliai skirstomi tris grupes: orografinius, konvekcinius ir frontinius.
Orografiniai krituliai
Q Q Q Drgna oro mas priartja prie kalnuotos vietovs. Atsirmusi prievjin lait ima juo kilti. Kylantis oras vsta, kondensuojasi, susidaro debesys, ikrinta krituliai. Oras leidiasi, yla ir sausja. Prievjiniuose laituose krituli ikrinta kelis kartus daugiau nei pavjiniuose (pvz., vakariniai ir rytiniai Skandinavijos kaln laitai).
Konvekciniai krituliai
Sauls spinduliai kaitina ems paviri, oras suyla ir kyla. DideIiame auktyje kylantis oras ima vsti, formuojasi kamuoliniai
O
O
lietaus debesys. Krituliai ikrinta stipraus lietaus, kartais lii pavidalu.
Konvekciniai krituliai bdingi pusiaujo sritims, kur nuolat karta ir drgna. Lietuvoje jie gana danai ikrinta kartomis vasaros dienomis.
Frontiniai krituliai
O O O iltoji oro mas susiduria su altja, formuojasi frontas. iltas ir lengvas oras slenka vir sunkesnio altojo ir kyla. O f a s vsta, kondensuojasi, susidaro debesys, ikrinta krituliai. Vidutinse platumose gana danai slenka iltieji ir altieji frontai. Ikrinta ilgalaikiai arba trumpalaikiai krituliai.
ilta oro mas alta oro mas
Krituli pasiskirstym lemiantys veiksniai

Oro slgis. Tai viena i svarbiausi krituli pasiskirstymo prieasi. emo slgio srityse dl intensyvaus garavimo vyrauja auktyneigiai oro srautai, ia formuojasi lietaus debesys, ikrinta gauss krituliai. Aukto slgio srityse vyrauja emyneigiai oro srautai, dl to debes beveik nesusidaro.
D i d i a u s i a s vidutinis m e t krituli k i e k i s - 11 8 7 2 m m , M a u s i n r a m a s (Indija).
emo slgio juostoje ties pusiauju beveik visur ikrinta labai daug krituli. Aukto slgio juostose ties atogromis daug kur ikrinta labai maai krituli. Vyraujantys vjai. Nuo vandenyn puiantys drgni vjai atnea krituli, o dvelkiantys nuo sausumos paprastai bna sausi. Vienas i rykiausi pavyzdi - vasaros ir iemos musonai Indijoje (- 105 psl.). Atstumas nuo jros. Drgnos jrins oro mass, slinkdamos emyn gilum, laipsnikai sausja. Kuo toliau nuo jros ar vandenyno, tuo maiau ikrinta krituli. Vandenyn srdvs. Nuo iltj srovi or patenka daug vandens gar. Jiems kylant, susidaro lietaus debesys. Dl to iltj jr srovi skalaujamose pakrantse ikrinta daug krituli.
M a i a u s i a s vidutinis m e t krituli kiekis - 0,5 m m , A t a k a m o s d y k u m a (il).
Vir altj srovi beveik nesusidaro kylani oro sraut ir lietaus debes. Dl to altj srovi skalaujamose pakrantse ikrinta maai krituli.
Reljefas. Kalnuose dl orografini krituli susidarymo ( t ) ikrinta daugiau krituli nei aplinkinse lygumose.
100
250
500
1000 1500
mm
6.6.5 Krituli
pasiskirstymas e m j e
Garingumas
Garingmas - vandens kiekis milimetrais, kuris potencialiai gali igaruoti tam tikroje teritorijoje per laiko vienet, pavyzdiui, per metus. Garingmas priklauso nuo Sauls ilumos. Kuo jos daugiau, tuo didesnis garingmas. Dl riboto garuojanio vandens kiekio faktinis garavimas danai bna maesnis nei garingmas. Pavyzdiui, Saharos dykumoje garingmas siekia 4500 mm per metus, o faktinis garavimas - vos 100 mm per metus.
6.6.6 Aridiniam klimatui
Humidikumas ir aridikumas
Klimato drgnumui vertinti paprastai naudojami met krituli kiekio emlapiai (6.6.5). vairi ems viet klimato drgnumas priklauso ne tik nuo met krituli kiekio. Pavyzdiui, jei 400 mm per metus ikrinta Indijoje, klimatas bus sausringas, o jeigu iaurs Sibiro tundroje - drgnas. Tai aikinama i esms skirtingu i teritorij garingumu. Norint objektyviau vertinti klimat, pasitelkiamas drkinimo koeficientas (K). Tai krituli kiekio ir garingumo per metus (sezon) santykis. Pagal rodikl skiriamas humidinis ir aridinis klimatas. Humidinis klimatas (K> 1). Krituli kiekis virija garingum, vyrauja drgnas klimatas. Aridinis klimatas (K<0,3). Vyrauja sausringas, dykumoms bdingas klimatas.
b d i n g a s kratovaizdis
6.6.7 Humidiniam klimatui b d i n g a s kratovaizdis
Krituli kiekio emlapiai

emlapiuose krituli kiekis vaizduojamas izohietomis. Vidutinis met krituli kiekio pasiskirstymas nurodomas pagal daugiamei stebjim rezultatus, daniausiai matuojamas milimetrais. emlapiuose gali bti vaizduojamas vidutinis met, drgniausio ir sausiausio mnesi krituli kiekis, sniego dangos trukm (dien skaiius) ar storis (cm).
Izohieta - emlapio linija, jungianti vietas, kuriose per tam tikr laik ikrinta vienodas atmosferos krituli kiekis.
6.7 Orai ir juos lemiantys atmosferos procesai

Orai ir sinoptinis emlapis
Orai - troposferos bsena tam tikru metu ir tam tikroje vietoje. Orai apibdinami meteorologiniais rodikliais, kuriems skiriami: oro temperatra, oro drgnis, krituliai, oro slgis, debesuotumas, vjo kryptis ir greitis, atmosferos reikiniai (pvz., perknija, rkas). Orai permainingi ir gali keistis kas dien. Tai priklauso nuo: nevienodo ems paviriaus ilimo per par ir metus; oro masi judjimo.
Oro mas - didelis oro tris, pasiymintis vienodomis ypatybmis ir dengiantis didel emyno ar vandenyno plot.
Or pobd tam tikru laiku didelje teritorijoje vaizduoja sinoptinis emlapis (6.7.1). Jame sutartiniais enklais rodomi meteorologijos stoi duomenys, o linijomis - izobaros (6.7.2). Remiantis sinoptiniais emlapiais, galima prognozuoti orus.
6.7.1 Ciklono judjimas vir Europos spalio pabaigoje. Didiulis ciklonas j u d a vir V i d u r i o Europos. iltas f r o n t a s slenka vir Lenkijos, ia d e b e s u o t a , gausiai lyja. iltajame s e k t o r i u j e t a r p abiej front oro temperatra auktesn, puia p i e t v a kari v a k a r k r y p t i e s vjas. altasis f r o n t a s driekiasi per vedij, Vokietij, Beneliukso alis ir Pranczijos vakarus. U io t a i p p a t d r g n o sektoriaus rib oro temperatra krinta.
Haparanda
Viena V l - , Paryius S
6.7.2 Sinoptinio
e m l a p i o s u t a r t i n i a i enklai
Meteorologin stotel temperatra Frontai iltasis frontas altasis frontas okliuzijos frontas Slgis Debesuotumas O giedra 1/8 debesuota 2/8 debesuota 3/8 debesuota 4/8 debesuota 5/8 debesuota 8-12 6/8 debesuota 7/8 debesuota 8/8 debesuota 13-17 3-7
x
Vjo greitis, m/s greitis tilis 1-2
Or simboliai
lietus dulksna sniegas labdriba krua litis perknija rkas migla
* *
^--985^.
Temperatra debesuotumas rodykls kryptis rodo vjo krypt g
izobaros, ivestos kas 10 mb
9 ^
V
= =
matuojama C
lietaus zona
Ciklonai
Troposferoje ties vidutinmis platumomis nuolat formuojasi emo slgio sritys - ciklonai. Jie smarkiai veikia or pobd Lietuvoje ir Europoje. Sinoptiniame emlapyje inagrinjus ciklon ir front judjim, anticiklon isidstym, galima prognozuoti orus. Ciklonas - emo atmosferos slgio sritis. Oro judjimas ciklone: oras spirale juda i pakraio centr, kur atmosferos slgis yra maiausias; dl Koriolio jgos oras iaurs pusrutulio ciklonuose sukasi prie laikrodio rodykl (6.7.4). Ciklonams bdingi orai Lietuvoje: didelis debesuotumas, stiprus vjas;
6 . 7 . 3 Ciklonas vir
vasar - lietingi ir vss orai (14-16 C); iem - sniegas arba lapdriba, artima nulinei temperatra.
Brit sal
sausas altas oras leidiasi emyn ir suyla
6.7.4 Oro judjimas oro judjimas anticiklone
c i k l o n e ir a n t i c i k l o n e iaurs p u s r u t u l y j e
Ciklonai susidaro vir vandenyno, susidurus iltoms ir altoms oro masms (6.7.7). Europ atslenkantys ciklonai daugiausia susidaro vir iaurs Atlanto, netoli Islandijos (Islandijos minimumas). Dl vakar pernaos ( 6.5) jie juda rytus, danai pasiekia Lietuv. Kasmet pas mus atslenka 40-70 ciklon. Btent dl j Lietuvos orai tokie permainingi. Neretai ciklonai nukeliauja iki Uralo. Didiul poveik orams daro atmosferos frontai - ribos tarp iltesni ir altesni oro masi. Skiriami iltasis, altasis ir okliuzinis frontai.
iltasis frontas iame fronte iltesnis oras stumia tolyn altesn. iltas oras slenka nuoulniai alto oro paviriumi ir po truput kyla. Kildamas oras vsta, vandens garai kondensuojasi, susidaro debes. Artjant iltajam frontui, auktai danguje pasirodo plunksnini debes (600-800 km iki fronto), paskui - auktj sluoksnini, o paiame fronte - sluoksnini lietaus debes. Lietuvoje iltasis frontas vasar atnea dulksnos, nestipraus lietaus, o iem - lapdribos.
. 6 . 7 . 5 A r t j a iltasis f r o n t a s
altasis frontas iame fronte paeme judantis altas oras energingai stumia ilt or auktyn (6.7.5). Kylantis iltas oras greitai vsta, formuojasi litiniai kamuoliniai debesys, bna smarki lii. Slenkant altajam frontui, puia stiprus gsingas vjas. Vasar Lietuvoje altasis frontas atnea lii, perknij, kartais - kru. iem altajame fronte smarkiai sninga.
- 6 . 7 . 6 Artja altasis frontas
Okliuzijos frontas Okliuzijos frontas susidaro altajam frontui pavijus iltj front ir susiliejus su juo. Susiliejus dviem alto oro masms, iltas oras istumiamas auktyn, vsta ir tampa altas. Okliuziniame fronte irgi susidaro debes, danai lyja.
6.7.7 Ciklono raida
O Vir vandenyno susiduria ilta atogr ir alta poliarini platum oro mass. Susidaro poliarinis frontas, kuriame sunkus paeme judantis altas oras istumia ilt ir lengvesn or auktyn.
Q Riba tarp dviej oro masi isilenkia ir sudaro ilto oro sektori. Visa sistema pradeda suktis prie laikrodio rodykl, dl to formuojasi iltasis ir altasis frontai. Oro slgis besiformuojaniame ciklone krinta.
Oro slgis ciklono viduryje pasiekia emiausi reikm. altasis frontas juda greiiau u iltj ir vejasi j.
Dviem frontams susiliejus okliuzijos front, ciklono energija silpnja ir jis pradeda nykti.
Anticiklonai
Anticiklonas - aukto atmosferos slgio sritis. Oro judjimas anticiklone: oras spirale juda i centro pakraius;
dl Koriolio jgos oras iaurs pusrutulio anticiklonuose sukasi pagal laikrodio rodykl (6.7.4). Anticiklonams bdingi orai Lietuvoj: maai debesuota arba giedra, silpnas vjas; vasar - karti ir sausi orai (galimi konvekciniai liets);
. 6.7.8 Anticiklonas vir Airijos
iem - labai alti ir sausi orai. Europ anticiklonai atslenka i emyno rytins dalies, arktini arba paatogri platum.
ciklonas juda i vakar rytus

Cumulonimbus Cirrus
Cirrostratus Altostratus ALTASIS SEKTORIUS himbostratus Cumulus ALTASIS SEKTORIUS Stratus
debesuotumas, vjo kryptis ir
temperatros pokyiai slgio pokyiai matomumas geras blogas vidutinis blogas vidutinis geras
. 6 . 7 . 6 C i k l o n o j u d j i m a s vir Lietuvos
6.8 Atogrq ciklonai

ie oro skuriai formuojasi vir vandenyn atogr platumose. Jiems bdingi smarks vjai ir stiprios litys. Ugrivantys sal ir emyn pakrantes atogr ciklonai padaro didiuli nuostoli, praudo moni. Nuo j ypa kenia Ryt ir Piet Azija, Vidurio Amerika bei JAV pietryi pakrant (6.8.1.). JAV ir Vidurio Amerikoje jie vadinami u r a g a n a i s , Azijos rytuose - t a i f n a i s , Australijoje v i l i - v i l i . Pasaulyje kasmet susidaro vidutinikai apie 50 atogr ciklon.
Vieno atogr ciklono energijos pakakt pusei met aprpinti elektros energija vis Europos Sjung.
Atogr ciklonai uraganai - taifnai Madagaskaro ir Mauricijaus ciklonai - Vili-vili Kiti oro skuriai tornadai musonai zona, kurioje nebna atogr ciklon
piet atogra
vidutin ilumos juosta
kartoji juosta
frX t
{
I
6 . 8 . 1 A t o g r c i k l o n ir
kit oro s k u r i p a p l i t i m a s
Susidarymo slygos
JAV meteorologai m suteikti vardus uraganams 1950 m., paisydami abcls. Pradedant 1953 m., jiems buvo suteikiami tik moter vardai. Tik 1979 m. pradti naudoti ir vyr vardai, to reikalaujant moter organizacijoms. iuo metu meteorologai yra numat bsimj eeri met visus uragan vardus.
iltas jr vanduo (>27 0C), vir kurio vyksta intensyvus garavimas, formuojasi emo slgio sritis. Gana storas (iki 60 m) ilusio vandens sluoksnis, kitaip stiprus bangavimas ikelt paviri alt vanden. Stipri Sauls spinduliuote, kuri skatina intensyv garavim, didel oro drgn. Pastoviai viena kryptimi puiantis vjas, kad oro skurys neiirt. Susidarymo vieta toliau nuo sausumos, kad vir vandenyno slenkantis ciklonas siurbt daug drgno oro ir dar labiau padidint energij.
Atogr ciklon bruoai
Vjo greitis uragano viduryje 120-152 km/h 153-176 km/h 177-210 km/h 211-250 km/h >250 km/h . 6.8.2 U r a g a n kategorijos Uragano kategorija
Visi atogr ciklonai juda pasat kryptimi - i ryt vakarus. Ciklonas gali bti nuo 200 iki 1000 km skersmens, bet uraganiniai vjai paprastai puia 100-300 km skersmens ruoe. Atmosferos slgis ciklono viduryje labai emas - 880-960 hPa. Vjo greitis paprastai didesnis nei 32 m/s, bet itin stipriuose atogr ciklonuose gali viryti 60 m/s (220 km/val.). iaurs Amerikoje pagal vjo greit uraganams suteikiama tam tikra kategorija (6.8.2). Ciklon viduryje ikrinta keli imtai milimetr krituli per par. Judant ciklonui vir vandenyno, danai kyla didiuls 5-15 m aukio bangos. Atogr ciklono viduryje susidaro nedidelio skersmens uragano akis", kurioje ramu, giedra (6.8.3).
O
Q
iitas d r g n a s o r a s k y l a ir kondensuojasi debesis ilto ir d r g n o o r o p r i e t a k a oras greitai kyla spirale vir [
Oir sukelia itin stiprius vjus

A " altas oras leidiasi emyn j audros centr iaurs p u s r u t u l y j e c i k l o n a s sukasi prie laikrodio rodykl Artjantis pakratys Debesuotumas
o Osk u smi fuoorlmnui a ji al i et at anuks sd e b e s y s a i
Iorin dalis kamuoliniai, kamuoliniai lietaus lietus, litis stiprus 10-30 m/s krintanti, 26 0 C krintantis 1000 h Pa
Vidin dalis miliniki kamuoliniai lietaus srvin litis uraganinis 3 0 - 6 0 m/s neaukta, 24 0 C staigiai krintantis
Akis 3 0 - 5 0 km
Vidin dalis miliniki kamuoliniai lietaus srvin litis uraganinis 3 0 - 6 0 m/s neaukta, 24 0 C staigiai kylantis
Iorin dalis kamuoliniai, kamuoliniai lietaus lietus, litis stiprus 10-30 m/s kylanti, 26 0 C kylantis 1000 hPa
Tolstantis pakratys
maas
giedra
maas
Krituliai
nra
nra
nra
Vjas Temperatra Oro slgis A
silpnas aukta, apie 30 0 C vidutinis 1010 hPa
nra
silpnas aukta, apie 30 0 C vidutinis 1010 hPa
aukta, 3 0 - 3 2 0 C labai emas 960 hPa ir maiau
6.8.3 Atogr
ciklono pjvis
Atogr ciklon padariniai

ie c i k l o n a i labai p a v o j i n g i . U r a g a n i n i a i vjai a p g a d i n a a r b a s u g r i a u n a t, palieka tkstanius m o n i be pastogs, apgadina automobili, pastanutraukia (pvz.,
elektros linij, suniokoja pasli, iveria medi. Pakrants emumose 6 . 8 . 4 Kai k u r i e
Bangladeas, Naujasis O r l e a n a s ) s m a r k i o s l i t y s sukelia p o t v y n i . ie r e i k i n i a i

k a s m e t n u s i n e
stipriausi atogr ciklonai per pastaruosius 40 m.
nemaai gyvybi,
Metai
Pavadinimas
Regionas
Labiausiai nukentjusi teritorija Ryt Pakistanas (dabar Bangladeas)
Ypatumai
Auk skaiius
1970
Bhola
Indijos vandenyno iaur
Pratingiausias ciklonas monijos istorijoje. mons uvo dl katastrofinio potvynio, kai audros bangos ir isiliejusios Gangos ir Brahmaputros ups utvind didiul teritorij. Stipriausias atogr ciklonas per vis stebjimo laik. Rekordiniai jo dydis (2200 km skersmens) ir atmosferos slgis viduryje (870 hPa). Vjo greitis siek 85 m/s (320 km/val.). Laim, didesn energijos dal taifnas ieikvojo vir vandenyno, todl auk skaiius ir nuostoliai nebuvo labai dideli. Daugiausia auk pareikalavs taifnas Filipin istorijoje. Vienas galingiausi uragan JAV XX a. istorijoje. Padar apie 40 mlrd. JAV dol. nuostoli. Miliniki potvyniai Nikaragvoje ir Hondre pareikalavo daug auk, apie ketvirtadal i ali gyventoj (2,7 min.) liko be pastogs. Beveik visikai utvind didel Naujojo Orleano miest. Oraganas padar daugiausia nuostoli JAV istorijoje - 81 mlrd. JAV dol. Stipriausias taifnas, ugriuvs Kinij per paskutinius 50 met. Katastrofiniai potvyniai daugel gyvenviei nulav nuo paviriaus, labai nukentjo alies sostin Rangnas (Jansonas).
300-500 tkst.
1979
TiP
Ramiojo vandenyno iaurs vakarai
100
1991
Thelma
Ramiojo vandenyno iaurs vakarai Atlanto vandenyno iaurs vakarai Karib jra Atlanto vandenyno iaurs vakarai Ramiojo vandenyno iaurs vakarai Indijos vandenyno iaur
Filipinai
6000
1992
Andrew
Florida (JAV) Nikaragva, Hondras Naujasis Orleanas (JAV, Luiziana) Kinijos pietryi pakrant Birma (Mianmaras)
65
1998
Mitch
11-18 tkst.
2005
Katrina
1836
2006
Saomai
458
2008
Nargis
146 tkst.
jj
Uraganas Katrina"
2 0 0 5 m. per iaurs A t l a n t pra 26 uraganai, i kuri trys pasiek p e n k t j kategorij. Tokios u r a g a n gausos per v i e n s e z o n JAV nebuvo j a u 150 met. Vienas i j, Katrina", padar daugiausia nuostoli ir yra vienas i penki stipriausi u r a g a n JAV istorijoje.
Uraganoeiga
Uraganas Katrina" susiformavo 2005 m. rugpjio 23 d. per 300 kilometr pietus nuo B a h a m sal. Tai buvo j a u 12-tas uraganas t sezon. Kit dien, kai is e m o slgio skurys pasiek Bahamas, virto tikra a t o g r audra ir buvo pavadintas Katrina". I pradi jis pra per pie t Florid ir sukl dideli potvyni, nusine 9 m o n i gyvybes. Uraganui buvo suteikta pirmoji kategorija. JAV j a u perspjimo senokai apie veikia ankstyvojo pavojus
gresianius
sistema. Artjant Katrinai" Floridos link, apie stichij buvo spti pavojing srii gyventojai, udarytos mokyklos, pradta statym reglamentuota evakuacija. Juddamas vir Meksikos lankos uraganas gerokai sustiprjo ir rugpjio 28
Vjo greitis, km/h
4
d. pasiek penktj kategorij. Oro slgis jo centre dl ypa ilto lankos vandens
211-250 ^ ' ^ 177-210 153-176 120-152 1 kategorija
per 12 vai. nukrito iki 909 hPa. Madaug 450 km atstumu nuo Misisips deltos vjo greitis aplink uragano ak siek 280 km/val.
5 kategorija
4 kategorija
3 kategorija
2 kategorija
Apie artjant uragan buvo spti Luizianos ir Misisips valstij gyventojai, net 1,2 mln. ivyko gretim Tekso valstij. Katrina" pasiek Luizianos krantus rugpjio 29 d. 7 vai. ryto. Nors uragano stiprumas buvo sumajs iki treiosios kategorijos, vjas siek 200 km/val. Toks greitis kl 17 m aukio bangas - aukiausias kada nors ia matytas, kurios, uraganui ltai judant Naujojo Orleano kryptimi, 53 vietose sugriov apsaugini pylim sistem. Lktoje Misisips deltoje ji saugojo miest nuo galim potvyni. Didel miesto dalis (apie 80%) buvo utvindyta. Kai kuriuose rajonuose vanduo pakilo 7,6 m, uliejo gatves, namus, miest pavert vaiduokliu. Potvynio vanduo neslgo kelet savaii. Tkstaniai m o n i gelbjosi usilipdami ant stog ir laukdami gelbjimo tarnyb.
v a n d e n s lygis priklausomai n u o u r a g a n o kategorijos
p y l i m a s 4,8 m vir j r o s lygio
5-
Uragano padariniai
Per uragan ir jo sukelt potvyn uvo apie 1800 moni. Ekspert teigimu, madaug 1 mln. moni liko be pastogs, apie 5 mln. be elektros energijos. Labiausiai nukentjo skurdiausi miesto rajonai. Dl uterto vandens, jame plduriuojani lavon, iukli, chemikal, imat smarkiai iaugo epidemij pavojus. Stichijos ukluptuose ir evakuotuose bei kontrols stinganiuose rajonuose pradjo siausti nusikaltli grupuots, kurios pl paliktus namus, parduotuves, staigas. Kovai su nusikaltliais ypatingomis slygomis Luizianos ir Misisips valstijose pasilyta operatyviai vesti karin padt, kuri pagal statymus galjo bti vesta tik esant tikriems karo veiksmams. Tad rugsjo 1 d. Luizianos gubernatorei suteikta teis duoti sakym kariuomenei vietoje audyti nusikaltlius. Nespjusieji evakuotis i Naujojo Orleano prieglobst rado Superdome" futbolo stadione, kur nuo baisios stichijos slpsi nuo 20 iki 60 tkst. moni. 99% ios katastrofos paliest moni buvo juodaodiai afroamerikieiai, daugiausia vienios motinos, negalieji ir senyvi mons. Meksikos lankoje, kur igaunama ketvirtadalis JAV naftos ir duj, per uragan apgadinta arba sugriauta 30 naftos grini ir platform. io uragano padaryta ala, vairiais skaiiavimais, siekia nuo 80 iki 140 mlrd. doleri, imtai tkstani moni buvo priversti palikti miest. Materialiniai uragano nuostoliai pranoksta tuos, kuriuos sukl 2004 m. ems drebjimas ir cunamis po jo Indijos vandenyne.
Tarptautin pagalba
Daugyb ali pasil pagalb nukentjusiems regionams. Tarp j buvo ne tik ekonomikai stipriosios alys, bet ir paios skurdiausios, pvz., Bangladeas (skyr 1 mln. dol.), Afganistanas ir net Iranas, Kuba bei Venesuela. Buvo tiekiamas maistas, valtys, laivai, vandens siurbliai - visa tai, ko reikjo skubiai pagalbai. JAV sutiko priimti param, taiau dl nepakankamo koordinavimo nemaai gautos paramos ilgai usibdavo alyse paramos teikjose arba JAV oro uostuose.
pylimas 6,5 m vir jros lygio
vidutinis vandens lygis potvynio metu 4,3 m vir jros lygio
Misisip
6.9 Klimato vairov

Klimatas ir j lemiantys veiksniai
Klimatas - vidutinis daugiametis or reimas, bdingas kuriai nors vietovei. Klimatas gali bti apibdinamas kaip or vidurkis per tam tikr daugiamet laikotarp (20-40 met). Yra daug klimato rodikli (Sauls spinduliuots met kiekis, vyraujani vj kryptys, vidutinis sniego dangos storis bei trukm), bet geriausiai j apibdina ie: 6.9.1 Klimat lemiantys veiksniai vidutin skirting mnesi ir met temperatra; met krituli kiekis ir pasiskirstymas pagal mnesius.
Pagrindiniai klimato rodikliai (met temperatros ir krituli reimas) rodomi klimatogramose.
KLIMAT LEMIANTYS VEIKSNIAI
geografin platuma
vyraujantys vjai
sausumos reljefas
f
atstumas nuo vandenyn vandenyn srovs moni kin veikla
Oro masi tipai

Bet kurios vietovs klimatas priklauso nuo vyraujani oro masi. Pagal susidarymo platumas skiriamos keturi tip oro mass: pusiaujo, atogr, vidutini platum, arktins (antarktins). Kiekvienas i j susidaro tam tikroje slgio juostoje ( 6.4). Atsivelgiant teritorijas, ties kuriomis formavosi, oro mass gali bti emynins arba jrins (iskyrus pusiaujo).
Pagrindins oro mass Pusiaujo
kartos ir drgnos
Atogr
emynins - kartos ir sausos
Vidutini platum
jrins - vsios ir drgnos emynins - vasar iltos ir sausos, iem altos ir sausos
Arktins (antarktins)
emynins - altos ir sausos jrins - altos ir vidutinikai drgnos
jrins - kartos ir gana drgnos
. 6.9.2 Pagrindins oro mass
Klimatotipai
Pagal vyraujanius oro masi tipus pasaulyje skiriamos septynios klimato juostos: pusiaujo, subekvatorin, atogr, paatogri, vidutini platum, subarktin ir subantarktin, arktin ir antarktin. Visos jos, iskyrus pusiaujo ir subekvatorin, turi antrinink kitame pusrutulyje. Dauguma klimato juost pagal drgnum skirstomos klimato tipus. Kiekvien tip galima apibdinti nagrinjant klimatogramas. Pagrindiniai klimato tipai. A 6.9.3 Pusiaujo klimatui bdingas kratovaizdis Pusiaujo. Itisus metus karta ir labai drgna. Subekvatorinis. Itisus metus labai karta, su drgnuoju vasaros ir sausringuoju iemos sezonais.
Atogr. Vasar labai karta, iem ne taip karta: emyninis - ikrinta labai maai krituli;
jrinis - drgna, su neilgais sausringaisiais laikotarpiais. Paatogri:

6 . 9 . 4 Paatogri klimatui bdingas kratovaizdis
viduremi - karta ir sausa vasara, vsi ir drgna iema; emyninis - labai karta vasara, altoka iema, itisus metus sausa; musoninis - karta drgna vasara, altoka sausa iema.
Vidutini platum: emyninis - ilta vasara, labai alta iema, krituli ikrinta nedaug; tarpinis - vidutinikai ilta vasara, alta vidutinio drgnumo iema;
jrinis - vsi vasara, velni iema, itisus metus drgna; musoninis - ilta ir drgna vasara, alta ir sausa iema.
Subpoliarinis (subarktinis ir subantarktinis): emyninis - vsi vasara, labai alta iema;
jrinis - vsi vasara, palyginti velni iema. Poliarinis (arktinis ir antarktinis) - itisus metus alta ir sausa.
Aukt kaln klimatas skiriasi nuo juos supani teritorij klimato - jis gerokai altesnis. Todl aukti kalnai nepriskiriami toms klimato juostoms (sritims), kuriose jie isidst.
6 . 9 . 5 Poliariniam klimatui bdingas kratovaizdis
Lietuvos klimatas
Lietuva priklauso vidutini platum tarpinei klimato sriiai. Vyraujanios jrins ir emynins oro mass al atslenka vienodu danumu (6.9.6). Klimato skirtumai LietuvSs teritorijoje nedideli, bet j yra: iem svarbiausiu klimato skirtum veiksniu tampa nuotolis nuo jros. Pakrants ruoe iema gerokai velnesn negu alies rytuose. Vidutin sausio temperatra pakrantje yra -1,5 0C, rytiniuose rajonuose ji siekia -5 -6 0C. Vasar temperatros skirtumai Lietuvos teritorijoje nedideli, vidutin liepos temperatra svyruoja nuo 16,5 iki 17,5 0C. Krituli kiekio skirtumus Lietuvoj lemia reljefo pobdis: drgnos oro mass i Baltijos jros, kildamos emaii auktumos vakariniais laitais, ia atiduoda daugiausia drgms (Teli, Plungs, Rietavo ir ilals rajonuose met krituli kiekis virija 800 mm per metus); maiausiai krituli Lietuvoj ikrinta Nevio emumoje, plytinioje rytus nuo emaii auktumos (Panevio ir Kdaini rajonuose met krituli kiekis maesnis nei 600 mm per metus).
6 . 9 . 6 Lietuv atslenkanios oro mass
arktines emynines oro mass vasar vsu; iem labai alta vidutini p l a t u m jrins oro mass vsu, drgna
vidutini p l a t u m emynins oro mass atogr jrines oro mass drgna, ilta atogr emynins oro mass vasar labai karta; iem ilta vasar i l t a i s ' , iem alta ,
erilis, Kanada -7,1 5 m v. j. I. 411,5
Klimatojuostos
90' 160 60' 40' 20' O
V VII
IX
Xl
3,3
Reikjavikas, Islandija 18 m v. j. I. 693,3
2 )
// -
2uu IU O
l I I
IiIItII IIII
I III V VII IX Xl Korkas1 Airija
I I
50 0
V VII
IX
Xl
Lusaka, Zambija
C0
19,9
1279 m v. j. I.
Rio di aneiru, Brazilija 23,1 5 m v. j. I. 1104,5 6,3 C

r
Vilnius, Lietuva 162 m v. j. I.
Medanas, Indonezija 604.6 mm 300 250 25 m v. j. I. 2073,3 mm 16,4
AgabatasJurkmnija 208 n v. j. i 884,6
30 20
10 /
200 150
-10 -20
120
-30 I I I
I I I 111
V VII
i1 U
100
50
M
IX
I I O
Xl V VII IX Xl
20'
40'
140'
160'
180' 90'
80'
eliuskino kyulys, Rusija -15,2 6 m v. j. I. 245 4 C

30-
^ e V i U ^ ^ y i ,
, ^ S i b i i o ^
RYT
SIBIRO IURA
V VII IX Xl Turuhanskas, Rusija 38 m v. j. I.
-6,9 C"
30-
509.6
mm 300
200 V I50
-20
RAMUSk$ VANDENY
ll I I I I I Il I I I I III V VII IX Xl Irkutskas, Rusija 440 m v. j. 1.
50 0
0,7
po
(48.6
mm
30 250
-30
I I I I I I V VII
I
I 50 I I I I 0 IX Xl
Pertas, Australija 18,8 19 m v. j. I. 752,6 mm C I I I 30 i I M I M M I - 300

20 10
I I I I > I-H
250
200
150
100
o
-10 -20
50
-30
. I i L 0 L. u ] V VII IX Xl
Klimato juostos arktin ir antarktin subarktin ir subantarktin vidutini platum paatogri (subtropik) Klimato tipai: 4 Z p r j V VII IX Xl Somllninir emyninis pereinamasis jrinis musoninis ir m to|ygaus drgnumo ,. ... , . . V Viduremio pajrio atogr subekvatorin pusiaujo vertikalaus zonikumo (kaln) sritys
121
Piet Amerikos klimato vairov

Ikitosas - pusiaujo klimatas
Ikitosas Peru m i e s t a s prie A m a z o tanIkitosas (Peru)
106 m v. j. I.
ns u p s . J s u p a b e k r a t selva -
ks, sunkiai e n g i a m i A m a z o n s b a s e i n o mikai. i o s teritorijos klimatas k a r t a s ir labai d r g n a s . Itisus m e t u s d i e n o s oro t e m p e r a t r a a u k t e s n nei 28

0
C , o lyja
beveik k a s d i e n . Per m e t u s ikrinta 4 kart u s d a u g i a u krituli n e g u Vilniuje. Ikitose t v a n k u , nes s a n t y k i n i s o r o d r g n i s retai k a d a nukrinta e m i a u kaip 7 5 % .
Lima - atogr sausasis klimatas

Peru s o s t i n s klimatas labai neprastas. Miestas netoli pusiaujo (12 p. pl.), beveik jros lygyje, taiau ia visai nekarta - vidutin m e t oro t e m p e r a t r a svyruoja nuo 17
0
19,7
Lima (Peru)
13 m v. j. I.
C
3025
C l i e p iki 2 2
C saus. L i m a sikrusi bet krituli
prie pat R a m i o j o v a n d e n y n o , kryptimi
20
15
ia labai maai, nes u miesto r i b p i e t driekiasi itin sausringa A t a k a m o s d y k u m a . N e p a i s a n t to, oro drgnis Limoje paprastai labai auktas, d a n i rkai, o iem d a n g vir miesto d e n g i a t a n k s d e b e sys, i k u r i beveik nelyja. Tokio neprasto klimato prieastis - galinga altoji H u m b o l t o srov, kuri sukelia rkus, v s i n a o r ir trukdo susidaryti lietaus d e b e s i m s .
10 5 O o
Santa Ros;
Puerto Aisenas - vidutini platum jrinis klimatas

Puerto Aisenas miestelis
Puerto Aisenas (il)
8i9
Galjegos
ils pietuose, prie s i a u r o fiordo. Pietin alies p a k r a n t yra v i e n a drgniausi planetos viet. I Ramiojo vandenyno puianius 10mv. j. I. 3063
v a k a r v j u s sulaiko A n d a i , dl to j p r i e k a l n s e ikrinta labai daug krituli (3000-5000 mm per m e t u s ) . V a s a r o s ir i e m o s t e m p e r a t r o s skirtumai nedideli. Tai a m i n o s v s o s " kratas iki 1 2 - 1 4
0
La Pasas - kaln klimatas

Didiausias Bolivijos miestas La Pasas sikrs A n d k a l n slnyje, m a d a u g 3 6 0 0 m v. j. I. N o r s m i e s t a s yra kartoj o j e i l u m o s j u o s t o j e , dl tokio a u k i o k l i m a t a s ia labai v s u s . dienomis ems Saultomis stiprokai pavirius
v a s a r oro t e m p e r a t r a t e p a k y l a C , o i e m paprastai emiau kaip 5

0
nenukrinta
C.
kaista, b n a m a l o n i a i ilta. Taiau naktys v i s a d a altos, t e m p e r a t r a neretai nukrinta e m i a u kaip 0 0 C . Krituli d a niausiai ikrinta v a s a r , kai A n d u s pasiekia oro m a s s i A t l a n t o v a n d e n y n o .
Dl tokio klimato ia a u g a v e l s visaliai v i d u t i n i p l a t u m mikai (vadinamieji valdivij mikai").
Brazilija (miestas) - subekvatorinis klimatas

Brazilija (Brazilija)
Brazilijos
sostin
isidsiusi
Brazilijos gamtinia-
1170 m v. j. I.
plokiakalnio viduryje, serrado"
me regione. Jam bdinga auktaoli s a v a n su dygi k r m ir m e d i salynais augalija. Itisus metus vyrauja vidutinikai karti orai, o vidutin m e t oro temperatra siekia 1 9 - 2 2 0 C. Per metus ikrinta gana daug krituli (1500 mm), taiau pagal sezonus jie pasiskirsto labai netolygiai. Ilg lieting v a s a r keiia trumpesn sausringa iema - nuo birelio iki rugpjio beveik nelyja.
Rio di aneiru - atogr drgnasis klimatas

Rio di aneiru (Brazilija)
30 m v. j. i.
Rio di aneiru sikrs Brazilijos pietuose prie vienos i graiausi Atlanto vandenyno lank. Netoli miesto eina slygin piet atogros linija, todl io regiono klimatas atogrinis. ia ne taip sausa kaip Saharoje 1 nes
150
aneiru
100
dl iltosios Brazilijos srovs itisus metus nuo vandenyno pakrants link puiantys pasatai atnea nemaai drgms.
Santa Rosa (Argentina)
191 m v. j. I.
tundra mirieji mikai visaliai kietalapi mikai ir krmokniai steps pusdykums ir dykumos savanos ir retmikiai sezonikai drgni mikai drgnieji visaliai atogr mikai vertikaliojo zonikumo sritys
686 mm
Santa Rosa - paatogri klimatas

Santa Rosa - miestelis Argentinos centrinje dalyje, paiame p a m p o s viduryje. Piet Amerikos steps paverstos milinik gyvuli b a n d ganyklomis. Vasar ia karta, danos konvekcins litys. i e m vsu, danos alnos, lyja retai. rytus nuo Santa Rosos, Atlanto vandenyno kryptimi, klimatas drgnja, p a m p o s olin danga tankja ir auktja.
250
200
150
Rio Galjegos - vidutini platum emyninis klimatas

8,1 r 3025 20 I5 10" 5 0 50 200 150 La Pasas (Bolivija) 3654 m v. j. 1. Rio Galjegos (Argentina) 544 300 7,6
Rio Galjegos 242 mm
miestas Argentinos pie-
19 m v. j. I.
tuose, Patagonijoje. iaur nuo jo tsiasi skurdiais augalais apaugusios pusdykums. Nors Rio Galjegos sikrs prie vandenyno, klimatas ia labiau emyninis nei jrinis. Itisus metus vyrauja sausi orai, vasara vsi (12-13), o iema alta (kartais temperatra nukrinta iki -20 0 C). Tok klimat lemia du veiksniai: altoji Folklando srov ir aukti A n d kalnagbriai. altoji srov trukdo lietaus debesims susidaryti, o Andai sulaiko drgnas oro mases i vakar.
300 250
200 N Sk- i v
150 z z
Mj
50 A Slh L I T T F W W O I 0
\ H L
100
Mikroklimatas
Mikroklimatas - nedidels teritorijos paemio klimatas. Lietuvoj galima skirti pakrani, miko, kalvot rajon, miesto ir kt. mikroklimat. Pakrani mikroklimatas (prie Baltijos jros, Kuri mari, dideli eer ir tvenkini): ramiu oru puia brizai (6.4); vasaros dien pakrants ruoe vsiau, o nakt - iliau, negu kiek nutolus nuo jos; ia vjai stipresni nei gretimose teritorijose; oro drgnis didesnis, prie eer daniau kyla rkai.
Miko mikroklimatas priklauso nuo vyraujani medi ri: viesesniame puyne sault vasaros dien bna keliais laipsniais iliau nei laukuose, oro drgnis ia maesnis u vidurk; tankiame eglyne arba lapuoi mike giedr vasaros dien bna keliais laipsniais vsiau negu laukuose, oro drgnis ia didesnis u vidurk; visuose mikuose vjai silpnesni nei atviruose plotuose; pavasar mikuose ilgiau nei laukuose isilaiko sniegas.
6.9.7 Vokietijoje vis daniau ant daugiabui, mokslo staig pastat rengiami alieji stogai". Jie neleidia kaisti m r u i , valo or, sukuria maloni aplink.
Kalvot region mikroklimatas: pietini kalv laituose anksiau nutirpsta sniegas; daubose tarp kalv iem kaupiasi sunkesnis altas oras, todl ia gali bti 1-2 laipsniais vsiau nei ant kalvos.
Miesto mikroklimatas: dl Sauls ilum sugerianio asfalto, automobili varikli, centrinio ildymo didelio miesto centre oro temperatra vasar bna 3-5 0C, o iem 1-3 0C auktesn negu aplinkinse teritorijose; vir miesto debesuotumas iek tiek didesnis nei apylinkse; miesto pastatai slopina vj, kurio greitis centre bna apie 30% maesnis negu aplinkinse teritorijose.
6 . 9 . 8 Taibjaus (Taivanas) centrin gatv. Dideliuose miestuose kuriami alieji koridoriai, kurie valo ir drkina or.
6 . 9 . 9 Miesto ir kit paviri oro t e m p e r a t r a t u o paiu metu. Mieste oro t e m p e r a t r a visada yra auktesn keliais laipsniais.
/-ai
greitkelis vandens telkinys
gamykla
gyvenamasis kvartalas
miesto centras
daugiabuiai namai
priemiestis
6.10 moni veiklos taka atmosferai ir klimatui

Klimato kaita
Ms planetos klimatas nuolat keiiasi. Vis pastarj geologin period - kvarter - vyko klimato svyravimai: alti ledynmeiai kaitaliojosi su iltesniais tarpledynmeiais. Tam tikr klimato pokyi pastebta ir paskutin tkstantmet. Prie tkstant met Europos klimatas buvo iek tiek (1-2 laipsniais) iltesnis - dabartinje Lietuvos teritorijoje augo vynuogs, Grenlandijoje nemaus plotus deng veli ol, Islandijoje augo mik. XIV-XVIII a. Europos klimatas pastebimai atvso - iemos tapo atiauresns (3-5 laipsniais altesns negu dabar). Tuo metu padidjo kaln ledyn plotai, Vakar Europoje sniegas ir upse ledas isilaikydavo kelis mnesius, ne kart buvo ualusi Baltijos jra. Dl to is laikotarpis kartais vadinamas mauoju ledynmeiu.
2002 m. nuo Larseno ledyno, esanio prie Antarktidos pusiasalio, atskilo ir greitai itirpo didesn jo dalis - 2500 km2.
Visuotinis klimato atilimas

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie visuotin klimato atilim. Jau kelis deimtmeius didjanti pasaulio vidutin met oro temperatra kelia susirpinim dl galim katastrofini padarini ateityje. Mokslininkai nesutaria dl tokio atilimo prieasi. Dauguma mano, kad atilimas vyksta dl moni kins veiklos, taiau, kai kuri nuomone, tai natralus atsitiktinis (fliuktuacinis) ir trumpalaikis klimato svyravimas.
Prieastys Dauguma mokslinink tikina, kad dabartin klimato atilim lm anglies dioksido ir metano pagausjimas atmosferoje, dl kurio sustiprjo iltnamio reikinys. Tok iltnamio duj pagausjim sukelia moni kin veikla. Daug anglies dioksido (CO2) atmosfer patenka deginant kur (akmens anglis, naftos produktus). Pastaraisiais deimtmeiais jo deginimas elektrinse, automobiliuose spariai didjo. Daug CO2Sugeria mikai. Masinis j kirtimas (ypa atogrose) maina CO2 sugrim. I yrani atliek atmosfer patenka metano. Pastaruoju laiku j kiekis pasaulyje labai padidjo.
6.10.1 Visuotinio klimato atilimo faktai ir prieastys Faktai
Meteorolog stebjimai rodo, kad per pastarj imtmet vidutin paemio oro met temperatra pakilo 0,7 0C. Paskutiniais deimtmeiais pastebimai sumajo daugelio kaln ledyn plotai, nemaai ledyn atsitrauk. Kai kurie Antarktidos elfiniai ledynai yra. Gerokai sumajo Arkties vandenyno ledo dangos plotas. Anksiau tik Afrikoje gyvenusi kai kuri pauki, uv bei vabzdi rys pasklido Europoje. Pastaraisiais deimtmeiais padanjo gamtos nelaimiatogr stipri ciklon, sausr.
6.10.2 Vidutins paemio oro temperatros pokytis nuo vidurkio
Prognozuojami padariniai Skirtingais vertinimais, vidutin ems paemio oro temperatra XXI a. gali pakilti 1,1-6,4 0C (6.10.3). Toks klimato iltjimas sukelt rimt padarini. Antarktidos ir Grenlandijos ledyno skyd dalinis tirpimas iki 2100 m. jros lyg pakelt 11-77 cm. Tai grsminga tankiai gyvenam em pakrani sritims (pvz., Danijai, Bangladeui, JAV piet pakrantei ir kitur), kurios be papildom apsaugini priemoni (pylim) bt labai paeidiamos audr bang ir potvyni. Atogr Afrikos ir Indijos srityse klimatas tapt sausesnis - padant prating sausr, iplist dykum plotai. Dl to ia kilt gyventoj ir galvij aprpinimo vandeniu problema, smukt ems kis, daugelio teritorij monms grst badas. Dl sausjanio klimato sumat vairi ems kio kultr derlius Piet Amerikoje, Piet Europoje, Kinijoje. Taiau kai kuriose srityse (pvz., Sibire ir Kanadoje) gamtos slygos galt tapti palankesns ems kiui. Kai kurios atogr ligos (pvz., maliarija) galt pasklisti JAV ir Europoje. Sibire ir Kanadoje dl daugiameio alo ( 84 psl.) dalinio atitirpimo atmosfer patekt didelis metano kiekis, o tai dar sustiprint iltnamio reikin. Padidjusi atmosferos energija sukelt smarkesni ir danesni atogr ciklon. Imt masikai nykti augal ir gyvn rys.
Arkties vandenyno ledas gali visikai itirpti - iuo metu suplonjo 40%

6.10.3 Klimato atilimo
padariniai
visikai itirpus ledynams daugumoje Piet Amerikos region, sumas upi vasaros nuotkis
- kylanio jros lygio padariniai - visuotinio atilimo sukeltos p r o b l e m o s - visuotinio atilimo nauda
nuo Antarktidos elfinio ledyno atskil ledkalniai kelia pavoj laivybai
Priemons klimato atilimui mainti

1997 m. Japonijoje, Kioto mieste, buvo pasiraytas protokolas, kuris pareigoja valstybes ilaikyti toki iltnamio duj koncentracij atmosferoje, kad ji netrikdyt klimato sistemos. Kioto protokolas numato mechanizmus, kaip valstybs privalo vykdyti savo sipareigojimus dl iltnamio duj mainimo. Lietuva irgi ratifikavo protokol.
Riboti iltnamio duj imetim atmosfer. Tam reikia: plaiau naudoti alternatyvius energijos (Sauls, vjo, vandens ir kt.) altinius; daugiau gaminti alternatyvi transporto priemoni (pvz., elektromobili); laikytis tarptautini susitarim dl iltnamio duj mainimo (vienas i svarbiausi yra Kioto protokolas).
Mainti atogr mik kirtim, atsodinti mikus Europoje.
Oro tara
Pasaulyje vis aktualesn tampa oro taros problema. Dl besipleianios kins veiklos atmosfer patenka kaskart daugiau teral: duj, dulki, suodi. Dauguma j aloja mogaus sveikat. Fotocheminis smogas Smogas - rkas, susidarantis dl ore tvyrani teral. Itin pavojingas mogaus sveikatai fotocheminis smogas. Jis formuojasi, kai ore esanius teralus veikia ultravioletiniai spinduliai, dl kuri vyksta fotochemins reakcijos ir susidaro nauj toksini jungini. Fotocheminis smogas tvyro vir dideli miest dl miliniko kiekio automobili imetamj duj. Nuo io smogo labai kenia Los Andelas, Mechikas, Atnai, Kalkuta, kiti didieji miestai. Fotocheminis smogas formuojasi, kai nra vjo, saultomis kartomis dienomis. Fotocheminis smogas dirgina aki gleivin, sukelia konjunktyvit; dl io smogo sunkja kvpavimo tak ligos, itinka stipresni ir danesni astmos priepuoliai. Fotochemin smog sumainti padt tik automobili (ypa sen) eismo ribojimas miesto centre, danesnis naudojimasis vieuoju transportu, dviraiais, elektromobiliais.

. 6 . 1 0 . 4 Smogas anhajuje, Kinija
Rgtieji liets Rgtieji liets - tai tokie liets, kuri laai dl patekusi juos teral (pvz., sieros) turi tam tikr rgties kiek (pH<5,5). Rgtieji liets labai paplit iaurs ir Vidurio Europoje, Jungtinse Valstijose. Tokie liets susidaro, kai i gamykl atmosfer
L 6.10.5 Rgiojo lietaus paveiktas mikas
patek sieros ir azoto dioksidai (SO1 ir NO,) po chemins reakcijos su vandeniu virsta rgtimis (6.10.7). Rgtieji liets sukelia rimt neigiam padarini: dl j va spygliuoi mikai - nuo rgties ima kristi spygliai, mediai tampa labai paeidiami lig (net 25% iaurs vedijos, Lnkijos ir Vokietijos mik smarkiai paeisti rgij liet); kai kurie eerai tampa tokie rgts (pH 4,5-5), kad juose negali veistis uvys, varliagyviai; dl dirvoemi rgtjimo maja ems kio kultr derlingumas; stiprja chemin (ypa klintini ir marmurini) pastat erozija, rgtieji liets aloja architektros paminklus.

6 . 1 0 . 6 Chemins erozijos paveikta skulptra
Priemons rgtiesiems lietums mainti: gamykl kaminuose rengti filtrus, kurie sulaikyt SO,; vietoj akmens angli iluminse elektrinse naudoti gamtines dujas; mainti automobili imetamo NO2 kiek, rengiant juose katalizatorius; kalkinti rgtingus eerus ir dirvoemius.
6 . 1 0 . 7 Oro taros padariniai
vyraujantys vjai vjas pernea utert or
chemins reakcijos debesyse (dujos virsta sieros ir azoto rgtimis) vandens laeliai uteriami rgtimis
kartos dujos kyla vir (sieros oksidai ir azoto oksidai)
sausos nuosdos (dujos ikrinta po dienos, 250 km nuo taros altinio)
rgtieji liets (ikrinta po keli dien, 800 km nuo taros altinio)
ilumini elektrini imetamos dujos paveikiami pasliai, sumaja derlius pakenkiama medi lapams ir aknims, mediai susilpnja, nudista J H ^ ^ ^ c i p n u o d i j a r n o s uvys ir g Sv n vandens augalai . upse ir eeruose / apgadinami mro statiniai uteriami geriamojo vandens itekliai i dirvoemio iunamas aliuminis uteriamas poeminis vanduo
fabrik ir automobili imetamos dujos
J L INOME, MOKAME, GALIME

0


atmosfera meteorologija klimatologija troposfera stratosfera mezosfera termosfera egzosfera ozono sluoksnis Sauls spinduliuote albedas konvekcija iltnamio reikinys visuotinis klimato atilimas

Turtumte inoti i svok reikm:

orai klimatas izoterma izobara barometras brizas

kondensacija sublimacija rasos takas debesuotumas garingumas humidikumas aridikumas sinoptinis emlapis atmosferos frontas mikroklimatas smogas rgtieji liets
fenas
bora pasatas Koriolio jga musonas anticiklonas oro drgnis
ciklonas

ilumin juosta ir klimato juosta; izoterma ir izobara; orai ir klimatas; pasatas ir musonas; jrinis klimatas ir emyninis klimatas; orografiniai, konvekciniai irfrontiniai krituliai; iltasis ir altasis atmosferos frontai; ciklonas ir anticiklonas; humidikumas ir aridikumas.
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
atmosferos sudt ir reikm ms planetos gyvybei; klimatui takos turinius veiksnius; atmosferos cirkuliacijos emje prieastis ir ypatumus; oro temperatros ir krituli pasiskirstymo ms planetoje dsningumus; ciklon ir anticiklon poveik orams; pavojingus klimato reikinius ir j darom al monms; klimato juostas, oro mases, klimato tip vairov; visuotini klimato pokyi ypatumus.
) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

Nagrinti ir vertinti klimato emlapius; nagrinti, vertinti ir paaikinti vjus, kritulius, atmosferos frontus vaizduojanias iliustracijas; apskaiiuoti paros, met oro temperatros amplitud, vidutin met oro temperatr ir vidutin met krituli kiek; sudaryti, vertinti ir lyginti klimatogramas; naudoti sinoptin emlap or bklei apibdinti. V-
1 . Naudokits atlasu ir apibdinkite liepos mnesio izoterm isidstym iaurs pusrutulyje. 2. 3. 4. 5. Pasidomkite, kas vadinamaarkli platumomis"ir i kur kilo is pavadinimas. Isiaikinkite, (www), kokie tai vjai ir kur jie puia: buran, boreas, chamsin, ora, samum, sirocco. Naudokits atlasu ir apibdinkite liepos mnesio izohiet isidstym pasirinktame emyne. Naudokits atlasu ir apibdinkite i teritorij klimat: a) Dekano plokiakalnio; b) Patagonijos; c) pietvakari Australijos; d) Skandinavijos pusiasalio.
6.1 Atmosfera
1 . Koki reikm ms planetai turi kiekvienas i i atmosferos sluoksni: troposfera, stratosfera ir mezosfera? 2. 3. Kokios dujos sudaro atmosfer? Kuri i j dalis nekinta, o kuri kinta? Paaikinkite, kodl ozono sluoksnis toks svarbus. Dl koki prieasi jis plonja?
6.2 Sauls spinduliuote ir oro ilimas

1 . Kaip galima paaikinti, kad ems paviri pasiekia tik 45% vis Sauls spinduli, patekusi j atmosfer? 2. 3. 4. Kokie paviriai sugeria, o kokie atspindi Sauls spinduliuot? Pateikite pavyzdi. Kokiais bdais oras yla prie sausumos paviriaus? Paaikinkite, kaip vyksta natralus iltnamio reikinys. Kodl jis toks svarbus ms planetai?
6.3 Oro temperatra emje

1 . Ivardykite ems ilumos juostas. Kas bdinga kiekvienai i j? 2. 3. 4. Nuo koki veiksni priklauso oro temperatros skirtumai emje? Kaip keiiasi oro temperatra kylant auktyn? Kurioms ems vietoms bdingos rekordins met oro temperatros amplituds? Paaikinkite toki ryki temperatros pokyi met bgyje prieastis.
5 . Kuriose vietose matomas A-C pav. pavaizduotas Sauls judjimas: Lietuvoje, iaurs atogroje, ties pusiauju.
6.4 Atmosferos slgis ir vjai

1 . Pateikite rodym, kad ems paviri veikia atmosferos slgis. 2. 3. 4. Kodl atmosferos slgio emlapiuose izobaros vedamos ne tiesiomis, o vingiuotomis linijomis? Paaikinkite, kaip susidaro vjai brizai. Kokias or permainas iem sukelia vietinis vjas fenas?
6.5 Atmosferos cirkuliacija emje

1 . Paaikinkite slgio juost isidstymo dsningumus ems troposferoje. 2 . Apibdinkite oro sraut judjim tarp pusiaujo ir atogr. 3. Kaip susidaro pasatai? Kokia j judjimo kryptis?
4. 5.
Kodl vidutinse platumose vyrauja vakar krypties vjai? Dl koki prieasi musonai du kartus per metus keiia krypt? Kuriose ems vietose j poveikis didiausias? Kokias or permainas atnea musonai?
6.6 Atmosferos drgm ir krituliai

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kuo skiriasi absoliutusis ir santykinis oro drgnis? vardykite apatinio, vidurinio ir virutinio aukto debesis. Pateikite keturis atmosferos krituli pavyzdius ir paaikinkite, kaip jie susidaro Kuo skiriasi orografiniai ir konvekciniai krituliai (A-B)? Apibdinkite humidin ir aridin klimat. vardykite regionus, kuriems bdingas toks klimatas. Kaip pasiskirsto krituliai ryt Australijoje, tolstant nuo vandenyno? Kodl Namibijos vakaruose ikrinta labai maai krituli, o prieingoje emyno pusje, Mozambike, j labai daug? Paaikinkite, kodl taip daug krituli ikrinta Indijos iaurje, vakar Kanadoje, Borneo saloje.
6.7 Orai ir juos lemiantys atmosferos procesai

1. 2. Kas yra orai ir kokie meteorologiniai rodikliai juos apibdina? Kokios informacijos suteikia sinoptiniai emlapiai? Iifruokite pateikt sinoptin rakt. Kodl vidutinse platumose itisus metus formuojasi ciklonai? Pakomentuokite, kaip keisis oras i pradi slenkant iltajam, o paskui altajam frontui.
3. 4.
6.8 Atogr ciklonai

1. 2. 3. 4. Kokiomis slygomis ir kuriose ems srityse susidaro atogr ciklonai? Apibdinkite atogr ciklono form, judjimo greit ir trajektorij. Kodl atogr ciklonai yra tokie pavojingi ir kokios priemons gali padti sumainti j darom al? Palyginkite, kuo skiriasi atogr ciklonai nuo vidutini platum ciklon.
6.9 Klimato vairov

1. 2. 3. 4. 5. 6. Ivardykite klimat lemianius veiksnius ir kiekvien i j trumpai apibdinkite. Kokie klimato tipai skiriami vidutini platum klimato juostoje? Palyginkite klimatogramas ir nusakykite i vietovi klimat (A-B). Palyginkite Lietuvos rytinio ir vakarinio pakraio oro temperatr iem ir vasar. Apibdinkite krituli pasiskirstymo Lietuvoje dsningumus. Apibdinkite vietovs, kurioje gyvenate, klimat. Kurie klimato veiksniai j a m turi didiausios reikms?
20 15
6.10 moni veiklos taka atmosferai ir klimatui

1. 2. 3. Dl koki prieasi atmosferoje kaupiasi iltnamio dujos? Nurodykite tris visuotinio klimato atilimo galimus padarinius. Pateikite silym, kaip bt galima sumainti vidutins met oro temperatros kilimo ms planetoje tendencijas. Paaikinkite, kaip moni kin veikla daro tak rgij liet susidarymui.
4.

vardyti hidrosferos sudedamsias dalis; apibdinti vandens apytakos rat ir jo reikm; inoti ir skirti Pasaulinio vandenyno dalis; paaikinti jr ir vandenyn vandens savybes; skirti vandenyno dugno reljefo formas; skirti vandenyno dinaminius procesus, nurodyti j prieastis ir reikm; vertinti vandens charakteristikas: druskingum, temperatr; vardyti salas pagal kilm; apibdinti Pasaulinio vandenyno iteklius.
7.1 Mlynoji planeta

Hidrosfera
Hidrosfera - visas emje esantis vanduo. J sudaro Pasaulinis vandenynas, sausumos vandenys (ups, eerai, pelks), atmosferoje esantis vanduo (vandens garai, debesys) (7.1.1). Dalis hidrosferos yra kietosios bsenos (ledas, sniegas, daugiametis alas). Hidrosfera susiformavo formuojantis planetai, lydantis ir degazuojantis mantijos mediagai.
Vandens apytakos ratas

Hidrosfera yra vientisa. Tai rodo vandens apytakos ratas (7.1.2), dl kurio vanduo nuolat atsinaujina.
7.1.1 Hidrosferos sudtis visi vandenys Pasaulinis vandenynas 97% poeminiai vandenys 24% ledynai 75% vandens 4,0/0 kitas vanduo 1% eerai 60% dirvoemio vanduo 35% ups 0,5%
Upi vanduo atsinaujina per kelis mnesius, eer vanduo - nuo keleri iki 100 met, Pasaulinio vandenyno vanduo - per 3 tkst. met, kaln ledyn - per 20-100 met, Antarktidos ledo skydas - per imtus tkstani met.
sausumos vanduo
7.1.2 Vandens apytakos ratas

DIDYSIS V A N D E N S A P Y T A K O S R A T A S
MAZASiS VANDENS APYTAKOS RATAS , t l s kondensacija
krituliai garavimas is ems, j u g a l ir gyvn m v sniego tirpsmo\

nuotekii
garavimas
\ \ susigrimas
Lii "
garavimas i upi ir eer pavirinis nuotkis

c
Xi
poeminis nuotkis
nelaidioji uoliena
7.2 Pasaulinio vandenyno dalys

Pasaulinis vandenynas
Vandenynai Ramusis Atlanto Indijos Piet Arkties Plotas 167 min. km2 87 min. km2 74 min. km
2
Didiausias gylis 10 924 m 8648 m 7125 m 7236 m 5450 m
Hidrosferos didioji dalis (97%) susitelkusi vandenynuose ir jrose. Vis vandenyn ir jr vientisas vandens apvalkalas vadinamas Pasauliniu vandenynu. Jis dengia apie 71% ems paviriaus. Dl to em kartais vadinama Mlynja planeta. Pirmyktis vandenynas atsirado madaug prie 4 mlrd. met i vandens gar, kurie pateko j atmosfer i besiveriani ugnikalni. Pasaulinio vandenyno vidutinis gylis yra 3500-4000 m. Pasaulinis vandenynas vientisas, taiau emynai skaido j dideles dalis - vandenynus. Skiriami penki vandenynai: Ramusis, Atlanto, Indijos, Arkties ir Piet. J ribos yra slygins.
14 min. km2 13 min. km2
Kai kuriuose altiniuose teigiama, kad didiausias Ramiojo vandenyno gylis 11 034 m. 7.2.1 Vandenyn palyginimas
100
80
60
40
20%
piet pusrutulis
. 7 . 2 . 2 Sausumos ir vandens pasiskirstymas
Piet vandenynas - naujas vandenynas emlapiuose

Dar visai neseniai pasaulyje buvo skiriami keturi vandenynai. Taiau 2000 m. tarptautin Hidrologijos organizacija nusprend skirti dar vien - Piet vandenyn. j traukti visi iki 60 p. pl. Antarktid supantys vandenys (anksiau tai buvo Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyn pietins dalys). Mokslininkai pateik argument, kodl reikia skirti Piet vandenyn:
f INlWOS
' 7.2.3 Piet vandenynas
ATLANTO VANDENYNAS
Piet vandenyno svoka buvo vartojama XVII-XVIII a.; Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyn pietins dalys neatskirtos viena nuo kitos emyn, todl vandenyn ribos yra slygins; Piet vandenyno alti antarktiniai vandenys turi savo specifik ir savybmis gerokai skiriasi nuo Atlanto, Ramiojo ir Indijos okean vanden; Piet vandenynu teka galingoji Vakar vj srov, kuri vienintel apjuosia em.
RAMUSIS VANDENYNAS
Ne visi geografai ir okeanologai pritaria Piet vandenyno skyrimui. j nesiterpia jokie sausumos masyvai, o tai, kai kuri mokslinink nuomone, yra svarbiausias vandenyno skyrimo kriterijus.
Jros ir jlankos
Jra Sargas Filipin Koral Arab Piet Kinijos Karib Viduremio Tasmano Beringo Ochotsko Plotas (km2) 6 000 000 5 726 000 4 791 000 3 862 000 3 500 000 2 754 000 2 500 000 2 331 000 2 315 000 1 583 000
Juros - vandenyn dalys, kurias daugiau ar maiau atskiria sausuma (pusiasaliai, salos) arba seklumos. Beveik visos jros isidsiusios prie emyn. Pagal konfigracij jros skirstomos pakratines ir vidines. Pakratins juros maai atskirtos nuo atviro vandenyno, j ribos su vandenynu slygins (Arab, Norveg jros) arba vedamos sal virtinmis (Karib, Beringo jros). Vidins juros beveik i vis pusi apsuptos sausumos. Jas su vandenynais jungia siauri ssiauriai (Baltijos, Juodoji, Viduremio, Raudonoji jros). Vidini jr gerokai maiau nei pakratini.
{lankos - j sausum siterpusios vandenyn arba jr dalys. Vandenyn lankos plotu kartais nenusileidia didelms jroms (Bengal, Meksikos, Hadsono lankos). Tokios lankos i esms yra jros, o lankomis vadinamos tik dl tradicijos.
, 7 . 2 . 4 Didiausios jros
Salos
Sala Grenlandija Naujoji Gvinja Kalimantanas (Borneo) Madagaskaras Bafino Sumatra Britanija Honiu Viktorijos Elsmyro Plotas 2 175 600 km2 808 510 km2
748 168|,2
Sala - i vis pusi vandens apsuptas sausumos plotas. Pasauliniame vandenyne isibarsiusios deimtys tkstani sal. Daug j sudaro grupes ir vadinamos salynais (archipelagais). Juose salos paprastai yra netoli viena nuo kitos ir tos paios kilms. Pagal kilm salos skirstomos emynines, vulkanines, koralines ir atolus. emynins salos - sausumos plotai, kitados nuo emyn atskil dl tektonini judesi (Madagaskaras, Naujoji Zelandija) arba atskirti dl pakilusio vandenyno lygio (Britanija). Dauguma toki sal yra emyn elfe. Beveik visos didels pasaulio salos emynins kilms. Vulkanins salos susidaro i povandenini ugnikalni besiverianios lavos (Havaj salos). Daugelyje j iki iol yra veikianij ugnikalni. Nemaai toki sal isidsiusios: vandenyno vidurio kalnagbri srityse (Azorai, Islandija); sal lankuose (Aleut, Kuril salos, Maieji Antilai), susidariusiuose vienai litosferos ploktei panyrant po kita.
587 041 km2 507451 km2 443 066 km2 289 980 km2 225 800 km2 217 291 km2 196 236 km2
A 7 . 2 . 5 Didiausios salos
Koralins salos susidaro koral rif vietose. Kadangi koralams augti btina aukta vandens temperatra (>20 0C), j rifai ir salos isidst tik atogr platumose. Atolas - iedo pavidalo koral sala su seklia lagna viduryje. Formuojasi aplink nuskendusi vulkanin sal (daug atol Maldyvuose, Pranczijos Polinezijoje).
' 7 . 2 . 6 A t o l o susidarymas
pakrants koralinis rifas vulkanin sala veikiantis ugnikalnis
ugess, grimztantis ugnikalnis
barjerinis rifas
vandenynin plokt
7.3 Vandenyn ir jr vandens savybs

Vandens druskingumas
Vandens d r u s k i n g u m a s reikiamas promilmis. J skaiius rodo, kiek gram drusk yra itirpusi litre vandens.
Vandenyn ir jr vandens svarbiausia savyb - druskingumas. Pasaulinio vandenyno vidutinis druskingumas - 35 promils (%o). Dl vandens druskingumo kilms ikelta keletas hipotezi. Dauguma mokslinink mano, kad jau pirmykio vandenyno vanduo buvo druskingas. Tolimoje praeityje vandenyn vanduo buvo rgtins reakcijos (daugiausia HCl rgties), todl i uolien pamau itirpd arminius elementus. Daug drusk vandenyn atplukd ups.
(7.3.2),
Magnio druskos suteikia vandeniui kartumo.
Vandenyje yra beveik vis chemini element mosios druskos (NaCl).
bet daugiausia - valgo-
Jra Baltijos Juodoji Viduremio Raudonoji Hadsono lanka
Pavirinio sluoksnio vidutinis druskingumas, 0L 6-8 18 37 3M2 23-28
Vandenyn vandenyje yra daug kalcio ir silicio, kurie sudaro gyvj organizm arv, kriaukli ir griaui pagrind. Vandens druskingumas skirtingose platumose nevienodas. Prie pusiaujo dl didelio krituli kiekio jis maesnis u vidurk ( 3 3 - 3 4 % > o ) , o prie atogr didesnis ( 3 6 - 3 7 % o ) . Vidutinse ir subarktinse platumose vandens druskingumas dl gausesnio krituli kiekio ir upi didels prietakos yra maesnis
(33-34%o).
Kadangi vidins jros beveik izoliuotos nuo vandenyn, j druskingumas labai skiriasi nuo vandenyn druskingumo ( 7 . 3 . 1 ) : Baltijos jros vidutinis druskingumas, palyginti su Pasauliniu vandenynu, kelis kartus maesnis, o Botnijos lankos iaurinje dalyje vanduo beveik glas ( 2 - 3 % o ) . Tai lemia drgnas io regiono klimatas ir daugyb jr tekani upi. Didesniame gylyje vandens druskingumas didesnis ( 1 7 - 1 9 % o ) , nes sresnis vanduo yra sunkesnis ir leidiasi emyn; Raudonoji jra druskingiausia pasaulyje, nes j neteka n viena up, krituli kiekis baseine labai maas, o garavimas didelis.
7 . 3 . 1 Kai kuri v i d i n i
jr druskingumas
56% 7 . 3 . 2 Vandenynuose itirpusi c h e m i n i e l e m e n t kiekis

Cl
Pasaulinio vandenyno dujos

Svarbi vandenyn vandens savyb - gebjimas itirpinti didel kiek duj. Vandenynai ir atmosfera nuolat keiiasi dujomis. Didiausi reikm vandenyn gyvybei turi vandenyje itirps deguonis ir anglies dioksidas. Nema deguonies dal, vykstant fotosintezei, iskiria dumbliai ir fitoplanktonas (vienalsiai dumbliai). altesniame vandenyje deguonies itirpsta daugiau nei iltame, todl subpoliarinse platumose gyvybei palankesns slygos nei atogr platumose. Tad altesns vandenyn sritys yra uvingiausios. Vanden dumbliai ir fitoplanktonas, vykstant fotosintezei, sugeria milinik kiek vandenyje itirpusio anglies dioksido. Dl j veiklos vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido, nei iskiria atmosfer. Tai saugo atmosfer nuo anglies dioksido pertekliaus ir taip maina iltnamio reikin.
7 . 3 . 3 Druskos kristalai Negyvosiosjuros pakrantje
Vandens temperatra
Om 500 1000 ^ 1500 temperatra O0 5 10 15 2 0 25
2000 2500
Pasaulinis vandenynas yra milinikas ilumos akumuliatorius. Kitaip nei sausuma, vandenyn vanduo liau yla ir liau atvsta, todl jie sukaupia didiul kiek ilumos. Pavyzdiui, virutinis 10 m vandens sluoksnis turi daugiau ilumos nei visa atmosfera! Reguliuodamas ilum Pasaulinis vandenynas velnina ms planetos klimat (be jo vasaros emje bt kartesns, o iemos - altesns). Vandenyn vandens temperatra priklauso nuo geografins platumos ir gylio. Saul ildo tik pavirin vandenyn sluoksn, todl leidiantis gilyn vandens temperatra krinta: iki 500 m - staigiai, toliau - ltai. Dideliame gylyje (prie dugno) net iltosiose platumose ji tesiekia +2 0C (7.3.4). Kaip ir oro, pavirinio vandens sluoksnio (100-150 m) temperatra labai priklauso nuo geografins platumos (7.3.5). Atogr platumose ji visus metus aukta (24-28 0C), o aigali link laipsnikai krinta. Poliarinse platumose vandenyn vandens temperatra didesn met dal neigiama, dalis vandenyn ula. Pavirinio vandens sluoksnio temperatros svyravimai per metus vandenyn vidutinse platumose nedideli (7-8 C) ir tai lemia beveik toki pat ma met oro temperatros amplitud vir vandenyn.
3000
altojoje juostoje Pasaulinio vandenyno vidurkis kartojoje juostoje A 7 . 3 . 4 Vandens t e m p e r a tros kitimas keiiantis gyliui vandenyne
Vidutin met vandens temperatra, 0 C A 7 . 3 . 5 Vidutin m e t vandens t e m p e r a t r a
18
21
Ledas vandenyne
Druskingo vandens ualimo temperatra emesn nei glo vandens. Vandenyn vanduo ( 3 5 % o ) ula, kai temperatra pasiekia -1,8 0C. Ledas dengia vidutinikai 8% Pasaulinio vandenyno. Beveik visi ledu padengti plotai priklauso poliariniams Arkties ir Piet vandenynams bei j jroms. Ledo plotai vandenynuose kinta. Tai priklauso nuo met laiko. Vasar ledas aptirpsta ir suaija, jo plotas iaurs (rugpjio mn.) arba Piet (vasario mn.) pusrutuliuose sumaja beveik du kartus ( 7 . 3 . 6 ) .
iaurs pusrutulis Rugpjtis Vasaris 8,5 15
Piet pusrutulis 25,5 12
7.3.6 Vidutinis ledu padengtas plotas Pasauliniame vandenyj e 1979-2006 m. (mln. km 2 )
Vandenyn ledas gali buti nejudantis (sukibs" su krantais) arba judantis (pvz., Arkties vandenyno dreifuojantys ledai). Daugiameio ledo storis Arkties vandenyne siekia 3-5 m. Judantys ledai susiduria ir sudaro ledo grstis, kurios auktis gali siekti 20-30 m. Vidutini platum vidins jros dl druskingumo ir klimato ypatum iem i dalies ula (kitaip nei i platum vandenyn vandenys): Azovo jra tyvuliuoja Europos pietinje dalyje (3000 km j pietus nuo ledo iplitimo ribos Arkties vandenyne), taiau iem dl emyninio klimato pus jos dengia ledas; Baltijos jros iaurs ryt pus dl mao druskingumo ir alto oro iem ula; Barenco jra tsiasi u poliarinio rato (1000-1500 km iaur nuo Baltijos jros), taiau jos pietvakarin dalis dl iltosios iaurs Atlanto srovs takos visus metus neula.
Vidutini platum vandenynuose pasitaiko ledkalni, kurie atskilo nuo Antarktidos ir Grenlandijos emynini ledyn. 80-90% ledkalnio trio yra po vandeniu.
Piet vandenyne nuo Antarktidos atskilusi ledkalni pavirius plokias lyg stalas, j sienos vertikalios. Tokia forma aikinama tuo, kad ledkalniai atskyla nuo elfini ledyn, kuri pavirius plokias. Kartais pasitaiko miliniko dydio (50-120 km ilgio) ledkalni, vadinam ledo salomis.
Antarktidos elfinis ledynas
jura
iaurs Atlanto ledkalnis iaurs Atlanto ledkalniai yra kalno pavidalo (iki 70-100 m aukio), retai pasitaiko didesni nei vieno kvadratinio kilometro ploto. Jie atskyla nuo Grenlandijos ir Kanados arktini sal ledyn. V1 : V2 = 1 : H1 : H2 = 1 V - tris H - auktis . 7 . 3 . 7 Ledkalniai
Arkties ledyn tirpimas
Jr kelias per Arkt i Europos Azij yra 4000-5000 jrmyli trumpesnis nei plaukiant per Panamos arba Sueco kanalus.
Pasaulio visuomen susirpinusi dl Arkties vandenyno ledo spartaus tirpimo. Mokslininkai tai sieja su visuotiniu klimato atilimu. I palydov gautais duomenimis, ledu padengtas plotas 2007-2009 m., palyginti su 1979-2006 m., sumajo 25-40% (7.3.8). 2008 m. vasaros pabaigoje pirm kart per vis stebjimo laikotarp iaurs jr kelias tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno isilaisvino nuo led.
A 7 . 3 . 8 Arkties vandenynas i kosmoso
Mokslininkai prognozuoja, kad madaug nuo 2030 m. ledas Arkties vandenyne vasaromis kasmet itirps. Tai gali turti neigiam ekologini padarini: sumat bendras ems albedas ( 96 psl.), nes ledas atspindi Sauls spindulius, o vanduo juos sugeria (tai paspartint visuotin klimato atilim); prasidt daugiameio alo tirpimas Sibire ir Kanadoje. Dl to atmosfer patekt didiulis kiekis metano ir dar sustiprint iltnamio reikin, paskatint tolesn visuotin klimato atilim;
iaurs aigalis
mirtinas pavojus ikilt daugeliui Arkties gyvn ri (pvz., baltajam lokiui, ruoniams).
vidutinis ledo kepurs dydis 1979-2000 metais ledo kepur 2008 metais 7 . 3 . 9 Arkties vandenyno padengimas ledu
pasikeist iaurs pusrutulio vandenyn srovi sistema ( 142 psl.), o tai sukelt katastrofini klimato pokyi ms planetoje - galt dingti Azijos musonai.
7.4 Vandenyno dugnas

Vandenyno dugno reljefas yra vairus (7.4.1). Skiriamos ios pagrindins jo formos: elfas (ang. shelf - lentyna) - seklus emyn pakrants ruoas, kurio gylis nuo 0 iki 200 m. elfo srityje dl didelio deguonies, viesos ir ilumos kiekio gausu jr gyvnijos ir augalijos. emyno laitas - staiga nuo 200 m iki 2000 m giljanti vandenyno dalis. laito sritys danai suskaidytos povandenini kanjon, kuriais smlio ir dumblo srautai nusda madaug 2000 m gylio duburiuose. iose vandenyno dugno srityse dl mao viesos ir deguonies kiekio gyvyb gerokai skurdesn. vandenyno guolis - didij vandenyn dugno dal uimantys beveik lygs (nuo 2000 iki 6000 m gylio) plotai. ia gyvybs labai maai. Tra keist ri vieiani uv, moliusk, kirmli, kalmar, nra augalijos. vandenyno vidurio kalnagbris - didelis ir platus paauktjimas vandenyno viduryje, ikils 2-3 km vir vandenyno guolio. Susidaro spredingo srityse ( 53 psl.). Iilgai kalnagbrio, per pat vidur, driekiasi siauras ir gilus riftinis slnis.
7 4 1 Vand n n dugrio'reljefas
emyno laitas
* giliavanden iduba - siaura ir labai gili (7-11 km), nusidriekusi palei emyn o ar a sa ^ ' 4 virtines litosferos ploki grimzdimo srityje.
povandeninis ugnikalnis
vulkanin veikiantysis ugnikalnis W Sala X ^
vandenyno
vidurio kalnanhris
atolas
vandenyno guolis
emyno laitas - plotas 30 min. km 2 , 6% Vandenyno guolis - plotas 260 min. km 2 , 61% Giliavandens dubos - plotas 3 min. km 2 , 0,6% Povandeniniai kalnai - plotas 40 min. km 2 , 8% Kitos vandenyno dalys - 24,4%
giliavanden duba
7.5 Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne

Vanduo Pasauliniame vandenyne nuolat juda. Skiriamos tokios judjimo formos: bangavimas, cunamiai ( 59 psl.), vandenyn srovs, vandens vertikalusis maiymasis, potvyniai ir atoslgiai.
Bangavimas
Jr ir vandenyn pavirinio vandens bdingiausia judjimo forma yra bangavimas. Svarbiausia bangavimo prieastis - vir vandens puiantis vjas. Jo gsiai tarsi spaudia vandens paviri, todl prasideda bangavimas. Atviroje jroje vandens dalels bangoje horizontaliai beveik neslenka. Ms matomas bang riedjimas" yra tik impulso perdavimas. Pagrindiniai bangos matmenys yra auktis ir ilgis (7.5.2): bang auktis paprastai siekia 4-6 m, bet retkariais kyla ir 30 m aukio bang (prie Antarktidos krant, sukeltos Ramiojo vandenyno taifn) (7.5.1);
' 7 . 5 . 2 Bangos m a t m e n y s bangos ilgis ketera
Vjo greitis 14 m/s 22 m/s 28 m/s 35 m/s
Bangos auktis 6,4 m 10,7 m 13,7 m 21,0 m
7 . 5 . 1 Bangos aukio priklausomyb n u o vjo greiio
bangos daniausiai bna 100-250 m ilgio.
Bangos greiiu vadinamas atstumas, kur bangos ketera nuslenka per sekund (paprastai 8-15 m/s). Puiant stipriam vjui, bang keteros lta, nuo j atitrksta purslai. Vjui nurimus, dar kur laik ilieka vandens paviriaus ribjimas ir lktos ilgos bangos. Leidiantis gilyn, bangavimas silpnja ir 200 m gylyje jau beveik nejuntamas. Prie kranto bangos papd velkasi dugnu, dl to ketera ilinksta priek ir lta - susidaro pakrants goa. Norint apsaugoti uostus ir jacht prieplaukas nuo bang, i akmens ir betono rengiami bangolauiai.
vandens daleli judjimas ratu
vandens daleli judjimas elipse
ltanti bangos ketera
Potvyniai ir atoslgiai
7.5.3 Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir ems trauka
Prie krant matomi periodiki vandens lygio pakilimai ir nusileidimai vadinami potvyniais ir atoslgiais. Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir Sauls trauka (7.5.3). Mnulio trauka yra madaug dvigubai didesn u Sauls trauk, todl potvyniai visada vyksta tik Mnul atgrtoje ems pusje. Dl icentrins jgos vandenyn pavirius pakyla ir prieingoje ems pusje. emei sukantis aplink savo a, potvynio bangos slenka i ryt vakarus ir per par apeina ems rutul; Per pilnat ir jaunat Saul ir Mnulis atsiduria vienoje tiesje su eme, j traukos jgos susideda ir sukelia auktus potvynius. Tokie potvyniai vadinami siziginiais.
siziginis potvynis
Mnulio^ traukos jga
o1
kvadratrinis potvynis O <5
jaunatis
Sauls traukos jga
% 4
Vt s
1 I
r s
VC/
V
siziginis potvynis
pilnatis
Per tarpines Mnulio fazes Sauls trauka velnina Mnulio tak, todl potvyniai tuo metu bna emesni. Tokie potvyniai vadinami kvadratriniais. Potvyni auktis pakrantse priklauso nuo keli veiksni: sausumos konfigracijos, Koriolio jgos, pakrani ruo seklumo.
'
emynai ir salos ikreipia potvyni bang judjimo kryptis: stiprina juos vienose pakrantse ir silpnina kitose. Auktesni potvyniai vyksta siaurjaniose lankose ir upi iotyse.
Vidinse jrose aukt potvyni nebna dl to, kad nepakankamai didelis j plotas ir jros atskirtos nuo vandenyn. Pavyzdiui, Baltijos jroje potvyni auktis siekia tik keliolika centimetr. Potvyni ir atoslgi energijos potencial galima panaudoti elektros energijai gaminti. Jis yra 1,5 karto didesnis nei vis pasaulio upi. iuo metu jau veikia ir statoma nemaai potvyni ir atoslgi elektrini. Pirmoji tokio tipo elektrin pastatyta Pranczijos iaurs pakrantje, Ranso ups iotyse (240 MW). Rusijoje projektuojama Pninos potvyni ir atoslgi elektrin Ochotsko jros iaurs ryt kampe galt tapti galingiausia elektrine pasaulyje (87 tkst. MW).
Vidutinis potvyni auktis vandenyn ir pakratini jr pakrantse yra 1 - 2 metrai.
Aukiausi potvyniai ufiksuoti siauroje Fandi lankoje prie Kanados pietrytini k r a n t 18 metr!
' 7 . 5 . 4 Povyni ir atoslgi paros grafikas Dl Mnulio orbitinio judjimo potvyniai paprastai vyksta du kartus per 25 valandas. Potvyni ir atoslgi eig trikdo Sauls trauka, todl jie gali vykti ir kart per par.)
Jr ir vandenyn srovs
Vandenyn ir jur paviriuje bei gilumoje yra daugyb vairi srovi. Jos skirstomos pagal ilg ir plot, greit, temperatr, kilm.
iaurs Atlanto iltoji srov per vienus metus iskiria tiek energijos, kiek gali pagaminti milijonas atomini elektrini.
Sroves sukelia keletas veiksni: pagrindinis, sukeliantis vandenyn pavirines sroves, yra pastovieji vjai. Sie vjai tik uveda vandenyn srovi sistemos cirkuliacij, kartu su jais srovi krypt veikia Koriolio jga, sausumos pakrants linija, inercijos jga, taip pat kitos srovs; dl skirtingo vandens lygio jrose ir vandenynuose susidaro nuotkio srovs (Baltijos jros vandens perteklius ineamas per Dan ssiaurius); dl skirtingo vandens tankio susiformuoja tankio srovs. Srovs susidaro ne tik dl pastovij vj, bet ir nevienodo vandens tankio iaurinje Atlanto vandenyno dalyje ir Antarktyje. Poliarinse platumose vanduo vsta, smarkiai padidja jo druskingumas, todl vandens mass leidiasi dugn, formuojasi gilumins srovs. Jos teka milinikais atstumais ir sujungia skirtingas Pasaulinio vandenyno dalis.
1992 m. per smarki audr prie JAV krant i Honkongo krovin gabenaniame laive atsivr vienas konteineris. I jo vandenyn pateko 29 000 gumini vonios aisl. Net 15 met bangos mesdavo iuos aisliukus krantus. J aptikta Havajuose, Aliaskoje, Arktyje, Kanados ir JAV rytuose.
Vandenyn pavirini srovi plotis siekia deimtis ir net imtus kilometr, jos teka nuo 0,75 iki 7-8 m/s greiiu. Galingiausios (pvz., Golfo srov) per sekund pernea 10-20 kart daugiau vandens negu visos pasaulio ups kartu. Srovs, kuri temperatra auktesn u aplinkini vanden temperatr, vadinamos iltosiomis srovmis, o srovs, kuri temperatra emesn u aplinkini vanden temperatr, - altosiomis srovmis. iltosios srovs teka daniausiai nuo pusiaujo aigalio link, altosios - i auktesni platum pusiaujo link.
. 7 . 5 . 4 Pasaulinio v a n d e n y n o srovi sistema
iltosios srovs
altosios srovs
y t Grenlandijos srov
altosios srovs, tekanios atogr platumose, gali bti gerokai auktesns temperatros nei iltosios srovs, tekanios poliarinse platumose (altosios Peru srovs temperatra ties pusiauju yra +20 C, o iltosios iaurs Atlanto srovs temperatra prie Skandinavijos pusiasalio iaurs pakrants iem yra tik +3 0 C).
Nuo 1997 m. iaurs Atlanto srovs gilumini vanden prietaka sumajo 70%. Tai yra katastrofin padtis, reikianti, kad reikia geriau suvokti ios srovs reikm pasaulio klimatui.
iltosios ir altosios srovs turi didel tak aplinkini sausumos teritorij klimatui ( 6.3 ir 6.5). iaurs Atlanto srov daro didiul poveik Europos klimatui. Dl jos Vakar ir Vidurio Europoje iema paprastai bna velni, o vasara - nekarta, ikrinta pakankamai krituli. Jei ne i srov, iema Europoje bt 15-20 0 C altesn, jos teritorijoje vyraut tundra ir spygliuoi mikai, o slygos ems kiui bt nelabai tinkamos.
Pereidamos viena kit, vandenyn srovs sudaro iedines sistemas. Rykus tokios sistemos pavyzdys - iaurs Atlanto srovi sistema (145 psl.). Galingiausia pasaulyje Vakar vj srov susidaro Piet vandenyne. Jos tkmei netrukdo emynai, todl i srov juda ratu ir apjuosia vis ems rutul. Srovs ilgis apie 30 tkst. km, o plotis siekia tkstant kilometr. Netoli emyn nuo Vakar vj srovs atsiakoja altosios srovs, tekanios palei vakarinius Australijos, Piet Amerikos bei pietvakarinius Afrikos krantus. Dl j takos klimatas iose pakrantse labai sausas. Dydiu isiskiria Peru srov - vienintel altoji srov, pasiekianti pusiauj. Nedideliame gylyje, maiydamasis su iltesniu vandeniu, srovs vanduo prisisotina deguonies ir sudaro puikias slygas gyvybei. Btent prie ils ir Peru krant yra uvingiausios vietos Pasauliniame vandenyne.
7 . 5 . 6 Pasaulinio vandenyno srovi sistema

o n
transportuotas vandens kiekis, mln. m 3 /s iltoji pavirin srov altoji gilumin srove
Visos Pasaulinio vandenyno srovs (ir pavirins, ir gilumins) sudaro vientis ir sudting sistem, kuri palaiko Pasaulinio vandenyno ekologin pusiausvyr. J galima lyginti su mogaus kraujo apytakos sistema: srovs plukdo deguon visas Pasaulinio vandenyno dalis ir sluoksnius, nuolat atnaujina vandenyn vandenis. Nusistovjusios vandenyn srovi cirkuliacijos sutrikimai gali sukelti dideli klimato pokyi.
Ramusis vandenynas
Indijos
vandenynas
El Ninjo
reikinys
prastin vandens cirkuliacija Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje

Ramj vandenyn prie pusiaujo i ryt vakarus kerta galingos iaurins ir Pietins pusiaujo srovs. Jos prie Pietryi Azijos krant atplukdo milinik ilto vandens kiek, kuriuo dalis grta atgal su Pusiaujo priesrove.
Vidutin menesio vandens temperatra 30 0 C 25 "C 20 "C 15 C 10 C 5 C altoji srov iltoji srov vyraujantys vjai g a u s s krituliai iluma s=C> sausas g i e d r a s oras
Hi
aukto ' slgio ' sritis
N i , emo slgio sritis
ilto v a n d e n s s l u o k s n i s
Indonezija
kylantis altas gelmi vanduo
Piet Amerika
Vandens cirkuliacija El Ninjo metais

Kart per 3 - 4 metus vyksta vadinamasis El Ninjo reikinys. Jis trunka madaug tris mnesius. Tuo metu pasatai Ramiajame vandenyne susilpnja ir net pakeiia savo krypt. prastai vakarus srovi genamas pavirinis iltas vanduo apsigria ir pradeda plsti rytus. Dl to susilpnja ir visai sustoja altoji Peru (Humbolto) srov. Rytin Ramiojo vandenyno dalis yla, o prie Australijos ir Indonezijos krant vandens temperatra sumaja. El Ninjo (isp. El Nino - berniukas" arba vaikas") - neprastas Ramiojo vandenyno pusiaujo zonos srovi pasikeitimas.
n e b d i n g a i didelis
ZF= 1
giedra s a u s a s oras
^j^kri^kiekis
El Ninjo poveikis klimatui

iuo metu El Ninjo yra pripaintas viena i or kaitos varomj jg. El Ninjo metais bna dideli klimato anomalij: sausros Indonezijoje, Filipinuose ir Australijos rytuose, liets Peru pakrants dykumose. io reikinio poveikis klimatui neapsiriboja Ramiojo vandenyno regionu - anomalins sausros El Ninjo veikimo metu arba i karto po jo bna Brazilijoje, Piet Afrikoje. Ypa smarkios litys, susijusios su iuo reikiniu, pasitaiko Piet Amerikoje, jos sukelia didiulius potvynius, nuoliauas, derliaus praradim bei didiulius sugriovimus. Sausra Tailande ir potvynis Kalifornijos valstijoje (JAV)
Golfo srov
Viena i galingiausi pasaulyje Golfo srov yra iaurs Atlanto iedins srovi sistemos dalis. Jos pradia galima laikyti Gvinjos lankos pusiaujo vandenis. Dl pasat ia susidaro Pietin pusiaujo srov, kuri kerta Atlanto vandenyn, srva iilgai Piet Amerikos iaurs ryt krant ir patenka Karib jr, o i jos Meksikos lank. Per Floridos ssiaur vl pasiekusi vandenyn ir susiliejusi su iaurine pusiaujo srove, ji jau vadinama Golfo srove. Veikiama Koriolio jgos i srov plsta palei iaurs Amerikos ryt krantus (pamau toldama nuo j), kol susiduria su altja Labradoro srove, kuri nukreipia Golfo srov toliau rytus. Vandenyno viduryje ji isiakoja iaurs Atlanto srov ( t ) ir Azor srov. Priartjusi prie Afrikos krant, Azoro srov maitina pietus tekani altj Kanar srov. Prie aliojo Kyulio sal Kanar srov pasuka vakarus ir netrukus susilieja su iaurine pusiaujo srove - srovi iedas usidaro. IAURS AMERIKA âujo srov AFRIKA Azor
Sr
IAURS AMERIKA EUROPA
prastin Golfo srovs cirkuliacija glas vanduo virsta jros ledu
iaurs Atlante atvsusi srov virsta gilumine srove ir grta piet platumas. Toks pavirini ir gilumini srovi judjimas primena darn konvejerio" darb. Mokslininkai pastebi, kad
pavirine iltoji srov sunkus, druskingas v a n d u o grimzta ^ gilumin srov
tirpstantys Grenlandijos ledynai gali sutrikdyti io konvejerio" darb. Tirpstantis vanduo yra glas ir lengvas. Jis maiosi su sunkesniu Golfo srovs vandeniu. Jeigu tirpstanio glo vandens vis daugs, bus sutrikdytas pavirinio srovs sluoksnio didel glo vandens prietaka i tirpstani ledyn vandens grimzdimas, o tai gali visikai sustabdyti sios" gilumins darym. grtamosusisrov arba srovs
Visuotinio klimato atilimo sutrikdyta Golfo srovs cirkuliacija
Dl to Golfo
pavirin iltoji srov lengvas glas vanduo maiosi su druskingu, vanduo negrimzta nyksta gilumin srov
altas ir d r u s k i n gas as vanduo iltas, m a i a u druskingas vanduo glas vanduo -
gali smarkiai susilpnti
visikai nustoti tekjusi. Tokie yms pokyiai gresia katastrofiniam klimato atalimui Europoje.
>
sunkus vanduo
lengvas vanduo
7.6 Pasaulinio vandenyno itekliai

Pasaulinio vandenyno gamtos iteklius galima skirti penkias grupes:
Mokslininkai teigia, kad apie tai, kas dedasi vandenynuose, inome nedaug. I vis gyvybs form, egzistuojani Pasauliniame vandenyne, tik 1 proc. yra tinkamai identifikuotas ir itirtas. Net ir emlapius isamesnius turime Mnulio, o ne vandenyn dugno.
jros vanduo; jros vandenyje itirp cheminiai elementai; biologiniai itekliai;
jros dugno ir gelmi mineraliniai itekliai; energijos itekliai
Biologiniai itekliai
Pasaulinio vandenyno biologiniai itekliai miliniki. Apskaiiuota, kad, juos racionaliai naudojant, galima bt imaitinti apie 30 mlrd. moni. Beveik visi vandenyn ir jr organizmai priklauso penkioms grupms: uvys; viagyviai (pvz., krevets, krabai, omarai); moliuskai (pvz., austrs, midijos, kalmarai); jr induoliai (banginiai, ruoniai); dumbliai (jr kopstai).
Koral rifai vadinami vandenyn atogr mikais". Juose gyvena 25% vis uv ri. Tai beveik dviej milijon gyvn ir augal buvein. Koral rifai ir j prieigos maitina 1 mlrd. moni ir teikia 30 mlrd. doleri peln per metus.
Daugiausia organizm yra paviriniame 100 m sluoksnyje, kur pakanka viesos (btina slyga dumbliams ir fitoplanktonui, kurie yra vairi jr gyvn maistas). Didiausia gyvj organizm vairov ir j biomas yra emyno elfe. Nuo pusiaujo aigali link gyvj organizm rin vairov Pasauliniame vandenyne maja, bet biomas auga. Mat altesniuose vandenyse itirp daugiau deguonies ( 7.3), be to, altosiose platumose vanduo maiosi intensyviau nei iltosiose platumose. Pastaraisiais deimtmeiais dl per didelio uv sugavimo j kiekis kai kuriose Pasaulinio vandenyno vietose labai sumajo. Grsmingai sumajo ir kai kuri bangini ri skaiius. Siekiant atkurti paeist ekologin pusiausvyr: alims stengiamasi nustatyti vejybos kvotas, daugelyje ali vesti reikalavimai vej tinklams; vestas bangini gaudymo moratoriumas (taiau Norvegija ir Islandija jo nepaiso).
Ekonomin zona Atviri vandenys
Siekiant apsaugoti uv populiacij reikalaujama, kad vej tinkl akys turi bti didels (didesns nei 10 cm), kad mailius ir dar ne visai uaugusios uvys galt iplaukti i tinkl.
7.6.1 Vandenyno itekli naudojimas
Teritorija iki 12 jm priklauso pakrants valstybms. Usienio valstybi laivai gali plaukioti tik taikiais tikslais.
Teritorijos iki 200 jm (su elfu iki 350 jm) itekliais naudojasi pakrants valstybs. Nra politinio suvereniteto. Laisva laivyba ir lktuv skrydiai.
Likusi vandenyn teritorija. Itekliai priklauso visai monijai. Tarptautiniu susitarimu valdoma itekli gavyba.
Jros dugno ir gelmi mineraliniai itekliai

Pasauliniame vandenyne itirp apie 10 min. t aukso ir 500 min. t sidabro, taiau juos igauti yra nepaprastai sudtinga (reikt apdoroti praktikai vis vandenyn vanden).
Senkant naudingosioms ikasenoms sausumoje, kaskart didesn reikm gyja Pasaulinio vandenyno mineraliniai itekliai. iuo metu vis daugiau naudingj ikasen igaunama i jr ir vandenyn podugnio. Dl didelio gylio igauti jas i vandenyn guolio kol kas nenaudinga. Skiriamos trys Pasaulinio vandenyno naudingj ikasen grups. Vandenyn ir jr dugne esanios naudingosios ikasenos - statybins mediagos (klintis), fosforitai, geleies ir mangano konkrecijos (7.6.2). Vandenyn ir jr podugnio uolienose esanios naudingosios ikasenos - didiausi reikm turi naftos ir gamtini duj gavyba jr ir vandenyn elfe: ia yra apie tredal vis naftos ir gamtini duj atsarg, igaunama apie ketvirtadal j pasaulio gavybos; naftai ir dujoms siurbti rengiamos grimo platformos yra tvirtinamos prie jros dugno; daugiausia naftos ir gamtini duj igaunama i Pers, Gvinjos, Meksikos lank, iaurs jros dugno.
7.6.2 Mangano konkrecija
Pakrani naudingj ikasen klodai: jie susidar i bang ir srovi iardyt krant arba i upi jr atplukdyt nemen; prie kranto esantys naudingj ikasen telkiniai paprastai kasami naudojant nuoulnias achtas, vedanias nuo kranto elfo gelmes;
Pastaruoju metu vis daniau siloma kai kuriems Pasaulinio vandenyn plotams suteikti apsaugos status.
povandenin akmens angli kasyba labiausiai ipltota Japonijoje (30% angli gavybos alyje); reikmingiausi povandeniniai geleies rdos telkiniai eksploatuojami Niufaundlando salos pakrantje (Kanada); i pakrani klod igaunamos vario ir nikelio rdos (Kanada, Hadsono lanka), alavas (Komvalo pusiasalis, Anglija), gyvsidabris (Egjo jros elfas, Turkija).
Jros vandenyje itirp cheminiai elementai

Kubiniame metre jros vandens yra apie 35 kg kietj mediag. Taiau tik 16 i 70 jros vandenyje itirpusi chemini element turi didesn nei 1 g/m 3 koncentracij. I jros vandens igaunama apie tredal pasaulyje suvartojamos valgomosios druskos, 80% bromo, 40% magnio. Daugumos chemini element koncentracija jros vandenyje per maa, kad j gavyba bt naudinga.
Energijos itekliai
Jros vanduo glinamas specialiuose renginiuose. Jros vandens glinimo renginiai yra gana brangs, todl juos naudinga statyti tose turtingose alyse, kurios labai stokoja glo vandens (pvz., Pers lankos alyse). iuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip deimt tkstani druskingo jros vandens gIinimo rengini. Manoma, kad ateityje j vis daugs. 7 . 6 . 3 Vandens g l i n i m o renginys
Vandenyn energijos itekliai miliniki, taiau jie kol kas beveik nenaudojami. Skiriami keturi vandenyn ir jr energijos altiniai: potvyni ir atoslgi energija (iuo metu tai daugiausia naudojamas vandenyn energijos altinis (- 7.5); pakrani bang energija; vandenyn srovi energija; vandens temperatros skirtumo tarp pavirini ir gilumini vanden energija.
BP naftos platformos avarija Meksikos lankoje

Sprogimas naftos platformoje
2010 m. balandio 20 d. kompanijai (British Petroleum") vybos platformoje Deep Water Horizon" BP priklausanioje naftos gavyko
sprogimas. J veikiausiai sukl metano nuotkis. Grinys, i kurio nafta m vertis jr, yra Meksikos lankoje, 1525 m gylyje, 64 km pietryius nuo Misisips ioi. uvo 11 moni, 17 buvo sueista. Platforma nuskendo po dviej dien nuo sprogimo.
Avarijai likviduoti sutelktos didiuls BP kompanijos, JAV pakrani apsaugos tarnybos pareign, JAV nacionalins gvardijos kari, pakrani gyventoj pajgos, savanori - i viso daugiau kaip 85 tkst. moni. Meksikos lankoje gelbjimo darbus sijung 500 laiv gulos. Netgi m a vejybini laiv savininkai prisidjo - stat utvaras, kuriomis buvo stabdomas naftos dmi sklidimas kranto link. vejams u darb mokjo avarijos kaltinink - kompanija BP. Taip naftos gigantas stengsi sumainti pakrani gyventoj pasipiktinim, nes, vykus nelaimei, vejyba iuose vandenyse udrausta, o vejai liko be darbo.
Padariniai
Per i avarij vyko didiausias iki iol technogeninis naftos isiliejimas atviroje jroje. Katastrofa padar milinik a l penkiose Meksikos lankos pakrants valstijose klestintiems turizmo, vejybos ir naftos pramons sektoriams. Sustabdyti besiveriani naft, nepaprastai didelmis pastangomis ir pritaikius paius vairiausius bdus, pavyko tik po 87 dien. Per t laik Meksikos lank isiliejo 4,9 mln. bareli (apie 800 mln. litr) naftos. Jeigu BP bt pripainta kalta dl aplaidumo eksploatuojant grin Meksikos lankoje, jai tekt sumokti 17,6 mlrd. doleri baud. Kompanija steig 20 mlrd. dolerifond, i kurio bus mokamos kompensacijos nukentjusiems asmenims ir verslo monms. Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i platformos renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. Deepwater Horizon" neturjo renginio, kuris automatikai bt uslopins grin ir padjs ivengti katastrofik padarini.
Materialin ala
Sugadinta ir nuskendo naftos platforma. Isiliejusi nafta vietomis padeng 1500 km 2 plot (palyginimui: Jonikio rajono plotas 1153 km 2 arba Lietuvos administracini rajon vidutinis plotas - 1484 km 2 ). Ileisti 8 mlrd. doleri avarijai likviduoti
1981 m. Klaipdoje i prakiurdyto laivo Glob Assimi" tank itekjo apie 16 tkst. ton mazuto. Buvo utertas Lietuvos pajris iki pat Latvijos. Valymo darbai vyko apie 6 mnesius. Iveta apie 0,5 mln. ton uterto pajrio smlio. Grinys galutinai usandarintas tik po 153 dien nuo katastrofos pradios.
ir naftai surinkti. JAV nacionalin vandenyn ir atmosferos tyrim valdyba iki 2010 m. pabaigos dar nebuvo vertinusi alos gamtai, poveikio Meksikos lankos valstybms.
Ekologin ala
Utertas Meksikos lankos vanduo. Uterta penki valstij pakrant. Nukentjo 400 gyvn ri, i j 40 - jros induoliai.
Padarytos klaidos
Nepatikima grinio konstrukcijos sistema - BP neturjo gauti leidimo platformai statyti. Naftos grinys - seismikai aktyvioje tektonini li srityje.
Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i platformos renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. ,,Deepwater automatikai bt uslopins grin ir padjs ivengti katastrofik padarini. Horizon" neturjo renginio, kuris
Naftos platforma plduriuoja ikelta 1525 m vir jros du gno, t.y. i pavojingai didelio gylio giluminio grinio nafta vamzdiu pumpuojama platformos talpykl. Q Davikliai, gaunantys informacij apie avarij ir persiuniantys j ugnies slopinimo rengin ar akustin programos kontrols sistem. Q I naftos platformos siuniamas ugnies slopintuv jungiantis signalas.
Ugnies slopintuvas: didelis votuvas, slopinantis naftos tekjim avarijos atveju. Q Akustin kontrols sistema i ugnies slopinimo sistemos renginio siunia nelaims signalus laiv.
Socialin ir ekonomin ala

uvo naftos platformoje dirb mons. Sutrikdytas turizmo sektoriaus darbas. vejai neteko darbo. Nuo paskelbto po avarijos moratoriumo, kuriuo draudiama Meksikos lankos elfe daryti naftos grinius daugiau nei 152 m gylyje, nukentjo kitos naft igaunanios bendrovs.
7.7 Pasaulinio vandenyno tara

Pasaulinio vandenyno tara - viena i didiausi visuotini ekologini problem.
Taros altiniai
Ups - vienas i didiausi vandenyn taros altini, {tekdamos j jras ir vandenynus jos atnea daug kenksming mediag: tr liekan (nitrat ir fosfat), pesticid (insekticid ir herbicid), pramonini nuotek. Nafta - pavojingiausias vandenyn ir jr taros altinis.
Daugiau kaip 80% vandenyn taros altini patenka i sausumos.
7 . 7 . 1 Utertas papldimys Ganoje
Naftos jros vanden patenka, kai ji igaunama ir gabenama. Katastrofini padarini turi tanklaivi avarijos, kai jr iteka tkstaniai ton naftos. Dl to, kad tanklaiviai danai ilieja i trium vanden su naftos likuiais, vandenyn kasmet patenka 2-3 min. t naftos.
Jungtini Taut duomenimis, 60% pasaulio gyvent o j - d a u g i a u nei ms planetoje j buvo 1960 m. gyvena iki 60 km atstumu nuo kranto.
Tiesiogins pramonins ir buitins nuotekos jras ir vandenynus. Buitins atliekos (iukls) patenka vandenynus ir jras i pakrani miest ir laiv, j taip pat atnea ups. Milijonai iukli, plukdomos srovi, nukeliauja tkstanius kilometr ir bangos jas imeta krant. Kenksmingos mediagos i rkstani kamin ir automobili imetamosios dujos kaupiasi ore ir ikrinta rgiaisiais lietumis.
7 . 7 . 2 Vandenyno taros altiniai
pramon
didmiestis
teralai i laiv sunkieji metalai deginimo jroje teralai
nafta ir jos produktai pramonins atliekos tros, pesticidai, srutos
nuotekos dugno gilinimo darb atliekos
Jr ir vandenyn taros {rodymai

Daugelyje pasaulio viet nuotekos Pasaulin vandenyn patenka ne pilnai arba visikai nevalytos. Pavyzdiui, 80% Viduremio jr i pakrani miest patenkani nuotek yra neivalytos.
Tyrimai iaurs jroje parod, kad apie 65% ten aptikt teral atne ups, dar 25% pateko i atmosferos (i j - 7000 t vino i automobili imetamj duj), 9% - naftos atliekos i laiv ir dar 1% - tiesiogins nuotekos. J jr isiliejusi nafta vandens paviriuje sudaro plon plvel, kuri labai kenksminga visiems gyviesiems organizmams. Pastaruoju metu naftos plvel dengia apie tredal Pasaulinio vandenyno ploto. Bang atnetos iukls ir naftos plvel smarkiai uteria papldimius. Dl pakrantse kurt pramons moni, dideli miest uost priekrants vanduo utertas gerokai daugiau negu atvirame vandenyne. Povandenins nuotraukos i dviej itin dideli nuotek imetimo viet - Los AndeIo (JAV) ir Marselio (Pranczija) - patvirtino teral sukelt masin gyvj organizm t. Dl lto vandens atsinaujinimo labai utertos Europos vidins jros, ypa Viduremio ir Baltija.
Kas valand jras ir vandenynus patenka 675 tonos teral, teigia jr apsaugos organizacija Oceana". Madaug 50% io kiekio sudaro plastikai. Nuo Kalifornijos iki Havaj driekiasi vidurio Europos dydio teral dm.
Jr ir vandenyn taros padariniai

Naftos plvel labai kenksminga jriniams paukiams. Nafta prilimpa prie plunksn, todl jie negali skraidyti ir va nuo bado ir persialdymo. Be to, naftos plvel nepraleidia gilyn deguonies, tad va planktonas - svarbiausias uv maistas. Daugelio vanden patekusi teral, pvz., plastiko, nesuardo mikroorganizmai, todl teralai kaupiasi Pasauliniame vandenyne. Milijonai pauki ir induoli kasmet va, surij polietileno maieli. Itin nuo to kenia jriniai vliai. Uterimas nutekamaisiais vandenimis kartais sukelia vandens ydjim, nes per daug priauga dumbli ir fitoplanktono. Paskui dumbliai va ir yra. Tai skatina daugintis bakterijas, sunaudojanias gyvybikai svarb deguon. Utertam vandeniui itin jautrs koralai. Vis didjantis atogr vanden utertumas gresia j kolonij rifams. Padanjo jrini uv ir induoli lig. jr patek pesticidai kaupiasi gyvn organizmuose. Pavyzdiui, suds 10 ruoni, baltasis lokys gauna toksin, kurie buvo deimtyje tkstani uv.
7.7.3 Naftos valymo darbai po 1989 m. Aliaskoje vykusios Exxon Valdez tanklaivio avarijos.
7 . 7 . 4 Plaukiojantis ir isiliejusi naft galintis rinkti robotasSeaswarm".Tai madaug 5 m e t r ilgio ir 2 m e t r ploio konvejeris, padengtas nanoviel kilimu, kuris absorbuoja naft. is robotas veikia savarankikai. Jo vir dengia d u kvadratiniai metrai sauls baterij, ir j gaminamos energijos pakanka, kad robotas veikt savaitmis. Esant dideliam naftos isiliejimui, utert vandenyn galima paleisti vis spiei i robot. Mokslininkai apskaiiavo, kad 5000 t o k i r o b o t po naftos grimo platformos,,Deepwater Horizon" sprogimo isiliejusi naft surinkt per mnes.
Galimi sprendimai
Naftos likui iliejimas i tanklaivi trium dabar stebimas i palydov. Taip galima nubausti laiv paeidj eimininkus. Ateityje reikia sumainti plastikini maieli gamyb ir naudojim. Daug kur statomi vandens valymo renginiai pads sumainti Pasaulinio vandenyno tar i upi ir tiesioginiais teralais i pakrani miest.

Pasaulinisvandenynas vidinio nuotkio sritis jra lanka sala salynas atolas druskingumas ledkalnis jr srov El Ninjo jros potvynis ir atoslgis v a n d e n y n o itekliai d r u s k i n g u m o promil e m y n o laitas v a n d e n y n o guolis termokarstas

pakratin ir vidin jra; jros potvynis ir atoslgis; iltoji ir altoji jr srov; vulkanin ir koralin sala.
^"Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
^ hidrosferos sudt; Pasaulinio v a n d e n y n o s u d e d a m s i a s dalis; svarbiausias v a n d e n y n o charakteristikas; v a n d e n s apytakos reikm; v a n d e n y n o biologinius, mineralinius ir energijos iteklius; v a n d e n y n o taros altinius ir taros padarinius; maj ir didj v a n d e n s apytakos ratus.
(3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai r

Gebti schemikai pavaizduoti ir k o m e n t u o t i v a n d e n s apytakos rat; emlapyje parodyti iltsias ir altsias jr sroves. Paaikinti j poveik klimatui; gebti nagrinti pavirinio v a n d e n s t e m p e r a t r o s ir d r u s k i n g u m o emlapius; skirti ir emlapyje parodyti vidines, pakratines jras; inoti skirtingos kilms salas.
1 . Vandens kiekis e m j e beveik nesikeiia. Kokios yra Pasaulinio v a n d e n y n o v a n d e n s lygio kilimo prieastys? Isiaikinkite, kurios valstybs ar regionai dl i pokyi labiausiai paeidiami. 2. 3. 4. Raskite p a p i l d o m a r g u m e n t , kodl jau kuris laikas skiriamas Piet v a n d e n y n a s . Naudokits atlasu ir nustatykite, kuria lygiagrete plaukiant b t galima apjuosti vis e m s rutul. Kokiems jr t i p a m s skiriamos ios jros: Arab, Bandos, Baltoji, Karib, Ochotsko, Viduremio.
5 . Isiaikinkite, kuriose p l a t u m o s e yra koralini sal. Koki slyg reikia j o m s susidaryti? 6. Suraskite geografijos atlase iuos ssiaurius: Beringo, Deiviso, Dreiko, Maiakos, Ormuzo, Toreso. Kuriuos v a n d e n y n u s ar jras jie jungia?
7.1 Mlynoji planeta
1. 2. Paaikinkite, kaip gamtoje atsinaujina vanduo. Kaip emje vyksta vandens apytaka? Kokia jos reikm ms planetai?
7.2 Pasaulinio vandenyno dalys

1 . Apibdinkite vandenyn ir sausumos ploto pasiskirstym iaurs ir piet pusutuliuose. 2. 3. 4. Pateikite vidini ir pakratini jr pavyzdi. Kaip salos skirstomos pagal kilm? Pateikite po kelis kiekvienos sal grups pavyzdius. Paaikinkite, kuo koralini sal susidarymas susijs su vulkaninmis salomis.
7.3 Vandenyn ir jr vandens savybs

1. 2. 3. 4. 5. Dl ko Pasauliniame vandenyne skiriasi druskingumas? Paaikinkite, kodl Baltijos jros vandens druskingumas gerokai maesnis nei Viduremio ar Raudonosios jros. Kodl teigiama, kad poliarini srii ledo tirpimas gali sukelti katastrofik padarini ms planetai? Kaip keiiasi vandens temperatra vandenyne, atsivelgiant geografin platum ir gylj? Paaikinkite, kuo skiriasi iaurs Atlante ir Piet vandenyne plduriuojantys ledkalniai.
7.4 Vandenyno dugnas

1. 2. 3. Kuri Pasaulinio vandenyno dugno dalis apima didiausi plot? Kaip vadinamos (A-D) Pasaulinio vandenyno dugno dalys? Kodl apie Pasaulinio vandenyno dugn inoma dar nedaug?
7.5 Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne

1. 2. 3. 4. Paaikinkite potvyni ir atoslgi susidarymo prieastis. Apibdinkite iltj ir altj jr srovi susidarymo prieastis. Kokj poveik pakrani klimatui turi altosios Bengelos ir Kalifornijos bei iltosios Brazilijos ir Ryt Australijos srovs. Kaip susidaro El Ninjo reikinys ir kokie j o padariniai?
7.6 Pasaulinio vandenyno itekliai

1 . vardykite Pasaulinio vandenyno gamtinius iteklius. 2. 3. Kurie vandenyno energijos itekliai turi didiausi panaudojimo perspektyv? Kaip reglametuojamas Pasaulinio vandenyno itekli naudojimas, atsivelgiant atstum nuo kranto?
7.7 Pasaulinio vandenyno tara

1. 2. 3. 4. Kokiais bdais teralai patenka jras ir vandenynus? Kodl jrose ir vandenynuose maja koralini rif? Nurodykite esminius Pasaulinio vandenyno taros padarinius. Pasilykite priemoni, kurios padt sumainti Pasaulinio vandenyno tar.

apibdinti sausumos vanden geografin pasiskirstym; vardyti poeminio vandens ris pagal kilm, slgsojim ir mineralizacij; inoti ups ir upyno sudedamsias dalis; apibdinti ups reimo ir mitybos ypatumus; apibdinti ups atliekam darb auktupyje, vidurupyje, emupyje; pateikti eer kilms pavyzdi; vertinti dirbtini vandens telkini teigiamus ir neigiamus bruous; vardyti ilgiausias ir vandeningiausias emyn upes, garsiausius krioklius, svarbiausius kanalus, didiausius bei labiausiai inomus eerus; apibdinti pelki ris, j reikm gamtai ir monms; vertinti su sausumos vanden tara susijusias problemas.
8.1 Poeminis vanduo

Poeminis vanduo - skystos, kietos arba dujins bsenos vanduo, esantis ems plutos storymje. Bendros jo atsargos emje siekia apie 60 mln. km3. 60% viso poeminio vandens yra glas ir sudaro 98% skysto glo vandens itekli pasaulyje. is vanduo skiriasi slgsojimo gyliu, cheminmis savybmis, temperatra.
Kilm
Pagal kilm poeminis vanduo gali bti infiltracinis, kondensacinis ir magmins kilms.
Ventos-Dubysos senslnyje 1,8 ha plote trykta didiausi Lietuvoje Svils altiniai. Juose kunkuliuoja per imt altinio aki.
Pagrindin poeminio vandens dalis susidaro dl sunkimosi gilyn (infiltracijos). Daugiausia vandens ems storym patenka i atmosferos krituli, maesn dalis - i upi, eer, pelki. Vanduo sunkiasi pro laidij uolien sluoksnius ir kaupiasi vir nelaidij - vadinamj vandnspar. Laidiosioms uolienoms priklauso biriosios (smlis, vyras) ir akytosios uolienos (pvz., klintis); nelaidiosioms - molis, kietos neiakijusios uolienos (pvz., granitas). Uolien sluoksnis vir vandensparos, kurio plyiuose ir porose susikaup vandens, vadinamas vandeninguoju sluoksniu.
Kondensacinis poeminis vanduo susidaro vandens garams kondensuojantis ems sluoksniuose. Labai nedidel poeminio vandens dalis susidaro i vandens gar, ems plutos sluoksnius patekusi i apaios (nuo virutinio mantijos sluoksnio).
Poeminio vandens skirstymas pagal gylj

Pagal slgsojimo gyl ir slygas poeminis vanduo skirstomas j dirvoemio, gruntin ir tarpsluoksnin (8.1.2). Dirvoemio vanduo - drgm, esanti dirvoemyje. io vandens nemanoma panaudoti buityje, bet jis be galo svarbus gyviesiems organizmams - btent j savo aknimis siurbia augalai. Gruntinis vandud - poeminis vanduo, susikaups vir pirmosios vandensparos.
A 8 . 1 . 1 los akis M a r c i n k o n i seninijoje. i versm itisus metus neula, pamau kunkuliuoja. Jos v a n d u o v i s u o m e t altas ( 8 - 9 C), t u r i nestipr geleies prieskon, pasiymi g y d o m o s i o m i s savybmis.
Didesnje Lietuvos dalyje gruntinis vanduo slgso 1-5 m, auktumose - madaug 5-15 m gylyje.
Vieta, kurioje gruntinis vanduo itrykta paviri (kalv papds, upi slni laitai), vadinama altiniu (versme). Gruntinis vanduo maitina upes, eerus, pelkes, ulinius.
Jo lygis priklauso nuo atmosferos krituli - lietingais metais vanduo gali pakilti, sausringais - nukristi. Gruntinis vanduo ne visada bna varus - kartais uteriamas chemikalais, patekusiais i mineralini tr ir augal apsaugos priemoni. Kuo giliau jis slgso, tuo yra varesnis.
dirvoemio vanduo
Iaidusis sluoksnis W gruntinis vanduo
vandenspara
versm tarpsluoksninis vanduo pamatin vandenspara
povandenin versm 8 . 1 . 2 Poeminio vandens susidarymas ir slgsojimas
Tarpsluoksninis vandud - tarp vandenspar slgsantis gilesnis poeminis vanduo. is vanduo susidaro po ltos ir ilgai trunkanios vandens infiltracijos i viet, kur vandeningasis sluoksnis ieina j paviri. Jo maitinimo sritys gali bti labai toli (u deimi ir net imt kilometr) nuo susitelkimo viet. Tarpsluoksninis vanduo paprastai bna labai varus.
A 8.1.3 Australijoje arteziniam vandeniui paviri kelti naudojami vjo malnlius primenantys siurbliai
Tarpsluoksninis vanduo, kuriam bdingas spdumas, vadinamas artziniu vandeniu. Kadangi jj spaudia viruje slgsanios uolienos, igrtu griniu vanduo kyla savaime ir danai trykta fontanu. Tam tikromis slygomis (kur gaubtos vandensparos ir vandeningieji sluoksniai tsiasi deimtis ir net imtus kilometr) formuojasi arteziniai baseinai - dideli poeminio vandens telkiniai. Toki basein aptikta ir sausringose srityse: Saharoje, Australijoje (8.1.4). Artezinio vandens baseinai kaupiasi ilg laik (imtus met) ir nepriklauso nuo ikrintani krituli. Taiau pernelyg intensyviai naudojami gali isekti.
Australijos ems gelmse slgso itin daug artezinio vandens. Daugiausia jo Didiajame Arteziniame baseine. Jo maitinimo sritis - Didysis Vandenskyros kalnagbris, kurio ryt laituose ikrinta daug krituli, - nutolusi kelis imtus kilometr rytus.
Makdonelo kalnagbris
Didysis Vandesnkyros kalnagbris artezinis grinys

Didysis ArtezinisJ
krituliai
8 . 1 . 4 Didysis Artezinis baseinas
gaubta vandenspara artezinis vanduo^, gaubta vandenspara
Poeminio vandens skirstymas pagal mineralizacij

Poeminis vanduo glas maai mineralizuotas vidutinikai labai srymas Itirpusi mediag, g/l
Pagal chemines savybes poeminis vanduo skirstomas gl, mineralizuot ir srym (8.1.5). Skverbdamasis gilyn vanduo tirpina vairius mineralus ir ilgainiui tampa mineralizuotas. Vanduo, kuriame itirp daugiau negu paprastai mogaus organizmui reikia chemini komponent (pvz., mikroelement - magnio, mangano, jodo), vadinamas mineraliniu vandeniu. Jis turi gydomj savybi. Lietuvoj didiausios mineralinio vandens versms yra Druskininkuose, Birtone, Liknuose. iuose kurortuose kurta gydykl.
<1
1-5 5-15 15-50 >50
A 8 . 1 . 5 Vandens mineralizacija
Srymas formuojasi dideliame gylyje, kur esant auktai temperatrai vandenyje gali itirpti daugiau drusk.
Poeminio vandens skirstymas pagal temperatr

Pagal temperatr poeminis vanduo skirstomas alt ir termin. Terminiu vadinamas toks vanduo, kurio temperatra auktesn nei +20 "C. Jis susidaro dideliame gylyje, kur uolien temperatra yra didesn. Paprastai kuo giliau slgso vanduo, tuo auktesn jo temperatra.
8 . 1 . 6 Keptuvs eeras Naujojoje Zelandijoje laikomas didiausia kartja versme pasaulyje. Vandens t e m p e r a t r a iame eere svyruoja n u o 45 0C iki 55 C.
Lietuvoj terminio vandens aptinkama 500 m ir didesniame gylyje. Aktyviose ugnikalni verimosi srityse (pvz., Islandijoje) terminis vanduo gali trykti paviri.
Terminis vanduo gali bti naudojamas geoterminse jgainse. Jau kuris laikas tokios jgains veikia Islandijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, JAV. Eksperimentin geotermin jgain veikia Klaipdoje.
Poeminio vandens naudojimas

Nuo seno gruntinis vanduo semiamas i ulini. J gylis priklauso nuo gruntinio vandens lygio. Apie 1 mln. Lietuvos gyventoj vartoja achtini ulini vanden. Nustatyta, kad madaug puss tirt ulini vanduo utertas nitratais. Poeminio vandens tyrimo valstybinio monitoringo ir vandenviei griniuose rezultatai kelia nerim. Negiliai slgsaniame ems kio lauk, sod vandenyje, buvusi ir esam pesticid sandli aplinkoje rasta vairi pesticid. Netinkamas kininkavimas taip pat neretai uteria gruntin vanden. Poeminio geriamojo vandens kokyb ypa aktuali kaimo vietovse, kur geriamas utertas negili ulini vanduo. Dabar plaiai naudojamas artezinis vanduo vandentiekius tiekiamas i grini. Jis praktikai varus, todl labiau tinka gerti. Lietuvoj daugiausia naudojamas btent poeminis vanduo (ir gruntinis, ir artezinis). Taiau artezinio vandens itekliai alyje pamau senka.
8 . 1 . 7 Galingiausia Islandijoje NesjaveIiro g e o t e r m i n elektrin. Joje p a g a m i n t a elektros energija ir kartas v a n d u o tiekiamas Reikjavikui.
8.2 Ups
Up - gamtin vandens tkm, nuolat ar laikinai (sezonikai) tekanti sausumos paviriumi paios igrauta vaga.
Upi ir upyno elementai

8 . 2 . 1 Ilgiausios pasaulio ups, km Nilas (su Kagera) Amazon (su Maranjonu) Jangdz Misisip su Misriu Hvangh Ob (su Irtyiumi) Kongas Amras Lena Mekongas Nemunas 6650
1
Itaka - vieta, kur prasideda ups tkm. Tai gali bti: altinis (versm); pelk; eeras;
kaln ledynas.
64002 6300 6250 5460 5410 4700 4440 4400 4350 937
iotys - vieta, kur up teka jr (vandenyn), eer arba kit up. Ups, tekanios jr arba didel eer, ties iotimis danai sudaro delt arba estuarij ( - 164-165 psl.). Ups kritimas - itakos ir ioi absoliuij auki skirtumas. Ups nuolydis - vidutinis ups vagos paemjimas per kilometr tam tikrame jos tkms ruoe. Btent nuo ups nuolydio priklauso tkms greitis. Lygum upi nuolydis paprastai labai maas (5-20 cm/km), todl j tkm lta. Kaln upi nuolydis yra didelis (skaiiuojamas metrais ir net deimtimis metr per kilometr), todl j tkm labai greita.
1 Nilo ilgis nuo Viktorijos eero madaug 5600 km. 2 Ginytinas Amazons ilgis (nuo Ukajalio auktupio Apurimako itakos) - apie 7000 km.
Didesns ups turi intak ( jas tekani kit upi), bet ir paios gali bti dar didesni upi intakais. Jei intakas teka up nuo deiniojo kranto (plaukiant pagal srov), vadinamas deiniuoju intaku, jeigu i prieingos puss, - kairiuoju intaku. J jr arba didel nepratak eer tekanti up laikoma pagrindine, o jos intak tinklas vadinamas upynu. Upyno voratinklyje paprastai sudtinga nustatyti pagrindins ups itak, todl statistikos lentelse danai pateikiamas skirtingas upi ilgis.
Vanduo up nuteka nuo tam tikro sausumos ploto. Plotas, nuo kurio vanduo suteka pagrindins ups upyn, vadinamas ups basein (8.2.3). Didiausi pasaulio upi basein plotai matuojami keliais milijonais kvadratini kilometr. Milinikas Amazons baseinas madaug 100 kart didesnis nei Lietuvos plotas.
itakos
desinysis intakas vandenskyra vandenskyra kairysis intakas
estuarija
. 8 . 2 . 3 Ups baseinas.
8 . 2 . 2 Didiausi u p i baseinai, tkst. km 2 Amazon Kongas Nilas Parana Ob Misisip Nemunas 6915 3680 3350 3100 apie 3000 apie 3000 98
Gretim upi basein riba vadinama vandenskyra. Lygumose vandenskyros paprastai bna nerykios, o kalnuose danai sutampa su kalnagbri keteromis. Tam tikro regiono upi tinklas priklauso nuo klimato drgms (krituli kiekio bei garavimo) ir paviriaus uolien laidumo. Pavyzdiui, molingose teritorijose upi tinklas yra tankesnis nei smlingose vietovse (to paties klimato slygomis).
Upi visuma tam tikroje teritorijoje vadinama upi tinklu.
Upi nuotkis ir reimas

Vandens nuotkis (debitas) - rodiklis, apibdinantis ups vandeningum. Ups vandeningumui nustatyti bet kurioje jos atkarpoje naudojamas nuotkio rodiklis, kuris rodo, kiek kubini metr (m3) vandens prateka pro ups skersin pjv per sekund. Bendram ups vandeningumui nustatyti naudojamas mtinio nuotkio rodiklis. Jis rodo vandens kiek, kur up nuplukdo per metus iotyse, ir ireikiamas kubiniais kilometrais (km3).
Arabijoje esanti Vadi Hadramauto up netekjo jau tks tanius met.
8 . 2 . 4 Vandeningiausios pasaulio ups (nuotkis iotyse, mVs) Amazon Kongas Jangdz Orinokas Jenisejus Parana Lena Misisip Nemunas 220 000 42 000 32 000 30 000 19 600 17 500 17100 16 200 610
Ups vandeningumas priklauso nuo baseino ploto ir klimato drgnumo jame, taip pat nuo ups mitybos ypatum. Vandeningiausios pasaulio ups - Amazon, Kongas, Orinokas - teka labai drgnose pusiaujo klimato srityse. Amazons vandeningumas milinikas - apie ketvirtadal vis pasaulio upi nuotkio. Nilas yra ilgiausia pasaulio up, bet kadangi nemaa jos dalis teka dykuma, nuotkis palyginti nedidelis - apie 20 kart maesnis nei Kongo. Dnepras yra treia pagal ilg Europos up (2200 km), bet jos nuotkis (1600 m3/s) pustreio karto maesnis nei Peoros (1810 km) nuotkis (4100 m3/s). Prieastis: Dnepro baseino klimatas sausringas, vasar didelis garavimas, Peoros baseino klimatas gerokai drgnesnis, vasar garavimas nedidelis.
Upi vandeningumas per metus paprastai gerokai keiiasi. Vandens vidutinio nuotkio pokyiai per metus, remiantis daugiameiais stebjimais, vadinami ps reimu. Jis rodomas vandens nuotkio diagramose. Didjant ups nuotkiui, kyla vandens lygis (vanduo ulieja dal salpos) ir didja ups srauto greitis. Majant ups nuotkiui, vandens lygis krinta (atsidengia vagos dalis), o ups tkm ltja.
8 . 2 . 5 Ups vandens n u o t k i o apskaiiavimas Q - ups vandens nuotkis (m3/s) Q = A V (m2 m/s)
iem dauguma vidutini platum klimato upi ula. Vidurio Europos ups (pvz., Nemunas) nereguliariai bna ualusios 2-3, o Sibiro ups - 6-7 mnesius.
V - vidutinis ups tkms greitis (m/s) (skaiiuojama laiko trukm, kuri pld pasroviui veikia i anksto pamatuotu atstumu (m/s), arba naudojant vandens tkms greiio matuokl) G-vidutinis gylis (m) (skaiiuojamas atlikus kelis (tolygius ups plotyje) gylio matavimus ir j sum padalinus i matavim skaiiaus + +
A - u p s skersinio pjvio plotas (m2) (skaiiuojamas P x G P - ups plotis, G - j o s vidutinis gylis)
r - (g g g)
Kai kuriuose ems rajonuose neretai vyksta katastrofiniai potvyniai, kuri metu patiriama daug nuostoli: aptvindomi namai, sugadinami automobiliai, bna auk.
Upi potvyniai ir priemons apsisaugoti nuo j

Kasmet tuo paiu laiku pasikartojantis ups isiliejimas i vagos gretim salpos dal dl sniego tirpsmo pavasar, musonini lii ir kit prieasi vadinamas potvyniu. Per itin didelius potvynius vanduo apsemia vis alp. Nereguliars ups vandens nuotkio padidjimai dl smarki lii arba staigaus sniego tirpsmo vadinami popldiais. Potvyni mastai priklauso ne tik nuo atmosferos reikini (pvz., lii trukms ir intensyvumo), bet ir nuo kit gamtini ir antropogenini veiksni. Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra (8.2.7 A): uolien pralaidumas; dirvoemi storis; reljefas; augalijos pobdis.
Prie potvyn
mogaus kin veikla paprastai sustiprina potvynius ir padidina katastrofini potvyni rizik (8.2.7 B). Pavyzdiui: ikirtus mik, didja pavirinis nuotkis - potvyniai ir popldiai alia tekanioje upje sustiprja; ariamose emse arba gyvuli itryptose (dl nuganymo) ganyklose pavirinis nuotkis ymiai sustiprja; miestuose paprastai yra daug vandeniui nepralaidi asfaltuot plot, todl beveik visas ikrits lietaus vanduo per kanalizacijos sistemas patenka upes.
f Per potvyn ^ i j i I J
Siekiant apsisaugoti nuo katastrofini potvyni, mons imasi vairi priemoni. Daniausiai panaudojamos tokios priemons: apsaugini pylim (damb) rengimas palei rizikingas" upi atkarpas;
8 . 2 . 6 2005 m. katastrofikai patvinus EIbeiJos slnyje b u v o utvindytos itisos gyvenviets
nutekamj kanal statyba; utvank (paprastai - hidroelektrinms) statymas, kad bt galima dalinai reguliuoti ups nuotk.
Augalija gausi augalija sugeria ir igarina daugiau vandens, krituli nuotkis maja
Reljefas statesni laitai maina vandens sigrim ir didina nuotk meandruojanti up
itryptos ganyklos suarta dirva utvanka reguliuoja upi potvynius
Dirvoemio storis storas dirvoemio sluoksnis sugeria daugiau vandens, nuotkis maja
mikai sulaiko liet, garina drgm ir aknimis sutvirtina dirvoem Uolienos pralaidumas pralaidios uolienos sugeria vanden, maja pavirinis nuotkis
natralios pievos leidia vandeniui susigerti tilto atramos, sukonstruotos potvynio uliejamos teritorijos lygyje
asfaltuoti plotai
8 . 2 . 7 Natralios ir m o n i sukeltos p o t v y n i prieastys
Upi mityba
Upi vandeningumui didel reikm turi mityba, kitaip sakant, - i kur gaunama vandens. Skiriami lietaus, sniego, ledyn ir poeminio vandens mitybos tipai. Jie priklauso nuo klimato ir upyno itak geografins padties. Beveik vis iltj krat upi, iskyrus itekani i auktikalni ledyn, svarbiausias mitybos altinis - lietaus vanduo: pusiaujo klimato ups (Kongas) vandeningos visus metus; subekvatorinio (musoninio) klimato upse (Nigeris, Zambez, Ganga) didiausi potvyni kyla drgnojo laikotarpio pabaigoje, o sausojo laikotarpio pabaigoje ios ups smarkiai nusenka.
Vidutini platum emyninio klimato ups (Ob, Jenisejus, Lena, Makenzis, Misris) daugiausia vandens gauna i tirpstanio sniego. Todl pavasar jose kyla labai dideli potvyni. Ups, itekanios i auktikalni (Indas, Amudarja, Terekas), paprastai patvinsta vasar, kai kalnuose tirpsta ledynai ir sniegynai - j mitybos pagrindiniai altiniai. Europos upi mityba ir reimas: Vakar Europos klimatas jrinis, todl ia tekanias upes (Temz, Sena, Luara) maitina krituliai. Jos vandeningos itisus metus; Ryt Europos klimatas emyninis, todl io regiono ups (Volga, Dnepras, Donas) daugiau nei pus savo vandens gauna i tirpstanio sniego; Vidurio Europos upms (Dunojus, Vysla, Dauguva, Nemunas) bdinga miri mityba - jos madaug tiek pat vandens gauna i tirpstanio sniego, lietaus ir poeminio vandens. Pavasar patvinsta ne taip smarkiai kaip Ryt Europos ups; Piet Europos ups (Tachas, Tiberis) patvinsta iem, kai ia gausiai lyja, o vasar nusenka; i Alpi itekanios ups (Reinas, Rona, Po) nema vandens dal gauna i tirpstani ledyn. Dl to jos vandeningesns nei lygum ups.
8 . 2 . 8 Kaln ledynas Norvegijoje. Vasar jis smarkiai tirpsta ir d u o d a pradi t r u m p a i , bet srauniai fiordo k r y p t i m i tekaniai upei.
pagrindin Europos vandenskyra vandenskyra upi basein ribos Vandens nuotkis ups iotyse (m 3 /s) I I i iki 200 1200-400 400-800
800-1500 ^ I 1500-2500 vir 2500 kita
8 . 2 . 9 Europos u p i vandeningumas
Potvynis Pakistane
2 0 1 0 m. liepos p a b a i g o j e P a k i s t a n e p r a s i d j o milinikas potvynis. J o prieastis - per p a s t a r u o s i u s 8 0 m e t stipriausios m u s o n i n s litys. Iki rugsjo m n e s i o per p o t v y n u v o m a d a u g 1 7 0 0 m o n i . P a s a k J T h u m a n i t a r i n s p a g a l b o s a t s t o v , tiesiogiai ar netiesiogiai jis paliet per 2 0 mln. m o n i . L a b a i d a u g m o n i dl ios stichijos t a p o p a b g l i a i s .
Kabulas AFGANISTANAS
r Pakistano idministruojamas KasmuNjs
Indijos linistruojami Kaimyras
Musonins litys ir potvynio vanduo

P a k i s t a n o m e t e o r o l o g i j o s t a r n y b o s d u o m e n i m i s , per 3 6 vai. alies i a u r j e ikrito 3 0 0 m m krituli. Dl s t a i g i lii i k r a n t isiliejo i a u r s v a k a r alies region, b e s i r i b o j a n i su A f g a n i s t a n u , u p s . D a u g e l y j e v i e t v a n d u o pakilo 5,5 m , o g y v e n t o j a i b u v o priversti gelbtis lipdami ant n a m stog. P a t v i n s v a n d u o s u g r i o v d a u g y b tilt ir keli. R u g p j i o pradioje p o t v y n i o idinys i i a u r s v a k a r pasienio su A f g a n i s t a n u regiono palei Indo u p persikl P a n d a b o provincij rytuose, vliau a p m didiul teritorij iki pat Indijos v a n d e n y n o . D e r l i n g u p i slniuose, kur g y v e n a d a u g m o n i ir intensyviai v e r i a m a s i e m s kiu, p o t v y n i o v a n d u o uliejo m e dvilns, c u k r a n e n d r i , kviei, e m s rieut, t a b a k o ir p a a r i n i k u l t r laukus. P a k i s t a n o m e d v i l n s a u g i n t o j asociacijos d u o m e n i m i s , potvynis s u n a i k i n o d u milijonus m e d v i l n s ryuli, dl t o enkliai pakilo ios a l i a v o s ateities s a n d o r i kainos p a s a u l y j e .
labai smarkiai paveiktos teritorijos I smarkiai paveiktos teritorijos INDIJA
Balochistanas
indabas
Sandi
Humanitarin pagalba
Tarptautinio R a u d o n o j o K r y i a u s d u o m e n i m i s , is potvynis labai p a v e i k m o n i g y v e n i m o s l y g a s k o n f l i k t i n i a m e p a s i e nio regione. Dl s u g r i a u t o s infrastruktros m o n m s m stigti v a r a u s g e r i a m o j o v a n d e n s , pradjo plisti ligos. F i n a n s i n p a g a l b stichijos u k l u p t a m P a k i s t a n u i nedel-
siant s u t e i k J u n g t i n s Tautos, E u r o p o s S j u n g a , J A V ir net Indija, s u kuria P a k i s t a n a s nuo 1947 m., kai ios a l y s t a p o n e p r i k l a u s o m o s , k a r i a v o net tris kartus. P a r a m teik Jungtin i T a u t Pabgli agentra, JungtiniTaut Pasaulio maisto p r o g r a m o s atstovai. A p m a u d u , kad per p a s t a r u o s i u s kelerius m e t u s dl p a d i d j u s i g r s m i i a l paliko n e m a a i t a r p t a u t i n i p a g a l b o s organizacij. Dl to P a k i s t a n e veikianti Talibano o r g a n i z a c i j a p o t v y n p a n a u d o j o s a v o reputacijai kelti. R a d i k a lusis i s l a m o j u d j i m a s v i e a i kratsi bet kokios p a g a l b o s i V a k a r ali, y p a i JAV, ir pasil P a k i s t a n o v y r i a u s y b e i 2 0 mln. doleri, jei i a t s i s a k y s V a k a r p a g a l b o s . S k u b d a m i pirmieji atvykti p a g a l b o s p r a a n i u s regionus, Talibano atstovai s i e k f o r m u o t i t e i g i a m n u o m o n apie j u d j i m . K a r i u o m e n s ir p a g a l b o s o r g a n i z a c i j v e i k s m a i b u v o m a a i k o o r d i n u o j a m i . Labai d a u g p o t v y n i o z o n o j e e s a n i m o n i s k u n d s i itin lta p a g a l b a , n e s dl s u g r i a u t k e l i ir tilt par a m a ne v i s a d a p a s i e k d a v o j o s p r a a n i u s . S t i n g a n t m a i s t o , s v a r b i a u s i p r o d u k t k a i n o s i a u g o iki 5 0 0 % ! Labdaros dalybos pabgli stovykloje Be nam lik mons traukiasi i stichijos apimt slni
K a t a s t r o f o s nuostoliai d a r labiau p a d i d j o dl n u s k e n d u s i galvij, o k ir avi. G y v u l i a i d a u g e l i u i m o n i P a k i s t a n e yra s v a r b i a u s i a s p r a g y v e n i m o altinis. Dl to ios k a t a s t r o f o s a p i m t a m e r e g i o n e , be h u m a n i t a r i n i p a g a l b o s o r g a n i zacij, aktyviai v e i k ir G y v n g l o b o s o r g a n i z a c i j o s . Igelbti gyvuliai yra pagrindinis p r a g y v e n i m o altinis m o n m s , p a s i b a i g u s iai katastrofai.
8.3 Ups darbas

Ups smarkiai keiia reljef, formuoja kratovaizd. Dl ups darbo ems paviriuje suformuojami vairaus ploio ir gylio paemjimai - pi slniai. Juose skiriamos ios dalys: alpa - potvyni uliejama slnio dalis; kai kuriuose upi slni laituose yra susiformavusios terasos. Jos rodo, kuriame auktyje vandens srautai tekjo upmis anksiau.
Ups vanduo teka ems paviriumi emesnes vietas, ardo uolienas, pernea ir suklosto vairaus dydio grunto daleles. Taigi ups darb sudaro trys svarbiausi etapai: erozija, perneimas, suklostymas (akumuliacija). Ups atliekamas darbas priklauso nuo jos kilms, amiaus, reljefo, grunto pobdio, vandens tkms greiio ir kiekio upje, klimato slyg. Kiekvienos ups vag galima padalyti auktup, vidurup ir emup. iose atkarpose up savaip formuoja kratovaizd ir keiia reljef.
dabartin staialaitis
^ 8 . 3 . 1 Ups slnio pjvis
Terasos seniausia A Y jauniausia IV III Il slnio teras auktai I suklostytos snaos (akumuliacija)
atspari uoliena
Auktupys
Auktupyje up bna nedidel, neplati. Stiprios srovs ruouose intensyvesn dugnin erozija, ia maiau ardomi krantai. Ups vanduo nirtingai ardo dugn, pernea, zulina ir pakeliui klosto gana stambius nemenis, uol nuolauas, akmenis. Per ilg laik up gali igremti gil tarpekl labai staiais laitais ir siauru dugnu, vadinam kanjon. Pasitaikius kiet uolien, akmeningame ups dugne susiformuoja slenksi. Tuose ups ruouose, kur atsidengia erozijai atsparios uolienos, susiformuoja kriokli. Uolienos laite, kuriuo krinta vanduo, yra, todl krioklys ltai juda auktupio link.
maai atspari uoliena
pakibs slenkstis igremta apatin laito dalis krioklio msos duburys atsitraukiantis I I. M KnOKlyS
nugarmjs slenkstis 8 . 3 . 2 Krioklio susidarymas ir atsitraukimas
Vidurupis

Meandros pavadinimas kilo i labai vingiuotos Didiojo Mendereso ups Turkijoje pavadinimo. Daug meandr turi Minija, Nemunas, kitos Lietuvos ups.
Vidurupyje ups nuolydis sumaja. Ups vaga platja, tkm ltja, maiau ardo dugn. Up ima vingiuoti, smarkiau ardyti krantus, platinti sln - vyksta onin erozija (8.3.3). Ardydama krantus up daro ki Ipos pavidalo vingi, kurie vadinami meandromis. Siauriausioje kilpos vietoje - ssmaukoje - up gali itiesinti vag. Atskirta ups vagos dalis, primenanti pasag (buvusi meandra), tampa eerliu, vadinamu senvage (8.3.4).
buvs atabradas 8 . 3 . 3 M e a n d r o s pjvis. V a n d u o u p j e greiiausiai teka ties g a u b t u krantu, kur didiausias gylis, o liausiai - ties i g a u b t u k r a n t u , nes ia seklu, v a n d u o tarsi kabinasi u d u g n o .
liausia V tkm greiiausia tkm
ardomas r krantas
snasu klostymas"
intensyviausiai C o Oârdsma yieta cT p V ^ " d giliausia vieta (sietuva)
srovs ardomas krantas
platjanti kilpa senvag
igaubtojo kranto pusje srov liausia susiklosiusios 'snaos ^ 8 . 3 . 4 Senvags susidarymas gaubto kranto pusje srov greiiausia meandros ssmauka siaurjanti ssmauka ... . '' istiesinta vaga
emupys
emupyje ups vaga plati, emais krantais. ioje atkarpoje gali susidaryti meandr ir senvagi. Ltai tekantis vanduo nepajgia pakelti sunkesni nemen, tik sml, dumbl. Dl ltos tkms snaos klostosi dugne. iotyse kaupiasi didioji dalis sna, suklostoma plokia lyguma. Ups, tekanios jr arba didel eer, ties iotimis danai sudaro delt arba estuarij. Delta - iotyse i nemen suklostyta emuma, kurioje ups vaga skaidosi protakas ir atakas, sudarydama sal. Daniausiai bna trikampio formos. Delta susidaro tose upi iotyse, kur potvyniai ir atoslgiai arba jros srovs netrukdo klostytis nemenims. Milinikas deltas turi Nilas, Lena, Volga, o Amazons, Gangos su Brahmaputra deltos yra didesns net u Lietuvos plot.
8 . 3 . 5 Deltos pjvis
Estuarija - iotyse labai paplatjusi (danai piltuvo pavidalo) ups vaga. Kadangi estuarijoje glas ups ir druskingas jros vanduo dl ia vykstani potvyni susilieja, j taip pat galima laikyti ilga siaura jros lanka. Estuarijos paprastai susidaro vietose, kur krantai dl tektonini proces ltai leidiasi ir jra po truput ulieja upi slnius emupiuose. Dideles estuarijas turi Parana (jos ir Urugvajaus ups estuarija vadinama La Plata), v. Lauryno up, Ob, Jenisejus; Europoje Elb, Temz, Luara, Garona (jos estuarija - idonda). dideli upi estuarijas gali plaukti vandenyn laivai, todl jose patogu kurti jr uostus.
AUKTUPYS VIDURUPIS EMUPYS
A 8 . 3 . 6 Ups slnis auktu pyje, Norvegija
A . 8 . 3 . 8 eer tekanios ups iotys, Naujoji Zelandija
8 . 3 . 9 Ups darbas auktupyje, v i d u r u p y j e ir e m u p y j e
Temperatr amplitud1 (vidutinis iliausi ir aliausimnesi skirtumas) ^ J OjC i5;c -1 r -
20C
Upi naudojimas
Nuo seno mons gyvenvietes kurdavo prie upi. Btent derlinguose dideli upi (Nilo, Tigro ir Eufrato, Indo, Hvanghs) slniuose bei deltose atsirado pirmosios civilizacijos. Ups turi didel kin reikm. Jos naudojamos: laivybai; vejybai; elektros energijai gaminti; drkinimui (irigacijai); medienai plukdyti (maja reikm); gyvenvietms aprpinti vandeniu.
Po ups emuma
i a u r s Italijoje, tarp A l p i ir A p e n i n , plyti b e v e i k plokia Po e m u m a . Taip p a v a d i n t a dl to, k a d j o s viduriu t e k a ilgiausia Italijos u p Po. Tai d i d i a u s i a V i d u r e m i o E u r o p o s lygum a - j o s ilgis 5 0 0 km, o d i d i a u s i a s plotis 2 0 0 km. ioje teritorijoje yra vieni i s v a r b i a u s i alies miest: Milanas, T u r i n a s , Bolonija. ADRIJOS
Ll GUR Turinas Milanas
JRA
IRA
emumos kilm
G e o l o g i k a i P o e m u m a j a u n a . Prie milijonus m e t , raukljantis A l p i ir A p e n i n k a l n a m s , t a r p j s u s i d a r tekt o n i n duba, kurioje t e l k o j o j r a . Tais laikais Po e m u m o s vietoje b u v o A d r i j o s j r o s lanka, kurios gylis virijo 2 0 0 0 m e t r . Per ilg l a i k i A l p i ir A p e n i n t e k a n i o s u p s bei l e d y n t i r p s m o v a n d u o s u n e ir lankos d u g n e s u k l o j o s t o r s n a sluoksn. Dl i n t e n s y v i o s u p i a k u m u l i a c i n s v e i k l o s lanka p a m a u virto s a u s u m a - plokia e m u m a . I j r , u p i ir l e d y n t i r p s m o v a n d e n suplauti n u o g u l s l u o k s n i a i l y g u m o j e siekia kelis kilometrus. Tokia e m u m a , s u s i f o r m a v u s i d a u g i a u s i a i u p i s n a , v a d i n a m a aliuvine l y g u m a .
Vykstantys procesai
e m u m o s viduryje, kur t e k a Po u p , a k u m u l i a c i n i a i p r o c e s a i t e b e v y k s t a . e m u p y j e u p s t k m tokia lta, j o g d a u g u m a s n a g r i m z t a d u g n , o u p s v a g a p a m a u kyla. T o k s p r o c e s a s d i d i n a p o t v y n i pavoj, todl a p s i s a u g o t i n u o j palei u p rengta pylim. Kai kurie i j 10 m a u k i o , o u p s v a n d e n s pavirius sulig n a m stogais. i o t y s e P o u p s u d a r o d i d e l d e l t ( 1 5 0 0 km 2 ). Dl i n t e n s y v i o s s n a a k u m u l i a c i j o s delta p a m a u s t u m i a s i j r - m a d a u g 4 m per m e t u s . m o n i veikla p r i s t a b d p r o c e s . Pastaraisiais d e i m t m e i a i s k r a n t a s ioje vietoje p r a d j o irti.
Pakeistas kratovaizdis
Po e m u m o s aliuviniai d i r v o e m i a i (> 193 psl.) labai derlingi. K i t a d o s ia a u g p l a i a l a p i (uol, k a t o n , liep, b u k ) m i k a i b u v o b e v e i k ikirsti, o j vietoje a t s i r a d o d i r b a m j lauk. D a b a r P o e m u m a yra Italijos a r u o d a s n u o g y n a i ir v a i s i sodai. a u g i n a m i kvieiai, k u k u r z a i , ryiai, d a u g p l o t a p i m a v y -
Verdono tarpeklis
Pranczijos pietryiuose, Provanso srityje, yra vienas i Europos gamtos stebukl - Verdono tarpeklis. Verdonas - palyginti nedidel up, prasidedanti Vakar Alpse ir priklausanti Ronos ups baseinui. Vidurupyje kirsdama klintin plynaukt up teka nepaprastai giliu ir vaizdingu tarpekliu.
Tarpeklio kilm
Juros geologiniame periode (prie 1 5 0 - 2 0 0 mln. met) Provanso teritorija buvo iltos, seklios jros dugne, kuriame kaupsi stori klinties sluoksniai, koral liekanos. Kreidos periodo metu (prie 6 5 - 1 5 0 mln. met) ia vyko tektoninis pakilimas, dl kurio jra virto sausuma. Tada intensyviai veik erozijos procesai, formavosi slniai ir auktumos. Verdono tarpeklis susidar jau kainozojaus eroje. Alpins kalnodaros metu i teritorija kilo, o srauni Verdono up vis giliau grausi minktas klintines ir koralines plynaukts uolienas, likdama tame paiame auktyje vir jros lygio. Dl tokios intensyvios upins erozijos ir susiformavo vienas i giliausi Europos tarpekli. Verdono tarpeklio ilgis 26 km, o gylis svyruoja nuo 250 iki 700 metr. Viruje kanjono plotis yra nuo 200 iki 1500 m, o dug-ne uol sienos vietomis nutolusios vos 10 metr. Tarpekliu tekanti srauni up stebina neprastu turkio spalvos vandeniu. Kanjono laitai labai stats, tarpais beveik vertikals. Kadangi klintin plynaukts paviri krintantis lietus susigeria em, ia beveik nra upokni ar upeli, kurie graut ir ardyt uol sienas. Biskajos lanka
Turistinis objektas
Dabar Verdono tarpeklis yra garsi io Pranczijos regiono turistin ymyb. Daugelis turist gali mgautis nuostabiais kanjono vaizdais ir i viraus, ir i apaios, leistis ygius arba plaukti upe baidarmis. Kanjono sienas labai pamgo Pranczijos alpinistai.
8.4 Eerai
Eerai - natrals nuolatiniai vandens telkiniai sausumos paviriaus dubose, kuriose vandens apytaka lta. Bendras j plotas sudaro 1,8% viso sausumos ploto. Eerai turi didel kin reikm. Jie naudojami vejybai, miestams aprpinti vandeniu, rekreacijai, dideli tinka laivybai. Be to, eerai svarbs ekologinei pusiausvyrai - reguliuoja upi vandens reim, turi takos aplinkini teritorij klimatui.
Eer kilm
Eeringumas - eer paviriaus ir visos teritorijos ploto santykis, ireiktas procentais.
Pagal kilm eerai skirstomi vandenyno liekaninius, tektoninius, ledyninius, vulkaninius, lagninius, upinius, karstinius, utvenktinius ir dirbtinus. Vandenyno liekaniniai eerai susidar buvusio vandenyno vietoje. iam tipui priklauso tik du eerai: Kaspija ir Aralas (jau beveik idivs). Jie atsirado madaug prie 50 min. met, Tetijos vandenynui praradus ry su Pasauliniu vandenynu ir paskui nusekus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad Kaspija yra ne eeras, o vienintelis vidinis vandenynas (tokiu atveju didiausias pasaulyje bt Auktutinis eeras). Tektoniniai eerai susidar tektoninse dubose (Viktorijos eeras), tarpukalni daubose (Isyk Klis), ems plutos liuose (Baikalas). Tektoniniam tipui priklauso dauguma dideli pasaulio eer. Tektoniniuose liuose isidst eerai paprastai bna ilgi ir siauri. Jie ypa gils. Dauguma tyvuliuoja Afrikos li juostoje (Tanganika, Malavis). Tektoniniai eerai paprastai bna seni. Seniausiu pasaulio eeru laikomas Baikalas: jam 25-35 min. met.
Tektoninis eeras
Ledyninis eeras
Ledyniniai eerai susiformavo po paskutinio apledjimo dl ledyno ardomosios ir akumuliacins veiklos ( 5.4), todl yra palyginti jauni (jiems 5-12 tkst. m.). Ledynas arba jo tirpsmo vanduo ems paviriuje igrem nemaai dub. Ledynui itirpus, vanduo susikaup jose ir susidar daugyb eer. Paskutinio apledjimo teritorijos - Europos iaur, Kanada - yra eeringiausi regionai pasaulyje. SuSmijos ir iaurs vakar Kanados eeringumas siekia 10%. Ten, kur eer itin daug, jie danai jungiasi ssiauriais, protakomis ir sudaro sudtingas eer sistemas - eerynus. Didiausias Europoje yra Saimos (Saimaa) eerynas Suomijos pietryiuose (8.4.2). Lietuvoje dideli eeryn susiformavo prie Ignalinos, Molt. Pagal dubimo formavimosi ypatumus ledyniniai eerai skirstomi maesnes grupes: ledo luisto guolio (Dusia, Metelys, Obelija), dubakloniniai (Tauragnas, Asveja), galini moren (Plateli, Dysnai, Vitytis), liekaniniai (uvintas, Rkyva). J duburius danai suformavo keli procesai.
daubos
. 8 . 4 . 1 Eer kilms tipai
Lapenrai
Kouvola \Hamina
8 . 4 . 2 Eeringoji teritorija Suomijoje
Kartais ledynas pagilindavo jau esanias tektonines dubas, dl to susidar dideli tektonini-ledynini eer (Ladoga, Didysis Loki). Daug eer susiformavo kalnuose arba j priekalnse, ledynams pagilinus tarpukalni slnius. Europoje dideli kaln-ledyniniai eerai tyvuliuoja Alpse (enevos, Bodeno, Gardos). Ilgas eeringas ruoas tsiasi palei ledyno sustojimo rib Europoje: nuo Vokietijos ir Lenkijos iaurs per Lietuvos pietus ir rytus, Gdijos iaur iki Valdajaus auktumos Rusijoje. Beveik visi LietuvSs eerai (didesni nei 1 km2 ploto) yra ledyniniai. Daugiausia j susitelk Baltijos auktumose, ypa Zaras, Ignalinos ir Molt rajonuose (ia eeringumas virija 7%).
8 . 4 . 3 Kraflos vulkaninis eeras Islandijoje
Vulkaniniai eerai susidar vandeniui upildius ugesusi ugnikalni kraterius arba kalderas. Jie paprastai nedideli, bet gana gils (100-600 m). Europoje nemaai vulkanini eer isidst Apenin kalnuose (Trazimenas, Bolsena), Islandijoje (8.4.3).
Vulkaninis eeras
krateris arba kaldera
Graus Kraterio eeras JAV iaurs vakaruose (Oregono valstijoje) yra giliausias iaurs Amerikos eeras (maksimalus gylis - apie 600 m). Lagniniai (Iimaniniai) eerai susiformavo prie upi ioi, upi nemenims atitverus nedidel jros dal. Lietuvoje iam tipui priklauso palyginti didelis Krok Lankos eeras, plytintis tarp AtmatSs (Nemuno deltos iaurins atakos) ir Minijos ioi. Nemaai toki eer, vadinam limanais, yra prie Ukrainos Juodosios jros pakrants.
Lagninis eeras
vanduo atskirtas nemen
tipiniai eerai - buvusios ups vagos vietoje susidariusios senvags ( 8.3). Karstiniai eerai susiformuoja vandeniui susikaupus smegduobse ( - 78 psl.).
Upinis eeras (senvag)
Utvenktiniai eerai susidaro kalnuose didelei uolien masei utvrus ups sln (Sarezo eeras Tadikijoje). Dirbtiniai eerai - ( 8.5) tvenkiniai, kdros, rengtos natraliose daubose, utvenkus j dugne tekanias nedideles upes, arba ikastas daubas upildius vandeniu. Kdr rengiama parkuose, dvaruose, seniau - prie kaim, alia kuri nebuvo didesni upi ar eer.
Utvenktinis eeras utvertas slnis
Pavadinimas Kaspija Auktutinis* Viktorija Huron* Miiganas*
Plotas (tkst. km2) 371 82,5 69,5 60 58 33 31,5 31 30 29
Maks. gylis (m) 1025 406 84 229 281 1470 1637 446 706 614
Kilm vandenyno liekaninis tektoninis-ledyninis tektoninis tektoninis-ledyninis tektoninis-ledyninis tektoniniame lyje tektoniniame lyje tektoninis-ledyninis tektoniniame lyje tektoninis-ledyninis
. 8 . 4 . 1 Eer kilms tipai (tsinys)
Tanganika Baikalas
8 . 4 . 4 Didiausi eerai * Auktutinis, Huron, Miigano, Erio ir Ontarijo sudaro didiausi pasaulyje eeryn - Didiuosius eerus.
Didysis Loki Malavis Didysis Verg
Eer vandens balansas

Vandens lygis eere dauguma atvej nekinta dl nusistovjusio vandens balanso, kai eer teka tiek vandens, kiek ir iteka i jo. Eeras gauna vandens i tekani upi, poeminio vandens (altini dugne), atmosferos krituli, o netenka su itekaniomis upmis ir dl garavimo. Pagal vandens balans eerai skirstomi nuotakinius (pratakinius) ir nenuotakinius.
Nuotakinis (pratakinis)
8 . 4 . 4 Eerai pagal vandens balans
NuotaKinis
Nenuotakinis
Nenuotakinis (aklasis)
Nuotakiniai - eerai, turintys i j itekani upi. Dauguma nuotakini eer, vadinam pratakiniais, turi ir itekani, ir tekani upi. Pratakiniai eerai gali turti kelet intak (dideli - deimtis), bet paprastai - tik vien itekani up. Pratakiniai eerai sijungia upynus. Kadangi ups inea i nuotakini eer drusk pertekli, j vanduo beveik visada glas.
Nenuotakiniai - eerai, neturintys itekani upi. Dauguma nenuotakini eer plyti kartosiose srityse, kur garavimas yra didelis ir tai trukdo itekanioms upms susidaryti. Sausring srii nenuotakiniai eerai daniausiai bna druskingi. Kadangi jie neturi itekani upi, mineralins mediagos kaupiasi, o dl didelio garavimo vandenyje susidaro daug itirpusi drusk. Kai kurie eerai neturi nei tekani, nei itekani upi ir vadinami aklaisiais. Paprastai bna pelkse ir maitinami j vandeniu.
8 . 4 . 5 Tonle Sabo eeras K a m b o d o j e
Kai kuri eer vandens lygis labai svyruoja - priklauso nuo sezono arba met. Tokie eerai paplit sausringose arba musoninse srityse. Keli dideli piet Kinijos eerai (Duntino, Pojano). Nemaai periodikai beveik idistani eer yra Australijoje. Didiausias emyno eeras Eiras iki maksimalaus ploto vandens prisipildo tik kart per keliolika met, kai bna dveji drgnieji metai paeiliui. Tada jo vanduo bna glas. Bet paskui Eiras virsta keliais nedideliais sriais telkiniais (8.4.6).
eeras, puiant vasaros musonui, labai smarkiai patvinsta, jo plotas padidja kelis kartus.
A 8 . 4 . 6 Po stipresni lii v i d i n i Australijos srii druskingieji eerai labai greitai usipildo vandeniu. Fotografijoje matyti seklus eeras, kurio dugnas didij m e t dal bna sausas.
8 . 4 . 7 Eiro eero fragmentas i lktuvo (9 k m aukio). Dalj eero p l o t o dengia vanduo, taiau dar didesn j o dalis padengta druska.
Druskingieji eerai
Asalio eeras Dibutyje yra druskingiausias vandens telkinys ms planetoje. Jis 10 kart druskingesnis u Pasaulin vandenyn ir netgi pranoksta Negyvj jr. Kartu tai emiausia Afrikos emyno vieta - apie 155 m emiau jros lygio.
Jeigu drusk kiekis eero vandenyje virija 3%o, eeras vadinamas druskinguoju. Didioji dalis toki eer plyti sausringose ems srityse. Jie skiriasi druskingumu ir drusk sudtimi. Nedidelio druskingumo ( 3 - 2 5 % o ) eerai vadinami drusktaisiais. Tokiems priklauso, pavyzdiui, Kaspija, Balkaas (Kazachijoje), Vano eeras (didiausias Turkijoje). Jei eero vandenyje drusk yra labai daug (per 5 0 % o ) , jis vadinamas ypa druskingu. Tokiuose eeruose drusk perteklius nusda dugne. Vienas druskingiausi pasaulio eer - Negyvoji jra (vid. druskingumas - 2 8 0 % o ) , esanti Izraelio ir Jordanijos pasienyje. io eero vanduo garsja gydomosiomis savybmis. Didiojo Druskos eero (JAV vakarai, didiausias druskingasis eeras iaurs Amerikoje) druskingumas svyruoja nuo 140 iki 300%o, Eltono eero (Rusijos ir Kazachijos pasienyje) - nuo 200 iki 500%o.
Balkaas - unikalus eeras, nes pus jo yra gla, o kita pus - druskta (36%o).
Eero raida
Nedideli negili eer amius - paprastai tik keli tkstaniai arba deimtys tkstani met. Gluose eeruose i yrani organini liekan susidaro dumblas, kuris kaupiasi dugne. Laikui bgant pakrants augalai iplinta visame eere ir jis pamau virsta pelke (8.4.7). Sekls eerai dumblja ir uanka daug greiiau nei gilesni.
' 8 . 4 . 7 Eero raida Ankantis eeras Uaks eeras
prastas eeras pakrants augalija
dumblo ir durpi sluoksniai
sekljantis eero dubuo
durpynas
Didieji eerai
Geografin padtis
iaurs Amerikoje, JAV ir Kanados pasienyje, yra didiausias pasaulyje eerynas - Didieji eerai. J sudaro penki miliniki glo vandens eerai: Auktutinis, Huron eeras, Miiganas, Eris ir Ontarijas. Juos jungia trumpos, vandeningos ir slenksttos ups arba ssiauriai. Tarp Erio ir Ontarijo tekanioje upje puikuojasi garsusis Niagaros krioklys. I Ontarijo itekanti v. Lauryno up Didiuosius eerus jungia su Atlanto vandenynu.
Tolidas
:
Tander Bejus
îiWutirtis
Dulutas
Kebekas rjr / Trua Rivier-, / W/ Monrealis/tj\ a Kingstonai
Milvokis
^
j
T o r o n
oBaialas
gpnfeJp
DetroitasJamil^f ~
Parametrai
Bendras eer plotas - 245 tkst. km 2 . Jis didesnis u kai kuri Europos j r (pvz., Adrijos, Egjo) plot. Eeruose yra apie 35 tkst. sal. Net maiausias i penki - Ontarijo eeras - didesnis u didiausi Europoje Ladogos eer. Auktutinis eeras yra didiausias glavandenis eeras pasaulyje. Iskyrus Er, Didieji eerai gana gils - vidutinis j gylis didesnis u Baltijos ir iaurs j r gyl. Eeruose susikaup labai daug glo vandens, taiau vis penki eer bendras vandens tris vis dlto nusileidia Baikalo, kurio plotas net 8 kartus maesnis u Didij eer, vandens triui. Teritorija iaur nuo eer priklauso Kanados skydui. Kietos kristalins uolienos ia yra prie pat paviriaus, dl to iauriniai eer krantai stats, uolingi, o pietiniai - prieingai, emi, dengiami smlio.
Eris Ontarijas Auktutinis Miiganas Huron e. Plotas, km 2
, . Klivlandas
Tris, km 3
Didiausias gylis, m
Vid. gylis, m
83 300 58 000 59 596 25 745 18 960
12100 4900 3540 484 1639
406 281 229 64 244
147 85 59 19 86
Tander Bjus
paviriaus auktis - 183 m
S liuzas, 1 m
Huron ei.
Auktutinis
juros lygis
Miiganas
281 m ,
Kilm
Didij Amerikos eer duburiai susidar dl tektonini ir ledynini proces. Didiojo apledjimo metu ledynas pagilino ia buvusias dideles tektonines dubas. Vliau jas upild ledyno tirpsmo vanduo. Susitvenk Didieji eerai buvo per toli nuo vandenyno, todl, pasibaigus apledjimui, ir liko eerai. Panai reikini vyko ir iaurs Europoje, kur po paskutinio ledynmeio pabaigos susidar milinikas Anciliaus eeras. Bet vliau, susijungs su vandenynu, is eeras virto Baltijos jra.
Klimatas
Vanduo eeruose paprastai skaidrus. iliausias i penki eer yra Eris, vandens temperatra jame 4 - 5 mnesius auktesn nei 18 0 C. Prieingai, Auktutinio eero viduryje vandens temperatra net vasar nepakyla aukiau kaip 6
0
C. Didesn eer dal i e m (gruodio-kovo mnesiais) kausto ledas, neula paprastai tik Eris. Toliau nuo kranto
dl stipraus bangavimo ledas susidaro retai. Dl eer dydio ir kartais puiani labai stipri vj eeruose kyla audr, kurios savo galia nenusileidia j r audroms. Didieji eerai daro didel tak aplinkini teritorij klimatui. Vasar vsina or, o iem, atvirkiai, velnina alius. Be to, iem palyginti iltas vanduo eer vidinse dalyse prisotina or drgms, dl to iame regione ikrinta daug sniego.
Panaudojimas
Didiuosiuose eeruose vyksta intensyvi laivyba. J krantuose sikr nemaai dideli uostamiesi: ikaga, Milvokis, Klivlandas, Torontas. Kadangi eerus jungianios ups netinka laivybai, alia j ikasti kanalai, rengta liuz. Kanalai jungia eerus ir su Misisips baseinu (per Ohajo ir Ilinojaus upes), taip pat su Hadsono upe (ios ups iotys yra Niujorke). Bendras vandens kelias nuo Auktutinio eero vakariniame krante esanio Duluto iki v. Lauryno ioi sudaro beveik 3400 km! Eerais gabenamos aliavos, grdai, vairios preks. Didij e e r krovininiai laivai yra labai ilgi (iki 300 metr!) ir siauri (tam, kad galt veikti liuzus). Eeruose pltojama vejyba. Anksiau popieriaus ir kit fabrik nutekamieji vandenys buvo ileidiami tiesiai eerus, dl to jie buvo smarkiai uterti. Ypa Erio eere, kuriame vyko intensyvus vandens ydjimas, inyko daug verting u v ri. JAV ir Kanados vyriausybs privert verslininkus rengti fabrikuose vandens valymo rengini, skyr dideles las eer vandeniui valyti. iuo metu viso eeryno vanduo gana varus.
'Hamiltonas
Velando kanalas, _8 liuzai, auktis 99 m Torontas
Niagaros kriokliai
"v Lauryno ups liuz sistema, auktis 69 m Monrealis
Ontarijas
v. Lauryno
eeras Lauryno Sv. Prancikaus eeras Sv. Liudviko eeras
6m
up
8.5 Dirbtiniai vandens telkiniai

Kanalai
Kanalas - irausta ir vandens pripildyta vaga. Kitaip nei ups, kanalai daniau bna tiess. Jie gerokai papild Vakar Europos, Kinijos hidrografin tinkl. Kanalai ir j vanduo naudojami laivybai, laukams drkinti, uvims veisti ir auginti, poilsiauti prie vandens. Kanalus mons kas jau senovje (pirmieji atsirado prie 8 tkst. m. Mesopotamijoje). Dideli kanalai kasami laivybai gerinti. Jie suteikia galimybi vandens keliais susisiekti su miestais, kurie yra prie skirting upi ar net gerokai nutol nuo j. Laivybiniai kanalai skirstomi upinius (jungianius upes) ir jrinius (jungianius jras ir net vandenynus). Svarbiausi jriniai kanalai - Sueco, Panamos, Kylio. Jie turi labai didel reikm jr laivybai. Svarbiausi Vakar Europos kanalai - Vidurio Vokietijos (jungiantis lygiagreiai tekanias dideles alies upes) ir Dunojaus-Maino kanalas (jungiantis Reino ir Dunojaus upynus). Rusijai didel reikm turi Volgos-Dono ir Volgos-Baltijos kanalai, jungiantys didiausi Europos up su vandenynu.
driekiantis apie 1800 km nuo Hangdou iki Pekino. 8 . 5 . 1 Didysis Kinijos kanalas
Tvenkiniai
Tvenkinys - vandens telkinys, susidars utvenkus up. Utvankos daniausiai statomos hidroelektrinms. Utvenktos ups lygis pakyla deimtis, kartais net imtus metr ir isiliejs vanduo utvindo didelius ems plotus. Tvenkinys danai nusitsia deimtis ir net imtus kilometr ir bna gerokai platesnis u anksiau tekjusi up.
8 . 5 . 2 N y d e r f i n o v o laiv klimo stotis. Ji veikia Oderio-Havelo kanale n u o 1934 m. ir yra seniausia Vokietijoje. Auki skirtumas - 36 m
Tvenkiniai ne tik tiekia vanden hidroelektrinei, bet ir: reguliuoja ups nuotk - maina potvyni pavoj; gerina laivybos slygas, nes, pakilus vandens lygiui, inyksta buvusios seklumos, pavojingi slenksiai; sausringose srityse drkina laukus; gerina prie j sikrusi miest aprpinim vandeniu; suteikia galimyb rekreacijai.
- ^ 8 . 5 . 3 Klaipdos (KaraliausViIheImo) kanalas netoli Priekuls
Tvenkiniai turi ir neigiam padarini aplinkai:

BENINAS
dideli utvindo gyvenvietes, daug nauding emi: mik, piev, dirbamj lauk;
j apylinkse pakilus gruntinio vandens lygiui, pradeda pelkti em; laikui bgant suprastja tvenkinio vandens kokyb, dugne kaupiasi dumblas; dl tvenkini rengimo upje danai sumaja uv.
Labai dideli tvenkini (keli tkstani kvadratini kilometr ploto) rengta didiosiose Rusijos upse (Volgoje, Jenisejuje, Angaroje), Dnepre, Jangdzje (Trij tarpekli tvenkinys), Voltoje (up Ganoje), Zambezje, Nile (Nasiro tvenkinys).
. 8 . 5 . 4 Voltos tvenkinys Ganoje
Volga iais laikais visikai prarado natral vaizd - virto dideli tvenkini virtine.
8.6 Pelks
Pelk - drgms pertekliaus plotas sausumoje, apaugs vandenmge augalija, kuriai nunykus formuojasi durpi klodai. Tik 5-10% pelki mass sudaro kietosios mediagos, likusi dalis - vanduo. Kadangi is vanduo susimais su durpmis, pelki negalima vadinti vandens telkiniais. Lietuvoj pelks apima madaug 6,4% alies ploto. Jos labai svarbios gamtai ir monms.
Pelki susidarymas ir tipai

Pelks susidaro, kai uelia eerai (<- 8.3) arba upelkja sausuma. Upelkjimo prieastys gali bti drgms perteklius, prastas grunto drenaas, arti paviriaus esanti vandenspara, taip pat ir moni kin veikla (pvz., tvenkini rengimas). Pagal ypatumus pelks skirstomos emapelkes, auktapelkes ir tarpines pelkes. Lietuvoj vyrauja emapelks (apie 70%). emapelks susidaro upi salpose, aplink eerus, paviriaus paemjimuose. J savybs: maitina daugiausia gruntinis vanduo, kiek maiau - atmosferos krituliai; pavirius lygus arba gaubtas; vandens terp turi daug mineralini mediag, jos rgtingumas maas; emapelki augalija turtinga: alksniai, berai, viksvos, nendrs, vyliai, asikliai, aliosios samanos; durps tamsios spalvos, turi nemaai anglies (6-18%), j klodas nestoras.
8 . 6 . 1 u v i n t o eeras. Jj sudaro seklus (~ 2 m), ueliantis, pelkjantis eeras ir didiulis pelkinis masyvas, vadinamas paliomis, kurios susidar upelkjus kadaise 5,5 kartus didesnio eero plotams. u v i n t o pelki kompleks sudaro vis t i p pelks. Auktapelks didiausias durps sluoksnio storis siekia iki 8,1 m. G a m t i n i n k o prof.Tado Ivanausko rpesiu 1937 m. u v i n t o eerui b u v o suteiktas rezervato statusas.Tai p i r m o j i Lietuvoje aplinkosaugos teritorija. Dabar tai u v i n t o biosferos rezervatas.
Auktapelks susidaro plokiuose paviriuose atokiau nuo upi ir eer. J savybs: maitina tik atmosferos krituliai; pavirius danai bna igaubtas; vandens terpje mineralini mediag labai maai;
auktapelki augalija skurdesn nei emapelki: kiminai, daug krmokni (viriai, gailiai), spanguols, vaivorai, saulaars, retos emos puys; durps viesiai rusvos, turi maai anglies (1-5%), j klodas storas.
8.6.2 emapelk Lahemos
n a c i o n a l i n i a m e parke Estijoje
Tarpins pelks - pereinamojo tarp emapelki ir auktapelki tipo. Jos susidaro, kai, kaupiantis durpms, emapelki pavirius pamau kyla ir pasiekia gruntinio vandens lyg. Jas daugiau maitina krituliai nei gruntinis vanduo.
" vanduo I ^ H B I I morena eero nuosdos dumblo nuosdos (sapropelis) olins augalijos durpemis miko augalijos durpemis juodosios durps I I viesiosios durps
Eero kratovaizdis
nendrs
nendrs
drgms pertekli emapelk
8 . 6 . 3 Pelks susidarymas ir pelki tipai
kiminai, nendrs viksvos
uzpelkjanti sausuma Tarpin pelk
plaukuotasis beras / V . orchidjos ir kiti iediniai augalai samanos, krminis beras

kiminai
spanguols, mlyns gailiai L I
Auktapelk
plaukuotasis beras melvens
kiminai
spanguols, mlyns, gailiai akivaras
8 . 6 . 4 emapelks durp
Pelki paplitimas
Daugiausia pelki Europos, Azijos ir iaurs Amerikos iaurje - taigos ir tundros geografinse zonose. Suomijoje pelks sudaro tredal alies ploto, Vakar Sibire ir iaurs Kanadoje - beveik pus ploto.
8 . 6 . 5 Durpi naudojimas energetikoje alis Suomija Airija Estija vedija Latvija Lietuva Durpi dalis tarp kuro ri 7% 5% 1,7% 0,7% 0,5% 0,3%
Labai didel Sibiro ir iaurs Kanados upelkjim lemia daugiametis alas, kuris sudaro vandenspar arti paviriaus. Vakar Sibire (Obs ir Irtyiaus tarpupyje) plyti didiausi pasaulyje Vasiugans pelkynai, kuri plotas - 53 tkst. km2.
Pelks bdingos ir drgniesiems pusiaujo mikams. Dabar pelks Lietuvoje apima tik 6,4%, nors anksiau j plotai buvo labai dideli. Dl melioracijos ir durpi gavybos per kelet paskutini XX a. deimtmei buvo nusausinta daugiau kaip 70% vis alies pelki. Durpi gavyba, pelki sausinimas paveriant jas kultrinmis pievomis, mikais ar dirbamais laukais ne tik sumaino pelki plotus, bet ir sutrikd ilikusi pelki gyvavim.
Pelki reikm gamtai ir monms

Pelks labai svarbios ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Jose auga daug verting augal ir gyvena nemaai retj pauki. Dabar Europoje ir kituose regionuose pelks saugomos, daug j paskelbta rezervatais arba draustiniais. Pelks reguliuoja upi nuotk. Jos neleidia stiprti iltnamio reikiniui, nes uv augalai ne skaidomi (vykstant spariam puvimo procesui, atmosfer patenka daug CO2), bet virsta durpmis. Pelks yra natrals vandens filtrai. mons renka vertingas uogas: spanguoles, vaivorus (girtuokles), paprastsias tekes. Pelks yra svarbi archeologini radini vietos (aptinkama net gerai isilaikiusi moni (8.6.8), kurie gyveno prie 2000-3000 m., palaik ar griaui liekan). kiui svarbiausi pelki itekliai - durps. J telkiniai vadinami durpynais. emapelki durps naudojamos kompostui gaminti (vertingos tros). Auktapelki durps ne tokios vertingos, bet jas galima naudoti kurui (iskiria tiek pat ilumos, kiek ir malkos) arba gyvuli kraikui. Dl neigiam ekologini padarini didiosios durpyn dalies sisavinti negalima. Lietuvoj rengta apie 60 pramonini durpyn, taiau pastaraisiais deimtmeiais durpi gavyba smarkiai sumajo.
A 8 . 6 . 6 Eksploatuojamas durpynas Airijoje
8 . 6 . 7 I durpingos velnos pastatyti namai Glaumbaerio fermoje Islandijoje. Iki XX a. vidurio ie namai buvo gyvenami. Dabar ia veikia muziejus.
8 . 6 . 8 Tolundo mogus. ie vyro palaikai rasti 1950 m. auktapelkje netoli Silkeborgo miesto Danijoje. Jie taip gerai isilaik, j o g radusieji i pradi paman, kad tai m i r t i n o ipuolio auka. Tyrimais nustatyta, kad is madaug 40 m e t amiaus vyras gyveno prie 2400 met.
8.7 Sausumos vanden panaudojimas ir tara

Sausumos vanden panaudojimas
Glas vanduo - vienas svarbiausi gamtos itekli. Skiriamas tiesioginis ir netiesioginis sausumos vanden panaudojimas.
Daugiau kaip 1 mlrd. moni yra priklausomi nuo nesaugaus vandens. Kasmet 5 mln. moni mirta nuo su vandeniu plintani lig, o dl prastos vandens kokybs vairiomis infekcinmis ligomis serga daugiau kaip 400 mln. moni. Prognozuojama, kad iki 2025 m. mirusij nuo su vandeniu plintani lig mastas pralenks AIDS auk skaii.
Tiesioginis vandens panaudojimas - vandens tiekimas vairiems vartotojams ( bstus, pramons mones, kininkams). Vanduo gali bti tiekiamas i: poemini vanden (ulini, kolonli, artezini grini); upi; eer.
Netiesioginis vandens panaudojimas - upi ir eer panaudojimas, nevartojant paio vandens: laivybai; vejybai;
medienai plukdyti; elektros energijai gaminti (hidroelektrinse); rekreacijai. (vairi vartotoj vandens naudojimas
Planetos miesto gyventojas vidutinikai sunaudoja 150 I, kaimo gyventojas 55 I per par. O turtingose Europos ir iaurs Amerikos alyse vienas miestietis vandens sunaudoja 600-700 I per par.
Skiriamos dvi pagrindins vandens naudojimo kategorijos: naudojimas buities reikmms (grimui, maisto gaminimui, prausimuisi, skalbimui); naudojimas kio reikmms (pramons monms, jgainms, ems kiui).
Daugiausia vandens naudojama ems kyje - 60% viso sunaudojamo glo vandens. Drkinimui ir laistymui iuo metu sunaudojama vir 4000 km1 per metus. Vandens imliosios pramons akos yra: kalnakasyba, metalurgija, chemins pramon, celiuliozs ir popieriaus pramon, maisto pramon. Labai daug vandens naudojama energetikoje (iluminse jgainse, branduolini reaktori auinimui). iuolaikiniame pasaulyje yra didiulis vandens poreikis buities reikmms. Vandeniui, kuris tiekiamas gyventojams ir maisto pramons monms keliami kokybs reikalavimai. Pramonje ir buityje panaudotas vanduo paprastai yra labai utertas, todl j btina valyti.

Dar romnai savo tualetuose naudojo jau panaudot vanden i voni. itos taisykls paeidjus pr ryktmis.
Tam tikra vandens dalis vartojimo metu - yra prarandama. varaus glo vandens trukmo problema varaus glo vandens trkumas - opi monijos problema. iuo metu tik apie pus planetos gyventoj gali naudotis vandeniu i vandentieki, rengt j bstuose. Vir milijardo gyventoj neturi prijimo prie saugi vandens altini (vandentieki, saugi ulini bei kolonli). Tai reikia, kad jie priversti naudoti nevar vanden i upi, eer arba nesaugi ulini.
Treiojo pasaulio alyse 9 0 - 9 5 % viso nutekamojo vandens ir 70% pramons atliek pavirinius vandenis patenka neivalyti.
Prijimas prie vandentieki dar nereikia, kad gerti vanden i j yra saugu. Daugelis moni visame pasaulyje gauna i vandentieki prastos kokybs vanden. Svaraus vandens stoka itin jauiama Treiojo pasaulio alyse. Pavyzdiui, prie jo neturi prijimo apie 80% atogr Afrikos gyventoj.
Sausumos vanden tara

Daug ami mons naudojo upes, kaip patog ir pig bd atsikratyti nuo vairi atliek - buitini, ems kio arba pramonini. Tik XX a. tokia praktika pradta riboti. Taiau sausumos vanden terimas vyksta ir dabar. iuolaikiniame pasaulyje daugelis upi ir eer daugiau ar maiau uterti. Taros altiniai upes ir eerus teralai patenka i daugelio altini (8.7.3). Pagrindiniai j yra:
8 . 7 . 1 Utertas upelis Afrikos kaime
gyvenviei buities nuotekos - i kanalizacijos, arba nepakankamai ivalytas vanduo i valymo rengini; pramonins nuotekos - toli grau ne visos pramons mons turi valymo rengini, be to, daugelis j yra pasen, juose neretai atsitinka avarij (tuomet upes patenka labai utertas vanduo); vanduo, panaudotas iluminse jgainse ir branduoliniams reaktoriams auinti; ems kis - vienas didiausi vandens terj. upes ir eerus patenka daug aling tr, pesticid, taip pat srut; buitins iukls - danai patenka upes po lii; vandens transportas - uteria vanden naftos produktais; atmosferos krituliai - vandenis patenka ore susikaupusios kenksmingos mediagos.

8 . 7 . 2 Vandens tara p r a m o n s m o n j e Sudane
pasli purkimas
keli barstymas druska
ieksploatuotas karjeras
naudingj ikasen gavyba atviruoju bdu
nuotek pdymo irdekantavimo sistema
srutos valymo rengini nuotekos pramonins nuotekos svartynai
8 . 7 . 3 Pavirini v a n d e n taros altiniai
Teralai Visus pavirinius vandenis patekusius teralus galima suskirstyti tokias grupes: nafta ir naftos produktai - suskaiiuota, kad beveik tredalis naftos teral pasaulin vandenyn patenka i upi; detergentai (plovikliai) - labai kenksmingos sintetins mediagos, danai sudaro upse putos sluoksnius (iki 1 metro storio liuzuose ir slenksiuose); sunkieji metalai - itin pavojingi yra gyvsidabris, vinas, cinkas, chromas, varis; tros - azoto ir fosforo tros paspartina eutrofikacijos (vandens ydjimo) (- 7.7) proces eeruose; pesticidai (herbicidai ir insekticidai) - nuodingosios mediagos. Itin pavojingos nepratakiuose eeruose, kur kaupiasi dugninse nuosdose ir tampa chronins taros altiniu; suildytas vanduo i ilumini ir branduolini jgaini - sudaro taip vadinam termin suterim". vandens telkinius grintas vanduo paprastai 10-20 0C iltesnis, dl to vandenyje sumaja deguonies.
Nuotek valymas Ekonomikai stipriose alyse beveik visos buitins ir pramonins nuotekos valomos specialiuose valymo renginiuose. Pavyzdiui, Lietuvoje ivaloma apie 99% vis nuotek. Skiriami 4 pagrindiniai valymo tipai: mechaninis valymas - koimas, nusodinimas; biologinis (biocheminis) valymas - organini mediag skaidymas mikroorganizmais; vyksta biologiniuose tvenkiniuose arba naudojant biologinius filtrus; mechaninis-cheminis valymas - vyksta naudojant vandens elektroliz ir kitus procesus; dezinfekcija - mikrob naikinimas.
Efektyvus metodas sumainti vandens tar yra pakartotinis vandens panaudojimas pramons monse. is metodas numato gamykloje panaudoto vandens valym ir grinim pakartotiniam naudojimui.
8 . 7 . 4 Valymo renginiai, PAR

infiltracija vandenspara gruntinis vanduo artezinis vanduo mineralinis vanduo terminis vanduo ups nuolydis vaga slnis alpa itaka iotys intakas upynas vandenskyra ups reimas potvynis popldis irigacija tektoninis eeras liekaninis eeras ledyninis eeras vulkaninis eeras auktapelk emapelk

mineralinis ir terminis vanduo; ups potvynis ir popldis; delta ir estuarija; - kanalas ir tvenkinys; nuotakinis ir nenuotakinis eeras; auktapelk ir emapelk.
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti: -
poeminio vandens vairov ir reikm; ups sudedamsias dalis; ups mitybos, nuotkio ir reimo ypatumus; eer kilm; upi ir jr kanal bei tvenkini reikm; pelki susidarymo ir raidos ypatumus.

Schemikai pavaizduoti poeminio vandens isidstym; nagrinti ups nuotkio duomenis; parodyti ups itakas, iotis, kairiuosius ir deiniuosius intakus; skirti ups baseino ribas; skirti upi mitybos altinius, pateikti skirtingos mitybos upi pavyzdi; parodyti emlapyje didiausius ir giliausius eerus, ilgiausias ir vandeningiausias upes; schemikai pavaizduoti pelki tipus.
1 . Isiaikinkite, i kurios vandenviets js namus patenka vanduo. 2. 3. Pasidomkite, kuriose ems vietose be Australijos yra artezini basein. Naudokits atlasu ir vardykite po du i upi deiniuosius intakus: Misisips, Dunojaus, Jenisejaus, Nemuno ir po du kairiuosius: Amazons, Kongo, Volgos, Vyslos. 4. 5. 6. 7. Kurios i i upi yra ne intakai, bet pagrindins ups: Oderis, Irtyius, Sava, Grand, Koloradas, Darlingas. Pasidomkite, koki priemoni imamasi Nemuno emupyje pavasario potvyni padariniams sumainti. Naudokits atlasu ir vardykite keturis Lietuvos eerynus. Nurodykite kiekvieno i j po kelis garsesnius eerus. Pasidomkite, kokios kilms ie Lietuvos eerai: Vitytis, Asveja, Plateliai, Krok Lanka, Galv, Dusia, Drkiai, Tauragnas.
8 Isiaikinkite, koki problem kyla Kolorado ups baseine dl tvenkini rengimo ir vandens nuotkio reguliavimo. 9. 10. 11. Pasidomkite, koki neigiam padarini turjo ant Nemuno ir Dauguvos upi pastatytos vandens jgains. Parenkite referat Sueco (arba Panamos) kanalo reikm pasaulio ekonomikai". Pasidomkite, kok poveik Drki eerui turjo Ignalinos atomin elektrin, kurios branduoliniams reaktoriams auinti kelis deimtmeius buvo naudotas io eero vanduo. 1 2 . Surenkite diskusij Valymo rengim statyba - visuomens interesas ar verslo ugaida?".
8.1 Poeminis vanduo
1 . Kaip pagal kilm skirstomas poeminis vanduo? 2 . Jvardykite poeminio vandens ris pagal slgsojimo gyl. 3. 4. Koks gali bti poeminis vanduo pagal itirpusi drusk kiek? Kaip skiriasi poeminis vanduo pagal temperatr?
5 . vardykite miestus, kuriuose yra didiausios Lietuvos mineralinio vandens versms. 6. 7. Paaikinkite, dl koki prieasi met bgyje svyruoja gruntinio vandens lygis. Koks ryys tarp terminio vandens panaudojimo ir valstybs ekonomins galios?
8.2 Ups
1 . vardykite pagrindines ups ir upyno dalis (A-G). 2. 3. 4. Kaip nustatomas kairysis ir deinysis upi intakai? Nuo koki veiksni priklauso ups mityba? Nuo ko priklauso ir kaip keiiasi ups nuotkio reimas?
5 . Apibdinkite upi reikm gamtai ir monms. 6. 7. Pateikite pavyzdi, kaip mogaus kin veikla prisideda prie potvyni rizikos. Nilu per metus nuteka 50 kart maiau vandens nei Amazone, nors abi ups iteka ties pusiauju, abiej ilgis panaus. Kaip galima paaikinti tok nuotkio skirtum? Pateikite pavyzdi, kai ups netek joki jr ar vandenyn.
8.
8.3 Ups darbas

1 . vardykite ups tkms greiio ir vagos pobdio skirtumus auktupyje, vidurupyje ir emupyje. 2. 3. 4. 5. Palyginkite ups skerspjv auktupyje ir emupyje. Kok darb iose slnio vietose atlieka up? Kaip keiiasi reljefas? Paaikinkite, kaip ups slnyje susidaro meandra, slenkstis, krioklys. Dl koki prieasi ties ups iotimis susiformuoja delta arba estuarija? Paaikinkite, kodl Lietuvos daugumos upi slniai yra gana plats ir gils.
8.4 Eerai
1 Kokios kilms yra ie (A-D) eerai? vardykite j skiriamuosius bruous.
2. 3. 4. 5. 6 7.
Pateikite tris Lietuvos eer kilms pavyzdius. Paaikinkite, kaip susidar ie eerai. Koki gali bti eer pagal vandens balans? Kaip skirstome eerus pagal vandenyje itirpusi drusk kiek? Kokie veiksniai turi reikms eero ilgaamikumui? Koks ryys tarp druskingj eer isidstymo ir klimato? Pateikite pavyzdi. Kaip galima paaikinti, kad kai kurie ledynins kilms eerai Lietuvoje labai gils, o kai kurie sekls?
8.5 Dirbtiniai vandens telkiniai

1. 2. 3. 4. 5. vardykite dirbtini vandens telkini ris. Nurodykite ne maiau kaip tris prieastis, dl kuri verta kasti kanalus. vardykite ymiausius jrinius ir sausumos kanalus. Nurodykite ne maiau kaip keturias prieastis, dl kuri apsimoka rengti tvenkinius. Koki neigiam tak aplinkai daro kanalai ir tvenkiniai?
8.6 Pelks
1. Paaikinkite, kuo auktapelk skiriasi nuo emapelks.
2. 3. 4.
vardykite augalus, bdingus abiej tip pelkms. Kurio tipo pelki daugiausia Lietuvoje? Kuo galima tai paaikinti? Apibdinkite pelki reikm gamtai ir monms.
8.7 Sausumos vanden panaudojimas ir tara

1. 2. 3. 4. 5. Kuo skiriasi tiesioginis ir netiesioginis vandens panaudojimas? Pateikite pavyzdi. Kuriose kio akose vandens suvartojama daugiausia? Kodl? Ivardykite pagrindinius sausumos vanden taros altinius. Kurie i j aptinkami js gyvenamoje aplinkoje? Kurie Lietuvos upes ir eerus patenkantys teralai turi ypa neigiam poveik moni organizmui? kokius valymo renginius nukreipiamos js gyvenamos vietovs komunalins nuotekos? Kokia valymo technologija juose naudojama?
BIOGEOGRAFIJA
Perskait skyriq turtumte:

vardyti biosferos svok, sudt ir iplitimo ribas;
skirti ir vardyti biomass pasiskirstymo ms planetoje dsningumus;
apibdinti zoogeografines karalystes;

vardyti geografins ekosistemos (geografinio komplekso) sudtines dalis;
skirti kratovaizdio tipus; inoti dirvodaros procesus, apibdinti Lietuvos dirvoemius; apibdinti pagrindines geografines zonas (biomus);
vardyti pagrindines ekologijos problemas;
inoti aplinkosaugos teritorij ris ir reikm.
9.1 Gyvyb emje

Biosfera
Biosfera - ems sluoksnis, kuriame aptinkama gyvj organizm. Ji aprpia virutin litosferos sluoksn, beveik vis hidrosfer ir apatin atmosferos sluoksn - troposfer (9.1.1). Vientis biosferos koncepcij sukr rus biochemikas ir filosofas Vladimiras Vernadskis.
Biogeografija - mokslas, tiriantis augalijos ir gyvnijos sistemini grupi pasiskirstymo emje dsningumus.
Biosferos ribas apibria mikroorganizm paplitimas. ems sluoksnis, kuriame gyvena daugialsiai organizmai, yra gerokai maesnis u biosfer. Mikroorganizm litosferoje galima aptikti iki 3-4 km gylio, o daugialsi tik ploname virutiniame jos sluoksnyje (kai kuri augal aknys gali siekti 10-15 m gyl).
Kriofilai - organizmai, kurie geriau auga 15 C arba emesnje temperatroje. Dani altame grunte, daugiameio alo zonose, poliariniame lede, altame vandenyno vandenyje, kaln sniege.
uvys ir kiti daugialsiai gyvena net giliausiose vandenyn vietose (pvz., Marian dubos dugne - 11 km gylyje), gyvj organizm aptinkama net ir ledynuose bei druskingiausiuose eeruose (pvz., Negyvojoje jroje). Atmosferoje mikroorganizm aptinkama iki 15 km, pauki - iki 8-12 km aukio.
Gyvj organizm didiausia dalis susitelkusi sausumos paviriuje. 99% ems gyvj organizm sudaro sausumos alieji augalai (didioji j dalis yra mediai). Pasauliniame vandenyne susitelk tik 0,13% visos ems gyvj organizm mass, daugiausia - emyniniame elfe.
Biosfer sudaro keli skirtingi mediagos tipai: gyvoji" mediaga (organizmai) - augalai, gyvnai, grybai, bakterijos ir virusai;
biogenin mediaga - organins kilms mediagos (pvz., humusas) ir uolienos (anglys, nafta, gamtins dujos, klintis ir kt.); neorganin mediaga (vanduo, neorganins uolienos), susiformavusi nedalyvaujant gyviesiems organizmams; mirioji mediaga (dirvoemiai, dumblas), kuri formuojasi vykstant fiziniams, cheminiams ir biologiniams procesams.
9.1.1 Biosfera
TROPOSFER A D V ... augalija dirvoemis vandenys tankiausio organizm susitelkimo biosferoje sluoksnis
HIDROSFERA
LITOSFERA
Nevienodas gyvybs pasiskirstymas emje

Augal ir gyvn skaii bei vairov sausumos paviriuje lemia ilumos ir drgms kiekis.
Biomas - gyvj organizm mas, tenkanti ploto vienetui ir paprastai ireikiama tonomis i hektaro (t/ha).
ilumos reikia augalams augti ir daugumos sausumos gyvn ri aktyvumui (iskyrus kai kuriuos induolius ir paukius). Kartojoje juostoje ypa didel augal ir gyvn vairov. Nuo atogr link aigali gyvybs ri smarkiai maja. Gyvosios btybs, ypa augalai, labai priklauso nuo drgms. Velios augalijos atsiranda ten, kur ikrinta pakankamai krituli. Tanks mikai gali augti tik geromis drkinimo slygomis - humidinse teritorijose ( 109 psl.). Dideliu biomass kiekiu dl miliniko medi svorio pasiymi mik kratovaizdiai. Daugiausia biomass drgnuosiuose atogr mikuose, maiausiai - atogr dykumose (9.1.2). Taiau metinis biomass prieaugis (produkcija) mikuose ir oliniuose kratovaizdiuose (savanose, stepse) nedaug skiriasi. Pavyzdiui, stepse biomass produkcija (13 t/ha) net yra didesn nei vidutini platum mikuose (6-9 t/ha). Vandens organizm paplitim ypa lemia: druskingumas, deguonies kiekis, viesa. Pastaraisiais tkstantmeiais atsirado naujas galingas veiksnys, turintis takos gyvn ir augal paplitimui, - moni kin veikla.
Kratovaizdis tundra eglynas uolynas steps atogr dykumos Afrikos savana drgnasis atogr mikas
Biomas, t/ha 25-30
260
400 25 1-3 30-70 500-1800
.9.1.2 Biomass kiekis
ems augalija ir gyvnija

Augalija (flora) - augal ri visuma tam tikroje teritorijoje. I viso emje iuo metu inoma apie 290 tkst. augal ri. Sausumos paviriaus pagrindin augal dal sudaro mediai, krmai ir oliniai augalai. Be j sausumoje paplitusios samanos ir kerps.
Gyvnija (fauna) - gyvn ri visuma tam tikroje teritorijoje. I viso emje iuo metu inoma 1,6-1,8 mln. gyvn ri. 80% gyvn ri (apie 1,5 mln.) sudaro vabzdiai, vien vabal ri (350 tkst.) yra daugiau negu vis kit (ne vabzdi) gyvn ri! I viso yra apie 100 tkst. moliusk ri ir madaug tiek pat skirting tip kirmli ri. Stuburini emje - apie 50 tkst. ri.
Gyvn klas uvys varliagyviai ropliai paukiai induoliai
Ri skaiius 25 000 4500 7150 9800 4500
A 9.1.3 Stuburini ri skaiius emje
Zoogeografins karalysts
Vienas nuo kito atskirtuose sausumos plotuose dl nevienodai vykstanios gyvj organizm evoliucijos susiformavo kitokios augal ir gyvn ri grups. Todl kai kuri emyn, sal augalija ir gyvnija labai skiriasi. Pagal augalijos savitum visa gyvnams egzistuoti tinkama sausuma skirstoma zoogeografines karalystes, o ios - faunistines sritis. Zoogeografins karalysts ir j pagrindins sritys (9.1.6). Holarktin karalyst apima daugiau nei pus visos sausumos. Jai priklauso visos ems teritorijos iaur nuo iaurs atogros. Tik vidurio Azijoje, ties Himalaj kalnais, ios karalysts ribos yra aikios, kitur tarp holarktins ir kit karalysi yra pereinamosios sritys.
Holarktin karalyst skiriama dvi dideles sritis - Paleoarktin (apima dididiaj dal Eurazijos) ir Neoarktin (apima JAV ir Kanados teritorijas). Kvartero laikotarpiu Azij ir iaurs Amerik jung sausumos kelias per Beringo tilt", todl abiejuose emynuose gyvena daug bendr gyvn ri. Pavyzdiui, abiej faunistini srii miko zonoje plaiai paplit vilkai, laps, rudieji lokiai, taurieji elniai, briediai, kikiai, vovers, bebrai. Paleoarktins srities endeminiams gyvnams priklauso stumbrai, stirnos, ernai, oprs. Neoarktins srities endeminiams gyvnams priklauso bizonai, meknai, kalakutai.
W JLmu*
F ;
. i J i> " B\^ r f M V W

v
\
M
W t
I ,
.
'r
9 . 1 . 4 Iki e u r o p i e i pasir o d y m o kalakutai g y v e n o t i k iaurs A m e r i k o j e
Toliau pietus abiej srii gyvnija tampa savitesn ir turtingesn.
Paleotropin karalyst apima Senojo pasaulio (Afrikos ir Azijos emyn) atogr sritis. Joje didel stambij induoli vairov. ia paplit didiausi vrys emje: drambliai, raganosiai, buivolai; stambiausi plrnai - litai ir tigrai. Tik ioje karalystje galima aptikti mogbedioni, plaiai paplitusios siauranoss bedions (makakos, markatos, pavianai). Paleotropin karalyst skirstoma tris sritis: Afrotropin, Madagaskaro ir Indijos-Malaj. Afrotropin sritis neturi lygi pagal kanopini gyvn gaus - ia gyvena daugyb antilopi ir gazeli ri, afrikini buivol, zebr, iraf, baltj ir juodj raganosi. Tarp kit srities endemik - begemotai, skujuoiai (panas didel drie induoliai), impanzs ir gorilos. Madagaskaro srities gyvnija labai savita, nes Madagaskaro sala atsiskyr nuo senojo Gondvanos emyno labai seniai. Dl ilgalaiks izoliacijos ia negyvena bedions, stambieji plrnai, kanopiniai, grauikai ir nuodingos gyvats. Madagaskaro gyvnijai bdingos pusbedions lemrai, smulks vrys tenrekai, fsos (plrnai, turintys kai ir mangust bruo). Indijos-Malaj sritis apima Azijos pietus ir pietryius. ios srities endemikai: Bengalijos tigrai, orangutanai, gibonai, azijiniai drambliai, azijiniai buivolai, trys raganosi rys, kaguanai.
9 . 1 . 5 Lemras yra M a d a g a s -
karo g y v n i j o s p a s i d i d i a v i m a s
9 . 1 . 6 Z o o g e o g r a f i n s karalysts ir f a u n i s t i n s sritys
HOLARKTIN Paleoarktin
karalyst sritis
A N T A R K T I N
Neotropin karalyst apima Piet ir vidurio Amerik. Savitos ios karalysts rys - nepilnadani brio atstovai (arvuotis, skruzdda, tinginys). Tarp kit iai karalystei bding ri - jaguaras, puma, tapyras, pekaris, plaianoss bedions (kapucinas, marmozet, koatis, staugnas), daugyb kolibri ri. ioje karalystje gyvenantys apie 90 sterblini gyvn - oposum - ri rodo kitados egzistavus} Australijos ir Piet Amerikos ry (per kitados neapledjus Antarktidos emyn).
9.1.7 Amazons diungli gyventojas staugnas
Australijos karalyst sudaro Australija ir greta esanios salos. Ji dalijama Australijos ir Naujosios Zelandijos sritis.
feoiSSfc *
Br
r-'
4
,y '
< , i"-
- ' ^ J> 'fa J , - - C L- '
'
Kadangi Australija anksiausiai atsiskyr nuo kit emyn (mezozojaus eroje), vietiniai induoliai yra unikals - beveik visi priklauso sterbliniams ir kloakiniams gyvnams (aniasnapiai, echidnos). I placentini gyvn Australijoje iki europiei kolonizacijos gyveno tik unys dingai (jie ia pateko su aborigenais). Naujoji Zelandija beveik neturjo ryio su kitais sausumos plotais, todl ia susiformavo unikali gyvnija. Iki europiei atjimo visai nebuvo induoli, j ekologin ni um neskraidantys paukiai. Iki iol daugiau iliko tik kivi, kuriems taipogi gresia inykimas. Salose gyvena vos dvi varliagyvi rys ir kelios drie rys (tarp j - seniausia ilikusi sausumos stuburini ris - tuatara). Per paskutinius du imtus met kolonistai Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje aklimatizavo daug gyvn ri, atvet i Senojo pasaulio. Dl ios prieasties vietinms rims kilo inykimo grsm.
^&L
9 . 1 . 8 Kloakinis Australijos
gyvnas echidna
A 9.1.8 PaminkIasTakaheitin retam neskraidaniam Naujosios Z e l a n d i j o s paukiui
9.2 Ekosistemos ir kratovaizdiai

Ekosistema
Ekosistemos svoka biologijoje ir geografijoje skiriasi. Biologijoje ekosistema vadinama bet kuri gyvj organizm ir j aplinkos visuma. Tai gali bti ne tik mikas ar pieva, bet, pavyzdiui, ir gli vazonas, skruzdlynas, akvariumas ar net erdvlaivis. Geografijoje ekosistema (gr. oikos - namas, bstin) - gamtinis kompleksas, kur sudaro gyvieji organizmai (biocenoz) ir j gyvenamoji aplinka (biotopas, gr. bios - gyvyb, topos - vieta). Juos jungia glauds tarpusavio ryiai, mediag apykaitos bei energijos keitimasis. Geografini ekosistem pavyzdiai: berynas, uliejamoji pieva, auktapelk.
TEKTONIKA . 9 . 2 . 1 Ekosistemos ryiai
Ekosistem sudaro ie tarpusavyje glaudiai susij komponentai: uolienos, vanduo, oras (klimatas), dirvoemis, augalija ir gyvnija. Kintant vienam komponentui, keiiasi visi kiti (9.2.1).
Klimato ir augalijos sveikos pavyzdys: drgnas ir kartas pusiaujo klimatas palankus tankiems visaliams mikams augti. Po j skliautu susidaro specifinis mikroklimatas, kuris i esms skiriasi nuo t plot, kur is mikas ikirstas (197-198 psl.).
Biocenoz - vienoje buveinje gyvenani organizm visuma.
Dirvoemio ir augalijos sveikos pavyzdys: stepse nuo dirvoemio derlingumo priklauso oli dangos tankis, j rys. Be to, pdama ol papildo dirvoem derlingomis puvenomis - humusu.
Didiul tak ekosistemoms daro moni kin veikla. Keisdami vien i komponent (pavyzdiui, ikirt mik arba nusausin pelk), mons kartu keiia vis ekosistem.
Kratovaizdiai
Gana didels ekosistemos (nuo keli iki deimi kvadratini kilometr) vadinamos kratovaizdiais. Maesns (girait, pieva, tvenkinys) paprastai yra kratovaizdi sudedamosios dalys. 9.2.2 Kratovaizdi tipai Kratovaizd sudaro tokie komponentai: reljefas, klimatas, pavirinis ir gruntinis vanduo, dirvoemis, augalija, gyvnija, moni sukurti objektai (namai, keliai). Kratovaizdiai skirstomi gamtinius ir antropogeninius.
Gamtiniai kratovaizdiai, kuriuose moni veikla yra minimali ir nekeiiamas vaizdas, vadinami natraliaisiais kratovaizdiais. Natralij kratovaizdi pavyzdiai: Sibiro ir Kanados nekirstos taigos plotai, pelks, kartosios dykumos, pirminiai Amazons baseino mikai.
Gamtiniai kratovaizdiai, kuri vaizd smarkiai pakeit moni veikla, vadinami antriniais gamtiniais kratovaizdiais. Antrini kratovaizdi pavyzdiai: Europos vidurio mik ir piev kratovaizdiai, Viduremio gariga (skurds olynai su retais krmynais ir krmokniais), antriniai atogr mikai.
mogaus sukurti kratovaizdiai vadinami antropogeniniais kratovaizdiais. Jie paprastai skiriami urbanistinius, agrarinius ir kasybos kratovaizdius. Urbanistiniai kratovaizdiai - tai miest ekosistemos. Agrariniai kratovaizdiai - tai ems kio naudmenos (ariamieji laukai, ganyklins pievos) su pavienmis sodybomis ir kaimo gyvenvietmis.
Rekultivacija - kasybos arba statybos paeist emi sutvarkymas, kad jos vl bt tinkamos kinei ar kitokiai veiklai.
Kalnakasybos kratovaizdiai - susidaro naudingj ikasen eksploatavimo vietose (anglies ir vairi rd gavyba karjeruose). iuose kratovaizdiuose gamtin aplinka labai sudarkyta ir paeista. Pasibaigus naudingj ikasen eksploatavimui, iems kratovaizdiams reikalinga rekultivacija. J vykdo daugelis ali.
kininkaudama ir keisdama kratovaizdius, monija turi laikytis darniosios pltros princip, t.y. derinti ekonominius tikslus su btinybe isaugoti ateities kartoms natrali aplink.
9 . 2 . 3 Smlio karjeras Vilniaus apylinkse. Baigus eksploatuoti, bus v y k d o m a ios teritorijos rekultivacija.
9.3 Dirvoemis
Dirvoemis - plonas purus virutinis ems plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai. Svarbiausia jo savyb - derlingumas. Dirvoemis gali bti nuo keli centimetr (tundroje) iki 10-20 metr storio (atogr mikuose).
' 9 . 3 . 1 Dirvodarosveiksniai
Dirvodara
Augalija Augalai Dirvoemio organizmai
Sauls iluma, klimatas Temperatra Krituli kiekis
iluma sviesa
Dirvodara - fizini, chemini ir biologini proces visuma, kuriems veikiant susidaro dirvoemis (9.3.1). Dirvodara - ltas ir ilgas procesas. Per imtmet dirvoemio sluoksnis pastorja tik 0,5-2 cm. Dirvoemis susidaro i virutinio uolien sluoksnio dirvodarins uolienos, kuri nuolat fizikai ir chemikai dla. Lietuvoje beveik visos dirvodarins uolienos yra ledynins kilms. Dirvoemis susidaro ir storja ne tik dl uolien dljimo, bet ir dl j kaupimosi (pvz., salpose kaupiasi upi snaos).
' 9 . 3 . 2 Dirvoemio susidarymas klimatas I atmosferos: deguonis azotas anglies dioksidas _ dulks _ augalija krituliai vandenilio jonai vanduo ^ ^ V ^ ^ ^ ^ W m ^ g S v ^ ^ . u o l i e n dljimas ^ cheminis dljimas:
oksidacija rgi poveikis hidroliz dekarbonatizacija laipsnikas dljimas
atmosfera
Sauls spinduliuote ilumos ir viesos energija
biosfera
augalai pionieriai kerps, samanos irvoemio organizmai dirvoemis dirvodarin uoliena

formavimasis 5000 m. pr. Kr. (neolitas) laikas
pedosfera
fizinis dljimas:
temperatros skirtumai ulanio vandens veikla akn darbas ir dirvoemio pabaiga bei augalijos vidurio
^ ^
8000 m. pr. Kr. (ledynmeio
Europoje)
gljiniai jauriniai dirvoemiai dirvoemiai rudzemiai
9 . 3 . 3 Klimato taka dirvoemiams u atogr rib
M
auktas
juodemiai kapiliarinis dirvoemio vandens judjimas
katonemiai
druskoemiai
druskjimas
gruntinio vandens Ivpi4 emas
Reljefas gali buti palankus arba nepalankus dirvodarai. Staiuose laituose dlsiai neisilaiko ir slenka emyn, o tai trukdo dirvodarai. Ilygintame paviriuje dlsiai kaupiasi. Tai palanku dirvodarai. Paviriaus paemjimuose danai bna pernelyg drgna, tad vyksta pelkjimas.
Gyvieji organizmai - vienas i svarbiausi dirvodaros veiksni.

Humusas arba puvenos organin mediaga, dirvoemyje susidariusi i suirusi augal ir gyvn liekan.
Mikroorganizmai (bakterijos, mikroskopiniai dumbliai ir grybai) turi didiul reikm dirvodarai. Jie skaido augal, gyvn liekanas ir paveria hmusu. Dirvoemyje esantys smulkieji gyvnai (kirmls, vabzdiai) j ipurena ir sumaio. Dl to dirvoemis tampa poringas. Itin naudinga sliek veikla - jie dirvoem padaro derlingesn.
Dirvodaros procesus nuolat veikia klimatas. iltesnis ir drgnesnis klimatas spartina dirvodar (dljim, organini liekan irim), o sausesnis ir altesnis - atvirkiai, ltina. Dani ir stiprs liets iplauna i dirvoemio organines mediagas (derling humus).
Dirvodaros procesai
Humifikacija - organini liekan irimas dirvoemyje ir j virtimas humusu. Intensyviausiai vyksta jo paviriuje. Jaurjimas - humuso iplovimas i virutinio dirvoemio sluoksnio gilesnius. Vyksta vsaus ir drgno klimato srityse. Stipresnis spygliuoi, silpnesnis plaialapi mikuose. Pelkjimas - permirkusio dirvoemio virtimas pelke. Pelkjanioje emje i augal liekan vietoj humuso susidaro durps. Gljjimas - drgms pertekliaus trukdymas patekti deguoniui dirvoem. Vyksta anaerobinmis slygomis (be deguonies) drgnose srityse, reljefo paemjimuose. Ilgai usistovjs vanduo dirvoemiui suteikia melsv (pelsio) atspalv. Kalcifikacija - kalcio kaupimasis virutiniame dirvoemio sluoksnyje. Bdingas apysausio klimato sritims, kuriose krituli kiekis lygus igaravusio vandens kiekiui. druskjimas - drusk iklimas dl intensyvaus garavimo kapiliarinio vandens, druskingos plutos susidarymas. Bdingas aridini srii paemjimams, kuriuose arti paviriaus slgso gruntinis vanduo.
Dirvoemio pjvis
. C. t
Dirvos vertikaliame pjvyje matyti, kad dirvoemis sudarytas i skirting sluoksni (horizont) (9.3.4).
S g A1 horizontas
<
A2 horizontas
A horizontas - virutinis tamsus sluoksnis, kuriame susikaupusi didioji dalis dirvoemio humuso. Srityse, kur danai lyja (pvz., daugelyje LietuvSs viet), iame horizonte skiriami du sluoksniai: A1 - humuso horizontas. Dl didels humuso koncentracijos yra tamsios spalvos, tankiai iraizgytas augal aknimis. Kuo jis storesnis, tuo derlingesnis dirvoemis;
B horizontas
C horizontas
A2 - iplovimo horizontas. Tai viesesnis sluoksnis, nes lietaus vanduo iplauna i jo didesn humuso dal. Iplaunamos ir molio dalels, augalams reikalingos mineralins mediagos. Dirvoemis, kuriame is horizontas rykus ir storas, yra nederlingas. B horizontas - plovimo horizontas. Jame kaupiasi i A horizonto iplautos mineralins ir organins mediagos, molio dalels. is horizontas gali bti vairi spalv. Pavyzdiui, jei ia plauta geleies jungini, sluoksnis tampa rausvo ar rusvo atspalvio. C horizontas - dirvodarin (dirvodarin) uoliena.
dirvodarin uoliena
. 9 . 3 . 4 Dirvoemio pjvis
Mineralins dalels molis dulks smlis virgdas, gargdas
Skersmuo, mm < 0,002 0,002-0,06 0,06-2 2-100
Derlingumo veiksniai
Dirvoemio derlingumas priklauso nuo vairi veiksni: dirvodarins uolienos, grdtumo, dirvoemio struktros, humuso kiekio, drgnumo, rgtingumo ir moni kins veiklos. Dirvoemio grdtumas rodo, kokio dydio dalels j sudaro (9.3.5). Pagal grdtum skiriami keturi dirvoemio tipai: smlio, priesmlio, priemolio ir molio. Nederlingiausias smlio dirvoemis, nes vanduo lengvai iplauna humus. Molio dirvoemyje daug organini mediag, bet jis danai mirksta, sunkiai siaknija augalai, nelengvai dirbamas.
9 . 3 . 5 Mineralini d i r v o e m i o daleli skersmuo
emdirbystei geriausiai tinka priemolis. Jis poringas, gerai ilaiko drgm, lengvai dirbamas. Dirvoemio derlingumas daugiausia priklauso nuo humuso kiekio: kuo jo daugiau, tuo geriau. Derlingiausias natralus dirvoemis - juodemis. Jame yra 10-12% humuso. Tundros arba dykum dirvoemyje jo tik 0,1-0,5%. Augalams reikia drgms, taiau nuolat permirks dirvoemis pelkja, o dani ir stiprs liets iplauna maistingsias mediagas. Derlingiausias dirvoemis susidaro vidutinikai sausringo klimato slygomis (pvz., stepse). Dirvoemio derlingumui palanki neutrali arba silpnai armin jo terps reakcija (pH 7-9). Rgti reakcija (pH 4-6) slopina ems kio augal augim. moni kin veikla dirvoemi derlingumui gali daryti ir teigiam (1 Dirvoemio gerinimo bdai"), ir neigiam poveik. ems dirbimas nelygiame paviriuje gali sukelti dirvoemio erozij, dl to maja derlingumas. Intensyviausia erozija vyksta kalv laituose.
9 . 3 . 6 Erozijos paveiktas dirvoemis. Neteisingai ariant ir dirbant statesnius laitus, kyla pavojus, kad v a n d u o gali n u p l a u t i virutin derlingj d i r v o e m i o sluoksn.
Jei kelerius metus paeiliui ems sklype auginama ta pati ems kio kultra, maistingj mediag atsargos dirvoemyje nyksta, jo derlingumas maja. Dl ios prieasties atogr mikuose mons nuo seno vertsi tik klajokline-lydimine emdirbyste.
Dirvoemio gerinimo bdai

Dirvoemio derlingumui didinti Lietuvoje ir daugelyje ali triama, kalkinama, melioruojama, drkinama, taikoma sjomaina. Trimas - maistingj mediag kiekio dirvoemyje didinimas. Prie organini tr priskiriama: srutos, mlas, pdinys (kompostas).
9 . 3 . 7 Melioracijos d a r b maina kasa griovelius drenao vamzdiams kloti (JAV)
Daniausiai naudojamos azoto, kalio ir fosforo mineralins tros.
Kalkinimas - kalki ir klintmili barstymas rgiuose dirvoemiuose. Taip neutralizuojamos dirvoje esanios rgtys. Melioravimas - upelkjusi, lapi emi sausinimas, kai vandens perteklius ileidiamas ikastais kanalais ir grioviais. Drkinimas Lietuvoje taikomas sausringomis vasaromis. Sjomaina - ems kio kultr auginimo bei pdymo (dirvonavimo) kaita, padedanti nenualinti dirvoemio ir isaugoti maistingsias mediagas.
Lietuvos dirvoemis
Dirvoemio klasifikacija yra sudtinga. Lietuvoje paplits dirvoemis skirstomas 10 grupi. Derlingesnio Lietuvos dirvoemio grupei galima skirti rudem, kalkem ir salpem.
A 9 . 3 . 8 Kalkemio dirva Bir rajone
Rdemis. Derlingiausias Lietuvos dirvoemis, susidars rausvai rudame moreniniame priemolyje, todl turi rusv atspalv (ypa B horizontas). Rudemis pasiymi dideliu humuso kiekiu. Paplits Vidurio Lietuvos emumoje. Kalkemis. Susidars vir karbonatingojo moreninio priemolio. Jame nemaai humuso, taiau nepakanka drgms. Paplits nedideliais plotais Lietuvos iaurje (Bir, Jonikio rajonuose), kai kur Lietuvos pietvakariose. Salpemis (aliuvinis dirvoemis). Paplits upi slni siauruose plotuose. Susidar i upi sna (derlingo dumblo). Turi daug sluoksni, nes per kiekvien potvyn up ukloja nauj plon dumblo sluoksn. Didiausias jo plotas Lietuvoje - Nemuno deltoje.
Nederlingiausi Lietuvoje yra smlemis ir jauraemis. Smlemis. Tai bene skurdiausias dirvoemis, susidars i smlingos dirvodarins uolienos. Rupiame smlyje humusas greitai iplaunamas, todl is dirvoemis neturi humuso horizonto (Al) arba is itin plonas. Be to, smlemis yra rgtus (pH ~ 4), o tai irgi labai nepalanku ems kio augalams. Paplits daugiausia LietuvSs pietryiuose, ledyno tirpsmo sraut nuogulose.
9 . 3 . 9 Mokomasis dirvo e m i o profilis. Ikasus toki d u o b , galima nesunkiai atpainti d i r v o e m i o tip, nustatyti sluoksni stor, j mechanines savybes.
Jauraemis. Susidars skirtingos kilms ir grdtumo smlyje. Jis panaus smlem, nes irgi yra rgtus ir virutiniame sluoksnyje turi maai humuso, maistingj mediag. Jauraemyje A horizontas labai rykiai skiriasi plon humuso (A 1 ) ir storesn vies horizont - jaur (A2). Paplits daugiausia Ryt Lietuvoje.
Klimato, augalijos ir dirvoemi kaita nuo Arkties iki pusiaujo
krituliai, mm vegetacijos periodas, dien sk. vidutin met temperatra, 0C
aridinis (sausringas) klimatas tundra
humidinis (drgnas) klimatas
spygliuoi, mirieji ir plaialapi mikai
paatogri (subtropik) augalija
cheminis dljimas fizinis dljimas dirvodarin uoliena
t u n d r o s dirvoemis
spygliuoi miko jauraemis
p l a i a l a p i miko rudemis
nerykus humuso sluoksnis ( a ) - virutinis horizontas ( b ) - [plovimo horizontas ( c ) - dirvodarin uoliena
spygli nuokritos; rgtus humusas
lap paklot, humusas
rg --. geleies ir 1 Imanganojunginiail ;; humuso dalels ir ' : geleies oksidai . o"3 o intensyvus dljimas
0 -
| kylantis altis ^ . < dlanti dirvodarin uoliena
aridinis klimatas dykumos ir pusdykums savana
humidinis klimatas
pusiaujas
drgnieji atogr mikai
PAATOGRI (SUBTROPIK) RUDEMIS
STEPI JUODEMIS
SAVAN RAUDONEMIS savan KAUUUNZbMIo
DRGNJ ATOGR MIK FERALITINIS DIRVOEMIS
plonas humuso sluoksnis
jlonas humuso sluoksnis
geleies oksidai
itin maistingas ir storas humuso sluoksnis
maai maistingas sluoksnis; geleies ir aliuminio oksidai
I I cn
itin storas didels geleies ir aliuminio koncentracijos sluoksnis
9.4 Geografinis zonikumas

Geografin zona, arba biomas, yra didel ems teritorija, kuriai budinga tam tikra augalija ir tam tikras klimato tipas.
Biom apibdinimo planas Geografinis paplitimas Klimatas Augalija Gyvnija Dirvoemiai moni kin veikla
Biomu galima laikyti didiul ekosistem, apimani panaius kratovaizdius labai dideliame sausumos plote. Pagrindiniai biom skyrimo kriterijai - klimato tipas ir augalijos pobdis. Kadangi iorikai biomai skiriasi augalijos danga, jie vadinami vyraujanios augalijos vardu (pvz., spygliuoi mikai, steps). Mokslinink nuomons dl biom skaiiaus ir pavadinim nesutampa. Daniausiai skiriami devyni pagrindiniai biomai (9.4.1). Pagrindini biom paribiuose yra tarpini biom (pereinamosios geografins zonos). Smulkesni biomai yra, pavyzdiui, mangrovs, virynai. Mangrovs - specifini medi (atspars jr vandeniui, turi orini akn) ir krmyn salynai bei pelks atogr pakrani srityje. Susidaro pakrantse, kurios apsaugotos nuo bang ardomosios energijos. Per potvynius uliejamos. Virynai - viriais ir kitais emagiais krmokniais apaug plotai. Susidaro vidutini platum drgnose pajrio srityse (pvz., Brit salose, Kanados rytuose).
' 9 . 4 . 1 Biomai H arktins ir antarktins dykumos - tundra ir mikatundr I spygliuoi mikai (taiga) plaialapi ir mirieji mikai visaliai kietalapi mikai ir krmokniai mikasteps ir steps pusdykums ir dykumos savanos ir retmikiai atogr mikai
Biomai sausumos paviriuje iplit pagal platuminio zonikumo dsn - dsningai keiia vienas kit nuo pusiaujo aigali kryptimi, kintant klimato juostoms. Tais atvejais, kai emyn klimatas (ypa jo drgnis) smarkiai keiiasi i vakar rytus, ta kryptimi kinta ir biomai (pvz., JAV teritorijoje, Azijos pietinje dalyje). Kai kurias klimato juostas atitinka tik vienas tam tikras biomas (pvz., tundra subarktinje juostoje, drgnieji atogr mikai - pusiaujo juostoje). Kai klimato juostoje yra vairus klimatas, ten ir kelios geografins zonos. Daugiausia skirting biom vidutini platum klimato juostoje.
vertikaliojo (kaln) zonikumo sritys
mons kine veikla smarkiai keiia kai kuri biom natralij augalij ir gyvnij ( 9.5).
Drgnieji atogr mikai

Geografinis paplitimas ie mikai auga tarp iaurs ir piet atogr, drgnose srityse (9.4.2). Didiausi plot apima Piet Amerikoje Amazons ups baseine, kur ie mikai vadinami selva. Amazonijos mik plotas virija 6 mln. km2.
Afrikoje didelis j masyvas, vadinamas hilja, yra emyno viduryje - Kongo ups baseine. Drgnj atogr mik maesni plotai Azijos pietryiuose (Malaj salyne, Filipinuose, Indokinijos pusiasalyje) ir vidurio Amerikoje.
9 . 4 . 2 Drgnieji atogr mikai
iek tiek skiriasi drgnieji pusiaujo mikai, paplit abipus pusiaujo, ir periodikai drgni atogr mikai, kiek nutol nuo pusiaujo.
Klimatas Drgnieji pusiaujo mikai paplit pusiaujo klimato juostoje ( 6.9). iam klimatui bdinga: aukta oro temperatra (26-27 C) itisus metus, nedidel met temperatros amplitud (1-2 0C); labai didelis krituli kiekis (>2000 mm), konvekcins litys vyksta apie 250 dien per metus (daniausiai antroje dienos pusje); didelis oro drgnis (90-100%), i ryto dani rkai.
9 . 4 . 3 Drgnasis atogr mikas Brazilijoje
Periodikai drgniems atogr mikams (su subekvatoriniu arba atogr jriniu klimatu) bdingas trumpas (2-3 mn.) sausasis laikotarpis.
Dalis (%) i vis maistingj m e d i a g yra:
Dalis ( % ) i vis maistingj m e d i a g yra: m e d i a i isiovliai 9 0 % augalijoje
m i k o skliautas
lianos pomikis humus:
.nuokritose
,50% dirvoemy
atraflini
9 . 4 . 4 Maisting m e d i a g ciklas d r g n a j a m e atogr mike
A 9 . 4 . 5 M a i s t i n g m e d i a g ciklas miriajame mike
Augalija Drgnieji pusiaujo mikai yra visaliai, tankus, jiems budinga didiul augal vairov. Pagrindiniai j bruoai: nepaprastai didel augal vairov - viename hektare gali augti iki 200 skirting medi ri; bet kur mnes ia apstu ydini arba vaisius nokinani ir sklas brandinani medi; mikas auga keliais ardais, aukiausi mediai isiovliai siekia 60 m; medi lapai danai turi lajimo smaili vandens pertekliui greiiau nuvarvti; didesni mediai turi atramini akn, kurios paremia kamien, kad medis nenuvirst (9.4.4);
po miko skliautu tamsoka ir tvanku, ems pavirius glitus, danai pelktas;

9 . 4 . 6 Prie m e d i o prisitvirtins augalas - epifitas
labai daug lian ir epifit.
Periodikai drgni mikai i iors labai panas drgnuosius pusiaujo mikus, taiau j rin vairov kiek maesn. Dalis medi sausuoju laikotarpiu meta lapus.
Gyvnija Didiausia pasaulyje gyvn ri vairov, labai daug gyvenani mediuose (pvz., bedioni). Pietryi Azijos diunglse gyvena orangutan, gibon, tigr, leopard, raganosi.
Afrikos hiljoje esama goril, impanzi, drambli, okapij (kanopiniai gyvnai, giminiki irafoms). Amazonijos eivoje gyvena jaguar, tingini. Dirvoemis
9 . 4 . 7 Labai retas Afrikos atogr mik gyvnas okapija
Bdingas raudonai geltonas feralitinis dirvoemis. Dl geleies ir aliuminio didels koncentracijos dirvoemis yra raudono atspalvio. Kadangi dirvodarins uolienos greitai ir intensyviai dla, susidaro labai storas dirvoemio sluoksnis (iki 20 m). Dirvoemis ia nederlingas, humusas nesikaupia. Nors paviri patenka itin daug nukritusi lap, ak ir jie greitai supva, susidariusias maistingsias mediagas augalai tuoj pat sunaudoja (9.4.4). Danos litys i virutinio dirvoemio sluoksnio iplauna humus, vertingus cheminius junginius. Ikirstame miko plote dirvoemis greitai ardomas.
moni kin veikla

A 9 . 4 . 8 Lateritinis dirvoemis
Lydimin emdirbyst - senas primityvus emdirbysts bdas, kai mikas ideginamas, o jo vietoje auginami kultriniai augalai. Po kurio laiko is sklypas paliekamas (jame greitai vl atauga mikas), o deginamas kitas plotas.
Afrikoje vietins tautos nuo seno vertsi lydimin emdirbyst. Daugelyje ali intensyviai kertami mikai, j vietoje atsiranda lauk ir ganykl. Ikirst pirmini mik vietoje auga emesni ir skurdesns ri vairovs antriniai mikai.
Savanos
Geografinis paplitimas Savanos paplitusios atogr zonoje kiek atokiau nuo pusiaujo, iskyrus ryt Afrik. Didiausi plotai yra Afrikoje, maesni - iaurs Australijoje, Piet Amerikos vidurinje dalyje, Indijoje. (9.4.9) Klimatas Savanos paplitusios subekvatorinje klimato juostoje ( 6.9). iam klimatui bdinga: aukta oro temperatra (25-30 C), kuri maai kinta itisus metus;
. 9 . 4 . 9 Savan p a p l i t i m a s
rykiai skiriasi drgnasis ir sausasis laikotarpiai; drgnasis laikotarpis bna vasaros mnesiais, sausasis - iem; drgnasis laikotarpis priklauso nuo geografins padties ir gali trukti nuo 3 iki 8 mnesi, o met krituli kiekis svyruoti nuo 500 iki 1500 mm. Augalija Savana - apibendrinamasis odis, kuris reikia atogr olyn ir medi derin. Tipikos savanos - olmis apaug atviri plotai su pavieniais mediais arba j grupmis (guotais). Pasaulyje galima skirti keliolika savan tip.
. 9 . 4 . 1 0 Savana d r g n u o j u I a i k o t a r p i u T a n z a n i j o j e
Afrikoje skiriami trys pagrindiniai savan tipai (9.4.11). Drgnoji savana. Ji panai miko park, kuriame auga daugiau kaip 2 m aukio ols, retos giraits, yra vairi ri palmi, kit medi. Sausoji savana. Medi nedaug ir jie emesni (vyrauja akacijos, baobabai), ols neauktos ir nelabai tankios. Dygliuotoji savana. Mediai reti, vyrauja dygliuoti krmai, iurkti ol paprastai nesudaro itisins dangos.
' 9 . 4 . 1 1 Savan augalija
D y g l i u o t o j i savana
Sausoji savana
D r g n o j i savana
Dygliakrm augalija baobabas
Pievos
Sausas mikas
Pievos
lapuoiai ir visaliai mediai
Visals giraits
karpaol
akacijos Iygliuotieji krmai
dygliuotieji krmai
akacijos
Dl
mel temperatros svyravimas mnesins temp, svyravimas met krituli kiekis sausojo laikotarpio trukm (mn.) 8 0C 15 C 200-500 mm 8 - 1 0 mn. 5 0C 10C 5 0 0 - 1 0 0 0 mm 6 - 7 mn. 4
0
8
1000-2000 mm 3 - 5 mn.
Savan mediai vairiais budais prisitaik prie reguliari sausr. Dalis medi (pvz., baobabai) sausuoju laikotarpiu numeta lapus ir taip maiau netenka vandens dl garavimo (transpiracijos). Daugelio medi ri lapai yra mai vakiniai arba dygliuoti. Daugelio medi ilgos aknys pasiekia gruntinio vandens lyg.
Kai kurie mediai (pvz., baobabai, buteliniai mediai) gali kaupti vandens atsargas storuose kamienuose. ols savanose drgnuoju laikotarpiu tankiai suelia, o sausuoju - nudiva.
Gyvnija
9 . 4 . 1 2 Baobabas sausuoju laikotarpiu (Botsvana)
Savan gyvnija skirtinguose emynuose labai vairi. Afrikos savanos pasiymi didiausia pasaulyje kanopini gyvn vairove (deimtys antilopi ir gazeli ri, buivolai, zebrai, irafos, raganosiai). Dirvoemis Savanose vyrauja rausvai pilkvas arba rsvas raudonemis, kuriame gausu geleies ir aliuminio oksid. Dirvoemis derlingesnis negu drgnj atogr mik. moni kin veikla
9 . 4 . 1 3 Raganosiui draustinyje - p i r m e n y b (PAR)
Savan natrali augalij labiausiai paveik tradicin ekstensyvi emdirbyst ir gyvulininkyst. Auganiam gyventoj skaiiui reikia daugiau gyvuli maistui. Tad nuganomi vis didesni plotai, dl to stiprja paviriaus vjo erozija, pleiasi dykumos ( 9.5).
Kartosios dykumos
Geografinis paplitimas ir klimatas
Namibo dykuma laikoma seniausia pasaulyje. Ji pradjo formuotis madaug prie 20 min. met. Amiumi didiausia pasaulyje Saharos dykuma tra prie j kdikis.
Paplitusios aridinse srityse, iskyrus poliarines. Didiausios dykumos plyti iaurs Afrikoje (Sahara), Pietvakari ir Vidurio Azijoje, Australijoje (9.4.14). Visose dykumose per metus ikrinta labai maai krituli (0-250 mm). Taiau pagal temperatros reim vairaus tipo dykumos skiriasi. Pagal kilm ir ypatumus skiriamos atogr, vidins ar vidutini platum emynins ir pakrani dykumos (9.4.16). Atogr dykumos susiformavo aukto atmosferos slgio srityse, atogr klimato juostose. Dienos oro temperatra itisus metus labai aukta (30-50 0C). Bdingi dideli paros temperatros svyravimai (nuo 0-10 0C nakt iki 30-50 0C dien).
Vidins dykumos susidar nutolusiose nuo vandenyn emyn srityse (u atogr zonos rib), danai apsuptos aukt kalnagbri. Oro temperatra aukta tik vasar (30-40 C, dideli paros svyravimai), iema vsi arba alta (nuo 0 iki -15 C).
- "* J
Pakrants dykumos susiformavo atogr ir paatogri pakrantse, kurias skalauja altosios srovs. Orai gana vss: vasar 20-25 C, iem 12-15 0C. Nuo jros danai atslenka rkas.
9.4.14 Namibo dykuma driekiasi A t l a n t o pakrante
Sausringumas labai didelis H I didelis I vidutinis
siiiseai
A
atogr V vidins P pakrants
1 Simpsono dykuma A 2 Gobis V 3 Taras A 4 Karakumai V
9 Namibas P 10 Sahara A 11 Patagonija P 12 M o n t A 13 A t a k a m a P
5 Kizilkumai V 14 Sonora A 6 Rub el Chalis A Somalio ' dykuma P 8 Kalaharis A Mohavio 15 dykuma V
16
Didysis baseinas V
9.4.15 D y k u m paplitimas
Dykuma
Plotas, tkst. km2
Maks., C Afrika
Min., C
Met krituli kiekis, mm
Dykum tipas
Sahara Namibas
9 000 150
59 40 Azija
-5 -4
25-200 2-75
atogr pakrants
Gobis Rub el Chalis Karakumai Kizilkumai Taras Takli Makanas
1050 600 350 300 300 270
45 47 50 45 48 37
-40 -5 -35 -32 -1 -27 Australija
50-200 25-100 70-100 70-180 150-500 50-75
vidin atogr vidin vidin atogr vidin
Didioji Smlio Didioji Viktorijos Simpsono
360 350 300
44 50 48
+2 -3 -6
125-250 125-250 100-150
atogr atogr atogr
iaurs Amerika Sonora 9.4.16 D y k u m apibdinimas 355 44 -4 Piet Amerika Atakama 90 30 -15 10-50 pakrants 50-250 atogr
Dykum pavirius Dykum dirvoemyje beveik nra humuso ir drgms. Pagal paviriaus pobd skiriami keli dykum tipai: akmeningosios, vyringosios, smlingosios, molingosios, druskingosios. Augalija Augalija paprastai yra labai skurdi. Kai kuriuose dykum plotuose jos beveik nra. Kitur pasitaiko iurki oli, ret krm ir net medi. Visi dykumos augalai prisitaiko prie vandens stokos slyg. Tai gali bti: augal lapai danai virt dygliais - taip augalai maiau igarina vandens ir gali pakelti didel kart (pvz., kupranugarin dygliaol);
daugelio augal aknys giliai siskverbia em ir pasiekia gruntin vanden (pvz., saksalas); efemerai - augalai, atsirandantys tik po lietaus ir gyvenantys labai trump laik (2-3 savaits), per kur jie sugeba praysti, subrandinti vaisius ir duoti skl; sukulentai - augalai, sugebantys kaupti savo stiebuose ir lapuose vandens atsarg (pvz., kaktusai, alavijai). Gyvnija
9 . 4 . 1 7 Kaktus girait Meksikoje
Gyvn dykumose nedaug, bet jie gana vairs. Afrikos ir Azijos dykumoms bdingi smulkieji grauikai (okliai, smiltpels), vairs drieai ir gyvats, pasitaiko kai kuri kanopini gyvn (kupranugariai, gazels, antilops oriksai ir adaksai) ir smulkij plrn (laps, barchan kats). Dykumose yra daug naktini gyvn, dien besislepiani nuo kaitros urveliuose.
moni kin veikla Dykumose mons paprastai gyvena ir kininkauja tik ten, kur yra vandens: prie upi arba oazse - vietose, kur yra vandens altini arba ulini.
9 . 4 . 1 8 Per N a m i b o dykumos smlynus uoliuojantis oriksas
Viduremio retmikiai bei krmynai

Geografinis paplitimas Pagrindin paplitimo sritis - Viduremio regionas. Maesni io tipo augalijos plot yra Meksikos iaurje ir Kalifornijoje, vidurio ilje, Piet Afrikos pietuose, Australijos pietvakariuose (9.4.20).
2\
.V1
" i
"V 4
/1
/1
30 '
9 . 4 . 1 9 Pinija yra b d i n gas v i d u r e m i o augalas 9 . 4 . 2 0 Viduremio retmiki bei k r m y n paplitimas
4 0
Klimatas
70
Viduremio tipo klimatui bdinga ( 6.9): karta (25-28 0 C) sausringa vasara; vsi (5-10 0C) drgna iema; Piet Europoje 70-80% krituli ikrinta nuo lapkriio iki balandio (daugiausia lietaus pavidalu). I viso per metus ikrinta 400-800 mm krituli.
Augalija ir gyvnija Viduremio augalija vairi: kietalapi mikai bei retmikiai, krmynai arba olynai su krmokniais. Stambi laukini gyvn ioje zonoje beveik neliko. Anksiau plaiai augusi tanki mik (pvz., visali uolyn, Libano kedryn) ioje geografinje zonoje liko labai maai. Bdingi mediai - pinijos (Italijos puys), alyvmediai, akmeniniai uolai, laurai, kiparisai. Beveik visi ia augantys mediai ir krmai yra visaliai. Daugelio medi ir krmyn lapai kieti, todl ir pati augalija vadinama kietalap. Kieta lapo danga saugo j nuo neigiamos temperatros iem ir sausros vasar, nes atspindi Sauls spindulius. Labiausiai paplits Viduremio augalijos tipas yra makija - 2-4 m aukio krm salynai su retais neauktais (8-10 m) mediais. Makijai bdingi mediai ir krmai: alyvmediai, pistacijos, kadagiai, mirtos, emuogi mediai. Kai nusistovi sausi ir vjuoti orai, makijas danai nusiaubia gaisrai. Sausesniuose arba nuganytuose plotuose paplitusi gariga - reti emagiai (iki 50 cm) krmokniai su skurdiomis olmis.
. 9 . 4 . 2 1 GarigaGraikijoje
Dirvoemis Viduremio srityje vyrauja paatogri (subtropik) rdemis, kuriame gausu humuso, todl jis gana derlingas. Taiau vasar paprastai perdiva, todl, naudojant emdirbystei, reikia drkinti. moni kin veikla Natrali Viduremio augalij smarkiai pakeit moni kin veikla. Jau antikos laikais ikirsta dauguma tanki mik. J vietoje mons augino ems kio kultras, gan avis ir okas, kurios labai itryp em, sunaikino medi atalynus (sutrukd mikams atsinaujinti). I kit emyn iuos kratus buvo atveta daug nauj augal ri, kurios ia nesunkiai prisitaik (kaktusai, eukaliptai, palms).
Steps
Geografinis paplitimas Steps paplitusios vidutini platum klimato juostos vidinse (pusiau aridinse) emyn srityse (9.4.22). Didiausius plotus apima Europoje ir Azijoje - stepi juosta driekiasi nuo piet Ukrainos iki Mongolijos ir iaurs ryt Kinijos.
. 9 . 4 . 2 2 Stepi paplitimas
Nemai stepi plotai iaurs Amerikos viduryje; ten jos vadinamos prerijomis. Nedidelius plotus apima paatogri Piet Amerikos dalyje (iaurs Argentinoje ir Urugvajuje); ten jos vadinamos pampa.
Klimatas
- " .',, -. t*''* Mlbthit SSSSb
&"" i ' ' t ' , , -W
'îPl
emyninis: karta vasara (dien 25-30 0C) ir alta iema (nuo -5 iki -15 C). Klimatas pusiau aridinis, su sausromis, per metus ikrinta 250-600 mm krituli. Vasar danos konvekcins audros, didelis garavimas, iem sninga (iskyrus pamp). Augalija Stps - atviri plotai, padengti olynais. Medius stepse galima aptikti tik palei upes. Skiriamos pievins (vairiaols) ir tipins (sausos) steps.
Tipini stepi bruoai ikrinta 250-400 mm krituli per metus emos, iretintos ols plaiai paplitusios tik kelios varpini augal rys (vyrauja auots, eraiinai), taip pat kieiai Europoje ir Azijoje paplitusios pietinje stepi juostos dalyje (pvz., piet Ukrainoje, vidurio Kazachijoje, Mongolijoje)
A 9 . 4 . 2 3 H o r t o b a d s nacionalinis parkas Veng r i j o j e yra v i e n a i n e d a u g e l i o v i e t Europoje, kur g a l i m a p a m a t y t i n e s u a r t stepi, v a d i n a m puta
Pievini stepi bruoai ikrinta 400-600 mm krituli per metus auktos, tankios ols didel oli rin vairov Europoje ir Azijoje paplitusios iaurinje stepi juostos dalyje (pvz., vidurio Ukrainoje, iaurs Kazachijoje, piet Sibire) . 9 . 4 . 2 4 Stepi bruoai
Gyvnija Kadaise stepse gansi daugyb laukini kanopini gyvn, taiau ms laikais i induoli gausu tik grauik. Kai kuriose sausj stepi vietose (pvz., Pakaspijo emumoje) nemaai gana dideli antilopi saig band. Daug vairi ri star, smiltpeli, iurkn ir jais mintani smulkij plrn - lapi ir ek.
Dirvoemis Pievinse stepse paplits juodemis, tipikose - katoninis dirvoemis.

9 . 4 . 2 5 Itin retas Europos r y t ir v i d u r i o Azijos s t e p i g y v n a s a n t i l o p saiga
Juodemis - vienas derlingiausi pasaulio dirvoemi. Dl didels yrani oli mass ir nedidelio krituli kiekio formuojasi storas (iki 1 m) humuso sluoksnis, kuris suteikia dirvai juod spalv. Humuso kiekis dirvoemyje siekia 8-12%. Tai dvigubai trigubai virija Lietuvos derlingiausio dirvoemio rodikl. Vyrauja karbonatins dirvodarins uolienos.
Juodemis labai tinkamas emdirbystei. Naudojamo emdirbystei juodemio drkinti nebtina. Katoninis dirvoemis derlingumu gerokai nusileidia juodemiui. Humuso sluoksnis nelabai storas (20-40 cm). Humuso kiekis dirvoemyje vidutinis (2-5%), todl dirva rudos arba viesiai rudos spalvos. Naudojam emdirbystei dirvoem daniausiai btina drkinti.
9 . 4 . 2 6 Juodemio dirva Rusijos p i e t u o s e
moni kin veikla Stepi geografin zon labai paveik moni kin veikla. Natrali pievini stepi beveik neliko, nes dl derlingo juodemio jos suartos. Pievini stepi nedideli plot iliko rezervatuose. Tipins sausosios steps maiau paveiktos kins veiklos, dideli plot iliko Kazachijoje, Mongolijoje, kituose regionuose.
Plaialapi ir mirieji mikai

Geografinis paplitimas Paplit vidutini platum klimato juostos humidinse nealtose srityse Plaialapi mikai didelius plotus apima vakar ir vidurio Europoje, Ryt Azijoje, JAV rytuose. Mirieji mikai paplit iaur nuo plaialapi. Jie isidst tarp plaialapi ir spygliuoi mik zon. Tokie mikai bdingi, pvz., Baltijos alims (9.4.27). Klimatas
9 . 4 . 2 7 Plaialapi ir mirij m i k paplitimas
Vidutini platum jrinis arba pereinamasis; musoninis. Vasara ilta arba vsoka (15-20 C), iema velni (nuo -5 iki +5 0C). Klimatas drgnas, per metus ikrinta 500-2000 mm krituli, jie danai virija garavim.
Augalija Aukti (20-30 m), akoti lapuoiai mediai, metantys lapus prie altj laikotarp. Miriuose mikuose lapuoi medi plotai kaitaliojasi su spygliuoi medi plotais. Danai lapuoiai ir spygliuoiai auga vieni alia kit. Vakar ir Vidurio Europoje vyrauja uolai, skroblai, bukai; maesniuose plotuose auga klev, liep, uosi, katon ir kit medi. Miriuose mikuose labiausiai paplitusios lapuoi medi rys yra beras ir drebul, spygliuoi - puis ir egl.
9 . 4 . 2 8 Mirusis mikas Apalauose, JAV
Daugumoje mik masyv vyrauja 1-2 medi rys. Pomikyje auga krmai, papariai, ols.
Gyvnija Bdingi kanopiniai gyvnai: taurieji elniai, danieliai, stirnos, ernai; plrnai: rudieji lokiai, vilkai, laps, lys, oprs, kiauns; grauikai: kikiai, vovers. Dirvoemis Po plaialapi mikais vyrauja gana derlingas rudemis ( 9.3), i storos yrani lap paklots dirvoem patenka daug maistingj mediag, susidaro nemaai humuso. Mirij mik dirvoemis ne toks derlingas. moni kin veikla Plaialapi ir miriuosius mikus labai paveik moni kin veikla. Didioji dalis mik per daugel ami buvo ikirsti, o ie plotai paversti ems kio naudmenomis. Kai kuriuose ikirstuose plotuose vietoj plaialapi medi iaugo smulkialapi medi giraits - berynai, drebulynai. Daug kur ikirst mik vietoje dabar auga sodinti puynai. Dauguma i likusi plaialapi mik dabar naudojami rekreacijai.
Spygliuoi mikai
Geografinis paplitimas Paplit tik iaurs pusrutulyje vidutini platum klimato juostos altesnse srityse (tarp 50 ir 65 iaurs platumos). Didiuliai spygliuoi mik masyvai, vadinami taiga, auga Sibire (Rusija), Kanadoje (9.4.29). Klimatas Vidutini platum emyninis, altojo tipo. Vasara vsi (15-18 0C), iema labai alta (nuo -10 iki -20 0C, kai kur iki -40 0C). Krituli ikrinta nedaug (300-600 mm per metus), taiau dl mao garavimo daugelyje viet yra drgms perteklius.
. 9 . 4 . 2 9 Spygliuoi mik paplitimas
Augalija Vyrauja visaliai spygliuoiai mediai: puys, egls, maumediai. Paprastai tam tikrame miko masyve auga tik viena medi ris. Puynai yra viess mikai, o eglynai tamss. Ryt Sibire ir Tolimj Ryt iaurje (Rusija) vyrauja maumediai, numetantys spyglius prie altj laikotarp.
. 9 . 4 . 3 0 Taiga Kanados vakaruose
Vietomis auga smulkialapi medi: ber, drebuli. Pomikio augalija paprastai skurdi, paviri dengia samanos, kerps, uoginiai krmokniai.
Gyvnija Bdingi induoliai: briediai, rudieji lokiai, vilkai, laps, erniai, sabalai (Sibire), baltieji kikiai, vovers, burundukai. Dirvoemis Vyrauja nederlingas jauraemis ( 9.3): nukrit spygliai yra ltai ir dirvoemis gauna maai humuso; dirvoemis danai bna rgtus (pH 4,5-5,5). Didesn taigos dalis plyti daugiameio alo zonoje ( 5.4).
moni kin veikla Spygliuoi mikus moni kin veikla paveik maiau negu kitus pasaulio mik tipus. Rusijoje, Kanadoje, Skandinavijos pusiasalyje ie mikai intensyviai kertami dl geros kokybs medienos. Daugelyje viet intensyviai mediojama. Daugiausia mediojami kailiniai vrys.
9 . 4 . 3 1 Medienos ruoa Suomijos t a i g o j e
Tundra
Klimatas Budingas subarktinis klimatas: ilgos altos iemos (nuo -15 iki -30 0C) ir trumpos vsios vasaros (8-12 0C);
krituli ikrinta nedaug (200-400 mm per metus), daniausiai sniego pavidalu; drgms perteklius dl labai mao garavimo ir daugiameio alo vandensparos.
Augalija
A 9 . 4 . 3 2 Tundra paplitusi Azijos ir iaurs Amerikos iauriniuose pakraiuose
Augalija skurdi. ems paviri dengia samanos ir kerps. Gausiai auga uogini krmokni (brukni, tekiu), pasitaiko ole (gailiais, viksvomis) apaugusi ploteli. Medi nra, taiau pasitaiko paeme besiraizgani emagi ber ir gluosni kerui (ne auktesni nei puss metro). iem emagiai daugiameiai augalai atsiduria po sniegu, kuris apsaugo juos nuo ialimo. Vasar kaip tik paemio oras yla labiausiai, tad emagiams augalams susidaro palankios slygos vegetuoti.
. 9 . 4 . 3 3 Tundra Norvegijos iaurje
Gyvnija I stambesni vri plaiai paplit tik iauriniai elniai, kuri didioji dalis prijaukinti. Vietomis aptinkama avijaui. I plrn bdingi vilkai, poliarins laps, ermuonliai. I grauik itin gausu leming. Daugelio tundros gyvn (baltj kiki, poliarini lapi, ermuonli, baltj kurapk) kailis iem tampa baltas, kad bt maiau pastebimi.
Dirvoemis
. 9 . 4 . 3 4 Avijautis
Bdingas tundros gljinis dirvoemis. Dl arti paviriaus esanio daugiameio alo, kuris neleidia vandeniui prasisunkti gilyn, dirvoemyje susikaupia daug drgms, didiuliai tundros plotai yra upelkj. Vir daugiameio alo dirvoemyje formuojasi melsvos spalvos mirks gljinis horizontas.
moni kin veikla Anksiau moni kin veikla tundroje buvo menka, taiau pastaraisiais deimtmeiais poveikis gamtai spariai auga. Isipltusi naftos ir gamtini duj gavyba, naftotieki avarijos uteria nemaus tundros plotus. Trap tundros dirvoem ardo vikriniai visureigiai ir autotraukiniai.
Vertikalusis zonikumas
Bet kuriame biome pasitaiko kaln. Dl geografins padties ir vairaus aukio jiems budingas vertikalsis geografinis zonikmas. Kalnuose kylant keiiasi klimatas, kartu su juo - ir ekosistemos. Panaaus pobdio ekosistema tam tikrame auktyje vadinama vertikalija zona. Dsninga ekosistem kaita kylant vadinama vertika-liuoju geografiniu zonikumu. Pirmasis dsningum apra vokiei geografas Aleksandras fon Humboltas, 1799-1804 m. keliaudamas po Andus ( 14-15 psl.). Vertikalij zon kaita ir skaiius priklauso nuo geografins platumos bei kaln aukio: kuo auktesni ir ariau pusiaujo kalnai, tuo juose daugiau vertikalij zon; didiausia i zon vairov Himalajuose ir Anduose. tarp miko ir sniego rib plyti savitos alpins pievos. Piet ir Vidurio Amerikoje jos vadinamos paramais; vir sniego ribos yra tik sniegyn, ledyn ir plik uol.
Auktuose kalnuose paprastai galima skirti miko rib ir sniego rib ( 5.4):
A 9 . 4 . 3 5 A n d kalnai 4 8 0 0 m a u k t y j e 9 . 4 . 3 7 Vertikalusis z o n i k u m a s
9 . 4 . 3 6 Alps 2 1 0 0 m a u k t y j e v i d u r v a s a r y j e
Andai sniegynai ir ledynai sniego riba kaln pievos V 3"

, i
km
miko riba
sniegynai ir ledynai
**
50-100
I
rk mikai alpins pievos
j >
2
m./km
atogr kaln mikai drgnieji
m./km2
20-50
m./km2
10-50
100-200 m./km2
9.5 Atogrq mik nykimas ir dykumjimas

moni kin veikla daro milinik tak geografini zon natraliajam dirvoemiui, augalijai ir gyvnijai ( 9.4). Dl to kyla ekologini problem. Vienos i rimiausi pastaraisiais deimtmeiais tapo atogr mik nykimas ir dykumjimas.
Atogr mik nykimas

Faktai Pastarj imtmet inaikinta 50% vis pasaulio drgnj atogr mik (9.5.1).
57% 39% 57% 40% 40% 19% P. A m e r i k a A f r i k a Azija - pirmykiai atogr mikai I - 1980 m. likusi mik dalis - 2010 m. likusi mik dalis
Didiausia j dalis inaikinta Pietryi Azijoje, maesn - Piet Amerikoje.
Kai kuriose drgnj mik zonose esaniose alyse (Vietnamas, Filipinai) pirmini mik beveik neliko. Mik kirtimo tempai per pastaruosius 20-30 met iaugo. Dalis mokslinink mano: jei dabartiniai kirtimo tempai iliks, po 20 met visi pirminiai atogr mikai inyks.
, 9 . 5 . 1 Atogr mik nykimas
. 9 . 5 . 2 Pirmini ir d a b a r t i n i atogr mik paplitimas
Prieastys Medienos ruoimas Atogr mikuose auga tokie vertingi mediai kaip palisandrai, tikmediai, kauiukmediai. J mediena turi didiul paklaus. Dl vairios i mik rins sudties, norint paruoti vertingos medienos, reikia ikirsti deimtis kart daugiau kit medi. Nelabai vertingi mediai paprastai paliekami vietoje pti arba sudeginami. Keli tiesimas
9 . 5 . 3 Ikirstas mikas Indonezijoje
Naujoms emms sisavinti ir medienai iveti mikuose tiesiama keli. alia j kuriamos naujos gyvenviets. Nutiesus nauj keli, beemiai valstieiai su valdios leidimu arba savavalikai kerta anksiau neprieinamus miko plotus, paveria juos ems kio naudmenomis.
Galvij auginimas. Mikai vis daugiau kertami naujoms ganykloms rengti. Toks mik pavertimas ganyklomis padeda alims (pvz., Brazilijai) pltoti galvijininkyst, didinti msos eksport. Didels galvij bandos itrypia dirvoem, kyla erozijos grsm. Plantacij rengimas. Jose auginami kauiukmediai, aliejins palms, arbatmediai, kavamediai, kakavmediai, bananai, ananasai, cukranendrs. Pagrindin i kultr dalis eksportuojama. Naudingj ikasen gavyba mikingose teritorijose. Itin daug alos mikams daro gavyba atviruoju bdu (karjeruose), dl kurios labai teriama aplinka, darkomas kratovaizdis (pvz., geleies rdos gavyba Karae, Amazons ups baseine). Vandens jgaini statymas. Pastaius utvank, susidaro tvenkinys ir po vandeniu atsiduria dideli miko plotai. Didiuli tvenkini rengta Amazonijoje (Brazilijoje, Venesueloje). Neikirsti mediai po vandeniu pradeda pti, iskiria kenksming duj.
A 9 . 5 . 4 Galvij banda ikirsto atogr miko plote, Brazilija
Problemos
9 . 5 . 5 Geleies rdos gavyba Karao telkinyje, Brazilija
Mik kirtimo nauda Beveik visi drgnieji atogr mikai plyti neturtingose alyse. Pajamos, gautos i mik plot sisavinimo (mediena, ems kio produkcija, naudingosios ikasenos, elektros energija), stiprina i ali ekonomik, gerina moni gyvenim. sisavinant mik plotus, atsiranda daug darbo viet - velninama opi iose alyse nedarbo problema. Mik rajon sisavinimas maina migracij miest lnynus, monms atsiranda galimybi pagerinti gyvenimo slygas.
Dirvoemis drgnj atogr mik srityse ne itin derlingas. Maistingj mediag didesn dal augal aknys gauna tiesiogiai i pvani augal liekan. Ikirtus mik, dirvoemis nepasipildo maistingosiomis mediagomis ir po keleri met tampa visai nederlingas. Gana ger derli ia galima gauti tik trejus ketverius metus, paskui nualintos ems plotas apleidiamas ir ikertamas naujas. Kadangi medi aknys nesutvirtina dirvoemio, prasideda erozija. Kai kurie apleisti plotai dl intensyvios erozijos pamau virsta dykynmis. Stiprios litys nuplauna upes didel kiek moling daleli. Ups tampa drumzlinos, tai trukdo uvininkystei, riboja upi vandens naudojim buityje. Didja potvyni grsm. iabuviai (pvz., pigmjai, Amazonijos indnai, papua), netek prastos gyvenamosios aplinkos, priversti keisti gyvenimo bd ir galiausiai praranda unikali kultr, tradicijas. Danai suserga naujomis ukreiamosiomis ligomis, didja moni mirtingumas, kai kurioms gentims gresia inykimo pavojus.
Prie mik kirtim

kasdiens litys padeda atogr mikams augti
Po mik kirtimo
dl sumajusio krituli kiekio formuojasi sausros ir dykumos
pasaulinis CO2 koncentracijos. didjimas <
lidel COj koncentracija k, stiprina iltnamio < efckt ir prisideda prie \ l i m a t o pokyi
kondensacija monijos ir gyvnijos naudojamas
fotosintezes metu augalijos sugeriamai CQ2
maiau ore vandens gar silpnesn kondensacija
sudeginti mediai, inyk mikai
didjaniai monije populiacijai reiki daugiau deguonie; maiau medi sugeria CO2 ir iskiria deguonj aiau medi - maiau Ore vandens gar
V
9 . 5 . 6 Natralus ir sutrikdytas atogr mik ciklas
augalijos iskiriamas deguonis idealus vandens gar kiekis atmosferoje
Dl nykstani mik gali ti kai kurios mokslui dar neinom vaistini augal rys (pvz., veiksmingiausiam vaistui nuo maliarijos sukurti buvo panaudoti reti mediai - chininmediai, augantys Kolumbijos ir Peru mikuose). Atogr mik nykimas gali turti takos tolesniam klimato atilimui. Mediai fotosintezei sugeria didel anglies dvideginio kiek. Mik nykimas gali padidinti iltnamio duj koncentracij atmosferoje.
Galimi sprendimai
9 . 5 . 7 Nauja gyvenviet Amazonijoje, Brazilija
Didelius atogr mik masyvus paskelbti rezervatais, udrausti juose bet koki kin veikl. Aplink grietai saugomus mikus sukurti plaias buferines zonas, kuriose bt apribota kin veikla, vadovaujantis darniosios pltros principais: didesn mik plot dal paskelbti draustiniais, leisti rinkti tik kauiuk, vaisius ir rieutus; medienai mikus kirsti siauromis juostomis, kurios ikirtus gali vl savaime apaugti mediais; rengti maus ariamuosius plotus, kuriuos i vis pusi supt mikai.
Buferin zona - teritorija aplink apsaugos zon, ekologins apsaugos zonos ris, velninanti poveik saugomoms teritorijoms.
Turtingoms alims statymikai leisti pirkti atogr medi ri medien tik i darniosios pltros rajon. Turtingos valstybs turi teikti silpnoms atogr mik turinioms alims visokeriop ekonomin pagalb ir i dalies atlyginti j patiriamus nuostolius dl mik kirtimo pristabdymo.
AZIJA
Dykumjimas
Dykumjimas - dirvoemio degradacija aridinse ir pusiau aridinse srityse, dykum pltimasis. Dykumjimas yra visuotin problema, turinti takos 1/5 ems gyventoj i madaug 100 valstybi.
B H dykumjimo nepaveikti plotai gresianio dykumjimo plotai itin didels grsms plotai stipraus dykumjimo plotai dykumos
Faktai JT skaiiavimais, dl moni veiklos dykum plotas emje iaugo 9 mln. km2. Pastebta, kad per pastarj imtmet dauguma pasaulio dykum gerokai isiplt. Per pastaruosius deimtmeius aridinse srityse baigia nykti kai kurie dideli eerai (Aralas, adas). Dykumjimas paliet daugel region: iaurs ir Piet Afrik, Vidurio ir Ryt Azij, Australij, Piet Amerik, Piet Europ.
9 . 5 . 8 D y k u m j i m o Azijoje ir Afrikoje palyginimas
g pirmins dykumos I labai spartus dykumjimas spartus dykumjimas silpnas dykumjimas ^ 9 . 5 . 9 Dykumjimas
Sahelio sritis - pusiau aridin savan juosta pietus nuo Saharos. Ji kerta Afrikos emyn nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jros. SaheIio srit patenka nemaa Sudano, ado, Nigerio, Malio teritorij dalis.
Spariausiai dykumja Sahlio sritis Afrikoje (9.5.11). Sahelyje dykuma kasmet pasislenka pietus 1,5-10 km. Per pastaruosius 50 met Sahara pasiglem 700-800 tkst. km2 ems kio naudmen.
Nuo dykumjimo kenia daug Azijos ali: Afganistanas, Tadikija, Turkmnija, Kazachija, Uzbekija, Pakistanas, iaurs ryt Indijos bei iaurs ryt Kinijos sritys.
Prieastys Dykumjim sukelia gamtos ir mogikieji veiksniai. Natrali klimato kaita - per pastaruosius 50 met ems klimatas tapo sausringesnis. Tai gali bti susij ir su visuotiniu klimato atilimu. Daugelyje pasaulio srii padaugjo sausr, ypa Sahelio srityje (9.5.14). Itin skaudi padarini Sahelio srityje sukl katastrofika 1968-1973 m. sausra, kai iaurinje dalyje idivo beveik visos ups ir dauguma ulini. Demografinis sprogimas Afrikos ir Azijos alyse smarkiai suaktyvino kin veikl trapiose ems kio naudmenose alia dykum. Nuganymas. Tose vietose, kur yra labai daug galvij, itrypiama dirva, nualinamos ganyklos. Netinkama ariamoji emdirbyst, dl kurios dirv labai paeidia vjo erozija, padanja dulki audr. Medi ir krm kirtimas kurni, nam apyvokos daiktams gaminti. Medi ir krm aknys sutvirtina dirvoemio daleles, ikirtus stiprja vjo erozija. Per didelis vandens sunaudojimas - tai upi nusekimas, eer idivimas: dl Amudarjos ir Syrdarjos upi vandens naudojimo laukams drkinti, jos nepasiekia Aralo eero. Tad buvs didiulis eeras bema inyko - virto keliais nedideliais vandens telkiniais. Tik dl dideli pastang greiiausiai pavyks atkurti iaurin io eero dal. Beveik idivo Sahelio srityje esantis ado eeras.
Demografinis sprogimas staigus gyvenoj skaiiaus pagausjimas
. 9 . 5 . 1 0 Sahelio sritis Nigeryje
-200- izohieta - met krituli kiekio linija, mm Sahelio sritis dykumos plitimas ems naudojimo kryptis ^ emdirbyst
gyvulininkyst
9 . 5 . 1 1 Sahelio sritis
Padariniai
gyventoj skaiius, min. 1970 m. Burkina Fasas Malis Mauritanija Nigeris Senegalas Sudanas adas 5,4 5,0 1,3 4,2 4,4 14,5 3,7 2010 m. 16,2 13,8 3,2 15,9 12,3 44,0 10,5
Valstyb
Dl dykumjimo kai kuriuose pasaulio regionuose kilo bado grsm. Bado ir neprievalgio problema ypa aktuali Sahelio srityje. Nuostoliai dl dykumjimo kasmet skaiiuojami deimtimis milijard doleri. Dykumjimo procesai veria mones masikai migruoti palankesnes savo arba kit ali vietoves. Gali netgi siplieksti konflikt tarp migrant ir vietos gyventoj. Sahelio srityje dl dykumjimo buvo priversti migruoti pietus milijonai moni, padidjo etnin tampa.
Prognozuojama, kad ateityje dl dykumjimo apie 60 min. moni gali migruoti i Sahelio ali Europ ir Viduremio Afrik. Besitsiantis dykumjimas gali ne tik sutrukdyti Sahelio ali ekonominei raidai, bet ir sukelti kio bei socialini katastrof.
9 . 5 . 1 2 Demografinis sprogimas Sahelio alyse
Galimi sprendimai Vykdyti aktyvi demografin politik, propaguojani eimos planavim (turti maai vaik). Mainti gyvuli bandas, neauginti menkaveri ems kio kultr, o trkstamus maisto produktus importuoti. Vietoj medienos kurui naudoti kitus energijos altinius (9.5.13). rengti mik apsaugines juostas - mediai sulaikyt didesn dal judanio i dykum smlio, o aknys sutvirtint dirv ir apsaugot nuo erozijos. Kinijoje gyvendinamas projektas alioji Kinijos siena". Sodinama ilga mik juosta turt apsaugoti alies iaurinius rajonus nuo smlio audr. Bendras ios juostos plotas bus 350 tkst. km2. Suskaiiuota, kad jau pasodinti mikai sulaiko apie 200 min. t smlio per metus.
C-..
'
9 . 5 . 1 3 Sauls krosnis. J naudojimas galt pristabdyti k r m ir m e d i kirtim
' 9 . 5 . 1 4 Krituli kiekio pokyiai Sahelyje

krituliai mm
500
perteklinis krituli kiekis,
deficitinis krituli kiekis, lyginant su daugiameiu krituli stokos laikotarpis
1931
1940
1950
1960
1970
1980
1990
2000
2006
Nacionaliniai parkai
Daspero NP* (Kanada)
(kurtas 1907 m. Plotas - 10 878 km2 Dasperas - didiausias nacionalinis parkas Uoliniuose kalnuose, Kordiljer rytinje dalyje. ia saugomi nepaprastai gras ir moni veiklos beveik nepaliesti kaln kratovaizdiai: spygliuoi mikai, alpins pievos, virukalns, spdingi ledynai, skaidrs eerai ir vaizdingi kriokliai. Parke gausu gyvn: elni, briedi, sniegini avin, grizli, juodj loki. ia gyvena ir labai reti gyvnai - sniegins okos. Parkas paskelbtas biosferos rezervatu, ia skmingai derinami gamtosaugos ir turizmo tikslai.
Braiso kanjono NP (JAV)

kurtas 1928 m. Plotas - 145 km2 Braiso kanjonas (Bryce Kanyon) giliai uolienas sir Jutos valstijos pietuose. Vandens, vjo ir ledo erozija sukr neprast reljef - milinik natral amfiteatr" su mantriausi form uolomis. Ypa spdingai atrodo hoodoo - uolos, kurias vainikuoja kepurs". Uolien dljimas nuspalvino uolas vairiomis rykiomis spalvomis: raudona, oranine, violetine, balta. Kanjono slniai apaug kni ir egli mikais. Nacionalinis parkas kurtas iam unikaliam kratovaizdiui isaugoti.
Galapag NP* (Ekvadoras)

kurtas 1959 m. Plotas - 6 938 km2 Galapagai - nedidelis Ekvadorui priklausantis salynas Ramiajame vandenyne ties pusiauju, isidsts 1000 km vakarus nuo Piet Amerikos. J sudaro 13 vulkanini sal, 97% ploto paskelbta nacionaliniu parku. Galapag salos tapo inomos visame pasaulyje, kai jas aplank arlzas Darvinas. Tirdamas Galapag kikilius, jis ikl evoliucijos teorij. Salyno gyvnija unikali - tai tikras evoliucijos muziejus. Dauguma ri - sal endemikai. ia gyvena didiausi pasaulyje vliai (iki 300 kg svorio), jrins iguanos (vieninteliai drieai, gebantys maitintis jroje), vienintel neskraidanti kormoran ris.
Virungos NP* (Kongo DR)

kurtas 1925 m. Plotas - 7 800 km2 Virungos parkas kurtas ryt Konge, alia Ugandos ir Ruandos sienos, vulkanins kilms kalnuose. Pirmasis nacionalinis parkas Afrikoje. Beveik vis jo teritorij apima pusiaujo kaln mikai. Parkui bdinga didiul biologin vairov, taiau svarbiausias jo krimo tikslas - isaugoti nuo inykimo kaln gorilas - stambiausias bediones pasaulyje. Nesibaigiantis karinis konfliktas iame Kongo regione kelia nerim dl parko ir goril likimo.
Donjanos NP* (Ispanija)

kurtas 1969 m. Plotas - 543 km 2 Donjanos diausias Andalzijos nacionalinis parkas diJis ir garsiausias srityje. Ispanijoje. du
isidsts paioje pietinje alies dalyje, Paplit skirtingi kratovaizdiai - Gvadalkivyro deltos pelks ir smlio kopos, i dalies apaugusios puynais. Parkas yra labai svarbi migruoj a n i vandens pauki buvein. i e m utvindytose deltos pelkse j apsistoja daugiau nei pus milijono (madaug 250 ri). ia taip pat saugoma nykstanti gyv n ris - Ispanijos lis.
Kaziranga NP* (Indija)

kurtas 1974 m. Plotas - 430 km 2 Kazirangos nacionalinis parkas isidsts iaurs ryt
Indijoje, A s a m o valstijoje. Auga maai kur Piet Azijoje ilik nuostabs drgnieji atogr mikai, velios pievos. ia saugoma net 15 induoli ri, esani prie inykimo ribos. Parke gyvena du tredaliai pasaulyje ilikusi Indijos raganosi. Be to, ia didiausias bengalini tigr tankumas emje, gausiausia laukini Indijos drambli populiacija. Parke taip pat sutinkama ilgalpi loki, buivol gar, voverini kai, elni barasing, daug pauki, drie ir g y v a i ri.
Kakadu NP* (Australija)

kurtas 1981 m. Plotas - 19 804 km 2 iaurinje alies teritorijoje kurtas Kakadu nacionalinis parkas yra vienas i garsiausi ir labiausiai l a n k o m AustraliSaugomu teritorjij dalis, %
joje. Jis plyti vaizdingoje plynauktje, kuri i v i s pusi supa skardiai, i dalies atskiriantys i teritorij. Parko kratovaizdiai labai vairs ir gras: savanos plotai, atogr mikai, i dalies utvindyti upi slniai, mantri f o r m uolos, vaizdingi kriokliai. ia saugoma unikali Australijos gyvnija: 60 sterblin i ri (kengros, valabs, sterblins kiauns, bandikutai), daugyb pauki, dvi krokodil rys. Iki iol gyvena aborigenai, besilaikantys tradicinio gyvenimo bdo. Parko teritorijoje yra urano kasykl, kurios kelia n e m a grsm.
* - U N E S C O pasaulio paveldo objektas
Kriugerio NP (Piet Afrika)

kurtas 1926 m. Plotas - 18 989 km 2 Kriugerio nacionalinis parkas - vienas i seniausi ir garsiausi Afrikoje. Jis apima didiul teritorij PAR iaurinje dalyje, prie Mozambiko sienos. Augalija Piet Afrikai bdinga p a r k tipo savana, kurioje olmis apaug atviri plotai kaitaliojasi su retmikiais, krmynais ir sausaisiais atog r mikais. Spjama, kad parke yra didiausias laukini g y v n t a n k u m a s pasaulyje. Apskaiiuota, jog ia gyvena apie 1500 lit, 12 drambli, 2500 buivol, 1000 leopard, 5000 raganosi, 17 antilopi ri.
9.6 Aplinkosauga
Daugelio ems srii natralius kratovaizdius labai pakeit moni kin veikla (<- 9.4 ir 9.5). Juose gerokai sumajo augal vairov, laukini gyvn. Nemaai augal ir gyvn ri pasidar labai retos, joms gresia pavojus inykti. Visa tai veria imtis ryting priemoni laukins gamtos vairovei isaugoti.
Raudonoji knyga
Tarptautin raudonoji knyga Siekdama isaugoti ret ir nykstani augal bei gyvn ris Tarptautin gamtos apsaugos sjunga 1963 m. sudar Raudonj knyg. Knyga pavadinta raudonja, nes i spalva simbolizuoja pavoj. Raudonj knyg traukti imtai augal ir gyvn ri, kurioms gresia pavojus inykti. Rys ioje knygoje suskirstytos pavojaus kategorijas: rys, esanios ant inykimo ribos, retos rys, kuri skaiius smarkiai maja.
I M
Raudonoji knyga tra rekomenduojamojo pobdio. Ji skatina ali vyriausybes imtis visokeriop priemoni j trauktoms rims saugoti, pvz., drausti jas medioti.
Liiituvos RAUDONOJI knyga
iuo metu Tarptautin raudonj knyg traukta 226 induoli, 181 pauki, 77 ropli, 35 varliagyvi ir 168 uv rys. Ris i Tarptautins raudonosios knygos ibraukiama tik prajus pavojui inykti. Lietuvos raudonoji knyga Siekdamos isaugoti nykstanias augal ir gyvn ris savo teritorijoje, daugelis ali sudaro nacionalines Raudonsias knygas. 1976 m. buvo parengta Lietuvos raudonoji knyga (ispausdinta 1981 m.). Gamtos apsaugos komitetas Lietuvos raudonj knyg reguliariai tikslina ir papildo. 2007 m. ioje knygoje buvo 767 augal, gyvn ir gryb rys.
Lietuvos raudonoji knyga lis, didioji miegapel, baltasis kikis kilnusis erelis, sakalas keleivis, didysis apuokas, alvarnis, juodasis gandras, kurtinys balinis vlys, lygiavynis altys
A 9 . 6 . 1 Lietuvos raudonoji
Gyvn klases induoliai
Tarptautin raudonoji knyga orangutanas, kaln gorila, mlynasis banginis, baltasis lokys, didioji panda, tigras, Prevalskio arklys, kulanas, visos penkios raganosi rys, Dovydo elnias, baltasis oriksas, stumbras Kalifornijos kondoras, amerikin gerv Galapag vlys, Komodo varanas
Paukiai Ropliai
A 9 . 6 . 2 Kai kurios g y v n rys, trauktos Tarptautin ir Lietuvos raudonsias knygas
Saugomos teritorijos
Laukinei gamtai apsaugoti iuo metu pasaulyje steigta per 120 tkst. saugom teritorij (nacionalini ir gamtos park, rezervat, draustini), kurios apima apie 12% ems sausumos paviriaus. Kuriamos tokios teritorijos ir vandens akvatorijose.
Saugom teritorij steigimo prieastys

Tik draudimu medioti arba kitaip naikinti retas gyvn ris ir skinti (kirsti) retas augal (medi) ris negalima isprsti j isaugojimo problemos. Reikia saugoti ir ekosistemas, kuriose ios rys gyvena.
Steigiant naujas saugomas teritorijas arba pleiant esamas, Piet Afrikoje iabuvi gentys tam neretai prieinasi. Mat tokiose teritorijose galioja vairs draudimai, kurie riboja mediokl, medienos rinkim, prijim prie kai kuri vandens telkini.
Visi ekosistem komponentai tarpusavyje yra glaudiai susij, todl reikia ilaikyti j vientisum. Btina siekti isaugoti pasaulio region biologin vairov. Sudaryti slygas moksliniams tyrimams ir stebjimams. Ugdyti supratim, kad btina ilaikyti natrali kratovaizdi gro, panaudoti juos moni poilsiui.
Pasaulio nacionaliniai parkai

W e l c o m e to the AI-AIS NATIONAL PARK
Nacionaliniai parkai - didiausios pagal plot saugomos teritorijos. Pirmasis pasaulyje Jeloustouno nacionalinis parkas buvo kurtas 1872 m. Jungtinse Valstijose. Nacionalini park statusas skirtingose alyse yra nevienodas. Pagal vietos statymus gamtos apsaugos lygis juose gali bti ir grietas, ir nuosaikus (pvz., leidiama ribota kin veikla). Nacionaliniai parkai nuo gamtos rezervat skiriasi tuo, kad parkuose gamtos aplinka yra saugoma i dalies, rekreacijos tikslams, o rezervatuose saugomi i esms tik gyvnai ir augalai. iuo metu pasaulyje yra apie 7000 nacionalini park. Kai kuriuose regionuose (atogr Afrika, Indija) tik nacionaliniai parkai leidia isaugoti stambiuosius laukinius gyvnus. Nacionalini park problemos: masiniai transporto srautai, dirvos itrypimas ir erozija palei psij takus; turizmo infrastruktros pltra (viebui statyba, poilsiaviei krimas) paeidia natralius kratovaizdius;
9 . 6 . 3 Sveiki atvyk nacionalin park"

NATIONAL PARK
moni, gyvenani nacionaliniuose parkuose, nuolatinis poveikis park ekosistemoms.
Lietuvos saugomos teritorijos

Jau viduramiais LDK teritorijoje kunigaikiai ir didikai skirdavo mediokls plotus, kuriuose paprastiems gyventojams buvo udrausta lankytis, baidyti vris. iuos udraustus plotus" galima pavadinti pirmaisiais draustiniais. Nuo XIX a. Europos valstybs oficialiai pradjo steigti saugomos gamtos teritorijas (rezervatus arba draustinius). Lietuvos Respublikoje pirmoji saugoma teritorija - uvinto rezervatas - kurta 1937 m. profesoriaus zoologo Tado Ivanausko pastangomis ( 175 psl.). iuo metu Lietuvoj yra madaug 400 vairi saugom teritorij ir beveik 700 saugom gamtos objekt. Visi kartu jie apima apie 12% alies ploto. Lietuvoje skiriamos konservacins ir kompleksins saugomos teritorijos: konservacinio prioriteto saugomose teritorijose saugomi unikals arba tipiki gamtinio bei kultrinio kratovaizdio kompleksai ir objektai. ioms teritorijoms skiriami rezervatai, draustiniai, gamtos paminklai; kompleksinse saugomose teritorijose jungiami apsaugos, rekreacijos ir kio tikslai. ioms teritorijoms skiriami nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas.
9 . 6 . 4 Lietuvos g a m t i n s saugomos teritorijos Saugomos teritorijos tipas rezervatai biosferos rezervatas draustiniai nacionaliniai parkai regioniniai parkai gamtos paminklai Bendras plotas, km2 183 54 1640 1440 4135
Skaiius 3 1 355 5 30 683
M o n i t o r i n g a s (stebsena) - sistemingas tam tikro svarbaus reikinio (pvz., aplinkos taros) stebjimas.
Pagal paskirt Lietuvoje skiriami ei pagrindiniai saugom teritorij tipai (9.6.4): Rezervatai - grietai saugomos teritorijos, kuriose draudiama bet kokia kin veikla ir labai ribojamas turizmas. Unikalios, vertingiausios ir itin paeidiamos ekosistemos paskelbiamos gamtiniais rezervatais (9.6.6). Biosferos rezervatas - itin vertingas natralus kratovaizdis, etaloninis tam tikro biomo pavyzdys. Jis kuriamas ne tik laukinei gamtai saugoti, bet ir mokslo tikslams - vykdyti biosferos monitoring. Pasaulio biosferos rezervat tinkl iuo metu sudaro daugiau nei pus tkstanio rezervat, Lietuvoj yra tik vienas - uvinto biosferos rezervatas. Draustiniai - nedidels saugomos teritorijos, kuriose ribojama moni kin veikla. Pagal paskirt skiriama apie deimt draustini tip (geologiniai, hidrografiniai, botaniniai, zoologiniai ir kt.). Kiekviename i j saugomas tam tikras gamtos objektas (up, pelk, geologin atodanga, reta reljefo forma, vertingi augalai, gyvnai) arba visas kratovaizdis. Nacionaliniai parkai - palyginti didels saugomos teritorijos, kuriose smarkiai ribojama moni kin veikla, taiau skatinamas turizmas. Graiausi ir vertingiausi ms alies kratovaizdiai paskelbti nacionaliniais parkais (9.6.7). Regioniniai parkai - gras ir palyginti maai pakeisti skirting Lietuvos region gamtiniai kratovaizdiai, kuriuose i dalies ribojama kin veikla. Gamtos paminklai - saugomi vertingiausi gamtos objektai (pvz., mediai, akmenys, versms).
STROSIUN kratovaizdio draustinis
m
9 . 6 . 5 Nuorodos g a m t o s paminklus
' 9 . 6 . 6 Lietuvos rezervatai Rezervatas uvinto biosferos epkeli Plotas, ha 5440 Kur yra piet Lietuvoje, aplink uvinto eer pieiausiame Lietuvos rajone, pasienyje su Baltarusija, Dainavos girioje iaurs vakar Lietuvoje, netoli sienos su Latvija vakar Lietuvoje, Karuvos girioje Tikslas isaugoti unikali migruojani pauki tarptautins reikms sustojimo viet (ia aptinkama 250 pauki ri, i j - 1 4 0 perini) isaugoti unikali didiausi Lietuvos auktapelk ir daugel ret gyvn ri (pilkoji meleta, tripirtis genys, didysis apuokas; lygiavynis altys Lietuvoje gyvena tik ia) isaugoti vertingiausi iaurs Lietuvos auktapelk ir jos gyvnij isaugoti labai verting natrali Vievils upelio baseino ekosistem
11 212
Kaman Vievils
3935 3216
9 . 6 . 7 Lietuvos nacionaliniai parkai Nacionalinis parkas Auktaitijos
Plotas, ha
Kur yra iaurs ryt Lietuvoje, vakarus nuo Ignalinos
Tikslas isaugoti nepaprasto groio eering (126 eerai, daugelis jungiasi protakomis) bei miking kratovaizd isaugoti didiausi Lietuvoje mik masyv (mikai apima 85% parko teritorijos) su vaizdingais upi slniais, emyninmis kopomis ir savitais dzk kaimais isaugoti vaizdingiausi, eering ir miking vakar Lietuvos kratovaizd
40 570
Dzkijos
55 000
piet Lietuvoje, Dainavos girioje
emaitijos Kuri nerijos Trak istorinis
21 720
iaurs vakar Lietuvoje, aplink Plateli eer Kuri nerijoje Baltijos auktum eeringame kratovaizdyje, netoli Vilniaus
26 474
isaugoti unikal Europos mastu gamtin nerijos kompleks isaugoti unikal kultrin kratovaizd su urbanizuotu centru - istoriniu miestu ir pilimis tarp eer bei ilikusia natralia pirmine gamta
8200

biosfera biogeografija biomas ekosistema gamtinis kompleksas biocenoz humusas kratovaizdis rekultivacija dirvoemis dirvodara derlingumas geografin zona biomas tundra dykuma taiga savana atogr mikai plaialapi mikai spygliuoi mikai step liana epifitas lydimin emdirbyst oaz juodemis

biogenin ir neorganin mediaga; fauna ir flora; zoogeografin karalyst irfaunistin sritis; gamtinis ir antropogeninis kratovaizdis; dirvodaros veiksniai ir dirvodaros procesai; platuminis ir vertikalusis geografinis zonikumas; atogr ir vidutini platum mikai; pirminiai ir antriniai mikai; efemeras ir sukulentas; miko ir sniego riba; Tarptautin raudonoji knyga ir Lietuvos raudonoji knyga; Konservacins ir kompleksins saugomos teritorijos; rezervatas ir nacionalinis parkas; draustinis ir regioninis parkas.
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
biosferos reikm, jos iplitimo sritis ms planetoje; biosferos sudt ir jos pokyius; geografinio komplekso sandar; dirvoemio reikm moni kinei veiklai, dirvodaros ypatumus; svarbiausius biomus, esminius j bruous; pagrindines ekologines biom problemas, susijusias su moni kine veikla; gamtosaugos ris; saugom teritorij ris, j krimo prieastis, paskirt; Lietuvos raudonosios knygos augal ir gyvn ris; ymiausius pasaulio nacionalinius parkus.

Skirti geografinio komplekso sudedamsias dalis; parodyti emlapyje ir apibdinti pagrindines zoogeografines karalystes; pagal pateiktas iliustracijas skirti gamtin ir antropogenin kratovaizdius; schemikai pavaizduoti dirvoemio horizontus; atskirti biomus pagal apraymus, nuotraukas, kartoschemas; atpainti ir vardyti bdingus biom augalus, gyvnus, dirvoemius; parodyti emlapyje pagrindines mik kirtimo ir dykumjimo sritis; emlapyje parodyti Lietuvos nacionalinius parkus, rezervatus.
1 . Js dalyvaujate automobili ralyje marrutu Beirutas-Bankokas. Ivardykite geografines zonas, kurias veiksite iame ralyje. 2. Pasirinkite norim dykum ir surinkite daugiau informacijos iomis temomis: kratovaizdis, vandens itekliai, gyvenviets, keliai, mineraliniai itekliai. 3. Dykumos, atogr mikai yra didiuliai ikiai monms. sivaizduokite, kad js leidiats ekspedicij po pasirinkt dykum arba tam tikr diungli rajon. Parenkite praneim, kuriame bt numatytos keliavimo slygos ir reikalingos priemons tokiai kelionei. 4. Naudokits, (www), ir isiaikinkite, kuri pasaulio ali vliavose ir herbuose pavaizduoti reti arba garss augalai bei gyvnai. Atpainkite juos. 5. Parenkite referat pasirinkta tema:vetini gyvn poveikis Australijos ekosistemai", Dykumjimo iplitimas pasaulyje ir io reikinio padariniai". 6 . Apsilankykite http://whc.unesco.org/en/list ir pasirinkite penkis UNESCO paveldo sra trauktus objektus u Lietuvos rib. Nurodykite iskirtinumus, kurie nulm kiekvieno i i objekt traukim sra. 7. Dirbkite poromis arba grupmis. Pasirinkite norim UNESCO objekt ir surinkite apie j daugiau informacijos. Parenkite apie j plakat arba informacin-reklamin buklet. Panaudokite emlap, fotografijas, traukite informacij apie tai, k galima pamatyti ir kuo is objektas yra toks unikalus. 8. Pasirinkite norim Tarptautin ar Lietuvos raudonj knyg traukt gyvn, vardykite problemas, dl kuri nyksta is gyvnas. Pasilykite kuo daugiau bd, kurie padt isaugoti i gyvn r. Nurodykite ilgalaikes ir trumpalaikes priemones. 9. Pasidomkite, koki priemoni imamasi Lietuvos raudonj knyg trauktoms augal ir gyvn rims apsaugoti. 1 0 . Surenkite diskusij apie nacionalini park steigim ar pltr i i pozicij: aplinkosaugininkai, valdios atstovai, verslininkai, vietos iabuviai mediotojai ir gamtos grybi rinkjai. 11. 12. Pasirinkite saugom Lietuvos teritorij ir pasidomkite ja plaiau. Kur laik stebkite Animal Planet", Travel" ar kitus panaaus turinio televizijos kanalus ir sudarykite sra t vietovi ar region, apie kuriuos buvo parodyti vaizdo siuetai. Koks buvo j turinys?
9.1 Gyvyb emje
1 . Kaip plaiai mikroorganizmai paplit ms planetoje? 2. 3. 4. Nuo koki veiksni priklauso gyvybs pasiskirstymas emje? Paaikinkite zoogeografini karalysi ir faunistini srii skyrimo kriterijus. Pasirinkite zoogeografin srit ir nusakykite jos apimam plot, pateikite bding gyvn pavyzdi.
9.2 Ekosistemos ir kratovaizdiai

1 . vardykite geografins ekosistemos komponentus. Nusakykite j tarpusavio ry. 2. 3. Pateikite gamtini ir antropogenini kratovaizdi pavyzdi. Pasilykite priemoni, kurios padt atkurti moni kins veiklos smarkiai pakeistus kratovaizdius.
9.3 Dirvoemis
1. 2. 3 4. 5. Kokie procesai turi lemiam reikm h u m u s u i susidaryti? Pasirinkite d u dirvodaros procesus. Juos a p i b d i n k i t e ir nurodykite, kur jie vyksta. A p i b d i n k i t e deinje pateikto dirvoemio pjvio horizontus (A-C). Paaikinkite, nuo ko priklauso dirvoemio derlingumas. vardykite bdus, kuriais galima pagerinti j o derlingum.
6 . Nusakykite derlingo ir nederlingo dirvoemio pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje dsningumus.
9.4 Geografinis zonikumas

1. 2. 3. 4. Koks pagrindinis veiksnys lemia p l a t u m i n zonikum ms planetoje? A p i b d i n k i t e d r g n j atogr mik isidstymo pasaulyje dsningumus. Kodl ir kaip kinta savanos kratovaizdis tolstant nuo atogr mik? Paaikinkite, kaip susidaro kartosios atogr ir pakrani dykumos. Pateikite pavyzdi. 5. Kaip Viduremio retmikiai bei krmynai prisitaik prie itin auktos vasaros temperatros? 6 . Kodl steps yra viena labiausiai m o n i kins veiklos paveikta geografin zona? 7. Palyginkite drgnuosius atogr ir plaialapi mikus (A-B): biomass kiekis, augal rin vairov, ardikumas, dirvoemis.
8 . Paaikinkite, kaip nuo geografins p l a t u m o s priklauso vertikalij geografini z o n skaiius. 9. Atakamos ir Namibo d y k u m o s i kit isiskiria y p a t i n g o m i s slygomis. Jose ne tik sausa itisus metus, bet ia b d i n g i rkai. Paaikinkite io reikinio prieastis. 10. Ivardykite vairius bdus, kuriais augalai ir gyvnai prisitaiko prie d y k u m slyg. Kiekvienam prisitaikymo b d u i pateikite po augalo ar g y v n o pavyzd.
9.5 Atogr mik nykimas ir dykumjimas

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Ivardykite argumentus, rodanius atogr mik pasaulin reikm. vardykite svarbiausias atogr mik n y k i m o prieastis. Susiekite atogr mik nykim su valstybi e k o n o m i n i u lygiu ir pasilykite b d iai problemai sprsti. Pagrskite teigin, kad d y k u m j i m skatina ir gamtiniai, ir mogikieji veiksniai. Koki padarini pasaulyje sukelia dykumjimas? Kuriose alyse atogr mikai kertami spariausiai? Kuo galima tai paaikinti? Sudarykite d u sraus d y k u m j i m o prieasi: susijusi su natraliais ir m o n i veiklos takotais procesais.
9.6 Aplinkosauga
1. Nesinaudodami papildomais informacijos altiniais, ivardykite 5 ne Lietuvos nacionalinius parkus. Prisiminkite, i kur apie juos inote. 2. Kurios saugomos teritorijos skiriamos konservacinms, o kurios - kompleksinms? Kuo skiriasi ie apsaugos statusai? 3. 4. Kokios saugomos teritorijos yra arti js gyvenamos vietos? Kokia m o n i veikla leidiama Lietuvos nacionaliniuose parkuose?
A emlapis
SIRIJA
LIBANAS Damaskas IZRAELIS, ^JORDANIJA IRAKAS IRANAS
KUVEITAS
hlEUTRALI ZONARaudonoji ^jra R SAUDO ARABIJA
sostines Medina 200 k m Ri adas
" kiti miestai
1. Kurio emlapio - A ar B - mastelis yra stambesnis? [1 takas)
2. Imatuokite trumpiausi atstum nuo Kuveito miesto iki Viduremio juros? [1 takas] km 3. Kokios jros ar lankos paymtos A emlapyje raidmis A-D: [4 takai]
A C
4. Nustatykite Bagdado miesto geografines koordinates: [2 takai] . pl., r. ilg.
5. a) Kokiu azimutu skris lktuvas i Damasko Medin? [1 takas]
b) Nustatykite, kok atstum veiks lktuvas. [ 1 takas]
6. Uraykite A-B emlapi skaitmeninius mastelius [2 takai]: A emlapis B emlapis
7. a) Nustatykite didiausi Irako ir Kuveito valstybi teritorij itstum (kartoschemoje paymt raudona linija) i vakar rytus [2 takai]. Irakas Kuveitas km km
b) Kurios alies teritorijoje imatuotas atstumas, lyginant su tikrove, bus tikslesnis? [1 takas]
c) Kodl? [1 takas]
1. Nuo kurio dienovidinio pradedamas skaiiuoti laikas? [ 1 takas]
2. Kiek laipsni apima viena laiko juosta? [ 1 takas]
3. Kurios alies teritorijoje yra daugiausia laiko juost? [1 takas]
4. vardykite pasirinktinai po dvi Europos ir Afrikos valstybes, kurios patenka t pai laiko juost kaip ir Lietuva: [4 takai] a) Europos valstybs: b) Afrikos valstybs: 5. Kodl laiko juost ribos nesutampa su dienovidini linijomis? ] 1 takas]
6. Jei Vilniuje yra 12 vai. dienos, kelinta tuomet paros valanda bus: | 3 takai] a) Aliaskos valstijoje (JAV) b) Perto mieste (Australija) c) Kairo mieste (Egiptas) 7. Kaip vadinama laiko juosta, kuri patenka Lietuva? [ 1 takas]
8. Kuriuo dienovidiniu vedama datos keitimosi linija? 1 takas]
9. Organizuojama tarptautin videokonferencija. Joje dalyvauja atstovai i Vilniaus, Niujorko, Tokijo ir Keiptauno. Vilniuje i konferencija prasideda 14 vai. Kada Lietuvos laiku prie jos turs prisijungti kit miest dalyviai? [3 takai] a) Niujorke b) Tokijuje c) Keiptaune
Pavyzdine egzamino uduotis
1. vardykite A, B, C, D litosferos ploktes. [4 takai]

A B C
D 2. vardykite ploki sandros tipus. [3 takai] a) C - D b) B-C c) A - B 3. vardykite po vien inom aktyvj ugnikaln: [4 takai] iaurs Amerikoje Piet Amerikoje Europoje Azijoje....
4. Apibdinkite litosferos ploktes, sueinanias prie Japonijos. a) Kokios litosferos plokts sveikauja iame regione? [2 takai]
b) Kokios reljefo formos susidar dl i ploki judjimo vandenyno dugne? [2 takai]
5. Kas emlapyje ymima raudonais takais? [1 takas]
6. Kodl Lietuvoje nebna stipri ems drebjim? [1 takas]
7. Kuriame emyne beveik nebna ems drebjim ir nra aktyvij ugnikalni? [1 takas]
I viso: |18|
1. vardykite aukiausi Lietuvos kalv paymtoje auktumoje toji kalva yra [ 1 takas]
[1 takas] ir nurodykite, kokia raide
2. Kokia raide paymtame regione yra emiausia Lietuvos vieta? [1 takas] 3. vardykite emlapyje A-J raidmis paymtas Lietuvos reljefo formas. [10 tak] A B
C
F G
H
D E
I J
4. Kokie ioriniai procesai vyksta v enklu paymtame Lietuvos regione? [ 1 takas]
5. vardykite ekonomines ir socialines problemas, kurias sukelia is procesas. Pateikite du pavyzdius [2 takai].
1. a) Kuri klimato juosta apima didij Europos dal? [1 takas]
b) Kurios oro mass ia daniausiai veikia? [1 takas]
2. Kaip vadinami skaiiais 1, 2, 3 emlapyje paymti klimato tipai? [3 takai]

1
2 3 3. Kokie du pagrindiniai veiksniai lemia klimato skirtumus tarp 1 ir 3 numeriais paymt klimato tip? [2 takai]
4. Nurodykite esminius klimato tipo, paymto skaiiumi 1, bruous. [2 takai]
5. Nurodykite esminius klimato tipo, paymto skaiiumi 3, bruous. [2 takai]
6. K vaizduoja iliustruoto termometro oranins spalvos stulpelis emlapyje? [1 takas]
7. a) Kuri klimato juosta paymta skaiiumi 4? [1 takas]
b) Kokios dvi pagrindins oro mass ia daniausios? [2 takai]
1. Kas sukelia pavirines jur sroves? [ 1 takas]
2. Koki dviej tip pavirins srovs teka vandenynuose? |2 takai]
3. vardykite bent po dvi emlapyje pavaizduotas iltsias ir altsias sroves: a) iltosios srovs: b) altosios srovs: [1 takas] [1 takas]
4. Kodl Labradoro pusiasalyje iaurs Amerikoje plyti tundra, o toje paioje platumoje Europoje auga plaialapi mikai? [2 takai]
5. Kuriuose A-E raidmis emlapyje paymtuose regionuose dl jr srovi takos vyksta ie reikiniai: a) ikrinta daug krituli b) ikrinta labai maai krituli [2 takai] |2 takai]
6. Kuriame regione A-E labiausiai pasireikia El Ninjo (El Nino) reikinys? 1 takas]
7. Kaip pasikeist Europos klimatas, jei gerokai susilpnt iltoji iaurs Atlanto srov? Tskite teiginius: a) krituli kiekis b) oro temperatra c) biomai (geografins zonos) (1 takas] ]1 takas] (1 takas]
1. Kurio vandenyno baseinui priklauso Lietuvos ups? [1 takas)
2. Kurioje valstybje yra Nemuno itakos? 1 takas]
3. kur vandens telkin teka didiausia Lietuvos up? [1 takas]
4. Kaip vadinamos tokios iotys, kurias suformavo didiausia Lietuvos u p ? [ l takas]
5. Kokiais skaiiais paymti i upi baseinai? | 3 takai] a) Ventos , b) Dauguvos , c) Mos ir Nemunlio
6. Kokiais skaiiais emlapyje paymti ie keturi Nemuno intakai? [4 takai] a) Minija b) Jra c) Dubysa d) Merkys
7. Kuris i Nemuno kairij intak yra didiausias? [1 takas]
8. vardykite 7, 12, 13 skaiiais paymtas upes, vertinkite kiekvienos i j vandeningum, nuotkio tolygum? [3 takai] a) b) c) -
9. Kuriuose prie Nemuno sikrusiuose miestuose pltojamas gydomasis turizmas? [2 takai]
10. vardykite bent vien prie Nemuno kurt regionin park. [1 takas]
11. Nurodykite didiausius Nemuno taros altinius. 2 takai]
12. Kuri Lietuvoje veikianti vandens jgain yra didiausia? [1 takas]
Kokia geografin zona (biomas) vaizduojama iliustracijoje? [1 takas]
Kokiomis raidmis paymti? [4 takai] a) medi ardas b) mediai isiovliai c) krm ardas d) atramins aknys Kuriuose emynuose is biomas labiausiai iplits? [1 takas]
Kiek tsiasi vegetacija iuose mikuose? [1 takas]
5. vardykite 3 prieastis, dl kuri spariai kertami atogr mikai. a) b) c) 6. Kodl ikirstame io miko plote dirvoemis nualinamas per kelerius metus? [2 takai] [1 takas] [1 takas] [1 takas]
7. Kodl i mik iabuvi nuo seno pltojama lydimin emdirbyst nra alinga iai ekosistemai? [2 takai]
Kok pavoj kelia i mik didelio masto kirtimas (nurodykite 2 galimus padarinius)? a) [1 takas] b) [1 takas]
abrazija 80 abrazinis krantas 80 absoliutusis oro drgnis 106 absoliutusis vietovs auktis 26 aerofotonuotrauka 30 agrarinis kratovaizdis 189 aklasis eeras 170 akumuliacija 72 akumuliacin auktuma 71 akumuliacinis krantas 80 albedas 96 Aleksandras Makedonietis 10 alkilhalidai 95 Amundsenas Roaldas 13 ankstyvojo perspjimo sistema 59 anticiklonas 112 antiklina 55 antrinis mikas 198 antropogeninis kratovaizdis 189 apatin morena 86 apsauginis kopagbris 76 aridinis klimatas 109 artezinis baseinas 156 artezinis vanduo 156 astenosfera 45 atmosfera 7, 93 atmosferos frontas 111 atmosferos slgis 100 atogra 39, 40 atogr dykuma 200 atogr klimatas 119 atolas 135 atoslgis 141 augalija 186 auktapelk 176 aukti kalnai 71 auktuma 71, 88 auktupys 163 azimutas 23 B bangos papd 140 barchanas 76 barometras 100 Basalykas A. 18 bazin (bazaltin) lava 63 Belingshauzenas F. 12 bendroji atmosferos cirkuliacija 102 bendroji Sauls spinduliuote 95 biocenoz 188 biogenin mediaga 185 biogenins kilms uoliena 49 biologinis dljimas 73 biomas 196 biomas 186 biosfera 7, 185 biosferos rezervatas 218 bora 101 branduolys 45 brizas 101 buitins nuotekos 150 buna 81
datos keitimosi linija 41 daugiametis alas 84 defliacija 75 delta 164 demografinis sprogimas 212 denudacin auktuma 71 deinysis intakas 158 dienos brizas 101 dienovidinis 28, 41 dirbtinis eeras 169 dirvodara 190 dirvodarin uoliena 190 dirvoemio vanduo 155 dirvoemis 190 dygliuotoji savana 199 dykumjimas 211 Domeika I. 18 draustinis 218 dreifuojantys ledai 138 drgnasis pusiaujo mikas 197 drgnoji savana 199 drkinimas 193 drkinimo koeficientas 109 dulksna 107 durpynas 177 dljimas 72, 73 K efemeras 202 efuzin uoliena 48 egzaracija 86 egzosfera 94 Einteinas A. 6 ekosistema 188 eoliniai procesai 75 epicentras 56 epifitas 198 Eratostenas 10 Erikas Rudasis 11 Eriksonas L. 11 erozija 75 eroziniai kalnai 55 estuarija 165 eeras 168 eeringumas 168 eerynas 168 I fenas 101 fenologija 9 fiordas 82 fiordinis krantas 82 firnas 86 fizin geografija 6 fizinis dljimas 73 fliuvioglacialiniai dariniai 87 fumarol 64 Gaigalas A. 18 galin morena 87 gamtin geografija 6 gamtinis kompleksas 188 gamtos paminklas 218 gariga 203 garingmas 109 gaublys 30 geizeris 64 geochronologin skal 49 geografija 6 geografin sfera 7 geografin zona 196 geografins informacijos sistemos (GIS) 31 geografins koordinats 28 geografinis painimas 9 geografinis tinklas 28
geoidas 37 giliavanden duba 52, 140 gyvnija 186 gljjimas 191 Google Earth programa 32 GPS (Visuotin padties nustatymo sistema) 31 grabenas 55 Grinvio dienovidinis 41 gruntinis vanduo 155 J I Hejerdalas T. 13 Herodotas 10 hidrosfera 7, 133 higrometras 106 hipocentras 56 hipotez 37 hipsometrinis spalvinimas 27 holarktin karalyst 186 horizontal 26 horizontas 23 horizonto kryptis 23 horstas 55 Humboltas A. 12, 14, 15,208 humidinis klimatas 109 humifikacja 191 humusas 191 humuso horizontas 192
J
Idrisijus A. 17 ilguma 28 ilgj bang spinduliai 96 intakas 158 intensyvumas 57 intruzin uoliena 48 iilgin banga 45 imetamosios dujos 150 iorinis branduolys 45 iplovimo horizontas 192 itaka 158 izobara 100, IlO izohieta 109 izohipsa 26 izoterma 99
karstinis reljefas 78 kartasis takas 62 kartoji ilumin juosta 98 kartoji versm 64 kartografin projekcija 29 katoninis dirvoemis 204 keliamieji metai 39 keli tiesimas 209 ketera 140 kietalap augalija 203 Kioto protokolas 127 klimatas 118 klimatologija 93 Kolumbas K. 11 Kolupaila S. 18 kondensacija 106 konvekciniai srautai 52 kopa 75 koralin sala 135 korazija 75 Koriolio jga 103 kosmin nuotrauka 30 krantas 81, 82, 83 kratovaizdis 189 krateris 62 kreivmatis 25 Kreskvas A. 17 krioklys 163 kristalinis pamatas 50 Krupickas R. 18 krua 107 Kudaba . 18 Kukas D. 12 kupstyn 76 Kusto Y. . 13 Kuzietis N. 17 kginis ugnikalnis 63 kvadratrinis potvynis 141 kvartero ledynmeiai 50 Kvedlinburgo metraiai 17 _L lagna 81 lagninis (Iimaninis) eeras 169 lagninis krantas 81, 83 lava 62 lavina 74 Lazarevas M. 12 ledynin kepur 83 ledynins nuogulos 87 ledyninis eeras 168 ledyninis plyys 86 ledyninis skydas 83 ledyno lieuvis 86 ledkalnis 83 legenda 25 liana 198 lietus 107 limanas 169 liosas 75 litosfera 7, 46 Livingstonas D. 12 lydimin emdirbyst 198 lygiadienis 40 lygiagret 28 lyguma 71, 88 luistiniai kalnai 55 M Magelanas F. 11 magma 62 magmin uoliena 48 magnetinis laukas 46 magnitude 57 makija 203 makroreljefas 72 mangrov 196
i
druskjimas 191 lanka 135 plovimo horizontas 192 _J jaura 193 jauraemis 193, 206 jaurjimas 191 juodemis 204 juostinis laikas 41 juostinis spalvinimas 27 jra 135 _K kainozojus 49 kairysis intakas 158 kalcifikacija 191 kaldera 63 kalkinimas 193 kalkemis 193 kalnabrknis 26 kalnodara 54 kaln ledynas 83 kaln slni vjas 101 kamuoliniai debesys 107 kanalas 174 kanjonas 163 kara 86 karstas 78 karstinis eeras 169
(
chemins kilms uoliena 49 cheminis dljimas 73 ciklonas 111 cunamis 59 Cerskis J. 18 D Dalinkeviius J. 18 dalmatikasis krantas 83 darnioji pltra 190
SqvokU ir asmenvardi rodykl

mantija 45 Markas Polas 11 mastelis 24, 25 Mauras F. 17 meandra 164 megareljefas 72 melioravimas 193 Mesopotamija 9 mezosfera 93 mezozojus 49 Merkatorius G. 10 metamorfin uoliena 49 meteorologija 93 metinis nuotkis 159 mikroklimatas 124 mineralas 47 mineralinis vanduo 157 miko riba 208 molingoji lyguma 88 monitoringas 218 morena 86 morenin eeringoji auktuma 88 moreninis kalvagbris 88 musonas 105 JV nacionalinis parkas 218 nafta 150 nakties brizas 101 natrali klimato kaita 212 natralusis kratovaizdis 189 nenuotakinis eeras 170 neorganin mediaga 185 neotropin karalyst 188 nerija 81 normanai 11 nuganymas 212 nuobirynas 74 nuolauins kilms uoliena 49 nuosdin uoliena 49 nuoliaua 74 nuotakinis eeras 170 O oaz 202 orai 110 orientyras 23 oro mas 111 oro prisotinimas 106 oro slgis 108 ozono sluoksnis 94 oiaragio atogra 40 piroklastin uoliena 62 Pyris R. 13 platforma 54 Platonas 10 platuma 28 platuminis zonikumas 196 pleistocenas 85 plynaukt 71 plyinis ugnikalnis 63 plokiakalnis 71 plunksniniai debesys 107 poliarin diena 39 poliarin naktis 39 poliariniai ryt vjai 103 poliarinis frontas 103 poliarinis klimatas 119 poliarinis ratas 39 popldis 160 potvynis 141, 160 poeminis vanduo 155 pradinis dienovidinis 41 pramonins nuotekos 150 pratakinis eeras 170 prekambras 49 prerijos 203 priekrants srov 81 promil 136 psichrometras 106 Ptolemajas K. 10, 17 purvo ugnikalnis 64 pusiaujas 40 pusiaujo klimatas 118 R Radvila Nalaitlis K. M. 17, 19 rasa 107 rasos takas 106 regioninis parkas 218 rezervatas 217 raudonai geltonas feralitinis dirvoemis 198 Raudonoj i knyga 216 raukliniai kalnai 55 rausvai pilkvas dirvoemis 200 rekultivacija 190 reljefas 71, 72, 109 riasinis krantas 83 riftinis slnis 52, 139 ryt Europos laiko juosta 41 rudens lygiadienis 40 rudemis 193, 205 rusvas raudonemis 200 rgioji (andezitin) lava 63 rgtusis lietus 127 _s Sahelio sritis 212 sala 135 alpa 163 salpemis 193 santykinis auktis 26 santykinis oro drgnis 106 Sauls spinduliuote 95 sausoji savana 199 ssmauka 164 seismin juosta 56 seismin sritis 53, 71 seismin valgyba 45 seismografas 57 selva 107 Senovs Egiptas 9 Senovs Graikija 10 Senovs Indija 9 Senovs Kinija 9 Senovs Roma 10 senvag 164 sjomaina 193 sinklina 55 sinoptinis emlapis 110 siziginis potvynis 141 skersin banga 45 skydas 54 skydinis ugnikalnis 63 sklaidioji spinduliuote 95 Skotas R. 13 slenkstis (ups) 163 sluoksniniai debesys 107 smlemis 193 smogas 127 sniegas 107 sniego riba 86, 208 speigiratis 39 spredingas 52 step 204 stalagmitas 78 stalaktitas 78 Strabonas 10 stratosfera 93 subdukcija 52 subekvatorinis klimatas 118 sublimacija 106 subpoliarinis klimatas 119 sukulentas 202 sutartinis enklas 25 _ alius M. 18 altoji srov 142 altoji ilumin juosta 98 cheras 82 cherinis krantas 82 elfas 139 elfo ledynas 83 erknas 107 eiiavimas 27 iltoji srov 142 iltnamio reikinys 96 onin erozija 164 JT taifnas 114 tarpatogrin konvergencijos zona (TKZ) 103 tarpinio tipo pelk 176 tarpinis biomas 196 tarpsluoksninis vanduo 156 tektonin auktuma 71 tektoninis eeras 168 teminis emlapis 30 terasa 163 terminis vanduo 157 termosfera 94 Tigro ir Eufrato tarpupis 9 topografija 24 topografinis emlapis 25, 26, 30 transforminis lis 53 trimas 193 trogas 87 troposfera 93 trumpj bang spinduliai 96 tundros gljinis dirvoemis 207 tvenkinys 174 upinis eeras 169 upi mityba 161 upi tinklas 159 upynas 158 uraganas 114 urbanistinis kratovaizdis 189 utvenktinis eeras 169 V vaga 158 vakar pernaa (vakar vjai) 103 vandeningasis sluoksnis 155 vandenynin pluta 46 vandenyno guolis 139 vandenyno liekaninis eeras 168 vandenyno vidurio kalnagbris 51, 139 vandenyn, jr srov 108 vandenskyra 159 vandenspara 155 vandens balansas 170 vandens nuotkis (debitas) 159 vandens sunaudojimas 212 vasaros musonas 105 vasaros saulgra 39 Vaskas da Gama 11 vatinis krantas 83 vertikalioji zona 208 vertikalusis geografinis zonikumas 208 VgenerisA. 13 vidin dykuma 200 vidin jra 135 vidin morena 86 vidins (endogenins) jgos 56 vidinis branduolys 45 Vidurami Europa 11 vidurupis 163 vidutin ilumin juosta 98 vidutiniai kalnai 71 vidutini platum klimatas 119 vikingai 11 vili-vili 114 virynas 196 visuomenin geografija 6 visuotin padties nustatymo sistema (GPS) 31 visuotinis klimato atilimas 97 Vitkauskas V. 18 Volas D. 13 vulkaniniai kalnai 55 vulkanin sala 135 vulkaninis eeras 169 _ z zenitas 39
_P
paatogri klimatas 119 paatogri (subtropik) rudemis 203 pakrants dykuma 200 pakratin jra 135 Paktas K. 18 paleotropin karalyst 187 paleozojus 49 palv 76 pampa 203 paramai 208 pasatas 103 Pasaulinisvandenynas 133, 134 pastovieji vjai 102 pavasario lygiadienis 40 pavirin morena 86 pavirin seismin banga 57 pelk 175 pelkj imas 191 petroglifas 9 piet atogra 40 piet poliarinis ratas 40 Pikaras . 13
_
emapelk 175 emlapis 24, 30 ems drebjimo idinys 56 ems magnetinis laukas 46 ems pluta 46 emi kalnai 71 emynin pluta 46 emynin sala 135 emyninis ledynas 83 emyno laitas 139 emyn dreifas 50 emuma 71, 88 emupys 163 iemos musonas 105 iemos saulgra 40 iotys 158
JJ
Ugnies iedas 56 ultravioletiniai spinduliai 94 uoliena 47 uolien kaita 47 up 150, 158 ups baseinas 158 ups kritimas 158 ups nuolydis 158 ups reimas 159 ups slnis 163
Iliustracij altiniai Asta Leonaviien, 122, 208 p.; BridgemanlFotobank.com, 30 p.; Cornelsen, 209, 210, 211 p.; eslovas Kudaba, 18 p.; Digilalglobe/AFP/Pressens Bild, 59 p.; Ernsl Klell Verlag, 210, 213 p.; Falk Verlag, 147 p.; Geographie des Plantes Equinoxiales. AKG Photo, 14 p.; Herald Tribune, 162 p.; Jolanta Cyien, 49 p.; Lukas alna, 24,31 p.; Mantas iumeta, 193 p.; Mokslas ir gyvenimas, 139 p.; Naval Undersea Museum. 13.; Observations de Zoologie et d'Anatomie Comparee, N.H.M. 15 p.; Paolo Novaresio, Odkrywcy, 14 p.; Rytas alna, 17, 44. 48, 49, 56, 58, 69. 76, 78, 80, 81, 83, 88, 90, 92, 109, 123, 124, 127, 154, 155, 156, 157, 161, 165, 169, 171, 174, 184, 188, 190, 193, 197, 198, 200, 202, 204, 208, 215 p.; Sudan environtanmel database, 179, 180 p.; Vilko takas, 18 p.; Vilmant Ripkauskien, 122 p.; Vladas Vitkauskas. 18 p. Vadovlyje taip pat panaudotos iliustracijos i http://3g.pb.blogspot.com; http://airforce-magazine.com; http://arras-france.com; http://assets. panda.org; http://browardnetonline.com; http://cdn.picapp.com; http://cdn.radionetherlands.nl; http://earthobservatory.nasa.gov; http://earth. google.com; http://fattonyphoto.com; http://few.files.wordpress.com; http://katalogmonet.za.pl; http://media.msnbc.msn.com; http://pasc.met.psu. edu; http://travel.webshots.com; http://wikimedia.org; www.2dcode-r-past.com;www.bryanchristiedesign.com;www.churchworldservice.org; www.eoearth.org;www.flickr.com;www.gettingprepared.info;www.hddwallpapers.in;www.heritage-history.com;www.jordanembassy.at; www. katrina.noaa.gov; www.lndp.lt;www.msc.navy.mil;www.nationalgeographic.com;www.rnw.nl;www.sxc.hu;www.worldisround.com, leidykl Didakta", Jana Seta" ir Marco Polo" bei Salant regioninio parko ir uvinto biosferos rezervato archyv. Topografiniai emlapiai - Nacionalins ems tarnybos prie M.
Leidjai, rengdami j leidinj, stengsi susisiekti su visais iliustracij autori teisi savininkais, taiau ne visada skmingai. Jei iliustracij savininkai pareikt savo teises, mes esame pasireng vykdyti visus j pagrstus reikalavimus.
Pavyzdini egzamino uduoi atsakymai

1 uduotis: I . B ; 2. 1250 km, 3. a) Viduremio jra; b) Kaspijos jra; c) Raudonoji j r a ; d) Pers lanka; 4. 33 . pl., 44 r. i l g . ; 5. a) 165; b) 1100 k m ; 6 . A - M 1 : 2 0 , B - M 1: 2 500 ; 7. a) Irakas - 6 2 0 km, Kuveitas - 140 k m ; b) A t s t u m a s Kuveite; c) Didiausias atstumas Kuveite matuotas pagal B emlap. Stambesnio mastelio emlapis perteikia tikslesn informacij. 2 uduotis: I. Pradinio, arba Grinvio dienovidinio; 2. 15; 3. Rusijos; 4. a) S u o m i j a , Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina, M o l d o v a , R u m u n i j a , Bulgarija, Graikija; b) Egiptas, K o n g o D R , Z a m b i j a , Z i m b a b v , Botsvana, Piet Afrika, Malavis, M o z a m b i k a s , Svazilandas 1 Lesotas; 5. Dl valstybi sien konfigracijos; 6. a) 1 vai. nakties; b) 18 vai.; c) 12 vai.; 7. Ryt Europos laiko j u o s t a ; 8. 180; 9. a) N i u j o r k a s 7 vai.; b) Tokijas 21 vai.; c) Keiptaunas 14 vai. 3 uduotis: I. A - N a s k o s plokt; B - Piet A m e r i k o s plokt; C - A f r i k o s plokt; D - Eurazijos plokt. 2. a) Destruktyvusis (susidurianios plokts) pakratys; b) Konstruktyvusis (isiskirianios plokts) pakratys; c) Destruktyvusis (siremianios plokts) pakratys; 3. iaurs A m e r i k a - Popokatepetlis; Piet A m e r i k a imborasas; Azija - Klii Sopka; Europa - Etna; 4. a) Eurazijos, R a m i o j o v a n d e n y n o , Filipin; b) giliavanden duba, ugnikalniai, arba vulkaniniai kalnai; 5. Kartieji takai; 6. Lietuva yra toje plokts dalyje, kur e m s pluta stora ir gana stabili; 7. Australijoje. 4 uduotis: I. Auktojas, A; 2. E; 3. A - Medinink auktuma, B - Sduvos auktuma, C - Karuvos e m u m a , D - venioni auktuma, E - Pajrio e m u m a , F - N e v i o e m u m a , G - i e m g a l o s e m u m a , H - e m a i i auktuma, I - Dzk auktuma, J - Auktaii auktuma; 4. karstiniai procesai; 5. sugriaunami ar apgadinami pastatai, keliai, gatvs; sutrikdomas e m s kis; g y v e n t o j a m s tenka isikelti gyventi kitur. 5 uduotis: I. a) Vidutini platum klimato juosta; b) Vidutini platum oro mass; 2. 1 - jrinis, 2 - pereinamasis, 3 - emyninis; 3. iltoji iaurs Atlanto srov, vyraujantys vakar vjai, nuotolis nuo vandenyno; 4. didelis krituli kiekis, debesuotumas, maa met oro temperatros amplitud; 5. maas krituli kiekis, didel met oro temperatr amplitud; 6. met oro temperatros amplitud; 7. a) Paatogri (subtropin) klimato juosta; b) atogr ir vidutini platum oro mass. 6 uduotis: 1. Pastovieji vjai; 2. iltosios ir altosios; 3. a) pvz.: G o l f o , Brazilijos, Gvinjos; b) pvz.: Peru. Kanar, Bengelos; 4. ioje p l a t u m o j e iaurs A m e r i k o s pakrante teka altoji Labradoro srov, o Europos klimat ildo iltoji iaurs Atlanto srov; 5. a) B. D; b) C, E; 6. A; 7. a) sumat; b) i e m o s bt enkliai vsesns; c) biomai pasislinkt iaur. 7 uduotis: I. Atlanto; 2. Baltarusijoje (Gudijoje); 3. Kuri marias; 4. Delta; 5. a) 2; b) 4; c) 3; 6. a) 7; b) 8; c) 9; d) 12; 7. eup; 8. a) Minija. Vandeninga itisus metus, netolygus nuotkis, galimi popldiai; b) Nevis. Vandeningas, didiausias nuotkis pavasar; c) Merkys. Vandeningas, tolygus nuotkis itisus metus; 9. Birtone, Druskininkuose; 10. N e m u n o kilp, N e m u n o deltos; 11. Miest buitins nuotekos, didesni miest p r a m o n s moni nuotekos, e m s kis; 12. K a u n o HE. 8 uduotis: I. Pusiaujo, arba atogr drgnieji mikai; 2. a) D; b) A; c) C; d) B; 3. Piet A m e r i k o j e 1 A f r i k o j e ir Azijoje; 4. 12 mn.; 5. Vertinga mediena; galvij auginimas; naudingj ikasen gavyba; keli tiesimas; gyvenviei krimas; 6. D r g m s perteklius, d a n o s litys greitai i dirvoemio iplauna vertingas mineralines mediagas; 7. Kertami ir dirbami tik nedideli m i k o plotai, kuriuos apleidus j i e greitai atauga antriniais mikais; 8. Didja anglies dvideginio kiekis atmosferoje; naikinama iabuvi aplinka ir kultra; gali inykti itin retos ir moksliniu poiriu vertingos augal bei g y v n rys.
Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas Siumeta, Robertas alna G A U B L Y S . G a m t i n geografija G e o g r a f i j o s v a d o v l i s 1 1 - 1 2 klasei
Vertintojai: m o k y t o j a metodinink Rima Bakien. m o k y t o j a s ekspertas Valentinas Padriezas Redaktoriai: Vytautas Butkus, Silvija Kktien, Dalia Lunien Dailinink Lina utautien Virelio dailininkas ir meninis redaktorius bei maketuotojas Remigijus Martinaviius 14,5 sp. 1. U s a k y m a s Tiraas 2 0 0 0 vnt. Ileido leidykla Didakta", Architekt g. 184-3, LT-04206 Vilnius Tel. (8-5) 2 1 3 77 01, faks. (8-5) 2 1 3 79 14, el. patas info@didakta.lt. interneto svetain www.didakta.lt Spausdino Standart spaustuv, S. Dariaus ir S. Girno g. 39. LT-02189 Vilnius
Vadovlic d ivaizda Eil. nr. (1. g e r a , g e r a , p a t e n k i n a m a ) M o k i n i o v a r d a s ir p a v a r d Mokslo metai mokslo met pradioje mokslo met pabaigoje
ZEMES
Periodas Era
(prasidjo prie ... mln. m.) Geologinis laikrodis"
IR
GYVYBES
RAIDA ems raidos istorija, naudingosios ikasenos, klimatas

ems pavirius gauna dabartin pavidal; ledynams itirpus, kyla sausuma, susidaro dabartini kontr Baltijos ir iaurs jra. Klimatas atvso Pleistocene; ledynmei ir tarpledynmei kaita iaurinse platumose; didel sausumos plot dengia ledynas; susidaro dabartins klimato juostos. Smlis, liosas, vyras, molis, durps. Baigiasi alpin kalnodara (ikyla dabartiniai Himalajai, Tibeto plokiakalnis, Alps); susidaro Viduremio jra; intensyvs vulkaniniai procesai iaurs Amerikoje ir Kamiatkoje. Klimatas pradeda pastebimai vsti, iaurs pusrutulyje pradeda formuotis ledynai. > Rusvosios anglys, druska, nafta.
Gyvybs raida
Gyvnija ir augalija
Atsiranda dabartinis mogus (homo sapiens),
Kvarteras
seniausi moni (homo erectus) liekan rasta Afrikoje, Kinijoje, Javos saloje; gausi augal ir gyvn vairov iltuoju laikotarpiu; ri pasistmjimas pietus altuoju laikotarpiu.
Kainozojus
Hominid (mogini bedioni, australopitek) atsiradimas; nuo pirmyki bedioni atsiskiria primatai;
Neogenas
paplinta paukiai giesmininkai, oldiai induoliai; gausja gyvai, varliagyvi.
Isivysto ir spariai iplinta induoliai: pirmosios bedions, banginiai, plrieji, primityvs kanopiniai ir pirmieji straubliniai; paplinta paukiai ir vabzdiai; veli augmenija, gausu ydini augal ir medi ri (palms, pelkiniai kiparisai, mamutmediai); jrose iplinta kaulins uvys, pilvakojai moliuskai, jr eiai.
Ikyla dabartiniai Uoliniai kalnai, pleiasi Atlantas; dl intensyvaus vulkanizmo Indostano pusiasalyje didel plot padengia bazaltin lava; aktyvi emyn denudacija. Klimatas daug kur subtropinis, Antarktidoje prasideda apledjimas. > Nafta, gintaras, molis.
Paleogenas
Skyla piet emynas Gondvana; Australija, Antarktida, Afrika, Piet Periodo pabaigoje inyksta dinozaurai ir amonitai; Amerika, Indostanas vis labiau atitolsta; formuojasi Atlanto vandenynas; prasideda alpin kalnodara (raukljasi Alps, Apeninai, Karpatai, Kaukazas, Pamyras, Himalajai, Dinar kalnai, Uoliniai kalnai, Atlasas, Andai). Klimatas iltas subtropinis, drgnas. Kreida, geleies rda, smiltainis, molis. Dinozaur klestjimo laikas (brachiozaurai, stegozaurai, pleziozaurai); pasirodo prieistorinis pauktis archeopteriksas; turtinga jr gyvnija: kaulins uvys, amonitai, belemnitai; sausumoje klesti plikaskliai (spygliuoiai mediai, ciknai), papariai. Pangja skyla Laurazij ir Gondvan, pradeda formuotis Atlanto vandenynas; intensyvi kalnodara iaurs Amerikos vakaruose. Klimatas i pradi vsus ir drgnas, tada iltas ir drgnas, galiausiai iltas ir sausas. Nafta (iaurs jra, iaurs Amerika, Afrikos iaur ir Pers lanka). >
Kreida
skraidantys dinozaurai, ichtiozaurai, pleziozaurai; atsiranda ydini augal (uolai, berai, tuopos); lapuoiai mediai po truput gyja dabartin pavidal.
Mezozojus
Jura
Pirmieji induoliai; iplinta naujos gyvn grups (ropliai: dinozaurai,
Stipriai nukrinta vandenyno lygis; prade'da skilti Pangja; intensyvs kalnodaros procesai Piet Amerikoje ir iaurs Australijoje, stiprus vulkanizmas Sibire. Klimatas i pradi kartas ir sausas, vliau iltas ir drgnas. > Druska, gipsas, klintys. Tarp pirmyki iaurs ir piet emyn susidaro Tio jra;
Triasas
vliai, krokodilai); augalijos pasaulyje klesti plikaskliai (spygliuoiai); jrose stipinpeleks uvys, koralai, pilvakojai moliuskai.
Periodo pabaigoje dl neaiki prieasi imir apie 95%
baigiasi hercinin kalnodara, ikyla Uralo kalnai; Laurazija susijungia su Gondvana ir suformuoja vientis emyn - Pangj. Klimatas iltas ir sausas iaurs pusrutulyje, altas ir sausas piet. > Nafta, gamtins dujos, gipsas, akmens anglys, klintys, akmens ir kalio druska.
Permas
gyvybs ri; atsiranda pirmieji dinozaurai; pasirodo skliniai augalai; jrose gyvena didiuliai amonitai, inyksta trilobitai.
Atsiranda pirmieji ropliai ir skraidantys vabzdiai,
Karbonas
sigali varliagyviai; sausumoje klestintys sporiniai augalai (papariai, asiklainiai) sudaro tankius mikus (i j liekan susidar anglies klodai); jrose siviepatauja kremzlins uvys.
Vyksta hercinin kalnodara, kyla kalnai Vidurio ir Vakar Europoje. Klimatas kartas ir drgnas, Vidurio Europoje - atogr. Akmens anglys Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Doneco baseine, JAV, Kinijos iaurje, taip pat boksitai, dolomitas, granitas.
Pirmieji keturkojai sausumos gyvnai;
Susiformuoja vientisas Laurazijos emynas; prasideda hercinin kalnodara, ji apima teritorij nuo Vidurio Europos link vakar iaurs Amerik ir link ryt Vidurio Azij. Klimatas labai vairus: iaurs pusrutulyje iltas, aridinis, o piet pusrutulyje altas. > Geleies rda, marmuras, diabazas, skalnai.
Paleozojus
Devonas
pasirodo pirmieji vabzdiai; pirmieji plikaskliai, augalai pasiekia mediams bding aukt.
Pirmieji stuburiniai (beandiai);
Baigiasi ordovike prasidjusi kaledonin kalnodara; sausumoje vyksta aktyvus vulkanizmas. Klimatas iltas ir sausas. Druska, jrins nuosdos, nafta JAV.
Silras
bestuburi jros gyvn klestjimas; atsiranda pirmieji sausumos augalai (dumbliai, grybai, samanos).
Dumbli klestjimas;
Prasideda kaledonin kalnodara iaurs Amerikos rytuose, Europos iaurje, Vidurio Azijoje. Klimatas iltas ir drgnas. > Geleies rda, skalnai, nafta, gamtins dujos.
Ordovikas
gerokai padaugja bestuburi jros gyvn ri (trilobitai, koralai, nautilai, brachiopodai, jr lelijos).
Akivaizdus augalijos ir gyvnijos pasaulio atsiskyrimas;
Jros ir vandenynai kelis kartus utvindo didel sausumos dal; tarp aigali nusidriekia daugiau ar maiau susieinantys emynai; intensyvs tektoniniai procesai, vulkanizmas. Klimatas i pradi vsus, vliau iltas ir sausas. Nafta, akmens druska, klintys.
Kambras
spartus jros gyvn iplitimas (trilobitai, duobagyviai, kiautaviai, graptolitai, brachiopodai), taip pat dumbliai pirmykiame vandenyne.
Prekambras
Prasideda biologin evoliucija: fotosintez, lsteli dalijimasis, didja deguonies koncentracija atmosferoje; pirmosios organizm grups: archjos ir eubakterijos.
Susiformuoja ems pluta, prasideda vandens apytaka, erozija ir akumuliacija, pirmosios kalnodaros, vulkanizmas, uolien kaitos ciklas, susidaro du pirmykiai emynai, vyksta daugkartiniai apledjimai.
gyvenviet, pavieniai pastatai mobiliojo ryio boktas
vandens boktas
kaminas
dirbama em
Maste|is
1 : 000 (1 c m - 1 0 0 m)
0
.Lietuvos Respublikos tentonios M 1 10 000 skaitmeninio rastnnio topografinio emlapio, LKS-94 koordinai sistemoje, GDB10LT Nacionalin ems tarnyba pne M, 2001"
1 I I I I Itisini horizontali laiptas 5 metrai
100
200
300 400 m
(G7-
GAUBLYS
VISUOMENIN G C O G f W U A
AUBLYS
VISUOMENINE GEOGRAF UA
Geografijos mokymo priemoni serija GAUBLYS 11-12 klasei

Vadovliai Gamtin geografija" ir Visuomenin geografija", pratyb ssiuviniai, Naujasis pasaulio geografijos atlasas", mokytojo USB atmintukai

GAUBLYS. Gamtine Geografija. Vadovelis 11-12 Klasei (2010)

Cargado por

Información del documento

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

GAUBLYS. Gamtine Geografija. Vadovelis 11-12 Klasei (2010)

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

GAUBLYS

Geografijos vadovlis 11-12 klasei

KETURI SISTEMINGO MOKYMOSI ETAPAI

PASIRENGTI GEOGRAFIJOS ATSISKAITYMAMS IR EGZAMINUI

Visas turinys iliks

Btina fiksuoti kartojam mediag.

PASAULIO GAMTINIS EMLAPIS

N r d s klrv ao o 19 85 Ryt Eu ropcQT

LABRADORO JRA Labradoras .

Vankuverio Reiniro Ontarijas

Ismoilo' smail buma

RYT KINIJOS JRA

Sokotra -XHifuno ky.

Didioji Smlio dykuma Kalahari's

Didysis artezinis baseinas

ky. Skos kln. TASMANC JRA Tasmanija

Fnlklando )ies em&

BELINGSHAUZENO AMUNDSENO IRA Enderbi eme

UDK 911.2(075.3) Ga311

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

m o n i veiklos taka atmosferai ir klimatui ....125 inome, mokame, galime

Kaip sudarytas vadovlis GAUBLYS

vadinis skyriaus puslapis ia pateikiami programos turin atitinkantys tikslai.

Pavyzdini 91001 Ioo uduotis

Pavyzdini egzamino uidoottt

Perskait skyri turtumte:

nurodyti ms alies geograf tyrimo sritis ir nuopelnus.

1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm

Paslaug geografija Transporto geografija Turizmo geografija Kartografija Geomorfologija Geologija

ems kio geografija

Gyvenviei geografija Gyventoj geografija Pramons geografija

VISUOMENIN GEOGRAFIJA REGIONIN GEOGRAFIJA GAMTIN GEOGRAFIJA _

Biogeografija Dirvoemi geografija Meteorologija

Hidrologija Klimatologija Okeanologija 1.1.1 Geografijos mokslo akos Glaciologija

Geografijos mokslo praktin reikm

A 1.1.2 Geografini ini altiniai

Su geografija susijusios veiklos apibdinimas

Aplinkos vadyba ir ininerija

Architektra ir kratovaizdio dizainas

Geografins informacijos sistemos (GIS)

Rinkodaros ir ekonomikos vadyba

Politika, diplomatin veikla

1.1.3 Su geografijos iniomis, gdiais bei gebjimais susijusios profesijos ir veiklos

1.2 Geografinio painimo raida

XVII-XIX a. geografija XX a. geografija Ms dien geografija

Ankstyvosios geografijos inios

Antikos laik geografijos painimas

1 . 2 . 3 Eratosteno emlapis, sudarytas 194 m. prie Kr. (XIX a. rekonstrukcija)

Oikumena - apgyventa, pastama pasaulio dalis.

Didieji geografiniai atradimai (XV-XVI a.)

1 . 2 . 8 Kristupo K o l u m b o laivo Santa Marija replika ir kruizinis laivas

piet aigalis S Amundsenas # Skotas "*> 1 9 1 1 - 1 2 - 1 4 / 1912-01-18

Aleksandras fon Humboltas - pirmasis tikras geografas

Pirmoji geografin ekspedicija

'1801 m. kovas JAMAIKA

Bogota *1801m. ^ , liepa-rugsjis

Gvajakilis 1803 m. sausis /

1 . 2 . 1 5 Kosminio turistinio laivo prototipas

1.3 Lietuvos geografijos raida

Obf VuftUu AurnLJ

Cxti SUUtfrit AabnMUf

Tekste p a y m t a vieta, k u r i o j e m i n i m a s Lietuvos vardas.

nica Mt pdmaram ^Ma

Garsiausi Lietuvos keliautojai ir geografai