Bible Basics: Lithuanian edition Carelinks, PO Box 152 Menai NSW 2234 AUSTRALIA www.carelinks.net info@carelinks.

net BIBLIJOS PAGRINDAI STUDIJ VADOVAS. atskleidiantis tikros krikionybs diaugsm ir taikingum BIBLIJOS PAGRINDAI STUDIJ VADOVAS atskleidiantis tikros krikionybs diaugsm ir taikingum DUNCAN HEASTER

VADAS
Kiekvienas mogus, pripaistantis, jog Dievas egzistuoja, o Biblija yra Jo apreikimas monms, turt rimtai pasistengti suprasti joje pateikiam pagrindin ini. Atrodo, kad daugelis besivadinani "krikionimis" ioje srityje daro labai maai - keletas eilui i Naujojo Testamento sekmadieniais, niekada neatveriama Biblija kakur namuose, migloti prisiminimai apie saujel pasakojim i Biblijos. Nenuostabu, jog dl itokio atsainaus poirio Dievo galingj tiesos od daugybs moni gyvenimuose ir protuose yra tiek daug sumaities bei netikrumo. I kitos puss, atsiranda toki, kurie, nors ir neturdmi krikionybs pagrind, bando suvokti Biblijos ini, bet tokie mons pamato, jog kiekvienas, kur jie kreipiasi pagalbos, bando jiems pirti krv doktrin ir mogik samprotavim, neatspindini Biblijos odi esms. i "Biblijos pagrind" tikslas - nuosekliai ir sistemingai inagrinti Biblijos ini. i knyg galima tiesiog skaityti kaip paprast knyg, arba ji gali bti naudajama neakivaizdinms studijoms susirainjat. Atsakymus kiekvieno skyriaus pabaigoje esanius klausimus galima sisti emiau nurodytu adresu; js atsakymai tada bus perduoti repetitoriui, kuris gals susirainti su jumis studij eigoje. Taip pat numanome, jog kai kurie skaitytojai vengs atsakinti klausimus, bet nors patys udavinti klausimus apie jiems ikylanius neaikumus arba paprietarauti ia pateiktiems iaikinimams. Vlgi, paraius emiau nurodytu adresu, galima gauti asmenin atsakym. Autorius sitikins, jog pagrindin Biblijos inia yra visikai aiki. Bet visada atsiras toki viet Biblijoje ir toki tem, kurias pavirutinikai panagrinjus gali pasirodyti, jog jos prietarauja bendram Rat mokymui. Kai kurios i t tem, galini sudominti tik dal skaitytoj, kartu su kitais Evangelijos aspektais aptariamos Papildymuose. Pagrindin Biblijos ini turbt galima suprasti ir neperskaiius i Papildym, bet tikimasi, jog nemaai studijuojanij perskaitys didesn j dal. ioje knygoje daugiausia naudojamasi . Kavaliausko verstu Naujuoju Testamentu ir J. Skvirecko verstu Senuoju Testamentu. Be to kai kur naudojamasi A. Vliaus parengtu ventojo Rato leidimu, A. Rubio verstu Senuoju Testamentu bei K. Burbulio parengtu ventojo Rato leidimu. Yra daug moni, kuriems reikt padkoti u j pagalba ileidiant i knyg; a ypa esu dkingas Clive'ui Rivers'ui u jo parengt puiki fotografij serij, ir taip pat tiems, kurie recenzavo rankraius. Bet labiausiai a esu skolingas imtams moni Afrikoje, Vakar Indijoje, Filipinuose bei Ryt Europoje, kuri ingeids klausimai ir tiesos trokimas vert mane dar ir dar kart permstyti iuos Biblijos pagrindus. velgiant juos i tokios gausybs skirting tak j grois ir jga tik didja. Pilnuose taksi, nedengtuose sunkveimiuose ir furgonuose, ramiose konferencij salse, tvankiuose viebui balkonuose ir vaigdi nuviestuose diungli kaimeliuose ios temos buvo aptarinjamos, dl j buvo ginijamasi ir jomis diaugiamasi kartu su Biblijos studentais i vairiausi visuomens sluoksni. Tie Broliai Kristuje, su kuriais man teko garb dirbti darb, buvo neisenkantis stiprybs ir pagalbos altinis. Daugelio ioje knygoje pateikt Papildym esm mes nuodugniai apsvarstydavome tarpusavyje viebui kambariuose, danai bdami ivarg po usimim su grupe moni, studijavusi Biblij neaikvaizdiai, susirainjant. Jokie mogiki igyvenimai tikrai neprilygsta biiulystei ir draugikumo jausmui, kurie atsiranda, jei mones sieja ios pagrindins Biblijos mokymo tiesos. Tagi dabar a atiduodu duokl visiems tiems, kas "su manimi darbuojasi Dievo karalystei", tikdamasis, jog i knyga pads jiems didiame darbe skelbiant tikrj Evangelij "visoms tautoms". Suvokus tikrj Evangelijos ties, mokom Biblijoje, bus paveiktos visos ms gyvenimo puss, vyrai ir moterys imoks gyventi pasaulyje tinkamai lovindami Diev dabar ir per amius, kaip Jis i anksto numat. Kiekvienas mogus atrasdamas ties atranda "brang perl", ir pats gali suprasti, k jaut pranaas Jeremijas: "Kai tavieji odiai buvo man duoti, juosiuos ryte prarijau, tavasis odis atne man diaugsm ir irdies linksmyb" (Jer 15:16). Kad t

pasiektumte, prie praddami gvildenti kiekvien ios knygos skyri btinai maldoje papraykite Dievo pagalbos Jo odio supratimui. "O dabar pavedu jus Dievui ir jo malons odiui, kuris turi gali jus iugdyti ir duoti paveldjim tarp vis pavstj" (Apd 20:32). D.H.

iame leidinyje naudojamos Biblijos knyg pavadinim santrumpos Pr - Pradios knyga I - Ijimo knyga Kun - Kunig knyga Sk - Skaii knyga st - Pakartoto statymo knyga Joz - Jozus knyga Ts - Teisj knyga Rut - Rutos knyga 1 Sam - 1-oji Samuelio knyga 2 Sam - 2-oji Samuelio knyga 1 Kar - 1-oji Karali knyga 2 Kar - 2-oji Karali knyga 1 Krn - 1-oji Kronik knyga 2 Krn - 2-oji Kronik knyga Ezd - Ezdro knyga Neh - Nehemijo knyga Est - Esteros knyga Job - Jobo knyga Ps - Psalmynas Pat - Patarli knyga Koh - Koheleto knyga Gg - Giesmi giesm Iz - Izaijo knyga Jer - Jeremijo knyga Rd - Raud knyga Ez - Ezekielio knyga Dan - Danielio knyga Oz - Ozjo knyga Jl - Joelio knyga Am - Amoso knyga Abd - Abdijo knyga Jon - Jonos knyga Mch - Michjo knyga Nah - Nahumo knyga Hab - Habakuko knyga Sof - Sofonijo knyga Ag - Agjo knyga Zch - Zacharijo knyga Mal - Malachijo knyga Mt - Evangelija pagal Mat Mk - Evangelija pagal Mork Lk - Evangelija pagal Luk Jn - Evangelija pagal Jon Apd - Apatal darbai Rom - Laikas Romieiams 1 Kor - 1-asis laikas Korintieiams 2 Kor - 2-asis laikas Korintieiams Gal - Laikas Galatams Ef - Laikas Efezieiams Fil - Laikas Filipieiams Kol - Laikas Kolosieiams 1 Tes 1-asis laikas Tesalonikieiams 2 Tes 2-asis laikas Tesalonikieiams 1 Tim - 1-asis laikas Timotiejui 2 Tim - 2-asis laikas Timotiejui Tit - Laikas Titui Fm - Laikas Filemonui yd - Laikas ydams Jok - Jokbo laikas 1 Pt - 1-asis Petro laikas 2 Pt - 2-asis Petro laikas 1 Jn - 1-asis Jono laikas 2 Jn - 2-asis Jono laikas 3 Jn - 3-asis Jono laikas Jud - Judo laikas Apr - Apreikimas Jonui

Jei naudojats Biblijos leidiniu, kuriame kai kuri psalmi numeracija yra dviguba (Pvz. J. Skvirecko verstame Senajame Testamente), tuomet irkite tik skliausteliuose pateiktus skaiius. Kai kuriuose Biblijos leidiniuose (taip pat ir J. Skvirecko vertime) 1 ir 2 Samuelio knygos vadinamos 1 ir 2 Karali knygomis, o 1 ir 2 Karali knygos atitinkamai 3 ir 4 Karali knygomis; Koheleto knyga vadinama Ekleziasto arba Pamokslininko knyga. Kiekvieno ios knygos skyriaus pabaigoje randami dviej tip klausimai: su pasirenkamais atsakymais (taigi js turite i pateikt atsakym irinkti vien, teising), ir paprasti klausimai, kuriuos reikia atsakyti keliais sakiniais. Raykite savo atsakymus ant atskiro popieriaus lapo ir nepamirkite aikiai urayti savo vard, pavard ir adres. Js galite sisti savo atsakymus iuo adresu: PO Box 152 Menai NSW 2234 AUSTRALIA www.carelinks.net info@carelinks.net

1 SKYRIUS

DIEVAS
1.1 Dievo egzistavimas
"Kas artinasi prie Dievo, tam btina tikti, kad jis yra ir kad jo iekantiems atsilygina" (yd 11:6). ios knygos tikslas - padti tiems, kurie nori artintis prie Dievo, ir kurie jau yra patikj "kad jis yra"; todl mes neusiimsime rodymais, patvirtinaniais tikjim Dievo buvimu. Ms kno mantrios struktros tyrinjimas (r. Ps 139:14), tobulai atrodantis gls iedas, erdvs platybs, matomos giedr nakt - ie ir daugelis kit gyvenime sutinkam dalyk gerai juos apmsius tiesiog nepalieka ateizmui vietos. Tikrai, sunkiau yra patikti, kad Dievo nra, negu pripainti jo buvim. Atmetus Diev nebelieka visatos tvarkos ir tikslo galutinio iaikinimo, taigi visa tai ir atsispinds ateisto gyvenime. Turint ituos dalykus omenyje netenka stebtis, kad dauguma moni daugiau ar maiau pripasta Dievo buvim, netgi ir tose visuomense, kur materializmas yra pagrindinis "dievas" Betgi yra milinikas skirtumas tarp neapibrto suvokimo, kad egzistuoja kakokia auktesnioji jga, ir tvirto inojimo, kok atlyg Dievas silo itikimai jam tarnaujantiems. yd 11:6 tai iaikina; mums "btina tikti, kad jis (Dievas) yra IR jo iekantiems atsilygina". Daug vietos Biblijoje paskirta Dievo tautos Izraelio istorijai; ten danai aikinama, kad jie pripaino Dievo buvim, bet neturjo inojim atitinkanio tikjimo Dievo paadais. J didysis vadovas Moz jiems paliep: "inok tad ir mstyk savo irdyje, kad tik Viepats yra Dievas danguje, auktybse,ir emje, ia apaioje, ir kad nra kito. Laikyk jo sakymus ir paliepimus" (st 4:39,40). Taigi esm tokia - ms supratimas, kad Dievas egzistuoja, dar visikai nereikia,kad mes esame priimtini Dievui. Jeigu mes i tikrj rimtai pripastame sutvrjo buvim, mes turime laikyti "jo sakymus ir paliepimus." ios knygos tikslas ir yra iaikinti, kas tai per paliepimai ir kaip juos laikyti. Tyrindami Ratus, mes pastebsime, kad ms tikjimas Dievo buvimu stiprja: "tikjimas i klausymo, klausymas kai skelbiamas Kristaus odis" (Rom 10:17). Panaiai ir Izaijo 43:9-12 parodo, kaip Dievo duot pranaysi dl ateities supratimas priveria mus pripainti,kad "A pats esu" (Iz 43:13), t.y. Dievo Vardas "A esu, kursai esu" yra visikai teisingas (I 3:14). Kai apatalas Paulius atvyko miest, vadinam Berja (dabartinje iaurinje Graikijoje), jis, kaip ir kitur, m skelbti Dievo evangelij ("gerj naujien"); ir mons prim tai, k jie igirdo ne atsainiai: "Jie noriai prim od (Dievo od, o ne Pauliaus) ir kasdien tyrinjo Ratus, ar taip es i tikrj. Daugelis tikjo" (Apd 17:11,12). Jie tikjo dl nuoirdaus, kasdieninio ("kasdien") ir sistemingo ("ar taip es i tikrj") Biblijos tyrinjimo. Taigi jie gijo tikr tikjim ne dl to, kad Dievas staiga suteik jiems vis tai kakokiu ypatingu bdu, neturiniu ryio su Biblija. Taigi kaip gali mons pasaulyje, kurie ateina Billy Graham'o evangelin kryiaus yg arba sekminink "atgaivinimo" susitikim ieiti jau "tikiniaisiais"? Ar daug buvo tyrinjami Ratai visais iais atvejais? Be abejons, tikro, Biblija pagristo tikjimo trkumas sukelia tutum vliasniame itaip "atsivertusi" moni krikionikame gyvenime, ir dl to daugelis pasitraukia i evangelinio judjimo. ios knygos tikslas - padti pagrind, kad js patys galtumte sistemingai tyrinti Ratus, ir tuo paiu tikti. Ryis tarp tikrosios Evangelijos klausymosi ir tikro tikjimo yra danai pabriamas Evangelijos skelbimo apraymuose: "Ir daugelis korintiei, klausydamiesi prim tikjim ir pasikriktijo" (Apd 18:8).

Reikjo, kad mons "igirst Evangelij ir tikt" (Apd 15:7). "Taip mes skelbiame ir taip js tikjote." (1 Kor 15:11) Palyginime apie sjj "skla" yra Dievo odis (Lk 8:11); tuo tarpu palyginime apie garstyios medel tai - tikjimas (Lk 17:6), kadangi tikjimas priklauso nuo to, kaip ird, atvert Dievui ir Jo odiui (Gal 2:2 plg. yd 4:2), priimamas tasai "tikjimo odis" (Rom 10:8), kaip elgiamasi su "tikjimo odiais ir tikruoju mokslu" (1 Tim 4:6). Apatalas Jonas sako apie ms Viepaties gyvenimo apraym, kad "jis ino saks ties, kad ir js tiktumte." (Jn 19:35). Panaiai ir Dievo odis yra vadinamas "tiesa" (Jn 17:17) - kad mes galtumm tikti.

1.2 Dievo asmenyb

Biblijoje randame diding ir loving mokym apie tai, kad Dievas yra realus ir apiuopiamas asmuo su knu, iorikai panaiu ms pai kn. Taip pat viena esmini krikionybs dogm yra teiginys, kad Jzus - Dievo Snus. Jeigu Dievas neegzistuot fizikai, tai Jis negalt turti snaus, kuris bt "jo esybs paveikslas" (yd 1:3). Dar daugiau, tampa sunku umegzti su "Dievu" gyvus asmeninius santykius, jeigu "Dievas" - tik kakokia idja ms galvoje, arba tiesiog dvasios dvelksmas kakur kosmoso platybse. Tragika yra tai, kad dauguma religij turi kaip tik tok nereal ir neapiuopiam Dievo suvokim. Dievas yra daug galingesnis ir didingesnis negu mes, todl suprantama, kodl aiks paadai, kad gal gale mes pamatysime Diev, yra klitis daugelio moni tikjimui. Bet toks tikjimas manomas, jeigu mes pastame Diev ir tikime Jo odiu: "Palaiminti tyrairdiai: jie regs Diev." (Mt 5:8) "irkite,kokia meile apdovanojo mus Tvas: mes vadinams (netgi dabar) Dievo vaikai mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirod, kas bsime. Mes inome, kad kai pasirodys (apreik Save), bsime panas j, nes matysime j tok, koks jis yra." (1Jn 3:1,2) "Dievo tarnai garbins j (Diev). Jie regs jo veid ir j kaktose bus jo vardas (Dievo vardas - Apr 3:12)" (Apr 22:3,4) Jegu mes i tikrj patiksime ia nuostabia viltimi, tai ms gyvenimas i esms pasikeis: "Siekite santaikos su visais, siekite ventumo, be kurio niekas neregs Viepaties." (yd 12:14) "Mes matysime j tok, koks jis yra. Kiekvienas, kas turi jame toki vilt, skaistina pats save, nes ir jis yra skaistus." (1 Jn 3:2,3) iame gyvenime mes suvokiame savo Dangikj Tv labai pavirutinikai, bet netgi ir io gyvenimo gdioje tamsoje mes galime tiktis, kad gal gale susitiksime su Juo. Matydami J fizikai, mes, be abejo, atitinkamai geriau suvoksime J ir protikai. itaip Ijobas, netgi kentdamas baisias kanias, galjo diaugtis tais grynai asmeniniais santykiais su Dievu, kuriuos jis pilnai patirs paskutinij dien: "ir vl bsiu apvilktas savo oda, ir savo kne a matysiu savo Diev. A pats j matysiu, ir mano akys ivys, o ne kitos." (Job 19:26,27) Ir dar vienas skausm ir negand varginamas mogus - apatalas Paulius - suuko: "Dabar mes lyg veidrodyje, mslingu pavidalu, o tuomet regsime akis ak." (1 Kor 13:12) rodymai Senajame Testamente ie Naujojo Testamento paadai yra paremti solidiais Dievo asmenikumo ir knikumo rodymais, randamais Senajame Testamente. Neperdsime pasak, kad norint teisingai suprati Biblija pagrist religij, svarbiausia yra suvokti Dievo prigimt. Visur Senajame Testamente apie Diev kalbama kaip apie asmen; asmeniniai santykiai su Dievu, apie kurios kalbama tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamentuose, yra tikrosios krikionikos vilties nepakartojama ypatyb. emiau pateikiame keleta svari Dievo asmenikumo ir knikumo rodym:

- "Ir [Dievas] tar: 'Padarykime mog pagal ms paveiksl ir ms panaum'." (Pr 1:26). taigi mogus yra padarytas pagal apsireikianio per angelus Dievo paveiksl ir panaum. ia negali bti kalbama apie mogaus prot, nes ms protai i prigimties yra visikai nutol nuo Dievo ir daugeliu atvilgi prieiki Jo teisingumui: "Nes mano mintys - ne js mintys ir mano keliai - ne js keliai, sako Viepats. Nes kaip dangus auktai nuo ems, taip auktesni mano keliai u js kelius ir mano mintys - u js mintis." (Iz 55:8,9). Todl Dievo paveikslas ir panaumas, kur mes turime, turi bti knikas paveikslas. Kada tik angelai buvo matomi emje, visada raoma, kad jie atrod kaip mons; pvz. Abraomas prim sveius angelus pats to neinodamas ir galvodamas, kad tai paprasti mons. Mes sutverti pagal Dievo paveiksl, todl mes tikrai galime kak suinoti apie t tikrj objekt, kurio paveikslais esame. Taigi Dievas, kurio panaumas mes esame, nra kakas tokio neaikaus, ko mes negalime net sivaizduoti. - Ir patys angelai yra Dievo atspindys. Todl Dievas galjo pasakyti apie Moz: "Su juo a kalbuos burna burn, ir jis mato Viepat atvirai" (Sk 12:8). ia kalbama apie tai, kaip Mozei buvo duodami nurodymai per angel, kuriame buvo Viepaties vardas (I 23:20,21). Jeigu angelas buvo panaus Viepat, reikia Dievo ivaizda yra tokia pati, kaip ir angel - t.y. Jo kno forma yra kaip ir mogaus, nors prigimtis be galo auktesn u kn ir krauj. "Ir Viepats kalbjosi su Moe veidas veid, kaip paprastai mogus kalbasi su savo prieteliu." (I 33:11; st 34:10). Viepats apsireik savo angeluose, ir j veiduose ir burnose atsispindjo paties Viepaties veidas ir burna. - Kadangi mes esame Dievo paveikslas, tai "jis ino, kokia ms prigimtis" (Ps 103:14); Jis nori, kad mes suvoktumm J kaip asmen, kaip Tv kur galime kreiptis. Todl aiku, kodl taip danai aikinama apie Dievo rankas, akis ir pan. Jeigu Dievas bt tik dvasios gniuulas kur nors danguje, (o juk atmet Dievo asmenkum, mes galime J sivaizduoti tik taip), tada ie aikinimai tik klaidina ir neduoda jokios naudos. - Dievo gyvenamosios vietos apraymai aikiai rodo, kad Jis turi buvein kaip asmuo: "Dievas danguje" (Koh 5:1); "Viepats pavelg i savo auktos ventovs,pavelg i dangaus emn" (Ps 102:20); "Tu iklausysi danguje, savo gyvenamojoje vietoje" (1 Kar 8:39). Galima surasti dar tikslesni apraym, kur sakoma, kad Dievas turi "sost" (2 Krn 9:8; Ps 11:4; Iz 6:1; 66:1). Vargu ar taip bt kalbama apie neapibrt dvasi, egzistuojania kur nors dangaus platybse. Izaijo knygos 45 skyriuje daug kalbama apie asmenik Dievo dalyvavim savo tautos reikaluose: "A Viepats, ir nra kito A Viepats, kurs visa tai darau A Viepats, sutveriu j. Vargas tam, kuris prietarauja savo krjui mano rankos ities dangus Grkits mane ir bsite igelbti js, visi ems kratai." Paskutinis isireikimas ypa aikiai patvirtina Dievo asmens egzistavim - Jis liepia monms pavelgti J tikjimo akimis ir suvokti Jo tikrj egzistavimo bd. - Dievas yra apreiktas mums kaip atleidiantis Dievas. Bet atleidimas gali bti gaunamas tik i asmens; tai protinis veiksmas. tai Dovydas buvo vyras pagal Dievo ird (1 Sam 13:14), taigi Dievas turi prot (ird), o tai yra bdinga ir mogui, nors iaip jau i prigimties mogus nra pagal Dievo ird. Pradios knygoje 6:5,6 sakoma: "Dievas gailjosi, kad buvo sutvrs mog ant ems, ir irdies gilumoje tar". i ir kitos panaios eiluts atskleidia, kad Dievas yra jauianti, smoninga Btyb, o ne sunkiai suvokiamas Dvasios gniuulas ore. Tai padeda mums suprasti, kada mes galime patikti ar nepatikti Jam, panaiai kaip vaikai prigimtiniam tvui. Jei Dievas nra asmuo Jeigu i tikrj Dievas nra asmuo, tada sunku suprasti dvasingumo idj. Jei Dievas yra absoliuiai teisingas, bet nematerialus, tada mes vargu ar galime suvokti Jo teisingumo pasireikim mogikose btybse. Nuo tiesos atitol krikionis ir ydai sivaizduoja, kad Dievo teisingumas pasireikia ms gyvenimuose per miglotai suvokiam "ventj Dvasi", kuri kakaip padaro mus protikai panaiais Diev ir priimtinais Jam. Atvirkiai, jeigu mes suvokiame egzistuojant Dievo asmen, tada Jo padedami ir Jo odio veikiami mes galime tobulinti savo asmenybes ir ivystyti savyje Dievo savybes.

Dievo tikslas yra apsireikti didelje daugybje palovint btybi. Jo atmintinas vardas, Jehovah Elohim, tai rodo ("Tas, kuris bus galinguosiuose" apytikslis vertimas). Jei Dievas nra asmuo, tada tikinij apdovanojimas turt bti panai beasmen egzistencija. Taiau paskait tikinij apdovanojimo apraymus, pamatysime, kad emje bsianioje Dievo Karalystje jie egzistuos apiuopiamai, knikai, bet nebus daugiau varginami mogikos prigimties silpnybi. Ijobas ilgjosi "paskutiniosios dienos", kada jo knas bus prikeltas (Job 19:25-27); Abraomas bus vienas i mieganij ems dulkse, kurie "pabus aminam gyvenimui" (Dan 12:2) ir pagal paad gaus paveldeti aminon nuosavybn Kanaano em, o tai juk yra fizikai egzistuojanti vieta (Pr 17:8). "Tedigauja ventieji tesilinksmina savo pataluose kertui daryti pagonyse." (Ps 132:16; 149:5,7). Dl yd ir pagoni nesugebjimo suprasti panaius apraymus (o juk paadai Abraomui suprastini pirmiausia tiesiogine, materialia prasme) atsirado klaidingas sivaizdavimas, kad "nemirtinga siela" yra tikroji mogaus egzistavimo forma. Tokia idja neturi visikai jokio biblinio pagrindo. Dievas yra nemirtinga, lovinga btyb, ir Jis vykdo savo plan, kad vyrai ir moterys galt bti paaukti gyvenimui Jo bsimojoje Karalystje, kuri bus ioje emje, ir tapt Jo savybi, ireikt knikoje formoje, dalininkais. Turt bti aiku, kad garbinimas, religija ar asmeniniai santykiai su Dievu negali bti prasmingi nesuvokus, kad Dievas yra asmuo, o mes esame fizinis Jo atvaizdas, nors ir labai netobulas, ir turime vystyti savyje Jo protin atvaizd tam, kad Dievo Karalystje galtume gauti vis Jo fizin pilnatv. Dabar daug prasmingesnmis ir paguodianiomis tampa eiluts, kuriose apie Diev kalbama kaip apie mylint Tv, aukljant mus, kaip tvas auklja savo sn (pvz. st 8:5). Mes skaitome apie Kristaus kanias: "Viepats norjo sulauyti j kentjimu" (Iz 53:10), nors kitoje vietoje randame parayta: "aukiau savo Diev; Ir jis igirdo mano bals, ir mano auksmas jo jo ausis." (Ps 18:7). Dievas paadjo Dovydui palikuon, kuris turjo bti Dievo snumi, ir ito dalyko vykdymui reikjo stebuklingo mogikos btybs gimimo; bet jei Dievas nebt asmuo, jis negalt turti snaus. Teisingas Dievo supratimas yra tarsi raktas, atveriantis daugel kit gyvybikai svarbi Biblijos mokymo srii. Bet vienas melas atveda prie kito melo, taigi ir klaidingas Dievo suvokimas ikraipo vis teising mokym, pateikt Ratuose. Jeigu iame skyriuje pateikti aikinimai jus tikino, bent jau dalinai, tada ikyla klausimas: "Ar tikrai js pastate Diev?". Taigi dabar mes toliau panagrinsime Biblijos mokym apie J.

1.3 Dievo vardas ir charakteris

Jeigu Dievas egzistuoja, tai logika manyti, kad Jis yra sukrs kakok bd praneti mums apie Save. Mes tikime Biblij esant Dievo apreikimu monms, kuriame randame atskleist Dievo asmenyb. tai kodl Dievo odis yra vadinamas Jo "skla" (1 Pt 1:23). Juk iam odiui sveikaujant su ms protu, mumyse ugimsta naujas mogus, turintis Dievo bruo (Jok 1:18; 2 Kor 5:17). Todl kuo daugiau mes usiimsime Dievo odiu ir mokysims i jo, tuo labiau tapsime panas " jo Snaus pavidal" (Rom 8:29), o is savo charakteriu buvo tobulas Dievo atvaizdas (Kol 1:15). Netgi ir istorini Biblijos knyg nagrinjimas duoda daug naudos; i jose pateikt vyki apraym mes suinome, kaip Dievas elgsi su monmis ir tautomis, ir pastebime, kad visada bdavo demonstuojami i esms tie patys Jo asmenybs bruoai. Hebraj kalboje vardas danai atskleidia kokius nors asmens charakterio bruous arba suteikia kitokios informacijos apie j. tai keletas pavyzdi: "Jzus" - "Gelbtojas", "nes jis igelbs savo taut i nuodmi" (Mt 1:21). "Abraomas" - "Didels daugybs tvas", "nes a tave paskyriau daugelio taut tvu" (Pr 17:5). "Jieva" - "Gyvyb", "nes ji buvo vis gyvj motina" (Pr 3:20). "Simeonas" - "Iklausymas", "Kadangi Viepats igirdo mane esant paniekint, man dav dar ir it" (Pr 29:33).

Todl reikia tiktis, kad Dievo vardai ir titulai gali mums suteikti daug ini apie J pat. Dievo asmenyb ir tikslai yra labai vairiapusiai, todl i tikrj Jis turi ne vien Vard. Isamias Dievo vard studijas patartina pradti po krikto; vis savo gyvenim Viepatyje mes turtumm stengtis vis geriau ir geriau suvokti Dievo asmenyb, kurios bdingi bruoai atsispindi Jo varde. Taigi emiau pateikiami aikinimai yra ne daugiau kaip vadas. Sunkiu savo gyvenimo laikotarpiu Moz savo tikjimo sustiprinimui troko geriau painti Diev. Tada "jis auksi Viepaties vardo.Ir iam pro j praeinant jis tar: 'Valdove, Viepatie, gailestingasis ir maloningasis, kantrusis, gerasis ir itikimasis Dieve. Tu sergi gailestingum tkstaniams; tu atleidi neteisyb, nusikaltimus ir nuodmes; tavo akyse taiau n vienas nra i savs nekaltas';" (I 34:5-7). Tai aikiai rodo, kad Dievo vardai atskleidia vairius jo asmenybs bruous. Dievas turi vardus, taigi Jis tikrai yra asmuo; bt neprotinga rodinti, kad dvasios gsis gali turti iuos charakterio bruous, kurie gali pasireikti ir mumyse. Dievas yra isirinks vien ypating vard ir nori, kad iuo vardu mons J paint ir prisimint; is vardas apibendrina ir trumpai paaikina Dievo ketinimus moni atvilgiu. Kai izraelitai buvo vergais Egipte, jiems reikjo priminti Dievo ketinimus j atvilgiu. Mozei buvo liepta pasakyti jiems Dievo Vard. Tai turjo padti jiems apsisprsti, palikti Egipt ir ikeliauti paadtosios ems link (plg. 1 Kor 10:1). Prie pasikriktydami ir praddami savo kelion Dievo Karalysts link, mes taip pat turime suprasti pagrindinius dalykus apie Dievo Vard. Dievas pasak Izraeliui, kad Jo vardas yra JAHVEH, kas reikia "A esu, esu", arba , tiksliau ivertus, "A bsiu, kas a bsiu" (I 3:13-15). Po vardas buvo dar iek tiek papildytas: "Ir vl Dievas kalbjo Moei: Tai Izraelio snums: VIEPATS (Jahveh), js tv Dievas, Abraomo Dievas, Dievas ir Jokbo Dievas Toks mano vardas per amius, ir taip mano mintinas per kart kartas." (I 3:15). Taigi pilnas Dievo vardas yra "VIEPATS Dievas". Senasis Testamentas paraytas daugiausia Hebraj kalba, o veriant ioje kalboje naudojamus odius Dievui pavadinti, neivengiamai prarandama daug detali. Vienas daniausiai naudojam Hebraj kalbos odi, veriam "Dievas", yra "elohim", kas reikia "galingieji". Taigi "mintinas" Dievo Vardas, kuriuo jis nori bti prisimenamas, yra JAHVEH ELOHIM kas reikia TAS, KURIS BUS APREIKTAS GALINGUOSIUOSE Todl Dievo tikslas yra apreikti savo charakter ir savo asmenybs esm didelje grupje moni. Paklusdami Dievo odiui mes netgi dabar galime isiugdyti savyje kai kuriuos Dievo charakterio bruous, taigi kakuria prasme Dievas apsireikia tikruose tikiniuosiuose iame gyvenime, nors ir labai ribotai. Bet Dievo Vardas yra pranayst apie bsimuosius laikus, kada emje gyvens mons, tiek charakteriu, tiek ir prigimtimi panas J (plg 2 Pt 1:4). Jei mes norime bti susij su Dievo planais, tapti panaiais J, nemirti, aminai gyventi ir bti moralikai tobulais, tada mes privalome prisijungti prie Jo Vardo. Tai mes galime padaryti pasikriktydami "vardan", t.y. vard Jahveh Elohim (Mt 28:19). Tada mes taip pat tampame ir Abraomo palikuonimis (Gal 3:2729), kuriems pagal paad bus duota paveldti em (Pr 17:8; Rom 4:13). Jie ir yra tie "galingieji" ("elohim"), kuriuose isipildys pranayst, duota Dievo Varde. ie dalykai smulkiau iaikinami 3 skyriuje. kursai to is sakysi Isaoko vardas

1.4 Angelai
Dabar mes apibendrinsime visk, k aptardami angelus. tai j savybs: jau esame inagrinj iame skyriuje,

jie yra asmenys su knais juose yra Dievo Vardas per juos veikia Dievo Dvasia vykdydama Jo vali juose atsiskleidia Dievo charakteris ir tikslas itaip jie apreikia Diev.

Kaip jau esame minj 1.3 poskyryje, vienas daniausiai hebraj kalboje vartojam odi, veriam "Dievas", yra "elohim", kas i tikrj reikia "galingieji". Dievas yra tik vienas, tai Biblijos mokymo esm (st 6:4; Iz 45:5; 1 Kor 8:4; Ef 4:6); o ie "galingieji", kuriuose yra Dievo Vardas, taip pat gali bti pavadinti "Dievu" dl savo glaudaus ryio su Juo. itos btybs yra angelai. Pasaulio sutvrimo aprayme Pradios knygos 1 skyriuje mes skaitome, kaip Dievas itar tam tikrus sakymus sutverti vien ar kit dalyk, "ir taip vyko". Btent angelai ir vykd iuos sakymus: "Angelai, galingieji odi" (Ps 103:20). jga, kurie vykdote jo paliepimus, kad klausytumt jo

Todl galime numanyti, kad "Dievui" tveriant pasaul, su tuo susijusius darbus i tikrj atliko angelai. Jobo knygoje 38:4-7 taip pat randame uuomin apie tai. Dabar pats laikas apibendrinti pasaulio sutvrimo eig, kuri aprayta Pradios knygos 1 skyriuje: 1 diena "Ir Dievas tar: Tepasidaro viesa! Ir pasidar viesa." (3 eil.) 2 diena "Dievas taip pat tar: Tepasidaro tvirtuma (dangus, erdv) tarp vanden, ir ji teatskiria vandenis (emje) nuo vanden (debesyse)! Ir taip vyko." (6,7 eil.) 3 diena "Dievas vl tar: Vandenys, kurie yra po dangumi, tesusirenka vien viet (suformuodami jras ir vandenynus) ir tepasidaro sausuma! Ir taip vyko." (9 eil.) 4 diena "Dievas vl tar: Tepasidaro iburiai dangaus tvirtumoje Ir taip vyko." (14, 15 eil.) 5 diena "Dievas dar tar: Vandenys teiduoda plaukianias gyvas esybes ir sparnuoius ir Dievas sutvr visokias gyvas ir galinias judti esybes" (20, 21 eil.) - t.y. "Ir taip vyko". 6 diena "Dievas dar tar: em teiveda gyvas esybes galvijus ir liuus Ir taip vyko." (24 eil.) mogus buvo sutvertas t pai etj dien. Ir (Dievas) tar: Padarykime mog, pagal ms paveiksl ir ms panaum." (Pr 1:26). Mes komentavome i eilut 1.2 poskyryje. O tuo tarpu dar norime pridurti, kad iia "Dievas" - tai ne Pats Dievas asmenikai; i io isireikimo "Padarykime mog" matyti, kad kalbama ne apie vien asmen. Hebrajikame tekste ia pavartotas odis "elohim", kuris reikia "Galingieji", ia turimi omenyje angelai. Taigi angelai sutvr mus pagal savo paveiksl, o is faktas rodo, kad j kno ivaizda yra tokia pati kaip ir ms. Taigi jie - tikros, realiai egzistuojanios, kn turinios btybs su Dievo prigimtimi. ia prasme odis "prigimtis" apibdina kieno nors fizins sandaros, asmenybs ir sieki esm. Biblijoje apraomos dvi prigimtys; jau i paios io odio reikms aiku, kad nemanoma vienu metu turti abi ias prigimtis. Dievo prigimtis ("Dievikoji prigimtis") Nenusideda (tobulas) (Mt 5:48; Jok 1:13) Nemirta (1 Tim 6:16) Kupinas jg ir energijos (Iz 40:28) Tai Dievo ir angel prigimtis, kuri buvo suteikta ir Jzui po jo prisiklimo (Apd 13:34; Apr 1:18; yd 1:3). i prigimtis paadta ir mums (Lk 20:35, 36; 2 Pt 1:4; Iz 40:28 plg.31). mogikoji prigimtis Sugeds prigimtinis protas (Jer 17:9; Mk 7:21-23) gundo nusidti (Jok 1:13-15) Pasmerktas mirti (Rom 5:12,17; 1 Kor 15:22) Fizinis (Iz 40:30) ir protinis (Jer 10:23) pajgumas labai ribotas

i prigimt dabar turi visi mons, tiek geri, tiek ir blogi. Tos prigimties pabaiga - mirtis (Rom 6:23). Savo mirtingo gyvenimo metu Jzus taip pat turjo i prigimt (yd 2:14-18; Rom 8:3; Jn 2:25; Mk 10:18). Gaila, kad odis "prigimtis" yra gana neapibrtas; pavyzdiui, mes galime j vartoti tokiame sakinyje: "Jonas i prigimties dosnus, yktauti - tai ne pagal jo prigimt. Bet jis gali didiuotis savo maina, o tai, a manau, tiesiog mogika prigimtis." Tokia prasme odio "prigimtis" ioje knygoje mes nevartosime. Angelai turi Dievo prigimt, tai reikia, jie turi bti be nuodmi, todl jie nemirtingi, nes atpildas u nuodm - mirtis (Rom 6:23). Jie turi egzistuoti apiuopiamame, knikame pavidale. Btent dl ios prieasties savo pasirodymo emje metu angelai atrodydavo kaip paprasti mons: Angelai aplank Abraom ir paskelb jam Dievo odius; jie apraomi kaip "trys vyrai", su kuriais dl j ivaizdos Abraomas i pradi elgsi kaip su monmis: "A atneiu truputi vandens. Nusiplaukite savo kojas ir pasilskite po mediu." (Pr 18:4) Du angelai atjo pas Lot Sodomos miest. Ir vlgi, tiek Lotas, tiek ir Sodomos gyventojai palaik juos tik paprastais monmis. "Vakarop du angelu atjo Sodomon", kur Lotas juos pakviet praleisti nakt jo namuose. Bet Sodomos vyrai susirinko prie jo nam ir grasindami klaus: "Kur yra tuodu vyru, kuriuodu jo pas tave nakia?". Lotas maldavo: "Kad tik js nedarytumte nieko pikto aniems vyrams". kvptieji ratai taip pat vadina juos "vyrais": "Ir tai du vyru (angelai) m savo rankomis Lot" ir j igelbjo; "O Lotui juodu sak", kad Viepats "siunt mudu jj (Sodomos gyventoj) praudyti". (Pr 19:1, 5, 8, 10, 12, 13) - i vyki komentaras Naujajame Testamente patvirtina angel iorin panaum mones: "Nepamirkite svetingumo, nes per j kai kurie (pvz. Abraomas ir Lotas), patys to neinodami, buvo prim vienagn angelus." (yd 13:2) - Jokbas vis nakt grmsi su nepastamu vyru (Pr 32:24), o kitoje vietoje mums sakoma, kad tai buvo angelas (Oz 12:4). - Jzui prisikeliant (Lk 24:4) ir engiant dang (Apd 1:10) netoliese buvo du vyrai spindiniais drabuiais. Aiku, kad tai buvo angelai. Apsvarstykite, k reikia i eilut: "moni mastu, tiek pat ir angelo mastu." (Apr 21:17) Angelai nenusideda Angelai turi Dievo prigimt ir yra nemirtingi. Taigi jie negali nusidti, nes atpildas u nuodm - mirtis. odis, iverstas kaip "angelas", graik ir hebraj kalbose reikia tiesiog "pasiuntin"; angelai - tai paklusns Dievo pasiuntiniai ir tarnai, taigi nemanoma n pagalvoti, kad jie galt nusidti. Bet graik kalbos odis, veriamas "angelai", yra taip pat veriamas odiu "pasiuntiniai", kai kalbama apie mones; pvz. taip vadinami Jonas Kriktytojas (Mt 11:10) ir jo pasiuntiniai (Lk 7:24), Jzaus pasiuntiniai (Lk 9:52) ir vyrai, kurie nipinjo Jerike (Jok 2:25). inoma, tokie "angelai", t.y. moni pasiuntiniai, gali nusidti. emiau pateiktos eiluts aikiai parodo, kad visi angelai (ne tik kakokia j dalis) yra i prigimties paklusns Dievui, todl jie negali nusidti: "Viepats pastat savo sost danguje ir jo viepatavimas siekia visur (t.y. Danguje negali bti jokio sukilimo prie Diev). lovinkite Viepat, visi jo angelai, galingieji jga, kurie vykdote jo paliepimus, kad klausytumt jo odi.lovinkite Viepat, visos jo kareivijos, jo tarnautojai, kurie darote jo vali." (Ps 103:19-21) "lovinkite j, visi jo angelai jo kareivijos." (Ps 148:2) "Argi jie visi (angelai) nra tik tarnaujanios dvasios, isistos patarnauti tiems (tikintiesiems), kurie pavelds iganym?" (yd 1:14)

odio "visi" kartojimas parodo, kad angelai nra susiskirst dvi grupes geruosius ir nuodmingus. Svarbu aikiai suprasti angel prigimt, nes tikintiej taip pat gaus i prigimt kaip apdovanojim: "Kurie pasirodys verti tie neves ir neteks Nebegals jie ir mirti, nes bus tolygs angelams" (Lk 20:35,36). Gyvybikai svarbu suvokti it dalyk. Juk jeigu angelai gali nusidti, tada tie, kurie Kristui sugrus pasirodys verti apdovanojimo, taip pat gals nusidti. Ir tada jie neturs aminojo gyvenimo, nes atpildas u nuodm - mirtis (Rom 6:23); jeigu mes galime nusidti, tai galime ir mirti. itaip Dievo paadai dl aminojo gyvenimo praranda prasm, nes mums skirtas apdovanojimas - tapti angel prigimties dalininkais. Jei angelai galt nusidti, tada Dievas neturt galios teisingai tvarkyti ms gyvenimus ir pasaulio reikalus, kadangi Jis pats paskelb veikis per savo angelus (Ps 103:19-21). T prasme jie yra dvasios, nes Dievas visk daro naudodamas Savo dvasi/jg, kuri veikia per angelus. Todl nemanoma, kad ie galt nepaklusti Dievui. Krikionis kasdien turt maldoje prayti Dievo Karalysts atjimo em, kad Dievo valia bt vykdoma ia, kaip ir danguje (Mt 6:10). Jeigu Dievo angelai danguje turi varytis su nuodmingais angelais, tada Jo valia tenai negali bti pilnai vykdyta, tagi panaiai bus ir bsimojoje Dievo Karalystje. O gyventi vis aminyb pasaulyje, kuriame vyks nuolatin kova tarp nuodms ir paklunumo, nra labai viliojanti perspektyva. Angelai ir tikintieji Dl daugelio prieasi galima manyti, kad kiekvienas tikras tikintysis turi angelus (arba galbt tik vien - ypating), padedanius jam gyvenime: - "Viepaties angelas stato stovyklas aplink tuos, kurie jo bijo ir igelbsti juos." (Ps 34:8) "O kas papiktint vien i it mautli, kurie mane tiki (t.y. silpno tikjimo mokinius - Zch 13:7 plg. Mt 26:31) j angelai danguje visuomet regi mano dangikojo Tvo veid." (Mt 18:6,10) Pirmieji krikionys tikrai tikjo, kad Petras turi angel sarg.

Izraelio tauta perjo Raudonj jr, ir toliau angelas j ved per dykum paadtosios ems link. Perjimas per Raudonj jr simbolizuoja ms krikt vandenyje (1 Kor 10:1), taigi galima numanyti, kad po krikto mums taip pat padeda angelas ir veda mus per gyvenimo dykum paadtj em - Dievo Karalyst. Jeigu angelai gali bti blogais (t.y. nuodmingais), tada itokie paadai dl angel dalyvavimo ir takos ms gyvenimuose tampa prakeikimu, o ne palaiminimu. Taigi apie angelus isiaikinome tai k: jie turi aminj Dievo prigimt jie negali nusidti jie visada vykdo Dievo sakymus jie yra tarsi kanalai, per kuriuos Dievo dvasia-jga kalba ir veikia (Ps103:4) Bet? Daugelio "krikionik" banyi teigimu, angelai gali nusidti, ir dabar egzistuojantys nuodmingi angelai yra kalti dl nuodmi ir problem emje. Pilniau mes aptarsime nesusipratim tolimesniuose skyriuose, o dabar panagrinsime tai k:

Galbt pasaulio sutvrimas, apraytas Pradios knygos 1 skyriuje, nebuvo pirmasis. Taip pat galime numanyti, kad dabartiniai angelai suinojo "kas gera ir kas pikta" (Pr 3:5), bdami tokioje situacijoje, kokioje mes esame iame gyvenime. Tada kai kurios btybs, gyvenusios anais laikais tikrai galjo nusidti, ito atmesti negalima; bet galiausiai visa tai - tik spliojimai, kuriais mons taip mgsta usiimti. Biblijoje pateikiama viskas, k mes turime inoti apie dabartin situacij, o ji tokia - nra joki nuodming angel; visi angelai pilnai paklusta Dievui. - Danguje negali bti joki nuodming btybi, nes Dievo "akys per daug tyros, kad matyt pikt" (Hab 1:13). Panaiai aikinama ir Ps 5:5,6: "Piktavalis nepasilieka pas tave. N bedieviai neisilaiko" Dievo dangikoje buveinje. Mintys apie nuodming angel sukilim prie Diev Danguje visikai neatitinka to, kas raoma iose eilutse. - Kaip jau esame minj, graikikas odis, veriamas odiu "angelas", reikia "pasiuntinys", ir gali bti taikomas monms. inoma, itokie moni "pasiuntiniai" gali nusidti. Pagonybje yra labai paplits tikjimas blogomis, nuodmingomis btybmis, kurias galima apkaltinti dl viso gyvenime sutinkamo blogio. tai pagonikos Kaldos tapo vadinamos "krikionybs" sudedamaja dalimi, panaiai atsitiko ir su iuo pagoniku sitikinimu. - Yra labai nedaug viet Biblijoje, kurios, klaidingai jas supratus, gali bti naudojamos paremti sitikinimui, kad dabar egzistuoja nuodmingi angelai. Tai aptariama knygoje "In Search of Satan" ("tono beiekant"), kuri galima sigyti i leidj. Aikinant panaias abejotinas vietas, j negalima priepastatyti bendram Biblijos mokymui, dl kurio nekyla joki abejoni.

Papildymas 1: "Dievas yra dvasia" (Jn 4:24)

2 skyriuje mes isiaikinsime smulkiau, kas tai yra Dievo Dvasia. Galime trumpai apibendrinti ten pateiktus aikinimus. Dievo Dvasia - tai Jo galia arba kvpavimas, kurio pagalba monms atskleidiama Jo asmenyb, Jo charakteris ir btis. Tai vyksta veikiant iai Dvasiai. Taigi i tikrj, "Dievas yra dvasia", nes Jo dvasia atspindi Jo asmenyb. Dievas apraomas labai vairiai: "Ms Dievas yra ryjanti ugnis." (yd 12:29) "Dievas yra viesa" (1 Jn 1:5) "Dievas yra meil" (1 Jn 4:8) "odis (graikikai "logos" - planas, ketinimas, mintis) buvo Dievas." (Jn 1:1) Taigi "Dievas yra" Jo savybs. Bet vien tik paprasiausiai perskaiius "Dievas yra meil", visikai neprotinga bt teigti, kad tokia abstrakti savyb kaip meil yra "Dievas". Mes galime k nors vadinti "paiu gerumu", bet tai nereikia, kad tas asmuo neegzistuoja knikai; juk btent jo knikas egzistavimas ir atskleidia mums t gerum. Dvasia - tai Dievo energija, todl daugelyje viet skaitome, kaip Dievas siunia arba nukreipia savo Dvasi ir itaip pasiekia vienok ar kitok tiksl, atitinkant Jo vali ir charakter. Netgi raoma, kad Jis sutvr dvasi (Am 4:13; hebrajikas odis, iverstas "vjas", gali bti veriamas ir kaip "dvasia"). Todl teiginys, kad Dievas - tai Jo Dvasia vien tik tiesiogine prasme, yra tautologikas ir praktikai atmeta Dievo egzistavim. Yra daug pavyzdi, parodani, kaip Dievas valdo savo Dvasi. I j matyti skirtumas tarp Dievo ir Jo Dvasios: "Kur yra tasai (Dievas), kurs dav j tarp savo ventojo dvasi?" (Iz 63:11) "A (Dievas) suteiksiu jam (Jzui) savo Dvasi" (Mt 12:18) "Tvas i dangaus suteiks ventj Dvasi" (Lk 11:13) "A maiau Dvasi nusileidiani i dangaus" (Jn 1:32) "A (Dievas) kiekvienam knui iliesiu savosios Dvasios." (Apd 2:17)

I tikrj, danas "Dievo Dvasios" minjimas turt pakankamai aikiai rodyti, kad Dvasia nra Dievo asmuo. ie skirtumai tarp Dievo ir Jo Dvasios - tai dar viena klitis tiems, pagal kuri tikjim Dievas yra "trejyb", kurioje Dievas Tvas sulyginamas su Jzumi ir ventaja Dvasia. Jei tai bt tiesa, ir jei Dievas tikrai beasmenis, tada Jzus taip pat nebuvo ir nra asmuo. Dar svarbu yra tai, kad malda beasmen Diev netenka prasms; juk tada tai tampa ms smons pokalbiu su kakokia Dievo idja, kuri egzistuoja tik ms pai protuose. Bet mums nuolat primenama, kad mes meldiams Diev, turint buvein Danguje (Koh 5:2; Mt 6:9; 5:16; 1 Kar 8:30), o Jzus, engs Dang, dabar sdi Dievo deinje ir utaria mus (1 Pt 3:21; yd 9:24). Jei Dievas nra asmuo, tai ios eiluts praranda prasm. Ir atvirkiai, suvokus Diev kaip tikr, mylint Tv, malda tampa labai prasminga ir tikra; tada tai bna pokalbis su kita btybe, kuri, kaip mes tikime, labai nori ir gali suteikti atsakym.

Papildymas 2: Dievo Vardo naudojimas

Kaip jau minjome, tiek Dievo, tiek ir jo Snaus Jzaus Vardas turi labai gili prasm. Kalbdami apie "Diev", mes tuo paiu palieiame Jo visus nuostabius ketinimus, kupinus meils ir tiesos. Todl Dievo Vardas neturi bti naudojamas tuiai, kaip koks velnus keiksmaodis ar jaustukas susierzinimui ireikti. Taip darydamas mogus labai eidia savo sutvtrj. Dl ios prieasties kiekvienas, gerbiantis Diev ir norintis Jam patikti turi visaip stengtis nenaudoti Dievo Vardo be reikalo. Daugelyje visuomeniu visame pasaulyje itoks piktodiavimas yra taps normine iuolaikins kalbos dalimi; nra lengva pakeisti vis gyvenim ugdyt prot. Nuoirdi malda su pagalbos praymu iam dalykui pasiekti tikrai neliks Dievo nepastebta. Visiems, esantiems ms kontrols ir takos sferoje, pvz. vaikams, turt bti primenamas io piktodiavimo rimtumas: "Nes nepsiliks be bausms, kas imt jo (Viepaties) vard dl tuio dalyko." (st 5:11) I kitos puss, yra toki, kurie atkakliai tvirtina, kad jei mes kalbdami apie Diev nuolat nevartojame hebrajik odi Jahveh arba Jehovah (tai skirtingi to paties odio tarimai), tai mes esame rimtai nuklyd nuo tiesos. Tarp j ymiausia yra Sargybos Bokto Draugija, kurios teigimu krikionis, nesivadinantis "Jehovos liudytoju", neturi jokio ryio su Dievu. T darydami tokie mons naudoja vent ir nuostab Dievo Vard savotiko dvasinio elitizmo kurstymui, ir itaip paniekina kitus mones tiesiog dl vieno odio tarimo ar naudojimo. Tuo mes nenorime pasakyti, kad Dievo Vardo naudojimas yra blogas dalykas; jis labai tinka ms asmeninse maldose, inoma, jeigu mes esame tinkamai pakriktyti Vardan. Bet Naujasis Testamentas mums nenurodo, kad tai btina ar net Dievo pageidaujama. Dievas kvp Naujj Testament, ir jis buvo paraytas graikikai, naudojant tik vien od Dievui paymti - "theos", kas reikia "didysis". Naujajame Testamente nedaroma jokio skirtumo tarp "Dievo" ir "Jahvs", taip pat jame nra jokio ypatingo paliepimo apie tai, kaip tikintieji turt vadinti savo bendruomen. Petras vadina tikiniuosius "krikionimis", o ne "Jehovininkais" ar kaip nors panaiai (1 Pt 4:16). Per daug irykinant vardo "Jehovah" naudojim, nuvertinami Viepaties Jzaus darbai ir vieta; panaiai daugelis "krikioni-evangelik" pervertina Jzaus vardo ir tarnybos svarb ir nepaiso galingesns Dievo padties. Kituose pavadinimuose, kuriuos naudojo pirmoji krikioni bendruomen, taip pat nra vardo "Jehovah": - Izraelio bendruomen (Ef 2:12) - Danguje raytj pirmgimi Banyia (yd 12:23) - Dievo Banyia (Apd 20:28) - Gyvojo Dievo Banyia, tiesos ulas ir atrama (1 Tim 3:15) - Dievo namai (1 Tim 3:15)

Papildymas 3: Dievo apsireikimo bdai

Pirm kart skaitant nebus lengva pilnai suvokti emiau pateikiamus dalykus, bet j svarba paaiks, jei toliau juos nagrinsite. ia jie pateikiami tam, kad perskait skyri, js galtumte suprasti svarbiausius dalykus apie Diev, apreiktus Biblijoje. Kiekvienas, per kur Dievas nusprendia pasirodyti arba apsireikti, gali vadintis Jo vardu. Taigi mons ir angelai, kaip ir Jzus, gali vadintis Dievo Vardu. Tai yra gyvybikai svarbus principas, padedantis mums isiaikinti daugel dalyk Biblijoje. tai snus gali vadintis savo tvo vardu; jis yra daugiau ar maiau panaus savo tv ir gali turti t pat vard, bet tvas ir snus - tai ne vienas ir tas pats asmuo. Lygiai taip pat kokios nors firmos atstovas gali kalbti firmos vardu; tarkim dirbdamas Unilever'io firmoje, jis gali kam nors paskambinti biznio reikalais ir pasakyti "Alio, ia Unilever'is"; jis pats nra ponas Unilever'is, bet dirbdamas pastarojo firmoje, vadinasi jo vardu. Panaiai buvo ir su Jzumi. Angelai, besivadinantys Dievo Vardu I 23:20,21 skaitome, kaip Dievas pasak Izraelio monms, kad priekyje j eis angelas; "Mano vardas yra jame" - taip buvo pasakyta. Dievo asmens vardas yra "Jahveh". Taigi angelas turjo Jahvs vard, ir todl galjo bti vadinamas "Jahveh", arba "Viepaiu", kaip daniausai veriamas odis "Jahveh". I 33:20 mums sakoma, kad mogus negali matyti Dievo veido ir likti gyvas; bet I 33:11 skaitome, kaip "Viepats (Jahveh) kalbjosi su Moe veidas veid, kaip paprastai mogus kalbasi su savo prieteliu", t.y. ramiai ir draugikai. Pats Viepats, Jahveh, asmenikai negaljo kalbtis su Moze veidas veid, nes joks mogus negali matyti paties Dievo. Tai dar angelas, besivadinantis Dievo Vardu; taigi skaitome, kaip Viepats kalbjosi su Moze veidas veid, nors i tikrj ten buvo tik angelas. Yra ir daug kit pavyzdi, kuriuose odiais "Dievas" ir "Viepats" vadinami angelai, o ne Dievas asmenikai. Vienas i toki pavyzdi randamas Pr 1:26: "Ir Dievas (angelai) tar: Padarykime mog pagal ms paveiksl" mons, vadinami Dievo Vardu Viena i itrauk, labai gerai paaikinani iuos dalykus, yra Jn 10:34-36. ia parodyta, kaip ydai dar klaid, kuri daugelis taip vadinam "krikioni" daro ms dienomis. Jie galvojo, kad Jzus skelbsi ess asmenikai Dievu. Bet Jzus juos patais, sakydamas: "Argi js statyme nra parayta: A tariau: js esat dievai!? Taigi (statymas) vadina dievais Kaip tad js galite sakyti tam (Jzui) 'Tu piktodiauji', kai jis (Jzus) pareik: 'A Dievo Snus!'?" Jzus tikrai sako: "Senajame Testamente mons vadinami "dievais"; a tiktai sakau ess Dievo Snum; tai kodl gi js taip jaudinats?". I tikrj Jzus cituoja Ps 82, kurioje "Dievais" vadinami Izraelio teisjai. Kaip jau minjome, pilnas Dievo vardas hebraj kalboje yra "Jahveh Elohim", kas reikia "A bsiu apreiktas daugybje galingj". Ta daugyb galingj - tai tikri tikintieji, kakuria prasme netgi iame gyvenime, bet pilnai tas atsiskleis tik Karalystje. Visa tai puikiai matyti palyginus Iz 64:4 ir 1 Kor 2:9. "Nuo ami negirdta ir neigirsta ausimi, akis nemat, kad kitas Dievas, be tavs bt tai padars, k tu prirengei tiems, kurie tavs laukia." Paulius cituoja ias eilutes 1 Kor 2:9,10: "Bet skelbiame, kaip parayta: Ko akis neregjo, ko ausis negirdjo, kas mogui mint neatjo, tai paruo Dievas tiems, kurie j myli. Dievas mums tai apreik per Dvasi". Iz 64 sakoma, kad niekas, iskyrus Diev, negali suprasti to, k Jis yra paruos tikintiesiems; bet 1 Kor 2:10 sakoma, kad tai mums yra apreikta; taigi kakuria prasme mes esame "Dievu", ne paiu Dievu asmenikai, bet Jo apsireikimu, kadangi mes esame pakriktyti Dievo Vardan ir inome Ties. Jzus ir Dievo Vardas Nenuostabu, kad Jzus, kaip Dievo Snus ir Jo aukiausiasis apsireikimas monms, taip pat gali vadintis Dievo Vardu. Jis galjo sakyti: "A atjau savo Tvo vardu" (Jn 5:43).Dl savo paklusnumo Jzus ueng Dang ir Dievas "padovanojo jam vard, kilniausi i vis vard" - Jahvs, paties Dievo vard

(Fil 2:9). tai todl Jzus ir galjo pasakyti Apr 3:12: "Uraysiu ant jo (tikiniojo) savo Dievo vard ir savo naujj vard". Teismo metu Jzus suteiks mums Dievo Vard; tada mes pilnateisikai vadinsims juo. Jzus vadina vard "Savo naujuoju vardu". Atminkite, Jzus atskleid Apreikim Jonui prajus nemaai met po savo uengimo Dang, kai jam jau buvo suteiktas Dievo vardas, kaip paaikinta Fil 2:9. Taigi jis gali vadinti Dievo vard "savo naujuoju vardu"; juk tas vardas jam duotas nelabai seniai. Dabar mes galime tinkamai suprasti Iz 9:6, kur apie Jz sakoma: "Jis bus vardu (atkreipkite tai dmes): Nuostabus, Patarjas, Galingasis Dievas, bsimojo amiaus Tvas". Tai pranayst apie tai, kad Jzus vadinsis visais Dievo vardais - jis pilnai atskleis ar apreik mums Diev. Btent ta prasme jis buvo pavadintas "Emanueliu", kas reikia "Dievas su mumis", nors Jis pats asmenikai nebuvo Dievu.

1 SKYRIUS: Klausimai
1. a) b) c) d) 2. a) b) c) d) 3. a) b) c) d) 4. a) b) c) d) 5. a) b) c) d) Kas labiausiai gali mums padti isiugdyti tikjim Dievu? jimas banyi Biblijos studijos su malda Pokalbiai su krikionimis Gamtos stebjimas Kuris i emiau pateikt apibrim teisingiausiai apibdina Diev? Tai tiesiog ms proto padarinys Tai Dvasios atplaia atmosferoje Dievo nra Tai tikras, realus asmuo Ar Dievas - tai Vienyb? Trejyb? Daug Diev viename? Niekaip neapibriamas dalykas? K reikia Dievo Vardas "Jahveh Elohim"? Tas, kuris bus Tas, kuris bus apreiktas galinguosiuose Didysis Jga K reikia odis "angelas"? Panaus mog Turintis sparnus Pasiuntinys Pagalbininkas

6. Ar gali angelai nusidti? 7. Kas jus labiausiai tikina Dievo buvimu?

2 SKYRIUS

DIEVO DVASIA
2.1 Dievo Dvasia: apibrimas

Kadangi Dievas yra reali btyb, turinti jausmus bei emocijas, reikia tiktis, kad kakokiu bdu Jis nors pasidalyti savais norais ir jausmais su mumis, Jo vaikais, o tuo paiu, atsivelgiant savo charakter, dalyvauti ir ms gyvenimuose. Visa tai Dievas daro "dvasios" pagalba. Jei mes troktame painti Diev ir palaikyti asmenin ry su Juo, privalome suvokti, kas yra "Dievo Dvasia", ir kaip ji pasireikia. Nra lengva tiksliai apibdinti odio "dvasia" reikm. Pvz., js dalyvavote vestuvi pokylyje ir sugr komentuojate: "Ten buvo tikrai gera dvasia!" Tokiu bdu js isakote savo nuomon apie ger organizavim: atmosfera buvo puiki, kiekvienas buvo dailiai apsivilks, maistas - gardus, mons maloniai bendravo vienas su kitu, nuotaka atrod nuostabiai ir t.t. Visos ios smulkmenos sudar vestuvi "dvasi". Panaiai ir Dievo Dvasia suteikia mums informacij apie J. Hebraj kalba paraytame Senajame Testamente vartojamas odis "dvasia" veriamas kaip "kvpavimas" arba "jga"; tad Dievo Dvasia yra Jo "kvpavimas", pati Dievo esm, atspindinti Jo prot. 4.3 skyriuje pasistengsime pateikti pavyzdi, parodani odio "dvasia" vartojim kieno nors mintims ar charakteriui apibdinti. Kad dvasia priskiriama ne vien tik tiesiogiai Dievo jgai, matome i laiko Romieiams 15:19 : "ventosios Dvasios jga". Ne kart Biblijoje usimenama, kad mogaus mintys atsispindi jo veiksmuose (Pat 23:7, Mt 12:34). Galima su tuo sutikti, netgi trumpai pamsius apie ms poelgius. Mes kak mstome, o po to tai atliekame. Ms "dvasia" ar mintys gali ireikti net ir tok fakt, kad esame alkani ir norime valgyti. j virtuv, pastebime banan. Ms "dvasios" noras ipildomas veiksmo dka - mes itiesiame rank, paimame banan, nulupame j ir suvalgome. is paprastas pavyzdys parodo, kad hebrajikas odis "dvasia" kartu reikia kvpavim ar mint bei jg. Ms dvasia, ms esm priskiriama ms mintims ir tuo paiu ms poelgiams, kuriais gyvendiname tas mintis ar charakter, esanius mumyse. Lygiai tas pats yra Dievo Dvasia, tik ji egzistuoja ymiai auktesniame lygmenyje. Tai jga, kurios dka Dievas atskleidia savo paties esm, charakter bei tiksl. Dievas galvoja ir kartu veikia: "I tikrj taip bus, kaip a maniau, ir kaip savo mintyse nutariau, taip vyks" (Iz 14:24). Dievo jga Daugumoje pastraip Dievo Dvasia aikiai sutapatinama su Jo jga. Kad sukurti visat: "Dievo Dvasia sklendeno virum vanden" (Pr 1:2,3). Dievo Dvasia buvo jga, sukrusi visk aplinkui. "Jo dvasia puoia dang ir Jo rankai tvarkant padarytas vinguriuotas altys" (Job 26:13). "Viepats odiu yra padarytas dangus ir Jo burnos kvpimu visa Jo kareivija" (Ps 33:6). Taigi Dievo Dvasia yra apibdinama kaip: Jo kvpavimas Jo odis Jo ranka. I to seka, kad tai - jga, kurios dka Jis visk pasiekia. Taip, Dievo valia, tikintieji gimsta i naujo (Jn 1:13), t. y., Jo dvasia (Jn 3:3-5). Jo valia patenkinama dalyvaujant dvasiai. Mes skaitome apie pasaulio sukrim: " Tu kvpi savo dvasi - jie sukuriami; taip tu atnaujini dirvos veid" (Ps 104:30). i dvasia / jga yra visos krinijos atrama. Nesunku suprasti, kad is tragedij kupinas pasaulis yra nepakeliamas be aktyvaus Dievo dvasios dalyvavimo. Vienas i prana primena pavargusiam nuo io pasaulio Ijobui: "Jei pakreipt j savo ird, patraukt prie savs jo dvasi ir kvap, kiekvienas knas t vienu

kartu ir mogus vl pavirst pelenus" ( Job 34:14,15). Sunkum prislgtas Dovydas pra Dievo paremti jo Dvasi, t. y. isaugoti jo gyvenim (Ps 51:11). 4.3 skyriuje matysime, kad toji dvasia, duota mums ir visai krinijai, yra tai, kas palaiko ms gyvyb. Savyje turime Dievo dovanot "gyvenimo dvasios kvpavim" vos tik mums ugimus (Ps 104:10; Pr 2:7). Ms Viepats -"kno dvasios Dievas" (Sk 27:16; yd. 12:9). Jei Dievas yra gyvybika jga, palaikanti vis krinij, tai Jo dvasia egzistuoja visur. Dovydas kalbjo, kad, kur tik jis beeidavo, Dievas visada buvo su juo. Dka savo dvasios/jgos, Jis galjo itirti visas Dovydo mintis bei proto kerteles. Taigi Dievo dvasia - tai priemon, kurios pagalba Jis gali egzistuoti visur, nors i ties Jis viepatauja danguje. "Tu inai mane, kai a sdiu ir kai a keliuos, tu supranti mano mintis i tolo... Kur a eisiu tolyn nuo tavo dvasios? Jei gyveniau jros gale, ir tenai tavo ranka ves mane ir laikys ( t.y. dka dvasios) tavo dein " ( Ps 139:2,7,9,10). Tikslus suvokimas atskleidia mums Diev kaip galing, aktyvi btyb. Daugelis moni uaugo silpnai tikdami Diev,i tikrj "Dievas" yra tik idja j galvoje, juoda d smegenyse. Tiktai tikrojo Dievo painimas ir Jo buvimo mus supanioje aplinkoje (dka Jo dvasios) vertinimas gali visikai pakeisti ms poir gyvenim. Esame apgaubti dvasios, jauiame jos tak. Ji mums atskleidia Diev. Dovydas yra pasaks: "Labai nuostabus yra man is inojimas, labai auktas, a jo nesuprantu" (Ps 139:6). Kartu su painimu atsiranda atsakomyb. Turime susitaikyti su tuo faktu, kad ms protas ir veiksmai pilnai matomi Dievo. Privalome tai turti omenyje, kai mstome apie savo padt Jo atvilgiu, ypatingai galvojant apie krikt. Svars Dievo odiai, pasakyti Jeremijui, gali bti priskiriami ir mums: "Ar gali mogus taip pasislpti, kad a jo nematyiau?- sako Viepats. Argi a nepripildau (dvasios dka) dangaus ir ems" (Jer. 23:24). ventoji Dvasia sitikinome, kad Dievo dvasia yra per daug plati svoka, kad j suprasti; tai Jo protas, charakteris, o taipogi jga, gyvendinanti Jo mintis veiksmuose. "K mogus msto savo irdyje, toks jis ir yra" (Pat 23:7); tuo paiu Dievas yra Jo mintys, kitaip sakant Jis yra Jo dvasia (Jn 4:24). Taiau tai nereikia, kad Dievas nra asmenyb (r. 1-j Papildym). Tam, kad suvoktume Dievo dvasios beribikum, kartais naudojams Jo "ventja Dvasia". "ventosios Dvasios" terminas iimtinai naudojamas tik Naujjame Testamente. Apatal darb 2-oje dalyje apraomas apatal pripildymas ventja Dvasia Sekmini dien. Petras aikina tai kaip Jolio pranaysts isipildym: "savo (Dievo) Dvasios iliejim" (Apd 2:17). Vlgi, Luko 4:1 skaitome, kad Jzus "pilnas ventosios Dvasios" sugro prie Jordano; vliau, toje paioje dalyje, Jzus cituoja Izaijo 61 dalies odius: "Viepats dvasia ant mans". Abiem atvejais (ir daugeliu kit) ventoji Dvasia prilyginama "Dievo Dvasios" terminui, naudojamam Senajame Testamente. Atkreipkime dmes, kaip toliau pateikiamose citatose ventoji Dvasia sutapatinama su Dievo jga: - "ventoji Dvasia ateis ant tavs (Marijos), ir Aukiausiojo jga apdengs tave eliu" (Lk 1:35). - "ventosios Dvasios jga... enkl ir stebukl jga, ventosios dvasios jga" (Rom.15:13,19) - "Ms Evangelija (skelbimas) atjo... su jga, ir ventja Dvasia" (1 Tes 1:5). ventosios Dvasios paadas buvo skelbiamas pranaams, jiems "apsirengus jga i aukto" (Lk 24:49). Jzus buvo "pateptas ventja Dvasia ir jga" (Apd 10:38). Paulius galjo paremti savo skelbim dka nepaneigiamo Dievo dvasios pasireikimo: "Mano kalba bei mano skelbimas vyko dvasios ir jgos parodymu" (1 Kor 2:4).

2.2 KVPIMAS
Dievo dvasi apibdinome kaip Jo jg, mintis bei charakter, kurie Jo dvasios dka, atsispindi Jo veiksmuose. iame skyriuje paminjome, kaip Dievo dvasia sukr pasaul: "Jo dvasia puoia dang" (Job 26:13). Dievo dvasia skland virum vanden kurdama pasaul (Pr 1:2). Bet tuo paiu skaitome: " Viepaties odiu yra padarytas dangus" (Ps 33:6). Be to ir Pradios knygoje Dievo odis atsispindi kaip visatos krjas, " Dievas pasak" ir viskas vyko. Taigi Dievo dvasia rykiai atsispindi Jo odyje. Taip pat ir ms sakomi odiai ireikia ms vidines mintis ir norus - mus paius. Jzus protingai pastebjo: "Juk burna kalba i to, kuo irdis prisipildo" (Mt 12:34). Tad jeigu mes norime kontroliuoti savo odius, pirmiausia turime itirti savo mintis. Dievo odis Jo dvasios/mini atspindys. Nuostabu, kad turime Biblijoje uraytus Dievo odius ir skaitydami galime painti Dievo dvasi ar prot. Dievas tai pasiek KVPIMO dka. is terminas susijs su odiu "kvpti": -KVP-IMAS "Dvasia" reikia "kvap" arba "kvpavim", "kvpimas" - "dvasios pakilim". Tai reikt, kad Dievo kvpt moni pasakyti odiai yra Dievo dvasios odiai. Paulius pra Timotiejaus, kad jis nepamirt to nuostabaus fakto, kad Biblija isako Dievo odius ir teikia tikr painim apie Diev: "Ir kad nuo ma dien inai ventuosius Ratus, kurie gali padaryti tave iminting igelbjimui sigyti tikjimu, kuris yra Jzuje Kristuje. Kiekvienas Dievo kvptas Ratas yra taip pat naudingas pamokymui, kalts rodymui, pataisymui, ugdymui daryti, kas teisinga, kad Dievo mogus bt tobulas (visikai), paruotas kiekvienam geram darbui" (2 Tim 3:1517). Tad, jei kvpti Ratai gali suteikti piln painim, mums nereikalinga jokia kita "vidin viesa", pateikianti ini apie Diev. Labai danai mons kalba apie savo jausmus bei pergyvenimus, kaip apie savo Dievo painimo altin. Jei mogaus krikioniko gyvenimo aprpinimui utekt vien tik tikjimo Dievo kvptu odiu, nebt jokio reikalo iekoti kitos prasms ms gyvenime. Taiau, jei tokia reikm ikyla, tai Dievo odis nra pilnai ms uvalds, btent tai Paulius ir teig. Reikalingas tam tikras tikjimas, kad laikytum Biblij savo rankose ir inotum, jog tai yra Dievo dvasios odis. Izraelio tauta dmiai studijavo Dievo od, kaip ir dauguma "krikioni" iandien. dmiai perskaitykite iuos Pauliaus odius: "Juk mes esame gav Evangelij, kaip ir anie (Izraelis dykumoje). Bet skelbimo odis neijo jiems naud, nes klausytojuose jis nebuvo sujungtas su tikjimu" (yd 4:2). Vietoj tikjimo Dievo dvasia/odiu, kur mes gauname, yra daug maloniau sivaizduoti trumpesn ir tiesesn keli: galvoti, kad staiga, netiktai teisingumo viesa pati mus apvies ir padarys priimtinus Dievui, negu, paklusus Dievo odiui, ksti skausmus iame gyvenime, ir leisti ventajai Dvasiai sustiprinti ms irdis. is nenoras priimti milinik dvasin jg, esani Dievo odyje, veria daugum "krikioni" abejoti ventj Rat kvpimu. Jie galvoja, kad Biblijoje surayti odiai atspindi sen, proting moni mintis. Bet Paulius rytingai paneigia tokius neaikius samprotavimus: "Taip mes turime juo labiau patikim prana od. Js gerai darote, kreipdami j dmes. Pirmoj eilj js turite inoti tai (tai ir gyvybikai svarbu), kad jokia rato pranayst nra savarankikas aikinimo dalykas, nes ne mogaus valia kada nors yra atjusi pranayst, bet, ventosios Dvasios varomi, mons kalbjo Dievo kvpti" (2 Pet 1:19-21). Pirmiausia mes turime tikti, Kristuje tikjimo pagrind. kad Biblija yra kvpta. Tai sudaro Broli

Raiusieji Biblij Labai svarbu tikti, kad ventieji Ratai yra kvpti. mons, raiusieji Biblij, buvo paveikti dvasios, kuri kvp juos, kad urainjami odiai nebt vien jj. Dievo odis - tai pamokanti ir pateisinanti (2 Tim 3:16,17) tiesa (Jn 17:17), tad nieko nuostabaus, jei daugelis moni jos bijo, kadangi tiesa eidia. Matydamas moni prieikum skelbiamiems Dievo kvptiems odiams, pranaas Jeremijas nutar neurainti ir nekalbti Jo odi. Bet kadangi Dievo odio urainjimas yra greiiau Dievo nei mogaus valios rezultatas, tai jis negaljo tam pasiprieinti. "I mans pasidar juoko dalykas per vis dien, visi tyiojosi i mans... Ir tariau: 'A jo nebeatsiminsiu ir nekalbsiu daugiau jo vardu.' Bet mano irdyje pasidar tarsi karta ugnis, udaryta mano kauluose; a alpau, negaldamas iksti" (Jer 20:7,9). Panaiai Dievo priverstas Balaamas vietoje prakeikimo palaimino Izraelio taut (Sk 24:1-13; plg. st 23:5). Dievas isirinko daugel moni skelbti Jo od, nors gan danai jie nenorjo tam paklusti. tai j sraas: Moz (I 4:10) Ezekilis (Ez 3:14) Jona (Jon 1:2,3) Paulius (Apd 18:9) Timotiejus (1 Tim 4:6-14) Balaamas (Sk 22:24) Kaip jau suinojome i 2 Pt 1:19-21, Dievo odis nra asmenins moni nuomons iraika, bet kvpimo rezultatas - rayti tai, kas buvo jiems apreikta. Pranaas Amosas mst: "Jei Dievas yra kalbjs, kad nepranaaus?" (Am 3:8). Kartais Moz pamirdavo savo paties asmenikumo esm, kadangi Dievo kvpimas buvo labai stiprus: "K Dievas yra kalbjs Mozi ir per j mums saks nuo tos dienos" (Sk 15:22,23). ie odiai buvo pasakyti paties Mozs (17 c.). Antrasis rodymas yra tas, kad Biblijos raytojai suvok, jog jie rao apie tokius dalykus, apie kuriuos jie neturi pilno supratimo. Jie "iekojo" teisingo iaikinimo - "buvo apreikta, kad ne sau patiems, bet jums patarnavo tais dalykais, apie kuriuos jie ra" (1 Pt 1:9-12). ie odiai nebuvo j pai interpretacija, jie ir patys band suvokti t odi prasm. Danielis (Dan 12:810) , Zakarijas (Zch 4:4-13), Petras (Apd 10:17) tai patvirtina. Jei ie mons buvo tik dalinai kvpti, tai mes neinome tikrojo odio arba Dievo dvasios. Bet jei tai, k jie ra, buvo Dievo odis, tai i to seka, kad mons, raiusieji Biblij, buvo pilnai Dievo dvasios takoje, nes kitu atveju, Dievo odis nebt pilnas. is suvokimas, kad Dievo odis visikai Jam priklauso , paskatina mus rimtai ir atidiai skaityti ir paklusti jam. "Visikai grynas yra tavo posakis, ir tavo tarnas myli j" (Ps 119:140). Taigi, Biblijos knygos yra greiiau Dievo darbas (Jo dvasios dka), nei moni kryba. Tai rodo net ir Naujojo Testamento ryys su Senojo Testamento ratais: Mt 2:5 kalbama, kaip tai buvo "parayta per pranaus" - Dievas ra per juos. "Buvo pasakiusi ventoji Dvasia per Dovydo burn..." (Apd 1:16). Taip Petras cituoja psalmes: r. yd 3:7). "Teisingai nekjo ventoji Dvasia per prana Jezaj" (Apd 28:25 - tai taip Petras cituoja Izaij). Lk 3:4 kalbama apie "pranao Jezajo itarmi knyg", o ne apie "Izaijo knyg".

Todl mons, raiusieji Biblij, neturjo didels takos pirmiesiems krikionims. Svarbus buvo pats faktas, kad ie odiai kvpti Dievo dvasios. Mes ubaigsime i dal keletu citat, parodani, kad Dievo Dvasia pasireikia mums per Jo od: Jzus aikiai pareik: "odiai, kuriuos a esu jums kalbjs, yra dvasia" (Jn 6:63); Jis kalbjo Dievo kvptas (Jn 17:8; 14:10).

Mes apraomi, kaip antrsyk ugim i dvasios (Jn 3:3-5) ir Dievo odio (1 Pt 1:23). "Kareivij Viepats savo dvasia siunt odius per... pranaus" (Zch 7:12). "A paskleisiu jums savo dvasi ir duosiu painti jums savo odius" (Pat 1:23) - ie odiai atspindi tikr Dievo odio supratimo ir jo jgos tak mums - knygos skaitymas be supratimo neduoda jokios naudos, nes Dievo dvasia/protas mums neatskleidiamas. Daugelyje citat yra ryys tarp Dievo Dvasios ir Jo odio: "Mano dvasia, kuri yra tavyje, ir mano odiai, kuriuos a djau tavo burn..." (Iz 59:21); "Dlei savo odio ir pagal savo ird" (2 Sam 7:21); "A duosiu vid dvasi (tavo ird - r. kontekst)..."; "A duosiu savo statym... j ird" (Ez 36:27; Jer 31:33). Dievo odio galia Kadangi Dievo dvasia prilygsta ne tik Jo protui/charakteriui, bet ir Jo jgai, kurios dka Jis gyvendina savo mintis, tad reikia tiktis, kad Jo dvasia-odis yra ne vien tik Jo proto iraika, nes tame odyje slypi dinamin jga. Teisingas ios jgos vertinimas gali paskatinti mus jja pasinaudoti. Bet kokie sumiimo jausmai, susij su tokiais poelgiais, gali bti paaikinami ms turimomis iniomis - tik paklusimas Dievo odiui garantuos mums t gali, kuri padt, atitolus nuo io pasaulio dalyk, siekti isigelbjimo. Savo gyvenimika patirtimi dalijosi Paulius: "Nes a nesigdiu Evangelijos (odio); ji juk yra Dievo jga igelbti kiekvienam" (Rom 1:16). Ta pati tema gvildenama Luko 1:37: "Dievui nebus jokio dalyko negalimo". Biblijos studijavimas ir jos mokymo pritaikymas ms gyvenime yra dinaminis procesas. Jis visikai nesusijs su teolog paprastu, akademiniu mokymu, o taip pat su "patogia" daugumos banyi skelbiama krikionybe, kur tik trumpai cituojamos kai kurios Biblijos dalys, be joki pastang jas suvokti ir vadovautis savo gyvenime. "Gyvas yra Dievo odis ir paveikus"; "savo jgos odiu" (yd 4:12; 1:3). "Dievo od, kuris ir veikia jumyse, tikiniuosiuose" (1 Tes 2:13). Savo odio dka Dievas aktyviai stebi tikrus tikiniuosius kiekvien dien, kiekvien valand. Viena esmini Evangelijos ties, kuri js studijuojate, yra reali Dievo jga; ir jeigu js leisite jai veikti - ji dalyvaus js gyvenime ir pads jums tapti Dievo vaiku, atskleisdama tam tikr Dievo dvasios/proto laipsn, ruodama jus Dievo dvasins prigimties gavimui, Jzui sugrus (2 Pt 1:4). Pauliaus skelbimas vyko "Dvasios ir jgos parodymu" (1 Kor 2:4). Mus supantys mons abejotinai tiki Biblija (kaip Dievo odiu), nors tvirtina past Jz. Panaiai jie kalba ir apie savo tikjim Dievu, nors nepripasta Dievo, kaip realios btybs, egzistavimo. Vadovaudamiesi savo asmeniniais jausmais ir sitikinimais ir neigdami ventj Rat kvpim ir svarb, jie nepripasta Dievo jgos. Atmintyje ikyla odiai i 2 Tim 3:5: "laik dievotumo pavidal, bet usigin jo gali", t.y. Evangelijos odio gali. Ms fundamentalizmas pasaulio danai ijuokiamas ("Tu tuo netiki, ar ne ?!"); tas pats atsitiko Paliui ir jo bendraygiams: "odis apie kryi stantiems yra paikyb, bet mums,igelbmiesiems, jis yra Dievo jga" (1 Kor 1:18). Tai suvok, ar galime kiekvienas i ms laikyti rankose Biblij su daug didesne pagarba ir skaityti j su didesniu noru tam, kad suprastume ir paklustume? Dievo moni poiris Jo od

Atidus ventojo rato nagrinjimas parodo, kad mons, raiusieji Dievo odius, ne vien tik prisipaino es kvpti, bet taipogi ir kitus uraintojus laik dvasios kvptais. Viepats Jzus isiskyr i vis kit. Cituodamas Dovydo psalmes, Jzus pradjo nuo it odi: "Dovydas, dvasios kvptas..." (Mt 22:43), parodydamas, kad pripasta t fakt, jog Dovydas kalbjo kvptus odius. Taip pat Jzus kalbjo ir apie Mozs "ratus" (Jn 5:45-47), kaip apie kvptuosius. Taiau vadinamieji "auktieji kritikai" krikionys abejojo Mozs ratingumu, nors Jzaus poiris aikiai prietarauja j nuomonei. Jis vadino Mozs ratus "Dievo sakymais" (Mk 7:8,9). Ta pati negarbing abejotoj grup teigia, kad senasis Testamentas yra tik mitas, nors nei Jzus, nei Paulius taip neman. Apie Piet karalien Jzus kalbjo, kaip apie priimt istorin fakt (Mt 12:41); jis nesak: "Pasakojimas apie Piet Karalien...". Apatal poiris prilygsta Viepaties poiriui. Tokia buvo Petro ivada, kuris sak, kad jo paties igirsti Jzaus odiai buvo aptemdyti "labiau patikimu pranao odiu " (2 Pt 1:19-21). Petras tikjo, kad Pauliaus laikai buvo "Ratai", kaip ir "kiti Ratai"; i fraz gan danai aptinkama Senajame Testamente.Apatal darbuose, Laikuose, Apreikime Jonui yra daug citat i Evangelij (pvz. Apd 13:51; Mt 10:14). Tai parodo, kad ne tik visi raiusieji buvo kvpti tos paios Dvasios, bet kad ir Evangelijomis buvo naudojamasi kaip kvptomis. Paulius cituoja ir st 25:4 (Senajame Testamente), ir Lk 10:4 kaip "Rat". 1 Tim 5:18. Paulius atmeta t nuomon, kad jo inios buvo Kristaus, o ne jo paties (Gal 1:11,12; 1 Kor 2:13; 11:23; 15:3). Tai patvirtino ir kiti apatalai; Jokbo 4:5 remiamasi Pauliaus odiais (Gal 5:17) kaip "Ratu". Dievas kalbjo mums per Krist, ir nereikia jokio kito apreikimo (yd 1:2). Galima pastebti, jog Biblija usimena apie kitus kvptus ratus, kurie dabar nra reikmingi (pvz. Jaero knyga, Natano, Elijo ratai, Pauliaus ratai Korinte, 3 Jono laikas, patvirtinantis, kad jis para neilikus laik susirinkimui, kuriam pirmininkavo Diotrefis). Kodl neiliko ie ratai? Akivaizdu, kad jie mums buvo nereikmingi. Todl mes galime bti tikri, jog Dievas isaugojo visa, kas tinka mums.Kartais teigiama, kad Naujojo Testamento knygos palaipsniui buvo priimtos kaip kvptos. Taiau apatalai tai paneig. Tuo metu egzistavo stebuklinga Dvasios dovana, galjusi itirti laikus ir odius, kvpti jie, ar ne (1 Kor 14:37; 1 Jn 4:1; Apr 2:2). Tai reikia, kad kvpti laikai tuojau pat buvo priimti kaip kvpti. Ir jeigu Biblij bt pakliuvs koks nors mogaus krinys - i knyga nebt autoritetas.

2.3

VENTOSIOS DVASIOS DOVANOS

vairiais laikais, sprsdamas klausimus, susijusius su monmis, Dievas sisdavo savo jg ("ventj Dvasi") monms. Taiau tai nebuvo tik "banko ekis", leidiantis monms elgtis su juo taip, kaip jie nori; i ventoji Dvasia buvo reikalinga tam tikram tikslui pasiekti. i misij vykdius, ventosios Dvasios dovana bdavo atimama. Privalome prisiminti, kad Dievo dvasia padeda pasiekti t tiksl, kuris yra Jo galvoje. Retsykiais Jo tikslas suteikia trumpalaiki kani mogui, tam kad bt gyvendintas Jo ilgalaikis tikslas (r. 6.1 poskyr). Tad reikia manyti, kad ventoji Dvasia nebtinai bus naudojama moni kanioms palengvinti. Bet koks palengvinimas bus nukreiptas auktesniam Dievo tikslui pasiekti. iandien toks sitikinimas prietarauja populiariam krikioni poiriui ventj Dvasi. Kyla mintis, kad tikjimas Kristumi vertingas dl fizins naudos, pvz.: pasveikimas nuo ligos, kuris manomas, kaip galvojama, per ventj Dvasi. Tuo bt galima paaikinti, kodl tokiose karo nuniokotose alyse kaip Uganda pastebimas didjantis moni, kurie skelbia tur ventosios Dvasios dovanas, skaiius. Ir, kaip rodo istoriniai faktai, j atsiranda vis daugiau, kai monms reikalinga pagalba. Btent tai ir veria abejoti dvasios turjimu iomis dienomis. Jeigu norima surasti bd, kaip isprsti monijos problemas, tai gan lengva sugalvoti koki nors sensacing ini. Dauguma "krikioni" skelbiasi tur stebuklingas dvasios dovanas, bet kai paklausiama, kokio tikslo jie siekia, pastebimas j sumiimas. Dievas visada suteikdavo savo dvasi, kad pasiekt tam tikrus, svarbius tikslus. To pasekoje, mons, turjusieji tas dvasines dovanas, tiksliai inojo, kam jas panaudoti. Ir todl jie niekad nepatirdavo neskmi. Skirtingai nuo j, dabartiniai mons,

tvirtinantys tur dvasios dovanas, patiria daug neskmi, pralaimjim, ir tik retkariais jiems pasiseka igydyti ligonius. emiau pateikti pavyzdiai atskleidia tam tikras prieastis ir tikslus, dl kuri buvo suteiktos dvasios dovanos. N viename i i atvej nerasite subjektyvaus elemento, susijusio su dovan turjimu. Gavusieji ias dovanas negaljo panaudoti j savo nuoira. Kadangi mes kalbame apie Dievo dvasi, nemanoma sivaizduoti, kad mons galjo panaudoti ias dovanas savo interesams, nes jos bdavo duodamos tam tikriems Dievo, o ne laikin savinink norams gyvendinti (r. Iz 40:13). Anksiau (Izraelio istorijoje) tautai buvo paliepta pastatyti sudedam palapin ("tabernakul",arba "padangt"), kur bt laikomas altorius ir kitos sakramentalijos. Detaliai apraomi daiktai, reikalingi patarnaujant Dievui. To vykdymui Dievas atsiunt savo dvasi reikalingiems monms. Jie buvo pripildyti iminties dvasia, kad "galt padaryti Aarono rbus..." ir t.t. (I 28:3). Vienas i moni buvo Bezeleilis, "pripildytas Dievo dvasios, iminties, proto, ir kiekvieno amato mokslo, kad... dirbt i aukso, sidabro, brangi akmen (I 31: 3-5). Sk 11:14-17 kalbama, kaip dvasia/jga, duota Mozei, buvo atimta ir perduota Izraelio vyresniesiems, kad jie galt teisingai sprsti moni problemas ir tuo paiu palengvint Mozs darb. Prie pat Mozs mirt, dvasios dovana buvo atimta ir perduota Joijui, kad jis galt paskui save vesti Dievo mones teisingu keliu (st 34:9). Nuo tada, kai Izraelio mons jo savo em iki tol, kai pirmasis karalius (Saulius) m valdyti, jie buvo valdomi moni, vadinam Teisjais. Per laikotarp juos danai eng prieai. Teisj knygoje usimenama, kad Dievo dvasia valdydavo kai kuriuos Teisjus tam, kad stebukling dvasios dovan dka apsaugot Izrael nuo jo ugrobj. Tai patvirtinta Otonilis (Ts 3:10), Gedeonas (Ts 6:34) ir Jeftas (Ts 11:20) Kitas teisjas, Samsonas, gavo dvasi tam, kad umut lit (Ts 14:5,6), nugalt 30 vyr (Ts 14:19) ir sutraukyt virves, kuriomis buvo suritas (Ts 15:14). ios "ventosios Dvasios" Samsonas neturjo pastoviai - ji aplankydavo j, kai reikdavo pasiekti special tiksl, o po to ji bdavo atimama. Jei Dievas nordavo perduoti ypating ini savo monms, dvasia kvpdavo kur nors mog praneti Dievo od. Perdavus i ini, dvasios dovana palikdavo t mog, ir pastarasis vl tardavo savo paties, bet ne Dievo odius. Vienas i daugelio pavyzdi yra 2 Krn 24:20: "Taigi Dievo Dvasia atjo ant Zakharijo... ir jiems (monms) tar: tai k Viepats Dievas sako: Kodl js perengiate Viepaties sakym?".

Perskaitykite 2 Krn 15:1,2 ir Lk 4:18,19. Akivaizdu, kad ventosios Dvasios turjimas specialiam tikslui pasiekti nebuvo: Isigelbjimo garantija Kakas tokio, kas tsiasi vis mogaus gyvenim Mistin galia mumyse Kakuo pasiekiamu ekstazs metu.

Reikia pripainti, kad ikyla daug abejoni, susijusi su ventosios Dvasios dovanomis. Kai kurie mons teigia, tur ventj Dvasi. Daugelyje sali evangelikai-pamokslautojai demonstruoja kaip mork, galimyb gauti ventj Dvasi, tiems monms, kurie tvirtina tik Kristumi. Bet reikt paklausti: "Kokios gi tai dovanos?". Sunku patikti, kad mons neino tiksliai, koki dovan jie turi. Samsonui buvo suteikta dvasios dovana, kad nugalt lit (Ts 14:5,6), tuo metu, kai stovjo prieais riaumojant vr. Jis tikrai inojo, kodl i dovana jam buvo suteikta. Jis n kiek neabejojo. Tai rykus kontrastas, lyginant su tais, kurie tvirtina, gav ventj Dvasi, bet negal parodyti kakokio ypatingo veiksmo; be to jie net neino, kokias dovanas jie turi.

Taigi, nra jokios kitos alternatyvos, ir galima drsiai teigti - tie mons buvo patyr kakok dramatik emocin sukrtim savo gyvenime, susijus su krikionybe. Pastarasis pakeit j poir gyvenim, klaidingai privert suprasti nauj jausm viduje. sitikin tuo, jie griebiasi Biblijos citat, kuriose kalbama apie ventosios Dvasios dovanas, ir prieina ivados: "Tai yra btent tai, k a pergyvenu!". O digaujantis pastorius, tapnodamas jiems per pet, sako: "Tai tiesa. lov Dievui!". Po to demonstruoja tokius vykius kaip rodym, stengdamasis tikinti kitus, kad jie turi ventj Dvasi. Pagrindin i ikraipym prieastis yra ta, kad mogus prie taip vadinam "perjim tikjim" silpnai suvokia Biblijos tiesas. Tuo paiu metu, kai kovojame prie ms jausm klaidinim (Jer 17:9), turime laikytis tvirto Biblijos princip pagrindo. Nereikia dideli pastang suvokti, kaip veikia ventoji Dvasia. Mes visi galvojame, kad Dievo jga dalyvauja ms gyvenime. Bet kaip ir kodl Jis tai daro? Ar tikrai mes turime dvasios dovanas, kaip kad buvo su monmis, apraomais Biblijoje? Jei i tikro norime painti Diev ir turti gyv ry su Juo, mes privalome suvokti i dalyk reikmingum. Prieastys, dl kuri egzistavo dovanos pirmame amiuje Prisimin esminius principus, kuriuos suinojome apie ventosios Dvasios dovanas, pereisime prie dvasios dovan, aprayt Naujajame Testamente. ios dovanos egzistavo ankstyvose banyiose (t.y. tikini grupse, priklausaniose pirmai kartai po Kristaus mirties). Paskutinis Kristaus sakymas apatalams buvo eiti ir skelbti Evangelij visam pasauliui (Mk 6:15,16). Jie taip ir pasielg, skelbdami savo klausytojams pirmiausia apie Kristaus mirt ir jo prisiklim. Bet reikt prisiminti, kad tuo laikotarpiu nebuvo Naujojo Testamento, kur mes dabar inome. Tais laikais, kai jie stovjo turgaus aiktse ir sinagogose, skelbdami ini apie Jz, mog i Nazareto, j pasakojimas galjo skambti keistai - dailid i Izraelio, kuris buvo tobulas, numir, o po to prisikl (kaip pranaauta Senajame Testamente), ir kuris dabar prao j kriktytis ir sekti Jo pavyzdiu. Tomis dienomis kiti mons taip pat stengsi formuoti pasekj kult. Todl reikjo bdo parodyti pasauliui, kad krikioni skelbiama inia buvo i Dievo, o ne iaurs Izraelio vej filosofiniai pamstymai. iais laikais kreipiams Naujojo Testamento ratus, kalbanius apie Jzaus Kristaus darbus ir mokym, nordami rodyti, kad ms skelbiama inia yra i Dievo. Bet, kai Biblija dar nebuvo parayta, Dievas leido skelbjams pasinaudoti Jo ventja Dvasia tam, kad patvirtint ties, kuri jie skelb. Tai ypa svarbi prieastis panaudoti dvasios dovanas pasaulio akyse, nes tikintiesiems buvo sunku augti tikjime, neturint Naujojo Testamento. Sprsdami daugel praktini problem, su kuriomis susidurdavo gyvenime, jie neturjo galimybi stiprti tikjime Kristumi. Todl ventosios Dvasios dovanos buvo reikalingos ankstesniesiems tikintiesiems iki tol, kol Ratas ir Jzaus mokymai nebuvo parayti ir paskelbti. Kaip visada, ios ventosios Dvasios paskelbimo prieastys buvo aikios: "Uengdamas auktyb... (Jzus) dav dovan monms..." vardan ventj paruoimo tarnysts labui, Kristaus knui (t.y. tikinij bendruomenei (Ef 4:8,12)) statyti. Paulius ra tikintiesiems Romoje: "A ilgiuosi pamatyti jus, nordamas pateikti jums koki nors dvasins malons dovan, kad js btute pastiprinti" (Rom 1:11).

Apie dovan naudojim Evangelijos skelbimo patvirtinimui skaitome: "Ms Evangelija neatjo pas jus vien tik su odiu, bet ir su jga ir ventja Dvasia, ir pilnu pasitikjimu" stebukl dka (1 Tes 1:5; 1 Kor 1:5,6). Paulius galjo kalbti apie tai, "ko Kristus nebt nuveiks per mane pagonims paklusdinti odiu ir stebuklingu veiksmu, enkl ir stebukl jga, ventosios Dvasios jga" (Rom 15:18,19).

Apie Evangelijos skelbjus skaitome: "Dievui patvirtinant j liudijim enklais ir stebuklais, ir visokeriopais jgos veiksmais ir ventosios Dvasios dovanomis" (yd 2:4). Evangelijos skelbimas Kipre buvo paremtas stebuklais, kad "prokonsulis (valdininkas), pamats t vyk, tikjo, bdamas Viepaties mokslo pritrenktas" (Apd 13:12).

Stebuklai jam padjo tikti tomis tiesomis. Ikonijoje taipogi "Viepats paliudijo savo malons od, duodamas per juos vykti enklams ir stebuklams" (Apd 14:3). Apatal pasiventim sakymo skelbimui galima bt apibdinti tokiais odiais: "Jie ij skelbti visur, Viepaiui kartu veikiant ir od patvirtinant lydimaisiais enklais" (Mt 16:20). patingi pareigojimai tam tikru metu ios dvasios dovanos buvo suteikiamos tam tikru metu tam tikr tiksl gyvendinimui. Tai prietarauja kai kuri moni klaidingam mstymui, kad jas galima turti vis gyvenim. Apatalai, skaitant ir Petr, buvo "pripildyti ventosios Dvasios" Sekmini dien, tuoj pat po Jzaus pamimo dang (Apd 2:4). Todl jie galjo laisvai kalbti vairiomis svetimomis kalbomis, kad krikionika Evangelija bt paskelbta spdingu bdu. Kai valdia band prieintis jiems: "Petras, pilnas ventosios Dvasios" galjo tikinamai atsakyti (Apd 4:8). Isilaisvin i kaljimo ir kvpti dvasios, jie galjo toliau skelbti - "visi buvo pripildyti ventosios Dvasios ir kalbjo Dievo od su drsumu" (Apd 4:31). Pastabus skaitytojas galbt atkreips dmes ir pasakys, kad iose citatose nekalbama, jog "jie jau buvo pripildyti dvasios" tai vykdydami. Jie buvo pripildyti dvasios, kad atlikt tam tikrus pareigojimus, ir turjo bti i naujo pripildomi, nauj Dievo plano tiksl gyvendinimui. Paulius taip pat buvo "pripildytas ventosios Dvasios" savo krikto metu, bet, laikui bgant, jis vl buvo "pripildytas ventosios Dvasios", kad nubaust nusidjus mog. Pastarasis buvo apakintas (Apd 9:17; 13:9). Kalbant apie stebuklingas dovanas, Paulius ra, kad ankstyviesiems tikintiesiems "suteikta malon tokio laipsnio, kokio Kristus yra j dovanojs" (Ef 4:7). Graikikas odis "laipsnis" reikia "tam tikr, ribot dal ar kiek" (pagal Strong'o alfabetin rodykl). Tik Jzus galjo be saiko, t.y. laisvai, jomis naudotis pagal Dievo norus (Jn 30:34). Mes apvelgsime pirmame ms eros amiuje turtas dvasines dovanas, kurios daniausiai minimos. Pirmojo amiaus Dvasios dovanos Pranayst Graikikas odis "pranaas" reikia mog, praneant Dievo od; t.y. bet kur, kvpt kalbti Dievo odius, mog. Kartais jis pranedavo apie ateities vykius (r. 2 Pt 1:19-21). Todl "pranaai" - mons, turintys pranaysts dovan - "atvyko i Jeruzals Antiochij. Vienas j, vardu Agaba, pakilo ir Dvasia ipranaavo, kad didelis badas ueisis ant viso pasaulio. Jis vyko Klaudijui viepataujant. O kiekvienas mokytini, kiek kuriam leido igals, paskyr k pasisti Judjoje gyvenantiems broliams suelpti" (Apd 11:27-29). Tokia ypatingai svarbi pranayst, pilnai isipildiusi keleto met bgyje, iandien pamirtama t moni, kurie tvirtina tur pranaysts dovan. Taiau ankstesnij laik tikintieji buvo taip tvirtai sitikin, jog i dovan turjo vienas i j, kad net aukodavo savo laik bei santaupas, kad suelpt mones, atsidurianius pranaaujamoj bdoj. Kai kurie panas pavyzdiai sutinkami ir i dien vadinamose "dvasios pripildytose" banyiose. Gydymas

Kadangi apatalai skelb gerj naujien (Evangelij) apie ateinani em Dievo Karalyst, galima manyti, jog jie turjo patvirtinti savo odius stebuklais, kurie padt sivaizduoti, koks tai bus laikotarpis, kai "atsimerks aklj akys ir kurij ausys bus atkimtos. Tuomet raias okins..." (Iz 35:5,6). Plaiau apie Dievo Karalyst skaitykite 5-ame skyriuje. Dievo Karalystei siviepatavus emje, ie paadai bus pilnai ipildyti, nekils abejoni, ar Karalyst ia, ar kur nors kitur. Todl inia apie Dievo Karalyst turjo bti paskelbta tikinania ir aikia forma. Dl ios prieasties btent gausios publikos akyse ankstesnieji tikintieji stebuklingai igyd daug moni. Klasikinis pavyzdys, kai Petras igydo rai elget, kuris kiekvien ryt buvo atneamas ir pasodinamas prie ventyklos vart. Apd 3:2 sakoma, jog j kasdien pasodindavo, todl jis turjo bti pastamas aplinkiniams. Petro pagydytas (dvasios dovanos dka), "paokdamas jis atsistojo ir m vaikioti, ir jis jo su jais ventykl vaiktindamas, okindamas... Visi mons mat j vaikiojant ir giriant Diev. O jie atpaino j, kad jis buvo tas, kuris sddavo imaldos prayti prie ventyklos Graij vart, ir jie pasidar pilni nustebimo ir siaubo dl to, kas jam buvo atsitik. O kadangi jis laiksi prie Petro...visi mons nusigand susibgo pas juos vadinamojoje Salomono stulp salje" (Apd 3:7-11). Tada Petras m greitai kalbti apie Kristaus priklim visai miniai. Galime bti tikri, kad, turdami tok nepaneigiam , tikinam rodym - elgetos igydym - klausytojai Petro odius prim kaip Dievo. "Maldos valand" (Apd 3:1) ventykla buvo pripildyta moni, kaip turgaus aikt etadienio ryt. Tai buvo toji vieta, kuri isirinko Dievas, kad daromais stebuklais patvirtint savo od. Panaiai skaitome Apd 5:12 - "per apatalus vyko daug enkl ir stebukl moni tarpe". Sekminink (penkiasdeimtinink) gydytojai ir jiems prijauiantys skelbia apie vairius vykius, vykusius nedidelse banyiose arba "tikinij", laukiani stebuklo, akivaizdoje, o ne tiesiog gatvje, nepasiruousios minios akyse. Reikia pasakyti, kad i eilui autorius gyjo didiul patirt, diskutuodamas ta tema su monmis, kurie tvirtina tur dvasi. Jis taip pat ne syk dalyvavo taip vadinamuosiuose "dvasios pasireikimo seansuose". Bet asmenikai a negaliau daug kalbti apie netikinanius "igijimus" ar, geriausiu atveju, dalinius pagijimus. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis t banyi narys sutikt su mano nuomone. Daug kart esu kalbjs su geranorikais draugais sekminink banyios nariais: "A nenoriu netikti, kad js, galbt, turite toki stipri gali. Taiau Dievas visada labai aikiai parodo, kas turi Jo jg, o kas ne. Todl man neatrodo neprotinga prayti js pademonstruoti savo galimybes - gal tada a pripainsiu js sitikinimus, kuri dabar niekaip negaliu susieti su Biblija". Man dar neteko matyti aikaus "dvasios ir jgos" pasireikimo. Prieingai iam mano poiriui, pirmojo amiaus ydai ortodoksai neneig stebukling Dvasios dovan turjimo galimybs. Jie netgi band nusprsti: "K darysime, kad itas mogus daro daug enkl?" (Jn 11:47) ir, "K mums daryti su itais monmis? Juk kad stabus enklas yra... vyks, visiems Jeruzals gyventojams aiku, ir mes negalime to paneigti" (Apd 4:16). Jie, kaip ir tie, girdjusieji apatalus kalbant "lieuviais", buvo "partrenkti" (Apd 2:6). Panas dalykai nevyksta iomis dienomis, nors sekmininkai teigia atvirkiai. Faktas, kad mons labiau link tikti moderniomis sekminink skelbiamomis iniomis ir vykdomais stebuklais. Jeigu net vienas vyks stebuklas sukrt Jeruzal, tai argi nelogika manyti, kad iomis dienomis vyks stebuklas kur nors Trafalgar'o aiktje, Londone ar Nairobi centriniame parke, Kenijoje, bt inomas visame pasaulyje? Bt plaiai kalbama apie mones, turinius stebuklingas dovanas. Vietoj to sekminink banyios atstovai nordami pritraukti moni dmes, bando nustebinti pasaul savo skelbiamais pavyzdiui tokiais rodymais: . Pagijimas (tam tikromis aplinkybmis) nuo skrandio opos; manoma, kad sveikata pradeda gerti pasimeldus susirinkime. Deformuot galni pasitaisymas Depresijos inykimas.

Prie i pavyzdi reikia pridurti dar vien. Greitosios pagalbos mainos vairuotojai, atve ligonius Osborno religin gydomj centr (Nairobi, Kenija), susiduria su etine dilema - pasilikti ar grti. Bet pasilikusieji sitikina, kad pacientai nejauia palengvjimo. Dauguma afi kvieia apsilankyti ekstrasens seansuose: "Ateikite, laukdami stebuklo!" Pati aplinka taip paruota psichologikai, kad galtum pasiduoti taigai ar pan. Bet niekur Biblijoje neusimenama, kad stebuklo vykdymui reikia tokio galingo psichologinio poveikio. Akivaizdu, kad daugelis igydyt pirmame amiuje buvo netikintys - vienas net neinojo, kas toks buvo Jzus (Jn 5:13; 9:36). Panaus psichikos supainiojimas galimas bereikmikai kartojant tas paias maldas, skambant triukmingai muzikai bei girdint vienod bgn ritm. Nekyla joki abejoni, kad tokioj aplinkoj visos mintys susimaio - negali galvoti nei apie Diev, nei apie k nors kit. ios knygos autorius dalyvavo tokiuose susitikimuose vairiose vietose, ir kiekvien syk jausdavo stipr galvos skausm, stengdamasis neusimirti triukmingos muzikos, bgn gaudesio, plojimo fone ir blaiviai mstyti apie Biblijos tiesas. Tai atrodo pakankama preliudija sekminink "stebuklo" rodymui, kad "igijimai" yra daugiau emocins bei psichologins bsenos nei Dievo dvasios takos rezultatas. Skirtingai nuo j, Petras naudojo tikr stebukl dovan gydyti ligoniams, kurie guljo gatvse (Apd 5:15). Dka i dovan Paulius dar stebuklus prokonsulio (Apd 13:12) ir kit pagoni, gyvenusi Listros mieste, akivaizdoje (Apd 14:8-13). Kaip to reikalavo pati dvasios dovan prigimtis ir tikslas, visi ie stebuklai vykdavo gausios publikos akivaizdoje ir jokiu bdu nebuvo sutapatinami su kitais vykiais. Tai buvo tikras Dievo jgos pasireikimas Jo tarnams atvirai vykdant. Panaiu bdu stebuklingai gyd ir Kristus: "Taip kad visi nepaprastai nustebo (tie, kurie mat) ir garbino Diev, sakydami: 'Toki dalyk mes dar niekad nesame mat!'" (Mk 2:12). "Lieuviai" (kalbos) Apatalams, kuri dauguma buvo paprasti vejai, Jzus paliep eiti ir skelbti Evangelij visam pasauliui (Mk 16:15,16). Galima sivaizduoti j pirmin reakcij: "Bet a nemoku kalb!" Jie netgi negaljo pasakyti, kad "man nesisek kalbos mokykloje", nes jie, apskritai, niekada nelank mokyklos. Apie juos buvo raoma, kad "jie buvo nemokyti ir paprasti mons" (Apd 4:13). i kalbos problema atrod neveikiama netgi labiau apsivietusiems skelbjams (pvz., Pauliui). Norint pamokslauti, kalb neinojimas tapo viena i svarbiausi problem (kol nebuvo paraytas Naujasis Testamentas). ios klities veikimui buvo pasista svetim kalb ("lieuvi") supratimo ir valdymo dovana. Biblijoje vartojama "lieuvi" svoka reikia "kalbas". Akivaizdu, kad yra didelis skirtumas tarp "lieuvi" ir daugumos "naujai ugimusi" krikioni sakom nesuprantam gars kalbos, kuri jie vadina "lieuviais". Norint tai suvokti, reikia prisiminti "lieuvi" ir "svetim kalb" apibrimus, vartojamus Biblijoje. Sekmini dien, tuoj po Kristaus engimo dang, apatalai "buvo pripildyti ventosios Dvasios ir m kalbti kitais lieuviais... susijo daugyb ir buvo nustebimo partrenkta (vl gi stebuklai vyko visos publikos akivaizdoje), nes kiekvienas girdjo, kad jie kalbjo jojo kalba. Jie nesitvr savyje ir stebjosi, tardami: "Argi tai visi itie, kurie kalba, nra galiljieiai? Kaip tad mes girdime, kiekvienas savo gimtja kalba (tas pats odis i graik kalbos veriamas kaip "kalbos") - partai, medai... - girdime, kaip jie msosiomis kalbomis kalba... Jie visi nesitvr savyje" (Apd 2:4-12). Maai tiktina, kad mons stebtsi, klausydamiesi dabartini pamokslinink, tvirtinani tur dovanas, bet kalbani neaikia, sunkiai suprantama kalba ar kitokiu tarimu. Tai veda prie sarkazmo ar abejingumo, o ne prie supratimo, apraomo Apatal darb 2-oje dalyje. Reikia suprasti odi "lieuviai" ir "kalbos" svokas, vartojamas Apd 2:4-11. Kitose Naujojo Testamento dalyse odis "kalbos" reikia "svetimas kalbas". Apreikime penkis sykius sutinkama fraz "mons, ir tautos, ir kalbos" reikia visas ems tautas (Apr 7:9; 10:11; 11:9; 13:7; 17:15). Graikikame Senojo

Testamento vertime vartojamas odis "lieuviai" reikia "svetimas kalbas" (r. Pr 10:5; st 28:49; Dan 1:4). 1 Kor 14 dalyje kalbama apie kalb naudojim. 21 eilut perfrazuoja Iz 28:11, kur kalbama apie tai, kad ios dovanos bus panaudotos prie paius ydus: "statyme parayta: 'Per kitaip kalbaniuosius ir svetimj lpomis a bylosiu itai tautai...'". Iz 28:11 vaizduoja Izraelio ugrobjus, kalbanius ydams svetima kalba ("lieuviais"). Svok "lieuviai" ir "lpos" bendrumas rodo, kad "lieuviai" reikia svetimas kalbas. Tai patvirtinani uuomin randame ir 1 Kor 14 dalyje. kvptas Paulius, usimins apie lieuvi ir pranaysts dovan prigimt, kritikuoja neproting dovan eikvojim ankstesnse banyiose. Btent apie tai mes pakalbsime plaiau. 37 eilut yra viena i pagrindini: "Jei kas tariasi ess pranaas arba dvasinis mogus, tas turi pripainti, kad, k a jums raau, yra Viepats sakymas". Jei kuris nors skelbiasi ess dvasios apdovanotas, jis turi pripainti, kad Dievas kvepia naudoti Jo dovanas. Kiekvienas, kuris nepaklusta Dievo norui skelbti Jo odius, atvirai parodo savo nenor paklusti Jo valiai. 11-17 eiluts: "Jei tad a nepastu kalbos reikms, tai a kalbaniajam bsiu svetimkalbis ir kalbantysis mano ausyse bus svetimkalbis. Taip ir js: kadangi esate uols Dvasios dovan siekjai, susirinkimo klimui uoliai j siekite, kad gausiai j gautute. Todl, kas aikinti. kalba lieuviu, tesimeldia, kad j galt ir

Nes jei a meldiuos lieuviu, tai meldiasi mano dvasia, bet mano protas lieka nevaisingas. Kas tad daryti? A melsiuos dvasia, bet melsiuos ir protu; a giedosiu dvasia, bet giedosiu ir protu. Nes, jei tu dvasia reiki padk Dievui, kaip tas, kuris turi paalinio vaidmen, gals tarti "amen" tavo padkos maldai, nes jis juk neino, k tu kalbi? Tu juk gali graiai "dkoti", bet kitas nepagerinamas". Beprasmika bt kalbti tokia kalba, kurios nesuprast aplinkiniai. Kaip galima tarti "amen" po maldos, pasakytos mums nesuprantama kalba? Atminkime, kad "amen" reikia "Tegu taip bna", t.y., "A visikai sutinku su tuo, kas buvo pasakyta maldoje". Paulius sak, kad kalbjimas nesuprantama kalba broliams neturi jokios teigiamos naudos. Prisimenu, kai prie Billy Graham's banyios buvo dalijami bukletai ir broiros, kvieianios mones sugrti prie Krikionybs, per daug nesiremiant Biblijos tiesomis. Emocionali moteris band mane tikinti,kad Broli Kristuje tikimos doktrinos - tai tik "velniui inomos" doktrinos. Madaug 10 minui ji tarkjo vairiais "lieuviais". A niekaip negaljau "pasimokyti" i to; juk btent to Paulius prisak nedaryti. 18 eilut: "Dkui Dievui, a kalbu lieuviais daugiau negu js visi". Kadangi Paulius daug keliavo, skelbdamas Kristaus mokym, akivaizdu, jam reikjo kalbos ("lieuvi") dovanos labiau nei kitiems. 19 eilut:

"Bet susirinkime a noriu mieliau prabilti penkis odius savu protu, kad ir kitus pamokyiau, negu deimt tkstani odi lieuviu". Viskas labai paprasta. Trumpas sakinys angl kalba man pasakyt daug daugiau apie Krist, nei keli valand pamokslas svetima kalba ar iaip kakokiu tarkjimu. 22 eilut: "Tuo bdu lieuviai tarnauja enklu ne tikintiems, bet netikintiems; pranayst prieingai - ne netikintiems, bet tikintiems". Todl kalbos mokjimas buvo btinas Evangelijai skelbti. Taiau ir iomis dienomis daugelis, skelbiani tur "lieuvi" dovan, bendrauja tam tikrose "tikinij" grupse arba usidaro savo pasaulyje. Tai chronikas trkumas t moni, kurie galjo puikiai skelbti Evangelij svetimomis kalbomis. 1990 met pradioje atsirado galimyb atvirai kalbti apie Jz Krist Ryt Europoje, bet vadinamos "evangelins" banyios buvo priverstos dalinti savo literatr angl kalba dl ilikusios kalbos problemos. Bt tiesiog nuostabu, jei turtume kalbos dovan! Netgi ymus evangelikas Reinhardt'as Seiber'is, kalbantis apie dvasios turjim, Kampaloje (Uganda) didelei moni masei turjo kalbti vertjo padedamas. 23 eilut: "Taigi jei susieit visas susirinkimas ir visi kalbt lieuviais, o eit pasaulioni arba netikinij, ar jie nesakys, kad js esate ij i proto?" Ir tai tiesa. Ir musulmonai, ir netikintieji ijuokia nesuprantamus poelgius t, kurie tvirtino tur kalbos dovan Vakarinje Afrikoje. Netgi isilavins krikionis, i ono stebintis sekmininink susirinkim, pagalvos, kad ie mons iprotjo. 27 eilut: "Jei kas kalba lieuviu, kaskart tekalba du arba, daugiausia, trys, ir pakaitomis, o vienas teaikina." Buvo reikalingi tik du arba trys kalbantys lieuviais mons bet kurios tarnybos metu. Maai tiktina, kad auditorijoje bt kalbama daugiau nei trijomis skirtingomis kalbomis; tarnyba prarast savo nuoseklum, jei kiekvieno kalbaniojo odiai bt veriami daugiau nei dvi kalbas. Jei kalbos dovan turt kuris nors i moni, priklausani Centrinio Londono susirinkimui, ir jame lankytsi keletas vokiei ar prancz turist, kalbtojas savo pasisakym pradt madaug taip: Pastorius: Good evening (anglikai) Kitas kalbtojas: Bon soir (pranczikai) Antras kalbtojas: Guten abend (vokikai). Jie turt kalbti eils tvarka, vienas paskui kit. Jiems visiems kalbant vienu metu vykt tikras nesusipratimas. Taiau tai danai vyksta tarp t moni, kurie teigia, gal "kalbti lieuviais." A pastebjau, kad vienam mogui pradjus tarkti, jo takoje visi kiti pradeda daryti t pat. "Lieuvi" dovana gana danai buvo reikalinga pranaystms, kad kvpta Dievo inia bt perduota mogui (pranaysts dovanos dka), kalbaniam svetima kalba ("lieuvi" dka). Panaus dviej dovan panaudojimas apraomas Apatal darbuose 19:6. Jeigu Londono susirinkime, kuriame dalyvaut anglai ir dalis prancz, oratorius kalbt pranczikai, angl dalyvavimas bt betikslis. Taigi, kalb ("lieuvi") vertimas reikalingas tam, kad kiekvienas galt suprasti - ms atveju, i prancz angl. Tokiu bdu, jei kas nors paklaust pranczikai, oratorius negalt suprasti to klausimo be vertjo pagalbos, net

jeigu jis ir turt dovan kalbti pranczikai. Btent todl reikalinga vertimo dovana. Jeigu reikiamu laiku nebt mogaus, galinio iversti, lieuvi dovana nebt reikalinga: "... o vienas teaikina. Bet jei nra aikintojo, jis tetyli susirinkime" (1 Kor 14:27,28). Dauguma iandienini "lieuvi" inov kalba be vertjo ir dargi labai neaikiai. Tai parodo nepaklusim iems sakymams. 32, 33 eiluts: "O prana dvasios yra paduotos pranaams, nes Dievas nra netvarkos, bet ramybs Dievas". Taigi, ventosios Dvasios dovan turjimas nra vien tik patirties dalijimasis, kuris iveda mog i normalios bsenos; dvasia yra paties turtojo (savininko) kontroliuojamas subjektas, o ne kakokia jga, priverianti klaidingai elgtis. Egzistuoja neteisinga nuomon, kad "demonai" ar "piktosios dvasios" apsigyvena netikinij knuose (r. 6.3 skyri), o ventoji Dvasia saugo tikiniuosius. Bet 1 Kor 14:32 apraoma Dvasios jga buvo kontroliuojama paties savininko tam tikrose ribose; be kita ko tai nebuvo kakokia grio jga, kovojanti su mogaus prigimties blogaja puse. Kaip esame kalbj anksiau, ventosios Dvasios jga pripildydavo apatalus tam tikrais laikais specialiems tikslams pasiekti ir nebdavo su jais aminai. Matyt, sekminink banyios nariai nenori girdti kvietimo, kad mons, tur dovanas, skelbt apie Dievo taiki meil ir neapykant netvarkai (33 eilut). 34 eilut: "Moterys tetyli susirinkimuose, nes joms negalima leisti kalbti; prieingai, jos turi bti pasidavusios, kaip ir statymas sako". I i odi aiku, kad moterys negali naudoti dvasios dovan banyios tarnyboje. Reikia manyti, kad toks pareikimas sukels didel nepasitenkinim, kai danas iomis dienomis tarkjimo nesuprantama kalba reikinys laikomas emocionaliu pergyvenimu, perduodamu nuo vieno mogaus kitam didelje auditorijoje. Moterys, vaikai ir netgi kiekvienas mogus, suavtas ia mintimi, tokius "isiokimo" atvejus gali priimti kaip "svetimas kalbas". Moter "kalbjimas lieuviais" ir "pranaysts" moderniosiose banyiose niekaip nesisieja su aikiu ios citatos nurodymu (34 eilut). Pats teiginys, kad Paulius nekent moter, yra juokingas ir beprasmis, o tuo paiu atmetamas 1 Kor 14:37: "Jei kas tariasi ess pranaas arba dvasinis mogus, tas turi pripainti, kad, k a jums raau, yra Viepats sakymas", o ne Pauliaus asmenikai. Kiekvienas, tikintis Biblijos kvpimu, turi pripainti, kad 1 Kor 14 dalyje ivardinti nurodymai yra labai svarbs; j ignoravimas parodo mogaus netikjim Rat kvpimu arba jo dvasinio apdovanojimo stok. Tokiu pair mogus neigs, kad 1 Kor 14 paminti sakymai priklauso Viepaiui. Stipri ir naikinanti tokio teiginio logika. Visa tai gerai apmsius, ar js ir toliau norite bti tokios banyios nariu ar bendrauti su ja? Baigiamoji io skyriaus mintis bt ta, kad mokslikai ityrus i sekt, kurios tvirtina, gal kalbti "lieuviais", narius, prieita ivados, kad pastarieji yra pasiek gan aukt depresijos lyg, palyginus su kit sitikinim monmis. Vanderbilt Universiteto (JAV) psichiatrijos profesorius Keith Meador'as analizavo depresijos ir religini pagrind ry. Tyrimai parod, kad 5,4% moni, prislgt depresijos, priklauso sekminink krikionims ir 1,7% - visoms kitoms grupms kartu pamus.

2.4 Dovan atmimas

Tikintieji po Jzaus sugrimo vl panaudos stebuklingas ventosios Dvasios dovanas, kad pakeist esam pasaul Dievo Karalyst. Todl ios dovanos vadinamos "bsimo amiaus (pasaulio) jgomis" (yd 6:4,5). Joelio 2:26-29

apraomas didiulis dvasios iliejimas, kuris sek po Izraelio atgailavimo. Tas faktas, kad dovanos bus suteiktos tikintiesiems po Kristaus sugrimo, patvirtina nuomon, kad iuo metu mes t dovan neturime. Kiekvienas krikionis, dmiai skaitantis Ratus ir sekantis pasaulyje vykstanius vykius, tiki, kad Kristus ilgai neutruks (r. 3 Pried). Biblijos pranaysts sako, kad kakuriuo I-ojo amiaus metu mons turjo dvasios dovanas, vliau jos buvo atimtos ir vl bus suteiktos, Jzui sugrus: "Jei tai pranaysts dovanos, jos pranyks; jei lieuviai, jie paliaus; jei painimas, jis pranyks. Nes dalinis yra ms painimas ir dalinis yra ms pranaavimas; bet kada ateis atbaigtyb, kas yra i dalies, pranyks" (1 Kor 13:8-10). Dovanos yra laikinos. Pirmojo amiaus dvasios dovanos turjo bti atimtos iki "kada ateis atbaigtyb". Bet tai nra antrasis Jzaus atjimas, nes tada dovanos bus sugrintos. Tiksliai ivertus graikik od "atbaigtyb", jis reikt "tai, kas tobula, pabaigta". Tai nebtinai reikia kak be nuodms. Tas "pilnas, atbaigtas" dalinai pakeiia inojim, kur turjo pirmieji krikionys pranaysts dovanos dka. Prisiminkite, kad pranayst buvo Dievo kvpt odi skelbimo dovana; ie odiai sudaro Biblij. Pirmame amiuje eilinis tikintysis inojo tik dal Naujojo Testamento. I savo banyios vyresnij jis galjo tik dalinai suinoti apie pranaystes, kurios siejosi su vairiomis praktinmis gyvenimo pusmis. Galbt, jis nedaug girdjo apie Jzaus gyvenim ir skait tik kelis Pauliaus laikus. Bet suraius pranaysts odius, pranaysts dovana tapo nebereikalinga. Tai, kas buvo "atbaigta" ir tuo paiu pakeit dvasines dovanas, ir yra Naujasis Testamentas: "Kievienas Dievo kvptas Ratas yra taip pat naudingas pamokymui, kalts rodymui, pataisymui, ugdymui daryti, kas teisinga, kad Dievo mogus bt tobulas (pilnai)" (2 Tim 3:16,17). "Visi Ratai" ir yra tai, kas "atbaigta, pilna". Kadangi Ratai buvo kvpti ir parayti, viskas buvo "atbaigta" ir stebuklingos dovanos atimtos. galvosk gali isprsti laikas Efezieiams (Ef 4:8-14): "Uengdamas auktyb, jis (Jzus)... dav (dvasios) dovan monms... ventiesiems paruoti tarnysts darbui, Kristaus knui statyti, kol mes visi pasieksime tikjimo (t.y. vieno tikjimo) ir Dievo Snaus painimo vienyb, tobul vyrikum... kad mes jau nebebtume nepilnameiai visokio mokslo vjo sibuojami ir en bei ten neiojami moni apgaulingu aidimu, j gudrumu paklydimo suktoms priemonms irasti". I-ame amiuje ios dovanos buvo duotos tam, kad padt mogui tobulti ar subrsti. 2 Tim 3:16,17 teigia, kad "Dievo mogus bus tobulas" per Dievo kvptus "Ratus". Taip pat kalbama Kol 1:28 - "tobulyb" gyjama per paklusim Dievo odiui. Tad, jeigu turime visus Ratus, nereikia kreipti dmesio daugelio banyi skelbiamas vairiausias tiesas. Yra tik viena Biblija, ir kadangi "Tavo odis yra tiesa" (Jn 17:17), tai skaitydami j, turime rasti "vien tikjim", apie kur kalbama Ef 4:13. Tikri krikionys suvok t vienintel tikjim. Ta prasme, jie yra "pilni" ("tobuli") Dievo odio dka. Tarp kitko, atkreipkite dmes, kaip Ef 4:14 stebukling dovan turjimas palyginamas su dvasine vaikyste ir pranaaujama, kaip tos stebuklingos dovanos turjo bti atimtos. Apie tai usimenama 1 Kor 13:11. Todl ginijimasis dl dvasios dovan turjimo parodo mogaus dvasinio nesubrendimo laipsn. Kiekvienas, skaitantis ias eilutes, turi prieiti ivados, kad reikia trokti Dievo odio supratimo, diaugtis pilnu Dievo apsireikimu per Jo od ir paklusti. iandieniniai pareikimai dl Dvasios turjimo

Pagaliau reikia tarti kelet odi apie moni sitikinim, lyg tai jie turi stebuklingas dovanas: iandieninis "kalbjimas lieuviais" pasireikia daugkartiniu trump odi kartojimu, pvz.: "lala, lala, lala, ama, ama. Jzus, Jzus...". Tai nra sintaks, susijusi su kokia nors kalba. Kada mogus girdi kitus kalbant usienio kalba, paprastai jis gali suvokti, kad jie apie kak kalba, nors jei t odi ir nesupranta. Bet iuolaikinis "kalbjimas lieuviais" tuo neisiskiria. Tuo patvirtinamas faktas, kad neduodamas nurodymas, kas buvo I-ojo amiaus dovan tikslu. Kai kurie sekmininkai teigia, kad "kalbjimas lieuviais" - tai "isigelbjimo" enklas, ir todl jis reikalingas kiekvienam pokalbiui. Tokia nuomon prietarauja pirmj banyi, kaip kno (susirinkimo), kuriose kiekvienas turs vairias dovanas ir atstovauja vairias kno dalis, apraymui. Ne kiekvienas galjo bti "koja" arba "ranka", ne kiekvienas turjo ias (pvz. "lieuvi") dovanas. 1 Kor 12:17, 27-30 tai tiksliai paaikina: "Jei visas knas tebt akis, kur bepalikt girda? Jei jis visas tebt girda, kur bepalikt uosl? O js esate Kristaus knas ir, atskirai imant, snariai. Taip vienus Dievas paskyr susirinkime, pirma, apatalais, antra, pranaais, treia, mokytojais, paskui eina stebuklai, gydymo dovanos, paslaugos, reikal tvarkymai, lieuvi rys. Ar visi apatalai? Ar visi pranaai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? Ar visi turi gydymo dovan? Ar visi kalba lieuviais? Ar visi gali juos aikinti?" Ta pati mintis dominuoja to skyriaus pradioje: "Btent, vienam Dvasia teikiama iminties kalba, kitam painimo kalba ta paia Dvasia, kitam - tikjimas ta paia Dvasia, kitam - gydym dovanos ta viena Dvasia, kitam stebukl darymai, kitam - pranayst, kitam - dvasi atskyrimai, kitam - vairios lieuvi rys, kitam lieuvi aikinimas. O visa tai veikia viena ir ta pati Dvasia, kiekvienam atskirai priskirdama, kaip ji nori. Nes kaip knas yra vienas ir turi daug snari, o visi tie kno snariai, kad ir gauss bdami, sudaro vien kn, taip yra ir su Kristumi" (1 Kor 12:8-12). Nra lengva paneigti iuos odius. Sekminink argumentus galima paneigti dar vienu faktu. Pylipas Samarijoje tikino daug moni, t.y. pain Evangelij, jie pasikriktijo vandenyje, bet jie negavo Dvasios dovan, nes tik po to Petras ir Jonas atjo pas juos, "kurie nuj meldsi u juos, kad jie gaut ventj Dvasi... tada jie udjo ant j rankas, ir jie gavo ventj Dvasi... Simonas mat, kad apatal rank udjimu suteikiama ventoji Dvasia" (Apd 8:4-18). Visai tiktina, kad Dvasios dovanos buvo suteikiamos rank udjimu, kas nra iuolaikini skelbj danai praktikuojama. Dar kiti sekmininkai teigia, kad "kalbjimas lieuviais" nra vienintel isigelbjimo garantija. Tai atskleidia moni, kurie tvirtina tur dovanas, stipr nesutarim dl pagrindini tikjimo ties. Todl kai kurie "charizmatai" (Dievo malone apdovanotieji, kvptieji) tiki, kad Dievo Karalyst bus emje, o kiti - Ji bus danguje. Katalik charizmatai tvirtina, kad ventoji Dvasia jiems liepia tarnauti Marijai ir Popieiui, kai tuo tarpu kai kurie sekminink charizmatai sako, kad j turima ventoji Dvasia liepia atmesti toki katalik doktrin, o Popiei laikyti Antikristumi. Bet Jzus neabejodamas sak, kad tie, kurie turi Padjj, t.y. "ventj Dvasi", bus vesti " vis ties... ir t dien js mans nieko neklausite... Padjjas... mokys jus viso ir primins jums visa, k a esu jums pasaks" (Jn 16:13, 14:26). Tarp t moni, kurie turi Padjj, neturt bti stipri nesutarim dl mokymo, bet sitikinim nesutapimas leidia abejoti tokiais monmis. i moni

nesugebjimas paremti savo sitikinim Biblijos tiesomis Padjjas neatskleid visos tiesos ir pilno painimo. -

rodo,

kad

jiems

Kai kuri moni per didelis susidomjimas "kalbjimu lieuviais" neatitinka Biblijos poirio tai. Apie tai net neusimenama Ef 4:11 ivardintose Dvasios dovanose. i dovana minima 1 Kor 12:28-30. I tikrj, tik trijose Biblijos vietose kalbama apie ios dovanos panaudojim.

iuolaikini charizmat ("kvptj") krikioni, kurie stengiasi kalbti vairiomis kalbomis ir daryti stebuklus, pareikimai turi bti peririmi, atsivelgiant svari informacij, kuri mes pateikme iame skyriuje apie Dievo Dvasios darbus. Pagrindin ivada bt ta, kad, k tie mons besakyt apie savo pasiekimus, tai nra ventsios Dvasios nuopelnai. Todl kiekvienas, tvirtinantis turs dovanas, turt daug padirbti, kad atsakyt tuos Biblijos argumentus, kuriuos mes ia pateikme. Tarp kitko, reikt paaikinti, kodl vyksta daliniai igyjimai ir kalbjimas "lieuviais" (tiksliau "balbatavimas", "tarkjimas"). rodyta, kad mons inaudoja tik nedidel savo proto galimybi dal, kai kuriais paskaiiavimais, apie 1%. Taip pat rodyta, kad protas gali fizikai kontroliuoti vis kn. Todl savitaigos dka, indusai gali, vaikiodami per ugn basomis kojomis, j neapdegti. taigos metu mes galime panaudoti ymiai didesn ms proto galimybi procent nei paprastai ir pasiekti tok kno fizin pajgum, kuris viryt normalias galimybes. Todl stipri pergyvenim metu kareivis kelias valandas gali nepastebti, kad jo ranka nutraukta. Stipraus religinio tikjimo, taigios muzikos ir "kvpto" lyderio kalbos metu galimi atvejai, kurie sunkiai suvokiami mogaus protui. iuolaikini "krikioni" stebuklai yra tokios pat iimtys, kaip ir kit religij paranormali patirtis. aman alininkai irgi naudojasi "balbatavimo" metodu; musulmonai gali patvirtinti tuos stebuklus, apie kuriuos kalba iuolaikiniai krikionys. Dvasios dovan turjimo esm I-ame amiuje buvo ta, kad parodyt aiki tikros krikionybs virenyb prie visas kitas religijas. iandienins krikionybs stebuklai yra tokie pat kaip ir kit religij. Toks faktas tik dar kart patvirtina, kad I-ojo amiaus dovanos iais laikais neegzistuoja. Daug informacijos ia tema galima rasti William'o Campbell'o knygoje "Sekmininkai" (Jzaus Banyios, 1967 - angl kalba). Jis aikina, kad daugumai pagonik religij bdingas kalbjimas "lieuviais". Pvz. Kawajuose kunigai dievo Oro vali ireikia tam tikr gars pagalba. Juos interpretuoja kiti kunigai. Lygiai tas pats vyksta sekminink susirinkimuose. Jei populiars "krikionys" daryt didelius ir tikinanius stebuklus, kurie buvo I-ame amiuje, tai dabar didesnje Afrikos dalyje neviepataut Islamo tikjimas. Ir tie, kurie tikrai turi ventosios Dvasios dovan "Padjj", daryt dar didesnius stebuklus, nei Jzus dar (Jn 14:12,16). Pasiteisinimas, kad krikionys galt daryti tokius stebuklus, jei turt daugiau tikjimo, yra labai problematikas. Perasi klausimas: ar jie turi stebuklingas Padjjo dovanas, ar ne? Ir jeigu jie tvirtina tur, "darbus u ituos didesnius jie darys" (Jn 14:12), o ne tik galt daryti!

2.5 Biblija - vienintelis autoritetas

I io skyriaus suinojome, kad Dievo Dvasia priklauso Jo protui, tikslui ir jgai, kurios dka Jis kuria. Mes pabrme, kad Dvasia rykiai atskleidiama mums per Dievo od. Daugelio dabartini krikioni problem prieastis yra viso to nevertinimas. Kadangi sunku suvokti, kad tokia stipri jga sudta vien knyg, norisi tikti, kad be Biblijos egzistuoja ir kita Dievo apsireikimo monms forma. Ms netobula mogika prigimtis (Jer 17:9) sunkiai supranta tikr Dievo odio ties (Jn 17:17), daugelis moni link tikti kitomis apreikimo formomis, daug patrauklesnmis mogaus protui. Pateiksime kelet pavyzdi.

Religija (banyia) Jehovos liudytojai

Kita skelbiama apsireikimo forma "Sargybos bokto" bendrijos publikacijos laikomos kvptomis.

Formos patrauklumas Nereikia joki asmenini pastang suvokti teising Biblijos interpretacij: visi atsakymai. Nereikia patiems skaityti Biblijos. Praeityje katalikyb neskatino ir netgi draud tai daryti. Tikima moni odiais, neabejojama j teisumu. Neskatina tikti Biblijos tiesomis. Mormono knyga silo universalaus isigelbjimo ans, tuo metu, kai Biblija sako, kad yra daug moni, kurie gyvena ir mirta, neturdami vilties, nes nebuvo pakviesti. Tiki, kad j jausmai teisingi, nes Dievo Dvasia nukreipia ir kvepia juos kelyje, nesusijusiame su Biblija.

Romos katalikyb

Popieiaus pasisakymai, kunig nuomons atspindi Dievo mintis.

Mormonai

Mormono knyga

"kvptieji" krikionys ("charizmatai")

"Vidin viesa", j nuomone, yra ventoji Dvasia.

Visa tai pabria Biblijos kaip Dievo odio fundamentalaus primimo reikalingum. Reikia iekoti tikros inios josios puslapiuose. Kyla klausimas: "Viena Biblija, daug banyi - kodl?" j rasime atsakym, isiaikin, kaip kiekviena banyia sivaizduoja Dievo Dvasios apsireikim, t.y. Jo vali, mokym, mstym, atsivelgiant Biblij. Jei js norite atrasti tikr banyi, vien, tikr tikjim ir vienintel tikr krikt (Ef 4:4-6), turite igirsti aik ir stipr kvietim - "Sugrkite prie Biblijos!"

Papildymas 4: Ar ventoji Dvasia - asmuo?

2.1 ir 2.2 poskyriuose pateikme daug rodym, kad Dievo Dvasia yra Jo jga, kuri atspindi Jo "prot". Kadangi Dievo dvasia atspindi Dievo esm ir asmenyb, kai kurie mons link manyti, kad Dievo dvasia - tai asmuo, kuris taipogi yra Dievas. Atidiai perskait ankstesnius skyrius suprasite, kad Dievo Dvasia yra Jo protas ir jga, o jeigu tai tiesa, tai jokiu bdu protas ir jga negali bti asmeniu. mogui reikalinga elektra yra nematoma jga, bet ji nra asmuo. Dievo dvasia savyje turi Jo meil, kaip dal Jo charakterio, ir toji Dvasia priskiriama Jo jgai. Ji negali bti atskirta nuo Dievo kaip atskiras, kitas asmuo. Akivaizdiai klysta toji dauguma (sakydama, kad dvasia yra asmuo) "krikioni", tikdami "trejybs" doktrina - yra 3 dievai, kurie kakokiu bdu yra vienas ir tas pats - Dievas Tvas, ventoji Dvasia ir Jzus. ie mons teigia, kad Dievas - ne asmenyb, ir tuo paiu sau prietarauja, kad ventoji Dvasia yra asmuo. I to sekt, kad ventoji Dvasia yra Jzaus tvas. Reikia manyti, kad "trejyb" buvo i esms pagoni idja, atjusi krikionyb. is odis nesutinkamas Biblijoje. Pripain, kad Dievas yra trejyb, krikionys privaljo kakaip rodyti, kad Dievo dvasia/jga yra asmuo, kuris yra Dievas, bet kartu ir nra Dievas. Nordami iaikinti

prietaravim, jie sako, kad Dievas - tai didiul paslaptis, kuria turime tikti, o ne iekoti loginio iaikinimo. Be kita ko, Naujajame Testamente kalbama apie Dievo paslaptingum, atskleidiam per Jzaus Kristaus od ir darbus: "A nenoriu palikti js, paslapties" (Rom 11:25). "Jzaus 16:25). Kristaus skelbimu... broliai, neinioje dl itos (Rom

apreikimu

paslapties"

"tai a sakau (aikinu) jums paslapt..." (1 Kor 15:51). "Jis padar mums inom savo valios paslapt" (Ef 1:9; 3:3). Pauliaus skelbimas galjo (Ef 6:19; Kol 4:3). "paskelbti paslapt Evangelijos"

"Paslapt... apreikt jo ventiesiems" (Kol 1:26,27). Reikia pabrti, kad nra joki paslapi, susijusi su pagrindinmis tikjimo tiesomis, ir tik neapsiviets mogus gali kalbti apie paslaptis. Nejaugi toks mogus nesusimsto, kad odis "Babilonas", vartojamas Biblijoje, reikia klaidingo tikjimo (religijos) sistem, kuri apraoma Apreikime Jonui (Apr 17:5)? Ar tai "paslaptis"? Esm tame, kad ioji sistema aikina savo tikjim kaip paslapt, bet tikrieji tikintieji suprato tos moters, apraomos Apr 17:7, paslapt. inoma, galima tiktis tokio migloto paaikinimo i t moni, kurie Dievo suvokim sieja su savo pai igyvenimais, kakokiai dvasinei jgai paveikus j protus ar pan. Jeigu mes i ties norime paklusti Dievo odio mokymui, turime inaudoti visas savo galimybes, kad atrastume t ini. Nei vienas Evangelijos skelbjas, minimas Biblijoje, neitar toki odi: "Tai - visika paslaptis, ir js negalite jos suprasti". Prieingai, mes skatinami protauti ir logikai mstyti, skaitydami ventuosius Ratus. Kalbdamas apie Biblijos pagrindus (kuriuos mes analizuojame ioje knygoje), Paulius "sak jiems pamokslus i Rat, aikindamas ir rodindamas, kad Mesijas turjo kentti ir prisikelti i numirusij" (Apd 17:2,3). Tai sistemingas, loginis Biblijos rodymas. Paulius "kaip jam buvo prasta... rodinjo". Jam tai buvo bdinga (taip pat r. Apd 17:19). Korinte Paulius "sak pamokslus sinagogose kiekvien sabat ir tikinjo ydus... jiems priegyniaujant ir piktodiaujant..." (Apd 18:4-6). tikj mons klaussi Pauliaus odi, paremt Biblijos mokymu; niekur nesutiksite toki odi: "Jzaus vizija mano miegamajame", "neapsakomas jausmas apm mane", "kart vakare a sutikau Viepat". Taipogi atkreipkite dmes, kad ventieji Ratai kvieia racionaliai ir logikai mastyti, nors ir dauguma "priegyniavo". Panaiai Antiochijoje Paulius ir Barnabas "jiems kalbdavo (od), juos tikinjo..." (Apd 13-43). Vliau, apsistoj Ikonijoje, "jie kalbjo taip, jog tikjo daugyb" (Apd 14:1). Po tam tikro laiko, sunki ibandym metu, ta pati logika sustiprino Pauliaus tikt vilt dl ateities: "jam sakant pamoksl apie teisyb, susilaikym ir bsim teism" (Apd 24:25). Nordami patvirtinti Biblijos mokymu: savo odius, savo vilt ir doktrinas, turime remtis

"Bkite visuomet pasireng duoti atsakym kiekvienam, kuris reikalauja paaikinimo apie jumyse esani vilt" (1 Pt 3:15). Kalbdami apie asmenin patirt, negalime priskirti jos prie Evangelijos vilties. irdami asmenin patirt, kaip daugelio "evangelik" krikioni

pamokslavimo bd, nesurasime "argumentuoto atsakymo" j "viliai" paremti. Visas i krikioni odynas atsirado, kad jie galt "pasidalinti tuo, k Viepats padar mano gyvenime" ir pan. Tokie asmeniniai anekdotai prietarauja Pauliaus (mogaus, kuris daugiau nei kiti bendravo su Jzumi) odiams, kad "mes ne save paius skelbiame, bet Krist Jz" (2 Kor 4:5). Logikas, Biblija paremtas poiris tikjim turi pltoti ms ryius su Dievu iki gyvenimo pabaigos. Kaip visada ms pavyzdys - ankstesnieji krikionys, kurie Dievo odiui teik pirmenyb (Apd 6:2). Naujojo Testamento laikai taip pat ireikia sitikinim, kad j skaitytojai naudojasi Biblijos logika. Todl, kaip ir pagal Mozs statym gyvenusieji vyriausieji kunigai, taip ir mes galime suvokti Jzaus darb detales (yd 5:3). Kalbdamas apie nepasiekiam Dievo meil Jzuje, Paulius kvieia, kad ms "protinga (graikikas odis "logikos", t.y. logika) tarnyba" bt pilnai Jam paskirta (Rom 12:1). odis "logikos" padarytas i odio "logos", kuris paprastai reikia "od", t.y. Dievo od. Ms "logika" reakcija, Biblijos terminais kalbant, gali bti iaukta Dievo odio. Todl bt neprotinga teigti, kad Dievo dvasia yra asmuo, kuris yra Dievas, bet tuo paiu metu nra. Negalima tvirtinti, kad visa tai paslaptinga ir logikai nepaaikinama. Jeigu, skaitydami ventuosius Ratus, negalime prieiti logini ivad, tai pats Biblijos studijavimas tampa beprasmiu, ir Biblija - tai domus literatrinis krinys, neduodantis jokios naudos. Atrodo, kad tokiam pavidale galima surasti Biblij daugumos krikioni lentynose. Taiau reikia priminti, kad kai kurie, tik Dievo dvasi esant asmeniu, bando tai paakinti remdamiesi Biblija. Danai skaitomos tos citatos, kuriose apie Dievo dvasi kalbama kaip apie asmen, pvz., kaip "Padjj" (Jn 14:16) arba kur kalbama, kad dvasia "nulidusi". 4.3 poskyryje mes parodome, kad mogaus "dvasia" gali bti tusi (Apd 17:16), prislgta (Pr 41:8) ar laiminga (Lk 10:21). Jo "dvasia", jo paties esm, jo protas, ketinimai, kurie gyvendinami poelgyje, parodo atskir asmen. Bet, inoma, mes to nepriimame tiesiogiai. Lygiai taip pat galime kalbti apie Dievo dvasi. Turime prisiminti, kad Biblijoje danai naudojamas asmeninimo (personifikacijos) metodas, kai kalbama apie abstrakius dalykus, pvz., imintis prilyginama moteriai (Pat 9:1). Tai mums parodo, koks bt mogus, jei jis naudotsi imintimi gyvenime. "Imintis" negali egzistuoti atskirai nuo mogaus proto, ir todl naudojama personifikacija. Plaiau apie tai kalbama Papildyme 5: "Personifikacijos principas".

Papildymas 5: Personifikacijos principas

Galbt daugeliui bus sunku sutikti su velnio asmeninimo iaikinimu, kadangi Biblijoje jis gan danai minimas ir klaidina kai kuriuos mones. Taiau tai nra sunku paaikinti: Biblija spdinga tuo, kad negyvi daiktai ar abstraktus dalykai kaip imintis, turtas, nuodm, banyia yra asmeninami. Taiau tik velnio atveju ikyla tam tikr nesusipratim. IMINTIES PERSONIFIKACIJA. "Palaimintas mogus, kurs randa imint ir kurs turi apsiai gudrumo. Nes sigyti j veriau nekaip pelnytis sidabro ir jos vaisiai geresni u geriausi ir tyriausi auks. Ji brangesn u visus turtus, ir visa, ko troktama, negali su ja lygintis." (Pat 3:13-15) "Imintis pasistat sau namus; ji isikirto septynis ulus." (Pat 9:1) ios, kaip ir kitos, esanios likusiose dalyse,citatos, imint sutaptina su moterimi. Dl to niekam nekyla joki abejoni, kad imintis - tai tiesiog moteris, kuri keliauja aplink pasaul; visi suprantame tai kaip savyb, kurios gyti visi troktame. TURTO PERSONIFIKACIJA. "Niekas negali tarnauti dviem ponams: jis juk arba vieno neks ir kit myls, arba vienam bus atsidavs ir kit nieku vers. Js negalite tarnauti Dievui ir Mamonai" (Mt 6:24).

iuo atveju turtai palyginami su ponu. Daugelis moni i vis jg stengiasi susikrauti lobius ir tampa j valdomais. Jzus mums kalba, kad vienu metu negalima tarnauti abiems ponams. is pamokymas paprastas bei naudingas, bet n vienas nemano, kad turtai - tai mogus vardu Mamona. NUODMS PERSONIFIKACIJA. "Kiekvienas, kuris daro nuodm, yra nuodms vergas" (Jn 8:34). "Kaip nuodm viepatavo mirtimi" (Rom 5:21). "Ar neinote, kad kam js pasiduodate vergais, kad jo klausytute, js esate to, kurio klausote: arba nuodms miriai nusipelnyti, arba paklusnumo teisumui sigyti?" (Rom 6:16). Kaip ir ankstesniame pavyzdyje su lobiais, taip ir iame, nuodm sutapatinama su ponu, o tie, kurie nusideda - jo vergai. Bet n vienas skaitytojas nemano Pauli aikinant es nuodm - tai asmuo. DVASIOS PERSONIFIKACIJA. "Bet kai ateis jis, tiesos Dvasia, ties. Ne, jis ne i savs kalbs" (Jn 16:13) jis ves jus vis

Jzus ia kalba savo apatalams apie ventosios Dvasios jgos gavim, kas buvo ipildyta per Sekmines, kaip pasakyta Apd 2:3,4: "Jiems pasirod tarsi ugnies lieuviai, kurie pasidalij nusileido ant kiekvieno i j. Visi pasidar pilni ventosios Dvasios", kuri jiems suteik puiki jg daryti nuostabius stebuklus, rodanius, jog jie turi Dievo valdi. ventoji Dvasia nebuvo asmuo, o tai buvo jga, bet Jzus kalbdamas vartojo asmenin vard "jis". MIRTIES PERSONIFIKACIJA. "Ir tai palas irgas, o ant jo sdiniojo vardas buvo Mirtis" (Apr 6:8). IZRAELIO TAUTOS PERSONIFIKACIJA. "A vl statysiu tave, ir tu bsi statoma, Izraelio mergaite, dar bsi puoiama savo vanguiais" (Jer 31:4). "A girdte girdjau Efraim, kai jis buvo itremiamas: Tu plakei mane, ir a esu pamokytas kaip nesuvaldomas veris, grink mane, ir a griuos, nes tu Viepats, mano Dievas" (Jer 31:18). ios eiluts parodo, kad pranaas nesikreipia tiesiogiai mergait ar Efraim kaip asmenis, bet kaip Izraelio taut, kuri asmeninama tokiu bdu. Panaiai kaip Didioji Britanija kartais vadinama "Britanija" arba "John'u Bull'u", taiau nra toki moni, tokios moters ar tokio vyro, bet jei jie apraomi knygoje ar vaizduojami paveiksluose, visi ino, kad turima omenyje Didioji Britanija. TIKINIJ KRISTUJE PERSONIFIKACIJA. "Kol mes visi pasieksime tikjimo ir Dievo Snaus painimo vienyb, tobul vyrikum, t subrendimo amiaus tarpsn, kuriam priklauso Kristaus pilnyb" (Ef 4:13). "Vienas knas" (Ef 4:4). "O js esate Kristaus knas ir, atskirai imant, snariai" (1 Kor 12:27). "Kristus Eklezijos galva, jis - ito savo kno Gelbtojas" (Ef 5:23). "Jis (Kristus) yra kno, Susirinkimo, galva Diaugiuosi savo kentjimais u jus ir savo kne papildau, kiek dar trksta Kristaus sielvart jo kno, tai yra, Susirinkimo, labui" (Kol 1:18,24). "A juk suiedavau jus su vienu vyru, kad pristatyiau jus Kristui, kaip skaisi jaunj" (2 Kor 11:2). "nes atjo Avinlio vestuvs ir jo Nuotaka pasiruo" (Apr 19:7). Visos ios citatos akivaizdiai parodo tuos mones, kurie buvo tikri tikintieji Kristuje ir kurie kartais buvo vadinami "banyia", nors tai neturt bti sutapatinama su kuria nors viena iuolaikini banyi, kurios netiki Kristumi. Tikri tikintieji, tai yra, tie, kurie tiki Biblijos tiesomis, vadinami "skaisija jaunja" tuo parodant gyvenimo tyrum, kurio turime laikytis ir, kaip "knas" atlieka daug funkcij, taip ir tikra banyia turi daug pareig ir vykdo vairias funkcijas. Kai banyia vadinama "knu", niekas jos nepainioja su kokiu nors asmeniu; taip pat mons nesivaizduot velnio ar tono kaip kokio nors nupuolusio angelo ar dangikos pabaisos, jei tik odiai bt teisingai perteikti, arba jei vyrai ir moterys nepatikt klaidingomis idjomis, kurias skelb prajsi dien klaidingos banyios. Remtasi Robert'o Roberts'o knyga "Krikionybs klystkeliai".

Papildymas 6: Kalvinizmas

Prie kelis imtus met Kalvinas ikl idj apie likim, kad ms pai laisva valia priimti sprendimai neturi jokios reikms ms isigelbjimui; mes i anksto paruoti igelbjimui arba pasmerkimui. i mintis dominuoja kai kuriose iuolaikinse idjose: Nra jokio reikalo stengtis studijuoti Biblij ar domtis religija, nes jei mes turime bti igelbti, taip ir atsitiks. Egzistuoja btyb, vadinama velniu, kuri priveria mus daryti nuodm ir sukelia mums daug problem gyvenime neirint ms vali. ia tema diskutuojama 6-ame skyriuje. Nebtina vairiose gyvenimo situacijose prayti Dievo pagalbos (pvz. saugios kelions), nes viskas i anksto nusprsta. Danai aerouostuose galime igirsti pasaulyje paplitusi patarl: "Jei js reiso numeris turi pakilti, jis pakils." Evangelik banyios moko, kad negalima tikti ar suprasti Biblij be ventosios Dvasios postmio.

Yra daug tvirt biblini prieasi, kad paneigti toki filosofij: Paklusimo Dievui idja tampa betiksle. Biblijoje mums nuolat kartojama, kad privalome laikytis Dievo sakym, ir, taip besielgdami, galime Jam suteikti diaugsm arba nusivylim. i nurodym idja prarast reikm, jei Dievas verst mes bti paklusniais. Kristus silo igelbjim "visiems, kurie jo klauso" (yd 5:9). yd 11 matome, kad Dievo dalyvavimas ms gyvenimuose ir isigelbjimas yra susij su ms tikjimu. Daugelis Biblijoje pateikt pavyzdi, kai kreipiamasi Diev pagalbos sunkiomis gyvenimo minutmis bt bereikmiai, jei viskas i anksto bt nusprsta. Panaiai ir igelbjimo, kaip ms tikjimo Krist rezultato idja bt beprasm. Kriktas - tai kelias isigelbjim (Mk 16:16; Jn 3:3-5). Kalvino idj alininkai tai neigia. Tarp kitko, isigelbjimas tapo pasiekiamas tik Kristaus darb (2 Tim 1:10), o ne kakokios abstrakios likimo idjos dka. Mes turime siningai susigiminiuoti su Juo, pasikriktydami. Rom 6:15-17 kalbama apie ms valdov (pon) pasikeitim krikto metu, perjim i nuodmingo gyvenimo paklusnumo gyvenim. "Ar neinote, kad, kam js pasiduodate vergais, kad jo klausytute, js esate vergai to, kurio klausote." i kalba apie pasidavim aikiai parodo ms laisv vali, prieingai likimui. Atsidavimas nemanomas be nuoirdaus paklusimo Evangelijos mokymui (Rom 6:17). Jeigu viskas i anksto bt nusprsta, Dievui nereikt skelbti savo odio. Nereikt ir pamokslauti; taiau sakymuose ir vairiuose pavzdiuose Biblija parodo, kad odio skelbimo dka vyrai ir moterys gauna isigelbjim. "inia apie isigelbjim" (Apd 13:26) turi pasiekti mones. Mes bsime teisiami pagal savo darbus (Apr 22:12). Kodl, jeigu ms laisva valia atlikti darbai nra svarbs igelbjimui? Paulius sak, kad ydai laik save nevertais aminojo gyvenimo atsisakydami Dievo odio (Apd 13:46). Jie teis save ir Dievas jiems netrukd. Jeigu mes kalbame, kad Dievas i anksto pakyr vienus mones igelbjimui, o kitus pasmerkimui, tada Jis priveria vienus bti nusidjliais, o kitus teisiaisiais. Per Adom "nuodm jo pasaul, ir per nuodm mirtis, ir tokiu bdu mirtis prasiskverb visus mones" (Rom 5:12). Btent todl mons mirta, taip jie nubaudiami u nuodm (Rom 6:23), o ne todl, kad Dievas privert juos bti nusidjliais dar prie Adomo padaryt nuodm. 1 Kor 10 ir daugelyje kit Biblijos viet kalbama apie mones praeityje, kurie turjo ry su Dievu, bet po kurio laiko pasitrauk, kaip apie spjim tikintiesiems. Tas faktas, kad galima "i malons ipulti" (Gal 5:4), reikia, jog nra tokios sistemos, kad "vien kart isigelbjai,

tai jau niekada neatpulsi", kaip teigia Kalvino alininkai. Tik jeigu nuolat "irsime mokslo ir laikysims jo, mes bsime igelbti" (1 Tim 4:16). Jzus aikiai mok, kad Dievo odio supratimas priklauso nuo tam tikro ms laisvos valios pastang lygio. "Kas tik skaito, teimano" (Mt 24:15). Tokiu bdu, mes patys stengiams suvokti od, o ne kakieno veriami. Galima velgti panaum tarp i odi ir danai Jzaus kartojam: "Tas, kuris turi ausis, tegirdi", arba tesupranta. odiai "kuris turi ausis tegirdi" reikia Dievo odio skaitym. Kadangi Dievo Dvasia rykiai atsispindi Jo odyje, Jzus taip pat galjo sakyti, kad Jo kvpti odiai "Yra Dvasia" (Jn 6:63). Sunku sivaizduoti, kad Dievo Dvasia galt paveikti mog be Jo odio pagalbos ir priverst mog paklusti tam odiui. "Ir kas trokta, teateinie; kas nori, teima gyvybs vandens dovanai" (Apr 22:17) - taip Evangelija kreipiasi tuos, kurie atsiliepia jos gyvenimo od. Tai priklauso nuo ms laisvos valios, o ne nuo likimo.Panaiai sakoma Apd 2:21 : "Kiekvienas, kuris tik auksis Viepaties vardo, bus igelbtas", pasikriktydamas jo vardu.

Papildymas 7: "Js dovan" (Apd 2:38).

gausite

ventosios

Dvasios

Sekmini dien kalbdamas prie didiul mini, Petras pabaig savo kreipims 38 eiluts odiais, kviesdamas kriktytis ir gauti ventosios Dvasios dovan. Apie i dovan buvo usiminta todl, kad apatalai patys naudojo dovanas kalbdami miniai vairiomis kalbomis, aikindami monms, kad taip elgdamiesi, jie vykdo Jolio pranayst apie stebuklingas dovanas (Apd 2:16-20). Visikai manoma, kad Petras paadjo Dvasios dovanas izraelieiams, kurie jo klaus. Susirinkusioje minioje buvo ydai, dievoti mons, o ne pagonys (Apd 2:5). Pagal Jolio pranayst , dovanos pirmiausia buvo adtos ydams. Todl Petras, kreipdamasis juos, sak: "Jums priklauso tas paadjimas ir js vaikams" (Apd 2:39), turdamas omenyje, kad pagal Jolio pranayst dvasia bus duota ydams ir j vaikams (Apd 2:17; r Jl 2:28-32). Tai galt taipogi bti uuomina, kad ios stebuklingos dovanos buvo paadtos dviem kartoms - tiems, kurie klaus Petro, ir j vaikams. Mes minjome, kad pirmojo amiaus pabaigoje (t.y. apytiksliai 70 met po Petro kalbos) dovanos jau nebeegzistavo.Tai patvirtina istoriniai faktai. Ne tik dvi yd kartos turjo ias dovanas, bet ir pagonys: "Bei visiems, kurie dar toli, kuriuos tik Viepats, ms Dievas, pasiauks" (Apd 2:39). Atkreipkite dmes, kad pagonys apraomi kaip tie, "kurie dar toli" (r. Ef 2:14-17). Be kita ko, galima manyti, kad Apd 2 apraomi vykiai atitinka tik dal paad, minim Jolio pranaystje. Svarbiausias isipildymas vyks tada, kai Izrael siver kariuomen, kuri bus sutriukinta (Jl 2:20), ir po to Izraelis atgailaus ir laimingai gyvens Dievo malonje (Jl 2:27). "A iliesiu savo dvasi ant kiekvieno" (Jl 2:28). Kol nebus vykdytos ios iankstins slygos, mes negalime tiktis kit Jolio odi isipildymo, nebent tik t vyki, kurie vyko Sekmini dien (Apd 2). Paadas dl dvasios dovanos gavimo po krikto gali tikti ir mums iandien. Yra tik viena Dvasia, bet ji gali pasireikti vairiais bdais (1 Kor 12:4-7; Ef 4:4). Pirmame amiuje tai vyko per stebuklingas dovanas; taiau dabar, kai jos yra atimtos, visai natralu tiktis "Dvasios dovanos" paado isipildymo kitokiu bdu. "ventosios Dvasios dovana" gali bti priskiriama "dovanai, kuri yra ventoji Dvasia", arba "dovanai, apie kuri kalba ventoji Dvasia", t.y. atleidimo ir igelbjimo dovanai,kuri paadjo Dievo odis. Galima pateikti daug kit pavyzdi, patvirtinani itok kilmininko linksnio vartojim (taip vadinamas "dviprasmis kilmininkas"). "Dievo pilnas painimas" (Kol 1:10) gali reikti painim, kur turi Dievas arba painim apie Diev. "Dievo meil" ir "Kristaus meil" (1 Jn 4:9; 3:17; 2 Kor 5:14) gali reikti meil, kuri Dievas ir Jzus jauia mums, arba meil, kuri mes jauiame jiems. "Dievo odis" gali reikti od apie Diev arba od, kuris atjo i Dievo. Todl ventosios

Dvasios dovana gali reikti dovan, kuri ventoji Dvasia padaro manoma ir apie kuri ji kalba, o taip pat dovan, kuri sudaro ventosios Dvasios galios. Atleidimas - tai Dvasios dovana? Rom 5:16 ir 6:23 igelbjimas priskiriamas prie "dovanos" ir palyginamas su Dvasios "dovana", apraoma Apd 2:38. I tikrj Apd 2:39 atrodo tik cituoja Jl 2:32, palygindama igelbjim su Dvasios dovana. Petro uuomina apie paadt dovan tiems, "kurie yra toli", atitinka Iz 57:19 : "Ramyb (su Dievu per atleidim) tam, kas toli". Taip pat Ef 2:8 dovana palyginama su igelbjimu, o toliau sakoma: "Mes turime prijim prie Tvo viena dvasia (toji dovana)" (Ef 2:48). Tai patvirtinama tuo, kad Ef 2:13-17 atitinka Iz 57:19 : "Kurie kadaise buvote toli, priartjote Kristaus krauju. Nes jis yra ms taika (kuris) atjs paskelb taik jums, tolimiesiems". Iz 30:1 smerkiami ydai, kurie iekojo atleidimo savo bdais, o ne Dievo Dvasios dovanos dka: "apmetate audekl (ipirkim), bet ne mano dvasia, kad krautumte (o ne atimt) nuodm ant nuodms". Iz 44:3 tokiais odiais apraomas Izraelio atleidimas paskutinmis dienomis: "A pilsiu vandens ant sausumos (dvasikai nederlingos Iz 53:2); paskleisiu savo dvasios ant tavo palikuoni ir savo palaiminimo - ant tavo gimins." Abraomo palikuonys buvo palaiminti per Krist (Apd 3:25,26) - tai palyginama su dvasios iliejimu ant yd. Tai aikiai atsispindi Jl 2 ir Apd 2 dalyse. Apie tai kalbama Gal 3:14 : "Kad per Jz Krist pagonims tekt Abraomo palaiminimas (atleidimas), kad mes gautume paadtj Dvasi." 1 Kor 6:11 kalbama, kad mes esame nuplauti nuo savo nuodmi "ms Dievo Dvasia." Laike Romieiams galime velgti panaum tarp ms, gaunani "malon sutaikinim Dvasi" (1:5; 5:11; 8:15), tuo paiu atskleidiant ry tarp Dvasios dovanos ("malons") ir atleidimo, kurie priveda prie susitaikymo. Sunku bt pervertinti, kaip Naujojo Testamento kalba paremta Senojo Testamento kalba ir idjomis, turint omenyje, kad pirmaisiais skaitytojais buvo ydai ir atkreipiant dmes tai, kad didel tak jiems turjo apatal laikai. Ne syk Mozs Penkiaknygje ir Jous knygoje Dievas ada em savo monms - "em, kuri Viepats, tavo Dievas duos tau". ie odiai gan danai sutinkami Senajame Testamente. Naujajame Testamente vietoj odio "em" vartojamas odis "igelbjimas"; btent Dievo dovana yra viltis, susijusi su nuodmi atleidimu. Petras kviet ydus atgailauti dar prie tai, kai jie gaus dovanas, o tam reikjo asmenins maldos. Atrodo, galime manyti, kad Dvasios dovana - tai atsakymas mald. "Ger davini" davimas maldos metu yra tas pats, kaip ir duoti ventosios Dvasios (dovan) (Mt 7:11; Lk 11:13). Panaiai kalbama ir Fil 1:19 : "Js malda ir Jzaus Kristaus parama man." Taip pat ir 1 Jn 3:24 raoma, kad laikydamiesi sakym, mes gauname Dvasi. 22 eilut teigia, kad laikydamiesi t sakym, gauname visk, ko praome maldoje. Tokiu atveju, savo drsiu pasitikjimu usitarnaujame, kad ms maldos bt iklausytos (1 Jn 5:14) ir usitarnaujame Dvasi (1 Jm 3:21,24; 4:13). Galime pastebti, jog ie isireikimai papildo vienas kit. Graikikas odis "charis" danai veriamas kaip "malon" ir priskiriamas Dvasios dovanai. "Per Viepaties Jzaus malon (dovan) bsime igelbti" (Apd 15:11). Be to "malons" idja danai siejama su maldos iklausymu (Pvz. I 33:12; 34:9; Sk 32:5; Ps 84:12; 2 Kor 12:9; yd 4:16; Jok 4:6). Zch 12:10 apraomas "malons ir mald dvasios" iliejimas ant yd paskutinmis dienomis. Tuo sukonkretinama ms mintis, kad maldos pagalba galime gauti Dvasios dovan kaip atleidim ir kad Dvasios iliejimas - tai atsakymas mald. Tai patvirtina visi izraelit paklusnumo pavyzdiai pirmame amiuje ir paskutinmis dienomis. Panaiai kalba Paulius apie "Dievo malons dovanas ir paaukim" atgail ir atleidim (Rom 11:29). Padjjas (Globjas) T pat bt galima pasakyti apie paadus dl Padjjo (Globjo - Jn 14 ir 16). I pradi jie buvo priskirti prie stebukling gali, suteikiam apatalams, kuriems pirmiausia tai buvo paadta. Bet jie gali bti pritaikomi ir mums tam tikra, nestebuklinga prasme. Dovanos "mokys jus viso ir primins jums vis, k a esu jums pasaks" (Jn 14:26). odis "primins" riboja Padjjo (Globjo) paado stebuklingum, kuris buvo duotas apatalams, gyvenusiems kartu su Jzumi jo tarnybos metu. Tik jie galjo prisiminti Jzaus odius Padjjo pagalba. "Padjjo" paad kalba atitinka visikai paraytos Biblijos gali. Todl galima

daryti ivad, kad ie ir kiti Dvasios paadai buvo vykdyti stebuklinga forma pirmame amiuje, bet dabar jie atsiskleidia mums per Dievo od - Biblij. inoma, Dievo dvasia atsiskleisdavo per parayt od ir praeityje, bet tai buvo tik dalinis pasireikimas lyginant su ta visuma ("atbaigtybe", tobulumu), kuri mes turime Dievo odyje (1 Kor 13:9-13). I to seka, kad po dovan atmimo kai Naujasis Testamentas buvo atbaigtas, Dievas negaljo kitaip apsireikti. Mormono knygos ir kit panai leidini teiginiai, es Biblija neatskleidia pilno apreikimo, nra svars. Dvasios dovan neegzistavimas iomis dienomis rodo, kad Biblija yra atbaigta. Ir, jeigu mes norime suvokti piln Dievo apsireikim, tai privalome priimti visas Biblijos dalis, tiek Senj, tiek Naujj Testamentus. Tik tada Dievo mogus gals bti pilnas ir tobulas kaip Dievo pilnatv, atskleista Jo odyje.

Papildymas 8: "itie tikjusiuosius" (Mk 16:17)

enklai

lyds

Skaitant iuos odius, galima suprasti, kad kiekvienas nuoirdiai tikintis mogus gaus stebuklingas dovanas. Taiau tai daug k patvirtina - "jie pakels gyvates ir, jei jie k mirtinga gers, jiems nieko nekenks; ant ligoni jie uds rankas, ir tie pasveiks" (Mk 16:18). Tai nra paadas, kas galjo teorikai atsitikti, jei tikintysis tikrai tikt; tai yra tikri paadai, k tikintieji darys. Kadangi panas stebuklai iandien nevyksta, tai ios citatos paadai negali bti priskiriami mums dabartiniu metu. Js galite prisiminti, kaip Paulius rankoje laik nuoding gyvat, taiau jam neatsitiko nieko blogo (Apd 28:3-7). is vykis patvirtino, kad jo skelbimas buvo i Dievo. Visi kvptieji krikionys (charizmatai), skelbiantys tur dovanas, per paskutinius imt met dar niekad realiai nepanaudojo i gali. Jei kiekvienas tikintysis negali to parodyti, tai tas paadas iais laikais neipildomas. Tai patvirtina ms ivad, kad stebuklingas dovanas turjo ankstyvieji krikionys pirmame amiuje, bet tos Dvasios dovanos baig savo egzistavim ir buvo atimtos, kai Naujojo Testamento Ratai buvo pilnai urayti. Evangelijos pagal Mork 16 skyriaus paskutin eilut veria manyti, kad dovanos padjo tikintiesiems patvirtinti Evangelijos od veiksmais: "O itie enklai lyds tikjusiuosius jie ij skelb visur, Viepaiui kartu veikiant ir od patvirtinant lydimaisiais enklais" (Mk 16:17,20). Bet kai is odis buvo suraytas Naujj Testament, inyko stebukling dovan reikalingumas, kad jos lydt tikiniuosius. Pastaba: Kadangi plaiai kalbama apie Dvasios dovan turjim, todl 1989 metais vyko diskusija tarp Dievo kvpt krikioni (charizmat) pastoriaus John'o Liliekas ir dviej Broli Kristuje ("Kristadelfiei") John'o Allfree ir ios knygos autoriaus. Diskusijos tema: "Ar ventosios Dvasios dovanos egzistuoja iais laikais?" Buvo isiuntinti pakvietimai vairioms Didiosios Britanijos banyioms ir susirinko vir 1000 moni. Reikia pripainti, kad buvo vykdytas geriausias "rodymas" dl dovan turjimo iais laikais. Protokolo kopij galite gauti adresu: info@carelinks.net

2 SKYRIUS: Klausimai
1. a) b) c) d) 2. a) b) c) d) Kurie i pateikt odi apibdina od "Dvasia"? Jga ventas Kvpavimas Dulks Kas yra ventoji Dvasia? Asmuo Jga Dievo jga Trejybs dalis

3. a) b) c) d) 4. a) b) c) d) 5. a) b) c) d)

Kaip buvo parayta Biblija? mons sura savo pai mintis mons ra tai, k, j manymu, galvojo Dievas mons buvo Dievo Dvasios kvpti Vienos Biblijos dalys buvo kvptos, kitos - ne Prieastys, dl kuri buvo duotos Dvasios stebuklingos dovanos? Tam, kad patvirtinti odin Evangelijos skelbim Pltoti ankstyvj banyi Priversti mones bti teisiais Apsaugoti apatalus nuo asmenini klii I kur galime suinoti apie Dievo ties? Dalinai i Biblijos, dalinai ms pai mstymo dka I ventosios Dvasios tiesiogini odi ir Biblijos skaitymo Tik i Biblijos I religini misionieri, kunig ar pamokslinink

6. Ivardinkite kelet i Dvasios dovan, egzistavusi pirmame amiuje. 7. Kada jos buvo atimtos? Ar jos turimos iomis dienomis? 8. Kaip ventoji Dvasia dalyvauja ms gyvenime iais laikais?

3 SKYRIUS

DIEVO PAADAI
3.1 Dievo paadai: vadas
Taigi, jau esame pakankamai smulkiai aptar Dievo esm ir Jo darbus. Mes isiaikinome gana daug labai sunki klausim. Dabar pasistengsime objektyviai inagrinti tai, k "Viepats paadjo J mylintiems" (Jok 1:12; 2:5) u Jo statym laikymsi (Jn 14:15). Dievo paadai Senajame Testamente ir yra tai, kas sudaro tikrj krikionik vilt. Paiu atsakingiausiu momentu, kai teisme buvo sprendiamas jo likimas, Paulius kalbjo apie bsim apdovanojim, dl kurio jis buvo pasiruos prarasti visk savo gyvenime: "Dabar a ia stoviu ir esu teisiamas u tai, kad viliuosi paadu, kur Dievas yra davs ms tvams dl itos vilties esu kaltinamas" (Apd 26:6,7). Didel dal savo gyvenimo jis praleido skelbdamas "ger naujien apie protviams duot paad", kur "Dievas vykd prikeldamas Jz" (Apd 13:32). Paulius paaikino, kad tikjimas Dievo paadais suteik jam prisiklimo i numirusi vilt (Apd 26:6-8 plg. 23:8), o taip pat ini apie antrj Jzaus atjim, apie teism ir Dievo Karalysts krim (Apd 24:25; 28:20,31). Visa tai palaidoja mit, kad Senasis Testamentas - tai tik fragmentin Izraelio istorija, kuri nekalba apie aminj gyvenim. Bet prie 2000 met priimtas Dievo nutarimas paadti mums aminj gyvenim per Jz nebuvo netiktas. Dievas turjo tok ketinim nuo pat pradi: "Su viltimi aminojo gyvenimo, kur nemeluojantis Dievas paadjo prie aminuosius laikus, o nustatytam metui atjus, apreik Savo od skelbimu, kuris man patiktas Dievo, ms Gelbtojo, sakymu" (Tit 1:2,3). "Gyvenimas pasirod, ir mes regjome ir liudijame, ir skelbiame jums aminj gyvenim, kuris buvo pas Tv ir pasirod mums" (1 Jn 1:2). Kadangi Dievas nuo pasaulio pradios turjo ketinim suteikti Savo monms aminj gyvenim, todl maai tiktina, kad Jis tylt apie tai vis Senajame Testamente aprayt Savo bendravimo su monmis laik, trukus 4000 met. Ties sakant, Senajame Testamente yra gausyb pranaysi ir paad, i kuri kiekvienas pateikia daug smulkmen apie i vilt, kuri Dievas paruo Savo monms. Todl tam, kad btume igelbti, mes turime suprasti Dievo paadus, duotus yd protviams. Paulius netgi primin tikintiesiems Efeze, kad prie suinodami tai, "jie buvo be Kristaus, atskirti nuo Izraelio bendruomens, svetimi paado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje" (Ef 2:12), nors, be abejons, jie prie tai man, jog j pagonikasis tikjimas gali suteikti kakoki vilt ir ini apie Diev. Tas parodo Senajame Testamente pateikt Dievo paad neinojimo rimtum. Tai i tikrj reikia "bti be vilties ir be Dievo pasaulyje". Atsiminkite, jog Paulius krikionik vilt apibdino kaip vilt "paadu, kur Dievas yra davs ms (yd) protviams" (Apd 26:6). Sukelia gailest tas faktas, kad tik nedaugelis banyi skiria reikiam dmes ioms vietoms Senajame Testamente. "Krikionyb" degeneravo religij, pagrst Naujuoju Testamentu, nors ir iuo atveju daniausiai naudojama tik nedidel dalis eilui i jo. Jzus labai aikiai t idst: "Jeigu jie neklauso Mozs (t.y. pirmj penki Biblijos knyg, kurias jis para) ir prana, tai nepatiks, jei kas ir i numirusi prisikelt" (Lk 16:31).

Kai kurie mons mano, jog jiems pakanka vien tik tikti Jzaus prisiklimu (plg Lk 16:30), bet Jzus pasak, kad ito nepakanka be nuodugnaus Senojo Testamento inojimo. Jzus paaikino, jog po Jo nukryiavimo nedmesingo poirio Senj Testament: apatalai prarado tikjim dl

"Tada Jis jiems tar: 'O js, neimanliai! Kokios nerangios js irdys tikti tuo, k yra skelb pranaai! Argi ne taip turjo Kristus kentti ir eiti savo lov?' Ir, pradjs nuo Mozs, primindamas visus pranaus, Jis aikino jiems, kas visuose Ratuose apie J pasakyta" (Lk 24:25-27). Atkreipkite dmes tai, kaip Jzus pabria, jog visas Senasis Testamentas kalba apie J. Apatalai buvo skait ar girdj Senojo Testamento odius, bet jie nesuprato gilios j prasms, ir todl negaljo i tikrj patikti jais. Taigi kad sustiprt tikrasis tikjimas, reikia teisingai suprasti Dievo od, o ne iaip sau skaityti j. ydai tiesiog fanatikai skaitydavo Senj Testament (Apd 15:21), bet nesuprasdami jo ryio su Jzumi ir Jo Evangelija, jie i tikrj netikjo Senuoju Testamentu, ir todl Jzus pasak jiems: "Jeigu js tiktumte Moze, tai tiktumte ir manimi, nes jis ra apie mane. Bet jeigu js netikite jo ratais, kaipgi patiksite mano odiais?!" (Jn 5:46,47). Neirint viso j Biblijos skaitymo, jie paprasiausiai nemat joje tikros inios apie Jz, nors mgavosi mintimis, jog igelbjimas jiems garantuotas. Jzus turjo pasakyti jiems: "Tyrinkite Ratus (t.y. skaitykite juos dmesingai - plg. Apd 17:11), nes manote juose tur aminj gyvenim. O Ratai liudija apie Mane" (Jn 5:39). Ir taip gali bti su daugeliu moni, kurie pavirutinikai ino kai kuriuos vykius ir teiginius Senajame Testamente; tas j inojimas yra gytas atsitiktiniu Rat skaitymu. Nuostabs Kristaus odiai ir Evangelija apie Dievo Karalyst, kaip ir ankiau, nepasiekia j. iame skyriuje bandoma ivesti mones i tokios padties, atveriant pagrindini Senojo Testamento paad tikrj prasm. Tai paadai: - Edeno sode - duoti Nojui - duoti Abraomui - duoti Dovydui i paad apraymas yra pateiktas pirmose penkiose Biblijos knygose (Pradios Pakartoto statymo), kurias para Moz, ir Senojo Testamento prana knygose. Ten randami visi krikionikos Evangelijos elementai. Paulius paaikino, jog pamokslaudamas jis nepasak nieko kito, "o tik tai, k skelb vyksiant pranaai ir Moz, btent, kad Kristus kents, jog pirmutinis prisikels i numirusi ir paskelbs vies tautai" (Apd 26:22,23). Ir paskutinmis savo gyvenimo dienomis Paulius ts t pat: "Nuo ryto iki vakaro jis aikino jiems ir liudijo apie Dievo Karalyst, rodindamas jiems Jz i Mozs statymo ir Prana" (Apd 28:23). Pauliaus, io didiojo krikionio, viltis turt bti taip pat ir ms viltimi; jo gyvenime tai buvo tarsi nuostabi viesa tunelio gale, ir taip turt bti kiekvieno rimto krikionio gyvenime. kvpti tokiu pavyzdiu, mes dabar galime "tyrinti Ratus".

3.2 Paadai Edene

Jaudinantis pasakojimas apie mogaus nupuolim yra pateiktas Pradios knygos 3 skyriuje. altys buvo prakeiktas u tai, kad neteisingai idst Dievo od ir sugund Iev nepaklusti iam odiui. U savo nepaklusnum vyras ir moteris buvo

nubausti. Bet vilties spindulys ateina nir paveiksl, kuomet Dievas pasako aliui: "A sukelsiu prieikum (neapykant, prieinimsi) tarp tavs ir moters, tarp tavo sklos (palikuoni) ir moters sklos. Ji (moters skla arba palikuonis) sutrins tau galv, o tu gelsi jai kuln" (Pr 3:15). i eilut labai lakonika; mes pasistengsime tiksliau apibrti vairius odius, einanius j. odis "skla" reikia palikuon ar vaik, bet juo taip pat gali bti vadinami mons, susije su konkreiu palikuonimi. Vliau mes pamatysime, jog Abraomo "palikuonis" buvo Jzus (Gal 3:16). Bet jei krikto dka atsiduriame "Kristuje", tai ir mes tampame palikuonimis (Gal 3:27-29). odis "skla" taip pat gali ireikti sklos idj (1 Pt 1:23), taigi tikrasis palikuonis turi savo tvo bruous. Todl alio skla ar palikuonis reikia tuos, kurie panas alt kaip tos paios eimos nariai. Jie: - ikraipo Dievo od - meluoja - veda kitus nuodm. 6 skyriuje pamatysime, kad ia neturima omenyje kakokio konkretaus asmens, kuris taip elgiasi, bet mumyse yra "ms senasis mogus" su knu (Rom 6:6) "sielinis (juslinis) mogus (1 Kor 2:14)

"senasis mogus, lugdantis apgaulingais geismais" (Ef 4:22) is nuodms palikuonis. "senasis mogus su jo darbais" (Kol 3:9). "mogus", esantis ms viduje, yra biblinis "velnias", alio

Moters skla vadinama ypatinga asmenyb - "tu (Pr 3:15). is mogus visam laikui sunaikins - jis "sutrins tau galv". Smgis per alio galvoje. Vienintelis mogus, kur galima Viepats Jzus Kristus:

(gyvats skla) gelsi jai kuln" alio palikuon, tai yra nuodm, galv yra mirtinas, nes jo irdis laikyti moters palikuonimi, yra

"Aminasis gyvenimas per Jz Krist, ms Viepat (Rom 6:23), kuris (ant kryiaus) sunaikino mirt (vadinasi, ir nuodms gali) ir nuviet gyvenim bei nemirtingum savo Evangelija" (2 Tim 1:10). "Dievas atsiunt savo Sn nuodmingo kno pavidalu kaip auk u nuodm ir pasmerk nuodm kne", t.y. biblin velni, alio palikuon (Rom 8:3). Jzus "pasirod, kad sunaikint ms nuodmes" (1 Jn 3:5). "Ji pagimdys sn, kuriam tu duosi vard Jzus (tai reikia "Gelbtojas"), nes jis igelbs savo taut i jos nuodmi" (Mt 1:21). Jzus tikrja to odio prasme gim "i moters" (Gal 4:4); Jis buvo Marijos snumi, bet Jo Tvas buvo Dievas. Taigi ia prasme Jis taip pat buvo moters palikuonis, nors ir sukurtas Dievo tokiu bdu, kokiu nebuvo sukurtas joks kitas mogus pasaulyje. Moters palikuon gali laikinai sueisti nuodm, alio palikuonis - "tu gelsi jai kuln" (Pr 3:15). Gyvats kandimas kuln paprastai reikia laikin azd, palyginus j su mirtina aizda nuo smgio per gyvats galv.

Nuodm, alio palikuonis, buvo pirmiausia pasmerkta per Kristaus auk ant kryiaus. Atkreipkite dmes, kad aukiau cituotos eiluts kalba apie Kristaus pergal prie nuodm btuoju laiku. Taigi laikina aizda dl sueidimo kuln, kur patyr Jzus, reikia jo trij dien mirt. Jo prisiklimas pavirtino, kad tai buvo tik laikina aizda, palyginus ja su mirtinu smgiu, kur Jzus sudav nuodmei. domu paymti, jog nebibliniai istoriniai duomenys rodo, kad nukryiavimo aukos bdavo prikalamos prie medini ramsi vinimis per kulnus. Tokiu bdu, mirdamas Jzus buvo "geltas kuln". Iz 53:4,5 sako, jog Kristus "buvo sueistas" Dievo savo mirties ant kryiaus metu. Tai betarpikai siejasi su Pr 3:15 pranyste apie tai, kad Kristui gels alio palikuonis. Taiau galiausiai juk Dievas veik naudodamasis blogiu, kur teko patirti Kristui. Todl ia ir raoma, kad tai Jis atiduoda Krist kaniai (Iz 53:10) bei valdo blogio jgas, kurios kankina Jo Sn. Lygiai taip pat pasinaudodamas blogiu Dievas ibando kiekvien i Savo vaik. Konfliktas iandien Jums gali kilti klausimas: "Jeigu Jzus sunaikino nuodm ir mirt (alio palikuon), tai kodl ie reikiniai vis dar tebeegzistuoja ias laikais?" Atsakymas gldi tame, kad ant kryiaus Jzus sunaikino nuodms jg savyje: Pr 3:15 pranayst kalba vis pirma apie konflikt tarp Jzaus ir nuodms. Kadangi dabar Kristus kvieia mus prisijungti prie jo pergals, tai reikia, kad gal gale mes taip nugalsime nuodm ir mirt. Tie, kurie nra pakviesti prisijungti prie ios pergal, arba atmet pasilym, inoma, ir toliau kents nuo nuodms bei mirties. Nors tikri tikintieji taip pat nusideda ir mirta, krikto Krist dka umezg ry su moters palikuonimi (Gal 3:27-29), jie gali gauti nuodmi atleidim ir gal gale isigelbti nuo mirties, kuri yra nuodms pasekm. Tokiu bdu ant kryias Jzus sunaikino mirt perspektyvoje (2 Tim 1:10). Bet mons i ties nustos mirti tik tada, kai baigiantis Tkstanio met viepatijai bus pilnai gyvendinti Dievo ketinimai ems atvilgiu - tuomet mirtis dings nuo ems pavirias: "Nes Jis turi valdyti (pirmojoje Dievo Karalysts stadijoje), kol paguldys visus prieus po savo kojomis. Kaip paskutinis prieas, bus sunaikina mirtis" (1 Kor 15:25,26). Jei mes pasikriktysime " Krist", tada tokie paadai apie Jz, kaip Pr 3:15, bus skirti asmenikai mums. Nuo iol jie nebebus tik domiomis Biblijos vietomis; juk tai pranaysts ir paadai, duoti tiesiogiai mums! Kaip moters palikuonys, mes taip pat jausime, kad nuodm nugali mus trumpam laiko tarpui. Jeigu Viepats nesugr mums gyvenat, mes taip pat bsime gelti kuln, kaip buvo Kristui, ir taip pat mirsime. Bet jeigu mes tikrai bsime moters palikuonimis, tuomet "aizda" bus tik laikina. Tie, kas tinkamai priima krikt Krist pasinerdami vandenin, susijungia su Jo mirtimi ir prisiklimu, kur simbolizuoja ijimas i vandens (r. Rom 6:3-5). Jei bsime tikraisiais moters palikuonimis, tuomet ms gyvenime atsispinds Pr 3:15 odiai - mumyse nuolat bus jauiams konfliktas ("kova") tarp grio ir blogio. Didysis apatalas Paulius apra jo viduje siautjant beveik izofrenik konflikt tarp nuodms ir jo paties (Rom 7:14-25). Po krikto Krist is konfliktas su nuodm, kuris, aiku, nuolat vyksta mumyse, padids ir toliau augs vis ms gyvenim. I vienos puss jis yra sunkus, kadangi nuodms jga didel. Bet i kitos puss is konfliktas nra jau toks sunkus, nes mes inome es Kristuje, kuris jau kovojo ir nugaljo tokiame konflikte. Atkreipkite dmes, kad Ef 5:23-32 tikintieji apraomi kaip moteris, tarsi bdami moters palikuonimis, mes taip pat esame lyg moteris. Tokiu pat bdu, kaip moters palikuonis vaizduoja Jz ir tuos mones, kurie bando isiugdyti Jo bruous, taip ir alio palikuonis vaizduoja nuodm (biblin "velni") ir tuos, kurie atvirai demonstruoja nuodms bei alio bruous. Tokie mons ignoruoja ar neteisingai aikina Dievo od, o tai gal gale atveda juos prie nuodms gdos, dl ko jie atitolsta nuo Dievo, kaip tai atsitiko Adomui ir Ievai. Kadangi ydai buvo mons, kurie faktikai nuud Jz, t.y. gl moters palikuoniui kuln, tai reikia manyti, kad jie buvo akivaizdus alio palikuoni pavyzdis. Tai patvirtina Jonas Kriktytojas ir Jzus:

"Pamats daug fariziej ir sadukiej (grup yd, kurie nuteis Jz), einani pas j kriktytis, jis (Jonas) jiems sak: Angi (gyvai) iperos (t.y. palikuonis), kas perspjo jus bgti nuo ateinanios rstybs?" (Mt 3:7). "inodamas j (fariziej) mintis, Jzus tar: Angi iperos, kaip js galite kalbti gera, bdami blogi?!" (Mt 12:25,34). Pasaulis, netgi religinis pasaulis, turi tuos paius alio bruous. Tiktai mons, pasikriktyti Jz, yra susij su moters palikuonimi; visi likusieji daugiau ar maiau yra alio palikuonys. Jzaus elges su monmis, kurie buvo aio palikuonys, mes turime laikyti pavyzdiu sau: - Jis pamokslavo jiems tikros uuojautos bei meils dvasioje, ir tuo pat metu - Jis neleido, kad j keliai bei mintys veikt J, ir - Savo gyvenimo bdu Jis atskleid jiem Dievo meil. Bet neirint to, Jis buvo neapkeniamas. Jam pavydjo Jo pastang paklusti Dievui. Net Jo eima (Jn 7:5; Mk 3:21) ir artimi draugai sudarinjo jam klitis, o kai kurie net visai pasitrauk nuo Jo. T pat patyr ir Paulius, kai skundsi tiems, kurie anksiau nepalikdavo jo visose situacijose: "Nejaugi 4:16). tapau js prieu, kalbdamas jums ties?" (Gal

Tiesa niekada nebna populiari. inodami j ir gyvendami taip, kaip privalome pagal j gyventi, mes visada susidursime su kokiomis nors problemomis, pasibaigianiomis netgi ms persekiojimu: "Bet kaip tada gims pagal kn persekiojo gimus pagal Dvasi (tikruoju Dievo odio painimu - 1 Pt 1:23), taip ir dabar" (Gal 4:29). Jei mes i tikrj esame susijung su Kristumi, tai turime patirti kai kurias i Jo kani, kad galtume tapti Jo lovingo apdovanojimo dalininkais. Ir vl Paulius parodo mums neprilygstam pavyzd tame: "tai patikimas odis: jei mes su Juo (Kristumi) mirme, su Juo ir gyvensime. Jeigu keniame (su Juo), su Juo ir valdysime Todl a visa pakeniu" (2 Tim 2:10-12). "Jei jie persekiojo mane (Jz), tai ir jus persekios Bet visa tai jums darys dl Mano vardo" (Jn 15:20,21) - t.y. dl to, kad mes pakriktyti Viepaties Jzaus vard (Apd 2:38; 8:16). Skaitant panaias eilutes, norisi pasakyti: "Jeigu susijungimas su Jzumi, moters palikuonimi, priveda prie toki dalyk, tai a veriau nesusidsi su visu tuo". Bet juk i ms nesitikima, kad mes kada nors darytume tai, kas ne ms jgoms. Nors pasiaukojimas tikrai reikalingas norint pilnai susijungti su Kristumi, bet ryys su Juo atne mums tok didel apdovanojim, "kad tie kentjimai, kuriuos mes patiriame dabar, jokiu bdu nepalyginami su ta love, kuri atsivers mumyse". Ir netgi dabar Jo auka suteikia galios ms maldoms, kuriose mes praome pagalbos gyvenimo sunkum veikimui. Ir dar prie to pridkite nuostab utikrinim, kuri daugelis Broli Kristuje yra storai pasibrauk savo Biblijose: "Dievas itikimas. Jis neleis js gundyti daugiau nei js jgos leidia, bet kartu su pagundymu duos ir ieit, kad sugebtumte j atlaikyti" (1 Kor 10:13). "A jums tai kalbjau, kad Manyje turtumte ramyb. Pasaulyje js tursite priespaud, bet bkite drss: A nugaljau pasaul!" (Jn 16:33).

"Tai k dl viso ito pasakysime? Jei Dievas u mus, tai kas gi prie mus?!" (Rom 8:31).

3.3 Paadai Nojui

monijos istorijai besivystant po Adomo ir Ievos, mons darsi vis labiau suged. vykiai klostsi taip, kad civilizacija pasiek toki moralins degradacijos stadij, jog Dievas nusprend sunaikinti vis gyvyb ems paviriuje iskyrus Noj ir jo eim (Pr 6:5-8). Dievas liep Nojui pasistatyti ark kurioje jis su visa savo eima bei su vis gyvn ri atstovais galt gyventi pasaulinio tvano metu. Tarp kitko, reikia pabrti, kad alia aikaus apraymo, pateikto Biblijoje, yra taip pat pakankamai mokslini duomen, patvirtnani, jog is didiulis tvanas tikrai vyko. Atkreipkite dmes, kad em (t.y. i planeta tiesiogine prasme) nebuvo sunaikinta. uvo tik sugedusi moni bendruomen, kuri gyveno joje: "ir uvo kiekvienas knas, kuris judjo ant ems" (Pr 7:21). Jzus (Mt 24:37) ir Petras (2 Pt 3:6-12) Nojaus laikais vykusiame teisme mat prototip to teismo, kuris vyks Kristaus antrojo atjimo metu. Tokiu bdu nepataisomai sugedusi monija Nojaus laikais sulyginama su ms iuolaikiniu pasauliu, kuris bus nubaustas sugrus Kristui. Dl didiulio moni nuodmingumo, o taip pat dl to, kad i planeta juda susinaikinimo link, netgi tarp krikioni yra atsirads tikjimas, jog em bus sunaikinta. Tokia nuomon demonstruoja visik Biblijos pagrind neinojim, nes juose aikiai pasakyta, jog Dievas tikrai skiria didel dmes ios planetos reikalams ir Jzus Kristus netrukus sugr, kad kurt Dievo Karalyst ia, emje. Jeigu mogui bus leista sunaikinti savo planet, tai ie paadai paprasiausiai negals bti ipildyti. 4.7 poskyryje ir 5 skyriuje pateikiami tikinantis rodymai, kad Dievo Karalyst bus emje. O tuo tarpu pateikiame kelet itrauk, pakankamai aikai rodani, jog em ir sauls sistema nebus sunaikinta: "ia Jis pastat savo ventykl, aukt kaip dang, tvirt lyg em, amiams sutvert" (Ps 78:69). "em lieka per amius" (Koh 1:4). "Saul ir mnulis vaigds dangs Jis ami amiams visk tvirtino, nustat nekintam tvark" (148:3-6). "Kaip vanduo pripildo jr, taip em bus pilna Viepaties painimo (inojimo)" (Iz 11:9; Sk 14:21). is paadas dar nevykdytas, todl vargu ar Dievas leis emei susinaikinti - juk tada vykdyti paad bt tikrai sunku. "Dievas, kuris sutvr em ir nepaliko jos tuios, bet padar j tinkam gyventi" (Iz 45:18). Jei Dievo sukrta em susinaikint ir likt tuia, tada visas Jo darbas bt beprasmis.

Bet grkime prie Pradios knygos, kurioje Dievas vis tai paadjo Nojui. Kai is vl m gyveti naujame pasaulyje, sukurtame po tvano, jis tikriausia bktavo dl dar vieno visaapimanio sunaikinimo. Kiekvien kart, kai tik po tvano prasiddavo lietus, i mintis, turbt, kildavo jam. Todl Dievas sudar sandor (susidedani i paad), kad tai niekada daugiau nepasikartos: "tai a padarysiu sandor su jumis A padarysiu mano sandor su jumis (atkreipkite dmes vardio "A" irykinim - tiesiog stebuklas yra tai, kad Dievas pats kreipiasi mirting mog ir duoda jam paadus!): jokio kno nebepraudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins ems" (Pr 9:9-12). i sandora buvo patvirtinta vaivorykts lanku: "Sutelks (lietaus) debesis virum ems ir lankui pasirodius debesyse, atsiminsiu savo sandor, kuri yra tarp

mans ir js bei vis enklu" (Pr 9:13-17).

gyv

padar

Jis

tebna

sandoros

Kadangi tai yra amina sandora tarp Dievo ir moni bei ems gyvn, tai reikia, kad emje visada turs gyventi mons ir gyvnai. Tai jau savaime rodo, jog Dievo Karalyst bus emje, o ne danguje. Taigi paadas Nojui sudaro Karalysts Evangelijos pagrind. Jis skiria ms planetai didel dmes ir turi jos atvilgiu amin rstaudamas Jis prisimena gailestingum (Hab 3:2). Ir jo meil Jis rpinasi netgi Savo sutvertais gyvnais" (1 Kor 9:9 plg. Jon rodo,kad Dievas ketinim. Netgi yra tokia, kad 4:11).

3.4 Paadai Abraomui

Jzaus ir apatal skelbta Evangelija i esms nesiskyr nuo to, k inojo Abraomas. Dievas per Ratus "i anksto paskelb Abraomui ger naujien" (Gal 3:8). Suprat tai, kas buvo pasakyta Abraomui, mes suinosime krikionikos Evangelijos pagrindus. Be to, yra kit nurodym, jog "Evangelija" nra tokia geroji naujiena, kuri buvo prdta skelbti tik Jzaus laikais: - "Ir mes jums skelbiame Gerj naujien (Evangelij): (yd) tvams duotj paad Dievas vykd" (Apd 13:32). - "Paulius, Jzaus Kristaus tarnas, paauktas apatalu, irinktas skelbti Dievo Evangelij, kuri Jis i anksto paadjo per savo pranaus (pvz. Abraom - Pr 20:7) ventuosiuose Ratuose" (Rom 1:1,2). "Todl buvo skelbta Evangelija ir mirusiems" (1 Pt tikintiesiems, kurie gyveno ir mir prie Kristaus laikus. 4:6), t.y.

- "Mums, kaip ir jiems (t.y. izraelitams dykumoje), buvo skelbta Evangelija" (yd 4:2). Paadai Abraomui turi dvi pagrindines temas. Juose kalbama: 1) apie Abraomo palikuonis (taip pat ir ypating palikuon) ir 2) apie em, paadt Abraomui. ie paadai komentuojami Naujajame Testamente. Kadangi mes stengiams duoti Biblijai galimyb paaikinti save, tai ia sujungsime abiej Testament mokym, kad pilnai suprastume sandor, kuri Dievas sudar su Abraomu. I pradi Abraomas gyveno re, klestiniame miest, kuris buvo dabartinio Irako teritorijoje. iuolaikin archeologija atskleidia aukt civilizacijos lyg, kuris buvo pasiektas Abraomo laikais. Ten egzistavo bank sistema, ivystyta paslaug sfera ir kitokios infrastuktros. Neinodamas nieko kito, Abraomas gyveno iame mieste; kiek mes inome, jis buvo mogus i pasaulio. Bet po to jis gavo neprast Dievo kvietim - palikti gerai sutvarkyt gyvenim ir ikeliauti paadtj em. Taiau nebuvo pilnai iaikinta nei kur yra t em, nei kaip ji atrodo. Po visko vliau iaikjo, jog tai turjo bti kelion 1500 myli (2400 km) atstumu. Ta em buvo Kanaanas - iuolaikinis Izraelis. Per Abraomo gyvenim Dievas kelis kartus pasirod jam ir pakartojo bei iplt Savo paadus. ie paadai sudaro Kristaus Evangelijos pagrind. Kaip tikri krikionys, mes gauname t pat kvietim, kuris buvo skirtas Abraomui: palikti savo laikinus rpesius ir eiti pirmyn, gyvenant tikjime pagal Dievo od ir priimant Dievo paadus tokiais, kokie jie yra. Puikiai galime sivaizduoti, kaip savo kelioni metu Abraomas mst apie iuos paadus. "Tikjimu Abraomas pakluso, kai buvo paauktas keliauti (i ro miesto) (Kanaano) al, kuri turjo pavedti, ir ivyko, neinodamas kur eins" (yd 11:8). Pirm kart mstydami apie Dievo paadus, mes taip pat tiksliai neinome, kokia bus paadtoji Dievo Karalysts em. Bet ms tikjimas Dievo odiu turi bti toks, kad mes taip pat noriai paklustume. Abraomas nebuvo klajoklis, neturintis daugiau k veikti, kaip tik surizikuoti ir pasinaudoti proga, kuri suteik ie paadai. Jis buvo kils i aplinkos, kuri pagal savo esm buvo daug kuo panai ms. Mes galime sivaizduoti save Abraomo vietoje. Jis turjo priimti sunk ir jaudinant sprendim, kad

pasikliaut Dievo paadais ir ivykt tolim bei neinom kelion. Mes susidriame su keistais koleg vilgsniais darbe, ironiku kaimyn poiriu ("Jis tapo religingu!") visa tai buvo gerai inoma Abraomui. Reikjo milinikos valios ir daug sveiko protu teisingo sprendimo primimui bei gyvendinimui. Vienintelis stimulas, padjs veikti daugel sunkum toje ilgoje kelionje, buvo paado odiai. Abraomas tikriausiai inojo juos mintinai ir kasdien mst apie j tikrj reikm. Parodydami pana tikjim ir atitinkamai elgdamiesi, mes galime usitarnauti toki pat garb, kaip ir Abraomas - vadintis Dievo draugais (Iz 41:8), painti J (Pr 18:17) bei turti tvirt vilt gauti aminj gyvenim Dievo Karalystje. Mes dar kart pabriame, jog Kristaus Evangelija remiasi iais paadais Abraomui. Kad tikrai patiktume krikionika inia, mes taip pat privalome tvirtai inoti paadus, duotus Abraomui. Be j ms tikjimas nebus tikjimu. Dmesingai, troktaniomis akimis mes turime skaityti ir skaityti pokalbius tarp Dievo bei Abraomo. em 1) "Palik savo al ir eik krat, kur tau parodysiu" (Pr 12:1). 2) "Jis (Abraomas) keliavo Betelio link (centrinje Izraelio dalyje) Viepats tar Abraomui : Pakelk akis ir pavelk i vietos, kurioje esi, iaur ir pietus, rytus ir vakarus! Vis em, kuri matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui Kelkis, pereik em iilgai ir skersai, nes A tau j duosiu!" (Pr 13:3,14,15,17). "Viepats padar su Abraomu sandor, sakydamas: Tavo palikuonims atidaviau vis em nuo Egipto ups iki didiosios Eufrato ups" (Pr 15:18).

3)

4) "A duosiu tau ir tavo palikuonims em, kurioje dabar esi ateivis, vis Kanaano em aminai nuosavybei" (Pr 17:8). 5) "Ne statymu rmsi Abraomui arba jo palikuonims duotas paadas, kad pavelds pasaul, bet tikjimo teisumu" (Rom 4:13). ia mes matome didjant apreikim Abraomui: 1) Yra alis, kuri A noriau, kad tu eitum. 2) "Vis em, kuri matai ( kuri esi atvyks), duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui." Atkreipkite dmes, kad is paadas apie aminj gyvenim uraomas be romantikos aureols ir iauktinimo. Raytojas mogus, be abejons, t aprayt su didesniu emocingumu.

3) Paadtosios ems teritorija buvo apibrta konkreiau. 4) Abraomas neturjo laukti paado isipildymo iame gyvenime. Jis turjo bti laikomas "ateiviu" alyje, nors vliau jis gyvens ten aminai. ia esm ta, kad jis mirs, o vliau bus prikeltas, kad galt gauti paadtus dalykus. 5) Akivaizdu, kad bdamas kvpimo bsenoje Paulius suvok paadus Abraomui, kaip jam suteikt galimyb paveldti vis em. Ratas ieina i savo prast rm ir primena mums, jog gyvendamas Abraomas nesulauk i paad ipildymo: "Tikjimu jis apsigyveno (turimas omenyje laikinas gyvenimas) paado emje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinse" (yd 11:9). Jis gyveno emje kaip svetimtautis, galbt su tokiu pat slaptu netikrumo bei nepritapimo jausmu, kok turi imigrantas. Vargu, ar jis su palikuonimis gyveno savo nuosavoje emje. Jis ir jo palikuonys Izaokas bei Jokbas (kuriems taip pat buvo pakartoti paadai) "mir tikdmi, dar negav paadtj dalyk, bet i

tolo juos regdami, buvo sitikin jais ir prim juos, ipaindami, jog jie emje sveiai ir keleiviai" (yd 11:13). Atkreipkite dmes keturis punktus: Paad inojimas - juos suinome ir mes nagrindami Biblij. sitikinimas jais - jei Abraomui tas um kakiek laiko, tai juo labiau mums. J primimas - pasikriktyjant Krist (Gal 3:27-29).

- Ipainimas, parodomas savo gyvenimo bdu, kad io pasaulio mes nelaikome savo tikraisiais namais, bet gyvename bsimojo amiaus atjimo em viltimi. Jei suvokiame iuos dalykus, tada Abraomas tampa mums didvyriu ir pavyzdiu gyvenime. Paad isipildym ateityje galutinai pripaino senas, pavargs mogus, kuomet mir jo mona; tada jam i ties teko pirkti lopinl paadtosios ems, kad palaidot savo mon (Apd 7:16). Dievas tikrai jam "nedav nuosavybn n pdos ems, tik paadjo it krat atiduoti jam ir jo palikuonims" (Apd 7:5). Dabartiniai Abraomo palikuonys gali jausti tok pat neatitikim, kuomet jie perka ar nuomoja nuosavyb emje, kuri paadta jiems asmenikai kaip aminas palikimas! Bet Dievas vykdo Savo paadus. Turi ateiti diena, kuomet Abraomas ir visi tie, kuriems buvo duoti paadai, bus apdovanoti. yd 11:13,39,40 eiluts rodo tai: "Jie visi mir tvirtai tikdami, dar negav paadtj dalyk nes Dievas geresnius dalykus buvo numats mums, kad jie ne be ms pasiekt tobulum". Taigi visi tikri tikintieji bus apdovanoti vienu ir tuo paiu metu, t.y. teismo metu paskutinij dien (2 Tim 4:18; Mt 25:31-34; 1 Pt 5:4). I to seka, jog Abraomas ir kiti, inoj paadus, prie pat teism turs bti prikelti, kad galt gyvi stoti teisme. Jeigu jie negavo to, kas buvo paadta, bet gaus tai tik po savo prisiklimo bei teismo sugrus Kristui, tada belieka pripainti, kad Abraomas ir j panas mons dabar yra be smons, bejausmje bsenoje, laukdami Kristaus atjimo; o tuo tarpu yra inoma, kad spalvoti vitraai, kurie puoia banyias visoje Europoje, vaizduoja Abraom taip, lyg jis dabar bt danguje ir mgautsi paadtu apdovanojimu u gyvenim tikjime. Per imtus met tkstaniai moni prajo palei iuos paveikslus, priimdami juos kaip religinius. Ar js tursite Biblija paremtos drsos ieiti i j tarpo? Palikuonys Kaip buvo iaikinta 3.2 poskyryje, paaduose dl palikuoni pirmiausia kalbama apie Jz, ir po to apie tuos, kas yra "Kristuje" ir todl taip pat laikomi Abraomo palikuonimis: 1) "A padarysiu tave didele tauta, tave palaimintos visos ems gimins" (Pr 12:2,3). laiminsiu ir tavyje bus

2) "Padarysiu tavo palikuoni tiek daug, kiek dulki ant ems. Jei kas galt suskaiiuoti ems dulkes, tai ir tavo palikuonis galt suskaiiuoti vis em, kuri matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui" (Pr 13:15,16). 3) "Pavelk dang ir, jei gali, suskaiiuok vaigdes! Tiek bus tavo palikuoni! Tavo palkuonims atidaviau vis em" (Pr 15:5,18). 4) "A duosiu tau ir tavo palikuonims vis Kanaano em aminai nuosavybei ir bsiu jiems Dievas" (Pr 17:8). 5) "Dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad j bus kaip vaigdi danguje ir kaip smili jros pakrantje. Tavo palikuonys uims savo prie vartus, ir tavo palikuonyje bus palaimintos visos ems tautos" (Pr 22:17,18). Vlgi, Abraomo supratimas apie "palikuonis" palaipsniui didjo:

1) Pirmiausia jam buvo pasakyta, kad kakokiu bdu jis turs labai daug palikuoni ir per tuos "palikuonis" bus palaiminta visa em. 2) Vliau jam buvo pasakyta, kad palikuoni taip padaugs, jog i j susidarys didiul tauta. i tauta kartu su juo gaus aminj gyvenim emje, kuri jis atjo, t.y. Kanaane.

3) Po to jam buvo pasakyta, kad jo palikuoni bus tiek daug, kiek vaigdi danguje. Tai galjo reikti, kad jis turs daug dvasini palikuoni (vaigds danguje), o taip pat daug prigimtini palikuoni (kaip "ems dulki"). 4) Ankstesnius paadus lydjo papildomas patvirtinimas, kad daugelis moni, kurie taps jo palikuonimis, gals umegzti asmeninius santykius su Dievu. 5) Palikuonys nugals savo prieus. Atkreipkite dmes, kad per palikuonis "palaiminim" turi gauti viso pasaulio mons. Biblijoje palaiminimo svoka danai siejama su nuodmi atleidimu. Pagaliau tai ir yra didiausias palaiminimas, kurio galt norti mylintis Diev mogus. Todl mes randame paraytus tokius dalykus: "Palaimintas, kuriam neteisybs atleistos, kurio nuodms padengtos" (Ps 32:1); "Laiminimo taur" (1 Kor 10:16) - tai taur su vynu, simbolizuojaniu Kristaus krauj, per kur galima gauti atleidim. Vienintelis Abraomo palikuonis, kuris atne pasauliui nuodmi atleidim, aiku, buvo Jzus. T patvirtina Naujajame Testamente pateikti paad Abraomui komentarai: "Paadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis (Dievas) nesako 'ir palikuonims", ne daugeliui (t.y. daugiskaita), bet kaip apie vien (vienaskaita): 'ir tavo palikuoniui', kuris yra Kristus" (Gal 3:16). "sandoros, kuri Dievas sudar su js tvais, tardamas Abraomui: 'Tavo palikuonyse bus palaimintos visos ems gimins'. Dievas pirmiausia jums prikls pasiunt savo tarn Jz (t.y. palikuon), kad jis atnet jums palaiminim, nukreipdamas kiekvien nuo jo nusikaltim" (Apd 3:25,26). ia atkreipkite dmes, kaip Petras cituoja ir aikina Pradios knygos 22:18 eiluts odius: Palikuonis = Jzus Palaiminimas = nuodmi atledimas Paadai apie tai, kad Jzus, kaip Abraomo palikuonis, nugals savo prieus, ia labai tinka, jei skaitysime juos turdami omenyje Kristaus pergal prie nuodm - didiausi Dievo moni, taigi ir Jzaus, prie. Prisijungimas prie palikuoni Dabar jau turt bti aiku, kad Abraomas teisingai suprato pagrindinius krikionikosios Evangelijos elementus. Bet ie nepaprastai svarbs paadai buvo skirti Abraomui ir jo palikuoniui, Jzui. O kaip su kitais monmis? Net mons, kuri tiesioginis protvis buvo Abraomas, ne visada tapdavo tikrais jo palikuonimis (Jn 8:39; Rom 9:7). Mes kakaip turime tapti Jzaus dalimi, kad taptume palikuoniui skirt paad dalininkais (Rom 6:3-5). Mes danai (Apd 2:38; 8:16; 10:48; 19:5) skaitome apie krikt Jo vardan (t.y. vard - r. 10:1 poskyr). Gal 3:27-29 eiluts taip pat visk labai gerai iaikina: "Ir visi (t.y. tiktai tie), kurie esate pakriktyti Kristuje ( Krist), apsivilkote Kristumi. Nebra nei ydo, nei graiko; nebra nei vergo, nei laisvojo; nebra nei vyro, nei moters: visi esate viena (bdami) Kristuje Jzuje (per krikt)! O jeigu esate Kristaus (krikto J dka), tai esate Abraomo palikuonys ir paveldtojai pagal paad" -

aminojo gyvenimo emje paad, gaunant per Krist atleidimo "palaiminim". Taigi tiktai pasikriktydami Krist, palikuon, mes galime tapti jam duot paad dalininkais. Todl Rom 8:17 eilut vadina mus "Kristaus bendrapaveldtojais". Prisiminkite, kad palaiminim per palikuon turi gauti mons i vis ems viet; jie turi tapti didiule moni grupe, kaip smiltys jros pakrantje ir vaigds danguje. I to seka, jog jie pirmiausia turi gauti palaiminim, kad galt tapti palikuonimis. Taigi vienas palikuonis "turs (daug) vaik" (Ps 22:31). Galime apibendrinti Abraomui duotus paadus, iskirdami dvi j temas: 1) em Abraomas ir jo palikuonis Jzus, o taip pat esantieji Jame, paveds Kanaano em ir isipls po vis pasaul bei gyvens ten aminai. iame gyvenime jie negaus ems. Tas vyks tiktai paskutin dien, kai gr Jzus. 2) Palikuonys Vis pirma tai buvo Jzus. Jo dka bus nugaltos monijos nuodms ("prieai"), taigi atleidimo palaiminim gaus visas pasaulis. Kriktydamiesi Krist, mes taip pat tampame palikuonimis. Tie patys du dalykai randami Naujojo Testamento pamoksluose, ir nenuostabu, jog danai raoma apie tai, kad igird juos, mons priima krikt. Tai buvo ir yra bdas, kurio dka mes galime tapti i paad dalininkais. Dabar galime suprasti, kodl sulauks senatvs Paulius mirties akivaizdoje galjo apibdinti savo vilt kaip "Izraelio vilt" (Apd 28:20): tikroji krikionika viltis - tai pirmaprad yd viltis. Kristaus odiai "igelbjimas ateina i yd" (Jn 4:22) taip pat turt reikti, jog btina tapti dvasiniais ydais, kad galtume pasinaudoti yd protviams duotais paadais dl igelbjimo per Krist. Mes skaitome, kad pirmieji krikionys skelb: 1) "Gerj Dievo karalysts naujien ir 2) Jzaus vard" (Apd 8:12). Tie dalykai buvo iaikinti ir Abraomui, tik truputi kitaip pavadinti: 1) Paadai apie em ir 2) Paadai apie palikuon. Tarp kitko, atkreipkite dmes, kad skelbti "gerj Dievo karalysts naujien ir Jzaus vard" - tai tas pats, kaip ir "skebti Krist" (Apd 8:5 plg. 12 eil.). Visa tai per daug danai ireikiama madaug taip: "Jzus myli tave! Tik itark, kad tiki, jog jis mir u tave ir bsi igelbtas!" Bet juk aiku, kad odis "Kristus" apibendrina vis eil teigini apie j pat ir jo bsimj Karalyst. Abraomui paskelbta geroji naujiena apie Karalyst turjo didels takos Evangelijos plitimui pirmajame imtmetyje. Korinte Paulius "tris mnesius drsiai kalbjo, tikindamas ir aikindamas apie Dievo Karalyst" (Apd 19:8). Efeze jis taip pat gyveno, "skelbdamas Dievo Karalyst" (Apd 19:8). Ir galiausiai Romoje buvo tas pats: "Nuo ryto iki vakaro jis aikino jiems ir liudijo apie Dievo Karalyst, rodindamas jiems Jz i Mozs staytmo ir prana" (Apd 28:23). Tas dalykas, kad Paulius galjo taip ilgai apie tai kalbti, rodo, jog Evangelijos apie Karalyst ir Jz pagrindiniai teiginiai neapsiribojo tik paprasiausios frazs "Tikkite Jz" itarimu. Dievo apreikimas Abraomui buvo ymiai detalesnis u i fraz, ir jam paadti dalykai faktikai sudaro tikrosios krikionikos Evangelijos pagrind. Isiaikinome, jog kriktas Jz daro mus palikuonimis, taigi ir paad paveldtojais (Gal 3:27-29), bet vien tik krikto dar nepakanka, kad gautume

paadt mums igelbjim. Mes turime pasilikti palikuonyje - Kristuje, jeigu norime gauti paad, duot palikuoniui. Todl kriktas yra tik pradia; mes pradjome bgim ir turime nubgti iki galo. Nepamirkite, kad vien tik buvimas Abraomo palikuonimi iorikai dar nereikia, jog mes tapome priimtini Dievui. Izraelieiai taip pat yra Abraomo palikuonys, bet tai dar nereikia, kad jie gali bti igelbti be krikto, savo gyvenime nesekdami Kristaus bei Abraomo pavyzdiais (Rom 9:7,8; 4:13,14). Jzus jiems pasak: "A inau, kad js Abraomo palikuonys. Bet js norite Mane nuudyti Jeigu js btumte Abraomo vaikai, darytumte Abraomo darbus" (Jn 8:37,39), t.y. jie gyventu tikjimu Diev ir Krist, paadtj palikuon (Jn 6:29). "Palikuonis" privalo turti savo protvio bruous. Taigi jeigu norime bti tikraisiais Abraomo palikuonimis, mes privalome ne tik paskriktyti, bet taip pat i tikrj tviratai tikti Dievo paadais, kaip ir jis tikjo. Todl jis tapo "tvu visiems tikintiesiems, kurie vaikto tikjimo pdomis" (Rom 4:11,12). "Todl supraskite (t.y. i tikrj piimkite t ird), kad Abraomo sns yra tie, kurie tiki" (Gal 3:7). Tikrasis tikjimas turi pasireikti kakokiu darbu, kitaip Dievo akyse tai nebus tikjimas (Jok 2:17). Pirmuoju patvirtinimu, kad mes tikrai tikime tais paadais, kuriuos inagrinjome dabar, bus ms kriktas. Po jo mes asmenikai tapsime i paad dalininkais (Gal 3:27-29). Taigi ar js tikrai tikite Dievo paadais? ito mes turime nepaliaujamai klausti savs vis gyvenim. Senoji ir Naujoji sandoros Dabar jau turt bti aiku, kad paaduose Abraomui apibendrinama Kristaus Evangelija. Kit svarbi paad grup sudaro tie paadai, kuriuos Dievas dav ydams kartu su Mozs statymu. Juose sakoma, kad paklusdami statymui ydai bus materialiai palaiminti iame gyvenime (st 28). ioje paad grupje, arba "sandoroje", aminasis gyvenimas nra tiesiogiai paadtas. Taigi galime teigti, kad buvo sudarytos dvi "sandoros": 1) Sandora su Abraomu ir jo palikuonimis, kuri ada atleidm bei aminj gyvenim Dievo Karalystje sugrus Kristui. is paadas taip pat buvo duotas Edene bei pakartotas Dovydui. 2) Sandora su yd tauta, sudaryta gyvenant Mozei, adanti taika ir laim iame gyvenime, jei tik mons paklus statymui, kur Dievas dav Mozei. Dievas paadjo Abraomui atleidim ir aminj gyvenim Karalystje, bet tai buvo manoma tik Jzaus aukos dka. Dl ios prieasties mes randame parayta, jog Kristaus mirtis ant kryiaus patvirtino paadus Abraomui (Gal 3:17; Rom 15:8; Dan 9:27; 2 Kor 1:20), todl Jo kraujas vadinamas "Naujosios Sandoros krauju" (Mt 26:28). Kaip tik ito atminimui Jzus liep mums periodikai ragauti taur vyno, kuris simbolizuoja Jo krauj (r. 1 Kor 11:25). "i taur yra Naujoji Sandora mano kraujuje" (Lk 22:20). Nra prasms "lauyti duon" Jzaus ir jo darb atminimui, jeigu mes nesuprantame it dalyk. Kristaus auka suteik galimyb gauti atleidim ir aminj gyvenim Dievo Karalystje. itaip jis patvirtino paadus Abraomui: "Taigi Jzus yra taps geresns Sandoros garantu" (yd 7:22). yd 10:9 sakoma, kad Jzus "panaikina viena (sandor), kad tvirtint kit". Tai liudija, jog patvirtindamas paadus Abraomui Jzus tikrai panaikino sandor, kuri buvo sudaryta per Moz. Aukiau pamintose eilutse sakoma, kad savo mirtimi Jzus tvirtino nauj sandor, taigi galima numanyti, jog jis panaikino iki tol galiojusi sen sandor. Taigi nors sandora, susijusi su Kristumi, buvo sudaryta anksiau, bet iki Kristaus mirties ji pilnai neveik. Todl ji vadinama "nauja" sandora. Per Moz sudaryta Senoji Sandora turjo pranaauti apie Jzaus darbus ir pabrti, kad tikjimas paadais, susijusiais su Kristumi, yra labai svarbus (Gal 3:19,21). Ir atvirkiai, tikjimas Kristumi patvirtina Mozei duoto statymo teisingum (Rom 3:31). Paulius originaliai apibendrino t iais odiais: "Todl statymas buvo ms aukltojas, veds Krist, kad btume tikjimu iteisinti" (Gal 3:24). Btent iam tikslui Mozei duotas statymas buvo isaugotas iki io laiko, ir jo nagrinjimas vis dar duoda mums naudos. Pirm kart skaitant aukiau idstytus dalykus nra lengva juos suprasti; bet galime visk apibendrinti itaip:

Paadai dl Kristaus, duoti Abraomui - Naujoji Sandora. Paadai izraelitams, susij su Mozei duotu statymu - Senoji Sandora. Kristaus mirtis. Senosios Sandoros veikimas pasibaig (Kol 2:14-17), sigaliojo Naujoji Sandora. Dl itos prieasties tokie dalykai kaip deimtins mokjimas, abo laikymasis ir t.t., kurie buvo Senosios Sandoros dalimi, dabar tapo nebtini (r. 9.5 poskyr). Naujoji Sandora bus sudaryta su prigimtiniu Izraeliu, kuomet jis atgailaus ir priims Krist (Jer 31:31,32; Rom 9:26,27; Ez 16:62; 37:26), nors, inoma, kiekvienas ydas, kuris padaro t dabar ir pasikriktyja Jz, gali tuoj pat prisijungti prie Naujosios Sandoros (kurieje nra padalijimo ydus ir pagonis; Gal 3:27-29). Teisingas i dalyk supratimas pads mums suvokti Dievo paad tvirtum. Skeptikai neteisingai kaltino pirmuosius krikioni pamokslautojus tuo, kad jie nepateikia tikinani rodym. Atsakydamas tai Paulius paaikino, kad Dievo paadus savo mirtimi patvirtino Kristus, todl viltis, apie kuri jie kalba, neturt kelti abejoni, nes tai yra tikrai tvirtas pasilymas: "Kaip Dievas itikimas, ms odis (skelbiamas) jums nebuvo 'taip' ir 'ne'. Nes Dievo Snus, Jzus Kristus, kur jums paskelbme nebuvo 'taip' ir 'ne', bet Jame buvo 'taip'. Nes visi Dievo paadai Jame yra 'taip' ir Jame 'amen'" (2 Kor 1:17-20). Be abejo, tai nepalieka vietos kad ir tokiam poiriui: "Na, a manau, visame tame galt bti kakiek tiesos ".

3.5 Paadai Dovydui

Dovydas, kaip ir Abraomas bei kiti Dievo paad gavjai, gyveno nelengvai. Jis buvo jauniausias snus didelje eimoje. 1000 met prie Krist Izraelyje tai reik, kad jis gan avis ir buvo savo gana valding vyresnij broli pasiuntinys (1 Sam 15-17). Per t laik jis gavo tok tikjim Dievu, kok nuo tada pasiek tik nedaugelis moni. Atjo diena, kuomet izraelitai turjo galiausiai priimti ik i savo agresyvi kaimyn - pilistim. ydai privaljo iirinkti i savo tarpo tok mog, kuris galt kautis su milinu Galijotu, pilistim geriausiu kovotoju. Pagal pateikt slyg nugaltojas imt valdyti pralaimjusius. Su Dievo pagalba Dovydas nugaljo Galijot naudodamas tik akmen svaidykl. i pergal atne Dovydui populiarum, didesn net u j karaliaus (Sauliaus) populiarum. Bet "pavydas iaurus kaip mirusij buvein" (Gg 8:6) - iuos odius patvirtino tolesni Sauliaus poelgiai. Jis 20 met nuolat persekiojo Dovyd, vaikydamasis j tarsi iurk po piet Izraelio dykum. Galu gale Dovydas tapo karaliumi ir nordamas ireikti savo dkingum Dievui u Jo meil, kuri patyr besislapstydamas nuo persekiojim dykumoje, nusprend pastatyti Dievui ventov. Taiau Dievas pasak Dovydui, kad ventov pastatys jo snus Saliamonas, o Dievas Pats pastatys namus Dovydui (2 Sam 7:4-13). Po to sek smulkiai idstytas paadas, kuriame buvo pateikta daug dalyk, jau pasakyt Abraomui, bei pridta vairi kit detali: "Kai pasibaigs tavo dienos ir tu umigsi prie savo tv, A pakelsiu tavo palikuon po tavs, ijus i tavo strn, ir tvirtinsiu jo karalyst. Jis pastatys namus Mano vardui, o A tvirtinsiu jo karalysts sost amiams. A bsiu jam Tvas, o jis bus man snus. Jei jis nusikals, bausiu j moni ryktmis ir moni vaik smgiais. Bet Savo gailestingumo A neatimsiu nuo jo, kaip atmiau nuo Sauliaus, kur paalinau prie tave. Tavo namai ir tavo karalyst bus tvirtinti tau amiams; tavo sostas bus aminas" (2 Sam 7:12-16). I ms ankstesni usimim inome, kad "palikuonimi" turt bti Jzus. T patvirtina jo vadinimas Dievo snumi (2 Sam 7:14), taip pat apie tai kalbama ir daugelyje kit viet Biblijoje: "A esu Dovydo aknis ir palikuonis", pasak Jzus (Apr 22:16).

Evangelija "kalba apie Jo (Dievo) Sn (Jz), knu kilus i Dovydo palikuoni" (Rom 1:3). "I jo (Dovydo) palikuoni, kaip buvo adjs, Dievas ikl Gelbtoj Jz" (Apd 13:23).

- Angelas pasak mergelei Marijai apie jos sn Jz: "Jis bus didis ir vadinsis Aukiausiojo Snus. Viepats Dievas duos jam jo tvo (protvio) Dovydo sost; Jis valdys Jokbo namus per amius, ir jo karalystei nebus galo" (Lk 1:32,33). itaip paadas apie Dovydo palikuon (2 Sam 7:13) pritaikomas Jzui. Tvirtai apibr, kad palikuonis buvo Jzus, dabar atkreipsime dmes eil svarbi klausim: "A pakelsiu tavo palikuon po tavs, ijus i tavo strn A bsiu jam Tvas, o jis bus Man snus" (2 Sam 7:12,14). "Tavo palikuon pasodinsiu tavj sost! (Ps 132:11). Jzus, kaip palikuonis, knu turjo tiesiogiai kilti i Dovydo, ir tuo pat metu jo Tvu turjo bti Dievas. T galima buvo pasiekti tik gimimu i mergels, kaip tas aprayta Naujajame Testamente; Jzaus motina buvo Marija, Dovydo palikuon (Lk1:32), bet jo tvas buvo ne mogus, o Dievas. Kad Marija pradt Jz, Dievas stebuklingai paveik jos sias ventja Dvasia. Ir angelas apie tai kalbjo: "Todl ir gims i tavs bus ventas ir vadinamas Dievo Snumi" (Lk 1:35). "Gimimas i mergels" buvo vienintelis bdas tinkamai vykdyti paad Dovydui.

- "Jis pastatys namus Mano vardui" (2 Sam 7:13). ie odiai reikia, kad Jzus pastatys Dievui ventov - tiek materiali, tiek ir dvasin. Ez 4148 skyriuose smulkiai apraoma, kokia ventov bus pastatyta Jeruzalje atjus Tkstanio met viepatijai (per pirmuosius 1000 Dievo Karalysts egzistavimo met, kuomet Kristus bus sugrs em). Dievo "namai" - tai namai, kuriuose gyvens Dievas. Iz 66:1,2 taip pat sakoma, jog Dievas apsigyvens nuolanki Jo odiui moni irdyse. Todl i tikr tikinij Jzus stato dvasin ventov, kurioje gyvens Dievas. Dabar galime teisingai suprasti Petro odius, kuriuose Jzus vadinamas Dievo nam kertiniu akmeniu (1 Pt 2:4-8), o krikionys apibdinami kaip gyvieji akmenys, i kuri bus pastayti dvasiniai namai (1 Pt 2:5). "A tvirtinsiu jo (Kristaus) karalysts sost amiams Tavo (Dovydo) namai ir tavo karalyst tavo sostas bus aminas" (2 Sam 7:13,16 plg. Iz 9:6,7). Taigi Kristaus karalyst bus kurta Izraelyje, Dovydo karalystje. Tai reikia, kad bsimja Dievo Karalyste bus atkurtoji Izraelio karalyst (smulkiau apie tai kalbama 5.3 poskyryje). Kad isipildyt is paadas, Kristus turs karaliauti Dovydo soste, t.y. jo valdymo vietoje. Tas sostas i tikrj buvo Jeruzalje. Tai dar vienas rodymas to, kad Karalyst turi bti kurta ia, emje, nes kitaip ie paadai liks nevykdyti. - odiai "Tavo namai ir tavo karalyst bus tvirtinta tau amiams" (2 Sam 7:16) duoda pagrind galvoti, kad Dovydas bus aminosios Kristaus Karalysts krimo liudininku. Todl tai buvo netiesioginis paadas, jog jis prisikels Jzui sugrus, kad savo akimis galt pamatyti, kaip visame pasaulyje kriama Karalyst, kuri i Jeruzals valdys Kristus. Nepaprastai svarbu yra suprasti Dovydui paadtus dalykus. Dovydas diaugsmingai kalbjo apie juos, kaip apie "amin sandor", kuri "yra visas mano igelbjimas ir visa valia (trokimai)" (2 Sam 23:5). ie dalykai taip pat siejasi ir su ms igelbjimu. Todl mes turtumme panaiai diaugtis ir trokti j isipildymo. Reikia dar kart pabrti i tikjimo ties svarb. Tragika yra tai, kad krikionikame pasaulyje skelbiamos dogmos, kurios akivaizdiai prietarauja ioms nuotabioms tiesoms: Jeigu iki savo gimimo Jzus jau bt fizikai egzistavs kaip asmenyb, tada visi ie paadai, kad Jzus bus Dovydo palikuonimi, tampa tiesiog absurdu.

Jeigu Dievo Karalyst bus danguje, tada Jzus negali atkurti Dievo Karalysts Izraelyje, o taip pat jis negali karaliauti Dovydo soste, jo valdymo vietoje. ie dalykai tikrai buvo emje, todl jie turi bti atkurti toje paioje vietoje. Ar per Saliamon isipild paadai?

Tikrasis Dovydo snus, Saliamonas, ipild dal paad, Dievo duot Dovydui. Jis pastat Dievui ventov (1 Kar 5-8) ir jo karalyst klestjo. Kaimynini taut valdovai siunt pas Saliamon savo atstovus, kad paliudyt jam savo pagarb (1 Kar 10), o lankantis ventovje bdavo gaunamas didiulis dvasinis palaiminimas. Taigi Saliamono karalyst pranaavo ymiai didesn paad Dovydui isipildym, kuris bus matomas Kristaus karalystje. Kai kas tvirtina, kad paadai Dovydui buvo pilnai ipildyti per Saliamon, taiau emiau pateikiami faktai t paneigia: Daugelis Naujojo Testamento Kristus, o ne Saliamonas. liudijim teigia, kad "palikuonis" buvo

"Palikuonio" karalyst turi bti amina, o Saliamono karalyst tokia nebuvo.

- Dovydas pripaino, kad paadai buvo susij su aminuoju gyvenimu, o ne su jo tiesiogine eima: "Mano namai ne taip dideli pas Diev, kad bt turjs padaryti su manim amin sandor" (2 Sam 23:5). - Dovydo palikuonis yra Mesijas, Gelbtojas i nuodmi (Iz 9:6,7; 22:22; Jer 33:5,6,15; Jn 7:42). Bet Saliamonas vliau nusigr nuo Dievo (1 Kar 11:1-13; Neh 13:26) dl daugelio savo svetimtaui mon, kurios neinojo Izraelio vilties.

Papildymas 9: Dangaus ir ems sunaikinimas (Apr 21:1; 2 Pt 3:6-12).

Kadangi Dievas ketina kurti Savo Karalyst ia, emje (r. 6 skyri ir 4.4 poskyr), tai nemanoma n sivaizduoti, kad Jis sunaikins ms planet. 4.3 poskyryje parodoma, jog Dievas ne kart tvirtai paadjo to nepadaryti. Todl aukiau nurodytas eilutes, kuriose minimas dangaus ir ems sunaikinimas, reikia suprasti perkeltine prasme. Itrauka i Petro laiko atskleidia panaum tarp teismo, kuris itiko em Nojaus laikais, ir to, kuris vyks ateityje, kuomet ateis "Viepaties diena". "Ano meto pasaulis uvo, vandeniu utvindytas. O dabartiniai dangs ir em palaikomi ugniai, saugomi teismo dienai" (2 Pt 3:6,7). Petras paymi skirtum tarp vandens, kuris buvo naikinimo rankiu Nojaus laikais, ir ugnies, kuri bus naudojama antrojo Kristaus atjimo metu. "Dangs ir em" Nojaus laikais nebuvo sunaikinti tiesiogine prasme, tiktai uvo "kiekvienas knas", kuris buvo nuodmingas (Pr 7:21; plg. 6:5,12). Taigi i to seka, kad "dangs ir em" reikia pasaulio, ar moni visuomens, santvark. Tie, kas neteisingai supranta i itrauk, yra link nekreipti dmesio odius, kuriuose kalbama apie "dangaus" sunaikinim. J negalima suprasti tiesiogine prasme, nes dangs yra Dievo buvimo vieta (Ps 123:1), kur nra nuodmingumo (Hab 1:13; Ps 65:5,6), ir jie skelbia Dievo garb (Ps 19:2). Jeigu odius apie "dang" reikia suprasti perkeltine prasme, tai tas pats taikytina ir "emei". Sekanios itraukos liudija, kad ir kitose Biblijos vietose minimus odius "dangs ir em" nerekia suprasti tiesiogine prasme, nes jie reikia emje egzistuojani santvark: - "A pavelgiau em - ji buvo be pavidalo ir tuia, pavelgiau dangus - ten nebuvo viesos Viepats tar: 'Visa (Izraelio) alis liks tuia Dl to geds em ir aptems auktai dangs" (Jer 4:23-28). Tai pranayst apie bsim Izraelio teism. Dl viso ito geds "dangs ir em", i kuri susideda Izraelio tauta, o ne dangus ir em tiesiogine prasme.

- Ankiau Moz kreipsi vis Izrael: "Klausykite dangs! A kalbsiu, em teigirsta mano odius" (st 32:1). Prie tai pabriama, kad jis kreipsi dvi grupes moni: 1) "Gimini vadai ir vyresnieji" ir 2) "visas Izraelis" (st 31:28,30). Taigi vadai prilyginami "dangui", o paprasti mons "emei". - Izaijas taip pat pradjo savo pranayst panaiai: "Dangs, klausykite, eme, igirsk! Klausykite Viepaties odio valdovai! Igirsk ms Dievo statym tauta!" (Iz 1:2,10). ia vlgi dangs sugretinami su valdovais, o em su tauta. - "Jis aukia dang i auktybi ir em, kad galt teisti savo taut Izrael" (Ps 50:4). ia komentarai nereikalingi. Panaiai ir Ag 2:7,21: "A pajudinsiu dang ir em A sukrsiu visas tautas". "Mano kardas bus nuplautas danguje, jis nusileis Idumjos teismui Viepaties kardas suteptas krauju Viepaties didels skerdyns Idumjoje" (Iz 34:5,6). "Dangus" ia prilyginamas Idumjai. Taigi prie tai pateikta pranayst, kad "dangaus kareivijos sutirps" (Iz 34:4), turi omenyje Idumjos "sutirpim".

- Dangs ir em, apie kuri sunaikinim kalbama Izaijo knygos 13 skyriuje, reikia Babilono taut. Kalbdamas apie Babilon Dievas sako: "A supurtysiu dangus, o em pajuds i savo vietos Kaip igsdintos stirnos kiekvienas gr prie savo tautos, savo krat" (Iz 13:13,14). ia tautos bgimas prilyginamas dangaus ir ems judjimui. Turint vis tai omenyje, reikia manyti, kad Naujajame Testamente ryium su Kristaus sugrimu minimi nauji dangs ir em, reikia nauj pasaulio santvark, kuri sigalios krus Dievo Karalyst. Dmesingesnis 2 Pt 3 skyriaus skaitymas t patvirtina. Apraius dabartini "dangaus ir ems" pabaig, 13 eilutje tsiama: "Taiau mes pagal Jo paad laukiame naujo dangaus ir naujos ems, kuriuose gyvena teisumas". ia cituojamas Iz 65:17 pateiktas Dievo paadas: "tai A kuriu nauj dang ir nauj em". Likusioje Izaijo knygos 65 skyriaus dalyje apraoma nauja, tobula pasaulio santvarka, kuri bus sukurta ia, emje: "Jeruzal sukursiu digauti Jie nieko nestatys, kas atitekt kitiems vaikas mirs nugyvens imt met (t.y. gyvenimo trukm bus ilgesn) Vilkas ir avinlis ganysis drauge" (Iz 65:18-25). Aiku, kad tokia palaima emje egzistuos tik bsimojoje Dievo Karalystje - tai ir bus nauji "dangs ir em", kurie pakeis dabartin netobul srang.

Papildymas 10: "Brit izraelizmo" pretenzijos

H.W. Armstrong'o organizacijos "Paprastoji tiesa" alininkai ikl idj apie tai, kad paadai Abraomui jau isipild angl ir amerikiei tautose, kurios, j manym, yra Efraimo ir Manaso gimins. Judjimo "Brit izraelizmas" nariai mano, kad Anglijos karaliai ir karaliens yra kil i Judo gimins, pradedant nuo karaliaus Dovydo. Nordami pateisinti savo teorijas, jie turjo prieiti ivados, kad ydai buvo atmesti kaip Dievo tauta, o vietoj j irinktos brit tautos. Jei bus suprasti 3 skyriuje pateikiami aikinimai, taps aiku, kad ios pretenzijos neturi visikai jokio biblinio pagrindo. I visos daugybs emiau pateikiami tik keli pavyzdiai, atskleidiantys panai samprotavim klaidingum: - "Visi nusidjo ir stokoja Dievo lovs" (Rom 3:23), todl Kristus ir mir, kad duot galimyb isigelbti i nuodms prakeikimo vis tautybi monms. Jei pasikriktijome Krist ir tapome dvasinio Izraelio dalimi, tada visai nesvarbu, kokios tautybs mes esame pagal kilm (Gal 3:27-29). Mums liepta skelbti Evangelij visoms tautoms, kriktijant tuos asmenis, kurie ja patiki (Mk 16:15,16); tokiu bdu naujj Izrael sudaro mons i vis taut, o ne vien tik britai.

Labai sunku nustatyti brit ir amerikiei taut kilm; jas sudaro miinys moni i vairi pasaulio dali. Jei kas nors gimsta tose alyse, tai dar visikai nereikia, kad jie tampa Dievo irinktaisiais.

- "Brit izraelizmo" alininkai tvirtina, kad Abraomo palikuonims paadtus palaiminimus gavo brit tautos, nepriklausomai nuo j paklusnumo Dievui. Bet tai prietarauja ne kart pakartotam principui, pagal kur paklusnumas yra btina slyga Dievo palaiminimams gauti. Kun 26 ir st 28 skyriuose pabriama, kad palaiminimai nuengs ant izraelit, jeigu jie vykdys Dievo od, o u nepaklusnum ant j kris prakeikimai. Taigi negalima tvirtinti, kad Dievas suteik savo palaiminimus britams nepaisydamas j paklusnumo Savo odiui, ir netgi atviro nepaklusnumo jam akivaizdoje, nes tai tikrai neatitinka slyg, pagal kurias Dievas suteikia Savo palaiminimus. Tvirtinimas, kad Dievas atmet Izraelio taut ir pakeit j britais, prietarauja mintims, kurios idstytos kad ir Rom 11:1,2: "Ar Dievas atstm savo taut? Jokiu bdu? Juk ir a (Paulius) izraelitas, i Abraomo palikuoni Dievas neatstm savosios tautos, kuri i anksto numat". Dievo Karalyst praeityje buvo Izraelio Karalyst (2 Krn 9:8). Ji buvo sunaikinta dl nepaklusnumo, bet i Karalyst bus atkurta (Ez 21:25-27). Ji gr Jeruzal (Mch 4:8), kuomet Jzus ten atsiss Dovydo sost (Lk 1:32).

- Dabartiniu metu isklaidyta Izraelio tauta turi vl susirinkti kartu i vairi pasaulio dali: "tai a (Dievas) imsiu Izraelio vaikus i tarpo taut, kurias jie nujo A padarysiu i j vien gimin alyje, Izraelio kalnuose" (Ez 37:21,22). iuo metu tai pildosi, sugrtant savo em tikriesiems ydams; galutinai i pranayst isipildys Dievo Karalystje, kuri, kaip rodo dabartinis yd grimas savo em, turi ateiti labai greitai. Pastaba: Tie, kas ypa domisi iuo klausimu, i leidj gali nemokamai gauti broirl "Brit izraelizmo nagrinjimas".

3 skyrius: klausimai
1. Kurie teisumo? a) Paadai b) Paadai c) Paadai d) Paadai 2. a) b) c) d) 3. a) b) c) d) 4. a) b) c) d) 5. 6. 7. 8. i Dievo paad pranaauja apie nuolatin kov tarp nuodms ir Nojui Edene Dovydui Abraomui

Kurie i emiau pateikt teigini apie paadus Edene yra teisingi? alio palikuonis yra Liuciferis Kristus ir teisieji yra moters palikuonys Kristus laikinai sueid alio palikuon Moters palikuonis buvo sueistas Kristui mirtant Kur Abraomo palikuonys gyvens per amius? Danguje Jeruzalje emje Kai kurie Danguje, o kai kurie emje Kurie i emiau ivardint dalyk buvo paadti Dovydui? Jo didysis palikuonis viepataus per amius Jo palikuonis turs Karalyst Danguje Palikuonis bus Dievo snumi Jo palikuonis, Jzus, gyvens Danguje iki savo gimimo emje. Kaip mes galime tapti Abraomo palikuonimis? Ar em kada nors bus sunaikinta? Kaip Dievo paadai patvirtina js atsakym 6 klausim? Paaikinkite paad Edene, kuris pateiktas Pr 3:15.

4 SKYRIUS

DIEVAS IR MIRTIS
4.1 mogaus prigimtis
Atrodo, kad dauguma moni praleidia labai maai laiko mstydami apie mirt, ar apie savo prigimt, kuri yra pagrindin mirties prieastis. Be tokios savianalizs nepasiekiamas reikiamas savs painimas, todl mons eina per gyvenim vadovaudamiesi tiktai savo pai prigimtiniais geismais. Nors tas ir slepiama, bet danai atsisakoma pripainti t fakt, kad gyvenimas yra toks trumpas, jog mirtis uklups mus netgi per daug greitai. "Ir kas gi js gyvyb? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui inyksta". "Mes visi mirtame ir krentame emn kaip vanduo, kurs nebegrta". "Kaip aliuojanti ol; rytmet ydi (ms jaunyst) ir aliuoja, vakare nukertama ir dista". (Jok 4:14; 2 Sam 14:14; Ps 90:5,6). Moz, tikrai mstantis mogus, pripaino tai ir maldavo Diev: "Pamokyk mus suskaityti ms dienas, kad pasiektumm irdies imint" (Ps 90:12). Todl turdami omenyje gyvenimo trumpum, mes turtume pirmaeil dmes skirti tikros iminties gijimui. Suvokdami mirties neivengiamum, mons reaguoja tai skirtingai. Kai kuriose kultrose bandoma mirt ir laidotuves padaryti gyvenimo dalimi, itaip stengiantis sumainti netekties ir neivengiamumo jausm. Dauguma t, kurie vadina save "krikionimis", laikosi tos nuomon, jog mogus turi savyje "nemirting siel" ar kakoki nemirting dal, kuri pergyvena mirt ir po to patenka bausms arba apdovanojimo viet. I vis mogik igyvenim daugiausia problem ir tragedij sukelia mirtis, todl reikia manyti, kad mogaus protas kiek galdamas stengiasi suvelninti jos poveik smonei; dl ito yra sukurta labai daug klaiding teorij apie mirt bei pai mogaus prigimt. Kaip visada, norint surasti tikr ties apie iuos nepaprastai svarbius dalykus, visas tas teorijas btina patikrinti remiantis Biblija. Reikt prisiminti, jog pirmasis Biblijoje apraytas melas priklauso aliui Edeno sode. Prietaraudamas aikiam Dievo perspjimui, kad nusidjs mogus neivengiamai mirs (Pr 2:17), altys pareik: "Visai judu nenumirsite" (Pr 3:4). Visos klaidingos religijos turi pana bruo, nes bando paneigti mirties neivengiamum ir neataukiamum. Kad suprastume savo tikrj prigimt, mes turime inagrinti, k Biblija sako apie mogaus sutvrim. Tas idstyta paprastais odiais, ir jei mes suprasime juos tiesiogine prasme, mums neliks joki abejoni dl ms prigimties (r. Papildym 17, kuriame iaikinama, kodl Pradios knyg reikt suprasti tiesiogine, paodine prasme). "Viepats Dievas padar i ems molio mog Savo veido prakaite tu (Adomas) valgysi duon, iki nesugri em, i kurios esi paimtas, nes dulke esi ir dulke vl pavirsi" (Pr 2:7; 3:19). ia visikai nieko neusimenama apie tai, kad mogus turi kok nors gimt, neatsiejam nemirtingum; n viena jo dalis po mirties negyvena toliau. Biblijoje akivaizdiai pabriamas tas faktas, kad mogus sudarytas vien tik i paprasiausi dulki: "Esame mes molis" (Iz 64:7); "mogus yra i ems, emikas" (1 Kor 15:47); mogus "turi pagrind i ems" (Job 4:19); "ir mogus vl pavirst pelenus" (Job 34:14,15). Abraomas pripaino ess "dulk ir pelenai" (Pr 18:27). Tuoj po Dievo sakymo sulauymo Edene, "Dievas imet j (mog) kad jis kartais neitiest savo rankos ir neimt taip pat i gyvybs medio, ir valgyt, ir gyvent per amius" (Pr 3:24,22). To nebt reikj, jei kakokia mogaus dalis pagal savo prigimt bt nemirtinga. Slyginis nemirtingumas Evangelijoje nuolat kartojama, kad mogus gali surasti keli aminj gyvenim ir nemirtingum Kristaus darb dka. Kadangi tai yra vienintel nemirtingumo forma, apie kuri kalba Biblija, todl i to seka, kad negalima biblikai pagrsti mokymo, pagal kur u blogus darbus keniama vis aminyb turint piln smon. Nemirtingum galima gauti tiktai paklustant Dievo sakymams, ir tie, kas paklusta jiems, aminyb praleis tobuloje bsenoje turdami nemirtingum. Tai ir yra atpildas u teisum.

Sekanios eiluts turt pakankamai aikiai rodyti, jog is nemirtingumas yra slyginis, mes neturime jo i prigimties: Kristus "sunaikino mirt ir nuviet Evangelija" (2 Tim 1:10; 1 Jn 1:2). gyvenim bei nemirtingum savo

- "Jei nevalgysite mogaus Snaus kno ir negersite jo kraujo, netursite savyje gyvybs (t.y. tai nra neatsiejama js prigimties dalis)! Kas valgo mano kn ir geria mano krauj, tas turi aminj gyvenim, ir a j prikelsiu paskutinij dien", kada bus suteiktas is "aminasis gyvenimas" (Jn 6:53,54). Evangelijos pagal Jon 6 skyriuje Jzus rodinja, jog jis yra "gyvybs duona", ir koki nors nemirtingumo vilt galima gauti tiktai teisingai t priimant (Jn 6:47,50,51,57,58). - "Dievas mums (tikintiesiems) suteik aminj gyvenim, ir tas gyvenimas yra jo Snuje" (1 Jn 5:11). Jokios vilties gauti nemirtingum negali bti tiems, kas nra "Kristuje". Nemirtingumas tapo manomas tiktai Kristaus dk; apie J kalbama kaip apie "gyvybs (t.y. aminojo gyvenimo) krj" (Apd 3:15) - juk jis "visiems, kurie jo klauso, tapo aminojo iganymo prieastimi" (yd 5:9). Taigi nemirtingumas tapo prieinamas monms tiktai Kristaus darb dka. - Tikri tikintieji ieko nemirtingumo ir bus apdovanoti aminuoju gyvenimu, kurio mes neturime savaime, i prigimties (Rom 2:7; 6:23; Jn 10:28). Reikia, kad ms "marus (knas) apsivilkt nemarybe" sugrus Kristui (1 Kor 15:53); taigi nemirtingumas yra mums paadtas, bet kol kas mes jo dar neturime (1 Jn 2:25). Tiktai Dievas turi savaimin, neatsiejam nemirtingum (1 Tim 6:16).

4.2 Siela
Viso to viesoje nemanoma n sivaizduoti, kad mogus galt turti "nemirting siel" ar koki kitoki savaime nemirting dal. Dabar mes pamginsime susiorientuoti painiavoje, supanioje od "siela". Hebrajikas ir graikikas odiai (atitinkamai "nefe" ir "psyche"), kurie Biblijoje veriami odiu "siela", dar veriami daugeliu kit odi, pavyzdiui: Kvapas (kvpavimas) Numirlis, lavonas Esyb, btyb irdis, jausmai Dvasia mogus Kai kada jie veriami tiesiog asmeniniais vardiais. Taigi "siela" reikia asmen, kn ar mogaus "a". Gerai inomas signalas S.O.S. - tai anglik odi "Save our souls" (kurie ivertus reikia "Igelbkite ms sielas") santrumpa. Aiku, kad tai reikia "Igelbkite mus nuo mirties!". Taigi "siela" reikia asmen, taip vadinama asmenyb sudarani dalyk visuma. Todl galima suprasti, kodl daugelyje iuolaikini Biblijos vertim retai naudojamas odis "siela", pakeiiant j asmeniniais vardiais, ar odiu "mogus". Raoma, kad Dievas sutvr "gyvas esybes visokias gyvas ir galinias judti esybes" (Pr 1:20,21). Hebrajikame tekste "esyb" atitinka odis "nefe", kuris taip pat kai kur veriamas odiu "siela", pvz. Pr 2:7: "Dievas sutvr mog padarydamas mog gyva siela" (r. A. Vliaus vertim). Taigi mogus yra "siela", kaip ir gyvnai yra "sielos". Vienintelis skirtumas tarp moni ir gyvn yra tas, kad mogus viresnis u juos protikai; jis sutvertas pagal fizin Dievo paveiksl (Pr 1:26; r. 1.2 poskyr ioje knygoje). Be to kai kurie mons paaukiami painti Evangelij, kurios dka jiems atsiveria nemirtingumo viltis (2 Tim 1:10). Bet nagrindami savo esmin prigimt ir mirt, mes nesurasime joki skirtum tarp mogaus ir gyvn:

"Tas pats likimas yra monms ir gyvuliams: kaip mirta vieni, taip mirta ir kiti (atkreipkite dmes io fakto pabrim) ir mogus nevirija gyvulio Visi (t.y. mogus bei gyvnai) eina vien viet (kap), visi yra i dulki ir visi grta dulkes" (Koh 3:19,20). kvptasis Koheleto raytojas maldoje pra Diev padti monms suvokti nemalon fakt, kad "jie (mons), j pai matymu, yra gyvuliai" (Koh 3:18). Taigi galima numanyti, jog daugeliui moni bus sunku tai pripainti; i ties, nusieminti priveria suvokimas, kad pagal prigimt mes esame tiesiog gyvnai, ir gyvename vadovaudamiesi tais paias savisaugos, dauginimosi bei stipriausij ilikimo instinktais. Koh 3:18 sakoma, jog Dievas "tiria" mones parodydams jiems, kad jie tra gyvnai; t.y. tikrai nuolanks ir paklusns Dievui mons suvoks i ties, o kiti neilaikys ito bandymo. Dvideimtame amiuje po pasaul nepastebimai paplito humanizmo filosofija, pagal kuri mons yra nepaprastai svarbs ir vertingi. Apvalyti savo mstysen nuo humanizmo takos gana nelengva. ia gali padti paprasti Ps 39:6 odiai: "Kiekvienas mogus stovi tik kaip kvapas". "Ne mogaus valdioje jo kelias" (Jer 10:23). Vienas i pai pagrindini dalyk, kuriuos mes inome, yra tas, kad visi moni knai - tikrai, visos gyvos btybs - galiausiai mirs. Taigi "siela" mirta; ji yra visikai prieinga kam nors nemirtingam. Nenuostabu, kad daugeliu atveju odis "siela" vartojamas Biblijoje kalbant apie sielos mirt ir sunaikinim. Jau pats odio "siela" vartojimas tokiame kontekste parodo, kad siela nra kakas nesunaikinamo ir nemirtingo: "Siela, kuri nusids, pati turs mirti" (Ez 18:4). Dievas gali sunaikinti siel (Mt 10:28). Apie siel sunaikinim taip pat kalbama Ez 22:27; Pat 6:32; Kun 23:31(r. pvz. A. Vliaus vertim). Visos "sielos" Asoro (Chacoro) mieste buvo umutos kardu (Jo 11:11 plg. Jo 10:30-39; r. A.Vliaus vertim).

- Mozs statymas danai liepia umuti bet kuri "siel", nepaklustani tam tikriems sakymams (pvz. Sk 15:27-31 r. A. Vliaus vertim). - Sielos pasmaugimo ar sunaikinimo paminjimas gauna prasm tik tada, jei pripainsime, kad siela gali mirti (Pat 18:7; 22:25; Job 7:15). Kristus "atidav savo gyvyb", taigi jo gyvyb arba "siela" tapo auka u nuodm (Iz 53:10,12).

Taigi "siela" reikia asmen arba kn, o ne kakoki nemirting kibirkt mumyse. Tai matyti daugumoje viet, kur vartojamas itas odis. tai keletas akivaizdi pavyzdi: Jer 2:34 kalbam apie "nekalt siel krauj". "Jei kuri siela padaro nuodm, girddam keikim ir to neprane Jei kuri siela k nors uterto palieia jei kuri siela nesmoningai pasiadt gera ar pikt daryti" (Kun 5:1-4 r. A. Vliaus vertim).

"Mano siela ir visa kas yra viduj mans lovink, mano siela, Viepat kurs pasotina grybmis tavo gyvenim" (Ps 103:1,2,5). "Kas nori igelbti savo gyvyb ("siel"), tas j praras; o kas praudys savo gyvyb ("siel") dl mans tas j igelbs" (Mk 8:35). Tai pakankamai gerai rodo, jog siela nereikia kakokio dvasinio prado, esanio moguje; iia "siela" (graikikai "psyche") reikia tiesiog kno gyvyb, kaip kad is odis ir yra ia iverstas.

4.3 mogaus dvasia

Gaila, bet daugelis moni painioja siel su dvasia. Be to padt dar apsunkina tai, kad kai kuriose kalbose, taigi ir Biblijos vertimuose jas, odiai "siela" bei "dvasia" teturi tik vien atitikmen. Sielos svoka i esms apima visas asmens sudedamasias dalis, taigi kai kada ji gali reikti ir dvasi.

Taiau Biblijoje varojami odiai "siela" ir "dvasia" paprastai skiriasi savo reikme; siel nuo dvasios galima atkirsti (yd 4:12). Hebrajikas ir graikikas odiai, veriami odiu "dvasia" (atitinkamai "ruach" ir "pneuma"), dar veriami ir kitai odiai, kaip antai: Kvapas, alsavimas, kvpavimas Vjas irdis Mintys "Dvasios" svok esame inagrinj 2.1 poskyryje. Dievas per Savo Dvasi palaiko materialij krinij, taip pat ir mog. Taigi moguje esanti Dievo Dvasia tai j palaikanti gyvybin jga. "Knas be dvasios mirs" (Jok 2:26). "Dievas kvp jo (mogaus) veid (nerves) gyvybs kvap (dvasi), ir mogus pasidar gyva esyb (siela)" (Pr 2:7). Jobas sako, jog jo nosyje yra "Dievo kvapas (dvasia)" (Job 27:3 plg. Iz 2:22). Taigi ms viduje esanti gyvybs dvasia duodama mums gimimo metu ir ji ilieka mumyse, kol gyvas ms knas. Kai Dievo Dvasia i ko nors atimama, tas dalykas tuoj pat na, nes Dvasia yra gyvybin jga. Jei Dievas "patraukt prie savs jo (savo) dvasi ir kvap, kiekvienas knas t vienu kartu ir mogus vl pavirst pelenus. Jei tat turi proto, klausyk, kas sakoma" (Job 34:14-16). Pastararsis isireikimas dar kart primena, jog mogui labai sunku priimti tok jo tikrosios prigimties iaikinim. Mums mirtant Dievas paima i ms Savo dvasi, ir tada ne tik mirta knas, bet taip pat nutrksta visa ms smons veikla. Dovydas suvok tai, todl jis pasitikjo Dievu, o ne tokiais silpnais sutvrimais, kaip mons. Ps 146:3-5 suduoda smg humanizmo pretenzijoms: "Nepasitikkite kunigaikiais, mogumi, per kur neateina igelbjimas. Kai ieis jo dvasia, jis gr savo em (i kurios mes visi esame padaryti); tuomet dings visi jo sumanymai. Palaimintas, kieno padjjas yra Jokbo Dievas". Po mirties "dulks sugr em, i kurios yra, ir dvasia gr atgal pas Diev, kurs j dav" (Koh 12:7). Jau esame isiaikin, jog per savo Dvasi Dievas yra visur. ia prasme "Dievas yra Dvasia" (Jn 4:24). Kai mirtame, mes "ileidiame kvap" ta prasme, kad mumyse esanti Dievo Dvasia pasitraukia i ms. Ta Dvasia susilieja su Dievo Dvasia, kuri yra aplink mus; taigi po mirties "dvasia gr atgal pas Diev". Kadangi Dievo Dvasia palaiko vis krinij, tai ir gyvnai mirta taip pat. mons ir gyvnai turi savyje t pai Dvasi, ar gyvybin jg. "Nes tas pats likimas yra monms ir gyvuliams: kaip mirta vieni, taip mirta ir kiti. Vis yra toks pat alsavimas (dvasia), ir mogus nevirija gyvulio" (Koh 3:19). Raytojas tsia toliau ir sako, kad tiek moni, tiek gyvn dvasia (kvpavimas) eina t pai viet (Koh 3:21). Ko gero kalbant apie toki pai moni ir gyvn dvasi bei mirt prisimenama, kaip tvano metu vienodai buvo sunaikinti ir mons, ir gyvnai, kurie visi turjo i Dievo gaut (Pr 2:7; 7:15) gyvybs dvasi (kvap): "Ir prauvo kiekvienas knas, kurs judjo ant ems, paukiai, gyvuliai, vrys, visokie kirminai, kurie liauoja ant ems, ir visi mons: visa, kas turi gyvybs kvap (dvasi) ant ems, imir visa buvo igaiinta emje" (Pr 7:21-23). Pradios knygos 7 skyriaus apraymas aikiai parodo, kad pagal savo esm mogus priklaso tai paiai grupei, kaip ir "kiekvienas knas visa, kas turi gyvybs kvap". Taip yra btent dl ios gyvybs dvasios, kuri yra visiems vienoda.

4.4 Mirtis - bsena be smons veiklos

I to, k jau esame iki iol imok apie siel ir dvasi, turt bti aiku, jog mirs mogus visikai neturi smons. Dievas prisimins darbus t, kas yra atsakingi prie j (Mal 3:16; Apr 20:12; yd 6:10), bet Biblijoje nra nieko, i ko bt galima numanyti, jog mirties bsenoje mes turime koki nors smon. Sunku ginytis su emiau pateiktais aikiai teiginiais, kurie kalba apie tai: - "Kai ieis jo (mogaus) dvasia, jis gr savo em; tuomet dings visi jo sumanymai" (Ps 146:4).

 "Mirusieji gi visai nieko nebeino Ir j meil, ir j neapykanta, ir pavydas jau seniai dingo" (Koh 9:6,7). "proto nebebus mirusij buveinje" (Koh 9:10) - jokio mstymo, taigi ir jokios smons. Jobas sako, kad jei mirt, bt "buvs kaip nebuvs" (Job 10:19); mirt jis laik usimirimu, smons nebuvimu ir visiku egzistavimo nutrkimu, o tai primena ms bsen prie gimim. mogus mirta kaip ir gyvnai (Koh 3:18); jei mogus po mirties kakur gyvena turdamas smon, tai ir jie turi ten pat patekti, bet nei Ratai, nei mokslas apie tai nieko nesako. Dievas "atsimena, kad mes esame dulks. mogaus dienos panaios ien; kaip lauko gl, taip jis ydi ir jau jo nebra, ir jo nebepasta daugiau jo vieta" (Ps 103:14-16).

Mirtis - tikrai bsena be smons veiklos, netgi teisiesiems. Tai patvirtinama tuo faktu, kad Dievo tarnai danai maldaudavo prailginti j gyvenim, kadangi jie inojo po mirties negalsi garbinti bei lovinti Diev, nes mirtis yra bsena be smons veiklos. Geras pavyzdis yra Hezekijas (Iz 38:17-19) arba Dovydas (Ps 6:5,6; 30:10; 39:14; 115:17). Tiek teisij, tiek ir nusidjli mirtis danai vadinama miegu ar poilsiu (Job 3:11,13,17; Dan 12:13). Dabar jau pateikme pakankamai rodym ir galime atvirai pareikti, jog Biblijoje paprasiausiai nerandama patvirtinimo plaiai paplitusiam poiriui, es teisieji i karto po mirties apdovanojami ir patenka palaiming bsen danguje. Tikroji tiesa apie mirt ir mogaus prigimt suteikia didiul ramybs jausm. Po vis mogiko gyvenimo negand ir skausm kapas yra visiko usimirimo vieta. Tiems, kas neinojo Dievo reikalavim, tai bus aminas usimirimas. Niekada nebus pareikalauta atisikaityti u lidn ir nepavykus gyvenim; daugiau nebekils grsm vl pajusti prigimtinio mogiko proto sukurtas bergdias viltis bei nuogastavimus. Studijuojant Biblij atrandama tam tikra tikjimo ties sistema; gaila, bet dl nepakankamo dmesio Biblijai moni religiniame mstyme egzistuoja taip pat tam tikra klaid sistema. Bet kokia kaina siekdamas suvelninti mirties neivengiamum, mogus pradjo tikti turs "nemirting siel". Pripainus moguje egzistuojant tok nemirting element, reikia taip pat pripainti, kad jis turi kakur eiti po mirties. Dl ito pradta galvoti, jog teisij ir nusidjli likimai po mirties turi kakaip isiskirti. Stengiantis vis tai suderinti, prieita ivados, jog egzistuoja vieta, vadinama Dangumi, kuri patenka "geros nemirtingos sielos", ir taip pat yra kita vieta, vadinama pragaru, kuri patenka "blogos nemirtingos sielos". Jau esame parod, kad pagal Biblijos mokym "nemirtinga siela" negali egzistuoti. Dabar panagrinsime kitas klaidingas idjas, bdingas visuotinai pripaintiems aikinimams. Danai teigiama, kad: 1. Mes apdovanojami u savo gyvenim "nemirting siel" tam tikr viet. tuoj po mirties pasiuniant ms

2. Teisieji atskiriami nuo nusidjli tuoj po mirties 3. Teisieji apdovanojami paimant juos dang. 4. Jei visi turi "nemirting siel", tada kiekvienas turi patekti dang arba pragar. 5. Nuodmingos "sielos" patenk bausms viet, vadinam pragaru.

Remiantis ia analize galima padaryti ne vien tik neigiamas ivadas; tikims, jog smulkiai inagrinj tuos dalykus, mes kartu pateiksime ir daug toki Biblijoje pateiktos tiesos element, kurie uima labai svarbi viet tikrjame mokyme apie mogaus prigimt.

4.5 Prisiklimas

Biblija pabria, kad teisieji bus apdovanoti tik po prisiklimo, sugrus Kristui. Atsaking mirusij (r. 4.8 poskyr) priklimas bus pirmasis dalykas, kur padarys Kristus; po ito seks teismas. Jei "siela" po mirties tuoj pat patekt dang, tada nereikt prisiklimo. Paulius pasak, kad jeigu mirusieji nebus prikelti, tada visos pastangos paklusti Dievui yra beprasms (1 Kor 15:32). Jis tikrai nebt taip aikins, jei tikt, jog jis dar bus apdovanotas paimant jo "siel" dang tuoj po mirties. Taigi galime numanyti, kad jis tikjo kno prisiklim esant vienintele apdovanojimo forma. Kristus drsino mus aikindamas, jog mogui, kuris dabar gyvena dorai, "bus atlyginta teisij prisiklime" (Lk 14:14). Vlgi btina pabrti, kad Biblija moko tik apie vien egzistavimo bd egzistavim knikame pavidale. Tai lieia Diev, Krist, angelus ir mones. Sugrs Kristus "pakeis ms varging kn ir padarys pana savo garbingj kn" (Fil 3:20,21). Taigi dabar jis tikrai turi kn, kur aprpina energija vien tik Dvasia, o ne kraujas. Toks apdovanojimas laukia ir ms. Teismo metu mes gausime atpild u tai, k esame dar gyvendami kne (2 Kor 5:10). Tiems, kas gyveno pagal kn, bus paliktas tas pats mirtingas knas, kuris suirs virsdamas dulkmis; tuo tarpu tie, kas savo gyvenime band kn pakeisti Dvasia, "i dvasios pjaus aminj gyvenim" (Gal 6:8) gaudami Dvasia pripildyt kn. Yra ir daug kit rodym, i kuri matyti, jog teisieji bus apdovanoti kne. T pripainus, iaiks nepaprasta prisiklimo svarba. Akivaizdu, kad ms dabartinis knas po mirties nustoja egzistuoti; jei mes galime gauti nemirtingum ir aminj gyvenim tiktai bdami kne, i to seka, jog po mirties smons veikla turi nutrkti iki to laiko, kuomet ms knai bus sukurti i naujo ir gaus Dievo prigimt. 1-ojo laiko korintieiams penkioliktas skyrius smulkiai aprao prisklim; j tikrai verta dmiai perskaityti. 1 Kor 15:35-44 aikinama, kad panaiai kaip Dievas duoda kn pastai sklai, kuri idygsta i ems, taip ir mirusieji prisikels ir bus apdovanoti knu. itaip Kristui prisiklus i kapo, jo mirtingas knas buvo pakeistas nemirtingu, ir tok apdovanojim gaus visi tikri tikintieji (Fil 3:21). Pasikriktydami mes susijungiame su Kristaus mirtimi bei prisiklimu ir taip parodome savo tikjim tuo, kad mes taip pat gausime apdovanojim, kur jis gavo po savo prisiklimo (Rom 6:3-5). Dalindamiesi su juo kentjimais dabar, mes taip pat tapsime ir jo apdovanojimo dalininkais: "Mes (dabar) visuomet neiojame savo kne Jzaus merdjim, kad ir Jzaus gyvyb apsireikt ms kne" (2 Kor 4:10). "Jis - prikls i numirusi Krist Jz atgaivins ir js mirtinguosius knus savo Dvasia" (Rom 8:11). Todl su ia viltimi mes laukiame "ms kno atpirkimo" (Rom 8:23), kuomet tas knas taps nemirtingu. Nuo seniausi laik Dievo mons suprato tikrj kno prisiklimo vilt. Abraomui buvo paadta, kad jis pats, asmenikai, amiams pavelds Kanaano em, ir tas yra neabejotina, kaip tos ems perjimas skersai ir iilgai (Pr 13:17; r. 3.4 poskyr). Jis tikjo tais paadais, taigi turjo taip pat tikti, jog ateityje jo knas bus kakaip atgaivintas ir padarytas nemirtingu, kad visa tai bt manoma. Jobas aikai suprato gausis apdovanojim bdamas knikame pavidale, nepaisant to, kad jo kn kape sus kirminai: "Mano Atpirkjas yra gyvas ir paskuiausi dien a atsikelsiu i ems, ir vl bsiu apvilktas savo oda, ir savo kne (arba turdamas knik pavidal) a matysiu savo Diev. A pats j matysiu, ir mano akys ivys, o ne kitos; ta mano viltis paslpta mano prieglobstyje" (Job 19:25-27). Izaijo viltis buvo tokia pati: "Tavo mirusieji gyvens, knai j prisikels" (Iz 26:19). Labai panas odiai vartojami apraant Lozoriaus, asmeninio Jzaus draugo, mirt. Vietoj to, kad guost mirusiojo seseris sakydamas, jog jo siela nujo dang, Viepats Jzus kalbjo apie prisiklimo dien: "Tavo brolis prsikels!" Pirmieji krikionys t puikiai suvok. Tas matyti i Mortos atsakymo: "Morta atsiliep: A inau, jog jis prisikels paskutin dien, mirusiems keliantis" (Jn 11:23,24). Kaip ir Jobas, ji nelaik mirties vartais palaimos kupin gyvenim danguje, bet vietoj to ji lauk prisiklimo "paskutin dien" (plg. su Jobo "paskuiausia diena"). Viepats paadjo: "Kas igirdo i Tvo ir pasimok t a prikelsiu paskutinij dien" (Jn 6:45,44).

4.6 Teismas
Biblijos mokymas apie teism yra viena i pagrindini vieno tikjimo sudedamj dali, todl j btina aikiai suprasti prie krikt (Apd 24:25; yd 6:2). Danai Ratuose kalbama apie "teismo dien" (pvz. 2 Pt 2:9; 3:7; 1 Jn 4:17; Jud 6), kuomet tie, kas buvo gav Dievo painim atsiims savo apdovanojim. Jie visi turs stoti "prie Dievo teism" (Rom 14:10); "mums visiems reiks stoti prie Kristaus teismo kras" (2 Kor 5:10), kad gautume apdovanojim u gyvenim kne. Danielis savo regjime, susijusiame su antruoju Kristaus atjim, mini toki kras, turini sosto pavidal (Dan 7:9-14). Palyginimai taip pat padeda suinoti iek tiek daugiau smulkmen. Palyginime apie talentus vaizduojamas sugrs eimininkas, kuris pasiaukia tarnus ir vertina, kaip kiekvienas i j panaudojo jam palinktus pinigus (Mt 25:14-29). Palyginime apie tinkl Evangelijos paaukimas prilyginamas vejo tinklui, kuris ugriebia vairiausi moni; po to vejai j ivelka krant, susda (plg. su teismo posdiu) ir atskiria gersias uvis nuo blogj (Mt 13:47-49). Iaikinimas visai paprastas: "Pasaulio pabaigoje ieis angelai, irankios bloguosius i gerj". I to, k jau esame inagrinj iki iol, pilnai galima numanyti, jog po Viepaties sugrimo ir prisiklimo tie, kas buvo paaukti painti Evangelij, bus surinkti kartu tam tikr viet tuo laiku, kuomet jie susitiks su Kristumi. Jis pareikalaus i vis ataskaitos bei vertins, ar jie verti gauti apdovanojim ir engti Karalyst. Tiktai tuomet teisieji bus apdovanoti. Visa tai apjungiama palyginime apie avis ir oius: "Kai ateis mogaus Suns savo lovje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsiss savo garbs soste (Dovydo soste Jeruzalje, Lk 1:32,33). Jo akivaizdoje bus surinkti vis taut mons (t.y. mons i vis taut, plg. Mt 28:19), ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo oi. Avis jis pastatys deinje, oius - kairje. Ir tars karalius stovintiems deinje: "Ateikite mano Tvo palaimintieji, paveldkite nuo pasaulio sukrimo jums paruot karalyst!" (Mt 25:31-34). Teisij apdovanojimas - paveldti Dievo Karalyst ir gauti Abraomui paadtus dalykus. Bet tai bus tik po teismo, kuris vyks sugrus Kristui. Todl prie Kristaus sugrim nemanoma gauti paadto apdovanojimo, t.y. nemirtingo kno; taigi turime padaryti ivad, kad nuo mirties momento iki prisiklimo tikintysis i viso neegzistuoja tokioje bsenoje, kurioje galt vykti smons veikla, kadangi be kno nemanoma egzistuoti jokiame kitame pavidale. Biblijoje nuolat kartojama, kad apdovanojimas bus suteiktas tik tuomet, kuomet sugr Kristus, ir ne ankiau: "Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas garbs vainik" (1 Pt 5:4 plg. 1:13). (Jzus), js gausite nevystant

Jzus Kristus "teis gyvuosius ir mirusiuosius Todl mans laukia teisumo vainikas, kur an dien man atiduos Viepats, teisingasis Teisjas" (2 Tim 4:1,8). Paskutinmis dienomis sugrus Mesijui, "daugelis t, kurie miega ems dulkse (plg. Pr 3:19), pabus, vieni aminam gyvenimui, kiti sugdinimui" (Dan 12:2). Kristui atjus teisti, atgis "gulintieji kapuose Kurie dar ger, prisikels gyventi, kurie dar bloga, prisikels stoti teism" (Jn 5:2529). "tai a (Jzus) veikiai ateinu atsinedamas atlyg ir kiekvienam atmoksiu pagal jo darbus" (Apr 22:12). Mes neiname dang gaut apdovanojimo - Kristus j atnea mums i dangaus.

Jzus atsine atlyg su savimi, taigi galime numanyti, jog tas atlygis yra paruotas mums danguje, bes bus atgabentas mums em antrojo atjimo metu; ta prasme Abraomui paadta em, kuria mes paveldsime, ir yra palikimas "skirtas jums danguje. Jus Dievo galyb ir sergsti tikjimu iganymui, kuris prirengtas apsireikti paskutiniu metu" (1 Pt 1:4,5).

T suvok galime teisingai iaikinti Jn 14:2,3 eilutes, kurios danai suprantamos neteisingai: "Einu jums vietos paruoti (plg.su palikimu "skirtu jums danguje). Kai nujs paruoiu, vl sugriu ir jus pas save pasiimsiu, kad js btumte ten, kur ir a". Kitoje vietoje Jzus sako, jog jis ateis atnedamas mums savo atlyg (Apr 22:12), ir jau esame isiaikin, kad mes gausime t apdovanojim teismo metu. Jis viepataus Dovydo soste Jeruzalje "per amius" (Lk 1:32,33). Jis praleis aminyb ia, emje, ir kur jis bus - Dievo Karalystje ioje emje - ten bsime ir mes. Graikika fraz, veriama "jus pas save pasiimsiu", taip pat naudojama Mt 1:20 liepiantJuozapui "parsivesti namus" savo mon Marij.Taigi tie odiai nebtinai reikia judjim erdvje link Jzaus. Kadangi apdovanojimas bus suteiktas tik teismo metu po Kristaus sugrimo, tai reikia, kad teisieji ir nusidjliai po mirties patenka t pai viet, t.y. kap. Mirties metu jie niekaip neatskiriami. emiau pateikti rodymai t patvirtina: - Jonatas buvo teisusis, o Saulius nusidjlis, bet "mirtyje jie nebuvo perskirti" (2 Sam 1:23). Saulius, Jonatas ir Samuelis po mirties pateko t pai viet (1 Sam 28:19).

- Po mirties teisusis Abraomas "susijung su savo tauta", arba protviais; o jie buvo stabmeldiai (Pr 25:8; Jo 24:2). Ir dvasikai imintingas, ir neimintingas mirta taip pat (Koh 2:15,16).

Visa tai niekaip nesiderina su visuotinai pripaintos "krikionybs" pretenzijomis. J mokymas apie tai, kad teisieji po mirties tuoj pat patenka dang, panaikina prisklimo bei teismo btinyb. Bet mes jau esame isiaikin, jog ie dalykai uima nepaprastai svarbi viet dievikame iganymo plane, taigi ir Evangelijos inioje. Anot plaiai paplitusio poirio, vienas teisus asmuo mirta ir apdovanojamas patekimu dangu, o po dienos, po mnesio, po met, paskui j vis seka kiti. Tai niekaip nesiderina su Biblijos mokymu, pagal kur visi teisieji bus apdovanoti kartu, tuo pat metu: Avys viena po kitos bus atskirtos nuo oi teismo metu. Pabaigus teism Kristus pasakys visoms avims, surinktoms jo deinje: "Ateikite, mano Tvo palaimintieji, paveldkite nuo pasaulio sukrimo jums paruot karalyst!" (Mt 25:34). itaip visos avys paveldi Karalyst vienu metu (plg. 1 Kor 15:52). Kai ateis Kristaus sugrimo ir teismo "pjtis", visi, kas Evangelijos labui, "lygiai" diaugsis (Jn 4:35,36 plg. Mt 13:39). dirbo

- Apr 11:18 minimas "metas teisti mirusius" apibdinimas kaip laikas, kuomet Dievas atsilygins "savo tarnams, pranaams ir ventiesiems maiems ir dideliems" - t.y. visiems tikintiesiems kartu. - Laiko ydams 11 skyriuje ivardijama daug Senojo Testamento teisij moni. 13 eilutje komentuojama: "Jie visi mir tvirtai tikdami, dar negav (Abraomui) paadtj dalyk", susijusi su igelbjimu ir patekimu Dievo Karalyst (yd 11:8-12). I to seka, kad po savo mirties tie mons vienas po kito nenujo dang gauti apdovanojimo. To prieastis paaikinama 39,40 eilutse: "Jie visi nesulauk to, kas buvo paadta, nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numats mums, kad jie ne be ms pasiekt tobulum". Paadto apdovanojimo suteikimas jiems buvo atidtas, nes pagal Dievo plan reikia, kad visi tikintieji "pasiekt tobulum" kartu, tuo pat metu. Tai vyks teisme, sugrus Kristui.

4.7 Atlygio vieta - dangus ar em?

Netgi nepaisant aukiau pateikt argument, kiekvienas, kuris vis dar mano, kad Dievo Karalysts, t.y. paadtojo atlygio, vieta bus dangus, o ne em, taip pat turi kakaip paaikinti sekanius dalykus:

Viepaties maldoje ("Tve ms" - Mt 6:9-13) praoma Dievo Karalysts atjimo (t.y. meldiama, kad sugrt Kristus), kuomet Dievo valia bus vykdoma emje taip, kaip dabar jinai yra vykdoma danguje (Mt 6:10). Taigi mes praome maldoje Dievo Karalysts atjimo em. Tiesiog tragedija yra tai, kad tkstaniai moni kasdien nesusimstydami kartoja iuos odius, ir tuo pat metu vis dar tiki, jog Dievo Karalyst jau dabar yra pilnai kurta danguje, o em bus sunaikinta.

"Palaiminti romieji: jie pavelds em" (Mt 5:5) nesakoma "j sielos pateks dang". ia daroma uuomina 37 psalm, kuri visa pabria, kad galutin apdovanojim teisieji gaus emje. Lygiai toje pat vietoje, kur nusidjliai mgavosi savo laikinu pranaumu, teisiesiems bus atlyginta aminuoju gyvenimu, ir jie valdys t pai em, kurioje kakada viepatavo nusidjliai (Ps 37:34,35). "Bet romieji pavelds em Nes tie, kuriuos jis laimins, pavelds em Teisieji pavelds em ir gyvens joje per amius" (Ps 37:11,22,29). Gyvenimas emje per amius reikia, kad aminasis gyvenimas danguje yra nemanomas. - "Noriau jums atvirai pasakyt apie patriarch Dovyd. Jis mir, buvo palaidotas Juk ne Dovydas pakilo dang" (Apd 2:29,34). Vietoj to Petras aikina, kad Dovydo viltis buvo prisiklimas i numirusi sugrus Kristui (Apd 2:22-36). em yra ta vieta, kurioje Dievas tvarko monij: "Dangus yra Viepaties dangus, em gi jis dav moni vaikams" (Ps 115:6). Apr 5:9,10 kalbama apie teisiuosius, kurie bus gerai vertinti teismo metu: "I j tu (Kristus) padarei ms Dievui karalyst bei kunigus, ir jie viepataus emje". is regjimas, vaizduojantis viepatavim Dievo Karalystje, kuri bus emje, visikai nesiderina su neapibrtu sivaizdavimu, kad mes mgausims "palaima" kakur danguje.

- Danielio knygos 2 ir 7 skyriuose pateiktos pranaysts bendrais bruoais aprao politins valdios pokyius, kurie galiausiai pasibaigia Dievo Karalysts krimu sugrus Kristui. i Karalyst viepataus "po visu dangumi" ir pripildys "vis em" (Dan 7:27; 2:35 plg. 44 eil.). i aminoji Karalyst "bus atiduota Aukiausiojo ventj tautai" (Dan 7:27); taigi jie bus apdovanoti aminuoju gyvenimu ioje Karalystje, kuri bus emje, po dangumi.

4.8 Atsakomyb prie Diev

Jei mogus i prigimties turi "nemirting siel", tada jis priverstas kakur praleisti aminyb - arba apdovanojimo, arba bausms vietoje. Tai reikt, jog kiekvienas yra atsakingas prie Diev. Bet prieingai, esame parod, kad pagal prigimt mogus yra kaip gyvnai, jam nra bdingas nemirtingumas. Taiau kai kuriems monms yra pasilytas aminasis gyvenimas Dievo Karalystje. Turt bti akivaizdu, kad ne kiekvienas, kuris kada nors gyveno, bus prikeltas; kaip ir gyvnai, mogs gyvena, mirta ir suyra dulkes. Bet kadangi bus teismas, po kurio vieni bus pasmerkti, o kiti apdovanoti aminuoju gyvenimu, mes turime daryti ivad, jog tam tikra moni grup prisikels, kad galt gauti pasmerkim arba apdovanojim. Vienas ar kitas asmuo bus prikeltas arba ne priklausomai nuo to, ar jis yra atsakingas prie teism. Pagrind teismui sudarys ms atsakas Dievo odio painim. Kristus paaikino: "Kas mane niekina ir mano odi nepriima, tas jau turi savo teisj: pats odis, kur a kalbjau, nuteis j paskutinij dien" (Jn 12:48). Prie teism nereiks atsakyti tiems, kas neinojo ar nesuprato Kristaus odio, ir todl neturjo progos priimti j ar atmesti. "Visi, kurie nusidjo neturdami (Dievo) statymo (painimo), praus be statymo, o visi, kurie nusidjo turdami statym (t.y. inodami j), bus nuteisti pagal statym" (Rom 2:12). Taigi tie, kas neinojo Dievo reikalavim, pras kaip gyvnai; tuo tarpu tie, kas inodami lauo Dievo statym, bus teisiami, todl turs bti prikelti teismui.

Dievo akivaizdoje "nesant statymo nuodm negaljo bti skaitoma nuodm tai statymo lauymas Per statym tik pastame nuodm" (Rom 5:13; 1 Jn 3:4; Rom 3:20). Jei mogus neino Dievo statym, apreikt Jo odyje, nuodm nra "skaitoma", ir todl toks mogus nebus nei prikeliamas, nei teisiamas. Taigi tie, kas neino Dievo odio, liks negyvi, kaip ir gyvnai bei augalai, kadangi j padtis yra panai. "mogus, kurs neapsisvarsto, yra panaus gyvulius, kurie na" (Ps 49:21). "Jie guldomi kaip avys mirusij buveinje" (Ps 49:15). Tiktai inodami Dievo kelius mes tampame atsakingi prie J u savo poelgius, ir todl ms prisiklimas ir stojimas prie teism tampa btinais dalykais. Taigi reikt suprasti, kad bus prikelti ne vien tik teisieji ar tie, kurie yra prim krikt, bet ir visi tie, kas ino Dievo reikalavimus ir todl yra atsakingi prie j. Ratuose tas danai kartojama: Jn 15:22 teigiama, kad odio painimas udeda atsakomyb: "Jei (a, Jzus) nebiau atjs ir jiems kalbjs, jiems kalts nebt. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodms". Rom 1:20,21 panaiai sakoma, jog Diev pain mons yra "nepateisinami".

"Kas igirdo i Tvo ir pasimok t a (Kristus) prikelsiu paskutinij dien" (Jn 6:45,44). - Dievas "nebeiri" tiktai t moni poelgi, kurie tikrai neino Jo keli. Bet inanius jis stebi ir tikisi i j tinkamo atsako (Apd 17:30). - "Tarnas, kuris ino savo eimininko vali, bet nieko neparuoia ir pagal jo vali nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris neino [eimininko valios], kad ir baustinai pasielgs, bus maai plakamas (pvz. liks mirs). I kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir pareikalauta, ir kam daug patikta, i to bus daug ir iiekota" (Lk 12:47,48). tai kaip elgiasi Dievas. "Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda" (Jok 4:17). Izraelis turjo ypating atsakomyb prie Diev, nes buvo gavs i Jo apreikim (Am 3:2).

- Dl itos atsakomybs prie Diev tiems, kas vliau nusigria nuo Jo, "bt buv geriau i viso nepainti teisumo kelio negu j painus nusigrti nuo jiems duoto ventojo sakymo" (2 Pt 2:21). Galima prie to pridti dar ir kitas itraukas: Jn 9:41; 3:19; 1 Tim 1:13; Oz 4:14; st 1:39. Mes tampame atsakingi prie teism tiktai jei pastame Diev. I to seka, kad tie, kas neturi io painimo, nebus prikelti, kadangi j nerekia teisti. Dl io painimo stokos jie tampa panas " gyvulius, kurie na" (Ps 49:21). Yra pakankamai rodym, kad ne visi kada nors gyven mons bus prikelti: - Senosios Babilono tautos mons "nebeatsikels" po mirties, nes jie nieko neinojo apie tikrj Diev (Iz 43:17; Jer 51:39). - Izaijas drsinosi: "Viepatie, ms (Izraelio) Dieve, kiti valdovai, be tavs, yra vald mus (pvz. filistimai ir babilonieiai) Jie mir, niekuomet neatgis, jie - eliai, niekuomet neprisikels" (Iz 26:13,14). Atkreipkite dmes, jog ia tris kartus pabriama, kad jie neprisikels: "Niekuomet neatgis niekuomet neprisikels bet kok j atminim idildei". Ir prieingai, Izraelis turjo prisiklimo perspektyv, nes inojo apie tikrj Diev: "Tavo (Izraelio) mirusieji gyvens, knai j prisikels" (Iz 26:19). Kalbant apie Dievo taut Izrael mums pasakoma, kad sugrus Kristui "daugelis mieganij em dulkse, atsibus - kai kurie aminajam gyvenimui, kiti gdai ir aminajai negarbei" (Dan 12:2). Taigi bdami atsakingi prie Diev kaip irinktoji tauta, "daugelis" yd prisikels, bet ne visi. Tie i j, kas visikai nepaino savo tikrojo Dievo "kris ir daugiau nebeatsikels", kadangi jie nesugebjo surasti "Viepaties odio" (Am 8:14,12).

Dabar mes jau inome, kad: 1. Pain Dievo od mes tampame atsakingi prie Diev. 2. Tiktai atsakingieji bus prikelti ir teisiami. 3. Taigi tie, kas nepasta tikrojo Dievo, liks mir, kaip ir gyvnai. i ivad reikms suvokimas suduoda skaud smg mogikajam ididumui, nes tai nra tai, kuo mes link tikti i prigimties; milijonai moni dabar ir visoje istorijos eigoje, kurie neinojo tikrosios Evangelijos, psichiniai ligoniai, negalintys suprasti Biblijos mokymo, taip pat kdikiai ir mai vaikai, mir perdaug jauni, kad galt suvokti Evangelij - tai vis grups moni, kurie patenka prie t, kas neturi tikrojo Dievo painimo, ir todl nra atsakingi prie J. Tai reikia, kad jie nebus prikelti, nepriklausomai nuo j tv dvasins bkls. itai yra visika prieingyb humanizmo idjoms bei ms prigimtiniams trokimams ir jausmams; bet tikras nuolankumas Dievo odiui, kuris yra galutin tiesa, kartu su pritinkaniu nusieminimu vertinant savo pai prigimt, leis mus pripainti t dalyk teisingum. Bealikai nagrindami mogikuosius igyvenimus, mes netgi nesivadovaudami Ratais taip pat prieisime ivad, kad aukiau mintos moni grups negali turti jokios bsimojo gyvenimo vilties. Mums visikai nepridera abejoti Dievo veiksm teisingumu ioje srityje: "Ak mogau! Kas gi, ties sakant, tu toks esi, kad drsti prietarauti Dievui?!" (Rom 9:20). Mes galime pripainti, kad nesuprantame vieno ar kito dalyko, bet niekuomet neturime kaltinti Diev neobjektyvumu ar neteisingumu. Primus prielaid, kad Dievas gali bti nemylintis ar klysti, mums atsvert iurpi perspektyva - juk tada reikt pripainti, jog visagalis Dievas, Tvas bei Sutvrjas elgiasi su Savo kriniais nepagristai ir neteisingai. ia gali padti 2 Sam 12:15-24 eiluts, kuriose apraoma, kaip karalius Dovydas prarado savo kdik; ten raoma, kad jis "maldavo Viepat u kdik" kol is buvo gyvas, bet jam mirus Dovydas pripaino jo mirties negrtamum: "Dlei kdikio, kolei jis tebebuvo gyvas, alkinau save ir verkiau, nes sakiau: Kas ino, gal Viepats man j dovanos ir kdikis liks gyvas? Dabar gi, jam mirus, kam alkiniau save? Argi begalsiu j ataukti atgal? jis gi nesugr pas mane. Paskui Dovydas paguod savo mon", ir kaip galima greiiau susilauk kito snaus. Galiausiai, btina pasakyti, kad suvok princip, kuriuo grindiama atsakomyb prie Diev, daugelis moni pajunta, jog jie nieko daugiau nenori inoti apie tai, kad netapt asakingi prie Dievo teism. Bet visai galimas dalykas, kad tokie mons jau tapo atsakingi prie Diev, kadangi jie suprato i Dievo odio, jog Dievas veikia j gyvenime silydamas jiems umegzti su Juo tikrus santykius. Visuomet btina prisiminti, jog "Dievas YRA meil", ir "nenordamas, kad kuris prat", Jis "atidav savo viengim Sn, kad kiekvienas, kuris j tiki, neprat, bet turt aminj gyvenim" (1 Jn 4:8; 2 Pt 3:9; Jn 3:16). Dievas nori, kad mes btume Jo Karalystje. Su tokia garbe bei privilegija kartu neivengiamai gaunamos ir pareigos. Bet jos nra mums per daug sunkios ar varginanios; jei tikrai mylime Diev, mes suprasime, kad jo silomas igelbjimas negaunamas kaip savaime suprantamas atlygis u tam tikrus darbus. Juk Jis itaip ireikia savo kart trokim padaryti savo vaikams kas tik manoma, kad suvok Jo nuostabi asmenyb jie galt gauti laims kupin aminj gyvenim. Suprat ir igird Dievo kvietim, randam Jo odyje, mes suvoksime, kad Dievas ypa dmiai stebi mus visur, kur tik mes beeitume, ir tikrai tikisi i ms atsako savo meil, bet nelaukia, kad mes apleisime savo pareigas. Ta mylinti akis stebi mus visada; mes niekuomet negalime pamirti ar atsisakyti to, k inome apie Diev, kad isilaisvintume nuo atsakomybs prie j ir galtume nuolaidiauti knui. Vietoj to mes galime ir turime diaugtis ms patiriamu ypatingu Dievo artumu bei pasitikti Jo meils didyb, kad visada iekotume apie J daugiau ini, o ne maiau. Meil Dievo keliams ir trokimas painti juos, kad galtume kiek galima tiksliau sekti Juo, turt nusverti ms prigimtin baim, susijusi su Dievo aukiausiuoju ventumu.

4.9 Pragaras

Anot plaiai paplitusio sivaizdavimo, pragaras - tai bausms vieta, kuri nusidjli "nemirtingos sielos" patenka i karto po mirties, arba kani vieta, kuri pateks tie, kas bus atmesti teismo metu. Mes sitikin, kad pagal Biblijos mokym pragaras - tai kapas, kur po mirties patenka visi mons. odiu "pragaras" veriamas hebrajikas odis "eol", kurio tiesiogin prasm yra "udengta vieta". odis "pragaras" neatspindi ios reikms, taigi vertimas nra pilnas. Pagal Biblija i "udengta vieta" ar "pragaras" - tai kapas, arba mirusij buvein. Daugelyje viet hebrajikas odis "eol" taip ir veriamas. Ir tikrai, daugelyje Biblijos vertim beveik nevartojamas odis "pragaras", bet veriama tiksliau, naudojant tokius odius kaip "mirusij buvein", "kapas". Kai kuriuose vertimuose (pvz. A. Rubio) odis "eol" i viso neveriamas, tik pateikiamas su lietuvika galne ("eolas"). tai tik keletas pavyzdi, kuriuose is odis "eol" veriamas odiais "mirusij buvein". Juos inagrinjus neturt likti vietos plaiai paplitusiam sivaizdavimui, pagal kur pragaras - tai vieta, kur nusidjliai kankinami ugnimi. "Tebna sugdinti bedieviai, tenutilsta nustumti mirusij ("eol")" (Ps 31:18) - taigi jie neauks didelse kaniose. viet

- "Dievas ilaisvins mano siel i mirusij buveins ("eol")" (Ps 49:16) t.y. Dovydo siela, ar knas, prisikels i kapo, arba "mirusij buveins". Su tokiais odiais visikai nesiderina tikjimas, kad pragaras - tai nusidjli bausms vieta, ir i ten jie negali pabgti; teisusis gali nueiti pragar (kap) ir vl ieiti. Oz 13:14 odiai t patvirtina: "A igelbsiu juos (Dievo taut) i mirties galios ("eol", kai kuriuose vertimuose veriama "i pragaro"), ivaduosiu juos i mirties". ie odiai cituojami 1 Kor 15:55 kalbant apie prisklim sugrus Kristui. Panaiai apraomas ir antrasis prsiklimas (r. 5.5 poskyr): "Mirtis ir mirusij pasaulis (kai kuriuose vertimuose "pragaras") atidav savuosius [numirlius]" (Apr 20:13). 1 Sam 2:6 randami Onos odiai yra labai aiks: "Viepats marina ir gyvenim grina (per prisiklim): nuveda mirusij buvein ("eol") ir atgal atveda". Kadangi "pragaras" - tai kapas, tai reikia manyti, jog tiesieji bus i ten igelbti prikeliant juos aminajam gyvenimui. Taigi visikai manoma patekti "pragar", arba kap, ir vliau, prisiklus, ieiti i ten. Geriausias ito pavyzdis yra Jzus, apie kur pasakyta, kad "jis neliksis mirusij buveinje (kai kuriuose vertimuose - "pragare") ir jo knas nesupsias" (Apd 2:31), kadangi jis bus prikeltas. Atkreipkite dmes, kaip sugretinamas visas Kristaus asmuo ("jis") su jo knu. I odi "jis neliksis mirusij buveinje" galime suprasti, jog jis ten vis dlto buvo kakiek laiko, t.y. jo knas tris dienas guljo kape. Tas dalykas, kad Kristus pateko "mirusij buvein", arba "pragar", pakankamai gerai rodo, jog tai nra vieta, kuri patenka tik nusidjliai. Tiek geri, tiek ir blogi mons patenka "pragar", t.y. kap. itaip Jzui "buvo skirta su bedieviais jo kapas" (Iz 53:9). alia to yra ir kit pavyzdi, i kuri matyti, jog teisieji patenka pragar, t.y. kap. Jokbas sak: "Raudodamas nuengsiu pas savo sn (Juozap) mirusij buvein ("pragar")" (Pr 37:35). Pagal vien i Dievo princip bausm u nuodm yra mirtis (Rom 6:23; 8:13; Jok 1:15). Jau anksiau esame isiaikine, jog mirtis - tai bsena kurioje visikai nevyksta jokia smons veikla. U nuodmes baudiama pilnu sunaikinimu, o ne aminomis kaniomis (Mt 21:41; 22:7; Mk 12:9; Jok 4:12), lygiai taip, kaip mons buvo sunaikinti tvanu (Lk 17:27,29), arba izraelitai uvo dykumoje (1 Kor 10:10). Abiem iais atvejais nusidjliai uvo, o ne pateko aminas kanias. Taigi nemanoma, kad baudiami nusidjliai bt kankinami vis aminyb ir jaust tas kanias turdami smon. Taip pat jau esame isiaikine, kad Dievas neskaito nuodms, jei mes neinome Jo odio (Rom 5:13). Tokie asmenys liks negyvi. Tie, kas inojo Dievo reikalavimus, Kristui sugrus prisikels ir bus teisiami. Jei tai nusidjliai, tai jie bus nubausti mirtimi, nes tokia yra bausm u nuodmes. Taigi stoj prie Kristaus teism jie gaus nuosprend, tada mirs vl, ir aminai liks mir. Tai ir bus "antroji mirtis", apie kuri kalbama Apr 2:11; 20:6. ie mons mirs

vien kart ir po mirties visikai neturs smons. Kristui sugrus jie prisikels, bus teisiami ir nubausti antrja mirtimi, po kurios, kaip ir po pirmosios, visikai neturs smons. Tai tsis aminai. Btent ta prasme bausm u nuodmes yra "amina". Tai tiesiog reikia, jog j miriai nebus galo. Pasilikimas negyvais per amius ir yra amina bausm. Biblijoje danai naudojami tokie isireikimai. Pavyzdiui, st 11:4 apie Dievo vykdyt vienkartin faraono armijos sunainkinim kalbama kaip apie amin, nenutrkstant proces, kadangi ta konkreti armija niekada daugiau nepersekiojo Izraelio. "Juos apdeng Raudonosios jros vanduo Viepats juos inaikino iki iai dienai." Netgi Senojo Testamento laikais tikintieji inojo, kad paskutinij dien bus prisiklimas, po kurio atsakingi nusidjliai sugr kap. Labai aikiai tas idstoma Job 21:30,32: "Piktasis bus nuvestas narso dien (t.y. prikeltas t dien) Jis (po to) bus nuvestas kapus". Viename i palyginim apie Kristaus sugrim ir teism kalbama, jog nusidjeliai bus "nugalabyti" jo akivaizdoje (Lk 19:27). Vargu, ar tas suderinama su idja, kad nusidjliai aminai egzistuoja turdami smon ir yra nepaliaujamai kankinami. Bet kuriuo atveju tai bt ne visai pagrsta bausm - aminos kanios u 70 met trukusius darbus. Nusidjli baudimas neteikia Dievui malonumo; todl reikia manyti, kad jis netaikys jiems tokios bausms, kuri bus vykdoma aminai (Ez 18:23,32; 33:11 plg. 2 Pt 3:9). Nuo tiesos atstraukusiame krikionikame pasaulyje "pragaro" idja danai siejama su ugnimi ir kaniomis. Tai visikai neatitinka Biblijos mokymo apie pragar (kap). "Jie guldomi kaip avys mirusij buveinje ("pragare"); mirtis gano juos" (Ps 49:15). I to galime numanyti, jog kapas yra ramaus usimirimo vieta. Nors Kristaus siela, kitaip sakant knas, ibuvo tris dienas pragare, jis nesuiro (Apd 2:31). Tai bt nemanoma, jei pragare degt ugnis. Ez 32:26-30 vaizduojama, kaip galingi karygiai i aplinkini taut ramiai guli savo kapuose: "Visi itie neapipjaustyti ir uv (kovoje) kurie nueng mirusij buvein (pragar) su savo ginklais ir padjo savo kalavijus po savo galvomis jie miega su neapipjaustytais ir su tais, kurie engia duob." ia usimenama apie paprot laidoti karius kartu su j ginklais, padedant numirlio galv ant jo kardo. Bet juk itaip apraoma mirusij buvein, arba "pragaras", kitaip sakant kapas. Tie galingi karygiai ramiai guli pragare (t.y. savo kapuose), o tai vargu, ar yra suderinama su idja, kad pragare liepsnoja ugnis. Jonos patirt dalyk apraymas taip pat tam prietarauja. Po to, kai j gyv prarijo didel uvis, "Jona meldsi Viepaiui, savo Dievui, i uvies pilvo ir sak: Savo sielvarte a aukiau Viepaiui i po emi gilumos (originale ia vartojamas odis "eol", t.y. "pragaras"; be to r. A. Rubio vertim, kur naudojamas isireikimas "i eolo pilvo")" (Jon 2:1,2). Taigi ia banginio pilvas sulyginamas su "ems giluma", arba "pragaru". Banginio pilvas tikrai buvo "udengta vieta", o tai ir yra pagrindin odio "eol" reikm. Aiku, kad ten neliepsnojo ugnis, ir Jona isivadavo i ten, kai uvis ispjov j. is vykis pranaavo apie Kristaus prisiklim i kapo - r. Mt 12:40. Ugnis - sunaikinimo simbolis Taiau Biblijoje aminos ugnies vaizdis yra i tikrj danai naudojamas. Taip pavaizduojama nuodms sukelta Dievo rstyb, pasibaigianti visiku nusidjlio sunaikinimu kape. Sodoma buvo nubausta "aminos ugnies" bausme (Jud 7), t.y. ji buvo visikai sunaikinta dl gyventoj nuodmingumo. iandien i miesto yra lik tik griuvsiai, usemti Mirties jros vandenimis; ten jokiu bdu nedega ugnis, o taip turt bti, jei mes "amin ugn" suprastume paodiui, tiesiogine prasme. Taip pat ir Jeruzalei dl Izraelio nuodmi grs amina Dievo rstybs ugnis: "A sukursiu ugn jos vartuose; ji praris Jeruzals vartus ir neuges" (Jer 17:27). i odi tikrai negalime suprasti paodiui, tiesiogine prasme, nes pagal pranaystes Jeruzal turi tapti bsimosios Karalysts sostine (Iz 2:2-4; Ps 48:3). Jeruzals namai buvo sudeginti ugnimi (2 Kar 25:9), bet ta ugnis neliepsnojo per amius. Edomo al Dievas taip pat nubaud ugnimi, kuri "nakt ir dien neuges, per amius kils jos dmai, nuo kartos kart pasiliks tuia ibis ir varnas gyvens tenai jos namuose dygs erkiai ir dilgs" (Iz 34:9-15). Taigi sugriautoje Edomo alyje egzistuos gyvnai ir augalai, todl ia aprayta amina ugnis turi

reikti Dievo rstyb tiesiogine prasme.

ir

visik

tos

vietos

sunaikinim,

ne

tikr

ugn

Labai danai Jeruzals ir Izraelio nuodmi sukelta Dievo rstyb lyginama su ugnimi: "tai mano narsas (rstyb) ir mano usidegimas liepsnoja ant itos vietos (Jeruzals) jis degs, ir neuges" (Jer 7:20; kiti pavyzdiai Rd 4:11 ir 2 Kar 22:17). Ugnis taip pat siejasi su nuodms pasmerkimu, kur paskelbs Dievas teismo metu Kristui sugrus. "Nes tai ateis diena, kaitinta kaip krosnis, ir visi puikieji, ir visi, kurie elgiasi bedievikai, bus pelai; ateinanti diena padegs juos" (Mal 4:1). Kuomet pelai, o taip pat mogaus knas, sudega ugnyje, jie pavirsta dulkmis. Jokia mediaga, juolab mogaus knas, negali degti aminai. Taigi "amina ugnis" negali reikti amin kani tiesiogine prasme. Ugnis negali liepsnoti aminai, jei nra kam degti. Reikt atkreipti dmes, kad "mirusij pasaulis (t.y. "pragaras")" bus mestas " ugnies eer" (Apr 20:14). Tai rodo, kad pragaras - tai ne tas pats, kas "ugnies eeras"; pastarasis simbolizuoja visik sunaikinim. Naudojant simbolik Apreikimo knygos kalb, mums pasakoma, kad mirusij buvein (kapas) bus visikai sunaikinta, nes pasibaigus Tkstanio met viepatijai nebebus daugiau mirties. Gehena Naujajame Testamente odiu "pragaras" veriami du graikiki odiai. Vienas i j - tai "hades", atitinkantis hebrajik od "eol", kur jau esame aptar ankiau. Kitas -tai odis "Gehena". Taip vadinosi svartynas visikai netoli Jeruzals, kur bdavo deginamos iukls i miesto. Kadangi tai tikrinis daiktavardis, t.y. konkreios vietos pavadinimas, jis turt bti paliekamas be vertimo (tiesiog "Gehena"), o ne veriamas odiu "pragaras". "Gehena" - tai aramjikas hebrajiko pavadinimo "Ge-ben-Hinom" (t.y. "Hinomo slnis") atitkmuo. Ta vieta buvo netoli Jeruzals, pietiniame jos pakratyje (Jo 15:8), ir Kristaus laikais ten buvo miesto svartynas. Nusikaltli lavonai bdavo metami ugn, kuri visuomet ten liepsnojo, ir itaip Gehena tapo visiko sunaikinimo ir atmetimo simboliu. Vlgi btina aikiai suprasti, kad tai, kas bdavo metama t ugn, nepasilikdavo ten aminai - knai suirdavo dulkes. "Ms Dievas yra (t.y. bus teismo dien) ryjanti ugnis" (yd 12:29); nuodmi sukelta Jo rstybs ugnis prarys ir sunaikins nusidjlius, o ne paliks juos tokioje bsenoje, kurioje jie degs, bet vis dlto gyvens. Kuomet ankstesniais laikais Dievas teis savo taut Izrael pasinaudodamas babiloniei rankomis, Gehena prisipild Dievo tautoje rast nusidjli lavonais (Jer 7:32,33). Naudodamas od "Gehena" Viepats Jzus meistrikai apjung visas mintas Senojo Testamento idjas. Jis danai kartodavo, kad tie, kas jam sugrus vyksianio teismo metu bus atmesti, pateks " Gehen (t.y. "pragar"), negstani ugn, kur j kirminas nemirta" (Mk 9:43,44). Gehena sukeldavo ydams mintis apie atmetim ir kno sunaikinim, ir mes jau esame isiaikin, kad amina ugnis simbolizuoja nuodms sukelt Dievo pykt ir amin nusidjli sunaikinim mirtimi. Aiku, jog vieta, "kur j kirminas nemirta" taip pat yra dalis to paties simbolio, vaizduojanio visik sunaikinim. Juk nemanoma, kad kur nors galt egzistuoti tikri kirminai, kurie niekada nemirt. Be to Gehena - tai vieta, susijusi su bausmmis, kurios ankstesniais laikais buvo tekusios nedorliams i Dievo tautos. Tai dar kart parodo, kad Kristus labai tinkamai naudojo Gehenos vaizd.

Papildymas 11: Skaistykla

Romos katalik banyia moko, kad Dievo moni sielos po mirties gali patekti viet, pavadinta "skaistykla", kuri yra pusiaukelje tarp "dangaus" ir "pragaro". Jie moko, jog tai yra apsivalymo vieta, kurioje sielos kakiek laiko kenia, kol pasidaro tinkamos gauti igelbjim danguje. Manoma, kad to asmens ir jo artimj maldos, vaki deginimas ir pinigins aukos banyiai sutrumpina laik, kur siela turs kentti "skaistykloje". Didiulis toki aikinim klaidingumas turt paaikti i emiau pateikiam dalyk:

Biblija nieko nekalba apie tokios vietos egzistavim. Jau esame isiaikin, kad siela reikia vis ms kn, o ne kakoki mumyse esani nemirting dal, ir kad "pragaru" vadinamas kapas, o ne bausms vieta. Teisiesiems niekada neadamas igelbjimas danguje. Igelbjimas bus suteiktas sugrus Kristui teismo metu, o ne prajus kuriam laikui po mirties, kuomet mes ieisime i "skaistyklos" (Mt 25:31-34; Apr 22:12). Visi teisieji gaus apdovanojim tuo atskirai (yd 11:39,40; 2 Tim 4:8). pat metu, o ne kiekvienas o ne asmuo

Po mirties seka visikas smons veiklos nutrkimas, veiksmai, apie kuriuos aikina skaistyklos doktrina.

kakokie

- Mes apvalomi nuo nuodmi pasikriktydami Krist ir ugdydami savyje tvirt tikjim Jo darbais ms dabartinio gyvenimo metu, o ne kakur laik kentdami po mirties. Mums liepiama apsivalyti nuo yd ir nuodming darb (2 Tim 2:21; yd 9:14). Taigi mes apsivalome dabar, iame gyvenime, o ne apsivalymo vietoje ("skaistykloje"), kuri mes patenkame po mirties. "tai dabar palankus metas, tai dabar iganymo diena!" (2 Kor 6:2). Prie igelbjimo mus atves paklusnumas Dievui, pasireikiantis krikto primimu ir dvasingumo ugdymu iame gyvenime (Gal 6:8), o ne "skaitykloje" praleistas laikas. Kit pastangos igelbti mus deginant vakes ir aukojant katalik banyiai visikai neturs takos ms igelbjimui. "Kurie pasitiki savo turtu brolis negali n vieno iganyti, neigi atvadavimo mokesiais kur ipirkti" (Ps 49:6-9).

Papildymas 12: Vaiduokliai ir persiknijimas

Egzistuoja tikjimas, kad mogus po mirties gyvena toliau jo dvasiai persiklus kit asmen ar gyvn. Tai buvo vienas i pai ankstyviausi bd, kuriais mogus stengsi tikinti savo, kad mirtis nra tokia neataukiama, kaip atrodo. Jau esame isiaikin, kad mogaus dvasia vadinamas jo viduje esantis kvpavimas / gyvybin jga, kuri po mirties sugrta pas Diev (Koh 12:7). Tai reikia, jog ita dvasia nesklando kakur kaip "vaiduoklis", ir negali uvaldyti kito asmens ar gyvno, itaip isilaikant mogaus asmenybei. Kiekvienas i ms bsime teisiami pagal savo pai darbus (2 Kor 5:10). Jeigu ms veiksmai ir charakterio bruoai asirado i kakokio kito asmens, tada netenka prasms principas, kuris teigia, kad Dievas teisia ir apdovanoja mus pagal ms pai darbus (Apr 22:12). Po mirties dvasia sugrta pas Diev, ir visa smons veikla nutrksta. Todl bet koks bandymas susisiekti su mirusiais parodo, jog labai neteisingai suprantamas akivaizdus Biblijos mokymas apie tuos dalykus (r. Iz 8:19,20). Biblija visikai aikiai teigia, kad po mirties mons jokiu pavidalu nesugrta savo nam ar miest, kuriame gyveno; negali taip bti, kad po kokio nors asmens mirties tose vietose rodytsi jo "dvasia" ar "vaiduoklis". Sunku t ireikti suprantamiau nei tas padaryta Job 20:7-9: "(mogus) bus praudytas kaip mlynas, ir kurie buvo j mat, sakys: Kur jis? Jis nebus atrastas Akis, kuri buvo j maiusi, nebematys (jo) ir jo vieta (namas / miestas) nebeirs daugiau j". Panaiai sakoma ir Job 7:9-10: "Kas nusileidia mirusij buvein nebegrta daugiau savo namus, ir jo vieta nebepasta daugiau jo paties." Nuolankiai pripain it, mes atmesime visokius aikinimus, es galima pamatyti, kaip mirusij "mklos" lankosi namuose, kuriuose jie anksiau gyveno. itokie regjimai - tai geriausiu atveju vaizduots aismas.

Papildymas prikelti?

13:

Su

kokia

prigimtimi

mes

bsime

Jau esame isiaikin, kad aminj gyvenim ir dievik prigimt tikintieji gys tik po teismo. Pirmiausia Kristus prikels tuos, kurie atsakingi prie Dievo teism, ir juos teis, kai visi susirinks prie jo. Kadangi nemirting prigimt mes gysime tik po teismo, i to seka, kad visi prikeltieji turs mirtingj prigimt. Jeigu jie prisikelt su nemirtinga prigimtimi, tai nebt jokios prasms laukti apdovanojimo teismo metu. Mes engsime Dievo Karalyst i karto po teismo (Mt 25:34); teisieji nebus Dievo Karalystje prie teism. "Knas ir kraujas negali paveldti Dievo karalysts visi bsime perkeisti nes itas gendamasis turi apsivilkti negendamumu ir itas mirtingasis apsivilkti nemirtingumu" (1 Kor 15:50,51,53). Tai reikt, kad prigimties pasikeitimas i mirtingos nemirtingj vyks teismo vietoje, kadangi Dievo Karalyst mes engsime btent i ten. Tarp kitko, kvptas apatalas Paulius danai kalba apie "prisiklim" kaip apie "gyvenimo prsiklim", turdamas omenyje prisiklim t teisij, kurie po teismo pavelds aminj gyvenim. inoma, jis suprato, kad "vyks teisij ir neteisij prisiklimas" (Apd 24:15). Jis suvok, jog atsakingieji "ieis (i kapo), tie kurie dar gera, gyvenimo prisiklimui; tie, kurie dar bloga, teismo prisiklimui" (Jn 5:29). Tokiu bdu, kalbdamas apie "prisiklim", Paulius danai turi omenyje "gyvenimo prisiklim". Teisieji ieis i savo kap "gyvenimo prisiklimui" - ij i ems jie bus teisiami ir gaus aminj gyvenim. Visas is procesas yra "gvenimo prsiklimas". Taigi ijimas i ems ir "gyvenimo prisiklimas" yra skirtingi dalykai. Paulius kalba apie savo siekim gyventi krikionikai, "tikdamasis kaip nors pasieksis prisiklim i mirusij" (Fil 3:11). Kadangi jis buvo atsakingas, tai bet kuriuo atveju jis bus prikeltas atsiskaityti prie teism, ir tai, kad jis siek "prisiklimo", parodo, jog "prsiklimas" ia reik "gyvenimo prisiklim". Kiti pavyzdiai, kuriuose "prisiklimas" reikia "gyvenimo prisiklim", yra ie: Lk 20:35; Jn 11:24; 1 Kor 15:21,42; yd 11:35; Apr 20:6. Ps 17:15 Dovydas mini, kad jis bus apdovanotas, kai "pabus". Jis panaiai suprato prsiklim, nors ir inojo, kad dar vyks teismas. Posakio "prisiklimas" vartojimas 1 Kor 15 padeda isiaikinti 1 Kor 15:52 odi prasm - "mirusieji bus prikelti negend". Reikia pabrti, kad i fraz "mirusieji" kartais (o ypa 1 Kor 15) reikia mirusius teisiuosius, kurie bus prikelti apdovanojimui teismo metu: 1 Kor 15:13,21,35,42; 1 Tes 4:16; Fil 3:11; Apr 14:13; 20:5,6. 1 Tes 4:16,17 ivardijami vykiai, susij su Kristaus grimu: 1. Kristus sugrta ir pasirodo visiems 2. Prikeliami mirusieji 3. Atsakingieji, kurie tuo metu yra gyvi, taip pat pristatomi teism Aminasis gyvenimas bus suteiktas po to, kai visi bus surinkti kartu (Mt 25:3134; 13:41-43); todl mes negysime nemirtingumo tuoj po prisiklimo, kadangi prie tai visi turi susirinkti kartu. Jau esame isiaikin, kad visi teisieji bus apdovanoti vienu metu (Mt 25:34; yd 11:39,40). Tai bt nemanoma, jei prisikeltume nemirtingu pavidalu, nes prisiklusieji turi susirinkti kartu su tais atsakingaisiais, kurie tuo metu bus gyvi. Taiau reikt priminti, kad ms laiko supratimas yra labai mogikas; Dievas neturi toki ribotum. Galima nueiti per daug toli bandant nustatyti sek vyki, kurie vyks Kristaus atjimo metu. Prisiklimas ir ms pasiketimas nemirtingum teismo metu vyks "mai, akimirka" (1 Kor 15:52). Reikalui esant Kristaus sugrimo metu laikas teks kitaip, bent jau tiems monms, kurie bus teisiami. Bendras biblijinis principas yra toks, kad kiekvienas atsakingas mogus turs prie teism atsiskaityti u savo gyvenim ir vienaip ar kitaip pasikalbti su teisju, Viepaiu Jzumi (Mt 25:44; Koh 3:17; 12:14; Lk 12:2,3; 19:23; Ez 18:21,22; 1 Tim 5:24,25; Rom 14:11,12). Turint omenyje, kad bus didel daugyb atsakingj, galima padaryti ivad, jog laikas bus sustabdytas ar stipriai sutankintas, kad visi mes galtume bti teisiami greitai, ir vis dlto individualiai. Kadangi to proceso metu laikas bus sutankintas, kad prisiklimas ir teismas vykt "mai, akimirka", tai galima suprasti, kodl apie prisiklim kartais kalbama kaip apie met, kuomet teisiesiems bus suteiktas aminasis

gyvenimas. Taiau taip bus dl didelio greiio, kuriuo mes bsime perkelti i kapo teism, o po to Dievo malone - nemirting bsen. Vis dlto i anksiau aptart citat iaikja, kad pagal Biblijos mokym aminasis gyvenimas bus suteiktas teisme, o ne i karto po prisiklimo. Dl ios prieasties 1 Tes 4:17 sakoma, jog teisieji bus paaukti teism nuskambjus trimitui, o 1 Kor 15:52 tas pats trimitas siejamas su nemirtingumo suteikimu. Tas taip pat paaikina, kodl Paulius mstydamas apie prisiklim prilygindavo j teismui ir nemirtingumo gavimui (pvz. 1:23).

Papildymas 14: Pagriebimas

"Evangelinse" banyiose yra plaiai paplits tikjimas, kad teisieji bus "pagriebti" dang Kristui sugrus. is tikjimas danai siejamas su idja, kad po to em bus sunaikinta. Papildyme 9 mes isiaikinome, jog tai nemanoma. Taip pat 4.7 poskyryje esame isiaikin, kad atpildo vieta yra em, o ne dangus. ie klaidingi tikjimai remiasi neteisingu 1 Tes 4:16,17 iaikinimu: "O pats Viepats nuengs i dangaus. Tuomet pirmieji prisikels tie, kurie mir Kristuje, paskui mes, gyvieji, ilikusieji, kartu su jais bsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viepaties ir taip visuomet pasiliksime su Viepaiu". Jau nekalbant apie tai, kad yra akivaizdiai pavojinga toki svarbi tikjimo ties pagrsti vienui viena ventojo Rato eilute, dar reikt atkreipti dmes tai, jog ia neusimenama apie teisij pagriebim Dang. Kristus nuengia i dangaus ir tik tada tikintieji pasitinka j. Kristus viepataus per amius Dovydo soste Jeruzalje, ir mes bsime su juo ia, emje. Todl nemanoma, kad mes galtume aminyb praleisti su juo pakib auktai ore. "Oras" tsiasi vir ems paviriaus visai nedaug kilometr, o tai reikia, kad jis nra susijs su Dangumi, Dievo buveine. Graikikas isireikimas, veriamas "pagauti" i tikrj reikia sugriebim, suiupim; jis visikai nenurodo kokios nors konkreios krypties. Tie patys odiai naudojami graikikame Senojo Testamento vertime (Septuagintoje) Kun 6:2 ir st 28:31 kalbant apie svetimo turto "iplim" ar gyvulio "sugavim". Tas pats isireikimas sutinkamas ir Apd 3:39: "Viepaties Dvasia pagavo Pilyp. Eunuchas daugiau jo nebemat O Pilypas atsidr Azote". Taip apraomas stebuklingas Pilypo pergabenimas i vienos vietos emje kit. Kristui sugrus atsakingieji bus surinkti kartu teismo viet; jiems nereiks patiems ten vykti. Visikai manoma, kad mes i tikrj bsime nugabenti t viet oru. Jzus pasak, kad "t dien, kai apsireik mogaus snus du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas" (Lk 17:30,36). ia vl matome t pat staig pagriebim. Mokiniai primygtinai klausinjo: "O kurgi, Viepatie? Jis atsak: Kur bus lavon, ten sulks ir maitvanagiai" (Lk 17:37). Maitvanagiai instinktyviai skrenda oru ir nusileidia emje prie lavono, ir panaiai atsakingieji bus nugabenti viet, kurioje teismo metu susitiks su savo Viepaiu. Mes vlgi turime pabrti, koks svarbus yra mokymas apie Kristaus teism. Pirmiausia ten turi susirinkti visi atsakingieji, ir tik tada bus apdovanoti teisieji i j tarpo. Pavirutinikai perskaiius 1 Tes 4:16,17 gali susidaryti spdis, kad visi atsakingieji bus pagriebti or ir ten aminai pasiliks su Kristumi. Bet juk mes inome, kad atsakingieji bus surinkti teismo viet, galbt gabenant juos oru, ir tik tada gaus savo atlyg.

4 skyrius: Klausimai
1. a) b) c) d) Kas atsitinka po mirties? Siela patenka Dang Mes liekame be smons Siela kakur laikoma iki teismo Nuodmingos sielos patenka pragar, o geros Dang.

2. Kas yra siela?

a) b) c) d)

Ms esybs nemirtinga dalis odis, kuris reikia "mogus, asmuo, btyb" Lygiai tas pats, kas ir dvasia Tai, kas po mirties patenka Dang arba pragar.

3. Kas yra mogaus dvasia? 4. Trumpai apibdinkite mogaus prigimt. 5. Nurodykite Biblijoje dvi itraukas, kurios rodo, jog mirtis - tai bsena be smons veiklos. 6. K js inote apie Kristaus teism? 7. Kas bus prikeltas ir teisiamas? 8. Kas yra pragaras? 9. Kas yra Gehena?

5 SKYRIUS

DIEVO KARALYST
5.1. Karalysts apibdinimas
I ms ankstesni studij inome, kad Dievo tikslas yra apdovanoti jam itikimus mones aminuoju gyvenimu grus Kristui. is aminasis gyvenimas bus duotas emje; nuolat kartojami Dievo paadai dl ito niekada neturi omenyje itikimj jimo dang. "Karalysts Evangelija (geroji naujiena)" (Mt 4:23) buvo paskelbta Abraomui kaip Dievo paadai dl aminojo gyvenimo emje (Gal 3:8). Todl Dievo karalyst - tai laikas po Kristaus sugrimo, kada ie paadai bus ipildyti. Nors galiausiai Dievas netgi dabar yra visos Savo krinijos karalius, Jis dav mogui laisv vali valdyti pasaul ir savo gyvenim kaip tas nori. Taip iuo metu pasaulis yra "mogaus karalyst" (Dan 4:17). Sugrus Kristui, io "pasaulio karalyst taps ms Viepaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis viepataus per ami amius" (Apr 11:15). Tada Dievo valia ir trokimai bus pilnai ir atvirai vykdomi ioje emje. Dl to Jzus liepia mums melstis: "Teateinie tavo karalyst, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir emje" (Mt 6:10). Todl fraz "Dievo karalyst" yra vartojama pakaitom su fraze "dangaus karalyst" (Mt 13:11 plg. Mk 4:11). Atkreipkite dmes, kad mes nieko nerandame parayta apie karalyst danguje; sugrs em Kristus kurs btent dangaus karalyst. Kaip Dievo valiai visikai paklusta angelai danguje (Ps 103:19-21), taip bus ir Dievo karalystje ateityje, kai emje gyvens vien tik teisieji, kurie tada bus "tolygus angelams" (Lk 20:36). Todl patekimas Dievo karalyst sugrus Kristui - tai galutinis vis ms krikionik pastang iame gyvenime rezultatas (Mt 25:34; Apd 14:22); dl to yra gyvybikai svarbu turti teising ito dalyko supratim. Pilypo pamokslavimas apie Mesij yra apibdintas kaip mokymas apie "gerj Dievo karalysts naujien ir Jzaus vard" (Apd 8:5,12). Eilut po eiluts primena mums, kad Dievo karalyst buvo pagrindin Pauliaus pamokslavimo tema (Apd 19:8; 20:25; 28:23,31). Todl mums yra nepaprastai svarbu pilnai suprasti mokym apie Dievo karalyst, kadangi tai gyvybikai svarbi Evangelijos dalis. "Per daugel varg mes turime eiti Dievo karalyst" (Apd 14:22); tai - viesa io gyvenimo tunelio gale, ir taip pat motyvas kak aukoti, kai to reikalauja tikras krikionikas gyvenimas. Nebuchadnezaras, Babilono karalius, norjo inoti pasaulio ateit (r. Dan 2). Jam buvo duotas regjimas - didel statula i skirting metal. Danielis iaikino, kad aukso galva - tai Babilono karalius (Dan 2:38). Po jo turjo eiti kitos didels imperijos teritorijoje apie Izrael, ir viskas usibaigti situacija, kada "kaip koj pirtai buvo i dalies geleiniai ir i dalies moliniai, taip ir karalyst bus dalinai tvirta ir dalinai trapi" (Dan 2:42). Dabartinio pasaulio jg pusiausvyr sudaro daug taut, i kuri dalis stiprios ir dalis silpnos. Po to Danielis regjo, kaip maas akmuo trenk statulai pdas, sugriaudamas j, ir pats iaugo, tapdamas didiuliu kalnu, kuris pripild vis em (Dan 2:34,35). is akmuo simbolizuoja Jz (Mt 21:41; Apd 4:11; Ef 2:20; 1 Pt 2:4-8). Kalnas, kur jis sukurs visoje emje, simbolizuoja aminj Dievo karalyst, kuri bus kurta jo antrojo atjimo metu. i pranayst pati savaime yra rodymas, kad karalyt bus emje, o ne danguje. Apie tai, kad karalyst i tikrj bus pilnai kurta tik grus Kristui, kalbama ir kitose vietose. Paulius kalba, kaip Jzus teis gyvuosius ir mirusius po savo "apsireikimo ir karalysts" (2 Tim 4:1). Michjas (4:1) panaudoja Danielio idj vaizduodamas Dievo karalyst kaip milinik kaln: "Ateityje vyks VIEPATIES nam kalnas stovs tvirtai ikils vir kalv ir u kalnus bus

auktesnis"; toliau seka apraymas, kaip atrodys i karalyst emje (Mch 4:14). Dievas duos Jzui Dovydo sost Jeruzalje: "Jis viepataus per amius ir jo viepatavimui nebus galo" (Lk 1:32,33). Todl neivengiamai turs bti tam tikras momentas, kada Jzus prads viepatauti Dovydo soste, ir jo karaliavimas prasids. Tai vyks Kristui sugrus. "Ir jo viepatavimui nebus galo" siejasi su Dan 2:44 : "Dangaus Dievas kurs karalyst, kuri niekad nebus sunaikinta - i karalyst nebus perduota kitai tautai". Apr 11:15 panaiai aprao, kaip antrojo atjimo metu "Pasaulio karalyst tapo ms Viepaties ir jo Mesijo karalyste; ir jis viepataus per ami amius". Vlgi, turi bti konkretus laikas, kada Kristaus karalyst bus kurta ir jo viepatavimas prasids emje; tai bus Jam sugrus.

5.2 Karalyst iuo metu nra kurta

Plaiai yra paplitusi mintis, kad Dievo Karalyst jau egzistuoja iuo metu ir tai yra dabartiniai tikintieji - "banyia". Nors perspektyvoje tikri tikintieji yra igelbti ir jiems paskiros galimos vietos Karalystje, bet negali bti abejons, jog iuo metu mes nesame Karalystje, kadangi Kristus dar nra sugrs ir kurs jos. I to, k mes esame iki iol inagrinj, turt bti aiku, kad "knas ir kraujas nepavelds Dievo karalysts" (1 Kor 15:50). Mes turime paveldti "karalyst, paadt j mylintiems" (Jok 2:5), nes kriktas padaro mus paad Abraomui paveldtojais, o itie paadai yra Karalysts Evangelijos pagrindas (Mt 4:23; Gal 3:8,27-29). Danai susiduriama su paadu paveldti karalyst grus Kristui, kada bus ipildyti paadai Abraomui (Mt 25:34; 1 Kor 6:9,10; 15:50; Gal 5:21; Ef 5:5). Jau pats odi vartojimas rodo tai vyksiant ateityje, ir todl iuo metu tikintieji nra karalystje. Jzus pask palyginim nordamas pataisyti tuos, kurie mok, kad "netrukus turinti apsireikti Dievo karalyst". Tad jis kalbjo: "Vienas didinas ikeliavo tolim al gauti karaliaus sosto, o vliau turjo sugrti atgal". iam laikui jis dav savo tarnams tam tikras uduotis. "Gavs karalyst, jis sugro ir liep paaukti tarnus" teismui (Lk 19:11-27). Didinas simbolizuoja Krist, ikeliaujant "tolim al", dang, gauti karalysts, su kuria jis sugr savo antrojo atjimo metu teismui. Todl nemanoma, kad "tarnai" bt karalystje dabar, kol ia nra j Viepaties. tai tolesni ito rodymai: Jzus atvirai 18:36). Betgi 18:37). Taigi karalyst iuo pareik: "Mano karalyst ne i io pasaulio (amiaus)" (Jn net tuo metu Jis galjo paskyti: "A esu karalius" (Jn dabartin Kristaus karalika valdia dar nereikia, kad jo metu egzistuoja.

Kristus pasak savo mokiniams daugiau nebegersis vyno "iki tos dienos, kada su jumis gersiu j nauj savo Tvo karalystje" (Mt 26:29). Tai aikiai leidia suprasti, kad karalyst turi bti kurta ateityje, ir btent taip mons suprasdavo Krist, skelbiant "gerj naujien (t.y. iankstin ini) apie Dievo karalyst" (Lk 8:1). "Palaimntas, kas vaiinsis (ateityje) Dievo karalysts pokylyje!" - toks buvo j komentaras (Lk 14:15). Lk 22:29,30 pratsia i tem: "A jums skiriu valdyti karalyst Mano karalystje js valgysite ir gersite u mano stalo". Jzus iaikino enklus, kurie bus prie jo antrj atjim ir pabaig iuo komentru: "Taip pat pamat tai dedantis, inokite, kad Dievo karalyst arti" (Lk 21:31). Tai neturt prasms, jei karalyst egzistuot jau dabar, prie antrj atjim. "Per daugel varg mes turime eiti Dievo karalyst" (Apd 14:22). Todl kentdamas kiekvienas tikintysis maldoje nuolat prao karalysts atjimo (Mt 6:10).

Dievas "jus aukia karalyst ir lov" (1 Tes 2:12); mes, savo ruotu, turime iekoti jimo t karalyst, gyvendami dvasin gyvenim dabar (Mt 6:33). Dievo karalyst jau yra jumyse?

Nepaisant viso to, kas tikrai yra neabejotina, daugelis ortodoksali "krikioni" tiki, kad karalyst egzistuoja jau dabar tikinij irdyse, ir grindia tikjim vienui viena eilute: "Dievo karalyst jau yra jumyse" (Lk 17:22). Teisingesnis vertimas yra: "Dievo karalyst jau yra tarp js". I konteksto matyti, kad Jzus kalbjo fariziejams (20 eil.); todl odiuose "tarp js" kalbama apie juos. O jie tikrai nebuvo krikionys - Dievo karalyst nebuvo kurta j irdyse. Iorikai ydai lauk Mesijo su dideliu uolumu. Mintoje eilutje "Dievo karalyste" berods vadinamas Mesijas, kadangi jis turi bti ios karalysts karaliumi. tai Jzui engiant Jeruzal, mons auk: "Garb tam, kuris ateina Viepaties vardu! lov besiartinaniai ms tvo Dovydo karalystei!" (Mk 11:9,10). ia Mesijas sugretinamas su "karalyste". Taip ir Jonas Kriktytojas skelb, kad "prisiartino dangaus karalyst. O jis (Jzus) buvo tasai, apie kur pranaas Izaijas yra pasaks" (Mt 3:2,3). Ms nagrinjamoje itraukoje Lk 17:20-24, kalbdamas apie "mogaus snaus" atjim Jzus atsak klausim, "kada ateis Dievo karalyst". Kristus norjo pasakyti, kad ydai, iorikai labai laukdami Mesijo atjimo ir tikdamiesi jo greito pasirodymo su didele jga, nesuvok, jog Mesijas - "Dievo karalyst" - jau buvo tarp j nuolankiame Jzaus asmenyje. Taigi jis perspjo juos: "Dievo karalyst (Mesijas) ateina nepastebimai Dievo karalyst jau yra tarp js" (Lk 17:20,21).

5.3 Dievo Karalyst praeityje

Dievo karalyst - tai tikinij laukiantis atpildas. Kaipo toks jis yra j motyvas savo gyvenime sekti Kristaus pavyzdiu, o tai reikia taip pat susidrim su trumpalaikiais kentjimais ir nepatogumais. Todl galima tiktis, jog vis j gyvenim juose vis augs ir augs nenumaldomas trokimas pajusti ir suprasti bsimojo amiaus stebuklus. Tai bus vis j dvasini iekojim idava ir pilnas Dievo, kur jie pamilo kaip savo Tv, pasireikimas. Ratuose gausu smulki apraym, kaip atrodys Karalyst ir norint inagrinti bent kelet i j galima sugaiti vis gyvenim. Vienas i bd suvokti kai kuriuos bsimosios Karalysts sutvarkymo pagrindinius principus - tai suprasti, jog Dievo Karalyst egzistavo praeityje kaip Izraelio tauta. i karalyst turi bti atkurta grus Kristui. Daug viet Biblijoje suteikia mus ini apie Izraelio taut, kad mes galtume bendrais bruoais suprasti, kaip bus sutvarkyta Dievo Karalyst ateityje. Dievas danai vaizduojamas kaip "Izraelio karalius" (Iz 44:6 plg. Iz 41:27; 43:15; Ps 48:2; 89:18; 149:2); taigi Izraelio mons buvo Jo karalyst. Jie tapo Dievo karalyste sudar su Juo sandor prie Sinajaus kalno, netrukus po savo ijimo i Egipto per Raudonj jr. Dl savo pasiryimo laikytis ios sandoros jie turjo bti Dievui "kunigika karalija ir ventoji tauta" (I 19:5,6). Taigi "kai Izraelis jo i Egipto Izraelis (pasidar) jo karalyst" (Ps 114:1,2). Sudars i sutart, Izraelis keliavo per Sinajaus dykum ir apsistojo paadtoje Kanaano emje. Kadangi Dievas buvo j Karalius, tai jie buvo valdomi teisj (pvz. Gideono ar Samsono), o ne karali. ie teisjai buvo ne karaliai, bet Dievo vedami priirtojai, kurie tvark tam tikras alies dalis, bet ne viepatavo visam kratui. Dievas juos danai paskirdavo konkreiam tikslui, pvz. vesti Izrael atgail ir igelbti nuo prie. Kai izraelitai pra teisjo Gideono bti j karaliumi, is atsak: "Nei a viepatausiu jums bet viepataus jums Viepats" (Ts 8:23). Paskutinis teisjas buvo Samuelis. Tuo metu izraelitai pradjo prayti sau emiko karaliaus, nordami bti kaip aplinkins tautos (1 Sam 8:5,6). Visais laikais tikroji Dievo tauta turjo pagund nepakankamai auktai vertinti savo santyki su Dievu artum ir danai atsisakydavo pastarojo vardan to, kad tapti

panaiems aplinkin pasaul. itos pagundos yra labai stiprios dabartiniame pasaulyje. Dievas skundsi Samueliui: "Jie atmet mane, kad jiems nekaraliauiau" (1 Sam 8:7). Nepaisant to, Dievas dav jiems karalius, pradedant nuodminguoju Sauliumi. Po jo sek teisusis Dovydas, ir i jo kilo visa karali dinastija. Dvasingesni karaliai suvokdavo, jog Izraelis tebebuvo Dievo karalyst, net ir atmets Jo karaliavim. Todl jie pripaindavo vald Izrael Dievo vardu, o ne nuo savs. io principo supratimas leidia mums prasmingai suvokti Saliamono, Dovydo snaus, karaliavimo apraym, jam atsisdus Dievo "sost, kaip Viepaties, tavo Dievo karali" (2 Krn 9:8; 1 Krn 28:5; 29:23). Taikinga ir klestinti Saliamono karalyst bylojo apie bsimj Dievo karalyst (kitaip tariant, buvo jos "tipas" arba provaizdis). tai kodl pabriama, jog jis karaliavo Izraeliui Dievo vardu, kaip ir Jzus sds Dievo soste ir bus Dievui Izraelio karaliumi (Mt 27:37,42; Jn 1:49; 12:13). Daugelio Senajame Testamente aprayt karali viepatavimas buvo Kristaus bsimosios Karalysts provaizdis (tipas). Lygiai kaip Saliamonas pastat Dievui ventykl Jeruzalje, taip ir Kristus padarys bsmojoje Karalystje (r. Ez 4048). Lygiai kaip Hezekijas ir Saliamonas gaudavo dovanas ir duokl i aplinkini taut (1 Kar 10:1-4; 2 Kar 20:12),ir regjo Izraelio krate palaiminim , nepaprast derlingum ir klestjim (1 Kar 10:5-15; Iz 37:30), taip ir vis pasaul aprpsianioje Kristaus Karalystje ie dalykai bus matomi daug didesniu mastu. Vedybos Nepaisant geros Saliamono pradios, dar bdamas visai jaunas jis padar klaid savo vedybiniuose ryiuose, ir jam senstant tai nesulaikomai sekino jo dvasin jg. "Taigi karalius Salimonas myljo dugel svetimtaui moter ir Moabietes, ir Amonietes, Idumjietes i taut, apie kurias Viepats saks Izraelio snums: Neeisite pas jas ir n vienas i j neeis pas jsikes, nes jos tikriausiai nugr js irdis, kad sektumte j dievus. Taigi su itomis Saliamonas susirio kariausia meile ir tos moteriks nugr jo ird. Kuomet jis jau buvo pasens, jo irdis buvo pagadinta per moterikes, taip kad jis sek svetimus dievus ir jo irdis nebebuvo tobula su Viepaiu Ir dar Saliamonas, kas nepatiko Viepaties akivaizdoje, ir njo itikimai paskui Viepat taigi Viepats susirstino ant Saliamono taigi Viepats tar a perpliu ir padalinsiu tavo karalyst (1 Kar 11:1-11). Saliamono atsitraukimas nuo Dievo tssi vis gyvenim. Jo santykiai su moterimis, kurios nepaino taip kaip jis Izraelio Dievo, nuved prie to, kad jis pradjo gerbti j netikrus dievus. Dl meils savo monoms jis nustojo tuos dievus laikyti tuo, kuo jie buvo i ties - tikrojo Dievo dvasiniais ikraipymais. Laikui bgant jo irdis nustojo garbinti Izraelio Diev. "Jo irdis nebebuvo tobula su Viepaiu", t.y. jam garbinant netikrus dievus sin jo daugiau nebegrau. Saliamonui trko nuoirdaus atsidavimo tikrjam Dievui. Tai buvo bloga Viepaties akivaizdoje, ir dl to Dievas nutrauk Savo santykius su Saliamonu. Izraeliui buvo ne kart liepiama neimti sau mon i aplinkini taut (I 34:12-16; Jo 23:12,13; st 7:3). Krikto Krist dka mes tampame dvasiniu Izraeliu. Jei esame neved, tada mes turtume vesti tiktai priklausanius dvasiniam Izraeliui, "Viepatyje" (1Kor 7:39), t.y. kitus kriktytus tikiniuosius "Kristuje". Jei krikto metu jau esame ved, mes neturtume skirtis su monom, nes ms vedybiniai ryiai paventinami tikjimu (1Kor 7:12-14). Apgalvotos vedybos su tais, kurie neino tikrojo Dievo, per ilgesn laik gali mus privesti prie atsimetimo. Saliamonas nevertino aikaus ir tvirto Dievo perspjimo dl toki mon: "Jos tikriausiai nugr js irdis" (1 Kar 11:2; I 34:16). Vien tiktai nepaprasta savikontrol ir gilus atsivertimas gali duoti pagrind padaryti iimt i ios taisykls. Kaip jau minjome anksiau, ortodoksin krikionyb nepripasta, kad krikionika viltis turi ydik pagrind; jie neino tikrojo Izraelio Dievo. Vedybos su tokiais monmis paprastai veda prie laipsniko nukrypimo nuo loving doktrinini ties, kurios yra ms igelbjimo pamatas. Dl tos prieasties Izaokas ir Jokbas nepapratai toli keliavo notdami vesti moteris, kurios tinkamai laiksi tikrojo tikjimo, o Izaokas netgi sulauk 40 met kol rado tinkam moter (Pr 24:3,4; 28:1). Taigi is klausimas yra labai rimtas.

Pvz. Ezdras ir Neemijas buvo sukrti, kai igirdo, jog kai kurie ydai ved neydes (Ezd 9:12; Neh 10:29,30). ia mes iklme klausim, nordami suteikti peno giliam apmstymui- smulkiau vedybos yra aptartos 11.3 poskyryje. Dievo teismas Dl Saliamono atsimetimo Izraelio karalyst buvo padalinta dvi; Saliamono snus Rechoboamas vald Judo, Benjamino gimines ir puse Manaso gimins, tuo tarpu Jeroboamas vald likusias deimt gimini. Deimties gimini karalyst vadinosi Izraelis arba Efraimas, o dviej gimini - Juda. Vis i gimini mons daniausiai sek blogu Saliamono pavyzdiu - nors ir tvirtino tik tikrj Diev, bet tuo pat metu garbino aplinkini taut stabus. Ne kart Dievas per pranaus pra j atgailauti, bet neskmingai. Dl to jie buvo nubausti ir ivaryti i Izraelio karalysts prie kratus. Tai vyko asirieiams ir babilonieiams siverus Izrael ir pamus juo nelaisv. "Tu suteikei jiems daugel met ir davei jiems perspjim savo dvasioje per savo pranaus, o jie neklaus, ir padavei juos ems taut rankas" (Neh 9:30). Deimties gimini Izraelio karalyst i viso neturjo ger karali. Visi jie Jeroboamas, Ahabas, Jehoahazas ir kiti - aprayti Karali knygose kaip stab garbintojai. Paskutinis j karalius buvo Hosea, kurio valdymo metu Izrael nukariavo Asirija ir ivar nelaisv deimt gimini (2 Kar 17). I ten jie niekada nesugro. Dviej gimini Judo karalyst turjo kelet ger karali (pvz. Hezekija ir Jozija), nors dauguma buvo blogi. Dl nuolat kartojam moni nuodmi Dievas sunaikino Jud kaip savo karalyst valdant paskutiniam j karaliui Zedekijai. Tai vyko siverus babilonieiams, kurie ivar juos nelaisv, Babilon (2 Kar 25). Jie buvo Babilone 70 met, ir po to dalis j sugro Izrael vadovaujami Ezdro ir Neemijo. Jie niekada daugiau neturjo savo karaliaus, bet juos vald babilonieiai, graikai ir romnai. Jzus gim valdant romnams. Izraelis atmet Jz, ir dl to 70 m. po Kr. romnai juos sutriukino ir iblak po vis pasaul. Ir tiktai per paskutinius 100 met jie m grti, itaip tapdami Kristaus sugrimo enklu (r. 3 pried). Ezekielis 21:25-27 pranaavo apie Izraelio tautos kaip Dievo karalysts gal: "Tu gi suteptas bedievi, Izraelio kunigaikti (t.y. Zedekija), kurio ateina diena Viepats Dievas sako taip: Padk al nuomet, nusiimk vainik (t.y. Zedekija daugiau nebebus karaliumi) Kalt, kalt, kalt a padarysiu i jo, taiau tai nevyks, iki ateis tas, kuriam priklauso teismas, ir a jam j atikduosiu". Daugelyje viet prana knygose apraudamas Dievo karalysts galas (Hos 10:3; Rd 5:16; Jer 14:21; Dan 8:12-14). Ez 21:25-27 triguba kalt siejasi su trimis Nebuchadnezaro, Babilono karaliaus, siverimais. dmiai besigilinantis iuos dalykus pastebs, kad itos eiluts - tai dar vienas pavyzdis, kuriame sugretinami Dievo karalyst ir jos karalius; Zedekijo nuvertimas reik ir Dievo karalysts sunaikinim (r 5.2 poskyr).Tai buvo Dievo karalysts Izraelio tautoje galas: "padarysiu gal Izraelio nam karalystei" (Oz 1:4). "Taiau tai nevyks iki" leidia suprasti, jog karalyst bus atgaivinta, kada "ateis tas, kuriam priklauso teismas, ir a (Dievas) jam j atiduosiu". Sugrus Kristui, Dievas "duos jam (Jzui) jo tvo Dovydo sost ir jo viepatavimui nebus galo" (Lk 1:32,33). Btent tada ir bus ipildyti karalysts atkrimo paadai. Dievo karalysts atkrimas sugrus Mesijui - tai labai dana Senojo Testamento prana tem. T gerai inojo Kristaus mokiniai: "Susirinkusieji m j klausinti: 'Viepatie, gal tu iuo metu atkursi Izaelio karalyst?'", t.y. ar dabar isipildys Ezekielio 21:27 odiai? Jzus atsak jiems tardamas, jog jie nesuinos jo antrojo atjimo laiko, nors tuoj po to angelai utikrino juos, kad jis tikrai sugr kada nors (Apd 1:6-11). Taigi Dievo karalyst - Izraelis - bus atkurtas antrojo atjimo metu. Todl Paulius skelb, kad Dievas atsius "Mesij Jz, kur turi priimti dangus (t.y. jis turi pasilikti ten) iki vis dalyk atnaujinimo meto. Dievas tai nuo ami

paskelb savo ventj prana lpomis" (Apd 3:20,21). Po antrojo atjimo Dievo karalyst bus vl kurta i naujo atkuriant senj Izraelio karalyst. Apie Dievo karalysts atkrim tikrai kalba "visi (Dievo) ventieji pranaai": "Tada sostas bus saugus itikima meile Dovydo palapinje. Jame sds (po antrojo atjimo - Lk 1:32,33) itikimas teisjas (Jzus) ieks teisingumo ir stropus vykdyti teisum" (Iz 16:5).

- "T dien atstatysiu sugriaut Dovydo padangt (t.y. Dovydo "sost" Lk 1:32,33), utaisysiu jos plyius, Prikelsiu jos griuvsius, atstatysiu j, kaip ji buvo kadaise" (Am 9:11). Paskutinje frazje aikiai kalbama apie atkrim. "Jo (Izraelio) vaikai bus kaip buv senovje, o jo bendruomen tvirtai gyvuos mano malone" (Jer 30:20). "Viepats vl isirinks Jeruzal" (Zch 2:12), pasaulins Karalysts sostine (plg Ps 48:3). padarydamas j savo

"A sugrinsiu Judo tremtinius ir Izraelio tremtinius,- atstatysiu juos, kaip buvo pradioje itoje vietoje vl girdsis diaugsmo auksmas A atstatysiu t krat, kaip jis buvo pradioje itoje vietoje (Jeruzalje) vl bus piemenims ard, kur suleisti savo kaimenes kaimens vl praeis" (Jer 33:7-13). tikrai yra "Izraelio

Kristaus sugrimas tam, kad steigti i Karalyst, viltis", prie kurios mes turime prisijungti per krikt.

5.4 Dievo Karalyst ateityje

3 ir 4 dalyse mes aptarme nemaai informacijos apie tai, atrodys. Mes inome, jog Abraomui buvo paadtas vis ems per jo palikuon; Rom 4:13 ipleia teigin ir sako, kad tie mons, kurie yra Abraomo palikuonyje, t.y. Kristuje. vaizdis aprao grtant Krist kaip ma akmen, ir palaipsniui isipleia po vis pasaul (plg Ps 72:8). Tai Kralyst neuims vien tik Jeruzals ar Izraelio krato, kaip ios vietos tikrai bus karalysts centras. kaip i Karalyst taut palaiminimas vis em pavelds Dan 2 pranaysts po to karalyst reikia, kad Dievo kai kas mano, nors

Tie, kas iame gyvenime seka Kristumi, bus "karalyst ir kunigai, ir jie viepataus emje" (Apr 5:10). Mes valdysime vair kiek vairaus dydio gyvenviei; vienas valdys deimt miest, kitas penkis (Lk 19:17). Kristus pasidalins savo viepatyste emje su mumis (Apr 2:27; 2 Tim 2:12). "tai karalius (Jzus), kuris pagal teisum viepataus, ir didinai (tikintieji) kurie valdys pagal teisingum" (Iz 32:1; Ps 45:17). Kristus turi aminai viepatauti atstatytame Dovydo soste (Lk 1:32,33), t.y. viepatavimui jis uims Dovydo viet ir padt, kuri buvo Jeruzalje. Kristus viepataus Jeruzalje, todl ji taps bsimosios Karalysts sotine. Bdent ten bus pastatyta ventykla (Ez 40-48). Nors mons lovins Diev visame pasaulyje vairiose vietose (Mal 1:14), bet i ventykla bus pasaulinis Dievo garbinimo centras. Tautos "atkils metai po met pagarbinti Karaliaus, Galybi Viepaties, ir vsti padangi ikilms" (Zch 14:16) aplinkui ventykl Jeruzalje. Pranayst apie kasmetin kelion Jeruzal randama taip pat ir Iz 2:2,3 : "Ateityje vyks - Viepaties Nam (ventyklos) kalnas (karalyst - Dan 2:35,44) stovs tvirtai ikils vir kaln (t.y. Dievo Karalyst ir ventykla bus ikelta vir vis moni karalysi) Visos tautos pls jo linkui. Daug taut ateis ir sakys: 'Ateikite, kopkime Viepaties kaln, Jokbo Dievo namus, kad jis pamokyt mus savo keli' Nes i Ziono ateis mokymas ir Viepaties odis i Jeruzals". Atrodo, jog tai pirmj Karalysts egzistavimo dien apraymas, kai mons perduoda vienas kitam ini apie Kristaus viepatavim ir kopia Dievo Karalysts "kaln", kuris ltai pleiasi po vis pasaul. ia matome tikrai entuziasting religin garbinim.

Viena i didiausi moni tragedij iais laikais yra ta, jog dauguma moni "garbina" Diev dl politini, visuomenini, kultrini ar emocini prieasi, o ne remdmiesi tikru Dievo, kaip savo Tvo ir Sutvrjo, supratimu. Karalystje Dievo keli bus su entuziazmu mokomasi visame pasaulyje; io ini trokimo skatinami mons keliaus i vis ems pakrai Jeruzal suinoti daugiau apie Diev. Vietoj betvarks ir neobjektyvumo, atsiradusio dl moni sukurt teisini sistem ir mogiko teisingumo vykdymo, bus vienas universalus teisnis kodeksas - "Viepaties statymas ir odis". kur skelbs Kristus i Jeruzals. "Visos tautos pls" mokytis t dalyk - i i odi galime numanyti, jog vis bendras trokimas i tikrj painti Diev sumains prastin tarpusavio trint tarp taut, kaip tai vyksta tarp pavieni asmen, kurie iame gyvenime pasivenia io painimo gyjimui. Vis taut, plstani Jeruzal, apraymas primena vaizd Iz 60:5, kur ydai kartu su pagonimis (ne ydais) suplsta Jeruzal garbinti Dievo. Tai puikiai siejasi su Zch 8:20-23 pranayst apie Karalyst: "Dar ateis tautos, daugelio miest gyventojai. Vievo miesto gyventojai eis kit, sakydami: 'Eikit en! Eime maldauti Viepaties malons, iekoti Galybi Viepaties. A ir pats einu!' Ateis daug taut ir galing geni iekokti Jeruzalje Galybi Viepaties deimt vyr i vis kalb geni stvers yd ir, nusitverdami jo drabuio skverno, sakys: 'Leiskite eiti su jumis, nes mes girdjome, kad Dievas yra su jumis'". Matome, kaip yd tauta dl savo paklunumo ir atgailos padaroma taut "galva, o ne uodega" (st 28:13); tada kiekvienas supras Dievo sukurto igelbjimo plano ydik pagrind. io dalyko neinojimas iuolaikinje krikionybje staiga baigsis. Tada mons su entuziazmu aptarins iuos dalykus ir gals sakyti ydams: "mes girdjome, kad Dievas yra su jumis!". Tada pokalbis suksis apie dvasinius dalykus, o ne apie tuias iliuzijas, prastas dabartinje moni mstysenoje. Nenuostabu, kad esant didesniam moni dievobaimingumui ir Kristui isprendus "ginus tarp taut jie perkals savo kalavijus arklus, o iet genekl mediams genti. Tauta nebekels kalavijo prie kit taut, nebebus mokomasi kariauti" (Iz 2:4). Dl absoliutaus Kristaus autoriteto ir visiko jo teisingumo sprendiant ginus, tautos savavorikai pakeis savo karin rang ems dirbimo mainas ir nutrauks visus karinius apmokymus. "Jo dienomis yds teisyb" (Ps 72:7) - dvasingumas tada bus auktinamas ir gerbiami bus tie, kuriuose klests meil, malon, teisingumas ir kitos Dievo savybs. Palyginkite tai su dabartiniu ididij, garbtrok bei savanaudi iauktinimu. Savanorikas kalavij perkalimas arklus bus tik dalis dar didesni agronomini pasikeitim, kurie vyks emje. Dl Adomo nuodms em buvo prakeikta (Pr 3:17-19), todl iuo metu norint i jos gauti sau maisto reikia dideli pastang. Karalystje "bus jav apstyb; ant kalno virni lams kaip Libanas jo vaisiai" (Ps 72:16). "Artojas pasivys pjovj ir vynuogi traikytojas sjj kalnai las saldiu vynu" (Am 9:13), tai koks geras bus ems derlingumas dl Edene paskelbto prakeikimo sumainimo. itoks intensyvus ems dirbimas trauks daug moni. Pranaysts apie Karalyst sudaro spd, jog mons gr prie ekonomikai nepriklausomo gyvenimo bdo, susijusio su emdirbyste: "Tuomet visi sds po savo vynmediais, po savo figmediais, ir nebus kam j gsdinti" (Mch 4:4). Ekonomin nepriklausomyb veiks piktnaudiavimus, kurie yra bdingi bet kokiai samdomo darbo u pinigus sistemai. Tada darbas kit praturtinimui bus preities dalykas. Jie "statysis namus ir patys juose gyvens, ir vynuogynus veis, ir patys valgys j vaisius. Statys ne tam, kad kiti gyvent j namuos, sodins ne tam, kad vaisius valgyt kiti

Mano irinktieji ilgai naudosis savj rank darbo vaisiais. Nebeeis j trisas veltui" (Iz 65:21-23). Iz 35:1-7 randame neprilygstam pranayst apie tai, kaip pasikeis nederlinga em - i jos trykte tryk diaugsmas ir laim, nes dirbani em moni gyvenimas bus lengvesnis ir dvasingesnis: "Pradiugs dykuma kryktaus praysdama dykviet jinai digaute digaus laiminga Dykumoje itryk vandens srovs, tyrlaukiuose teks ups. Ideginti smlynai eeru pavirs". Netgi prigimtinis prieikumas tarp gyvn bus paalintas: "Ganysis vilkas drauge su riuku", ir vaikai gals aisti su angimis (Iz 65:25; 11:6-8). Lygiai kaip visos krinijos prakeikimas bus labai sumaintas, taip ir monijos prakeikimas irgi bus palengvintas. Todl Apr 20:2,3 simbolikai aprao, kaip prasidjus Tkstanio met viepatijai velnias (nuodm ir jos pasekms) "suriamas" arba suvaromas. Gyvenimo trukm prailgs tiek, kad jeigu kas mirs sulauks 100 met, tai jis bus laikomas tik vaiku (Iz 65:20). Moterys patirs maiau skausmo gimdydamos vaikus (Iz 65:23). "Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys. Tada raiasis okins tarytum elnias, dainuos i diaugsmo nebylio lieuvis (Iz 25:5,6). Tai bus manoma vl suteikt stebukling Dvasios dovan dka. Reikia aikiai pabrti, kad apie Dievo Karalyst neturt bti galvojama kaip apie tropins salos roj, kur teisieji linksminsis panaiai kaip tai daro mons degindamiesi saulje tarp gamtos groybi. Pagrindinis Dievo Karalysts egzistavimo tikslas - teikti Dievui lov, kol em bus pilna Jo lovs, "kaip jra kupina vanden" (Hab 2:14). Tai - galutinis Dievo tikslas: "Kaip a gyvas esu, visa m bus pilna Viepaties ovs" (Sk 14:21). Dievo lovinimas reikia, kad ems gyventojai supras, garbins ir mgdios Jo teisiuosius bruous; bnant pasauliui tokioje bsenoje, Dievas leis jai pasireikti ir fizinje emje. Taigi "romieji pavelds em (Karalystje), ir grsis (dvasins) taikos daugybe (Ps 37:11), o ne mgausis lengvu gyvenimu. "Alkstantys ir troktantys teisybs bus pasotinti" Karalystje (Mt 5:6). Danai vien tik pati mintis apie aminj gyvenim Karalystji naudojama kaip masalas, norint suadinti monms susidomjim krikionybe. Betgi tada beveik pamirtama tikroji prieatis dl kurios duodamas gyvenimas Karalystje lovinti Diev. ito dalyko supratimas turt nuolat vystytis mumyse vis laik, kuris mums dar yra skirtas po krikto. Knygos autoriui netgi tik deimt met gyvenimo diaugiantis visiku tobulumu ir tyra sine prie Diev bt verti vis io gyvenimo negand. Mintis, kad i lovinga bsena tsis aminai, tiesiog temdo prot ir virija mogikojo suvokimo ribas. Netgi vertinant iek tiek materialistikiau, patekimas Dievo Karalyst turt bti ms aukiausiasis motyvas atsisakyti io pasaulio pranaum ir materializmo. Vietoj intensyvaus galvojimo apie artimiausi ateit Jzus mums patar: "Js pirmiausia iekokite Dievo Karalysts ir jo teisybs, o visa tai bus jums pridta" (Mt 6:30-34). Viskas, k mes galime dabar sivaizduoti ir siekti, neprilygsta buvimui Dievo Karalystje. Mes turime iekoti "Dievo teisybs", t.y. turime bandyti ivystyti savyje dieviko charakterio meil, o tai reikia, jog mes turtume vertis Dievo Karalyst, kadangi teisingumas ten bus lovinamas, kadangi mes siekiame bti visikai moralikai tobuli, o ne tik patys asmenikai nordami ivengti mirties ir gyventi aminyb. Per daug danai Evangelijos viltis pateikiama taip, kad jinai adint mogik savanaudikum. inoma, ms motyvai patekti Karalyst labai keiiasi diena i dienos. Tai, k mes pateikiame ia, yra idealas. Pirmiausia mes turtume mokytis Evangelijos ir paklusti jai pasikriktijant, nes mylime Diev. Tikr prieasi, dl kuri mes norime bti Karalystje, ir Dievo silomos vilties suvokimas augs ir brs po ms krikto.

5.5 Tkstanio met viepatija

itoje gyvenimo Karalystje aptarimo vietoje dmus skaitytojas gali paklausti: "Ar tik kartais Dievo Karalyst neatrodo per daug mogikai?" mons Karalystje

vis dar gimdys vaikus (Iz 65:23), ir net mirs (Iz 65:20). Tarp i moni vis dar kils nesutarimai, kuriuos sprs Kristus (Iz 2:4), ir pragyvenimui jie turs dirbti em, nors tai ir bus daug lengviau negu dabar. Visa tai lyg ir labai nutolsta nuo paad, kad teisieji gaus aminj gyvenim ir Dievo prigimt, tap panas angelus, kurie neveda ir nesidaugina (Lk 20:25,36). Atsakymas gldi tame, jog pirmoji Dievo Karalysts stadija truks 1000 met. Tai Tkstantmetis, arba Tkstanio met viepatija (r. Apr 20:2-7). ios Tkstanio met viepatijos metu emje bus dvi moni grups: 1. ventieji - tie i ms, kurie iame gyvenime priimtinai sek Kristumi, ir kuriems teismo metu prie teismo krass bus suteiktas aminasis gyvenimas. Pastaba: "ventasis" reikia "iskirtas", "paauktas" asmuo, ir taip vadinamas kiekvienas tikras tikintysis. 2. Paprasti, mirtingi mons, kurie Kristaus sugrimo metu neinojo Evangelijos, t.y. jie nebuvo atsakingi prie teism. Teismo metu prie teismo krass gav Dievo prigimt, ventieji negals mirti ar gimdyti vaik. Todl moni, Karalystje patiriani iuos dalykus, apraymas taikytinas antrajai grupei - tai tie, kurie bus gyvi Kristaus sugrimo metu, bet nebus inoj Dievo reikalavim. Teisij apdovanojimas - tapti "karalyst bei kunigais; ir jie viepataus emje" (Apr 5:10). Karaliai turi kakam karaliauti, ir jie karaliaus tiems monms, kurie antrojo atjimo metu neinojo Evangelijos ir todl buvo palikti gyvi. Bdami "Kristuje" mes tapsime jo atpildo dalininkais tai yra, karaliausime pasauliui: "Tam, kuris nugali a duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geleine lazda,- kaip ir a esu gavs valdi i savo Tvo" (Apr 2:26,27). Dabar Kristaus palyginimas apie minas gauna prasm - itikimi tarnai buvo apdovanoti pavedant jiems valdyti Karalystje deimt ar penkis miestus. Dievo keli painimas neprads tuoj pat plisti Kristui pasiskelbus karaliumi Jeruzalje; mons patys keliaus Jeruzal nordami daugiau suinoti apie Diev (Iz 2:2,3). Taip pat prisiminkite, kaip Dan 2:35,44 kalnas (simbolizuojantis Dievo Karalyst) palaipsniui iplinta po vis em. ventj pareiga bus skleisti Dievo painim, taigi ir Jo Karalyst. Kai Izraelis anksiau buvo Dievo Karalyste, kunigai turjo pareig mokyti Dievo painimo (Mal 2:5-7). iuo tikslu jie buvo iskirstyti po vairius miestus Izraelyje. lovingai atkrus Karalyst, ventieji perims kunig vaidmen (Apr 5:10). Jei kartais Kristus ateit iandien: 1. Atsakingi mirusieji bt prikelti ir kartu su atsakingais gyvaisiais paimti prie teismo krass. 2. Atsakingi nusidjliai bt nubausti mirtimi, o teisiesiems suteiktas aminasis gyvenimas. 3. Teisieji tada valdyt tuos mones, kurie bt gyvi, bet neatsakingi prie Diev; jie mokyt pastaruosius Evangelijos kaip karaliai ir kunigai (Apr 5:10). 4. Tai tsis 1000 met. Per t laik visi mirtingi mons igirs Evangelij ir todl taps atsakingi prie Diev. ie mons gyvens daug ilgiau ir laimingiau. 5. Baigiantis Tkstanio met viepatijai prie Krist ir ventuosius bus sukilimas, kur Dievas numalins (Apr 20:8,9). 6. Pasibaigus 1000 met visi mir per t laikotarp bus prikelti teismui (Apr 20:5,11-15). 7. Nusidjliai i j tarpo bus gyvenim ir prisijungs prie ms. sunaikinti, o teisieji gaus aminj

Tada Dievo tikslas emje bus galutinai pasiektas. Ji bus pilna nemirting, teisi btybi. Dievo Vardas "Jahveh Elohim" (kas reikia "Tas, kuris bus apreiktas daugybje galingj") taps ibaigtas. Niekada daugiau nuodm, o tai reikia ir mirtis, nepasireik emje; tada paadas dl alio palikuonio sunaikinimo sueidiant j galv, bus galutinai vykdytas (Pr 3:15). Tkstanio met viepatijos metu Kristus turi "karaliauti ir paguldyti po kojomis visus prieus. Kaip paskutinis prieas bus sunaikinta mirtis Kai jam bus visa pajungta, tuomet ir pats Snus nusilenks tam, kuris buvo visk jam pajungs (Dievui), kad Dievas bt viskas visame kame" (1 Kor 15:15-28). Tai yra "galas, kai jis perduos Karalyst Dievui Tvui" (1 Kor 15:24). Kas tada, kai Dievas bus "viskas visame kame", mums nepasakyta; mes tik inome, tursime aminj gyvenim, Dievo prigimt ir gyvensime garbindami Diev ir patikdami. Tai yra pagrindas toliau gilintis tai, kaip viskas atrodys Tkstanio met viepatijos. bus kad Jam po

Dievo karalysts evangelijos supratimas yra gyvybikai svarbus kiekvieno i odi skaitytojo igelbjimui. Nortume paprayti js dar kart perskaityti skyri ir cituotas Biblijos vietas. Dievas nori, kad mes btume Jo Karalystje. Viskas, k Jis sukr, skirta ne vien tik Jo krybini sugebjim ireikimui, bet yra sutvarkyta taip, kad mes galtume i tikrj tame dalyvauti. Kriktas susieja mus su paadais dl ios Karalysts. Sunku patikti, jog kriktas ir po to sekantys keli metai nuolankaus paklusnsmo Dievo odiui gali mums atverti duris t loving, nesibaigiant ami. Bet mes turime tvirtai tikti visaapimania Dievo meile. Kokios bebt ms trumpalaiks problemos, mes tikrai neturime jokios apiuopiamos prieasties prieintis Evangelijos kvietimui. "Jei Dievas u mus, tai kas gi prie mus?" (Rom 8:31). "io laikotarpio kentjimai negali lygintis su bsimja garbe, kuri mumyse bus apreikta" (Rom 8:18). "Lengvas dabartinis ms vargas aminj garb" (2 Kor 4:17). ruoia mums neapsakom, vis pranokstani

Papildymas 15: Karalysts tikrovikumas

Labai tikrovikas Karalysts apraymas, randamas Senojo Testamento prana knygose, yra danai ijuokiamas teolog ir daugelio denominacij atstov. Jie teigia, jog ten simbolikai, perkeltine prasme apraoma atpildo vieta esanti ne emje, nes i planeta bus sudeginta. Atsakant tai reikt suprasti, kad pagrindin taisykl, taikytina studijuojant Biblij, yra i: mes turtume visada suprasti Biblij tiesiogine, paodine prasme, jeigu tik nra svarios prieasties taikyti simbolin, dvasin iaikinim. Pavyzdiui, pirmoji Apreikimo knygos eilut pranea mums, jog regjimas yra ymia dalimi simbolinis (Apr 1:1), kuo mes ir turtume vadovautis jo atvilgiu. Taip pat tam tikras realumo ir prasmingumo jausmas kalbos vartojime gali mums nurodyti, kaip suprasti kuri nors viet - simboline prasme ar tiesiogine. Taigi kada skaitome apie em, svirduliuojani lyg girtas mogus (Iz 24:20), i vartojamos kalbos aiku, jog mes turtume suprasti tai simbolikai. Ir atvirkiai, kalba, vartojama bsimajai Karalystei aprayti, labai lengvai suprantama tiesiogine prasme, paodiui; nra jokios uuominos, kad mes turtume j suprasti simbolikai. Berods mons nesugebdami sukaupti pakankamai tikjimo, kurio reikia norint patikti tokio laikmeio atjimu ia, em, sukr teorijas, kurios vis tai iaikint kakaip kitaip. J siloma dvasins, dangikos karalysts alternatyva yra miglota, jai trksta detali, reikia maai kuo tikti, ir todl jinai reikalauja maai tikjimo ir visikai neskatina jo. Jei lubj pagydymo arba dykumos pavertimo derlinga eme apraymai i ties yra tik simboliniai, tada reikia tiksliai ir tikinamai atsakyti klausim: "K jie simbolizuoja?" Tose eilutse apraoma Dievo Karalyst. Jeigu mes nesame tikri, k tiksliai tai simbolizuoja, tada mes neinome Evangelijos (gerosios naujienos) apie Karalyst ir todl negalime tiktis vietos joje.

Ir toliau, i vis iki iol pateikt rodym turt bti visikai aiku, jog Dievo ketinimai mogaus atvilgiu ioje emje yra amini; Jis nesunaikins planetos, kuri visiems laikams paadjo Abraomo palikuonims. Todl mes turtume em ateisianios Karalysts apraym, duot Biblijoje, suprasti tiesiogine, paodine prasme. Sekanios eiluts patvirtina tai: "Jis - Dievas, kuris paruo ir padar em, dav jai pradi; jis - tas, kuris nesukr jos tyrlaukiais, bet padar gyvenam" (Iz 45:18). Sutverta em likt "tyrlaukiais" jeigu Dievas j sunaikint; bet prieingai, Dievo tikslas yra apgyvendinti j nemirtingais monmis. "em stovi per amius" (Koh 1:4). "Jis skyr juos (sauls sistemos elementus) bti amius ir per ami amius, dav sakym kurs nepraeis" (Ps 148:6).

Tkstanio met viepatijos trukm, lygi 1000 met, kaip tai aprayta Apr 20:4, turt bti suprantama tiesiogine prasme, paodiui, nes jinai turi susiderinti su ivadomis dl io periodo prigimties, gautomis i kit pranaysi. Netgi Apreikime Jonui ne kiekvienas skaiius turi bti suprantamas simboline, perkeltine prasme. Akivaizdus pavyzdis danai minimas "tredalis". Iraikingiausiai Tkstanio met viepatija yra aprayta yd 4:4-9 kaip poilsio abas. Pas Diev "viena diena yra kaip tkstantis met" (2 Pt 3:8). Po ei tkstanio met ilgumo dien pagal Dievo plan em ateis Tkstanio met viepatijos abas. Pagal biblin sutvrimo dat 6000 met (t.y. 6 "dienos") nuo sutvrimo pradios baigiasi apie 2000 metais (t.y. sutvrimas vyko apie 4000 m. pr. Kr.). Dl to Tkstanio met viepatija gali prasidti apie 2000 m. Mums visiems laikas yra ribotas. Susidr su greito Kristaus grimo perspektyva, mes turime inaudoti kiekvien moment savo trumpame gyvenime ir pasiruoti jo atjimui.

Papildymas 16: Izraelio istorijos apvalga

Nuo Abraomo iki Mozs Abraomas buvo paauktas i Uro Khaldjoje; pirmasis ydas. Gavo i Dievo paadus dl Kanaano ems ir savo palikuoni. Jis mir nesulauks i paad ipildymo. Izaokas. Abraomas buvo pasiruos paaukoti savo sn Izaok kaip auk. Kadangi Abraomas buvo itikimas, Dievas priesaika patvirtino Savo paadus jam. Izaoko pasiryimas mirti paklustant savo tvo sakymui yra Kristaus darb provaizdis (tipas). Paadai buvo atnaujinti Izaokui (Pr 26:3-5). Jokbas. Izaoko snus. Taip pat ir jam buvo pakartoti paadai. Jis turjo 12 sn. Rubenas buvo vyriausias, Benjaminas - jauniausias. I Levio kilo kunigai. Juozapas buvo mylimiausias. Juozapas. Bdamas jaunas jis du kartus regjo sapn, kuriame mat save savo broli valdovu. Pastarieji i pavydo pardav j vergijon Egipt. Ten jis tapo valdovu ir suorganizavo jav atsarg kaupim, kad j utekt septyneriems metams bado, kuris apm t srit. Tuo metu Jokbas su snumis atvyko Egipt ir gyveno su Juozapu.Jie ir j palikuonys gyveno Goene, Egipto dalyje. Vliau faraonas m persekioti Izraelio taut ir padar juos vergais. Moz gim btent tuo metu; bdamas kdikiu jis buvo paslptas nendrse, kur j rado faraono dukt ir snijo. Bdamas jaunu vyrikiu jis nuud egiptiet, kuris mu izraelit. Po to Moz pabgo Midian, kur 40 met piemenvo pas Jetro. Tada Dievas pasirod jam deganiame krme. Jam buvo liepta eiti pas faraon ir reikalauti Izraelio ilaisvinimo. Jis dar stebuklingus enklus kaip rodym to, kad j tikrai siunts Dievas. Vis dlto faraonas neileido Izraelio. Todl Egyptui buvo sista 10 negand; pvz. varls, tamsa, krua ir galiausiai vyrikos lyties pirmgimi nuudymas. Izraelitai turjo papjauti avinl ir jo

krauju aplakstyti savo nam duris.Tai buvo enklas to, kaip Jzaus kraujas gali mus igelbti nuo mirties. i vent inoma kaip Pesach (Velykos). Ijimas. Pagaliau izraelitams buvo leista palikti Egipt.Jie keliavo vedami Dievo angelo debesies stulpe dien ir ugnies stulpe nakt. Faraono armija vijosi juos iki Raudonosios jros. Vandenys stebuklingai persiskyr, leido monms pereiti ir sugro atgal paskandindami egiptieius. Tada Izraelis keliavo per dykum paadtosios Kanaano ems link. Dievas dav jiems gerti vandens i uolos ir kiekvien ryt bdavo patiekiama duonos manos pavidalu. Kai jie pasiek Sinajaus kaln, Dievas dav jiems 10 sakym ir Mozs statym. Tada jie tapo Dievo Karalyste. Jiems buvo liepta padaryti ypating palapin, pavadinta padangte, kurioje galt bti garbinamas Dievas. Jiems buvo paskirtas aukiausiasis kunigas ir kunigai, kurie galt aukoti Dievui j aukas. Visos padangts dalys ir kunigyst bylojo apie bsimj Jzaus misij. Paadtoji em pagaliau buvo pasiekta. mons isiunt 12 valg, i kuri 10 sugro sakydami, kad uimti Kanaano em bus per sunku. Kiti du valgai, Jou ir Kalebas, pasak ties - em bt galima uimti, jeigu jie patikt Dievo paadais. Kadangi mons mieliau prim 10 valg nusistatym, Izraelis turjo klajoti po dykum 40 met, kol mir visi tie, kuriems ijimo i Egipto metu buvo vir 20 met. Jou buvo Mozs pdinis ir ved Izrael Kanaano em. Pirmiausia reikjo uimti Jerik, kur gyveno Raaba, ir po to Haj. sitvirtin emje jie laikas nuo laiko buvo valdomi teisj, nors j tikras karalius buvo Dievas. Tai buvo tokie mons, kaip Gideonas, Jeft ir Samsonas. Visi jie ivaduodavo Izrael i prie, jeigu tik izraelitai atgailaudavo dl savo nuodmi prie Diev. Izraelio istorijoje gausu pavyzdi kada Izraelis nepaklusdavo Dievui, bdavo baudiamas leidiant aplinkinms tautoms uimti krat, po to atgailaudavo u savo nuodmes, dl ko Dievas ivaduodavo juos, ir tada jie vl nusiddavo. Paskutinis teisjas buvo Samuelis. Jo laikais Izraelio mons atmet Diev kaip savo karali praydami mogiko karaliaus, kaip ir tautos aplink juos. Karaliai. J pirmasis karalius buvo Saulius, kuris nors ir pradjs gerai, pasirod ess blogas mogus, nepaklustantis Dievo sakymams, ir be to jis persekiojo Dovyd, kuris po jo mirties tapo sekaniu karaliumi. Dovydas buvo vienas i geriausi Izraelio karali. Dievas paadjo jam didius dalykus. Po Dovydo sek jo snus Saliamonas, kur po geros pradios nuo tikrojo tikjimo nugr daugyb jo mon, kurias jis buvo pams i aplinkini taut. Po jo mirties karalyst suskilo dvi; 10 gimini sudar Izraelio karalyst, i pradi valdom Jeroboamo. Kitos dvi gimins, Judo ir Benjamino, sudar Judo karalyst, i pradi valdom Rehoboamo. Izraelio karalyst (10 gimini) neturjo ger karali. Jie nuolatos maitavo pre Diev. Jis siunt jiems daug prana ir pra juos atgailauti, bet jie to nedar. Todl asirieiai nukariavo juos ir ivar nelaisv. Jie buvo iblakyti po pasaul. Judo karalyst (2 gimins) turjo kelet ger karali (pvz. Asa, Hezekija), bet dauguma taip pat daniausiai bdavo nepklusns Dievui. Todl buvo atsisti babilonieiai, kurie nukariavo juos ir ivar nelaisvn Babilon, septyniasdeimiai met. Jie niekada daugiau neturjo karaliaus. Po 70 met jie sugro Izraelio em vedami Ezdro, Neemijo, Jous (to meto Aukiausiasis kunigas) ir Zerubabelio Valdytojo. Juos vald pirmiausia Persija, tada Graikija, ir galiausiai Roma. Jie buvo Romos valdioje kai gim Jzus, kur ydai atmet, dl to Dievas pasiunt romnus sugriauti Jeruzals 70 m. po Kr., ir galiausiai visi ydai buvo ivaryti i Izraelio ems. Paskutiniaisiais deimtmeiais ydai pradjo grti Izraelio em, itaip dalinai isipildant Senojo Testamento pranaystms. Izraelio valstybs atgimimas yra tikras enklas to, kad Jzus netrukus sugr ir atkurs Izraelio karalyst kaip Dievo karalyst.

5 SKYRIUS: Klausimai
1. a) b) c) d) Kada galt bti kurta Dievo Karalyst? Ji visada egzistavo Sugrus Kristui Sekmini dien pirmajame imtmetyje Tikinij irdyse j atsivertimo metu

2. Ar Dievo Karalyst egzistavo praeityje? Jei taip, tai kokiu bdu? 3. Kada baigsi jos egzistavimas? 4. a) b) c) d) Kas yra Tkstanio met viepatija? Malons viepatavimas ms irdyse 1000 met trukms tikinij viepatavimas danguje 1000 met trukms tono viepatavimas emje Pirmieji 1000 met bsimosios Dievo Karalysts emje

5. Kaip atrodys Karalyst? 6. a) b) c) d) 7. a) b) c) d) K dabartiniai tikintieji darys Tkstanio met viepatijos metu? Bus mirting moni valdovais Bus valdovais danguje Mes neinome Gyvens kitoje planetoje Ar buvo inia apie Dievo Karalyst skelbiama: Vien tik Naujajame Testamente? Vien tik Jzaus ir apatal? Ir Senajame, ir Naujajame Testamentuose? Vien tik Senajame Testamente?

6 SKYRIUS

DIEVAS IR BLOGIS
6.1 DIEVAS IR BlOGIS
Daugelyje krikionikj sekt, taip pat ir kitose religijose, tikima, kad egzistuoja btyb, arba greiiau monstras, vadinamas Velniu ar tonu. Jis sukuria visas problemas, su kuriomis mes susidriame savo gyvenime ir pasaulyje, ir yra kaltas dl ms vykdom nuodmi. Biblijoje aikiai mokoma, kad Dievas yra visagalis. Kaip isiaikinome 1.4 poskyryje, angelai negali nusidti. Jei mes tikrai tikime iais dalykais, tai negalime pripainti, kad ioje visatoje veikia kakokia antgamtin btyb, besiprieinanti Visagaliam Dievui. Tikdami tokios btybs egzistavimu, mes i tikrj abejojame Visagalio Dievo virenybe. is klausimas nepaprastai svarbus. Tiesiog btina teisingai suprasti mokym apie velni ir ton, tai gyvybikai svarbu. yd 2:14 mums sakoma, kad savo mirtimi Jzus sunaikino velni; todl neteisingai suprasdami velni, mes negalime suprasti Jzaus darb ar prigimties. Aplamai pasaulyje, ypa taip vadinamam "krikionikame" pasaulyje egzistuoja supratimas, kad geri dalykai gyvenime gaunami i Dievo, o blogi - i Velnio ar tono. Tai nra nauja mintis, ir ji sutinkama ne vien tik nutolusioje nuo tiesos krikionybje. Pavyzdiui, babilonieiai tikjo esant du dievus, grio ir viesos diev bei blogio ir tamsos diev, kurie yra susikib mirtinoje dvikovoje. Kiras, didysis Persijos karalius, btent tuo ir tikjo. Todl Dievas pasak jam: "A Viepats, ir nra kito; be mans, nra Dievo a darau vies ir sutveriu tamsyb, darau taik ir sutveriu piktenyb (nelaimes). A Viepats, kurs visa tai darau." (Iz 45:5-7,22). Dievas daro taik ir Jis sutveria blog arba nelaimes. ia prasme Dievas yra "blogio" krjas, arba sutverjas. Bet yra skirtumas tarp "blogio" ir nuodms, dl kurios kaltas yra mogus, nes jinai atsirado pasaulyje per mog,o ne per Diev (Rom 5:12). Dievas sako Kirui ir Babilono monms, kad "be mans nra (kito) Dievo". Hebrajikas odis "el", veriamas odiu "Dievas", ir esms reikia "jga", arba "energijos altinis". Reikia, be Dievo neegzistuoja joks kitas energijos altinis. Dl ios prieasties tikrai tikintis Diev mogus negali pripainti antgamtinio velnio ar demon egzistavimo. Dievas - nelaimi sutverjas Biblijoje gausu pavyzdi, parodani, kaip Dievas sukuria "blog" moni gyvenime ir iame pasaulyje. tai Am 3:6 klausiama, "ar bna mieste nelaim, kurios Viepats nebt siunts?" Pavyzdiui, mieste vykus ems drebjimui, danai manoma, kad tai velnias pasiksino t miest ir sukl negand. Bet tikras tikintysis privalo suprasti, kad u tai atsakomyb tenka btent Dievui. tai Mch 1:2 apraoma, kaip "nelaim nueng nuo Viepaties Jeruzals vartus." Jobo knygoje skaitome, kaip Jobas, doras mogus, prarado visk, k turjo ieme gyvenime. Pagal ios knygos mokym, moni gyvenime patiriamo blogio kiekis nra tiesiogiai priklausomas nuo j paklusnumo ar nepaklusnumo Dievui. Jobas pripaino, kad "Viepats dav, Viepats atm" (Job 1:21). Jis nesako: "Viepats dav, o tonas atm." Dar jis aikino savo monai: "Jei primme i Dievo rankos kas gera, kodl (taip pat) nepriimtumm kas bloga?" (Job 2:10). Knygos pabaigoje Jobo draugai "ramino j dl visos nelaims, kuri Viepats buvo prie j leids" (Job 42:11 plg. 19:21; 8:4). T

prasme Dievas yra "blogio" altinis, nes galiausiai tai Jis leidia atsirasti visoms problemoms, su kuriomis susiduriame savo gyvenime. "Nes Dievas grietai auklja, k myli Jums reikia pakentti dl drausms Vliau ji atne taiking teisumo vaisi aukltiniams." (yd 12:6-11). Taigi ibandymai, kuriuos mums siunia Dievas, gal gale leidia mums augti dvasikai. Mes priepastatome Dievo odius jiems patiems, jei sakome, kad velnias - tai btyb, kuri veria mus nusidti ir bti nedorais, ir tuo pat metu galbt sukuria ms gyvenimuose problemas, kurios leidia mums isiugdyti "taiking teisumo vaisi". Visuotinai priimta idja apie velni ia susidria su rimtomis problemomis. Ypa veria susimstyti eiluts, kalbanios apie moni atidavim tonui kad "dvasia bt igelbta", ir "kad jie pasimokyt ir nebepiktodiaut" (1 Kor 5:5; 1 Tim 1:20). Jei tonas i tikrj yra btyb, verianti nusidti ir turinti monms neigiam dvasin poveik, tai kodl iose eilutse "tonas" parodomas teigiamoje viesoje? Atsakymas randamas tame, kad prieininkas, (t.y. "tonas" arba sunkumai gyvenime) danai gali duoti teigiam dvasin poveik tikiniojo gyvenime. Jei pripastame, kad blogis ateina nuo Dievo, tada mes galime maldoje prayti pagalbos, pvz. problem paalinimo. Jei problemos ilieka, tada mes inome, jog jas sukr Dievas ms pai dvasinei gerovei. Bet jeigu tikime, kad egzistuoja kakokia bloga btyb, vadinama velniu ar tonu, kuri sukuria mums problemas, tada nebelieka bdo joms isprsti. Suluoinimas, liga, netikta mirtis ar neganda turi bti laikomi tiesiog neskme. Jei velnias - tai kakoks galingas nuodmingas angelas, tai jis turt bti daug galingesnis u mus, ir mums nebelikt nieko kito, kaip tik kentti nuo jo rankos. Bet prieingai, mes nuraminami, kad Dievui priirint tikintiesiems "viskas (gyvenime) ieina ger" (Rom 8:28). Todl tikiniojo gyvenime nra tokio dalyko, kaip "lemtis" Nuodms kilm Btina pabrti, kad nuodm kyla i ms vidaus. Tai ms pai kalt. inoma, bt puiku tikti, kad dl nuodms kalti ne mes patys. Mes galtume nesivarydami nusidti ir po to pasiteisinti, galvodami, kad i tikrj tai velnio idaigos, ir jam turt bti suversta visa kalt dl ms nuodmi. Neretai asmuo, vykds sunk nusikaltim, maldauja pasigailjimo sakydamas, kad tuo metu jis buvo apsstas velnio ir todl negaljo savs kontuoliuoti. Bet, visikai teisingai, itoks menkas pasiteisinimas i viso nelaikomas ko nors vertu, ir tokiam mogui skelbiamas nuosprendis. Turime prisiminti, kad "atpildas u nuodm - mirtis" (Rom 6:23); nuodm veda mirt. Jeigu dl nuodmi kalti ne mes patys, bet velnias, tada teisingasis Dievas turt bausti velni, o ne mus. Bet mes esame teisiami u savo pai nuodmes, taigi ms nuodms - tai ms kalt. sivaizduodami,kad velnias - tai kakoks atskiras asmuo, o ne nuodms altinis mumyse, mes bandome atsikratyti atsakomybs u savo nuodmes. Tai dar vienas pavyzdis to, kaip mons atmeta Biblijos mokym apie mogaus prigimt, kuri i esms yra nuodminga. "Nra nieko, kas, i lauko js mog, galt j sutepti I vidaus, i moni irdies, ieina pikti sumanymai, paleistuvysts, vagysts, mogudysts puikyb, neimanymas. Visos tos blogybs ieina i vidaus ir suteria mog" (Mk 7:15-23). Jzaus mokymas ia yra visikai aikus - iorje nra nieko nuodmingo, kas galt eiti mus ir priversti mus nusidti. I vidaus, i mogaus irdies, ieina visos tos blogybs. Btent todl po tvano Dievas tar: "mogikos irdies jausmas ir mintis yra palink pikt i jaunysts" (Pr 8:21). Jok 1:14 itaip aprao gundymus: "Kiekvienas (visiems monms bna panaiai) yra gundomas savo geismo pagrobtas ir suviliotas". Mus gundo ms pai geismai, ms pai pikti trokimai, o ne kakas iorje. "I kur atsiranda karai, i kur tarp js kivirai?",- klausia Jokbas; "Ne i kur kitur, tik i js ugaid" (Jok 4:1). Kiekvienas ms turi ypatingas, asmenines pagundas nes jos atsiranda dl ms pai pikt trokim. Neveltui sakoma, kad mes esame sau didiausi prieai. Laike Romieiams daugiausia kalbama apie nuodm, jos kilm ir kaip j veikti. Labai reikminga tai, kad iame laike vargu ar usimenama apie Velni ir ton;

aikindamas apie nuodms kilm, Paulius nemini nei Velnio, nei tono. Lygiai taip pat "velnias" - tai Naujojo Testamento svoka. Jeigu alia ms egzistuot kakokia btyb, verianti mus nusidti, tada tikrai apie j turt bti daug kalbama Senajame Testamente. Bet yra visikai ne taip, ir tai labai svarbu. Skaitydami apie Teisj laikotarp arba Izrael dykumoje pastebsime, kad tais laikais izraelitai tikrai daug nusiddavo. Bet Dievas neperspjo j dl kakokios galingos antgamtins btybs ar jgos, kuri galt eiti juos ir priversti nusidti. Vietoj to jie buvo skatinami laikytis Dievo odio ir nesugrti prie savo prigimtini knik darb (pvz. st 27:9,10; Joz 22:5). Paulius skundiasi: "A inau, kad manyje, tai yra, mano kne, negyvena gris A nedarau grio, kurio troktu O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe a tai vykdau, bet manyje gyvenanti nuodm" (Rom 7:18-21). Taigi jis nesuveria kalts u savo nuodmes paalinei btybei, vadinamai velniu. Tikruoju nuodms altiniu Paulius vadina nuosav blog prigimt: "Nebe a tai vykdau, bet manyje gyvenanti nuodm. Taigi a randu (savyje) tok statym, kad kai troktu padaryti gera, prie mans prilmpa bloga". ia jis aikina, kad dvasiniam gyvenimui prieinasi kakas, k galima pavadinti "manyje gyvenanti nuodm". Kiekvienas mstantis, dvasikai nusiteiks mogus pasieks tok pat savs painim. Reikia paymti, kad net toks didis krikionis kaip Paulius po savo atsivertimo nepatyr prigimties pasikeitimo, taip pat jis negavo bsenos, kurioje nenusidt ir net negalt nusidti. iuolaikinio "evangelinio" judjimo atstovai teigia, kad jie yra tokioje bsenoje, ir todl pagal juos Paulius atsiduria tarp "neigelbt" dl savo odi Rom 7:1521. ios eiluts - tai viena didiausi klii j pretenzijoms. Dar vienas neabejotinai doras mogus, Dovydas, panaiai apibdino nekintant paios savo prigimties nuodmingum: "tai a esu gims kaltje ir nuodmje pradjo mane mano motina" (Ps 51:7). Biblija visikai aikiai apibdina mogaus prigimt, kaip i esms nuodming. Jei t suprantame, tada nra jokio reikalo alia savo mogikos prigimties sivaizduoti dar kakok menam asmen, kalt dl ms nuodmi. Anot Jer 17:9, mogaus irdis yra tokia nedora ir apgaulinga, kad mes net negalime suvokti to nuodmingumo dydio. Taip pat ir Jzus pasmerk mogik prigimt kaip i esms blog (Mt 7:11). Kas gali bti aikiau u Koh 9:4 : "moni irdis yra pilna piktumo". Ef 4:18 paaikina, kad mons i prigimties "svetimi Dievo gyvenimui dl savo dvasinio aklumo bei irdies suakmenjimo". Mes esame nutol nuo Dievo btent dl savo dvasinio aklumo, irdies kietumo ir mstysenos, kuri yra mumyse. Gal 5:19 nuodms vadinamos "kno darbais"; nusidti mus priveria btent ms pai knas, pati ms esm ir prigimtis. N vienoje i i eilui, aikinani nuodms atsiradim mumyse, nesakoma, kad tai velnio darbas; nuodmingi polinkiai yra gimti, mes visi juos turime nuo gimimo; tai neatskiriama mogikosios natros dalis.

6.2 VELNIAS IR TONAS

odis "tonas" - tai sulietuvintas hebrajikas odis "satan",kas reikia "prieininkas", o "velnias" - tai iverstas graikikas odis "diabolos", reikiantis melag, prie ar meiik. Jei tikime, kad tonas ir Velnias - tai kakokia btyb alia ms, kuri kalta dl nuodmi, tada kiekvien kart sutik tuos odius Biblijoje, turtume juos priskirti iai piktai asmenybei. Bet panagrinj t odi vartojim Biblijoje pastebsime, kad jie naudojami kaip paprasti bdvardiai ir apibdina paprastus mones. Todl negalima teigti, kad Biblijoje vartojami odiai "velnias" ir "tonas" patys savaime reikia kakoki didiai nuodming asmenyb ar btyb alia ms. odis "tonas" Biblijoje 1 Kar 11:14 apraoma, kaip "Viepats suadino Saliamonui prieinink (tas pats hebrajikas odis kitur veriamas odiu "tonas") Idumjiet Adad". "Viepats suadino jam taipgi prieinink (ton) Razon Jis buvo Izraelio prieininkas (tonas)" (1 Kar 11:23,25). Tai visikai nereikia, kad Dievas suadino antgamtin btyb ar angel, kaip ton/prieinink Saliamonui; Jis suadino paprastus

mones. Dar vienas pavyzdis randamas Mt 16:22,23. Petras band atkalbti Jz nuo jimo Jeruzal ir mirties ant kryiaus. Jzus atsisuko ir tar Petrui: "Eik alin, tone! Tu mstai ne Dievo, o moni mintimis". Tagi Petras buvo pavadintas tonu. I apraymo yra visikai aiku, kad Kristus kalbjosi ne su angelu ar monstru; jis kalbjosi su Petru. Kadangi odis "tonas" reikia tiesiog prieinink, tai ir geras mogus, ar netgi pats Dievas, gali bti pavadintas "tonu". I esms, pats odis nebtinai turi sietis su nuodme. odis "tonas" asocijuojasi su nuodme i dalies dl to, kad ms pai nuodminga prigimtis yra didiausias ms "tonas" arba prieininkas, ir dar dl to, kad pasaulietikoje kalboje is odis reikia kak susijus su nuodm. Pats Dievas gali tapti mums tonu sisdamas mums vairius ibandymus arba sulaikydamas mus, jei savo gyvenime mes pasukame blogu keliu. Bet tas faktas, kad Dievas gali bti pavadintas "tonu", visikai nereikia, jog Jis asmenikai yra nuodmingas. Panaiai kaip ir keturiose Evangelijose, Samuelio ir Kronik knygose apraomi tie patys vykiai, bet naudojami skirtingi odiai. 2 Sam 24:1 raoma: "Viepaties rstyb vl usideg prie Izrael, ir jis suadino prie juos Dovyd" ir liep pastarajam suskaityti Izrael. Tie patys vykiai apraomi ir 1 Krn 21:1 : "Tuo tarpu tonas sukilo prie Izrael ir pakurst Dovyd, kad suskaityt Izrael". Anot vieno apraymo Dovyd sukursto Dievas, anot kito - tonas. Vienintel ivada yra tokia: Dievas veiek kaip Dovydo prieininkas arba "tonas". T pat Jis dar ir Jobui, sisdamas iam imginimus. Todl Jobas pasak apie Diev: "Prieiniesi man savo rankos kietumu" (Job 30:21); i esms Jobo odiai reik: "Tu elgiesi su manimi kaip tonas". odio "Velnias" vartojimas Biblijoje Taip pat panaiai yra ir su odiu "velnias". Jzus pasak: "'Argi ne a isirinkau jus, Dvylika (mokini)? Taiau ir tarp js vienas yra velnias.' Jis turjo omenyje Jud, Simono Iskarijoto sn", kuris buvo paprastas, mirtingas mogus (Jn 6:70,71). Jis kalbjo ne apie raguot asmenyb ar "dvasin btyb". odiu "velnias" ia paprasiausiai apibdinamas nusidjlis. Dar vienas pavyzdis randamas 1 Tim 3:11. Diakon (banyios vyresnij) monos turjo bti ne "meiiks"; graikikame originalo tekste ia naudojamas odis "diabolos", kuris kitose vietose veriamas odiu "velnias". Paulius perspja Tit, kad senos moterys bendruomenje "neapkalbint", kitaip tariant, nebt meiikmis arba "velniais" (Tit 2:3). Panaiai buvo pasakyta ir Timotiejui (2 Tim 3:1-3), "kad paskutinmis dienomis mons bus meiikai (velniai)". Tai nereikia, jog mons virs antmogikomis btybmis. Tiesiog jie darysis vis labiau ir labiau nuodmingi. I viso to turt bti aiku, kad odiai "velnias" ir "tonas" nereikia puolusio angelo ar kakokios nuodmingos btybs alia ms. Nuodm, tonas ir Velnias oiai "tonas" ir "velnias" yra naudojami perkeltine prasme apraant mumyse esant gimt polink nusidti, apie kur kalbjome 6.1 poskyryje. Tai ir yra ms pagrindinis prieininkas arba "tonas". Jis yra asmeninamas, ir tada jis gali bti vadinamas "velniu" - ms prieu ir melagiu. Taigi ms prigimtinis "mogus" yra kaip pats velnias. Yra keletas viet, kurios gerai iaikina ry tarp velnio ir ms pikt trokim, arba mumyse gldinios nuodms. "Kadangi vaik (ms) kraujas ir knas bendri, tai ir jis (Jzus) lygiomis juos prisim, kad (savo) mirtimi sunaikint t, kuris turjo mirties valdi, tai yra velni" (yd 2:14). ia velnias apraomas kaip turintis mirties valdi. Bet "atpildas u nuodm mirtis" (Rom 6:23). Taigi nuodm ir velnias privalo bti greta vienas kito. Taip pat Jok 1:14 sakoma, kad mes esame gundomi savo pikt geism, todl nusidedame ir mirtame; bet anot yd 2:14, mirt sukelia velnias. Toje pat eilutje sakoma, jog Jzus turjo ms prigimt tam, kad sunaikint velni. Palyginkite tai su Rom 8:3 : "Jis (Dievas) atsiunt savo Sn nuodmingo kno pavidalu (t.y. su ms mogika prigimtim) ir nuodmei veikti pasmerk nuodm kne". Taigi matome, kad nuodmingi polinkiai, kurie yra neatskiriama mogikos prigimties dalis, ir velnias - tai i esms vienas ir tas pats. Todl Jzus buvo gundomas lygiai taip, kaip ir mes.

Gyvybikai svarbu yra tai suprasti. Nesuprat mokymo apie velni, mes negalime teisingai suvokti Jzaus prigimties ir veiklos. Mes galime tiktis igelbjimo vien tik todl, kad Jzus savyje turjo ms mogik prigimt, t.y. "velni" (yd 2:1418; 4:15). Bet veikdamas savo prigimties trokimus, arba kitaip sakant, biblin velni, Jzus sugebjo t velni sunaikinti ant kryiaus (yd 2:14). Jei velnias asmuo, tada jis jau daugiau nebeegzistuot. Anot yd 9:26, Kristus pasirod, "kad savo auka sunaikint nuodm." yd 2:14 tai sugretinama su velnio sunaikinimu Kristaus mirtimi. Savo mirtimi Jzus sunaikino "nuodms kn" (Rom 6:6), t.y. mogik prigimt, paiuose ms knuose atsiskleidiani nuodm. "Kas daro nuodm, tas ir velnio" (1 Jn 3:8), nes mes nusidedame pasidav savo prigimtiniams piktiems geismams (Jok 1:14,15), kurie Biblijoje vadinami "velniu". "Todl ir pasirod Dievo Snus, kad velnio darbus sugriaut" (1 Jn 3:8). Jei mes esami teisus sakydami, kad velnias - tai ms pikti geismai, tada t pikt geism darbai (t.y. j pasekms) yra ms nuodms. 1 Jn 3:5 tai patvirtina: "Jzus pasirod, kad sunaikint nuodmes". Taigi ms nuodms ir velnio darbai - tai vienas ir tas pats. Dar vienas pavyzdis, parodantis ry tarp velnio ir ms nuodmi, randamas Apd 5:3. "Petras paklaus: 'Ananijau, kodl tonas uvald tavo ird?'" Toliau 4 eilutje Petras sako: "Tad kam gi taip sugalvojai savo irdyje?" Jei kak sugalvojame savo irdyje, tai reikia, ms ird uvaldo tonas. Jei mes patys sugalvojame kak nuodmingo, tai tas dalykas prasideda mumyse. Jei moteris pradeda vaik, is neegzistuoja alia jos; jis prasideda jos viduje. Jok 1:14,15 naudojama ta pati stilistin priemon ir apraoma, kaip "siliepsnojs geismas pagimdo nuodm, o ubaigta nuodm gimdo mirt". Ps 109:6 sugretina nusidjl su "kaltintoju" (hebrajiko odio "satan" vertimas): "Paadink prie j bediev ir kaltintojas testovi jo deinje", t.y. tevaldo j (plg. Ps 110:1). Personifikacija Dabar js galite visai pagristai pasakyti: "Bet juk apie velni kalbama taip, lyg jis bt asmuo!". Tai i tikrj tiesa; yd 2:14 kalba apie "t, kuris turjo mirties valdi, tai yra velni". Net nedaug paskait Biblij, pastebsime, kad asmeninimas naudojamas labai danai, tai yra, apie abstrakius dalykus kalbama taip, lyg jie bt asmenys. tai Pat 9:1 kalbama apie moter vadinama Imintim, kuri pasistat sau namus, ir Rom 6:20,23 nuodm palyginama su eimininku, kuris kaip atpild u tarnyst duoda mirt. i ypatyb smulkiau aptariama 5 Papildyme . Ms velnias, "diabolos", danai simbolizuoja ms piktus geismus. Bet tai negali bti kakoks abstraktus velnikumas; pikti mogaus irdies trokimai neegzistuoja atskirai nuo mogaus; todl "velnias" yra asmeninamas. Nuodm danai vaizduojama kaip eimininkas, kuriam vergaujama (pvz. Rom 5:21; 6:6,17). Taigi suprantama, kad "velnias" taip pat asmeninamas, nes "velniu" vadinama nuodm. Lygiai taip pat Paulius kalba, kad ms kne gyvena lyg ir dvi btybs (Rom 7:15-21): nuodmingas, knikas mogus ("velnias") kovojantis su vidiniu, dvasiniu mogumi. Bet i tikrj mumyse juk nra dviej kovojani btybi. Nuodminga ms prigimties dalis asmeninama ir vaizduojama kaip biblinis velnias - piktasis, "piktas" (Mt 6:13). Graikikas isireikimas, ia veriamas odiu "piktas", 1 Kor 5:13 perteikiamas odiu "piktadaris". Taigi jei mogus pasiduoda nuodmei, arba savo "piktajam", tada jis pats tampa "piktuoju", arba "velniu". "Velnias" ir "tonas" politiniame kontekste ie odiai "velnias" ir "tonas" taip pat naudojami apraant neger, nuodming santvark, kurioje mes gyvename. Apie visuomenines, politines ir pseudoreligines monijos struktras galma kalbti kaip apie "velni". Velniu ir tonu Naujajame Testamente danai vadinama yd ar romn visuomenin ir politin santvarka. tai Apr 2:10 raoma, kad velnias mes tikiniuosius kaljim. Taip apibdinami romn valdios atstov veiksmai kalinant tikiniuosius. Toliau Apr 2:12 skaitome apie Pergamo banyi, esani ten, kur buvo tono sostas, t.y. grup tikinij gyveno Pergame, kur taip pat buvo ir Romos kolonijos valdytojo bstin. Juk negalime teigti, kad pats tonas, net jei jis egzistuoja, asmenikai turjo sost Pergame.

Asmenin nuodm - tai Dievo statymo sulauymas (1 Jn 3:4). Bet nuodm, gavusi jungtins politins ir visuomenins prieingos Dievui jgos iraik, yra galingesn u pavienius asmenis; btent i jungtin jga kartais asmeninasma ir vaizduojama kaip galinga btyb vadinama velniu. ia prasme Iranas ir kitos su islamu susijusios jgos vadina Jungtines Amerikos Valstijas "didiuoju tonu", t.y. didiuoju prieininku, trukdaniu j siekiams, jei kalbsime politiniais ir religiniais terminais. odiai "velnias" ir "tonas" Biblijoje danai naudojami btent taip. Ubaigiant tikriausiai reikt pasakyti, kad norint suprasti i tem reikia atsivelgti visos Biblijos mokym. Gyvybikai svarbu yra ilaikyti toki pusiausvyr, nes danai didiulis mokymas pagrindiamas tik keletu populiari eilui i Biblijos, kurios lyg ir palaiko visuotinai paplitus supratim apie velni. Tikrai verta pamaldiai nusiteikus dar kart perskaityti 6.1 ir 6.2 poskyrius. Drstame teigti, kad ten idstytas poiris - tai vienintelis bdas, leidiantis protingai iaikinti visas vietas Biblijoje, kuriose kalbama apie velni ir ton. ie odiai gali bti naudojami kaip paprasti bdvardiai arba kai kur jais vadinama nuodm, kuri randama ms pai mogikoje prigimtyje. io skyriaus pabaigoje esaniuose Papildymuose nagrinjamos kai kurios geriausiai inomos vietos, kurios, neteisingai jas supratus, cituojamos norint paremti plaiai paplitusius poirius.

6.3 Demonai
Ankstesniuose dviejuose poskyriuose iaikinome, kodl mes netikime velni ar ton esant asmeniu arba monstru. Jei pripastame, kad tokios btybs nra, tada velnio tarnais laikomi demonai tikriausiai taip pat neegzistuoja. Atrodo, daugelis moni mano, jog Dievas suteikia mums visus gerus dalykus gyvenime, o velnias ir jo demonai - blogus, ir taip pat jie atima Dievo suteiktus gerus dalykus. Biblijos mokymas yra visikai aikus - Dievas yra vienintelis vis gali altinis (r. 6.1 poskyr), ir i jo mes savo gyvenime gauname ir gerus, ir blogus dalykus: "A darau vies ir sutveriu tamsyb, darau taik ir sutveriu piktenyb. A Viepats, kurs visa tai darau." (Iz 45:7). "Nelaim nueng nuo Viepaties Jerusals vartus" (Mch 1:12). "Ar trimituojama mieste trimitu ir mons neisigsta? nelaim, kurios Viepats nebt siunts?" (Am 3:6). Ar bna mieste

Todl jei mes susidriame su ibandymais, turime pripainti, kad juos siunia Dievas, ir nekaltinti dl to velnio ar demon. Jobas prarado daugel ger dalyk, kuriais Dievas j buvo palaimins, bet jis nepasak: "Tie demonai atm visk, k man buvo davs Dievas". Ne, paklausykite, k jis pasak: "Viepats dav, Viepats atm; kaip Viepaiui patiko, taip vyko. Tebna palaimintas Viepaties vardas." (Job 1:21) "Jei primme i Dievo rankos kas gera, kodl nepriimtumm kas bloga?" (Job 2:10) Suprat, kad viskas ateina nuo Dievo, ir susidr savo gyvenime su kokiomis nors problemomis, mes melsdamiesi galime prayti Diev jas paalinti. Jeigu Jis ito nepadaro, tada mes galime bti tikri, kad visa tai daroma ms pai labui, ir galime patobulinti savo charakter: "Mano snau, nepaniekink Viepaties auklybos ir nenusimink jo baramas: nes Dievas grietai auklja, k myli, ir plaka (Dievas, ne demonai!) kiekvien sn, kur priglaudia. Jums reikia pakentti dl drausms. Dievas elgiasi su jumis kaip su snumis. O kurio gi snaus tvas grietai neauklja?! Bet

jeigu js be draums, kuri visiems privaloma, vadinasi, js ne sns, o pavainikiai." (yd 12:5-8) Dievas - vis gali altinis Dievas yra vis gali altinis: "A Viepats, ir nra kito; be mans, nra Dievo (hebrajikas odis, iverstas odiu "Dievas", i tikrj reikia "galia") (Iz 45:5); "Argi yra Dievas, be mans, ir Krjas, kurio a neinoiau?" (Iz 44:8); "Tik Viepats yra Dievas ir nra kito, j atskyrus" (st 4:35). Tokios eiluts randamos daugelyje viet visoje Biblijoje. Dievas yra vienintelis vis gali altinis, todl Jis yra pavydus Dievas, ir t Jis mums danai primena (pvz. I 20:5; st 4:24). Dievas tampa pavydus, jei Jo mons pradeda tikti kitais dievais ir sako Jam: "Tu - didis ir galingas Dievas, bet i tikrj a tikiu, kad alia Tavs yra dar kakokie kiti dievai, nors ir ne tokie galingi kaip Tu". Todl mes ir negalime tikti, jog alia tikrojo Dievo dar egzistuoja demonai ar velnias. Btent toki klaid dar Izraelio tauta. Senajame Testamente daug pasakojama apie tai, kaip izraelitai urstindavo Diev tikdami kitais dievais alia Jo. I Biblijos suprasime, kad "demonai", kuriais mons tiki iais laikais, yra lygiai tokie, kaip tie netikri dievai, kuriais tikjo Izraelio tauta. Demonai - tai stabai 1-ame savo laike Korintieiams Paulius aikina, kodl krikionys neturt garbinti stab ar tikti panaiais dalykais. Biblijoje apraomais laikais mons tikjo demonais ir laik juos dievukais, kuriuos garbinant galima buvo atsikratyti gyvenime vienoki ar kitoki problem. Todl mons dar demon atvaizdus, kitaip sakant stabus, ir garbino juos. Todl aiku, kodl savo laike Paulius naudoja odius "demonas" ir "stabas" kaip sinonimus: "Aukodami atnaas pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O a nenoriu, kad js taptumte demon bendrininkais jei kas jums pasakyt: 'Tai atnain (t.y. stabams paaukota r. 19 eil.) msa', tuomet nebevalgykite dl mogaus". Taigi stabai ir demonai - tai praktikai tas pats. Atkreipkite dmes, kaip Paulius aikina, kad "pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams (stabams)" - demonai nebuvo Dievu, o kadangi yra tik vienas Dievas, tai reikia, jog demonai i tikrj neturi jokios galios, jie ne dievai. Visa tai gerai paaikinta 1 Kor 8:4 : "Taigi dl stabams paaukotos msos valgymo mes inome, jog i tikro nra pasaulyje stab (t.y. demon) ir nra joki diev, tik vienas Dievas". Stabai, arba demonai, i viso neegzistuoja. Pasaulyje yra tik vienas tikras Dievas arba galia. Paulius tsia (5,6 eil.): "Ir nors yra vadinamj diev daug t diev ir daug viepai [lygiai kaip ir iais laikais mons tiki vairi ri demonais - dl vieno demono prarandi darb, dl kito tave palieka mona ir t.t.], - tai mes (tikri tikintieji) turime tik vien Diev, Tv, ir kurio yra visa (ir gera, ir bloga, kaip jau esame isiaikin)". Taigi Naujojo Testamento laikais mons tikjo demonus esant stabais ar "dievais". Dar vienas to rodymas randamas Apd 17:16-18, kur apraomas Pauliaus pamokslavimas Atnuose. "Matydamas piln stab miest, Paulius netvr apmaudu", nes buvo garbinama daug vairi stab. Igird Pauliaus skelbiam Evangelij, mons kalbjo: "'Atrodo, kad jis - svetim demon (t.y. diev) skelbjas'. Mat jis skelb Jz ir prisiklim." Taigi mons galvojo, kad "Jzus" ir "prisiklimas", apie

kuriuos jiems buvo aikinama - tai nauji demonai arba stabai. Jei perskaitysite skyri iki galo, pamatysite, kaip Paulius toliau aikina iems monms ties ir 22 eil. sako: "Js visais atvilgiais pernelyg dievobaimingi" (paodiui: pasivent demon garbinimui). Po to jis iaikina, kodl j demonuose, ar stabuose, Dievo nra. Jeigu Jo nra demonuose, tada demonai yra bejgiai, nes visatoje nra jokio kito gali altinio, t.y. jie tiesiog neegzistuoja. Senojo Testamento "demonai" buvo stabai Dar daugiau rodym kad "demonai" - tai tas pats, kas stabai, randame Senajame Testamente. Ps 106:36-39 apraomi Izraelio paklydymai ir Kanaano droiniai (t.y. stabai) prilyginami velniams (t.y. demonams): "Jie (Izraelis) garbino j droinius, kurie pasidar jiems spstai. Ir aukojo savo snus ir savo dukteris velniams. Jie iliejo nekalt krauj savo sn ir savo dukter, kuriuos jie aukojo Kanaano droiniams ir jie buvo sutepti savo darbais, ir paleistuvavo savo veiksmais." Visikai aiku, kad velniais, arba demonais, vadinami stabai. Demon garbinim Dievas apibdina kaip susitepim "savo darbais savo veiksmais", nes j tikjimas demonais buvo mogikos fantazijos vaisius; j susikurti stabai buvo j pai "darbais". Taip pat ir tie, kurie tiki demonais iandien, tiki moni igalvotais ir sukurtais dalykais, o ne Dievo duotu mokslu. st 32:15-24 apraoma, kaip pyksta Dievas kai Jo tauta tiki demonais: Izraelis "paniekino savo iganymo Uol. Jis erzino j svetimais dievais ir nuobodomis adino jo rstyb. Jie aukojo velniams (demonams), kurie nra dievai: dievams, kuri jie neinojo kuri negarbino js tvai Jis (Dievas) tar: Paslpsiu nuo j savo veid nes tai yra sugedusi karta, sns, kuriuose nra jokios itikimybs. Jie mane erzino tuo, kas nra dievas, ir pykino mane savo tuiais stabais A krausiu jiems nelaimes". Taigi Dievas vadina demonus nuobodomis ir tuiais stabais. Jais tikti - tuias dalykas, nes jie i viso neegzistuoja. Tikint demonais parodomas tikjimo Dievu trkumas. Nelengva tikti, kad visk gyvenime suteikia Dievas, tiek ger, tiek ir blog. Lengviau yra galvoti, kad blogi dalykai ateina nuo kako kito, nes pripain juos ateinant nuo Dievo, mes turime tikti, jog Dievas juos ir paalins arba galiausiai jie pasitarnaus ms labui. Naujojo Testamento demonai Bet js galite paklausti: "O kaip tada suprasti Testamente, kuriose aikiai kalbama apie demonus?" visas tas eilutes Naujajme

Viena yra aiku: Biblija negali prietarauti pati sau, nes tai Visagalio Dievo odis. Jeigu mums aikiai pasakyta, kad ms problemas sukuria Dievas, kuris yra vis gali altinis, tada Biblijoje negali bti teigiama, kad tuos dalykus sukelia demonai, kurie yra lyg kokie dievukai, besiprieinantys Dievui. Atrodo, svarbu yra tai, kad odiai "velnias" ar "piktoji dvasia" (kai kuriuose vertimuose "demonas") Senajame Testamente sutinkami vos kelet kart ir jais visada apraomas stab garbinimas, bet Evangelijose jie sutinkami labai danai. Ms nuomone, taip yra todl, kad Evangelij paraymo metu to laikmeio kalboje demon apsdimu buvo vadinama bet kokia nesuprantama liga. Juk jeigu demonai i tikrj realiai egzistuoja ir sukelia ligas bei kitokias problemas, tada ir Senajame Testamente apie juos turt bti raoma daug daugiau. Bet mes nieko panaaus ten nerandame. Demonai Naujajame Testamente Pasakyti, kad i ko nors buvo ivarytas demonas, - tai tas pats, kaip ir pasakyti, kad tas asmuo buvo pagydytas nuo pamiimo ar kokios nors tuo laikmeiu nesuprantamos ligos. mons, gyven pirmajame amiuje, turjo polink dl vis nesuprantam dalyk kaltinti sivaizduojamas btybes, vadinamas "demonais". Su to

meto medicinini ini lygiu buvo sunku suprasti psichikos ligas, todl tokius ligonius mons vadindavo "demon apsstaisiais". Senojo Testamento laikais pamiimas buvo siejamas su piktja ar netyrja dvasia (Ts 9:23; 1 Sam 16:14; 18:10). Naujojo Testamento laik kalboje piktosios dvasios/demono apsstais imta vadinti serganius psichinmis ligomis. Ryis tarp demon ir lig matomas iose eilutse: "mons sugabeno pas Jz daug demono apsstj. Jis ivar dvasias odiu ir igyd visus ligonius, kad isipildyt pranao Izaijo odiai (Senajame Testamente): Jis pasim ms negales, sau usikrov ms ligas" (Mt 8:16,17). Taigi moni negalios ir ligos - tai tas pats, kas "demon" ir "piktj dvasi" apsdimai. mons galvojo, kad Jzus pamis, ir sak: "Jis velnio (arba tikslesnis vertimas "demono") apsstas ir lsta" (Jn 10:20; 7:19,20; 8:52). Taigi jie tikjo, jog velniai (arba demonai) sukelia pamiim. Ligoni pagydimas Kai "demon apsstas" mogus buvo pagydytas, pasakyta, kad jis tapo "sveiko proto" (Mk 5:15; Lk 8:35). Tai reikia, jog pasakymas "demon apsstas" yra naudojamas psichikai nesveikam asmeniui apibdinti. Apie "demon apsstus" sakoma, kad Jzus juos "pagydydavo" arba jie pasveikdavo (Mt 4:14; 12:22; 17:18). Reikia, demonu apsdimu vadinama liga. Lk 10:9 Jzus liep savo 70 apatal eiti ir gydyti ligonius, k tie ir dar. Po to jie sugro ir kalbjo (17 eil.): "Mums paklusta net demonai dl tavo vardo". Vlgi, demonai prilyginami ligoms. Kartais apatalai gydydavo mones Jzaus vardu, ir ia mes turime ito pavyzd (dar r. Apd 3:6; 9:34). Tam tikro laikmeio kalba Taigi matome, kad Naujojo Testamento laik kalboje psichikai nesveiki arba sergantys nesuprantama liga mons buvo vadinami demon apsstais. Biblija buvo parayta kalba, kuri mons galt suprasti. To laikmeio kalbos vartojimas dar nereikia, kad Biblija ar Jzus tiki demonais. Panaiai lietuvi kalboje odiu "lunatikas" apibdinamas asmuo, sergantis tam tikra psichine liga. Tiesiogine prasme tai reikia "mnulio paveikt" mog. Seniau mons tikjo, kad susirgti ia liga galima dl mnulio poveikio ijus pasivaikioti giedr nakt. iandien taip pat vartojame od "lunatikas" pamiusiam mogui apibdinti, bet tai nereikia, kad mes tikime, jog pamiim sukelia mnulis. Jei ie odiai bt urayti ir perskaityti po 2000 met (jei Jzus dar nebt sugrs), mons galt pagalvoti, kad mes laikme mnul pamiimo prieastimi, bet jie klyst, nes mes tiesiog naudojame savo laikmeio kalb, kaip dar ir Jzus prie 2000 met. Panaiai tam tikr paveldim sutrikim mes vadiname "vento Vito okiu", nors tai nra "okis" ir j sukelia ne "ventas Vitas", bet iuolaikinje kalboje mes vadiname tai "vento Vito okiu". Akivaizdu, kad Jzus gim ne gruodio 25; bet ios knygos autorius vis tiek vartoja od "Kaldos" tai dienai pavadinti. is odis siejamas su Kristaus gimimu, nors a nemanau, kad Kristaus gimim mes turtume vsti btent t dien. Angl kalboje savaits dien pavadinimai yra susij su pagonik stab garbinimu; pvz. sekmadienis, "Sunday" reikia "diena, skirta sauls garbinimui"; etadienis, "Saturday" buvo diena, skirta Saturno garbinimui, pirmadienis, "Monday" - mnulio ir t.t. i pavadinim vartojimas nereikia, kad mes laikoms pagonik tikjim, kaip tie mons,i kuri kilo ms dabartin kalb. Ezekielio laikais manyta, kad Izraelio em kalta dl joje gyvenani moni nelaimi. Tai buvo netiesa, bet kalbdamas Izraeliui Dievas panaudoja it tuo metu populiari mint: "Viepats Dievas sako taip: Kadangi apie jus sako: Tu (em) ryji mones ir smaugi savo taut, todl tu nebesi daugiau moni ir nebesmaugsi daugiau savo tautos, sako Viepats Dievas" (Ez 36:13,14). Pagal anuomet plaiai paplitus pagonik sivaizdavim, jra - tai didel pabaisa, troktanti praryti em. i idja akivaizdiai klaidinga, bet ji danai naudojama Biblijoje, kad pirmieji jos skaitytojai geriau suvokt, k norima pasakyti; r. Job 7:12; Am 9:3; Jer 5:22; Ps 89:10; Hab 3:10; Mt 14:24; Mk 4:30). Asiriei mitologijoje is maitingasis jr

monstras buvo vadinamas "Raabu"; ir lygiai taip pat vadinama jr pabaisa Ps 89:11. Kadangi Biblija yra Dievo kvpta, tai nemanoma, kad joje paprasiausiai atsispindt to meto, kai ji buvo raoma, pagonika pasaulira. Turbt Dievas smoningai remiasi ano meto sitikinimais, kad pademonstruot savo visagalyb. Jis yra galutinis vis gali altinis; Jis valdo jr pabais ir i vykdo Jo vali. Taigi Dievas stengsi pataisyti klaidas t moni sitikinimuose; jie klaidingai man, kad pasaulyje veikia kakokios, numanomai blogos, jgos, nepavaldios Dievui. Bet iuo atveju Biblija atvirai nepasmerkia i neproting sitikinim, teigiani, jog jroje nardo didiulis monstras, arba pati jra - tai pabaisa. Dar viename pavyzdyje audros debesys apraomi kaip "vingiuotas altys" (Job 26:13; Iz 17:1). ia aikiai remtasi ano meto pagoniku tikjimu, kad baiss aibuojantys debesys tai i tikrj milinik gyvai atvaizdai. iose eilutse netskleidiamas tokios idjos kvailumas ir nebandoma visko paaikinti mokslikai. Vietoj to teigiama, kad vis tai valdo Dievas. iuo atvilgiu Kristaus poiris plaiai paplitus tikjim demonais yra lygiai toks pats; Jo stebuklai aikiai parod, kad Dievo galia yra neribota ir moni prietarai dl taip vadinam "demon" jai visai ne motais. Tie, kuri teigimu "demon" apraymas Naujajame Testamente rodo j egzistavim, neivengiamai turi pripainti, kad jra - i tikrj pabaisa, o aibas - milinika gyvat. Tai i tikrj svarus argumentas; btina pripainti, kad Biblija naudoja to laikmeio, kuriame jinai buvo raoma, kalb, bet ne visada patvirtina sitikinimus, sudaranius tos kalbos pagrind. Kaip pademonstravome, mes ir patys kalb naudojame panaiai. itaip darydama Biblija patvirtina pagrindines tiesas, kurias mes inagrinjome 6.1 ir 6.2 poskyriuose, o btent: Dievas yra visagalis, Jis siunia mums tenkanius imginimus, nuodm kyla i ms pai, ir visi ie dalykai gauna prasm tik suvokus Dievo gelbstinios jgos didyb. Vadinamieji "auktieji kritikai" atranda vis naujus ryius tarp Ratuose vartojamos kalbos ir sitikinim bei idj, paplitusi toje kultrinje aplinkoje, kurioje Biblija buvo kvpta ir urayta. Tai nesunku suprasti, jei suvokiame, jog Biblijoje naudojama kalba gali remtis to meto vietiniais tikjimais, bet itaip daroma tam, kad parodyti Jahvs, vienintelio tikrojo Dievo didyb, kuriai negali prilygti nereikmingi moni tikjimai, inomi tiems, kurie pirmieji skait kvptuosius odius, tik k itartus prana. Turint tai omenyje galima tik stebtis, kiek daug Naujajame Testamente galima rasti pavyzdi, kur vartojama to laikmeio kalba jos nepataisant. tai keletas t pavyzdi: - Fariziejai apkaltino Jz darant stebuklus netikro dievo, vadinamo Belzebuliu, galia. Jzus atsak: "Jeigu jau a ivarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia ivaro js sekjai?!" (Mt 12:27). 2 Kar 1:2 aikiai sakoma, kad Belzebulas (Beelzebubas) buvo netikras pilistim dievas. Jzus nepasak: "tai irkite, 2 Karali knygoje sakoma, jog Belzebulas - tai netikras dievas, taigi js kaltinimai negali bti teisingi." Ne, Jis kalbjo taip, lyg Belzebulas egzistuot, nes norjo, kad mons suprast Jo skelbiam ini. Taigi lygiai taip pat Jzus kalbjo ir apie demon ivarym - Jis nuolat nekartojo: "I tikrj jie neegzistuoja", Jis tiesiog skelb Evangelija to laikmeio kalba. Apd 16:16-18 - tai Luko odiai, urayti kvpimo metu: "Mus pasitiko viena tarnait, turinti spjimo dvasi". Originalo kalboje odiai "spjimo dvasia" siejasi su Pitono vardu (kai kuriuose vertimuose jie perteikiami kaip "Pitono dvasia"). Pitono vard turjo netikras dievas, kuriuo tikta pirmajame imtmetyje (galimas daiktas, tai buvo kitas dievo Apolono vardas). Taigi Pitonas tikrai neegzistavo, bet Lukas nesako, kad mergina turjo "spjimo dvasi, kuri suteik Pitonas. Tarp kitko, tas Pitonas - tai netikras dievas, ir i tikrj jis neegzistuoja". Lygiai taip pat Evangelijose nesakoma, jog Jzus "ivarydavo demonus, kurie i tikrj neegzistuoja, tai juk tiesiog bdas ligai pavadinti". Kristaus laikais ydai laik save teisiais Abraomo palikuonimis. Todl Jzus kreipsi juos kaip teisiuosius (Mt 9:12,13), ir pasak "A inau, kad js Abraomo vaikai" (Jn 8:37). Bet Jis netikjo juos esant teisiais, ir danai t atvirai pareikdavo; po savo odi Jn 8:37 Jis toliau rod, kad i tikrj jie nebuvo Abraomo palikuonis (Jn 8:39-44). Taigi Jzus priimdavo moni sitikinimus u tikr pinig, nepuldavo jiems tuoj pat prietarauti, bet vietoj to atskleisdavo

ties. Kaip jau parodme, btent taip Dievas traktavo Senojo Testamento laikais plaiai paplitusius pagonikus tikjimus. Kristaus poiris demonus Naujojo Testamento laikais buvo lygiai toks pats; Jo stebuklai, atliekami Dievo jgos pagalba, kuo aikiausiai parod, kad ligas sukl Dievas, o ne kokia nors kita jga, kadangi jos buvo pagydytos naudojant tik Dievo gali. Paulius citavo ymius graik poetus, kurie buvo prikr daug nebiblini nesmoni, nordamas apstulbinti tikinius t poet mokymu (Tit 1:12; Apd 17:28). Viskas, k mes aikiname, yra apibendrinta Pauliaus kalboje, kur jis sako rads aukur, skirt garbinti "Neinomam dievui", t.y. bet kokiai pagonikai dievybei, kuri galbt egzistuoja, bet yra neinoma Atn gyventojams. Paulius nesupeik tokio tikjimo kvailumo, bet vietoj to remdamasis j turimu supratimu m aikinti apie vienintel tikrj Diev, kurio jie nepaino (Apd 17:22,23). Ef 2:2 kalbama apie "kunigaikt, viepataujant ore". ia aikiai remiamasi mitologine Zoroastro idja. odiu, tai buvo vienas i t dalyk, kuriais kadaise tikjo Pauliaus skaitytojai. Anot Pauliaus, jie kadaise gyveno "paklusdami kunigaikiui, viepataujaniam ore". Toje paioje eilutje Paulius prilygina j "dvasiai (galvosenai), veikianiai neklusnumo vaikuose", t.y. prigimtiniame moguje. Anksiau jie tikjo pagonika dangikos dvasios-kunigaikio idja; dabar Paulius paaikina, kad ta jga, kuriai jie iorikai paklusdavo, i tikrj kildavo i j pai sugedusio proto. Taigi remiamasi pagonika idja ir kalbama apie j, konkreiai nesupeikiant jos, bet atskleidiant tiesa apie nuodm. 2 Pt 2:4 kalbama apie nusidjli nublokim Tartar (daniausiai veriamas odiu "pragaras"). Tartaras buvo pramanyta vieta poeminiame pasaulyje; Petras nepataiso io vaizdio, bet veriau panaudoja j kaip visiko sunaikinimo ir bausms u nuodmes simbol. Kristus panaiai vartoja od "Gehena" (irgi daniausiai veriamas odiu "pragaras"). Ar tikrai ligas sukelia demonai? Kiekvienas, tikintis demon egzistavimu, turi paklausti savs: "Kai a susergu, ar t lig sukelia demonai?". Jegu js manote, kad Naujajame Testamente minimi demonai - tai kakokie dievukai, kurie sukinjasi aplinkui ir daro pikt, tada js turite atsakyti "taip". Bet tuo atveju kaip js galite paaikinti t dalyk, jog daugelis lig, laikyt demon darbu, dabar gali bti pagydomos ir valdomos vaistais? Puikus pavyzdis - maliarija. Dauguma moni Afrikoje iki iol tikjo, kad maliarij sukelia demonai, bet, kaip inome, maliarij galima igydyti chininu ir kitais vaistais. Tad nejaugi pamat maas geltonas tabletes, slenkanias gerkle emyn, demonai isigsta ir pabga? Kai kurios Jzaus pagydytos ligos, apibdintos kaip demoniki apsdimai, yra sutapatinamos su traukuliais ar epilepsija, o abiem ias atvejais gali padti vaistai. Vienas mano draugas yra kils i kaimo, esanio netoli Kampalos Ugandoje. Jis papasakojo, kaip mons tikdavo, kad maliarij sukelia demonai, bet pamat gerus gydymo vaistais rezultatus, jie liovsi kaltin demonus. Vienok kam nors susirgus cerebraline maliarija (kuri gali sukelti rimtus protinius sutrikimus), jie ir toliau kaltindavo demonus. I miesto atvyks gydytojas pasil jiems kaip gydym stipri antimaliarini vaist, bet jie to atsisak ir papra kako kovai su demonais, o ne su maliarija. Gydytojas sugro vliau ir pasak: "A turiu vaist, ivarani demonus"; ligonis mielai juos igr ir pagerjo. ie vaistai buvo lygiai tokie patys, kaip ir pirmieji. Gydytojas netikjo demonais, bet jis naudojo to meto kalb, nes norjo bti suprastas. Prie 2000 met panaiai dar ir "Didysis Gydytojas", Viepats Jzus.

Papildymas 17: Kerjimas

is papildymas pirmiausia yra skirtas gyvenantiems Afrikoje ir kitose pasaulio dalyse, kur kerjimas - plaiai paplits kasdieninio gyvenimo reikinys. Visi, kas rimtai studijuoja Biblij, pripasta, kad besilaikantiems tiesos nedera kreiptis

kertojus, burtininkus, amanus ir kitus panaius asmenis. Bet a tikrai suprantu j patrauklumo prieastis: kertoj ir burtinink paslaugos pigesns ir prieinamesns u tikr gydytoj, be to j silomas gydymas lyg ir duoda neblogus rezultatus. Mes turime panagrinti i problem logikai, remdamiesi Biblija. Tai vienintelis bdas gauti jgos, kuri leist pasiprieinti pagundai kreiptis pagalbos iuos mones. Kertoj pretenzijos Pirmiausia reikia inagrinti, ar kertojai tikrai pasiekia toki ger rezultat, kaip jie patys teigia. Galime bti tikri, kad pasakojimai apie j pasiektus rezultatus gerokai perdti. Jie niekada negydo atvirai, visiems matant. Jeigu j gydymas i tikrj bt skmingas, tai greiiausiai jie dirbt ligoninse ir bt sutinkami visame pasaulyje. Tikra tariamai pagydytj bkl taip pat lieka neinoma; neaiku, ar tikrai jiems tampa geriau. Tie, kas susigundo toki moni paslaugomis, turt paklausti savs, ar yra koks nors konkretus j galios rodymas - pvz. ar kas nors mat (o ne vien tik girdjo apie tai) mog su lentpjvje nupjauta ranka, kuris apsilank pas kertoj ir gro su nauja, gerai funkcionuojania ranka? Mums reikia btent toki rodim, jei norime pripainti panai dalyk patikimum. st 13:1-3 reikalavimas dar grietesnis: izraelitai buvo mokomi, kad net jeigu kas nors parodyt nuostab enkl ar stebukl, vis tiek tokiu asmenim negalima tikti, jei jo odiai neatitinka tikrojo Dievo odio mokymo. Aiku, kad amanai ir kertojai netiki Biblijoje apreiktomis tiesomis, todl mes neturtume susigundyti j paslaugomis ir pripainti juos turint reali gali, kadangi visos galios yra i Dievo (Rom 13:1; 1 Kor 8:4-6). Dar svarbu atkreipti dmes tai, su kokiais nusiskundimais jie turi reikal. Yra pripainta, kad mes panaudojame tik apie 1% savo smegen pajgumo. Likusios dalies mes, atrodo, negalime smoningai valdyti (be abejons, mes galsime t daryti Karalystje). Mums net nesuvokiant ms protas gali stipriai paveikti ms kn. Todl psichologai (t.y. mons, tyrinjantis prot) kartais pagydo mones, serganius kraujo ligomis, liepdami tokiems ligoniams aikiai sivaizduoti savo krauj esant normalios sudties ir gerai funkcionuojant. Gydytojai pripasta, jog kartais manomi tokie pagyjimai be tradicins medicinos pagalbos. Panaiai didel protin tampa gali sukelti skrandio op ar galvos skausmus. Proto atpalaidavimas ar treniravimas tam tikru bdu gali paalinti iuos dalykus. Bet, pavyzdiui, jei ms ranka nupjauta lentpjvje, tada jokie protiniai pratimai negali jos sugrinti. Kertojai berods sugeba paveikti tik negalavimus, valdomus ms proto. Kadangi mes pilnai nesuprantame savo proto veikimo, tai gali pasirodyti, jog kertojai turi kakoki gali. Bet yra ne taip; jie paveikia moni protus ir btent todl gauna kakok rezultat. Gali altinis Kaip ten bebt, visos galios yra Dievo. Tiek gerus dalykus, tiek ir blogus, tokius kaip ligos, sukelia Jis, o ne kertojai. Tai plaiai aikinama ratuose: Iz 45:5-7; Mch 1:12; Am 3:6; I 4:11; st 32:39; Job 5:18. Tikrai verta dmiai perskaityti visas ias itraukas. Taigi, jei mes sergame, tada turime maldoje kreiptis J, kartu bandydmi ispresti problem tradicins medicinos pagalba, kiek tai mogui manoma. Jei kreipiams amanus ir kertojus, reikia, mes kreipiams mones, kurie teigia, jog jie valdo "tamsybi jgas" ir todl gali mus pagydyti. Bet mes inome, kad jgos, kuriomis jie tiki, neegzistuoja. Dievas yra vis gali altinis. Kreipdamiesi kertojus, parodome savo netikjim Dievo visagalybe ir pripastame, kad ms ligas sukelia ne Dievas, bet kitos jgos, kurias gali valdyti kertojai, kaip jie patys teigia. Tokie samprotavimai labai nepatinka Dievui, kuris ino, kad tai Jis sukl lig, nes Jis yra visagalis. Izraelis pasirinko tikjim Dievu, bet kartu tikjo, kad j gyvenime veikia ir kitos jgos, su kuriomis galima turti reikal garbinant stabus, atitinkanius tas jgas. Tai labai urstino Diev ir Jis atmet juos kaip Savo

taut. Dievo vertinimu, jei mes netikime Juo pilnai, tai mes tikrai neturime i viso jokio tikjimo. Jei mes teigiame tik tikruoju Izraelio Dievu, bet kartu pripastame nepriklausom nuo Dievo gali egzistavim ir padedami kertoj bei aman bandome atsikratyti t gali poveikio, tada mes elgiams lygiai kaip Izraelis praeityje. Ilga ir lidna Izraelio stabmeldysts istorija urayta mums pamokyti. Mes turtume i viso nebendrauti su tais, kurie tiki tokiomis galiomis. "Kas bendra tarp viesos ir tamsos? Kaip gi galima gretinti Krist su Beliaru arba tikint su metikiniu? Ir kaip suderinti Dievo ventov su stabais? Juk mes esame gyvojo Dievo ventov Todl: Ieikite i j ir atsiskirkite, sako Viepats Tuomet a jus priimsiu ir bsiu jums tvas, o js bsite man sns ir dukterys" (2 Kor 6:14-17). Jei mes tikrai stengiams, aukojams ir atsiskiriame nuo t dalyk, tada gauname diding garantij, jog mes i tikrj esame Paio Dievo vaikai. Prigimtiniai tvai tiesiog instinktyviai rpinasi savo vaiku kai is serga. Nejaugi i tikrj taip sunku sukaupti pakankamai tikjimo ir patikti, kad ms Dangikasis Tvas padarys daug daugiau? Viena aiku - kertojai gali paveikti tik tuos, kurie jais tiki. Panaiai kas nors prarads mylim asmen gali ateiti pas medium ar kertoj ir paprayti, kad tas pabandyt pamatyti mirusij. Mediumas liepia klausianiajam usimerkti ir aikiai sivaizduoti to asmens veid. Klientas gali sutelkti savo prot ir sivaizduoti iekomo asmens nuotrauk, kuri jis gerai prisimena. Tada mediumas gali tiesiog perskaityti klausianiojo prot ir visai neperddamas gana tiksliai papasakoti apie iekom asmen. Tuo bdu klientas tikinamas, kad mediumas mat mirusj gyv. Atkreipkite dmes, jog niekada neduodamas joks patikimas rodymas atsakymui patvirtinti. Bet jei klientas netiki mediumu ar atsisako jam paklusti, tada i viso negaunama jokio rezultato. "yniai", kurie paprastai aikindavo sapnus faraonui ir Nebuchadnezarui, neuimt savo atsaking post, jei j iaikinimai nebt pakankamai skmingi. Be abejo, jie plaiai naudojo panaius bdus, leidianius perskaityti kito asmens prot. Bet jei Dievas sikidavo to asmens, su kuriuo jie turdavo reikal, gyvenim, tada yniai prarasdavo savo gali, kaip tai atsitiko faraono ir Nebuchadnezaro atvejais. Panaiai ir Balakas pasitikjo Balaamo galia prakeikti mones bei sil iam didel atlyginim u jo paslaugas sakydamas i ankstesns patirties ins "t bsiant prakeikta, ant ko tu mesi prakeikim" (Sk 22:6). Bet Balaamas, kuris tam tikra prasme buvo amano atitikmuo, pajuto, jog jo prasti sugebjimai apleidia j, jei jis bando paveikti Izraelio taut. Aiku, kad turdami reikal su tais, kurie yra susij su tikruoju Dievu, tokie mons i viso negali parodyti jokios galios, nors jie gali bti ymus dl savo sugebjimo paveikti kitus mones. Kerjimas Biblijoje Praktikai tai reikia, kad susigund kreiptis pagalbos aman ar kertoj, mes turime juo tikti pilnai. Neverta kreiptis kertoj, jei mes tik tikims iokio tokio pagerjimo; taip tikriausiai paaikins ir jis pats. Pilnai tikdami tokiais monmis ir j tariamai valdomomis jgomis, mes parodome visik netikjim tikrojo Dievo visagalybe. Jei tikrai tikime tuo, kas parayta apie faraon, Balak ir Nebuchadnezar, kuriuos jau minjome, tada mes negalsime kreiptis kertoj tikdami, jog jis gali kakaip paveikti mus. Inagrinti pavyzdiai rodo, jog kertojai neturi galios Dievo monms, kuriais, kaip inome, mes esame dl savo paaukimo ir krikto. Kerjim (burtininkavim) Paulius aikiai pavadina "kno darbais", ir prilygina tokiems dalykams, kaip "itvirkavimas galavimas susiskaldymai (klaidingas mokymas)" (Gal 5:19-21). Jis komentuoja: "A jus spju, kaip jau esu spjs (t.y. tai buvo svarbi Pauliaus mokymo dalis), jog tie, kurie taip daro, nepavelds Dievo karalysts". Mozs statyme taip pat buvo panaus nurodymas, kuriuo liepiama nedelsiant nuudyti visus burtininkus, avtojus (dar vienas kertoj pavadinimas) ir tuos, kurie veda savo vaikus per ugn (st 18:10,11; I 22:18). Vedantis savo vaikus per ugn nebuvo tikri burtininkai, bet burtininkai ir stab garbintoj yniai mok, jog norint apsisaugoti nuo blogio jg, vaikai turi bti paventinami vedant per ugn. Taigi matome, kad ir burtininkai, ir tie, kurie klaus j, turjo

bti umuti; o naujojoje sandoroje u tuos paius dalykus baudiama neleidiant Dievo Karalyst. Dievas nenori, kad mes naudotum kerjim kaip priemon siekti sau pagerjmo. Jei gyvendami Kristuje turime priimti vienok ar kitok sprendim, kiekvien karta turime rimtai paklausti: "Ar tikrai Dievas nori, kad a t daryiau? Ar a t daryiau, jei alia mens stovt Jzus?". Dievas aikiai pasmerkia kerjim, ir, turdamas tai omenyje, a manau, jog atsakymas turt bti akivaizdus - ne, Dievas nenori, kad mes naudotume tuos dalykus. Samuelis, apibdindamas kerjim, (yniavim) sieja j su buvimu "atkakliam" (hebrajikas odis dar gali reikti "erzinim") ir nenoru paklusti Dievo odiui (1 Sam 15:23). Erzinti Visagal, kaip tai dar Izraelis tikdamas stabais ir yniavimu (st 32:16-19), tikrai yra lengvabdika. Dievas aikina, kad Jis liep Izraeliui ivaryti kanaanitus dl j tikjimo kerjimu ir burtininkavimu nes dalykai pasibjaurtini Dievui, bet vietoj to izraelitai patys pradjo taip daryti (st 18:9-14). Taigi bdami naujuoju kriktyt tikinij Izraeliu, mes neturtume daryti blog dalyk, paplitusi aplinkinime pasaulyje, nes tada negalsime amiams paveldti ms paadtosios ems - Dievo Karalysts. Nesvarbu, kad kerjimu usiima amanas, o ne mes. Jei tikims i to kakokio poveikio sau, tada mes taip pat tuo usiimame. Tepalaimina mus Dievas iomis besibaigianiomis dienomis ms kelionje iuo tamsiu pagoniku pasauliu Jo Karalyst, kur viepatauja viesa ir tiesa ir lov. "U tai, kad atsisak mylti ties savo iganymui Dievas jiems siunia galing suvediotoj, ir jie tiki melu Mes jauiame pareig visuomet dkoti Dievui u jus, Viepaties numylti broliai Todl, broliai, tvirtai stovkite ir laikykits perduot ties, kuri imokote i ms odi ar laiko. O pats ms Viepats Jzus Kristus ir Dievas, ms Tvas, pamils mus ir maloningai suteiks mums aminos paguodos ir geros vilties, tesuramina js irdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir odiui" (2 Tes 2:10-17).

Papildymas 18: Kas vyko Edene?

Pr 3:4-5: "O altys tar moterikei: Visai judu nenumirsite; nes Dievas ino, kad t dien, kurioje judu i jo valgysite, atsidarys js akys, ir bsite kaip dievai, ir inosite, kas gera ir kas pikta". POPULIARI INTERPRETACIJA: Klaidingai manoma, jog altys ia - tai nusidjs angelas, vadinamas "tonu". Dl nuodmi imestas i dangaus, jis atjo em ir gund Iev nusidti. KOMENTARAI: 1. iose eilutse minimas "altys". odiai "tonas" ir "velnias" nesutinkami visoje Pradios knygoje. 2. altys niekuomet neapraomas kaip angelas. 3. Todl nenuostabu, kad Pradios knygoje neusimenama apie kok nors imetim i dangaus. 4. Atpildas u nuodm - mirtis (Rom 6:23). Angelai negali taigi angelai negali ir nusidti. Teisieji bus apdovanoti angelams, ir tada jie nemirs (Lk 20:35-36). Jei angelai teisieji taip pat gals nusidti ir todl turs mirti, o tikrj jie neturs aminojo gyvenimo. mirti (Lk 20:35-36), padarant juos lygius gali nusidti, tada tai reikia, jog i

5. Nuopuolio aprayme Pradios knygoje dalyvauja Dievas, Adomas, Ieva ir altys. Niekas daugiau neminimas. Nra joki rodym, jog kakas prasiskverb alt ir privert j padaryti k is padar. Anot Pauliaus, altys "savo (paties) gudrumu suvediojo Iev" (2 Kor 11:3). Dievas tar aliui: "Kadangi tu tai padarei" (Pr

3:14). Jei aliu pasinaudojo "tonas", tai kodl jis neminimas ir kods jis taip pat nenubaudiamas? 6. Adomas dl savo nuodms apkaltino Iev: "Moterik davo man ir medio" (Pr 3:12). Ieva apkaltino alt: "altys mane apgavo, ir a valgiau" (Pr 3:13). altys neapkaltino velnio - jis niekaip nepasiteisino. 7. Jei kas rodint, kad iais laikais aliai nekalba ir neprotauja, kaip dar altys Edene, tai reikt prisiminti tai k: (a) kart asilas buvo priverstas kalbti ir tikinti mog (Balaam): "Darbinis nebylys gyvulys prabilo mogaus balsu ir sutrikd pranao beprotyst" (2 Pt 2:16) ir (b) "altys buvo gudresnis u visus ems gyvulius" (Pr 3:1). Prakeikiant i jo buvo atimtas sugebjimas, kurio dka jis kalbjo su Adomu ir Ieva. 8. alt sutvr Dievas (Pr 3:1); jokia kita btyb, vadinama "tonu", nepavirto aliu; jei tuo tikime, tai faktikai pripastame, jog vienas asmuo gal eiti kak kit ir valdyti j. Tai pagonika idja, o ne biblin. Jei kas rodint, jog Dievas nesutvert alio, nes is sugund Adom ir Iev padaryti didiul nuodm, tai reikt prisiminti, kad nuodm jo pasaul per mog (Rom 5:12); taigi altys neturjo morals, bet kalbjo remdamasis savo paties stebjimais, bdingais jam, ir kaipo toks nebuvo atsakingas prie Diev, todl nuodms jis nepadar. Kai kas Pr 3 aprayt alt tapatina su serafimu. Bet Pr 3 pavartotas hebrajikas odis "aliui" pavadinti yra yra visikai nesusijs su odiu "serafimas". Hebrajikas odis, veriamas kaip "serafimas", i esms reikia "ugningasis". Sk 21:8 jis veriamas odiais "ugninis altis", bet tai ne tas odis, kuris Pr 3 iverstas kaip "altys". Varis simbolizuoja nuodm, taigi altis gali bti susijs su nuodms idja, bet ne su nuodmingu angelu. SILOMI IAIKINIMAI - k gi ios eiluts galt reikti i tikrj: 1. Atrodo, nra reikalo abejoti, jog tai, kas papasakota apie sutvrim ir nuopuol pirmuose Pradios knygos skyriuose, turt bti suprantama tiesiogine, paodine prasme. "altys" buvo tikras altys. Tai rodo tas faktas, jog iais laikais aliai liauioja ant savo pilv dl prakeikimo, kuris teko anam pirmajam aliui. Lygiai taip pat mes matome kaip vyrai ir moterys kenia nuo prakeikim, gaut anuomet. Mes galime suvokti, jog Adomas ir Ieva buvo tikri vyras ir moteris, kaip mes inome vyr ir moter iais laikais, bet jie turjo geresnes egzistavimo slygas; taigi ir anas altys buvo tikras gyvnas, nors ir daug protingesnis u i laik gyvates. 2. tai dar keletas rodym, jog pirmieji Pradios knygos skyriai turt bti suprantami tiesiogine, paodine prasme: Jzus panaudojo Adomo ir Ievos sutvrimo apraym kaip pagrind Savo mokymui apie vedybas ir skyrybas (Mt 19:5-6); nra jokios uuominos, kad Jis suprato t apraym perkeltine prasme. "Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui - Ieva. Be to Adomas nesidav (alio) suvediojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuol" (1 Tim 2:13-14). Taigi Paulius taip pat suprato Pradios knyg tiesiogiai, paodiui. Ir svarbiausia, jis jau anksiau ra, kaip "angis savo gudrumu suvediojo Iev" (2 Kor 11:3). Atkreipkite dmes - Paulius nesako, jog Iev suvediojo "velnias". Ar yra i viso koks nors pagrindas teigti, jog sutvrimo ir nuopuolio aprayme kas nors turt bti suprantama simbolikai? Pagal Pradios knygos 1 skyri pasaulis buvo sutvertas per eias dienas. Tai buvo prastos 24 valand trukms dienos. T rodo faktas, jog skirtingomis dienomis sutverti dalykai savo dabartinje formoje negalt efektyviai egzistuoti vieni be kit ilgiau kaip kelias dienas. Tai nebuvo 1000 met trukms ar net ilgesni periodai; tas matyti i to fakto, jog Adomas buvo sutvertas etj dien, bet mir po septintosios dienos turdamas 930 met (Pr 5:5). Jei septintoji

diena trukt 1000 met, tada Adomas mirdamas bt turjs daugiau negu 1000 met. 3. altys buvo prakeiktas liauti ant savo pilvo (Pr 3:14); i to galime numanyti, jog anksiau jis turjo kojas; taip pat jis akivaizdiai galjo protauti. Taigi, galimas daiktas, altys beveik prilygo mogui, nors jis vis dar tebebuvo gyvnas vienas i ems gyvuli, "kuriuos Viepats Dievas buvo padars" (Pr 3:1,14). 4. Galbt altys valg i inojimo medio, ir dl to gavo tok gudrum. Ieva "pamat, kad medis graus buvo ir kad gera bt nuo jo pavalgyti ir iminties gauti" (Pr 3:6). I kur ji t galt inoti, jei nebt maiusi vaisiaus valgymo pasekmi kieno nors kito, kas tai jau padar, gyvenime? Labai galimas dalykas, jog Ievos pokalbis su aliu, apraytas Pradios knygos 3 skyriuje, nebuvo pirmas. Apie t pokalb raoma: "Ir tas (altis) tar" (Pr 3:1) i odio "ir" ko gero galima bt numanyti, jog tai buvo anstesnio, neaprayto pokalbio tsinys.

Papildymas 19: Luciferis

Izaijo knyga 14:12-14: "Kaipgi tu kritai i dangaus, tu viesney, kurs ankst ryt utekdavai? Kaip sukniubai emje tu, kurs griaudavai tautas? Tu sakei savo irdyje: A uengsiu dang; aukiau Dievo vaigdi a ikelsiu savo sost; a sdsiu sandoros kalne iaurio laituose. A uengsiu aukiau u debes auktybes, bsiu panaus Aukiausij". POPULIARI INTERPRETACIJA: Lotynikame Biblijos vertime "viesneys" vadinamas odiu "lucifer". Teigiama, jog is Liuciferis kakada buvo galingu angelu, kuris nusidjo Adomo laikais ir todl buvo nubloktas em, kur jis sukelia daug nemalonum Dievo monms. KOMENTARAI: 1.odiai "velnias", "tonas" ir "angelas" niekur iame skyriuje nesutinkami. Tai vienintel vieta Ratuose, kur randamas odis "viesneys" arba "Liuciferis". 2. Nra jokio pagrindo teigti, jog Izaijo knygos 14 skyriuje apraomi vykiai Edeno sode; jei tai i tikrj taip, tada kodl mums papasakojama kas ten vyko tik prajus 3000 met nuo sutvrimo? 3. Raoma, kad Liucifer dengia kirminai (11 eil.) ir paiepia mons (16 eil.), kadangi imestas i dangaus jis daugiau nebeturi jokios galios (5-8 eil.); taigi nra jokio pagrindo manyti, jog Luciferis iuo metu emje klaidina tikiniuosius. 4. Kodl Liuciferis nubaudiamas u odius "A uengsiu dang" (13 eil.), jei jis ten jau buvo? 5. Luciferis turi supti kape: "Tavo puikyb nutremta pragar (t.y. kap) ir tavo antklod - kirminai" (11 eil.). Angelai negali mirti (Lk 20:35-36), taigi Luciferis negali bti angelu; toks apraymas labiau tinka mogui. 6. 13 ir 14 eiluts siejasi su 2 Tes 2:3-4, kuriose kalbama apie "nedorybs mog", tagi Luciferis tarsi simbolizuoja kit mog, o ne angel. SILOMI IAIKINIMAI: 1. Daugelyje vertim Izaijo knygos 13-23 skyri tekstas idstytas kaip "natos" vairioms tautoms, pvz. Babilonui (Babelei), Tyrui, Egiptui. Ms nagrinjam eilui kontekstas nustatomas Iz 14:4 : "Tu pradsi itoki dain prie Babels karali". Taigi ia turime pranayst apie Babilono karali, mog, kuris vadinamas "viesneiu" arba "Luciferiu". Apie jo nuopuol raoma: "Kas tave mato ir tave iri: Ar tai tas mogus, prie kur drebjo em?" (16 eil.). Taigi Luciferis aikiai apibriamas kaip mogus.

2. Luciferis buvo mogikasis karalius, todl "Ji (mirusij buvein) kelia i j sost visus taut karalius. Visi jie atsiliepia ir tau sako: Taip pat tu esi susilpnjs kaip ir mes, pasidars panaus mus" (9-10 eil.). Taigi Luciferis buvo karalius, kaip ir bet kuris kitas karalius. 3. 20 eilutje sakoma, jog Luciferio palikuonys bus sunaikinti, o 22 eilutje tas pats sakoma apie Babilono (Babels) palikuonis. Taigi itaip jie sulyginami. 4. Prisiminkite, kad kalbama apie "dain prie Babels karali" (4 eil.). "Luciferis" reikia "rytin vaigd" (Aurin), kuri yra rykiausia i vaigdi. iame palyginime ta vaigd ididiai nusprendia: "A uengsiu dang; aukiau (kit) Dievo vaigdi a ikelsiu savo sost" (13 eil.). Dl ito vaigd numetama em. vaigd vaizduoja Babilono karali. Danielio knygos 4 skyriuje aikinama, kaip Babilono karalius Nebuchadnezaras ididiai valgsi po savo sukurt diding karalyst, galvodamas, jog jis nugaljo kitas tautas savo jga, o ne pripaindamas, kad i skm jam suteik Dievas. "Tavo didyb (ididumas) augo ir pasiek dang" (19 eil.). Dl to "jis buvo imestas i moni tarpo, d ien kaip jautis ir jo knas buvo vilgomas dangaus rasos, iki jo plaukai pal kaip ar plunksnos ir jo nagai kaip pauki nagai" (30 eil.). is netiktas vieno i galingiausi pasaulio moni paeminimas paveriant j sutrikusiu beproiu buvo toks sukreiantis vykis, jog jam aprayti buvo sukurtas palyginimas apie ryto vaigds kritim i dangaus em. vaigds simbolizuoja galingus mones, pvz. Pr 37:9; Iz 13:10 (kalbama apie Babilono vadovus); Ez 32:7 (kalbama apie Egipto vadov); Dan 8:10 plg 24 eil. Uengimu dang ir kritimu i dangaus Biblijoje danai perkeltine prasme vadinami atitinkamai augantis ididumas ir paeminimas r. Job 20:6; Jer 51:53 (kalbama apie Babilon); Rd 2:1; Mt 11:23 (kalbama apie Kafarnaum): "Ir tu, Kafarnaume, negi bsi iauktintas iki dangaus? Tu nugarmsi iki pragaro ( kap)". 5. 17 eilutje Luciferis kaltinamas dl to, kad "i pasaulio padar tyrum, jo miestus sugriov ir savo kaliniams neatidarydavo kaljimo". Tai vis Babilono karins politikos apraymas - itisos teritorijos bdavo sulyginamos su eme (taip buvo padaryta Jeruzalei), belaisvius itremdavo kitas vietoves ir neleisdavo jiems grti tvyn (taip buvo padaryta ydams), bdavo statomi nauji miestai ir i engiam taut imama duokl auksu. Dar pabriamas tas faktas, jog Luciferis netgi nebus palaidotas kaip kiti karaliai (18-19 eil.), taigi i to galima suprasti, kad jis buvo tik mogus kaip ir jie, nes jo kn reikjo palaidoti. 6. 12 eilutje sakoma, kaip Luciferis sukniubo emje. Jis tarsi palyginamas su mediu. Tai dar viena ssaja su Dan 4:8-16, kur Nebuchadnezaras ir Babilonas prilyginami nukertamam mediui. 7. Babilonas ir Asirija - tai pavadinimai, kurie prana knygose danai vartojami pakaitom; po kalbos apie Babilono karaliaus mirt 25 eilutje sakoma: "A sutriukinsiu Asiriet". Pranaysts apie Babilon Iz 47 skyriuje pakartojamos Nah 3:5,4,18 ir Sof 2:13,15 pritaikant jas Asirijai; 2 Krn 33:11 sakoma, jog Asiriei karalius nuved Manas kaip belaisv Babilon. Tuo parodomas t pavadinim tapatumas. Anot Am 5:27 Izraelis turjo bti itremtas nelaisv "anapus Damasko", t.y. Asirij, bet Steponas cituoja iuos odius sakydamas "anapus Babilono" (Apd 7:43). Ezd 6:1 raoma apie Darij, Babilono karali, duodant sakym dl ventyklos atstatymo. ydai lovino Diev, nes Jis buvo "palenks prie j Asirijos karaliaus ird" (Ezd 6:22). Vlgi ie pavadinimai sutapatinami. i pranayst 14 skyriuje, kaip ir kitos Izaijo knygos pranaysts, gerai pritaikomos Asiriei siverimui vadovaujant Senacheribui Hezekijo laikais, todl 13 eilutje kalbama apie Asirieio sutriukinim. 13 eilut lengviau suprasti tarus, jog joje kalbama apie tai, kaip piktodiaujantys Dievui Asirieiai apgul Jeruzal nordami siverti ir ugrobti ventykl savo dievams. Anksiau Asiriei karalius TiglatPilneseras matyt norjo padaryti t pat (2 Krn 28:20,21); "Tu sakei savo irdyje: A uengsiu dang (tai simbolizuoja ventykl ir sandoros skryni 1 Kar 8:30; 2 Krn 30:27; Ps 20:3,7; 11:4; yd 7:26) a sdsiu sandoros kalne (Siono kalnas, kur buvo ventykla) iaurio laituose (Jeruzalje - Ps 48:2,3)".

Papildymas 20: Jzaus gundymai

Mt 4:1-11: "Paskui Jzus buvo Dvasios nuvestas dykum, kad ten bt velnio gundomas. Ipasninkavs keturiasdeimt dien ir keturiasdeimt nakt, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tar: "Jei tu Dievo Snus, liepk, kad ie akmenys pavirst duona". Bet Jzus atsak: "Parayta: mogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu odiu, kuris ieina i Dievo lp". Tada velnias paima j ventj miest, pastato ant ventyklos elmens ir sako: "Jei tu Dievo Snus, pulk emyn, nes parayta: Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie neios tave ant rank, kad neusigautum kojos akmen". Jzus jam atsako: "Taip pat parayta: Negundyk Viepaties, savo Dievo". Velnias vl paima j labai aukt kaln ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei j didyb, taria:"Visa tai a tau atiduosiu, jei parpuols pagarbinsi mane". Tada Jzus atsako: "Eik alin, tone! Juk parayta: Viepat, savo Diev, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!" Tuomet velnias nuo jo atsitrauk; tai angelai prisiartino ir jam tarnavo." POPULIARUS IAIKINIMAS: Teigiama, jog is epizodas vaizduoja, kaip btyb vadinama "velniu" gund Jz nusidti silydama Jam tam tikrus dalykus bei vesdama J gundanias situacijas. KOMENTARAI: 1. Mes inome Jz buvus "kaip ir mes visaip mgint" (yd 4:15), ir "kiekvienas yra gundomas savo geismo pagrobtas ir suviliotas" (Jok 1:14). Mus gundo ms pai geism ir pikt trokim "velnias", tas pats buvo ir Jzui. Ms negundo pikta btyb netiktai idygusi alimais ir silydama nusidti - nuodm ir pagundos ieina "i vidaus, i moni irdies" (Mt 7:21). 2. Akivaizdu, jog gundymai negali bti suprantami tiesiogine prasme: Mt 4:8 apraoma, kaip Jzus buvo paimtas labai aukt kaln ir "viena akimirka" (Lk 4:8) pamat visas pasaulio karalystes bei j bsimj lov. Nra tokio aukto kalno, nuo kurio bt galima pamatyti vis pasaul. Ir kodl nuo aukto kalno Jzus turt matyti vis pasaul? em yra rutulio formos, taigi jos paviriuje nra vietos, nuo kurios bt galima vienu metu matyti visas pasaulio dalis. - Palyginus Mt 4 ir Lk 4 apraymus matyti, kad gundym tvarka skiriasi. Pagal Mk 1:13 Jzus "praleido dykumoje keturiasdeimt dien tono gundomas", o Mt 4:2-3 sakoma, kad kai jis buvo "ipasninkavs keturiasdeimt dien prie jo prisiartino gundytojas". Kadangi Ratai negali prietarauti patys sau, tai mes galime padaryti ivad, jog ia nuolat kartojosi tie patys gundymai. Akivaizdus pavyzdis - pagunda akmenis paversti duona. Viskas puikiai susiderina tarus, kad tie gundymai vyko Jzaus prote. Jis turjo ms prigimt, taigi maisto stoka veik j tiek protikai, tiek fizikai, ir todl jo prote lengvai galjo atsirasti panas vaizdiniai. Netgi tik keletas dien be maisto kai kam gali sukelti kliedjim (plg. 1 Sam 30:12). Mt 7:9 Jzus palygina duon su akmenim, ir tokie vaizdai be abejo danai ikildavo jo ikankintame prote, nors jie visada bdavo greitai suvaldomi atsimenant Dievo od. Galbt Jzus pats papsakojo Evangelij autoriams apie Savo pagundas, ir nordamas odiais iaikinti vis savo pergyvenim jg, Jis galjo kalbti perkeltine prasme, vaizdingai, kaip viskas ir yra aprayta Mt 4 ir Lk 4. - Kain, ar velnias ved Jz per dykum, vliau Jeruzals gatvmis ir vargu, ar jie kartu kop ant ventyklos elmens smalsi yd akivaizdoje. Istorikas Juozapas neaprao nieko panaaus, o juk tai matyt bt sukl nema smy. Taip pat jei ie gundymai kartojosi kelet kart per keturiasdeimt dien ir dar to laikotarpio pabaigoje (o tai vyko maiausiai du kartus, nes Mato ir Luko apraymuose jie pateikti skirtinga tvarka), kaip tada Jzus suspt nueiti (atkreipkite dmes Jz tenai "nusived" velnias) prie artimiausio aukto kalno (o tai bt Hermonas toli Izraelio iaurje), ukopti virn, vl nusileisti emyn, grti dykum ir vl visk pakartoti? Visi gundymai vyko dykumoje - Jzus buvo ten keturiasdeimt

dien vis t laik velnio gundomas (jis atsitrauk tik pabaigoje - Mt 4:11). Jei Jzus buvo velnio gundomas kasdien ir tai vyko tik dykumoje, tada aiku, kad Jzus negaljo pasitraukti i dykumos ir eiti Jeruzal ar keliauti prie aukto kalno. Taigi itie dalykai negaljo vykti tikrovje. - Jei velnias - materialus asmuo, negerbiantis Dievo odio ir norintis priversti mones nusidti, tada kodl Jzus nugaljo j cituodamas Ratus? Anot populiaraus poirio, tai neatbaidyt velnio. Atkreipkite dmes, jog Jzus kiekvien kart citavo Biblij. Bet jei velnias buvo pikti trokimai Jzaus irdyje, tada suprantama, jog turdamas Dievo od Savo irdyje ir prisimindamas j, Jzus galjo nugalti tuos blogus trokimus. ia labai tinka Ps 119:11 odiai, kurie matyt labai tiksliai pranaauja apie Krstaus igyvenimus dykumoje: "Savo irdyje a slepiu tavo posakius, kad tau nenusidiau". SILOMI IAIKINIMAI: 1. Kai Jonas Jordane pakriktijo Jz, is gavo ventosios Dvasios gali (Mt 3:16). Vos tik ijs i vandens Jis buvo nuvestas dykum, kad ten bt gundomas. inant, jog Jis turjo dvasios gali paversti akmenis duon, nuokti nuo pastato nesusieids ir t.t., galima numanyti, kad ios pagundos turjo tiesiog lti jo mintyse. Jei iuos dalykus padaryti Jzui silyt kakoks asmuo ir Jzus inot t asmen esant nusidjliu, tada tie gundymai bt daug maiau klastingi u pagundas, atsiradusias paio Jzaus prote. 2. Pagunda pasiimti karalystes Sau bt daug galingesn, jei jinai kilt paiame Kristuje. Jzus puikiai inojo visus Ratus, ir kadangi Jis buvo pasninko ivargintas, tai Jam galjo kilti pagunda neteisingai iaikinti vien ar kit eilut ir itaip surasti ne visai tinkam ieit i situacijos, kurioje jis buvo. irjimas nuo aukto kalno primena atvej, kai Ezekieliui nuo aukto kalno buvo parodyta bsimoji Karalyst (Ez 40:2). Ir Jonas mat "ventj miest, Jeruzal" nuo "didelio ir aukto kalno" (Apr 21:10). Jzus mat, kaip pasaulio karalysts atrodys ateityje (Lk 4:5), t.y. kada "pasaulio karalyst" taps "ms Viepaties ir jo Mesijo karalyste" (Apr 11:15). Galbt Jzus galvojo apie Moz, kaip is po 40 met klajoni dykumoje (plg. su 40 dien) irjo Paadtj em (Karalyst) nuo Nebo kalno. Danielio knygoje (4:14,22,29; 5:21) pabriama, "jog Aukiausias viepatauja moni karalystei ir kam nori duoda j"; Jzus inojo, kad Karalyst Jam gali duoti tik Dievas, ir niekas kitas. Todl tai nebt didel pagunda, jei nuodminga pabaisa pareikt galinti duoti Jzui Karalyst, nes Jis inojo tik Diev turint toki gali. Bet Jzus taip pat inojo, jog Tvas panorjo atiduoti Jam Karalyst, taigi greiiausiai "velnias" Jzaus viduje sil Jam pasiimti Karalyst nedelsiant. Be to Jis galjo svarstyti, jog iaip ar taip perspektyvoje Dievas suteik Jam toki gali (Jn 5:26,27). Juk Jis netgi turjo gali atiduoti savo gyvyb ir vl j atsiimti (Jn 10:18), nors galutinai visa valdia Jam buvo duota tik po Jo mirties ir prisiklimo (Mt 28:18). 3. Gerai imanydamas Ratus, Kristus mat panaumus tarp savs ir Elijo, kuris moralikai sulugo po 40 dien dykumoje (1 Kar 19:8), taip pat tarp savs ir Mozs, kuris prarado galimyb nedelsiant paveldti em baigiantis 40 met dykumoje. Baigiantis 40 dien Jzus buvo atsidrs panaioje padtyje kaip ir jie - J tikrai galjo itikti neskm. Mozei ir Elijui nepasisek dl mogiko silpnumo, o ne dl asmens, vadinamo "velniu". Lygiai toks pats mogikas silpnumas, "tonas" arba prieininkas gund ir Jz. 4. "Tuomet velnias jam tar: 'Jei tu Dievo Snus'" (Lk 4.3). Jzaus mintyse turjo nuolat reiktis pagunda abejoti, ar tikrai Jis buvo Dievo Snus, nes visi kiti laik J Juozapo snumi (Lk 3:23; Jn 6:42) arba nesantuokiniu vaiku (tai numanoma i Jn 9:29), ir oficialiuose ventyklos dokumentuose Jis buvs uraytas kaip Juozapo snus (Mt 1:1,16; Lk 3:23, kur "laikomas snumi" reikia "laikomas pagal statym"). Jis buvo vienintel mogka btyb neturinti mogiko tvo. I Fil 2:8 galime numanyti, jog Jzus suprato tikrai ess mogus kaip ir mes, ir padarius toki ivad Jam galjo kilti pagunda nepatikti, kad Jis - Dievo Snus, arba neteisingai suprasti Savo prigimt.

5. Gundymus vald Dievas Kristaus dvasiniam ugdymui. Visos Jzaus cituotos eiluts, kuriomis Jis sustiprino save kovodamas su savo piktais trokimais ("velniu"), buvo paimtos i tos paios Pakartoto statymo knygos vietos, kurioje kalbama apie Izraelio igyvenimus dykumoje. Jzus aikiai mat panaum tarp savo ir J igyvenim: st 8 2 eil. "Viepats, tavo Dievas, tave ved keturias deimtis met per tyrus, kad tave vargint ir imgint, ir kad bt inoma, kas yra tavo irdyje, ar tu vykdysi jo paliepimus (od), ar ne". 3 eil. "Vargino tave alkiu ir dav tau valgyti man ,kad tau parodyt, jog mogus yra gyvas ne viena duona, bet kiekvienu odiu i Dievo" "Jis buvo labai alkanas". Jn 6 Jzus prilygina man Dievo odiui. Tuo odiu Jis buvo gyvas dykumoje. Jzus suprato, jog dvasikai Jis buvo gyvas Dievo odiu. Jis "atsak: 'Parayta: mogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu odiu i Dievo". Be abejons, apie savo Dievas aukljo 2 Sam 7:14; Ps Jzus mst igyvenimus. Savo Sn 89:33. Mt 4 / Lk 4 "Jzus buvo Dvasios nuvestas dykum", "ir Dvasia j vediojo po dykum keturiasdeimt dien". Jzus buvo imginamas gundymais. Jzus nugaljo prisimindamas Ratus, kurie buvo Jo irdyje (Ps 119:11).

5 eil. "Apmstyk tatai savo irdyje, nes kaip mogus auklja savo sn, taip Viepats, tavo Dievas, tave aukljo".

itaip Jzus pademonstravo mums kaip reikia skaityti ir studijuoti od - Jis dykumoje sivaizdavo Save izraelit vietoje, ir todl prisimindamas j igyvenimus galjo jiems skirtus pamokymus prisitaikyti Sau ibandym dykumoje metu.

Papildymas 21: Kova danguje

Apreikimas Jonui 12:7-9: "Ir uvir danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo imestas didysis slibinas, senoji gyvat, vadinamas Velniu ir tonu, kuris suvediodavo vis pasaul. Jis buvs imestas emn, ir kartu su juo buvo imesti jo angelai". POPULIARI INTERPRETACIJA: Tai vienos i populiariausi eilui, kuriomis remiantis teigiama, jog danguje buvo sukilimas tarp angel, po kurio velnias ir jo angelai buvo imesti emn, kur gyvats pavidalu jie prikr nemalonum ir nuodmi. KOMENTARAI:

1. ioms eilutms mes turime pritaikyti visk, k jau esame imok iame skyriuje. Kaip jau matme, angelai negali nusidti, ir danguje negali bti jokio sukilimo. Taigi aikinant ias eilutes (o jos neturi sau paraleli Biblijoje) neturt bti kalbama apie nusidedanius angelus ar apie nuodmingus angelus, prverianius mones emje nusidti, nes nuodm ateina i ms vidaus, o ne i iors (Mk 7:2023). 2. Gyvat buvo imesta i dangaus, taigi i pradi ji buvo tenai. Bet tikrj alt Edene sutvr Dievas i ems dulki (Pr 1:24-25). Nenurodoma, jog velnias nusileido i dangaus ir jo alt. 3. Atkreipkite dmes, kad ia niekur neminimi nusidedantys ar maitaujantys prie Diev angelai, kalbama tik apie kov danguje. 4. Po dramatik vyki, aprayt 7-9 eilutse, 10 eilutje sakoma: "A girdjau danguje galing bals, sakant: 'Dabar atjo ms Dievo iganymas, galyb, karalyst ir jo Mesijo valdia, nes imestas ms broli kaltintojas, skunds juos ms Dievui dien ir nakt'". Jeigu tai, kas apraoma 7-9 eilutse, vyko pasaulio pradioje, prie Adomo ir Ievos laikus, kaip galima teigti, jog po tono nuopuolio atjo iganymas ir Dievo karalyst? Po Adomo nuodms monija pradjo savo lidn istorij vergaudama nuodmei ir neskmms - o toki bkl vargu ar galima pavadinti "iganymu" ar Dievo karalyste. Dl velnio - kaltintojo - numetimo em digaujama. Kodl turt bti digaujama, jei ateidamas em jis atne monms nuodmes ir negandas? Kritim i dangaus em supratus ne tiesiogine prasme, bet simbolikai, kaip valdios praradim (kaip Iz 14:12; Jer 51:53; Rd 2:1; Mt 11:23), visa tai gauna daug daugiau prasms. Jei viskas atsitiko dar prie Adomo laikus, ar bent jau prie mogaus nuopuol, tai kaip velnias galjo bti "ms broli kaltintojas"? Juk jie tada neegzistavo. 5. Nra joki nuorod, kad visa tai vyko Edeno sode. Labai svarbus dalykas paaikinamas Apr 1:1 ir Apr 4:1, kur sakoma, jog Apreikimas Jonui yra pranayst apie tai, "kas turi greitai vykti". Taigi tai nra vyki Edene apraymas, bet pranayst apie dalykus, kurie turi vykti ne anksiau kaip po pirmojo imtmeio, kada Jzus dav Apreikim. Bet kas, nuolankiai priimantis od, pripains, jog jau vien tik is argumentas ukerta keli bet kokiems bandymams Apr 12 apraym priskirti vykiams Edeno sode. Taip pat reikt atsakyti klausim, kodl velnio tapatyb ir informacija apie vykius Edene atskleidiama tik paioje Biblijos pabaigoje, o ne anksiau. 6. "Senoji gyvat" buvo "didysis slibinas" (Apr 12:9). Slibinas buvo "su septyniomis galvomis, su deimia rag" (3 eil.), taigi tikrovje tai nebuvo gyvat. Pavadinimas "senoji gyvat" rodo jos panaum alt Edene, nes ji buvo apgavik, kaip ir anas altys. Lygiai taip pat "mirties geluonis yra nuodm" (1 Kor 15:56), bet tai nereikia, kad mirtis - tai tikra gyvat. Ji tik turi gyvats savybi dl savo ryio su nuodme. 7. Numestas em velnias buvo "kupinas baisaus nirio, inodamas maai beturs laiko" (12 eil.). Jei velnias bt imestas Edene, jis bt turjs prog kankinti mones per vis ilg istorij, o tai tikrai nra trumpas laikas niriui ilieti. 8. Kokiu bdu iki imetimo i dangaus velnias "suvediodavo vis pasaul" (9 eil.), jeigu iki Adomo pasaulyje nieko nebuvo? 9. 4 eilutje sakoma, kad drakonas savo uodega nulav emn tredal dangaus vaigdi. Jei tas suprantama tiesiogine prasme, paodiui - o norint paremti populiari interpretacij Apreikimo knygos 12 skyri btina suprasti tiesiogine prasme - tada slibino dydis tikrai milinikas - tredalis visos visatos (ar bent jau Sauls sistemos) gali sutilpti tiesiog ant jo uodegos. ems planeta nra pakankamai didel ir niekaip negalt sutalpinti tokio miliniko sutvrimo. vaigds ir dauguma Sauls sistemos planet yra didesns u ms em - kaip tada tredalis j galt nusileisti ant ems? Ir prisiminkite, kad visa tai atsitiko ar atsitiks po pirmojo imtmeio, kada buvo duota i pranayst.

10. Turint omenyje ir daugel kit dalyk Apreikimo 12 skyriuje, kurie tiesiog niekaip negali isipildyti tikrovje, nereikia stebtis, jog pirmiausia (Apr 1:1) mums pasakoma, kad i inia turi bti atskleista, t.y. enklai ar simboliai turi bti iaikinti. Ir tarsi norint pabrti tai Apreikimo 12 skyriuje, Apr 12:1 eilutje viskas, kas vyksta, apibdinama kaip "didingas enklas". 11. Toliau skaitydami apie velnio darbus emje, nerasime parayta, jog jis priveria mones nusidti; i tikrj, 12-16 eil. sako, kad atsidrs emje velnias nesugebjo pridaryti bd. Tai prietarauja populiariai interpretacijai. 12. Vienas i svarbiausi klausim, kuriuos reikia atsakyti norint suprasti, ar ios eiluts paremia mint apie tikr kov danguje, yra is: ar jose minimas "dangus" yra tikras, ar simbolinis. Kaip jau paaikinome anksiau, "dangus" gali simbolizuoti valdios struktras. Apreikimas Jonui - simboli kupina knyga, taigi galime tiktis, kad is simbolis ia taip pat vartojamas. 1 eilutje apraoma "moteris, apsisiautusi saule, po jos koj mnulis, o ant galvos dvylikos vaigdi vainikas." Kaip moteris, taip ir ie dangaus knai, tariamai pakib danguje, negali bti tikri. Moteris tikrovje negalt bti apsisiautusi saule, ar ant savo tikros galvos turti didesnes u em vaigdes. 3 eilutje danguje pasirodo dar vienas enklas - ugniaspalvis slibinas. Paprastai manoma, jog tai tikras dangus, bet kodl? Juk tas pats dangus apraomas 1 eilutje, o ten jis aikiai simbolinis. 4 eilutje parodoma, kaip slibinas nulavia emn tredal dangaus vaigdi. Kaip jau isiaikinome aptardami ems ir vaigdi dyd, tai negali bti tikros vaigds ar tikras dangus. Dievo Karalyst turi bti kurta emje (Dan 2:44; Mt 5:5), o tai nebt manoma, jei em bt sunaikinta, kas tikrai atsitikt, jeigu ant jos nukrist milinikos vaigds. Tada moteris "danguje" pagimd kdik, kuris "buvo paimtas pas Diev, prie jo sosto" (5 eil.). Dievo sostas yra danguje. Jie moteris jau buvo danguje, kodl jos vaikas turjo bti "paimtas" dang? Taigi ji turjo simbolizuoti kak emje, nors tuo paiu ir metaforiniame "danguje". Po to ji pabga " dykum" (6 eil.). Jei ji bt tikrame danguje, tai reikt, jog tame danguje yra dykuma. Viskas daug geriau susiderina tarus, kad moteris buvo simboliniame, metaforiniame danguje, ir po to pabgo tikr ar simbolin dykum emje. Toliau prieiname prie 7 eil.: "Ir uvir danguje kova". Kitose Apr 12 skyriaus vietose minimas simbolinis "dangus", todl atrodo bt labai nuoseklu tarti, jog i kova taip pat vyko simboliniame danguje. Ir tai turbt tiesa, nes tikrame danguje negali bti nei sukilimo, nei nuodms (Mt 6:10; Ps 5:5,6; Hab 1:13). ios knygos autorius tikintiems plaiai pripastama velnio idja kartais uduoda tok klausim: "Ar galite man pateikti trump biblin velnio istorij remdamiesi savja Biblijos eilui interpretacija?" Atsakymai bna labai prietaringi. Remiantis "plaiai pripastamais" aikinimais reikt atsakyti madaug taip: a) Velnias buvo angelu Danguje, bet paskui jis buvo imestas Edeno sod. Tai apraoma Pradios knygos 1 skyriuje. b) Manoma, jog jis atjo em ir ved, kaip aprayta Pradios knygos 6 skyriuje. c) Jobo laikais jis galjo patekti ir Dang, ir em. d) Izaijo knygos 14 skyriaus paraymo metu jis imetamas i Dangaus emn. e) Zacharijo knygos 3 skyriuje jis vl Danguje. f) Jis emje Evangelijos pagal Mat 4 skyriuje. Remiantis populiariu poiriu apie "io pasaulio kunigaikt", jis imetamas Jzui mirus. g) Apreikimo knygos 12 skyriuje yra pranayst apie velnio imetim. I viso ito turt bti aiku, kad populiarus poiris apie velnio imetim i Dangaus u nuodmes negali bti teisingas, nes po kiekvieno imetimo vl raoma apie jo buvim Danguje. iuo atveju yra nepaprastai svarbu ir "Dang", ir velni suprasti simbolikai. SILOMI IAIKINIMAI:

1. Pilnas i eilui iaikinimas nepatenka ios knygos akirat. Tam reikia suprasti vis Apreikim Jonui, nes ios eiluts turi bti nagrinjamos atsivelgiant kontekst. 2. Konfliktas simboliniame danguje, t.y. valdios sferoje, vyko tarp dviej valdanij grupuoi, kuri kiekviena turjo savo pasekjus, arba angelus. Kaip prisimenate, mes esame isiaikin, jog velnias ir tonas danai siejami su romn ar yd valstybine santvarka. 3. Velnias-slibinas yra su "diademomis ant galv" (3 eil.). Taigi i to aiku, jog jis vaizduoja kakoki politin jg. Apr 17:9,10 taip pat aikinama apie slibin: "ia reikia proto, apviesto iminties!" - t.y. nebandykite suprasti gyvn kaip tikr btyb - "Septynios galvos reikia septynias kalvas Taip pat yra septyni karaliai". Vienas karalius "turs trumpam pasilikti", o tai j galbt sieja su Apr 12:12 apraytu velniu-slibinu, kuris "maai beturs laiko".

6 SKYRIUS: Klausimai
1. a) b) c) d) 2. a) b) c) d) 3. a) b) c) d) 4. a) b) c) d) Kas yra galiausiai atsakingas u mums tenkanias problemas ir imginimus? Dievas Atsitiktinumas Nuodminga btyb vadinama tonu Nuodmingos btybs vadinamos demonais Kas kaltas dl ms pagund ir nuodmi? Ms pai mogika prigimtis Dievas Piktosios dvasios Nuodminga btyb vadinama tonu K reikia odis "velnias"? Nuodm altys Melagingas kaltintojas / meiikas / prieininkas Luciferis K reiia odis "tonas"? Nusidjlis Prieininkas vris Demon karalius

5. Ar gali bti odiu "tonas" vadinami geri mons? 6. K gali reikti "tonas" ir "velnias" perkeltine prasme? 7. Kaip reikt suprasti Naujajame Testamente minimus "demonus"? Kas jie tokie? a) Nuodmingi angelai b) Ligos c) To laikmeio kalboje taip buvo vadinamos ligos, kurias moni manymu sukeldavo "demonai" d) Dvasins btybs 8. K js manote apie alt Edeno sode?

7 SKYRIUS

JZAUS KILM
7.1 Senojo Tesatmento pranaysts apie Jz
3 skyriuje iaikinta, kad Dievo sukurtame moni igelbjimo plane centrin figra yra Jzus Kristus. Paaduose, kurie buvo duoti Ievai, Abraomui ir Dovydui, apie Jz kalbama kaip apie tiesiogin j palikuon. I tikrj visas Senasis Testamentas liudija ir pranaauja apie Krist. Mozs statymas, kuriam izraelitai turjo paklusti iki Kristaus pasirodymo, nuolat pranaavo apie Jz: "statymas buvo ms aukltojas, veds Krist" (Gal 3:24). tai per yd Pasch (Velykas) reikdavo papjauti avinl be trkum (I 12:3-6); is avinlis simbolizavo Jzaus auk: "Dievo Avinlis, kuris naikina pasaulio nuodm" (Jn 1:29; 1 Kor 5:7). Aukojami gyvnai turdavo bti "be kliaudos" (I 12:5 plg. 1 Pt 1:19), kas liudijo apie nepriekaiting Jzaus charakter. Psalmse ir Senojo Testamento prana knygose gausu pranaysi apie tai, koks bus Mesijas. Ypatingas dmesys atkreipiamas tai, kaip jis mirs. yd atsisakymas priimti idj apie mirtant Mesij gali bti paaikinamas tik j nedmesingu poiriu ias pranaystes. emiau pateikiamos kelios i j: Senojo Testamento pranayst "Mano Dieve, mano Dieve, kodl mane apleidai?" (Ps 22:1). "A - ne mogus, bet kirml, moni ijuoktas, tautos paniekintas. Kas mane mato, tyiojasi i mans, sustato lpas, kraipo galv: 'Jis pasitikjo Viepaiu, teivaduoja j dabar, teigelbsti j'" (Ps 22:79). "Prie gomurio limpa lieuvis Jie pervr mano rankas ir kojas" (Ps 22:16,17). "Drabuius mano dalijas, meta dl mano apdaro burt" (Ps 22:19) Isipildymas Kristuje iuos odius Kristus itar ant kryiaus (Mt 27:46). Izraelitai piktodiavo Jzui ir aipsi i jo (Lk 23:35; 8:53). Jie kraip galvas (Mt 27:39) ir taip kalbjo Jzui kabant ant kryiaus. Tai isipild, kuomet Kristus ant kryiaus itroko (Jn 19:28). Rank ir koj pervrimas reiki bd, kuris buvo panaudotas nukryiavimui. Tikslus i odi isipildymas apraytas Mt 27:35.

Atkreipkite dmes tai, kad Ps 22:23 eilut cituojama yd 2:12 pritaikant j btent Jzui. "Svetimas tapau savo broliams, paalinis - mano motinos vaikams. Uolumas dl tavo nam sugrau mane" (Ps 69:8,9). "Vietoj maisto duoda man tulies, itrokus girdo actu" (Ps 69:22). ie odiai gerai aprao jausm, kur Kristus patyr, kai tapo tarsi svetimas savo broliams ydams ir net savo eimai (Jn 7:3-5; Mt 12:47-49). Jie cituojami Jn 2:17. Tai vyko, kai Kristus buvo ant kryiaus (Mt 27:34).

Visas Izaijo knygos 53 skyrius - tai nuostabi pranayst apie Kristaus mirt ir prisiklim. Kiekviena jos eilut tiksliai isipild. tai tik du pavyzdiai:

"Kaip avinlis, vedamas pjauti, ir kaip avis, kuri tyli prie kirpjus, jis neatvr savo burnos" (Iz 53:7). "Buvo skirtas su bedieviais jo kapas, bet buvo su turtingu po jo (savo) mirties" (Iz 53:9).

Kristus, Dievo Avinlis, teismo metu tyljo (Mt 27:12,14). Jzus buvo nukryiuotas kartu su plikais (Mt 27:38), bet j palaidojo turtingo mogaus kape (Mt 27:57-60).

Todl nenuostabu, kad Naujasis Testamentas mums primena, jog Senojo Testamento "statymu ir pranaais" grindiamas ms supratimas apie Krist (Apd 26:22; 28:23; Rom 1:2,3; 16:25,26). Jzus pats perspjo, kad jei mes teisingai nesuprasime "Mozs ir prana", tada negalsim suprati ir Jo (Lk 16:31; Jn 5:46,47). Taigi Mozs statymas liudijo apie Krist, o pranaai pranaavo apie j. is faktas pakankamai gerai rodo, kad iki savo gimimo Kristus neegzistavo fizikai. Klaidingas mokymas, es Kristus "egzistavo" fizikai iki savo gimimo, paveria absurdu nuolat kartojamus paadus apie tai, kad jis bus Ievos, Abraomo bei Dovydo palikuonis. Jei jis jau bt egzistavs danguje tuo metu, kai buvo duodami ie paadai, tada Dievas klyst addamas iems monms palikuon, kuris bus Mesijas. Jzaus genealogijos, pateiktos Mt 1 ir Lk 3 skyriuose, parodo, kad savo kilme jis susijs su monmis, kuriems Dievas buvo davs iuos paadus. Dovydui duotas paadas apie Krist atmeta bet koki jo fizinio egzistavimo galimyb tuo metu, kai is paadas buvo duodamas: "A pakelsiu tavo palikuon po tavs, ijus i tavo strn A bsiu jam tvas, o jis bus man snus" (2 Sam 7:12,14). Atkreipkite dmes, jog ia vardojamas bsimasis laikas. Kadangi Dievas bus Kristaus Tvas, tai nemanoma sivaizduoti, jog Dievo Snus jau egzistavo i paad davimo metu. Kalbama apie palikuon, "ijusi i tavo strn", kas parodo, jog jis turi bti fizinis Dovydo palikuonis tiesiogine prasme. "Dovydui Viepats tiesoje yra prisieks tavo palikuon pasodinsiu tavj sost" (Ps 132:11). Dalinai is paadas isipild Saliamono asmenyje, bet kadangi tuo metu, kai buvo duodamas is paadas, jis jau egzistavo fizikai (2 Sam 5:14), tai visikas io paado isipildymas vyko tiktai Kristuje, kuris buvo fizinis Dovydo palikuonis ir tuo pat metu Dievo Snus (Lk 1:31-33). "A paadinsiu Dovydui teisi atal" (Jer 23:5), t.y. Mesij. Bsimasis laikas taip pat naudojamas ir kitose pranaystse apie Krist. odiai "A paadinsiu jiems (Izraeliui) i j broli tarpo prana, pana tav (Moz)" (st 18:18), cituojami Apd 3:22,23, ir tuo pranau vadinamas Jzus. "tai mergel (Marija) taps nia, pagimdys sn ir pavadins j Emanueliu" (Iz 7:14). Aiku, kad tai isipild gimus Kristui (Mt 1:23).

7.2 Gimimas i nekaltos mergels

Kristaus pradjimo ir gimimo apraymas nepalieka vietos samprotavimams, kad jis jau prie tai egzistavo fizikai. mons, besilaikantys klaidingos doktrinos apie "trejyb", priversti padaryti ivad, kad i pradi danguje buvo trys asmenys, o po to vienas i j pranyko ir kakaip pavirto gemal Marijos siose, taigi danguje liko tik du. Kaip jau esame isiaikin, ventajame Rate teigiama, kad visi, net ir Dievas, egzistuoja tiktai fiziniame, knikame pavidale. Vadinasi, mus belieka padaryti ivada, kad Kristus kakokiu bdu fizikai nueng i dangaus ir jo Marijos sias. Visa i sudtinga teologija niekaip nesiderina su ventojo Rato mokymu. Viskas, kas pasakyta apie Kristaus pradi, neduoda i viso jokios prieasties manyti, kad jis fizikai paliko dang ir jo Marij. iai prielaidai patvirtinti nra rodym, ir tai yra didiul spraga trejybs alinink mokyme. Angelas Gabrielius atjo pas Marij atnedamas ini: "tai tu pradsi siose ir pagimdysi Sn, kur pavadinsi Jzumi. Jis bus didis ir vadinsis

Aukiausiojo Snus Marija paklaus angelo: Kaip tai vyks, jeigu a nepastu vyro? (t.y. ji buvo mergel). Angelas jai atsak, tardamas: ventoji Dvasia nuengs ant tavs, ir Aukiausiojo jga apgaubs tave; todl ir gims i tavs bus ventas ir vadinamas Dievo Snumi" (Lk 1:31-35). Dukart pabriama, kad Dievo Snumi Jzus bus po savo gimimo. Aiku, kad Dievo Snus neegzistavo prie gimdamas. Vlgi, reikia atkreipti dmes bsimojo laiko naudojim daugelyje viet, pvz. "Jis bus didis". Jeigu Jzus fizikai egzistuotu tuo metu, kai angelas itar iuos odius Marijai, Jis jau tada bt didis. Jzaus pradjimas Dl ventosios Dvasios (Dievo kvpavimo / jgos) poveikio Marija galjo pradti Jz be lytini santyki su vyru. Taigi Juozapas nebuvo tikruoju Jzaus tvu. Btina suprasti, kad ventoji Dvasia nra asmuo (r. 2 skyri); Jzus buvo ne ventosios Dvasios bet Dievo Snus. Buvo pasakyta, jog Dievas paveiks Marij savo Dvasia, "todl ir gims bus ventas ir vadinamas Dievo Snumi" (Lk 1:35). odio "todl" panaudojimas rodo, kad ventajai Dvasiai nepaveikus Marijos si, Jzus, Dievo Snus, nebt galjs gimti. Jzus buvo "pradtas" Marijos siose (Lk 1:31). Tai irgi patvirtina, kad jis negaljo fizikai egzistuoti iki to laiko. Jeigu mes "pradedame" apie kak galvoti, tai mintys susidaro mumyse. Panaiai ir Jzus buvo pradtas Marijos siose - jis susidar ten kaip gemalas ir tuo nesiskyr nuo bet kurio kito mogaus. Jn 3:16, paioje inomiausioje Biblijos eilutje, apie Jz kalbama kaip apie Dievo "viengim Sn". Milijonai moni, kurie skaito i eilut, visikai nesusimsto apie jos prasm. Jeigu Jzus buvo "viengimis", tai jis "gim", atsirado, prasidjo i Marijos si. Jei Jz pradjo Dievas ir taip tapo jo Tvu, tada i to yra aiku, kad jo Tvas vyresnis u j - Dievas neturi pradios (Ps 90:2) ir todl Jzus negali bti paiu Dievu (plaiau tas nagrinjama 8 skyriuje). Svarbu tai, kad Jzus buvo viengimis Dievo Snus, t.y. Dievas j "pagimd", o ne tiesiog sutvr, kaip i pradi buvo sutvertas Adomas. Tai atskleidia artim Dievo ry su Jzumi - "Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaul" (2 Kor 5:19). Tas faktas, kad Dievas pagimd Jz, o ne tiesiog sutvr i ems dulki, taip pat padeda mums suprasti Jzaus prigimtin polink sekti savo Tvo Dievo keliais. Iz 49:5,6 pateikiama pranayst, kurioje Kristus pavadinamas pasaulio viesa. Tas tikrai isipild Jzaus asmeyje (Jn 8:12). Iz 49:5 apraoma, kaip jis pasivadina Dievo tarnu: "Viepats, kuris nuo gimimo padar mane savo tarnu". Taigi Dievas "padar" Krist Marijos siose naudodamas savo ventosios Dvasios jg. Akivaizdu, kad Marijos sios buvo fizins Kristaus pradios vieta. Kaip jau esame isiaikin 7.1 poskyryje, 22 psalmje pranaaujama apie Kristaus mintis ant kryiaus. Jis svarst taip: "Tu gi mane imei i si, mane saugojai prie motinos Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas" (Ps 22:10,11). Prie mirt Kristus prsimin savo atsiradim - jis buvo sukurtas Dievo jga savo motinos Marijos siose. Evangelijose Marija vadinama Kristaus motina, o jau vien is faktas paneigia bet koki mint apie jo egzistavim iki gimimo i Marijos. Marija buvo paprasta moteris, ir jos tvai buvo normals mons. T rodo tas faktas, kad ji turjo pusseser, kuri pagimd Jon Kriktytoj, paprast mog (Lk 1:36). Romos katalik banyia tvirtina, kad Marijos prigimtis nebuvo prastin mogika prigimtis, o tai reikia, kad Kristus negaljo tuo pat metu bti ir "mogaus snumi", ir "Dievo Snumi". ie titulai danai sutinkami Naujajame Testamente. Jis buvo "mogaus snus", kadangi jo motinai tikrai buvo paprastas mogus. Ir jis buvo "Dievo Snus", kadangi Dievas paveik Marij ventja Dvasia, itaip tapdamas jo Tvu. is nuostabus sutvarkymas taps niekais, jeigu tarsime, kad Marija nebuvo paprasta moteris. "Kas gali i netyro padaryti tyr? Niekas! Kas yra mogus, kad bt tyras; tas, kuris gims i moters, kad bt teisus? Kaip gali bti varus gims i moters?" (Job 14:4; 15:14; 25:4). Tai atmeta bet kokias mintis apie Marijos ar Jzaus

nekalto prasidjimo galimum. i dogma teigia, kad Marija ir Jzus neturjo gimtosios nuodms. Bet juk Marija buvo "gimusi i moters", jos tvai buvo paprasti mons, taigi jinai privaljo turti ms nevari mogik prigimti, kuri perdav ir Jzui, nes jis taip pat "gim i moters" (Gal 4:4). is odiai dar kart patvirtina, kad Kristus nebt galjs egzistuoti fizikai, jeigu Marija nebt Jo pagimdiusi. Evangelijose danai irykinamas Marijos mogikumas. Kristus bent tris kartus turjo jai papriekaitauti dl to, kad ji neturi dvasinio suvokimo (Lk 2:49; Jn 2:4); ji nesuprato visko, k Jis kalbjo (Lk 2:50). To ir reikjo tiktis i moters, kuri turjo mogik prigimt. Jos snus buvo Dievo Snus, todl turjo didesn dvasin nuovok, nors jo prigimtis taip pat buvo mogika. Juozapas lytikai santykiavo su Marija po Kristaus gimimo (Mt 1:25), ir nra jokio pagrindo manyti, kad ir vliau jie negyveno normalaus santuokinio gyvenimo. Mt 12:46,47 kalbama apie Kristaus "motin ir brolius", taigi i to galime numanyti, jog po Jzaus Marija turjo kit vaik. Jzus buvo tik jos pirmgimiu. Katalik banyios mokymas apie tai, kad Marija liko mergele ir po to buvo paimta dang, neturi jokio patvirtinimo Biblijoje. Kaip ir kiekvienas mirtingas mogus, Marija paseno ir mir. Be to Jn 3:13 mes skaitome, kad "niekas nra pakils dang". Kadangi Kristus turjo mogik prigimt (r. yd 2:1418; Rom 8:3), tai jo motina taip pat privaljo turti t pai prigimt, nes jo Tvo prigimtis buvo kitokia.

7.3 Kristaus vieta Dievo plane

Dievas neplanuoja paskubomis, ir vliau, besivystant monijos istorijai, Jis nekeiia Savo plan. Nuo paios pasaulio sutvrimo pradios Jis jau turjo paruot galutin plan (Jn 1:1). Taigi Jis norjo turti Sn nuo pat pradi. Dievikas planas, susijs su igelbjimu Kristuje, vairiais aspektais atsiskleidia visame Senajame Testamente. Mes danai paymdavome, kad per paadus, pranaystes ir Mozs statymo provaizdius Senajame Testamente kiekvien kart atskleidiami Dievo ketinimai, susij su Kristumi. Netgi pasaul Dievas sutvr todl, kad inojo, jog turs Sn (yd 1:1,2, graikikas tekstas; lietuvik fraz "per kur sutvr pasaulius" geriau bt versti "dl kurio sutvr pasaulius"). Btent dl Kristaus Dievas leido monijos istorijai tstis itiek ami (yd 1:2). I to seka, kad duotas per daugel met ir uraytas Senajame Testamente Dievo apreikimas mogui yra pilnas nuorod Krist. Mums netgi sunku sivaizduoti Kristaus didingum, Jo svarb ir ypatingai didel Jo reikm Dievui. Tai bus teisinga pasakyti, kad Kristus egzistavo Dievo mintyse nuo pat pradios, nors fizikai egzistuoti Jis pradjo tik gims i Marijos. yd 1:4-7,13,14 eilutse pabriama, kad Kristus nebuvo angelas; nors Savo mirtingo gyvenimo metu Jis buvo maesnis u angelus (yd 2:7), bet paskui tapo palovintas ymiai daugiau u juos, kadangi Jis buvo "viengimis Dievo Snus" (Jn 3:16). Kaip jau esame paymj ankiau, Biblijoje mokoma, jog vienintel egzistavimo forma yra egzistavimas knikame pavidale, todl Kristus neegzistavo kaip "dvasia" iki Savo gimimo. ie dalykai apibendrinami 1 Pt 1:20 eilutje, kur sakoma, kad Kristus "buvo numatytas dar prie pasaulio sutvrim, o apreiktas iais paskutiniai laikais jums". Jzui teko centrin vieta Evangelijoje, kuri Dievas "i anksto paadjo per Savo pranaus ventuosiuose Ratuose, o ji kalba apie Jo Sn, knu kilus i Dovydo palikuoni, ventumo Dvasia per prisiklim i numirusi pristatyt galingu Dievo Snumi" (Rom 1:1-4). Pasakojim apie Krist galima apibendrinti taip: 1. Paadamas Senajame Testamente, t.y. Dievo plane; 2. Sukuriamas kaip materialus asmuo gimimu i mergels, itaip tapdamas Dovydo palikuonimi;

3.

Savo mirtingo gyvenimo metu ("ventumo dvasi"), ir todl

Jis

pademonstruoja

tobul

charakter

4. Jis prikeliamas ir dvasia apdovanot apatal pamoksluose vieai paskelbiamas Dievo Snumi. Dievo visainyst Mums bus daug lengviau suprasti, kokiu bdu netgi neegzistuodamas fizikai Kristus buvo Dievo mintyse nuo pat pradios, jei sugebsime suvokti t fakt, kad Dievas ino visk, kas vyks "ateityje"; Jis ino i anksto absoliuiai visk. Todl Jis gali kalbti apie dar neegzistuojanius dalykus taip, lyg jie jau egzistuot. Taigi jis gali pasakyti taip: "A skelbiu dalykus nuo pat pradios ir pasakau, kas dar nra vyk. Mano nutarimas pasiliks ir A padarysiu, k esu numats" (Iz 46:10). Dievo "nutarimas", arba odis, pranaavo apie Krist nuo pat pradi. Jis visada buvo Dievo plano dalimi, todl visikai suprantama, kad anksiau ar vliau Kristus turjo gimti fizikai. Kristuje Dievas gyvendino savo ketinimus. Todl absoliuti Dievo visainyst atsispindi Jo odi tikslume. Biblinje hebraj kalboje yra "pranaikas atliktinis" laikas, kuris ireikiamas btuoju laiku apraant Dievo paadtus bsimus dalykus. Panaiai vartojamas ir esamasis laikas. Pavyzdiui, "Dovydas tar: ia (yra) Viepaties Dievo namai" (1 Krn 22:1), nors tuo metu ventykla buvo dar tik paadta Dievo. Dovydas taip tikjo Dievo paado odiais, kad naudojo esamj laik bsim dalyk apibdinimui. Ratuose gausu Dievo visainysts pavyzdi. Dievas n kiek neabejojo, jog ipildys paadus Abraomui, todl ir pasak jam: "Tavo palikuonims atidaviau vis em" (Pr 15:18), nors tuo metu Abraomas dar neturjo i viso jokio palikuonio. Ir vliau Dievas papildomai adjo: "A padariau tave daugelio taut tvu" (Pr 17:5), nors palikuonis (Izaokas / Kristus) vis dar nebuvo gim. Taigi Dievas i tikrj kalbjo apie dar nevykusius dalykus kaip apie jau vykusius. Apie igelbjimo per Jz plan Dievas "nuo sen senovs buvo skelbs savo ventj prana lpomis" (Lk 1:70). ie mons buvo labai glaudiai susij su Dievo planu, todl apie juos kalbama taip, lyg jie bt egzistav nuo pat pradi, nors yra aiku, kad taip tikrai nebuvo. Vietoj to mes galime pasakyti, kad pranaai nuo pat pradi buvo Dievo plane. Puikus pavyzdis yra pranaas Jeremijas. Dievas pasak jam: "Painau tave prie tau gimstant, paventinau tave ir paskyriau pranau tautoms" (Jer 1:5). Taigi Dievas visk inojo apie Jeremij dar prie io gimim. Panaiai Dievas galjo kalbti ir apie pers karali Kir iki jo gimimo, naudodamas odius, i kuri galima susidaryti vaizd, kad tas asmuo jau egzistavo tikrovje (Iz 45:1-5). yd 7:9,10 randamas dar vienas panaios vartosenos pavyzdis. Ten taip pat kalbama apie dar negimusio mogaus egzistavim. Taigi apie Jeremij ir kitus pranaus kalbama taip, lyg jie jau egzistavo prie pasaulio sutvrim. Taip yra todl, kad jie buvo Dievo plano dalimi. Panaiai kalbama ir apie tikrus tikiniuosius, nors nra abejons, kad mes tada neegzistavome fizikai, o tik buvome Dievo mintyse. Dievas "igelbjo mus bei paauk ventu paaukimu savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jzuje prie aminuosius laikus" (2 Tim 1:9). Dievas palaimino "mus isirinkdamas Jame (Kristuje) prie pasaulio sutvrim Geros valios nutarimu Jis i anksto paskyr mus snyti per Jz Krist" (Ef 1:4,5). Taigi Dievas i anksto inojo iuos mones ir "paymjo" ("paskyr") juos igelbjimui. Tas rodo, kad jie egzistavo Dievo mintyse nuo pat pasaulio sutvrimo (Rom 9:23). Viso ito viesoje nekelia nuostabos tas dalykas, kad apie Krist, kuris buvo tokia svarbi Dievo plano dalis, kalbama taip, lyg jis egzistuot nuo pat pradi, nors jis egzistavo tik Dievo mintyse ir negaljo egzistuoti fizikai. Jis buvo "nuo pasaulio sutvrimo nuudytasis Avinlis" (Apr 13:8). Tada Jzus nemir tiesiogiai; jis buvo paaukotas ant kryiaus kaip "Dievo Avinlis" madaug 4000 met vliau (Jn 1:29; 1 Kor 5:7). Tokiu pat bdu, kaip Jzus buvo irinktas (numatytas) dar prie pasaulio sutvrim (1 Pt 1:20), taip buvo irinkti ir tikintieji (Ef 1:4; iose eilutse naudojamas tas pats graikikas odis, reikiantis "irinkti).

7.4 "Pradioje buvo odis" (Jn 1:1-3)

"Pradioje buvo odis, ir odis buvo pas Diev, ir Dievas buvo odis. Jis pradioje buvo pas Diev. Visa per J atsirado" (Jn 1:1-3). ios eiluts, teisingai jas supratus, patvirtina ir ipleia ivadas, padarytas paskutiniame poskyryje. Taiau daugelis moni supranta ias eilutes neteisingai ir remdamiesi jomis teigia, kad Jzus egzistavo danguje iki savo gimimo. Teisingas i eilui supratimas priklauso nuo to, k reikia tas "odis" pateiktame kontekste. Asmuo negali bti taip vadinamas tiesiogiai, nes joks asmuo negali tuo pat metu bti ir "pas Diev", ir Dievu. Graikikas odis "logos", kuris ia iverstas kaip "odis", pats savame nereikia "Jzus". Jis paprastai veriamas kaip "odis", bet taip pat yra veriamas ir kitaip, pvz.: Apyskaita Sskaita Atvejis Kalbjimas (kalbti) Mokslas Reikalas Prieodis "Pradioje" Pirmiausia "logos" reikia viduje atirandani mint, kuri ireikiama odiai ir kitomis bendravimo priemonmis. Pradioje Dievas turjo it "logos", kuris buvo sukoncentruotas Krist. Mes jau esame isiaikin, kad per Dievo Dvasi Jo viduje esanios mintys pasireikia veiksmais, todl tarp Jo Dvasios ir Jo odio yra glaudus ryis (r. 2.2 poskyr). Dievo Dvasia vykd Jo plan moni atvilgiu ir kvp Jo raytin od nuo pat pradi. Panaiai ji perteik ir mint apie Krist ireikdama tai darbais ir odiais. Kristus buvo Dievo "logos", ir todl visuose savo veiksmuose Dievo Dvasia ireik Dievo plan, susijus su Kristumi. Tai paaikina, kodl tiek daug Senajame Testamente aprayt vyki pranaauja apie Krist. Taiau negalima nepabrti to, kad pats Kristus kaip asmuo nebuvo "odiu"; tuo "odiu" buvo igelbjimo per Krist planas, kur sukr Dievas. "Logos" ("odiu") labai danai vadinama Evangelija apie Krist, pvz. "Kristaus odis" (Kol 3:16; plg Mt 13:19; Jn 5:24; Apd 19:10; 1 Tes 1:8 ir t.t.). Atkreipkite dmes, kad "logos" - tai odis apie Krist, o ne pats Kristus asmenikai. Kristui gimus is "odis" virto knu ir krauju "odis tapo knu" (Jn 1:14). Asmenikai Jzus buvo siknijusiu "odiu", o ne tiesiog "odiu". Tokiu "odiu" jis tapo gimdamas i Marijos, o ne kada nors anksiau. Planas arba inia apie Krist buvo pas Diev nuo pat pradi, bet atvirai tas atsiskleid tik Kristaus asmenyje ir apie j kalbanioje Evangeljoje, kuri buvo skelbiama pirmame imtmetyje po Kristaus. Taigi itaip Dievas prabilo mus per Krist (yd 1:1,2). Ne kart pabriama, kad Kristus kalbjo Dievo odius ir dar stebuklus pagal Dievo odio nurodym, kad atskleist mums Diev (Jn 2:22; 3:34; 7:16; 10:32,38; 14:10,24). Paulius pakluso Kristaus paliepimui skelbti Evangelij apie J "visoms tautoms": "Jzaus Kristaus skelbim pagal apreikimo paslapt, nutylt nuo pasaulio pradios, bet dabar atskleist paskelbt visoms tautoms" (Rom 16:25,26 plg. 1 Kor 2:7). Aminasis gyvenimas tapo prieinamas monms tiktai Kristaus darb dka (Jn 3:16; 6:53), bet jau nuo pat pradi Dievas planavo suteikti monms aminj gyvenim, nes inojo, kad dl ito Jzus atiduos save kaip auk. Pilnai ie dalykai buvo apreikti tik po Jzaus gimimo ir mirties: "Su viltimi aminojo gyvenimo, kur nemeluojantis Dievas paadjo prie aminuosius laikus, o nustatytam metui atju apreik savo od (apie gyvenim) skelbimu" (Tit 1:2,3). Mes jau isiaikinome, kad apie Dievo pranaus kalbama taip, lyg jie visada egzistavo (Lk 1:70), bet tas tiesiog reikia, jog j skelbtas "odis" buvo pas Diev nuo pasaulio pradios. Jzaus palyginimai atskleid daug toki dalyk; itaip jis ipild pranayst apie save: "A atversiu savo burn palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukrimo paslptus dalykus" (Mt 13:35). Btent tokia prasme "odis buvo pas Diev pradioje", kad tapt knu Kristui gimus.

"Dievas buvo odis" Dabar inagrinsime, kokia prasme "Dievas buvo odis". I esms ms planai ir mintys - tai mes patys. Fraz "A vaiuoju London" yra "odis" arba praneimas, kuris ireikia mano ketinim, kadangi tai ir yra mano ketinimas. Panaiai galima suprasti ir Dievo plan Kristuje. "Kaip jis (mogus) galvoja savo irdyje, toks jis ir yra" (Pat 23:7). Taip pat ir Dievas - kaip jis galvoja, toks Jis ir yra. Taigi Dievo odis arba mintis ir yra Dievas: "Dievas buvo odis". Dl ito Dievas yra labai glaudiai susijs su Savo odiu; sugretinimai, panas randam Ps 29:8, yra prastas dalykas: "Viepaties balsas sudrebina dykum. Viepats sudrebina Kadeso dykum". Prana ratuose danai sutinkamas kad ir toks isireikimas: "Js neklauste mans,- sako Viepats" (Jer 25:7). Faktikai ie Dievo odiai reikia: "Js neklauste Mano odio, kur paskelb pranaai". Dovydas vadino Dievo od ibintu ir viesa (Ps 119:105), bet jis taip pat svarst: "Viepatie, Tu esi mano iburys. Viepats vieia man tamsumoje" (2 Sam 22:29), itaip sulygindamas Diev su Jo odiu. Todl suprantama, kodl Dievo odis asmeninamas kaip pats Dievas, t.y. apie j kalbama kaip apie asmen, nors yra ne taip (r. Papildymas 5 "Personifikacijos principas"). Dievas yra pati tiesa (Jn 3:33; 1 Jn 5:10), ir todl Dievo odis taip pat yra tiesa (Jn 17:17). Panaiai ir Jzus susitapatina su savo odiu labai artimai, tarsi asmenindamas t od: "Kas mane atstumia ir mano odi nepriima, tas turi savo teisj: odis, kur kalbjau, teis j paskutinij dien" (Jn 12:48). Jzus kalba apie savo od taip, lyg jis i tikrj bt asmeniu, t.y. paiu Jzumi. Tie odiai buvo asmeninti, kadangi jie buvo labai artimai susij su Jzumi. Jn 1:1-3 Dievo odis taip pat panaiai asmeninamas, tarsi jis bt pats Dievo asmuo. tai apie od mums sakoma: "Visa per j atsirado" (Jn 1:3). Taiau savo paliepimo odiu visk sutvr Dievas (Pr 1:1). Dl ito apie Dievo od kalbama taip, lyg jis bt paiu Dievu. T inodami mes turtume dievobaimingai prisiminti, kad per Savo od, kuris yra ms irdyje, Dievas visuomet yra labai arti ms. I Pr 1 skyriaus akivaizdu, kad Sutvrju buvo Dievas, veikiatis per Savo od, o ne Kristus asmenikai. Parayta, kad visk sutvr btent odis, o ne asmenikai Kristus (Jn 1:1-3). "Viepaties odiu sukurti dangs, Jo burnos kvapu visa jo kareivija (t.y. vaigds) Jis tar ir vyko" (Ps 33:6,9). Netgi dabar gamtoje viskas vyksta btent pagal Jo od: "Jis siunia sakym emei, labai spariai Jo odis atskrieja. Jis snieg kaip viln duoda Jam od pasiuntus vandenys teka" (Ps 147:15-18). Dievo odis yra Jo kuriamoji jga, todl Dievas panaudojo j, kad Marijos siose ugimt Jzus. odis, arba Dievo planas, kur vykdo Jo ventoji Dvasia (Lk 1:35), pradjo Krist. Atsakydama ini apie bsim Kristaus pradjim Marija pripaino dalyk: "Tebnie man pagal tavo od" (Lk 1:38). Kaip jau esame minj, Dievo odis / Dvasia atspindi Dievo ketinimus, apie kuriuos kalbama Senajame Testamente. ito tesingumas matyti i Apd 13:27 eiluts, kurioje Jzus sulyginamas su Senojo Testamento pranaysi odiais: "(ydai) nepaino Jzaus ir nesuprato prana (odi)". Kristui gimus, visas Dievo odis / Dvasia pasireik Jzaus Kristaus asmenyje. Bdamas kvpimo bsenoje apatalas Jonas pakiliai kalbjo apie tai, kaip Dievo sukurtas aminojo gyvenimo planas gavo savo iraik Kristuje, kur jo mokiniai galjo matyti ir paliesti fizikai. Jonas pripaino, kad jie liet savo rankomis Dievo od, vis jo igelbjimo plan Kristuje (1 Jn 1:1-3). Nors ir negaldami fizikai matyti Kristaus, mes vis tiek galime diaugtis, kad tikrai suprasdami j, galime labai artimai painti Dievo ketinim ms atvilgiu, ir tuo paiu tvirtai tikti aminuoju gyvenimu (1 Pt 1:8,9). Mes turime paklausti savs: "Ar a tikrai pastu Krist?" Nepakanka tik paprasiausiai pripainti, kad kart gyveno geras mogus vardu Jzus. Tik nuolat pamaldiai nagrinjant Biblij galima greitai suprasti j, priimti j kaip savo asmenin Gelbtoj ir susijungti su juo per krikt.

Papildymas 22: Jzaus istorikumas

Kai kas tvirtina, kad nra rodym, jog Jzus i Nazareto kada nors gyveno, bet tada sunku paaikinti pat krikionybs egzistavim. Vargu, ar kas nors patiks, kad per paskutinius 2000 met milijonai moni savo tikjim grind tokiu asmeniu, kuris niekada neegzistavo, ir negana to, jie turjo tok tvirt tikjim iuo mogumi, kad skleid j po vis pasaul, nepaisydami persekiojim ir mirties. Krikionys ir ydai paprastai be vargo pripaista, kad Mahometas tikrai kakada gyveno, nors jie ir atmeta jo pretenzijas bei mokym. I tikrj, nereikalaudami ypating rodym mes sutinkame, kad inomiausi istoriniai veikjai egzistavo. Bet analizuojant plaiai inomus istorinius vykius, pvz. 1066 vykus Hastingso m, danai iaikja, kad yra gana sunku surasti tvirtus to rodymus. Tas faktas, jog kai kas taip energingai neigia pat Jzaus i Nazareto egzistavim, tikrai rodo perdt neigiam reakcij ir nor rasti patog pasiteisinim, kad bt galima nesiskaityti su prieastimis, dl kuri reikt Jz priimti kaip Mesij. Tas pasirodys i tikrj teisinga, jeigu tursime omenyje, kad piramame amiuje patys ydai tikjo egzistavus mog vardu Jzus. emiau pateikiami istoriniai rodymai, patvirtinantys Jzaus i Nazareto egzistavim, kurie rodo, kad jo jokiu bdu negalima laikyti moni teologiniu iradimu. iame skyriuje pateikiama daug naudingos informacijos, paimtos ir Gario Habermano knygos "Ancient Evidence For The Life Of Jesus" ("Senoviniai Jzaus gyvenimo rodymai"). 1) Tacitas buvo romn istorikas, kuris abiejose savo didelse knygose, pasakojaniose apie pirmj imtmet po Kr. ("Analai" ir "Istorijos") mini Jz ir krikionis. "Analuose" (apie 115 m. po Kr.) jis ra apie "mones, liaudies nekeniamus dl piktadarysi ir vadinamus krikionimis. To vardo pradininkas Kristus, Tiberijui valdant, prokuratoriaus Pontijaus Piloto buvo pasmerktas mirti". Imperatorius Tiberijus vald 14-27 m. po Kr., ir raoma, kad Kristus buvo nuudytas tuo laikotarpiu. Tacitas dar rao, jog t moni tikjimas "vl atgijo ne tik Judjoje, kur ios piktols aknys, bet ir Romoje". Toliau jis mini, kad krikionys buvo visuotinai neapkeniami, ir daugelis j Romoje buvo nubausti mirtimi. Visa tai atitinka Naujajame Testamente randamus apraymus, i kuri matyti, jog Jzus, jo mokiniai bei apatalai pirmiausia skleid savo mokym Judjoje, o paskui ir visoje Romos imperijoje, skaitant pai Rom, sutikdami savo kelyje nirting pasiprieinim. 2) Svetonijus, kitas romn istorikas, itaip ra apie Klaudijaus valdym (4154 m. po Kr.): "Kadangi ydai, kurstomi Chrestuso, nuolat drumst tvark, jis (Klaudijus) ivar juos i miesto". "Chrestusas" - tai kitoks vardo "Kristus" uraymas. Tarp kitko, Apd 18:2 apraoma, kaip yd sutuoktini pora, kuri vardai buvo Akvila ir Priskil, turjo ivykti i Romos, nes ten pradta persekioti ydus. Toliau Svetonijus dar rao apie krikioni persekiojimus Nerono laikais: "Po didiojo Romos gaisro Taip pat buvo baudiami krikionys, sekta, ipaistanti nauj ir kenksming religin tikjim". Taigi pirmame amiuje po Kr. egzitavo grup, vadinama "krikionimis". i nuoroda duoda pagrind teigti, kad prie tai tame pat imtmetyje egzistavo asmuo vardu "Kristus". 3) F.F. Briusas ("Krikionybs atsiradimas" 29,39 psl.) atkreipia dmes t fakt, kad esama nuorod 52 m. po Kr. istoriko vardu Talus parayt Viduremio jros regiono rytins dalies istorij. Kitoje savo knygoje ("Dokumentai apie Naujj Testament" 113 psl.) Briusas nurodo, kad mokslininkas vardu Julijus Afrikietis ijuok Taluso odius, apraanius Kristaus nukryiavimo metu uslinkusi tams, aikindamas t dalyk sauls utemimu. I to galima numanyti, jog Taluso apraytas Jzaus nukryiavimas turjo vykti anksiau, t.y. prie 52 m. po Kr., kuomet Talusas para savo istorij. 4) Romn valdios pareignas Plinijus plaiai kalba apie labai aktyvi moni grup, egzistavusi pirmojo amiaus pabaigoje. Tie mons vadinos krikionimis. Plinijos aprao, kaip jie atlikindavo atminimo apeigas: "Jie turjo proti susitikinti tam tikr nustatyt dien prie saultek ir eilmis giedoti giesm Kristui" ("Plinijaus laikai", X:96). Romos imperatoriai Trajanas ir Adrianas taip pat kalbjo apie savo problemas bendraujant su krikionimis (r. atitinkamai "Plinijaus laikai", X:97, ir Eusebijaus "Banyios istorija", IV:IX). ios grups egzistavimas nuo pimojo imtmeio ir j iskirtin kantryb

persekiojim metu liudija, kad jie buvo realios istorins asmnybs, gyvenusios pirmame amiuje, pasekjai. 5) yd ventoji knyga Talmudas 43a sinedrione mini Jzaus mirt. Pripaistama, kad i Talmudo dalis priklauso ankstyvajam ios knygos sudarymo periodui (t.y. 70-200 m. po Kr.). Ten sakoma: "Paschos ivakarse Jeu (Jzus) buvo pakartas. Likus keturiasdeimiai dienu iki bausms vykdymo ijo auklys ir garsiai skelb: 'J ruoiasi umtyti akmenimis, kadangi jis usiiminjo burimais ir kurst izraelitus atsitraukti nuo tikjimo. Kiekvienas, kas gali k nors pasakyti jo naudai, teateina ir teapgina j.' Bet kadangi dl jo nieko nebuvo padaryta, jis buvo pakartas Paschos ivakarse." od "pakarti" ("pakabinti") galima suprasti kaip "nukryiuoti" - jis panaiai varojamas Naujajame Testamente (Gal 3:13). ioje itraukoje raoma, jog ydai norjo Jz umtyti akmenimis (matyt, pagal Mozs statym?), bet paskui sakoma, kad i tikrj jis buvo pakartas. Naujajame Testament randamas apraymas paaikina it dalyk. Ten nurodoma, jog nordami vykdyti mirties nuosprend Jzui, ydai turjo paklusti romn statymams - pakarti j (t.y. pakabinti ant kryiaus). 43a sinedrione taip pat sakoma, kad penki Jzaus mokiniai buvo nuteisti ir pasmerkti myriop. Tas vlgi parodo, jog ydai tradicikai tikjo istoriniu Jzaus egzistavimu. 106b sinedrione netgi sakoma, kad Jzus mir bdamas 33 met; tai tiksliai atitinka Naujojo Testamento duomenis. Mejeris ("Pirmosios velykos") cituoja penktame amiuje parayt yd dokument "Toledoth Jesu", kuriame tvirtinama, kad mokiniai band pavogti Jzaus kn po jo mirties, bet sodininkas vardu Judas suinojs apie j planus perkl Jzaus kn kitur ir vliau perdav j ydams. Justinas Kankinys 150 m. po Kr. ra, kad ydai isiunt ypatingus pasiuntinius, kurie skelb, jog Jzaus knas buvo pavogtas ("Dialogas su Trifonu"), ir Tertulijanas ("Apie reginius"), ras 200 m. po Kr., teigia panaiai. Taigi visi itie duomenys liudija, kad pirmaisiais imtmeiais po Kr. ydai tikjo istorinio Jzaus egzistavimu bei smurtine mirtimi. 6) Graik dramaturgas Lucianas, ras antrajame amiuje, ijuokia krikionis, kurie "iki ios dienos garbina mog, (kuris) buvo nukryiuotas" (Lucianas, "Svetimalio mirtis" i "Luciano veikalai"). 7) inomiausias pirmojo amiaus istorikas yra Juozapas. Savo knygoje "Senovs paminklai" jis mini Jokb, "Jzaus, kur vadino Kristumi, brol". Taip pat ir kitoje tos paios knygos dalyje jis kalba apie Jz tokiais odiais, kurie patvirtina Naujajame Testamente pateikt Jzaus paveiksl: "Madaug iuo metu buvo Jzus, imintingas mogus Nes jis buvo tuo, kas vykd nuostabius darbus Jis buvo Kristus jis pasirod jiems gyvas treij dien, kaip Dievo pranaai buvo ipranaav iuos bei deimt tkstani kit nuostabi dalyk apie j". i itrauka pateikia tok tiksl apraym, kad kai kas teigia j esant daug vlesniu prierau. Bet vis dlto i itrauk galima naudoti paremiant tvirtinim, kad pirmame amiuje gyveno mogus vardu Jzus i Nazareto. T patvirtina ie duomenys: - Eusebijus ("Banyios istorija", 1:XI) cituoja Juozapo knygos skyri. - yms mokslininkai pripaista, kad minta itrauka tikrai priklauso pradiniam autentikam tekstui, ir gali rodyti, jog tas skyrius paraytas tokiu paiu stiliumi, kaip ir likusioji Juozapo knygos dalis (r. Danielius Ropsas "Jzaus aminink tyljimas"; D. N. D. Andersonas "Krikionyb: istorijos liudinink"; F.F. Briusas "Dokumentai apie Naujj Testament"). - Tekste nra duomen, patvirtinani, jog i itrauka - tai vlesnis prieraas. - Profesorius lomo Pains tvirtina, kad buvo surastas Juozapo knygos arabikas leidinys, kuris greiiausiai turjo bti autentikas. Ten randama aukiau minta itrauka, tik joje taip akivaizdiai nekalbama apie Jzaus prisiklim ir jo mesijizm, kaip kad aukiau pateiktoje itraukoje. T galima suprasti, jeigu atsivelgsime tai, kad Juozapas buvo ydu. Pirm kart apie savo radin Pains vieai paskelb "New York Times" laikratyje 1972 m. vasario 12 dien, kur pateik ms svarstom itrauk apie Jz i Juozapo knygos arabiko leidimo: "Tuo metu buvo imintingas mogus, kur vadino Jzumi. Ir jo elgesys buvo geras, ir jis buvo inomas kaip geradjas. Ir daugelis moni tarp yd ir kit taut tapo jo mokiniais. Pilotas pasmerk j nukryiavimui ir miriai. O tie, kas tapo jo mokiniai, neatsiadjo jo mokymo. Jie sak, kad jis pasirod jiems prajus trims dienoms po nukryiavimo, ir kad jis buvo gyvas; i to sprendiant, jis

tikriausiai buvo Mesijas, apie kur pranaai pasakoja nuostabius dalykus." is apraymas puikiai atitinka t, kuris pateikiamas Naujajame Testamente.

Papildymas 23: "A nuengiau i dangaus"

"Dievo duona yra Tas, kuris nuengia i dangaus ir duoda pasauliui gyvyb A nuengiau i dangaus" (Jn 6:33,38). ie ir kiti panas odiai neteisingai naudojami norint pagrsti klaiding idj, es Jzus fizikai egzistavo Danguje iki savo gimimo. Taiau reikia atkreipti dmes sekanius dalykus: 1. Trejybs alininkai priima iuos odius tiesiogine prasme, kad patvirtint savo doktrin. Taiau jei mes suprasime juo tiesiogine prasme, tai reik, jog Jzus kakokiu bdu atskriejo i dangaus, o tada beprasmiais tampa odiai, kurie sako, kad Jzus buvo pradtas Marijos siose kaip kdikis. Jn 6:60 mokymas apie dangikj man apibdinamas taip: "Kieti jo odiai, kas gali j klausytis!", t.y. mes turime suprasti, kad odiai ia vartojami perkeltine prasme. 2. Jn 6 skyriuje Jzus aikina, kad mana simbolizavo j pat. Man i dangaus atsiunt Dievas. i odi prasm yra ta, kad btent Dievas buvo atsakingas u jos atsiradim emje; fizikai gi ji nenusileido nuo Dievo sosto Danguje. Taigi panaiai reikia suprasti ir odius apie Kristaus nuengim i Dangaus; jis buvo sukurtas emje, ventajai Dvasiai paveikus Marijos sias (Lk 1:35). 3. Jzus sako, kad "duona, kuri a duosiu, yra mano knas" (Jn 6:51). Trejybs alininkai teigia, kad i Dangaus nueng "dievika" Jzaus dalis. Bet Jzus tvirtina, kad nuengusi i dangaus duona - tai btent jo knas. Lygiai taip pat Jzus susitapatina su duona i dangaus, kalbdamas apie save kaip apie "mogaus sn" (Jn 6:62). Jis nepasivadina Dievu Snumi. 4. Toje paioje Jn 6 dalies itraukoje gausu teigini, kurie rodo, kad Jzus nebuvo lygus su Dievu. Fraz "Mane siunt gyvasis Tvas" (Jn 6:57) rodo kad Jzus ir Dievas nra vienodai lygs; o odiai "A gyvenu per Tv" (Jn 6:57) vargu, ar patvirtina, kad jie yra vienodai amini, kaip teigia trejybs alininkai. 5. Btina paklausti: "Kada ir kaip Jzus "nueng" i Dangaus?". Trejybs alininkai naudoja Jn 6 skyriaus eilutes, kad "rodyt", jog Jzus nueng i Dangaus gimdamas. Bet Jzus save vadina tuo, kuris "nuengia i dangaus" (33 eil.), tarsi tai bt nuolat vykstantis procesas. Kalbdamas apie Dievo dovan Jz, Kristus pasak: "Mano Tvas duoda jums i dangaus tikrosios duonos" (32 eil.). Tardamas iuos odius Jzus jau buvo "nuengs" ta prasme, kad j buvo siunts Dievas. Dl ito jis taip pat galjo kalbti btuoju laiku: "A esu gyvoji duona, nuengusi i dangaus" (51 eil.). Be to Jzus dar sako, kad "nuengs" kaip duona i dangaus mirdamas ant kryiaus: "Duona, kuri a duosiu, yra mano knas, kur a atiduosiu u pasaulio gyvyb" (51 eil.). Taigi ia matome Jz sakant, kad jis jau yra nuengs i Dangaus, kad "nuenginja" iuo metu, ir vis dar turs "nuengti" mirdamas ant kryiaus. Jau vien is faktas turt rodyti, kad "nuengimas" reikia Dievo apsireikim, o ne tiktai Kristaus gimim. T patikimai patvirtina visi Senajame Testamente minimi Dievo "nuengimai", kuriuos reikia surasti btent ms aptarta reikme. tai Dievas pamat priespaud, kuri Jo tauta kent Egipte, ir "nueng", kad igelbt j per Moz. Jis mat ms vergavim nuodmei ir "nueng" arba apsireik atsiusdamas Jz, kad jis ivest mus i vergijos kaip Moz ived Izrael i Egipto.

Papildymas 24: Ar Jzus sutvr em?

"Visos krinijos pirmgimis, nes Juo (Jzumi) sutverta visa, kas yra danguje ir emje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viepatysts, ar kunigaiktysts, ar valdios,- visa sutverta per J ir Jam. Jis yra pirma vis daikt, ir visa Juo laikosi. Ir Jis yra kno - banyios galva. Jis - pradia, pirmgimis i

mirusij" (Kol 1:15-18). Tai viena i t Biblijos sudaryti spd, kad em i tikrj sutvr Jzus.

itrauk,

kurios

gali

1. Jei tas bt tiesa, tada ikilt daug prietaravim su kitomis vietomis Biblijoje, kuriose teigiama, kad Jzus neegzistavo iki savo gimimo. Pradios knyga aikiai moko, kad sutvrju buvo Dievas. Taigi sutvrju turt bti arba Jzus, arba Dievas; jei tarsime, kad sutvrju buvo Jzus, nors Pradios knygoje sakoma kad juo buvo Dievas, tada mes Jz tiesiogiai sulyginsime su Dievu. Tokiu atveju bus nemanoma paaikinti daugel eilui, kurios parodo skirtumus tarp Dievo ir Jzaus (pvz. r. 8.2 poskyr ioje knygoje). 2. Jzus buvo pirmgimis, i ko galime numanyti, jog jis turjo pradi. Nra rodym, kurie patvirtint, kad Jzus buvo Dievo pirmgimiu iki materialios em sutvrimo. Tokios eiluts, kaip 2 Sam 7:14 ir Ps 89:27, pranaavo, kad Dievo pirmgimiu taps tikras Dovydo palikuonis. Aiku, kad jis neegzistavo tuo metu, kai buvo raomo ios itraukos, taigi jis taip pat neegzistavo ir Pradios knygoje aprayto sutvrimo metu. Jzus tapo "galingu Dievo Snumi per prisiklim i numirusi" (Rom 1:4). Dievas prikl "Jz, kaip parayta antrojoje psalmje: Tu esi mano Snus, iandien a tave pagimdiau!" (Apd 13:32,33). itaip Jzus tapo Dievo pirmgimiu savo prisiklimo metu. Taip pat atkreipkite dmes, kad stovjimas tvo deinje siejamas su snaus pirmgimyste (Pr 48:13-16); ir Kristus buvo Dievo deins iauktintas po savo prisiklimo (Apd 2:32; yd 1:3). 3. Btent ia prasme Jzus apibdinamas kaip "pirmgimis i mirusij" (Kol 1:18). i fraz savo reikme tolygi odiams "visos krinijos primgimis" (Kol 1:15). Tod apie save Jzus kalba tokiais odiais kaip "mirusij Pirmgimis Dievo krinijos pradia" (Apr 1:5; 3:14). Jzus buvo pirmasis naujoje krinijoje, susidsianioje i nemirting moni, kuri prisiklimas ir pilnas gimimas bei tapimas Dievo snumis pasidar manomas Jzaus mirties ir prisiklimo dka (Ef 2:10; 4:23,24; 2 Kor 5:17). "Kristuje visi (tikri tikintieji) bus atgaivinti, taiau kiekvienas pagal savo eil: Kristus pirmasis, vliau - priklausantys Kristui Jo atjimo metu" (1Kor 15:22,23). Tai ta pati mintis, kaip ir Kol 1 skyriuje. Jzus buvo pirmasis asmuo, turjs prisikelti i numirusi ir gauti nemirtingum, Jis buvo pirmasis naujoje krinijoje, ir Jam sugrus tas pats vyks su tikrais tikiniaisiais. 4. Taigi, krinija, apie kuri kalbama Kol 1 skyriuje, yra nauja krinija, o ne ta, kuri aprayta Pradios knygoje. Jzaus darbais "sutverta visa ar sostai, ar viepatysts" ir t.t. Paulius neteigia, kad Jzus sutvr visk, kaip pavyzd pateikdamas upes, kalnus, paukius ir t.t. Naujosios krinijos sudedamosios dalys yra tie apdovanojimai, kuriuos mes gausime Dievo Karalystje. "Sostai viepatysts" ir t.t. reikia, kad i prikelt tikinij padarius "ms Dievui karalyst bei kunigus mes viepatausime emje" (Apr 5:10). Visa tai tapo manoma Jzaus darb dka. "Juo sutverta visa, kas yra danguje" (Kol 1:16). Ef 2:6 mes skaitome, jog tikintieji, kurie yra Kristuje, sdi "danguje" su juo. Taip iose eilutse iaikinama, kad visokeriopas dvasinis iauktinimas, kur mes galime pasiekti iuo metu ir kur mes dar patirsime ateityje, tapo manomas Kristaus dka. "Visa, kas yra danguje ir emje" apima tuos dalykus, kuriuos reikjo sutaikinti "jo (Kristaus) kryiaus krauju" (Kol 1:16,20). I to matome, kad "visa, kas yra danguje" reikia btent tikiniuosius, dabar sdinius "danguje su Kristumi Jzumi", o ne visus materialius dalykus, kurie supa mus. 5. odiai "Jis yra pirma vis daikt" apibdina Kristaus padt svarbumo ir reputacijos prie Diev atvilgiu, o ne laiko prasme. Jis buvo "pirma" ms, arba svarbesnis u mus, u vis krinij, kurios sutaikinti jis pasirod. Vienas i keleto panai pavyzdi yra Mt 21:31: "Muitininkai ir paleistuvs pirma js (nedorj yd) eina Dievo Karalyst." ydai, su kuriais kabjo Kristus, i tikrj nepateks Dievo Karalyst (Lk 13:28; Mt 8:12; 21:43). Taigi ia nekalbama apie teisij jim Karalyst pirma j laiko prasme. Jzus "yra pirma vis daikt", o ne "buvo pirma vis daikt", kaip turt bti, jei priimsime trejybs alinink silom i eilui iaikinim. Graikikas odis, reikiantis "pirma", 1 Pt 4:8 veriamas "vis pirma", turint omenyje svarbum, o ne laik.

Papildymas 25: "Pirmiau, negu buvo Abraomas, A Esu" (Jn 8:58).

ie odia danai naudojami netesingai mokant, kad Jzus egzistavo anksiau, negu Abraomas. Taiau dmesingesnis nagrinjimas atskleidia, kad yra visai ne taip: 1. Jzus nesako: "Pirmiau, negu buvo Abraomas, A buvau". Jis buvo paadtasis Abraomo palikuonis; mes paversime Dievo paadus Abraomui absurdu, jei tarsime, kad Jzus fizikai egzistavo prie Abraomo laikus. 2. Jn 8:58 eilut priklauso Kristaus pokalbiui su ydais apie Abraom. Jiems Abraomas buvo didis mogus, ymiausias i vis, kurie kada nors gyveno. Jzus sako: "Dabar, iuo metu, kada stoviu ia, A esu svabesnis, negu Abraomas". Graikikas odis "pro", veriamas "pirmiau", parodo, kad Kristus yra svarbesnis u Abraom, o ne nurodo laik. Mt 21:31 eilut yra vienas i keli pavyzdi, kurie parodo odio "pirmiau", ar "pirma", vartojim Biblijoje: "Muitininkai ir paleistuvs pirma js (nedoroj yd) eina Dievo Karalyst"- pasak Jzus. ydai, su kuriais kalbjo Kristus, i tikrj nepateks Dievo Karalyst (Lk 13:28; Mt 8:12; 21:43). Taigi ia nekalbama apie teisij jim Karalyst pirma j laiko prasme. Stovdami ten, jie pirmiausia turjo rodyti pagarb Jzui, o ne Abraomui. Kristus sako: "Dabar A esu svarbesnis u Abraom". Taiau Jn 8:58 naudojam od "pirmiau" i dalies galima suprasti ir laiko prasme, nes net ir prie Abraomo egzistavim Kristus jau buvo Dievo plano dalimi nuo pat pasaulio sutvrimo pradios. Btent todl, kad Kristus buvo ia prasme "pirmiau" negu Abraomas, jis buvo "pirmiau" negu Abraomas ir pagal svarbum. 3. rodym tam randame Jn 8:56 eilutje: "Js tvas Abraomas digavo, kad matysis manj dien; jis j ivydo ir diaugsi". Biblijoje apraytas tik vienas atvejis, kada Abraomas juoksi ir diaugsi; tai vyko tada, kuomet jis gavo paad, kad turs palikuon. Jis suprato, kad galiausiai is padas isipildys Jzuje. Abraomas "mat" Krist tuose paaduose, kurie jam buvo duoti apie Jz. tai kaip paslaptingai jis komentavo bsimj Jzaus auk: "Kalne Viepats matys" (Pr 22:14). Btent ta prasme Abraomas mat Jz. Todl kaip tik kalbdamas apie paadus Jzus galjo pasakyti: "Pirmiau, negu buvo Abraomas, A esu". Kaip jau esame isiaikin 3.1 poskyryje, Jzus suprato, kad Dievo paadai Abraomui atskleid su juo susijus plan, kur Dievas inojo nuo pasaulio sutvrimo pradios. Tas ketinimas, egzistavs "pirmiau, negu buvo Abraomas", kuris gavo paadus apie tai, dabar buvo gyvendintas pirmojo amiaus yd akyse. Tuo metu, kai jie stovjo aplink Jz, "(paado) odis tapo knu". 4. Danai tvirtinama, kad sakydamas "A esu" Jzus prisiima sau Dievo Vard. Mes iaikinome Papildyme 3, kad Jzus, o ir visi paprasti mons, gali vadintis Dievo Vardu, bet tai nereikia, jog jie tampa paiu Dievo asmeniu. Bet gali bti, kad Jzus ia paprasiausiai naudoja veiksmaodio "bti" esamj laik. Lygia ta pati graikika gramatin konstrukcija sutinkama keliomis eilutmis emiau, Jn 9:9. mons klausinjo igydytojo neregio, ar jis tikrai tas pats mogus, kuris sddavo elgetaudamas: "Vieni sak: Tai jis. Kiti: Ne, tik panaus j. O jis atsak: Tai a". Graikikame tekste nra odio "tai", jis pridtas vertj. Buvs neregys sako t pat, k ir Jzus Jn 8:58: "A esu". Jei tarsime, kad Kristaus odiai "A esu" rodo, kad jis yra paiu Dievu, tada mes turime padaryti ivad, kad ir igydytas neregys taip pat buvo "paiu Dievu". Taiau verta atkreipti dmes, kad Dievo Vardas Jahveh i tikrj reikia "A bsiu, kas a bsiu" (I 3:14), o ne tik "A esu".

Papildymas 26: Melchizedekas

Daugelis moni, nagrinjani Biblij, taria nuoird "Amen" po i apatalo Petro odi: "Ir ms mylimas brolis Paulius taip kalba visuose laikuose. Juose esama sunkiai suprantam dalyk, kuriuos neimokyti ir svyruojatys ikraipo, savo pai praiai" (2 Pt 3:15,16). Tas tikrai tinka laike ydams randamiems Pauliaus aikinimams apie Melchizedek; jis pats pripaino, jog kalba apie tair kas sunkia suvokiama ir gali bti suprantama tik dvasin brandum pasiekusiems tikintiesies (yd 5:10,11,14). Todl nepridera remtis iomis eilutmis kalbant apie Biblijos mokymo pagrindus; taip pat tie, kas dar tik

mokosi pagrindini tikjimo ties, pateikiam ventajame Rate, neturt per daug sukti galvos dl i eilui prasms. "Tasai Melchizedekas, Salemo (Jeruzals) karalius, auksiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraom, kai jis gro, sumus karalius, ir palaimino j". Dar sakoma, kad Melchizedekas buvo"be tvo, be motinos, be kilms srao, neturintis nei dien pradios, nei gyvenimo pabaigos, panaus Dievo Sn. Jis lieka kunigas visam laikui" (yd 7:1,3). Remdamiesi iomis eilutmis kai kurie mons teigia, kad Jzus tikrai egzistavo iki savo gimimo, taigi ir neturjo mogik tv. Jzus turjo Tv (Diev) bei motin (Marij) ir kilms sra (r. Mt 1, Lk 3 ir plg. Jn 7:27). Taigi jis asmenikai negali bti "Melchizedeku". Be to, Melchizedekas buvo tik "panaus Dievo Sn" (yd 7:3); jis nebuvo paiu Jzumi, bet turjo j tam tikr panaum, kur laiko autorius panaudoja mokymo tikslais. "Ikyla kitas kunigas, panaus Melchizedek" (yd 7:15), Jzus, kuris paskiriamus kunigu "Melchizedeko bdu" (yd 5:5,6). Laike ydams pateikiami aikinimai apie Melchizedek niekaip negali bti suvokiami tiesiogine prasme. Jei Melchizedekas tikrai neturjo nei tvo, nei motinos, tada jis galjo bti tik paiu Dievo asmeniu, nes Jis yra vienintelis asmuo be pradios (1 Tim 6:16; Ps 90:2). Bet tam prietarauja yd 7:4 eilut: "Koks didis tas (mogus)", o taip pat ta aplinkyb, kad j mons mat (o Dievo negalima matyti). Be to jis pats atnaavo aukas Dievui. Taigi jis buvo mogus ir privaljo turti tvus tiesiogine io odio prasme. O tas dalykas, kad jis buvo "be tvo, be motinos, be kilms srao", tiesiog reikia, jog jo genealogija ir tvai niekur nebuvo ufiksuoti. Apie karaliens Esteros tvus taip pat nebuvo joki ura, ir jos kilm apraoma panaiai. Mordekajus uaugino Ester, "savo dds dukter Ji neturjo tv Jos tvams mirus, Mordekajus dukrino j" (Est 2:7). Pradios knygoje paprastai pateikiami labai smulks vis apraom asmenybi kilms sraai. Bet Melchizedekas pasirodo akiratyje be jokio paaikinimo, nepateikiant ini apie jo tvus, ir taip pat netiktai pranyksta. Bet nra abejoni, kad jis buvo vertas labai didels pagarbos; netgi toks didis mogus kaip Abraomas mokjo jam deimtin ir gavo i jo palaiminim, o tas aikiai parodo, jog Melchizedekas yra viresnis u Abraom (yd 2:2,7). Aikindamas Ratus Paulius usiima ne vien tik proto mankta. Pirmame amiuje egzistavo labai rimta problema, kuri buvo galima isprsti pasinaudojant Melchizedeko atvejo apraymu. ydai aikino taip: "Js, krikionys, sakote mums, kad tas Jzus dabar gali bti ms vyriausiuoju Kunigu ir perduoti ms maldas bei darbus Dievui. Bet kunigas privalo turti inom kilms sra, patvirtinant, kad jis yra i Levio gimins. Ir be to, js patys pripaistate, kad Jzus buvo i Judo gimins (yd 7:14). Deja, mums aukiausiasis vadovas ir pavyzdis yra Abraomas (Jn 8:33,39), ir mes negalime pagerbti io Jzaus". tai Paulius atsako: "Bet prisiminkite Melchizedek. Pradios knyga parodo mums, kad itoks didis kunigas neturjo jokio kilms srao; Mesijas taip pat turi bti ir karalius, ir kunigas, kuriam kunigyst atiteks Melchizedeko bdu (yd 5:6 plg. Ps 110:4). Abraomas buvo emesnis u Melchizedek, taigi jus turtumte nukreipti savo dmes nuo Abraomo Jz nelaikydami klausimo apie kilms sraus tokiu svarbiu (r. 1 Tim 1:4). Jei js mstytumte apie tai, kad Melchizedekas yra Jzaus provaizdis (t.y. vairs dalykai jo gyvenime tarsi pranaavo apie Jz), tada geriau suprastumte Kristaus darbus". Ir mes taip pat galime i to pasimokyti.

7 skyrius: Klausimai
1. Pateikite dvi pranystes apie Jz i Senojo Testamento. 2. Ar Jzus fizikai egzistavo iki savo gimimo? 3. a) b) c) Kokia prasme Jzus galjo egzistuoti iki savo gimimo? Kaip angelas Kaip trejybs dalis Kaip dvasia

d) Tiktai Dievo mintyse ir ketinimuose. 4. a) b) c) d) Kurie i emiau pateikt teigini apie Marij yra teisingi? Ji buvo nepriekaitinga moteris be nuodmi Ji buvo paprasta moteris Ji pradjo Jz nuo ventosios Dvasios Dabar ji perduoda ms maldas Jzui.

5. Ar Jzus sutvr em? 6. Kaip js suprantate Jn 1:1 odius: "Pradioje buvo odis"? Ko jie nereikia? 7. Kodl js manymu yra svarbu tvirtai inoti, ar Jzus fizikai egzistavo iki savo gimimo?

8 SKYRIUS

JZAUS PRIGIMTIS
8.1 Jzaus prigimtis: vadas
Viena i didiausi krikionikosios mstysenos tragedij turbt yra ta, kad Viepats Jzus Kristus nra gavs pagarbos ir iauktinimo, kurie priklauso jam u jo pergal prie nuodm, kuri jis pasiek isiugdytdamas tobul charakter. Plaiai paplitusi "trejybs" doktrina laiko Jz paiu Dievu. Dievas negali bti gundomas (Jok 1:13) ir negali nusidti, taigi ir Kristui i tikrj nereikjo kovoti su nuodme. Todl jo gyvenimas emje buvo apsimetimas, patiriant mogikus igyvenimus, bet i tikrj nepajuntant moni gimins dvasins ir fizins dilemos, kadangi jis pats asmenikai nebuvo jos paveiktas. Kitam kratutinumui pasiduoda tokios grups, kaip mormonai arba Jehovos liudytojai, kurios deramai nevertina to stebuklo, jog Kristus buvo viengimis Dievo snus. Kaip toks jis negaljo bti angelu arba gimtuoju Juozapo snumi. Kai kas teigia, jog Kristaus gyvenimo emje metu jo prigimtis buvo tokia pat kaip Adomo prie iam nusidedant. is poiris ne tik kad negali bti paremtas Biblija, bet jis dar nevertina ir to dalyko, jog Adom Dievas sutvr i dulki, kai tuo tarpu Jzus buvo sutvertas Dievui pradjus j Marijos siose. Taigi nors Jzus ir neturjo mogikojo tvo, bet visais kitais atvilgiais jis buvo pradtas ir gim taip kaip ir mes. Daug moni negali priimti to, kad mogus su ms nuodminga prigimtimi galt turti tobul charakter. Btent is faktas yra rimta klitis tikram tikjmui Kristumi. Nelengva patikti, kad Jzus turjo ms prigimti bet buvo nenuodmingo charakterio ir visada veikdavo pagundas. Norint tvirtai suprasti ir tikti tikrj Krist, reikia daug nagrinti jo tobulo gyvenimo apraymus Evangalijose ir gretinti juos su daugeliu kit viet Biblijoje, kurios atmeta jo buvim Dievu. Daug lengviau yra pripainti, jog jis buvo pats Dievas, ir todl savaime tobulas. Bet toks poiris - tai tiesiog nepagarba didingai pergalei, kuri Jzus pasiek prie nuodm ir mogikj prigimt. Jis turjo mogikj prigimt; Jis turjo visus ms nuodmingus polinkius (yd 4:15), bet jis nugaljo juos atsiduodamas Dievo keliams ir iekodamas Jo pagalbos nuodmei veikti. i pagalb Dievas mielai suteikdavo, netgi toki, kad "Dievas (bdamas) Kristuje, sutaikino su savimi pasaul" per Savo paties Sn (2 Kor 5:19).

8.2 SKIRTUMAI TARP DIEVO IR JZAUS

Turi bti ilaikyta tiksli pusiausvyra tarp t eilui Biblijoje, kurios parodo kokiu laipsniu Dievas buvo Kristuje, ir t, kurios irykina jo mogikum. Pastarosios eiluts neleidia biblikai pagrsti idjos, jog Jzus - tai pats Dievas, "paio Dievo pats Dievas", kaip klaidingai teigia Trejybs doktrina. (Fraz "paio Dievo pats Dievas" buvo naudojama Nikjos susirinkime 325 m. po Kr., kur pirm kart buvo paskelbta mintis apie Dievo trejybikum; ji buvo neinoma ankstyviesiems krikionims). odio "trejyb" nra Biblijoje. 9 skyriuje bus toliau gilinamasi visik Kristaus pergal kovoje su nuodme ir Dievo vaidmen tame. Prie praddami nagrinti iuos klausimus prisiminkime, jog igelbjimas priklauso nuo to, ar teisingai mes suprantame tikrj Jz Krist (Jn 3:36; 6:53; 17:3). Teisingai suprat jo pergal prie nuodm ir mirt, mes galime pasikriktyti Krist, itaip tapdami io igelbjimo dalininkais.

Vienas i aikiausi Dievo ir Jzaus santyki apibendrinim yra randamas 1 Tim 2:5 : "Vienas yra Dievas, ir vienas Dievo moni Tarpininkas - mogus Kristus Jzus". Apmstant iskirtus odius galima padaryti sekanias ivadas: Kadangi yra tik vienas Dievas, tai Jzus negali bti Dievu; juk jeigu Tvas yra Dievas ir Jzus taip pat Dievas, tada yra du Dievai. Bet "mes turime tik vien Diev, Tv" (1 Kor 8:6). Taigi Dievas Tvas yra vienintelis Dievas. Todl negali egzistuoti savarankika btyb, vadinama "Dievas Snus", kaip klaidingai teigia trejybs doktrina. Senasis Testamentas taip pat vaizduoja Jahv, vien Diev, kaip tv (pvz. Iz 63:16; 64:8).

- alia io vieno Dievo dar yra tarpininkas, mogus Kristus Jzus - "ir vienas Tarpininkas". Tas odis "ir" parodo skirtum tarp Kristaus ir Dievo. - Kristus yra "Tarpininkas", tai reikia, kad jis yra lyg ir arbitras, utarjas. Utarjas / tarpininkas tarp nuodmingo mogaus ir nenuodmingo Dievo pats negali bti nenuodmingu Dievu; tai turt bti nenusidedantis mogus su nuodminga mogika prigimtimi. "mogus Kristus Jzus" nepalieka mums abejoni dl io iaikinimo teisingumo. Netgi raydamas po Jzaus uengimo Paulius nekalba apie "Diev Krist Jz". Ne kart mums primenama, jog "Dievas ne kaip mogus" (Sk 23:19; Oz 11:9); bet Kristus buvo "mogaus snus", kaip jis danai vadinamas Naujajame Testamente "mogus Kristus Jzus". Jis buvo "Aukiausiojo Snus" (Lk 1:32). Dievas yra Aukiausiasis, ir tik Jis turi galutin didyb, o Jzus, bdamas "Aukiausiojo Snus", negali bti paiu Dievo asmeniu. Jau i odi Tvas ir Snus, kurie vartojami kalbant apie Diev ir Jz, yra aiku, jog jie nra vienas ir tas pats. Snus gali turti tam tikr panaum savo tv, bet jie nra vienas ir tas pats asmuo, ir negali bti vienodo amiaus. Greta ito yra visa eil skirtum tarp Dievo ir Jzaus, kurie aikiai parodo, jog Jzus nebuvo pats Dievas: DIEVAS "Dievas negali gundomas" (Jok 1:13). bti JZUS Kristus buvo "kaip ir mes visaip mgintas (gundytas)" (yd 4:15). Kristus buvo mirs trys dienas (Mt 12:40; 16:21).

Dievas negali mirti - Jis nemirtingas pagal savo prigimt (Ps 90:2; 1 Tim 6:16). mons negali matyti Dievo (1 Tim 6:16; I 33:20).

mons mat Jz ir liet j (1 Jn 1:1 tai pabria).

Kai esame gundomi, mes turime pasirinkti tarp nuodms ir paklusnumo Dievui. Danai mes pasirenkame nepaklusti Dievui; Kristus taip pat turjo tok pasirinkim, bet visada ilikdavo paklusnus. Taigi jis turjo galimyb nusidti, nors i tikrj nekada to nepadar. Nemanoma n pagalvoti, jog Dievas galt kaip nors nusidti. Kaip matme, 2 Sam 7:12-16 Dovydui paadtas palikuonis neabejotimai yra Kristus. 14 eilutje kalbama apie Kristaus galimyb nusidti: "Jei jis padarys k neteisingai, a j sudrausiu".

8.3 Jzaus prigimtis

odis "prigimtis" reikia tai, kuo mes i prigimties esame savo esmje. Kaip isiaikinome 1 skyriuje, Biblijoje kalbama tik apie dvi prigimtis - Dievo ir mogaus. Pagal prigimt Dievas nemirta, negali bti gundomas ir t.t. Akivaizdu, kad gyvendamas emje Kristus neturjo Dievo prigimties. Todl jis turjo vien tik mogikj prigimt. I odio "prigimtis" apibrimo turt bti aiku, jog

Kristus negaljo vienu metu turti dviej prigimi. Btinai reikjo, kad Kristus bt gundomas kaip mes (yd 4:15). Skmingai veikdamas gundymus jis peln mums atleidim. Pikti trokimai, sudarantys ms gundymo pagrind, kyla i ms vidaus (Mk 7:15-23), i ms mogikosios prigimties (Jok 1:13-15). Todl reikjo, kad Kristus turt mogikj prigimt ir galt patirti bei veikti ias pagundas. tai kaip plaiai tas idstyta yd 2:14-18: "Kadangi vaik (ms) kraujas ir knas (mogika prigimtis) bendri, tai ir jis (Kristus) lygiomis juos pasim, kad mirtimi sunaikint velni Juk i ties jam rpjo ne angelai, o Abraomo palikuonys (j prigimtis). Todl jis turjo visu kuo tapti panaus brolius, kad bt gailestingas ir itikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galt permaldauti u moni nuodmes. Pats ikents bandymus, jis gali padti tiems, kurie yra bandomi". iose eilutse ypatingai pabriama, jog Jzus turjo mogikj prigimt: "ir jis lygiomis juos pasim" (yd 2:14). Net trys odiai ioje frazje atkreipia dmes fakt. yd 2:16 panaiai teigiama Krist neturjus angelikos prigimties, kadangi jis buvo Abraomo palikuonis, kuris atjo atnedamas igelbjim daugybei tikinij, tapsiani Abraomo palikuonimis. Taigi Kristus privaljo turti mogikj prigimt. "Jis turjo visu kuo tapti panaus brolius" (yd 2:17), tam kad Dievas galt dovanoti mums atleidim per Kristaus auk. Todl sakyti Jz nebuvus pilnai mogikos prigimties reikia neinoti Kristaus gerosios naujienos pai pagrind. Kada kriktyti tikintieji nusideda, jie gali maldoje kreiptis Diev, ipaindami per Krist savo nuodmes (1 Jn 1:9); Dievas ino, jog Kristus taip pat bdavo gundomas nusidti, kaip ir jie, bet likdavo tobulas ir veikdavo tas paias pagundas, kuri neveik jie. Dl ito "Dievas Kristuje" gali mums atleisti (Ef 4:32). Todl yra nepaprastai svarbu suprasti, jog Kristus buvo gundomas kaip ir mes, o kad tai bt manoma, jis privaljo turti mogik prigimt. Kaip aikiai teigiama yd 2:14, tai tapo manoma, nes Kristus prigimtis buvo "kraujas ir knas". "Dievas yra Dvasia" (Jn 4:24) pagal prigimt, ir nors fizikai Jis turi kn, bet kaip "Dvasia" yra beknis (Lk 24:39). Tuo tarpu Kristaus prigimtis - "knas", taigi gyvendamas emje jis jokiu bdu negaljo turti Dievo prigimties. Visos ankstesns moni pastangos laikytis Dievo odio, t.y. pilnai veikti pagund, lugdavo. Todl Dievas "atsiunt savo Sn nuodmingo kno pavidalu ir nuodmei veikti pasmerk nuodm kne" (Rom 8:3). "Nuodm" reikia mums bding polink nusidti, kur mes turime i prigimties. Mes jau esame ne kart dav jam vali ir toliau taip darome, o "atpildas u nuodm yra mirtis". Kad ieiti i ios keblios padties mogui reikjo iorins pagalbos. Pats jis vargu ar galjo pasiekti tobulum; juk nebuvo ir nra kno galioje atpirkti kn. Todl Dievas sikio ir dav mums Savo Sn "nuodmingo kno pavidalu" su visom tom paskatom nusidti, kurias ir mes turime. Kitaip nei kiti mons, Kristus veik visas pagundas, nors kaip ir mes Jis turjo panai galimyb suklysti bei nusidti. Rom 8:3 Kristaus mogika prigimtis apibdinama kaip "nuodmingas knas". iek tiek aukiau Paulius sako, jog "kne negyvena gris", nes knui yra bdinga maitauti prie paklusnum Dievui (Rom 7:18-23). Po i odi dar nuostabiau yra skaityti Rom 8:3 apie Kristaus "nuodming kn". Jzus skmingai veik t kn, o btent dl to mes ir turime galimyb isigelbti nuo savo kno. Jzus puikiai suvok savo prigimties nuodmingum. j kart buvo kreiptasi odiais "Gerasis Mokytojau" manant, jog jis buvo "geras" arba tobulas i prigimties. Jzus atsak: "Kam vadini mane geru? Niekas nra geras tik vienas Dievas" (Mk 10:17,18). Kitai progai pasitaikius mons pradjo liudyti apie jo didyb dl visos eils nepaprast stebukl, kuriuos jis buvo padars. Bet Jzus tuo nesinaudojo, nes "gerai visus paindamas, jais nepasitikjo. Jam nereikdavo, kad kas paliudyt apie mog. Jis pats inojo kas yra mogaus viduje" (Jn 2:23-25). Puikiai paindamas mogik prigimt ("jis pats inojo kas yra mogaus viduje") Kristus nenorjo pats asmenikai bti moni giriamas dl koki nors savo nuopeln, nes jis inojo, kokia bloga buvo jo prigimtis.

8.4 Jzaus mogikumas

Evangelijos pateikia daug pavyzdi, i kuri matyti, jog Jzus tikrai turjo mogik prigimt. Apraoma, kaip bdamas nuvargs jis turjo prissti ir atsigerti i ulinio (Jn 4:6). "Jzus pravirko" mirus Lozoriui (Jn 11:35). Jo galutini kani apraymas turt bti daugiau negu pakankamas jo mogikumo rodymas: "Dabar mano siela sukrsta" prisipaino jis, kai meldsi praydamas Dievo igelbti j nuo mirties ant kryiaus (Jn 12:27). Jis "meldsi: 'Mano Tve, jeigu manoma teaplenkia mane i (kani ir mirties) taur. Taiau ne kaip a noriu, bet kaip tu'" (Mt 26:39). Taigi kai kuriais atvejais Kristaus trokimai ir valia skyrsi nuo Dievo valios. Vis savo gyvenim Kristus buvo paveds savo vali Dievo valiai ruodamasis galutiniam kryiaus ibandymui. "I savs a nieko negaliu daryti. A teisiu, kaip girdiu, ir mano teismas teisingas, nes a iekau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siunts" (Jn 5:30). Skirtumas tarp Kristaus valios ir Dievo valios pakankamai aikiai rodo, jog Jzus nebuvo Dievas. I ms tikimasi, kad per savo gyvenim mes augsime Dievo painime, besimokydami i mums tenkani ibandym. ia Jzus yra ms didysis pavyzdis. Kaip ir mes, jis i karto neturjo pilno Dievo painimo, iebto jame. Nuo vaikysts "Jzus augo imintimi, metais ir malone Dievo ir moni akyse" (Lk 2:52). "Vaikelis augo ir stiprjo, jis darsi pilnas iminties" (Lk 2:40). ios dvi eiluts sugretina Kristaus fizin augim ir jo dvasin vystyms; jis augo ir fizikai, ir dvasikai. Tai bt nemanom, jei "Snus yra Dievas", kaip remdamasis "Trejyb" dogma teigia Atanazo Tikybos ipainimas. Netgi savo gyvenimo pabaigoje Kristus prisipaino neins tikslaus savo antrojo atjimo laiko, nors Tvas ins (Mk 13:32). Paklusnumo Dievo valiai mes visi turime mokytis tam tikr laiko tarp. Kristus taip pat turjo mokytis praklusti Tvo valiai, kaip ir kiekvienas snus. "Bdamas Snus, jis savo kentjimuose imoko klusnumo, ir pasidars tobulas (t.y. dvasikai subrends) visiems, kurie jo klauso, tapo aminojo iganymo prieastimi" dl savo pilno ir ibaigto dvasinio brandumo (yd 5:8,9). Fil 2:7,8 eil. (plaiau iaikintos 27 Papildyme) aprao t pat Jzaus dvasinio augimo proces, pasiekiant kulminacij jam mirtant ant kryiaus. Jis "apipl pats savo, priimdamas tarno ivaizd jis nusiemino tapdamas klusnus iki kryiaus mirties". ia vartojami odiai parodo, kaip Jzus smoningai jo pirmyn savo dvasiniame vystymesi, vis labiau ir labiau nusiemindamas, kol galiausiai mirdamas ant kryiaus tapo "klusnus" Dievo trokimams. Taigi teisingai priimdamas savo kentjimus jis "pasidars tobulas". I to matyti, jog Jzus turjo pats smoningai siekti teisumo; jokiu bdu jis nebuvo Dievo veriamas t daryti, nes tada jis bt tiesiog marionet. Jzus i ties myljo mus, ir dl ios prieasties atidav savo gyvyb ant kryiaus. Nebt prasms nuolat akcentuoti Kristaus meil mums, jei mirti ant kryiaus j bt priverts Dievas (Ef 5:2,25; Apr 1:5; Gal 2:20). Jeigu Jzus bt Dievu, jis neturt kito pasirinkimo, kaip tik bti tobulam ir vliau mirti ant kryiaus. Bet kaip tik tai, kad Jzus turjo t pasirinkim, galina mus suvokti jo meil ir umegzti asmeninius santykius su juo. Btent dl Kristaus pasiryimo laisvanorikai atiduoti savo gyvyb Dievas itaip juo grjosi: "Tvas myli mane, nes a guldau savo gyvyb Niekas neatima jos i mans, bet a pats j laisvai atiduodu" (Jn 10:17,18). Sunku bt suprasti, kodl Dievui taip patiko Kristaus laisvanorikas paklusnumas, jei Jzus buvo Dievas, gavs gyvenimui emje mogaus ivaizd vien tik tam, kad simbolikai parodyti kakok ry su nuodmingu mogumi (Mt 3:17; 12:18; 17:5). ie Tvo pasigrjimo Snaus paklusnumu apraymai pakankamai gerai rodo, jog Kristus turjo galimyb nepaklusti, bet smoningai pasirinkdavo paklusnum. Ar Kristui reikjo igelbjimo Dl savo mogikosios prigimties Jzus patirdavo nedidelius negalavimus, nuovarg ir t.t., kaip ir mes. Taigi jeigu jis nebt mirs ant kryiaus, jis vistiek bt mirs dl kokios nors kitos prieasties, pvz. nuo senatvs. I to matyti, jog Dievui reikjo Jz igelbti nuo mirties. Puikiai t suprasdamas, Jzus "siunt praymus bei maldavimus su balsiu auksmu ir aaromis t

(Diev), kuris j galjo igelbti nuo mirties, ir buvo iklausytas dl savo pagarbumo" (yd 5:7). Taigi Kristus turjo maldauti Diev igelbjimo nuo mirties, ir is faktas atmeta bet koki galimyb teigti, jog Jzus buvo Dievo asmuo. Po Kristaus prisiklimo "mirtis jam nebeturi galios" (Rom 6:9); i to galima numanyti, kad prie prisiklim turjo. Daugelyje psalmi pranaaujama apie Jz; jei Naujajame Testamente kalbant apie Krist i kokios nors psalms cituojamos kelios eiluts, tai bt visai pagristas dalykas pripainti, jog daugelyje kit eilui i tos paios psalms irgi kalbama apie j. Yra daug viet, kur pabriama, kad Kristui reikjo gauti igelbjim i Dievo: Ps 91:11,12 cituojama kalbant apie Jz Mt 4:6. Ji pranaauja, kaip Dievas suteiks Jzui igelbjim: "A pasotinsiu j ilgu amiumi (t.y. aminuoju gyvenimu), ir duosiu jam matyti mano igelbjim".

- Ps 69:21 kalba apie Kristaus nukryiavim (Mt 27:34); visa psalm aprao Kristaus mintis ant kryiaus: "Gelbk mane, Dieve prisiartink prie mano sielos ir atpirk j tegu gina mane tavo pagalba, Dieve" (1,19,30 eil.). Ps 89 komentuoja Dievo paadus dl Kristaus, duotus Dovydui. 27 eil. pranaauja apie Jz: "Jis auks mane (Diev): 'Tu mano Tvas, mano Dievas ir mano igelbjiimo uola'".

Dievas igirdo Kristaus maldas, kuriose buvo praoma igelbjimo. Viena svarbiausi Naujojo Testamento tem yra ta, kad Dievas prikl Jz ir palovino j nemirtingumu: "Dievas prikl Jz Dievas igelbtoj" (Apd 5:30,31). iauktino j savo deine kaip vad ir

"Dievas palovino savo tarn Jz kur Dievas prikl i numirusi" (Apd 3:13,15). "T Jz Dievas prikl" (Apd 2:24,32,33).

Jzus pats visa tai pripaino praydamas Dievo palovinti j (Jn 17:5 plg. 13:32; 8:54). Jeigu Jzus buvo pats Dievas, tada visi ie akcentai tampa nesuprantami, kadangi Dievas negali mirti. Jzui nereikt igelbjimo, jei jis bt Dievas. Btent Dievas iauktino Jz, o tai rodo Dievo virenyb ir skirtum tarp Dievo ir Jzaus. Kristus jokiu bdu negaljo bti "pats ir aminasis Dievas su dviem prigimtim Dievikja ir mogikja", kaip teigia pirmas i 39 Anglijos Banyios Straipsni. Pagal pai io odio reikm bet kokia btyb gali turti tik vien prigimt. Drstame manyti pateik daugiau negu pakankamai rodym, jog Kristus turjo ms mogikj prigimt.

8.5 Dievo ir Jzaus tarpusavio santykiai

Dievas prikl Jz, ir tai veria mus apmstyti Dievo ir Jzaus tarpusavio santykius. Jeigu jie yra "vienodai lygs vienodai amini", kaip teigia trejybs doktrina, tada j santykiai turt bti kaip lygaus su lygiu. Mes jau esame pateik daugiau negu pakankamai rodym, kad iuo atveju taip nra. Santykiai tarp Dievo ir Kristaus primena santykius tarp vyro ir monos: "Kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva - vyras, o Kristaus galva - Dievas" (1 Kor 11:3). Kaip vyras yra monos galva, taip ir Dievas yra Kristaus galva, nors jie vieningai siekia t pai tiksl, o taip turt bti ir tarp vyro ir monos. itaip "Kristus (yra) Dievo" (1 Kor 3:23), kaip ir mona priklauso vyrui. Dievas Tvas danai vadinamas Kristaus Dievu. Ne tik Kristaus mirtingo gyvenimo emje metu, bet ir po Kristaus uengimo dang Dievas apraomas kaip ms Viepaties Jzaus Kristaus Dievas ir Tvas (1 Pt 1:3; Ef 1:17), ir is faktas rodo, jog tokie santykiai tarp j egzistuoja ir dabar. Trejybs alininkai kartais aikina, kad tik jo gyvenimo emje metu apie Krist kalbama kaip apie emesn u Diev. Naujojo Testamento laikai buvo paryti prajus nemaai met

po Kristaus uengimo dang, bet vis tiek juose apie Diev kalbama kaip apie Kristaus Diev ir Tv. Jzus vis dar tebelaiko Tv savuoju Dievu. Apreikimas, paskutin Naujojo Testamento knyga, buvo parayta prajus maiausiai 30 met po Kristaus palovinimo ir uengimo, bet ir joje apie Diev kalbama kaip apie Kristaus Diev ir Tv (Apr 1:6). Prikeltas ir palovintas Kristus ioje knygoje paskelb tikintiesiems vairius dalykus. Jis kalba apie savo Dievo ventov, savo Dievo vard, savo Dievo miest (Apr 3:13). Tai rodo, kad netgi dabar Jzus galvoja apie Tv kaip apie savo Diev ir todl jis (Jzus) nra Dievas. Jzaus mirtingo gyvenimo emje metu jo santykiai su Tvu buvo panas. Jis kalbjo apie uengim "pas savo Tv ir js Tv, pas savo Diev ir js Diev" (Jn 20:17). Ant kryiaus Jzus parod savo mogikum iki galo: "Mano Dieve, mano Dieve, kodl mane apleidai?" (Mt 27:46). Nemanoma bt suprasti i odi, jeigu juos itart pats Dievas. Jau tas faktas, jog Jzus meldsi Diev su "balsiu auksmu ir aaromis" savaime parodo tikrj j santyki prigimt (yd 5:7; Lk 6:12). Akivaizdu, kad Dievas negali maldoje kreiptis save pat, o Kristus netgi dabar maldoje utaria mus prie Diev (Rom 8:26,27; plg. 2 Kor 3:18). Kaip pademonstravome, mirtingo gyvenimo emje metu Kristaus santykiai su Dievu i esms nesiskyr nuo dabartini. Kristus laik Diev savuoju Tvu bei Dievu ir maldoje kreipdavosi J; tas pats yra ir dabar, po Kristaus prisiklimo ir uengimo. Gyvendamas emje Kristus buvo Dievo tarnu (Apd 3:13,26; Iz 42:1; 53:11). Tarnas vykdo eimininko vali ir jokiu bdu nra lygus su savo eimininku (Jn 13:16). Kristus pabr, jog visa jo turima galia ir valdia buvo i Dievo, o ne i jo paties: "I savs a nieko negaliu daryti a iekau valios to, kuris mane yra siunts (Dievo) Snus nieko negali daryti i savs" (Jn 5:30,19).

Papildymas 27: "Turdamas Dievo prigimt"

"Jzus turdamas Dievo prigimt,godiai nesilaik savo lygybs su Dievu, bet apipl pats savo, priimdamas tarno ivaizd" (Fil 2:5-11). Remiantis iomis eilutmis rodinjama, jog Jzus buvo Dievas, bet gimimo metu tapo mogumi. Jei tas tiesa, tada viskas, kas pateikta 7 ir 8 skyriuose, taip pat turi bti aikinama kakaip kitaip. Dristame teigti, jog negalima vienos eiluts priepastatyti bendrai Biblijos mokymo krypiai. Reikminga tai, kad ia yra praktikai vienintel Biblijos vieta, kuria remiantis galima kakaip nuviesti "trkstam grand" trejybs alinink aikinime - kaip Jzus, bdamas Dievu Danguje, tapo kdikiu Marijos siose. Tolesne analize siekiama parodyti, k ios eiluts reikia i tikrj. 1. ioje itraukoje yra nemaai atrodyt visai nereikming frazi, kurios akivaizdiai prietarauja trejybs idjai: a) "Todl ir Dievas j (Jz) iauktino ir padovanojo jam vard" (9 eil.). Taigi Jzus neiauktino pats savs; tai padar Dievas. Todl jis nebuvo iauktintas, kol Dievas jam to nepadar jo prisiklimo metu. b) Visas Kristaus nusieminimo procesas ir po to seks iauktinimas turjo pasitarnauti "Dievo Tvo lovei" (11 eil.). Todl Dievas Tvas nra lygus su Snum. 2. Btina atidiai inagrinti i eilui kontekst. Paulius nepradeda tiesiog i niekur nieko kalbti apie Jz. iek tiek aukiau, Fil 1:27, Paulius pradeda nuo aikinimo apie ms mini, ms nusistaymo svarb. Tas aikinimas toliau pratsamas 2 skyriaus pradioje: "Laikysits vienos minties, tursite vienoki meil, santaik ir sutarim irkite kiekvienas ne savo naudos, bet kit. Bkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jzus" (Fil 2:2-5). Taigi Paulius kalba apie tai, kaip yra svarbu turti tokias mintis, tok nusistatym kaip Jzaus, kuris pasireikia nuolankiai su atsidavimu tarnaujant kitiems. Todl ir po to sekaniose eilutse aikinama apie Jzaus parodyt nuolank nusistaym, o ne kalbame apie kok nors prigimties pakeitim. 3. Jzus turjo "Dievo prigimt". Kaip isiaikinome 8.3 poskyryje, Jzaus prigimtis buvo mogika, taigi ia negali bti teigiama, jog Kristus turjo

dievik prigimt. ios eiluts vertimas iia nra visikai tikslus. (Tiksliau bt: "turdamas Dievo ivaizd"). Tarp kitko, reikia pastebti, jog daugelis iuolaikini vertim, skirt "lengvam skaitymui", ne visada perteikia tiksli graikiko teksto reikm, ir kai kada pateikia atpasakojim, o ne vertim. Fil 2:5-8 yra geras ito pavyzdis. Kaip ten bebt, tai nereikia, jog norime sumenkinti j vert kitais atvilgiais. odis "prigimtis", arba tiksliau "ivaizda" (graikikai "morphe") ia nereikia esmins, nekintanios prigimties. Tai matyti i Fil 2:7, kur sakoma, jog Kristus prim "tarno ivaizd". Jis turjo Dievo ivaizd, bet prisim tarno ivaizd. Tarno nekintanti, esmin prigimtis n kiek nesiskiria nuo bet kurio kito mogaus prigimties. Ilaikydami harmonij su kontekstu, mes galime drsiai iaikinti dalyk taip - nors Jzus buvo tobulas ir turjo visikai tokias pat mintis ir nusistatym kaip Dievas, bet jis buvo pasirys elgtis kaip tarnas. Keliolika eilui emiau Paulius skatina mus "panaiai kaip jis (Kristus) numirti (Fil 3:10). Taigi mes turime gauti "morphe", arba "ivaizd", kuri Kristus pademonstravo mirdamas. Tai negali reikti, jog mes turime gauti prigimt, kuri jis tada turjo, kadangi mes jau turime mogik prigimt. Mes neturime keistis, kad gautume mogik prigimt. Bet mes turime pakeisti savo mstysen, kad galtume gauti "morphe", arba nusistatym, kur Kristus turjo mirdamas. Graikikas odis "morphe" reikia atvaizdas, atspaudas ar panaumas. Apie mones kalbama, kad jie "dedsi maldingi (iorikai, t.y. demonstruoja toki "morphe"; 2 Tim 3:5). Gal 4:19 aikinama, kaip tikiniuosiuose "iryks Kristaus atvaizdas ("morphe")". Turdamas tobul charakter ir tobulai dievik mstysen bei nusistatym, Jzus turjo "Dievo prigimt", arba tiksliau "Dievo ivaizd" ("morphe"). Dl ito jis galjo manyti kakuria prasme ess lygus Dievui. Ir vis dlto Jzus nelaik savo lygybs su Dievu kakuo, ko reikt "godiai laikytis". Jei is vertimas teisingas, jis visikai atmeta teorij, jog Jzus buvo Dievas. Pagal vertim ieina, kad Jzus n akimirka nesiavjo mintimi bti lygiam su Dievu; jis inojo ess Dievo valdioje. 4. Kristus "apipl pats save". ia daroma uuomina pranayst apie jo nukryiavim Iz 53:12 : "Jis atidav save miriai". Jis prim "tarno ivaizd" elgdamasis su savo pasekjais kaip tarnas (Jn 13:14), ir tas labiausiai irykjo jam mirtant ant kryiaus (Mt 20:28). Iz 52:14 pranaaujama apie Kristaus kanias ir sakoma, kad ant kryiaus "jo ivaizda buvo nemonikai sudarkyta, o jo pavidalas nebepanaus mog". Vis didjantis nusieminimas, net "iki mirties, iki kryiaus mirties" vystsi jame vis gyvenim ir taip pat jam mirtant, bet ne gimstant. Kaip isiaikinome, i eiui kontekstas turi ry su Jzaus nusistatymu ir mintimis, kuri nuolankumas mums buvo ir yra sektinas pavyzdis. Todl ir iose eilutse turi bti kalbama Jzaus gyvenim emje, su ms mogika prigimtim, ir aikinama apie tai, kaip jis nusiemino, kad mums padt, nepaisydamas to, jog jo nusistatymas ir mintys buvo visikai kaip Dievo. 5. Jeigu Kristus savo prigimtimi buvo Dievas, o vliau apleido tai ir prisim mogik prigimt, kaip kad bando ias eilutes interpretuoti trejybs alininkai, tada gyvendamas emje Jzus nebuvo "pats Dievas"; bet trejybs alininkai vis tiek tiki j buvus Dievu. Visa tai atskleidia prietaravimus, kurie atsiranda bandant prisitaikyti prie moni sukurtos svokos, tokios kaip trejyb. 6. Galiausiai dar is tas dl frazs "turdamas Dievo prigimt". Graikikas odis, veriamas odiu "turdamas", nereikia "turdamas pagal kilm, nuo aminybs".Tas pats graikikas odis vartojamas Apd 7:55 kalbant apie Stepon, kuris buvo "kupinas ventosios Dvasios". Jis buvo kupinas ventosios Dvasios tuo momentu ir dar kakiek laiko prie tai; bet jis nebuvo visada kupinas jos. Daugiau panai pavyzdi galima rasti Apd 2:30 bei Gal 2:14. Todl savo gyvenimo emje metu "turdmas Dievo prigimt" Kristus tiesiog turjo tok nusistatym ir mintis kaip Dievas; tai visikai nereikia, kad visa tai jis turjo nuo pradi pradios.

8 SKYRIUS: KLAUSIMAI
1. Ar Biblija moko, kad Dievas yra trejyb?

2. 3. a) b) c) d) 4. a) b) c) d)

Ivardinkite trys skirtumus tarp Dievo ir Jzaus. Kuriais emiau ivardintais punktais Jzus skyrsi nuo ms? Jis niekada nenusiddavo Jis buvo paties Dievo viengimis snus Jis niekada negaljo nusidti Dievas privert j bti teisiu. Kuriais emiau ivardintais punktais Jzus buvo panaus Diev? Gyvendamas emje Jis turjo Dievo prgimt Jis turjo tobul charakter kaip Dievas Jis inojo tiek pat kiek Dievas Jis buvo tiesiogiai lygus Dievui.

5.Kuriais emiau ivardintais punktais Jzus buvo panaus mus? a) Jis patyr visas ms pagundas ir mogikus igyvenimus b) Jis nusiddavo kol buvo maas vaikas c) Jam reikjo igelbjimo d) Jis turjo mogik prigimt 6. a) b) c) d) Kurie Jzus Jzus Jzus Jzus i emiau ivardint teigini yra teisingi? turjo tobul prigimt ir tobul charakter turjo nuodming prigimt, bet tobul charakter tuo pat metu buvo ir Dievas, ir mogus turjo toki pai prigimt, kaip Adomas iki nusidjimo

7. Ar Jzus turjo galimyb nusidti?

9 SKYRIUS

JZAUS DARBAI
9.1 JZAUS PERGAL
Ankstesniame skyriuje parodme, kad Jzus turjo ms mogikj prigimt ir buvo gundomas nusidti kaip ir mes. Skirtumas tarp jo ir ms yra tas, jog jis visikai nugaljo nuodm; nors ir turdamas nuodming prigimt, jis visada demonstruodavo tobul charakter. Vis didjantis io stebuklo suvokimas turt mums nepaliaujamai teikti kvpimo. Naujajame Testamente nuolat pabriamas Kristaus charakterio tobulumas: Mes inome J buvus "kaip ir mes visaip mgint, taiau nenusidjus" (yd 4:15). Jis "nepaino nuodms". "Nra jame nuodms" (2 Kor 5:21; 1 Jn 3:5). "Jis nepadar nuodms ir jo lpose nerasta klastos" (1 Pt 2:22). Sakoma j buvus "vent, nekalt, tyr, atskirt nuo nusidjli" (yd 7:26).

I Evangelij apraym matyti, jog Kristaus amininkai pripaindavo i jo asmenybs tryktant tobulum, pastebim odiuose ir veiksmuose. Piloto mona pripaino jo teisum ir nekaltum (Mt 27:19), kareivis romnas, stebjs kabanio ant kryiaus Kristaus elges, taip pat turjo pripainti: "I ties itas mogus buvo teisusis!" (Lk 23:47). Anksiau savo gyvenime Jzus met ydams ik klausdamas: "Kas i js gali rodyti mane nusidjus?" (Jn 8:46). Atsakymo nebuvo. Dl savo tobulo charakterio Jzus buvo Dievo apsireikimu kne (1 Tim 3:16); jis veik ir kalbjo taip, kaip tai daryt Dievas, jei tapt mogumi. Taigi jis buvo tobulas Dievo atspindys - "neregimojo Dievo atvaizdas" (Kol 1:15). Todl mirtingiems monms nra reikalo materialiu regjmu matyti Diev. Kaip Jzus paaikino: "Kas yra mats mane, yra mats Tv! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums (t.y. ms materialioms akims) Tv'?" (Jn 14:9). Mums, gyvenantiems nuodmingame pasaulyje ir kamuojamiems savo pai nuodmingos prigimties, yra sunku pajusti ir vertinti Kristaus dvasins virenybs pilnum ir didyb; sunku patikti, jog mogus su ms prigimtim galt savo charakteryje pilnai atskleisti Dievo teisum. Tam reikia daugiau tikro tikjmo negu teologins idjos, es Kristus buvo paiu Dievu, primimui; todl suprantama, kodl klaidingos trejybs ir "Kristaus dievikumo" doktrinos yra tokios populiarios - juk jas labai lengva priimti. Kristus turjo mirti, nes turjo ms prigimt. Per Marij jis buvo Adomo palikuonis, o visi Adomo vaikai turi mirti (1 Kor 15:22). Visi Adomo palikuonis turjo mirti dl nuodms, nepaisant j asmeninio teisumo: "Mirtis vald dl vieno mogaus (Adomo) nusidjimo turjo mirti daugelis teismas virto pasmerkimu (miriai) dl vieno (Adomo) kalts vieno mogaus neklusnumu daugelis tapo nusidjliais", ir todl turjo mirti (Rom 5:14-19 plg. 6:23). Bdamas Adomo palikuonimi Kristus "tapo" "nusidjliu ir todl turjo mirti, kaip ir visi Adomo palikuonys, kurie dl jo nuodms buvo pripainti nusidjliais, vertais mirties. Dievas nepakeit ios taisykls, Jis leido Kristui j patirti. "T, kuris nepaino nuodms, jis (Dievas) dl ms pavert nuodme" (2 Kor 5:21). Neskaitant Jzaus, visi kiti Adomo palikuonis nusipelno ios bausms, nes mes visi esame nusidj asmenikai. Jzus turjo mirti, nes dl jo mogikos prigimties jam taip pat galiojo Adomo palikuonims teks prakeikimas. Bet pats

asmenikai jis nebuvo padars nieko, verto mirties, todl "Dievas j prikl ivaduodamas i mirties kankyns, nes buvo nemanoma, kad jis likt mirties grobis" (Apd 2:24). Evangelija kalba apie Jz Krist "ventumo Dvasia per prisiklim i numirusi pristatyt galingu Dievo Snumi" (Rom 1:4). Taigi Kristus buvo lovingai prikeltas btent dl savo tobulo charakterio, dl savo "ventumo dvasios". Kristus mir ant kryiaus ne vien tik dl to, jog turjo mogik prigimt. Jis noriai atidav savo tobul gyvenim kaip dovan mums; Jis parod savo meil mums mirdamas "u ms nuodmes" (1 Kor 15:3), ir inodamas, kad per savo mirt pelnys mums igelbjim nuo nuodmi (Ef 5:2,25; Apr 1:5; Gal 2:20). Bdamas tobulas, Jzus galjo nugalti nuodms pasekmes itaip tapdamas pirmuoju prisiklusiu i numirusi ir apdovanotu nemirtingumu asmenim. Todl panai prisiklimo ir apdovanojimo vilt turi visi, kas susitapatino su Kristumi per krikt ir savo gyvenime seka juo. Tame gldi Kristaus prisiklimo didyb ir svarba. itaip Dievas "laidavo", kad mes bsime prikelti ir teisiami (Apd 17:31), ir jei nuoirdiai sekme Kristaus pavyzdiu, tapsime jo prisiklimo dalininkais, "inodami (utikrintai), kad tasai, kuris prikl Viepat Jz, taip pat ir mus prikels su Jzumi" (2 Kor 4:14; 1 Kor 6:14; Rom 6:3-5). Kaip nusidjliai mes nusipelnome mirties (Rom 6:23). Bet dl Kristaus tobulo gyvenimo, paklusnumo iki mirties ir prisiklimo Dievas, sutinkamai su visais Savo principais, gali mums padovanoti aminj gyvenim. Ms nuodmi pasekmms paalinti Dievas mums "skaito teisum" (Rom 4:6) jei mes tikime Jo paadais dl igelbjimo. Kaip inome, atpildas u nuodm mirtis, todl jei tikrai tikime, kad Dievas igelbs mus nuo ito, tada mes taip pat turime tikti, jog Jis skaitys mums teisum, nors mes ir nesame teisiais. Kristus buvo tobulas; jei i tikrj esame Kristuje, Dievas gali velgti mus lyg mes btume tobuli, nors asmenikai mes ir nesame tokie. Dievas Krist "dl ms pavert nuodme, kad mes jame taptume Dievo teisumu" (2 Kor 5:21), o Kristuje mes esame krikto dka, jei savo gyvenime sekame Kristaus pavyzdiu. Taigi esantiems "Kristuje Jzuje" jis "tapo teisumu, paventimu ir atpirkimu" (1 Kor 1:30,31); todl sekanti eilut skatina mus garbinti Krist u jo pasiektus didingus dalykus: "Joje (Evangelijoje) apsireikia Dievo teisingumas (teisumas) i tikjimo" (Rom 1:17). Taigi i dalyk inojimas yra btinas tikros Evangelijos supratimui. Visa tai tapo manoma Kristaus prisiklimo dka. Jis yra naujos dvasins eimos "pirmgimis", o t eim sudarys tie, kas Kristaus pasiekim dka gaus nemirtingum ir Dievo prigimt (1 Kor 15:20; Kol 1:18 plg. Ef 3:15). Dl Kristaus prisiklimo Dievas gali nuteisinti tikiniuosius Kristuje, nes jie apvelkami jo teisumu. Rom 4:25 kalba apie "Viepat Jz, paaukot dl ms nusikaltim ir prikelt mums nuteisinti", o is odis reikia "padaryti teisiais". Norint i tikrj sitikinti, kad Dievas gali mus nuteisinti lyg mes btume tobuli, reikia smoningo, apmstyto tikjimo iais dalykais. Kristus gali pastatyti mus prie teismo krass "savo lovs akivaizdoje nesuteptus", kad mes taptume "jo akyse venti, tyri ir nekalti" (Jud 24 eil.; Kol 1:22 plg Ef 5:27). Turint omenyje ms nuodming prigimt ir nuolatines dvasines neskmes, reikia tvirto tikjimo norint pasikliauti iais dalykais. Tam nepakanka tiesiog pakelti rank evangelizavimo susirinkime ar teorikai pritarti vienai ar kitai doktrinai. Tik tinkamo krikto Krist dka mes galime bti "Kristuje" apvilkti jo teisumu. Per krikt mes susijungiame su jo mirtimi ir prisiklimu (Rom 6:3-6), o i dalyk dka mes "nuteisinami" ir ilaisvinami i nuodmi (Rom 4:25). Nuostabs dalykai, aptarti iame poskyryje, yra nepasiekiami, jei mes nesame pakriktyti. Krikto metu mes susijungiame su Kristaus krauju, pralietu ant kryiaus; tikintieji "iplov savo apsiaustus ir juos ibaltino Avinlio krauju" (Apr 7:14). Tada jie simbolikai apvelkami balta drobe, simbolizuojania jiems "skaityt" Kristaus teisum (Apr 19:8). ie balti rbai gali bti suterti dl ms nuodmi (Jud 23 eil.); kai tas atsitinka po krikto, mes vl turime variai juos iplauti Kristaus krauju praydami Diev atleidimo per Krist. I to seka, kad po krikto mes ir toliau turime stengtis ilaikyti gautus palaiminimus. Reikia kasdien skirti kelias minutes savianalizei ir maldoje

nuolat iekoti atleidimo. Nuolankiai t darydami mes bsime tikri, kad apvilkti Kristaus teisumu pateksime Dievo Karalyst. Kiekvienas i ms turi stengtis likti Kristuje iki savo mirties ar iki Kristaus sugrimo, "neturdamas nuosavo teisumo bet turdamas teisum i tikjimo Kristumi, einant i Dievo, paremt tikjimu" (Fil 3:9). Nuolat kartojama, kad teisumas skaitomas dl tikjimo, taigi igelbjimo mes jokiu bdu negalime usidirbti patys; igelbjimas gaunamas per malon: "Js gi esate igelbti malone per tikjim, ir ne i savs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais" (Ef 2:8,9). Kaip nuteisinimas bei teisumas, taip ir igelbjmas yra dovanos (Rom 5:17). Todl bet kok darb krikionikoje tarnyboje mes turtume daryti i dkingumo Dievui u tai, k Jis mums padar - nuteisino per Krist itaip suteikdamas mums galimyb isigelbti. Mirtinai pavojinga yra teigti, jog bsime igelbti dl darb. Taip mstydami mes paprasiausiai negausime igelbjmo; juk tai yra dovana, kurios negalime usidirbti, su meile atliekami darbai tiktai ireikia ms gil dkingum. Tikras tikjimas neivengiamai turi darbus kaip pried (Jok 2:17).

9.2 JZAUS KRAUJAS

Labai danai Naujajame Testamente teigiama, jog mes igelbjami ir nuteisinami Jzaus krauju (pvz. 1 Jn 1:7; Apr 5:9; 12:11; Rom 5:9). Nordami suvokti Kristaus kraujo svarb, mes turime suprasti Biblijos princip, kad "kiekvieno kno gyvyb yra kraujuje" (Kun 17:14). Knas negali gyventi be kraujo; todl jis simbolizuoja gyvyb. Tai paaikina i Kristaus odi tinkamum: "Jei nevalgysite mogaus Snaus kno ir negersite jo kraujo, netursite savyje gyvybs!" (Jn 6:53). Nuodm baigiasi mirtimi (Rom 6:23), t.y. gyvyb neanio kraujo praliejimu. Todl izraelitai nusidj kiekvien kart turdavo pralieti krauj, kas primindavo jiems, jog nuodm baigsi mirtimi. "Taip pat bema viskas pagal (Mozs) statym apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nra (nuodmi) atleidimo" (yd 9:22). Todl Adomo ir Ievos i figmedio lap pasidaryti apdarai buvo nepriimtini; vietoj to Dievas nuud gyvul ir i jo kailio padar apdarus j nuodmei udengti (Pr 3:7,21). Taip pat ir Abelio paaukoti gyvuliai buvo priimti mieliau u Kaino auk i ems vaisi, mat Abelis suprato t dalyk, kad be kraujo praliejimo negalima tinkamai prisiartinti prie Dievo ir gauti atleidim (Pr 4:3-5). ie vykiai byloja apie nepaprast Kristaus kraujo svarb. Ypa aikiai tai ipranaauta Velyk (Paskhos arba Perjimo - r. I 12:11) vykiuose, kada nordama isigelbti nuo mirties Dievo tauta turjo patepti avinlio krauju dur staktas. is kraujas liudijo apie Jzaus krauj, kuriuo mes turime apsilakstyti. Prie Kristaus atjim ydai u savo nuodmes turjo aukoti gyvuli aukas pagal Mozs statym. Bet is gyvuli kraujo praliejimas turjo tik mokomj reikm. U nuodm baudiama mirtimi (Rom 6:23); nemanoma, kad mogus galt nuudyti gyvul, jo mirtimi pakeisdamas savj arba pasinaudodamas juo kaip tikru savo atstovu. Aukojamas gyvulys nesuvokdavo kas gera, o kas bloga; taigi jis negaldavo pilnai atstoti mogaus: "Juk nemanomas dalykas, kad jaui ir oi kraujas panaikint nuodmes" (yd 10:4). Todl kyla klausimas: Kodl ydai nusidj turdavo aukoti gyvulius? vairius atsakymus klausim Paulius susumuoja Gal 3:24: "Taigi statymas buvo ms aukltojas, veds Krist". Gyvuliai, udomi kaip aukos u nuodmes, turjo bti be dms ir be kliaudos (I 12:5; Kun 1:3,10 ir t.t.). Jie buvo tarsi pranayst apie Krist, avinl "be kliaudos ir dms" (1 Pt 1:19). Taigi t gyvuli kraujas simbolizavo Kristaus krauj. Jie bdavo priimami kaip aukos u nuodmes, kadangi , kaip Dievas inojo, tai liudijo apie bsimj tobul Kristaus auk. Dl ito Dievas galjo atleisti nuodmes Savo monms, gyvenusiems prie Kristaus atjim. Jo mirtis "atpirko pirmojoje Sandoroje (t.y. galiojant Mozs statymui - yd 8:5-9) padarytus nusikaltimus" (yd 9:15). Visos pagal statym paaukotos aukos liudijo apie Krist, tobul auk u nuodm, kuris "pasirod ami pabaigoje, kad savo auka sunaikint nuodm" (yd 9:26; 13:11,12; Rom 8:3 plg. 2 Kor 5:21).

Kaip isiaikinome 7.3 poskyryje, visas Senasis Testamentas, ir ypa Mozs statymas, pranaavo apie Krist. Galiojant statymui, prisiartinti prie Dievo buvo galima per vyriausij kunig; jis tarpininkavo tarp Dievo ir moni galiojant Senajai Sandorai, kaip ir Kristus yra Naujosios Sandoros tarpininkas (yd 9:15). "statymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais mones su silpnybmis, o priesaikos odis paskyr amiams tobul Sn (yd 7:28). Patys bdami nusidjliai, ie kunigai negaljo gauti monms tikro atleidimo. Gyvuliai, kuriuos jie aukodavo u nuodmes, i tikrj nepakeisdavo nusidjli. Tam reikjo tobulo asmens, kuris visais atvilgiais atstot nuodming mog ir galt paaukoti priimtin auk u nuodm, kad mons galt pasinaudoti ta auka susijungdami su ja. Taip pat reikjo tobulo vyriausiojo kunigo, ikentusio bandymus bei gundymus ir todl galinio ujausti mones, kuriems jis tarpininkauja. Jzus puikiai atitinka iuos reikalavimus - "Mums ir priderjo turti tok vyriausij kunig: vent, nekalt, tyr" (yd 7:26). Jam nereikia nuolat atnaauti aukas u savo nuodmes, ir jis daugiau nemirta (yd 7:23,27). ito viesoje Ratai taip apibdina Krist kaip ms kunig: "Todl jis per amius gali igelbti tuos, kurie per j eina prie Dievo. Jis aminai gyvas, kad juos utart" (yd 7:25). Kristus, kaip ms idealus vyriausiasis kunigas, turjo mogik prigimt, todl "jis sugeba ujausti neinanius ir klystanius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo" (yd 5:2). Tai primena kit teigin apie Krist, kuris sako, jog "ir jis lygiomis" prisim mogik prigimt (yd 2:14). Kaip yd vyriausieji kunigai tarpininkaudavo tik Dievo tautai, Izraeliui, taip ir Kristus yra tik dvasinio Izraelio Kunigas - t.y. t, kurie pakriktyti Kristuje ir supranta tikrj Evangelij. J mes turime kaip "did kunig Dievo namams", kuriuos sudaro tie, kas turdmi tikrj Evangelijos vilt atgim per krikt (1 Pt 2:2-5). Todl nuostabi Kristaus kunigysts privalum suvokimas turt mus paskatinti pasikriktyti J; be ito Jis negali mums tarpininkauti. Pasikriktyje Krist, mes turtume uoliai stengtis pilnai pasinaudoti Kristaus kunigyste; i tikrj mums taip pat tenka ir tam tikros pareigos, kurias turime atsivelgti savo gyvenime. "Tad per j visuomet atnaaukime Dievui lovinimo auk" (yd 13:15). Vykdydamas Savo plan Dievas tam ir padar Krist ms kunigu; todl mes turtume visuomet garbinti Diev naudodamiesi prijimu prie Jo, kur mes turime per Krist. yd 10:21-25 ivardina eil pareig, kurias mes turime Kristui bnant ms vyriausiuoju kunigu: "Mes turime ir did kunig Dievo namams: 1. "Todl ateikime (prie Dievo) su tyra irdimi ir giliu tikjmu, apval irdis nuo nevarios sins ir nuplov kn variu vandeniu!" Suprat Kristaus kunigyst mes turtume pasikriktyti J ("nuplov kn"), ir niekada neturtume leisti nevariai sinei atsirasti mumyse. Jei tikime Kristaus atpirkimu, tada jo aukos dka mes suvienijami su Dievu. 2. "Ilaikykime nepajudinam vilties ipainim". Mes neturtume nukrypti nuo tikrojo mokymo, kurio dka gyjome Kristaus kunigysts supratim. 3. "Sergkime vieni kitus, skatindami mylti Neapsileiskime lankyti savj susirinkimo". Mes turtume noriai bendrauti su tais, kas supranta Kristaus kunigyst ir naudojasi ja; ypa tinka susirinkimas bendravimo apeigoms, kuri metu mes prisimename Kristaus auk (r. 11.3.5 poskyr). Suvok iuos dalykus mes turtume gauti nuolankaus pasitikjimo tuo, kad tikrai pasieksime igelbjim, jei esame pakriktyti ir liekame Kristuje: "Todl visikai pasitikdami artinkims prie malons sosto,kad patirtume gailestingum ir rastume malon gauti pagalb deramu laiku" (yd 4:16).

9.3 ATNAA U MUS IR U SAVE

yd vyriausiasis kunigas turdavo atnaauti aukas pirma u savo nuodmes, paskui u tautos (yd 5:1-3). Kristaus auka turjo toki pai dvilyp struktr. Nors Jzus pats asmenikai nebuvo padars joki nuodmi, bet vis tiek dl jo mogikos prigimties jam reikjo igelbjimo nuo mirties. igelbjim Dievas suteik taip pat dl Kristaus aukos; taigi mirdamas Jzus

gavo igelbjim sau ir taip pat suteik mums galimyb isigelbti. Daugelis eilui Biblijoje kalba apie tai. iame poskyryje pateikiamas visas sraas eilui, rodani, jog Kristaus auka buvo reikalinga tiek jam paiam, tiek ir mums. ia pateikiama daug daugiau mediagos, negu jos reikia io dalyko patvirtinimui; bet a manau, kad norint tinkamai suprasti ms Viepaties mogikum yra nepaprastai svarbu suvokti i tem. Pabaig i knyga js galbt kada nors ateityje panorsite giliau apmstyti iuos dalykus, todl visa i mediaga ia ir pateikiama. - Vyriausiasis kunigas "turi atnaauti aukas tiek u tautos nuodmes, tiek ir u savo Taip pat ir Kristus" iuo atvilgiu buvo panaus Mozs statymo vyriausij kunig (yd 5:3,5). Graikikas odis, iverstas kaip "turi" konkreiau reikia "turi (pinigin) skol", taigi ms Viepats umokjo ipirk tiek u save, tiek ir u mus. T padaryti jis privaljo btent dl savo mogikos prigimties (yd 5:3). Tai nereikia, jog jis turjo kakoki asmenini nuodmi, kurias jam reikjo atpirkti. Btinai reikia t pabrti. Mes buvome atpirkti jo aukos krauju, ir jis pats taip pat. Kristui "nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnaauti aukas pirma u savo nuodmes, paskui u tautos, nes jis tai atliko vien kart" (yd 7:27). Neabejotina, kad Paulius ia uakcentuoja panaum tarp dvilyps kunigo aukos ir Kristaus aukos. yd 9:7 (plg. 12,25 eil.) tai vl pakartojama. Skirtumas yra tas, jog Kristus atliko t vien kart, o vyriausiasis kunigas turdavo daryti kasmet. Jei skirtumas bt toks, kad Kristus atnaavo savo auk tik u kitus mones, tai tas tikrai bt pabrta. Atkreipkite dmes, jog Kristaus auka buvo ir u jo paties "nuodmes", kurios skyrsi nuo moni nuodmi; jo "nuodms" - tai ne tos ms nuodms, kurias jis sau prisim, nes pagal panaum su vyriausiuoju kunigu, u mus jis atnaavo atskir auk. Jzus turjo tobul, nenuodming charakter, todl "nuodmmis" ia tik kitaip pavadinama nuodminga mogika prigimtis. Perkeltine prasme, metonimikai, apie prieast (nuodming prigimt) kalbama kaip apie pasekm. Bet reikia parbrti dar kart, jog ms Viepats buvo tobulas ir jo negalima apkaltinti nuodme. Dievas "aminosios Sandoros krauju (t.y. Kristaus krauju) iveds i numirusi didj avi Ganytoj - ms Viepat Jz" (yd 13:20). Taigi ms Viepats buvo ir Ganytojas, ir pjaunama avis, nes jis leidosi nuudomas, o dl jo kraujo Dievas j prikl; lygiai taip pat jis buvo tiek atnaa, tiek kunigas. ia puikiai tinka Zch 9:9 odiai: "tai tavo Karalius (Jzus) ateina tau teisus ir gelbtojas (kitas galimas vertimas - "igelbtas")". ie du galimi vertimai leidia suprasti, jog igelbdamas save ms Viepats igelbjo ir mus. Kryiaus auka Jzus atpirko savo prigimt tam, kad galt gauti atpirkim mums. Neprotinga bt mstyti apie Jo mirt ileidus i aki jos tiksl - ms igelbjim. Btina suvokti, jog visi nurodymai dl kraujo praliejimo aukojant statymo numatytas gyvuli aukas vienaip ar kitaip siejasi su Krisaus auka. Vien kart metuose ant altoriaus, kuris simbolizuoja Krist, buvo atliekamas permaldavimas krauju (I 30:10), ir lygiai taip pat Kristus savo atnaa paventino pats save. I ties padangt ir viskas, kas buvo joje, vaizdavo Krist ir turjo bti apvaloma krauju (yd 9:23). Visa materiali padangts ranga nebuvo padariusi joki nuodmi, nors jinai ir turjo bti apvaloma, nes turjo ry su nuodme. Taip yra ir su ms Viepaiu. Net pats vyriausiasis kunigas prie praddamas eiti pareigas turjo bti aplakstomas krauju, taigi ir Kristus turjo atnaauti savj auk, kad Danguje galt pradti tarnyb ms labui.

Nors Jzus atliko permaldavim u save, bet tai nereikia, jog jis pats buvo nusidjlis. Asmenins aukos u nuodm atnaavimas ne visada reikia, kad aukotojas nusidjo (pvz. pagal Kun 12 skyri moteris turjo t daryti po gimdymo).

9.4 JZUS - MS ATSTOVAS

Kaip matme, aukojami gyvuliai negaljo visapusikai atstovauti nuodmingiems monms. Tuo tarpu Jzus buvo ms atstovas, "todl jis turjo visu kuo tapti panaus brolius" (yd 2:17). "Reikjo, kad Dievo malone u kiekvien jis paragaut mirties" (yd 2:9). Kai mes nusidedame (pvz. pykstame), Dievas gali mums atleisti, jei mes esame "Kristuje" (Ef 4:32). Tada Dievas gali sulyginti mus su Kristumi, kuris kaip ir mes taip pat buvo gundomas nusidti (pvz. supykti), bet veik visas pagundas. Todl Dievas gali atleisti ms nuodm (pvz. pykt), nes bdami Kristuje mes apvelkami jo teisumu. Taigi pasinaudodamas Kristumi kaip ms atstovu, Dievas gali mums parodyti Savo malon nepaeisdamas Savo teisingumo. Jei Jzus bt Dievu, tada jo prigimtis nebt iimtinai mogika, taigi jis negalt mums atstovauti. Tai dar vienas pavyzdis to, kad viena klaidinga idja veda prie kitos. Dl ito teologai yra ipltoj daug paini teorij Kristaus miriai paaikinti. Nuo tiesos nuklydusiame krikionikame pasaulyje yra paplits poiris, jog mogus dl savo nuodmi tapo skolingas Dievui ir pats niekaip negaljo apmokti t skol. Tada Kristus panaikino kiekvieno tikiniojo skol savo krauju, pralietu ant kryiaus. Daugelis pamokslinink evangelist t idsto madaug taip: "Mes tarsi buvome irikiuoti prie sienos, ir velnias galjo mus nuauti kiekvien akimirk. Tada sikio Jzus; vietoj ms velnias nuov j, taigi dabar mes esame laisvi". ios mantrios teorijos neturi tvirto biblinio pagrindo. Jose randamas akivaizdus prietaravimas, nes jei Kristus mir vietoj ms, tada mes neturtume mirti. Bet mes tebeturime mogik prigimt, ir vis tiek tursime mirti; galutinis igelbjimas nuo nuodms ir mirties ateis tik po teismo, kada mes bsime apdovanoti nemirtingumu. Mes negavome ito Kristui mirus. Kristaus mirtis sunaikino velni (yd 2:14), o ne velnias nuud j. Jeigu Kristus apmokjo skol savo krauju, tada igelbjimas tampa dalyku, kuris mums teistai priklauso. Jei mes suprantame Kristaus auk kaip skolos apmokjim, tai ileidiame i aki t fakt, kad igelbjim gauname kaip dovan Dievo malons ir atleidimo dka. Dar rodinjima, jog piktas Dievas nusiramino pamats material Jzaus krauj. Bet juk mums atgailaujant Dievas kaip ms atstov pirmiausia mato Savo Sn, kuriuo mes stengiams sekti, o ne mus paius, naudojanius Kristaus krauj kaip kok talisman. Daugelyje "krikionik" giesmi ir dain randama netiktinai daug neteisingo mokymo apie dalyk. Muzikos pagalba moni galvas kalama daug klaiding idj, visikai pamirtant proting, Biblija pagrist mokym. Mes visada turime saugotis tokio smegen praplovimo. Lidna, bet paprast odi "Kristus numir u mus" (Rom 5:8) prasm nepaprastai ikraipoma. Jais remiantis teigiama, jog Kristus numir vietoj ms. Yra visa eil slyio tak tarp Rom 5 ir 1 Kor 15 (pvz. Rom 5:12 - 1 Kor 15:21; Rom 5:17 - 1 Kor 15:22). odius "Kristus numir u mus" (Rom 5:8) atitinka odiai "Kristus numir u ms nuodmes" (1 Kor 15:3). Jo mirties dka mums atsirado galimyb gauti nuodmi atleidim; btent ta prasme "Kristus numir u mus". odis "u" nebtinai reikia "vietoj"; Kristus numir "u ms nuodmes", o ne "vietoj j". Dl ito Kristus gali "melstis u" mus (yd 7:25 r. A. Vliaus leid.) - ne "vietoj" ms. "U" nereikia "vietoj" taip pat ir yd 10:12 bei Gal 1:4.

9.5 JZUS IR MOZS STATYMAS

Jzus buvo tobula auka u nuodm ir idealus vyriausiasis kunigas, galintis i tikrj gauti mums atleidim, todl senoji tvarka su gyvuli atnaavimu ir vyriausiaisiais kunigais buvo panaikinta po Kristaus mirties (yd 10:5-14). "Juk besikeiiant kunigystei (nuo levit pereinant Kristui), btinai keiiasi ir statymas" (yd 7:12). Kristus tapo "kunigu ne kniko statymo teise (t.y. mogus galdavo gauti kunigyst vien dl savo priklausymo Levio giminei), bet nenykstamo gyvenimo (kuris jam buvo suteiktas dl jo tobulos aukos) galybe" (yd 7:16). Todl "itaip ataukiamas anksesnis (Mozs) statymas dl silpnumo ir bergdumo,- statymas juk nieko dar nepadar tobulo,- ir (per Krist) vedama tvirtesn viltis" (yd 7:18,19).

I to aiku, kad Mozs statymas pasibaig Kristui atlikus savj auk. Kliovimasis mogika kunigyste ar tolesnis gyvuli auk atnaavimas reikia, kad mes nepriimame Kristaus pasiektos pergals pilnatvs. Tikdami tokiais dalykais leidiame suprasti, jog mes nelaikome Kristaus aukos pakankamai veiksminga ir tikime, kad ms nuteisinimui reikalingi darbai, o vien tik tikjimo Kristumi nepakanka. "statymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse nes teisusis (t.y. nuteisintasis) gyvens tikjimu" (Gal 3:11 plg. Hab 2:4). Net jei turtume gelein vali, ms pai pastangos paklusti Dievo statym raidei neatne mums nuteisinimo; kiekvienas i odi skaitytojas jau ne kart yra sulaus tuos statymus. Jei norime laikytis Mozs statymo, mes turime stengtis vykdyti j vis. Tie, kas nepaklusta bent vienai jo daliai, yra pasmerkiami: "Visiems, kurie remiasi statymo darbais, gresia prakeikimas. Parayta: Prakeiktas kiekvienas, kas itikimai nesilaiko vis statymo knygoje surayt nuostat ir j nevykdo" (Gal 3:10). Dl savo mogikos prigimties silpnumo mes nepajgiame pilnai laikytis Mozs statymo, bet Kristaus visiko pakslusnumo jam dka mes esame ilaisvinti nuo bet kokios pareigos jo laikytis. Ms igelbjimas - tai Dievo dovana per Krist; jis nepriklauso nuo ms asmenini paklusnumo darb. "O ko statymas nepajg, nei jis buvo kno nusilpnintas, tai vykd Dievas. Jis atsiunt savo Sn nuodmingo kno pavidalu ir nuodmei veikti pasmerk nuodm kne" (Rom 8:3). Taigi "Kristus mus atpirko i statymo prakeikimo, tapdamas u mus prakeikimu" (Gal 3:13). Dl ito i ms daugiau nereikalaujama laikytis jokios Mozs statymo dalies. Kaip matme 3.4 poskyryje, Naujoji Sandora Kristuje pakeit Senj Mozs statymo Sandor (yd 8:13). Savo mirtimi Kristus "itryn mus kaltinant (dl ms nesugebjimo pilnai laikytis statymo) skolos rat ir panaikino j prismeigdamas prie kryiaus Niekas tenesmerkia js dl valgio ar grimo (auk), dl veni, jaunai ar ab. Visa tai tra bsimj dalyk elis, o tikrenyb yra Kristus" (Kol 2:14-17). Tas visikai aiku - dl Kristaus mirties ant kryiaus statymas buvo panaikintas, todl mes turtume prieintis bet kokiems mginimams priversti mus laikytis kokios nors jo dalies, pvz. veni ir abo. Kaip ir liks statymas ie dalykai turjo liudyti apie Krist. Po jo mirties isipild statymo simbolizuojami dalykai, todl nra reikalo ir toliau to laikytis. ydai ortodoksai vert ankstyvj pirmojo imtmeio krikioni banyi laikytis vairi statymo dali. Visame Naujajame Testamente nuolat kartojamas perspjimas su paliepimu prieintis iems reikalavimams. Viso to akivaizdoje yra keista, jog iais laikais egzistuoja keletas denominacij, propaguojani dalin paklusnum statymui. Kaip jau isiaikinome anksiau, vienaip ar kitaip bandant pelnyti igelbjim paklusnumu statymui, reikia laikytis viso statymo, kitaip mes automatikai pasmerkiami u nepaklusnum jam (Gal 3:10). Kakuri mogikos prigimties dalis turi polink siekti nuteisinimo darbais; mes mgstame jausti, jog kak darome savo igelbjimui. Dl ios priasties daugumoje krikionik ir nekrikionik religij yra plaiai paplit tokie dalykai kaip privaloma deimtin, krucifikso neiojimas, nustatyt mald kartojimas, tam tikra kno padtis meldiantis ir pan. Mokymas apie igelbjim vien tik tikjimu Krist yra beveik iimtinai bdingas tiktai tikrai krikionybei, kuri remiasi Biblija. Visame Naujajame Testamente randama daug perspjim dl mginimo pelnyti igelbjim laikantis tos ar kitos Mozs statymo dalies. Kai kas mok, jog krikionis "reikia apipjaustyti ir reikalauti, kad jie laikytsi Mozs statymo" (Apd 15:5). Jokbas tikr tikinij vardu kategorikai pasmerk i idj: "kai kurie asmenys, ms negalioti, pasjo js sielose nerim ir smy" (Apd 15:24). Petras taip pat bar tuos, kurie reikalavo paklusnumo statymui: "Tad kam gi gundote Diev ir kraunate ant mokini sprando jung, kurio nei ms protviai, nei mes patys negaljome paneti? Veriau tikkime Viepaties Jzaus malone (o ne darbais paklustant statymui) bsi igelbti kaip ir jie" (Apd 15:10,11). kvpti Pauliaus odiai irgi nuoirdiai pabria t pat dalyk dar ir dar kart: "mogus nuteisinamas ne statymo darbais, bet tik tikjimu Jz Krist. Taigi mes tikjome Krist Jz, kad btume nuteisinti Kristaus tikjimu, o ne statymo darbais; nes statymo darbais nebus nuteisintas n vienas mogus statymu niekas nenuteisinamas kiekvienas j

(Krist) tikintis nuteisinamas jo dka nuo viso to, iteisinti Mozs statymas" (Gal 2:16; 3:11; Apd 13:39).

nuo

ko

nepajg

js

Krikionikojo pasaulio nuklydimas nuo tiesos gerai matyti i daugelio jame praktikuojam dalyk, besiremiani Mozs statymo elementais. ia visikai nepaisoma aukiau inagrinto aikaus ir kruopiai parengto mokymo, kad krikionys neturt laikytis io statymo, nes jis buvo panaikintas Kristuje. Dabar inagrinsime akivaizdesnius atvejus, kur Mozs statymas panaudojamas kaip pagrindas iuolaikinms "krikioniikoms" praktikoms: Kunigai Krinta akis, kad katalik ir anglikon banyiose naudojama mogika kunigyste paremta tvarka. Romos katalikai prilygina popiei yd vyriausiajam kunigui. Yra "vienas Dievo moni Tarpininkas - mogus Kristus Jzus" (1 Tim 2:5). Todl popieius ar kunigai negali bti ms tarpininkais, kaip kad buvo Senosios Sandoros kunigai. Kristus dabar yra ms Vyriausiasis Kunigas Danguje, perduodantis ms maldas Dievui. Biblijoje nra visikai joki rodym, kad Dvasia apdovanoti vyresnieji pirmajame amiuje, pvz. Petras, perdav savo turt valdi tolesnms kartoms arba nors popieiui. Netgi pripainus toki galimyb, nra bd rodyti, jog popieius ir kunigai - tai tie asmenys, kuriems atiteko pirmajame amiuje vyresnij turta Dvasia. Po Dvasios dovan atmimo visi tikintieji turi vienodas galimybes naudotis Biblijos Dvasia-odiu. Todl mes visi esame broliai, ir n vienas i ms nra dvasikai auktesnje padtyje u kitus. I tikrj, visi tikri tikintieji krikto Krist dka yra naujos kunigysts dalininkai, nes jie nea Dievo vies pasaulio tamsybes (1 Pt 2:9). Todl kai Kristus sugrs kurs emje Dievo Karalyst, jie taps joje karaliais-kunigais (Apr 5:10). Tarp katalik paplitusi praktika kreiptis savo kunigus "Tve" (odis "popieius" taip pat reikia "tvas") visikai nesuderinama su aikiais Kristaus odiais: "N vieno savj nevadinkite tvu, nes turite vienintel Tv danguje" (Mt 23:9). Jzus tikrai draudia rodyti kokiam nors mogui kakoki iskirtin dvasin pagarb, kurios reikalauja iuolaikiniai kunigai: "O js nesivadinkite 'rabi' (mokytojas), nes turite vienintel Mokytoj (Krist), o js visi esate broliai" (Mt 23:8). Kunigai, vyskupai ir kiti dvasininkai dvi ipuotus apdarus, kurie yra pans tuos, kuriais pagal Mozs statym turjo vilkti yd kunigai ir vyriausiasis kunigas. ie rbai liudijo apie tobul Kristaus charakter, ir dabar jie jau yra atlik savo paskirt, kaip ir visas liks statymas. Tikrai apmaudu, kad rbai, kurie buvo skirti Kristaus didybei lovinti, dabar naudojami siekiant daugiau garbs juos dvintiems monms. O juk kai kurie i t moni prisipaista netik Kristaus prisiklimu ar net Dievo egzistavimu. Deimtins mokjimas Tai taip pat buvo Mozs statymo dalis (Sk 18:21), pagal kuri ydai turdavo dovanoti deimtadal savo turto kunigikai Levio giminei. Dabar nra mogikos kunigysts, todl negali bti ir prievols mokti deimtin kokios nors banyios vadovams. Vlgi, viena klaidinga idja ( kart susijusi su kunigais) prived prie kitos (t.y. deimtins mokjimo). Asmenikai Dievui nereikia ms auk, nes Jam ir taip priklauso viskas pasaulyje (Ps 50:8-13). Mes tik atiduodame Dievui, k esame gav i Jo (1 Krn 29:14). Mums nra manoma pasiekti igelbjim materiali auk pagalba, pvz. vertinant tai finansiniu atvilgiu. Ireikdami padk Dievui u Jo didi dovan mums, mes turtume aukoti ne vien tik deimtj dal savo pinig, bet vis savo gyvenim. Paulius dav ito pavyzd, i tikrj vykdydamas tai, k skelb: "Praau jus, broliai, aukoti savo knus kaip gyv, vent, Dievui patinkani auk, kaip dvasin Dievo garbinim" (Rom 12:1). Msa

yd statymas tam tikr ri ms laikydavo nevaria, ir itokio nusistatymo, ypa kiaulienos atvilgiu, kai kurios denominacijos laikosi iais laikais. Ant kryiaus Kristus panaikino statym, todl "niekas tenesmerkia js dl valgio ar grimo" (Kol 2:14-16). Mozs sakymai apie iuos dalykus buvo paalinti atjus Kristui. Juk tai j simbolizavo "varus" maistas. Jzus aikiai idst, kad joks maistas negali mogaus sutepti dvasikai; t padaryti gali vien tai, kas ieina i irdies (Mk 7:15-23). "Taip (sakydamas) jis (Jzus) paskelbia visus valgius esant varius" (Mk 7:19). To paties buvo pamokytas Petras (Apd 10:14,15), taip pat ir Paulius: "A inau ir esu tikras Viepatyje Jzuje, kad nieno nra savaime netyro" (Rom 14:14). iek tiek aukiau Paulius rodinja, jog tam tikr msos ri atmetimas rodo dvasin silpnum (Rom 14:2). Ms nusistatymas msos atvilgiu "negali ms priartinti prie Dievo" (1 Kor 8:8). ios negerovs esm geriausiai atskleidia perspjimas apie tai, kad nuo tieso nuklyd krikionys mokys mones "susilaikyti nuo maisto, kur yra sukrs Dievas, kad j su padka priimt tikintieji ir painusieji ties" (1 Tim 4:3).

9.6

ABAS

I Mozs statymo perimt dalyk tarp "krikioni" matyt labiausiai yra paplitusi idja, kad mes turime laikytis abo. Kai kurios grups teigia, jog mes turtume laikytis ydiko abo tiksliai taip, kaip nurodyta statyme; daugelis kit mano, kad krikionys turt pamaldoms iskirti vien savaits dien ir tokia diena danai pasirenkamas sekmadienis. Pirmiausia reikia paaikinti, kad abas, arba etadienis, buvo paskutin savaits diena (daugelyje ali ir dabar savait prasideda sekmadieniu, o baigiasi etadieniu). Ta dien Dievas ilsjosi po eias dienas trukusio darbo (I 20:10,11). Sekmadienis yra pirmoji savaits diena, todl nra teisinga j vesti kaip ab. abas buvo ypatingas "enklas tarp mans (Dievo) ir jj (Izraelio) ir kad jie inot, jog a esu Viepats, kurs paventinu juos" (Ez 20:12). Taigi jis nebuvo privalomas pagonims (ne ydams). Kaip inome, Kristaus mirtimi ant kryiaus Mozs statymas buvo panaikintas, todl dabar nra reikalo laikytis abo, ir taip pat bet kokios kitos vents, pvz. Kristaus mirties dienos (Kol 2:14-17). Paulius perspja pirmuosius krikionis, kurie vl sugro prie Mozs statymo ir m laikytis kai kuri jo dali, pvz. abo: "Kaipgi js galite grti prie menk ir varging pradmen, kuriems ir vl norite vergauti?! Js laikots dien (pvz. abo), mnesi, laikotarpi, met (t.y. ydik veni) A tikrai baiminuosi dl js: kad kartais nebiau veltui triss js labui" (Gal 4:9-11). Taigi bandant pasiekti igelbjim abo laikymusi galima susilaukti rimt pasekmi. Aiku, kad abo laikymasis nra svarbus igelbjimui: "Vienas mato skirtum tarp vienos ir kitos dienos (dvasinio reikmingumo atvilgiu), o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tegul elgiasi pagal savo sitikinim. Kas daro skirtum tarp dien, daro tai Viepaiui" (Rom 14:5,6). Dl ito galime suprasti, kodl nra parayta, jog pirmieji krikionys laiksi abo. I tikrj, raoma , kad jie susitikindavo "pirm savaits dien", t.y. sekmadien: "Pirm savaits dien, mums susirinkus lauyti duonos" (Apd 20:7). Kad tai buvo plaiai paplitusi praktika matyti i Pauliaus odi tikintiesiems Korinte, kuriais patariama rinkliav daryti "kas pirmj savaits dien" (1 Kor 16:2), t.y. j prastinio susitikimo t dien metu. Parayta, jog visi tikintieji yra kunigai (1 Pt 2:9), o jie buvo atleisti nuo abo laikymosi (Mt 12:5). Jei norime laikytis abo, turime daryti t tinkamai; jau esame isiaikin, kad yra labai pavojinga laikytis Mozs statymo dalinai, nes u tai gresia prakeikimas (Gal 3:10). Igelbjimas pasiekiamas laikantis Kristaus statymo, o ne Mozs. Izraeliui nebuvo leista dirbti jokio darbo per abo dien: "Kas dirbt joje darb, bus umutas". Dar jiems buvo paliepta: "Nekursite ugnies abato dienomis visuose savo butuose", todl t dien jiems buvo udrausta virti maist (I 35:2,3; 16:23). mogus, kuris rinko malkas abo dien ir matyt ruosi krenti ugn, u tai buvo nubaustas mirtimi (Sk 15:32-36). Todl denominacijos, kurios moko, jog abo laikymasis yra privalomas j nariams, turt bausti mirtimi tuos savo narius, kurie sulauo ab. Tada taip pat neturt bti verdamas maistas ar naudojama ugnis bet kokiu pavidalu - pvz. automobili

varikliuose, ildymo sistemoje ir t.t. ydai ortodoksai iais laikais rodo pavyzd, kaip reikt elgtis per ab: vis dien jie bna patalpose ieidami kur nors tik dl religini prieasi, ir patys asmenikai neusiima virimu, vairavimu ir t.t. Dauguma "krikioni", bandani laikytis abo, n i tolo jiems neprilygsta tame. Danai rodinjama, kad abo laikymasis buvo vienas i deimties Mozei duot sakym, taigi nors visas liks Mozs statymas panaikintas, bet i deimties sakym laikymasis tebra privalomas. Septintosios dienos adventistai skiria "moralin statym", sudaryt i deimties sakym, ir taip vadinam "apeigin statym", kuris, kaip jie tiki, buvo panaikintas Kristaus. ventajame Rate nieko nemokoma apie tok skirtum. Jau esame isiaikine, kad Senoji Sandora siejasi su Mozs statymu, kuris ant kryiaus buvo pakeistas Naujja Sandora. Galima rodyti, jog deimt sakym, neiskiriant n abo laikymosi, priklaus Senajai Sandorai, kuri panaikino Kristus: Dievas "suteik jums (Izraeliui) Savo sandor, kurios liep jums (Izraeliui) laikytis, btent, t deimties sakym, kuriuos ra dvi akmens lenteli" (st 4:13). Vlgi reikt atkreipti dmes, jog i sandor, paremta deimtimi statym, Dievas sudar su Izraeliu, o ne su iuolaikiniais pagonimis. Moz ueng Horebo kaln ir gavo dvi akmenines ploktes, ant kuri Dievas buvo uras deimt sakym. Moz vliau aikino apie tai: "Viepats, ms Dievas, padar su mumis sandor Horebe" (st 5:2), t.y. ji buvo susijusi su tais deimtimi sakym.

- Tuo metu Dievas "ura sandoros odius tas lenteles, tuos deimt sakym" (I 34:28). t pai sandor jo ir taip vadinamas "apeiginis statymas" (I 34:27). Jeigu teigsime, jog btina laikytis sandoros, sudarytos deimties sakym pagrindu, tada mes taip pat privalome prisilaikyti kiekvienos smulkmenos visame statyme, kadangi jis visas priklauso tai paiai sandorai. Aiku, kad t padaryti nra manoma. yd 9:4 minimos "Sandoros plokts". Deimt sakymu buvo urayti akmens ploktse, kurios ir sudar Senj Sandor. Pauliaus teigia, jog i sandora - tai "tarnavimas miriai, ikaltas raidmis akmenyse", t.y. akmens ploktse. Jis vadina ja tokiais odiais, kaip "tarnavimas miriai pasmerkimo tarnyst laikinas dalykas" (2 Kor 3:7-11). Su deimia sakym susijusi sandora tikrai negali suteikti jokios igelbjimo vilties. Ant kryiaus Kristus itryn "statymus su prie nuostatais" (Kol 2:14). ia daroma uuomina deimt Dievas ura akmens ploktse. Taip pat ir Paulius "numir statymui kad tarnautume atnaujinta dvasia, o ne (Rom 7:6). Galimas daiktas jis kalba apie deimties uraytas akmens ploktse. Netgi vienas i statymas nebt 7:1-7 pabriama, "statymas" apima mus paraytais sakym, kuriuos sako, jog esame pasenusia raide" sakym raides,

deimties sakym Rom 7:7 vadinamas "statymu": "Jei pasaks: Negeisk!". Prie tai einaniose eilutse Rom kad "statymas" buvo panaikintas Kristaus mirtimi; taigi ir deimt sakym.

I viso to aiku, kad Senoji Sandora bei "statymas" apm ir deimt sakym. Kadangi anie dalykai buvo paalinti ir pakeisti Naujja Sandora, tai ir deimt sakym buvo panaikinti. Bet devyni sakymai i deimties yra i naujo patvirtinami ar bent jau numanomi Naujajame Testamente. Vien tik 1 Tim 1 galima rasti 3, 5, 6, 7, 8 ir 9 sakymus, o 1 Kor 5 randame 1, 2 ir 10. Bet Naujajame Testamente niekur nenurodoma, kad mums yra privalomas ketvirtasis sakymas dl abo. emiau pateikiamas sraas dokumentikai rodo, kad devyni sakymai yra patvirtinami Naujajame Testamente: 1-as 2-as 3-as 5-as Ef 4:6; 1 Jn 5:21; Mt 4:10 1 Kor 10:14; Rom 1:25 Jok 5:12; Mt 5:34,35 Ef 6:1,2; Kol 3:20

6-as - 1 Jn 3:15; Mt 5:21 7-as - yd 13:14; Mt 5:27,28 8-as - Rom 2:21; Ef 4:28 9-as - Kol 3:9; Ef 4:25; 2 Tim 3:3 10-as - Ef 5:3; Kol 3:5

Papildymas 28: Nukryiuotojo atvaizdas

Krikionikame pasaulyje yra plaiai paplits sitikinimas, kad Jzus Kristus buvo nuudytas ant kryiaus. Bet graikikas odis "stauros", kuris lietuvikoje Biblijoje paprastai veriamas odiu "kryius", i ties reikia "kartis" ar "stulpas". I tikrj kryiaus simbolis ko gero yra pagonikos kilms. Labiau pritikt, kad Kristus mirt su rankomis, ikeltomis vir galvos, o ne itiestomis alis ant kryiaus, kadangi pakeltos rankos simbolizuoja Dievo paad patvirtinim (Ez 20:5,6,15; 36:7; 47:14), taip pat tempt mald (Rd 2:19; 1 Tim 2:8; 2 Krn 6:12,13; Ps 28:2), kurios Kristus nenutrauk ant kryiaus (yd 5:7). Izraeliui tebebnant dykumoje varinis altis buvo ikeltas ant karties, o Jzus pasak, kad mirdamas jis taip pat bus vieai ikeltas; itaip jis susiejo "kryi" su kartimi ar stulpu (Jn 3:14). Romos katalik banyia yra suteikusi kryiui didiul mistin reikm. Tai visikai neturi jokio biblinio pagrindo; to pasekoje nukryiuotojo atvaizdas tapo talismanu, Dievo buvimo su mumis materialiu enklu. Daugelis moni mano, kad jei jie neios kryel ar laikas nuo laiko egnosis, Dievas bus su jais. Tai niekuo nepagristas poiris; tikroji kryiaus galia pasireikia per ms ry su Kristaus mirtimi, kuris umezgamas tikjimu ir kriktu, o ne kryiaus formos mgdiojimu. inoma, lengviau padaryti pastarj dalyk, o ne prie tai mintus.

Papildymas 29: Ar tikrai Jzus gim gruodio 25?

Visuotinai pripainta krikionyb daro dar vien klaid, kuri susijusi su Jzaus gimimo diena. Tuo metu, kai gim Kristus, piemenys nakvojo laukuose sergdami savo band (Lk 2:8); jie nebt itaip dar Kald metu, iem. Kristus gyveno 33 su puse met ir tada mir Paschos vents metu, t.y per Velykas. Taigi jis turjo bti gims nuo Velyk prajus eiems mnesiams, t.y. madaug rugsjo ar spalio mnes. I pradi, ikikrikionikoje Europoje, gruodio 25 buvo pagonikos vents diena. Apatal darb knygoje raoma, kad tikrieji krikionys dl savo tikjimo buvo pagoni smarkiai persekiojami. Apatalai ne kart perspjo, jog dl ito kai kurie krikionys perims pagonikus sitikinimus, kad padaryt savo religij priimtinesne juos supantiems pagonims (pvz. Apd 20:30; 1 Jn 2:18; 2 Tes 2:3; 2 Pt 2:1-3). Geriausias ito pavyzdis - gruodio 25 dienos pavertimas krikionika vente. Visi ios dienos ventimo paproiai (Kald eglui puoimas ir kt.) yra kil i pagonik apeig, praktikuot gruodio 25 dien. I to seka, kad tikri krikionys neturt gruodio 25 dien vsti Kristaus gimimo. Praktikoje tikri tikintieji kada tik manoma naudojasi galimybe daugumos valstybini veni, pvz. Kald, metu susirinkti kartu ir pabendrauti.

9 SKYRIUS: Klausimai
1. Kodl mirties? ms igelbjimui reikjo Jzaus, o ne kurio nors kito mogaus,

2. Kodl Mozs statyme numatyt gyvuli auk nepakakdavo nuodmi panaikinimui? 3. Ar Jzus mir kaip ms atstovas, ar kaip ms pakaitalas? 4. a) b) c) Kurie i emiau pateikt teigini yra teisingi? Kristus mir vietoj ms Kristus atstovavo mums, taigi dl jo Dievas gali atleisti mums Kristus buvo kaip mes, bet jis neatstovauja mums

d) Kristaus mirtis reikia, nekaltins dl nuodmi

kad

Dievas

jokios

mogikos

btybs

daugiau

5. Ar Jzus pats turjo naudos i savo mirties? 6. a) b) c) d) Ar mirdamas ant kryiaus Kristus Panaikino maiau reikmingas Mozs statymo nuotatas, bet ne deimt sakym Panaikino vis Mozs statym, skaitant ir deimt sakym Panaikino Mozs statym, iskyrus ydikas ventes Niekaip nepaveik Mozs statymo padties?

7. Ar dabar mes turtume laikytis abo? 8. Pagriskite savo atsakym 7 klausim.

10 SKYRIUS

KRIKTAS JZ
10.1 YPATINGA KRIKTO SVARBA
Kelet kart ankstesniuose skyriuose mes minjome, jog kriktas yra nepaprastai svarbus dalykas, nes tai galutinis ingsnis paklustant Evangelijos iniai. yd 6:2 mokymas apie krikt priskiriamas prie svarbiausi tikjimo ties. Jo aptarim mes palikome studij pabaigai, nes tikras kriktas manomas tik teisingai suvokus pagrindines Evangelij sudaranias tiesas. Dabar mes jau esame jas istudijav; jei tikrai norite prisijungti prie ios didingos vilties, kuri Biblija silo per Jz Krist, tada js btinai turite pasikriktyti. "Iganymas ateina i yd" (Jn 4:22) ta prasme, kad paadai dl igelbjimo buvo duoti tik Abraomui ir jo palikuonims. Mes galime tapti t paad dalininkais tik tada, jei bsime Palikuonyje, Kristuje Jzuje (Gal 3:22-29). O norint bti Kristuje, reikia pasikriktyti Krist. (Kalbant apie krikt . Kavaliausko vertime naudojami tokie isireikimai: kriktyti "vardan" (t.y. vard) - Mt 28:19; 1 Kor 1:13; pakriktyti "Jzaus vardu" - Apd 8:16; 19:5; bti pakriktytam "Kristuje" - Rom 6:3; Gal 3:27. Visais iais atvejais galima versti tiesiog "kriktyti vardan (arba " vard")", "kriktyti Krist", nes tai tikriausiai geriau perteikia teksto prasm, ir toks variantas naudojams A. Vliaus parengtame Biblijos leidime, taip pat rusikame bei anglikuose Biblijos vertimuose. Vert. past.). Todl Jzus aikiai sak savo pasekjams: "Eikite vis pasaul ir skelbkite Evangelij (kuri randama paaduose Abraomui - Gal 3:8) visai krinijai. Kas tiks ir pasikriktys, bus igelbtas" (Mk 16:16). Apmst odel "ir" suprasime, jog ms negali igelbti vien tik tikjimas Evangelija; krikionikame gyvenime kriktas nra tik nebtinas priedas, jis - absoliuiai btina igelbjimo slyga. Bet dl to nereikia galvoti, kad mus igelbs vien tik krikto veiksmas; po jo turi sekti nenutrkstantis vis gyvenim paklusnumas Dievo odiui. Jzus t pabr: "I ties, i ties sakau tau: kas negims i vandens ir Dvasios, neeis Dievo karalyst" (Jn 3:5). Gimimas "i vandens" reikia asmens ijim i krikto vanden; po ito jis dar turi atgimti i dvasios. Tai nepertraukiamas procesas: "Atgim pasiliekaniu Dievo odiu" (1 Pt 1:23). Taigi btent savo nuolatinio atsiliepimo Dvasios od dka mes atgimstame i dvasios (r. 2.2 poskyr). Mes kriktijams Krist, (Gal 3:27), jo vard (Apd 8:16; 19:5; Mt 28:19). Atkreipkite dmes, jog mes kriktijams Krist, o ne Brolius Kristuje ar koki kitoki moni organizacij. Nepasikriktyje mes negalime bti "Kristuje", ir todl negalime pasinaudoti jo teikiamu igelbjimu (Apd 4:12). Petras idsto fakt pasinaudodamas ikalbingu palyginimu: Nojaus laik ark jis palygina su Kristumi ir paaikina, jog kadaise arka igelbjo Noj ir jo eim nuo nusidjlius itikusio teismo, o dabar kriktas Krist igelbs tikiniuosios nuo aminos mirties (1 Pt 3:21). Nojaus jimas arka palyginamas su ms jimu Krist per krikt. Tvanas sunaikino visus tuos, kurie nebuvo arkoje; visikai nieko negaljo padti nei stovjimas alia arkos, nei draugyst su Nojumi. Isigelbti galima tik bnant Kristuje / arkoje. Akivaizdu, jog antrojo atjimo, kur simbolizavo tvanas (Lk 17:26,27), galime sulaukti labai greitai (r. 3 Pried). Todl jimas Krist / ark per krikt - tai didiausios skubos reikalas. mogikais odiais tikrai labai sunku perteikti skubumo jausm; Biblijoje naudojams provaizdis - jimas ark Nojaus laikais - yra daug raikesnis. Pirmieji krikionys pakluso Kristaus sakymui keliauti po vis pasaul skelbiant Evangelij ir kriktijant; visa tai aprayta Apatal darb knygoje. Ten randami apraymai pabria, jog prim Evangelij mons kriktijosi tuoj pat, be ilgo delsimo (Apd 8:12, 36-39; 9:18; 10:47; 16:15). Visa tai rodo

nepaprast krikto svarb. Suvok, jog be krikto visos ms inios apie Evangelij nieko nevertos, nesunkiai suprasime, kodl tam skiriamas toks dmesys; kriktas - tai gyvybikai btinas etapas igelbjimo kelyje. Kai kada kvptieji Ratai rodos tiesiog irykina, kad nepaisant daugybs mogik prieasi kriktui atidti ir dideli sunkum, trukdani atlikti veiksm, mons, suprasdami to dalyko didiul svarb, stengdavosi kiek galdami su Dievo pagalba veikti visus tuos sunkumus. Kaljimo virininkas Filipuose netiktai patyr persilauim savo gyvenime dl galingo ems drebjimo, kuris gerokai apgadino stipriai saugom jo kaljim. Kaliniai turjo puiki prog pabgti, o tai kaljimo virininkui kainuot gyvyb. Jo tikjimas Evangelija tiek sustiprjo, jog "t pai nakties valand (jis) nedelsdamas prim krikt" (Apd 16:33). Jei kas nors ir galt turti pretekst kriktui atidti, tai btent jis. vyko didiausias per 3000 met ems drebjimas Graikijoje, gauja nenuspjam kalini galjo bet kuri akimirk vykdyti spdingiausi istorijoje pabgim i kaljimo, ir jam grs mirties bausm u blogai vykdomas pareigas, bet vis dlto jis aikiai suprato, jog is su aminuoju likimu susijs veiksmas, kur btina atlikti, yra pats svarbiausias dalykas visame jo gyvenime. Taigi jis veik supanio pasaulio (t.y. ems drebjimo) sukeltas neatidliotinas problemas, kasdienins tarnybos sunkumus, stipr nervin sukrtim, kuri patyr, ir visa tai tam, kad pasikriktyt. io mogaus pavyzdis tikrai gali kvpti kriktui daugel nerytingj. itoks tikjimo reikalaujantis poelgis pakankamai gerai rodo, jog jis iki smulkmen inojo Evangelij, nes toks tvirtas tikjimas gali atsirasti tik klausantis Dievo odio (Rom 10:17 plg. Apd 17:11). Apd 8:26-40 apraoma, kaip Etiopijos didinas studijavo savo Biblij vaiuodamas veime per dykum. Jis susitiko Pilyp, kuris jam isamiai paaikino Evangelij, nepamirdamas ir reikalavimo pasikriktyti. Galvojant mogikai turbt pasirodyt nemanoma bevandenje dykumoje paklusti sakymui pasikriktyti. Bet Dievas neduot tokio sakymo, jei inot, kad kai kurie mons neturi galimybi jam paklusti. "Keliaudami toliau, jie privaiavo vanden", t.y. oaz, kur buvo galima pasikriktyti (Apd 8:36). is vykis paneigia nepagrist teigin, es kriktas panardinant atliktinas tik ten, kur pakanka laisvai pasiekiamo vandens. Dievas visada suteiks reali galimyb paklusti Jo sakymams. Apatalas Paulius gavo i Kristaus sukreiant regjim, kuris taip m grauti jo sin, kad jis kaip galdamas greiiau, "bematant prim krikt" (Apd 9:18). Vlgi, prisiminus savo ikili padt visuomenje bei daug garbs adani bsim karjer judaizme, jam turbt galjo kilti pagunda atidti krikt. Bet net ir bdamas kylania yd pasaulio vaigde, jis teisingai nusprend nedelsiant pasikriktyti ir atvirai atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo bdo. Vliau jis mst apie tok savo pasirinkim: "Bet t pirmenyb a dl Kristaus palaikiau nuostoliu Dl jo a ryausi visko (t.y. t dalyk, kuriuos jis kakada laik sau "primenybe") netekti ir visk laikau slavomis, kad tik laimiau Krist Pamirs, kas u mans (savo ydik gyvenim), a veriuosi pirmyn, tiksl, siekiu laimikio auktybse" (Fil 3:7,8,13,14). Tai odiai atleto, i vis jg besistengianio pasiekti finio juostel. Ms gyvenimas po krikto taip pat turt pasiymti tokiu fiziniu ir protiniu susitelkimu. Btina suprasti, jog kriktu prasideda lenktyns Dievo Karalysts link; tai nra tiesiog banyios ar tikjimo pakeitimo enklas, ir jis nereikia inertiko perjimo lengv gyvenim nerpestingai prisilaikant keleto neaikiai ireikt krikionybs princip. Kriktas sujungia mus nenutrkstaniu ryiu su Jzaus nukryiavimu ir prisiklimu (Rom 6:3-5) - o tai yra vykiai, visais atvilgiais kupini didiausio dinamizmo. Nors bdamas senas ir pavargs, bet pasieks dvasin pergal, Paulius galjo prisiminti: "Negaljau bti neklusnus dangaus apreikimui" (Apd 26:19). Kas tiko Pauliui, tas tinka ir visiems, kurie tinkamai pasikriktijo: dl io poelgio niekada neteks gailtis. Vis savo gyvenim mes jausime, jog apsisprendme teisingai. Maai yra mogik sprendim, kuri teisingumas lygiai taip pat nekelt abejoni. Btina rimtai atsakyti tok klausim: "Kodl gi man nepasikriktijus?"

10.2

KAIP MES TURTUME KRIKTYTIS?

Anot plaiai paplitusio poirio, kriktas gali bti atliekamas, ypa vaikams, palakstant vandeniu kakt (t.y. "krikto sakramentas"). Tai visikai netitinka Biblijoje keliam reikalavim kriktui. Graikiikas odis "baptizo", lietuvikoje Biblijoje veriamas odiu "kriktyti", nereikia palakstymo; jis reikia nuplovim visikai panardinant skyst (r. Biblijos odyn ar konkordancij). Klasikinje graik kalboje is odis naudojamas kalbant apie skandinamus ir "kriktijamus" (t.y. nugramzdinamus) vandenyje laivus. iuo odiu taip pat vadinamas audeklo gabalo nudaymas kita spalva "kriktijant", arb pamerkiant j daus. Akivaizdu, kad norint pakeisti audeklo spalv, reikia j pilnai panardint skyst, tam nepakanka vien tik palakstymo daais. Sekanios eiluts patvirtina, jog panardinimas tikrai yra teisinga krikto forma: "Taip pat ir Jonas kriktijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir mons ten rinkdavosi kriktytis" (Jn 3:23). Tai rodo, jog kriktui reikjo "daug vandens"; jei tai bt daroma palakstant keletu la vandens, tada vienintelio kibiro vandens utekt imtams moni. Jonas neidavo pas mones su buteliu vandens, bet mons patys ateidavo t viet ant Jordano ups krant. Jzus taip pat buvo Jono pakriktytas Jordano upje: "Pakriktytas Jzus tuoj ibrido i vandens" (Mt 3:13-16). Tai tikrai buvo kriktas panardinant - po krikto jis "ibrido i vandens". Viena i prieasi, dl kuri Jzus pasikriktyjo, buvo ta, jog reikjo parodyti pavyzd, kad asmuo, nepaseks iuo pavyzdiu ir neprims krikto panardinant, negalt rimtai tvirtinti seks Jzumi. Panaiai ir Pilypas bei Etiopijos didinas "abudu brido vanden. Pilypas j pakriktijo. Ijus i vandens, Viepaties Dvasia pagavo Pilyp." (Apd 8:38,39). Prisiminkite, jog didinas pasipra pakriktijamas, kai pamat oaz: "tai vanduo,- tar eunuchas,- kas gi kliudo man pasikriktyti?" (Apd 8:36). Galime bti beveik tikri, jog mogus nekeliaut per dykum, neturdamas su savimi nors trupuio vandens, pvz. butelyje. Jei pakriktyti bt galima palakstant, tada tam nereikt iekoti vandens oazje. Kriktas vadinamas nuodmi nuplovimu (Apd 22:16). Tikro atsivertimo momentas palyginamas su "nuplovimu" (Apr 1:5; Tit 3:5; 2 Pt 2:22; yd 10:22 ir t.t.). Tokie odiai daug geriau tinka apibdinti kriktui panardinant, negu kriktui palakstant.

Senajame Testamente yra keletas nuorod apie tai, jog artintis prie Dievo buvo galima tik atlikus vienok ar kitok apsiplovim. Prie artindamiesi prie Dievo savo tarnybos metu, kunigai turdavo pilnai apsiplauti inde, vadinamame "praustuve" (Kun 8:6; I 40:28). Izraelitai turdavo apsiplauti, kad apsivalyt nuo tam tikr susitepim, kurie simbolizavo nuodm (pvz. st 23:11). mogus vardu Naamanas buvo raupsuotas pagonis, iekojs pagydymo pas Izraelio Diev. Kaip toks jis vaizduoja nuodms kankinam mog, kuris, netgi bdamas gyvas, dl savo nuodmingumo yra tarsi mirs. Pasigydymui jis turjo apsiplauti Jordano upje. I pradi jam buvo sunku priimti paprast dalyk, jis tikjosi, jog Dievas pareikalaus atlikti kak spdingesnio, ar lieps jam apsiplauti didelje ir gerai inomoje upje, pvz. Abanoje. Mes taip pat galime nepatikti, jog toks paprastas veiksmas galiausiai atne mums igelbjim. Daug patraukliau yra galvoti, kad mus gali igelbti ne is paprastas veiksmas, susiejantis mus su tikrja Izraelio viltimi, bet ms pai darbai ir vieas priklausymas didelei, gerai inomai banyiai (plg. su Abanos upe). Po apsiplovimo Naamano "knas atsitais kaip mao vaiko knas, ir jis buvo apvalytas" (2 Kar 5:9-14). Dabar turt bti lik visai nedaug vietos abejonms, jog "kriktu" vadinamas visikas pasinrimas vanden prie tai supratus Evangelijos inios esm. Biblijoje pateiktame krikto apibdinime nieko neusimenama apie status asmens, kuris faktikai kriktija konkreiu atveju. Kriktas - tai panardinimas

vanden po to, kai patikima Evangelija, todl teorikai manoma pakriktyti paiam save. Bet kriktas tampa kriktu tik tada, kai panardinimo metu mogus laikosi teising tikjimo ties, todl tikrai yra patartina, jog pakriktyt kitas tikrj tikjim ipastantis asmuo, kuris prie atliekant pat panardinim vis pirma gali vertinti besikriktijanio ini lyg. Todl tarp Broli Kristuje paplitusi tradicij prie atliekant pat panardinim su kandidatu pasikriktijimui pravesti isam pokalb. Tokio pokalbio pagrind galt sudaryti eil klausim, panai tuos, kurie randami kiekvieno ios knygos skyriaus pabaigoje. Broliai Kristuje kartais keliauja tkstanius myli, kad padt pasikriktyi tik vienam asmeniui; netgi vieno asmens prisijungimas prie tikros aminojo gyvenimo vilties yra toks nuostabus dalykas, kad mums pirmiausia rpi ne naujakriki skaiius. Mes manome, jog kokyb svarbiau u kiekyb.

10:3 KRIKTO REIKM

Viena i prieasi, dl kuri kriktyti reikia panardinant yra ta, jog panirimas vanden simbolizuoja ms jim kap ir susieja mus su Kristaus mirtimi. Tuo paiu parodoma, kad mes "numirtame" savo senajam gyvenimui, kupinam nuodmi ir neinojimo. Ijimas i vandens sujungia mus su Kristaus prisiklimu ir suteikia mums vilt, jog jam sugrus mes bsime prikelti aminajam gyvenimui. Jis taip pat galina mus gyventi atnaujint gyvenim dabar ir dvasikai nugalti nuodm Kristaus pergals, kuria jis pasiek savo mirtimi ir prisiklimu, dka. "Argi neinote, jog mes visi, pakriktytieji Kristuje Jzuje, esame pakriktyti jo mirtyje? Taigi kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi (kiekvien dien) atnaujint gyvenim. Jei mes esame suaug (per krikt) su jo mirties paveikslu, bsime suaug ir su prisiklimo" (Rom 6:3-5). Igelbjimas tapo manomas tik Kristaus mirties ir prisiklimo dka, todl nordami isigelbti, mes btinai turime prisijungti prie i dalyk. Vienintelis bdas t padaryti - krikto metu simbolikai numirti ir prisikelti su Kristumi. Reikia atkreipti dmes, kad palakstymas negali ito simbolizuoti. Kriktijantis "ms senasis 'a' (gyvenimo bdas) yra" nukryiuojamas ant kryiaus kartu su Kristumi (Rom 6:6); krikto metu Dievas mus "prikl gyventi su Kristumi" (Ef 2:5). Nepaisant ito, po krikto mes vistiek ilaikome mogik prigimt, todl knikas gyvenimo bdas bandys ir toliau reiktis mumyse. Taigi ms knikumo "nukryiavimas" yra nenutrkstantis procesas, kuris krikto metu tik prasideda, todl tikintiesiems liepta kasdien pasimti savo kryi ir sekti Jzumi, tarsi dalyvaujant procesijoje Golgotos link (Lk 9:23; 14:27). Nors gyventi nukryiuotam su Kristumi tikrai nelengva, bet kartu pasiekiama taip pat ir neapsakoma ramyb bei diaugsmas dl susivienijimo su Kristaus prisiklimu. Kristus padar savo "kryiaus krauju taik" (Kol 1:20), kartu buvo suteikta "ir Dievo ramyb, pranokstanti visoki imint" (Fil 4:7). Dl ito Jzus adjo: "A jums palieku ramyb, duodu jums savo ramyb. Ne taip a j duodu, kaip duoda pasaulis" (Jn 14:27). i ramyb ir tikras dvasinis diaugsmas su kaupu nusveria skausmus ir sunkumus, atsirandanius dl vieo susijungimo su nukryiuotu Kristumi: "Kaip mums gausiai tenka Kristaus kentjim, taip per Krist mes kupini ir paguodos" (2 Kor 1:5). Kartu ateina ir laisv, atsirandanti i inojimo, kad ms prigimtinis "a" i tikrj mirs, ir todl Jzus labai energingai kartu su mumis veikia visus mums tenkanius imginimus. Didysis apatalas Paulius galjo kalbti apie tai, remdamasis gausia asmenine patirtimi, sukaupta per ilg ir vyki kupin savo gyvenim: "A gyvenu, taiau nebe a, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kne, gyvenu tikjimu Dievo Sn" (Gal 2:20). "Ir jus dabar gelbsti kriktas dlei Jzaus Kristaus prisiklimo" (1 Pt 3:21), kadangi susijungdami su Kristaus prisiklimu aminajam gyvenimui, mes ir patys t gausime jam sugrus. Taigi tiktai tap io prisiklimo dalininkais mes bsime galutinai igelbti. Jzus idst t labai paprastai: "Nes a gyvenu ir js gyvensite" (Jn 14:19). Panaiai padar ir Paulius: "Mus sutaikino su Dievu jo Snaus mirtis mus igelbs jo gyvyb (prisiklimas)" (Rom 5:10).

Daugeliu atvej pabriama, kad krikte ir po jo sekaniame gyvenime susijungdami su Kristaus mirtimi ir kentjimais mes tikrai tapsime jo lovingo prisiklimo dalininkais: "Jei mes su juo (Kristumi) numirme, su juo ir gyvensime. Jei itversime, su juo ir karaliausime" (2 Tim 2:11,12).

- "Mes visuomet neiojame savo kne Jzaus merdjim, kad ir Jzaus gyvyb apsireikt ms kne inodami, kad tasai, kuris prikl Viepat Jz, taip pat ir mus prikels kartu su Jzumi" (2 Kor 4:10,11,14). - Paulius ra: "Troktu painti j, jo prisiklimo galyb ir bendravim jo (Kristaus) kentjimuose, noriu panaiai kaip jis numirti, kad pasiekiau ir prisiklim i numirusi", t.y. prisiklim aminajam gyvenimui, kok patyr Kristus (Fil 3:10,11 plg. Gal 6:14).

10.4 KRIKTAS IR IGELBJIMAS

Susijungimas krikto metu su Kristaus mirtimi reikia, kad tik pasikriktydami mes galime gauti atleidim. Bdami "su juo (Kristumi) palaidoti krikte, js tikjimu jame prisiklt galybe Dievo, kuris j prikl i numirusi. Taip ir jus, mirusius nuodmmis jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus" (Kol 2:12,13). Mes esame "nuplauti Viepaties Jzaus Kristaus vardu" (1 Kor 6:11), t.y. kriktas Jzaus vard yra ta priemon, kuria nuplaunamos ms nuodms. 10.2 poskyryje mes iaikinome, kodl kriktas vadinamas nuodmi nuplovimu (plg 22:16). Todl apraant tikiniuosius, kuri nuodms nuplautos Kristaus krauju, turimas omenyje kriktas (Apr 1:5; 7:14). Tit 3:5 tas vadinama "atgimdaniu nuplovimu", itaip primenant, jog krikto metu mes gimstame i vandens (Jn 3:5). Viso ito viesoje suprantama, kodl klausim "K mums daryti (kad isigelbti)?" Petras atsak: "Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikriktija vardan Jzaus Kristaus, kad bt atleistos jums nuodms" (Apd 2:37,38). Kriktas Kristaus vard reikalingas, kad bt atleistos nuodms; be ito negali bt jokio nuodmi atleidimo, todl tie, kas nepasikriktys, gaus atpild u nuodm - mirt (Rom 6:23). Nra niekame igelbjimo, iskyrus Jzaus vard (Apd 4:12), ir mes galime tapti to vardo dalininkais tiktai pasikriktydami j. is faktas reikia, kad nekrikionikos religijos jokiu bdu negali atvesti igelbjim. Joks tikras tikintysis, besivadovaujantis Biblija, negali to pripainti; katalikyb bei platesni ekumeniniai judjimai t pripaista, o tame lidnai atsispindi j poiris ventj Rat. Kristaus prisiklimas aminjam gyvenimui enklino jo asmenin pergal prie nuodm. Pasikriktydami mes susijungiame su tuo, ir todl apie mus kalbama taip, lyg mes btume prisikl kartu su Kristumi tuo paiu isivaduodami i nuodms valdios, kaip ir jis. Krikto dka mes tampame "ivaduoti i nuodms", todl po krikto mumyse "neturi viepatauti nuodm" (Rom 6:18,14). Bet juk po krikto mes ir toliau darome nuodmes (1 Jn 1:8,9); nuodme ir toliau turi galimyb mus vl pavergti, jei mes nusigriame nuo Kristaus. Taigi iuo metu mes dalijams Kristaus mirtimi ir kentjimais, nors kriktas rodo, kad esame taip pat susijung ir su jo prisiklimu, kurio dalininkais mes viliams tapti Kristui sugrus. Vien tik perspektyvoje mes esami laisvi nuo nuodms. "Kas tiks ir pasikriktys, bus igetbtas" Kristaus antrojo atjimo metu (Mk 16:16). Galutinis igelbjimas negaunamas tuoj pat po krikto, bet tik teismo metu (1 Kor 3:15). I tikrj, jei mes gauname igelbjim krikto metu, kam tada dar reikalingas teismas. Be to tada mes neturtume ir mirti. "Kas itvers iki galo, bus igelbtas" (Mt 10:22). Net po savo krikto Paulius (kaip ir visi krikionys) turjo vertis link igelbjimo (Fil 3:10-13; 1 Kor 9:27); jis kalbjo apie aminojo gyvenimo vilt (Tit 1:2; 3:7; 1 Tes 5:8; Rom 8:24) ir mus vadino iganymo paveldtojais (yd 1:14). Po teismo teisieji eis i aminj gyvenim (Mt 25:46). Paulius sublizga savo nuostabia kvpta logika Rom 13:11 - jis aikina, kad po krikto mes galime

suvokti, jog su kiekviena pragyventa ir itverta diena vis labiau priartjame prie Kristaus antrojo atjimo, todl galime diaugtis, kad "dabar iganymas ariau negu tuomet, kai tikjome". Taigi dabar mes dar nesame igelbti. Igelbjimas priklauso nuo vairi slyg; mes bsime igelbti, jeigu tvirtai laikysims tikrojo tikjimo (yd 3:12-14), jeigu nepamirime pagrindini tikjimo ties, sudarani Evangelij (1 Tim 4:16; 1 Kor 15:1,2), ir jeigu darysime tai, kas derinasi su ia didinga viltimi (2 Pt 1:10). Todl graikikas veiksmaodis, reikiantis "igelbti" ar "iganyti", kartais vartojamas esamuoju laiku, kuris reikia besitsiant veiksm ( lietuvi kalb galima versti odi junginiais "yra gelbjamas" arba "eina iganym". Vert. past.), itaip parodant, kad igelbjimas yra nenutrkstantis procesas, kuris vyksta mumyse dl ms nuolatinio paklusnumo Evangelijai. Taigi 1 Kor 1:18 kalbama apie Evangelijos poveik tikintiesiems, "einantiems iganym". (Kitus panaios vartosenos pavyzdius galima rasti Apd 2:47 ir 2 Kor 2:15). is graikikas odis, reikiantis "igelbti" arba "iganyti", vartojamas btuoju laiku, parodaniu veiksmo ubaigim, tik kalbant apie didj igelbjim, kuris tapo manomas Kristaus mirties ant kryiaus dk, ir prie kurio mes galime prisijungti per krikt (2 Tim 1:9; Tit 3:5). Viso to pavyzdiu gali bti Dievo elgesys su prigimtiniu Izraeliu. Taip paiais principais grindiami ir Jo santykiai su dvasiniu Izraeliu, t.y. tikiniaisiais. Izraelis ijo i Egipto, simbolizuojanio kno geism ir klaidingos religijos uvaldyt pasaul, kuriam mes priklausome prie krikt. Jie perjo Raudonj jr ir toliau keliavo per Sinajaus dykum paadtj em, kurioje jie buvo pilnai tvirtinti kaip Dievo Karalyst. Raudonosios jros perjimas atitinka ms krikt (1 Kor 10:1,2), kelion per dykum - ms dabartin gyvenim, ir Kanaanas - Dievo Karalyst. Jud 5 raoma, kad daug izraelit buvo sunaikinta kelions per dykum metu: "Viepats, pirmiau igelbjs taut i Egipto, paskui praud netikinius". Taigi Izraelis buvo "igelbtas" i Egipto, kaip ir visi, kas pasikriktijo, yra "igelbti" i nuodmi. Jeigu kas bt paklauss an izraelit: "Ar js igelbti?", jie bt galj atsakyti: "Taip", bet tai nereikia, jog jie buvo igelbti galutinai. Lygiai kaip Izraelis nukreip savo irdi trokimus Egipt (Apd 7:39) ir sugro prie gyvenimo, susijusio su kno geism tenkinimu ir klaidingais mokymais, taip ir tie, kurie yra kriktu "igelbti" i nuodmi, gali panaiai atsimesti ir prarasti turim palaiminim. Taigi mes galime pasielgti kaip prigimtinis Izraelis dykumoje, ir ta galimyb irykinta 1 Kor 10:1-12, yd 4:1,2 ir Rom 11:17-21. Ratuose yra daug pavyzdi, i kuri matyti, jog kai kada asmenys, kriktu "igelbti" i nuodmi, vliau atsimeta, o tai reikia, kad jie bus pasmerkti Kristui sugrus (pvz. yd 3:12-14; 6:4-6; 10:20-29). Uols pamokslautojai "evangelizuotuojai" moko, es "jei jau esi igelbtas, tai visam laikui". Aukiau mintos eiluts atskleidia tikrj tokio mokymo veid tai tiesiog kno geism tenkinimui skirti apgaulingi ivediojimai. Norint nustatyti kokiu mastu mes esame "igelbti" per krikt, kaip ir visur, reikia ilaikyti tam tikr pusiausvyr. Nereikt manyti, jog is veiksmas suteikia mums tiktai galimyb isigelbti arba vien tik padidina to dalyko tikimyb. Krikto dka bdami "Kristuje", mes esame igelbti perspektyvoje; mes tikrai turime tvirt vilt patekti Dievo Karalyst, jei inyr i krikto vanden mes ir toliau nuolat pasiliekame Kristuje. Kiekvien akimirk po krikto mes privalome ir galime nuolankiai tikti, jog Kristui sugrus tikrai bsime priimti jo Karalyst. Bet mes negalime bti galutinai utikrinti, kadangi jau sekani dien galime atsimesti; mums nra inoma ms pai dvasin ateitis iame gyvenime. Nors kriktas yra nepaprastai svarbus, nes suteikia mums galimyb pasinaudoti didiu igelbjimu, kuris manomas Kristuje, bet mums neturt susidaryti spdis, jog mes bsime igelbti tiktai iuo vienu krikto veiksmu arba "darbu". Jau esame isiaikin, jog reikia toliau gyventi nuolant bendraujant Kristaus nukryiavime: "Kas negims i vandens ir Dvasios, neeis Dievo Karalyst" (Jn 3:5). Palyginus t su 1 Pt 1:23 matyti, kad po krikto vykstantis gimimas i Dvasios turi reikti ms laipsnik dvasin atgimim Dievo Dvasia / odiu. Igelbjimas nra gaunamas vien tik dl krikto; jis dar priklauso nuo malons (Ef 2:8), tikjimo (Rom 1:5), vilties (Rom 8:24) ir kit dalyk. Kartais galima igirsti tvirtinant, jog igelbjimas priklauso vien tik nuo tikjimo, ir todl tokie "darbai" kaip kriktas nra svarbs. Bet Jok 2:17-

24 aikiai atskleidia, kad taip samprotaujant tikjimas klaidingai atskiriamas nuo darb; tikro tikjimo (pvz. Evangelija) nuoirdumas parodomas darbais, atliekamais dl to tikjimo, pvz. kriktu. "mogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikjimu" (Jok 2:24). Keletu atveju prie krikt tikintysis klausdavo, k jis turs "daryti", kad bt igelbtas; atsakant alia kit dalyk visada bdavo liepama pasikriktyti (Apd 2:37; 9:6; 10:6; 16:30). Taigi kad parodytume savo tikjim igelbjimo Evangelija, mes btinai turime "padaryti" tok "darb" kaip kriktas. Darb, susijus su ms igelbjimu iaip ar taip yra atliks Dievas ir Kristus, bet mes turime imtis "tikro atsivertimo darb", parodani ms tikjim tuo (Apd 26:20 plg. Mk 16:15,16). Jau esame paaikine, jog nuodmi nuplovimu vadinamas atleidimas, kur mums suteikia Dievas, jei mes pasikriktijame Krist. Kai kuriose eilutse sakoma, kad mes nusiplauname nuodmes savo tikjimu ir atsivertimu (Apd 22:16; Apr 7:14; Jer 4:14; Iz 1:16); kitose eilutse teigiama, jog ms nuodmes nuplauna Dievas (Ez 16:9; Ps 51:4,9; 1 Kor 6:11). Taigi, kaip tas puikiai matyti, jei padarysime kas mums priklauso ir pasikriktysime, Dievas tada nuplaus ms nuodmes. Todl krikto "darbas", arba veiksmas, yra nepaparastai svarbus ingsnis, leidiantis pasinaudoti malons (neutarnauto palankumo) Evangelija, kuri Dievas mums atskleidia Savo odyje.

30 Papildymas: Pakartotinis kriktas

Kai kurie mons labai nenori kriktytis, nes jie jau yra prim tai, kas j manymu buvo "kriktas". Paprastai turimas omenyje palakstymas, atliekamas kdikiams, arba pilnas panardinimas, priimtas kitoje banyioje. Betgi prie krikt btina atsiversti ir tinkamai patikti tikrja Evangelija (Apd 2:38; Mk 16:15,16). Kriktas tampa kriktu tik tada, kai prie pasineriant vanden prideramai atliekami minti dalykai. Maas vaikas negali atsiversti ar suprasti Evangelijos, ir bet kuriuo atveju palaktymas - tai ne kriktas. okdamas basein plaukikas gali panirti po vandeniu, bet tai nra kriktas, nes is pasinrimas nra susijs su to asmens smoningu atsaku tikrj Evangelij. Tas pats tinka ir tiems, kurie yra panardinami, bet tiki klaidingu mokymu; jie panardinami, taiau nepakriktijami. Yra tik "vienas tikjimas", t.y. vienas tikjimo ties rinkinys, sudarantis tikrj Evangelij, ir todl tik "vienas kriktas" - kriktas, kuris atliekamas primus "vien tikjim". "Vienas knas (t.y. viena tikra banyia) kaip ir esate paaukti vien savo paaukimo vilt. Vienas Viepats, vienas tikjimas, vienas kriktas. Vienas Dievas" (Ef 4:4-6). Nra dviej vili, kaip tiki tie, kuri manymu nesvarbu, kur mes tikims gauti apdovanojim - Danguje ar emje. Yra tik "vienas Dievas" taigi Jzus nra Dievas. I to seka, kad jei mes prie krikt nebuvome suprat pagrindini tikjimo ties, toki kaip Dievo Karalyst, Dievo bei Jzaus prigimtis ir t.t., tada tas ms pirmasis "kriktas" neturjo galios. Jonas Kriktytojas kriktijo mones panardindamas prie tai palieps jiems atsiversti ir pamoks tam tikr dalyk apie Jz (Mk 1:4; Lk 1:77). Bet ito nepakako. Apd 19:1-5 raoma, kad kai kurie Jono pakriktyti mons turjo kriktytis dar kart, kadangi nebuvo pilnai suvok tam tikr tikjimo ties. Kaip ir tie, kuriuos pakriktijo Jonas, mes galime jausti, kad pirm kart pasinerdami buvome nuoirdiai atsivert ir pradj nauj gyvenim. Tas gali bti tiesa, bet tai nereikia, kad dabar jau nereikalingas "vienas (tikras) kriktas", kur galima priimti tik suvokus visas sudedamasias dalis, i kuri sudarytas "vienas tikjimas".

31 Papildymas: krikt

ini

lygis,

reikalingas

prie

Daugelis skaitytoj susidurs su "evangelini" banyi atstovais, kurie rodinja, jog igelbjimui nra svarbi ta ar kita doktrina. Anot j, pagrindin igelbjimo slyga - paprasiausias odinis ipainimas: "A tikiu, kad Jzus Kristus yra Dievo Snus". Pavirutinikai tas atrodo tiktina, kadangi Apatal darbuose panaiai apraomi tikjimo primimo atvejai. Be to kartu dar

griebiamasi "meils" ir "tolerancijos" idj, bding ms laikmeio dvasiai. iame skyriuje doktrinos svarba nagrinjama smulkiau. Kodl taip greitai? Neabejotina, jog greitai perskaiius Apatal darbus susidarys spdis, jog daugeliu atvej bdavo kriktijamasi visai nedaug pasimokius Evangelijos pagrind ir tik trumpai ipainus savo tikjim Kristumi kaip Dievo snumi. Akivaizdu, kad nepasieksime igelbjimo vien tik be apmstymo itar trys odius "A tikiu Kristumi", ir dauguma "evangelik" pripains, jog asmuo, sakantis tuos odius, privalo inoti ar suvokti ir kakokius kitus dalykus, nes kitaip tie odiai bus beprasmiai. Neturt bti sunku visa tai pagristi. Todl vargu ar verta tikinti, kad eiluts, kuriose apraomi atvejai, kuomet ipastamas tikjimas Kristumi kaip Dievo snumi, rodo, jog nieko daugiau nereikia, tik itarti tuos odius. Vos ne savaime aiku, kad vien tik itars trump fraz, nesusijusi su kitais savo jausmais ir sitikinimais, mogus negali pasukti igelbjimo keliu. emiau pateikiami dalykai gali bti naudingi nagrinjant iuos atvejus, kuomet tikjimas piimamas lyg ir labai greitai: Kaip ir daugelyje kit viet ventajame Rate, Apatal darb knygoje pateikti apraymai neivengiamai yra labai glausti. Galima atskleisti domi dalyk pabandius garsiai perskaityti kai kurias Apatal darb knygoje uraytas kalbas ir ufiksavus tam sugait laik; visikai tiktina, kad tikrovje jos um kur kas daugiau laiko, nes ne viskas buvo urayta. tai keletas pavyzdi: Pauliaus pasiteisinimo kalb Jeruzalje galima perskaityti per 4 minutes (Apd 22); kalb Felikso akivaizdoje - per 1 minut; Agripos akivaizdoje - per 4 minutes; Petro pamoksl Sekmini metu galima perskaityti tik per 4 minutes; pamokymus Kornelijui - per 3 minutes; Viepaties kalba pamaitinus 5000 moni (Jn 6) trunka 6 minutes; kalno pamokslas - 18 minui. Petro pamoksl Apd 3:1226 galima perskaityti garsiai per 2 minutes; bet tikrovje jis truko kur kas ilgiau, nes vykio viet spjo ateiti "kunig, ventyklos apsaugos virininkas ir sadukj", kuriems matyt prie tai buvo perduotas io pamokslo turinys (Apd 4:1). Taigi tas faktas, kad neminimas ilgai trunkantis kandidat pasikriktyjimui apmokymas, visikai nerodo, jog to niekada ir nebuvo. iuo atveju nereikt remtis nutyljimu kaip argumentu. - Tais laikais pamokslautojai turjo stebukling Dvasios dovan. Vienam Dvasia suteikdavo "iminties od, kitam ta pati Dvasia painim kitam dvasi (prot) atpainim" (1 Kor 12:8,10). Taigi jie galdavo tiksliai suinoti savo klausytoj mintis, todl jiems nereikdavo ilgo pokalbio apie tikjimo tiesas, kurio reikia mums. Esama pagrindo manyti, jog krikionybs plitimo pradioje vyks masinis yd kriktas Jeruzalje buvo ypatingas atvejis. Nra rodym, kad ir vliau pirmajame imtmetyje bdavo kriktijama tokiu bdu ir tokiomis apimtimis. Jei tikjimo primimas nuolat vykt tokiu mastu, tada per keleta met visa Jeruzal tapt krikionika. Tie mons buvo ydai, o tai reikia, kad jie gana neblogai iman Senj Testament ir Dievo kelius. Pauliaus laiko ydams ir Petro laik (taip pat rayt ydams) gilumas parodo, jog j skaitytojai sugebdavo suprasti daugyb ten sutinkam aliuzij Senj Testament. Stulbina tai, kad Paulius vadina savo aikinimas apie Mechizedek odio pienu ir dejuoja negals gilintis dalyk dl klausytoj dvasinio nesubrendimo (yd 5:11,12). Tai parodo j ini lyg, turt atsivertimo metu, nes Paulius priekaitauja, kad jie nuo tada nepadar didels paangos. Atrodo, jog ie laikai buvo rayti pirmiausia Jeruzals bendruomenei, daugiausia sudarytai i t, apie kuri krikt raoma Apatal darb knygos pradioje. Mes tikims rod, jog Apatal darb knygoje apraytas skelbimas ir ipainimas apm gana daug tikjimo ties. Kristaus vardo

- I 1 Kor 1:17 bt galima spti, jog Paulius (ir kiti apatalai?) dirbo kartu su organizuotu briu mokytoj ir kriktytoj, kurie paddavo jam, ir jis pats kiekvienoje vietoje, kur pamokslaudavo, praleisdavo palyginti nedaug laiko. Jzaus vardas

Dievo Vardas apima plat mokym apie J ir Jo kelius. Dievo vardai ir titulai ireikia jo asmenyb ir tikslus. Jzaus Vardas taip pat nra vien tik keipinys, jis kartu idsto ir gilesn mokym. "Pilypas me skelbti gyventojams Mesij (Krist)" (Apd 8:5) skamba taip, lyg jis tiesiog kartojo "Tikkite Jzumi"; bet Apd 8:12 "Kristus (Mesijas)" apibriamas tiksliau: "Bet patikj Pilypu, skelbianiu gerj Dievo karalysts naujien ir Jzaus vard, m kriktytis vyrai ir moterys". Atkreipkite dmes, jog kalbama apie daugel dalyk; tai nebuvo tiktai trumpa formuluot apie Krist; "skelbiant Krist" taip pat buvo mokoma ir apie krikt. Jn 6:40 sako mums, jog tai Dievo valia, "kad kiekvienas, kuris regi (supranta) Sn ir tiki j, turt aminj gyvenim"; o Jzus vliau aikina, kad "kas nori vykdyti jo (Dievo) vali, supras, ar tas mokslas i Dievo" (Jn 7:17). Taigi suprasti moksl - tai tolygu "regti" Sn. Kristaus pasakymas "Ilaikei mano od ir neatsiadjai mano vardo" (Apr 3:8) taip pat parodo, jog Kristaus odis prilygsta Jo Vardui. Iz 42:4 skamba itaip: "Salos lauks jo (Kristaus) statymo", o kvptasis Evangelijos autorius juos cituoja taip: "Jo vardas teiks vilt tautoms" (Mt 12:21). Vlgi Kristaus vardas prilyginamas apie j skelbiamai Evangelijai. Antrame ir treiame Jono laikuose minimi keliaujantys pamokslininkai: "Tu puikiai padarysi iruodamas juos kelion, kaip Dievui patinka. Jie leidosi keliauti jo vardo labui" (3 Jn 6,7). Atrodo, kad ia vl prisimenamas Mk 16:15,16 randamas paliepimas eiti vis pasaul ir skelbti Evangelij; taigi Kristaus vardas sulyginamas su Jo Evangelija. Todl Biblijoje skelbiamas tikjimas Krist apim ir krikt: "Tikdami Krist Jz, js visi esate Dievo vaikais! Nes (t.y. kadangi) js visi, kurie esate Krist pakriktyti, apsivilkote Kristumi" (Gal 3:26,27). Paulius kalba taip, lyg tikjimo Krist ireikimas pasikriktijimu yra savaime suprantamas dalykas. Taigi tikjimas Kristumi - tai tam tikras supratimo procesas ir po jo sekantis paklusimas, o ne greitas odinis ipainimas "A tikiu Kristumi". Jn 6:35 tai patvirtina: "Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrok". itaip tikjimas Kristumi sulyginamas su atjimu pas j ir parodoma, kad tikjimas - tai procesas. Taigi skelbiant "Krist" bdavo mokoma daugelio tikjimo ties. tai Lk 9:11 apraoma, kaip Jzus skelb monms Dievo Karalysts Evangelij (plg. Mt 4:23), o tuo tarpu to paties atvejo aprayme Mk 6:34 sakoma, jog "jis pradjo juos mokyti daugelio dalyk". Evangelija susideda i "daugelio dalyk" - tai nra tiesiog trumpa formuluot apie Krist, kuri galima isakyti per minut. Todl mes randame tokias frazes, kaip "itame mieste jie skelb Evangelij ir sulauk nemaa mokini" (Apd 14:21), kuriose Evangelijos skelbimas prilyginamas mokymui. Tokie isireikimai nebt reikalingi, jei Evangelij sudaryt tik keletas paprast teigini. Pauliui paskelbus Evangelij Berjoje, mons m kasdien tyrinti Ratus (naudodamiesi sinagogoje esaniu Senuoju Testamentu?), kad patikrint dalykus, kuri juos imok Paulius (Apd 17:11). Taigi Pauliaus paskelbta Evangelija visais atvilgiais rmsi Senuoju Testamentu, ir mons tikjo btent todl, kad igird Pauliaus mokym jie toliau nuolat studijavo Biblij - "Todl daugelis j tikjo" (Apd 17:12). Kai mes turime reikal su monmis, kurie menkai teimano Biblij ir ne visada j kasdien tyrinja po pasikalbjimo, tada neverta stebtis, jog pamokymams reikia daug daugiau laiko negu pirmajame imtmetyje. odiai "Kiekvienas, kas tiki, jog Jzus yra Mesijas, yra gims i Dievo" (1 Jn 5:1) aikiai derinasi su tokiomis eilutmis, kaip "Savo valia jis pagimd mus tiesos odiu" (Jok 1:18), "Js esate atgim Dievo odiu Toks yra odis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena" (1 Pt 1:23,25). Kaip matome, tikint, kad Kristus yra Dievo Snus, apibendrintai ireikiamas tas faktas, jog mogus suprato Dievo odyje randam Evangelij. Karalysts karalius "Tikjimo Krist" pabrimas gaus daugiau prasms, jei suvoksime, kad kai kuriose eilutse vardas "Kristus" gali bti naudojamas kaip Kristaus Karalysts sinonimas. tai ms Viepats paaikino fariziejams, jog jiems nereikia kakur iekoti bsimojo Mesijo, kadangi jis jau stovjo j tarpe. Jzus t isak tokiais odiais: "Dievo Karalyst jau yra tarp js" (Lk 17:21), itaip parodydamas, jog "Karalyst" gali bti sulyginta su tos Karalysts karaliumi. Taigi skelbdamas, kad prisiartino Dievo Karalyst, Jonas prane apie Kristaus apsireikim. Akmuo, trenks Nebuchadnezaro regt statul, simbuolizuoja Dievo Karalyst (Dan 2:44); btent is akmuo / Karalyst "sutrupins ipulius

visas anas karalystes ir padarys joms gal". Tai rodo, jog akmuo - tai Karalyst tiek tada, kai jis trenkia statul, tiek ir po jos sunaikinimo. Panaiu bdu Ezekielio palyginime apie kedr raoma apie "trapj" gl, kuris bus nulautas ir persodintas, kad tapt didingu mediu, po kuriuo "apsigyvens visokie paukiai" (Ez 17:22,23). ia turbt kalbama apie Krist, kuris yra Iz 53:2 aprayta "atala"; be to aikiai pastebimas ryis su Kristaus pateiktu palyginimu apie garstyios grdel, kuriame Dievo Karalyst panainama su maa sklele, i kurios iauga didiulis medis, kuriame gali gyventi visokie paukiai. is ryis tarp odio apie Karalyst ir paties Jzaus asmenikai parodo, kad jis laik save gyvuoju odiu apie Karalyst. ito viesoje galima suprasti, jog "tikjimas Krist" ir tikjimas pilna Karalysts Evangelija tai vienas ir tas pats. Kas yra Evangelija? Dabar mes smulkiau aptarsime dalykus, kuriuos pimojo amiaus tikintieji laik esminmis tikjimo tiesomis. Reikia pripainti, jog Naujojo Testamento laikais egzistavo tikjimo ties rinkinys, kuris madaug atitiko ms turim tikybos ipainim. Dar viena turtina omenyje svarbi aplinkyb yra ta, kad anais laikais kai kurie broliai turjo pranaysts dovan. Dvasios kvpti jie isakydavo odius, kuriuos tiesiogiai apreikdavo Dievas. Yra prieasi manyti, jog kai kurios i t kvptj itarmi laikui bgant buvo pridtos prie tikjimo ties visumos. Tikjimo ties visuma Paulius galjo pasakyti, kad bendruomens Romoje nariai bent jau pakluso "tam mokslo pavyzdiui, kuriam buvote pavesti (t.y. imokyti prie krikt)" (Rom 6:17). Graikikas odis, veriamas odiu "pavyzdis", reikia "modelis" arba "ablonas" - tuo tarsi nurodoma, jog tam tikros pamokym visumos buvo visur laikomasi kaip pavyzdio. i detal Pauliaus laike parodo, kad labai svarbu yra prie krikt suprasti mokomus dalykus reikiamoje apimtyje. Be to, tampa aiku, jog tai nra vien tik keli trumpi teiginiai, kurie bdavo minimi prie krikt. Kai kurie bendruomens nariai dsis "maldingi, bet (bus) atsiadj maldingumo jgos" (2 Tim 2:5). Galbt tuo norima pasakyti, jog jie lyg ir laikysis pagrindini tikjimo ties, bet savo kasdieniniame gyvenime nepripains tikrosios Tiesos galios. Paulius galjo priminti galatams, kad jiems "akivaizdiai buvo nupietas nukryiuotasis Jzus Kristus" (Gal 3:1). Graikikas odis, aitinkantis "nupietas" paodiui ivertus reikia "apibdintas ratu", tartum galatai i pradi buvo mokomi naudojant kakokius ratu idstytus pamokymus. Apibdindamas prisiklimo doktrin Paulius galjo pasakyti: "A jums perdaviau, k esu gavs, btent: Kristus numir" (1 Kor 15:3), taip paaikindamas, kad jis gavo apreikim apie iuos dalykus, kur perdav savo skaitytojams kaip esmin tikjimo ties, kuri btina priimti. ia puikiai tinka 2 Pt 2:21,22: "Jiems bt buv geriau i viso nepainti teisumo kelio negu nusigrti nuo jiems duoto ventojo sakymo teisingai sako patarl: Imaudyta (krikto metu) kiaul vl voliojasi purvyne". iia pastebime tok "kelio" ir "jiems duoto ventojo sakymo" susiejim su krikto nuplovimu, tartum kelias ir sakymas jau buvo inomi prie krikt. Mes jau parodme, jog prie krikt buvo btina suprasti tikrai ne vien paliepim, todl odio "sakymas" pavartojimas vienaskaita galt reikti, kad egzistavo labai aikiai apibrta pamokym visuma, kuri reikdavo suprasti prie krikt. Yra keletas eilui, kuriose apraomas mokymo apie tikjimo tiesas ir Evangelij "primimas" arba "gavimas": Gal 1:9,12; Fil 4:9; Kol 2:6; 1 Tes 1:6; 2:13; 4:1. Tai patvirtina, jog "Evangelij" sudar konkretus pamokym rinkinys, kur pirmiausia gavo apatalai, ir vliau prim tie, kuriems buvo skelbiama Evangelija. Tikjimas Judas taip pat kalba apie "tikjim, vien kart visiems laikams duot ventiesiems" (Jud 3). Taigi "tikjim" galima prilyginti "tam mokslo pavyzdiui", kurio jie buvo imokyti prie krikt, ir tai bt dar vienas isireikimas pirmojo imtmeio krikioni kalboje, apibdinantis i tikjimo ties visum. Paulius skatina ilaikyti "nepajudinam (tikjimo) vilties ipainim" (yd 10:23), itaip galbt primindamas savo skaitytojams, kad prie

krikt jie vieai ipaino savo tikjim t viltimi. Reikalavimas laikytis "tikrojo mokymo" pirmiausia reik btinyb isaugoti t "Tikybos ipainim", kurio jie buvo imokyti pradioje. Visi tikintieji gyveno "bendrame tikjime" (Tit 1:4), taigi jie laiksi tos paios tikjimo ties visumos; buvo tik "vienas tikjimas" (Ef 4:5). "Tikjimas" susiejamas su Kristaus vardu Apd 3:16. Kaip matme, Kristaus vardas - tai to paties "tikjime" randamo mokymo kitas pavadinimas. Tiek dl praktini dalyk (1 Tim 6:10), tiek dl tikybos ties (1 Tim 1:4) Paulius perspjo, jog kai kurie "atkris nuo tikjimo". Pirmasis to atkritimo etapas prasideda teigiant, kad "tikjimo" nemanoma apibrti. Praktiniai dalykai Praktiniai dalykai taip pat priklaus iai tikjimo ties visumai. Pasakojimas "apie Kristaus Jzaus tikjim" apm ir aikinimus "apie teisingum, susilaikym ir bsimj teism" (Apd 24:24,25). Paulius pateikia pamokymus dl duonos lauymo lygiai taip pat, kaip ir mokym apie prisiklim: "A tai gavau i Viepaties ir tai perdaviau jums" (1 Kor 11:23). Atrodo, kad egzistavo toki praktini nurodym rinkinys, kur Paulius vliau papild priddamas mokym apie seser padt eklesijoje: "Js tvirtai laikots nurodym, kokius esu jums davs. Noriu, kad inotumte, jog moters galva vyras" (1 Kor 11:2,3). Tai rodo, kad ie dalykai turt bti iaikinami prie krikt, nes jie priklaus tai tikjimo ties visumai, kurios buvo reikalaujama laikytis pirmajame imtmetyje. Graikikas odis, reikiantis "nurodymai", taip pat veriamas odiais "gautas mokslas" bei"perduotos tiesos" 2 Tes 3:6 ir 2:15: "sakome jums vengti kiekvieno brolio, kuris nesilaiko mokslo, gauto i ms tvirtai stovkite ir laikykits perduot ties, kuri imokote i ms (kvpt pranaing) odi ar laiko". Tai rodo, kad labai svarbu yra nuolat laikytis ios tikjimo ties visumos ir dar btina atsiskirti nuo t, kurie jai nepaklusta. mogus turi bti "tvirtai laiksis tikrojo mokymo (dar vienas to paties tikjimo ties rinkinio pavadinimas), kad dstydamas sveik moksl sugebt ir paraginti, ir atremti prieginas" (Tit 1:9). Kaip inome, pirmosiose eklesijose buvo "netikr prana", kurie teigdavo gav apreikim i Dievo apie tikjimo tiesas ir reikalaudavo prijungti jas prie jau pripainto mokymo visumos. Paulius pabria, kad tik apreiktas kvpimo pagalba "tikras odis" apie tikjimo tiesas "vertas visiko pritarimo" (Tit 1:9; 3:8; 2 Tim 2:11; 1 Tim 1:15; 4:9), t.y. tik tokius odius galima prijungti prie mokymo visumos, sudaranios "tikjim". Btent todl Jonas liep tikti "ne kiekviena dvasia", pretenduojania kvpim (1 Jn 4:1). Konkreios smulkmenos emiau pateikiame kelet aiki pavyzdi, parodani, jog alia paprasto "tikjimo Kristumi" dar bdavo mokoma kit tikjimo ties, priskiriam Evangelijos pagrindams, kuriuos buvo btina suprasti prie krikt: - "Dievas per Jz Krist teis moni slpinius, kaip sako mano (t.y. Pauliaus paskelbta) Evangelija" (Rom 2:16). Taigi mokymas apie teism bei atsakomyb buvo priskiriamas prie "pagrindini dalyk" (tikjimo pradmen) - r. taip pat Apd 24:25; yd 5:12; 6:1,2. - Apie idj, kad apipjaustimas btinas igelbjimui, Paulius kalba kaip apie persimetim "prie kitos evangelijos" (Gal 1:6). Taigi jei suprasime tikrj Evangelij, tai inosime, kad mums nereikia laikytis Mozs statymo, pvz. abo. "Karalysts Evangelija" kalba ne tik apie Krist, bet ir apie jo bsimj Karalyst; Iz 52:7 (plg. Rom 10:15) aprao aukl, kuris skelbia Evangelij pasakodamas apie laikus, kada Zionui bus galima pasakyti: "Viepatauja tavo Dievas (Karlystje)". Teisingas Kristaus prigimties subtilum supratimas buvo primimo bendruomen slyga (2 Jn 7-10); todl Evangelija apm daug vairi dalyk apie Krist (Apd 8:12). Vlgi, nepakanka vien tik itarti: "Mes tikime Kristumi". - Nepaprastai svarbs paadai apie Karalyst yra neatsiejama Evangelijos dalis; btent i paad pavidalu Evangelija buvo paskelbta Abraomui (Gal 3:8) ir Izraeliui (yd 4:2). Todl paaikins apie paadus Dovydui Paulius tar: "Tai

jums atsistas is iganymo odis" (Apd 13:23,26). Taigi jie buvo nepaprastai svarbi igelbjimo inios dalis. tai jis sako: "Mes jums skelbiame ger naujien (Evangelij) apie protviams duotj paad" (Apd 13:32). Taip pat prisiminkime ir Rom 1:1-4 minim "gerj Dievo naujien apie jo Sn, knu kilus i Dovydo gimins Jz Krist". Norint suprasti paadus, reikia iek tiek imanyti Izraelio istorij. Panagrinj Apd 13 aprayt Pauliaus pamokslavim Antiochijoje pamatysime, jog jis bendrais bruoais apvelgia Izraelio istorij ypatingai uancentuodamas iuos paadus ir pabrdamas, kad jie isipild Jzuje. Taigi jo pamokslavimas rmsi Izraelio istorija, turjo aikinamj pobd ir baigsi perspjimu dl galim pasekmi teismo metu, jei skelbtasis odis nesusilauks deramo atsako (Apd 13:40,41). Ms pamokslavimo turinys turt bti panaus. IVADOS Nemanoma pervertinti i dalyk svarbos. "irk savs ir mokslo, itverk iuose darbuose! Taip veikdamas iganysi ir save, ir savo klausytojus" (1Tim 4:13-16). Akivaizdu, kad ios knygos 1-ame Priede pateiktas svarbiausi tikjimo ties sraas nra kvptas, bet autoriaus nuomone, jis i ties gana gerai apibendrina daugel konkrei dalyk, minim Biblijos eilutse, kuriose kalbama apie "tikjim", "gaut moksl", "perduotas tiesas" ir t.t. Tikims iame skyriuje rod, jog tikrai btina turti tikjimo ties rinkin, kur mes visi pripaintume ir nedvejodami patvirtintume savo itikimyb jam. iuo tikjimo ties rinkiniu turt bti paremti ms pamokymai, skirti norintiems pasikriktyti, ir daroma labai teisingai, kai prie panardinim pasikalbama su tais monmis ir patikrinama, ar jie pilnai suprato visk, ko buvo imokyti. Danai tikintieji buvo skatinami tvirtai laikytis "tikjimo" itikus negandoms. "Nepajudinamai stovi Dievo pamatas" (2 Tim 2:19). Jau vien tik ms paintis su tikjimo pradmenimis, kurie paaikina, kokiu bdu Dievas vykdo visus savo nuostabius umojus, turt mums suteikti daug diaugsmo ir stiprybs. Tiktai nuolat pamokslaudami ir toliau studijuodami iuos dalykus mes patirsime j teikiam naud ir gausime tvirto pasitikjimo jais, ir tada tamsos ir lidesio valand mes galsime kaip ir Paulius pasakyti: "Ikovojau ger kov, baigiau bgim, ilaikiau tikjim inau, kuo tikjau, ir esu tikras, kad jis gali ilaikyti man patiktj turt (gyvyb) iki anos dienos" (2 Tim 4:7; 1:12). KOMENTARAS: VIEPATIES JZAUS IPAINIMAS "Jeigu lpomis ipainsi Viepat Jz ir irdimi tiksi, kad Dievas j prikl i numirusi, bsi igelbtas" (Rom 10:9). Reikia paaikinti sekanius dalykus: Kaip matme, "Viepats Jzus" turbt yra sinonimikas visam tikjimo ties rinkiniui, apimaniam "gerj Dievo karalysts naujien ir Jzaus vard", skaitant ir krikt (Apd 8:5 plg. 12 eil.). Labai galimas dalykas, jog Paulius turi omenyje "ipainim", atliekam prie krikt. Tai reikt, kad jis primena Mk 16:16 odius: "Kas tiks (plg. ipainimas lpomis) ir pasikriktys (plg. prisiklimas su Kristumi i numirusi), bus igelbtas". Norint suprasti Kristaus prisiklim, reikia imanyti Biblijos mokym apie pragar ir mogaus prigimt. Atrodo, kad Rom 10:8,9 galima sugretinti su 13 eil.: "Kiekvienas, kuris aukiasi (sau - pagal graikik tekst) Viepaties vardo, bus igelbtas". Pauliui buvo liepta priimti krikt itaip aukiantis sau Viepaties vardo (Apd 22:16); tiktai kriktas atveria mums duris Viepaties vard (Mt 28:19). Keletu skyri aukiau Rom 6 pabrs krikto svarb, Paulius toliau, 10 skyriuje, mokyti, jog tai nra reikalinga igelbjimui. negalt

- Prie Rom 10:9 esaniose 6-8 eilutse aikinama: "Nesakyk savo irdyje: Kas engs dang? Kas nusileis bedugn? Bet k jis sako? Arti tavs odis: jis tavo burnoje ir tavo irdyje,- tai reikia ms skelbiam tikjimo od". Taigi ipainti reikdavo "tikjimo od", arba 9 eil. minim "Viepat Jz". Kaip matme, "tikjimas" reikia vis tikjimo ties rinkin, sudarant

Evangelij. Paulius cituoja st 30:11-14 odius: "itas paliepimas, kur a iandien tau skelbiu ne danguje patalpintas ir ne u jros ("gelms" ar "bedugns") jis padtas bet odis yra visai arti tavs". Atrodo, jis aikina, jog "itas paliepimas odis" yra apie Krist. Jei izraelitai laikytusi io odio, jie bt palaiminti (st 30:16), ir lygiai taip pat jei naujasis Izraelis patikt odiu apie Krist, bt igelbtas. Tagi Kristaus ipainimas lpomis reiki pritarim mokymui apie Krist. "Jei taiau klausysi Viepaties, tavo Dievo, balso" (st 30:10) atitinka Rom 10:9: "Jeigu lpomis ipainsi Viepat Jz". is sugretinimas dar kart parodo, jog "Viepats Jzus" - tai vardas, apibendrinantis Dievo odio mokymo pagrindus.

32 PAPILDYMAS: PIKTADARYS ANT KRYIAUS

Piktadarys "tar: 'Jzau, prisimink mane, kai ateisi savo karalyst!' Jzus jam atsak: 'I ties sakau tau: iandien su manimi bsi rojuje'." Remiantis iomis eilutmis rodinjama, kad kriktas nra btinas igelbjimui, ir kad po mirties mes einame tiesai Dang. alia vis kit rodym, teigiani visai prieingai, dmiai perskaiius ias eilutes, atsiskleidia tai kas: 1. Kriktytis Kristaus mirt ir prisiklim buvo liepta tik po Kristaus prisiklimo (Mk 16:15,16). Kalbdamas su Kristumi piktadarys vis dar tebegyveno pagal Mozs statym. 2. Kriktas yra tikras, jei kriktijamasi Jzaus mirt ir prisiklim. Jzui kalbantis su piktadariu n vienas i t dalyk dar nebuvo vyks, todl nemanoma buvo pasikriktyti Krist. 3. Kriktas simbolizuoja ms mirt su Kristumi (Rom 6:3-5), o piktadarys buvo vienintelis mogus, kuris padar t tikrovje. 4. Visikai manoma, jog piktadarys buvo vienas i t, kuriuos pakriktyjo Jonas Kriktytojas. Daugelis jo pakriktytj prie tai buvo neaikios reputacijos mons (Mt 21:32). Teigti, es piktadarys nebuvo pakriktytas, reikia rodinti remiantis nutyljimu; o tai vargu ar yra pagrstas argumentas, kuriuo remdamiesi galtume pateisinti savo atsisakym nuo krikto. Taip pat iose eilutse nerandame odi "siela" ir "dangus". 5. Piktadarys pra Jzaus prisimint j geruoju, kuomet Jzus sugr "" savo Kararyst. Taigi piktadarys inojo apie Jzaus skelbt Dievo Karalysts Evangelij (Mt 4:23). Jis inojo, kad prie kuriant t Karalyst ateis teismo diena, todl papra Jzaus prisiminti j tada geruoju, nes jis taip pat suprato, jog Jzus prisikels i numirusi ir galiausiai t dien teis visus. Piktadarys tikrai nebuvo neimanliu; jis pripaino, jog atjus prisiklimo ir teismo dienai igelbjim savo lpomis paskelbs Kristus. 6. Jzus paadjo, jog piktadarys bus su juo "rojuje". Graik kalboje ia vartojamas odis "paradeisos" (paodiui reikiantis "sodas"), kuriuo visada apibdinama kur nors emje esanti ideali vieta. Jis vartojamas Apr 2:7 apraant atkurtj Edeno sod (t.y. Linksmybi Roj - r. Pr 2:8 ir toliau). Atjus Dievo Karalystei, pasaulyje vl sigals gyvenimo slygos, buvosios Edeno sode (Linksmybi Rojuje) (Iz 51:3; Ez 36:35), nes prakeikimas bus paalintas (Apr 22:3). Senajame Testamente graik kalba (Septuagintoje) tas pats odis "paradeisos" (t.y. "sodas" arba "rojus") vartojamas kalbant apie palaimos ir ramybs kupin vietov emje (Koh 2:5; Neh 2:8; Gg 4:13; Pr 13:10). odis "Rojus" buvo pradtas sieti su Dangumi tik dl jo vartojimo groinje literatroje, tokioje kaip Miltono "Prarastas rojus". Jzus paadjo piktadariui priimti j roj atsakydams pastarojo trokim bti Kristaus Karalystje. Kaip parodme 5 skyriuje, Karalyst bus emje; todl ir "rojus" taip pat bus ten. 7. prastas 43 eiluts vertimas sudaro spd, jog Kristus ir piktadarys t pai dien kartu bus "rojuje". Bet akivaizdu, kad Karalyst dar nra kurta emje. Jie nepateko Karalyst t pai dien. Jzus buvo palaidotas kape (Apd 2:32); jis pranaovo, kad po savo mirties ant kryiaus turs ibti "tris dienas ir tris naktis ems irdyje" (Mt 12:40 plg. 16:21). Netgi po prisiklimu jis

tar: "Nelaikyk manes! A dar neengiau mirties dien Jzus nenujo Dang.

pas

Tv"

(Jn

20:17).

Taigi

savo

Bet Jzus rodos paadjo piktadariui: "iandien su manimi bsi rojuje". io tariamo prietaravimo iaikinim galima surasti inant t fakt, jog Biblijos tekst hebrajikuose ir graikikuose originaluose nebuvo vartojami nei skyrybos enklai, nei didiosios raids. Galima kitaip sudti skyrybos enklus, ir tada mes perskaitysime: "Jzus jam atsak: 'I ties sakau tau iandien: su manimi bsi rojuje'" (Lk 23:43). Kai kuriuose vertimuose skyrybos enklai taip ir sudliojami. Tai puikiai atitinka kontekst. Piktadarys pra Jz prisimint j geruoju teismo dien; jis inojo, kad yra atsakingas, ir todl atsidurs ten. Bet Jzus suteik jam nuostab utikrinim: "A galiu pasakyti itai tiesiog dabar! Tau nereikia laukti mano nuosprendio net iki tos dienos - tu bsi su manimi Karalystje!" 8. Remiantis tuo, kas idstyta aukiau, galima sudaryti sra t tikjimo ties, kurias piktadarys tikrai suprato: Dievo Karalyst Antrasis Kristaus atjimas Prisklimas ir teismas Igelbjimas tikjimu Krist Kristaus prisiklimas Kristaus tobulumas ("itas nieko blogo nra padars") Btinyb sekti Kristumi (jis vadino j "Viepaiu - r. A. Vliaus vertim: "Tada jis kreipsi Jz: 'Viepatie, atsimink mane, kai eisi Savo karalyst'" (Lk 23:43)). - mogaus nuodmingumas ("Mudu teisingai gavome, ko ms darbai verti") Todl negalima remiantis io mogaus pavyzdiu rodinti, kad bet kas gali bti igelbtas, jei tik parodys bent maiausi susidomjim krikionybe; btina suprasti pagrindines tikybos tiesas, kurias tas mogus inojo. Be ito jis nesugebt pasiekti tokios tikjimo auktumos. Kristus nepasil jokio igelbjimo kitam piktadariui, kurio poiris buvo toks: "Argi tu ne Mesijas? Igelbk save ir mus!". ia matome mog, kuris sako: "Jei tas Jzus yra io to vertas, kodl gi ir a negaliau kako i to gauti". Prieingai nei kitas piktadarys, jis nesuprato tikjimo ties, ir btent todl nesugebjo pasiekti tikro igelbjimo savo dien pabaigoje, nepaisant trumpalaikio susidomjimo Kristumi.

33 PAPILDYMAS: KRIKTO APEIG PAVYZDYS

Norint parodyti, kaip galima tinkamai atlikti krikt, emiau pateikiamas apraymas krikto apeig, kurias atliko Broliai Kristuje Hartlpulyje, Anglijoje, etadienio popiet, 1990 met lapkrityje. Taiau btina atkreipti dmes, jog kriktas i esms yra panardinimas vanden, sekantis po tikro atsivertimo ir tikjimo Evangelija. "Apeigos" - tai tiesiog nebtinas priedas, suteikiantis iam dalykui tinkam svarbumo jausm. Viskas vyko tokia tvarka: Pradios malda Laiko Romieiams 6 skyriaus skaitymas Trumpas pamokslas apie krikt (pateiktas emiau; tikri vardai pakeisti) Malda Asmens panardinimas plaukymo baseine Malda Pamokslas apie krikt Nra abejons, jog i diena yra svarbiausia Deivo gyvenime; po keletos akimirk jis panirs po vandeniu ir ikyls pilnai bdamas "Kristuje" Abraomo palikuonimi ir tapdamas Evangelij sudarani loving paad dalininku. Kratutinis io veiksmo paprastumas gali bti apgaulingas, bet Deivas ir visi mes ia pilnai tikime, jog is pasinrimas vanden sujungs j su Jzaus mirtimi ir prisiklimu, kaip parayta Rom 6:3-5:

"Argi neinote, jog mes visi, pakriktytieji Kristuje Jzuje, esame pakriktyti jo mirtyje? Taigi kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi atnaujint gyvenim. Jei esame suaug su jo mirties paveikslu, bsime suaug ir su prisiklimo". Pabandykime keletui akimirk sivaizduoti Jzaus prisiklimo scen, kadangi mes matme, kad ijs i vandens Deivas bus susijungs su Jzaus prisiklimu i numirusi. Galime sivaizuoti nakties oro gaivum bei ramyb, ir Jzuje bundant puik naujo gyvenimo jausm. Prisikls jis galjo matyti Jeruzals iburius, mirganius tolumoje; ten gyvenantys mons visikai nieko neinojo, kad visai netoli j vyko nuostabus dalykas - mogus prisikl i numirusi atnaujintam gyvenimui. Ir taip pat Deivui ikylant i vandens mus supantis pasaulis nesuvokia, jog vyksta nuostabus dalykas; viskas, k jie gali pamatyti, jei i viso teiksis pairti, tai grupel vyr ir moter, einani plaukymo basein, kur vienas mogus panardina kit. Bet kaip Jzui prisikeliant angelai digavo, tai ir dabar, mums nematant, jie diaugiasi dl vieno ativertusio nusidjlio. Laiko Romieiams 6 skyriuje perskaitme, jog mes turtume "gyventi atnaujint gyvenim" - diaugsmas, kur dabar igyvena Deivas, turt lydti j per gyvenim. Kaip esame perskait, jis daugiau nebebus nuodms vergas, bet tarnaus Dievui, vykdydamas Jo vali, kuri yra apreikta Biblijoje. Kyla pagunda galvoti, jog mes turtume norti sau visikos laisvs, bet tarnaudami sau, mes nesame laisvi, tada mes vergaujame nuodmei. Deivas dabar pakeiia eiminink, kad tarnaut Dievui. Kartais atrodo, jog tariami suvarymai, kuriuos mums udeda atnaujintas gyvenimas, yra nepakeliami, ir mus kyla pagunda pamginti isilaivinti i j. Bet jei t padarysime, mes netapsime laisvi, mes vl tarnausime nuodmei. 1 Kor 10:1,2 Paulius aikina, jog ms perjimas per krikto vandenis yra panus Izraelio perjim per Raudonosios jros vandenis. T galim iplst labai pamokant palyginim. Izraelitai buvo vergais Egipte, kur gyveno betiksl gyvenim, dirbo sunk vergik darb ir tarnavo Egipto stabams. Dl savo prispaudimo jie auksi Dievo iekodami kokios nors ieities, nors tikriausiai jie nesivaizdavo, kok atsakym galt gauti. Atsakydamas Dievas pasiunt Moz, kad ivest juos i Egipto, ir per Raudonj jr bei per dykum nuvest juos Paadtj em. Izraelis Egipte vaizduoja Deiv ir visus, kurie prieina krikt; dabar Deivas yra tarsi atvestas prie Raudonosios jros krant. Perjs per vanden, jis nepateks tiesiog Paadtj em - Dievo Karalyst, jis ia prisijungs prie ms ir keliaus per dykum. Izrael per dykum ved Dievo angelas, kuris dien ir nakt nuolat buvo su jais. Taigi kiekvienas i ms taip pat turi angel, statant stovyklas aplink mus, kuris veda mus per gyvenim link igelbjimo (Ps 34:8; yd 1:14). Izraelis kasdien buvo maitinamas mana, kuri simbolizuoja Dievo od, kaip iaikina Jzus Evangelijos pagal Jon 6 skyriuje. Jei jie nebt valg manos, bt greitai mir toje dykumoje, nes ten nebuvo kitoki valgom dalyk. Dl itos prieasties mes tikrai galime rekomenduoti jums "Biblijos skaitymo vadove" pateikt tvarkart, pagal kur kasdien skaitant Biblij visos skaitomos itraukos suvokiamos j kontekste. Yra nepaprastai svarbu savo kasdieninje dienotvarkje surasti laiko t skyri perskaitymui bei apmstymui. Geriau jei tas daroma kasdien tuo paiu metu. Tarp kitko, Izraeliui buvo liepta nerinkti manos i karto kelioms dienoms, bet pasistengti kasdien ieiti ir prisirinkti jos. Mes taip pat kasdien turime maitintis odiu. Mes niekada nepamirtame valgyti savo materialaus maisto, taigi mes turtume taip pat instinktyviai kasdien maitintis Dievo odiu; i tikrj, Jobas galjo pasakyti, jog jis brangino Dievo odius "labiau u savo nuostatus". Izraelitai taip pat gr vandens, kuris tryko i ugautos uolos; 1 Kor 4 sako mums, jog "ta uola buvo Kristus".

Taigi mes turtume tarsi malinti alk ir trokul Jzaus pavyzdiu. T mes galime padaryti kiekviena savait atlikindami atminimo apeigas. Jei kalbsime apie susirinkimus, tai reikia pasakyti, jog mes turtume spontanikai trokti susitikim su kitais tos paios Vilties dalininkais. Keliautojas tikroje dykumoje paokt i diaugsmo gavs koki nors prog susitikti su kitu keliautoju ir aptarti vairias problemas, su kuriomis galima susidrti kelyje, bei pasidalinti patirtimi. Taigi io gyvenimo dykumoje - nuodmingame pasaulyje - mes turtume stengtis kiek manydami, kad palaikytume ryius vieni su kitais. Gyvendami kne mes ne visada galime susitikinti taip danai, kaip nortume, bet mes turtume panaudoti visas galimybes ryiams palaikyti raydami laikus, skaitydami urnalus ir t.t. Mes jau kalbjome apie naujo gyvenimo pareigas, bet bt neteisinga sudaryti spd, kad jei mes darysime tam tikrus dalykus, tokius kaip kasdieniniai Biblijos skaitymai, tada Dievas turs mus apdovanoti. Dievas panorjo pagal savo vali duoti mums Karalyst kaip dovan, o ne kaip atlyg u ms darbus (Rom 6:23). Bt neteisinga galvoti, jog kriktas - tai geras dalykas, kadangi po jo mes gauname gana neblog galimyb eiti Karalyst. I ties visa tai yra kur kas labiau utikrinta Dievo Tiesos ir meils bei Kristaus pergals dka. Dievas tikrai nori, kad Deivas ir visi mes btume Jo Karalystje. is faktas yra toks didingas, kad mes turime nuolat sau priminti, jog tai tikrai yra tiesa. Viso ito viesoje mes turtume stengtis kakaip atsakyti Dievo meil. Izraeliui perjus Raudonj jr buvo labai digaujama; Moz giedojo savo giesm ir visa tauta diaugsi. Ps 105:35-41 gerai t ireikia, parodydama, jog Dievas suteik visk, kas buvo reikalinga j kelionei: "Ir (Viepats) prarijo vis ol j alyje (Egipte), ir suud j lauk vaisius. Ir jis ugavo visus pirmgimius j emje, visos j stiprybs pirmones. Ir jis ived juos (Izrael) su sidabru ir auksu,ir nebuvo j giminse serganio. Egiptieiai diaugsi dl j ijimo, nes baim j buvo kritus ant an. Jis ities debes jiems udengti ir ugn viesti per nakt. Jie pra, ir jis atved putpeli, ir sotino juos dangaus duona. Jis perskl uol, ir itryko vanduo, tekjo tyrumoje kaip up". Tas diaugsmas apima ir mus, tavo bsimuosius brolius ir seseris, kurie yra ia, kad bt tavo krikto liudininkais. Diaugiasi ir Dievas, Jzus bei angelai, kurie dmiai mus stebi iuo metu. Teilaiko kiekvienas i ms iki galo i Vilt ir diaugsm, kad galtume kartu eiti Karalyst. Dabar mes eisime persirengimo kambarius, ir tada plaukymo basein

10 SKYRIUS: KLAUSIMAI
1. Ar galime mes bti igelbti be krikto? 2. a) b) c) d) K reikia odis "kriktas"? sipareigojimas Palakstymas Tikjimas Panardinimas / nuplovimas

3. Kokia yra Rom 6:3-5 iaikinta krikto reikm? 5. a) b) c) d) Kada mes turtume pasikriktyti? Po atsivertimo ir tikrosios Evangelijos painimo Bdami maais vaikais Pradj domtis Biblija Kai norime prisijungti prie banyios

5. k mes kriktijams? a) banyi, kuri mus kriktija b) Dievo od

c) Krist d) ventj Dvasi 6. a) b) c) d) Kurie i emiau ivardint dalyk vykst po krikto? Mes tampame Abraomo palikuonimis Mes niekada daugiau nebenusidedame Mes garantuotai esame igelbti visam laikui Ms nuodms atleidiamos

7. Ar mus igelbs vien tik kriktas? 8. Ar po krikto mes gausime stebuklingas ventosios Dvasios dovanas?

11 SKYRIUS GYVENIMAS KRISTUJE

11.1 VADAS
Kriktas suteikia mums tikr aminojo gyvenimo Dievo Karalystje vilt. Kuo labiau suvoksime ios vilties tikrum ir tiksime tais dalykais, tuo aikiau suprasime, jog mes dar turime ir tam tikras pareigas. Ms gyvenimo bdas turi pritikti asmeniui, turiniam vilt gauti Dievo prigimt (2 Pt 1:4) ir, tapus visais atvilgiais tobulu, pasidaryti Jo Vardo dalininku (Apr 3:12). Kaip iaikinta 10:3 poskyryje, po krikto mes turime paskirti savo gyvenim ms prigimties blog trokim nukryiavimui ir nuolatinei kovai su jais (Rom 6:6). Jei mes nenorime ir net nebandome ito daryti, tada ms kriktas netenka prasms. Kriktytis turt tik asmuo, pasirengs priimti pareigas, susijusias su nauju gyvenimu, prasidedaniu po krikto. Krikto metu mes numirtame senajam, prigimtiniam gyvenimo bdui ir esame simbolikai prikeliami su Kristumi. "Jeigu esate su Kristumi prikelti (krikto metu), siekite to, kas auktybse, kur Kristus sdi Dievo deinje. Rpinkits tuo, kas auktybse, o ne tuo, kas emje. Js juk esate mir Numarinkite itvirkavim, netyrum godum" (Kol 3:1-5). Pasikriktydami mes sipareigojame gyventi visk velgdami i Dievo dangikosios perspektyvos, galvodami apie dangikus (t.y. dvasinius) dalykus, savo pasaulietikus siekimus pakeisdami noru nugalti savo knikus polinkius. itaip mes galime eiti Dievo Karalyst. mogikoji prigimtis turi polink su entuziazmu paklusti Dievui tik kartas nuo karto. Danai Dievas perspja dl ito. Apie Savo sakymus Dievas sako, kad jei mogus juos vykdys, bus jais gyvas (Ez 20:21). Jeigu mes inome Dievo paliepimus ir pradedame jiems paklusti krikto metu, tada mes turtume paskirti vis savo gyvenim j vykdymui.

11.2 VENTUMAS
"ventas, ventas, ventas Viepats, kareivij Dievas" (Iz 6:3). i eilut su trigubu akcentu - tai tik viena i daugybs viet Biblijoje, pabriani Dievo ventum. "ventumas" i esms reikia "atsiskyrim" - atsiskyrim nuo nevent dalyk ir atsiskyrim dvasiniams dalykams. Mes kvieiami bti "Dievo sekjais, kaip jo mylimi vaikai" (Ef 5:1). Kadangi "ventas yra tasai, kuris jus paauk, tad ir js patys tapkite venti visu savo elgesiu (t.y. savo gyvenimo bdu), kaip parayta: Bkite venti, nes a esu ventas." (1 Pt 1:15,16; Kun 11:44). Izraelis pagal kn buvo paauktas i Egipto, ir per krikt Raudonojoje jroje tapo "ventaja tauta" (I 19:6). Panaiai ir dvasinio Izraelio nariai po savo krikto yra paaukiami " ventj paaukim" (2 Tim 1:9). Po krikto mes pradedame "tarnauti teisumui, kad" taptumme "venti" (Rom 6:19,22 ir kontekstas). ventumas yra Dievo bties esmin dalis, taigi jis taip pat turtu bti didiausiu rpesiu t, kurie bando tapti "Dievo sekjais". Jei taip darysime, tai gav Dievo prigimt tapsime "jo ventumo dalininkais" (yd 12:10; 2 Pt 1:4). Todl be ventumo iame gyvenime tikintysis "neregs Viepaties", t.y. mogus, neparods ventumo iame gyvenime, negals Karalystje i tikrj matyti Diev ir umegzti asmeninius santykius su Juo. Gav toki diding vilt mes turtume atsiskirti nuo aplinkinio pasaulio, neturinio ios vilties, atsiskirti aminam Dievo prigimties gavimui. Todl mes neturtume laikyti savo "atsiskyrimo" kokiu nors mums per prievart primestu dalyku; atsiskyr iam didiam paaukimui ir viliai, mes savaime turtume jausti savo atsiskyrim nuo io pasaulio, kuriame viepatauja kniki pradmenys.

Dabar mes apsvarstysime kelet dalyk, nuo kuri mes turtume jaustis atsiskyr, ir tada 11.3 poskyryje praktikai aptarsime, kam mes turtume bti atsiskyr. 11.2.1 JGOS PANAUDOJIMAS Mes gyvename pasaulyje, kuriame viepatauja nuodm. Kaip isiaikinome 6.1 poskyryje, moni vyriausybs gali bti pavadintos "velniu", nes j veiklos centras - kniki trokimai, arba biblinis "velnias". Biblijoje nuolat kartojama, kad netolimoje ateityje gali atrodyti, jog nuodm ir alio palikuonis venia pergal, bet po neilg kentjim moters palikuonis pagaliau bus pateisintas. Dl to tikintiesiems nuolat liepiama neatmokti "piktu u pikt" (Mt 5:39; Rom 12:17; 1 Tes 5:15; 1 Pt 3:9). Kaip matme, Dievas leidia blogiui pasireikti ir yra galutin jo prieastis (Iz 45:7; Am 3:6; r. 6.1 poskyr). Todl aktyvus prieinimasis blogiui - tai kova prie Diev. Dl tos prieasties Jzus liep mums fizikai nesiprieinti blogio jgoms: "Bet jei kas tave ugaut per dein skruost, atsuk jam ir kit. Jei kas nori su tavimi bylintis ir paimti tavo markinius, atiduok jam ir apsiaust." (Mt 5:39,40) Mums pavyzdis yra Kristus: "A daviau savo kn muantiems" (Iz 50:6). Kristaus odiai susieja kreipims teism su pasaulietika veikla, kuri yra nepriimtina tikiniajam. Tai akivaizdus prieinimosi blogiui pavyzdis, ir itaip nedarys tas, kuris tvirtai tiki Dievo paadu: "Mano kertas, a atmoksiu, sako Viepats" (Rom 12:19). "Nesakyk: atsilyginsiu piktu; palauk Viepaties, ir jis ilaisvins tave" (Pat 20:22 plg. st 32:35). Dl tos prieasties Paulius atvirai papeik korintieius u bylinjims tarpusavyje (1 Kor 6:1-7). Turdami omenyje ms Vilties didyb, mes neturtume rpintis dabartinio gyvenimo neteisingumais: "Kaipgi kai kurie i js drsta bylintis vieni su kitais Ar neinote, kad ventieji teis pasaul?" (1 Kor 6:1,2). Todl tikras tikintysis neturt n pagalvoti apie bylinjims, nesvarbu, ar tai bt ginas dl ems, ar skyryb klausimas. Kovai su blogio apraikom, o taip pat (kai kuriais atvejais) blog asmen ilaikymui valdioje moni vyriausybs naudoja tokias jgos struktras kaip armija ir policija. Visa tai yra teisintos prieinimosi blogiui formos, ir todl tikras tikintysis neturt prie j prisijungti. "Visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir us" (Mt 26:52). ia pakartojamas labai senas Dievo principas: "Kas nors ilies (tyia) mogaus krauj, to kraujas bus ilietas; nes mogus padarytas pagal Dievo paveiksl" (Pr 9:6). Todl bet kokia tyin prievarta prie savo artim - tai prievarta prie Diev, jeigu tik Jis pats nra to leids. Mums pasakyta, jog krikionims galioja tokia tvarka: "Mylkite savo prieus, darykite gera tiems, kurie js nekenia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskits u savo niekintojus" (Mt 5:44; Lk 6:27). Ginkluotj pajg ir policijos veikla tiesiogiai prietarauja iems principams, ir todl tikras tikintysis vengs bet koki ryi su tomis struktromis. Netgi tiesiogiai nevykdant prievartos veiksm tikrai yra nepatartina dirbti iose struktrose ar su jomis susijusiose organizacijose; i tikrj, bet koks samdomas darbas, susijs su itikimybs priesaikos davimu tokioms valdios institucijoms, atima i ms sins laisv ir galimeb paklusti Dievo sakymams. Todl tikri tikintieji dl savo sitikinim visada atsisakydavo bet kokia forma tarnauti armijoje ar policijoje, nors vairi krizi metu mielai usiimdavo alternatyvia tarnyba, galinia materialiai padti j bendrapilieiams. 11.2.2 POLITIN VEIKLA Aikiai suprat Dievo Karalysts atjim ir tvirtai patikj juo, mes tursime pripainti, jog moni sudarytos vyriausybs negali vesti tobulos tvarkos. Todl bet koks dalyvavimas moni politinje veikloje yra nesuderinamas su Karalysts viltimi. Jzus pranaavo, jog "paskutinmis dienomis", prie pat jo atjim, padtis pasaulyje bus bloga ir blogs dar labiau (Lk 21:9-11, 25-27). Nemanoma tikti jo odiais ir tuo pat metu stengtis pagerinti pasaulio bkl dalyvaujant moni politinje veikloje ar pagalb teikiani organizacij darbe. Gailestingojo samarieio palyginimas parodo, kaip krikionis gali padti

supaniam pasauliui monms (Gal 6:10).

jei

leidia

galimybs,

jis

turi

daryti

gera

visiems

Pirmj krikioni veiklos apraymai rodo, jog jie buvo atsidj dvasiniam gyvenimui ir lauk Kristaus sugrimo, o savo rpest supaniu pasauliu ireikdavo pamokslaudami ir skelbdami Evangelij. Neaprayta, jog jie imtsi sprsti juos supanio pasaulio socialines, ekonomines ir politines problemas. "Ne mogaus valdioje jo kelias" (Jer 10:23); suvok esmin mogikos prigimties blog ir klaidingum, mes tursime pripainti, jog Dievo monms nedera imtis vadovavimo visuomenje. Todl balsavimas nesiderina su tikru i dalyk supratimu. "Aukiausias viepatauja moni karalystei ir kam nori j duoda" (Dan 4:29). Taigi vis mogik valdov galios pirminis altinis yra Dievas (Rom 13:1); todl balsuojant demokratins sistemos slygomis gali atsitikti taip, jog balsas bus atiduotas ne u t mog, kur Dievas irinko valdi. tai yra aprayta, kaip Dievas atidav tam tikras tautas Babilono karaliaus Nebuchadnezaro rankas (Jer 27:5,6). Pripaindami, jog tai Dievas atiduoda tautas j valdov rankas, mes visais atvilgiais turtume bti pavyzdingais pilieiais ir tvirtai laikytis alies, kurioje gyvename, statym, jeigu tik jie neprietarauja Kristaus statymui. "Kiekvienas mogus tebna klusnus vieajai valdiai, nes kurios (valdios) yra tos Dievo nustatytos Juk todl ir mokesius mokate Atiduokite visiems, k privalote: kam mokest mokest kam pagarb - pagarb" (Rom 13:1-7). Krikionikomis besivadinani organizacij sitraukimas politinius protestus, mokesi boikotus ar kitoki panaaus pobdio veikl parodo, jog jos smoningai nepaiso i pagrindini Biblijos mokymo princip. Bet tai i Petro pavyzdio matome, jog net ir vadovybei udraudus jis ir toliau skelb Krist, o tai parodo, kad mes galime paklusti moni sakymams tik tuo atveju, jeigu jie neprietarauja Kristaus statymui: "Sprskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje js klausyti labiau negu Dievo" (Apd 4:17-20; 5:28,29). Dar vienas, iuolaikinis, ito pavyzdis privalomos karins tarnybos atvilgiu. yra Broli Kristuje nusistatymas

11.2.3 EMIKI MALONUMAI Dl nuoirdi santyki su Dievu trkumo neturdamas tikros vilties ateiiai, pasaulis igalvojo nesuskaiiuojam daugyb geiduli tenkinimo bd. Tie, kas bando ugdyti savyje dvasingum turt vengti t, kurie stengiasi tikti knui. "Mat kno geismai prieingi dvasiai, o dvasios - knui" (Gal 5:17). Dl ito esminio susiprieinimo nemanoma n pagalvoti, jog galima nevaromai duoti knui vali ir tuo pat metu pretenduoti dvasingum. Pasaulyje viepatauja "kno geismas, aki geismas ir gyvenimo puikyb" (1 Jn 2:16). "Taigi kas nori bti pasaulio biiulis, tas tampa Dievo prieininku" (Jok 4:4). "Pasaulio biiulis" yra tas, kas turi pasaulietik draug, iri filmus apie emikus dalykus ir t.t. Pasaulio geismai netrukus praeis, ir mons, iame gyvenime besilaikantys pasaulio, pranyks su juo (1 Jn 2:15-17). Bedievi visuomen bus sunaikinta antrojo atjimo metu (2 Pt 2:5), kadangi "visas pasaulis yra piktojo pavergtas" (1 Jn 5:19). Kad ivengtume to sunaikinimo, mes turime bti "ne i pasaulio" (Jn 17:16 plg Apr 18:4). Tenkinant kno geismus daugeliu pasaulyje paplitusi bd tai danai daroma knikos sveikatos sskaita; to pavyzdiai yra rkymas, narkotik vartojimas ir besaikis girtuokliavimas. Ms fizin sveikata, ms pinigai, tikrai, viskas, k mes turime, i tikrj priklauso Dievui. Todl mes negalime i dalyk naudoti paisydami tiktai savo nor, bet privalome kaip tarnai tvarkyti visk, k Dievas mums suteik. Teismo metu i ms bus pareikalauta ataskaitos apie tai, kaip mes susidorojome su iuo darbu (Lk 19:12-26). Tokie proiai kaip rkymas ir alkoholio vartojimas - tai piktnaudiavimas ms turimomis lomis bei sveikata. "Argi neinote, kad js esate Dievo ventov ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo ventov niokoja, t Dievas suniokos js knas yra ventov jumyse gyvenanios ventosios Dvasios js nebepriklausote patys sau esate brangiai nupirkti. Tad lovinkite Diev savo knu!" (1 Kor 3:16,17; 6:19,20). Todl mes rimtai nusiengiame, jei piktnaudiaujame kno sveikata pasiduodami tokiems proiams kaip rkymas.

Bet jeigu panas proiai jau buvo susiformav prie atsivertim, tada suprantama, kad gali nepavykti akimirksniu j atsikratyti. Susidrus su gyvenimo sunkumais reikia vis daniau ir daniau iekoti pagalbos Dievo odyje ir maldoje, o ne naudoti mogikus atsipalaidavimo bdus.

11.3

PRAKTINIS KRIKIONIKAS GYVENIMAS

11.3.1 BIBLIJOS STUDIJAVIMAS

Po krikto mes turime "kaip vaisi - ventum", jei gyvename vadovaujami Dvasios, o ne kno (Rom 6:22; 8:1; Gal 5:16,25). Tiktai jeigu mumyse pasiliks Dievo odis, mes duosime dvasini vaisi (Jn 15:7,8). Kaip jau esame isiaikine, mes esame Dvasios vadovaujami ta prasme, kad Dievo Dvasia yra Jo odyje. Vis savo gyvenim mes turime laikytis prie io odio nuolat skaitydami ir studijuodami Biblij. Rimtai studijuodamas od mogus galiausiai suvoks krikto reikalingum, ir todl atliks veiksm. Kriktas yra tik pirmasis paklusumo Dievo odiui ingsnis gyvenime; po to mes turtume ir toliau leisti odiui daryti tak ms poelgiams ir vadovauti ms gyvenimui. Gerai susipainus su Biblija ir pagrindinmis Evangelijos tiesomis mums ikyla labai realus pavojus atsidurti padtyje, kurioje odis nustoja daryti mums tak - mes galime skaityti odius, bet jie praktikai niekaip ms neveikia (r. 2 Pried). Dl ios prieasties imintinga bt prie kiekvien Rat skaitym sukalbti trump mald: "Atmerk mano akis, kad iriau tavo statymo stebuklus" (Ps 119:18). Dievo odis turt tapti ms kasdieniniu maistu - i tikrj, mes turtume nuo jo priklausyti ir spontanikai jo trokti netgi labiau negu savo materialaus maisto: "A branginu Jo burnos odius labiau u savo nuostatus" - tai k jaut Jobas (Job 23:12). Panas buvo ir Jeremijo jausmai: "Kai tavieji odiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau,- tavasis odis atne man diaugsm ir irdies linksmyb" (Jer 15:16). Todl nepaprastai svarbu yra savo prastinje dienotvarkje kasdien rasti laiko nuodugniam Biblijos skaitymui. Paskirdami Biblijos studijavimui 30 minui ryte prie visus kitus darbus, mes tikrai sugebsime pradti kiekvien dien tinkamai nusiteik dvasikai. Tokie tikjim ugdantys proiai turs aukso vert teismo dien. Nordami ivengti daugeliui bdingo polinkio skaityti tik tas Rat dalis, kurios mums atrodo patrauklios, Broliai Kristuje sudar skaitymo plan, pavadint "Biblijos skaitymo vadovas" (j galima gauti i ios knygos leidj). Pagal plan kasdien skaitant po kelet skyri i Biblijos, met bgyje Naujasis Testamentas perskaitomas dukart ir Senasis Testamentas vienkart. Diena i dienos skaitydami pagal plan, mes galime pasidrasinti mintimi, kad tkstaniai kit tikinij skaito tuos paius skyrius. Todl kada tik besusistiktume, tarp ms tuoj gali usimegzti ryis; t dien skaitytini Biblijos skyriai turt sudaryti ms pokalbio pagrind. 11.3.2 MALDA Kitas labai svarbus protis, kuri reikia isiugtyti, yra malda. Primins mums, kad yra "vienas Dievo moni Tarpininkas - mogus Kristus Jzus, kuris atidav save kaip ipirk u visus", Paulius aikina, kaip Kristaus darb supratimas turt pasireikti praktikai: "Taip a noriau, kad vyrai melstsi visose vietovse be piktumo ir abejons" (1 Tim 2:5-8). "mes gi turime ne tok vyriausij kunig, kuris negalt atjausti ms silpnybi, bet kaip ir mes visaip mgint, taiau nenusidjus. Todl visikai pasitikdami artinkims prie malons sosto, kad patirtume gailestingum ir rastume malon gauti pagalb deramu laiku" (yd 4:15,16). Tikrai suvok, kad Kristus - tai ms asmeninis vyriausiasis kunigas, su didele galia siuniantis ms maldas Dievui, mes turtume gauti kvpimo reguliariai maldai tikjime. Bet malda neturt bti vien tik Dievui pateiktas "reikmi sraas"; svarbi ms mald dal turt sudaryti padka u saugi kelion, u maist prie valg ir t.t.

Jau vien tik isakydami savo problemas maldoje prie Viepat, patirsime didiul palengvjim: "Visuose reikaluose (nra dalyko, dl kurio nebt galima melstis) malda ir praymu su padka js trokiimai tesidaro inomi Dievui. Ir Dievo ramyb, pranokstanti visoki imint, sergs js irdis ir mintis" (Fil 4:6,7). Jeigu ms maldos atitiks Dievo vali, jos tikrai bus iklausytos (1 Jn 5:14). Mes galime suinoti Dievo vali studijuodami Jo od, kuris atskleidia mums Jo Dvasi / prot. Taigi Biblijos studijavimas turt mus imokyti kaip reikia melstis ir ko prayti meldiantis, kad ms maldos bt veiksmingos. Todl "jei mano odiai pasiliks jumyse,- js praysite, ko tik norsite, ir bus jums suteikta" (Jn 15:7). Ratuose randama daug reguliari mald pavyzdi (Ps 119:164; Dan 6:13). Maldos ryte bei vakare ir keletas trump padkos mald dien turt bti laikoma paiu minimumu. 11.3.3 PAMOKSLAVIMAS Painus tikrj Diev ikyla didiul pagunda tapti egoistu dvasinje plotmje. Mes galime bti taip patenkinti savo asmeniniais santykiais su Dievu ir tiek pasksti savo asmeninse Biblijos studijose, kad galime apleisti dalijims iais dalykais su kitais tikiniaisais ir mus supaniu pasauliu. Dievo odis ir jame randama tikroji Evangelija lyginami su viesa ar tamsoje vieianiu iburiu (Ps 119:105; Pat 4:18). Jzus atkreip dmes, kad niekas nevoia tokio iburio indu, bet rodo j vieai (Mt 5:15). "Js pasaulio viesa" krikto Krist dka; "pasaulio viesa" (Mt 5:14; Jn 8:12). "Nemanoma nuslpti miesto, kuris pastatytas ant kalno", ts Kristus (Mt 5:14). Jei savo gyvenime mes i tikrj vadovaujams tikrja Evangelija, kuri suprantame, ms "ventumas" bus akivaizdus tiems, su kuriais kartu gyvename. Mes negalsime nuslpti to fakto, kad esame "atsiskyr" Karalysts viliai, ir taip pat esame "atsiskyr nuo" j emiko gyvenimo bdo. Mes turtume taktikai iekoti bd perteikti savo inias apie Ties visiems tiems, su kuriais susidriame. Galime bendraudami nukreipti pokalbius dvasinius dalykus, aptarti tikjimo tiesas su kit banyi nariais; galime platinti broiras ir netgi patalpinti nedidelius skelbimus savo vietinius laikraius. Visa tai yra bdai, leidiantys ms iburiui viesti. Mes neturtume galvoti, jog galime palikti liudijimo darb kitiems tikintiesiems; kiekvienas ms yra pareigotas daryti t asmenikai. Palyginus su kitomis grupmis Broliai Kristuje organizuoja gana maai plataus masto rengini, susijusi su pamokslavimu. Kiekvienas ms asmenikai daro, k gali, danai u nuosavas las. Vienas skmingiausi pamokslavimo bd - aikinti apie tikjimo dalykus savo eimoms ir tiems, su kuriais mes betarpikai susidriame. Tie, kuri sutuoktiniai yra netikintys, turt suprantamai iaikinti jiems savo sitikinimus, bet kart t padarius nebt protinga nuolat kelti iuos klausimus ar daryti kok nors spaudim. Priverstinis tikjimo primimas nra Dievo pageidaujamas dalykas. Ms pareiga - liudyti apie Ties per daug nesirpinant sulaukiamo atsako dydiu. Mums tenka didiul atsakomyb vykdyti liudijim (Ez 3:17-21); jeigu Kristus ateis mums dar tebegyvenant, "du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas" (Lk 17:36). Bt tikrai keista, jei vykus antrajam ms Viepaties atjimui mes dar nebsime papasakoj apie tai savo artimiesiems ir bendradarbiams. 11.3.4 BENDRUOMENINIS GYVENIMAS

Iki iol iame skyriuje mes kalbjome apie ms asmeninius dvasinius pareigojimus. Bet alia to mes turime pareig susitikinti su kitais ms vilties dalininkais. Vlgi, tai turt bti ms spontanikas trokimas. Kaip matme, po krikto mes pradedame kelion per dykum Karalysts link. Kas gali bti natralesnio u trokim bendrauti su bendrakeleiviais. Mes gyvename paskutinmis dienomis prie Kristaus atjim; kad veiktume sunkius ibandymus, ugrinanius mus iais laikais, mes turime draugauti su tais, kurie yra tokioje pat padtyje: "Neapsileiskime lankyti savj susirinkimo bet skatinkime vieni

kitus juo labiau, juo aikiau regite besartinani (antrojo atjimo) dien" (yd 10:25 plg. Mal 3:16). Todl tikintieji turt kiek manydami stengtis bendrauti tarpusavyje raydami laikus bei susitikindmi bendroms Biblijos studijoms, bendravimo apeigoms ir pamokslavimo darbui. Kiekvienas ms asmenikai yra "paauktas" i pasaulio didiajai Karalysts viliai. odis "ventasis" reikia "paauktasis", ir juo gali bti vadinami visi tikri tikintieji, o ne vien tik keletas ymi tikinij praeityje. Graikikas odis, lietuvikoje Biblijoje veriamas odiu "banyia", yra "ecclesia", o tai reikia "paauktj bendrija", t.y. tikintieji. Taigi "banyia" vadinama grup tikinij, o ne materialus pastatas, kuriame jie susitikinja. Kad ivengt nesusipratim io odio vartojime, Broliai Kristuje yra link savo "banyias" vadinti "eklesijomis". Kad ir kiek bebt tikinij kokiame nors mieste ar rajone, logikas j poelgis yra susirasti viet susitikimams, kurioje galima reguliariai susirinkti. T galima daryti kurio nors tikiniojo namuose ar isinuomoti kit patalp. Broli Kristuje eklesijos visame pasaulyje susitikinja tokiose vietose, kaip kultros rmai, viebui konferencij sals, specialiai tam pasistatytos patalpos ar nuosavi namai. Eklesijos tikslas - suvienyti savo narius bendromis Biblijos studijomis ir taip pat bendrai liudyti pasauliui ir leisti savo iburiui viesti pamokslaujant. Pavyzdinis Broli Kristuje eklesijos tvarkaratis galt bti kad ir toks: SEKMADIENIS TREIADIENIS 11.00 Duonos lauymo apeigos 18.00 Vieas pamokslavimas 20.00 Biblijos studijavimas

Eklesija yra Dievo eimos dalis. Bet kurioje glaudioje bendruomenje kiekvienas narys turi bti supratingas ir nuolankus kit atvilgiu; geriausias ito pavyzdis buvo pats Kristus. Nepaisydamas savo akivaizdios dvasins virenybs, jis patarnavo visiems ir numazgojo mokiniams kojas, kol ie ginijosi tarpusavyje, kuris i j didiausias. Jzus sak mums sekti tokiu jo pavyzdiu (Jn 13:14,15; Mt 20:25-28). Dabar, kai stebuklingos ventosios Dvasios dovanos yra atimtos, nebra vietos "vyresniesiems", kurie buvo ankstyvojoje banyioje; "nes turite vienintel Mokytoj (Krist), o js visi esate broliai" (Mt 23:8). Todl Broliai Kristuje kreipiasi vienas kit odiais "brolis" ar "sesuo", ir vadina vienas kit vardais nepaisydami vieno ar kito asmens padties pasaulietikame gyvenime. Po viso ito turt bti aiku, jog reikia gerbti tikiniuosius, jau daug met paistanius tikrj Diev, ar greitai pasiekianius dvasin brandum pasiventimo Dievo odiui dka. Toki tikinij patarimai yra didiai vertingi visiems, bandantiems laikytis Dievo odio. Bet jie turt klausyti kit tikinij patarim tiktai tada, kai juose tiksliai atsispindi Dievo odis. Eklesijai skirti pamokymai turt pilnai remtis Dievo odiu. Taigi tas, kuris vieai kalba bendruomens susirinkime, tarsi tampa Dievo atspindiu, nes kalba Dievo vardu. Dievas yra vyrikos lyties, todl i to seka, kad tik broliai turt usiimti vieais pamokymais i Dievo odio. 1 Kor 14:34 nurodo t labai aikiai: "Moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbti joms neleidiama". Kaip to prieast 1 Tim 2:11-15 pateikia vykius Edeno sode; Ieva pamok Adom nusidti, todl dabar moteris neturt mokyti vyro. Dievas Adom sutvr prie Iev, ir tai yra enklas to, kad "moters galva - vyras" (1 Kor 11:3), todl vyras turt dvasikai vadovauti moteriai, o ne atvirkiai. Dl vis it dalyk "moterys tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu. A neleidiu, kad moteris mokyt nei kad vadovaut vyrui,- ji tesilaiko tyliai. Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui - Ieva. Be to, Adomas nesidav suvediojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuol. Bet ji bus iganyta gimdydama vaikus,- jos bus iganytos, jeigu ilaikys tikjim, meil ir ventum bei santrum" (1 Tim 2:11-15). I ito aiku, kad Biblija tikrai nustato tikintiesiems tam tikras pareigas, skirtingas vyrams ir moterims. Kai kuriais atvejais reikalaujama, kad moterys "itekt, augint vaikus, eimininkaut" (1 Tim 5:14), taigi j dvasins veiklos sritis - namai. Todl vieas darbas eklesijoje paliktas vyrams. Tai visikai nesiderina su humanistinmis lyi lygybs teorijomis, pagal kurias daranti karjer moteris gali pretenduoti lygyb su savo vyru visuose srityse, pradedant eimos biudeto tvarkymu ir baigiant vyrik drabui dvjimu. Vaik

gimdymas berods laikomas nepatogumu, kuris yra btinas norint iame materializmo ir savanaudikumo pripildytame pasaulyje ilaikyti nors kakiek sveiko proto. Tikri tikintieji turt vengti io amiaus dvasios, nors, kaip ir visur, nereikia perlenkti lazdos. Vyras neturi dtis savo monos ponu, bet privalo mylti j kaip Kristus myljo mus (Ef 5:25). "O ir js, vyrai, supratingai gyvenkite su moterimis (t.y. elkits su jomis velniai, remdamiesi Dievo odio mokymu), atsivelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyiai, pagerbkite jas, kaip turinias kartu su jumis paveldti gyvenimo malon" (1 Pt 3:7). Kriktas Krist sulygina vyrus ir moteris dvasiniu atvilgiu (Gal 3:27,28 plg. 1 Kor 11:11). Bet tai nepanaikina aikaus principo, kad "moters galva - vyras" (1 Kor 11:3). Tas galioja materialiuose ir dvasiniuose dalykuose, tiek eimoje, tiek ir eklesijoje. Kad pademonstruot io principo pripainim, tikiniosios moterys turt dvti galvos apdangal kiekvien kart, kai tik brolis aikina apie Dievo od. Praktikai tai reikia, jog visuose bendruomens susirinkimuose moteris privalo dveti skrybl ar skarel. Skirtumas tarp vyro ir moters turt bti pabriamas moteriai usiauginant ilgus plaukus, o vyrui susilaikant nuo ito (1 Kor 11:14,15). "Kiekviena moteris, kuri meldiasi neapgaubta galva, paniekina savo galv (t.y. savo vyr - 3 eil.): tai tolygu bti nuskustai. Jei jau moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigaubia Todl moteris privalo turti ant galvos priklausomybs enkl dl angel" (1 Kor 11:5,6,10). Melstis "neapgaubta galva" - "tai tolygu bti nuskustai", taigi neapgaubta galva nereikia galvos be plauk. Todl ir apgaubta galva - tai ne galva su plaukais, bet su smoningai dvimu galvos apdangalu. Be galvos apdangalo moteris negali pasikliauti savo prigimtiniu plauk dangalu; taip darydama ji tarsi lieka visai be plauk Dievo akyse. Vyrui nepritinka dvti galvos apdangal (1 Kor 11:7); ia kalbama ne apie plaukus, bet apie kitokius galvos apdangalus. Moteris simbolizuoja banyi, o vyras - Krist. Kaip mes privalome smoningai nusprsti, kad ms nuodmes udengt Kristus, taip ir moteris turi bti smoningai apsisprendusi dvti galvos apdangal. Jeigu jinai sumanyt pasikliautu savo prigimtiniu plauk dangalu, tai bt tas pats, jei mes bandytume siekti igelbjimo pasitikdmi ne Kristaus, bet savo nuosavu teisumu. "Tuo tarpu moteriai (Dievo duota) garb turti ilgus plaukus. Matyt, plaukai jai duoti vietoje dangalo ("kaip prigimtinis dangalas" - taip galima interpretuoti graikik tekst - 1 Kor 11:15). Todl moteris turt auginti savo plaukus taip, kad jie irykint jos skirtingum nuo vyro. Skirtumas tarp vyrik ir moterik plauk yra Dievo sukurtas; taigi moteris turt panaudoti tai kaip galimyb savo skirtingai padiai irykinti. Kalbant apie tokius dalykus, kaip ilgi moters plaukai ir galvos apdagalo dvjimas, reikia pabrti, kad tai neturi bti daroma tiesiog dl aki. Jei sesuo i tikrj elgiasi dvasingai ir nuolankiai, ji bus paklusni broliams, kaip tikintieji paklusta Kristui. Ji mielai rodys t paklusnum vairiais bdais, tame tarpe ir dvdama galvos apdangal. Jei bus suprastos i paliepim prieastys, tada jie bus vykdomi noriai, kaip ir visi kiti Dievo sakymai. Eklesijoje seserims visada atsiras darbo - pamokos sekmadieninje mokykloje ir daugyb kit pareig, nesusijusi su vieu mokymu ar kalbjimu, pvz. sskait tvarkymas. Dvasin brand pasiekusios moterys gali usiimti jaunesni seser mokymu (Tit 2:3,4 plg. kaip Marija ved Izraelio moteris, I 15:20). 11.3.5 DUONOS LAUYMAS alia maldos ir Biblijos skaitymo dar sakymui prisiminti jo auk laikas nuo darykite mano atminimui",- paliep pasekjai periodikai tai daryt iki dalinsis su mumis duona ir vynu (1 Kor nepaprastai svarbu yra paklusti Kristaus laiko lauant duon ir geriant vyn. "Tai Jzus (Lk 22:19). Jis norjo, kad jo jo antrojo atjimo, kada Jzus pats vl 11:26; Lk 22:16-18).

Duona simbolizuoja Kristaus kn, kuris buvo paaukotas ant kryiaus, o vynas jo krauj (1 Kor 11:23-27). Atrodo, kad pirmieji krikionys danai atlikindavo ias apeigas (Apd 2:42,46), galbt kart per savait (Apd 20:7). Jei nuoirdiai mylime Krist, mes paklusime jo sakymams (Jn 15:11-14). I tikrj turdami asmenin ry su juo, mes trokime prisiminti jo auk kaip jis to pra. itaip atmindami Jzaus pasiekt didj igelbjim mes gausime stiprybs. Kur laik tyliai pamsius apie jo kanias ant kryiaus, mums patiems tenkantys ibandymai nublanks ir atrodys visai menki palyginus juos su tais, kurie teko ms Viepaiui. Duonos lauymas i esms yra atminimo apeigos, jo pasekoje nevyksta nieko magiko. Jis atitinka Paschos (Velyk) vent, kuri veniama pagal Mozs statym (Lk 22:15; 1 Kor 5:7,8). Jinai turjo primint didj ivadavim i Egipto, kuri Dievas vykd per Moz prie Raudonosios jros. Duonos lauymo apeig metu mes prisimename savo igelbjim i nuodmi, kuris tapo manomas dl Kristaus mirties ant kryiaus, ir prie kurio mes prisijungiame per krikt. Taigi io sakymo laikymasis turt bti ms spontaniku noru. Fizinis duonos ir vyno ragavimo veiksmas kiekvien kart i tikrj sudabartina Kristaus meil mums bei visus dalykus, susijusius su ms igelbjimu. Todl duono lauymas madaug kart per savait yra geros dvasins sveikatos enklas. Jei mogus negali to daryti su tikjimo broliais, tai jis turt t daryti vienas pats. Jokia prieastis neturt mums bti klitimi io sakymo laikimuisi. Mes turtume kiek manydami stengtis, kad btume nuolat apsirpin duona ir vynu, kurie reikalingi apeigoms, nors kratutiniu atveju netgi i dalyk trkumas neturt mums sukliudyti kaip galima geriau prisiminti Krist nurodytu bdu. Jzus naudojo grim i "vynuogi vaisiaus" (Lk 22:18), taigi ir mes turtume naudoti raudon vynuogi vyn. Kristaus kani ir aukos simboli ragavimas - tai didiausia garb, kokios gali susilaukti vyras ar moteris. Ragaujant juos neskiriant tinkamo dmesio j simbolizuojamiems dalykams atsiduriama netoli ventvagysts, kadangi "kada tik valgote it duon ir geriate i itos taurs, js skelbiate Viepaties mirt Todl kas nevertai valgo tos duonos ar geria i Viepaties taurs, tas bus kaltas Viepaties Knu ir Krauju" (1 Kor 11:26,27). Taigi duonos lauymo apeigos turt bti atliekamos tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur galima ivengti dmesio iblakymo ir mini tkms pertraukimo. Gali tekti t daryti anksti ryte arba vlai vakare, miegamajame ar kitoje tinkamoje vietoje. Mums dar patariama: "Teitiria mogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria i tos taurs" (1 Kor 11:28). Todl prie ragaudami iuos simbolius mes turtume sutelkti savo mintis Kristaus auk. Tam galima pervelgti jo nukryiavimo apraymus, pateiktus Evangelijose. Prideramai t darydami mes kartu neivengiamai itirsime ir savo sin prie Krist. Tinkama duonos lauymo apeig tvark bt tokia: 1. Malda - praome Dievo palaiminti susirinkim ir atverti ms akis Jo odiui bei prisiminti kit tikinij reikmes; loviname Diev u jo meil, ypa u t, kuri parodyta Kristuje, ir meldiams dl vairi kit dalyk. 2. Skaitome Biblijos skyrius, numatytus tai dienai "Biblijos skaitymo vadove". 3. Apmstome, k galtume i j imokti, arba skaitome "pamoksl", paremt inagrintais Biblijos skyriais, kuris kreipia mus link i apeig tikslo - Kristaus atminimo. 4. Perskaitome 1 Kor 11:23-29 5. Kelet minui skiriame savianalizei. 6. Malda u duona. 7. Lauiame duon ir suvalgome nedidel ksnel. 8. Malda u vyn.

9. Igeriame gurknel vyno. 10. Baigiamoji malda. Visos apeigos trunka tik iek tiek daugiau negu valand.

11.4

VEDYBOS

io poskyrio pradioje inagrinsime padt t, kurie krikto metu yra nesusituok. 5.3 poskyryje esame aptar, jog btina vesti tik kriktytus tikiniuosius. Yra keletas eilui, susijusi su Jzaus, Pauliaus ir kit moni pavyzdiu, kurios skatina nesusituokusius bent jau apsvarstyti galimyb tokiems ir likti, kad galt pilnai pasivsti Viepaties darbams (1 Kor 7:7-9, 32-38 plg 2 Tim 2:4; Mt 19:11,12,29; Koh 9:9). Bet "jei vedi, nenusidedi" (1 Kor 7:28). Daugelis apatal buvo ved (1 Kor 9:5), ir Dievas numat, kad santuoka gali atneti daug fizins ir dvasins naudos. "Tebna vis gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas" (yd 13:4). "Negera mogui bti vienam", jeigu tik jis nra pajgus pasiekti aukt atsidavimo dvasiniams dalykams lyg, ir todl Dievas steig santuok (Pr 2:18-24). Taigi "kas randa ger moter, randa laims ir gaus diaugsmo i Viepaties gudri gi moteris ypatinga Viepaties dovana" (Pat 18:22; 19:14). 1 Kor 7:1,2 mums pateikiamas apibendrintas galim variant vertinimas: "Gerai daro vyras neliesdamas moters. Taiau itvirkavimui ivengti kiekvienas tegul turi sau mon ir kiekviena tegul turi sau vyr" (plg. 9 eil). i eilui prasm ta, kad lytinio potraukio tenkinimas u santuokos rib yra itvirkavimas. Visame Naujajame Tesamente danai liepiama saugotis itvirkavimo (lytini santyki tarp nesusituokusi asmen), svetimavimo (lytini santyki tarp asmen, i kuri vienas ar abu jau turi kit vyr ar mon) ir kitoki nedorybi; tokie perspjimai randami beveik kiekviename laike. tai tik keletas i j: Apd 15:20; Rom 1:29; 1 Kor 6:9-18; 10:8; 2 Kor 12:21; Gal 5:19; Ef 5:3; Kol 3:5; 1 Tes 4:3; Jud 7; 1 Pt 4:3; Apr 2:21. Kaip matome, ito svarba pabriama labai danai. Viso to akivaizdoje yra tikrai pavojinga lengvabdikai nepaisyti aikiai ireiktos Dievo valios. Dievas mielai atleidia nuodmes, padarytas silpnumo akimirk, jei dl j atgailaujama (pvz. Dovydo svetimavimas su Betsabja), bet jeigu tokie dalykai daromi nuolat ir tampa gyvenimo bdu, tada galima susilaukti tiktai pasmerkimo. Paulius danai t iaikina iki smulkmen: "Itvirkavimas, netyrumas, galavimas ir panas dalykai. A jus spju, kaip jau esu spjs, jog tie, kurie taip (nuolat) daro, nepavelds Dievo karalysts" (Gal 5:19,21), todl "sergkits palaidumo!" (plg. 2 Tim 2:22). "Jokia kita mogaus daroma nuodm nepalieia kno, o itvirklis nusikalsta savo knui" (1 Kor 6:18). Beveik visame pasaulyje vis plaiau toleruojamas jaun por gyvenimas kartu prie vestuves, pilnai mgaujantis lytiniais santykais. iuo atveju visikai neteisingai elgiamasi, be vestuvi juridikai pripaistant sutuoktiniais asmenis, kakiek laiko gyvenanius kartu ir vedanius bendr k. Santuoka tikiniajam turi bti tokia, koki nustat Dievas; mes negalime leisti, kad kno geismus tenkinaniame pasaulyje suformuotas santuokos vaizdis ugot Dievo reikalavimus, keliamus santuokai - pagaliau juk santuok steig Dievas, o ne mogus. Vedybos pagal Biblij turi maiausiai trys sudedamsias dalis: 1. Vienokia ar kitokia vestuvi ceremonija, tegul ir paprasta. Boozo ir Rutos vedyb apraymas Rut 3:9-4:13 parodo, jog santuokiniai ryiai neusimezga savaime; turi bti konkretus momentas, nuo kurio mons tampa tikrais sutuoktiniais. Kristus vadinamas jaunikiu, o tikintieji nuotaka, kuri jis "ves" antrojo atejimo metu. Ikilmingam to paymjimui bus susirinkta " Avinlio vestuvi pokyl" (Apr 19:7-9). Santykiai tarp vyro ir monos simbolizuoja santykius tarp Kristaus ir tikinij (Ef 5:25-30); kadangi pastaruoju atveju bus aikiai apibrtas santuokos pradios momentas, tai ir tikinij santuoka turt prasidti vestuvmis, simbolizuojaniomis ms susivienijim su Kristumi teismo metu. 2. Dievo santuoka su Izraeliu apm abipus dvasin sandor, pasireikiania itikimybe vienas kitam (Eze 16:8), taigi is dalykas turt atsispindti ir tikinij santuokoje.

3. Lytiniai santykiai yra btini santuokos utvirtinimui (st 21:13; Pr 24:67; 29:21; 1 Kar 11:2). Dl ito 1 Kor 6:15,16 aikina, kodl nesantuokiniai lytiniai santykiai yra tokie blogi. Lytiniai santykiai liudija fiziniame lygyje, jog Dievas sujung susituokusi por (Pr 2:24). Todl susijungiant "vien kn" laikin santyki metu, piktnaudiaujama knais, kuriuos mums suteik Dievas. Jis sukr juos taip, kad bt galima fiziniame lygyje utvirtinti Jo numatyt susijungim santuokoje. I to seka, kad poros, "gyvenanios kartu" prie vestuves, i tikrj gyvena nuodmje. Jeigu jie neteisina savo santyki tinkamai susituokdami arba neisiskyria, tada nra prasms j kriktyti. Sunkum ikyla kai kuriose kultrose besivystaniame pasaulyje, kur eiliniams monms neegzistuoja tokios svokos, kaip vestuvi ceremonija ar vedybin sutartis. mons gali gyventi daug met be i dalyk ir laikyti save sutuoktiniais. ios knygos autorius pataria, jog tie, kas atlieka krikt, tokiais atvejais turt paaikinti i padt noriniam pasikriktyti ir pareikalauti, kad jis sudaryt su savo partneriu koki nors vedybin sutart. Po to j santykiai kaip galima greiiau turt bti uregistruoti atitinkamoje civilins valdios staigoje. Prim krikt asmenys, kurie turi nekriktyt sutuoktin, jokiu bdu neturt jo palikti (1 Kor 7:13-15); greiiau jau jie turt kiek manydami stengtis j mylti, ir itaip paiu savo gyvenimo bdu parodyti, kad jie nuoirdiai tiki tikruoju Dievu, o ne tiesiog pakeit religij. 1 Pt 3:1-6 drasina atsidrusius tokioje padtyje mones sakydamas, jog itaip elgiantis jau vien tuo galima laimti tikjimui netikint sutuoktin. Principai, kuriuos Dievas nustat santuokai, yra apibendrinti iuo teiginiu: "mogus paliks savo tv ir motin ir glausis prie savo moters; ir bus du viename kne" (Pr 2:24). Vienyb tarp vyro ir monos - visose gyvenimo srityse siektinas dalykas, ir tai primena ms nuolatines pastangas susivienyti su Kristumi veikiant savo prigimties esmin nuodmingum ir savanaudikum. iuo atveju kovojama su savimi, o ne su Kristumi ar savo sutuoktiniu. Kuo daugiau mes pasieksime ioje kovoje, tuo laimingesni ir pilnatvikesni bus ms santykiai. Taiau mes gyvename nuodms ir neskmi kupiname materialiame pasaulyje, kuriame ne visada manoma pasiekti aukiausi ventumo lyg, nustatyt mums Biblijoje ir geriausiai pailiustruot Dievo ir Kristaus meils pavyzdiu. Idealus atvejis, nurodytas Pr 2:24 - tai vienas vyras ir viena moteris, kurie kartu gyvena visikoje vienybje vis savo gyvenim. Tikintieji turi bti pasiruo susitaikyti su tuo, kad kartais is lygis nebus pasiektas nei j pai, nei kit tikinij gyvenimuose. Vyrai ir monos gali konfliktuoti ir nepasiekti reikiamos mini vienybs; gali bti nemanomas fizinis ryis; gyvendamas visuomenje, kurioje leidiama daugpatyst, vyras iki krikto gali bti jau veds kelet mon. iuo atveju jis turt pasilikti su jomis, bet daugiau nevesti. Todl apatalas Paulius, kuriame puikiai derinosi uuojauta monms ir itikimyb dievikiems principams, iaikino, kad isiskyrimas manomas kratutiniais nesuderinamumo atvejais: "Susituokusiems sakau ne a, bet Viepats, kad mona nesiskirt nuo vyro, o jei atsiskirt, kad likt netekjusi" (1 Kor 7:10-11). itaip nurodomas idealus variantas, bet leidiama laikytis ir ne toki griet reikalavim, jeigu tik nepaniekinamas pagrindinis Dievo principas (pvz. svetimavimas yra blogas dalykas). Toks vairaus lygio reikalavim pateikimas gana danai sutinkamas Ratuose. Pauliaus patarimas 1 Kor 7:10-11 artimas 1 Kor 7:27,28: "Likai be monos? Neiekok monos (t.y. lik neveds). Jei vedi, nenusidedi". Taiau skiriantis savo noru smoningai paeidiamas dievikasis principas, pagal kur vyras ir moteris turt pripainti, jog Dievas juos sujung vien kn, net jeigu jiems bt sunku tai gyvendinti praktikai. Kristaus odiai yra daugiau negu aiks: "O nuo sutvrimo pradios Dievas sukr juos kaip vyr ir moter. tai kodl vyras paliks savo tv ir motin ir glausis prie monos, ir du taps vienu knu. Taigi (Jzus pabria) jie - jau nebe du, o vienas knas. K tad Dievas sujung, mogus teneperskiria! Kas atleidia savo mon ir veda kit, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyr ir iteka u kito, ji svetimauja" (Mk 10:6-12). Visoje santyki tarp lyi srityje knas tikrai meistrikai sugeba surasti vairi pretekst, kuriais bando pateisinti beatodairik prigimtini geism

tenkinim. Tie, kas atsiduria ypatingai gundaiose situacijose, gali gauti taip reikalingos jiems jgos ir dvasins itverms tiktai nuolat apmstydami iame poskyryje pateiktas eilutes. Kai kas bando pateisinti homoseksualizm ir lesbijizm teigdami, kad tai teisti, prigimtiniai trokimai. Taiau nekyla abejoni, jog tokie dalykai yra visikai pasibjaurtini Dievo akyse. Pr 2:24 pateiktas pagrindinis principas atskleidia homoseksualizmo nuodmingum; Dievas nori, kad vyras bei moteris susituokt ir tvirtai laikytsi vienas kito. Dievas padar Adomui padjj moter, o ne kit vyr. Lytiniai santykiai tarp vyr yra danai smerkiami Biblijoje. Tai buvo viena i nuodmi, dl kuri buvo sunaikinta Sodoma (Pr 18,19 sk.); Paulius labai aikia pareikia, jog atkakliai laikantis i dalyk usitraukiamas Dievo pyktis ir prarandama galimyb paveldti Jo Karalyst (Rom 1:18-32; 1 Kor 6:9,10). Net jei kakada buvome sitrauk tokius dalykus, tai vis tiek mes neturtume manyti, jog jau nebegalime tiktis Dievo pagalbos. Dievas tikrai atleidia, kad gavusieji Jo atleidim galt su meile ir pagarba tarnauti Jam (Ps 130:4). Korintiei bendruomenje buvo gana nemaai toki, kurie atgailavo dl savo lengvabdikumo: "Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti (kriktu), paventinti, iteisinti (pasikriktijant) Viepaties Jzaus vardu" (1 Kor 6:911). Jei kas nors skundiasi neturs prigimtinio potraukio prieingai lyiai, tai i tikrj jis kaltina Diev neteisingumu teigdamas, kad Jis udraud usiiminti homoseksualizmu, bet sukr mones su ia neveikiama pagunda. Dievas neleis ms gundyti daugiau nei mes galime atlaikyti ir suteiks mums galimyb ivengti pagund (1 Kor 10:13). Perdaug sitraukdamas bet kok su knikais pomgiais susijus dalyk, mogus gali pasiekti toki bsen, kurioje tai tampa tarsi prigimties dalimi. tai alkoholikas ar narkomanas negali gyventi reguliariai nevartodamas tam tikr chemini mediag; bet i jo reikalaujama pakeisti savo poir dalyk ir gydymo pagalba sugrti prie prastinio, normalaus gyvenimo bdo. Homoseksualistai turi padaryti t pat. Dievas sutvirtins mones tokiam ingsniui; bet jei jie visikai atsiduos savo prigimtiniams geismams, tada Dievas elgsis su jais kaip su Izraeliu senais laikais: "tai kodl Dievas paliko juos gding aistr valiai. J moterikosios prigimtinius santykius pakeit prieingais prigimiai. Panaiai ir vyrikiai, pamet prigimtinius santykius su moterimis, usideg geiduliais vienas kitam, itvirkavo vyrai su vyrais, ir jiems bdavo jais paiais (t.y. j knais) u ikrypim vertai atmonijama" (Rom 1:26,27). Tiktai nenorintis matyti neirs iose eilutse aikios pranysts apie AIDS ir kitas lytiniu keliu plintanias ligas, kurios yra danos itvirkavimo uvaldytame ms pasaulyje.

11.5 BENDRAVIMAS
Graikiki odiai, veriami odiais "bendravimas" ir "bendryst" i esms apibdina toki bsen, kuomet turima kakas bendra: bendra-vimas. "Bendryst" taip pat yra susijusi su odiu "bendrauti". inodami Dievo kelius ir j laikydamiesi, mes bendraujame su Juo ir su tais, kurie daro t pat bdami "Kristuje". Lengvai galima apleisti mums paskirt pareig bendrauti su kitais: "Daryti gera ir (bendraujant) dalytis su kitais geru" (yd 13:16). Fil 1:5 kalbama apie ms "bendradarbiavim Evangelijos labui"; taigi ms bendravimo pagrindas - tikjimo tiesos, sudaranios tikrj Evangelij. Dl ios prieasties tikri tikintieji pasiekia didesn bendryst negu kuri nors kita organizacija ar banyia. Kad galt pabendrauti, jie keliauja didelius atstumus susitikindami vieni su kitais ir lankydami atskirai gyvenanius tikiniuosius, be to jie turt kur tik manoma tam panaudoti pat ir telefono ry. Paulius liepia laikytis "bendrysts Dvasioje" (Fil 2:1), t.y. bendrysts, kuri manoma, jei mes kartu sekame Dievo Dvasia / protu, atskleistu Jo Dvasioje / odyje. Bene geriausiai ms bendryst pasireikia kartu atliekant duonos lauymo apeigas. Pirmieji krikionys "itvermingai laiksi apatal mokslo ir bendravimo (bei su tuo susijusio) duonos lauymo ir mald jie lauydavo duon su diugia ir tauria irdimi" (Apd 2:42,46). ie simboliai ireikia pai ms

vilties esm, todl "su diugia ir tauria irdimi" dalindamiesi jais mes turtume pasiekti didel vienyb. "Argi laiminimo taur, kuri laiminame, nra bendravimas Kristaus kraujyje (dalijantis juo)? Argi duona, kuri lauome, nra bendravimas Kristaus kne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas knas: mes juk visi dalijams viena duona" t.y. Kristumi (1 Kor 10:16,17). Tagi mes esame pareigoti dalytis Kristaus aukos simboliais su visais tais, kurie naudojasi jo darb vaisiais ir yra "vienos duonos" dalininkai. T galima daryti tik su tais, kurie paino ties ir yra tinkamai pakriktyti Krist. Simboliai tiesiog ijuokiami, jei jais dalinamasi su asmenimis, neatitinkaiais i reikalavim. Jonas prisimena, kaip jis dalinosi su kitais aminojo gyvenimo Evangelijos painimu, "kad ir js turtumte bendravim su mumis. O ms bendravimas yra su Tvu ir su jo Snumi Jzumi Kristumi" (1 Jn 1:2,3). Tas parodo, kad bendravimas grindiamas bendru tikrosios Evangelijos supratimu, to dka mes galime bendrauti su kitais tikrais tikiniaisiais ir taip pat asmenikai su Dievu bei Jzumi. Kuo daugiau mes savo gyvenime atsiduosime Evangelijai, nugaldami nuodmingus polinkius, ir kuo giliau suprasime Dievo od, tuo glaudiau bendrausime su Dievu ir Kristumi. Ms bendravimas su Dievu ir Kristumi bei kitais tikiniaisias remiasi ne vien tik tuo, kad mes visi kartu pritariame tikjimo tiesoms, sudaranioms "vien tikjim". Ms gyvenimo bdas turi atitikti jose ireiktus principus. "Dievas yra viesa ir jame nra jokios tamsybs. Jei sakytume, kad bendraujame su juo, o vaikiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos. O jei vaikiojame viesoje, kaip ir jis yra viesoje, mes bendraujame vieni su kitais ir jo Snaus Jzaus kraujas apvalo mus nuo vis nuodmi" (1 Jn 1:5-7). "Vaikiojimas tamsoje" i tikrj reikia tok gyvenimo bd, kuris nuolat atvirai nesiderina su Dievo odio viesa (Ps 119:105; Pat 4:18); tai nereikia nuodmi, kurias mes kartais padarome dl savo silpnumo, nes sekanioje eilutje tsiama: "Jei sakytume, jog neturime nuodms, klaidintume patys save ir nebt mumyse tiesos (t.y. Dievo odio - Jn 17:17; 3:21; Ef 5:13)" (1 Jn 1:8). I ito turt bti akivaizdu, kad bendravimas nutrksta, kuomet tikintysis pradeda laikytis klaiding doktrin arba jo gyvenimo bdas tampa visikai nesuderinamas su aikiu Biblijos mokymu: "Neprisidkite prie nevaising tamsos darb, o veriau pasmerkite juos" (Ef 5:11). Reikt kiek manoma stengtis i naujo laimti tokius mones sekant prauvusios avies iekanio gerojo ganytojo pavyzdiu (Lk 15:1-7). Jei brolis ar sesuo ir toliau atkakliai laikosi klaidingo mokymo arba visikai nepritinkamai elgiasi, tada btina vieai praneti apie bendravimo nutraukim (Mt 18:15-17). Praktikoje tai atliekama pasikalbjus su atsakingu eklesijos nariu ir paskelbus apie fakt Broli Kristuje bendruomeniniame urnale. Taiau btinai reikia pabrti, jog ie veiksmai turt bti atliekami tik kratutinias atvejais, kuomet aikiai laikomasi klaidingo mokymo ar neatsisakoma su dvasingumu nesuderinamo gyvenimo bdo. Mes turime bti tikri, jog mogus taip nukrypo nuo pagrindini Biblbjos mokymo ties, kad tarp ms beveik nebeliko nieko bendro ir todl btina vieai paskelbti apie santyki nutraukim. Labai aikiai kalbama apie bendravim iose eilutse svetimo jungo su netikiniaisias. Kas gi bendra tarp kas bendra tarp viesos ir tamsos? Todl ieikite i Viepats Tuomet a jus priimsiu ir bsiu jums tvas, dukterys,- taip sako visagalis Viepats". 2 Kor 6:14-18: "Nevilkite teisumo ir nuodms? Arba j ir atsiskirkite, sako o js bsite man sns ir

Esame parod, jog Dievo odis yra viesa. iose eilutse paaikinama, kodl mes neturtume bendrauti su bayiomis, kurios laikosi klaiding mokym; kodl mes neturtume tuoktis su tais, kurie neino Tiesos, ir turtume vengti pasaulio keli. Atsiskyr nuo pasaulio mes gauname kvap gniauiani garb tapti paties Dievo snumis ir dukterimis, sudaraniais visame pasaulyje eim, susidedani i t, kurie turi tokius pat santykius ir todl yra ms broliai ir seserys. Yra tik "vienas knas", t.y. viena tikra Banyia (Ef 1:23), kuri eina tie, kas laikosi vienos vilties, vieno Dievo, vieno krikto ir vieno tikjimo, t.y.vieno tikrojo tikybos ties rinkinio, sudaranio vien tikjim (Ef 4:4-6). Kadangi tarp viesos ir tamsos nra nieko bendra, tai bendraudami su tamsa mes ir patys atsiduriame tamsoje.

Jei mes i tikrj pilnai suvoksime Ratuose apreikt tikjimo ties visum, tada suprasime, jog tie, kas tiki klaidingu mokymu ir vadina j krikionybe, bendrauja su Dievu ne daugiau u ateistus. Jei js dmiai skaitte i knyga, jums dabar jau turt bti aiku, jog ms santykiuose su Dievu negali bti kompromisins padties. Mes arba esame Kristuje krikto dka, arba ne. Mes esame arba viesoje, jei suvokiame tikrj mokym ir paklustame jam praktikai, arba tamsoje. Mes negalime vienu metu bti abiejose pusse. inodami iuos dalykus, mes kartu turime ir tam tikr atsakomyb prie Diev. Dabar mes savo kasdieniniame gyvenime nesielgiame kaip vidutinis pasaulio mogus. Dievas dmiai stebi ms atsak. Jis, Viepats Jzus ir visi tikri tikintieji galt tiesiog "priverti" jus priimti teising sprendim. Bet nepaisant to, kad Dievas, Kristus ir mes kiek galdami padsime jums - o juk Dievas netgi atidav Savo viengim sn, kad jis mirt u mus - js igelbjimas galiausiai priklauso nuo to, ar js savo pai laisva valia nusprsite prisijunti prie ios didingos Vilties, kuri dabar yra jums pasilyta.

11 SKYRIUS: KLAUSIMAI
1. Kokie pasikeitimai turt vykti mogaus gyvenime krikto metu? 2. a) b) c) d) Kas yra "ventumas"? Atsisakymas bendrauti su netikiniaisiais Atsiskyrimas nuo nuodms kartu su atiskyrimu dievikiems dalykams jimas banyi Gero darymas kitiems

3. Kokios darbins veiklos rys nepriimtinos tikriems krikionims? 4. K reikia odiai "ventasis" bei "eklesija"? 5. a) b) c) d) 6. a) b) c) su d) Kurie i emiau ivardint teigini apie duonos lauym yra teisingi? Mes turtume daryti tai madaug kart per savait Mes turtume daryti tai kart metuose per Velykas Duona ir vynas virsta tikru Jzaus kn ir krauju Duona ir vynas simbolizuoja Jzaus kn ir krauj Kurie i emiau ivardint teigini apie santuok yra teisingi? Mes turtume tuoktis tik su tikrais tikiniaisiais Tikintiesiems leistinos skyrybos Veds tikintysis, kurio sutuoktinis yra netikintis, turt stengtis pasilikti juo Santuokoje vyras simbolizuoja Krist, o moteris - tikiniuosius

7. Ar turt moterys mokyti bendruomens susirinkimuose? 8. Jei js inodamas ties pasikriktysite, banyioms, kurios nemoko visos tiesos? ar ir toliau priklausysite

1 PRIEDAS: APVALGA

PAGRINDINI

BIBLIJOS

MOKYMO

TIES

1. DIEVAS 1.1 Egzistuoja asmenyb, vadinamas Dievu. 1.2 Jis turi ypating buvein Danguje 1.3 ir egzistuoja realiai, turdamas kn. 1.4 Mes esame Jo atvaizdas. 1.5 Angelai yra Jo pasiuntiniai. 1.6 Jie negali nusidti 1.7 nes yra Dievo prigimties dalininkai. 1.8 Biblijoje mokoma tik apie vien egzistavimo bd - egzistavim knikoje formoje. Dievas ir angelai egzistuoja knikoje formoje. 1.9 Krikionika viltis - Kristui sugrus gauti Dievo prigimt iliekant knikoje formoje. 2. DIEVO DVASIA 2.1 Dievo Dvasia - tai Jo galia, kvpavimas ir protas. 2.2 Jos pagalba Jis gyvendina visus savo sumanymus 2.3 ir egzistuoja visur. 2.4 ventoji Dvasia - tai ta pati jga, naudojama tam tikriems tikslams pasiekti. 2.5 vairiais laikmeiais praeityje mons gaudavo stebuklingas Dvasios dovanas. 2.6 Dabar jos yra atimtos, 2.7 o Dievo galia mums atsiskleidia per Jo od. 2.8 ventoji Dvasia neveria moni bti dvasingais prie j pai vali. 2.9 Biblija buvo pilnai kvpta Dievo Dvasios. 2.10 Biblija yra vienintelis autoritetas ms santykiuose su Dievu. 3. DIEVO PAADAI 3.1 Evangelija buvo paskelbta paad pavidalu yd protviams. 3.2 Pr 3:15 minimas moters palikuonis - tai Kristus ir teisieji, kurie kent ir kenia nuo nuodms, alio palikuonio. 3.3 Pagal Dievo paadus ems planeta niekada nebus sunaikinta. 3.4 Abraomo ir Dovydo palikuonis buvo Kristus; 3.5 mes galime bti Kristuje per tikjim ir krikt, 3.6 todl ie paadai yra skirti visiems tikriems tikintiesiems. 4. DIEVAS IR MIRTIS 4.1 I prigimties mogus yra mirtingas, links nusidti, ir 4.2 prakeiktas dl Adomo nuodms. 4.3 Kristus turjo i mogikj prigimt. 4.4 Siela vadinamas ms "a", ms knas, mstymas ar asmenyb. 4.5 Dvasia vadinama mumyse esanti gyvybin jga / kvpavimas. 4.6 Niekas negali egzistuoti kaip bekn dvasia. 4.7 Mirtis - bsena be smons veiklos. 4.8 Sugrus Kristui bus prikelti su knu tik tie, kas inojo tikrj Evangelij. 4.9 Teisiama bus pirmiausia atsivelgiant tai, kaip inomas ir suvokiamas Dievo odis. 4.10 Nemirtingumas bus galutinai suteiktas po teismo. 4.11 Atsakingi nusidjliai bus nubausti amina mirtimi. 4.12 "Pragaru" vadinamas kapas. 4.13 "Gehena" - tai vieta netoli Jruzals, kur buvo deginamos iukls ir nusikaltli lavonai. 5. DIEVO KARALYST 5.1 Izraelio tauta buvo Dievo Karalyst praeityje. 5.2 itokia padtis dabar yra pasibaigusi, bet bus atkurta sugrus Kristui. 5.3 Tai bus padaryta kuriant emje pasaulinio masto Karalyst, kuri Dievo vardu valdys Kristus. 5.4 Per pirmj ios Karalysts egzistavimo tkstantmet (t.y. "Tkstanio met viepatij") vis laik tikri tikintieji valdys paprastus mirtingus mones, kurie bus gyvi Kristui sugrus. 5.5 Taigi iuo metu Karalyst nra kurta politiniu poiriu. 5.6 Mes esame igelbti malone per tikjim, o ne darbais.

6. DIEVAS IR BLOGIS 6.1 odis "velnias" reikia "melagingas kaltintojas" arba "meiikas". 6.2 odis "tonas" reikia "prieininkas", 6.3 ir juo gali bti vadinami tiek geri, tiek blogi mons. 6.4 Simbolikai velniu ir tonu vadinami nuodm bei knas. 6.5 altys Edene buvo tikras gyvnas; 6.6 Pradios knygoje apraytas mogaus sutvrimas bei nuopolis turi bti suprantami tiesiogine, paodine prasme, o ne grynai simbolikai. 6.7 Blogio jg, nuodming dvasi ar mirusi moni siel pavidalo "demonai" neegzistuoja. 6.8 Kristaus atlikt "demon ivarym" apraymai gali bti traktuojami kaip kalbin priemon, kurios pagalba i tikrj apibdinami lig pagydimai. 6.9 Luciferis - tai ne nusidjs angelas. 6.10 Dievas yra visagalis; Jis nesidalina savo jga su kokia nors nuodminga btybe, besiprieinania Dievo keliams. 6.11 Tikintiesiems tenkani ibandym galutinis altinis yra Dievas, o ne "neskm" ar nuodminga btyb, vadinama velniu. 7. JZUS KRISTUS 7.1 Plaiai krikionikame pasaulyje pripaistamos "trejybs" doktrinos nemokoma Biblijoje. 7.2 Kristus gim i mergels Marijos, 7.3 kuri buvo paprasta moteris su mogika prigimtimi. 7.4 Jzus turjo mogik prigimt, 7.5 bet tobul, nenuodming charakter, 7.6 nors Dievas nevert Jz bti teisiu. Jzus savo paties laisva valia mir kaip tobula auka u nuodm. 7.7 Po savo mirties ant kryiaus Jzus buvo prikeltas. 7.8 Jzus neegzistavo fizikai prie savo gimim, 7.9 nors jis nuo pat pradi buvo Dievo mintyse / planuose. 7.10 Jzus mir kaip auka u ms nuodmes, 7.11 kad gaut igelbjim sau ir mums. 7.12 Jzus mir kaip ms atstovas, 7.13 o ne kaip pakaitalas, nors tuo plaiai tikima krikionikame pasaulyje. 7.14 Mozs statymas pasibaig Kristaus mirtimi, 7.15 todl dabar mums nebereikia jo laikytis, neiskiriant n abo. 8.KRIKTAS 8.1 Be krikto negali bti jokios igelbjimo vilties. 8.2 Tikjimo ir krikto dka mes tampame Abraomui duot paad dalininkais 8.3 ir gauname nuodmi atleidim. 8.4 Kriktas atliekamas pilnai panardinant vanden suaugusius mones, kurie ino Evangelij. 8.5 Jei mons buvo panardinti, bet tuo metu pilnai neinojo tikrosios Evangelijos, jie turi bti pakriktyti dar kart, tinkamai. 8.6 Kad kriktas galiot, reikia suprasti tikrj Evangelij. 9. GYVENIMAS KRISTUJE 9.1 Po krikto tikintysis turi pasistengti kiek manoma atsiskirti nuo io nuodmingo pasaulio keli, 9.2 bei ugdyti savyje Kristaus bruous. 9.3 Profesin veikla bei laisvalaikio pomgiai, susij su Dievo sakym lauym, pvz. jgos panaudojimu ar nesaikingu alkoholio vartojimu, yra nesuderinami su tikru krikioniku gyvenimu. 9.4 Kriktyti tikintieji turi pareig susitikinti ir bendrauti vieni su kitais kada tik manoma ir kiek t leidia mogikos galimybs. 9.5 Kriktyti tikintieji turt periodikai lauyti duon ir gerti vyn atmindami Kristaus auk. 9.6 Kasdiens maldos ir Biblijos skaitymas yra btini dalykai kriktytiems tikintiesiems. 9.7 Bendruomenei gali priklausyti tik tie kriktyti tikintieji, kurie laikosi teising tikjimo ties ir i tikrj stengiasi jas vykdyti praktikai. 9.8 Todl kas nustoja tikti Tiesa ar vykdyti j praktikai, tas nustoja priklausyti tikr tikinij bendruomenei. Pastaba: Oficial "Vieno tikjimo ipainim", naudojama daugiau nei 100 met, galima gauti i leidj.

2 PRIEDAS: MS POIRIS BIBLIJOS TIES MOKYMS

Pilnai manoma imokti visas pagrindines Biblijos mokymo tiesas ir vis dlto asmenikai nesuvokti jose pateikiamos inios tikrumo. is faktas gali sukelti daug kani tiems, kas naudoja vadovlius, tokius kaip is, ir moko kitus, bet paskui pasirodo, jog jie taip ir nesuvok ten idstyt princip. Pirmame imtmetyje skelbiant Evangelij daniausiai bdavo susilaukiama tikrai nuoirdaus atsako. mons "mielai prim" Evangelij ir todl kriktijosi (Apd 2:41). Be itokio nuoirdaus atsako Evangelijos ini - be "meils kupino tikjimo", kaip t danai apibdindavo Robertas Robertsas - nra prasms kriktytis. Tie, kas atlieka tai vien tik veriami savo tv ar sutuoktini, kain, ar isilaikys iki galo. Kadangi mums svarbu atvesti mones prie igelbjimo, o ne tiesiog kuo daugiau j pakriktyti, tai skelbiant Evangelij verta sugaiti iek tiek laiko ir sitikinti, jog ms atverstieji kriktijasi turdami teising poir iuos dalykus. mons Berjoje "noriai prim od ir kasdien tyrinjo Ratus", kad patikrint Pauliaus skelbiamus dalykus (Apd 17:11). is vadovlis - o taip pat ir bet kuri kita mogaus parayta knyga - tai tik bandymas kiek galima tiksliau atspindti Biblijos mokym. Tikro atsako Evangelij galima sulaukti tik tada, kai protas yra jautrus odiui ir nuoirdiai trokta pats tyrinti Ratus. Evangelijos skelbjas ne visada gali t pasiekti; mes tik galime atkreipti dmes atitinkamas Biblijos eilutes. Tikintieji Romoje prie krikt"i irdies" pakluso tam mokslo pavyzdiui, kuriam buvo pavesti (Rom 6:17). Tie, kas su usispyrimu laikosi kno keli, niekada negals tinkamai suvokti tikros Evangelijos inios; jie dsis "maldingi, bet (bus) atsiadj maldingumo jgos", nuolat mokysis ir vis nesugebs painti tiesos (2 Tim 3:1-7). Mes niekuomet nesuprasime, ko nenorime suprasti. Jei mes tikrai nemylime teisumo, jei netroktame savo gyvenime pasivesti Dievui, mes niekada nesugebsime painti tiesos, nepaisant to, jog skaitome Biblij; ms mokymasis bus tiesiog teoriniai usimimai. Yra keletas pavyzdi, i kuri matyti, jog kai kada netgi skaitydami Ratus mons tam tikra prasme j lyg ir neskaito. Mes visi turime polink i lig. Atrodyt, jog ydai Kristaus laikais labai uoliai laiksi Dievo odio; jie tikjo Senojo Testamento rat kvptumu (Jn 5:45; Apd 6:11); jie inojo, kad tyrinjant iuos Ratus galima gauti aminojo gyvenimo vilt (Jn 5:39), ir kiekvien savait jie vieai skait tuos Ratus (Apd 15:21). Be to kai kurie i j atidiai tyrindavo tas itraukas vis savait. Taiau jie vis tiek nesugebjo suvokti tikros i Rat prasms. Ratai juk liudijo apie Krist. Jzus aikiai jiems pasak: "Js tyrinjate Ratus Jeigu jus tiktumte Moze, tai tiktumte ir manimi, nes jis ra apie mane. Kadangi js netikite jo ratais, kaipgi patiksite mano odiais?! (Js neklausote) Mozs nei prana" (Jn 5:39,46, 47; Lk 16:29-31). Galime sivaizduoti yd pasipiktinim: "Bet mes tikrai skaitome Biblij! Mes tikrai tikime ja!" Bet dl savo poirio siaurumo faktikai jie to lyg ir nedar - jie skait, bet nesuprato; jie irjo, bet nemat. I ties, akliausi yra tie, kas nenori matyti. Visuose savo dvasinio vystymosi etapuose mes privalome ito saugotis.

3 PRIEDAS: KRISTAUS SUGRIMAS ARTI

Kristaus odiai Mt 24:36 aikiai parodo, jog mes niekada neinosime tikslaus jo antrojo atjimo laiko: "Tos dienos ir valandos niekas neino, nei daugaus angelai, nei Snus, o vien tik Tvas" (plg. Apd 1:7). Taiau mokiniams paklausus "Koks tavo atjimo ir pasaulio pabaigos enklas?" (Mt 24:3), Jzus nepareik, jog klausim nemanoma atsakyti. Jis i tikrj pateik jiems enklus, kurie bus matomi pasaulyje prie pat jo grim. Jzus nebt j pateiks, jei neketint prie pat jo atjim gyvenaniai kartai suteikti galimyb bendrais bruoais suprasti, jog ji i tikrj gyvena "paskutinmis dienomis". Yra tikrai daug prieasi manyti ir tikti, kad dabar yra tos paios paskutins dienos. Kristaus atjimo enklai

Evangelijos pagal Mat 24 ir Evangelijos pagal Luk 21 skyriuje Jzus kalbjo apie laikus, kuomet 1) Atsiras netikri pranaai, apsimetantys Kristumi 2) em pripildys karai ir prievarta 3) "Bus dideli ems drebjim, lig ir badmei" 4) Daug kas atsimes nuo tiesos 5) moni irdys baimingai drebs dl beviltikos padties ems planetoje; "mons dis i baims laukdami to, kas turs itikti pasaul" (Lk 21:26). Reikia pripainti, jog pasaulyje visada egzistavo panaios problemos ir j vis daugjo. Jzus, aiku, inojo fakt; todl visikai manoma tarti j kalbjus apie laikus, kuomet ios problemos gaus tok mast, jog atsiras planetos sunaikinimo grsm. Bet kuriam atidiam pasaulio stebtojui negali likti abejoni, kad dabartin padtis i tikrj yra tokia. Dl netiktino mogikos prigimties optimizmo ir nenoro blaiviai vertinti savo padt mums yra sunku pripainti viso to tikrum. emiau pateikiama tik dalel prieinam duomen, kurie rodo, jog Kristaus odiai dabar pildosi: 1) Beveik visus emynus upldo arlatanai ir apsimetliai, kurie patraukia paskui save mones. 2) emiau pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad kar problema darosi labai rimta, nors mons kaip niekada ankiau stengiasi juos suvaryti: imtmetis 17-as 18-as 19-as 1900-1945 1945-1975 Kar aukos (milijonais) 3.3 5.0 5.5 40.5 50.7 Dideli kar skaiius ? ? ? 19 119

(altinis: Konflikt tyrinjimo institutas, Londono universitetas) 3) Bado ir lig sukeliamos didiuls problemos gerai inomos mums visiems. AIDS kol kas yra didiausia pasaulinio masto epidemija, kada nors itikusi monij. Dl jos ikyla grsm, kad per ilgesn laik labai sumas gyventoj skaiius. alia Kristaus odi Mt 24 ir Lk 21 yra dar keletas kit eilui, kuriose ems drebjimai susiejami su Kristaus grimu: Iz 2:19-22; Ez 38:20; Jl 3:16; Ag 2:7; Zch 14:3,4. Palyginti nesenais laikais ems drebjimai pradjo danai vykti netiktose vietose nusinedami nepaprastai daug gyvybi, taigi galime numanyti, jog pradeda pildytis ems drebjiim enklas. emiau pateikti JAV vidaus reikal ministerijos valstybs departamento statistiniai duomenys apie ems drebjimus taip pat yra reikmingi: Metai 1948 1949 1950 1964 1965 1976 Uregistruot ems drebjim skaiius 620 1152 2023 5154 6686 6180

4) Vis maiau pabriama, jog norint suinoti tikras tikjimo tiesas reikia kaip pagrindo laikytis Biblijos. Dl to vyksta masinis atsimetimas nuo Biblijos ties. proces pagreitino dabartinje visuomenje paplitusi filosofija, siekianti moni vienybs bet kokia kaina. 5) Visose iuolaikinse visuomense plintantis bgimas nuo tikrovs pakankamai gerai rodo, jog mons bijo ateities. Visi mokslininkai, ekonomistai ir ekologai, sutinka, kad pasaulis negali pasilikti tokioje bklje kaip dabar. Gamtini itekli isekinimas bei suniokojimas, oro, jr ir ozono sluoksnio uterimas, kartu su galimomis epidemijomis bei branduoline katastrofa rodo, kad dabartiniam pasauliui gresia susinaikinimas. Taiau Dievas paadjo, jog to

niekada nebus (r. 9 Papildym). Kad itst paad Dievas turs netrukus atsisti Jz, kuris neatpaistamai pakeis i planet kurdamas joje Dievo Karalyst. Izraelio atkrimas Jzus ubaig pateikt enkl sra drsiu teiginiu: "Tuomet mons ivys mogaus Sn, ateinant debesyje su didia galybe ir garbe" (Lk 21:27). Sekanti eilut suteiki vilties tik tik tiems, kurie yra pakriktyti ir gyvena su varia sine prie Diev: "Kai visa tai prasids (t.y. dabar!), atsitieskite ir pakelkite galvas, nes js ivadavimas arti" (Lk 21:28). Tada Jzus prie i pranaysi apie savo antrj atjim dar pridjo paaikinim, pateikdamas j kaip palyginim apie figmed: "Stebkite figmed bei kitus medius. Kai jie ima sprogti, js inote arti esant vasar. Taip pat pamat tai dedantis, inokite, kad Dievo karalyst (taigi ir antrasis Kristaus atjimas) arti. I ties sakau jums: nepraeis n i karta, iki visa tai vyks" (Lk 21:29-32). Pavasar stebdami augalus besiskleidianiais pumpurais mes intuityviai jauiame, jog artinasi vasara ar keiiasi met laikas; ir taip pat "figmediui" pradjus skleisti pumpurus mes turtume panaiai pajusti, kad ms karta pamatys antrj atjim. Figmedis Biblijoje simbolizuoja Izraelio taut (Jl 1:7; Mch 7:1; Oz 9:10; Jer 24:2 plg. Ez 36:8). Taigi is ypatingas Kristaus sugrimo enklas nurodo, jog Izraelis vienokiu ar kitokiu bdu atgims ("iskleis pumpurus"). Izraelio valstybs atkrimas 1948 metais ir po to sekantys dramatiki vykiai, susije su jos augimu, tikrai yra labai reikmingi iame kontekste. Bsimasis siverimas Izrael Daugelyje Biblijos pranaysi apraomas didelis siverimas Izrael, vyksiantis prie pat Kristaus sugrim. 83 psalm aprao, kaip Izrael supanios tautos sudaro sjung prie j ir pareikia: "Ateikite,- sako jie,inaikinkime juos, kad jie nebebt tauta ir kad nebebt daugiau minimas Izraelio vardas Paimkime sau Dievo kratus" (Ps 83:5,6,13). Atkreipkite dmes, jog is siverimas Izrael paskutinmis dienomis turi vykti jam esant tauta. Taigi dabartinis Izraelio valstybs atkrimas yra btina anga iam didiuliam galutiniam siverimui Izrael. Biblijos tyrintojai numat Izraelio valstybs atgimim daug met prie jam vykstant. Ps 83 irykintas Israelio ugrobj nusistatymas tiksliai atitinka iandienini Izraelio kaimyn arab nusistaym. Jie nuolat demonstuoja Izraleliui nenumaldom neapykant, reikalaudami sau Jeruzals kaip ventojo islamiko miesto. Toliau psalmje raoma, jog tas upuolimas pasibaigs netiktai sikius Dievui, kuris po to kurs Savo Karalyst visame pasaulyje (Ps 83:14-19). Daugelyje kit pranaysi apraoma ta pati vyki seka: Izrael siveria arabai ir kiti Izraelio prieai, po to sikia Dievas atsisdamas Krist, kad kurt savo Karalyst (pvz. Ez 38-40 skyriai; Dan 11:40-45). Gilinimasis panaias pranaystes yra svarbus ms dvasiniam augimui tuoj po krikto. Turbt aikiausia i j yra pranayst Zch14:2-4: "A surinksiu visas tautas m prie Jeruzal. Miestas bus paimtas (plg. Lk 21:24), namai bus iplti ir moterys iniekintos Tuomet Viepats stos m prie anas tautas, kaip jam prasta kovoti mio dien (t.y. Jis stebuklingai siki pasaulio reikalus kaip kad yra dars ankiau). T dien jo kojos stovs ant Alyv kalno, esanio ties Jeruzale ryt pusje". Dabar is didiulis siverimas Izrael gali vykti bet kuriuo metu. Turint omenyje augant karini ir politini veiksm greit, visikai manoma, jog jums skaitant iuos odius arab raketos skrieja oru link Izraelio. Nereikia galvoti, kad mes galime laukti iki siverimo ir tik tada atsiliepti Evangelijos kvietim. Mes niekada negalsime visikai tiksliai nustatyti, kada Kristus sugr; mes tik inome, kad tai yra susij su siverimu Izrael, ir kad tas siverimas ko gero gali vykti gana greitai. Gali bti, jog prie Izraelio upuolim, minim ms inagrintose pranaystse, bus ir kiti; taigi tie, kas studijuoja Biblij, turi nuolat stebti Izraelio padt. Mes inome, kad gal gale Dievas siki atsistodamas ant Alyv kalno. Btent nuo ito kalno Kristus ueng Dang, ir ant jo vl sugr. "Tasai Jzus, paimtas nuo js dang, sugr taip pat, kaip esate j mat engiant dang" (Apd 1:9-12).

itaip angelai kalbjo mokiniams, kuomet ie stovdami ant to kalno irjo engiant dangun Viepat. Vertindami Kristaus sugrimo artum mes turime ilaikyti tam tikr pusiausvyr. Pranaysts apie vykius pasaulyje prie pat jo sugrim duotos pirmiausia tam, kad sutvirtint tikjim t, kurie jau yra pasivent Kristui per krikt. Taiau akivaizdus t pranaysi ir dabartins padties pasaulyje panaumas tikrai turi bti daugiau negu patrauklus tiems, kas dar tik ruoiasi engti ingsn, ir taip pat jis turt sutvirtinti ms tikjim kvpto Dievo odio patikimumu. Ms paklusnumas Dievui neturi remtis baims jausmu dl artjanio antrojo atjimo. Apdovanojim gaus tiktai tie, kas tikrai "su meile laukia jo pasirodymo" (2 Tim 4:8). Bet kiekvien dien mes neturtume pamirti, jog gyvename mums pastamo amiaus pabaigoje, kada monijos neivengiami laukia didiuls permainos.

4 PRIEDAS: DIEVO TEISINGUMAS

Mokant mones Biblijos ties iaikjo, kad nemaai tarpusavyje susijusi klausim danai ikyla jau pabaigus studij kurs. Jie visi bna susij su Dievo teisingumu. tai keletas pavyzdi: "Nra teisinga, kad Dievas ne visus paauk Evangelijos painimui." "Kodl Dievas leido Adomui ir Ievai nusidti? Juk dl to tenka kentti ir vargti milijardams j palikuoni." "Kodl Senojo Testamento laikais Dievas savo tauta isirinko tik Izrael, o ne suteik galimyb visiems ja tapti?" itokios problemos ikyla mums visiems, nepaisant to, kokie yra ms santykiai su Dievu. Jei mums sunku piimti iuos dalykus, tai dar nereikia, kad mes turtume susilaikyti nuo atsako Dievo paaukim. Kol nesugr Kristus, mes nesugebsime painti visa tai iki galo. Prie du tkstanius met vienas mogus "suuko: Tikiu! Padk mano netikjimui!" (Mk 9:24). Mes visi turime toki pai suskaldyta asmenyb; jos viena dalis tiki, bet kitai daliai, kuri priklauso "netikjimui", btinai reikia Viepaties pagalbos. itokie jausmai daniausiai uvaldo likus kelioms dienoms ar savaitms iki krikto, bet jie vienokiu ar kitokiu laipsniu gali pasireikti ir tolesniame ms gyvenime. Ms "netikjimas" danai gauna aukiau pateikt ar panai klausim Dievui pavidal. Reikia suvokti t esmin dalyk, kad mes neturtume kaltinti Dievo neobjektyvumu ar neteisingumu. Tai tiesiog nesivaizduojama. Jei t darome, tada mes vertiname Visagal Diev remdamiesi savo suvokimu. Mes teigiame, kad jei mes btume Dievu, elgtumms kitaip nei Dievas elgiasi dabar. Viena i didiausi monijos klaid yra ta, kad nesuvokiamas visikas mogaus nuodmingumas ir absoliutus Dievo teisingumas. Jei Dievas nra absoliuiai teisingas, tada visoje btyje nebelieka jokio moralinio kriterijaus. Todl nebelieka jokio teisingo grio ir blogio supratimo. Tada netenka prasms pati religijos ("susisiejimo su Dievu") svoka. Vaikai gali ginytis su suaugusiais tiktai remdamiesi savo ribotais suvokimo ir mstymo stereotipais. Tas pats tinka ir Dievo vaik santykiams su savo Tvu. Be to reikia suprasti dar tai k: kaip mogus yra viresnis u un, taip Dievas yra viresnis u mog. Jeremijas band ginytis su Dievu, bet tik tam, kad geriau suprast Diev, kur pripaino esant absoliuiai teisingu: "Teisus tu liktum, Viepatie, jeigu su tavimi eiiau ginus. O vis dlto turiu skund prie tave" (Jer 12:1). Abejojant Dievo teisingumu turima omenyje, jog mes turime tam tikras teises, kurias Dievas kakaip paeidinja. Bet Dievas sutvr mus ir nuolat palaiko ms gyvyb, o tai reikia, kad mes neturime joki teisi. Mes nuolat gyvename jo malonje, o ne tik tada, kai nusidedame. Svok "mogaus teiss" sukr patys mons, kad pateisint save. Mes atjome pasaul be nieko, ir ieisime be nieko. Kad ir kuo mes bebtume ir k beturtume, visa tai yra trumpalaik dovana, suteikta norint pairti, kaip mes ja pasinaudosime. Jei Dievas kvieia mus glaudesniems santykiams, mes turtume su diaugsmu priimti t kvietim. Atsisakant t padaryti dl to, kad kiti negavo tokio pakvietimo, Dievas eidiamas labai skaudiai. Pagal prigimt visi mes esame gyvuliai (Koh 3:18-20). Mes galtume klausti: "Kodl mogus yra irinktas bendravimui su Dievu, o ne koks nors kitas

gyvnas?". Tiksli to prieasi nesugebtume gerai suprasti, net jei mums bt tai pasakyta. Tas pats tinka ir Pradios knygoje pateiktam pasaulio sutvrimo apraymui. Nra prasms aikinti, kaip Dievas sutvr materij ir padar i jos begalini nuostab piln visat. Tai per daug sudtinga, ir mogikasis mokslas niekada nesugebs iki galo to suprasti. Todl Dievas sutvrimo eig ireik tokiais odiais, kuriuos priimti galima tik tapus panaiu vaik. Tas pats tinka ir moralinms problemoms, kurias mes pateikme io priedo pradioje. ioje knygoje bendrai bruoais idstytas Biblijos mokymas apie tuos dalykus. Ms protas i prigimties nra nuolankus Dievo odiui; mums bus sunku priimti kai kuriuos dalykus taip, kaip jie yra ireikti Biblijoje. Bet mes turime pripainti, jog tai ms problema, o ne Dievo. Ms mstysena nra tik iek tiek emesn u Dievo; ji i esms skiriasi nuo Dievo mstymo. Dl ios prieasties mums liepiama perimti Kristaus mstym, i Biblijos mokytis suvokti Dievo mstysen, ir stengtis j prisitaikyti sau. Visi mes pripainsime, kad Dievo krinijoje yra daug i tikrj labai ger dalyk; akivaizdiai egistuoja kakokia teisingumo idja, kuri sklinda i ms sutvrjo ir pasireikia jo krinijoje. Problema yra ta, kad savo mogikame gyvenime mes susidriame su kitais dalykais, kurie aikiai yra blogi ir neigiami. Btent jie sukelia tam tikr abejoni Dievo teisingumu. Lidna, bet apimti toki dvejoni daugelis netgi suabejoja Dievo egzistavimu. Taiau ar nebt daug geriau, jei patiktume esminiu Dievo gerumu ir teisingumu, apreiktu Jo odyje, bet pripaintume, jog tai mes ne visada sugebame suprasti blogio paskirt Jo krinijoje? "Kas paslpta, pridera Viepaiui, ms Dievui, kas gi apreikta, tinka mums" (st 29:29). Evangelija apibdinama kaip "tai, kas gali bti inoma apie Diev" (Rom 1:19), itaip leidiant suprasti, jog dar daug kas kol kas negali bti inoma. Dievo odyje mes galime aikiai pamatyti tam tikrus dalykus; i j mes galime suvokti daugel kit Dievo asmenybs aspekt. Bet dar egzistuoja nesuskaiiuojama daugyb susijusi su Dievo keliais dalyk, kurie yra "paslpti" ir nra mums prieinami iame gyvenime.Taigi Paulius galjo kaip ir mes pasakyti, kad kakuria prasme jis pasta Krist ir Diev (2 Tim 1:12; 2 Kor 5:16; Gal 4:9; yd 10:30; 1 Jn 2:13), nes yra asmenikai patyrs Dievo meil ir neliks jai abejingas; bet i kitos puss tai buvo "dalinis painimas" (1 Kor 13:9,12), todl jis ilgjosi Kristaus sugrimo, kad galt "painti j, jo prisiklimo galyb" (Fil 3:10). Kuo daugiau mes bsime paveikti Dievo teisumo studijuodami Jo od, tuo daugiau mes ilgsims Jo Karalysts atjimo, kuomet Jo teiss bruoai pagaliau bus atvirai ir aikiai atskleisti taip, kad visi Jo mons t diaugsmingai supras ir myls. Tada isispres visos intelektualins, moralins ir fizins problemos, kurios dabar kankina Dievo vaikus: "Dabar mes regime lyg veidrodyje, mslingu pavidalu, o tuomet regsime akis ak. Dabar pastu i dalies, o tuomet painsiu, kaip pats esu paintas" (1 Kor 13:12,13).