Está en la página 1de 9

FIZIKOS SSAJOS SU MEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS _____________________________

VILNIAUS UNIVERSITETAS Fizikos fakultetas

J. Butrimait, A. Dementjev, G. Dikius, R. Gadonas, J. Jaseviit, V. Karenauskait, V. Sirutkaitis, V. Smilgeviius

FIZIKA
biomedicinos ir fizini moksl studentams

Mechanika Molekulin fizika

I dalis

Vilniaus universiteto leidykla 2003

UDK 53(075.8) Fi 386

Vadovlis parengtas vadovaujant prof. habil. dr. V Sirutkaiiui . Recenzavo: doc. dr. L. Bastien, dr. A. Baginskas, prof. habil. dr. L.Praneviius, doc. dr. M. Baleviius, prof. habil. dr. R. Rotomskis , doc. dr. P. Juodvalkis , prof. habil. dr. D. Kalibatien

Vadovl spaudai rekomendavo Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisija (2002 05 24, protokolo Nr. 05A-110)

Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto lomis Vadovlio rengim parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas bei Europos Sjungos Leonardo da Vinio programa (projekto Nr. LT/00/B/F/PP-137.024)

J. Butrimait, A. Dementjev, G. Dikius, R. Gadonas, J. Jaseviit, V. Karenauskait, V. Sirutkaitis, V. Smilgeviius, 2003

ISBN 9986195959

Vilniaus universiteto leidykla, 2003

TURINYS
PRATARM / 5 1 . FIZIKOS SSAJOS SU BIOMEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS / 7 2. MATAVIMAI IR MATAVIMO PAKLAIDOS / 10
A . Dementjev, V. Karenauskait

2.1. Dydiai ir vienetai / 10 2.2. Matavim tikslumas ir paklaid vertinimas / 11 2.3. Tiesiogini matavim paklaid skaiiavimas / 12 2.4. Netiesiogini matavim paklaid skaiiavimas / 14 2.5. Paklaidos apvalinimas ir matavimo rezultat uraymas / 15 2.6. Matavimai / 15 2.7. Duomen apdorojimo programos / 18 3. SAUGOS PROBLEMOS LABORATORIJOSE / 19
V. Ka re na us ka it , J. Ja se vi i t

3.1. Saugos taisykls atliekant elektros laboratorinius darbus / 19 3.2. Saugos taisykls atliekant kitus laboratorinius darbus / 20 3.3. Elektros srovs poveikis ir elektrins saugos priemons / 20 * 3.4. Paciento apsauga / 24 4. MECHANIKA / 26 4.1. Kn inertikumas. Mas, svoris ir sunkis / 26
V. Karenauskait, J. Jaseviit, G. Dikius Laboratorinis darbas Tikslusis svrimas / 32

4.2. Sukamasis judjimas / 35


V. Sirutkaitis, A. Dementjev, J. Jaseviit, R. Gadonas Laboratorinis darbas Pagrindinio sukamojo judjimo dinamikos dsnio patikrinimas / 54 Laboratorinis darbas Inercijos momento nustatymas bifiliarija svyruokle / 56 Laboratorinis darbas Giroskopo precesijos tyrimas / 58

4.3. Garsas. Ultragarsas / 60


V. Karenauskait, A . Dementjev, V. Sirutkaitis Laboratorinis darbas Garso greiio ore nustatymas / 72
* Medicinos fakultet studentams.

_____________________________________ 4.4. Klausos fizika / 74


A. Dementjev, J. Butrimait

F I Z I K A biomedicinos ir fizini moksl studentams

Laboratorinis darbas Klausos jutos ribos matavimas kompiuteriu / 84

5. MOLEKULIN FIZIKA / 87 5.1. Skysi klampumas / 87


V. Karenauskait, J. Butrimait Laboratorinis darbas Skysi klampos tyrimas / 99

5.2. Duj klampumas / 101


J. Jas eviit, V. Karenau skait Laboratorinis darbas Duj klampos tyrimas / 109

5.3. Tirpal paviriaus tempimas / 110


A . Dementjev, V. Karenauskait Laboratorinis darbas Tirpal paviriaus tempimo tyrimas / 120

5.4. Garavimas ir kondensacija. Oro drgm. Virimas / 122


G. Dikius, V. Karenauskait, V. Sirutkaitis, J. Jaseviit Laboratorinis darbas Oro drgms nustatymas Asmano psichrometru / 135 Laboratorinis darbas Vandens virimo temperatros priklausomybs nuo iorinio slgio tyrimas / 137

5.5. ilumos perdavimo bdai / 138


V. Karenauskait, V. Sirutkaitis, V. Smilgeviius Laboratorinis darbas Kietojo kno ilumos laidumo koeficiento nustatymas / 149

5.6. Kietj kn tamprumas / 151


V. Karenauskait, J. Butrimait, V. Sirutkaitis Laboratorinis darbas Tampros modulio nustatymas dinaminiu lipo bdu / 162 Laboratorinis darbas Mediag tamprumo savybi tyrimas / 164

5.7. Mass pernaa / 165


V. Sirutkaitis, V. Karenauskait

UDAVINIAI / 178
G. Dikius, V. Karenauskait, J. Butrimait

1. Kai kurios udavini sprendimo formuls / 178 2. Udavini slygos / 183 3. Kai kuri udavini atsakymai / 189 PRIEDAI / 190
G. Dikius, V. Karenauskait, J. Butrimait

1. Vektoriai ir veiksmai su jais / 190 2. Fizikiniai dydiai ir j ymjimai / 192 3. Fizikini dydi lentels / 193 Dalykin rodykl / 206 Literatros sraas / 211

FIZIKOS SSAJOS SU MEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS _____________________________

PRATARM
Vadovlis skiriamas auktj mokykl studentams, studijuojantiems biomedicinos ir fiziniams mokslams priskiriamus ems mokslus. iems studentams reikalingos specifins fizikos inios, susijusios su vairi fizikini vyksm gyvuosiuose organizmuose ir gamtiniuose objektuose aikinimu, fizikini metod taikymu medicinoje, biologijoje, geografijoje, geologijoje bei hidrometeorologijoje, prietais fizikini pagrind nagrinjimu. Tokios paskirties vadovli, jei neminsime siauros tematikos metodini priemoni, per pastaruosius deimtmeius Lietuvoje nebuvo ileista, todl iuo darbu siekiame upildyti susidariusi sprag. Vadovlis yra dviej dali. Pirmj dal sudaro Mechanikos ir Molekulins fizikos skyriai, o antrj Elektros, Magnetizmo, Medicinins elektronikos, Optikos ir Branduolio fizikos skyriai. Kiekvienoje dalyje yra Matavim ir matavimo paklaid, Bendr darbo mokomosiose laboratorijose saugos problem bei Fizikos udavini skyriai, taip pat priedai ir literatros sraas. Atsivelgiant auktj mokykl biomedicinos ir ems moksl studij programose fizikai skiriam paskait laik, kuris sudaro nuo 16 iki 48 val., vadovlyje i viso pateikta daugiau kaip dvideimties iems mokslams svarbi fizikos tem teorija. Kiekvienos temos aprae gana plaiai apraomi fizikiniai reikiniai, j ryys su medicina, biologija, geologija, chemija, geografija ir kt., pateikiamos formuls, reikalingos fizikos udaviniams sprsti, dydiams skaiiuoti. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra su tema susijusi laboratorini darb apraai: uduotys; darbo priemons ir prietaisai; uduoi atlikimo metodika ir eiga. Pateikiant teorin mediag stengtasi apsiriboti minimaliu formuli kiekiu ir mediag idstyti taip, kad ji apimt pagrindinius faktus ir bt suprantama auktj mokykl pirmojo ar antrojo kurs studentams. Todl knygoje yra daug aikinamj paveiksl, prietais schem, pateikiama nemaai specifini medicinins ir biologins fizikos ini, nurodomi su kiekviena tema susij taikymai medicinoje ir fiziniuose moksluose. Vadovlyje yra tem, aktuali vairi specialybi studentams: pavyzdiui, medicinos regos ir klausos fizika, elektrokardiografija, elektrostimuliacija, gyvj organizm termoreguliacija; biologijos ir chemijos mikroskopija, spektrofotometrija; geologijos, geografijos ir meteorologijos giroskopiniai reikiniai, ems magnetinis laukas, oro drgm, ilumos perdavimo bdai, ir daugelis kit. Fizikos udavini skyriuje pateikti udaviniai yra naudingi ugdant student gebjim taikyti fizikos inias vairioms situacijoms. Vadovlyje aprayti keli kompiuterinio modeliavimo arba vadinamieji virtuals darbai, kuri atlikimo metodika pateikta kompaktinje ploktelje Virtualioji fizikos laboratorija. Taigi studentai turi galimyb tokius darbus atlikti ne tik laboratorijoje, bet ir jiems patogioje vietoje pasirinktu laiku, naudodamiesi asmeniniais kompiuteriais ir interneto ryiu. Vadovl reng Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantins elektronikos katedros lekt. J. Butrimait, prof. habil. dr. A. Dementjev (Fizikos instituto Netiesins optikos ir spektroskopijos laboratorijos vedjas), prof. dr. R. Gadonas, doc. dr. J. Jaseviit, lekt. V. Karenauskait, prof. habil. dr. V. Sirutkaitis, prof. habil. dr. V. Smilgeviius ir Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros

_____________________________________

F I Z I K A biomedicinos ir fizini moksl studentams

prof. dr. G. Dikius. Darbui vadovavo habil. dr. prof. V. Sirutkaitis. I vadovlio turinio matyti autori indlis temos apra, taiau kiekvienos temos pabaigoje pateikt laboratorini darb metodin mediag daugiausia reng V. Karenauskait ir J. Butrimait. Vadovlis ne tik autori keleri met darbo rezultatas. Prie jo rengimo prisidjo daugelis moni. Tad knygos autoriai nuoirdiai dkoja: Kvantins elektronikos katedros vedjui akademikui prof. habil. dr. A. Piskarskui u ios knygos rengimo iniciatyv ir nuolatin dmes; recenzentams: Kauno medicinos universiteto doc. dr. L. Bastienei, dr. A. Baginskui, Vytauto Didiojo universiteto prof. habil. dr. L. Praneviiui, Vilniaus universiteto doc. dr. M. Baleviiui, prof. habil. dr. R. Rotomskiui ir Medicinos fakulteto doc. dr. P. Juodvalkiui , prof. habil. dr. D. Kalibatienei, u vertingas pastabas ir patarimus; doc. J. Slavnui u galimyb pasinaudoti anksiau ileistais elektros darb apraais; Kvantins elektronikos katedros darbuotojams: dr. S. Bagdonui u papildom mediag skyriui Regos fizika. Mikroskopija, dr. L.Gininui u mediag darbui Vaizd perdavimo viesolaidine pyne tyrimas, doktorantei O. Balachninaitei u pasilyt papildom mediag skyriui Kintamoji elektros srov. Omo dsnis kintamajai srovei, dr. A. Matijoiui ir J. Sirutkaitienei u technin pagalb; kalbos redaktorei Z. Manstaviienei u kruopt ir dmesing rankraio redagavim; Vilniaus universiteto leidyklos darbuotojai V Vaidakaviienei u kantryb ir bendradarbiavi. m maketuojant bei rengiant vadovl spaudai; visiems kolegoms, bendradarbiams ir studentams, kurie atidiai skaitydami rankrat aptiko ir nurod klaid bei netikslum; visiems finansiniams vadovlio rmjams. Nepaisant autori ir redaktori pastang, tam tikr netikslum galjo likti, todl u juos i anksto atsipraome. Autoriai

FIZIKOS SSAJOS SU MEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS _____________________________

1. FIZIKOS SSAJOS SU

BIOMEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS


Gamtos painimas yra toks mogikas ir teistas, jog kiekvienam, pasiaukojusiam iam tikslui, linkiu skms V. Gt

Fizikos terminas kilo i graik kalbos odio, reikianio gamt, ir istorikai tapo terminu, vartojamu apibdinti gamtos reikini studijas. monija visais laikais domjosi gamtos reikiniais ir j prieastimis. Kuo daugiau buvo suinoma apie gamt, tuo spariau pltojosi ir fizika. I pradi informacija apie gamt buvo gaunama tik mogaus jutimais, t. y. regos, klausos, alio ir kario. Tos inios devynioliktajame amiuje buvo apibendrintos ir isirutuliojo tokias klasikins fizikos akas, kaip mechanika, optika, akustika, termodinamika. Elektromagnetizmas kaip atskira fizikos aka susiformavo tik devynioliktajame imtmetyje, kai buvo sukurti pirmieji prietaisai, reaguojantys elektromagnetin lauk, nes mogaus jutimo organai yra maai jautrs iam laukui. Itobulinus stebjimo ir eksperimentinius metodus, devynioliktojo amiaus pabaigoje prasidjo koncepcin fizikos revoliucija, sukrusi reliatyvumo ir kvantins mechanikos teorijas ir pakeitusi gamtos reikini, ypa materijos sandaros, suvokim. ios naujos teorijos pateik isamesn ir vientisesn gamtos reikini supratim, grst materijos sandaros ir form sveika. is supratimas buvo pavadintas modernija fizika, nors i tikrj reik tik naujovikesn, atitinkant to laiko inias fizikin poir. Mokslo istorija rodo, kad reikini supratimas nuolat kinta. Pagal iuolaikin samprat, fizika tai mokslas, kurio tikslas yra tirti materijos formas ir j tarpusavio sveikas bei jomis aikinti visus gamtos reikinius. I io apibrimo plaukia, kad fizika yra fundamentaliausias i vis gamtos moksl. Fizikos dsniai, bdami bendri materialiajam pasauliui, svarbs visiems biomedicinos ir fiziniams mokslams, juo labiau kad ribos, skirianios fizik nuo kit apie gyvj ir negyvj gamt moksl, niekada nebuvo grietos. Chemija susijusi tik su vienu fizikos aspektu: fizikos dsni taikymu molekuli sandarai, formavimuisi ir j saveikoms tirti bei praktiniu tikslu vienas molekules veriant kitomis. Biologija, aikindama sudtingus procesus gyvosiose sistemose, remiasi fizika ir chemija. Norint pasiekti fizikos, kaip ir kit fizini moksl, tikslus, naudojami stebjimo ir eksperiment metodai. Stebjimas tai natraliai vykstanio reikinio stebjimas ir dokumentavimas stengiantis nustatyti vairi veiksni ir slyg tak. Dauguma natraliai vykstani reikini yra reti ir j pasirodymo slygos kinta maai, todl stebjimai yra ltas ir sunkus fizikini reikini tyrimo metodas. Todl, jei manoma, taikomi eksperimentiniai metodai. Eksperimentavimas tai reikinio stebjimas specialiai parengtomis ir grietai kontroliuojamomis slygomis. iuo atveju tyrjas

_____________________________________

F I Z I K A biomedicinos ir fizini moksl studentams

gali keisti slygas pagal nor ir kartu lengviau suprasti, kaip jos veikia proces. Be eksperimentavimo ir matavim iuolaikinis mokslas nebt pasieks iandieni auktum. Stebjimas ir eksperimentavimas yra ne vieninteliai fizik taikomi metodai. I inom fakt mokslininkai gali generuoti naujas inias teoriniu bdu. iuo atveju fizikas silo tiriamos fizikins sistemos model. Naudojant anksiau nustatytus sryius tiriama, ar modelio rezultatai atitinka eksperiment, ir pagal tai modelis tobulinamas keiiant matematin jo apraym. Taip gali bti numatomi iki iol neinomi reikiniai atliekant teorin modeliavim arba nustatomi keli proces tam tikri sryiai. Fizika, kaip modeli ir artini mokslas, reikalinga tiek gyvosios, tiek negyvosios gamtos tyrjams kaip metod visuma. Medicinos studentams reikia gyti ini, kaip taikyti fizikinius metodus diagnostikai ir gydymui. Hidrologijos ir meteorologijos studentams svarbu imokti fizikos metod, kad galt sprsti klimatologijos ir hidrologijos problemas. Geografijos specialybs studentams aktualu suvokti fizikini gamtos vaizdini visum, jos dsningumus. Geologijos, hidrogeologijos, ininerins geologijos specialybi studentams ypa svarbu ne tik gyti fizikos ini, bet ir imokti jas taikyti atliekant savarankikus tyrimus. Kita vertus, daugelis vyksm gyvuosiuose organizmuose (tarp j ir mogaus), j sveika su aplinka apraomi fizikos dsniais ir yra biofizikini tyrim objektas siekiant geriau suprasti iuos vyksmus. Tai mogaus klausa ir kalba, pagrstos akustikos ir mechanikos; rega optikos ir kvantins fizikos; irdies veikla mechanikos ir elektros, kraujotaka hidrodinamikos, gyvj organizm termoreguliacija termodinamikos principais ir t. t. iuolaikinje biologijoje vis didja btinyb greta kokybini naudoti kiekybinius tyrimo metodus, siekiant geriau suprasti ir tiksliau aprayti tiriamus procesus. Tai taikoma ne tik eksperimentiniams tyrimo aspektams, bet ir pagrindinei teorijai toki tem kaip fotosintez ir molekulin genetika. Kiekybinei biologijos raidai pastaruoju metu daugiausiai takos dar fizikos fundamentiniai principai. Todl, norint suprasti iuolaikini biologijos moksl koncepcijas, svarbu inoti iuos fizikinius principus. Bet fizika svarbi ne tik tuo, kad yra koncepcinis ir teorinis kit gamtos moksl pagrindas. I praktinio tako svarbu, kad ji suteikia metodus ir technines priemones, kurios gali bti naudojamos bet kurioje fundamentini ir taikomj tyrim srityje. Geologai naudoja gravimetrinius, akustinius, branduolinius ir mechaninius metodus. Tas pats pasakytina apie okeanologus, meteorologus, seismologus ir t. t. iuolaikinse ligoninse veikia laboratorijos, kuriose yra visi moderniausi fizikiniai prietaisai. Medicinoje plaiai naudojamas ultragarsas, rentgeno spinduliai, radioizotopai, lazeriai. Kiekvienoje iuolaikinje biologijos ar chemijos laboratorijoje rasime vairi mikroskop, iuolaikini spektrofotometr. Dvideimt pirmj ami daugelis mokslinink ar politikos veikj vadina biologijos amiumi, todl iandien fizikos mokslininkai ieko nauj iki bei galimybi taikyti fizikos tyrim rezultatus biomoksluose: lazeri spektroskopij vaizdinimui, atomins jgos mikroskopij tiriant DNR. ie ir kiti metodai leidia pltoti nanodarini gyvuosiuose organizmuose tyrimus, pavelgti submolekulin pasaul, o tai XXI amiaus mokslo paangos raktas, utikrinantis nuolatin, simbiozin fizikos, biomedicinos ir kit fizini moksl sry, bei i srii mokslinink bendradarbiavim.

FIZIKOS SSAJOS SU MEDICINA IR KITAIS FIZINIAIS MOKSLAIS _____________________________

Todl btina jau biomedicinos ir fizini moksl studij lygmeniu siekti optimalios fundamentini ini ir j profiliavimo derms, mokomojoje mediagoje aprayti ne tik pamatines fizikos mokslo inias, bet ir j taikym vairiose mokslo srityse, naujausius fizikos mokslo laimjimus. Tad iame vadovlyje pagrindiniai fizikos reikiniai, dsniai, principai iliustruojami gausiais j taikymo medicinoje, biologijoje, chemijoje, geologijoje, geografijoje pavyzdiais. vairs fizikos tyrimo metodai ir prietaisai, sudarantys teorijos ir praktikos vienov, naudojami ir kituose moksluose. gyti pagrindini tyrimo metod esmini ini studentai gali atlikdami laboratorinius darbus. Tai btina, kad bsimieji specialistai ateityje galt greitai perprasti naujus, vis tobulesnius metodus ir prietaisus, kadangi bendrieji j veikimo principai danai lieka nepakit. Todl tiems, kurie pasirinko biomedicinos ar kit fizini moksl studijas, fizikos kursas gali padti geriau suvokti gyvosios ir negyvosios gamtos fizikinius reikinius, dsnius, fizikos ir i moksl ryius, j derms perspektyvas, susiformuoti fizikin poir gamtos pasaul.