Está en la página 1de 78

Sofoklis - daugiausia laur pelns dramaturgas, net 24 kartus (kai kuri altini teigimu - 18) nugaljs tragik konkursuose.

Produktyviausias jo krybos laikotarpis sutapo su Atn aukso amiumi - taikos, demokratijos klestjimo, dideli krybini umoj deimtmeiais. Ivaizdus, saik ir harmonij visur ilaiks, gins tradicin gyvenimo tvark ir moral, jis buvo atniei garbinamas, vadinamas diev numyltiniu. Apie didiojo poeto gyvenim inoma nedaug. Jis kils i Kolono (vietov netoli Atn). eima buvo pasiturinti, tvas turjo ginkl dirbtuv. Igarsjs kaip dramaturgas, Sofoklis jo ir valstybines pareigas. 443 m. pr. Kr. jis buvo irinktas Atn jr sjungos ido valdytoju, kiek vliau - strategu (karo vadu). Antikos altini duomenimis, post Sofokl paskyr atnieiai, suavti jo tragedijos Antigon" (pastatyta 442 m. pr. Kr.). Per savo ilg gyvenim Sofoklis mat ne tik klestini Atn didyb, bet ir smukim - sisiautjus mar, krat alinanias kovas. Peloponeso karo metais, atsiradus gydymo dievo Asklepijo kultui, Sofoklis jo statul prim j savo namus - tapo dievo yniu. Sofoklis para per 120 dram, i kuri iandien inomos irgi tik 7. Skirtingai nei Aischilas, Sofoklis nesisteng jungti dram j vientis trilogij - kiekvien tragedij ra kaip savarankik krin, rpinosi, kad ji bt vieninga, ibaigta. Sumains choro vaidmen ir veds trei veikj, jis irykino pagrindin dramos element veiksm. Sofoklio dram centre tragikas individo likimas, todl jo kriniai vadinami ir charakteri tragedijomis. Pasak Sofoklio, jis kuria mones tokius, kokie jie turi bti (Aischilas vaizdavo herojus, Euripidas - tokius, kokie yra kasdieniniame gyvenime). Sofoklio mogus nra prietaringas, ir charakterio vientisumas, tvirtumas daro j diding. Kilns, idealizuoti personaai puikiai ireik kalokagatijos turin. Nors likimas priklauso nuo auktesni jg valios, bet ir pats mogus yra aktyvus, rytingai siekia tikslo. Jis iki galo lieka itikimas sau, savo principams, pasirinktam keliui. Aischil avjo pasaulio didingumas, o Sofokl - darna, harmonija. Todl jis gina tradicines vertybes kaip mogaus ir bendruomens harmoningo gyvenimo pagrind, nors dramose jau galima velgti prietaravim, kurie rykjo Atn gyvenime V a. pr. Kr. pabaigoje.

Sofoklio Antigon
Dramos apibdinimas

Rengdamiesi skaityti ir analizuoti dram, turtume aptarti kai kurias svokas, susipainti su senosios graik tragedijos struktra. Kalbant apie krin, jums teks vartoti svokas kolizija, konfliktas, peripetija ir kt. Kolizija nevienod sieki ir tiksl susidrimas, dl kurio suyra buvusi pusiausvyra. Susidariusi situacija pastmja personaus veikti. Kai jie pasirenka vienok ar kitok elgesio bd, kolizija perauga konflikt - prieik jg susidrim. Aikindamas dramos teorij, Aristotelis veikale Poetika i svok nevartojo. Draminio krinio pagrindu jis laik fabul (nuosekli vyki sek), kurios svarbiausios dalys - peripetija ir atpainimas. Peripetija* netiktas vyki pasikeitimas prieinga kryptimi, likimo poskis i laims nelaim arba atvirkiai. Atpainimas - pasikeitimas i neinios inojim. Naujj laik dram prasta skirstyti veiksmais ir scenomis. Senosios graik tragedijos struktra sudtingesn. Jos specifik lm tai, kad veiksme dalyvavo ir choras, ir aktoriai. vadin tragedijos dalis iki choro pasirodymo vadinta prologu. Pirmoji giesm, kuri choras gieda, ieidamas orchestr, - parodas. Veikj dialogai bei j pokalbiai su choru - epeisodijai. Choro partijos tarp dviej epeisodij - stasimai. Veikjo ir choro pakaitomis atliekama rauda - komas. Eksodas - baigiamoji tragedijos dalis; choras, pasikalbjs su veikju, ieina.
* iandien peripetija vadinamas staigus, netiktas siueto pasikeitimas.

Sofoklio tragedijos Oidipo mito motyvais


I 7 ilikusi Sofoklio tragedij labiausiai inomos yra Oidipas karalius, Oidipas Kolone, Antigon, sukurtos Oidipo mito motyvais. Kad suprastume Antigons siuet, prisiminkime mito vykius.

Labdako snus Lajas, Tb karalius, veds Menoikjo dukter Jokast, su ja ilgai neturjo vaik. Todl kreipsi Delf orakul. Apolono atsakymas buvo rstus: Lajas tursiantis sn, nuo kurio rankos siantis pats ir kuris vesiantis savo motin. Kai netrukus gim snus, tvai nusprend j nuudyti. Vaik tvas padav vienam piemeniui, kad ines numest Kitairono kalne. Piemeniui kdikio pagailo, ir tas atidav j auginti bandos ganytojui i Korinto. Korintietis berniuk nune savo bevaikiui valdovui Polibui, ir is su mona Merope j uaugino. Taip Edipas* buvo laikomas Korinto karaliaus snum. Vienos puotos metu grs sveias j eid, pavadindamas netikru snum. Jaunikaitis tat pam giliai ird ir kit dien paklaus tvus, ar tai tiesa. Tvai sn nuramino, taiau netikino, ir tas be j inios leidosi tiesos iekoti Delfus. ia Apolonas pakartojo Lajui duot itarm: Edipas umuiantis tv ir vesiantis savo motin. Dl pranaysts iurpumo vaikinas nebegro Korint, bet leidosi tolyn nuo jo. Vienoje krykelje jis susitiko vaiuotus keleivius, kurie nedav jam kelio. Kilo vaidas, ir jo metu uvo visi sutiktieji. Tai buvo Lajas su palyda. Edipas atjo Tbus, kurie tuo metu kent did negand: prie miesto vart apsigyveno baisenyb Sfinksas, pusiau moteris, pusiau lit, ir ud kiekvien pro j einant ir jos msls nemenant. Edipas msl min ir miest igelbjo. Dkingi tbieiai Edipas atjo Tbus, kurie tuo metu kent did negand: prie paskelb j savo karalium ir ileido u jo nal karalien. Penkiolika met laimingai gyveno jaunasis karalius, susilauk poros sn, Eteoklio ir Polineiko, ir dviej dukter, Antigons ir Ismens, kol vl atjo nelaim: kilo baisus maras*.
Oidipas karalius vaizduoja dram Oidipo, kuriam nepavyko ivengti lemties - jis nuud savo tv ir ved motin. Tragedijos veiksmas prasideda nuo tada, kai visa neivengiama jau vyk. Tbuose kyla baisus maras, ir Oidipas turi surasti buvusio valdovo udik, kad igelbt miest. Kurdamas efektingas peripetijas, autorius leidia Oidipui suinoti kraupi ties: jis pats yra iekomas mogudys. inojimas, kurio per vis dram siek Oidipas, atnea tik kanias. Oidipo mona ir motina nusiudo, o jis pats isiduria akis, taip bausdamas save u ankstesn aklum. Kita drama - Oidipas Kolone - vaizduoja tolesn Oidipo, kur lydi dukt Antigon, likim. Po ilg klajoni tremtin priima. Atn valdovas. Tuo metu Oidipo sns Eteoklis ir Polineikas

susikivirijo dl valdios. Eteoklis ivijo i Tb vyresnj brol Polineik, kuris, pasitrauks Arg ir surinks svetimali kariuomen, rengiasi ygiui. Ipranaauta, jog laims tas, kieno pusje bus Oidipas. Bet is prakeikia j i Tb ivijusius, o dabar atvykusius pagalbos Kreont ir Polineik. Dramos pabaigoje Oidipas mirta ventoje giraitje ant Kolono kalvos. Kaniomis ipirks kaltes, po mirties jis tampa Atn globju. Nors Antigon sukurta anksiau u ias dvi dramas, ji vaizduoja vykius po nelaimingojo Oidipo mirties. eimos tragedija dar nebaigta - tvams tekusi nelemtis persekioja Oidipo vaikus.

,,Antigons struktra:
Prologas: Parodas: Pirmas epeisodijas: Pirmas stasimas: Antras epeisodijas: Antras stasimas: Treias epeisodijas: Treias stasimas: Ketvirtas epeisodijas: Komas: Ketvirtas stasimas: Penktas epeisodijas: Penktas stasimas: Eksodas: Komas: Antigon ir Ismen choras Kreontas, choro vadovas, sargybinis. choras. choro vadovas, sargybinis, Kreontas, Antigon, Ismen. choras. Kreontas, Haimonas, choro vadovas. choras. choro vadovas, Kreontas, Antigon, choras. Antigon, choras. choras. Kreontas, Teiresijas, choro vadovas. choras. auklys, choro vadovas, Euridik. Kreontas, choro vadovas, antras auklys.

SOFOKLIS ,,ANTIGON
Tekstas ir uduotys
VEIKJAI KREONTAS - Tb karalius EURIDIK - jo mona HAIMONAS - j snus ANTIGON - Kreonto giminait, Haimano suadtin ISMEN - jos sesuo TEIRESIJAS - aklas iniuonis SARGYBINIS Kreonto PIRMAS ir ANTRAS AUKLIAI Tbiei seni CHORAS Kreonto asmens sargybiniai ir tarnai, Euridiks tarnaits

PROLOGAS Aikt prieais karaliaus rmus Tb pilyje. rmus trejos durys: vidurins dvivrs, onins vienpuss, visos udarytos. Greit turi auti I deins ateina Antigon gedulo rbais su nedidele urna rankose. Pasibeldia deines duris ir tyliai pasikalba su ijusia jos beldim tarnaite. Tarnait pasialina. Antigon eina vidur scenos. Netrukus pro tas paias duris pasirodo Ismen. Antigon skuba jos pasitikti ANTIGON

Ismen, mylimoji mano seserie! Ar tu inai, kad ms Edipo negandais, Kol bsim gyvos, Dzeusas plakti nenustos? Nei sielvart joki, nei skausmo nebra, Nei gdos, nelovs ar nedalios tokios, Kuri dar mes abi nebtume regj. Ir iandien visas miestas kalba, kad aukliams Valdovas liep vl paskelbt sakym. Girdjai tu k nors, ar nieko neinai, Koki nelaimi broliams atne vaidai? ISMEN inios a, Antigon, neturiu jokios, Skaudios nei malonesns, dar nuo tos dienos, Kai mes abi netekom broli abiej, Nuo vienas kito rankos kritusi lidnai. Tik Argo kariauna i nakt jau atgal Patrauk, ir daugiau a nieko neinau. Taiau nuo to nebus geriau man nei blogiau. ANTIGON A tai inojau ir todl tave i rm Isikvieiau, nes vienai noriu pasakyt. ISMEN Kas atsitiko? Vl turbt lidna inia.

ANTIGON Kreontas ms brolius perskiria kapu: Pagerbs vien, antrj paniekino. Palaidojo em Eteokl jis Graiai, kaip reikalauja krato paprotys, Ir tas jau turi garb mirusi aly. O kn Polineiko, kritusio lidnai, sakym vieai paskelbs per auklius, Ugyn laidot ir bet kam raudoti jo. Neapverktas teguli ir nelaidotas, Tegu sau kelia vaies pramatnias pesliai. Kreontas malonusis, sako, tai visiems Paskelbs, tau ir man, pabriu a - ir man. sakym savo, jei neino kas, Dar lieps pakartot ir anaiptol neeisis Nepaisyt niekam jo: kas drsis nepaklust. Tas miesto aiktje sukniubs po akmenim*. inai tai visk, ir matysim greit, ar tu

Garbinga, ar menka ger tv dukt. ISMEN O varg! Ta bda ne mano pajgoms, Nei a atnarpliot, nei sunarpliot k galiu. ANTIGON Tu ryies veikt ir ksti su manim, sakyk? ISMEN O tu kam ryties? K galvoji tu daryti? ANTIGON Padsi mirus iai rankai tu paimti.
Umuimas akmenimis buvo vienas bausms vykdymo bd.

ISMEN Manai tu j palaidot? Udrausta visiems. ANTIGON Palaidosiu a savo brol, draug ir tavo, Jei tu nenori. Niekad neapleisiu jo. ISMEN Beprote tu! Kai taip Kreonto udrausta?

ANTIGON Ne jam udraust, kas mano priederm venta! ISMEN Tu atsiminki, seserie, kaip ms tvas Prauvo be garbs, paniekintas vis, Kai pats, pamats savo nuodmes baisias, Sava ranka ivr sau akis abi. Ir motina-mona (draugj abu vardai) Taip negarbingai kilpoj pabaig dienas. Toliau du broliai viena ta paia diena, Saviuds tie vargai, galvas neramias Nuo vienas kito rankos gavo paguldyti. O iandien mes abi, dar gyvos likusios, Niekingai sim, jei alies statym, Karaliaus valios ir valdios negerbsime. Tu pamirti, kad gimm mudvi moterim Ir stot grumtynes su vyrais negi mums. Kieno galia didesn, tas ir valdo mus. Mums lemta vien klausyt, nors kartais ir skaudu. A poemi dievus maldauju nuolankiai, Tegu jie man atleidia, priverstai jgos. O t, kas turi valdi, a turiu klausyti. Daugiau, nei pagali, daryt ne priederm.

ANTIGON (altai ir ididiai atsitraukdama) Nebepraau ir, nors nortum tu pati Dabar padt, man diaugsmo jokio nebebus. Daryki sau, kaip imanai, o a gi j Palaidosiu. Tuomet man gera bus ir mirti. Gulsiu a prie jo, prie mielojo miela, U meils priederme kalta, bet ne paika: ia emj reikalinga bsiu neilgai, O ten gulsiu amius. Tu gali, jei nori, Verst niekais pareig, udtj diev. ISMEN Jos niekais neveriau ir neversiu, taiau moni nepaisyt valios a per daug silpna. ANTIGON Gerai. Dangstykis tuo sveika, o a einu Supilsiu kap savo broliui mylimam. ISMEN O, nelaiminga! Kaip baisu man dl tavs. ANTIGON Nebgtauk dl mans. Pati savs irk.

ISMEN Nors niekam io sumanymo nesisakyk, Laikyki paslapty. Tylkime abi. ANTIGON O ne! Sakyk! Tyldama utrauksi sau Pagieos dar daugiau nei skelbdama visiems. ISMEN Karta irdis tau ten, kur stingsta ji kitiems. ANTIGON A pasivsiu tam, k liepia pareiga. ISMEN Jei tu valiosi. Sieki nepasiekiama. ANTIGON Jei nevaliosiu - krisiu nepalusi. ISMEN Ko nemanoma, neverta n pradti. ANTIGON

Jei taip kalbsi, a pradsiu neapksti, Ir mirusis teistai neapks tavs. Palik mane su mano beprotybe ia, Iksiu baisumus ituos: jie maesni, Tikk, nei mirti negarbinga mirtimi. (Nueina) ISMEN Ir eik sau, jei pandai taip, taiau inok: Nors tu elgies paikai, saviems lieki sava. Lidna grta pro tas paias onines duris. Scena kur laik tuia. Auta PARODAS I miesto puss ateina penkiolikos seni, Tb didin, choras. Pirmieji tekanios sauls spinduliai apvieia rmus [Choras primena Eteoklio ir Polineiko t, ragina diaugtis pergale.]
PIRMAS EPEISODIJAS
KREONTAS (Asmens sargybini lydimas, ateina i lauko puss ir kreipiasi chor)

Igelbti mes, mons. Miest it bangom Uliejo ir inirti leido vl dievai. Kiekvien atskirai kvieiau a jus ateiti, Pasisdamas auklius, nes atmenu gerai, Kad Lajo sostui rodte js pagarb, Vliau Edipui, kolei miest vald jis, O kai prauvo pats, tuomet ir j vaikams

Visa irdim js buvot vis itikimi. Dabar, kai leido dviguba lemtis abiem T pai dien t nuo vienas kito ieties Ir susitept rankas, praliejus brolio krauj, Tad sost su valdia turiu paimti a, Kaip artimiausias uvusij gimin. Suvokti dvasi, norus ir mintis mogaus Juk nemanoma tol, kol statymais Ir turima valdia savs jis neparod. Kas, viso krato valdi drss pasiimti, Sumanym ger negyvendina Ir, baims pilnas, n lieuvio neapvers, T valdovu blogu laikiau a ir laikau. O kas tvyns garb vertina maiau U draugystes, tas niekas mano akyse. O a (paliudys Dzeusas visa regintis) Nenutylsiu, jei matysiu, kad monms Nelaim artinas, dangstydamos griu, Nei to, kas ms emei prieas, niekados A nelaikysiu biiuliu, inodamas, Kad ji - ms eldija ir, plaukdami su ja, Kol ji klests, draug tursim visuomet. Tokiais statymais tvarkysiu al a. Ir iandien sakiau paskelbti jau monms Dl broli t, Edipo t dviej sn: Kad Eteokl, kurs tvyn gindamas Paguld galv tbtinje kovoj, Palaidot kapan su apeigom visom, Kurios atliekamos, palydint didinus. O dl jo brolio tikrojo, dl Polineiko, Kurs itremtas sugro ir ksinosi

Gimtin miest ir gimtos alies dievus Paleisti pelenais, ksinos atsigerti Jis broli kraujo, o kitus paverst vergais Dl ja paskelb kratui nuosprend aukliai: Nelaidoti kapan ir jo neapraudot. Nelaidotas teguli nelovs enklan, Tegul puotauja unys ir pikti pesliai. Toks mano poiris, ir niekai niekados Nebus pagarboje labiau negu dori. Kas miestui pasivents - mano pagarbos Ir gyvas, ir numirs lygiai susilauks.

CHORO VADOVAS Turi, Kreontai, vali iandien vienas sprst, Kas ms krato prieas, kas biiulis jo. statym visok taikyti gali Ir mirusiems, ir mums, kur esame gyvi. KREONTAS irkit, kad sakym vykdyt. CHORO VADOVAS Kam nors jaunesniam tu i pareig pavesk. KREONTAS Sargyb prie lavono a jau pastaiau.

CHORO VADOVAS Tai k daugiau dar teiksies mums tu sakyti? KREONTAS Nenuolaidiauti tiems, kas vykdyt nenors. CHORO VADOVAS Nra beproio tokio, kurs nort mirt. KREONTAS Nors atpildas ir toks, taiau viltis laimti
Sugundo mones ir traukia pratin.

Prisiartina sargybinis (Sargybinis pranea, jog kakas mirusiojo kn apibres sausa smiltim.) CHORO VADOVAS Seniai, valdove, lenda man galvon mintis: Gal dievas pasiunt io darbo padaryti. KREONTAS Nutilki, kol rstyb nepaoko man, Kad nepaliktum kvailas senio metuose. Kalbi, ko kst negalima, ir tvirtini,

Jog dievas ms rpintis numirliu. Ar kaip geradarys, i pagarbos didios, Palaidotas bus tas, kurs deginti ventovi, Kolonom apsupt, atjo, grobt auk, Nusiaubti ems ios, sugriaut statym? Ar gal dievus laikai piktadari globjais? Negali bt! Nors Tb mons jau seniai Vos gali bepakst ir murma prie mane, Slaptai kraipydami galvom: nenori mat Sprand j jung duot ir man dorai paklusti. Tad itoki k nors, a puikiai suprantu, Papirko pinigais, kad j palaidot. monms blogybi niekas nepridar tiek Kiek pinigas: u j ir miestai igriauti, Ir daug moni iguita i gimt nam. Itvirkdo dor siel ir pamoko jis Pasaulyje pasukt begdikais keliais, Parodo nedorybi pavyzd monms, Kaip sin apgaut bet kokiame darbe. Bet kas u pinig padar darb , Tam laikas bus pelnytai susilaukt bausms. Todl kaip Dzeusui vent pagarb jauiu, Suprask mane gerai, prisiekdamas sakau: Jei to, kurs nusikalto laidodamas j, Nepastatysi! rad js man prie akis, Per maa bus Had tiesiai jus pasisti: Gyvi karodami atskleisk kalt i Ir suinosit js, kur pelno sau iekoti, Kai gausit, kas priklauso. A pamokysiu, Kad ne kiekvienas pelnas gali bt smagus Ir kad kreivu keliu pelnyti pinigai

Daniau praudo mog, nei pagelbsti jam. SARGYBINIS Ar leisi pasakyt, ar pasisuki ir eiti? KREONTAS Dar nematai, kokie ls tavo odiai? SARGYBINIS Ausis labiau ar ird tau ugauna jie? KREONTAS Dar klausins, kur slypi mano apmaudas? SARGYBINIS Kaltasis ird sueid, o a ausis. KREONTAS Matau, kad apsigims tu esi plepys. SARGYBINIS Taiau nesu a tas, kurs j palaidojo. KREONTAS

Kurs savo siel pardav u pinig. SARGYBINIS Aiman! Saisu, kad taip manai ir kad manai neties. KREONTAS Tuos manymus paliki sau. O man, inok, Jei kaltininko neatvesit - pamatysit, Kad negarbingas pelnas nea vien vargus. (Nueina) SARGYBINIS Geriau, kad atsirast. Bet ar pasiseks, Ar nepavyks jo rast, likimas tai nulems. O tu n kojos mano ia neberegsi. Nebeturjs iandien n jokios vilties, A gyvas ir turiu dkoti vien dievams. (Nueina)

PIRMAS STASIMAS CHORAS


I strofa

Daug nuostabi daikt pasauly, Bet nuostabiausias j - mogus. Jron pilkojon leidias jis, Kaukiani vtr nepaisydamas, Kai bangos niokia ir oka Lig padangi aukt. Ir deivi jis vyriausi, eme, Nuovargio niekad nejauiani, vargina, Metai i met grydamas ambr, Arklio sau pasijungs veisl. I antistrofa Ir lengvasparni pauki pulk Prisivilioja sau klastom Ir vri veisles visokias, Ir gyvnus gelmi juod Tinklais, kietai numegztaisiais, Gaudo gudrus mogus.

Sutramdo jis laukin vr, Papstakart, kalnais kopinjant, Sprand po jungu palenkia jis arkliui Ir kaln nejaukintam jauiui. II strofa Balsu ir kaip vjas lakiom Mintim jis imoko skrajot Ir bti bendrijos nariu, jis moka Gintis nuo alto speigo Ir aii lietaus strli. Laims vaikas, Nelaimei jis keli i anksto Pastoja. Tik vieno Hado Ivengti jis bejgis, Nors vaist prie sunkias ligas Prigalvojo. II antistrofa Gudrumas nepaprastas j Pamoko visoki men Ir lenkia pikta arba gera. Krato paproius gerbi, Priesaikos dievams laikaisKratui laim. Nelaim gi nea kiekvienas, Pasuks i doro kelio.

Vietos jam prie idinio Tegu nebus ir tam, kas j Drs utarti.
ANTRAS EPEISODIJAS
Veikjai tie patys. Nuo lauko puss sargybinis atveda Antigon

CHORO VADOVAS Gal stebuklas ia koks, a nebeimanau, Bet, regdamas tai, kaip galiu nesakyt, Kad mergait ita Antigon tikrai? O! Edipo, mogaus nelaimingo, dukt Nelaiminga! I kur tau drsa negudri Taip daryti? Sargai bus sum tave ir atvaro dabar Nepaklususi valiai valdovo. SARGYBINIS Tas darbas padarytas ios nedorls. Mes j pagavom laidojant. O kur Kreontas? CHORO VADOVAS I rm jis ieina tai paiu laiku.
Ateina Kreontas (Sargybinis pranea, kodl atveds Angon.)

SARGYBINIS Radau j laidojant numirl, kur Buvai udrauds. A suprantamai kalbu.

KREONTAS Kaip pastebjai ir kaip vietoj suiupai? SARGYBINIS vyko viskas taip. A parjau atgal, Prislgtas tavo odi ir grasinim, Nupurtm dulkes, dengianias numirl, Ir knas trtantis paliko nuogas vl. Tuomet susdom ant kalvos visi mes taip, Kad vjas psdamas jo kvapo neatnet, Ir vienas kit budinom ir barme Piktai, jei koks nenauda rengsi usnst. Taip slinko laikas, kol vidur dangaus rdamas pakilo sauls skritulys Ir m kepint. Viesulas tuomet mai Ujo ir sumai dang su eme Po vis lygum, lapus nuo medi pl Ir ne kaukdamas, ir buvo j pilna Padang. Usimerk bais kentme Kaip dievo bausm. Kai aprimo vtra kiek, Mergait, matom, rauda taip graudiu balsu, It paukt nuskriausta, kai randa grusi Iplt savo lizd ir vaik vien pkelius. Taip verk ir mergait, nuog radusi Numirl, ir siunt prakeiksm visiems, Kas buvo j taip baisiai vl apnuogin. Upyl riekuias ji dulki vl saus Ir, triskart liedama i sklidino soio,

Dailaus, varinio, pagerb numirus. Pamat visk, okome ir j tuojau Pastvrme, n gintis nemginani. Kai kaltinom u tai, k iandien dar ji Ir k anksiau, stovjo nesigindama. Man malonu, tiesa, taiau ir gaila jos. Paiam sveikam ieiti i baisios bdos Labai smagu, bet savo artimuosius stumti j - skaudu. Taiau gi visk reikia imt irdin maiau u savj iganym. KREONTAS (Antigonei) Tai tu! Tai tu, nn galv taip nuleidusi, Sakyk: prisipasti darius tai ar ne? ANTIGON Prisipastu. Padariau ir nesakau, jog ne. KREONTAS (sargybiniui) Tu laisvas nuo sunkios kaltybs ir gali Keliaut, kur ird traukia, - visas alis.
(Antigonei)

O tu man pasakyk be smulkmen, trumpai: sakymjinojai, jog to nevalia daryti?

ANTIGON inojau. Kaipgi neinosiu. Skelb j. KREONTAS Tai kaip drsai statymui tu nusiengti? ANTIGON Ne Dzeusas t statym paskelb man. Ne Teisingumas, kurs su poemi dievais Gyvena, duodamas statymus monms. sakymo gi tavo nelaikau a taip

Galingu, jog, mirtingas, menkas bdamas, Pranokt nerayt amin diev statym, kuris ne iandien ir ne vakar Mums duotas ir kurio pradios neino niekas. Todl tavs nepaisiau, nebijodama mogaus rstybs, kad nereikt prie dievus Man atsakyt, nes mirti juk reiks, ar ne, Nors nuosprendio tu nepaskelbtum. Betgi jei Prie laik gausiu mirt - laikysiu laime sau. Vienuos varguos kaip a gyvenantis mogus Ar gali nelaikyti laime sau mirties? Likimo tokio susilaukti man, tikk, Nra skaudu. Bet jeigu savo motinos Snaus negyvo biau nepalaidojusSkaudiau u mirt bt. O dabar n kiek. Jei tau atrodau a kvailai padariusiinok: mane vien kvailas kaltins kvailumu. CHORO VADOVAS Kaip tvas buvo atkaklus, taip ir dukt Jo atkakli: nemoka blogiui nusilenkti. KREONTAS Taiau inoki: bdas, atkaklus per daug, Greiiau palta. Juo kietesnis plienas bus, Kartam aizdre laikytas ir ugrdintas, Juo j lengviau nulaui ir sutrupinsi. Mauiais slais gali suvaldyt mogus Kariausi irg, ir todl nepridera

Per daug sau leisti tam, kas kito valdioje. O ji nepaisyt nieko ryosi tuomet, Kai lau inom visiems statym. Dabar, po pikto darbo, vl ji li, Didiuojasi ygiu ir juokias akis. Ne vyras bsiu a ir didvyr bus ji, Jei panieka i valdiai liks nenubausta. Nors bt artimesn man u seser Ir u visus, kas Dzeus gerbia ms namuos Nei ji, nei jos sesuo ivengti negals Rsios dalios. Ir ta vienodai bus kalta, Kad brolio kapo supylimui pritar. Ir j paaukit, rmuos neseniai maiau I proto einani dl sielvarto sunkaus. Dvasia mat linkus greit kaltyb isiduoti, Kai bsi pikta k sumans paslapiom. Nepakeniu, kai, nusikalsiant ukluptas, Dar odiais savo kalte graina mogus. ANTIGON Tu nori man dar ko daugiau, ne vien mirties? KREONTAS Nenoriu. Gavs j, a visk bsiu gavs. ANTIGON Tai ko dar lauki? Tavo odiai neada Man gera nieko ir daugiau nebeads.

O tau gi nepatinka mano poelgiai.

Bet argi biau nusipelnius kada nors Didesn lov kaip dabar, palaidojus kap brol? Ir pagirt jie visi U tai mane, tik baim kausto lieuvius. Vieniems valdovams laim ypso visados: K nori, gali ir daryti, ir kalbt. KREONTAS Viena tu i kadmiei* visa tai regi. ANTIGON Ir jie regt, tik burna jiems uiaupta. KREONTAS Ne gda tau galvot kitaip negu visi? ANTIGON Jokios nr gdos kraujo gimines mylti. KREONTAS O kritusis nuo jo ne kraujo brolis tau? ANTIGON Tikriausiai brolis: moios tos paios ir tvo.

KREONTAS Kodl gi jam nerodai pagarbos jokios? ANTIGON i tavo odi nepatvirtins mirusis. KREONTAS Tu j gerbi vienodai su nedorliu. ANTIGON Ne vergas uvo koks, o tikras brolis man. KREONTAS i em pldamas, o tas j gindamas. ANTIGON Bet Hado nuostatai vienodi jiems abiem. KREONTAS Tu dorojo nelygink su nedorliu. ANTIGON O kas gi ino, kaip tenai pairima?

KREONTAS Ir po mirties man prieas biiuliu netaps. ANTIGON Gimiau ne kad neksti, o mylt padiau. KREONTAS Nujusi ten, jei nori, juos mylk. O a kol gyvas, moterik netvarkys. Ateina Ismen CHORAS Ir Ismen antai atidar duris, Gailias aaras dl seseries liedama. Akyse jai migla, o raudon skruost Jau nuplov seniai Pro blakstienas prapliupusios srovs. KREONTAS liauusi tu kaip gyvat j namus, Slapsteis ir grei krauj, o a nemaiau, Kad auga man dvi bdos ir dvi pries sostui. Sakyk dabar: ir tu padjai seseriai Supilti kap, ar sakysi - neinau?

ISMEN Padjau pilti a, jei sako taip sesuo, Ir atpild u kalt ksiu draug su ja. ANTIGON O ne! To ingsnio engt Teisyb tau neleis. Tu nenorjai, tad neprimiau tavs. ISMEN Taiau tu nelaiminga, tad ne gda man Nelaimi jron plaukti su tavim drauge. ANTIGON Kieno tai darbas, ino poemi dievai. Bet nemiela man draug, odiais mylinti. ISMEN Tik tu, o sese, nepaniekinki mans, Leisk mirti su tavim ir mirus pagerbti. ANTIGON Nemirsi su manim. Kur rankos nepridjai, To nesisavink. Bus gana, kad mirsiu a.

ISMEN Ar mielos dienos bus, kai liksiu be tavs? ANTIGON Kreont klausk. Jis vienas tavo rpestis.

ISMEN Kam ugaulioji tu mane be reikalo? ANTIGON Juoku tuo a juokiuos i irdglos didios. ISMEN Kuo a galiau tau dabar pagelbti? ANTIGON Save tu gelbk. Nepavydiu, kad gyva lieki. ISMEN O varge! A nebsiu tau dalios sesuo? ANTIGON

Tu apsisprendei juk gyvent, o a gi mirti. ISMEN Kalbjau aikiais odiais, ne uuominom. ANTIGON Protinga tu. Kitiems ir a gi nekvaila. ISMEN Taiau kalt vienoda ms abiej. ANTIGON Gyvensi, bk rami. O mano siela jau Seniai numirus, kad padt mirusiems. KREONTAS Abi pami jos, tik j viena dabar Neteko proto, o kita, kai ugim. ISMEN Tikra tiesa, valdove, protas, kiek turi, Bdon patekus mogui, igaruoja greit. KREONTAS

Kaip tau, kai blogo darbo stvreis su blogaisiais. ISMEN Kaip varg a gyvensiu vienia be jos? KREONTAS Nebesakyk be jos: daugiau jos nebra. ISMEN Ir tu udysi suadtin snaus?

KREONTAS Yra taip pat vaising dirv ir kit. ISMEN 0 kaip por tiko jiedu viens kitam! KREONTAS Blog mon snums a savo nelinkiu. ANTIGON Haimone mielas! Kaip paniekino tave! KREONTAS Ir tu, ir tos vedybos kyrjot man. ISMEN Ir drsi tu atimti savo snui j? KREONTAS Taip, j itas vedybas Hadas iardys. CHORO VADOVAS

Tu pasirys j udyti, kaip matau. KREONTAS Tikrai matai. Nra ko laukti. Ei, tarnai, Nuveskit jas j vid, ir reiks irti, Kad moterys ios neitrkt i aki. Tikri drsuoliai bga, kai tik Hadas jiems Pavelgia j akis, prislins artyn. Antigene ir Ismen iveda sargybiniai ANTRAS STASIMAS CHORAS 1 strofa Laimingi, kuri gyvata neino skausm. 0 kam dievo ranka namus sudrebino, t Aplaidia lyds su kiekviena karta baisesn. Taip lygiai Trakijos vjai Jroje blako bangas, I tamsi vandenyno gelmi padangn ivert, Su juodu smliu sumaiytas. Auktos gi uolos krant Nuo di gaudia ir sunkiai vaitoja. 1 antistrofa Ir ant Labdakid nam i seno, regiu,

Baiss negandai vienas po kito griva ir griva, I kartos karton nesiliaudamas dievas juos baudia, Atgauti kvapo neduoda. tai ir dabar, vos viesa Daigus paskutinius Edipo nam pabuiavo, Kraujuotu dalgiu juos pakirto Poemi dievas rstus, Beprasmis odis ir proto aptemimas. II strofa Visagalybs tavo, Dzeuse, mogaus puikyb nepranoks. Lenkias jai ir veikiantis visk miegas, Ir neilstanios diev Dienos. Aminai jaunas tu valdovas Auktojo Olimpo, Tvieskianio skaisi vies. Ir praeiiai, ir ateiiai Galioja statymas vienas visiems ir visad: mogaus gyvata negando neisilenks. II antistrofa Vilties galybe apgaulioji! Vieniems palaimos tu versm, Kitiems - lengvasparni svajoni duimas. mog nejuiom supi, Kol karta liepsna papades nusvilins. Imintis dl to mums Pamok duoda ger:

Kas blog pradeda laikyt Griu, nusiengti to ird dievas pats patrauks. Tuomet gi jau greit negandas j pasitiks. CHORO VADOVAS Ir Haimonas antai, mielas tavo snus, Pats jaunasis, turbt atsiskubina ion, Nusimins bgal Dl vestuvi ir dl Antigons dalios, Dl greitai nutrkusios meils. TREIAS EPEISODIJAS Prie Kreonto prisiartina Haimonas KREONTAS Tuoj suinosime geriau u iniuonis. Snau, turbt girdjai ms itarm Dl suadtins ir atskubi vainoti? Ar gal a mielas tau, bet k darydamas? HAIMONAS A - tavo, tve. Tu pamokymais gerais Man rodai keli, ir visad a eisiu juo. Joki vestuvi nestatysiu a aukiau Uu tave, kurs grio kelrodis esi.

KREONTAS Teisingai sprendi savo irdyje, snau: Aukiau u visk tvo turi bt valia. Dl to kartai geidauja mons visados Savoj eimoj turti paklusnius vaikus, Kurie gebt prieui atmokt piktu Ir gerbt biiulius, kaip tvas gerbia juos. O k sakysi dl mogaus, kurio vaikai Nenaudos auga? Ar ne tai, kad auga jam Vieni vargai, o prieams proga pasijuokti? O tu, snau, dl malonumo nepamesk Galvos, dl moters nesuklupki ir inok, Jog vietoj meils dvelkia aminu aliu, Kai namuose bloga mona. Ar gali bti Labiau u blog drauge perinti opa? Tu kaip nuo prieo nusigrk nuo tos mergaits, Tegu Hade ji u ko kito iteks. Juk j sugavo, ir rodymai tikri: I viso krato nepakluso ji viena. Todl neliksiu prie visus a melagiu, Turs ji mirt. Lai Dzeuso, savo protvio, Pagalbos aukias. Jei savus auginsiu a Nepaklusnius, juoba tokie augs svetimi. Kas savo namuose yra be priekaito, Ir miesto reikaluos tas siningas bus. Ir drsiai pasakyt galiu, kad toks mogus Moks graiai valdyt ir pats valdios klausys. Toks audroje visad kaip uolas stovs, Biiulis geras tau ir patikimas bus.

O kas statymus ims mindiot ididiai Ir valdi turintiems prads nurodinti, Negaus toks pagyrimo niekad i mans. K miestas pastatys, to reikia ir klausyti Lig smulkmen, ar bus teisingas jis, ar ne. Nra didesnio blogio u anarchij. Miestus sulugdo ji, prapult namus traukia ir pasukusias atgal eiles Kovos metu praudo. O kas laikosi Tvirtai - pulkais gyvybes gelbsti tiems drausm. Mes turim ginti tvark ir statymus Ir niekad nesilenkti moters ugaidoms. Geriau nuo vyro rankos ti, jei reiks, Nei moteriks vergo vard usitraukti. CHORO VADOVAS Jei dl senatvs savo mes neklystame, Atrodo, tavo lpom kalba imintis. HAIMONAS Dievai monms suteikia, tve, imint, Tarp ems gri tai didiausia dovana. Kad neteisyb visa tai, k tu kalbi, Nei a galiau, nei mokiau pasakyti. Bet ir kitaip galvojant gali bt tiesos. Man buvo proga u tave anksiau regti, Kaip nusiteiks kas, k giria ir k peikia. Eiliniam mogui tavo vilgsnio juk baisu, Jis nesakys, kas tau girdti nesmagu.

O a gi i alies galiu pasiklausyti, Kaip tos mergaits visas miestas gailisi, Kad ji, tauriausia ems moter vis, U aun yg turi negarbingai mirti. Mat ji neleido broliui, kritusiam kovoj, Nelaidotam palikt, kad unys alkani Draskyt kn jo arba plrnai paukiai. Ar ji nenusipeln rinios lovs? Tai tokios kalbos sklinda tarp moni slapta. O man u tavo laim ir gerov, tve, Nra brangesni turt niekur ir nebus. Ar gali bt pasauly snui kas graiau U tvo lov, kaip ir tvui u snaus? Taiau tu nelaikyk vien savo poelgi Tiesos mastu, pareiks, kad jos nr kitur. Kas tariasi iminius vienas esantis Ir ikalbesnis, ir gabesnis u visus, Kai tok pakedensi - tuias pasirodys. O kas iminius tikras, tam ne gda bus Ir kito paklausyt, ir nesispiri per daug. Regjai juk medius per potvyn prie ups: Palink lieka sveikos jaunos atalos, O atkaklius stuobrius irauna su aknim. Kas jroje tempia per kietai bures Ir neatleidia j n kiek, tas plaukia tuoj Dugnu vir apsivertusiu laivu. Todl suminktink ird tu ir nusileisk. Tiesa, a jaunas, bet jei mano nuomon Tau reikia k, gali laikyti vyresniu. mogus i prigimimo pilnas iminties. O trkstant jos (ir itaip bna juk danai),

Ir kito patarim paklausyt grau. CHORO VADOVAS Valdove, paklausyk, teisyb sako jis. Ir tu, ir jis - abudu kalbate graiai. KREONTAS A - senas jau mogus ir mokytis dabar Turiau i jaunuolio ito iminties? HAIMONAS Ne iminties, o teisingumo. Jaunas a, Taiau ne met, o dalyko reik irti. KREONTAS Dalykas gi - pagerbti tvark ardanius? HAIMONAS Nesilau a blogiesiems rodyt pagarb. KREONTAS O ji neapimta blogumo io ligos? HAIMONAS

Kas Tbuos j pasta, niekas to nesako. KREONTAS Nurodins man mons, k turiu daryti? HAIMONAS irki, tu kaip maas pradedi kalbt. KREONTAS Ar kitas kas, ar a valdovas ioj aly? HAIMONAS Kur vienas al valdo - ne valstyb ten. KREONTAS Ar ne valdovams turi priklausyt alis? HAIMONAS Vien tyrlaukiuos galtum vienas viepatauti. KREONTAS (chorui) Matau, i vieno eina jis su ta merga. HAIMONAS

Jei ta merga man - tu. A rpinuos tavim. KREONTAS Prie tv stoji tu u j, nenaudli! HAIMONAS Nes a matau, kaip tiesai tu nusikalsti.

KREONTAS Nusikalstu, kad valdi savj ginu? HAIMONAS Jos negini, jei mindai priesakus diev. KREONTAS Prakeiktas bdas toks! U moter pikiau. HAIMONAS O k a padariau taip baisiai negraiai? KREONTAS Kiekvienas tavo odis sukas apie j. HAIMONAS Apie tave, mane ir poemi dievus. KREONTAS Taiau tu niekuomet nevei jos gyvos. HAIMONAS

Ji mirs ir mirdama dar praudys kai k. KREONTAS Grasindamas tikies, jog tavo bus virus? HAIMONAS Ar grasymas kalbt prie itarmes tuias? KREONTAS Kai verksi, atsigosi proto neturs. HAIMONAS Nebtum tvas - pavadiniau beproiu. KREONTAS Mergos pajungtas, dar kalbs jis prie mane! HAIMONAS Kalbi tu vienas, kito nemanai klausyti. KREONTAS Tiesa? Olimpu a prisiekiu, tu inok: Nepasidiaugsi, ugauliodamas mane. Atveskit t nenaudle, ji ia tuojau

Turs man gal gaut jaunikio akyse. HAIMONAS O ne! Negaus. N negalvoki apie tai. Nemirs ji mano akyse, ir tu mans Daugiau neberegsi savo akyse. Iekoki beprotyst mgstani draug. (Nueina lauko pus) CHORO VADOVAS I nirio, valdove, nn pabgo jis, O tokis sielvartas jo metuos pavojingas. KREONTAS Tebga nors daryt, ko nevalios mogus, Taiau mergait nuo likimo nepabgs. CHORO VADOVAS Abidvi jas galvoji bausti mirtimi? KREONTAS Kur nekalta, tos ne. Gerai, kad pasakei. CHORO VADOVAS O kokia mirtimi galvoji baust an?

KREONTAS Isisiu dykumon, kur jokio nr mogaus, Ir udarysiu akmeniniame urve, Paliks valgio tiek, kiek leidia jai kalt, Kad miesto nesuteriau a mogaus krauju*.
* Paproiai reikalavo pasmerktiesiems mirti badu nekrist praliejim: kalinys juk buvo aprpintas ir mir natralia mirtimi. padti kiek maisto, kad tam, kuris dm u nuteis, kraujo

Ji garbina vien Had i vis diev, Tegu tad prao j igelbt nuo mirties Arba tesitikins, bdama tenai, Koks tuias darbas garbint poemi dievus. (Nueina)
KETVIRTAS EPEISODIJAS

Sargybini lydima, i rm pro kairisias duris ieina Antigon CHORO VADOVAS O! dabar i vis santrumo rib A galiau ieit, kai vaizd regiu, Ir bejgis esu aki versmes utvenkt: Antigon engs j jaunikio namus, Kurie amiams visus nuramina. KOMAS I strofa ANTIGON Pavelkite, gimtojo miesto mons, paskutin Ieinu kelion, paskutin Kart regiu a saul Ir daugiau neberegsiu. Hadas Veda gyv mane Acheronto* Krant, nesulaukusi Vestuvi, nebelyds j giesms Niekad mans jau: Esu Acherontui a paadta. CHORAS

Tave lydi lov ir moni pagarba, Negyvj alin ikeliaujani nn, Ir dienas tu baigi ne ligos pakirsta, Ne nuo prieo atraus kalavijo, oi ne:
* Acherontas - mirusij karalysts up.

Savo noru gyva, kaip n vienas moni, Ieini tu Hado elius. I antistrofa ANTIGON (svajingai) uvus lidnai, sako, Tantalo dukt, Vienia i Frigijos, Prie auktj gbri Sipilo. Tenai akmens atvaa J pastvr lyg vijoklis kibus Ir, kaip mons kalba, Jos nenustoja Plov liets ir sniegas. Aarom vilgo jos vargs akys Keteras kalno. Taip lm dievas umigti ir man - amiams. CHORAS Betgi deiv jinai, nemirting dukt, O mes mons menki, mirtingj vaikai. Tau, mirtingai, taiau su dievais aminais

Paadta dalia, tai didis dalykas. II strofa ANTIGON Taip juoktis i mans? Dievai senoli mano! Tyiotis i nemirusios, vies reginios? O mieste! O garsingi Turtais miesto didinai! O Dirks vandenys ir gojau, Puoias Tbe graiarat Js bkite liudininkai man: Kieno sakymu einu a duobn, Sav neapverkta, - kapan, Kokio dar neregjo nieks. O nelaiminga! Nebe savik a gyviesiems Nei mirusiems, nei vieniems, nei kitiems. CHORAS Drsumo rib perengus, Prie teisingumo sosto tu, Mieloji dukra, suklupai. Taip tvo kalte atperki. II

antistrofa

ANTIGON

Tu palietei skaudiausi mano sielvart Nedali tvo, kritusi Ant trij kart Ir ant visos lovingos Labdakid gimins. O motinos prakeiktas guoli, Pasidalintas su snum, Su mano tvu moios vargs, I j esu a gimus nelaiminga. Pas juos nn amiams ieinu, Prakeikta a, netekjus. O broli mielas! Per nelaimingas vestuves Tu pats uvai ir mane praudei...* CHORAS Pagerbti - priederm venta. Taiau valdios, kieno ji bus, Nepaklausyti nevalia: Tu sauvaliaudama uvai.
ANTIGON (lidnai)

Be raud ir be vestuvins giesms Lydi varg paskutine kelione, Ir sauls skaisiojo ibinto nelaimingai Nebevalia regti. Mano dalios neapraudotos n Aara nepalydi. I rm pro kairisias duris ieina Kreontas. Muzika nutyla

KREONTAS Js inot, kad prie mirt raudos nesiliaus, Jei mogui leisi aimanuoti ir vaitot? Nuveskite greiiau ir udarykit j Skliautuotame kape, kaip jums a sakiau, Tegu ten liks viena ir, jei nors, numirs, Arba gals gyvent pastogj toj tamsioj. O mes prie t mergait nesame kalti: Neudom jos, tik nuo gyvj atskiriam... ANTIGON (ijus scenos vidur) O kapo duobe! O vestuvi kambary! O bste, aminai tamsus! Einu jus, Pas savo gimines, kuri be skaiiaus jau
* Pabgs Arg, Polineikas ved jo karaliaus Adrasto dukter Argj.

Priglob Persefon* mirusi aly. I j a paskutin ir nelaimingiausia engiu Had, amiaus nepabaigusi. O kai nuengsiu, tvirt vilt gaivinu, Kad bsiu ten ir tvui a miela, ir tau, O motina brangi, ir tau, bedalis broli, Nes mirusius a savo rankomis abu Jus numazgojau, aprengiau ir atnaas Ant kapo jums nuliejau. O k nn turiu, Kad tavo kn, Polineikai, pridengiau? Dorj akimis - a pagerbiau tave. Jei biau buvusi a motina vaik, Arba jei vyras bt buvs umutas,

Dl j nebiau krato valios lauiusi. Kas duoda teis itokius odius kalbti? Jei bt uvs vyras, kit gauiau sau, Netekusi snaus, galiu sulaukt ir kito, O kai ir motina, ir tvas ilsisi Man brolis niekados n joks nebeugims. Toks buvo pagrindas pagerbti man tave, Taiau Kreontas tai palaik nuodme, Baisiu lumu, o broli mylimas. Ir iandien tai u rank veda jau mane, Jaunut, netekjusi, neinani eimos palaimos nei vaik auginimo. Be artimj nelaiminga a gyva engiu alt kap mirusi alin. Kokiam diev statymui nusiengiau? Kaip nelaimingai man bevelgti dievus, Kurio pagalbos auktis, kai sulaukiau tai
* Persefon - Hado mona, moter valdov poemio karalystje

U darb vent ventvagiko atpildo? Bet jeigu akyse diev bus tai grau, Nukentus pripainsiu, jog suklydau a. O jeigu j kalt - lai ne daugiau atks Jie u mane, padar didi skriaud man. CHORAS Ta maitinga audra su smarkiais viesulais Jos sieloje vis nenurimsta. KREONTAS

U tai tie atsakys, kam nuvesti liepiau, Jie vaitos man visi, kad nerangs tokie. ANTIGON ie odiai, deja, mane stumia kaskart Vis artyn prie mirties. KREONTAS Nuraminti tavs ir paguost negaliu, Jog ne visa bus taip, kaip nusprendiau ikart. ANTIGON O Tbai, mano gimtas mieste! Ir dievai ms tv! Veda mane, ir negaliu neiti. Tik pairkit, Tb didinai, Kaip karalait js paskutin Ir nuo koki moni tur ksti, Kad priederm vent atliko. KETVIRTAS STASIMAS [Choras gieda apie tai, kad likimas n vieno neaplenkia.} Antigon iveda PENKTAS EPEISODIJAS

Kreontas sdi akmens sdynje, paskends nelinksmose mintyse. Pasigirsta lazdos bilsmas akmens grindin, ir pasirodo berniuko vedamas aklas iniuonis Teiresijas TEIRESIJAS Drauge mes du ateinam,Tb viepaiai, Nes veda vienos akys ir akliems monms Tr vienas kelias - sekti paskui kelved. KREONTAS K nauja pasakysi mums, Teiresijau? TEIRESIJAS A pasakysiu. Tu tik iniuonies klausyk. KREONTAS A tavo odio niekuomet neniekinau. TEIRESIJAS Todl ms miest ir vedi geru keliu. KREONTAS Turiu a pripaint: naudingas man buvai.

T IR SJ S E EIA Tu atsidrei vl ant amen lemties. KREONTAS O kas yra? Nuo tavo odi man iurpu. TEIRESIJAS enklai tau mano meno visk pasakys. Sdjau a spjim vietoje senoj, Kurion visoki pauki priskrenda pulkai, Ir tai girdiu - jie klykia nesuprantamai, Neaikiais ir baisiais i nirio balsais. I to a supratau, jog drasko jie nagais Viens kit, ir sparn girdjos voktesys. Pagautas baims, a jau prie aukuro, J kriau tiesai suinoti, bet ugnis Nebedav liepsnos, tiktai arijas Srove i kuli skystis liejosi riebus Ir smilkdamas spragsjo, sprogusi tulis Itiko visas puses, o riebalai, Prideng kulis, smuko tirpdami alin. Berniukas mat visk ir pasak man. Likau be atsako po apeigos ventos. Berniukas man vadovas, kaip ir a kitiems. Dl tavo nuosprendio ms miestas kenia nn. Ir aukurai visi, ir idiniai namuos Subjauroti visi ir pauki, ir un,

Kurie Edipo sn drask uvus. Tai tai dl ko dievai nepriima aukos Nei ms mald, nei kuli degani liepsnos Ir paukiai klykia nesuprantamais balsais, Prilese tirto kraujo uvusio mogaus. Todl apsigalvoki, vaike, nes monms Visiems juk prigimta daryt klaidas nesyk. O jei mogus suklydo kart, dar nebus Beprotis jis ir nelaimingas, jei, bdon Jpuols, neguls ir stengsis pasikelti. Usispyrimas rodo neimanym. Bk atlaidesnis mirusiam ir uvusio Neliesk. Ar dera baust mirtim numirus?* Tau noriu gera, tad sakau, o mokytis I to, kas pataria gerai, juk malonu. KREONTAS O seni! Kaip auliai taikin visi Js laikot mane ir pranaystmis Neduodat man ramybs, js paderm Seniai kainojo ir pardav mane. Pelnykits, prekiaukit Sard elektr**, Jei nor turite, ir auksu indiku, Bet kapo jam js niekad nesupilsite. Tegu ereliai Dzeuso nn suplo j Ir gabalais prie sosto jo nusinea Ir bjaurasties tokios nenusigsiu a, Ir laidoti neleisiu, nes gerai inau: Dangaus dievus suterti - ne mogaus jgoms. Ir taip, Teiresijau, suklumpa daugelis

Ir baisiai negarbingai, kslus nedorus Dangstydami graiausiais odiais dl naudos. TEIRESIJAS Ek, mons! Ar ino j bent vienas, ar supranta kas...
* Nelaidoto mogaus vl neturi vietos nei ramybs poemi karalystje, ir tai lygu jos miriai.

KREONTAS K nori pasakyti? Ties nusibodusi? TEIRESIJAS Kiek sveikas protas yr u visk mums veriau. KREONTAS Kiek neimanymas didiausia yda - tiek. TEIRESIJAS O tu, deja, gi pilnas ydos ios esi. KREONTAS iniuoniui a nenoriu atsakyt piktai.

TEIRESIJAS O atsakai, pareiks, jog meluoju a. KREONTAS Visokia iniuonyst - meil pinigo. TEIRESIJAS O i valdov sauvaliavimo telauk. KREONTAS Ar neinai, kad tu su valdovu kalbi? TEIRESIJAS inau. Tu miest per mane igelbjai. KREONTAS Gudrus tu iniuonis, tik mgsti pameluot. TEIRESIJAS Priversi pasakyt, kas sieloj slypi dar. KREONTAS Sakyk! Tik pelno nedarykim sau i to.

TEIRESIJAS Ir i ties a toks atrodau? Taip sakai? KREONTAS inoki: mano valios nenupirksi tu.

TEIRESIJAS Tuomet sidmk: nebe kelias varsnas Danguj greitieji sauls nuuoliuos irgai, Ir atiduosi mirus u mirusius Tu vien vaik, savo kno atal, Dl to, kad viesai ir tamsybms kaltas tu, Nes gyv siel nuomiai udarei kapan, O mirusio neduodi poemi dievams, Laikai nelaidot, be apeig vent. inok: nei tu gi, nei viesos dievai tokios Neturi teiss, smurtas tavo darbas is*. U tai tau atmoks kertu ir prapultim Diev ir Hado dukterys erinijos, Ir negandai itie ukris ir ant tavs. Regsi pats, ar a ia papirktas kieno Kalbu. Matau, jog valandl nepraeis, Ir tavo namuose jau mons ims raudoti. Visur nir miestai kyla prie tave, Nes knus j vaik its gabalais Didsparniai paukiai, vrys, unys alkani,

Ir kvapas nevankus utvino vent miest. Strles a tokias kaip aulys (tu privertei) Paleidau ir pataikiau tiesiai tau irdin, Ir niekur nuo j skausmo nepabgsi tu. (Berniukui) Dabar mane parveski tu namo, snau,

* mogus, kol gyvas, priklauso viesos, arba dangaus, dievams (olim-pieiams) ir yra j globoje; mirtis j atima i i ir atiduoda poemi karalysts dievams, ir niekas neturi teiss ardyti i tvark.

Tegu ilieja pykt ant jaunesni jis Ir mokos laisvs tiek lieuviui nebeduoti, Tegu daugiau gaus proto, nei turjo nn. Teiresijas su berniuku nueina CHORO VADOVAS Nujo iniuonis su itarme baisia. Valdove, daug jau met, kai mana galva Prailo, nubolavo, bet nepamenu, Kad bt miestui pamelavs jis kada. KREONTAS inau a tai ir pats, ir dreba man irdis. Bet nusileisti juk baisu, o dar baisiau, Kad usispyrus negandos palau mane. CHORO VADOVAS Tau reikia alto proto, Menoikjo vaike. KREONTAS Sakyki, k daryti. Paklausysiu a. CHORO VADOVAS Nueiki ir paleisk mergait i olos,

0 mirusiam jos broliui kap pats supilk. KREONTAS Tu taip galvoji ir liepi man nusileisti? CHORO VADOVAS Ir kuo greiiau, valdove, nes diev bausm Nutraukia veikiai pikta geidiani dienas. KREONTAS 01 oi! Sprendim savo man pakeist sunku. Taiau su btinybe stot kov nevalia. CHORO VADOVAS Eik pats ir padaryk, kitiems to nepaveski. KREONTAS Nedelsdamas einu. Tarnai, greiiau visi, Ir ia kur esat, ir kur nesate, kirvius Pastverkit ir - j kalv, kur i ia matyti. O a, kadangi jau kitaip nusprsta nn, Pats mazg umezgiau, pats ir atmegsiu j. Baisu pamanius, jog dienas geriausia baigti, vykdius ami duotus mums statymus. (Nueina) EKSODAS

Vakaras. I lauko puss ateina susijaudins Kreonto auklys, vienas t, kurie su juo buvo nuj laidoti Polineiko

AUKLYS Kaimynai Kadmo js ir Amfiono* rm! mogus kol emj gyvas, tokio meto nr, Kur galiau laimint arba peikti a. Likimas ikelia, likimas ir sulugdo Laiming lygiai kaip ir nelaimingj Ir, kas adta mogui, nieks nepasakys. Kreontui, rods, verta buvo pavydti. Nuo prie ivadavo Kadmo em jis, Paskui, pams valdi savas rankas, Laimingai vald, diaugdamasis ainija. Ir iandien viskas dingo. O kada mogus Praranda vies diaugsm, j tuomet laikau Nebe gyvenaniu, bet gyvu mirusiu. Teprisikrauja turt, kiek tik nori, jis Ir tegyvena kaip karalius, bet jei laims Jis neturs - tik dm vien elis bus Grybs visos jo, su laime lyginant. CHORO VADOVAS Tu kok skausm atnei valdovams vl? AUKLYS Mirimo. Ir gyvieji dl mirties kalti. CHORO VADOVAS

O kas udikas ir kas umutas, sakyki. AUKLYS Haimonas uvo. Guli kraujo klanuose. CHORO VADOVAS Nuo tvo rankos krito jis ar nuo savos?
Amfionas - vienas i Tb karali.

AUKLYS Pats nuo savos, i kerto tvui u jos mirt. CHORO VADOVAS O! kaip teisingai tu, iniuoni, pasakei! AUKLYS Jei toks dalykas, kitk turime aptarti. CHORO VADOVAS O a matau - ateina Euridik ion, mona Kreonto. Ar i rm taip sau dar Ieina, ar igirdus negand snaus? Prieina Euridik

EURIDIK Gerieji mons! A naujien igirdau, Vos slenkst perengus, maldom ketindama Pagarbinti Palade*, deiv didij. A velk tik ataunu dur usklst, Ir tai nelemtas klyksmas ms nam mogaus Man pervr ausis. I igsio kritau Tarnaii a glbin ir apmiriau visa. Kokia naujiena toji, pakartokit man, Daug negand patyrus, iklausysiu j. AUKLYS Mieloji viepate! A visk pats maiau Ir ties pasakysiu tau neslpdamas. Kam velninti odiu, jei paaiks ir a Melagis liksiu? Juk tiesa visad tiesi. Kaip tarnas paskui vyr tavo a jau U lygumos kalv, kur be pagarbos Guljo knas Polineiko, visas jau un
* Palad - deivs Atns prievardis

Suplytas. Mes, deiv krykeli* tuomet Ir nirj Pluton melsdami kartai, Idant rstyb savo teiktsi palenkti, Nuplovm vandeniu ventu jo palaikus, Paguldm ant ali alyvmedio ak Ir emje gimtoj supylm aukt kap. Tuomet prijome prie akmenim grstos Vestuvi mens Hado suadtinei. I ms kakuris igirdo aimanas Graudias bgai i kapo to nepavsto

Ir paskubjo tai Kreontui pasakyti. Tas greit artyn prijo ir, igirds pats Gailing skund, suvaitojo ir tuojau Suuko nusimins: Vargas man dabar! Ar nejaut irdis? Ar ne paiu sunkiuoju I nueit keli turiu iandien eiti? Snaus man balsas glosto aus. Bkite Greiiau vir prie to kapo js, vaikai, Ir pro kiaurym ten, ilup akmen, lskite ir pairkit, ar tikrai Haimonas skundias, ar klaidina mus dievai. Paklausme valdovo nusiminusio Ir pairjom. O ten kapo gelmje Kabojo ji u kaklo pasikorusi Ant virvs, i paklods ri susuktos, alia gi jis, apglbs kn mirus, Raudojo savo suadtins mielos, Dl tvo ingsnio ir dl meils prarastos. Tik suvaitojo tvas, kai ivydo juos, bgo tuoj vidun ir auk verkdamas: O nelaimingas! K darai? Kas ov tau
* Krykeli deiv - Hekat, mnulio ir nakties deiv.

galv nn, dl ko tu proto netekai? Ieik, snau, maldauju ir praau tave. " Baisiom akim j tepavelg snus, Nusuko veid ir, netars nieko jam, Pastvr durkl dviamen. Tvas dar Paoko draust, bet per vlai, nes jau snus, ts ant savs, tempdamas jgas Suvar onan durkl ir su smone Dar apglb mergait rankom kruvinom.

Tuomet, dar syk sunkiai atsidusdamas, Nuda baltus skruostus raudonais laais. Prie kno guli knas nn, ir santuokos Palaim jis patyr Hado namuose, Parods mums, kad proto nepaklausymas Tikrai vis didiausia mogui nedalia. Euridik nueina CHORO VADOVAS K tai galt reikti? Moteris nujo, Netarus gero anei blogo odio mums. AUKLYS Ir a nustebs, bet guodiuosi viltimi: Igirdusi snaus nelaim, ji neleis Mieste pakilt raudoms, bet moterims palieps sielvart namin rmuose ilieti. Galvos ji nepametus, nesielgs kvailai. CHORO VADOVAS A neinau. Bet slegia itokia tyla Juk ne maiau kaip tuias klyksmas ir verksmai. AUKLYS Mes pamatysim, ar koki sumanym Slapt neturi ji suaudrinto) irdy,

Tuojau j namus. Gerai sakai, Nelaim gali reikti itokia tyla. (Ieina pro vidurines duris) CHORAS Ir valdovas aure pats ateina pas mus Ir ant rank sav teisingumo enklan (Jei sakyti valia) ne kalts svetimos Savo nuodms atnea auk. Nuo lauko puss ateina Kreontas su Haimono knu ant rank. U jo tarnai nea mirusi Antigon. KOMAS I strofa KREONTAS Aiman! Proto negudraus Usispyrusi, O!Pavelkite Ir uvusius nuodme baisi, js udikus kraujo gimines! dl t nuosprendi. jauna mirtimi mirt neanti!

Vargas man dabar Jaunas tu, snau, Oi oi oi! M ijai irs Dl neiminties

mano, ne tavos.

CHORO VADOVAS Deja, tu per vlai teisyb pamatei. II strofa KREONTAS Deja! Vargas supratau, kai sunki bd Nat ant galvos dievas uvert Ir nuomiais keliais pakreip ingsnius, Vargui sutryptam diaugsm atm. Deja! Deja! O, mogaus vargai! Galo jums nra! eina antras auklys ANTRAS AUKLYS Jau daug, valdove, negand prigyvenai, Grti su pilnu j glbiu, taiau namuos Netrukus pamatysi dar didesni tu. KREONTAS Koks negandas begali dar didesnis bti? ANTRAS AUKLYS Valdov uvo, io velionio motina,

Ji k tik mir, nelaiminga, nuo aizd. I antistrofa KREONTAS Aiman! O, niri, juoda Hado prieplauka, Trauki tu mane prapultin baision. Pranae bd, buvusi pirmiau, Koki ini man atneei dabar? Varg mog,oi! Antrkart udai. K gi nauja nn pasakyt gali? Oi oi oi! Mirt po mirties, Jog ir motina pasek snum? Prasiveria vidurins durys, ir matyti ant aukuro parkritusi Euridik

ANTRAS AUKLYS Gali tai pairti, ji ne menje. II antistrofa KREONTAS Deja! Bd antrj vargas a matau. Kokis negandas laukia dar mans? Sn vargas a rankose laikau Ir tai prie akis ji nebegyva. Deja! Deja! Varg motina, vargas man, snau! ANTRAS AUKLYS Ant staio durklo kritusi prie aukuro, Tamsias blakstienas ji sudjo, apraudojus Pirmiausia lov Megarjo* uvusio, Tuomet io antrojo, galop blogos skms Dar palinkjo tau, udytojau snaus. III strofa KREONTAS Oi oi oi! Siaubas apm. Ko ird man Durklo atriojo nesuvaro nieks? Kaip baisi dalia buvo man skirta, Baiss negandai krito ant mans. ANTRAS PAUKLYS

Velion i ties apkaltino tave, Tu kaltas ir dl ios, ir dl anos mirties.


Megarjas - vyresnysis Haimono brolis, krits kaip Arjo, karo dievo, auka, prie kariaunai puolant Tbus.

KREONTAS O kaip ji sau pati gyvyb atm? ANTRAS AUKLYS ird durkl susivar ji pati, Kai tik igirdo mirt lidnj snaus. IV strofa KREONTAS O, deja, deja! Niekas ios kalts Nuo mano galvos nesuvers kitam. Juk a pats tave, vargas, praudiau, Tai tikra tiesa. O mieli tarnai, Veskite mane, veskite greiiau, Menkas a buvau ir virtau nieku. CHORO VADOVAS Naudingi odiai, jei naudos yr i bd. Vis geriausia gi trumpiausioji bda. III antistrofa

KREONTAS

O! ateik! Atskubk, lemties valanda grai, Ir atneki man io gyvenimo Dien pastar.O! ateik, ateik! Kad auros daugiau neivysiau a. ANTRAS AUKLYS Tai ateitis. Tu iandienius gi reikalus Tvarkyk. Rytojum pasirpins, kam reiks. KREONTAS mald i sudjau norus a visus.

CHORO VADOVAS Dabar tu nieko nemaldauk, nes kas lemties adta, jokis mirtingasis neivengs. IV antistrofa KREONTAS Paik mog veskite alin, Jis tavs umutnegeid, snau, Nei tavs, monos. Nelaimingas a, Nedrstu aki kelt jus dabar. Viepats a buvau, bet sunki dalia iandien krito man, vargui, ant galvos. Pamau eisena su Kreontu prieaky slenka pro vidurines duris rmus. Scenoje liks choras vadovo lpomis palydi juos anapestais CHORO VADOVAS Sveikas protas yra pirmutin kloties Atrama, ir mogus tenedrsta dievams Prietarauti. odiu liu ididus Skaudi rykt visad usitrauks ant savs, Kad pamokyt j Iminties nors senatvj iloj.

Durys usiveria. Choras palengva ieina.